Read protingas_siltnamis.pdf text version

PROTINGAS SILTNAMIS

Nikolajus I. Kurdiumovas Konstantinas G. Malysevskis

http://esu.failai.lt

Mantas(Ramuma)

APIE SI KNYG

Kodl mes rasome knygas? Zinote, kartais norisi paskaityti k nors domaus...

Dziugu pranesti jums, brangus skaitytojau, ger zini, apie kuri seniai svajojau: as sutikau zmog, ne tik gerai ismanant maz siltnami ir inspekt reikalus, bet ir suprantamai rasant apie tai. Jo darbas su siltnamiais- auksciausia sodinink skms klas! Turiu garbs pristatyti: Konstantinas Georgijevicius Malysevskis, Krasnojarsko glinink klubo ,,Vasara" krjas ir prezidentas. prezidentas Kostia- Krasnojarsko VU biochemijos fakulteto absolventas. Daug mer dirbo Krasnojarsko biofizikos institute prie RMA- kr kosmines biologinio gyvybins veiklos uztikrinimo sistemas, tyrinjo gamtini ekosistem problemas. Laisvalaikiu Konstantinas- entuziastingas gamtininkas, akvariumininkas, patyrs keliautojas, apvaziavs pus pasaulio, ko as jam baisiai pavydziu; egzotini augal kolekcionierius, sodininkaseksperimentuotojas. Iskls sau sk ,,Tinginyst- progreso variklis", Konstantinas nuolat isradinja taisus, pagerinancius zmogaus gyvenim simbiozje su augalais. Tuo paciu jis nesigdydamas naudojasi naujausiais mokslo pasiekimais. Atrodo, nra tokios problemos, kurios Kostia negalt issprsti paciu paprasciausiu bdu- gerai pagalvojs. Bdamas nuovokus biofizikas, Kostia beveik visiskai automatizavo savo siltnamius- pati Saul, be jokios elektronikos, tik paprasciausiais hidrocilindrais, kai reikia, atidaro orlaids ir jungia laistymo sistem, o, kai reikia, uzdaro. Organiniame jo siltnami dirvozemyje nuolat dirba sliekai, o pavirsi dengia mulcias. Rezultatas- auksciausias siltnami efektyvumas. Pavyzdziui, vis sezon, nuo ankstyvo pavasario iki salci, seim paprikomis aprpina ,,pipirynas", kurio tris 3,2m 3. Ir darzovs noksta beveik be seimininko prieziros! Konstantinas tiesiog atveria mums akis ir parodo, kas yra siltnamis. Pasirodo, siltnamissiluminis fizikinis prietaisas. Ir, pasirodo, mes net supratimo neturim apie tai, kaip jis veikia! Tokie ir rezultatai! Dabar Kostia dalijasi savo patirtimi, o jums pageidaujant gali surinkti ir issisti pastu savo taisus su issamiomis instrukcijomis. Si knyga- beveik vien jo patirtis. Pasakysiu atvirai: nieko protingesnio ir konkretesnio apie siltnamius iki siol man neteko skaityti. Mano prieras visiskai nedaug- vienas paskutinis skyrius. As tik paverciau rankrast knyga. Pirmiausia, suredagavau tekst- ir literatriskai, ir moksliskai. Tuo paciu kartais pakisdavau kokias nors nelabai kvailas idjas, o retkarciais net mginau diskutuoti, skatindamas

meistr pazvelgti reikal paprasto zmogaus akimis. Tai taip pat dav naudos- knygoje atsirado du vertingi skyriai, o kai kas buvo pataisyta. Paveikslliai knygoje labai skirtingo stiliaus. Tai todl, kad dal j sukr Konstantinas(schemas sudar Valerijus Perevalovas, siuzetus- Denisas Stainas), o dal- as(mano nepakeiciamas dailininkasAndrejus Andrejevas). Pagalvoj, mes nutarm: geriau daugiau paveikslli, negu maziau! Ir paprasciausiai pridjau tai, k pamaciau tarp eiluci- nuotaikai pakelti. Epigrafai taip pat daugiausia mano. Zodziu, knyga tapo mielesn, issamesn. Tai ms bendras darbas. ,,Protingas siltnamis" tsia sodinink skms mokslo serij, si knyga apie tai, kaip pasidaryti tikrai derling siltnam ir neturti dl jo problem. O jeigu siltnam js jau turite, suprasite, ko jam trksta ir kaip jam ,,krsti proto". Gali bti, kad tekstas pasirodys per sunkus. Todl, kaip visada, nuosirdziai patariu: skaitykit knyg po truput. Ypac skyrius, kuriuose yra skaici. Jie kiek sudtingi, taciau labai svarbs. Tradiciskai primenu: jeigu jums tapo nedomu skaityti, pradjote protestuoti ar uzsinorjot miego- tai dl to, kad praleidot kazkok nesuprantam zod. Js manote, kad j supratot, o is tikrj... taip tik manote. Taigi negaljot aiskiai suvokti viso teiginio ir tolesnis tekstas neteko prasms. Galite patikti manimi: skaityti jau beprasmiska- po nesuprantamo zodzio atmintyje lieka tuscia vieta. vieta Verciau padarykit pertrauk. Po to pradkit skaityt nuo tos vietos, kur dar viskas buvo aisku ir domu. Suraskite t miglot sakin, o jame zod, kurio negalit aiskiai suprasti. Issiaiskinkite k jis reiskia ir viskas susitvarkys! Kaip prasta, mes stengms nepalikti tekste nesuprantam zodzi arba cia pat juos paaiskindavom.

Ir dar- mano kanoninis patarimas: netikkite viskuo, k perskaitysite. Tiesiog zinokite tai. Niekas niekada nepasiek skms, tikdamas panacjomis ar aklai kartodamas svetimus metodus. Darykite taip, kaip daro Kostia. Jis msto. Mokykits, prasau, is jo. Si knyga- tikra vaizdin priemon besimokantiems mstyti.

Konstantinas Malysevskis

PROTINGAS SILTNAMIS

AUTORIAUS ZODIS

Tebna stogas su mumis!

Brangus skaitytojau! Paskutiniais metais as auginau vairius augalus vairiuose siltnamiuose, pradedant nuo dideli pramonini ir baigiant mazyciais siltnamiukais bei inspektais. Netgi tolimose ekspedicijose, lauko stovyklose as visada turjau inspektus, kuriuose augo vairiausios darzovs, net arbzai. Ekspedicijos virtuv niekada nepritrkdavo sviezi zalumyn. Bdamas neramios prigimties, as vislaik galvojau ir eksperimentavau, atrasdamas pacius optimaliausius ir efektyviausius siltnami panaudojimo bdus, vertinau j privalumus ir trkumus, ir manau, kad kai k apie juos supratau. Prie mano vasarnamio taip pat yra keli tip siltnamiai. Kadangi iki pensijos man dar labai toli ir sodininkauju tik laisvu nuo darbo laiku, pradjau daugiau dmesio skirti siltnami automatizavimui, kad iki minimumo sumazinciau savo dalyvavim j prieziroje. T labai stimuliuoja mano prigimtinis tingjimas ir laisvs troskimas. Sio darbo rezultatas- ,,protingas", beveik visiskai automatizuotas siltnamis, kuriam seimininko pagalbos reikia ne dazniau kaip 2-3 kartus per savait. Tai yra, jis gali savarankiskai auginti darzoves, nuolat uztikrindamas joms palankias slygas, o seimininkai tuo metu gali uzsiimti savais reikalais. reikalais Vienas naudingiausi ir patogiausi tais- siltnamio vdinimo taisas, kur as vadinu ,,atidarytuvu". Pilnas pavadinimas- taisas automatiniam siltnami ir inspekt vdinimui ,,PROTINGAS SILTNAMIS". Pradjs rasyti ,,atidarytuvo" naudojimo instrukcij, supratau, kad trumpai visko nepaaiskinsiu. Isjo visa knygel apie proting siltnam, kuri ir pateikiu js dmesiui. Tai mano pirmoji patirtis rasant tokio tipo knygas, ir pasirod, kad suprantamai aprasyti tai, k sugalvojai yra kur kas sunkiau, negu sugalvoti ir padaryti. Bet labai jau norisi pasidalint sukaupta patirtimi- juk as tiek daug pasiekiau siltnami rengime! Svarbiausia- as supratau, kas, kaip ir kodl vyksta siltnamyje, ir kaip isvengti dazniausiai pasitaikanci jo statymo ir naudojimo klaid. Kaip ras siltnamyje

klasikas: ,,Negaliu tylti!" Noriu dar kart patikslinti: viskas, kas cia parasyta, patikrinta mano paties, Sibiro slygomis, ir kiekvienas, kuris buvo mano sklype, galjo sitikinti vis aprasom metod ir tais veiksmingumu.

1 SKYRIUS

IR SILTNAMIS GALI TAPTI PROTINGU!

Galvoti- pats sunkiausias darbas; greiciausiai dl to taip mazai zmoni tuo uzsiima.

Henry Ford

AR MUMS REIKALINGAS SILTNAMIS?

Norti nekenksminga. Kenksminga norti ne to, ko reikia.

Klausimas sudtingas. Sirdies gilumoje kiekvienas supranta, kad siltnamyje darzovs turi augti geriau. Visi mat kin siltnamius, girdjo apie olandus, apie siltnaminius ananasus Jo Imperatoriskosios Didenybs Visos Rusios Valdovo dvarui(tai Piteryje, uzpraeitam amziuj!), bet ms realybje viskas truput kitaip. Daug kart man teko girdti nuomon, kad is siltnamio naudos beveik nra, vien tik bereikalingos islaidos ir vargai. Kai kurie mano pazstami net nugriov savo siltnamius, beje, ir as pats kart taip padariau! Pasiteisinimas labai paprastas- lysvje derlius daznai didesnis ir vaisiai(ypac pomidorai) skanesni. Na, sunoks jie siltnamyje savaite anksciau. Ar verta dl kazkokios savaits plsytis?! Taip pat siltnamyje augalus dazniau pazeidzia ligos ir kenkjai. Pavyzdziui, voratinklin erkut ir amarai karstu metu gali sunaikinti visus agurk ir paprik lapus per kelet dien. Kodl taip yra? Kodl kazkam siltnamiai duoda peln, derli ir dziaugsm, o mums tik vargus ir rpescius? Issiaiskinkim! Kam reikalingas siltnamis? Kvailas klausimas, pasakysite. Kad augalams bt silta! Tai ne visai tiesa. O tiksliau- visiskai ne tiesa! Kad suprastumte, k as turiu galvoje, leiskit trumpam nukrypti mokyklin botanikos kurs. Dauguma ms darzovi- tropiniai ir subtropiniai augalai. Kad gerai jaustsi, jiems reikia sukurti tokias slygas, kokiomis jie augo savo tvynje. Tai 25-35°C temperatra ir oro drgnumas 70-100%. Toks oras pas mus Sibire bna 1-2 savaites per metus, ir tai ne kiekvienais metais! Kubanje ne k geriau: ir per karsta, ir per sausa. Sauls sviesos Sibire netgi daugiau negu tropikuose- vasar dienos

ilgumas siekia 17 valand, o pusiaujyje tik 12. Svarbiausias siltnamio uzdavinys- sukurti augalams palankiausi temperatr ir oro drgnum. drgnum Apzvelkim temperatrin rezim. Yra zinoma, kad augal augimo sparta tiesiogiai proporcinga temperatrai. Temperatros pakilimas 10 laipsni pagreitina augim dvigubai! 20 laipsni- keturgubai! Taciau mes daznai pamirstam: si taisykl veikia tik augalams priimtin temperatr zonoje. Kai per karsta(daugiau kaip 40 laipsni) augalai pradeda vysti, o po to zva. Bet tai visiems zinoma! - pasakysite. Taip. O ar jums zinoma, kokias slygas sukuriate augalams savo siltnamyje? Paimkit du termometrus, o dar geriau keturis. Kuo daugiau, tuo geriau. Vienas termometras siltnamyje tikriausiai yra. Ten, kur patogu j zirti, aki lygyje. Dabar taisykite dar vien termometr dirvos pavirsiuje, kit- po siltnamio stogu ir, jei dar nenusibodo,- tarp augal, ir dar kur tik norit. Palyginimui- por termometr lauke, taip pat apie 1,5 metro aukstyje ir ant zems. Suprantama, visi jie turi bti pavsyje. pavsyje Dabar galim suzinoti, k mums duoda siltnamis per par, saultu oru. Pastebkim atidziau.

ANKSTYVAS RYTAS. Saul dar nepatekjo. Visi termometr rodmenys beveik vienodi. Pavasar tai 5-10°C, vasar-10-15°C. Esant tokiai temperatrai siltnaminiai augalai beveik neauga ir is siltnamio dabar nra jokios naudos. RYTAS. siltnam patenka pirmieji sauls spinduliai. Temperatra pradeda greitai kilti, ypac virsutinje dalyje, ir pasiekia 35°C. Tai optimalu augalams. Tai privalumas. Stai dabar aisku, kam privalumas mums siltnamis. Bet! Temperatr skirtumas tarp dirvos ir oro viduje siekia 25-30°C! ,,saltos" 25-30°C saknys gali nesuspti aprpinti vandeniu ,,siltos" antzemins dalies. Augalai patiria stres- drgms deficit. Tai trkumas. Siuo metu lauke temperatra taip pat kyla, tiesa, kur kas lciau, bet tolygiau. trkumas Vis dlto siltnamyje augalams dabar geriau negu lauke. lauke DIENA. Vidurdienis. Karstis viduje siekia 40-50°C. Virsutinje dalyje gali pakilti iki 60°C ir daugiau! Oro drgnumas staigiai mazja. Rpestingi seimininkai atidaro visas orlaids ir duris, bet tai mazai k padeda, o skersvjis istraukia drgm, kurios augalams ir taip trksta! Didziausias stresas! Tokios slygos paprastai bna ne tropikuose, o dykumoje, ir tokiu metu js siltnamis labiau tinka ne agurkams, o kaktusams! Lap ir jaun gli lstelse mazja vidinis slgis, jie vysta ir apdega, ziedai ir uzuomazgos krenta. Kenkjai(voratinklin erkut mgsta karst ir sausr!) klesti. Patikslinkim: siuo

metu oro temperatra lauke paprastai nevirsija 35°C- tai optimalu- ir augalai beveik nekencia nuo karscio. Karst dien siltnamis, be abejons, augalams labiau zalingas, nei naudingas. Tai naudingas trkumas. trkumas VAKARAS. Temperatra viduje nukrito iki 35-25°C, drgnumas padidjo. Augalai atsities, atsigavo. Kadangi viskas atidaryta, vidaus temperatra beveik tokia pati kaip lauko. Siuo metu augalai siltnamyje ir lauke yra beveik tokiose paciose slygose, jei nevertinsim siltnamini patirto streso- jie dar tik pradeda atsigauti. Siltnamis vl nepadeda augalams. augalams VLYVAS VAKARAS. Seimininkai uzdar siltnam(jeigu neuzmirso), lauke vsta, o siltnamio augalams dar por valand galima paaugti, kol temperatra nenukris iki 10-15°C, kai augimas beveik baigiasi. Siltnamis padeda. padeda NAKTIS. Temperatra viduje ir lauke skiriasi 1-3 laipsniais, kas beveik neturi reiksms, aisku, jeigu tai ne salnos! Privalumas pavasar ir ruden. Lauke iskrenta rasa - drgms saltinis, o siltnamio ruden augalams belieka tiktis palaistymo. Nedidelis, bet trkumas. Tarp kitko, neapsildomas siltnamis gali trkumas apsaugoti tik nuo nedideli saln- iki -3...-5°C.

Taigi, sudj visus privalumus ir trkumus, mes matome, kodl geru oru siltnamis duoda taip mazai naudos! Kai apsiniauk, situacija truput geresn. Silumin Sauls energija, prasiskverbdama pro apsiniauk debesis, vis dlto sildo siltnam, nors ir ne taip greitai. Tikras privalumas- jis neperkaista. Vis dlto neperkaista problema yra: atidaryti siltnam ar ne? Atidarysi- vidaus temperatra bus tokia pat kaip lauke. Neatidarysi- per pirm pragiedrjim augalai iskeps! O tai jau didelis trkumas! trkumas Taigi, matome- trkumai beveik atsveria privalumus. Todl siltnamis ir neduoda to efekto, kurio mes is jo laukiam! K daryti? Norint turti naudos is siltnamio, stovti prie jo dien ir nakt, zirti termometrus ir nuolat j atidarinti bei uzdarinti?! Pradzioje mes taip ir darom. Po to, numoj ranka, paprasciausiai ryte atidarom, vakare uzdarom- ir turim tai, k turim.

SILTNAMI AUTOMATIKA

K gi mums silo siuolaikinis mokslas ir pazanga? Zinoma, per simtus siltnami gyvavimo met vairiose salyse buvo daug ko prigalvota. Vdinimui- orlaids ir stoglangiai, sildymui- vairios

krosni, katil, elektrinio sildymo konstrukcijos, pvancios organikos panaudojimas. Siuolaikinis pramoninis siltnamis- sudtingas organizmas su daugybe davikli, sekanci temperatr, oro drgnum, apsvietim, o taip pat su kompiuteriniu valdymo centru, analizuojanciu gaunam informacij ir duodanciu komandas mechanizmams. Reikiamu laiku atsidaro stoglangiai, zaliuzs, sijungia ventiliatoriai, oro drkintuvai, laistymas ir panasiai. Nuolat palaikomos palankiausios slygos augal augimui ir dideliam derlingumui. Stai cia isryskja auksti nauj veisli ir hibrid, sukurt btent tokioms slygoms, rodikliai. Bet visos sios kompiuterins sistemos ne mumsjos labai brangios, todl netinka mazuose siltnamiuose. Vis dlto sodinink-entuziast armija nenori pasiduoti. vairiuose sodinink ir isradj leidiniuose aprasyta daugyb tais, leidzianci automatizuoti siltnam. Pirmiausia, tai vdinimo automatai, kurie uztikrina temperatrin rezim, pasalindami kaitus or. Jie taip pat turi savo privalum ir trkum. Apzvelkime pagrindinius toki tais tipus. 1. Elektriniai. Susideda is ventiliatoriaus ir termorels, jungiancios ventiliatori, kai oras kaista iki nurodytos temperatros. Privalumas- didelis jautrumas ir patogus reguliavimas, o taip pat neribotas galingumas. Trkumas- nepatikimumas. Netgi trumpam atjungta elektra(1-2 valandoms) gali palikti jus be derliaus vis sezon. 2. Bimetaliniai. Susideda is tarpusavyje suklijuot dviej skirting metal arba metalo ir plastiko, turinci skirting siluminio pltimosi koeficient, ploksteli. silusi plokstel islinksta ir atidaro orlaid, atvsusi atsitiesia ir uzdaro. Tokio taiso privalumas- autonominis veikimas, taip pat jis nebrangus ir paprastai pagaminamas. Trkumas- nedidel galia, tai yra, jis gali atidaryti tik nedidel, labai gerai subalansuot, nestringanci orlaid, koki siltnamyje nebna. Taigi- tokia pat rizika. 3. Hidrauliniai. Pagrsti skysci savybe nuo silumos plstis. Tai hermetiska sistema, uzpildyta greitai uzverdanciu skysciu(freonu) arba kitais skysciais, turinciais didel siluminio pltimosi koeficient: vandeniu, tepalu, dyzeliu ar panasiai. Galimas skysci derinimas su plastiko, pavyzdziui, kaprono, granulmis. Sistemoje yra gofruotas zalvarinis vamzdelis, keiciantis savo ilg uzpildant skysciu, arba hidrocilindras, turintis judant kot(stok). Privalumas- autonomiskumas ir neabejotinai didelis sistemos patikimumas dl konstrukcijos paprastumo, taip pat didel galia ir ilgaamziskumas. Trkumas- santykinai auksta kaina dl sudting paties hidrocilindro gamybos technologij, k, beje, kompensuoja dideli privalumai.

Bendras ir pagrindinis vis si sistem trkumas- tai, kad as niekada nemaciau j nei parduodam, nei sodinink siltnamiuose, o tik gudruoli-novatori aprasymuose. Isradjai noriai dalijasi konstrukcijomis ir brziniais, bet po zodzi: ,,...privirinti atvamzd, uzpresuoti rieboksl 4x27mm, istekinti stok ir nuslifuoti pavirsi iki 6-os klass..." bet kuriam normaliam zmogui pasidaro lidna ir toliau jis jau neskaito. Todl, kad aisku: tam reikia turti savo masin gamykl. O tiems, kurie neturi nuosavos gamyklos, reikia ieskoti kazko paprastesnio. vertins visk, kas buvo pasakyta, as pradjau eksperimentuoti su hidrauliniais automatais- jie patikimiausi. Naudojau serijins gamybos detales ir mazgus. Pirmasis toks automatinio vdinimo renginio variantas svr apie 100kg, buvo 5 metr ilgio ir kainavo man apie 2000 rubli. vertinant tai, kad paci brangiausi dal- hidrocilindr nuo lktuvo vaziuokls- geras zmogus man atidav uz dyk, o konstravau ir surinkinjau visk pats. Tiesa, bandymuose jis pasirod puikiai, lengvai atidarindamas sunk 5m2 ploto metalin rm. Beje, taip pat lengvai jis galjo pakelti ir vis siltnam: stoko stiprumas siek 5 tonas! Jis negesdamas dirba iki sios dienos, aptarnaudamas 56m 2 ploto siltnam, nesudarydamas man joki rpesci ir stebindamas kaimynus. Ir nieko cia nuostabaus: prisiminkite hidraulinius domkratus, kurie, sverdami kelis kilogramus, pakelia kelet ton. Po skming sio ,,hidromonstro" bandym as pradjau tobulinti konstrukcij, siekdamas padaryti j pigesn ir kompaktiskesn, kad tapt prieinama daugeliui sodinink. Taip isjo mini variantas, sveriantis 3kg ir turintis 100kg keliamj jg. To visiskai pakanka atidaryti iki 2m2 stiklin arba iki 5m2 plastikin(plvels) stoglang, tai yra, vdinti 10-20m2 ploto siltnam. Didesniuose siltnamiuose paprasciausiai galima padaryti kelet stoglangi. Neseniai suzinojau, kad Skandinavijoje pakankamai seniai naudojami panass ,,atidarytuvai", kuri pltiklis- speciali vaskin medziaga. O as naudojau tai, kas yra pas mus- hidrocilindrus. vertinant ilgaamziskum, kaina isjo pakankamai prieinama. Sprskite patys: tarnavimo laikas ne maziau 10-20 met. Jeigu kaina bus apie 1500 rubli, tai j padalijus desimciai met gauname 150 rubli per metus. Paskaiciuokite, kiek sunaudojate benzino bereikalingiems vazinjimams sod pavasar tik tam, kad atidarytumt ar uzdarytumt siltnam? Toks taisas atsipirks per vien sezon. Jau nekalbu apie js laik ir nervus. Reikia pasakyti, kad hidrauliniai renginiai pakankamai inertiski, kitaip tariant, reikia laiko silti ir atvsti resiveriui(talpai su besiplecianciu skysciu, kuri ir yra temperatros daviklis), todl jie suveikia po kurio laiko. Kad nereikt laukti, kol resiveris kais nuo silto oro(o tai gali trukti ilgai), as tvirtinu j apsvieciamoje vietoje, taip, kad jis silt nuo tiesiogini sauls spinduli, ir nudazau juodai. Tokiu atveju resiverio ir oro siltnamyje silimas vyksta vienu metu, ir orlaid pradeda atsiverti kaip tik tada, kai reikia vdinimo. Uzsidaro ne is karto: po sauls laidos resiverio kaitimas sumazja ir orlaid siek tiek prisiveria; kai atvsta siltnamyje oras- atvsta ir resiveris, ir orlaid uzsidaro visiskai. Kuo galingesn sistema, tuo masyvesns detals ir didesn resiverio talpa. Atitinkamai ilgesnis silimo ir atvsimo laikas, ir didesnis viso mechanizmo inertiskumas. Didelse sistemose reagavimo laikas gali trukti apie valand, mazos pradeda veikti po keli minuci. Reikia pastebti, kad pats siltnamis taip pat yra inertiskas- kuo didesn jo talpa, tuo daugiau laiko reikia jam silti ir atvsti, ir todl didels sistemos labai tinka dideliems pramoniniams siltnamiams- j inertiskumas sutampa. Nedideli automatai puikiai veikia mazuose siltnamiuose. Toki tais jgos uztenka dar ir automatiniam laistymo jungimui! Bet apie tai vliau.

APIE PROTING KONSTRUKCIJ

Tai, kas kvailiui aisku, protingam dar kelia klausim!

Siltnami konstrukcij yra tiek daug, kad apzvelgti visas bt sunku. Tai arkiniai ir piramidiniai, vienslaiciai ir dvislaiciai, statomi prie sienos, dengiami plvele ir stikliniai, polikarbonatiniai ir taip toliau ir panasiai. Be to, dar yra ziemos sodai, oranzerijos, laikini, perkeliami siltnamiai, inspektai ir daigynai.

Issirinkti siltnamio konstrukcij- skonio reikalas, kiekvienas seimininkas vadovaujasi savo nuovoka. Dazniausiai mes vadovaujams tomis galimybmis, kurias turime: paprastai tai mazas plotelis laisvos vietos ir nedaug pinig. Dauguma parduodam jau pagamint siltnami turi vien pagrindin trkum: juos projektuoja ir gamina ne tie, kas jais naudojasi. Ir todl j konstrukcija pritaikyta ir patogi naudojasi pirmiausia gamybai, o ne naudojimui! Pavyzdziui, stoglangiai arba labai mazi, arba j is viso nra, todl pirkjui belieka kiekvien dien nuimint ir uztempint plvel ant stogo, arba atidarinti duris, jei jos yra. Jeigu mes statome siltnam patys, galim is karto sukonstruoti j patog ir mums, ir augalams. augalams Koks turt bti pagrindinis siltnamio konstrukcijos principas? Siltnamio konstrukcija pirmiausia turi bti funkcionali, tai yra, turi atlikti t funkcij, kuriai ji funkcionali skirta: palaikyti augal augimui labiausiai tinkam temperatr ir oro drgm. drgm Saul- labai galingas nemokamas silumos saltinis, kiekvien dien sijungiantis ryte ir issijungiantis vakare. Jis prisildo siltnam per kelet minuci. Tai bt labai patogu, jei ne vienas trkumas: stipriai sildo tada, kai lauke ir taip karsta, ir gali savavaliskai atsijungti btent saltu oru! Stai siam trkumui kompensuoti mes ir turime pasitelkti konstrukcij. Pirma. Btina uztikrinti silumos pertekliaus pasalinim. Tai reiskia, kad reikalingi labai dideli stoglangiai- ne maziau kaip ketvirtis siltnamio ploto, ir geriausia virsutinje stogo dalyje, nes ten stoglangiai dalyje susikaupia pats karsciausias oras. Bt gerai, kad oro temperatra siltnamio viduje niekada nevirsyt 40°C. Paciu intensyviausiu sauls ,,darbo" periodu(birzel) gerai turti uztemdymo galimyb- uzdang is lengvos medziagos(pavyzdziui, agroplvels), kuri galima uzmesti ant siltnamio virsaus. Dur siuo metu geriau neatidarinti; kodl? - prie sio klausimo dar grsim, kai svarstysim dirvos derlingumo, neatidarinti laistymo ir oro drgnumo problem. Antra. Reikia issaugoti silum, kai ji pati reikalingiausia- saltu, apsiniaukusiu oru. Cia neapsieisim be automato, kuris reguliuos stoglangi atidarym. Protingo automato, kuris, netiktai nusvitus saulei, galt greitai ir placiai atverti stoglangius, silpnai sildant tik siek tiek praverti, o atvsus- uzdaryti. Ir tuo paciu bt patikimas ir negendantis. negendantis Cia geriausias pasirinkimas pagal kainos ir kokybs santyk, zinoma, yra hidraulinis automatas. Jam drsiai galite patikti savo siltnam, jeigu jums reikia keletui dien isvykti. Ypac jei neturite uosvspensininks. Bet ir jai esant sis taisas reguliuos temperatr geriau uz bet koki uosv. Ir nemokys js! Nors, atvirai pasakius, nuo rpestingos uosvs joks automatas neisgelbs... sivaizduokite, kaip malonu pazvelgus pro lang pasakyti zmonai: ,,Zirk, kokia silta siandien saul- stai jau ir siltnamis atsidaro..."

KODL NESUGYVENA AGURKAI SU POMIDORAIS?

Augalai- ne kvailiai! Neduosi pagal poreikius- negausi pagal galimybes!

Visi zino, kad si darzovi geriau nesodinti t pat siltnam, ir tai tiesa. Esm cia ne gimtame priesiskume. Tiesiog pomidorams reikia sausesnio oro, jie lengviau pakelia karst ir drgms trkum dirvoje. Taip pat ir baklazanai. Jie is viso nemgsta drgno oro, juos geriau auginti lauke. Esant dideliam oro drgnumui, sios darzovs kencia nuo grybini ir bakterin lig, ziedai neapsidulkina, derlius sumazja, suprastja vaisi skonis. Todl siltnamyje, kur auga pomidorai, orlaid visada turt bti atidaryta, netgi nakt. Agurkai atvirksciai- labiau kencia nuo drgms trkumo ore ir dirvoje. Dideli j lapai isgarina labai daug vandens, ir jeigu oras sausas, saknys paprasciausiai nesusitvarko, ir lapai vysta. Siltnamyje jie jauciasi puikiai: energingai garindami vanden susikuria sau palank mikroklimat- labai drgn

or.

Stai si drgm ir trukdo gyventi pomidorams. Jeigu mes pradedam intensyviau vdinti siltnam, nukencia agurkai. Todl geriau juos auginti atskirai, sudarant kiekvieniems palankias slygas. Tokias ypatybes turi ir kitos siltnamins kultros(paprikos, baklazanai ir panasiai), todl kartu auginti juos galima tik atsizvelgiant j pomgius. Siltnamio konstrukcija turi atitikti kiekvienos darzovi rsies temperatros, vdinimo, laistymo ir prieziros poreikius. Tai yra, ,,agurkynas" ir ,,pipirynas" turi bti silti, tvanks ir drgni, o ,,pomidorynas" ir ,,baklazanynas"- karsti, bet gerai vdinami.

SILTNAMIO ORIENTAVIMAS

Siuo klausimu, kaip ir dl siltnamio konstrukcijos, nra vieningos nuomons, bet variant maziau. Laimei, yra tik keturios pasaulio salys. Ryt-vakar kryptys turi daug gerbj, ypac Sibire, kur beveik visada trksta silumos, ir siltnamis, sonu pasisuks pietus, zinoma, sukaups daugiau sauls energijos. Nors, mano akimis, tai pasiteisina tik pavasar ir idealiai tinka tik daigynui.

Vasarin siltnam geriau orientuoti kaip ir lysves- is piet siaur: taip j geriausiai apsviecia produktyviausia rytin ir vakarin saul, o vidurdien bus lengviau uztemdyti. Mano nuomon patvirtina ir kin siltnami isdstymas. J tkstantmets patirties darzininkystje negalima nevertinti. J daigynai taip pat orientuoti is ryt vakarus, su nuolydziu pietus, o vasariniai dvislaiciai siltnamiai- is piet siaur.

Jei siltnamis pristatytas prie namo arba turi kapitalin sien, jis paprastai statomas su nuolydziu pietus. Vis dlto protingiau statyti j rytinje arba pietrytinje pusje. Ypac pietiniuose krastuose. Uzpakalin siena maziausiai trecdaliu sustiprina spinduliavim siltnamio viduje- pietinje pusje vasar neisvengsit perkaitimo ir teks siltnam saugoti nuo sauls. Rytinje pusje uztemdyti nereiks ir sauls sviesos visiskai uzteks.

DURYS IR ORLAIDS

Skersvjis- tai sizeids, nesuprastas ir pyks permain vjas.

Js niekada nesusimstt, kam js bute reikalingos orlaids? ,,Zinoma, vdinimui",- pasakysite. Bet juk yra langai ir durys- kodl buto isvdinimui negalima paprasciausiai siek tiek juos praverti? Kam gaminami papildomi mazi atidaromi langeliai? Atsakymas s klausim akivaizdus kiekvienam, kas mgino saltu oru isvdinti kambar, atidarydamas, pavyzdziui, balkono duris. Namiskiai tuoj jus aprks: ,,Uzdaryk greiciau, vaikus susaldysi- traukia per kojas!" K gi reiskia sis posakis- ,,traukia per kojas"?

Tai reiskia, kad is lauko patenkantis oras kur kas saltesnis uz kambario, todl slenka pazeme, nesimaisydamas su siltu ir sukurdamas didel temperatr skirtum. Tai ir yra skersvjis, stresas, kuris gali susargdinti. Tarp kitko, ne tik vaikus- augalus taip pat. Orlaids patalpoje visada daromos pacioj virsutinj lango dalyje todl, kad is lauko patenkantis saltas oras, leisdamasis zemyn, spt susimaisyti su kambario oru, tai yra, susilt. Jeigu naujamadiskame plastikiniame lange atidaroma visa svara, tai irgi tik virsutinje dalyje. Kodl, nordami pravdinti siltnam, mes atidarom duris, sukurdami t pat skersvj? Turbt tik todl, kad augalai tyli ir nesiskundzia. Durys siltnamyje, kaip ir bute, skirtos eiti. eiti

O po to reikia jas uzdaryti ir laikyti uzdarytas. O vdinimui renkite, prasau, geras dideles orlaids arba stoglangius- tada js augintiniai visada bus sveiki. Vdinimas turi vykti be skersvj: karstas oras kyla virs, maisydamasis su patenkanciu is lauko grynu oru ir apsikeisdamas su juo drgme bei siluma. Tik krastutiniu atveju, kai lauke karsta ir nra pavojaus sukurti skersvj, o orlaidzi ar stoglangi plotas nepakankamas, tik tada galima atidaryti duris. Bet neuzmirskite, kad su oro srautu iseina brangi siluma! Kompensuoti jos praradim, ypac tokiems silumamgiams augalams kaip agurkai, bna sunkiau, negu apsaugoti juos nuo perkaitimo paprasciausiai pridengus nuo vidurdienio sauls.

APIE LAISTYMO ZAL

Kitas sio trkumo privalumas yra...

Cia, atrodyt, nra ko gincytis. Visi zino, kad laistyti reikia vakare(arba ryte) siltu vandeniu. Is tikrj laistom, kai yra laiko ir vandens. Silto? - ne, pilam koks yra! Jeigu turim talp vandeniui- tai jau prabanga. Suprantama, kad siltnamyje laistome pirmiausia ir nuosirdziai. Tai yra, kol nenusibosta. Zinoma, yra visokios ten lasins sistemos, bet kol kas irgi tik entuziast aprasymuose.

O pagrindinis sod proletariato ginklas- zarna ir laistytuvas. Ir jeigu jums reikia isvykti keletui dien, belieka pasikliauti kaimynais. Kai yra automatinis vdinimas, paprasciausias laistymo automatizavimas tiesiog pats prasosi. Pakanka siltnamyje pastatyti statin, nutiesti skylt zarn, taisyti ciaup ir sujungti j tiesia trauke su stoglangiu. Jeigu uzpildysit sistem vandeniu, kai oras lietingas- ji lauks. Kai tik pasvies saul, stoglangis atsidarys, ir vanduo is sistemos issipils prie augal. Pora iseigini dien turite. Kad turtume laisv bent savait, teks rengti lasin laistymo sistem. Beje, esant pakankamo trio talpai, js sistema savarankiskai gali veikti ir ilgiau- nors ir mnes!(O js tuo metu vaziuojate prie jros- sivaizduojat?!). Iki visiskai savarankisko, protingo siltnamio sukrimo liko jau labai nedaug. Pabaigai dar pora zodzi apie laistym. Mstant sveiku protu, laistymas kenksmingas. kenksmingas Taip taip, nesistebkite. Tradicinis atsitiktinis laistymas- tai staigus drgms ir dirvos temperatros pasikeitimas, o laistymas su trsomis- dar ir pH bei chemins sudties pasikeitimas. Tai stresas. Btent todl nerekomenduojama laistyti kai karsta. Be to, ant lap patek vandens lasai sutrikdo natral garinimo proces ir gali tapti nudegim priezastimi. O perteklinis laistymas- tai dirvos struktros suardymas, istirpusi maisto medziag isplovimas podirv, mikrofloros ir mikrofaunos pazeidimas. Zinoma, vanduo btinas augalo gyvybinei veiklai- tai vienintelis maisto medziag pernesimo is sakn lapus bdas, o vandens garinimas apsaugo lapus nuo perkaitimo. Bet jeigu js padsite lapams neperkaisti, o augalui ir dirvai neprarasti drgms, vandens poreikis drgms sumazs kelet kart!

Pilieciai darzininkai! Rpinkits drgms issaugojimu dirvoje- mulciuokite j! Rpinkits drgms issaugojimu ore- nedarykit skersvj! Tuomet laistym- neisvengiam blog- bus galima sumazinti iki minimumo.

Pagalvojai- pasakyk. Pasakei- nubraizyk. Nubraizei- padaryk. Padarei- vl pagalvok. Maza kas...

Cia- paprastas nuobodus aprasymas skaityti patariu tik sigilinantiems, o daryti- tik skrupulingiems, panasiems mane.

SAVADARB LASIN LAISTYMO SISTEMA

Kas tai yra lasinis laistymas? Apie jo privalumus prirasyta daug. Taupomas vanduo ir laikas, issaugoma ir pagerinama dirvos struktra, palengvinamas sakn darbas ir augalams niekada nepristinga vandens. Teisingo, protingo laistymo atveju visa tai teisinga. Tokios sistemos jau yra, bet ms dar nepasiek. Mes pratome prie sen lasinio laistymo sistem su asine zarna ir plonais vamzdeliaiskapiliarais. Jos turi trkum, apie kuriuos mazai kalbama. Tie trkumai daznai nustelbia visus privalumus. Pagrindinis lasinio laistymo principas paprastas: vanduo teka nuolat arba periodiskai, bet maza srovele ir kiekvienam augalui ,,asmeniskai". Taigi dirva niekada neisdzista ir augalai augina saknis optimalios drgms zonoje, ,,taupydami" gilumini sakn sskaita. Vanduo visuomet siltas, kadangi teka ltai ir suspja susilti vamzdeliuose. Laistytojui nereikia bgioti su laistytuvu ar zarna, tereikia atsukti kran. Augalai niekada nejaucia drgms trkumo, dirvozemio mikroflora ir mikrofauna- taip pat. Tiesiog tobula. Jungtiniuose Arab Emyratuose, kur taip laistoma viskas nuo petunij glynuose iki palmi papldimiuose, as stebjau si sistem darb. Anksti ryte indas-sodininkas atsuka kran ir apeina vis sistem, pravalydamas uzsikisusius purkstukus. Kadangi sistemoje aukstas vandens slgis, purkstukai uzsikisa retai- vienas is simto. Bet tame plote j tkstanciai. Visk palaists, jis sistem isjungia. Po poros valand vl jungia, o karstu oru vanduo teka nuolat. Savo sklype taip pat galima pasidaryti panasi sistem. Savadarbi konstrukcij pakankamai daug. Galima naudoti plastikinius vamzdzius arba lankscias zarnas. Svarbiausia, kad vandens padavimas virsyt isbgim per visus vamzdelius, priesingu atveju paskutini laselini vanduo nepasieks- isbgs per pirmsias. Todl laselins turi bti kuo mazesnio diametro. Bet ne per mazo- pavyzdziui, adatos nuo svirkst uzsikisa per por dien. Turbt patogiausia surinkti sistem is permatom, minkst ir lanksci ,,medicinini" zarn, kurios neseniai pasirod prekyboje. Pagrindin zarna gali bti 1-2cm diametro. Laselini funkcijai patogios medicinins laselins(infuzins sistemos). Bet kuri ligonin ismeta jas simtais. Mums reikalingos j adatos- ne plonos, kurios duriamos ven, bet storos, kurios kisamos buteliuk su tirpalu. Vamzdeliai, uzmauti ant t adat, taip pat reikalingi po pus metro kiekvienai adatai. Pakanka strizai smeigti adatas asin zarn reikiamose vietose, uzmauti ant j plonus vamzdelius- ir sistema paruosta. Tokios laselins neuzsikisa, o jei kartais ir uzsikisa, jas patogu isvalyti. Yra vienas trkumas: permatomuose vamzdeliuose auga dumbliai. Iseitis paprasta: uzdenkit sistem juoda plvele arba mulciu. Be jo vis tiek neapsieisit! Net jei ir labai nortsi, nemginkit naudoti spaustuk nuo laselini: patikrinta- vienas vargas! Geriau reguliuoti pagrindin zarn paduodamo vandens kiek. Taigi, pirmiausia sudaromas sodinimo planas, numatant lysvs ilg ir tarpus tarp augal. Tada atpjaunami reikiamo ilgio vamzdeliai ir sujungiami sistem. Vamzdelius geriau isdstyti su nedideliu nuolydziu, apie 5cm metrui, pritvirtinant juos prie kuoliuk, ir nedaryti j labai ilg- ne daugiau 6-8 metr. Reikiamose vietose padaromos angos ir statomos laselins. Kadangi vanduo teka ltai, uztenka nedidelio diametro vamzdeli- 10-15mm. Purkstukams galima naudoti plastmasines medicinini laselini detales(skyls diametras 1-2mm). Paleidus vanden, patikrinamas sistemos nasumas, pasalinami pastebti nesklandumai. Vandens tekjim per purkstukus galima reguliuoti, keiciant vamzdelio nuolyd. Kad bt patogiau stebti laselini darb, vis sistem galima pakelti virs dirvos 10-20cm. Tik po viso to sodinami augalai prie kiekvienos laselins. Jei augalai nedideli, galima sodinti juos grupmis po kelet. Po pasodinimo dirvos pavirsius btinai mulciuojamas 3-5cm sluoksniu. Sodinink praktikoje egzistuoja viena lasinio laistymo problema, apie kuri paprastai nutylima: jeigu vanden tiekiam ekonomiskai, tai yra, ltai, jis teka tik is pirmj ang, o paskutini beveik nepasiekia. Jeigu vandens paleidziama daugiau, visi purkstukai veikia, bet tada jau nesutaupysi, o ir augalams tiek nereikia. Sios problemos sprendimas pakankamai paprastas. Vanden reikia tiekti

porcijomis. porcijomis Dozatorius. Pats paprasciausias ir patikimiausias dozatorius gaminamas is plastikinio butelio Dozatorius unitazo principu. As naudoju dviej litr talpos alaus butelius. Butel pakabiname kakliuku zemyn, dangtel sandariai tvirtiname 5-10mm diametro vamzdelio galiuk. Butelio viduje mazdaug 30cm ilgio vamzdel sulenkiame kilpa, lenkimas iseina prie dugno, o galas kakliuke beveik remiasi dangtel. Tai bus sifonas. Butelio dugne(kuris dabar virsuje) praduriame dvi nedideles skylutes: vien vandens padavimo vamzdeliui, kit(maz skylut, kad nepralst musels)- iseiti orui(alsuoklis). Vanden tiekiam per kapiliar- plon 1-3mm diametro vamzdel; siam reikalui taip pat patogu naudoti medicinines laselines.

Dozatorius veikia labai paprastai: kai tik virsutinis butelis prisirenka pilnas, vanduo vamzdeliusifonu greitai nuteka laistymo sistem, pasiskirstydamas laistymo vamzdelius. Jei vamzdeli keletas, prireiks dar vieno butelio- paskirstytojo. Zinoma, jo tris turi bti lygus dozatoriaus triui. Net jeigu vamzdelis tik vienas, paskirstytoj verta taisyti, nes su juo dozatorius veikia patikimiau. Dabar apskaiciuokime vandens padavimo greit pagal mano lysvs pavyzd. Uzfiksuojame laik. Butelis prisipildo per 20 minuci. Taigi, per valand tiekiami 3 buteliai vandens, tai yra, 6 litrai. Laistymo laikas- nuo 10 iki 17 valandos, is viso 7 valandos. 42 litrai vandens per dien. Mano lysvje auga 7 agurkai ir 12 pomidor. Vadinasi, kiekvienam tenka vidutiniskai po 2,2l. Sumazinti vandens tiekim galima tiekiancio vamzdelio vid statant zikler- dar plonesnio vamzdelio ar laido izoliacijos gabaliuk. Jeigu yra ciaupas, tiekim galima reguliuoti juo. Statins vandens(200 litr) uzteks 5 dienoms. Realybje netgi truput ilgiau, nes mazjant vandens lygiui statinje slgis krenta, ir sistema pradeda ,,taupyti" vanden. Kuo maziau vandens, tuo taupesnis naudojimas. As praktiskai nustaciau: gerai mulciuotoje dirvoje vienam suaugusiam agurkui uztenka 1-2 litr ,,lasinio" vandens. Pomidorams ir paprikoms norma dvigubai mazesn. Ties sakant, gabiam vandens darzininkui uztenka vienkart pazvelgti augalus, kad suprast, ar uztenka jiems drgms. Jei kyla abejoni- palieskit dirv pirstais. Kad sistema veikt patikimai, svarbu prisiminti ir jos trkumus. trkumus 1. Svarbiausias trkumas- nuolatins kontrols btinyb. Jei vandens per daug, tai jo iseikvojama per daug ir isplaunamas dirvozemis, o jeigu karstu oru porai dien tiekimas nutrksislepintos saknys, issidst virsutiniame(iki siol visada drgname) sluoksnyje, paprasciausiai zus. Galimas daiktas, kartu su bsimu derliumi.

Kad to neatsitikt, pageidautina niekada neisvykti is darzo. Bet patogiau taisyti automatin ,,sauls" ciaup. ,,Sauls" ciaupas- tai is esms tas pats vdinimo automatas, tik sistema atidaro ne stoglang, o laistymo ciaup. Tai yra, kai silta ir sviecia saul, ciaupas atsuktas, o kai salta ar lyja- uzsuktas. 2. Antras, ne maziau svarbus, trkumas. Ms sistema prijungta ne prie auksto spaudimo vandentiekio, o aprpinama vandeniu is statins ar kitos talpos, savieiga. Laselini angos mazos, todl jos daznai uzsitersia. Isvalyti jas nesudtinga- isimti ir prapsti, arba praplauti. Ang padidinti negalima, nes tada vanduo pasiskirstys netolygiai, o paskutini purkstuk gali ir is viso nepasiekti. Kad nepavirstumt indu, be perstojo valanciu laselines, teks imtis priemoni. Pirmoji priemon. Sistemos pradzioje taisyti filtr- pakankamai didel porolono gabal, uzmaut ant zarnos galo statinje. J lengva nuimti ir isplauti. Antroji priemon. Neleiskit augti dumbliams, kurie daznai uzkisa purkstukus. Tam reikia atimti is j svies, uzdengiant statin dangciu, o permatomas sistemos dalis apvyniojant folija. Trecioji priemon. Visos tarpins talpos- dozatorius, paskirstytuvas- turi bti sandariai uzdarytos, kad jas nelst vabzdziai, kurie taip pat gali uzkisti purkstukus. Pakankamai paprasta apsukti vis sistem juoda plvele. Nors po si priemoni panaudojimo purkstukus vis tiek reikia retkarciais isvalyti, taciau lieka laiko ir kitiems reikalams. Taciau kaip malonu stebti, kaip sistema pati laisto js darz! darz

SAULS BATERIJOS SILTNAMIUI

Parduodamas zibintuvlis su sauls baterijomis.

Mes skyrme daug dmesio efektyviems silumos pasalinimo is siltnamio bdams, kai saul ,,dirba" visu pajgumu. Ir tai teisinga: per birzelio karscius ji gali sudeginti augalus per kelet valand. Cia negalima rizikuoti, ir tam reikia pasiruosti rimtai. Taciau bna atvej, kai nortsi padidinti sauls galingum: baland-geguz, kai lauke dar salta, ir ruden, kai saul zemai ir duoda mazai silumos, o orai dar leidzia naudotis siltnamiu iki rimtesni salci 2-3 savaites. Tokiu atveju gali padti ,,sauls baterijos". Js, matyt, jau atspjote: kalbama apie nesudtingus silumos sulaikymo bdus, leidziancius labiau sildyti siltnamio or. Paprastai siltnamyje sauls silum sugeria dirvozemis, ypac jei jis juodas ir niekuo nepridengtas. Po to dirvozemio siluma perduodama orui, kuris, kildamas virs, cirkuliuoja siltnamio viduje, ir todl susyla greiciau, negu oras lauke. Didjant lap masei, zem vis labiau uzpavsinama ir maziau kaitinama- tai atsitinka btent tuo metu, kai silumos jau ne taip trksta(birzel-liep). Lyg ir viskas gerai, kam dar k nors keisti?! Atrodyt, tegul saul sildo dirv, o nuo jos tegul syla oras. Zinoma, yra kazkokie drgms nuostoliai, bet juos lengva kompensuoti laistymu. Juk pagrindinis uzdavinys- prisildyti siltnamissprstas? Kad taip bt!

Visus reikalus gadina... vanduo. Nuogas, niekuo nepridengtas dirvozemis, sildamas isgarina daug vandens, ir todl atvsta. ,,Smulkmena!" -pasakysite. Na, tuomet sivaizduokite, kad js, apsivilk frotin chalat, stovite sau ir sildots sauluts spinduliuose. Lauke. Vjelis pucia. Balandzio mnes. O dabar sivaizduokit, kad chalatas ne sausas, o slapias. Pajutot skirtum?.. Isreikskime tai matematiskai. Vandens garavimui sunaudojamas silumos kiekis labai didelis- 2260kJ/kg, o oro silumos imlumas, priesingai, mazas-1 kJ/kg. Tarkim, kad is kvadratinio metro dirvos pavirsiaus isgaruoja 1ml vandens per minut(tikrovje gali bti ir daug daugiau!). Per desimt minuci- 10ml, o tam sunaudojama 22,6kJ energijos. Prasau sidmti, kad nuo to niekas nesyla: jei vandens temperatra buvo, sakykim, 5°C, tai gar nesyla temperatra bus ta pati! Paprastas skaiciavimas rodo: jeigu tie 22,6kJ nebt prarandami vandens virtimui garais, j uztekt per desimt minuci susildyti 2 kubinius metrus oro 9 laipsniais! Pavasar siltnam nuolat vsina saltokas vjelis, be to, neisvengiamai prarandamas siltas oras per plysius. Ir sivaizduokit, per kiekvienas 10 minuci mes negauname 9 laipsni tokios reikalingos silumos! Vandens garavimas- tai tuscias energijos svaistymas. Ji gali bti panaudota siltnamio sildymui. Zinoma, kondensuojantis garams, siluma turt vl issiskirti, bet ir ji negrztamai prarandama: kuo didesnis oro drgnumas, tuo greiciau drgm pradeda kondensuotis ant plvels pavirsiaus- o jis vsinamas lauko oro. Slapia plvel atiduoda silum atmosfer, o vanduo krenta zemyn saltais lasais, kurie taip pat nezada nieko gero- jie gali tapti lap lig priezastimi. Dalis drgms iseina per plysius ir orlaids. Taigi, ms siltnamis sildo lauk! lauk Toks prietaisas, kurio vienoje dalyje vyksta skyscio garavimas, o kitoje jo kondensacija, vadinamas siluminiu siurbliu. Jis suteikia galimyb greitai pernesti didel silumos kiek. Tokiu principu, pavyzdziui, veikia saldytuvai ir kondicionieriai. Ms atveju toks siurblys puikiai pumpuoja silum(kartu ir vanden!) is siltnamio dirvozemio atmosfer! atmosfer Bet mes juk ne tam statme siltnam, kad kazkoks apsisauklis siluminis siurblys pumpuot ms(jau ms!) silum isor! Saul, skirta tarnauti liaudziai, turi nesti mums naud, o ne vanden vogti! Kaipgi sustabdyti s nereikaling proces? Suprantama, kad dirvos pavirsi geriausia pridengti mulcio- purios organins medziagossluoksniu. Per didelis silimas kenkia dirvozemiui ir saknims; taip pat atvira, nemulciuota dirva praranda daug drgms. Todl pavasar, kai trksta vandens, apnuoginti dirv neracionalu. Bet stai problema- mulcias daznai bna sviesus(pjuvenos, siaudai, sausa zol) ir nepakankamai sugeria sauls silum. Atsispindjusi nuo mulcio, ji gali negrztamai iseiti per stikl ar plvel. O pavasar dirva dar salta, ir pasildyti j visiskai nekenkt... Taip pat po organinio mulcio sluoksniu dirva syla kur kas lciau, negu ,,nuoga". K gi, reikia atsisakyti mulciavimo? Jokiu bdu! Silumos tiekim galima lengvai reguliuoti siluminiais ekranais- ,,sauls baterijomis". Tai gali bti bet kokie ploksti juodos spalvos lakstai- plauso plokst, plastikas ar paprasciausia juoda polietileno plvel. Sie paprasti daiktai ir vercia svies silum! Greitai kaisdami nuo sauls, jie perduoda silum siltnamio orui. Isdstykit juos taip, kad jie maksimaliai isnaudot sauls, ypac orui rytins, apsvieciam plot. Juos galima ne tik guldyti ant dirvos pavirsiaus, bet ir sustatyti vertikaliai arba nuozulniai(pavyzdziui, prie vakarins ir siaurins sienos- papildomas silumos surinkimas!). Kuo statesnis spinduli kritimo kampas, tuo stipresnis kaitimas. Ten, kur yra btinyb pasildyti dirv, mulciuokite j tamsiomis medziagomis. Jei kalbtume apie dirv, tai j, be abejons, geriausia sildyti siltlysvmis- pvancios organikos siluma. Siltlysv, skirtingai nuo sauls, sildo vis par ir tolygiai, o taip pat yra btino augalams anglies dvideginio saltinis. Vis dlto pvancios organikos silumos neuztenka siltnamio apsildymui- reikalinga sauls pagalba. Jeigu uzdengsime dirv permatoma plvele, tai visa siluma atsidurs po ja- dirva ,,isvirs", o oras

nesusils. Bet jeigu uzdengsime dirv virs mulcio juoda plvele- viskas atvirksciai. Silumos spinduliai beveik neprasiskverbia pro j ir dirvos beveik nesildo. Nuo pacios karsciausios plvels syla tik mulcio pavirsius. Saknys nuo to nenukencia: mulcias atlieka siluminio buferio vaidmen. Dirvozemio drgm taip pat gali garuoti, bet ji kondensuosis ne ant siltos plvels, o vsesniuose sluoksniuose po mulciu- ir vl drkins dirvozem. Siuo atveju siluminis siurblys perpumpuoja silum is dirvos ne lauk, o virsutin dirvos sluoksn; taigi dirva neperkaista, vanduo neisgaruoja, oras syla, o siluma lieka siltnamio viduje! Pakanka keleto prispaust prie zems juodos plvels juost, uzdengianci tarpueilius, kad bt issaugota dirvos drgm ir temperatra siltnamyje pakilt 10-15 laipsni. Uzjus karsciams, tokias ,,baterijas" lengva nuimti, o dirvos pavirsi apmulciuoti sviesesnmis medziagomis- siaudais, pjuvenomis ar panasiai.

FIZIKA DARZININKAMS

Fizikos dsni nezinojimas neatleidzia nuo atsakomybs!

Pradjs rasyti ankstesn skyri, as staiga prisiminiau, kaip moksliniuose seminaruose institute akademikas-fizikas Lavrentjevas pasaipiai klausindavo sijautusius pranesjus: ,,Ponai biologai, o ,,zymiai"- tai kiek?!" As mgstu visk matuoti pats. Naudojuosi ir termometru, ir liuksometru. Tiksliai zinau ir temperatr, ir apsvietim savo siltnamiuose. Bet, kalbdamas apie energijas, kazkodl per daug lengvai operuoju svokomis ,,daugiau", ,,zymiai", ,,labai"... Taip nieko nebus! Pabandykime skaiciais isreiksti tuos energijos srautus, kurie prateka pro ms siltnam, kad suprastume, kaip galima juos valdyti. Tam visiskai pakanka mokyklinio fizikos kurso. Pirmiausia- siltnamio efektas. Yra paplitusi nuomon, kad siltnamio efektas atsiranda dl to, kad infraraudonieji spinduliai, patek siltnamio vid, atsispindi nuo vidinio dangos pavirsiaus vl vid, ir todl siltnamis syla. Is tikrj yra kitaip. Svarus stiklas(arba plvel) praleidzia apie 90% sauls sviesos ir infraraudonj spinduli abiem kryptim. Kazkuri dalis, zinoma, atsispindi(apie 5%), bet tai- smulkmena. Nuo dirvos atsispindi kryptim apie 15% patenkanci spinduli srauto, nuo dangos- 5% is mintj 15%. Suprantama, kad sis menkas kiekis negali turti pastebimos takos silumos balansui. Stiklo sugerta siluma taip pat neveikia silumos rezimo viduje. Labai purvinas stiklas gali atspindti iki 30% spinduli ir sugerti net iki 100% spinduliavimo- priklausomai nuo purvinumo. Bet oro siltnamyje stiklas neprisildys- jo isorin pus cia pat atvsta! Kad bent kiek suprastume vis si fizik, reikia issiaiskinti, is kur siluma atsiranda, ir kur ji dingsta.

IS KUR ATSIRANDA SILUMA?

Visi mes suprantame, kad siltnam sildo saul: dien jame bna silta, o nakt salta. Kad ismoktume maksimaliai isnaudoti si silum, reikia issiaiskinti, kaip ji ten patenka, ir kas su ja atsitinka vliau. Trumpa informacija: Saul siuncia Zemei 20 000 kart daugiau energijos, negu jos sunaudoja zmonija, degindama vis manom kur. Vidutiniskai trecdal sauls energijos atspindi planetos pavirsius, dar ketvirtadalis sunaudojama vandens garinimui, apie pus- zems pavirsiaus sildymui, ir tik 0,2%- fotosintezei. Mazdaug pus sauls spinduliavimo- siluminiai(infraraudonieji) spinduliai, dl kuri saul tokia miela. Tik 5%- ultravioletiniai, visa kita- matoma sviesa. Saul siuncia mums labai galing energijos sraut: kiekvienam kvadratiniam ms planetos metrui tenka po 1,373kW. Tai- po 1,4kW sildytuv kiekviename siltnamio kvadratiniame metre! Deja(o greiciausiai- laimei!), ne visa si energija mus pasiekia. Sauls spektr galima slyginai padalinti tris energetiskai beveik lygias dalis: 1. Trumpabangis spinduliavimas- rentgeno ir trumpabangiai ultravioletiniai spinduliai;

2. Ilgabangiai bei vidutinio bangos ilgumo ultravioletiniai ir matomoji spektro dalis; 3.Infraraudonieji(siluminiai) spinduliai. Pirmj dal visiskai sugeria atmosfera, o antroji ir trecioji dalys beveik be nuostoli pasiekia zems pavirsi, tik labai mazai j sugeria ir issklaido dulks ir atmosferinio vandens dalels. Spinduli, prajusi visus atmosferos sluoksnius, tankis yra mazdaug 1kW/m2, kas, sutikite, taip pat nemazai. Suprantama, sis dydis labai priklauso nuo debesuotumo- debesys gali atspindti nuo 60% iki 90% spinduli, o tanks debesys praleidzia tik 5-7% spinduli- vien dvidesimtj dal. Vis dlto geru oru sios energijos uztekt per vien minut pasildyti kubin metr oro 46 laipsniais- tai yra per dvi minutes visa gyvyb isvirt! Bet taip neatsitinka: toli grazu ne visas spinduliavimas virsta siluma. Stai spindulin energija pasiek zems pavirsi. Jeigu pavirsius absoliuciai juodas, tai visa energija virsta siluma ir j sildo. Jeigu baltas arba veidrodinis- atsispindi ir islekia atgal kosmos. prastiniai objektai gali atspindti nuo 2% iki 95% krentanci spinduli. Pavyzdziui, svarus sausas sniegas atspindi iki 95%, purvinas sniegas- 55%, smlis- 30%, zalia zol- 26%, sausa zol- 19%, juodzemis- 14%, humusas- 26%, spygliuoci miskas- 10-12% spinduli. Juodi objektai gali sugerti apie 80-90%, paversdami si energij siluma. Apskritai ms planeta atspindi apie 30% ant jos patenkancios energijos. Daugiausia jos atspindi debesys ir sniego dangos asigaliuose. Kiek energijos pasieks zems pavirsi siltnamyje ir pavirs siluma, priklauso nuo penki faktori: Dienos trukms; Sauls spinduli kritimo kampo; Atmosferos skaidrumo; Siltnamio dangos skaidrumo; Siltnamio dirvos pavirsiaus atspindjimo galimybi. Mes negalime takoti dienos trukms, sauls aukscio virs horizonto ir debesuotumo. Bet dangos skaidrumas ir dirvos pavirsiaus tamsumas ms valioje. O sie du faktoriai gali pakeisti sauls silumos panaudojimo efektyvum 2-3 kartus! Pavyzdziui, svari plvel ar stiklas praleidzia apie 90% sviesos, o dulks ir purvas dangos pavirsiuje gali sugerti iki 50%. O sviesus mulcias gali dar ir atspindti iki 30% sios prasiskverbusios pro purv energijos dalies atgal kosmos. Tai yra, geriausiu atveju mes galim sulaikyti apie 70% energijos, blogiausiu- apie 30%!

Isvada: kad sulaikytume didziausi silumos kiek pavasar, reikia maksimaliai padidinti sviesos pavasar pralaidum ir kiek manoma sumazinti jos atspindjim nuo dirvos pavirsiaus ir daikt. Tai yra, visi

pavirsiai turi bti kiek galima juodesni, o danga kiek manoma skaidresn. Vasar, ypac pietuose, Vasar atvirksciai: tenka balinti, uzpavsinti dang ir dti svies mulci ant dirvos. Sauls kaitinti daiktai taip pat skleidzia silum, bet sio spinduliavimo intensyvumas daug mazesnis uz sauls radiacij. Teoriniai skaiciavimai rodo: kai pavirsiaus temperatra +30°C ir oro temperatra 0°C, siluma, isspinduliuota is vieno kvadratinio metro, sudarys tik apie 100 vat per valand. Vis dlto oras siltnamyje syla ne nuo spinduliavimo- oras juk skaidrus. Jeigu pakabinsime is plvels pagamint visiskai skaidr kub, oras jame nesusils. Ir aci Dievui! Jeigu oras galt susilti nuo spinduli, virsutiniai atmosferos sluoksniai alsuot karsciu, o mes apacioje saltume kaip jros dugne! Oras gauna silum tiesiogiai nuo objekt, kontakto bdu, molekulms judant- kaip arbatinukas bdu nuo virykls. Karstas objektas susildo or ir siltas oras kyla virs, pernesdamas kaitusio pavirsiaus silum. Taip atsiranda konvekcinis silumos pernesimas. Karstas planetos pavirsius sildo atmosferos or daugiausia dl konvekcijos. Siltnamyje oras taip greitai susyla btent todl, kad mes neleidziame jam iseiti- apribojam konvekcin silumos pernesim labai nedideliame tryje. Ir visiskai pasalinti silumos pertekli is siltnamio mes galime tiktai kartu su oru -vdindami arba vsindami or. Tai dar kart patvirtina, kad siluma daugiau pernesama karsto oro, negu spinduliavimo. Daugiau- tai mazdaug 5-6 kartus. Dirvozemis ar bet koks akmuo siltnamyje, gaudami is sauls 600W energijos kiekvienam kvadratiniam metrui, atiduoda, apytiksliai skaiciuojant, apie 100W spinduliavimo ir apie 500W konvekcijos bdu. Kad bt aiskiau: vatas- tai dzaulis energijos per sekund. Kuo karstesnis objektas, tuo greiciau jis ir atiduoda silum! Kai dirva kaista iki maksimumo, energijos srautai pasiekia pusiausvyr: kiek ateina, tiek ir iseina. Saul toliau kaitina, bet dirvos temperatra jau nekyla. Kazkur laik kyla oro temperatra- dirva atiduoda jam savo silum. Bet ir oras atiduoda savo silum per siltnamio dang. Greitai ir cia viskas issilygina: oro kaitimas ir vsimas susivienodina. Oras kaito iki maksimumo ir daugiau nekaista. Gal gale, energijos srautai siltnamio viduje ir isorje pasiekia pusiausvyr: temperatros daugiau nekinta. Bet islieka skirtumas: viduje daug silciau. S skirtum ir palaiko sauls energija. Bet Saul nekaba danguje vis par!

SILUMOS AKUMULIATORIAI

Taigi, mes sugavom tiek energijos, kiek norjom. Tiksliau, kiek sugebjom. Oras siltnamyje silo iki +35°C. Bet jeigu silimas tsiasi, reikia nedelsiant pasalinti silumos pertekli, kad isvengtume perkaitimo! Atidaromos orlaids, prasideda silumos ismetimas atmosfer... Bet stai saul leidziasi ir temperatra pradeda greitai kristi, siekdama susivienodinti su lauko temperatra. O oras vis labiau sla. O jei salnos? Kaip dabar praverst ta ,,atliekama" siluma, kuri mes ismtme atmosfer, saugodamiesi perkaitimo! O ar negalima jos pasidti atsargai? Galima! Neblogai saugo akmenys ir betonas. Galima daryti betonines sienas ir grindis, kloti ,,grindin" prie sien. Suomiai, tyrindami siltnami ,,grindinius", pastebjo, kad patys efektyviausi akmenys- 4-5cm diametro. Jie spja visiskai kaisti, o po to atiduoti visas silumos atsargas. Vis dlto tai keblu. Kad visiskai panaikintume nakties salt, kiekvienam kvadratiniam metrui stiklo reikia iki puss kubinio metro akmen arba plyt. Geriausiai silum saugo vanduo. Daugelis gudri pilieci siam tikslui skmingai naudoja paprast vanden, rengdami istisas baterijas is vandens pripildyt plastikini buteli. Ir jie visiskai teiss: vandens silumos imlumas beveik dvigubai didesnis uz smlio ar zvyro, ir netgi didesnis uz metalo. Vienas litras vandens sukaupia tiek silumos, kiek 3,25m3 oro! Kitaip sakant, jei saulje susildysime 100 litr vandens iki 20 laipsni, sios silumos uzteks susildyti 650 kubini metr oro desimcia laipsni. Tai, zinoma, daro didel spd.

KUR DINGSTA SILUMA?

Bet dar spdingesni silumos nuostoliai. Ar js zinote, kiek silumos praranda prastinis nuostoliai gyvenamasis namas? Vis, kuri duoda apsildymo sistema! Gera silumos izoliacija galima sumazinti sildytuv gali iki nulio. Tai tada, kai namas kaip termosas. Pas mus, siaurje, tokie buvo. Labai sandars suomiski namukai- vagonliai, kuriems uzteko buitini prietais(elektros lempuci ir elektrini virykli), kad bt islaikoma viduje siluma esant -30°C salciui! O ms prasti namai- nuolat smilkstantys lauzai, kuriais mes stengiams apsildyti atmosfer. K jau kalbt apie siltnamius! Silumos praradimas per vien plvels ar stiklo sluoksn net esant visiskam hermetiskumuinetiktinas. Kai temperatr skirtumas 20 laipsni, danga vsta nuo 100 iki 500W/m2 intensyvumu(priklausomai nuo oro slyg). Vidutiniskai tai yra 250W/m2. Tai yra, is kiekvieno kvadratinio metro kiekvien sekund islekia 250J. Pavyzdziu paimkime paprast 20m2 ploto siltnamiuk. Jo tris apie 40m3, bendras dangos plotas- apie 40m2. Vidaus ir lauko temperatr skirtumas apie 20°C. Tokiu atveju bendras silumos praradimas per vis pavirsi bt netiktinas- 10 kilovat. Paprasciau sakant, kad palaikytume nakt temperatr 20 laipsni aukstesn nei lauke, reikia, kad nuolat bt jungtas 10 kilovat sildytuvas. Tai- tikra silumin patranka! O be sildytuvo? Kaip greitai atvs siltnamio oras esant tokiems silumos nuostoliams? 11 laipsni per vien minut! Zinoma, mazjant temperatr skirtumui, mazja silumos main greitis, minut bet tai nekeicia bendro vaizdo: po sauls laidos siltnamis gali atsalti vos per kelet minuci. Ir atsalt, jei ne dirvozemis- galingas natralus silumos akumuliatorius. akumuliatorius Dirvos silumos imlumas nedaug mazesnis uz vandens. Jei susildysime 10cm storio zems sluoksn desimcia laipsni, tai 20m2 issaugosime apie 60 000kJ, kas tokiomis pat slygomis leis islaikyti silum jau apie pusantros valandos. Neblogai! Bet vis tiek tai tik pusantros valandos. Kodl gi neprisiminus ir vandens? Jeigu siltnam pastatysime, sakykim, dvi statines po 200 litr talpos ir jos susils desimcia laipsni, tai silumos atsargos- dar apie 16 800kJ- leis ,,pratsti agonij" dar pusvalandziu... Zinoma, kai temperatr skirtumas nedidelis, sakykim, 5-6 laipsniai, skaiciai bna labiau optimistiski. Tai jau keletas valand. Zodziu, mes prijom savo prast ties: tvirtas, dien gerai sildytas siltnamis gali padti pergyventi nedideles salnas- ne daugiau 2-3 laipsni... Kiek gi reikia turti vandens, kad vis nakt ms siltnamyje bt bent desimcia laipsni silciau? Tai lengva apskaiciuoti. Esant tokiam temperatr skirtumui, silumos nuostolis bus 5kW. Per astuonias valandas atmosfer islks 144 000kJ. Jei vanduo, sils iki 20°C, atvs iki 10°C, jo reiks apie 3 400 litr... Visas baseinas! Be abejo, ziemos sodui ar oranzerijai tai geras variantas. Neveltui kiekvienoj senovinje oranzerijoje ar kolekciniame siltnamyje yra baseinas. Daznai ir su fontanu! Tai ir oro drgms reguliatorius, ir silto vandens saltinis laistymui, ir akvariumas, ir tvenkinlis vandens augalams, ir poilsio vieta, ir interjero detal. O kartu ir galingas siluminis buferis! Bet darzovi siltnamyje tai jau prabanga. Mums kur kas paprastesnis bdas- priversti siltnamio dang atiduoti maziau silumos. silumos Pavyzdziui, antras plvels sluoksnis ir oro tarpas leidzia sumazinti silumos nuostolius dvigubai. O vjuotu ir lietingu oru- keturgubai! Juk vidin plvel nesuslampa ir nevsinama vjo. O vjas, tarp kitko, sustiprina silumos atidavim 4-5, o stiprus vjas- 8-10 kart! Ismintingi skandinavai atsisak viengub dang. Jos per daug skaidrios vasar ir praranda per daug silumos saltu metu. Nezirint tai, kad dvigubos dangos sugeria trecdal sauls sviesos, jos saugo silum, ir bendras rezultatas tampa teigiamu. Tas pats efektas gaunamas, jei ir pacios lysvs uzdengiamos papildoma ,,anklode" is plvels ar neaustins medziagos. Kiekvienas dangos sluoksnis sustiprina pasipriesinim silumos atidavimui mazdaug du kartus.

Yra dviguba polietileno plvel su burbuliuk pavidalo oro sluoksniu. Ji atiduoda beveik dvigubai maziau silumos. O yra ir triguba- be oro sluoksnio, dar put polietileno sluoksnis. Ji apsaugo nuo saln iki -7... -8°C. Tarnauja sios plvels ilgiau uz prastines- 3-4 metus, taciau vis tiek jos neilgaamzs: polietilenas suyra nuo sauls ir salcio. Be to, ,,sluoksniuotos" plvels praleidzia tik 60% sviesos. Vasar gerai, o pavasar- blogai! Dabar pasirod beveik ideali siltnamiams medziaga- kanalinis polikarbonatas. Jis praranda polikarbonatas zymiai maziau silumos uz plvel ar stikl. Ms siltnamis su polikarbonatine danga praranda tik apie 1-2 kilovatus. Tai yra, saugo silum desimt kart ilgiau. Svies praleidzia kaip stiklas, beveik vis. Cia augalai, zinoma, jauciasi komfortiskiau. Papildomas sildymas daugiau simbolinis. O su gera krosnele polikarbonatinis siltnamis gali veikti ir esant rimtam salciui- iki 40°C! Vasaros metu tok siltnam reikia labiau vdinti, bet t klausim lengva issprsti tinkama konstrukcija. Palygin silumos gavim ir atidavim, dabar mes galime suprasti, kodl pavasar, saultu, bet vsiu oru stiklinis ar plvele dengtas siltnamis negali perkaisti netgi nevdinamas. Siltnamio sisavintas ir paverstas siluma sauls energijos srautas lygus mazdaug 0,5kW kvadratiniam metrui. Ms modelyje(20m2)- apie 10kW. Mazdaug tiek pat ms siltnamis praranda esant 20 laipsni temperatr skirtumui. Pavyzdziui, kai viduje +30°C, isorje +10°C. Tai yra, tokiu oru ms siltnamyje sivyrauja pusiausvyra. Be to, reikia pasakyti, kad kuo didesnis temperatr skirtumas, tuo didesnis silumos atidavimas. Kitaip sakant, perkaitimo metu silumos atidavimas didja, o nepakankamo kaitimo- mazja. Tai panaikina temperatros suolius siltnamio viduje ir tarsi automatiskai palaiko 15-25 laipsniais aukstesn temperatr nei lauke. Btent dl to pavasariniai inspektai ir daigynai, greitomis pagaminti is plvels, uzmestos ant rm, ilgai apsieina be orlaidzi. Bet si natrali automatika padeda tik tada, kai lauke pakankamai vsu. O stai vasarjant, kai tik prasideda silti orai ir oras syla iki 20°C, sistema sutrinka. Tai yra, fizikos dsniai tsia savo tiksl darb, palaikydami viduje 20 laipsni aukstesn temperatr. Bet augalams 40°C, o tuo labiau 50°C- daugoka... K daryti, mes jau zinome: mazinti sviesos pralaidum, padidinti dirvos atspindincisias savybes ir sustiprinti konvekcij- atidaryti orlaides. Idealu bt siuo metu uzdengti siltnam medziaga, praleidziancia svies, bet sugeriancia(o dar geriau- atspindincia) siluminius spindulius. Tokios medziagos jau sukurtos, deja, kol kas labai brangios. Bet yra ir pigi bd. Pavyzdziui, kai kas balina siltnamius kalki pienu, priddami tapet klij. Trkumas- po to reikia plauti! Geriausia uzmesti ant virsaus senas paklodes, maskuojancius tinklus ar kitas ,,pavsines medziagas". Veikia efektyviai, ir vargo nedaug. Taigi, kokios isvados? Stai kokios. Siltnamis pavasar ir siltnamis vasar- renginys su visiskai priesingais fizikiniais uzdaviniais. Ir kadangi siltnamio konstrukcija nesikeicia su met laikais, ji is pat pradzi turi bti daugiafunkcin. Pavasar maksimaliam sauls silumos panaudojimui siltnamis turi: Praleisti kuo daugiau sviesos: polikarbonatas, svars stiklai, nauja plvel, kuo maziau rm. Atspindti kuo maziau silumos: kuo daugiau tamsi pavirsi siltnamio viduje. Bti sandarus: visi plysiai kruopsciai uzsandarinti. Bti apsaugotas nuo vjo: medziais, krmais, pastatais, kitais siltnamiais. Maksimaliai issaugoti silum dirvoje: mulcias is juodos plvels. Maksimaliai issaugoti silum vandenyje: juodos, pilnai pripildytos talpos, sandariai uzdarytos skaidria plvele arba dangteliais. Saugoti silum betoniniuose takeliuose ir uzpakalinje(siaurinje) akmeninje sienoje. Grindys ir uzpakalin siena- patys galingiausi silumos akumuliatoriai. Svarbiausia- siltnamis turi priesintis silumos praradimui: antras plvels sluoksnis, polikarbonato ar panasiai, naudojimas, papildomas augal dengimas esant saln pavojui. Vasar, kad neperkaist, siltnamis turi: Vasar Praleisti maziau sviesos: balinimas, dengimas pusiau skaidriomis medziagomis, uzpavsinimas.

Atspindti silum nuo dirvos: sviesus mulcias ir panasiai. Sustiprinti vdinim: padidintas stoglangi plotas. Ir, zinoma, stoglangiai turi darintis patys!

SILTNAMIO RITUALAI

Kovoje su sveiku protu pergal liks uznugaryje!

Kaip raso ,,Protingame darze", ,,Protingame sode" ir kitose ,,protingose" knygose Nikolajus Ivanovicius Kurdiumovas, kurio dideliu gerbju esu, sodininkystje yra daug ritual. Ritualai- tai btini veiksmai, apie kuri prasm mes paprastai negalvojam, o darom todl, kad ,,taip reikia", arba todl, kad visi taip daro. Tai, pavyzdziui, lap ir sausos zols sugrbimas ir sudeginimas, medzi balinimas pavasar, reguliarus medzi ir krm genjimas, zems perkasimas du kartus per metus ir taip toliau. O dl siltnamio, tai cia ritualai pasireiskia ypac stipriai, bent jau todl, kad pats siltnamis yra ritualinis statinys. Pagalvokit patys: naudos beveik neduoda, varg galyb, pinig krva, kam jis statinys reikalingas?! Todl, kad visi turi, ir mums reikia! Ir atidarymas jo ryte, ir uzdarymas vakare- taip pat ritualas! Ir durys bei orlaids is priesing pusi- ritualins, ir skersvjis dl to- ritualinis. Ir btinas laistymas vakarais- taip pat ritualas. Ir kaupimas, ir purenimas- ritualai! Ir- ritualiniai skundai blogu derliumi. Nors cia jau, greiciau, religin apeiga! Beveik malda... K gi as silau vietoje ritual?

Sveikas protas Salin darb dl darbo, visuotinio uzimtumo ir visos seimos pavergimo! Pastatykim siltnam, vadovaudamiesi augal poreikiais ir vdinkim taip, kad gerai bt jiems, o ne mums. Laistykim taip, kad nenaikintumm dirvozemio, pridenkim j nuo vjo ir sauls, saugokim dirvozemio gyvyb ir maitinkim j organika. Ir pries puldami prie darbo, atsisskim ir gerai pagalvokim, ko mes norime pasiekti savo veiksmais. O tada vertinkim savo galimybes ir numatom rezultat. Tikriausiai daugeliui skaitytoj kilo noras padaryti visk ,,protingai", o tam ,,visk nugriauti iki pamat, o tada...". Nereikia. As tycia nepabrziau vienos ar kitos siltnami konstrukcijos privalum, todl, kad esu tvirtai sitikins: ne konstrukcija svarbiausia. Bet koki konstrukcij galima paversti niekais neteisingai eksploatuojant.

KRSKIM JS SILTNAMIUI PROTO!

Paties savs statyba uzsits. ,,Pridaviau" nebaigt...

K daryti su siltnamiu, kuris jau yra?.. Reikia taisyti jam smegenis- kaip tais Didysis ir Baisusis Gudvinas Kaliausei, po ko ji ir smegenis tapo Ismintingja Kaliause. Jeigu jau net siaudinei kaliausei tai padjo tapti meru, js siltnamiui skm garantuota. Juk jam tereikia ismokti auginti darzoves. Bet kokiam siltnamiui galima padti, jo beveik neperstatant. Pirma ir vis svarbiausia, k reikia padaryti, tai uztikrinti ger patikim vdinim karstu oru. Nauj didel orlaid galima padaryti tiesiog stoge, nieko nelauzant ir neperdarant. Tam reikia pagaminti lengv rm is medini juosteli dalies stogo dydzio , aptraukti j plvele, geriau armuota, ir pritvirtinti lankstais prie esamo stogo. Vietoje lankst galima panaudot ir gumos ar armuotos plvels gabaliukus. Rmo dydis turi sudaryti ne maziau 1/5-1/6 stogo ploto. ploto Po to belieka tik nuimti stikl(plvel) is po rmo ir pritvirtinti atidarinjimo tais. Ir, jei norite, ,,sauls" ciaup laistymui. Ir lasin sistem, kad apie laistym daugiau nereikt galvoti. Ir mulciuoti dirv, kad daugiau niekada nereikt kaupti ir purenti. Ir apskritai, kad uzeitume siltnam tik nuimti derliaus! Dar keletas patarim, kaip protingiau rengti siltnam.

ASMENINIS PAVYZDYS!

Nra tokio patarimo, kurio negalima bt duoti. Pavyzdys- kitas reikalas...

Vienas geras pavyzdys geriau uz tkstant proting paaiskinim- sak senovs isminciai. Taigi, paimkime pavyzdziu mano siltnamiuk, kuriame auga paprikos.

Konstrukcija As pasirinkau dvislait konstrukcij is medini juosteli- pat paprasciausi sprendim. Aukstis- 1m, ilgis-3m, plotis- 1,2m. Sonins sienos ir galai aptraukti plvele, stogas taip pat. Abi stogo puss atsidaro virs priezirai ir derliaus numimui. Kad man bt patogiau patekti vid(dur nra!), pus sonins sienos atsidaro apaci. Visi rmai tvirtinami paprastais langiniais kabliukais: paprasta ir patikima. Js nusivyl tokiais mazais matmenimis? Js norite didelio siltnamio? O kam? Trys mano siltnamio kubiniai metrai duoda tiek paprik, kiek pas kitus- trisdesimt. Vienai seimai tokio minisiltnamio visiskai pakanka. Ir rpesci su juo beveik joki. Atvirksciai: kuo didesnis statinys, tuo daugiau problem! Zinoma, norint galima statyti ir didelius siltnamius. Svarbiausia, kad jie bt tokie pat efektyvs. O tam jiems reikalingi visi ,,protingi" atributai. Vdinimas Prie vienos stogo puss pritvirtintas automatas, atidarantis j, kai silta. Tokiu bdu, per karst pus stogo atsidaro visiskai, ir tai uztikrina, kad augalai neperkais. Kitu metu automatas atidaro stog esant btinybei, uztikrindamas saikingai silt ir drgn klimat viduje. Prie sienos pastatytame ,,agurkyne" atsidaro beveik visa priekin sienel- ir mikroklimatas geras, ir prizirti patogu. Laistymas Laistymas vyksta automatiskai, ,,sauls ciaupu". Salia ,,pipiryno" as pastaciau statin, nuo kurios eina zarna iki ciaupo. Ciaupas pritvirtintas prie vertikalaus statramscio siltnamio centre. Prie jo pritvirtintas ir vdinimo automatas. Ciaupo ranken kieta trauke(medine juostele) sujungiau su atsiveriancia stogo dalimi, kaip parodyta paveiklly. dalimi Tai yra, kai saul pradeda sildyti, rmas pasikelia ir jungia laistymo sistem. Is ciaupo vanduo patenka butel- dozatori, o is jo porcijomis lasins sistemos vamzdelius, kaip parodyta kitame paveikslly. Vamzdeliai sukloti dviem eilmis, po 5 laselines kiekvienoje pusje, viso- 10 laselini. Kiekviena laselin laisto 2 gretimus augalus- is viso 20 vienet. Sis mazytis siltnamiukas visiskai patenkina didels ms seimos paprik poreikius, beje, aukstos kokybs, nuo birzelio iki spalio. Mano uzduotis- tik retkarciais papildyti statin. Paprastai, ne dazniau kaip kart per savait. Dirvozemis Dirvozemis- beveik vien biohumusas ir savos gamybos kompostas, su nedidele zems priemaisa. Jame daug sliek. Papildomai uzdengtas 5-10cm sluoksniu pusiau perpuvusios organikos. Tokiam dirvozemiui nereikia papildomo mineralinio maitinimo, purenimo taip pat nereikia. Chemija Dirvos trsimu pas mane uzsiima sliekai, todl papildomai trsti mineralinmis druskomis nra btinybs. Tiesa, por kart per vasar as laistau labai silpnu kompleksini trs su mikroelementais tirpalu(0,1g/l)- dl visa ko. Ar js galite sivaizduoti, kiek energijos ir maisto medziag augalai sunaudoja kovai su nepalankiais aplinkos faktoriais?.. Mano augalai auga optimalioje jiems temperatroje ir esant optimaliam oro drgnumui. Jie stiprs, atspars ligoms ir kenkjams. Paprastai man neprireikia joki insekticid. Moral Tok pat siltnam visiskai nesunku pastatyti bet kokioms darzovms, pakeitus matmenis, atsizvelgiant j ,,g" ir js poreikius.

PROTINGI DAIGAI KONTEINERIUOSE

Laimk ne kiekiu, o ismanymu!

A.V.Suvorovas

Darzovi daig auginimas konteineriuose suteikia galimyb gauti derli mnesiu anksciau nei paprastai. Sis protingas bdas padeda isvengti ,,dirvos pervargimo" efekto ir btinybs j keisti daug met toje pacioje vietoje auginant monokultras. Pavyzdziui, siltnamyje, skirtame tik pomidorams arba agurkams. Jo esm stai kur. Pagrindin problema, auginant daigus- tankumas. Dzse trksta erdvs, todl augalai isauga liesi, isblysk, ists, ir labai kencia persodinant. Ziedai ir uzuomazgos, kurios tuo metu jau yra, paprastai nukrenta arba neissivysto. Taip pat ms godumas neleidzia sodinti tiek daig, kiek telpa ant palangi, visada kazkodl iseina dvigubai daugiau. O israuti atliekamus ranka nekyla! Si problema visada atsiranda netiktai, kai jau beveik ateina laikas persodinti daigus, bet kazkas trukdo- tai saln grsm, tai laiko trkumas; o tuo metu prasideda karstos dienos- stai ir pradeda daigai, kaip tycia, augti ne dienom, o valandom. O juk problema ta, kad mes norim gauti ir anksciau, ir daugiau! Ir dazniausiai gauname daugiau rezultat is patarls apie du zuikius. Kad ateit skm, zuiki nereikia isskirti. Tai stai, mes padalijame daigus du etapus- ankstyvuosius ir vlyvuosius. Ankstyvj daig reikia labai mazai, pavyzdziui, 4 paprik ir 6 pomidor. Sito visiskai uztenka, kad nustebintumt mazai kaimynus. Sjame anksti, dar vasar, o po to atrenkame pacius stipriausius sjinukus ir pikuojame kaimynus kiekvien augal atskir, pakankamai plat vazonl, ne maziau litro talpos. Jie auga laisvai, todl talpos negelsta ir neiststa. Vlyvuosius daigus sjam prajus mnesiui po ankstyvj, ir auginam kaip prasta. Jie parpins pageidaujam ,,masuot" darze, neuzimdami daug vietos ir neistsdami- sauls sviesos jau yra pakankamai. pakankamai

Geguzs mnes, kai ankstyvieji daigai jau zydi, persodiname juos konteinerius- dzes nuo konteinerius vaisi, geriau plastikines, po 2 vienetus dz, priesinguose kampuose. Taigi turime 5 dzes. Plastikins dzs patogios dar ir tuo, kad kampuose turi angas, kurias galima statyti kuoliukus priristi augalams. Konteinerius reikia uzpildyti puvenomis ir biohumusu. Juos galima sustatyti balkone, o geriausia isnesti siltnam. Staiga pasalus, kas pas mus Sibire ir birzel ne retenyb, juos galima apsaugoti atnesus patalp arba perklus inspekt ir gerai uzdengus. Tik penkios dzs- tai ne darbas! Bet tai- desimt galing krm. Privalumas, kad jau nuo geguzs augalai augina nuolatin sakn sistem, kuriai daugiau nepakenks persodinimas. Po to, kai praeis paskutini rimt saln pavojus, konteinerius galima statyti nuolatin viet ir uzberti is virsaus ir is son puvenomis. Pabrziu: ne persodinti, o paprasciausiai

pastatyti ant lysvs kartu su dzmis. Saknys peraugs per grotuot dugn ir sieneles, o augimas dzmis nesustos n vienai dienai. Pavyzdziui, pernai pirmsias paprikas valgm jau geguzs pabaigoje! Be to, js galite auginti tas pacias darzoves vienoje vietoje, nesisaugodami ,,zems pervargimo", nes dirva dzse kasmet bus atnaujinama. Tokiu bdu galima isauginti ir ankstyvuosius agurkus, tik sti juos, suprantama, reikia vliau. Agurk visiskai uztenka 2-4 vienet, tai yra, 1-2 dzi.

As sitikinau- taip uzaugintos darzovs duoda ne tik ankstyv, bet ir labai gaus derli; ir derli galima bt atsisakyti ,,paprast" daig auginimo, arba bent labai sumazinti j kiek. Pavyzdziui, 12 indeterminantini pomidor daig, auginam prie pietins namo sienos, gausiai dera nuo birzelio iki spalio, ir visiskai patenkina ms poreikius.

LENGVAS GRUNTAS? LENGVA!

Kad daigai gerai augt, o saknys nept, reikalingas lengvas, poringas gruntas. Tai, kas parduodama parduotuvse su daug zadanciais pavadinimais, dazniausiai yra smulkiai sumaltos durps su smliu, kurios labai mirksta, suslgsta ir blogai praleidzia or. Todl geriau(ir pigiau, ir patikimiau) pasiruosti grunt patiems. Pats paprasciausias variantas, kur as naudoju- tai paprastos zalios misko samanos. Didels zali saman pagalvs auga spygliuoci miskuose, pavsinguose misk slaituose. Supjaustykite jas stambiais gabalais, po 2-3mm ir sumaisykit su puvenomis santykiu 1:1. Vietoje puven, jeigu yra galimyb, geriau naudoti savos gamybos sliek kompost, sakn sistema tokiame grunte vystosi tiesiog puikiai. Kiminai, kurie auga pelkse, taip pat tinka. Tik reikia isspausti vanden- labai jau jie slapi. Saman grunte vanduo niekada neuzsistovi, augalai neserga ,,juodja kojele"(diegavirte), todl as jo niekada nedezinfekuoju. Toks gruntas turi dar vien negincijam privalum- jis sveria mazai. Kas tamp desimtis dzi su daigais, zino, koks tai darbas! O su saman gruntu -visiskai nesunku, ypac jei pries tai par nelaistysit.

2 SKYRIUS

SILTNAMIO DIRVOZEMISPROTINGAS IR KVAILAS

MS SILTNAMI DIRVOZEMIAI

Tiek skmi, tiek ir nusivylim kojos auga is jos- is ms zems, maitintojos!

J.Buinenko

Tai visiskai kita tema. Netgi knygose apie kambarin glininkyst rasoma, kad zem galima imti is pievos, is misko, is darzo, netgi sml ir keramzit, bet jokiu bdu ne is siltnamio! Todl, kad blogiau uz j jau nieko nra. Ir is tikrj, atkreipkite dmes: paprastai sitnamyje, nezirint vis pastang, dirva labai suplkta ir nelabai juoda. Ir rekomenduojama periodiskai j keisti?!? Juk tai tonos zems! Kur j dti ir is kur j imti?! Kodl gi mes nekeiciam zems darze, ir kas tokio siaubingo vyksta su ja siltnamyje? Pabandykim pamstyti. Prisiminkite, kas vyksta siltnamyje siltu oru. Saulut sviecia, siltnamis kaista. Iki blizgesio isgrbtas dirvos pavirsius(nors siltnamyje galima palaikyti tvark!), greitai susyla. Rpestingi seimininkai atidaro duris ir orlaids. Vjelis isdziovina ir lapus, ir dirv. Virsutinis dirvos sluoksnis perdzista ir perkaista, dirvozemio gyvnija zva, saknys kencia. Rpestingi seimininkai, pamat pavytusius darzovi lapus, stengiasi sustiprinti vdinim, atidarydami duris is abiej pusi, kad ,,prapst"(ten juk tvanku- uzeiti nemanoma!). Skersvjis skatina dar didesn drgms praradim, augalai ,,isgeria" vandens likucius is dirvos ir dar sparciau vysta. Tada ms rpestingieji seimininkai puola laistyti. Laistytuvu, zarna, visomis isgalmis. Augalai truput atsigauna, o dirvai suduodamas mirtinas smgis. Temperatros sokas, drgms suoliai, mineralins trsos ir nuolatinis isplovimas visko, kas issiplauna, daro savo darb. Sliekai ir kiti dirvozemio gyventojai isnyksta. Dirvoje lieka tik netirpios mineralins medziagos- smlis ir molio grumsteliai, kurie dzidami sulimpa. Kaip sako mano mama, ,,zem, kaip kelias". Siltnamio stogas saugo nuo vienintelio natralaus organikos saltinio- krentanci lap. Piktzols ir negyvi lapai rpestingai isrenkami, o ta organika, kuri kazkada buvo dirvoje, esant aukstai

temperatrai yra daug greiciau negu lauke. Ir, be to, daugiamet monokultra- o k gi dar sodinti siltnamyje, jei ne pomidorus?! - dirv ,,nuvargina". Is tikrj, blogesn zem surasti sunku.

KAS YRA ,,GERA ZEM"?

Organini trs institute donoro diena...

Vis pirma, gera zem turi bti derlinga, tai yra- aprpinti augalus maistu. Kiekvienas zmogus gali atskirti ger zem nuo blogos. Gera zem- puri, lengva, juoda. Joje turi bti daug nesuirusios organikos, kuri suteikia purumo, lengvumo, ir daug suirusios organikos- humuso, kuris ir suteikia zemei tamsi spalv. Humusas- tai augal liekan, daugiausia celiuliozs ir lignino, skaidymosi produktas, sudting organini polimer misinys. Beveik neturdamas savo sudtyje laisv maisto medziag, humusas yra optimali terp dirvozemio biocheminiams procesams. Netgi vandenins humuso istraukos(tirpalai) yra stiprs augimo stimuliatoriai. Siuo faktu rmsi organins augal mitybos teorija, kuri vliau buvo pripazinta klaidinga ir j pakeit mineralins mitybos teorija. Buvo rodyta, kad augalai gali sisavinti tik paprastas mineralines medziagas, istirpusias vandenyje. Is tikrj, nei humusas, nei mineralai patys derlingumo nesukuria. Pagrindinis aktyvaus derlingumo veiksnys- sviezia organika. Svarbiausia, ko reikia gyvam dirvozemiui- energija. O sauls energija- augal liekanose. Btent j irimas duoda augalams 9/10 j pagrindinio maisto- anglies dvideginio. Btent si organika- mikrob, tiesiogiai aptarnaujanci saknis, kuras ir maistas. Taip pat jisubalansuotos mitybos saltinis. Kodl augalai, nemintantys organika, geriau auga dirvozemiuose, patrstuose organinmis medziagomis arba turinciuose daug humuso? Sis is paziros paradoksas paaiskinamas labai paprastai: organika- tai terp, kurioje nuolat ruosiamos prieinamos augalams maisto medziagos. Ir tiek, kiek augalai patys pareikalauja. Bet tai supranta toli grazu ne visi, ir stai kodl. Jeigu js agrochemijos laboratorij nunesite savo zems pavyzd ir paprasysite agrochemik nustatyti, ko joje daug, o ko mazai, jie padarys taip: uzpils js zem vandeniu, tai yra, padarys vandenin istrauk, po to nustatys vandenyje istirpusi element kiek. Tai yra, nustatys prieinam medziag kiek. Likusios medziagos, kuri dirvoje visiskai pakanka, laikomos neprieinamomis. neprieinamomis Agrochemin mineralins augal mitybos teorija, gimusi uzpraeitame amziuje ir islikusi beveik nepakitusi iki ms dien, moko: augal maistas- tai prieinamos mineralins medziagos. Zinoma, augalus galima auginti bet kokiame grunte -smlyje, keramzite, pjuvenose ir panasiai, laistant juos reikaling mineralini medziag tirpalu, tai yra, hidroponikoje, ir netgi visai be gruntoaeroponikoje, periodiskai apipurskiant tirpalu sakn sistem, esanci ore. Bet cia yra problema: maitinimas turi atitikti augalo poreikius. Bent vieno is desimties element trkumas gali paleisti vjais visus js darbus! Praktikoje paprastai apsidraudziama ir brangios trsos pilamos kilogramais. Bet tai dar blogiau: trs perteklius daug pavojingesnis uz trkum- j negalima duoti ,,atsargai". Joms patekus dirv, ypac tirpal pavidalu, drusk koncentracija staiga padidja, o po to palaipsniui mazja. O dirvos skirtingos, orai keiciasi- zodziu, tiksliai prognozuoti drusk elges ir efekt nemanoma. Trsimas granuliuotomis kompleksinmis trsomis, kasant dirv, tik is dalies issprendzia problem: skirtingi si granuli elementai nevienodai tirpsta. Labai greitai dirvozemio tirpal patenka azotas ir kalis, kur kas lciau- fosforas. Be to, druskos aktyviai ir daznai nenuspjamai reaguoja tarpusavyje arba vienos trukdo sisavinti kitas. Esant didelms dozms, be augal nudeginimo pavojaus, yra realus pavojus apsinuodyti patiems; ypac tas tinka azotinms trsoms- esant j pertekliui augalai gali kaupti nitratus. O mikroelementai, pavyzdziui, varis, cinkas, boras ir kiti- didelmis koncentracijomis is viso yra nuodai! Kad palaikytume optimali trs koncentracij, idealiomis slygomis reikt trsti mazomis dozmis su kiekvienu laistymu. Lasinis laistymas issprend si problem. Bet esm ne tame. Netgi

esant paciam geriausiam mineraliniam maitinimui, augalai negauna visko, k gali duoti gyvas dirvozemis. Hidroponiniai augalai auga ir dera, bet islieka biochemiskai nepilnaverciai. Ne vienais mineralais augalas gyvas! Negyvame tusciame substrate, tokiame, kaip smlis, perlitas, vermikulitas ar keramzitas, is tikrj viskas priklauso nuo tirpi element kiekio. O gyvame dirvozemyje reikalai visiskai kitokie. Jame nuolat vyksta sudtingi ir vairs cheminiai procesai, augalams neprieinamas medziagas paverciantys prieinamomis. Be to, aplink sakn plaukelius gaminami istisi apsaugini medziag, augimo stimuliatori, vitamin ir ferment kompleksai. Visu tuo uzsiima dirvozemio mikrobai. Manoma, kad daugumoje dirvozemi augalams trksta azoto, kai tuo tarpu pagrindin juos supancio oro dalis- kaip tik azotas! Ir dirvozemio mikroflora daro j prieinamu. Tas pats tinka ir netirpiam fosforui, kurio dirvoje yra labai daug, ir kaliui, ir daugeliui kit medziag. Ypac retai atsitinka, kad gyvame gamtiniame dirvozemyje is tikrj trkt kokio nors elemento. Juodzemiai- tai tamss dirvozemiai, kuriuose yra daug humuso ir organikos, labai tankiai apgyvendinti bakterij, gryb, dumbli, vabzdzi ir sliek. Ir visi jie uztikrina btin bei nuolatin savo gyvybins veiklos produkt- maistini ir biologiskai aktyvi medziag- patekim dirvozem. Kiekviename dirvozemio grame gyvena keletas milijard bakterij! Ypac daug j prie saknrizosferoje. Btent jos gamina saknims ir maist, ir fermentus, ir augimo hormonus, ir apsaugines medziagas. Uz tai jas augalai dosniai maitina- per saknis isskiria iki 40% visos lapuose sukurtos organikos! Per milijonus bendros evoliucijos met sios btybs negaljo neprisitaikyti prie bendr organikos poreiki, taigi nieko nereikalingo nelieka- viskas sunaudojama. Mineralini drusk islaisvinimas, j pavertimas augalams prieinam form vyksta kasdien, kiekvien minut ir kiekvien sekund, ir sias druskas tuoj pat siurbia augalai.

Gyvas dirvozemis maitina augalus mikroskopinmis dozmis, bet nepertraukiamai, kaip kdik is krties, todl vandeninje tokio dirvozemio istraukoje taip mazai laisv si element. Be to, pats humusas turi savyb sudaryti kompleksinius junginius su metal jonais. Jis gali laikinai sujungti maistingsias medziagas taip, kad augal saknys galt jas pasiimti. Toki dirv chemins sudties sekti nereikia- augalai visada turi visko, ko reikia. Reikia tik laiku ,,paduoti" organikos, ir gyventojai jau patys atsirinks, kas ir kur. Taip pat organikos galima duoti su atsarga, nebijant pakenkti, ir gerai aprpinta humusu dirva islaikys derlingum met metus! Btent todl net is pirmo zvilgsnio lengva atskirti ger zem nuo blogos- juoda spalva liudija didel humuso kiek, o didelis humuso kiekis sako, kad dirvoje daug sio humuso gamintoj- organikos vartotoj. O jeigu dirva puri ir lengva, vadinasi, yra dar nesuirusios organikos, ir sie vartotojai turi maisto atsarg. Ir atitinkamai, jei dirva dar juoda, bet jau tankja, reikia skubiai maitinti js dirvos gyventojus, duoti organikos, kitaip zem greitai praras derlingum. Visa tai zinoma jau daugiau kaip simt met. Pasaulyje seniai ir skmingai vystosi zemdirbyst, kurios dka dirvos ne prastja, o nuolat gerja. Derliai tampa tokie stabils, kad kininkai paprasciausiai nustoja galvoti apie agrotechnik- juos labiau domina, kaip atpiginti ir taip nebrangi

gamyb. Is tikrj, eidamas siuo keliu, jauti netiktin pasitikjim ateitimi!

GAMTIN ZEMDIRBYST

Atsirado nauja preki kategorija: btiniausi prabangos reikmenys.

Dabar labai madinga bti ,,gamtininku". Js, matyt, jau pastebjote: as vadinamosios ,,organins" arba ,,gamtins" zemdirbysts salininkas. Kas gi tai- organin zemdirbyst? Si kryptis, kaip ir daug kit, pas mus atjo is Vakar. Dar XXa pradzioje vokieci filosofas Rudolfas Staineris sukr biodinamins zemdirbysts sistem. Jos pagrindas- giliai suprasti gamtos dsniai, gamtiniai ir kosminiai ciklai. Didel vaidmen vaidina kompostas, paruostas laikantis ypating taisykli. dirvozem zirima kaip gyv sistem. Biodinaminink isauginti produktai iki si laik yra patys kokybiskiausi ir naudingiausi zmogui. Organin zemdirbyst vyst vairs agronomai vairiose salyse, taip pat ir Rusijoje. Pacioje amziaus pradzioje pirmuosius ypatingus rezultatus gavo ir apras I.E.Ovsinskis. 4-5-ajame desimtmetyje savo ,,sjomain" taik akademikas V.R.Viljamsas. 6-7-ajame desimtmetyje jo pdomis, bet toliau nujo T.S.Malcevas. Nuo 8-ojo desimtmecio pabaigos visame Poltavos kraste ploksciapjov ispopuliarino F.T.Morgunas. Bet beveik niekas ms ,,neartoj" nepalaik. Vakaruose ,,organinink" judjimas tapo labiau masiniu ir gijo komercin pagrind. Kai Vakar Europoje ir JAV vyko zems kio industrializacija, rink uzpild palyginti pigs produktai- stambi agrofirm produkcija. Pigus pienas, msa, paukstiena, kiausiniai, grazs standartiniai vaisiai ir darzovs bet kuriuo met laiku- atrodyt, ko daugiau reikia?! Bet vis labiau juntama kita sios gerovs ir pertekliaus pus. Esm tame, kad pagaminti tokius produktus be chemijos panaudojimo nemanoma. Tokia produkcija vis dazniau tampa pavojinga vartotojams, sukeldama apsinuodijimus ir alergines reakcijas. Ms emigrantai daznai raso: ten nemanoma valgyti vaisi ir darzovi- jie be skonio! Visgi gamintojams, kad ir suprantantiems tokio pozirio klaidingum, kito kelio nebelieka: arba didinti ,,chemin" derlingum, arba nusigyventi... 9-ojo desimtmecio pradzioje Vakarai suprato, kokia brangi sveikata. Didel apsirpinusios visuomens dalis staiga panoro turti sveik produkt. Be to, kaimiskas sviestas, pienas, grietin, kiausiniai nepalyginamai skanesni uz fabrikinius. Net jeigu ant pakelio parasyta ,,kaimiskas"... Vaisiai ir darzovs taip pat labai skiriasi nuo pramonini. Pirkjas, pavargs nuo neono ir nailono, pasirengs mokti kelet kart brangiau uz paprastus produktus, pagamintus kyje ,,senu, geru" bdunenaudojant chemijos. Tapo aisku: chemija- apgaul. Laimj nedaug didesn derli, mes visiskai praradome kokyb ir tapom pavojingai priklausomi nuo chemijos koncern. Tada ir prasidjo pergalingas produkt su skiu ,,Organic, Natural" zygis, ms dienomis jau virts pelningu verslu. Dabar sis judjimas Vakaruose labai biurokratizuotas ir norint pardavinti produkcij su uzrasu ,,Organic", reikia atlikti sudting ir nepigi sertifikavimo procedr. Vis dlto sis verslas pelningas, ir vis daugiau preki gaminama su siuo zenklu- nuo vaisi ir darzovi iki vyno, cigareci, parfumerijos ir daugybs ,,biologiskai aktyvi maisto papild". Taip pat prie sio judjimo sliejasi ir ,,organini" pramonini preki gamintojai- drabuzi, bald ir panasiai. 2002 metais man teko bti kasmetinje tarptautinje organini produkt parodoje Los Andzele, JAV. Tai grandiozinis renginys, vyks prabangiausiame Kalifornijos parod komplekse, o Kalifornijaviena is turtingiausi valstij! Tkstanciai ,,organini" Amerikos ir viso pasaulio firm, turinci milijonines apyvartas, pristatinjo savo produkcij, nuo juodj ikr iki maisto naminiams gyvnams, o protokoliniai renginiai vyko geriausiuose viesbuciuose: Mariot, Hilton... Ir tai yra dar vienas gamtins krypties teisingumo patvirtinimas. Nezirint vis paradoks, sirdies gilumoje zmons pripazsta paprastas tiesas. Rusijoje organin zemdirbyst zengia dar tik pirmuosius nedrsius zingsnelius, bet, kaip ir Vakaruose, pasmerkta skmei: ir pas mus vis daugiau zmoni, kurie nenori maitintis sintetika.

KAIP AS TAPAU ,,ORGANININKU"

Nematot iseities? Taigi js joje stovite!

Kaip daznai bna, visiskai atsitiktinai. Zem mano sklype- labai lengvas priesmlis. Taip pat aplinkui spygliuoci miskas ir daug prikritusi spygli, todl dirva dar ir rgsti. Tokios dirvos trkumai- zemas derlingumas ir mazas drgms imlumas. Kiek j betrsi- viskas tuoj pat isplaunama laistant, kiek belaistysi- visas vanduo tarsi prasmenga, nepalikdamas pdsak. Kasti j, tiesa, pakankamai lengva, bet tuo jos privalumai ir pasibaigia. Kiek mes nebandm padidinti derlingum mineralinmis trsomis, nieko nelaimjom. Daugiau ar maziau pakenciamai, kasmet trsiami mslu ir kompostu, augo pomidorai, agurkai, aviets, serbentai. Reikjo tik nors vienerius metus praleisti- augalai nyko akyse. Laistyti reikjo kasdien, o derliaus tikdavoms geresnio... Tokios kultros, kaip brasks, sakniavaisiai duodavo labai menk derli, todl j atsisakme visiskai; gerai augo ir skmingai ziemojo vaismedziai- todl palaipsniui jie uzm beveik vis sklyp. Medziams reikia kur kas maziau prieziros nei darzovms, o trkstant laisvo laiko, tas irgi labai svarbu; bet vaisiai- renetai(nedideli sibiriniai obuoliukai), kriauss, slyvos- vis tiek buvo mazoki. Nepaisant trsimo ir laistymo, medziams pastebimai trko drgms ir maisto. Zinoma, as girdjau ir skaiciau apie dirvos mulciavim, bet neteikiau tam didels reiksms. Man atrod, kad mulcias, tai greiciau kazkas dekoratyvaus, negu naudingo, lyg dirvos uzdengimas dl grozio. O dl drgms issaugojimo- taip, matyt, kazkiek sumazina garavim... Bet juk as laistau lysves, na, paliesiu daugiau! Vandens juk negaila. Atsitiko taip, kad man rankas pateko maisto pramons atliekos- zems riesut ir saulgrz lukstai. Iki tol juos paprasciausiai isvezdavo svartyn, o as nutariau apmulciuoti lukstais zem aplink obelis, kad nereikt kovoti su piktzolmis. Taip pat ten, kur auga agurociai, storu sluoksniu uzpyliau vis plot tarp krm. Efektas pranoko visus lkescius. Agurociai savo veslia lapija primin palmes, o toki stambi, ryski ir grazi obel lap as nemaciau n karto per trisdesimt met, o ir vaisiai uzaugo pagal lapus! Medzi laistymo poreikis pradingo is karto, dirva po mulcio sluoksniu buvo drgna ir sliek joje knibzdte knibzdjo. Ir pati zem pasikeit neatpazstamai- puri, juoda, visa is smulki grumsteli. Ir as juk nekasiau ir nepurenau, o tik uzpyliau mulciu! Daug kart sumazjo poreikis laistyti, purenti- taip pat. As tik retkarciais sumindydavau ar israudavau stambias piktzoles(dazniausiai kiaulpienes), prasiskverbusias pro mulci. Zems kasimo poreikis atkrito. Kitais metais as tik dariau duobutes skloms ar daigams, o vis likus plot mulciavau. Dirvos kokyb taip pagerjo, o augalai taip nuostabiai atrod, kad mineralini trs klausimas pranyko pats savaime. As dabar su nuostaba galvoju: ,,O kam is viso jas gamina ir parduoda? Juk be j puikiausiai galima apsieiti!" Zem ms sklype dabar tapo derlinga, tiesa, tik tam tikrose vietose, kur auga medziai, uogos ir darzovs. Galima sakyti, ten, kur ji ir turi bti derlinga. O ant takeli ir visur, kur tik galima, auga zol. Kadangi as cia nekasinju jau kelet met, tai jau ne tas piktzolynas, kuris bna apleistame darze, nors dar toli grazu ne veja. Bet mums patinka. Ir tai svarbiausia. Kova dl derliaus palaipsniui virto nuolatiniu malonumu!

KODL MES KASAME?..

Bsiu sziningas: as tuo labiau myliu savo augalus, kuo maziau laiko jie atima!

Paskutiniu metu girdti daug raginim nekasti zems. ,,Organininkai" ir ,,gamtininkai" draudzia tai daryti vos ne gsdindami mirtimi! Zinoma, kur kas lengviau nekasti, nei kasti. Ir vis dlto, ne savo malonumui mes tai darom! Nagi issiaiskinkime, kodl mes kasame zem. Pagrindiniai argumentai perkasinjimo naudai yra tokie.

Pirma, taip lengviau kovoti su piktzolmis. Uzuot kruopsciai ravjs, perkasei visk aplinkui, grbliu islyginai- ir zem svari, sk k nori! Ir jeigu prizirsi, piktzoli nebus visiskai! Antra, po perkasimo zem puri, lengva, saknims joje, ko gero, lengva augti... Trecia, kastuvu lengva islyginti visus pakilimus ir duobes, juk nenesiosi zems is vienos vietos kit rieskuciomis! Ketvirta, kaip be kastuvo padarysi lysves, duobes sodinimui? Ir taip toliau. Nesiimsiu polemizuoti dl kiekvieno argumento, juolab sveiko proto dalel juose vis dlto yra. Bet pasakysiu du dalykus. Pirma: joks perkasimas neleidzia issivaduoti nuo piktzoli. Atvirksciai, piktzols geriau piktzoli auga btent sukastoje zemje! Kuo dazniau zem kasame ir purename, tuo daugiau reikia ravti. Bet kokioje zemje piktzoli skl atsargos didziuls, jos ten islieka gyvybingos desimtmecius. Kasdami, mes vienas sklas nustumiam gilyn, ,,atsargai", o kitas pakeliam virs, ir jos, patekusios palankias slygas, tuoj pat sudygsta. Vienkart pradjus kasti ir ravti, jau nemanoma issivaduoti is sio klaidingo rato, nes, perkasindami zem, mes pazadiname vis naujus ir naujus pries pulkus. Jeigu zem nekasama kelet met, o vietoje to sienaujama, piktzols palaipsniui pasitraukia ir jas pakeicia piev zols- tuo as pats sitikinau. Ten, kur btina salinti piktzoles, pavyzdziui, tarpueiliuose, lysvse, po krmais, kastuv skmingai pakeicia ploksciapjov, taip pat ji reikalauja maziau fizini pastang. Zinoma, velnoje ar sausoje kietoje zemje jos nepanaudosi, bet mulciuot zem purenti lengva. Pagrindinis ploksciapjovs privalumas tas, kad, naikindama piktzoles, ji neapvercia dirvos, islaikydama jos vertikali struktr, ir neiskelia nauj piktzoli skl svies. Kastuvas islieka nepakeiciamu rankiu sodinimui, persodinimui, darbui su kompostu, lysvi formavimui, tik nereikia duoti jam valios! O dl gilaus perkasimo darzovi sodinimui, as manau, kad tai ne tik beprasmiska, bet ir kenksminga- ir ne tik js sveikatai, bet pirmiausia dirvos derlingumui. kenksminga Joks kastuvas nesukuria unikalios dirvozemio struktros- kanal, tuneli, grumsteli tinklo, kurie struktros ir aprpina visus gyvybinius dirvos procesus: ir sakn augim, ir mikrob gyvenim, ir optimali temperatr, ir reikaling vandens bei duj apykaitos rezim. Tai daro dirvos gyvyb, o kastuvas, deja, tik ardo. Ir tai- antra, k norjosi pasakyti apie kasim. Taip kad kasimas kasimui nelygu. Nieko blogo kasime nra, tik imtis jo reikia esant reikalui, atsargiai ir protingai.

PATYS SUMANIAUSI DARZININKAI

Reikia mylti visk- sliekus, augalus... Mylk zmon- ir ta suzyds!

Mano sklype gyvena mazi padarliai, kurie padeda man prizirti sod ir darz. Jie dirba dien ir nakt, be svenci ir iseigini, visiskai veltui, trsdami ir purendami zem lysvse. Mes su vaikais vadiname juos ,,ms mazieji pagalbininkai". Kas gi sie stebuklingi nykstukai? Dirvos derlingum sukuria jos gyventojai- mikroorganizmai, vabzdziai ir sliekai, perdirbantys organines augal atliekas biohumus. Pagrindinis vaidmuo siame procese priklauso sliekams. Btent jiems reikia dkoti uz tai, kad dirva yra puri, sudaryta is maz grumsteli- koprolit, sliek ekskrement. Si grumsteli dydis- kaip aguonos grdo. Is esms sliekai- pagrindiniai derlingumo krjai, stai juos mes ir vadiname ,,ms mazaisiais pagalbininkais". Anksciau as sliekus vertinau pakankamai ramiai. Na, sliauzioja kazkur, purena tikriausiai kazk. Kalbama, kad naudingi. Argi daug pripurens tokie mazuciai... Paprasciau sukasti. Tai yra, as nemaciau juose nei zalos, nei ypatingos naudos. Kol nesusipazinau su jais artimiau. O tai atsitiko, kaip paprastai ir bna, visiskai atsitiktinai(tarp kitko, visi atsitiktinumai dsningi- niekas siaip sau neatsitinka!). Kalbantis su vienu is mano buvusi koleg, biologu, paaiskjo, kad dabar laboratorija, kurioje as kazkada darbavausi, tyrinja sliek panaudojim pagreitintam nevalgom augal dali- siaud, lap ir panasiaiperdirbimui, uzdar kosmini biologini sistem sukrimui. Ir gauti daug zadantys rezultatai. Ms institutas vargo su sia problema ilgai ir neskmingai. Sie darbai prasidjo dar

astuntajame desimtmetyje, kai vyko aktyvus kosmoso sisavinimas ir buvo projektuojamos kosmins stotys. Kosmonaut gyvybins veiklos uztikrinimui buvo planuojamos tikros kosmins plantacijos, ir tokios stoties natralaus dydzio modelis buvo pastatytas ms institute. Modelis buvo veikiantis, visiskai hermetiskas, ten buvo tikri zmons- ,,kosmonautai", ir sistema galjo uztikrinti j kvpavim ir mityb istisus mnesius. Suprantama, tema buvo slaptinta, ir stotis buvo rengta pozemyje, instituto folklore vadinamame ,,Bunkeriu". Tai stai, buvo laikoma labai garbinga dirbti ,,Bunkeriui", ir visos laboratorijos daugiau ar maziau ten dalyvavo. Kosmonaut iskvepiamo anglies dvideginio regeneracijai ir deguonies gamybai naudojo renginius su dirbtiniu apsvietimu- fitotronus, kuriuose augino kviecius- pagrindin maisto saltin, taip pat darzoves. Bet netiktai atsirado siaud utilizavimo problema. Esm tame, kad vis kit produkcij suvalgydavo ,,kosmonautai" ir vl paleisdavo apyvart (kosmonaut organizmo gyvybins veiklos atliekas perdirbo augalai), o siaudai atsirasdavo aklavietje- juose strigdavo ir taip reikalingas deguonis, anglis ir vandenilis.

Ko tik neband su jais daryti! Mgino deginti(kaip dabar valstieciai laukuose), bet atmosferoje kaupsi kenksmingi degimo produktai, ir eksperiment teko nutraukti. Band suserti augalais mintancioms zuvims, dar specialius akvariumus, atvez baltj amr ir placiakakci- vl neskm, gamtoje jie minta dumbliais ir vandens augalais, bet siaudus sti atsisak. As tuo metu uzsiiminjau pirmuoni kultivavimu, ir mes bandme padaryti kultivatorius mikroflorai ir faunai is atrajotoj(karvi) skrandzio, kad j padedami perdirbtume siaudus- taip pat beveik be rezultat. Buvo netgi pasilytas labai drsus sprendimas- apgyvendinti ,,Bunkeryje" ozk ir serti j siaudais! Pienas kosmonaut racione taip pat bt labai praverts. S rengin, pagal analogij su fitotronais, pasil pavadinti ,,ozkatronu"! Bet, deja, ozka, seriama vienais siaudais, ilgai netemp, ir melzti esant tokiam racionui nebuvo ko... Po to buvo dar daug idj, bet... prasidjo persitvarkymas, tem tyliai pabaig dl nepakankamo finansavimo, ir siaud utilizavimo klausimas taip ir nebuvo galutinai issprstas, o grzo prie jo po daugelio met, jau tarptautiniame projekte... Nutrauk pastangas ,,nelaukti maloni is gamtos", zmons pradeda suprasti, kad gamta labai ismintinga, ir pradeda mokytis is jos. O juk mokslininkai irgi zmons... Ir gim mintis kreiptis tuos, kurie gamtoje uzsiima siaud ir lap utilizavimu- sliekus, ir pasirod, kad jie susitvarko su sia uzduotimi labai skmingai! Tuo metu as jau buvau isjs is instituto ir dirbau konditerijos pramonje(chalvos ceche). Pas mus buvo daug, mano manymu, nauding atliek- saulgrz, zems riesut lukst ir panasiai, kuriuos mes paprasciausiai ismesdavome. Man nekantriai norjosi pamginti suserti juos kam nors, ir

nusprendziau pats paeksperimentuoti su sliekais.

OD SLIEKELIUI

...O nuo zodzi ,,zvejys-sportininkas" sliekel tiesiog pykino!

Pams keliasdesimt kalifornietiskj sliek, as suleidau juos dzes su vairiomis atliekomis, po ko jie skmingai isdvs. Pasirod: nezirint sugebjimo sti vairi organik, sliekai visgi turi tam tikr reikalavim gyvenimo slygoms. Pirmiausia, substratas neturi susidaryti tiktai is maisto! Nedaug pagalvojs, pabendravs su internetu ir moksline literatra, perskaits daugyb vairi rekomendacij ir metodik, as supratau savo klaidas, o sliekai m augti ir daugintis. Ir stai as pamaciau, kokie tai stebuklingi padarai! Kai tik surinkau sauj j produkcijosbiohumuso ir pamiau j rankas, as pajutau, kad dalyvauju nuostabiame vykyje- dirvozemio gimime. Bet kuris zmogus, nors kiek suprantantis sodininkystje, pams rankas sviezi biohumus, pajunta susizavjim- tokia tai puiki, lengva, puri zem. O kai as pabandziau auginti joje darzoves- paprikas, pomidorus, agurkus- mano nuostaba padvigubjo. Toki vaisi anksciau as niekada neuzaugindavau. Ir visa tai be mineralini trs. Kambariniai augalai taip pat puikiai vertina biohumus- citrinos ant mano palangs uzauga po 800 gram kiekviena! Dar didysis gamtininkas Carlzas Darvinas vertino didziul sliek vaidmen planetos mastu: jei j nebt, visa ms zem bt padengta daugelio metr storio negyv augal dali- lap, sak, zievs sluoksniu. Jeigu sigilintume, tai namini gyvuli mslas, kuriuo mes trsiame lysves, kad padidintume derlingum- tai tik natrali, agronomiskai sveik ekskrement- dirvos gyventoj ,,mslo" pakaitalas, surogatas. Ir pakaitalas daug prastesnis! Galima daug kalbti apie mslo trkumus. Tai milijonai piktzoli skl, milijardai helmint kiausinli ir ligas sukelianci mikrob; tai ir visiskai nebdinga dirvai mikroflora, ir amoniako garavimas; gal gale beprotiskas darbas: atvezk, terpk dirv- o po to kovok su piktzolmis, beveik metus lauk efekto... ,,As prakeikciau msl, bet jis- yra, o geresnio pakaitalo kol kas nra!" - sako N.A.Kulinskis, nusipelns Rusijos agronomas, pasaulinio lygio autoritetas organini sjomain praktikoje. Sliek ,,mslas" ne tik neturi vis si trkum. Jis daugel kart naudingesnis saknims- juk tai j gimtoji aplinka. Ir pagaminama jo pakankamai. Dirvoje gyvenantys sliekai palankiomis slygomis per par isskiria tiek koprolit, kiek patys sveria. Tai yra, jeigu 1m 2 dirvos gyvena 100g sliek, jie kas mnes palieka apie 3kg mslo, ir paties geriausio- natralaus! Kiekvienam arui- 300kg! O lysvse, papildytose organika, gali gyventi iki kilogramo sliek viename kvadratiniame metre, ir jie pagamins per vasar daugiau kaip tris tonas mslo vienam arui! Be to, slieko zarnynas- tai gamtinis inkubatorius, kuriame nuolat dauginasi naudingi dirvos mikroorganizmai. Tokiu bdu, sliekai nuolat praturtina dirv dirvos mikroorganizmais, didinanciais augal imunitet ir derlingum. Ir jei dirvoje daug sliek, nra jokio reikalo naudoti dirbtinius bakterinius preparatus. Nors ms sklypuose tokios dirvos bna, deja, labai retai... Gaila, bet dar gyva nuomon, jog dirvoje gyvenantys sliekai gali pazeisti augal saknis. Sis klaidingas tvirtinimas, matyt, atsirado todl, kad nedmesingi darzininkai painioja sliekus su kai kuri vabzdzi lervomis, kurios, turdamos tvirtus zandus, is tikrj gali grauzti saknis. Sliekai gi neturi zand, tik lpas, ir maitinasi daugiausia dirvos grybeliais ir bakterijomis, gyvenanciomis ant organini atliek, ,,nulaizydami" juos nuo pavirsiaus. Jie taip pat gali praryti smulkias organines daleles, kurias suvirskina j zarnyne gyvenancios bakterijos. Sliek nauda didel ir vairiapus. Jie netgi gali sustabdyti sakn puvinio vystymsi, issdami pvancias suminkstjusias svogn ir sakniagumbi dalis, tuo metu neliesdami gyv, sveik audini. Urveliais, israustais sliek, lengviau skverbiasi gilyn jaunos augal saknys. As ne kart pastebjau, kad greiciau ir geriau vystosi tie kambariniai augalai, kuri vazonus atsitiktinai pateko keletas sliek, ir dabar visada persodindamas leidziu j pats.

SLIEKISKA ISTORIJA

INFORMACIJA: raudonasis Kalifornijos sliekas- dirbtinai isvesta kompostinio slieko Eisenia foetida INFORMACIJA veisl, pasizyminti greitesne medziag apykaita. Ji gauta Kalifornijos universitete 1959 metais, kryzminant vairias gamtines sliek formas. Skirta buitini, organini pramons ir zems kio atliek perdirbimui. Vliau sliek kultra kartu su naudojimo technologija buvo parduota vairioms salims- Japonijai, Italijai ir kitoms. Kalifornijos sliekas- sukultrintas, didelio produktyvumo sliekas. Tai palyginti nedideli sliekai, j ilgis apie 5cm, diametras 3-4mm, kno mas apie 1g; kokonus deda vidutiniskai kas mnes, lytiskai subrsta per 90-120 dien. Idealiomis slygomis per mnes populiacija beveik padvigubja, ir, tokiu bdu, vieno slieko palikuoni gali bti iki 1,5 tkstancio per metus. Gyvenimo aplinka- organinmis medziagomis prisotintas substratas(nesviezias mslas, kompostai, organins atliekos). Per par kiekvienas sliekas suda tiek maisto, kiek sveria pats, ar dar daugiau. Ilgaamzis, gyvena nuo 6 iki 16 met, per sezon paddamas iki 10-12 kokon. Jeigu nepatiria streso, niekur nesliauzia is dzi, kuriose yra veisiamas. Ziem sliekus reikia laikyti siltose patalpose, pastovioje temperatroje. Nors jie gali istverti temperatros svyravimus nuo 4 iki 40°C, taciau temperatros suoliai- tai sokas, verciantis sliekus ieskoti geresns vietos arba apmirti 2-3 savaitms. Pati produktyviausia temperatra15-30°C. Pirmj skming bandym prijaukinti sliekus atliko dar XIXa pradzioje amerikietis kininkas Dzordzas Sefildas. Jis veis sliekus specialiose komposto duobse, 30m ilgio ir 15m plocio, apie pusmetrio gylio, suserdamas jiems aviz ir kvieci siaudus, msl, nukritusius lapus ir panasiai. Jis myljo zem ir labai didziavosi tuo, kad skmingai didino dirvos derlingum savo fermoje, Ohajo valstijos siaurje, be mineralini trs daugiau kaip 60 met, nuo 1830m! Vliau, Kalifornijoje, jo ankas Dzordzas Oliveris su savo draugu Tomu Baretu, gydytoju is issilavinimo, istobulino jo metod ir jo pagrindu sukr bet koki organini atliek perdirbimo biohumus technologij. Tomas Baretas 1947 metais paras visame pasaulyje zinom knyg ,,Slieko panaudojimas", kurioje smulkiai apras visus sliek, kaip namini gyvn, privalumus. Bareto pasekjas Rusijoje, taip pat gydytojas, ms amzininkas Anatolijus Michailovicius Igoninas daug met paskyr sliek sukultrinimo darbams. Taip atsirado kultriniai sliekai ,,Vladimirskije Starateli" ir buvo sukurta pramonins biohumuso gamybos technologija. Igoninas issamiai apras sliek kultivavim vasarnamio sklypelyje, atsizvelgiant rusiskas oro slygas. Jis pataria prijaukinti vietinius kompostinius sliekus: kultrinmis slygomis j produktyvumas didja. Visiskai tiktina, kad po sukultrinimo jie bus ne blogesni. Vis dlto as links veisti tuos, kuriais jau esu patenkintas- ,,kalifornietiskuosius". Geriausias sliek kultivavimo bdas namuose- zemje, paruostoje daig auginimui. Taip mes nusauname du zuikius: dauginame sliekus pavasariniam komposto krv, inspekt, darzovi lysvi apgyvendinimui ir kartu gauname puiki, unikali savo kokybe dirv daigams. Sliekai taip pat gerai ,,atgaivina" sen zem, kurioje augo kambarins gls. sigyti sliek galima specializuotuose kiuose arba zkls parduotuvse, kur juos parduoda kaip masal. Tik apie veisl neklauskite- jos tikrumas vargu ar nustatomas. Kur kas svarbiaupopuliacijos produktyvumas ir maisto, kuriuo jie maitinami, tipas.

NAMINIAI SLIEKAI

Parduodu sun. Piktas. Cepsi ant svetim.

,,Kalifornietis"- puikus naminis gyvnas. Sliekai, priesingai paplitusiai nuomonei, neturi visiskai jokio kvapo. Netgi labai tanki Kalifornijos sliek kultra, simtai individ viename litre, turi svieziai sukastos zems kvap. Zinoma, jeigu duosime jiems dideliais kiekiais kopst, svogn atliekas, po suirimo si produkt kvapas bus pakankamai stiprus ir nelabai malonus. Bet juk ir zmons, valgantys daug svogn ir kopst, gali turti bendravimo problem! Namuose sliekus galima maitinti bet kokiomis augalins kilms atliekomis: banan, citrusini

vaisi zievmis, obuoli grauztukais, arbatos ar kavos tirsciais, supelijusia duona. Tinka kosi likuciai, senos duonos gabaliukai, supuv vaisiai ir darzovs, ir panasiai. Galima maitinti sliekus zole ir nukritusiais lapais. Msos atliekomis maitinti nerekomenduojama dl nemalonaus kvapo, lydincio gyvulini baltym irim. ,,Gyvas" atliekas(pavyzdziui, bulvi lupenas) geriau pries tai uzsaldyti, pastacius balkone ar saldiklyje- kaip mes jau kalbjome, gyv augal dali sliekai neliecia. Maitinkite po nedaug, 0,5-1cm sluoksniu, sitikin, kad pries tai duota porcija sunaudota. Bet nepamirskit, kad ilgo badavimo sliekai taip pat nepakelia, todl pridti maisto jiems reikia ne reciau kaip du kartus per mnes. Nedkit per daug maisto, nes gali atsirasti nemalonus kvapas ir prisiveisti vabzdzi. Nors sliekams tai nekenkia, bet namuose netinka. Jeigu visgi atsirado museli, kad jos ne skraidyt po namus, galima uzmauti ant dzs mais nuo cukraus ir sandariai uzristi, pries tai patepus krastus insekticidais nuo tarakon. Musels zus, o sliek insekticidai neveikia.

Kart, eksperimentuodamas su vairiomis buitinmis atliekomis, as pabandziau maitinti sliekus apelsin zievelmis. Sliekai jas noriai d- po truput apgrauzdavo, ir greitai zievels dingdavo be pdsako. Koks buvo mano nustebimas, kai po kiek laiko, prisiruoss pasiimti truput humuso daigams, as pajutau, kad zem stipriai kvepia apelsinais! Sliekus visiskai manoma laikyti ir veisti bute, bet dauginasi jie ne taip greitai, kaip nortsi, ir, kad gautume didel j kiek, reikia sudaryti jiems palankias slygas, tiekti tinkam maist ir, svarbiausia, apsisarvuoti kantrybe. Jeigu sigysit 20-30 sliek, kiekvien mnes jie pads apie 200 kiausinli. Po dviej mnesi pas jus jau bus apie 400 jaunikli. Dar po dviej mnesi jie prads daugintis, ir prieaugis dids geometrine progresija. Taigi po 4-5 mnesi j bus jau keletas tkstanci. Tai yra, kad geguzei-birzeliui turtume ,,darbin band", reikia pradti veisti sliekus gruod-saus. Juos apgyvendinti galima bet kokioje medinje ar plastmasinje dzje, netgi kartoninje, is vidaus isklotoje polietilenu, sename stikliniame akvariume, dzje nuo saldytuvo ar kibire. Patogu sliek laikymui ziem naudoti daig dzes. Ant dugno pripilkite 5cm dirvozemio sluoksn, padkit vienoje vietoje truput maisto atliek 1-2cm sluoksniu, vl 5cm dirvozemio. Zems sluoksnis talpoje gali bti ir didesnis, bet ne daugiau 30-40cm. Zem turi bti drgna, bet neleiskit dugne susikaupti vandeniui- ten paprastai bna jaunikliai, kurie gali uzdusti ir zti. Labai gerai ant talpos dugno kaip vandeniui drenaz pakloti stambiai supjaustyt siaud sluoksn- jie sukurs btin purum, sliekai noriai juose apsigyvens ir po truput sus. Uzdenkit zems pavirsi, kad sumazt dziuvimas, keliais sluoksniais sen laikrasci(sliekai juos taip pat po truput sus).

DESANTAS LYSVES

Pries daig sjim reikia atskirti substrat nuo sliek. Galima ispilti vis ,,sliekyno" turin krv ant plvels ir atskirti zem, atgrbiant nuo sios krvos nedidelmis porcijomis. Sliekai tuo metu sliaus link krvos ir likusioje dalyje susikoncentruos pagrindin j mas. Galima atskirti biohumus,

palaipsniui nuimant virsutin sluoksn- sliekai taip darant lenda gilyn. Bet galima padaryti dar paprasciau: savait sliek neserti, o po to viename dzs kraste padti k nors skanaus- salsteljusios koss, pasaldint virt darzovi atliek ar panasiai. Po 1-2 dien visi sliekai bus cia. Si ,,kompanij" perkelkite kit talp su substratu- tolesniam komposto krv apgyvendinimui. Substrate liks tik jaunikliai ir kiausinliai. Juos galima palikti daig dzse- dirvoje gyvenantys sliekai sumazina grybini lig pavoj(pavyzdziui, ,,juodosios kojels") ir pagerina daig augim. Persodindami daigus lysv, js tuo pat metu apgyvendinate joje jaunus sliekus, kuri pavasar natraliomis slygomis neuztenka, todl, kad didel j dalis zva ziemojimo metu(juos gaudo pauksciai, kurmiai, kirstukai ir kiti plsrnai). Prisiminkit, kad augal saknims sliekai ne kenkia, o padeda! Labai gerai ,,gyvu" biohumusu trsti kambarines gles. Geguz sliekus galima perkelti sod, komposto krv is sodo-darzo siuksli, sumaisyt su siaudais, piktzolmis, virtuvs atliekomis, pernyksciais lapais. Kompost is sviezi piktzoli, o ypac msl, reikt palaikyti bent 2-3 savaites, kad jis ,,perdegt" ir atvst: amoniakas sliekams- mirtinas nuodas. Fermentacijos pagreitinimui galima palaistyti kompost biohumuso arba EM(efektyvi nuodas mikroorganizm) preparat antpilu ir dazniau vartyti. sen komposto krv sliekus galima leisti is karto, kai tik ji atitirps. Padarykite krvos kraste, ten, kur drgniau(jei krva aptverta- geriau prie siaurins sienels), duobut ir perpilkit j sliekus kartu su substratu. Palaipsniui jie pripras ir persikels nauj jiems aplink. Pildykite krv nuolat vis vasar. Kompost laistykite, kaip prasta, atsizvelgdami or, 2-3 kartus per savait. Kuo daugiau sliek leisit, tuo greiciau jie perdirbs kompost; vidutinio dydzio krvoje gali gyventi desimtys tkstanci sliek. Po 1-2 mnesi gauname sviezi savos gamybos biohumus, o sliekus suleidziam nauj krv. Sliekai gerai jauciasi ir inspektuose, lysvse, bet kokioj trsioje zemje. Tik neuzmirskite, kad laisvje jiems taip pat reikia maisto humusui gaminti. Tiesiog kraukite ant lysvi tarp augal bet koki organik- nupjaut zol, piktzoles, lapus, pjuvenas, perpuvus msl, puvenas, maisto atliekas, siaudus ir panasiai. Tai kartu ir mulcias, neleidziantis augti piktzolms ir saugantis drgm, ir maistas sliekams, ir dirvos derlingumo saltinis. Bkite atsargs ddami ant lysvi sviezi ar iki galo nesukompostuot organik- pageidautina, kad ji nesiliest prie augal stieb. Tai tinka ir svieziam biohumusui, kuriame gali bti maz stieb augalini daleli, kuriose gyvena grybeliai. Esant palankioms slygoms grybai gali patekti augal zaizdas ar trkimus ir sukelti puvin, ypac tai taikytina moliginiams- agurkams, agurociams, o taip pat is dalies ir paprikoms, pomidorams bei baklazanams. Kart as tokiu bdu su gerais ketinimais vos neprazudziau puss daig. Labai gera profilaktin ir gydomoji priemon nuo vairi puvini yra paprasti medzio pelenai, su kuriais as ir isgelbjau augalus po neskming bandym su fundazolu. Esm tame, kad pelenai sarmina dirv, stabdydami gryb augim(grybeliai nemgsta sarmins terps!), ir kartu yra gera natrali trsa. Todl, ddami ant lysvs sviezi kompost, btinai negaildami uzberkit ant virsaus pelen, neaplenkdami ir augal stieb. Taip js ir augalus apsaugosit, ir sliekams nepakenksit- jie taip pat nemgsta per daug rgscios dirvos. Ziemoti Sibiro gamtinmis slygomis Kalifornijos sliekai negali, todl ruden reikia paimti is komposto krvos sliek kartu su puvenomis ir perkelti daig dzes, kuriose jie gyvens ir dauginsis iki kito pavasario.

PATYS MAZIAUSI DIRVOZEMININKAIPRIJAUKINTI MIKROBAI

Prijaukinti mikrobus zmonms pavyko kur kas anksciau negu sliekus. Jau gilioje senovje mikroskopiniai grybeliai(miels) buvo naudojami vynuogi ir kit vaisi sultims, grdams,

sakniavaisiams, netgi palmi ir kaktus serdims perdirbti. Buvo gaminami pakeliantys nuotaik grimai, kurie labai vertinami ir siais laikais. Visiems zinomi gryb ir bakterij panaudojimo pavyzdziai duonos ir pieno produkt- kefyro, jogurto, grietins, sri ir kit- gamyboje. Yra istisa pramons sritis- biotechnologija, pagrsta mikrob gyvybins veiklos produkt panaudojimu. Taip gaminama citrin rgstis(deja, ne is citrin...), antibiotikai, spiritas, vitaminai, o ir daug kit produkt, net kai kurios plastmass. Dirvos mikrobai buvo prijaukinti palyginti neseniai. Stai svarbiausia is j istorijos. Pirmiausia buvo sukultrintos gumbelins bakterijos, fiksuojancios atmosferin azot, Azotobacter. Vokietijoje dar XIXa pabaigoje pradtas gaminti preparatas pavadinimu ,,Nitragin", turintis savo sudtyje si bakterij kultr. Jis buvo naudojamas vietoje azoto trs. 3-ajame desimtmetyje tokie preparatai buvo naudojami ir TSRS. Vliau Zems kio mikrobiologijos institute buvo sukurti preparatai ,,Fosforobakterin" ir ,,AMB". Sie preparatai paprastai buvo gaminami is vienos rsies bakterij. Tiktai 9-ajame desimtmetyje prasidjo kompleksini preparat krimas, turinci visas mikroorganizm rsis, kurios reikalingos pilnaverciam dirvos medziag apykaitos funkcionavimui. Sios srities pionieriumi buvo japonas, mikrobiologas daktaras Tero Higa. Pries dvidesimt met jis isrado originali mikrobiologin technologij. Jo sukurtas preparatas- tai koncentruota vairi rsi nauding dirvos mikroorganizm kultra. Vliau Rusijoje atsirado savi mikrob preparatai. Labiau zinomi- ,,Baikal-EM-1", o taip pat efektyvi preparat ,,Sijanije", sukurt is Sibiro dirvozemiuose gyvenanci agronomiskai nauding mikroorganizm, serija. Kiek mikrobiologiniai preparatai yra saugs? Mikroorganizmai supa mus visur, ir netgi zmogaus organizme gyvena istisos bakterij kolonijos. Be j mes netgi negaltume sisavinti maisto- j galutinai perdirba mikroorganizmai, gyvenantys storajame zarnyne. Cia ms ,,esm": mes maitinam mikrobus, o jie mus. Kiekviename dirvozemio grame gyvena milijardai mikrob. Slyginai galima juos suskirstyti ,,gerus" ir ,,blogus"- zinoma, zmogiskuoju poziriu. ,,Geri"- tie, kurie mums naudingi(maitina ms augalus), o ,,blogi"- tai zmoni, gyvuli ir augal lig sukljai. Naudodami mikrob preparatus, mes daugel kart padidiname ,,gerj" kiek, kurie, daugindamiesi, tuo paciu trukdo vystytis ,,blogiesiems". Mikrob preparatams naudojamos bakterijos, isskiriamos is svari gamtini dirvozemi, todl jie yra visiskai natrals ir negali kelti jokio pavojaus. Tuo paciu pagrsta probiotik diegimo ms gyvenim idja- nauding mikroorganizm kultros apgyvendinimas ms aplinkoje. Tai- tikras proverzis ekologijoje. Juk dar neseniai mus domino tik antibiotikai- medziagos, stabdancios zaling mikrob vystymsi. Bijodami ,,pries", mes antibiotikai ignoravome draugus! Mano EM preparat naudojimo patirtis nedidel, vos dveji metai. As naudojau juos komposto krvoms apdirbti ir galiu pasakyti, kad fermentacija pagreitja, o svarbiausia ,,nurimsta" is koj verciantis komposto rgimo aromatas. Sliekai, tarp kitko, noriai valgo tok kompost. Taip pat as bandziau dezodoruoti lauko tualet preparatu ,,Sijanije-3", ir taip pat skmingai. Jame esantis mikroorganizm kultr misinys leidzia pagreitinti zmogiskj atliek irimo proces ir pakreipti j tokia linkme, kad neissiskirt taip atvirai kvepiancios medziagos, kaip tai atsitinka esant nekontroliuojamam rgimui. O dl dirvos derlingumo didinimo ,,kultrini" mikrob pagalba, tai s klausim as ziriu savaip: kadangi uz mano lysvi trsim atsakingi organinis mulcias ir sliekai, maisto augalams netrksta- greiciau atvirksciai. Dl sliek veiklos dirva visada prisotinta svieziai sukramtytos organikos ir dirvins mikrofloros is sliek zarnyno, ir terpti j kokias nors bakterij kultras nra jokio reikaloj ir taip ten labai daug! Siuo atveju sliekai patys yra judantys kultivuotojai, skmingai didinantys mikrob kiek. Mikrobai tokie mazi, kad zirti juos be galingo mikroskopo nemanoma, bet j pagalba

didziul! Vadinasi, ir mes turime jiems padti. O uz js rpest jie atsilygins simteriopai- rpinsis js darzovmis, vaisiais ir uogomis, tai yra jumis ir js seima.

PADK PADJJAMS ISMONINGAI!

Gaila, bet kartais tenka girdti tokius pasisakymus: ,,Isbandysiu Kalifornijos sliekus- prileisiu lysv ir pazirsiu, bus nauda, ar ne!" Galima ir nezirti, nebus! Bus tik isvada, kuri padar bezdzion apie akini naud, nes kiekvienu daiktu reikia mokti naudotis. Bet koki namini gyvn auginimas reikalauja laikytis tam tikros technologijos. technologijos Visiems zinoma, kad vistos atsiranda is kiausini, o degtin gaminama is kvieci. Visgi niekam nesauna galv mesti darz por kiausini ir sauj kvieci, kad paskui atvaziuot po mnesio ir pazirt, ar neuzaugo puslitris ir kepta vista uzkandai. Tarp kiausinio ir vistos yra didziulis skirtumas, nemazas laiko tarpas, vairs visciuko prieziros veiksmai. Jie sudaro technologij, ir, praleid bent vien is j, js prarasite rezultat. Dl vistos visiems akivaizdu, bet is biopreparat kazkodl visi laukia stebuklo, ir tuojau pat! Pavyzdziui, kad uzaugintume pomidor, reikia paruosti lysv, bet dar anksciau isauginti daig, o dar anksciau pasirpinti zeme daigams, sklomis ir taip toliau. Taip pat ir sliekai, ir bakterijos reikalauja tam tikros j auginimo, substrato paruosimo technologijos, ir tik suteik savo augintiniams tinkamas slygas ir priezir, js galite tiktis rezultato! Kaip tai padaryti, smulkiai aprasyta vadovliuose ir instrukcijose, jums tereikia atidziai perskaityti ir suprasti, kokie j biologiniai ypatumai ir poreikiai. J panaudojimo prasm paprasta: darykite taip, kad jiems bt gera gyventi. Tradiciskai kasant, trsiant cheminmis trsomis ir gyventi laistant juos naudoti beprasmiska: neisgyvens! Apskritai, ,,dirbtinje" zemdirbystje visi turi krv problem. O stai gamtins zemdirbysts sistemoje gerai visiems: ir mikrobams su sliekais, ir augalams, ir dirvai, ir mums.

3 SKYRIUS

MANO PATARIMAI JAUNIESIAMS SILTNAMININKAMS

Kvailiai mokosi is savo klaid. Protingi, tarp kitko, irgi. O patarinti mgsta visi!

SILTNAMINIAI PATARIMAI

,,Geguzs pirmajai, kaip norjo Andriusenka, mes siltnamio pastatyti nesuspjom. Todl siandien pas mus balandzio 49-oji..."

IS KO STATYTI SILTNAM?

Is skaitytojos laisko

Medis Atrodyt, kad lengviausia konstrukcij gaminti is medzio- lengva pjauti, kalti vinis, tvirtinti plvel. Ir nebrangu. Ir tai teisinga. Taciau medis apriboja architektrins minties polk tiesiomis konstrukcijomis. Lengva ir paprasta is medzio padaryti siltnam- ,,namel" su dvislaiciu ar vienslaiciu stogu. Arkin stog is medzio padaryti kur kas sunkiau. Medis turi ir kit trkum- pva(liesdamasis su zeme supva labai greitai!) ir yra nepakankamai tvirtas. Dideli matmen siltnamiui prireiks rimt ir brangi statramsci, kad jo nesulauzyt sniegas. Todl is medzio as rekomenduociau daryti nedideles konstrukcijas- inspektus ir mazus siltnamius neaukstiems augalams, o taip pat rmus laikinam siltlysvi uzdengimui. Ir vis dlto savarankiskiems statytojams medis- pati patogiausia ir lengviausiai prieinama medziaga.

Metalas Puiki medziaga dideliems siltnamiams. Aliuminis lengvas ir patogus, bet dl spalvotj metal supirktuvi paplitimo, vargu ar toks siltnamis jums ilgai tarnaus. Gelezis nors ir rdija, bet daug patikimesn ir pigesn. Is gelezies lengva islenkti ir suvirinti bet kokias arkas, duris, stoglangius, konstrukcijos bna tvirtos ir retos. Tam tikra problema yra plvels tvirtinimas prie metalo. Labiausiai paplits sprendimas- istisin uzdanga, uzmetama ant karkaso is virsaus ir tvirtinama prie zems(dazniausiai rekomenduojama paprasciausiai apkasti plvels krastus).

Taciau tvirtinimo prie metalo problema islieka- vis tiek reikia tvirtinti plvel prie fronton, dur, orlaidzi. Juk nemanoma kiekvien kart, kai reikia eiti siltnam, atkasinti ir uzkasinti j! Nordamas issprsti si problem, as varztais prisuku prie metalo plonas medines juosteles, o prie j jau lengva pritvirtinti plvel. Plastikas Perspektyvi medziaga, turinti dviej mintj medziag privalumus. Galima virinti, kalti vinis, nerdija, nepva. Pirmas trkumas- brangoka, antras- nepakankamai tvirta ir kieta. Labai patogu is plastikini vamzdzi sulenkti lankus laikinam darzovi daig uzdengimui pavasar. Labai skmingai siltnami karkasus galima suvirinti is plastikini vandentiekio vamzdzi. Tokiu atveju naudojamos detals skirtos vandentiekio rengimui(movos, trisakiai, alkns ir panasiai). Norint, polipropileninius vamzdzius galima ir lenkti, sildant garais. Gaunama labai elegantiska ir ilgaamz konstrukcija, taip pat pakankamai elastinga ir stipri.

STIKLAS AR PLVEL?

,,Plvel, zinoma, pigesn, uztat stiklas- amziams!" -mano daugelis. Na, bent jau daugeliui met. Taip pat kyla pagunda panaudoti senus lang rmus, kuriuos daugelis ismeta, kai keicia medinius langus plastikiniais. Taciau as dar n karto nemaciau padoraus siltnamio, padaryto is tokio slamsto. Paprastai iseina kazkas skylto ir vargano, o ir realios islaidos tokios ,,nemokamos" konstrukcijos statybai pasirodo kur kas didesns, nei buvo manoma pradzioje: vis tiek daug k tenka pirkti. Naudojant stiklai neisvengiamai dzta ir kasmet prireikia stikliaus paslaug, kurios taip pat nepigios. Yra nuomon, kad stiklas praleidzia daugiau sviesos. Is tikrj, svarus stiklas praleidzia apie 90% sviesos srauto. Taciau lyginamieji apsviestumo matavimai rodo, kad plvels ir stiklo sviesos pralaidumas skiriasi nedaug, 10-15%; ir plvel, skirtingai nuo stiklo, praleidzia ultravioletin spektro dal, kuri augalams taip pat reikalinga. Gal gale, plvel is dalies issklaido sauls spindulius, o issklaidyt svies augalai geriau sisavina. Daug daugiau

sviesos sulaiko dulks ir purvas, nuolat besikaupiantys pavirsiuje- iki 50%! Sia prasme plvel taip pat geriau, nes j vis tiek reikia periodiskai keisti, o pakeisti plvel ne sunkiau negu nuplauti stiklus(tarp kitko, as n karto gyvenime nemaciau, kad kas nors plaut siltnamio stog!). Rm detals stikliniame siltnamyje uzima nuo 5 iki 25% ploto, o juk jos visai nepraleidzia sviesos! Todl nedideliam sodo siltnamiui as vienareiksmiskai renkuosi plvel. N.I.Kurdiumovo replika: ir dar daugiau! Dabar pas mus pasirod plvel, nebijanti nei sauls, nei replika salcio, isskirtinai tvirta ir tarnauja 5-8 metus. Vien kart uzdengei- ir joki rpesci! Zinoma, ji 3-4 kartus brangesn uz polietilen, bet vis tiek dvigubai ekonomiskesn. Svarbiausia, nereikia kiekvien pavasar perdengti siltnamio. Bet jeigu js pinigin nelabai plona, o siltnamis nelabai mazas, geriausia iseitis ne stiklas ir ne plvel, o polikarbonatas.

KANALINIS POLIKARBONATAS

Pastaraisiais metais atsirado dmesio verta alternatyva plvelei ir stiklui- kanalinis polikarbonatas. Tai labai tvirta ir lengva akyta medziaga, be viso kito labai gerai sauganti silum. Polikarbonatas sudarytas is dviej ar daugiau plastiko sluoksni su oro tarpais tarp j. Pagal silumos perdavimo koeficient jis artimas stiklo paketui ir svies praleidzia ne blogiau uz stikl! Kanalinis polikarbonatas nelzta, nedzta, praktiskai nedega, puikiai atlaiko salt ir karst, ilgaamzis. Taip pat jis pakankamai lankstus, ir norint galima vienu lapu uzdengti ir sienas, ir stog, ypac arkinse konstrukcijose. Ir joki plysi! Vieninteliu polikarbonato trkumu galt bti didel kaina- jeigu ne jo ilgaamziskumas: daugiau kaip 20 met. Pjaustyti ir tvirtinti patogu. Bdamas lengvas, bet kietas, jis pats gali bti karkasu- nereikia sunki konstrukcij. Vien kart surinktas, siltnamis tarnauja vis gyvenim. Visa tai vertin, gauname paci pigiausi medziag! Statant tradicinius, ,,metalinius-stiklinius" siltnamius, stiklas statomas specialius rmus is gelezinio kampuocio. Kadangi ir stiklai, ir rmai pakankamai sunks, visa konstrukcija labai pasunkja ir pabrangsta. Taip stat pramoninius siltnamius praeitame(dvidesimtajame) amziuje. Jeigu vertinsim, kad standartinis polikarbonato lapas yra 12m ilgio ir 2,1m plocio, taip pat lengvai lenkiamas ir lengvai sujungiamas, sudarydamas istisin uzdang be rm, tampa aisku, kiek galima sutaupyti rm ir metalo konstrukcij sskaita. Todl dideliam siltnamiui polikarbonatas beslygiskai naudingesnis uz stikl. Jeigu dar vertinsim silumos ekonomij, taps aisku: statant apsildom, visus metus veikiant siltnam, alternatyvos polikarbonatui kol kas nra. Stogui prireiks 6-8mm storio lap, soninms sienoms ir vidinms pertvaroms visiskai pakaks 4 mm(,,ketveriuk" dvigubai pigesn uz ,,astuoniuk"). Taigi, jeigu js galite skirti pakankamai ls ir rengiats statyti nauj siltnam, rinkits polikarbonat, nepasigailsit!

...Gerbiami Rusijos gyventojai, salyje vedama ziemos temperatra. Nuo rytdienos visi termometrai bus pervesti 10-cia laipsni virs.

Labai patogu medin siltnam aptraukti dviem plvels sluoksniais- is isorins ir is vidins karkaso puss. Kadangi vidin plvel negali nukentti nuo sauls ir vjo, ji gali bti labai plona, 30-40 mikron. Tokia plvel labai pigi, o apsaugos nuo saln efekt zymiai padidina -silumos sulaikymo koeficientas dvigubai didesnis. O sviesos praleidzia pakankamai: 100 mikron storio plvel sumazina apsvietim tik 20%. Tokiomis pat savybmis pasizymi speciali siltnamin pslta plvel(tokia pat, kaip visiems zinoma pslta pakavimo plvel). Nors ji kainuoja daugiau negu du sluoksniai paprastos plvels, bet

DVIGUBA PLVEL- DVIGUBA APSAUGA

yra zymiai tvirtesn, ilgaamziskesn ir su ja maziau darbo. Ji bna ir su put polietileno sluoksniutokia sulaiko salnas iki -7...-8°C. Tiesa, pslta plvel daug blogiau praleidzia svies, sviesos nuostoliai yra apie 50%. Bet pietuose, esant radiacijos pertekliui, tai kaip tik privalumas. Pslt plvel as paprastai dedu tik ant stogo, nes ji dar ir pakankamai tvirta, kad nesuplyst nuo sniego ir vjo, ir sukuria pavs nuo vidurdienio sauls. Daugiau kaip dviej plvels sluoksni siltnamyje daryti nereikia, nes tai tik padidins sviesos praradim dl daugybs pavirsi uzsitersimo.

GREITAI, STIPRIAI IR LENGVAI!

Varztas, kaltas plaktuku, laikosi tvirciau, nei vinis, sukta atsuktuvu.

Liaudiskas pastebjimas

Kaip greiciau uzdengti siltnam plvele? Si problema zinoma kiekvienam, kas stat siltnam. Labiausiai paplits sprendimas- prispausti plvel medinmis juostelmis, prikalant jas vinimis. Bet gyvendinti s sprendim ne taip paprasta! Pamginkite kalti vin siaur medin juostel taip, kad dar ir plvel bt lygiai tempta, kai su ja zaidzia vjas, ir sivaizduokite, kad visa tai darot istiestomis rankomis, stovdami ant sibuojanci kopci. Tiesiog cirkas! Bet yra geresnis bdas. Puikus padjjas siame darbe- kabi kalimo rankis(,,takeris"). Paprastai jis naudojamas minkstiems baldams aptraukti, bet ir siltnamio dengimui plvele labai tinkamas. Yra labai nebrangi mechanini modeli, kuriems nereikia elektros ar suspausto oro. Naudojant kabi kalimo rank, galima vienam uzdengti vidutinio dydzio siltnam per por valand. 100 mikron ir storesns plvels kabs neplso- prie orlaidzi ir dur galima tvirtinti be joki papildom priemoni. Taciau ten, kur bna stiprus vjas, is virsaus reikia uzdti popieriaus, klijuots ar kitos neaustins medziagos juostel, arba pakavimo juost. Kabmis galima tvirtinti net plonas medines juosteles. Jei reikia k nors perdaryti, tempti plvel, kabes galima graziai istraukti atsuktuvu. Bent kart padirbj su ,,takeriu", js jau negalsite jo atsisakyti! Jeigu kalbsim apie nedidelius pavasarinius inspektus, galima is viso neuzsiiminti plvels tvirtinimu. Savo patirtimi pasidalijo A.N.Orlovas. Du lengvus rmus, sakykim 2m ilgio ir 1,5m plocio, aptrauktus plvele, jis sujungia ilgosiomis pusmis transporterio juosta arba armuota medziaga, is kurios gaminami tentai. Pavasar sios ,,knygos" statomos ant lysvi ,,stogeliu"- is j lengvai pastatomas reikiamo ilgio inspektas. Patogiausia jas statyti su nedideliu pasvirimu, tam viena j pus daroma 4-5cm platesn. Ventiliacijai stogo kraig lengva is vienos puss pakelti. Birzel rmai nuimami ir sudedami krv. Tarnauja kelet met. Labai patogu!

IS KURIOS PUSS TVIRTINTI PLVEL?

Atsakymas s klausim ne toks paprastas, kaip atrodo. Is tikrj, o kodl btent is isors? Uzdavs sau tok klausim, as prijau prie nuostabios isvados- tai taip pat ritualas! Paprastai pirmiausia mes uzdengiame stog- nuo lietaus, ir plvel, suprantama, is isors, kad vanduo nesilaikyt. O po to dengiame sienas, taip pat is isors. Kodl? O todl! Is inercijos. O juk kondensatas, susidars vidinje plvels pusje, nuolat drkina medines konstrukcijas, sukurdamas palankias slygas vystytis grybeliams, kurie su didziuliu dziaugsmu ir valgo si medien, trumpindami ms siltnamio amzi! Jau po met mediena pradeda juoduoti ir ant jos ima augti tikri grybai. Nenuostabu, kad nezirint jokio impregnavimo po keleto met mediena virsta trnsiais! Truput pamsts, as nutariau pabandyti pastatyti siltnam ,,kailiu vid", tai yra, statydamas eilin siltnam, as pritvirtinau plvel is vidaus, o ,,skeletas" liko isorje. Tiesa, ant stogo nerizikavau daryti to paties- pabijojau, kad ziem sniegas atpls plvel, jeigu j laikys tik kabs. Ir rezultatas visiskai patvirtino mano spjimus: sonins medins dalys, kurios liko isorje, nuo sauls ir vjo greitai isdzista net po lietaus ir atrodo kaip naujos, o tos, kurios liko viduje, po stogu- juoduoja ir pva...

ORLAIDS, KURIOS PATINKA AUGALAMS

Statytojo poziriu, zinoma, geriausia orlaid daryti sienoje- galinje ar soninje. O dar geriau visai nedaryti, nes nesinori. Juk yra durys- stai jas ir atidarinkit! Stogo geriau neliesti, dar prakiurs. Bet neuzmirskite- siltnamyje gyvena augalai, o ne statytojai. statytojai Augalo poziriu orlaid turi bti toliau, kad nepst saltas skersvjis, ir tuo pat metu turi visiskai pasalinti is siltnamio perkaitus or. Jei orlaids rengtos prie sonins sienos, neisvengiamai po paciu stogu susidaro kaitinto oro ,,pagalv", kuri savo karstu kvpavimu apdegina augal virsnes. Suprantama, kad ir ziedai, ir uzuomazgos tokiomis slygomis nukris, o kenkjai klests. Todl as visada rekomenduoju orlaid(stoglang) daryti stoge, o geriausia pacioje virsutinje jo dalyje, prie kraigo. Pageidaujamas plotas- ne maziau nei sestadalis siltnamio ploto. O dl galimo lietaus vandens pratekjimo toje vietoje, tai as nematau tame didels bdos. Keletas las nepakenks js augalams, bet kokiu atveju, tai daug mazesn nelaim negu per didelis karstis. Galima stoglang tvirtinti prie paties kraigo. Tada kraigas bus neslampantis. Bet kelti orlaid teks daug auksciau, ir vjas j stipriau pls. Todl stoglangio nereikia daryti plataus. Ir is viso, svarbiausia stoglangiui- tvirtumas ir nepriesvjin orientacija. Esant stipriam priespriesiniam vjui, stoglangiai turi bti stipriai pritvirtinti prie karkaso specialiais spyriais.

Kad efektyviau pasalint karst or, geriausia daryti siaur, bet ilgesn stoglang isilgai kraigo, atsidarant ne apatinje, o virsutinje dalyje. Tai yra taip, kad pasikelt pats siltnamio kraigas. Tok stoglang pakanka pakelti 25-30cm, o ir vjui jis atsparesnis.

Kraiginis stoglangis turi bti pakankamai tvirtas, kad nelinkt nuo savo svorio. Temperatros ir drgms skirtumai neturi jo iskraipyti. Tok stoglang reikia aptraukti stora plvele, is abiej pusi uzleidziant po 15-20cm. Galima j dengti kartu su siltnamio slaitu, tuomet konstrukcija visiskai nepraleis vandens. O stai puiki iseitis pavasario ir vasaros pasikeitimams. Reikia daryti dvi orlaids: vasarindidel ir pavasarin- maz. Vasarin pavasar laikyti atjungt ir uzdaryt. maz Ziemos sod savininkai! Neuzmirskit visas orlaids statyti tinkleli nuo vabzdzi! Pabaigai- dar neisbandyta idja. Automato resiver taisyti ne siltnamio viduje, o isorje! Tuomet pavasar jis smarkiau vsinsis ir pats jaus pavasario ir vasaros skirtum. Prireiks tik parinkti reikiam resiverio tr ir sureguliuoti jo tvirtinim. Rankos niezti pabandyt! Greiciau bt pavasaris!

KAIP PRITVIRTINTI AUTOMATIN VDINTUV?

Isradjau, atmink: niekam, isskyrus tave, tavo aparatas nereikalingas!

Geriausia automato stok tvirtinti orlaids centrinje linijoje. Taip jga pasiskirsto vienodai ir orlaid maziau kraiposi atidarant. Tam reikia orlaids centre taisyti skersin, prie kurio ir tvirtinsis stoko kronsteinas. Jeigu orlaid yra stoge(atsidaro stogo dalis ar visas stogas), tai vstant ji uzsidaro nuo savo svorio.

Jei orlaid yra sienoje, sugrzinimui uzdar padt prireiks paprastos dur spyruokls. Spyruokl tvirtinti reikia prie to paties skersinio, kaip ir automat, tik toliau nuo sarnyro. Tokioje padtyje spyruokl nuolat spaus automat, neleisdama vjui atidaryti orlaids. Spyruokls jga nesutrukdys hidrocilindro darbo. Spyruokls ir hidrocilindro isdstymas vienoje plokstumoje neleidzia orlaidei kraipytis. Kadangi stoko darbin eiga paprastai nevirsija 15cm, kronstein btina tvirtinti mazdaug tokiu paciu atstumu nuo orlaids lankst; jei kronsteino tvirtinimo vieta bus arciau lankst, orlaids judjimo amplitud padids, jei toliau- sumazs. Jeigu orlaid plati, 50cm ir daugiau, dl didelio sverto zymiai padidja sarnyro apkrova, todl jo tvirtim reikia zirti rimtai, priesingu atveju stipresnis vjas gali j isplsti. Jeigu orlaids plotis apie metr ar dar daugiau, geriau taisyti tarpin svert, kuris perduos automato jg orlaids centr. Bet tokias orlaids daznai sulauzo vjas- geriau daryti jas ilgas ir siauras.

AUTOMAT GALIMA REGULIUOTI!

Hidraulinio automato suveikimo temperatr nustato darbinio skyscio tris resiveryje. Kuo daugiau skyscio, tuo aukstesn veikimo pradzios temperatra, ir atvirksciai. Norint pakeisti nustatym, reikia sumazinti arba padidinti skyscio kiek; ne visada is karto pavyksta pasiekti reikiam rezultat, ir todl gali pradti tekti skystis, kas jau visiskai nepageidaujama. Visgi galima, ir visai nesunkiai, pakeisti nustatym nedidelse ribose, neatidarant mechanizmo. Jeigu js manote, kad automatas atidaro orlaid per anksti ir norite padidinti veikimo pradzios temperatr, apatinio kronsteino tvirtinimo viet nuleiskite keletu centimetr zemiau. Kronsteino perklimas zemyn 6-7mm(mazam automatui) atidarymo temperatr padidina mazdaug 1°C, vadinasi, orlaid atsidarys vliau, o uzsidarys anksciau, esant aukstesnei temperatrai. Taigi js siltnamis taps truput ,,siltesnis".

,,Pagrindins klaidos sode- nebaigti to, kas pradta. Ne visk isgerti, ne visk surkyti..."

Visi, kas turi siltnam, svajoja, kad jis bt apsildomas. Todl, kad pirmi kovo atsilimai, kai saul sildo jau visai vasariskai, labai vilioja sodinti siltnam daigus. Bet po atsilimo ateina atsalimas, vjas nesa snaiges, o su jomis isskrenda lauk ms svajons apie ankstyvas darzoves. O juk reikia tik istverti kelet salt dien, ir pavasaris vl nugals! Reikia iskovoti tik kelet laipsni...

APSILDYMAS- PIGIAI IR STROPIAI

Elektrinis sildymas- pats paprasciausias sprendimas, bet, deja, pakankamai brangus. Norint apsildyti 10-20 kvadratini metr siltnam, reikalingas keleto kilovat galingumo sildytuvas. Sis malonumas kainuos desimtis rubli uz kiekvien nakt. Darzovs turs aukso kain... Silt lysvi su biokuru(mslas ir panasiai) rengimas tik is dalies issprendzia problem. Dirva tokiu atveju bus silta, bet sios silumos nepakaks, kad susilt siltnamio oras nakt. Nuo nedideli saln gali isgelbti plvel arba agroplvel, jeigu uzmesite j tiesiai ant augal siltnamio viduje. Taciau, jei nakt salnos rimtos, iki -5...-10°C(kas Sibire ne retenyb ir geguz), uzdanga nepads. Isvada: be krosnels neapsieisite! Tiktai ji gali suteikti pakankamai silumos pavasar. O ir ruden gerai pasitarnaus, pratsdama derjimo period vienu-kitu mnesiu. Pati paprasciausia ir pigiausia krosnel- pozemin. Iskaskite pakur, sieneles apdkite plytomis; tam tiks bet kokios nuolauzos ir pusplyts. Pakuros perdang galima padaryti is plyt ar is bet koki gelezies gabal, po to virs uzdengti plytomis: jos ilgai islaiko silum. Didziausia problema- surasti tinkam vamzd, kuris guls tiesiog ant zems, isilgai siltnamio. Jo ilgis toks pat kaip siltnamio, ir dar 2-3 metr aukscio vertikalioji dalis- kaminas. As naudojau senus metalinius ventiliacijos vamzdzius, kuriuos daznai ismeta is moni ir staig remonto metu.

Kad krosnel nedmyt, pageidautina numatyti sandariai uzsidarancias dureles; galima tiesiog pridengti pakur plytomis ir uzpilti zemmis. Vamzdzi sujungimo plysius apvyniokite folija. Ypac patogu daryti toki pozemin krosnel, kai sklypas, kaip mano, yra su nuolydziu: pakura rengiama pacioje zemiausioje dalyje, ir dmai natraliu bdu juda vamzdziu virs. Mano daugiau kaip 50 kvadratini metr ploto siltnamyje tokia krosnel lengvai palaiko 10-15 laipsni aukstesn uz aplinkos temperatr, tai yra, jeigu lauke -8°C, tai viduje- maziausiai +2°C. Krenu j anglimi, todl, kad ji labai pigi, dega ilgai ir tolygiai. Nakciai visiskai uztenka 10kg anglies.

Dar vienas pozemins krosnels privalumas- labai didel silumin talpa. Zem aplink krosnel ilgai syla, taciau po to labai ilgai atiduoda silum, palaikydama vienod temperatr siltnamyje. Netgi po to, kai ruden baigiu sildyti siltnam, siluma ten laikosi dar kelet dien, o vanduo statinse neuzsla net kai lauke jau yra sniego, o saltis siekia iki -15°C!

PABAIGA

Zinios- knygos saltinis!

Gerbiamieji kolegos- sodininkai! Siltnamiai svarbs visur. Jie visur pratsia vegetacijos period. Mums, sibirieciams, svarbu nepraleisti n vienos siltos dienos, ir kiekvienas issaugotas silumos laipsnis yra labai svarbus- juk mums btina sutilpti trump laik. Bet ir pietuose siltnamis taip pat reikalingas. Pietieciams protingas siltnamis pads auginti augalus kone visus metus! Is esms, siltnamio statymas ir naudojimas- tai lenktyns su laiku, ir cia svarbi kiekviena smulkmena. As pasistengiau kiek galima suprantamiau papasakoti apie mano surastus ir sugalvotus renginius ir metodus. Jie labai palengvina ir darb, ir gyvenim ant zems. Kalbant rimtai: viskas, kas pasakyta, yra ne tik mano asmenin patirtis, bet ir mintys bei patirtis milijon mano pirmtak ir mokytoj, ir as laimingas, galdamas pridti kruopelyt savo gyt zini bendr ms zmogiskosios civilizacijos progreso taupykl. Todl bsiu labai dkingas uz bet kokius atsiliepimus ir pastabas, o taip pat esu pasirengs apsvarstyti bet koki teigiam panasi sistem eksploatavimo patirt. Visiems norintiems su malonumu surinksiu ir atsisiu sauls ,,atidarytuvus" su issamiomis tvirtinimo ir reguliavimo instrukcijomis. Prasau kreiptis dl ,,siltnamio smegen", o taip pat visus atsiliepimus ir palinkjimus sisti adresu: 660036. , , / 26789, «», .. E-mail: [email protected] Linkiu visiems js siltnamiams ir inspektams tapti protingesniais!

4 SKYRIUS

VAIRI SILTNAMI GUDRYBS

NUO KURDIUMOVO

Nezirint siltnamins specializacijos diplome, siltnami skmlogija js istikimas tarnas rimtai dar neuzsiiminjo. Bet kazkoki idj sia tema, zinoma, buvo. Man beliko tik papasakoti jums apie tas is j, kurios man pasirod vertos dmesio.

,,Jeigu mes btume issirink sudtingesn sistem, niekada nebtume suzinoj, kad ji visiskai nebtina".

AMERIKOS FERMERI PATIRTIS

Eliotas Koulmanas

Tai- skyrelis is ,,Protingo darzo". Jeigu js jau skaitte j, paprasciausiai praleiskite. Cia surinkti pavyzdziai, kaip zmonms pavyksta pragyventi is siltnami, istobulint savo protu. Stivas Muras is Vasingtono valstijos is pradzi apsild savo siltnamius dujomis. Kazkuriuo momentu jis apskaiciavo: per 10 dien sudeginama 675l propano! Ir Stivas pradjo bandymus. Po poros met isjo labai paprastas siltnamis is plastikini vamzdzi ir lent su dviguba plvels danga. Stabilizuota plvel tarnauja 6-7 metus. Takeliai is betono ir plyt. Stivas rado optimali stogo form,,gotiskj", ne apskrit, bet astriavirsn, ir pastat siltnam ryt-vakar kryptimi: taip jis issaugo daugiau silumos. Ventiliacija- labai placios durys ir orlaids galuose. Dirvozemis siltnamiuose organinis ir lig problemos nra. Siltnamio viduje- penkios metro plocio lysvs. Per ziemos salcius jos uzdengiamos sena plvele, kuri uzmetama ant lank is plastikini vamzdzi. Rezultatas: 29m ilgio ir 8,5m plocio(246,5m 2)

siltnamis maitina darzovmis 130 seim. Dirvos temperatra siltnamyje niekada nenukrenta zemiau 12,5°C. Kai nakt buvo saltis -27°C, uzdengtose lysvse buvo -8°C, ir salciui atsparios kultroskopstai, salotos- nenukentjo. Ziem Stivas augina daug darzovi. Tarp j ir bulves. Uzsodins lysves gruodzio pabaigoje, jaun derli nuima kov. Taip pat morkas. Ankstyvosios morkos isskirtinai saldzios ir gerai perkamos.

Kovo mnes prasideda intensyvus vis augal augimas, plvel nuo tuneli nuimama ir uzdedama ant isorini inspekt. Vasar siltnamyje- pomidorai, paprikos, baklazanai. Derlius stebina: is 12m2- 608 baklazanai, sveriantys 78kg, is 9m2- 923 paprikos, sveriancios 75kg. Tai 7-8 kartus daugiau nei vidutiniskai JAV. Stivas sja siltnamiuose truput griki, kraujazoli ir kit zoli, kad priviliot naudingus vabzdzius. Joki chemini priemoni nenaudoja- organikoje augantys augalai sveiki. Eliotas Koulmanas is Meno- ,,ziemini darzovi burtininkas". Jis paras knyg ,,Nepaisant kalendoriaus". Jo siltnamiai uzdengti vienasluoksne plastiko plvele, o lysvs dengiamos papildomai neaustine medziaga(agroplvele). Agroplvel tvirtinama prie vielinio karkaso paprastais segtukais, todl nenukra nuo kondensato svorio. Tai apsaugo augal lapus nuo apsalimo. Toks dvigubas dengimas dabar zinomas kaip ,,Koulmano metodas". Vienas plvels sluoksnis ne k blogesnis uz du: nors po juo 2-3°C salciau, bet 10% daugiau sviesos, o tai augalams netgi svarbiau uz silum. Ziem temperatra gali svyruoti nuo -7°C nakt iki +30°C dien. Yra duomen, kad atspars salciui augalai reaguoja ne paci temperatr, o vidutin paros temperatr. Ji svyruoja nuo +13 iki +8°C, o tai leidzia auginti daugel darzovi. ,,Pirm kart susipazstant su darzovi auginimu ziem, labiausiai sukreciant spd palieka du apsilankymai siltnamiuose: ryte po saltos nakties ir po keleto valand. Ryte js sunkiai pakelsite lysvi uzdang, nes ant jos iskritusi rasa suledjo, ir ji tapo kieta. Po ja js pamatysite apgailtin isblukusi, salcio pakst lap vaizd ir pagalvosite apie sio sumanymo bergzdum. Bet, kai js po keleto valand vl aplankysite siltnam, tai pamatysite jau visiskai kitok vaizd! Pakilusi saul(netgi jei jos spinduliai vos prasiskverbia pro debesis apsiniaukusi dien) susildys or iki teigiamos temperatros. Pakl vidin uzdang, js pamatysite lygias darzovi eiles su tvirtais, sveikais vairi atspalvi lapais- zaliais, geltonais, raudonais, vysniniais. Js pajusite amzino pavasario dvelksm". Patirtis parod: augal augimas praktiskai sustoja, kai diena tampa trumpesn nei 10 valand. Ties 44-ja lygiagrete(tai kaip tik Kuban ir Krymas) si pauz trunka nuo lapkricio 7 iki vasario 7 dienos. Koulmanai s laikotarp vadina Persefons, zems deivs Demetros dukros, mnesiais. Taciau pacios atspariausios salciui kultros su ruden issivysciusia sakn sistema(spinatai, salotos, lapiniai burokliai) tsia lt augim ir siuo metu. O daigai, pasti lapkrit ir gruod, kantriai lauks sviesesni dien- tada pradeda augti labai greitai, ir duoda pat ankstyviausi derli. Ziem Koulmanai parduoda salot misin, morkas, spinatus, ridiklius, porus, kin kopstus. Reiklesns silumai ir sviesai tarpins kultros parduodamos pacioje ziemos sezono pradzioje arba pabaigoje: jauni burokliai, jaunos bulvs, svognai, brokoliai, rops, lapiniai kopstai, salotos. Zieminiai salot misiniai sudaromi is labai atspari salciui kultr: tai raudonosios ir zaliosios

salotos, salotin cikorija, spinatas, raudonieji lapiniai burokliai- mangoldai. Jauni si augal lapeliai salt pakelia geriau nei uzaug lapai. Labiau silumamgiai- svelnios lapins salotos ir salotins cikorijos- per pacius stipriausius salcius truput sildomos nedideliu kaloriferiu. Vlyvosios morkos- pelninga kultra. Sjamos rugpjt. Elioto siltnamiai perkeliami- jie vazinja ant pavaz. Sio gudraus isradimo dka Eliotas pratsia dengimo laik ir sutankina darzovi konvejer. Spalio pabaigoje siltnamis ,,uzvaziuoja" ant lysvi su morkomis. Morkos raunamos nuo lapkricio iki vasario, ir su kiekvienu mnesiu jos tampa vis saldesns. Ziemins morkos- tikras delikatesas, palyginus su vasarinmis. Jas parduoda, palik 3-4cm ilgio lap galiukus, dl ko jos tampa dar patrauklesns ir brangesns. Ridikliai- puiki tarpin kultra. Koulmanai sja juos rugsjo pabaigoje ir sausio pabaigoje, o nuima gruod ir kov. Tuo metu kokyb auksciausia, o ridikli paklausa pati didziausia. Ropiniai svognai- labai atspars. Juos galima sti rugpjt ir palikti ziemai: jau geguz galvuts bus uzaug. Vlyv ruden ir ankstyv pavasar gerai perkami puikios kokybs burokliai su lapais. Augina Koulmanai ir jaunas bulves, kurias kasa geguzs pradzioje. Savo siltnamiuose Eliotas gauna tris derlius is kiekvieno kvadratinio colio. Pavyzdziui, numus ziemines morkas, kovo 15d sodinamos ankstyvosios bulvs, o geguzs 10d, po j, sjami moligai. Po molig- rugi ir viki misinys sideracijai. Sideratai paauga, ir spal siltnamis nuvaziuoja, o zaliosios trsos panaudojamos atviro grunto ciklui. Arba: iki ankstyvo pavasario auginamos vairios ziemins darzovs, o balandzio 15d sodinami pomidor daigai. Rugsj tiesiai po pomidorais pasjami dobilai trsoms. Mslo Eliotas nenaudoja, tik retkarciais papildo dirvozem kokybisku kompostu. E.Koulmano keliu pasek ir Lyn Bycinski is Kanzaso. Du jos siltnamiai, 29 metr ilgio ir 6 metr plocio, jau pirmaisiais metais atsipirko dvigubai. J stogai apvals, arkiniai. Didelis tris labai sumazina perkaitimo pavoj. Bet vis tiek teko rengti papildom ventiliacij- kai kurie augalai pradjo sirgti. Uzdengtuose vienu plvels sluoksniu siltnamiuose taip pat uzdengtos lysvs. Kai lauke -27°C, siltnamyje tik -13...-15°C salcio, o po uzdanga normaliai ziemoja salotos ir kitos salciui atsparios kultros. Normaliai ziemoja ir gls- delfiniumai, gvazdikai. Jie kencia nuo salcio tik tada, kai nra drenazo, o aukstose lysvse ziemoja puikiai ir prazysta labai anksti. Ankstyv derli duoda ir kovo mnes pasodinti daigai. Varpeliai, dekoratyvins saulgrzos siltnamyje uzauga pusantro karto didesni nei prastai. Zalias darzoves- salotas, spinatus, pekino kopstus- Bycinski sja rugsj-spal ir parduoda iki gruodzio vidurio. Zalumynus valgo vis ziem. Spinatai duoda derli ziemos pradzioje, po to dar ankstyv pavasar. Porai, pasodinti spal, ziemoja ir derli duoda pavasar. Ankstyvas agurk ir pomidor sodinimas taip pat atsiperka. Derlius subrsta 2-3 savaitmis anksciau negu lauke, vaisi kokyb puiki, ir noksta jie iki pat rudens. Mane tiesiog uzburia toks protingas darbas. smulkmenas nesigilinu: kiekviena tokia patirtis verta atskiros knygos. Tai galima daryti! - stai ir viskas, k norjau pasakyti sioje dalyje.

PROTINGAS EKOSILTNAMIS

Stabilumas- idj nebuvimo pozymis!

Apie s statin ras ,,Naujasis sodininkas ir fermeris" 10-ojo desimtmecio pabaigoje. Pateiksiu svarbiausia, k suspjau uzsirasyti. Pastat s ,,fitotron" Ana Edei, kinink is Masacisetso valstijos. Ir jos intelektas, panaudotas statyboje, daugel kart atpirko ir be to ne tokias jau dideles islaidas! Ekosiltnamio plotas- apie 300m2. Jis orientuotas ryt-vakar kryptimi. Siaurin siena vertikali, padengta baltu plastiku, kad atspindt svies. Stogas plokscias, su nuolydziu pietus. Sonins sienos pusiau permatomos, bet labai siltos: paketai is 10cm storio stiklo pluosto. Konstrukcija labai hermetiska. Stogas uzdengtas keturiais skaidriais silum izoliuojanciais sluoksniais. Tai yra, labai

didelis dmesys skirtas silumos issaugojimui. Bet originalus sis siltnamis savo simbioze su gyvnais. Viename gale yra paukstid su 70 vist, kitame- triusid su 30 triusi. Ir viena, ir kita, zinoma, sviesios ir hermetiskos. ,,Zvryn" oras ventiliatoriumi puciamas skyltus vamzdzius, einancius po dirvozemiu. O su juo- siluma, anglies dvideginis, drgm ir amoniakas! Sie pozeminiai ,,plauciai" isvalo ,,Zvryn" or, susildydami, drkindami ir maitindami dirv. Augalai tiesiog klesti nuo tokio maitinimo be joki azotini trs. Bet pagrindiniai stebuklai susij su siluma. Kiekvienas gyvnas per sezon isskiria tiek silumos, kiek 10 litr naftos! Per metus sutaupoma iki 7 000 doleri. Be jokio sildymo ziem(Masacisetsas- tai 120 silt dien per metus, kaip Kijeve) dirva silusi iki +14°C, o oras nebna saltesnis nei +5°C. Be viso to, Ana akumuliuoja daug silumos vandenyje. Bendra rezervuar talpa- daugiau kaip 16 ton! Po stogu isdstyti ventiliatoriai su sauls baterijomis, kurie automatiskai sijungia saultu oru. Jie stumia karst or zemyn, link 500 talp su vandeniu(kiekviena po 4 litrus), kurios dien atskiriamos nuo augal uzuolaida. Sis ,,radiatorius" sugeria oro silum, atiduodamas j nakt. Siltnamyje daug pertvar ir kolon is juodos spalvos plastikini talp su vandeniu, bendra talpa- iki 12 ton. Be to, statinio centre yra 2,5 tonos talpos laistymo rezervuaras. Ir baseinas, ir apatins talpos sujungti vamzdeliais su auksciau esanciomis talpomis. Siltas vanduo periodiskai teka is virsaus apaci veikiant mazam siurbliukui. Taip siluma saugoma visame vandens tryje! Nuo vasaros karsci Ana gelbstisi apgalvota ventiliacija. Vasar vyrauja piet vjas. Ana ir j isnaudoja. Orlaids pietinje pusje atsidaro prie pat zems, o siaurinje- virsuje, prie pat sienos. Karstas oras paprasciausiai teka virs ir iseina lauk. Taciau vandeniniai akumuliatoriai labai susvelnina temperatr suolius: dien jie ltai atiduoda nakties vs, o nakt- dienos silum. Ir ventiliacijos prireikia ne taip daznai. Siltnamio dirvozemis- velnin zem, samanos, smlis, gyvn mslo kompostas ir pelenai. Laistymas- lasinis. Ant pertvar prikabinta daug ministelaz svyrantiems augalams. Rugpjt Ana ruosia dirv, tankiai sja grikius(siderat), o kai jie paauga iki 15-20cm, nupjauna ir sja darzo kultras. Ana augina ret ir dekoratyvini veisli darzoves(salotas ir zalumynus, dekoratyvinius pomidorus ir baklazanus, valgomas gles, prieskonius) restoranams. Pagrindinio derliaus numimas- nuo spalio iki geguzs. Vasaros metu- vaisins darzovs, gls ir prieskonins zols. Visos augal atliekos tenka gyvnams. Ekosiltnamio pelnas- iki 1 600 doleri per savait. Stai k is tikrj reiskia ,,devynis kartus pamatuok, desimt- kirpk!"

VOLODIOS ANTROPOVO TRANSJINIAI SILTNAMIAI

Nauja- tai gerai paslpta sena!

Nepavargstantis darbstuolis, daig meistras ir statybininkas, mano zemietis Vladimiras Aleksandravicius Antropovas iskas ir pastat savo siltnamius pats, tiksliau, dviese su zmona Liubasa. Toki galimyb jam suteik giliai esantys gruntiniai vandenys. Efektas nuostabus! 1. Smarkiai sumazjo silumos nuostoliai ir ilgai issilaiko auksta temperatra. Sprskite temperatra patys. Dengimo plotas pusantro karto mazesnis uz prast- beveik nra sonini sien. Vjas ausina dvigubai maziau. Ziem gilus dirvos horizontas taip pat atiduoda savo silum. Dar pridkite labai mazo trio efekt: siltnamis syla akimirksniu. Mrins laikanciosios sienos ir didelis dirvos tris greitai syla iki pat grind. Ir visa tai nakt atiduoda silum. Aukstos lysvs atlieka silumos akumuliatori vaidmen. Rezultatas: ziem nakties temperatra 8-10 laipsni aukstesn nei paprastame siltnamyje. Kai salia, plvele dengtame antzeminiame siltnamyje, be sildymo viskas sla, transjiniuose siltnamiuose visada teigiama temperatra. Paciomis salciausiomis dienomis pakanka uzdengti augalus agroplvele.

Netgi labai salt 2006 met ziem transj grindys nesalo. Pomidorai iki gruodzio vidurio veda labai stambius vaisius. Remontantins aviets, pasodintos dauginimui, paskutin derli dav gruodzio 31 dien! 2. Temperatra transjiniame siltnamyje kinta tolygiai. Kaip jau minjau, didel silumos tolygiai kiek sukaupia pacios lysvs. Bet silumos apykaitos per lysvi sienas pavirsius beveik triskart didesnis nei paprastai dirvoje! Ir esant tokiai intensyviai apykaitai- tokia didel silum kaupianti mas. Iseina efektyvus ,,siluminis smagratis": atliekama siluma ilgai kaupiama, silumos trkumas ilgai kompensuojamas. Nezirint mazo trio, siltnamiai neperkaista iki pat birzelio pradzios. 3. Labai patogu dirbti su augalais. Daug paprasciau prizirti ir remontuoti pat siltnam. augalais 4. Nra skersvj problemos. Siuo atveju ir durys, esancios ,,po stogu" yra pilnaverciai problemos stoglangiai. Lysvi pavirsius yra praktiskai po kraigu- silto oro susikaupimo vietoje. O saltas oras neveikia augal- nusileidzia ant grind. Be viso to, kas paminta, konstrukcija palyginti pigi: metalo- maziau, danga- polietilenin, dar prisideda silumos ekonomija. Derlius- trigubai didesnis negu lauke. Antropov daigai niekada neturjo konkurent. Nra n ko lyginti su perkamais turguje! Kiekvienas krmas- puodelyje. Kiekvienam puodeliui- sava laselin is laistymo sistemos. Sveikata- nepriekaistinga. Pardavimo metu-jau zydi. Bet darbas tai- neduok Dieve. Dabar jie daig jau neaugina, rimtai uzsim zemuogmis, sioje srityje irgi seni meistrai. Volodia supaprastino ir prast arkin konstrukcij. Paprasciausiai sulenk lanku plastikinius vamzdzius ir sujung skersiniais. Tarp vamzdzi- 120cm. Dengti plvele lengva: pavyzdziui, plvels krastas tvirtinamas prie lentels ir pertempiamas kit pus dviem virvmis. temptos plvels krastai prispaudziami prie siltnamio pagrindo medine lentele ir varztais, lengvai sukamais nuolatines vietas. Po to plvel galutinai prispaudziama virvmis, kurios tempiamos tarp karkaso vamzdzi. Su siuo siltnamiu ir buvo lyginami transjiniai. Net su visais savo privalumais jis su jais negali lygintis!

PROTINGI JURIJAUS CIKOVO SILTNAMIAI

Jurijus Ivanovicius Cikovas, ,,pomidor karalius" is Adygeisko, apie pomidorus gali kalbti valand valandas. Jo svajon- atgaivinti ger garsi Adygeisko pomidor vard, sugrzinti Kubans rinkai nepriklausomyb nuo darzovi importo. Jo siltnamiai- unikalaus efektyvumo pavyzdziai. Tokio statybos pigumo, naudojimo paprastumo ir aukst rezultat derinio as dar nemaciau niekur. Stai svarbiausi jo isradimai. Turbt pati vertingiausia polietilenini Jurijaus siltnami savyb- visiskas atsparumas vjui ir sniegui steps slygomis. Siltnamiai primena kietai pripst ciuzin: visiskai nra jokio plvels plevsavimo ar judjimo. Visu siltnamio perimetru- ketvircio plytos storio sienos. Pomidor daigai, esantys prie j, greitai jas perauga, ir nekencia nuo sviesos trkumo. O tokios sienos puikiai saugo nuo vjo ir silumos nuostoli. Jurijus naudoja ypatingai stipri plvel, pagamint Desnogorske- ji tarnauja 5-6 metus. Dengiama labai greitai. Plvels plotis- 6 metrai, o siltnamio plotis - 5,8 metro. Plvels juostos paprasciausiai uzmetamos ant virsaus, isilgai, ir pritvirtinamos tik pagal perimetr. Stogo gegnspaprastas strypas arba puss colio vamzdelis- tankios, kas 60cm. Plvel ,,prisiuvama" prie karkaso slapiomis kaproninmis virvelmis. Isdziuv jos tempia plvel- joks vjas nepajgs pajudinti tokio stogo. Uzjus karsciams, plvel aptaskoma paprastu molio skiediniu: ir pigu, ir nuplauti lengva. Saltu metu po stogu uzmetamas antras plvels sluoksnis- ,,lubos". Jis dedamas ant apacioje taisyt virb ir tvirtinamas segtukais. ,,Lubos" gerai saugo silum ir sumazina kondensato kiek. Lietaus vanduo nuteka lataku. Tik jis ir riboja siltnamio ilg.

Centrins ir sonins karkaso atramos- coliniai vamzdziai- stovi kas 1,5-2m. Neregt Kubanje 40cm sniego sluoksn siltnamiai puikiai atlaik, tik ploni strypai kai kur linko. Aisku: puss colio vamzdis stogui visiskai patikimas. Visa sonini sien virsutin dalis- orlaid. Stogas beveik plokscias ir ,,bortai" sudaro puikias slygas ventiliacijai. Ventiliacija reguliuojama labai gudriai- per kelet sekundzi. Plvel laisvai slysta tarp dviej virvi. Apacioje j lydytas senas laidas- dl svorio. Norint pakelti plvel, reikia perkelti virve aukstyn segtuk. Uzdaryti dar paprasciau: nuimi segtuk, ir plvel krenta pati. Labai svarbu, kad augalai stovt tiesiai- dvigubai lengviau prizirti! Ir stai ,,smulkmena"protingas kabliukas. Uzsukai por kart, ir krmas stovi kaip kareivis. Per desimt met Jurijus apie siltnaminius pomidorus suzinojo beveik visk. Pavyzdziui, issiaiskino: dirvoje siluma reikalingesn negu ore- ir reng paprast dirvos sildymo sistem. Dar aptiko, kad siltnamio aukstis turi didel tak derliui! Ir jo siltnamiai tapo aukstesni. Pradjo mulciuoti dirv- ir visiskai pradingo piktzols, sumazjo vandens snaudos laistymui, o derlius padidjo. Jo pomidorai dera nuo balandzio iki gruodzio be joki chemini priemoni. O meistro galvoje- nauji sumanymai. Palengvinti tris ir padidinti derli- pats domiausias darbas, ir jis niekada nesibaigia.

A.V.IVANOVO VEGETARIUMASJAU NE PAPRASTAS SILTNAMIS!

Norint skristi, nebtina nugalti pasaulio trauk!

Dar 6-ojo desimtmecio pradzioje fizikos mokytojas is Kijevo, Aleksandras Vasiljevicius Ivanovas, sukr pirmj savo vegetarium. 7-ojo desimtmecio pabaigoje jam pavyko j uzpatentuoti. Per t laik vegetariumas buvo istyrintas, autorius gavo krv apdovanojim, Ukrainos valdzia palaik iniciatyv- daugiausia zodziais. 1971m Ivanovo neliko. 1996m Kijeve mazu tirazu buvo isleista neprasta knyga: A.A.Ivanko, A.P.Kalinicenko, N.A.Smat ,,Sauls vegetarijus". Tai vegetarium veikimo patirtis su smulkiais rengimo ir darbo aprasymais, statybos brziniais ir projektais. Mano geras pazstamas, Olegas Jancevskis, padovanojo man sios knygos egzempliori. Papasakosiu, kas joje svarbiausia. Vienas is knygos bendraautori, Aleksandras Aleksandrovicius Ivanko, maloniai leido naudoti sios knygos piesinlius. Tradicinis siltnamis turi tris pagrindines problemas: 1.Saulei esant zemai(pavasar, ruden, ryte ir vakare), siltnam patenka vos 20-30% sauls energijos; 2.Dideli silumos nuostoliai per dang ir negaljimas jos issaugoti siltnamio viduje slygoja didelius dienos ir nakties temperatr skirtumus; 3.Tiesiogin ventiliacija, neisvengiama vasar, pasalina vis anglies dvidegin(pagrindin augal maist!), dal azoto ir vis augal lap isgarint drgm. Taip atsiranda nuolatinis laistymo ir trsimo poreikis. Vegetariumas is karto issprendzia visas sias problemas.

1 problema. Vegetariumas statomas ant natralaus ar dirbtinio, pietinio arba pietrytinio 15-20° problema slaito. Tai visiskai realu, kai matmenys 4x5m. Stogas plokscias- stiklas, o dar geriau polikarbonatas(stai cia jis tikrai nepakeiciamas!). Rezultatas: sauls spinduliai krenta statmenai, ir beveik neatsispindi. Autori duomenimis, palyginus su prastais arkiniais siltnamiais, sauls energijos gavimas padidja 4-5 kartus, o ryte, vakare ir ziem- 18-21 kart. Bet ir tai ne viskas. Uzpakalin siena- kapitalin. Paprastai tai namo ar kinio pastato siena. Ji nubalinta, o idealiu atveju veidrodin(isklijuota folija). Kai saul zemai- ji atspindi spindulius ir padvigubina j kritim dirv. Pats 15° nuolydis Kijevo platumoje padidina spinduli sisavinim ziemos metu 32%. O dar plokscias stogas ir ekranas. Kuo zemiau saul, tuo didesnis efektas. Saulei svieciant 20° kampu, sugeriama dvigubai daugiau energijos, 10°- trigubai, 5°- keturgubai. Jei siltnamio nuolydis 25°, sauls energijos sugrimas padids atitinkamai 2,5-4-6 kartus. 2 ir 3 problemos issprendziamos vienu puikiu isradimu- uzdaru oro ir silumos apykaitos ciklu. Po zeme, 30-35cm gylyje, 55-60cm vienas nuo kito, per vis siltnamio ilg, yra plastikiniai ar asbocementiniai vamzdziai. J apatiniai galai isvesti pavirsi ir pridengti tinkleliu(nuo siuksli). Virsutiniai(siauriniai) galai sujungti vienu kolektoriumi. Is kolektoriaus eina vertikalus vamzdis, statmuo, esantis kapitalinje sienoje. Jis iseina ant stogo, bet ne tiesiai, o per reguliavimo kamer. Kamera susisiekia su siltnamiu mazdaug 1,5m aukstyje. Is apacios ir virsaus ji atskirta sklendmis, o isjime siltnam- ventiliatorius. Buitinis istraukiamasis 15-20W galingumo ventiliatorius normaliai aptarnauja 3-4 70-100mm diametro vamzdzius. Jei vamzdzi daugiau, daromi papildomi statmenys su ventiliatoriais.

Sault dien, netgi ziem, kai lauke -10°C, vegetariumo viduje +30...+35°C. Virsutin kameros sklend uzdaryta. Ventiliatorius traukia or vamzdziais is apacios virs. Oras atiduoda silum dirvai. Atvss oras patenka atgal siltnam ir vl syla. Per dien dirva syla iki 30°C ir daugiau- VISA DIRVA tampa silumos akumuliatoriumi. Jos issaugojama tiek, kad uztenka beveik visai nakciai. Nakt ventiliatorius tsia darb, tiekdamas silum jau is dirvos or.

Paskutiniuosius du desimtmecius si sistema placiai naudojama Europoje, ypac Skandinavijoje. Ten siltas oras pumpuojamas ir dirv, ir akmenines grindis, ir basein viduje esancius kolektorius, ir netgi salia esanci kambari sienas. Taip, be jokio sildymo, kai dien -10°C, o nakt -15°C, vegetariume palaikoma temperatra: sildymo dien +18°C, nakt +12°C. Svarbiausia- hermetiska danga. Palyginimui, paprastame siltnamyje tuo pat metu: nuo 9.00 iki 20.00- virs 10°C, nuo 12.00 iki 16.00- virs 30°C, o nakt, nuo 23.00 iki 7.00- apie nul ir maziau. Be automatins reguliavimo sistemos normali temperatra siltnamyje bna vos ketvirt paros! Esant stipriems salciams, kamer statomas paprastas sildytuvas, ir siltnam puciamas siltas oras. Mint matmen siltnamiui pakanka 1-1,2kW galingumo sildytuvo. Bet toki nakt bna nedaug, o ir darzoves ziem geriau auginti tokias, kurioms nereikia sildymo. Pavasar(ir netgi nekarst vasar) tas pats ventiliatorius, veikiantis tuo paciu rezimu, gelbsti siltnam nuo perkaitimo. Dirvoje kaupiama jau ne siluma, o vsa. Dien syla ir atiduoda savo vs atvsusi per nakt dirva, o nakt- vsus oras. O juk dirvos sildymas- pats stipriausias augal vystymosi stimuliatorius. Kai dirvos temperatra +32°C, pomidorai ir agurkai pradeda derti mnesiu anksciau ir duoda dvigubai didesn derli, o baklazanai- keturgubai didesn! derli Ir vis dlto, uzjus ilgiems vasaros karsciams, tenka silum salinti. Tuomet uzdaroma apatin kameros sklend, o virsutin atidaroma. Keiciasi ir ptimo kryptis: ventiliatorius traukia karst or is siltnamio lauk. Bet tuo metu prarandamas CO 2 ir drgm. Todl reikia kiek galima maziau naudotis ventiliacija. Geriau karsci metu uzmesti ant virsaus maskuojamj tinkl ar kit medziag. Labai efektyvu aptaskyti siltnam skystu moliu. Tuomet sugeriama kaip tik tiek, kiek reikia- apie 50% sauls spinduli. Matyt, temperatros palaikymo problem reikia sprsti kompleksiskai. Vasar ventiliatori galingumas turt bti daug didesnis. Isorins ventiliacijos rezimu ventiliatorius vis tiek salins is siltnamio anglies dvidegin, ir naudoti tam elektros energij neprotinga. Todl reikt vis dlto numatyti orlaides su protingais atidarytuvais. Ventiliatorius automatiskai jungia temperatros davikliai, ant stogo-pavs sudarantis tinklas, ir nuostoliai, patiriami dl ventiliacijos, bus minimals. 3 problema. Kai ventiliacija atidaryta, nepaisant prieziros ir laistymo, derlius sumazja 2-4 problema kartus, lyginant su galimu, tai yra, gaunamu vegetariume. Kodl? Cia yra du pagrindiniai momentai. Pirmas: anglies dvideginis. Suprasti tikrj jo vaidmen neseniai man padjo mokslininkas is Ufos O.V.Tarchanovas. Stai skaiciai. Sukurti normaliam darzovi derliui, reikalinga CO 2 koncentracijaiki 300kg hektare, o metro storio oro sluoksnyje- tik 6kg CO2. Tik 2%! Tai kaip auga augalai? Beveik vis reikaling anglies dvidegin suteikia skaidoma organika. Ir kuo jos daugiau, tuo didesnis derlius. Btent uzdaras oro apykaitos ciklas sukaupia vegetariume unikali anglies dvideginio mas, kuri mas ir atskleidzia vis augal produktyvumo potencial. Antra: dirvos ir oro drgm. Pavirsinis laistymas, netgi jei jis lasinis, turi aib trkum: dideli nuostoliai dl garavimo, dirvos vsinimas, pavirsinis sakn vystymasis, poveikis dirvos fizikiniams ir cheminiams procesams. Pozemini vamzdzi sistema- ,,atmosferins irigacijos" sistema. Tai kondensato surinktuvas! Praeidamas saltais vamzdziais, siltas oras atiduoda daug vandens- jis lieka kondensato pavidalu ant vamzdzi sieneli. O vamzdziai skylti: visoje ,,dugno" dalyje, kas 15-20cm, yra piestuko plocio skyls. Kad vanduo suspt susigerti, vamzdziai paguldyti ant nestoro keramzito ar skaldos sluoksnio. Vis dien, o vasar- vis pirmj dienos pus, lap ir dirvos isgarintas vanduo priverstinai grzinamas pozemin sistem, o ten nuteka angas. Siltu vandeniu drkinama silta dirva aplink sistem vamzdzius. Cia, siltoje ir drgnoje dirvoje, ir tarpsta saknys. Isorinis laistymas praktiskai nereikalingas. Vanduo visiskai neturi drusk, bet praturtintas yrancios organikos amoniaku. nereikalingas Organins-mineralins trsos terpiamos is anksto, ruosiant dirv, ir veikia palaipsniui. Drgms trkumo atvejui sumontuotas lasinis laistymas. Jis jungiamas tik tada, kai atidaryta ventiliacija. Salutinis efektas: siltnamyje oras visada drgnas. Tai dar vienas svarbus produktyvumo faktorius. Oro drgnumas labai sumazina vandens garinim per lapus, ir augalai, islaisvinti nuo nereikalingo darbo, dar pusantro karto padidina biomass sintez!

Kaip jau buvo sakyta, ventiliatorius sujungtas su temperatros davikliais ir automatiskai issijungia, jei temperatrinis rezimas siltnamyje artimas normai- kai oro ir pozemini vamzdzi temperatra suvienodja.

Vegetariumui galima panaudoti bet kok slait, nuo rytinio iki vakarinio, ir netgi kalvos virsn. Lysvs vegetariume daromos siauros- terasomis.

Augalai uzauga dideli, iki pat stogo, todl reikalingi pakankamai plats prajimai. Po stogu, virs lysvi, yra balkiai augalams priristi. Vegetariumas- kapitalinis, ilgalaikis statinys. Tai gyvenamojo namo, seiminink gyvenimo bdo dalis. Tai ne paprastas siltnamis, o heliotechnologijos- naujos racionalaus sauls energijos panaudojimo technologijos- pavyzdys. Kazkada as svajojau apie nam su pristatytu kapitaliniu siltnamiu. Dabar as zinau, kaip tai reikia daryti! 7-ojo desimtmecio pradzioje A.V.Ivanovas vegetariume augino citrinas, mandarinus ir ananasus. Is 17m2(nuo dviej 8-meci medzi) jis nuskyn 193kg citrin, o kitais metais- 216kg. Neskaitant cia pat surinkt ananas. Vegetariumo smatin vert buvo maziau nei 15 doleri uz kvadratin metr. 1963m 22 kvadratiniuose primityvaus vegetariumo metruose buvo isauginta 110 pomidor krm is labai prast daig. Derlius buvo po 12,5kg nuo krmo. Cia pat dar uzaugo 110 chrizantem. Neisleids n rublio apsildymui, Ivanovas pardav produkcijos uz 600 doleri. To vegetariumo smatin vert buvo apie 3 doleriai uz kvadratin metr. 1964-ieji, palyginimas su dvislaiciu siltnamiu. Pomidorai vegetariume sunoko 43 dienomis anksciau, per 92 dienas. Is to paties ploto vegetariume produkcijos gauta trigubai daugiau, o jos savikaina trigubai mazesn. Darbo reikjo dvigubai maziau, o plvels- 2,4 kartus maziau. Netgi be priverstinio silumos akumuliavimo dirvoje sistemos, vegetariumo efektas stebina specialistus. 1992m balandzio 21d primityviame vegetariume pasjo pomidorus. Geguzs 17d jie buvo 10cm aukscio, birzelio 7d- 40cm ir su desimcia zied, birzelio 21d- su pussimciu zied ir 6 sunokusiais vaisiais, ir iki liepos pabaigos turjo po 50-60 zied bei 35-45 vaisius.

Paprastai, augalai zydti vegetariume pradeda mnesiu anksciau negu siltnamiuose, o vaisiai sunoksta pusantro mnesio anksciau. Esant mazesniam nei -10°C salciui, jokios energijos, isskyrus sauls, nereikia. Islaidos eksploatacijai ir mikroklimato palaikymui- 60-90 kart mazesns negu paprastuose siltnamiuose. Nezirint kapitalins statybos, vegetariumas atsiperka jau per pirmuosius metus. Derliaus savikaina vegetariume daugiau kaip 10 kart mazesn, o produkcija daug sveikesn, negu pramoniniame siltnamyje. Aleksandras Vasiljevicius svajojo, kad vegetariumas bus prie kiekvieno namo, kad mes prijaukinsim Saul ir mums daugiau nereiks kuro bei pirktini darzovi. Bet tada tas nevyko. Valdzia nepalaik, stiklas ir metalas buvo brangs, o pinig buvo nedaug. Dabar- kitas reikalas. Valdzia niekuo dta, pinig daugelis turi pakankamai, stovi tuscios dideli nam sienos, ir yra kanalinis polikarbonatas! Na k, nejaugi per sunku jums, broliukai, priaugti iki vegetariumo?!

PROTING SKANDINAV PATIRTIS

Kai rankrastis buvo jau beveik baigtas, mano geras pazstamas is Ipatovo, Viktoras Sarapovas, atsiunt knyg: B.Erat ir D.Vulston ,,Siltnamis js name", isleist Maskvoje 1994m. Knyga pasirod stebuklinga. Tai detali vis siaurini siltnami statybos aspekt analiz, o pirmiausia- pristatyt prie namo ziemos sod pavidalu. Papasakosiu tai, kas pasirod domiausia. 1. Profesorius Rosi sukr siltnamio form, maksimaliai isnaudojanci spinduliavim, kai saul zemai. Nra rib zmogaus isradingumui! Pasirodo, atspindincius pavirsius galima naudoti ne tik viduje, bet ir isorje! Iseina ,,siltnamis-reflektorius". Snieguotuose rajonuose isorinio atspindincio pavirsiaus vaidmen atlieka sniegas. Pietieciai gali ir baltas plyteles pries siltnam sukloti. O vidiniai atspindintys pavirsiai- balti dazai arba veidrodin plvel. Ypac efektyvus toks siltnamis tada, kai jis ,,panardintas" name. Nustatyta- per plysius prarandama daug daugiau silumos negu per hermetisk viengub stikl. Viengubas stiklas turi vien trkum- ziem apledja nuo kondensato. Kuo mazesnis stiklo plotas, tuo mazesni silumos nuostoliai. Namo sienos sildo siltnam, suvienodindamos temperatr ir saugodamos nuo pavasario saln. Ziem, kad geriau kaupt silum, ,,reflektoriaus" siena ir grindys uzdengiamos juoda plvele, o vasar lieka baltos arba veidrodins. 2. Vietoje stoglangi pristatomuose siltnamiuose patogu naudoti istraukiamuosius vamzdziuskaminus. Kamino trauka priklauso nuo jo aukscio ir bna gana stipri! 20m 2 siltnamyje ketvircio kvadratinio metro skerspjvio kaminas kartu su pritemdymu yra efektyviau uz 140W galios ventiliatori! Kuo aukstesnis kaminas, tuo stipresn trauka. Kiekvienas kamino metras atitinka jo skerspjvio padidjim 12-15% arba temperatros sumazjim 1,5-2°C. Taigi, 7m aukscio ir puss kvadratinio metro skerspjvio ploto kaminas, be jokio ventiliatoriaus, per minut istrauks 45m3 oro, sumazindamas temperatr nuo 40 iki 30°C. 3. Ventiliatori mgjams pravers j galios zinojimas. Ji sutampa su oro srautu, isreikstu kubiniais metrais per sekund. Issiaiskinta: gera ventiliacija- kai visas siltnamio oras pasikeicia per vien minut. Priesingu atveju siluma nespja pasisalinti. Pateikiu empirin priklausomyb: Kamino diametras 100 125 160 200 250 315 400 Ventiliatoriaus galia, kW 0,014 = 14W 0,028 0,070 0,120 = 120W 0,260 0,550 1,2kW

Taip pat kamino aukstis labai padeda ventiliatoriui. 5. domus paskaiciavimas: 25-30m2 siltnamyje zmons praleidzia apie 700 valand per metus: 200- ilsisi, geria arbat, ir 500- dirba! Tai reiskia, kad kiekvien dien dirba 1-2 valandas. Na, bet tai zmons, kurie nemoka protingai tinginiauti. Mes tiesiog privalome pasiekti geresn rezultat. 150 valand darbui ir 550 arbatos grimui- stai cia jau msiskai!

* * * Na stai, jums beliko patikrinti vis gaut informacij ir pasistatyti proting siltnam, pridedant sav idj bei isradim. Teduoda jums Dievas kantrybs, ir kad derlius sunokt, nereikalaudamas js radikulito!

TSIAME BENDRAVIM

Bus sunku- siskit pinigus, padsim!

1. Pasinaudodamas situacija, pranesu vynuogi mgjams: knygoje ,,Protingas vynuogynas visiems", isleistoje 2005 metais, nurodyta apie du simtai Rusijos ir Ukrainos vynuogi augintoj adres- nuo Anapos iki Rygos, nuo Zaporozs iki Primors. Prasau visus kreiptis juos. 2. Savo tinklapyje www.kurdyumov.ru as skelbiu visk, k randu vertingo ir domaus apie proting agronomij, gamtin zemdirbyst ir gyvenimo skm. Ir visada- su autori ir meistr nuorodomis ir koordinatmis. Ten jau yra du efektyviai veikiancios nearimins laukininkysts technologijos pavyzdziai, netraukti knyg ,,Derlingumo menas", ir ,,Zemdirbysts ekonomika be iliuzij", atverianti akis pagrindin vis zems kio problem priezast. Yra domi atradim sodininkystje, istobulint agrotechnologij. Visi radiniai- tinklapyje. Visus kvieciu svecius! 3. Apie save. Dar neuzmirsau, kaip formuoti sodus, bet tuo uzsiimu vis reciau. Pagrindiniu darbu liko rasymas. Parasytos jau devynios knygos. Paskutinioji- ,,Protingos moligins kultros". Ant darbastalio- ,,Sodininko ispazintis". Ruosiuosi rasyti knyg ,,Gynyba vietoje kovos". Norisi isleisti seniai laukiam grazi knyg apie dizain. ,,Proting dekoratyvini sod" turtojai, atsiliepkitepadkite! Dabar labai daug vazinju po sal, renku duomenis naujoms knygoms, o po to visa tai paverciu btent knygomis. Tam tenka aukoti beveik visas jgas ir laik. Tikiuosi, kad darau tai, k moku ir privalau daryti. O su pastu jau nesusitvarkau- daznai tam tenka visi savaitgaliai. Todl atsiprasau ir nam adreso neskelbiu. Rasykit elektronin past: [email protected] arba skambinkit vakarais: (86166) 51-367. Matyt, neverta uzdavinti man daugybs klausim apie js asmeninio sklypo agronomij. Yra dvi priezastys: neakivaizdziai gero patarimo vis tiek neduosiu, o visk, k zinau, as jau paskelbiau knygose ir toliau skelbiu tinklapyje. Bet jeigu js pasigirsit kokiais nors ypatingais pasiekimais, skme, ismanymu, idja, atradimu, isradimu, informacija apie proting gyvenim Zemje, bsiu jums be galo Zemje dkingas! As toliau renku medziag ,,Didziajai protingos augalininkysts enciklopedijai". Ir svajoju kada nors apibendrinti vis proting pasaulio augalininkyst. Jeigu js turite savo original pozir, rasote straipsnius, su malonumu padiskutuosiu. Pasidalinsiu ir savo turima informacija, jeigu ji jums reikalinga. O jeigu js is tikrj turite k parodyti, tai ir atvaziuosiu! Ir js patirt aprasysiu knygose. Zodziu- tsiam bendravim!

Turinys

Apie si knyg Konstantinas Malysevskis: PROTINGAS SILTNAMIS Autoriaus zodis 1 SKYRIUS Ir siltnamis gali tapti protingu! Ar mums reikalingas siltnamis? Siltnami automatika Apie proting konstrukcij Kodl nesugyvena agurkai su pomidorais? Siltnamio orientavimas Durys ir orlaids Apie laistymo zal Savadarb lasin laistymo sistema Sauls baterijos siltnamiui Fizika darzininkams

Is kur atsiranda siluma? Silumos akumuliatoriai Kur dingsta siluma

Siltnamio ritualai Sveikas protas krskim js siltnamiui proto! Asmeninis pavyzdys!

Konstrukcija Vdinimas Laistymas Dirvozemis Chemija Moral

Protingi daigai konteineriuose

Lengvas gruntas? Lengva!

2 SKYRIUS Siltnamio dirvozemis- protingas ir kvailas Ms siltnami dirvozemiai Kas yra ,,gera zem"? Gamtin zemdirbyst Kaip as tapau ,,organininku" Kodl mes kasame? Patys sumaniausi darzininkai

Od sliekui Sliekiska istorija Naminiai sliekai

Desantas lysves

Patys maziausi dirvozemininkai- prisijaukinti mikrobai

Padk padjjams ismoningai!

3 SKYRIUS Mano patarimai jauniesiems siltnamininkams Siltnaminiai patarimai Is ko statyti siltnam?

Medis Metalas Plastikas

Stiklas ar plvel? Kanalinis polikarbonatas Dviguba plvel- dviguba apsauga Greitai, stipriai ir lengvai! Is kurios puss tvirtinti plvel? Orlaids, kurios patinka augalams Kaip pritvirtinti automatin vdintuv? Automat galima reguliuoti! Apsildymas- pigiai ir stropiai Pabaiga 4 SKYRIUS

NUO KURDIUMOVO: VAIRI SILTNAMI GUDRYBS

Amerikos fermeri patirtis Protingas ekosiltnamis Volodios Antropovo transjiniai siltnamiai Protingi Jurijaus Cikovo siltnamiai A.V.Ivanovo vegetariumas- jau ne paprastas siltnamis! Proting skandinav patirtis Tsiame bendravim

Is Rus kalbos vert: Saulius Jasionis Dailininkas Andrejus Andrejevas

www.sodyba.org

GYVENANTIEMS SODYBOJE arba SVAJOJANTIEMS APIE J

Information

65 pages

Find more like this

Report File (DMCA)

Our content is added by our users. We aim to remove reported files within 1 working day. Please use this link to notify us:

Report this file as copyright or inappropriate

251420


You might also be interested in

BETA