Read PS2004-4.p65 text version

V. Valvonis. Kredito rizikos valdymas banke

57

KREDITO RIZIKOS VALDYMAS BANKE

Vytautas Valvonis

Lietuvos bankas Jogailos g. 14 LT-01116 Vilnius El. p. [email protected] Straipsnyje* aptariama, kaip turëtø bûti organizuojamas kredito rizikos valdymas banke: banko organø vaidmuo valdant kredito rizikà, pagrindiniai paskolø ir paskolø portfelio rizikos valdymo principai. Apþvelgiama Lietuvos bankø praktika valdant kredito rizikà, ji lyginama su ,,gera praktika", pateikiamos iðvados ir siûlymai, kaip Lietuvos bankai galëtø pagerinti kredito rizikos valdymà. Pagrindiniai þodþiai: kredito rizika; kredito rizikos vertinimas; kredito rizikos valdymas; Naujasis kapitalo susitarimas.

Ávadas Kiekvieno banko pagrindinis tikslas ­ kurti pridëtinæ vertæ savo akcininkams ir padëti tai daryti visuomenei, kuriai teikiamos paslaugos. Siekiant ðio tikslo, turi bûti kaip galima veiksmingiau valdomi turimi iðtekliai ir kylanti rizika. Bankai valdo indëlininkø jiems patikëtas lëðas ir jas investuoja, siekdami didþiausio pelno, esant priimtinam rizikos lygiui. Taigi veiksmingas rizikos valdymas jiems ypaè aktualus. Viena reikðmingiausiø komerciniams bankams yra kredito rizika. Bazelio bankø prieþiûros komitetas yra nurodæs, kad daugiausia problemø kredito ástaigoms kelia per daug liberalios kreditavimo sàlygos, prastas paskolø portfelio rizikos valdymas, nepakankamas besikeièianèios ekonominës ar kitokios aplinkos vertinimas (BCBS 2000c). Iðnagrinëjæs ekonomiðkai iðsivysèiusiø ðaliø bankø krizes, ðis komitetas nustatë, kad 11 ið jø sietinos su kredito rizika ir tik po 4 krizes ­ su rinkos ir operacine rizika (BCBS 2004a). Gerard Caprio ir Daniela Klingebiel (1996), iðtyræ 29 bankø krizes, su kredito rizika susiejo 16 kriziø. David O. Beim (2001) teigimu, dauguma sisteminiø bankø kriziø kyla dël per didelio blogø paskolø portfelio. Bendrovë Capital Market Risk Advisors, atlikdama 38 pasaulio ðaliø bankø apklausà, papraðë nurodyti tris dalykus, 2001 m. këlusius daugiausia rûpesèiø valdant rizikà (CMRA 2001). Didþioji dalis bankø (25 proc.) nurodë kredito rizikà. Suskaièiuota, kad jai padengti bankai skiria vidutiniðkai 62 procentus, didieji bankai ­ 49 procentus ekonominio kapitalo. Kitø rûðiø rizikai bankai jo skiria kur kas maþiau: rinkos rizikai ­ 19 (didieji bankai ­ 21), operacinei rizikai ­ 12 (didieji bankai ­ 31) procentø. Panaðûs ir Nyderlandø centrinio banko uþsakymu bendrovës Oliver, Wyman & Company atlikto tyrimo rezultatai: 9 Europos ir Ðiaurës Amerikos bankai kredito rizikai skiria vidutiniðkai 52 procentus, operacinei rizikai ­ 28, rinkos rizikai ­ 20 procentø bankø ekonominio kapitalo (OW & C 2001). Bazelio bankø prieþiûros komiteto atstovø seminaruose irgi pateikiami panaðûs skaièiai: kredito rizikai padengti skiriama ne maþiau kaip pusë ekonominio kapitalo, operacinei rizikai ­ nuo 15 iki 30, rinkos rizikai ­ nuo 5 iki 10 procentø ekonominio kapitalo. Kredito rizikos svarbà bankams rodo ir tas faktas, kad 1988 m. Bazelio bankø prieþiûros komiteto iðleistame pirmajame kapitalo susitarime (BCBS 1988) kapitalo poreikis buvo skaièiuojamas tik kredito rizikai. Rinkos rizikai padengti jis pradëtas skaièiuoti tik nuo 1996 m., pakeitus kapitalo susitarimà (BCBS 1996), operacinei rizikai bus skaièiuojamas nuo 2007 m. (BCBS 2004c).

*Dëkoju Lietuvos bankø darbuotojams, pateikusiems informacijà apie kredito rizikos valdymà, taip pat Lietuvos banko Kredito ástaigø prieþiûros departamento direktoriaus pavaduotojai dr. F. Jasevièienei, Bankø inspektavimo skyriaus virðininkei dr. A. Joèienei ir vyriausiajam ekonomistui I. Þadeikai uþ vertingas pastabas ir pasiûlymus.

Vytautas Valvonis ­ Lietuvos banko Kredito ástaigø prieþiûros departamento Metodikos ir informacijos skyriaus vyresnysis ekonomistas, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto doktorantas. Veiklos sritys: kredito rizikos valdymas, Naujasis kapitalo susitarimas, bankininkystës plëtra Europos Sàjungoje.

Pinigø studijos 2004

4 Apþvalginiai straipsniai

58

*Naujieji kapitalo pakankamumo reikalavimai ES ðaliø bankams numatomi dviejose keièiamose direktyvose: Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/12/EB dël kredito ástaigø steigimosi ir veiklos ir Europos Tarybos direktyvoje 93/6/EEB dël investiciniø ámoniø ir kredito ástaigø kapitalo pakankamumo (þr. EU 2004). Su kredito rizika susijusi tik 2000/12/EC direktyva, siame straipsnyje vadinama kapitalo pakankamumo direktyva. **Naudingos medþiagos ðiais klausimais, taip pat daugumà straipsnyje cituojamø literatûros ðaltiniø galima rasti interneto svetainëje adresu http:// www.vvalvonis.tk ***Aptariami kredito rizikos valdymo principai taikytini ne tik su paskolø teikimu ir rizikos valdymu susijusiai veiklai, bet mutatis mutandis ir visam bankinei ir prekybinei knygai priskiriamam su kredito rizika susijusiam turtui, átraukiamam á banko balansà, ir á nebalansinius straipsnius átraukiamiems ásipareigojimams (visa tai vadinama paskolomis).

Lietuvos bankams ið visø rizikos rûðiø taip pat reikðmingiausia kredito rizika (Jasevièienë, Valvonis 2003). Taigi kredito rizikos valdymui turi bûti skiriama ypaè daug dëmesio. Ðiuo metu bankai, jø prieþiûros institucijos, konsultacijø ástaigos ir mokslininkai plaèiai svarsto naujuosius kapitalo pakankamumo reikalavimus ir rûpinasi jø ágyvendinimu. Europos Sàjungos (ES) ðaliø bankams ðie reikalavimai ypaè aktualûs: jø bus privalu laikytis, t. y. reikës ágyvendinti atitinkamas ES direktyvas*. Rengiamoje naujos redakcijos kapitalo pakankamumo direktyvoje sudaroma galimybë kapitalo poreiká vertinti taikant vidaus reitingais pagrástà metodà (EU 2004). Taèiau toká metodà bankas galës taikyti tik gavæs prieþiûros institucijos leidimà. Ðios direktyvos 84 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ,,leidimas suteikiamas tik tada, kai prieþiûros institucija bus ásitikinusi, kad banko kredito rizikos valdymo ir reitingø sistemos patikimos ir integruotos". Tos paèios direktyvos kituose straipsniuose numatyta ir daugiau reikalavimø rizikos valdymo sistemai. Panaðûs reikalavimai keliami ir Bazelio bankø prieþiûros komiteto parengtame Naujajame kapitalo susitarime (þr. BCBS 2004c). Straipsnio tikslas ­ aptarti, kaip turëtø bûti organizuojamas kredito rizikos valdymas banke, t. y. ,,gerà praktikà", ir kartu ávertinti kredito rizikos valdymà Lietuvos bankuose. Aptariami pagrindiniai kredito rizikos valdymo principai, formuluojami rengiamoje naujoje kapitalo pakankamumo direktyvos redakcijoje (EU 2004), Bazelio bankø prieþiûros komiteto parengtame dokumente ,,Kredito rizikos valdymo principai" (BCBS 2000c), ávairiø ðaliø bankø prieþiûros institucijø parengtuose nurodymuose. Straipsnyje atskirai neaptariami kredito rizikos vertinimo metodai, t. y. nenagrinëjama, kaip turëtø bûti vertinama paskolø ar paskolø portfelio rizika, kaip reikëtø paskirstyti kapitalà prisiimtai kredito rizikai padengti, atlikti testavimà nepalankiomis sàlygomis**. Dëmesys sutelkiamas á organizacinius kredito rizikos valdymo klausimus. Vartojant sàvokà ,,rizikos valdymas" turimas omenyje rizikos nustatymas, rizikos ir bendro jos lygio vertinimas, finansiniø ir kitø priemoniø taikymas, ávairiø kontrolës priemoniø ir procedûrø taikymas, rizikos stebëjimas, siekiant padidinti pagal rizikà ávertintà pelnà, taip pat banko valdymo organø informavimas. Taigi ði sàvoka apima ir rizikos vertinimà, arba kiekybiná rizikos dydþio nustatymà. Pirmoje straipsnio dalyje aptariami veiksmingo kredito rizikos valdymo principai***. Antroje dalyje nagrinëjami pagrindiniai paskolø, treèioje ­ paskolø portfelio rizikos valdymo klausimai. Paskutinëje, ketvirtojoje, dalyje aptariamas kredito rizikos valdymas Lietuvos bankuose, vertinama, kaip jis atitinka keliamus reikalavimus, ir pateikiami siûlymai, kaip pagerinti kredito rizikos valdymà Lietuvos bankuose. 1. Veiksmingo kredito rizikos valdymo principai Kiekvienos ámonës, taip pat ir banko, rizikos valdymo organizacinës struktûros gali bûti skiriamos dvi dalys (Ramos ir kt. 2000): 1. Strateginë struktûra ­ banko stebëtojø taryba, valdyba, rizikos valdymo komitetai. Pagrindinë ðiø organø funkcija valdant rizikà ­ numatyti rizikos valdymo strategijà ir politikà, uþtikrinti tinkamas sàlygas jas ágyvendinti; 2. Vykdomoji struktûra ­ tai banko struktûriniai padaliniai. Pagrindinës jø funkcijos ­ ágyvendinti rizikos valdymo strategijà ir politikà. Kad rizika bûtø valdoma veiksmingai, strateginë ir vykdomoji struktûra turi nuolat keistis informacija. Strateginæ struktûrà sudarantys organai turi aiðkiai nurodyti, kaip valdyti rizikà, kokiø tikimasi veiklos rezultatø, o vykdomosios struktûros padaliniai ­ informuoti, kaip ágyvendinama rizikos valdymo strategija, politika, teikti rekomendacijas, kaip pagerinti rizikos valdymà. Bankui labai svarbi rizikos valdymo kultûra, t. y. kad darbuotojai suprastø rizikos valdymo bûtinumà, jo naudà. Tipinë banko rizikos valdymo organizacinë struktûra pavaizduota 1 paveiksle.

V. Valvonis. Kredito rizikos valdymas banke

59

1 pav. Rizikos valdymo organizavimas banke

Saltinis: J. A. S. Ramos ir kt. (2000), sudaryta autoriaus.

*Daugiau apie rizikos valdymo organizavimà banke skaityti BCBS (2000c), H. Greuning, S. B. Bratanovic (2000), J. A. S. Ramos ir kt. (2000), J. Bessis (2002), ONB (2004a). **Daugiau þr. J. Bessis (2002).

Rizikos valdymo organizacinë struktûra bankuose nëra vienoda. Ji priklauso nuo teikiamø paskolø, jø ávairovës, dydþio, sudëtingumo, paskolø ir paskolø portfelio rizikos, banko dydþio, valdymo, veiklos ypatybiø. Kapitalo pakankamumo direktyvos 22 straipsnio 1 dalyje banko rizikos valdymo organizacinei struktûrai keliamas bendro pobûdþio reikalavimas: ,,ðalies atsakingos institucijos ið kiekvienos kredito ástaigos turi reikalauti, kad joje bûtø tinkama valdymo struktûra: aiðki organizacinë struktûra ir tiksliai, aiðkiai apibrëþtos bei tarpusavyje suderintos pareigos, veiksmingos rizikos nustatymo, valdymo, stebëjimo ir informavimo apie kredito ástaigai kylanèià ar galinèià kilti rizikà procedûros, reikalingos vidaus kontrolës priemonës, áskaitant patikimas valdymo ir apskaitos procedûras"*. Kad kredito rizika bûtø valdoma veiksmingai, to turi siekti tiek bankas, tiek ir visa banko grupë. Be to, valdant kredito rizikà, reikia atsiþvelgti á tai, kad ji susijusi su kitø rûðiø rizika**. Veiksminga kredito rizikos valdymo sistema apima kredito rizikos valdymo strategijà, kredito politikà, kredito rizikos limitø sistemà, kitas kredito rizikos valdymo priemones ir procedûras, taip pat kredito rizikos valdymo vidaus kontrolæ ir vidaus audità, kurie leidþia kontroliuoti banko prisiimamà nustatyto dydþio kredito rizikà ir siekti didþiausio pagal jà ávertinto pelno. Priemones, kuriomis siekiama veiksmingo kredito rizikos valdymo, kiekvienas bankas pasirenka individualiai, atsiþvelgdamas á savo veiklos ypatumus.

Pinigø studijos 2004

4 Apþvalginiai straipsniai

60

*Ðiame dokumente pateikiami iðsamûs kredito rizikos valdymo principai, taèiau jie yra rekomendacinio pobûdþio. Kapitalo pakankamumo direktyvos reikalavimai ­ labai glausti, bet privalomi vykdyti.

Kaip matyti ið 1 paveikslo, kredito rizikos valdymas prasideda nuo banko stebëtojø tarybos. Bazelio bankø prieþiûros komiteto parengtame dokumente ,,Kredito rizikos valdymo principai" apibrëþtas pirmasis principas (ið viso ­ 17 principø) nusako bûtent banko stebëtojø tarybos vaidmená valdant kredito rizikà (BCBS 2000c)*. Nurodoma, kad banko stebëtojø taryba turi patvirtinti ir ne reèiau kaip kartà per metus perþiûrëti kredito rizikos valdymo strategijà (toks reikalavimas numatytas ir kapitalo pakankamumo direktyvos 5 priedo 2 paragrafe). Kredito rizikos valdymo strategijoje, kuri gali bûti bendros banko rizikos valdymo strategijos dalis, turëtø bûti numatyta: kredito rizikos valdymo organizacinë struktûra, kredito rizikos valdytojø teisës, pareigos ir informacijos perdavimo tvarka; valdymo metodø visuma; bankui (ne)priimtinas kredito rizikos lygis; kreditavimo tikslai; siektinas paskolø portfelio dydis, struktûra ir savybës (paskolø pasiskirstymas, koncentracija, kokybë, portfelio didëjimas, sudaroma rinkos dalis ir kt.); principai, kuriais remiantis nustatomos bankui priimtinos su kredito rizika susijusios paslaugos ar paslaugos, kurioms bankas teikia pirmenybæ, tokiø paslaugø teikimo geografiniai regionai, rinkos dalys, sandoriø ðalys ir pan. Kredito rizikos valdymo strategija turi bûti ilgo laikotarpio ir rengiama atsiþvelgiant á ávairias ekonomikos ciklo fazes. Su ja turi bûti susipaþinæ visi banko darbuotojai, susijæ su kredito rizikos valdymu, strategija jiems turi bûti suprantama. Vykdomosios struktûros padaliniai ne reèiau kaip kartà per metus banko stebëtojø tarybai turëtø pateikti ataskaità apie strategijos ágyvendinimà. Bazelio bankø prieþiûros komiteto parengtuose ,,Kredito rizikos valdymo principuose" atsakomybë uþ kredito rizikos valdymo strategijos ágyvendinimà suteikiama banko valdybai (2 principas). Ji turi uþtikrinti, kad paskolos bûtø teikiamos laikantis numatytos strategijos ir kreditavimo politikos, banko organizacinë struktûra sudarytø palankias sàlygas valdyti kredito rizikà ir jos valdymui skirtø pakankamai finansiniø iðtekliø, banko darbuotojai, teikiantys paslaugas, susijusias su kredito rizika, atitiktø jiems keliamus reikalavimus ir ðias paslaugas teiktø profesionaliai, laikydamiesi banke nustatytø principø ir procedûrø, o mokëjimo uþ darbà tvarka neprieðtarautø kredito rizikos valdymo strategijai (darbuotojai neturi bûti skatinami siekti tik trumpalaikiø tikslø, pvz., kuo didesnio paskolø portfelio, neatsiþvelgiant á pelnà, ávertintà pagal rizikà). Labai svarbu, kad nustatant kredito rizikos valdytojø teises ir pareigas bûtø skiriamos jø funkcijos ­ tai maþina interesø konfliktus tarp paskolas teikianèiø, jas administruojanèiø, paskolø rizikà vertinanèiø, paskolø uþtikrinimo priemoniø vertæ nustatanèiø ir paskolø portfelio rizikà valdanèiø darbuotojø. Be to, banko valdyba turi uþtikrinti, kad banke bûtø nustatytos ir ágyvendinamos reikiamos raðytinës procedûros (kredito politika, limitø sistema), ádiegta veiksminga vadovybës informavimo sistema, banko informaciniø technologijø sistema sudarytø galimybes nuolat stebëti skolininkø, jø grupiø ir bendrà banko skolininkø kredito rizikà. Valdyba turi sudaryti sàlygas banko vidaus auditoriams reguliariai vertinti, kaip laikomasi kredito rizikos valdymo strategijos, numatytos kredito politikos, kaip taikomos kredito rizikos valdymo priemonës ir procedûros. Kad bûtø atliekamos iðvardytos funkcijos, banko valdyba turëtø numatyti kredito politikà ir parengti jos dokumentà (ðis reikalavimas keliamas ir kapitalo pakankamumo direktyvos 5 priedo 2 paragrafe). Tokiame dokumente reikia nurodyti, kaip siekiama paskolø portfelio kokybës, didþiausio pelno esant prisiimtai rizikai, nustatyti bankui priimtinà kredito rizikos lygá, iðvardyti kredito politikos ágyvendinimo priemones. Tipiniame kredito politikos dokumente, nurodþius ðios politikos tikslà, iðvardijamos teikiamø paskolø rûðys, apibûdinamas paskolø teikimo ir administravimo procesas, apibrëþiama banko stebëtojø tarybos, valdybos, komitetø, kitø struktûriniø padaliniø ir darbuotojø kompetencija, nurodoma prieð suteikiant paskolà reikalinga ávertinti informacija, kredito rizikos vertinimo principai (skolininko finansinës bûklës vertinimo principai, finansuojamo projekto rizikos vertinimo principai, bûtiniausios paskolos teikimo sàlygos ir kt.), paskolø palûkanø normos nustatymo principai, paskolø

V. Valvonis. Kredito rizikos valdymas banke

61

*Atliekant tokià analizæ bûtina kiekybiðkai ávertinti kiekvienos paskolos, paskolø grupiø ir visø banko paskolø rizikà bei pajamas. Tam daþniausiai taikomi RaRoC (Risk-adjusted Return on Capital) arba SVA (Shareholders Value Added) modeliai. Vien kokybinës analizës nepakanka (þr. Matten 2000; Bessis 2002; ONB 2004a).

uþtikrinimo priemonës, paskolø rizikos limitai, veiksmai, kuriø numatoma imtis, padidëjus paskolos rizikai (OCC 1998; BCBS 2000c; Greuning, Bratanovic 2000; FCMC 2001; BAF 2002). Numatydama kredito politikà, banko valdyba turi atsiþvelgti á kredito rizikos valdymo strategijà, iðorës (banko padëtá rinkoje, veiklos sritis) ir vidaus veiksnius (banko organizacinæ struktûrà, darbuotojø kvalifikacijà, informaciniø technologijø galimybes). Tokia politika turi atskleisti banko kreditavimo pobûdá ir sudëtingumà, ji turi bûti suderinta su apdairios bankinës praktikos ir prieþiûros institucijos reikalavimais. Be to, kredito politika turi bûti pakankamai lanksti, leidþianti tinkamai reaguoti á besikeièianèià iðorës ir vidaus aplinkà, paskolas teikiantiems darbuotojams ­ pritaikyti savo þinias, ágûdþius ir patirtá. Banko valdybos nustatyta tvarka turëtø bûti parengta ir patvirtinta kiekvienos reikðmingos kreditavimo srities politika (pvz., bûsto kredito politika, vartojamøjø paskolø teikimo politika, maþø ir vidutiniø ámoniø kredito politika). Visus ðiuos dokumentus reikëtø perþiûrëti ne reèiau kaip kartà per metus, atsiþvelgiant á tokiø srièiø kredito politikai taikytø iðimèiø daþnumà, pobûdá ir kitus veiksnius. Banko valdyba turi pasirûpinti, kad kredito politikà þinotø reikiami banko darbuotojai ir kad jie ðios politikos laikytøsi. Valdant kredito rizikà, svarbø vaidmená atlieka ne tik banko stebëtojø taryba ir valdyba, bet ir nuolat veikiantys rizikos valdymo ir paskolø komitetai. Rizikos valdymo komitetas negali bûti pavaldus verslo padaliniams (pvz., kreditavimo departamentui) ir ðiuos padalinius kuruojantiems asmenims (tarnybø, departamentø vadovams), jie rizikos valdymo komitetui negali daryti átakos. Á ðá komitetà rekomenduojama skirti kredito rizikos valdymo struktûrinio padalinio atstovus, asmenis, turinèius paskolø portfelio rizikos valdymo patirties, ir bent vienà atstovà ið paskolø komiteto. Tipinis rizikos valdymo komitetas informuoja banko valdybà apie kredito rizikos valdymo strategijos ágyvendinimà, banko stebëtojø tarybai ir valdybai teikia siûlymus dël ðios strategijos tobulinimo, banko valdybai ­ dël kredito politikos tobulinimo. Rizikos valdymo komitetas banko valdybai taip pat turëtø siûlyti kredito rizikos limitus, vertinti, kaip jø laikomasi, siûlyti valdybai arba pats priimti spendimà laikinai juos padidinti, kai tai bûtina ir bankui nesukelia per didelës rizikos. Toks komitetas turëtø vertinti ir kredito rizikos valdymo priemoniø bei procedûrø veiksmingumà, teikti siûlymus, kaip jas patobulinti. Banko valdybai jis turëtø teikti informacijà apie struktûriniø padaliniø veiklos efektyvumà, vertinamà atsiþvelgiant á pelnà ir prisiimtà rizikà, taip pat siûlymus dël vadovybës informavimo apie kredito rizikos valdymà. Kad rizikos valdymo organizacinë struktûra bûtø veiksminga, rizikos valdymo komitetas ne reèiau kaip kartà per metus turëtø pateikti ataskaità banko valdybai, o ði ­ stebëtojø tarybai. Tokioje ataskaitoje turëtø bûti nurodyta, kaip ágyvendinama kredito rizikos valdymo strategija: kaip ji atitinka iðorës ir vidaus aplinkà; iðorës ir vidaus veiksniø átaka banko prisiimtai kredito rizikai; pagrindiniø kreditavimo srièiø (pagal paskolø rûðis, struktûrinius padalinius ir pan.) pelningumo, ávertinto pagal rizikà, analizë*; paskolø portfelio struktûra (skolininkai, paskolø terminai, geografiniai regionai, ekonominës veiklos rûðys, uþtikrinimo priemonës, paskolø rûðys, rizikos grupë ir kt.) ir jos pokyèiai; paskolø portfelio ðalies rizikos analizë, jei bankui ði rizika svarbi; bankui reikðmingø sumø kredito rizikos apþvalga; naujø paslaugø, susijusiø su kredito rizika, ávertinimas; specialiøjø atidëjiniø ir kapitalo pakankamumo pokyèiai ir kitimo polinkiai, reikðmingi kredito rizikos valdymo strategijos, priemoniø ir procedûrø paþeidimai; taip pat priemonës gerinti kredito rizikos valdymà banke ir, jei reikia, maþinti arba didinti prisiimtà kredito rizikà. Atsiþvelgiant á banko dydá ir veiklos ypatybes, rizikos valdymo komitetas banko valdymo organø nuoþiûra gali bûti suskirstytas á keletà specializuotø pakomiteèiø (kredito rizikos valdymo pakomitetis, rinkos rizikos valdymo pakomitetis ir kt.).

Pinigø studijos 2004

4 Apþvalginiai straipsniai

62

Paskolø komiteto funkcijos labiau susijusios su tiesiogine banko veikla ­ paskolø teikimu. Toks komitetas turëtø siûlyti ar pats spræsti, ar suteikti paskolas, kurios virðija banko valdybos nustatytà dydá arba netenkina kitø sàlygø. Jis turëtø nagrinëti paskolas su banku susijusiems asmenims, pasiûlymus dël jø teikti banko valdybai. Paskolø komiteto nariai negali dalyvauti tuose komiteto posëdþiuose, kuriuose nagrinëjami klausimai, susijæ su jo nariais, ir kuriuose gali kilti interesø konfliktas. Paskolø komitetas atlieka ir kitas funkcijas: nagrinëja suteiktø paskolø negràþinimo prieþastis, priima sprendimus ir (arba) teikia siûlymus banko valdybai dël suteiktø paskolø sutarties sàlygø pakeitimo, paskolø restruktûrizavimo planø, paskolø iðieðkojimo per teismà; ne reèiau kaip kartà per metus teikia ataskaità banko stebëtojø tarybai ir banko valdybai apie vidiná skolinimà ir skolinimà su banku susijusiems asmenims; uþtikrina, kad banke bûtø laikomasi rizikos valdymo strategijos, kad banko struktûriniai padaliniai laikytøsi nustatytos kredito politikos, metodikos ir kitø reikalavimø; vertina, kaip keièiasi banko struktûriniø padaliniø veiklos rezultatai, kintant rizikos veiksniams, ir nagrinëja ðiø padaliniø veiklos ataskaitas; nedelsiant informuoja banko valdybà apie nustatytus paskolø teikimo procedûrø paþeidimus ir, jei reikia, siûlo, kaip tobulinti kredito politikà; teikia pasiûlymus banko stebëtojø tarybai dël kredito rizikos valdymo strategijos tobulinimo, rizikos valdymo komitetui ­ dël rizikos valdymo metodikos ir kitø reikalavimø (LRS 1995; Ramos ir kt. 2000). Kasdieniu kredito rizikos valdymu turëtø uþsiimti verslo padaliniams ir ðiuos padalinius kuruojantiems asmenims nepavaldus struktûrinis padalinys. Rekomenduojama, kad uþ visø rûðiø rizikos valdymà bûtø atsakingas vienas struktûrinis padalinys, pavyzdþiui, Rizikos valdymo departamentas, kurá sudarytø keli skyriai (kredito, rinkos, operacinës rizikos valdymo ir kt.) (Bessis 2002). Toks struktûrinis padalinys turëtø numatyti ir diegti kredito rizikos valdymo priemones ir procedûras, teikti pasiûlymus dël jø tobulinimo, kontroliuoti banko prieþiûros institucijos, paties banko nustatytø reikalavimø, limitø, kredito rizikos valdymo priemoniø ir procedûrø laikymàsi, vertinti kapitalo pakankamumà prisiimtai kredito rizikai padengti ir teikti dël jo siûlymus, vertinti pagal rizikà ávertintà pelnà. Banke turëtø bûti sudaryta galimybë rizikos valdymo struktûriniam padaliniui vienam arba kartu su rizikos valdymo komitetu dalyvauti priimant sprendimus suteikti paskolas ar jas pertvarkyti, jei tai bûtina, kad bûtø pasiektas priimtinas rizikos lygis. Bazelio bankø prieþiûros komiteto parengtuose ,,Kredito rizikos valdymo principuose" pabrëþiama veiksmingos kredito rizikos vidaus kontrolës ­ bendrosios banko vidaus kontrolës sudëtinës dalies, svarba (14 ir 15 principai). Banko vidaus kontrolë turëtø uþtikrinti, kad bûtø laikomasi kredito rizikos valdymo strategijos, kredito politikos, nustatytø limitø, kad bûtø taikomos numatytos kredito rizikos valdymo priemonës ir procedûros. Tokia kontrolë padeda nustatyti neleistinas kreditavimo operacijas, nustatyti ir kaip galima labiau sumaþinti nuostolius, atsirandanèius dël nukrypimø nuo nustatytø procedûrø, limitø ir kitø reikalavimø. Banke bûtina vykdyti nuolatinæ kapitalo pakankamumo prisiimtai kredito rizikai padengti, pelningumo ir paskolø kokybës kontrolæ (CEBS 2004b). Patariama ádiegti kredito politikos, kredito rizikos limitø, kredito rizikos valdymo priemoniø ir procedûrø iðimèiø registravimo ir vertinimo vidaus kontrolæ. Perþiûrint kredito politikà, kredito rizikos limitus, kredito rizikos valdymo priemones ir procedûras, reikëtø atsiþvelgti á taikytø iðimèiø daþnumà ir pobûdá. Svarbu, kad atsakingiems banko darbuotojams bûtø sudarytos sàlygos nustatyti, ávertinti, stebëti ir kontroliuoti kredito rizikà, tinkamai ávertinti paskolø gavëjø tapatybæ, ágyvendinti principà ,,paþink savo klientà" (BCBS 2001, 2004b). ,,Kredito rizikos valdymo principuose" pabrëþiama, kad banke turi bûti laiku parengiama ir pateikiama tiksli informacija apie prisiimtà kredito rizikà ir jos valdymà (11 principas). Banke taikomà kredito rizikos vidaus kontrolæ turi nuolat vertinti banko vidaus auditoriai (LRS 2004e). Jø pareiga yra vertinti kredito rizikos valdymo strategijà,

V. Valvonis. Kredito rizikos valdymas banke

63

kredito politikà, banko nustatytus limitus, numatytas rizikos valdymo priemones, procedûras ir jø laikymàsi, teikti ataskaitas banko valdybai ir, jei reikia, siûlyti kredito rizikos valdymo gerinimo priemones. Vidaus auditoriai taip pat turi ávertinti banko valdybai ir stebëtojø tarybai teikiamos informacijos apie prisiimtà kredito rizikà ir jos valdymà teisingumà bei iðsamumà, nustatyti, ar banke taikomos kredito rizikos valdymo priemonës ir procedûros atitinka paskolø pobûdá, ávairovæ, jø dydá, skaièiø, sudëtingumà ir rizikà. Kapitalo pakankamumo direktyvos 7 priedo 130 paragrafe reikalaujama, kad vidaus auditoriai tikrintø banke taikomos reitingø sistemos, vertinimo balais ir kitø statistiniø modeliø tinkamumà ir tai, ar juos taikant gaunami rezultatai atitinka faktinius. Jie taip pat turi tikrinti, ar banko darbuotojai supranta kredito rizikos valdymo strategijà, kredito politikà, ar jie susipaþinæ su kredito rizikos valdymo priemonëmis ir procedûromis, ar jiems pakanka profesiniø ágûdþiø, kad galëtø tinkamai jas ágyvendinti. Perduodamas su paskolø teikimu ar kredito rizikos valdymu susijusias veiklos sritis treèiajai ðaliai, bankas turi uþtikrinti, kad kredito rizika ir toliau bus valdoma veiksmingai, o banko vidaus ir nepriklausomiems auditoriams, banko prieþiûros institucijai bus sudarytos galimybës tinkamai ávertinti banko prisiimtà kredito rizikà ir jos valdymo priemoniø ir procedûrø tinkamumà. Perduodant veiklà treèiajai ðaliai, turi bûti laikomasi bankø prieþiûros institucijos nustatytø reikalavimø (þr. LRS 2004f). Pagrindiniø funkcijø, susijusiø su kredito rizikos valdymu, treèiajai ðaliai bankas neturëtø perduoti*. Europos centriniam bankui 2004 m. atlikus ES ðaliø bankø apklausà, nustatyta, kad pagrindinës kredito rizikos valdymo ir su juo susijusios funkcijos treèiosioms ðalims neperduotos** (ECB 2004b). Siekdama rinkos disciplinos, banko valdyba turëtø pasirûpinti, kad visuomenë gautø pakankamai informacijos apie banko prisiimtà kredito rizikà ir jos valdymà (BCBS 2000d, 2003). Tokios informacijos teikimo reikalavimai numatyti ir kapitalo pakankamumo direktyvos 145­149 straipsniuose, taip pat 12 priede. Vis dëlto sukurti kredito rizikos valdymo sistemà dar nepakanka. Bûtina uþtikrinti, kad ði sistema banke veiktø taip, kaip tikimasi. Siekiant ðio tikslo, didelës átakos turi vadinamoji rizikos valdymo kultûra ­ vertybiø, ásitikinimø ir elgesio normø visuma. Vertybës ir elgesys, uþ kuriuos atlyginama, tampa norma, svarbesne net uþ raðytines procedûras ir metodikas (OCC 1998). Kredito rizikos valdymo kultûra turi átakos kreditavimui ir prisiimamai rizikai. Kredito politikos ir banko politikos neatitikimà gali lemti ne tik kontrolës procedûrø neefektyvumas, kredito rizikos valdymo sistemos netikimas esamai situacijai, bet ir priemoniø, galinèiø paskatinti darbuotojus atlikti su banko politika nesuderinamus veiksmus, taikymas, kreditavimo kultûros trûkumas ar jos neiðmanymas (Greuning, Bratanovic 2000). Kad kredito rizika banke bûtø valdoma sëkmingai, bûtina sukurti bankui priimtinà aukðtà kredito rizikos valdymo kultûrà. 2. Paskolos rizikos valdymas Kredito rizikos valdymas prasideda dar iki suteikiant paskolà. Ið skolininko bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad paskolà teikiantys, jos rizikà vertinantys darbuotojai, paskolø komitetas, vidaus ir iðorës auditoriai bei banko prieþiûros institucija galëtø tinkamai ávertinti kredito rizikà prieð suteikiant paskolà ir turëtø galimybæ jà vertinti visà paskolos terminà. Prieð suteikiant paskolà reikia ávertinti ne tik prisiimamà rizikà ir laukiamà pelnà, bet ir abu ðiuos veiksnius kartu, t. y. pagal rizikà ávertintà pelnà. Priimdamas sprendimà suteikti paskolà, bankas taip pat turi ávertinti atidëjiniø tikëtinam nuostoliui padengti ir kapitalo netikëtam nuostoliui padengti poreiká (kainodara, pagrásta rizika). Teikiant kai kurias paskolas, reikia atlikti papildomus veiksmus: - kai paskolà teikia keli bankai kartu (sindikuota paskola), prieð sudarydamas

*Daugiau apie banko veiklos perdavimà treèiajai ðaliai þiûrëti BCBS (2004d), CEBS (2004a). **Þinoma, bankai perka treèiøjø asmenø sukurtus ásipareigojimø neávykdymo, paskolø portfelio rizikos vertinimo modelius ir kt.

Pinigø studijos 2004

4 Apþvalginiai straipsniai

64

sutartá su kitais bankais kiekvienas bankas turi ávertinti kredito rizikà, numatyti paskolos teikimo sàlygas ir kt.; - kredituodamas investicinius ir panaðius projektus, bankas ávertina ne tik ekonominæ projekto sëkmæ, bet ir technines jo ágyvendinimo galimybes, taip pat teisinius, aplinkosaugos ir kitus veiksnius, projekto plano laikymàsi. Jei banko darbuotojams nepakanka þiniø, kad jie galëtø visapusiðkai ávertinti projektà, bankas turëtø samdyti reikiamà kvalifikacijà turinèius nepriklausomus ekspertus; - paskolø su banku susijusiems asmenims teikimo sàlygas ir tvarkà patvirtina banko stebëtojø taryba. Tokios paskolos neturëtø virðyti banko stebëtojø tarybos nustatytø dydþiø. Paskolø teikimo sàlygos ðiems asmenims negali bûti palankesnës nei kitiems banko skolininkams; - banke turëtø bûti numatytos procedûros susijusiems skolininkams nustatyti, o paskolos jiems turëtø bûti teikiamos pagal ið anksto nustatytà tvarkà (Bazelio bankø prieþiûros komiteto parengto dokumento (BCBS 2000c) 7 principas). Numatant kredito politikà, kredito rizikos valdymo priemones, reikia uþtikrinti, kad paskolø portfelio dydþio, rinkos dalies siekimas netaptø svarbesniu uþ kitus ar net vieninteliu tikslu. Teikiant paskolà turi bûti atsiþvelgiama ir á pelnà, ir á prisiimamà rizikà. Ji neturi bûti teikiama, jei apie prisiimamà kredito rizikà nepakanka informacijos. Vykdant ðiuos reikalavimus, didëlë reikðmë tenka kredito rizikos valdymo kultûrai. Paskolas teikiantys ir kredito rizikà vertinantys darbuotojai turi bûti pasirengæ tinkamai atlikti jiems pavestas uþduotis, t. y. turëti pakankamai þiniø ir patirties. Kapitalo pakankamumo direktyvos 5 priedo 3 paragrafe, Bazelio bankø prieþiûros komiteto parengtuose ,,Kredito rizikos valdymo principuose" (4 ir 6 principai) keliamas dar vienas reikalavimas: paskolø teikimo tvarka turi bûti iðsamiai apraðyta, t. y. turi bûti numatyta, kam, kokios, kokio dydþio, kokiomis sàlygomis gali bûti teikiamos paskolos. Jos negali bûti teikiamos spekuliaciniais tikslais. Visi skolininkai turi bûti vertinami, laikantis vienodø principø. Pavyzdþiui, nuolatiniai, gerai paþástami banko klientai neturëtø bûti laikomi patikimais vien pagal jø þodiná patikinimà. Bankas turi uþtikrinti, kad finansiðkai patikimam skolininkui nebûtø teikiama tokia paskola, kuri pranoktø jo finansines galimybes. Sprendimà dël paskolos suteikimo turi priimti ne maþiau kaip du asmenys, jis turi bûti patvirtintas ágaliojimus turinèiø asmenø paraðais. Priimant sprendimà suteikti paskolà turi pateikti iðvadas verslo padalinio atstovas ir kredito rizikà ávertinæs asmuo. Sprendimus dël nedideliø ir nerizikingø paskolø gali priimti ir vienas asmuo, taèiau tik kredito politikos ar kitokiame dokumente banko valdybos nustatytais atvejais. Bazelio bankø prieþiûros komitetas (BCBS 2000c) nurodo, kad prieð patvirtinant ir pradedant teikti su kredito rizika susijusias naujas paslaugas (paèiam bankui, banko klientams arba naujame bankui geografiniame regione) informacija apie tokias paslaugas, galimo jø poveikio banko veiklai analizæ (paslaugø rizika, tolesnës ðiø paslaugø rizikos stebëjimo, vertinimo ir kontrolës galimybës ir pan.), jø rizikos valdymo priemones ir procedûras, kita svarbi informacija (susijusi su apskaita, mokesèiais, teisiniais aspektais, bankø prieþiûros institucijos reikalavimais ir pan.) turi bûti pateikiama banko valdybai, rizikos valdymo komitetui ir kitiems kredito rizikos valdytojams (3 principas). ,,Kredito rizikos valdymo principuose" nurodoma suteiktà paskolà administruoti ir nuolat vertinti jos rizikà (8 ir 9 principai), o kapitalo pakankamumo direktyvos 5 priedo 4 punkte reikalaujama, kad banke bûtø ádiegtos ,,veiksmingos sistemos su rizika susijusioms paskoloms ir jø portfeliams nuolat administruoti ir stebëti, probleminëms paskoloms nustatyti ir valdyti, reikiamai jas ávertinti ir atidëjiniams sudaryti". Banke turi bûti sukurta tokia paskolø administravimo sistema, kuri leistø tinkamai tvarkyti kiekvienos suteiktos paskolos dokumentø bylà, ið skolininko pareikalauti

V. Valvonis. Kredito rizikos valdymas banke

65

*Daugiau þr. F. Jasevièienë, V. Valvonis (2003). **Apie skolininkø kredito rizikos vertinimo modeliø klasifikavimà daugiau skaityti K. Ong (2004), apie vertinimo balais modelius ­ L. J. Mester (1997), L. C. Thomas ir kt. (2002), E. Mays (2003), apie reitingavimo sistemas ­ W. B. English, W. R. Nelson (1998), APRA (2000), BCBS (2000a, b), OCC (2001a), ONB (2004b). ***Reikalavimai tokioms sistemoms pateikti kapitalo pakankamumo direktyvos 7 priede. Taip pat þr. Department of the Treasury (2003, 2004). ****Taip pat þr. kapitalo pakankamumo direktyvos 92 straipsná.

finansinës ir kitokios informacijos, skolininkui laiku siøsti informacinius praneðimus. Informacija apie suteiktas paskolas á banko informacines sistemas turi bûti ávedama ir uþ kredito rizikos valdymà atsakingiems asmenims pateikiama laiku, ypaè informacija apie ásipareigojimø nevykdanèius skolininkus, tokia informacija turi bûti tiksli. Be to, reikia skirti paskolas administruojanèiø ir jas teikianèiø banko darbuotojø funkcijas, nes pastarieji gali turëti ketinimø nuslëpti blogëjanèià jø suteiktø paskolø kokybæ. Labai svarbi sëkmingo kredito rizikos valdymo sàlyga ­ tinkama kredito rizikos stebëjimo ir vertinimo sistema. Ji leidþia, stebint ir vertinant skolininkø finansinæ bûklæ, kontroliuoti, kaip laikomasi paskolø sutarèiø, ið anksto nustatyti galimas problemines paskolas, tiksliai ir laiku nustatyti paskolos uþtikrinimo priemoniø vertæ ir tai, kaip ji atitinka prisiimtà kredito rizikà. Sukaupus informacijà apie suteiktø paskolø rizikà, turi bûti sudaromi reikiamo dydþio atidëjiniai (koreguojama paskolø vertë finansinëje ataskaitoje)*, o informacija ir dokumentai, esant reikalui, perduodami su probleminëmis paskolomis dirbantiems banko darbuotojams. Pagal kapitalo pakankamumo direktyvos 7 priedo 127 paragrafà, banke turi bûti skiriamos paskolas stebinèiø ir jas vertinanèiø darbuotojø, taip pat paskolas teikianèiø darbuotojø funkcijos. Su probleminëmis paskolomis dirbantis banko struktûrinis padalinys turi bûti nepriklausomas nuo verslo padaliniø. Bazelio bankø prieþiûros komitetas (BCBS 2000c) rekomenduoja parengti darbo su probleminëmis paskolomis dokumentà, kuriame bûtø numatyti aiðkûs kriterijai ar sàlygos, kada paskola perduodama administruoti su probleminëmis paskolomis dirbanèiam struktûriniam padaliniui (16 principas). Tokiam struktûriniam padaliniui patariama atlikti bent didþiausiø probleminiø paskolø paskesnæ analizæ: ar tokios paskolos suteiktos laikantis kredito politikos, kokia buvo skolininko finansinë bûklë jam suteikiant paskolà, kada ir kaip pastebëtos problemos, ar tiksliai ávertinta paskolos uþtikrinimo priemonë ir pan. Remdamasis tokios analizës rezultatais, su probleminëmis paskolomis dirbantis banko struktûrinis padalinys banko valdybai turëtø teikti siûlymus, kaip tobulinti kredito politikà, kredito rizikos valdymo priemones ir procedûras. Skolininkø (paskolø) rizikai vertinti rekomenduojama taikyti ekspertinius vertinimus ir kiekybinius, statistiniais metodais pagrástus skolininkø rizikos vertinimo modelius (toliau ­ statistinius modelius) arba juos derinti**. Banko darbuotojai turi bûti tinkamai pasirengæ juos taikyti, t. y. turëti pakankamai þiniø, ágûdþiø ir patirties. Bazelio bankø prieþiûros komitetas (BCBS 2000c) siûlo vertinant skolininkø (paskolø) rizikà taikyti skolininkø (paskolø) reitingavimo sistemà (10 principas)***. Tokià sistemà bûtinai turës taikyti tie bankai, kurie pasirinks vidaus reitingais pagrástà kapitalo poreikio skaièiavimo metodikà. Vis dëlto, kad ir kokie modeliai bûtø taikomi, reikia numatyti ir raðtu iðdëstyti tuos atvejus, kai galima priimti sprendimà suteikti paskolà, net ir gavus neigiamà eksperto ar modelio ávertinimà, ir kai galima priimti sprendimà jos nesuteikti, net ir gavus teigiamà eksperto ar modelio ávertinimà. Taip pat bûtina nuolat vertinti modeliø patikimumà (BCBS 2005). Valdant kredito rizikà, svarbus vaidmuo tenka paskolos uþtikrinimo priemonëms. Kapitalo pakankamumo direktyvos 8 priedo 2 dalies 1 paragrafe reikalaujama: ,,kredito ástaiga turi átikinti atsakingà institucijà, kad ji tinkamai valdo rizikà, kylanèià dël to, kad kredito ástaiga naudojasi kredito rizikos maþinimo priemonëmis". Tos paèios direktyvos 5 priedo 6 paragrafe numatyta: ,,rizika, kad kredito rizikos maþinimo priemonës, kurias taiko kredito ástaiga, gali pasirodyti ne tokios veiksmingos, kaip tikëtasi, turi bûti ávertinta ir kontroliuojama, taikant dokumentuose nurodytas priemones ir procedûras"****. Priimdamas paskolos uþtikrinimo priemonæ galimiems nuostoliams sumaþinti, bankas turi atsiþvelgti á ákeisto turto likvidumà, jo vertës pastovumà, nusidëvëjimo terminà, palyginti su paskolos terminu, uþtikrinimo priemonës vertës ir skolininko finansinës bûklës priklausomybæ, pirmumo teisæ panaudojant uþtikrinimo priemonæ,

Pinigø studijos 2004

4 Apþvalginiai straipsniai

66

jei suteikta garantija, laidavimas ar draudimas ­ garanto, laiduotojo ar draudimo ámonës finansinæ bûklæ ir kitus veiksnius, galinèius turëti átakos uþtikrinimo priemonæ panaudojant. Tokia priemonë ávertinama prieð suteikiant paskolà. Jei jos vertë labai priklauso nuo treèiojo asmens finansinës bûklës, reikia ávertinti ir to asmens finansinæ bûklæ bei rizikà. Pagal kapitalo pakankamumo direktyvos 8 priedo 2 dalies 2 paragrafà, paskola negali bûti teikiama atsiþvelgiant tik á paskolos uþtikrinimo priemonæ, neávertinus asmens finansinës bûklës ir negavus kitos informacijos, reikalingos kredito rizikai ávertinti. Kredito politikos dokumente ar kituose banko dokumentuose turi bûti numatytos visø rûðiø paskoloms taikytinos uþtikrinimo priemonës, jø vertës stebëjimo procedûros, atvejai, kada priemonë turi bûti ávertinama ið naujo, jos taikymo atvejai. Bankams, teikiantiems paskolas tarptautiniu mastu, svarbi ðalies rizika, t. y. rizika, kad dël ekonominës, politinës padëties permainø uþsienio ðalyje ar kitø veiksniø skolininkas visiðkai ar ið dalies neávykdys ásipareigojimø sutartyje numatytomis sàlygomis. Bankuose, kuriems svarbi ðalies rizika, turi bûti ádiegta ðalies rizikos nustatymo, stebëjimo, vertinimo ir kontrolës sistema (limitø sistema, ðalies rizikos reitingavimas ir kt.). Numatant ðalies rizikos valdymo priemones ir procedûras, reikia atsiþvelgti á galimus ateities ávykius, o ne tik vertinti praeities faktus. Tokios priemonës ir procedûros turi bûti taikomos ne tik paskoloms, bet ir jø uþtikrinimo priemonëms. Ðalies rizika vertintina prieð suteikiant paskolà ir visà jos terminà. Ji vertintina ne tik tais atvejais, kai paskola suteikiama uþsienio ðalyje esanèiam skolininkui, bet ir tada, kai paskolos gavëjo kredito rizika daug priklauso nuo padëties uþsienio ðalyje. Pavyzdþiui, paskolà teikiant asmeniui, kuris didelæ dalá gaminamø prekiø ar paslaugø eksportuoja, svarbu ávertinti rizikà, susijusià su uþsienio ðalies valiutos kursu, palûkanø norma ir pan. Bankas turëtø vertinti ne tik atskirø ðaliø, bet ir ekonomiðkai ar kitaip glaudþiai susijusiø ðaliø grupiø (regionø) rizikà. Rekomenduojama tokioms ðaliø grupëms nustatyti ðalies rizikos limitus. Taip pat turëtø bûti nustatyti ir paskolø rûðiø, sandorio ðaliø, banko struktûriniø padaliniø limitai. Bankai, turintys investicijø uþsienio ðaliø kapitalo rinkose ir tose ðalyse suteikæ kitokiø paskolø, turëtø atskirai nustatyti tokiø investicijø ir paskolø limitus. Limitus turëtø tvirtinti ir ne reèiau kaip kartà per metus perþiûrëti banko valdyba arba rizikos valdymo komitetas. Kaip viena ið ðalies rizikos rûðiø turëtø bûti vertinama ir pervedimo (transfer) rizika ­ galimybë patirti nuostolá, kai skolininkas ar sandorio ðalis bankui negali pervesti uþsienio valiutos dël jos trûkumo, pavyzdþiui, uþsienio ðalyje trûkstant reikiamos uþsienio valiutos, taikant valiutinius apribojimus (BCBS 2000c). 3. Paskolø portfelio rizikos valdymas Nustatyti, ávertinti, stebëti ir kontroliuoti bûtina ne tik atskirø paskolø, bet ir viso paskolø portfelio rizikà. Bazelio bankø prieþiûros komitetas (BCBS 2000c) nurodo paskolø portfelio rizikos valdymo tikslà ­ pasiekti bankui priimtinà rizikos ir pajamø balansà viso paskolø portfelio mastu (12 principas). Valdant paskolø portfelio rizikà, galima dvejopa strategija: 1. Pasyvi. Tai tradicinis poþiûris á paskolø portfelio rizikos valdymà: suteiktos paskolos laikomos iki jø gràþinimo termino pabaigos (vadinamasis principas ,,nusipirk ir laikyk"), bankas nekeièia jau suteiktø paskolø portfelio sudëties. Laikantis pasyvios strategijos, paskolø portfelio rizika ið esmës valdoma tik taikant limitus, t. y. nesuteikiant per daug paskolø vienam skolininkui, susijusiems ar ta paèia ekonomine veikla uþsiimantiems skolininkams. Pasyvios strategijos laikosi dauguma bankø. 2. Aktyvi. Bankas, islaikydamas dalá paskolø iki jø gràþinimo termino pabaigos, aktyviai keièia paskolø portfelio sudëtá, kad gautø didþiausià pelnà, esant priimtinai rizikai. Taikomos tokios priemonës, kaip paskolø pardavimas, paskolø keitimas vertybiniais popieriais (securitisation), paskolø draudimas, taip pat iðvestinës finansinës

V. Valvonis. Kredito rizikos valdymas banke

67

*Þr. kapitalo pakankamumo direktyvos 109 straipsná. **Daugiau þr. J. Bessis (2002), ONB (2004a).

priemonës. Banke, kuris pasirenka aktyvià strategijà, paprastai ásteigiamas struktûrinis padalinys, atsakingas uþ paskolø portfelio rizikos valdymà (Bessis 2002). Vienas pagrindiniø paskolø portfelio rizikos ðaltiniø ­ paskolø koncentracija. Todël kiekvienas bankas turi taikyti paskolø koncentracijos rizikos stebëjimo, vertinimo ir vadovybës informavimo sistemà, kuri uþtikrintø tinkamà paskolø portfelio paskirstymà ir galimybæ kontroliuoti banko prisiimamà kredito rizikà. Kapitalo pakankamumo direktyvos 5 priedo 7 paragrafe numatyta: ,,paskolø koncentracijos rizika, atsirandanti dël asmenø, susijusiø asmenø grupiø, tam paèiam ekonominiam sektoriui ar geografiniam regionui priklausanèiø asmenø, tokia paèia veikla uþsiimanèiø arba tas paèias prekes gaminanèiø asmenø, dël kredito rizikos maþinimo priemoniø taikymo, dël dideliø netiesioginiø kredito ásipareigojimø (pvz., esant vieninteliam uþtikrinimo priemonës davëjui), turi bûti vertinama ir kontroliuojama, taikant dokumentuose nurodytas priemones ir procedûras". Paskolø koncentracijos rizika vertintina ávairiais poþiûriais: pagal skolininkus (didelës paskolos)*, susijusius skolininkus, su banku susijusius skolininkus ir vidaus paskolas, ekonominës veiklos rûðis, uþsienio ðalis, susijusiø ðaliø grupes, paskolø rûðis, paskolos uþtikrinimo priemones ir kt. Banke turi bûti nustatomi paskolø koncentracijos rizikos ðaltiniai ir, atsiþvelgiant á ávarius ekonominius scenarijus, vertinamas tokios koncentracijos kitimas. Pavyzdþiui, esant reikðmingai vienos ekonominës veiklos rûðies paskolø koncentracijos rizikai, bûtina tà veiklà stebëti. Jei tam tikros prieþastys neleidþia tinkamai diversifikuoti banko paskolø portfelá (rinkos ypatybës, maþas geografinis veiklos regionas, maþai ekonomiðkai nesusijusiø klientø), paskolø koncentracijos rizika maþintina kitomis priemonëmis, nebûtinai atsisakant pelningo kreditavimo galimybiø. Rekomenduojama tokiais atvejais daugiau kapitalo skirti paskolø koncentracijos rizikai padengti, kainodara uþtikrinti, kad paskolø palûkanø normos atitiktø prisiimtà kredito rizikà. Bankas neturëtø paskolø portfelio rizikos diversifikavimo tikslais teikti paskolø asmenims, kuriø kredito rizikos negali tinkamai ávertinti, arba teikti kredito paslaugas, kuriø gerai neiðmano. Bazelio bankø prieþiûros komitetas (BCBS 2000c) rekomenduoja paskolø koncentracijos rizikos valdymui taikyti kredito rizikos limitø sistemà** ir kitas priemones (5 principas). Jei laikomasi pasyvios paskolø portfelio valdymo strategijos, limitø sistema yra viena svarbiausiø paskolø portfelio rizikos valdymo priemoniø. Daþniausiai taikomi ðie limitai: - paskolai ­ maksimali suma, terminas, paskolos uþtikrinimo priemonës ir paskolos santykis, paskolos ámokos ir mënesio pajamø santykis; - paskolø grupëms ­ skolininkø grupë (áskaitant su banku susijusius skolininkus ir vidaus paskolas), ekonominës veiklos rûðys, paskolø uþtikrinimo priemonës, paskolø rizikos grupë, dideliø sumø paskolos, paskolø rûðys; - visam paskolø portfeliui ­ geografiniai regionai, paskolø portfelio dydis. Kredito rizikos limitø sistemà reikia taikyti kiekvienai banko paskolai. Banke nustatytø kredito rizikos limitø turi bûti grieþtai laikomasi, jø negalima paþeisti tenkinant skolininko praðymà suteikti paskolà. Jei nustatyti kredito rizikos limitai virðijami, tokiam sprendimui turi pritarti limitus patvirtinæs kredito rizikos valdytojas. Kredito rizikos limitai neturi bûti per daug grieþti, kad ðiek tiek pasikeitus padëèiai netektø jø paþeisti, taèiau jie neturi bûti ir per daug liberalûs, nes tada neturëtø praktinës naudos. Limitus reikia nuolat perþiûrëti ir koreguoti, atsiþvelgiant á iðorës veiksniø (ekonominës padëties ðalyje, ûkio sektoriaus) ir vidaus veiksniø (kredito rizikos valdymo strategijos, paskolø portfelio struktûros, pelningumo) pokyèius. Keièiant limitus, turi bûti atsiþvelgiama á kredito rizikos valdymo strategijos nuostatas, banko patirtus nuostolius ir galimybes patirti juos ateityje, prisiimamà kredito rizikà, palyginti su laukiamomis pajamomis, limitø tarpusavio ryðius (pvz., nustatant limitus darbdaviui ir darbuotojams, bûtina atsiþvelgti á tai, kad ámonës darbuotojø kredito rizika priklauso nuo darbdavio finansinës bûklës), paskolø portfelio rizikà, kredito

Pinigø studijos 2004

4 Apþvalginiai straipsniai

68

*Daugiau apie ES ðaliø bankuose naudojamas paskolø portfelio rizikos valdymo priemones ir jø rinkà skaityti ECB (2004a). **Daugiau apie paskolø portfelio rizikos vertinimo modelius skaityti BCBS (1999), A. Saunders (1999), M. Crouhy ir kt. (2000), Ch. Bluhm ir kt. (2003). ***Kai kuriuose darbuose vartojamas terminas ,,nepalankiausios sàlygos", taèiau toks kraðtutinumas nesuderinamas su testavimo apibrëþimu ­ testavimui naudojami scenarijai maþai tikëtini, taèiau galimi. ****Daugiau apie testavimà nepalankiomis sàlygomis skaityti CGFS (2000, 2001), apie kredito rizikos testavimà nepalankiomis sàlygomis ­ MAS (2003).

rizikos ir kitø rûðiø rizikos priklausomybæ, skolininkø ar jø grupiø tarpusavio ryðius, jø kredito rizikos koreliacijà, limitø iðimèiø daþnumà ir pobûdá. Kredito rizikos limitus nustato ir jø laikymàsi kontroliuoja tam tikri kredito rizikos valdymo organai: banko valdyba, rizikos valdymo komitetas ar kredito rizikos valdymo struktûrinis padalinys. Ðiø funkcijø negali atlikti verslo padaliniai ir juos kuruojantys asmenys. Banko vadovybei turi bûti laiku pateikiama informacija apie artëjimà prie nustatytø kredito rizikos limitø ar jø paþeidimà. Aktyvø paskolø portfelio rizikos valdymà taiko tik nedaugelis bankø, pirmiausia ­ didieji bankai. Kad bûtø galima já taikyti, ðalyje turi bûti sukurta finansiniø priemoniø, skirtø paskolø portfelio rizikai valdyti, rinka*. Be to, paskolø portfelio rizikai valdyti taikant iðvestines finansines priemones, susiduriama su ðiø priemoniø rizika (OCC 1997, ECB 2004a). Nustatant paskolos rizikà, paprastai uþtenka eksperto vertinimo, taèiau ávertinti paskolø portfelio rizikà ekspertui bûtø labai sunku ar net visai neámanoma, nes dël portfelio diversifikavimo paskolø rizikos suma nëra lygi paskolø portfelio rizikai. Paskolø portfelio rizikai vertinti siûloma taikyti paskolø portfelio vertinimo modelius: ,,kredito rizikos diversifikavimas gali bûti sëkmingas tik tada, kai taikomas paskolø portfelio rizikos vertinimo modelis, leidþiantis kiekybiðkai ávertinti paskolø portfelio rizikà" (Schönbucher 2000)**. Jei bankas laikosi aktyvios paskolø portfelio rizikos valdymo strategijos, toká modelá taikyti bûtina. Bazelio bankø prieþiûros komitetas (BCBS 2000c) tiek aktyvià, tiek pasyvià paskolø portfelio rizikos valdymo strategijà pasirinkusiems bankams siûlo reguliariai atlikti kredito rizikos testavimà nepalankiomis sàlygomis*** (13 principas). Jei banke taikomas paskolø portfelio rizikos vertinimo modelis, testavimà nepalankiomis sàlygomis galima atlikti daug geriau, nei tada, kai toks modelis netaikomas. Kapitalo pakankamumo direktyvos 114 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nepalankiomis sàlygomis turi bûti testuojama paskolø koncentracijos rizika, taip pat ,,rizika, keliama rinkos sàlygø pasikeitimo, jei ji gali turëti neigiamos átakos kredito ástaigos kapitalo pakankamumui ir rizikai, susijusiai su uþtikrinimo priemoniø panaudojimu nepalankiomis rinkos sàlygomis". Tos paèios direktyvos 7 priedo 4 dalies 41 ir 42 paragrafuose raðoma: ,,kredito ástaiga turi taikyti patikimas kapitalo pakankamumo testavimo nepalankiomis sàlygomis procedûras. Atliekant testavimà nepalankiomis sàlygomis, nustatomi galimi ávykiai arba ekonominiø sàlygø pasikeitimai, kurie turëtø neigiamos átakos vykdant ásipareigojimus kredito ástaigai, ávertinamos kredito ástaigos galimybës atlaikyti tokius pokyèius. Kredito ástaiga turi reguliariai atlikti kredito rizikos testavimà nepalankiomis sàlygomis, kad ávertintø, kiek átakos tam tikros sàlygos turi kapitalui, skirtam kredito rizikai padengti. Kredito ástaigos pasirinktus testus turi ávertinti prieþiûros institucija. Testai turi bûti prasmingi ir parengti taip, kad leistø ávertinti bent nedidelio ekonomikos nuosmukio galimybæ. Numatydama testavimo nepalankiomis sàlygomis scenarijus, kredito ástaiga turi ávertinti paskolø reitingø pasikeitimus. Nepalankiomis sàlygomis turi bûti testuojami paskolø portfeliai, apimantys didþiàjà dalá visø banko paskolø"****. Á testavimo nepalankiomis sàlygomis rezultatus reikia atsiþvelgti numatant kredito rizikos valdymo strategijà, kredito politikà, kredito rizikos valdymo priemones ir procedûras. 4. Kredito rizikos valdymas Lietuvos bankuose Dauguma aptartø kredito rizikos valdymo principø atrodo suprantami ir logiðki. Taèiau ávade nurodytos prieþastys, lemianèios bankø krizes ir ávairius sunkumus, rodo, kad bankø praktikoje su jais daþnai prasilenkiama. Ne veltui kredito rizikos valdymo nurodymus bankams yra iðleidusios Vokietijos (BAF 2002), Austrijos (ONB 2004a), Èekijos (CNB 2002), Slovakijos (NBS 2004), Latvijos (FCMC 2001), Suomijos (FSA

V. Valvonis. Kredito rizikos valdymas banke

69

2004), JAV (OCC 1997, 1998, 2001; FRBG 1998, 2004), Kanados (OSFIC 1998) bankø prieþiûros institucijos, taip pat Bazelio bankø prieþiûros komitetas (BCBS 2000c, d). Reikalavimai tinkamai valdyti kredito rizikà keliami ir rengiamoje naujoje kapitalo pakankamumo direktyvoje (EU 2004). Lietuvoje kol kas nëra teisës akto, kuris bûtø skirtas specialiai kredito rizikos valdymui. Ðiuo metu Lietuvoje galiojantys teisës aktai, bent kiek susijæ su kredito rizikos valdymu, nurodyti priedo 1 lentelëje. Siekiant nustatyti, kaip Lietuvos bankuose organizuojamas kredito rizikos valdymas, kaip juose valdoma atskirø paskolø ir paskolø portfelio rizika, 2004 m. paskutiná ketvirtá buvo atliktas anoniminis tyrimas. Tirta Lietuvos bankø, neáskaitant uþsienio ðaliø bankø skyriø ir AB VB bûsto kreditø ir obligacijø banko, praktika valdant kredito rizikà. Anketos iðsiøstos 9 bankams. Á jas atsakë 6 bankai: 4 valdomi uþsienio ðaliø bankø ir 2 ­ valdomi vietiniø investuotojø. 3 ið jø priskiriami prie 5 didþiausiø pagal turtà, 3 ­ prie 5 maþiausiø pagal turtà bankø grupiø. 4.1. Kredito rizikos valdymo organizavimas Lietuvos bankuose Atlikto tyrimo rezultatai, rodantys, kaip kredito rizikos valdymas organizuojamas Lietuvos bankuose, pateikiami 1 lentelëje. 1 lentelë Kredito rizikos valdymo organizavimas Lietuvos bankuose

Tyrimo objektas Kredito rizika valdoma banko grupës mastu Kredito rizika valdoma atsiþvelgiant á kitø rûðiø rizikà Bankas turi numatæs kredito rizikos valdymo strategijà Valdyba atlieka jai bûdingas kredito rizikos valdymo funkcijas Kredito politika: kiekvienos reiksmingos kreditavimo srities politika viena bendra kredito politika Kredito politikos dokumentà patvirtino: valdyba stebëtojø taryba Kredito politikos dokumentas reguliariai perþiûrimas Ásteigtas rizikos (kredito rizikos) valdymo komitetas Ásteigtas paskolø komitetas Ásteigtas aktyvø ir pasyvø valdymo komitetas Veikia rizikos valdymo struktûrinis padalinys Rizikos valdymo struktûriniam padaliniui suteikta teisë: rekomenduoti tam tikrais atvejais nesuteikti paskolø rekomenduoti pertvarkyti jau suteiktas paskolas Ádiegta kredito politikos, kredito rizikos valdymo priemoniø ir procedûrø iðimèiø stebëjimo, registravimo ir vertinimo sistema Vidaus auditoriai vertina kredito rizikos valdymà banke Visuomenei atskleidþiama papildoma informacija apie kredito rizikos valdymà Kredito rizikos valdymas perduodamas treèiajai ðaliai Kredito rizikos valdymo kultûrà bankas vertina: puikiai gerai vidutiniskai prastai labai blogai neturi nuomonës Saltinis: sudaryta autoriaus. Respondentø skaièius Taip 6 3 2 2 1 4 4 1 4 1 6 4 6 4 3 2 6 1 0 1 4 1 0 0 0 Ne 0 3 4 4 5 2 2 5 1 5 0 2 0 2 3 4 0 5 6 5 2 5 0 0 0

Pinigø studijos 2004

4 Apþvalginiai straipsniai

70

Visi bankai nurodë, kad kredito rizika kartu valdoma ir banke, ir banko kontroliuojamose ámonëse. Bankai, kontroliuojami uþsienio ðaliø bankø, nurodë, kad kredito rizika valdoma banko grupës mastu: Lietuvoje veikiantis bankas, valdydamas kredito rizikà, átraukia ir kontroliuojamas ámones, o já globojantis bankas ­ Lietuvoje veikiantá bankà (þr. 2 pav.). 2 pav. Kredito rizikos valdymas banko grupës mastu

Saltinis: sudaryta autoriaus.

Lietuvos bankai, valdydami kredito rizikà, nevienodai atsiþvelgia á kitø rûðiø rizikà: 2 bankai nurodë, kad jà valdydami á kitø rûðiø rizikà neatsiþvelgia, 3 bankuose rizika valdoma kompleksiðkai. 1 bankas, nurodæs, kad rizikà valdo kompleksiðkai, paþymëjo, kad, nustatant rizikos limitus, jame atsiþvelgiama á ávairiø rûðiø rizikos tarpusavio priklausomybæ, rengiant banko vidaus dokumentus ávertinama operacinë rizika. Gauti duomenys neleidþia daryti iðvados, kad rizikos valdymo bûdà lemtø banko dydis ar priklausymas nuo globojanèio banko. 1 bankas nurodë, kad jame kredito rizika valdoma atskirai nuo kitø rûðiø rizikos, taèiau skaièiuojant ekonominio kapitalo poreiká tarptautinës banko grupës mastu atsiþvelgiama á ávairiø rûðiø rizikos priklausomybæ. 4 bankai nëra parengæ kredito rizikos valdymo strategijos, kuri bûtø atskiras dokumentas ar bendros rizikos valdymo strategijos sudëtinë dalis. Jos parengti ðie bankai neketina ir artimiausioje ateityje. 2 bankai nurodë, kad kredito rizikos valdymo strategija iðdëstyta bendrojoje rizikos valdymo strategijoje. Abiejø bankø pateikta informacija leidþia daryti iðvadà, kad strategija, jos rengimas ir laikymasis atitinka reikalavimus: ðis dokumentas perþiûrimas kas metus, jo turinys atitinka reikalavimus, su strategija supaþindinti atitinkami banko darbuotojai, reguliariai rengiama ataskaita apie strategijos ágyvendinimà. Vienintelis trûkumas yra tai, kad ðiø bankø parengtà strategijà tvirtina banko valdyba, viename bankø valdybai teikiama ir ataskaita apie strategijos ágyvendinimà. Kaip minëta, strategijà tvirtinti turëtø ne valdyba, o stebëtojø taryba. Strategija yra viena svarbiausiø veiksmingo kredito rizikos valdymo prielaidø. Toká dokumentà turëtø parengti kiekvienas bankas. Atsiþvelgiant á banko dydá, galëtø bûti rengiamos skirtingos apimties ir issamumo strategijos. Anketoje buvo iðvardytos banko valdybos funkcijos, susijusios su kredito rizikos valdymu, ir paklausta, kas banke jas atlieka. Tik 2 bankai nurodë, kad tokias funkcijas atlieka banko valdyba. Kituose 2 bankuose jas atlieka rizikos valdymo struktûrinis padalinys, 1 banke ­ paskolø komitetas, 1 banko valdybos funkcijos valdant kredito rizikà neaiðkios. Galima daryti prielaidà, kad kai kuriuose bankuose nëra aiðkios

V. Valvonis. Kredito rizikos valdymas banke

71

*Ástatymo 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ðis reikalavimas ásigalioja nuo 2005 m. geguþës mën. **3 bankai, neturintys rizikos valdymo komitetø, nepriskirtini prie maþøjø bankø grupës. ***Ðá prieð 10 metø patvirtintà dokumentà bûtina atnaujinti.

kredito rizikos valdymo organizacinës struktûros. Taèiau bankas, atsiþvelgdamas á savo veiklos ypatybes, gali pasirinkti kitokià kredito rizikos valdymo struktûrà, nei pavaizduota 1 paveiksle. 4 bankai nurodë, kad jie turi kredito politikà ir jà patvirtinantá dokumentà. Jie nëra parengæ kiekvienos reikðmingos kreditavimo srities politikos dokumentø, bet turi patvirtintus paskolø (produktø ar procesø) apraðus. Paskolø apraðuose paprastai pateikiama ir dalis informacijos, nurodytinos tam tikros kreditavimo srities politikos dokumente, taigi juos galima laikyti ðio dokumento pakaitu. 1 bankas nurodë, kad jame kiekvienai svarbiai kreditavimo srièiai (pvz., bûsto paskolø, vartojimo paskolø, paskolø juridiniams asmenims) yra parengta po atskirà kredito politikos dokumentà. Tik 1 bankas nëra numatæs savo kredito politikos, taèiau jame patvirtintas dokumentas dël kredito rizikos ir jos valdymo. 4 bankø kredito politikos dokumentà patvirtino banko valdyba, 1 banko ­ stebëtojø taryba. Tokiame dokumente bankai pateikia nevienodà informacijà. Vienuose bankuose jos pateikiama visai maþai, nes dalis tokios informacijos jau bûna pateikta paskolø apraðuose, kituose ­ net daugiau, nei reikalaujama. 4 bankuose kredito politikos dokumentas perþiûrimas kas metus, 1 banke jis reguliariai neperþiûrimas. Laikantis geros kredito rizikos valdymo praktikos, kredito politika turëtø bûti perþiûrima ne reèiau kaip kartà per metus. 3 bankuose su kredito politikos dokumentu supaþindinti paskolas teikiantys arba jø rizikà vertinantys banko darbuotojai, 1 banke ­ tik kredito rizikà vertinantys darbuotojai. 1 bankas nurodë, kad kredito politikos dokumentas þinomas visiems darbuotojams, susijusiems su kredito rizikos valdymu. Taigi galima daryti iðvadà, kad Lietuvos bankø praktika, nustatant kredito politikà, beveik atitinka tarptautinius reikalavimus. Ið atsakymø á anketos klausimus matyti, kad kredito rizikos valdymo komitetai veikia ne visuose bankuose. 4 bankai nurodë, kad jie neturi nei rizikos, nei kredito rizikos valdymo komitetø ir neplanuoja jø ásteigti. 1 banke rizikos valdymo komitetas ásteigtas 2004 m. antràjá pusmetá, 1 bankas planuoja já ásteigti. Bankø ástatymo (LRS 2004a) 36 straipsnio 1 dalyje keliamas reikalavimas, kad banke veiktø rizikos valdymo komitetas*, taigi já bus priversti ásteigti visi bankai. Abejoniø kelia tik tai, ar visiems bankams ðá reikalavimà pavyks tinkamai ágyvendinti. Maþø bankø rizikos valdymo struktûrinis padalinys paprastai bûna nedidelis, dauguma aukðtesnes pareigas uþimanèiø banko darbuotojø jau ir taip bûna ávairiø komitetø nariai, tarnybø vadovai. Taigi ðiems bankams gali pritrûkti þmoniø, galinèiø bûti rizikos valdymo komiteto nariais**. Tokià prielaidà leidþia daryti ir vieno ið maþesniø bankø, neturinèiø rizikos valdymo komiteto, atsakymas, kad tokio komiteto funkcijas atlieka kredito rizikos departamentas. Tinkamai ágyvendinti Bankø ástatymo reikalavimà tikriausiai bus sunku ir dël to, kad nei paèiame ástatyme, nei poástatyminiuose teisës aktuose nenurodyta, kas galëtø bûti rizikos valdymo komiteto nariais, kokias funkcijas toks komitetas turëtø atlikti, kam jis turëtø bûti pavaldus, nuo ko nepriklausomas. Paskolø komitetai veikia visuose á anketos klausimus atsakiusiuose bankuose. Reikalavimà ásteigti toká komitetà 1995 m. iðkëlë Lietuvos banko valdyba (LRS 1995)***, toks reikalavimas numatytas ir Bankø ástatymo 36 straipsnio 1 dalyje (LRS 2004a). Visø á anketos klausimus atsakiusiø bankø paskolø komitetai pavaldûs banko valdybai, 1 banko ­ dar ir stebëtojø tarybai. Bankø paskolø komitetus, iðskyrus vieno banko, sudaro valdybos nariai ir asmenys, vertinantys paskolø rizikà. Kai kuriø bankø paskolø komitetams priklauso darbuotojai, teikiantys paskolas, 2 bankø ­ darbuotojai, kuriø veikla susijusi su probleminëmis paskolomis, 1 banko ­ banko juristai. 1 bankas nurodë, kad paskolø komitetui nepriklauso kredito rizikà vertinantys banko darbuotojai, nes komitetui teikiama svarstyti tik tas paskolas, kuriø rizika jau ávertinta. Vis dëlto, kad paskolø komiteto veikla neapsiribotø vien formalaus sprendimo priëmimu, jame turëtø bûti asmenø, iðmananèiø kredito rizikos vertinimà. Be to, paskolø komiteto nariai turi ávertinti, ar pateiktos svarstyti paskolos rizika nustatyta teisingai. Nors Lietuvos bankø paskolø komitetø sudëtis gana ávairi, dauguma ðiø komitetø

Pinigø studijos 2004

4 Apþvalginiai straipsniai

72

atlieka panaðias funkcijas. Toká panaðumà tikriausiai lëmë minëtas Lietuvos banko valdybos nutarimas, reglamentuojantis paskolø komiteto veiklà. Kai kuriø bankø paskolø komitetai atlieka ir daugiau su kredito rizikos valdymu susijusiø rizikos (kredito rizikos) komitetui bûdingø funkcijø, pavyzdþiui, vertina kredito rizikos valdymo priemoniø ir procedûrø veiksmingumà. Daugumoje bankø nëra rizikos valdymo komiteto, todël ðio komiteto funkcijas atlieka kiti struktûriniai padaliniai, tai pat ir paskolø komitetas. Tik 2 bankø paskolø komitetai reguliariai teikia veiklos ataskaità. Tokios ataskaitos nepateikimas laikytinas paskolø komiteto veiklos trûkumu. 4 bankuose veikia aktyvø ir pasyvø valdymo komitetas. Nors jo veikla turëtø bûti susijusi su palûkanø normos ir likvidumo rizikos valdymu (þr. Bessis 2002), 2 bankuose toks komitetas atlieka kai kurias paskolø komiteto funkcijas, pavyzdþiui, teikia pasiûlymus dël kredito rizikos valdymo metodikos ir procedûrø tobulinimo, siûlo kredito rizikos limitus ir vertina ðiø limitø laikymàsi. Vienas bankø, kuriame aktyvø ir pasyvø valdymo komitetas atlieka ir paskolø komiteto funkcijas, priskirtinas prie maþesniøjø bankø grupës, todël toká komitetø funkcijø dubliavimà galima paaiðkinti þmoniø iðtekliø ribotumu. Taèiau kituose bankuose ðiø komitetø funkcijos tikriausiai painiojamos dël to, kad juose nëra rizikos valdymo komiteto (todël ðio komiteto funkcijas turi atlikti kiti struktûriniai padaliniai) arba nëra aiðkios kredito rizikos valdymo organizacinës struktûros. Nors Lietuvos bankams pati reikðmingiausia yra kredito, o ne palûkanø normos ar likvidumo rizika (Jasevièienë, Valvonis 2003), net 4 bankuose veikia aktyvø ir pasyvø valdymo komitetai ir tik 1 banke ­ rizikos (kredito rizikos) valdymo komitetas. Taigi kyla klausimas, ar visi bankai kredito rizikà laiko reikðmingiausia ir skiria pakankamai dëmesio jos valdymui. Visuose á anketos klausimus atsakiusiuose bankuose veikia rizikos valdymo struktûrinis padalinys. 2 uþsienio ðaliø bankø globojamuose bankuose, priskiriamuose prie didþiøjø bankø grupës, veikia rizikos valdymo struktûriniam padaliniui pavaldus padalinys, atsakingas uþ kredito rizikà. Daugumos bankø rizikos valdymo struktûrinis padalinys pavaldus banko valdybai (1 banko ­ dar ir globojanèiam bankui). 1 banko rizikos valdymo struktûrinis padalinys pavaldus kreditavimo struktûriniam padaliniui, taigi jame paþeidþiamas ðiø padaliniø nepriklausomumo reikalavimas. 4 bankuose rizikos (kredito rizikos) valdymo struktûriniam padaliniui sudaryta galimybë dalyvauti priimant sprendimus dël paskolos suteikimo, 3 ið jø tokiam padaliniui suteikta galimybë pareikðti nuomonæ, kai, siekiant uþtikrinti priimtinà rizikos lygá banke, pertvarkomos jau suteiktos paskolos. Kai kuriø bankø neaktyvumà valdant kredito rizikà galima sieti su pasyvios paskolø portfelio rizikos valdymo strategijos laikymusi. Tai, kad tik 2 bankuose ádiegta kredito politikos, kredito rizikos limitø, kredito rizikos valdymo priemoniø ir procedûrø iðimèiø stebëjimo, registravimo ir vertinimo sistema, irgi patvirtintø, kad bankai, valdydami kredito rizikà, laikosi gana pasyvios strategijos. Visi bankai nurodë, kad kredito rizikos valdymà juose vertina vidaus auditoriai. Toks apklausos rezultatas nëra netikëtas ­ juk bankø vidaus auditoriø veiklà reglamentuoja Lietuvos banko valdybos patvirtintas teisës aktas (þr. LRS 2004e). 5 bankai nurodë, kad visuomenei apie kredito rizikos valdymà neatskleidþia daugiau informacijos, nei to reikalauja Lietuvos bankas. Europos centrinio banko apklausoje (ECB 2004b) dalyvavæ Lietuvos bankai nurodë, kad kredito rizikos valdymo nëra perdavæ treèiosioms ðalims. 4 ið 6 bankø kredito rizikos valdymo kultûrà vertina gerai, po 1 bankà ­ puikiai ir vidutiniðkai. Vis dëlto neformalûs pokalbiai su vieno banko darbuotojais atskleidë, kad jie nesupranta, kà veikia uþ rizikos valdymà atsakingas banko struktûrinis padalinys, kam jis ið viso reikalingas. Manoma, kad jis tik trukdo ,,normaliai" dirbti. Tokia nuomonë skatina kelti klausimà, ar bankø kredito rizikos valdymo kultûra ið tiesø tokia, kaip jà apibûdina suinteresuotoji pusë ­ bankø atstovai, susijæ su kredito rizikos valdymu.

V. Valvonis. Kredito rizikos valdymas banke

73

4.2. Paskolos rizikos valdymas Lietuvos bankuose Lietuvos bankø praktika valdant paskolos rizikà apibendrinta 2 lentelëje.

2 lentelë

Paskolos rizikos valdymas Lietuvos bankuose

Tyrimo objektas Banko dokumentuose iðsamiai apraðytas paskolø teikimo procesas Sava susijusiø skolininkø vertinimo tvarka Paskolas teikianèiø darbuotojø materialus skatinimas Naujø paslaugø, susijusiø su kredito rizika, iðankstinis ávertinimas Centralizuotas kredito rizikos valdymas Paskolø rizikos vertinimo metodai: ekspertiniai statistiniai miðrûs Vertinamas skolininkø kredito rizikos vertinimo metodø patikimumas Sava paskolø uþtikrinimo priemoniø vertinimo, stebëjimo metodika Sava salies rizikos valdymo metodika Ðalies rizikos limitø sistema Saltinis: sudaryta autoriaus. Respondentø skaièius Taip 6 3 6 6 5 3 0 3 4 6 4 6 Ne 0 3 0 0 1 3 6 3 2 0 2 0

Visi bankai nurodë, kad jø vidaus dokumentuose yra iðsamiai apraðytas paskolø teikimo procesas: kam, kokios, kokio dydþio, kokiomis sàlygomis gali bûti teikiamos paskolos. Kaip minëta, daþniausiai tokia informacija pateikiama paskolø apraðuose. 3 bankai nurodë, kad vertindami susijusius skolininkus vadovaujasi tik Lietuvos banko reikalavimais, 3 bankuose ávesta sava susijusiø skolininkø nustatymo tvarka. Procedûros susijusiems skolininkams nustatyti turëtø bûti parengtos kiekviename banke. Visuose bankuose paskolas teikiantys darbuotojai materialiai ar kitaip skatinami, jei per tam tikrà laikotarpá ávykdë planà, t. y. suteikë tam tikrà paskolø sumà. 1 bankas nurodë, kad skatinami tik vartojimo paskolas teikiantys darbuotojai, o ðiø paskolø rizikà vertina automatinë sistema. 1 banko teigimu, paskolas teikiantys darbuotojai nevertina skolininkø kredito rizikos, tai atlieka kiti banko darbuotojai. Ðiø dviejø bankø praktika gali bûti laikoma priimtina, taèiau paskolas teikianèiø darbuotojø skatinimas paprastai nesuderinamas su gera kredito rizikos valdymo praktika. Visi bankai nurodë, kad prieð pradedant teikti naujas su kredito rizika susijusias paslaugas (bankui, banko klientams, ar naujoje bankui rinkoje) apie tai informuojami uþ kredito rizikos valdymà atsakingi banko organai. 4 bankai nurodë, juose paskolas teikia, administruoja, jø ir paskolos uþtikrinimo priemoniø rizikà vertina (iðankstinis ir paskesnis vertinimas) ir veikla, susijusia su probleminëmis paskolomis, uþsiima specialûs struktûriniai padaliniai. Sunku pasakyti, ar toks funkcijø skyrimas taikomas visø paskolø rizikos valdymui, ar tik valdant juridiniams asmenims teikiamas paskolas. 2 maþesniuose bankuose veikia ne visi anksèiau iðvardyti struktûriniai padaliniai. Iðskyrus vienà maþesná bankà, visiems kitiems bûdingas centralizuotas kredito rizikos valdymas, t. y. dauguma su kredito rizikos valdymu susijusiø funkcijø atliekama centrinëje banko buveinëje. 1 banke dauguma, o kitame ­ dalis kredito rizikos valdymo funkcijø atliekama tiek banko centrinëje buveinëje, tiek ir filialuose. 3 bankai nurodë, kad vertindami skolininkø (fiziniø ir juridiniø asmenø) kredito rizikà taiko ekspertinius metodus. 3 bankai nurodë taikantys miðrius (statistinius ir

Pinigø studijos 2004

4 Apþvalginiai straipsniai

74

ekspertinius) metodus. Aliekant apklausà, ekspertiniai, statistiniai ir miðrûs kredito rizikos vertinimo metodai nebuvo apibrëþti, todël bankai kaip miðrius galëjo nurodyti ir ekspertinius kredito rizikos vertinimo metodus*. Në vienas bankas nenurodë statistiniø kredito rizikos vertinimo metodø. Iðskyrus vienà bankà, visi kiti, vertindami naujas ir jau suteiktas paskolas, taiko tà paèià kredito rizikos vertinimo sistemà. Tai leidþia daryti iðvadà, kad vertinant skolininko kredito rizikà (nustatant skolininko reitingà) neatsiþvelgiama á visà informacijà, gaunamà per paskolos terminà (paskolos uþdelsimo, pertvarkymo faktus). 4 bankai teigë reguliariai vertinantys kredito rizikos vertinimo metodø patikimumà, 2 bankuose toks vertinimas neatliekamas. Atliekant tyrimà, nesiekta nustatyti, kokie skolininkø kredito rizikos vertinimo metodai taikomi, todël nepraðyta nurodyti ðiø metodø patikimumo ávertinimo bûdø. Tai, kad bankai skolininkø kredito rizikai vertinti taiko metodus, kuriuos galima priskirti prie ekspertiniø metodø grupës, leidþia manyti, kad bankø nurodytos metodø patikimumo ávertinimo procedûros taip pat ekspertinës. Vertindamas paskolos uþtikrinimo priemones, stebëdamas jø vertæ, kiekvienas bankas taiko paties sukurtà metodikà, nes Lietuvos bankas yra nustatæs tik bendro pobûdþio reikalavimus (LRS 2003). Valdydami ðalies rizikà, 4 bankai taiko savo nustatytas taisykles, 2 bankai laikosi Lietuvos banko reikalavimø (þr. LRS 2004c). Taèiau visi bankai nurodë, kad taiko limitø sistemà ðalies rizikai valdyti. Nesant ðalies rizikos valdymo politikos ar taisykliø, tokia limitø sistema nëra labai veiksminga. Kitaip tariant, nustatyti limitus neuþtenka ­ vidaus dokumentuose bûtina apraðyti, kokie ðalies rizikos limitai taikomi, kokiø tikslø siekiama juos taikant, kokiø veiksmø privalu imtis, paþeidus limitus ar prie jø priartëjus, kaip limitai dera su kitomis rizikos valdymo priemonëmis. 4.3. Paskolø portfelio rizikos valdymas Lietuvos bankuose Atsakymai á anketos klausimus apie paskolø portfelio rizikos valdymà Lietuvos bankuose apibendrinami 3 lentelëje.

3 lentelë

Paskolø portfelio rizikos valdymas Lietuvos bankuose

Tyrimo objektas Paskolø portfelio rizikos valdymo strategija: pasyvi aktyvi Matematinis paskolø portfelio rizikos vertinimo modelis Kredito rizikos limitai Testavimas nepalankiomis sàlygomis savo iniciatyva Vidinis kapitalo paskirstymo modelis Saltinis: sudaryta autoriaus. Respondentø skaièius Taip 4 2 2 6 5 1 Ne 2 4 4 0 1 5

*Pavyzdþiui, visø bankø taikomi ,,statistiniai" abejotinø aktyvø grupiø vertinimo metodai priskirtini prie ekspertiniø metodø grupës.

Bankai nurodë, kad, valdydami paskolø portfelio rizikà, laikosi pasyvios strategijos: suteiktas paskolas iðlaiko iki jø termino pabaigos, beveik nekeièia paskolø portfelio sudëties, taiko limitø sistemà. 2 bankai nurodë, kad laikosi aktyvios paskolø portfelio rizikos valdymo strategijos, taèiau tokios strategijos laikymosi galimybës Lietuvoje labai ribotos, todël ðiø bankø nurodytà paskolø portfelio valdymo strategijà greièiau galima laikyti pasyvia. Tokià prielaidà patvirtina ir tai, kad 4 ið 6 á anketà atsakiusiø bankø netaiko matematiniø paskolø portfelio rizikos vertinimo modeliø,

V. Valvonis. Kredito rizikos valdymas banke

75

kuriuos taikyti bûtina, norint veiksmingai valdyti paskolø portfelio rizikà. 1 bankas, nurodæs, kad taiko matematinius paskolø portfelio rizikos vertinimo modelius, jø neávardijo. Tikëtina, kad tokius modelius taiko ne pats bankas, o já globojantis bankas visos banko grupës mastu. Dauguma bankø taiko ávairius kredito rizikos limitus. Tik vienas bankas nurodë, kad limitø sistema netaikoma paskolø koncentracijos rizikai valdyti. Tikëtina, kad ðiame banke limitai taikomi, tik ne paskolø koncentracijos rizikai valdyti. Testavimà nepalankiomis sàlygomis tiek savo iniciatyva, tiek prieþiûros institucijos reikalavimu atlieka 5 bankai. 1 bankas, priskirtinas prie maþøjø bankø grupës, testavimà nepalankiomis sàlygomis atlieka prieþiûros institucijos reikalavimu. Tik vienas matematinius paskolø portfelio rizikos vertinimo modelius taikantis bankas nurodë, kad taiko vidiná kapitalo paskirstymo modelá. Visi kiti bankai vadovaujasi prieþiûros institucijos nurodymais (þr. LRS 2001). 4.4. Kredito rizikos valdymo gerinimas Lietuvos bankuose Kaip þinoma, sukurti kredito rizikos valdymo sistemà banke nepakanka. Tokia sistema turi bûti veiksminga. Atliekant tyrimà, apþvelgtos tik veiksmingo kredito rizikos valdymo prielaidos, t. y. kiekvieno banko nustatyta kredito rizikos valdymo tvarka. Ávertinti kredito rizikos valdymo sistemø veiksmingumà, t. y. kredito rizikos valdymà reglamentuojanèius dokumentus ir jø taikymà Lietuvos bankuose, nebuvo galimybiø. Ðiuos darbus atlieka banko auditoriai ir prieþiûros institucija. Gali bûti, kad bankai kredito rizikà valdo geriau, nei rodo jø pateikti atsakymai, taèiau labiau tikëtina, kad banke patvirtinti dokumentai ne visai atitinka gerà praktikà arba jie geri, taèiau jais netinkamai vadovaujamasi. Ið aptartø 6 bankø në vieno negalima iðskirti kaip geresnio ar blogesnio. Atsakymai á anketos klausimus rodo, kad kredito rizikos valdymas visuose juose vertintinas gerai. Vis dëlto matyti, kad ima skirtis rizikos valdymo praktika uþsienio ðaliø bankø globojamuose ir jø neglobojamuose bankuose: globojami bankai, rengdamiesi kartu su globojanèiu banku ágyvendinti naujuosius kapitalo pakankamumo reikalavimus, sparèiai tobulina kredito rizikos valdymo sistemà. Apskritai kredito rizikos valdymà Lietuvos bankuose galima gerinti. Siûlymai, kaip tai padaryti, pateikiami ðio straipsnio iðvadose. Gerinant kredito rizikos valdymà, svarbus vaidmuo tenka bankø prieþiûros institucijai. Ekonomiðkai stipriausiose ðalyse, turinèiose ypaè iðplëtotus bankø sektorius, tobulinant rizikos valdymà ir kitø srièiø veiklà svarbiausià vaidmená atlieka bankai. Ðalims, kuriø bankø sektorius tik susikûræs, bûdinga prieðinga tendencija: prieþiûros institucija þengia pirma (reglamentuoja ávairias bankø veiklos sritis), o bankai seka ið paskos (ágyvendina prieþiûros institucijos nurodymus ir taip tobulëja). Lietuvoje, kurios negalima priskirti prie pirmaujanèiø ðaliø grupës, tobulinant kredito rizikos valdymà ypaè svarbus vaidmuo tenka bankø prieþiûros institucijai*. Lietuvos teisës aktø, susijusiø su kredito rizikos valdymu, apþvalga (þr. 1 priedo lent.) leidþia daryti iðvadà, kad ðiuo metu Lietuvoje nëra vieno iðsamaus dokumento, reglamentuojanèio kredito rizikos valdymà banke. Atlikto tyrimo rezultatai ir kitø ðaliø pavyzdys (bankø prieþiûros institucijos yra iðleidusios kredito rizikos valdymo nurodymus, rekomendacijas pateikë ir Bazelio bankø prieþiûros komitetas) rodo kredito rizikos valdymo bendrøjø nuostatø** ar panaðaus dokumento poreiká Lietuvoje. Ágyvendinant naujuosius kapitalo pakankamumo reikalavimus, toks dokumentas tikriausiai bus neiðvengiamas. Isvados Iðnagrinëjus Lietuvos bankø praktikà valdant kredito rizikà, nustatyta, kad ðalies bankuose laikomasi daugumos kredito rizikos valdymo principø. Taèiau tam tikrus dalykus dar reikëtø tobulinti:

*Kai kuriose srityse, kur remiamasi globojanèiø bankø patirtimi, pavyzdþiui, taikant kiekybinius kredito rizikos vertinimo modelius, Lietuvoje didesná pranaðumà turi bankai. **Svarstytina galimybë iðleisti rizikos valdymo bendràsias nuostas, kuriose, be kitø rûðiø rizikos, bûtø aptarta ir kredito rizika.

Pinigø studijos 2004

4 Apþvalginiai straipsniai

76

1. Kad pagerëtø kredito rizikos valdymas, bankai turëtø numatyti kredito rizikos valdymo strategijà, kuri yra veiksmingo kredito rizikos valdymo pagrindas. Toká dokumentà turëtø patvirtinti banko stebëtojø taryba. 2. Bankuose turi bûti ásteigti rizikos valdymo komitetai. Bent didþiøjø bankø rizikos valdymo komitetuose turëtø bûti kredito rizikos pakomiteèiai, nes kredito rizika Lietuvos bankams yra pati reiksmingiausia. 3. Steigiant rizikos valdymo komitetà reikëtø aiðkiai apibrëþti rizikos valdymo komiteto, paskolø komiteto, aktyvø ir pasyvø valdymo komiteto funkcijas, jas derinti tarpusavyje ir su struktûriniø padaliniø funkcijomis. 4. Kad rizikos valdymo organizacinë struktûra bûtø veiksminga, kredito rizikos valdytojai turëtø pateikti ataskaitas apie savo veiklà. 5. Kad banko vidaus dokumentai, reglamentuojantys kredito rizikos valdymà, atitiktø vidaus ir iðorës aplinkà, jie turëtø bûti perþiûrimi ne reèiau kaip kartà per metus. 6. Bankuose turëtø bûti aiðkiai skiriamos kredito rizikos valdytojø funkcijos. 7. Daugiau dëmesio reikëtø skirti susijusiø skolininkø kredito rizikos valdymui. 8. Bûtina daugiau dëmesio skirti paskolø portfelio rizikos valdymui. Nors Lietuvos bankø galimybës taikyti aktyvø kredito rizikos valdymà yra ribotos, jie turëtø siekti tokio valdymo. Pavyzdþiui, paskolø portfelio rizikai valdyti vis labiau turëtø bûti taikomi kredito rizikos limitai. 9. Svarstytina galimybë visuomenei atskleisti daugiau informacijos apie kredito rizikos valdymà, nes tai padidintø rinkos disciplinà. 10. Skatinant paskolas teikianèius banko darbuotojus, turëtø bûti elgiamasi apdairiai. 11. Bankai turi nuolatos vertinti kredito rizikos vertinimo modeliø, skolininkø reitingø sistemø patikimumà, atlikti modeliø testavimà nepalankiomis sàlygomis. 12. Teikiamø ir suteiktø paskolø rizika turëtø bûti vertinama taikant skirtingus modelius. 13. Bankuose turi bûti diegiama tinkama kredito rizikos valdymo kultûra, nes be jos veiksmingas kredito rizikos valdymas neámanomas. Siekdamas pagerinti kredito rizikos valdymà ðalies bankuose, Lietuvos bankas turëtø iðleisti kredito rizikos valdymo bendràsias nuostatas.

V. Valvonis. Kredito rizikos valdymas banke

77

Priedas 1 lentelë

Lietuvos teisës aktai, reglamentuojantys kredito rizikos valdymà

Pavadinimas Pagrindinis kredito rizikà reglamentuojanèiø nuostatø tikslas Kiti teisës aktø reglamentuojami dalykai, susi jæ su kredito rizikos valdymu

Lietuvos banko valdybos nutarimai Banko vidaus audito organizavimo b endrosios nuostatos Viena is vidaus auditoriø funkci jø yra tikrinti, ar prisiimta rizika nevirði ja b anko nustatytø rizikos limitø, nagrinëti ir vertinti, ar b anko rizikos valdymo priemonës ir rizikos vertinimo metodai tinkami ir veiksmingi, ar uþtenka kapitalo prisiimtai rizikai padengti Banko turto ir neb alansiniø straipsniø vertës nustatymas Uþtikrinimo priemoniø vertinimas, ðalies rizikos ávertinimas

Ab ejotinø aktyvø vertinimo, grupavimo ir specialiøjø atidëjimø sudarymo b endrosios nuostatos

Paskolø rizikos duomenø b a- Galimyb ës ávertinti skolininko kredito rizikà Paskolø rizikos duomenø b azës zës naudojimo tikslas ­ uþtiktvarkymo taisyklës rinti veiksmingà kredito sistemos funkcionavimà ir Lietuvos b anko teisæ gauti prieþiûros funkci jai atlikti reikalin g à in fo rmaci jà, b an kams s u d a r y t i p r ie la id a s áv e r t in t i paskolos gavëjø patikimumà ir nustatyti nemo kumo tikimyb æ, cen tralizu o tai á d u o menø b azæ tiekiant ir ið duome n ø b a zë s g a u n a n t d u o menis apie paskolø gavëjø ir (ar) fin an sin iø n u o min in kø gautas paskolas ir (ar) finansinæ iðperkamàjà nuomà ir jø gràþinimà Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir dideliø paskolø apskaièiavimo taisyklës Minimalûs visuomenei skelb iamos informaci jos reikalavimai Testavimo nepalankiausiomis sàlygomis b endrieji nuostatai+ Kapitalo pakankamumo skaièiavimo taisyklës Ðaliø rizikos nustatymo tvarka Bazelio b ankø prieþiûros komiteto patvirtintø pagrindiniø efektyvios b ankø prieþiûros principø ágyvendinimas Kredito rizikos testavimas nepalankiausiomis sàlygomis Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir dideliø paskolø apskaièiavimo tvarkos nustatymas

Rinkos disciplinos skatinimas: ápareigojimas pateikti informacijà apie turto ir nebalansiniø straipsniø pasiskirstymà pagal rizikos grupes, specialiøjø atidëjiniø sumà

Kap italo p o reikio n en u ma- Ðalies rizikos ávertinimas tytiems nuostoliams padengti skaièiavimo metodika Ðalies rizikos ávertinimas Su kredito rizika susi jæ principai, taikomi prieþiûros instituci jai: atliekant b ankø prieþiûrà, svarb iausias vaidmuo tenka b anko politikos, procedûrø ir praktikos teikiant paskolas, investuojant b ei valdant paskolø ir investici jø portfelius vertinimui; b ankø prieþiûros instituci ja privalo ásitikinti, ar b a n ke ve ikia va d o vyb ë s in fo rma vimo siste ma , leid þian ti vad o vyb ei n u statyti riziko s ko n cen traci jà b anko portfelyje. Ði instituci ja taip pat turi

Pinigø studijos 2004

4 Apþvalginiai straipsniai

78

Tæsinys

Pavadinimas Pagrindinis kredito rizikà reglamentuojanèiø nuostatø tikslas Kiti teisës aktø reglamentuojami dalykai, susi jæ su kredito rizikos valdymu nustatyti rizikà rib ojanèius normatyvus, apib rëþianèius paskolos vienam skolininkui arb a susijusiø skolininkø grupei dydá; kad b ûtø vengiama piktnaudþiavimo skolinant su b anku susi jusiems asmenims, b ankø prieþiûros instituci ja privalo nustatyti tokius reikalavimus, kurie sudarytø prielaidas aprib oti su b anku susijusiø asmenø átakà priimant sprendimus, iðvengti privilegi jø taikymo tokiems asmenims ir rib otø skolinimà su b anku susi jusiems asmenims. Bankø prieþiûros instituci ja privalo ásitikinti, ar b ankai tinkamai kontroliuoja paskolø, suteiktø susijusiems asmenims, b ûklæ ir imasi priemoniø dël to kylanèiai rizikai valdyti ir suðvelninti; b ankø prieþiûros instituci ja privalo ásitikinti, ar b ankø pasirinktos politikos, nustatytø procedûrø ir jø taikymo praktikos pakanka ðalies b ei tarptautiniø atsiskaitymø rizikai nustatyti, steb ëti ir vertinti, ar b ankai turi pakankamai kapitalo atsargø tokiai rizikai prisiimti Banko veiklos rizikà rib ojantys normatyvai Kapitalo pakankamumo normatyvas. Maksimalios paskolo s s u m o s v ie n a m s k o lin in kui normatyvas. Dideliø paskolø normatyvas Paskolø komiteto sudarymo, jo funkcijø ir veiklos reglamentavimas Lietuvos Respublikos ástatymai Bankø ástatymas Su kredito rizika susi jæ reikalavimai b ankui: turëti nuolat veikianèius paskolø, vidaus audito ir rizikos valdymo komitetus; sudaryti atidëjinius savo veiklos rizikai sumaþinti, vadovaujantis prieþiûros instituci jos teisës aktais ir atsiþvelgiant á kiekvieno finansiniø paslaugø teikimo sandorio rizikingumà, kliento finansinæ ir ekonominæ b ûklæ, finansiniø paslaugø teikimo sandoryje nustatytø prievoliø vykdymà, ðiø prievoliø ávykdymo uþtikrinimo priemones b ei kitas aplinkyb es, turinèias átakos b anko turto vertei; veiklo s rizikà rib o jantys no rmatyvai, sko linimo aprib ojimai: vidinio skolinimo, skolinimo su b ank u s u s i j u s ie m s a s m e n im s , s k o lin im o j u r id in io a s m e n s ás t a t in io k a p it a lo ir ( a r b a ) b a ls a v im o teisiø dalims ásigyti Su kredito rizika susi jæ reikalavimai finansø ástaigai: turëti raðytines vidaus taisykles, kurios uþtikrintø, kad finansø ástaiga, sudarydama sandorius dël f in a n s in iø p a s la u g ø t e ikim o ir in v e s t u o d a m a lëðas, veiks saugiai b ei patikimai, laiku pasteb ës ið sudaromø sandoriø kylanèià rizikà, tinkamai jà ávertins ir sumaþins, nuolat jà steb ës ir valdys; finansø ástaiga, sudariusi sandorá, privalo nuolat steb ëti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius ásipareigojimus, ar jo finansinë ir eko n o min ë b û klë n ekelia g rësmës, kad n eb u s tinkamai vykdo mi sutartiniai ásipareigo jimai finansø ástaigai; finansø ástaiga privalo Lietuvos Respub likos teisës aktø nustatyta tvarka sudaryti specialiuosius atidëjinius operacinei rizikai sumaþinti, taip pat b endruosius atidëjinius galimiems nuostoliams, susi jusiems su tikëtina rizika, padengti

Paskolø komiteto sudarymo ir veiklos tvarka

Finansø ástaigø ástatymas

Pastaba: +patvirtinta Lietuvos banko valdybos posëdþio protokolu (dokumento nuostatos ne imperatyvios). Saltiniai: Lietuvos bankas (2001), LRS (1995, 1998, 2001, 2002, 2003, 2004, 2005); sudaryta autoriaus.

V. Valvonis. Kredito rizikos valdymas banke

79

Literatûra

Australian Prudential Regulation Authority (APRA) 2000: Credit Risk Rating at Australian Banks. Working Paper 7, December. Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 1988: International Convergence of Capital Measurement and Capital Standards. Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 1996: Overview of the Amendment to the Capital Accord to Incorporate Market Risks. Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 1999: Credit Risk Modelling: Current Practices and Applications. Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 2000a. Credit Ratings and Complementary Sources of Credit Quality Information. BCBS Working Paper 3. Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 2000b: Range of Practice in Banks' Internal Ratings Systems. BCBS Discussion Paper. Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 2000c: Principles for the Management of Credit Risk. Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 2000d: Best Practices for Credit Risk Disclosure. BCBS Publication 74. Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 2001: Customer due Diligence. BCBS Publication 85. Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 2003: Public Disclosures by Banks: Results of the 2001 Disclosure Survey. BCBS Publication 97. B a s l e C o m m i t t e e o n B a n k i n g S u p e r v i s i o n (BCBS) 2004a: Bank Failures in Mature Economies. BCBS Working Paper 13. B a s l e C o m m i t t e e o n B a n k i n g S u p e r v i s i o n (BCBS) 2004b: Consolidated KYC Risk Management. BCBS Publication 110. Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 2004c: International Convergence of Capital Measurement and Capital Standards: A Revised Framework. Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 2004d: Outsourcing in Financial Services. Basle Committee on Banking Supervision (BCBS) 2005: Studies on the Validation of Internal Rating Systems. BCBS Working Paper 14. Beim D. O. 2001: What Triggers a Systemic Banking Crisis? Columbia University. Bessis J. 2002: Risk Management in Banking. Chichetter: John Willey and Sons. Bluhm Ch., Overbeck L., Wagner Ch. 2003: An Introduction to Credit Risk Modeling. New York: Chapman and Hall/CRC Press. Bundesanstalt für Finanzdienstleistungsaufsicht (BAF) 2002: Minimum Requirements for the Credit Business of Credit Institutions. Circular 34/2002. Capital Market Risk Advisors (CMRA) 2001: Economic Capital Survey Overview. Caprio G., Klingebiel D. 1996: Bank Insolvencies. Cross-country Experience. Worl Bank, Policy Research Working Paper 1620. Committee of European Banking Supervisors (CEBS) 2004a: The High Level Principles on Outsourcing. Consultation Paper. Committee of European Banking Supervisors (CEBS) 2004b: The Application of the Supervisory Review Process under Pillar 2. Consultation Paper 3. Committee on the Global Financial System (CGFS) 2000: Stress Testing by Large Financial Institutions: Current Practice and Aggregation Issues. Committee on the Global Financial System (CGFS) 2001: A Survey of Stress Tests and Current Practice at Major Financial Institutions. Crouhy M., Galai D., Mark R. 2001. A Comparative Analysis of Current Credit Risk Models. ­ Journal of Banking and Finance 24(2000), 59­117. Czech National Bank (CNB) 2002: Credit Risk Management in Banks. Provision of the Chech National Bank 3. Department of the Treasury. Office of the Comptroller of the Currency, Federal Reserve System, Federal Deposit Insurance Corporation, Department of the Treasury Office of Thrift Supervision 2003: Internal Ratings-Based Systems for Corporate Credit and Operational Risk Advanced Measurement Approaches for Regulatory Capital. Department of the Treasury. Office of the Comptroller of the Currency, Federal Reserve System, Federal Deposit Insurance Corporation, Department of the Treasury Office of Thrift Supervision 2004: Internal Ratings-Based Systems for Retail Credit Risk for Regulatory Capital. Notice. European Central Bank (ECB) 2004a: Credit Risk Transfer by EU Banks: Activities, Risks and Risk Management.

Pinigø studijos 2004

4 Apþvalginiai straipsniai

80

European Central Bank (ECB) 2004b: Report on EU Banking Structure. English W. B., Nelson W. R. 1998: Bank Risk Rating of Business Loans. Board of Governors of the Federal Reserve System. European Union (EU) 2004: Proposal for directives of the European Parliament and of the Council Re-casting Directive 2000/12/EC of the European Parliament and of the Council of 20 March 2000 relating to the taking up and pursuit of the business of credit institutions and Council Directive 93/6/EEC of 15 March 1993 on the capital adequacy of investment firms and credit institutions. Federal Reserve Board of Governors (FRBG) 1998: Sound Credit Risk Management and the Use of Internal Credit Ratings at Large Banking Organizations. Board of Governors of the Federal Reserve System. Federal Reserve Board of Governors (FRBG) 2004: Commercial Bank Examination Manual. Board of Governors of the Federal Reserve System. Financial and Capital Market Commission (FCMC) 2001: Recommendations for Credit Risk Management. Financial and Capital Market Commission Resolution 17/6. Financial Supervision Authority (FSA) 2004: Capital Adequacy and Risk Management. Management of Credit Risk. Greuning H., Bratanovic S. B. 2000: Analysing Banking Risk. A Framework for Assessing Corporate Governance and Financial Risk Management. World Bank. Jasevièienë F., Valvonis V. 2003: Paskolø vertinimas: tarptautinë ir Lietuvos praktika. ­ Pinigø studijos 1, 23­49. Lietuvos bankas 2001: Testavimo nepalankiausiomis sàlygomis bendrieji nuostatai (2001 11 25 Nr. 24). Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1995: Lietuvos banko valdybos nutarimas dël paskolø komiteto sudarymo ir veiklos tvarkos patvirtinimo (1995 07 07 Nr. 61). ­ Valstybës þinios 62-1568. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 1998: Dël Bazelio bankø prieþiûros komiteto patvirtintø pagrindiniø efektyvios bankø prieþiûros principø ágyvendinimo (1998 12 17 Nr. 224). ­ Valstybës þinios 114-3221. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2001: Lietuvos banko valdybos nutarimas dël kapitalo pakankamumo skaièiavimo taisykliø (2000 12 21 Nr. 172). ­ Valstybës þinios 7-223. L i e t u v o s Re s p u b l i k o s S e i m a s (LRS) 2002a: Dël minimaliø visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimø (2002 02 14 Nr. 22). ­ Valstybës þinios 18-747. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2002b: Lietuvos Respublikos finansø ástaigø ástatymas (2004 09 10 Nr. IX-1068). ­ Valstybës þinios 91-3891. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2003: Lietuvos banko nutarimas dël abejotinø aktyvø vertinimo, grupavimo ir specialiøjø atidëjimø sudarymo bendrøjø nuostatø patvirtinimo (2003 03 20 Nr. 15). ­ Valstybës þinios 32-1365. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2004a: Bankø ástatymas (2004 03 30 Nr. IX-2085). ­ Valstybës þinios 54-1832. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2004b: Dël banko veiklos rizikà ribojanèiø normatyvø (2004 09 02 Nr. 143). ­ Valstybës þinios 139-5089. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2004c: Dël Lietuvos banko valdybos 2000 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 28 ,,Dël Ðaliø rizikos nustatymo tvarkos" pakeitimo (2000 03 09 Nr. 28). ­ Valstybës þinios 22-697. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2004d: Dël Lietuvos banko valdybos 2002 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 91 ,,Dël Maksimalios paskolos vienam skolininkui ir dideliø paskolø normatyvø" pakeitimo (2004 05 20 Nr. 84). ­ Valstybës þinios 86-3167. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2004e: Lietuvos banko valdybos nutarimas dël banko vidaus audito organizavimo bendrøjø nuostatø (2000 11 30 Nr. 154). ­ Valstybës þinios 107­3404. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2004f: Lietuvos banko valdybos nutarimas dël banko veiklà papildanèiø paslaugø pirkimo taisykliø patvirtinimo (2004 m. 11 10 Nr. 99). ­ Valstybës þinios 98-3688. Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2005: Dël Lietuvos banko valdybos 1995 m. gruodþio 21 d. nutarimo Nr. 125 ,,Dël Paskolø rizikos duomenø bazës tvarkymo taisykliø patvirtinimo" pakeitimo (2005 03 10 Nr. 32). ­ Valstybës þinios 38-1268. Mays E. 2003: Credit Scoring for Risk Managers. The Handbook for Lenders. South Western College Publishing. Matten Ch. 2000: Managing Bank Capital. Capital Allocation and Performance Measurement. Chichester: John Willey and Sons.

V. Valvonis. Kredito rizikos valdymas banke

81

Mester L. 1997: What's the Point of Credit Scoring? ­ Business Review, September/October, 3­16. Monetary Authority of Singapore (MAS) 2003: Technical Paper on Credit Stress-Testing. Information Paper 01-2003. National Bank of Slovakia (NBS) 2004: Decree of the National Bank of Slovakia of November 26, 2004 No. 12/2004 on Risks and a System of Risk Management. O e s t e r r e i c h i s c h e N a t i o n a l b a n k (ONB) 2004a: Credit Approval Process and Credit Risk Management. Guidelines on Credit Risk Management. Oesterreichische Nationalbank (ONB) 2004b. Rating Models and Validation. Guidelines on Credit Risk Management. Office of the Comptroller (OCC) 1997: Risk Management of Financial Derivatives. Comptroller of the Currency Handbook. Office of the Comptroller (OCC) 1998: Loan Portfolio Management. Comptroller of the Currency Handbook. Office of the Comptroller (OCC) 2001a: Rating Credit Risk. Comptroller of the Currency Handbook. Office of the Comptroller (OCC) 2001b: Country Risk Management. Comptroller of the Currency Handbook. Office of the Superintendent of Financial Institutions Canada (OSFIC) 1991: Standards of Sound Business and Financial Practices ­ Credit Risk Management. Olivew, Wyman & Company (OW & C) 2001: Study on the Risk Profile and Capital Qdequacy of Financial Conglomerates. Ong K. (ed.) 2004: The Basel Handbook. A guide for Financial Practitioners. London: Risk Books. Ramos J. A. S., Staking K. B., Calle A. A. 2000: Financial Risk Management. A practical Approach for Emerging Markets. Inter-American Development Bank. S a u n d e r s A . 1999: Credit Risk Measurement. New Approaches to Value at Risk and Other Paradigms. New York: John Willey Frontiers in Finance. Schönbucher P. J. 2000: Factor Models for Portfolio Credit Risk. Bonn University. Thomas L. C., Edelman D. B., Crook J. N. 2002: Credit Scoring and its Applications. Siam, Philadelphia. Gauta 2004 m. gruodþio mën. Priimta spaudai 2004 m. gruodþio mën.

Summary

CREDIT RISK MANAGEMENT IN A BANK

Vytautas Valvonis The purpose of the article is to discuss the organisation of credit risk management in banks, the management of stand-alone credit and credit portfolio risk, i. e. the best practice, and to assess Lithuanian banks in this context. The first part of the article deals with the organisation of credit risk management in banks: functions of the supervisory board, management board, risk management committee, credit committee and other divisions involved in managing credit risk. The next part reviews the key principles of stand-alone credit and credit portfolio risk management. Finally, an assessment of credit risk management by Lithuanian banks in the light of the principles of best practice in credit risk management discussed in the first part of the article is presented. The results of the research presented in Tables 1, 2 and 3 imply that the credit risk management practices in Lithuanian banks essentially comply with international practice. However, in certain areas credit risk management in Lithuanian banks could be improved: 1. As the strategy of credit risk management is an effective basis for credit risk management, such a document approved by the supervisory board should be available in each bank.

Pinigø studijos 2004

4 Apþvalginiai straipsniai

82

2. Banks should have risk management committees. As credit risk is the most significant type of risk faced by Lithuanian banks, at least the risk management committees of the largest banks should include credit risk management subcommittees. 3. In establishing the risk management committee the functions of the risk management and assets and liabilities management committees should be more clearly delineated and coordinated with the functions of structural divisions. 4. To ensure effective risk management organisational structure, credit risk management bodies should present reports on their activities. 5. To ensure the adequacy of bank internal documents regulating to credit risk management with regard to the internal and external environment, they should be reviewed on a regular basis at least once a year. 6. Better division of functions of the staff granting credit, conducting early and subsequent credit risk assessment, valuing collateral and administering credits should be ensured. 7. More attention should be paid to credit risk assessment with respect to connected borrowers. 8. While such possibilities are limited in Lithuania at the moment, credit risk management should be more active. For instance, credit risk limits should not be applied for their own sake but should be used to manage credit portfolio risk. 9. To seek greater effectiveness of market discipline, more public disclosure of information on credit risk management should be considered. 10. Incentives to the crediting staff should be offered in a prudent way. 11. The reliability of risk management models and borrower rating systems should be periodically validated, and stress-testing with respect to models should be carried out. 12. Different models should be used to assess the risk of newly granted and existing credits. 13. Ensuring a favourable risk management culture at the bank, as effective credit risk management is hardly possible in its absence. The Bank of Lithuania should also contribute to improving credit risk management in domestic banks by issuing General Principles for the Management of Credit Risk.

Information

PS2004-4.p65

26 pages

Report File (DMCA)

Our content is added by our users. We aim to remove reported files within 1 working day. Please use this link to notify us:

Report this file as copyright or inappropriate

37496