x

Read Kelioni atspindziai.doc text version

Erikas Laiconas

KELIONI ATSPINDZIAI

Islestakiai 2005

1

2

Turinys

Turinys.................................................................................................................................. 3 Pratarm................................................................................................................................ 7 Kelion Krym. 1967 (dienorastis).................................................................................... 9 Kelion Karelij. 1969 (spdziai).................................................................................. 11 Dviraci zygis Gardin. 1969 (spdziai).......................................................................... 12 Kelion Tian San. 1970 (dienorastis)............................................................................... 14 Pscij zygis Kryme. 1971 (spdziai).............................................................................. 16 Kaln ir zydinci sod kraste. 1971 (apybraiza)................................................................ 18 Kelion Turkmnij. 1971 (dienorastis)........................................................................... 22 Slidzi zygis Karpatuose. 1972 (spdziai)........................................................................ 28 Kaln zygis Centriniame Kaukaze. 1972 (dienorastis)...................................................... 29 Prie Elbruso. 1972 (apybraiza)........................................................................................... 32 Pscij zygis Latvijoje. 1972 (dienorastis)...................................................................... 35 Ekspedicija Kryme. 1973 (spdziai)................................................................................. 36 Ekspedicija Podolje. 1973 (spdziai).............................................................................. 38 Isvyka Birz karstin rajon. 1973 (spdziai)................................................................. 40 Kaln zygis Centriniame Kaukaze. 1973 (dienorastis)...................................................... 41 Isvyka Karvs duob. 1973 (spdziai)............................................................................ 46 Ekspedicija Podolje. 1976 (dienorastis)........................................................................... 47 Isvyka Anyksci rajon. 1977 (spdziai)........................................................................ 48 Isvyka Maskv. 1977 (spdziai)..................................................................................... 49 Isvyka Sambij. 1977 (dienorastis).................................................................................. 50 Isvyka Molt rajon. 1977 (spdziai)........................................................................... 51 Atostogos Lietuvoje. 1977 (dienorastis)............................................................................ 52 Ekspedicija Pinegoje. 1978 (dienorastis)........................................................................... 54 Isvyka Birz karstin rajon. 1978 (spdziai)................................................................. 57 Stovykla Vakar Kaukaze. 1978 (dienorastis)................................................................... 58 Isvyka po zeme. 1978 (pranesimas)................................................................................... 62 Trys kaunieci speleolog savaits. 1978 (reportazas)...................................................... 62 Kristoliniais pozemi labirintais. 1978 (apybraiza)........................................................... 63 Speleozygis Kryme. 1978 (dienorastis)............................................................................. 65 Nuostabioji pozemi harmonija. 1979 (reportazas)........................................................... 67 Urv pasaulis. 1979 (mokslo pop. str.).............................................................................. 68 "Omegos" siokiadieniai. 1979 (reportazas)...................................................................... 72 Speleolog seminaras. 1979 (reportazas)......................................................................... 73 Paskutinis lauzas. 1979 (apybraiza).................................................................................. 74 Susitiko speleologai. 1979 (reportazas)............................................................................ 77 Pozeminio krioklio muzika. 1979 (apybraiza).................................................................. 78 Zems gelmse. 1979 (apybraiza)...................................................................................... 80 Pranesimas. 1979................................................................................................................ 87 Kas dirba salia? 1980 (reportazas)..................................................................................... 91 Pozeminiai marsrutai. 1980 (reportazas)............................................................................ 93 Ms speleologai Kaukaze. 1980 (reportazas)................................................................... 94 Miesto speleolog sskrydis. 1980 (reportazas)................................................................. 95 Informacija. 1980................................................................................................................ 96 Pozemi sturmas. 1980 (reportazas)................................................................................... 97 Uralo urvuose. 1980 (reportazas)....................................................................................... 98 Legend takais. 1981 (reportazas)...................................................................................... 99 Speleologai rinkosi Virsuzigly. 1981 (reportazas)............................................................. 100 3

Speleoekspedicija "Kyrktau-81" praraj Kijevskaj ("KiLSI"). 1981 (dienorastis)....... Devynios paros po zeme. 1981 (reportazas)...................................................................... - . 1981 (reportazas)....................................... Egzamin laik speleologai. 1982 (reportazas)................................................................. Trisdesimt trij valand sturmas. 1982 (reportazas)......................................................... Ekspedicija "Karabi-82". 1982 (reportazas)...................................................................... Karabis. 1982 (apybraiza)................................................................................................. . 1982 (reportazas)..................................................... Speleoekspedicija "-83" praraj Snieznaj. 1983 (dienorastis).............................. Atostogos po zeme. 1983 (reportazas).............................................................................. Speleologija. 1983 (moksl. str. kartu su V. Narbutu)........................................................ Urvas. 1983 (moksl. str.)................................................................................................... c . 1983 (reportazas)............................................................................. . 1983 (reportazas)....................................................... Ekspedicija "Alekas-83". 1983 (dienorastis).................................................................... Seminaras "-83". 1983 (dienorastis)......................................................................... Anotacija speleo foto parodai. 1984.................................................................................. Gyvenimas po zeme. 1984 (reportazas)............................................................................ Vizito en la kaverna mondo. 1984 (paskaita).................................................................... Ne vien dziaugsmas, bet ir rpesciai. 1984 (reportazas)................................................... Kelion Bulgarij. 1984 (dienorastis)............................................................................. Speleoekspedicija "DT-84" praraj Napr. 1984 (dienorastis)....................................... Taip, kaip po zeme. 1984 (reportazas).............................................................................. Karvs duob. 1985 (moksl. str.)...................................................................................... Optimist urvas. 1985 (moksl. str.)................................................................................... Sniego praraja. 1985 (moksl. str.)..................................................................................... Speleologija Lietuvoje. 1985 (reportazas)........................................................................ ­ . . 1985 (apybraiza)... Festivalis Leningrade. 1985 (reportazas).......................................................................... Speleologio en Litovio. 1985 (reportazas)........................................................................ VTP (speleo) seminaras. 1985 (dienorastis)..................................................................... . 1985 (informacija)............................................ . 1985 (apybraiza)............................................................................... . 1985 (apybraiza)................................................................ «». 1985 (apybraiza).................................................................. Karvs duob. 1986 (moksl. str.)...................................................................................... Speleologija. 1986 (informacija)...................................................................................... Zvilgsnis pozemio karalyst. 1986 (reportazas)............................................................. : «» «». 1986 (reportazas)........................... Anotacija speleologinei ekspozicijai. 1986....................................................................... Ekspedicija "Tadzikija-86". 1986 (dienorastis)................................................................ Zems gelmse. 1986 (reportazas).................................................................................... Visas gyvenimas po zeme. 1987 (nekrologas).................................................................. Tibirano urve. Priesistorinis arklys. 1988 (vertimas)........................................................ Zmons ir urvai. 1988 (reportazas)................................................................................... Podziemne esperanto. 1988 (reportazas).......................................................................... Speleologists ­ esperantists. 1988 (reportazas)................................................................ . 1988 (pranesimas)................................ 10 jaroj de Litova speleologio. 1988 (reportazas)............................................................ Soveta speleologia movado. 1988 (paskaita)................................................................... ,,Taternik`ui". 1988 (reportazas)....................................................................................... Podzemn esperanto. 1989 (reportazas)........................................................................... 4

101 114 115 116 117 118 119 122 123 147 149 150 151 152 153 158 161 162 163 165 166 182 188 189 190 191 192 195 204 206 207 209 211 215 221 226 227 228 229 231 233 236 237 239 241 243 244 245 246 248 252 253

Kelion Belgij. 1990 (dienorastis)................................................................................. 254 Kelion po Ryt Baltijos salis. 1991 (kelions turinys).................................................... 256 Speleolog kongresas. 1993 (televizijos pranesimas)....................................................... 258 Kelion Kinij. 1993 (dienorastis).................................................................................. 259 *. 1993 (pranesimas)......................................................................................................... 261 *. 1993 (televizijos pranesimas)........................................................................................ 262 Edouard-Alfred Martel (1859-1938). 1993 (pranesimas)................................................. 263 Cerskis ir urvai. 1995 (mokslo pop. str.).......................................................................... 265 UIS ­ Tarptautin speleologijos sjunga. 1995 (mokslo pop. str.)................................... 269 Litovoj en Transilvanio. 1996 (reportazas)....................................................................... 271 Bedugni sauksmas. 1996 (scenarijus).............................................................................. 273 Lithuanie. Lietuva. Gypse. 1997 (moksl. str.)................................................................... 278 Paleontological discoveries in caves of Siberia by Y. Cherskis. 1997 (moksl. str.)......... 279 Valkatos uzrasai (Kelion Sveicarij). 1997 (dienorastis).............................................. 282 Speleoturizmas (Kelions po zeme). 1998 (informacija).................................................. 288 Speleologija. 1998 (mokslo pop. str.)................................................................................ 291 Bedugni sauksmas. 1998 (straipsnis)............................................................................... 297 Lithuania. 1998 (moksl. str. kartu su D. H. Pauza)............................................................ 299 Speleologija. 1999 (informacija)....................................................................................... 301 Termos. 1999 (apybraiza).................................................................................................. 303 Pozemin Europa. 1999 (apybraiza).................................................................................. 309 Zems gelmse. (Is ekspedicijos dienorascio...) 1999 (apybraiza).................................... 314 Sifono spstuose. 1999 (straipsnis).................................................................................... 322 Plitvicos ezerai. 2000 (apybraiza)...................................................................................... 324 Uzdraustasis miestas. 2001 (apybraiza)............................................................................. 328 Chodza Muminas. 2002 (apybraiza).................................................................................. 331 Kalnai. 2002 (tema)............................................................................................................ 336 Vikingai. 2002 (tema)........................................................................................................ 346 Urv menas. 2002 (tema)................................................................................................... 352 Karali ezeras. 2002 (apybraiza)........................................................................................ 359 Dubrovnikas. 2002 (apybraiza).......................................................................................... 362 Hevizas sildo ir vidurziem. 2003 (apybraiza)................................................................... 366 8 naktys Makarskoje. 2003 (apybraiza)............................................................................. 367 Splitas. 2004 (apybraiza)................................................................................................... 376 Velebitas (Vienisiaus klajons Brundo palikuoni pdomis). 2004 (apybraiza)............... 380 Karstas. 2004 (informacija)................................................................................................ 385 Johanas Vainhardas Valvasoras. 2004 (informacija)......................................................... 387 E. Rakovica ir urvai. 2005 (mokslo pop. str.).................................................................... 388

5

6

Pratarm

Js atsivertte knyg, kurioje is dalies atsispindi mano kelions, deja ne visos. As pradjau keliauti gana vlai ­ bdamas net 15 met. 1965 met Karaliaucius (Rusija) man ir dabar dar stovi akyse. Kalnus pirm kart isvydau 1967 metais Kryme (Ukraina), bet savarankiskai pakopinti teko tik 1970 metais Tian Sanyje (Kirgizija). Nors pirm kart pozemin patekau 1967 08 08 Odesos katakombose (Ukraina), taciau didziausi savo gyvenime sukrtim patyriau po 4 met Kryme, kai 1971 05 03 pirm kart prasiskverbiau tikr karstin urv ­ Kizil-Kob. Turbt kizil-kobieci genties zyniai, gyven cia pries 2500 met, uzkrt mane urviniu virusu, kuris stai jau 35 metus grauzia vis mano laisvalaik ir kuris vercia mane nuolat keliauti. Tais paciais, 1971-ais, isdrsau paskelbti savo pirmj kelioni apybraiz, nors kai k uzsirasinti pratau jau nuo 1967 met. Apskritai iki tol bet kokie literatriniai veiksmai man bdavo didel kancia. Tuo tarpu skaityti labai mgau. Net pirmoji pazintis su urvais vyko gerokai anksciau ­ gilioje vaikystje tarp knyg. Kaip siandien prisimenu tv man kelet kart skaityt, o vliau ir paties perskaityt (is viso net 5 kartus!) Z. Verno ,,Paslaptingj sal"1, kurioje pati paslaptingiausia vieta, be abejo, buvo urvo aprasymas. Po to sek N. Kasters ,,Desimt met po zeme"2, Z. I. Kusto ir F. Diumos ,,Tylos pasaulyje"3, T. Hejerdalo ,,AkuAku"4, Dz. Dagano ,,Zmogus skverbiasi gelmes"5 ir J. Skliutausko ,,Ereli ola" (1971). Apzvelgus mano uzrasus bei dienorascius, nesunku suskaiciuoti, kad per 55 metus as praleidau 7,5 met ne Lietuvoje. Atmetus 2 metus, pragyventus uz Poliarinio rato, iseina, kad 5,5 met as keliavau. Per tuos metus atlikau per 170 kelioni ir aplankiau 38 Europos ir Azijos valstybes. Daugiau nei pus bendro atstumo nuvaziuota autotransportu, beveik tiek pat ­ lktuvais ir traukiniais, tik apie 7 000 km laivais ir vos per 2 000 km nujau psciomis. Matuojant pusiaujais, paaiskjo, kad 2005 met vasar as net 15- kart slyginai apsukau Zems rutul! Neketinantiems skaiciuoti galiu pasakyti, kad is viso per 40 met sukoriau 635 000 km. Kart pradjus rasyti, ilgainiui darsi vis sunkiau sustoti. Esminis stimulas, verts ir dabar tebevercis mane uzsiiminti literatrine veikla, yra spausdintos medziagos apie urvus ir karst stygius lietuvi kalba. Nesugebdamas, o gal laiko neturdamas, parasyti k nors stambesn, apsiribojau trumpais ,,krinliais". Geriausiai seksi rasyti dienorascius, bet daugiausiai dziaugsmo patirdavau, parass apybraiz, ypac jei j dar ir atspausdindavo. Mgstu tvark, nors ne visada sugebu j pasiekti. Gyvenimas vienkiemio slygomis atvr galimyb tvarkyti savo archyv. Taigi sukriau kelet knygeli: · LAICON GENTIES GENEALOGIJA. 2001. · LAICON GIMINS GENEALOGIJA. 2002. · LIETUVOS SPELEOLOGIJOS ISTORIJA. 2003. · LIETUVISKI-KROATISKI PASIKALBJIMAI ir TRUMPAS KROAT-LIETUVI KALB ZODYNLIS. 2003 · BALKAN NUOTRUPOS. 2004. · EUROPOS PASLAPTYS. 2004. · KELIONI ATSPINDZIAI. 2005.

1 2

,,Paslaptingoji sala" lietuviskai buvo isleista 1938, 1959 ir 1982 m. ,,Desimt met po zeme" lietuviskai buvo isleista 1958 m. 3 ,,Tylos pasaulyje" lietuviskai buvo isleista 1958 m. Joje yra skyrius ,,Su akvalangu po zeme" (70-87 pasl.). 4 ,,Aku-Aku" lietuviskai buvo isleista 1963 m. Jos keliuose skyriuose rasoma apie Velyk salos urvus. 5 ,,Zmogus skverbiasi gelmes" lietuviskai buvo isleista 1967 m. Joje yra skyrius ,,Dvidesimt tkstanci met oloje" (230-248 psl.).

7

Pastaroji isjo storiausia. Kad ateityje mano bibliografams nereikt vargintis, as j sudjau visus savo rankrascius, dienorascius, pranesimus, informacijas, mokslinius ir mokslo populiarinimo straipsnius bei apybraizas. Is viso cia js rasite 137 mano krinius, parasytus per 39 metus. Aiskumo sumetimais, as turinyje pabraukiau viena linija visus spaudoje paskelbtus darbus. Dviguba linija as pabraukiau tas publikacijas, kurios, mano nuomone, yra vertingesns uz kitas. Jei neturite laiko, skaitykite tik pastarsias. Sis mano publicistikos rinkinys yra tarytum dviej ankstesni mano knyg papildinys. Tiek Laicon genties genealogijos III dalyje (Erikas Laiconas. 50 gyvenimo ir veiklos met), tiek ir Lietuvos speleologijos istorijoje as anksciau isdsciau tik grynus faktus, vengdamas bet koki komentar ar savo pozirio pateikimo. Tuo tarpu Kelioni atspindziuose js gal bt rasite tai, kas ankstesnse knygose liko tarp eiluci. Neskaitykite visko is eils ­ kai kas yra vertinga nebent man paciam. Taciau, stengdamasis bti chronologiskai ir istoriskai teisingas, nedrsau, k nors praleisti. Beje, nei sioje knygoje, nei kitose anksciau isvardintose, js nerasite 3 mano, dar nebaigt, darb: · ,,V.......... ....A" ­ knyga apie urvus ir j tyrintojus. · ,,Urv kelioni" terminai (~200 zodzi) KKA parengtame Sporto termin zodyne. Projekto pradzia ­ 2002; planuojama pabaiga ­ 2006. · ~150 speleologini straipsni paketas MELI leidziamoje Visuotinje lietuvi enciklopedijoje. Projekto pradzia ­ 1998; planuojama pabaiga ­ 2011. Kai sie projektai bus baigti, vartotojai isvys juos nedelsiant. Tikiuosi, kad si mano knyga bus domi ir naudinga visiems: veteranams ji primins buvusias keliones urvus, o jaunajai speleolog kartai bent kiek placiau pravers istorijos uzskland ir tuo bdu pasitarnaus tolesnei speleologijos pltrai Lietuvoje. Autorius

8

Kelion Krym

1967

DIENORASTIS Liepos 29. 21:24 val. as mazdaug 10 zmoni grups sudtyje isvykstu traukiniu is Kauno Vilni (104 km). 23:54 val. isvykstame traukiniu Simferopol (1746 km). Liepos 31. 11:00 val. atvykstame Simferopol. Kelion truko 35 valandas. Pasivaikscioj centrinmis Simferopolio gatvmis ir aplank turg, 13:00 val. autobusu isvaziuojame Bachcisaraj (30 km). Po keli valand, apzirj Bachcisarajaus chano rm muziej, autobusu tsiame kelion iki Sevastopolio (45 km). Apsigyvename prie autobus stoties esancioje mokykloje. Rugpjcio 1. Apzirinjame Sevastopol. Aplankome panoram "Sevastopolio gynyba (1884-88)", dioram, pabuvojame ant Malachovo piliakalnio ir Sapuno kalno, lankoje stebime karinius povandeninius laivus. Apzirinjame prieplauk "Barskaja pristanj" ir prie jos esant didel jr akvarium, kuriame ziemos metu laikomi banginiai ir kitos stambios zuvys. Rugpjcio 2. Anksti ryt autobusu isvykstame nuo 1827 m. atkasinjam senovs graik miest Chersones. Apzirime muziej ir miesto griuvsius. Apie 12:00 val. sugrztame Sevastopol ir tuoj pat isvykstame autobusu Jalt (85 km). Kelias nepakartojamai spdingas (ypatingai ties perja "Baidarskije vorota"). Per pietus pasiekiame Jalt, vien is graziausi kurort Krymo pakrantje. Miestas sikrs puikioje vietoje. Is siaurs ir vakar j uzstoja auksti (daugiau kaip 1000 m) kalnai, o is ryt bei piet ­ Juodoji jra. Oras labai permainingas. Rugpjcio 3. Nuvykstame Cechovo gyvenviet, kur puikioje vietoje stovi memorialinis Cechovo namas ir jo paties sodintas sodas. Rugpjcio 4. Autobusu isvykstame NVBS (Nikitos valstybin botanikos sod), kuriame auga augalai ir medziai is vairiausi pasaulio sali ir klimatini zon. Botanikos sodo teritorijoje ­ baseinas, apgyvendintas kinietiskomis aukso zuvelmis. Is NVBS kateriu isplaukiame, sustodami Jaltoje, "Lastockino gniezdo" prie Ai-Todoro iskysulio. "Lastockino gniezdo" pilis stovi ant 80 metr aukscio uolos krasto ir yra gana apgailtiname stovyje. Po trumpos ekskursijos kateriu isplaukiame Mischor papietauti. Pavalg plaukiame toliau Alupk, kur tikims apzirti rmus, statytus angl architekto gotikos stiliumi su stipria musulmoniskj ryt taka. Taciau yra penktadienis ir vid mes nepatenkame ­ iseigin. Is Alupkos plaukiame atgal Jalt. Pakeliui matome vis eil sanatorij, lyno keli, domius medinius laiptus stat jros krant ir daug kit domi dalyk. Rugpjcio 5. Isvyka kalnus. Pakeliui aplank pasak park, sukurt trij zmoni rankomis, pasiekiame auksciausi Krymo kriokl (100 m aukscio) Ucan-Su. Puikiai praleid laik, pasimaud po lediniu Ucan-Su vandeniu, prisivalg saslyk, vlai vakare grztame Jalt. Rugpjcio 6. Sekmadienis. 6:00 val. ryto atvykstame uosto kas pirkti bilietus Odes laivu "Ukraina". Taciau kasoje biliet gauti nepavyksta; vis dlto su uosto virsininko pagalba juos sigyjame. 11:00 val. isplaukiame. Pakeliui sustojame Sevastopolyje, nakt ­ Eupatorijoje. Rugpjcio 7. 7:00 val. atvykstame Odes (420 km). Kelion truko 21 valand. Pilno reiso trukm 3 dienos (nuo Batumio iki Odesos). Odesoje praleidziame 3 dienas, kuri metu apzirime miest, nuvaziuojame uzmiestyje esancias garsisias Odesos katakombas, iskastas, eksploatuojant statybin medziag, ir pasitarnavusias partizanams Didziojo tvyns karo metais.

9

Rugpjcio 10. 10:30 val. traukiniu isvykstame namus marsrutu Odesa-KijevasBaranoviciai-Vilnius (1387 km). Rugpjcio 11. 13:19 val. atvykstame Vilni, is kur uz pusvalandzio isvaziuojame Kaun (104 km). Kelion truko 13 dien. Nuvaziuota 3.981 km.

10

Kelion Karelij

1969

SPDZIAI Liepos 2 dien as su grupe (viso 24 vyrai) per Vilni isvykome Karelij SSO (Student statybinio brio) teismis dirbti prie misko darb. Pavaziav apsigyvenome Medvezjegorsko rajone. Gyvenome vieno kambario su virtuve butuose mediniame name Velikaja Guba gyvenvietje ant Segozero ezero kranto prie Velikaja Guba lankos. Ezeras ­ trecias pagal dyd Karelijoje, po Ladogos ir Onegos ezer. Gyvenviet issidsciusi puikioje vietoje; is vis pusi apsupta taigos, kuri betarpiskai susimaisiusi su gyvenviets pakrasci namukais. Velikaja Guba gyvenviet su isoriniu pasauliu jungia 15 km gruntinis kelias Masielskaja gyvenviet, kuri yra prie gelezinkelio. Masielskaja yra vidutinio stambumo misko paskirstymo baz, kurioje mes 2 mnesius dirbome krovjais. Misko medziaga, plukdoma siaurs-vakar Segozero intakais, o vliau paciu ezeru Velikaja Gub, toliau miskaveziais vezama Masielskaj, kur kraunama vagonus. Baz pagrinde aprpina Lietuvos medzio apdirbimo pramon. Dienos norma mums, krovjams, buvo 2 vagonai 6 zmonms (4 krovjai, autokrano vairuotojas ir normuotoja), kas atitinka 9 darbo valandas, neskaitant piet pertraukos. Taciau mes, prat prie sio neprasto mums darbo, dienos norm vykdydavome per 5 val. (tuo paciu dar spdavome ir papietauti). Nezirint sunkaus darbo, uzdirbdavome nedaug: mnesinis atlyginimas svyruodavo nuo 130,- rub. iki 150,- rub. Darbo slygas apsunkindavo tai, kad vis rugpjcio mnes daznai ir gausiai lijo (kartais po 5 dienas nesustojant), o dienos tapo gana trumpos ir tamsios. Liepos mnes, kai dar oras laiksi geras ir saultas, kai dar buvo "baltosios naktys", turjome kit, ne maziau nemalon reiskin ­ tai uodai ir "gnusas" (vairs masaliukai ir musels), kurie mus persekiodavo debesimis tiek darbe, tiek ir poilsio dien isvykose po taig bei ezeru. Laisvu nuo darbo laiku tenkindavoms vairiomis isvykomis. Teko kelet kart nuvaziuoti rajono centr Medvezjegorsk (suomiskai Karhumaki), o taip pat vien kart prekiniais traukiniais Belomorsk, kur apzirjome paskutinj Baltijos-Baltosios jr kanalo sliuz, o taip pat grozjoms Baltja jra. Siaip iseigins dienos prabgdavo Segozero ezero salose arba zygeliuose po aplinkin taig. Ypac simintina viena isvyka Marmuro sal, kurioje radome tarp uol paslpt didel kazkokio paukscio kiausin. Zygel uzbaigme Lapi lankoje, kurios apylinkje radome nepaprastai gaus mlyni ir kit uog derli. Nepaprastai grazi, zmogaus rank beveik neliesta gamta paliko ger atsiminim. Grztant ezeru gyvenviet, is tolo pastebjome didelius juod dm kamuolius, kylancius is taigos, o taip pat retus, bet galingus sprogimus. Pasirod, kad deg taiga (priezastis liko neaiski). Sproginjo nuo karo lik minos, galyb sen sovini, kuri cia po karo niekas neisminavo ir neisrankiojo. Gyvenviets apylinkse mes aptikome daug zmoni kaul, beveik sveik kaukoli, aprangos skiauci, rusisk salm (reciau vokisk), sovini ir t.t. Pagal vietini zmoni pasakojimus ezere galima zirti dugne gulint tank bei lavonus. Tokiu ritmu prajo 2 mnesiai ir teko palikti s, piln kontrast, krast. Vakare isvaziavs traukiniu is Masielskajos, anksti ryt, apie 6:00 val. jau buvau Petrozavodske (suomiskai Petroskoi). Iki piet paslankiojs po miest, vis dlto nutariau vaziuoti toliau, nes nenutrkstantis ir vis stiprjantis lietus nekl man noro vykti Kiz sal. Taigi isvykau toliau; ir, kitos dienos vakare persds Volchove, pasiekiau Leningrad, kuriame praleidau 2 dienas, kiekvien nakt miegodamas gelezinkelio stotyje. Aplankiau Ermitaz ir vis eil kit miesto zymybi. Rugpjcio 28 as pagaliau pasiekiau Kaun, kisenje tebeturdamas tik 100,rubli. Traukiniais nuvaziuota 2323 km. 11

Dviraci zygis Gardin

1969

SPDZIAI

Rugsjo 12. Isvaziavome 18:00 val. nuo Kauno gelezinkelio tilto. Pradjus temti pasiekme Prienus. Kadangi pro Balbierisk kelias geresnis ir trumpesnis, mes juo ir pasukome. Alyt pasiekme 23:00 val. Mieste pasklydome, negaldami rasti is jo isvaziavimo. Beieskant kelio, aptrjome avarij. Pamat vienis praeiv, mes nusprendme, kad vienas is ms turi sustoti ir paklausti kelio. Taciau tik mano dviratis buvo su stabdziais. As staigiai pasukau kairn ir taip pat staigiai sustabdziau. Is paskos vaziavs Donatas Samnas nespjo sustabdyti ir priekiniu ratu sirz mano uzpakalin rat, o savo dantimis ­ mano galv. Mano dvirat prie Alytaus restorano remontavome apie 2,5 val. Pagaliau rugpjcio 13 apie 2:00 val., padedant milicijai, radome plent. Oras buvo puikus ir mes galjome vaziuoti vis nakt. Taciau mes turjome blog apsvietim. Tik as teturjau prie dviracio pritaisyt zibint, o Petras Turauskas ­ rankin prozektori. Taigi dl blogo matomumo greitis buvo gana mazas. Pagaliau apie 4:30 val. (sestadien) pasiekme Nemuno girininkij. Pagal anksciau matyt plan pradjome tamsoje ieskoti ms draugo Tado Lukoseviciaus nam, kuriuos suradome labai sunkiai tik 6:00 val. ryto. Sis naktinis vaziavimas nepasiteisino, nes aplink visiskai nieko nesimato. Dinamos sukimas zymiai mazina greit ir reikalauja daugiau energijos. Pas Tad miegojome lovose iki piet. Atsikl gavome gerus pietus, susiremontavome dviracius ir nuvaziavome apzirti Merkins. Ties Merkine issimaudme Nemune, pasivaisinome ozkos pienu ir ... issiskyrme. Jonas Salcius ir Donatas dl pastarojo ligos turjo nutraukti kelion ir grzti namo. Isvaziav apie 18:00 val., jie vliau sdo dviraciais pakeleivin autobus ir tos pacios dienos nakt buvo namuose. Mes gi su Petru 18:00 val. patraukme toliau link Gardino. Temstant pasiekme Raigardo girininkij ir Raigardo sln. Siek tiek toliau Lietuvos / Baltarusijos siena. Stovint sioje vietoje, nuo plento vakarus atsivr puikus Raigardo slnio vaizdas. Po kojomis, pakalnje matsi medzi virsns, o tol "jo" plona vandens juosta ­ "siena" tarp dviej kaimyni. Prieblanda. Is slnio sklido tkstanciai vairiausi pauksci bals. Taciau mes vaziavome toliau, nes jau visa valanda, kaip nesibaig miskas ir nebuvo jokios gyvenviets. Jau beveik visai tamsu. Netrukus pasukome desin ir smltas misko keliukas atved mus Privalka gyvenviet (2 km nuo plento). Pirmame pasitaikiusiame name gavome nakvyn. sitaisme darzinje ant sieno. Vakare uzsukome klub pazirti filmo. Vakar nuvaziavome 90 km, o siandien ­ tik 40 km. Rugsjo 14. Sekmadien apie 8:00 val. isvaziavome Gardin. Kairje kelio pusje nuo Lietuvos sienos iki Gozos gyvenviets (apie 15 km) tssi karinis poligonas, desinje ­ miskai. Uz Gozos prasidjo laukai. Gardin atvykome apie 10:00 val. Dl laiko stokos pasitenkinome pasivazinjimu po miest ir pavalgme kavinje. Ciabuvi nusistebjim sukl ms sortai, kuriais mes dvjome tiek mieste, tiek ir kavinje. Apie 12:00 val. apleidome Gardin ir pasukome vakarus link SSRS/Lenkijos sienos. Pravaziav Baranovici kaim, pasukome siaur Sopockin. Nuo pat Gardino kelias labai blogas. Uz Sopockino vl prasidjo miskai ir ypatingai blogas kelias, visur nustas dideliais akmenimis. Didelis karstis. Vaziuoti labai nemalonu. Toks kelias buvo beveik iki Kapciamiescio. Toliau mes galjome groztis labai grazia gamta. Veisiejus pasiekme vaziuodami pro Ancios ezer. Veisiejai labai sutvarkytas miestas. Nusipirk maisto, pro Lazdijus vaziavome Krosn. Sis ruozas asfaltuotas ir labai puikus. Netoli Gudeli pavalgme ir vaziavome toliau. Nuo Krosnos iki plento per Liudvinav kelias gana prastas. 12

Todl iki vakaro pasiekme tik Liudvinav. Netoli sios gyvenviets apsistojome pas valstiet. Valgyti negavome, taciau mus pakviet pazirti televizori. Vlai vakare vidury kaimyninio misko ieskojome zuolo-paminklo. Taciau surasti jo nepavyko, tiktai uzpuol sunys, nuo kuri teko sprukti dviraciais. Per si, treci dien nuvaziavome 160 km. Miegojome ant sieno. Rugsjo 15. Anksti ryte isvaziavome Kapsuk ir toliau Kaun (60 km). Pravaziav zuol Bd uzsukome pas valstiet atsigerti pieno. Tuo momentu paspruko seimininko bulius. Padjome gaudyti. 13:00 val. grzome Kaun. Visos kelions metu daznai pas valstiecius prasydavome atsigerti pieno, taciau sumokti uz pien teko tik vien kart prie Merkins, kai grme ozkos pien.

13

Kelion Tian San

1970

DIENORASTIS

1970 met pavasar, bebaigdamas antr Instituto kurs, nutariau vasar su SSB (student statybiniu buriu) vaziuoti Kaln Altaj Sibire, Rusijoje. Baigiantis pasiruosimui kelionei, laikrasciai pranes svarbi zini: Kirgizijoje, Tian Sanio kalnuose vyko smarkus zems drebjimas, padaryta daug nuostoli kiui. Ir stai paskutinmis birzelio dienomis LLKJS CK nutarimu ms, t.y. KPI SSB, nukreipiamas zems drebjimo epicentr padti vietiniams gyventojams. Netrukus is SSRS biudzeto buvo isskirtos lsos finansuoti ms briui ir uzsakyti lktuvai. Liepos 2. 21:30 val. isvykome traukiniu Vilni, kur pasiekme 23:30 val. Liepos 3. 7:15 val. lktuvu TU-124 isskridome Maskv, kur nusileidome 8:30 val., o jau 13:15 val. is Domodedovo oro uosto pakilome Frunzs kryptimi. 19:00 val. istaigingasis IL-18 nutupd mus Frunzs, Kirgizijos sostins, oro uoste. Buvo tamsu. Juk Alma Atos laiku buvo jau 22:00 val. Apsistojome kazkokiame menkame viesbutlyje. Liepos 4. Atsibudome tik pakilus saulei. Atsikl ir prij prie lango, isvydome neregtai graz vaizd ­ visai netoli, rodsi, iskil snieguoti, dang remiantys kalnai. Tai ­ Tian Sanis. Siandien as pirm kart atsibudau Vidurins Azijos zemje. 10:00 val. isvykome autobusu siaurine Isyk Kulio ezero pakrante rytin Kirgizij, Przevalsk. Vlai vakare, 19:30 val. atvaziavome dulkt Przevalsko miest, o is ten tuojau pat Karakolo tarybin k. 20:00 val. mes jau atvykome savo kelions tiksl ­ Karakol. Liepos 5. Pazintin isvyka po apylinkes. Nuvaziuojame prie Isyk Kulio (kirgiziskai = `karstas vanduo') ezero, issimaudome, aplankome ant auksto ups kranto stovint Przevalskio muziej bei keliautojo kap. Po to vykstame Przevalsk, kuriame apzirj zymybes, grztame Karakol. Liepos 6. Pradedame atstatomuosius darbus paciame tarybiniame kyje, o taip pat kaimyninse gyvenvietse (Tepke, Kurbu). Liepos 7. Turime iseigin dien. Nutariame pakeliauti psciomis. Braunams per spygliuotus brzgynus, persikeliam per Dzergalano up (kirgiziskai = 'laims up') ir perj radialin marsrut, grztame gyvenviet. Liepos 9. Apie ms br raso vietin spauda ("Kommunisticeskij trud"): " " (rus. = `Jie buvo pirmieji'). Liepos 12. Isvyka Przevalsk. Pakeliui aplankome Przevalskio muziej. Didysis rus keliautojas ir tyrintojas Przevalskis buvo 190 cm gio ir svr 120 kg. Vis gyvenim praleido neveds. Mir V-ios savo ekspedicijos metu nuo siltins, atsigrs is upelio vandens. Liepos 19. Isvyka Ak Su (kirgiziskai = `baltoji up', `baltasis vanduo') tarpeklyje esancius gyvenviet Teplokliucenk ir kurort Ak Su. Grztame per Przevalsk. Liepos 23. Zygis netoliese esancias kalvas. Aptinkame truput sniego. Rugpjcio 7-9. Atliekame trij dien zyg Karakolo (kirgiziskai = `juodosios ups') tarpekl. Einame dviese su Alfonsu Mateika. Nakvojame pas ciabuvius jurtose. Antrj dien pasiek sniegyn, grztame atgal. Rugpjcio 15. Isvyka rajono centr Tiup. Nakt is 15 16 dien ­ smarkus atsalimas. Rugpjcio 16. Isvyka Przevalsk ir Dzety Oguz (kirgiziskai = `septyni jauci') tarpeklyje esancius to paties pavadinimo gyvenviet ir kurort. Tarpeklyje apzirime uol "Sudauzyta sirdis". 14

Rugpjcio 24. Anksti ryt atvykstame Przevalsk ir 8:20 val. lktuvu JAK-40 isskrendame Kazachijos sostin Alma At. Apsistojame viesbutyje, apzirime mecet, apsilankome jos viduje; vakare sporto rm stadione stebime futbolo rungtynes tarp Alma Atos "Kairato" ir Kauno "Zalgirio" komand. Rugpjcio 25. 13:55 val. autobusu isvykstame is Alma Atos Frunz (5,15 rub.). 18:30 val. vaziuojame Frunz ir apsistojame alpinist bazje "Ala Arcia". Rugpjcio 26. 20:30 val. isvykstame autobusu Przevalsk. Sekanci dien 4:00 mes jau Przevalske, o 6:30 val. ­ Karakole. Rugpjcio 29. Isvyka Dzety Oguzo tarpekl ir gyvenviet. Rugpjcio 30. Apsirpin 150 l alaus ir aviena visu briu vaziuojame Dzety Oguzo tarpekl atzymti atstatomj darb Karakolo tarybiniame kyje uzbaigim. Sueigai vadovauja aikstels virsininkas Germanas. Rugsjo 1. 12:30 val. baigme dirbti. Rugsjo 2. Vaziuodamas pakeleivine masina tragiskai zuvo ms brio narys KPI studentas Jonas Viskelis. Rugsjo 4. 20:30 val. isvaziuojame is Karakolo. 23:00 val. pravaziuojame Przevalsk. Rugsjo 5. 6:00 val. atvaziuojame Frunz. Rugsjo 6. 3:00 val. (Alma Atos laiku) lktuvu IL-18 isskrendame Maskv. 5:30 val. (Maskvos laiku) nusileidziame Maskvoje. Apzirime miest ­ (rus. = `liaudies kio pasiekim paroda'), Kremli ir Raudonj aikst. 17:30 val. lktuvu TU-124 pakylame Vilniaus kryptimi, o 18:40 val. mes jau Vilniuje. Sdame taks ir 21:00 val. sustojame Kaune atsisveikinti su sios didels kelions dalyviais. Mano apybraiza apie kelions Kirgizij spdzius "Kaln ir zydinci sod kraste" su 4 mano nuotraukomis buvo isspausdinta KPI laikrastyje "Uz tarybin moksl" 1971m. geguzs/birzelio numeriuose.

15

Pscij zygis Kryme

1971

SPDZIAI

Nuo 1970 met rudens bdamas KPI turist sekcijos "Zilvinas" nariu, 1971 met pavasar nutariau pakeliauti Kryme. Balandzio 27 isvykome traukiniu Vilnius-Simferopolis II sudtingumo kategorijos pscij zyg (grups vadovas ­ Kstutis Dagilis; sudtis ­ 12 zmoni). Zyg pradjome nuo Ai Petrio virsns; baigm prie Planerskoje gyvenviets (netoli Feodosijos). Psti nujom 180 km. Zygio metu aplankme ilgiausi karbonatin Taryb Sjungos urv Kyzyl Kob (Raudonj urv), prie kurio buvome apsistoj 2 dienas. Tai buvo pirmoji betarpiska mano pazintis su pozeminiu urv pasauliu. Zymiai sutrumpintas zygio dienorastis, rasytas TOv-8 grups students Biruts Bielskyts, buvo atspausdintas laikrastyje "Uz tarybin moksl" 1971-09-15, Nr. 29 (914), o mano daryta nuotrauka prie Kyzyl Kobos urvo ­ to paties laikrascio 1972-10-4, Nr. 31 (960). Zygio pabaiga buvo netikta. Vadovui neapsizirjus, zyg buvo paimtas nepakankamas kiekis pinig. Todl, pasibaigus zygiui, mums j neuzteko nusipirkti bilietams namo. Vadovas pasiunt telegram Kaun, kad atsist pinig. Belaukdami pinig, mes Planerskoje ir Feodosijoje isleidome paskutinius turtus... Geguzs 10. Taigi geguzs 10 mes visi, susirink Staryj Krymo miestelyje, pasidalinome likusius pinigus. Paaiskjo, kad kiekvienas gauna po 2,80 rub. Pasiskirst grupmis po 2 zmones, mes issiskyrme. Ms tikslas ­ be pinig, be maisto ir be zemlapio kuo greiciau pasiekti namus. Man teko vaziuoti kartu su Julium Streikumi. Pradzioje nutarme apsirpinti cigaretmis. Julius prijo prie tabako kiosko, bet, vietoj to, kad nusipirkti rkal, netycia perpls 1 rubl isilgai. Taip mes "isleidome" pirmj rubl, dar net nepradj keliauti. Mums "per abu" liko 4,60 rub. ir 2000 km pries akis. Pirmoji "tranzo" diena. Iki Simferopolio vaziavome "tranzu" viena masina. Simferopolyje man teko pasiimti is gelezinkelio stoties saugojimo kameros per 15 kg sveriant stalagmit, kur nukirst as buvau rads Kyzyl Koboje ir kur buvau nutars veztis namo. Tik deja, as nebuvau numats, kad vaziuoti teks "tranzu" ir beveik nevalgiusiam. sidjau as savo stalagmit kuprin, uzsiverciau j ant nugaros, ir mes 21:00 val. isvykome "tranzu" Kaun. T vakar nuvaziavome iki Melitopolio (252 km). Antroji "tranzo" diena. Pravaziavome marsrutu Melitopolis-113 km-Zaporoz-103 km-Dnepropetrovskas-184 km-Krasnogradas-77 km-Poltava. Viso 477 km. Siandien mes padarme 2 grubias klaidas. Pirmoji ­ tai, kad mes, nordami sutrumpinti keli, is Krasnogrado pasukome tiesiai Poltav. Sis kelias ­ mazareiksmis ir juo pravaziuoja labai mazai masin. Ties Krasnogradu mes pagaliau susistabdme masin ir pradjome vaziuoti. Nenuvaziavus n 20 km, vienoje gyvenvietje vairuotojas pareikalavo nupirkti jam vyno uz 1,12 rub. Taip mes praradome antrj rubl. Be to vairuotojas, nuvezs mus kelis kilometrus uz gyvenviets, "ismet"mus is masinos tuscioje stepje, pareisks, kad vaziuosis atgal gerti ms nupirkto vyno. Poltav pasiekme vlai vlai nakt ir nutarme eiti gelezinkelio stot uzdarbiauti, kad galtume toliau vaziuoti zmoniskai.Taciau is to ms ketinimo nieko neisjo. Mums nepavyko parduoti savo darbo jgos. Isj atokiau nuo Poltavos Kijevo kryptimi, apsinakvojome po dideliu vienisu medziu. Miegojome miegmaisiuose po atviru dangumi, nes palapins neturjome. 16

Trecioji "tranzo" diena. Atsibudau staiga. Sviesu. As pagalvojau, kad sapnuoju ­ aplink mano galv aukstyn kojomis vaiksciojo daugyb vist. Staiga apsiverts su visu miegmaisiu ant pilvo ir isvaiks miegus, pamaciau, kad mes gulime didelio ir vienintelio apylinkje siukslyno viduryje, kur, kaip ir kiekvien ryt, subgo pusryciauti visos kaimynins vistos. Tai dar kart rod, kad nakvyn reikia sirengti dar nesutemus. Kadangi atsiklme tik 8:00 val., tai si dien nuvaziuoti teko nedaug ­ tik 337 km. Vakare pasiekme Kijev. Ketvirtoji "tranzo" diena. Isvaziavome 6:00 val. Tdien mes veikme rekordin atstum: Kijevas-151 km-Cernigovas-110 km-Gomelis-169 km-Mogiliovas-77 km-Orsa-200 km-Minskas. Vaziavome 18 valand. veikme 707 km. 24:00 val., uzvalg margarino su duona ir druska, sugulme prie griovio Minsko ziede. Penktoji "tranzo" diena. Nuvaziav 230 km, per pietus pasiekme Vilni. Kiekvienas kisenje turjome po 4 kapeikas. Kaun vaziavome traukiniu "zuikiais". Pirmoji mano gyvenime kelion "tranzu" Planerskoj-Kaunas (2220 km) baigsi. Vidutinis paros greitis ­ po ~500 km.

17

Kaln ir zydinci sod kraste

1971

APYBRAIZA "Uz tarybin moksl", 1971-05-19, Nr. 20 (905); -05-26, Nr. 21 (906); -06-09, Nr. 23 (908), Kaunas Vl artja vasara. Simtai ms instituto student j praleis darbo ir poilsio stovyklose Lietuvoje, broliskose respublikose, socialistinse salyse. Ms student keliai nusidrieks ir Vidurin Azij. Ta proga spausdiname apybraiz apie ms student spdzius, patirtus prajusi met vasar Kirgizijoje. Frunz pasiekme t paci dien. Istaigingasis IL-18 perkl mus per karsciu alsuojancias Kazachstano dykumas, ir mes jau Kirgizijos kalnagbrio papdje. Toliau dar 410 km kelion autobusu. Kelias vingiuoja Cu ("Triuksmo ups") slniu. Vidurdien pasiekiame Boamo tarpekl. Tai vienintelis jimas Vidin Tian San. Tian Sanis ­ "Dang siekiantys kalnai". Tai 2500 km ilgio Azijos kaln grandin, Rytuose siekianti Kinij. Vakaruose Tian Sanio kalnai nusileidzia Kara Kumus, o pietiniai jo slaitai pasineria Ferganos slnio derlinguosius laukus. Kungei ir Terskei Alatau kalnagbri ziede tyvuliuoja 200 km ilgio ir 60 km plocio Isyk Kulio ezeras. Kelyje pasitaiko akmen grici ruozai. Pervaziavus kaln perj, atsiveria didinga Isyk Kulio panorama. Lietuviskai tai reiskia "Karstas ezeras". Jis daznai vadinamas Kirgizijos perlu. Jis yra 1609 m aukstyje virs jros lygio, o jo gylis siekia 702 metrus. Toliau vaziuojame siaurine ezero pakrante. Keli prie ezero spaudzia aukstas, snieguotomis virsnmis Kungei Alatau kalnagbris. Pravaziuojame daugel kurort. Svelnus jrinis klimatas, siltas vanduo, auksiniai pliazai, saul ir gausi pakrants kaln augmenija pavert Isyk Kul puikia poilsio vieta. Rytinje pakrantje kalnai siek tiek atsitraukia nuo ezero ir yra dirbamos zems. Tarp kit pasli cia auginamos vaistins aguonos (opijus), naudojamos farmacijoje. Pagaliau pasiekiame Przevalsk. Miestas pavadintas zymiojo rus keliautojo N. M. Przevalskio vardu. Tiesios miesto gatvs apsodintos topoliais. Viduryje miesto ­ vienintelis pasaulyje parkas, kuriame auga Tian Sanio egls. Ms susidomjim patraukia rytietiskos architektros pastatas. Tai musulmon mecet, pastatyta nepanaudojant vini. eidami vid, batus paliekame uz dur, viduje fotografuoti draudziama ­ toks sventik nurodymas. Vidus labai mus nustebina ­ jis visiskai tuscias, grindys isklotos kilimais, o ant sienos kazkas turkiskai parasyta. Is Przevalsko vaziuojame prie paminklo N. M. Przevalskiui. Jis stovi ant kalvos, nuo kurios virsns atsiveria vaizdas Dzergalano lank. Paminklas pastatytas is dideli granito luit ir vaizduoja uol. Ant 9 metr aukscio virsns ­ besileidziantis bronzinis erelis. Po erelio kojomis ­ bronzinis Centrins Azijos zemlapis, kuriame pazymti Przevalskio ekspedicij marsrutai. Erelis, lyg leisdamasis ant zemlapio, deda alyv sakel ant kelio, kur nujo Przevalskis. Priekinje paminklo dalyje apskritas bareljefas, vaizduojantis Przevalskio portret is profilio. Salia paminklo ­ kapas, kuriame 1888m. buvo palaidotas Przevalskis. Netoliese stovi keliautojo memorialinis muziejus, kuriame sukaupta gausyb eksponat, pasakojanci apie sunkius keliautojo zygius. Dar 10 km, ir mes pasiekiame Karakolo tarybinio kio gyvenviet, kurioje gyvensime si vasar. Visur matomi zems drebjimo pdsakai. Nors jo epicentras buvo uz keliasdesimt km, taciau gyvenvietje nra n vieno nepaliesto namo. Bdingiausios zems drebjimo zyms ­ plyt krva vietoje kamino bei nuo virsaus iki apacios persprogusios sienos. Ms uzdavinys ­ per palyginti trump laik atremontuoti siuos namus, statyti naujus. 18

Ms 40 zmoni brys atvyko pirmasis. Apie tai sekanci dien ras vietinis laikrastis skyrelyje "Jie buvo pirmieji". Is viso nelaims rajone dirbo 1600 student is Kirgizijos aukstj mokykl ir 3000 brolisk respublik pasiuntini. Darbo mms kit dien. Darbo objektai ismtyti 4 skirtingose vietose, o tai labai trukdo darbo organizavim. Taciau pakili nuotaika nugaljo visus sunkumus. Kiekvien vakar is darbo vaziuodavome su lietuviska daina, palydimi vietini gyventoj sypsen. Taciau kartais bdavo ir nesusipratim, kurie isplaukdavo is musulmonisk religini prietar. Kadangi ms maitinimas buvo centralizuotas, tai tekdavo valgyti kartu su kirgizais bei uzbekais. Jie piktinosi, kad mes, atj valgykl, nusiimdavome kepures. Mat, pagal j paprocius valgoma su kepure. Nepatikdavo kai kuriems gyventojams ir ms sportiska apranga. Cia sitikinom, kokios gajos senos tradicijos ir prietarai. Mes ne tik dirbome, bet ir aktyviai poilsiavome. Pirmas sekmadienis ­ pirmas zygis kalnus. Gav autobus, pravaziuojame daugyb nuo zems drebjimo nukentjusi gyvenvieci ir pasiekiame Ak Su tarpekl. Toliau vaziuojame siauru keliuku, kur is vienos puss spaudzia srauni Ak Su ("Baltas vanduo") up, o is kitos ­ ant kelio gula didingos uolos. Privaziavus Ak Su kurort, kelias baigiasi. Kurortas garsus savo karstomis mineralinmis versmmis. Per karstas uolas tiesiai ant kelio teka simtai garuojanci karsto vandens saltini. J gydomosios savybs seniai zinomos vietiniams gyventojams. Pries 100 met, P. P. Semionovui Tian Sanskiui lankantis siose vietose, is granito buvo rengtas pirmasis baseinas, o 1897 metais cia jau stovjo karinink sanatorija. Toliau keliaujame psti. Desinysis tarpeklio slaitas apaugs tian sanio eglmis. Kylame slaitu aukstyn. Egls vis retja, kol visai j nebelieka. Dar pusvalandis, ir mes virsnje. Vaizdas, kuris atsivr pries ms akis, atpirko visas ms pastangas lipant virs. Tai Arasano tarpeklis, apacioje issidst Altyn Arasano ("Auksins versms") saltiniai, o tolumoje matosi padengta amzinu sniegu ir ledynais garsioji "Ak Su siena" (5020 metr). Vlai grztame atgal. Sekanti isvyka Dzety Oguzo ("Septyni jauci") tarpekl, kuriame rengtas graziausias Vidurins Azijos kurortas. 15 km nuo tarpeklio pradzios to paties pavadinimo up suspaudzia uolos, kuri ryskiai raudona spalva zaliame bei mlyname kaln fone sudaro nuostab vaizd. Ypating spd palieka legend apipinta uola "Suduzusi sirdis". Uz sios dvigubos uolos labai vaizdingas slnis ir astriabriauniai "Isyk Kulio plunksn" dantys. Patogioje tarpeklio vietoje issidsts Dzety Oguzo kurortas. Kurortologai zino tik kelis saltinius, kuri vandens radioaktyvumas didesnis nei siame kurorte. Gydytis cia atvaziuoja zmons is vis ms salies kampeli. Greitai prabgo dar dvi savaits, ir mes vl traukiame daugiadien zyg. Ms tikslas ­ Terskei Alatau kalnagbrio tarpekliai. Kelion pradedame Przevalske. Nuo pietini priemiesci staciu slaitu kylame kalvas. Visur gausu zols, ore tvyro medaus kvapas. Pasiekus 2300 m aukst, aptinkame edelveisais apaugusias pieveles. Palaipsniui leidziams zemyn ir vakare pasiekiame Karakolo ("Juodosios ups") tarpekl, kuris yra pats graziausias visame Tian Sanyje. Nors buvo pats vasaros vidurys, taciau ryt mus pasitiko ziema. Tarpeklis kimste prikimstas debes. Lengv snieg staigiai pakeicia lietus. Smarkus vjas be sustojimo var debesis. Kazkur apacioje girdime snioksciant Juodj up. Netiktai is dangaus pasipila stipri led krusa. Laimei, po dviej valand tas pragaras baigiasi, ir mes, pamat tris met laikus, isvydome saul. Prisimenam, kad dabar vasara. Tik dabar pamatome, kokia nuostabi gamta supa mus. Nuo aukst granito skardzi krinta zemyn begals kriokli. Brendame per nesuskaiciuojam gausyb upi bei upoksni. Tarpekliuose vesli augmenija, klimatas ­ drgnas, daznai lyja (kartais net po penkis kartus per dien). Rytin Isyk Kulio pakrant yra drgniausia vieta visoje Vidurinje Azijoje. Tarp graksci tian sanio egli galvas kaisioja grybai: rudmss, mds, gruzdai... Prieiname Ontoro ir Kioltoro upi santak. Is cia kaip ant delno matome garsisias Gedimino Akstino (4250 m), Lietuvos alpinist (4050 m) virsnes desinje bei Zalgirio (4850 m) virsn kairje pusje. Pastaroji pirm kart buvo nugalta 1969 met vasar Lietuvos alpiniados metu. 19

Pasigrozj didingomis virsnmis, sukame siaurin tarpekl, kuris, pasirodo, zymiai sunkiau veikiamas. Lipdami per isvirtusius medzius, veikdami stacius ups slenkscius, karstydamiesi didziuliais akmens luitais, pagaliau pasiekiame virsutin misk zonos rib. Aukstis apie 3000 m. Prasideda subalpins pievos su reta zole ir ryskiaspalvmis glmis. Klimatas cia atsiaurus, saltas. Artja vakaras; reikia susirpinti nakvyne. Atrodo, skart puikiai issimiegosime ­ caban jurta. Pirmieji mus pamato sunys. Tuojau is jurtos pasirodo susivlusi galva ir vl pasislepia. Iskart sujudimas ­ prasideda lakstymas is jurtos ir atgal. Pagaliau, mums priartjus, is jurtos islenda visa seima: cabano zmona ir keturi vaikai. Seimininko nra ­ jis isvyks miestan. Jie mus nuosirdziai kviecia vidun isgerti kokciajaus, o paskui likti nakvoti. Visi sdime ant zems viduryje jurtos aplink didel puod ir valgome kazkok kirgiz nacionalin valg is avienos. Mes is kuprini traukiame lietuvisk rkyt lasini ir silome seimininkei. Taciau ji grieztai atsisako ­ juk musulmonams Koranas draudzia ne tik valgyti, bet ir auginti kiaules. Pavakarieniaujame, o lauke jau naktis. Rkas toks, kad uz 5 metr nieko nesimato. Cabanai avis atvaro prie jurtos; is abiej bandos pusi po vilkin sun; jurtoje 3 sautuvai ­ siose vietose gausyb vilk, retkarciais tenka ir rimciau su jais susiremti. Nakt, nors miegojome siltai apsikloj, saltis vert daznai prabusti. Nepatogu ir tai, kad kirgizai mazo gio. Taigi, mes niekaip negalime issitekti po j antklodmis. Visa laim, kad rytas atjo greitai. Tarpekli apacioje dar naktis ­ visai tamsu, o cia 3000 metr aukstyje jau sviecia kaitri piet saul. Skubiai pavalgome ir, maloniai atsisveikin su svetingja caban seima, traukiame aukstyn. Ms tikslas ­ sniegas. Stai jau ir subalpins pievos baigiasi. Prasideda akmenys. Pagaliau apie pietus pasiekiame perj. Apacioje matyti nuostabiai grazus Ala Kiolj ezeras. Bet ms kelias aukstyn. Prasideda vj ir vandens nublizgintos uolos. Uol papdje sublizga pirmas sniegas, kuriuo mes ilgai negalime atsidziaugti. Toliau lipame gana staciomis uolomis. Staiga uz poskio pamatome puik kriokl. Vanduo krisdamas is aukstai, atsimusa uol ir, padars ore didel lank, lekia zemyn bedugn. Aukstis ­ 3500 metrai. Toliau be alpinistins virvs ir kabli eiti nemanoma, be to jau vlus vakaras. Skubiai leidziams zemyn. Sekanci dien judame pagal staci (apie puss kilometro aukscio) akmenin sien. Laimei, einame ne per daug arti jos, nes kaip tik dabar prasidjo zems drebjimas. Nors jis buvo gana silpnas, bet nuo uol virsaus m lkti nemazi akmenys. Mes skubiai sukame tolyn nuo pragaisting uol, grztame namo. Grzdami is Przevalsko daznai sustojame pasigrozti pakelse stovinciais musulmon kapais. Musulmono kapas­mecet ­ tai tikras meno krinys. Tai mazdaug 2,5 m aukscio statinys, kurio sienoje be uzraso galima matyti kelis spalvotus ant metalo atliktus paveikslus, vaizduojancius vairius zvris (litus, tigrus) ar medziokls scenas. Ant kiekvieno mecets kampo ­ pusmnulis. Matome daug apleist nebaigt statyti kap. Pasirodo, musulmon religija draudzia atstatinti arba baigti statyti pradjus griti kap. Musulmonai laidoja zmog, susuk balt audekl, be karsto. Pagal mecets-kapo isvaizd galima sprsti apie mirusiojo materialin padt. Paskutinis ms zygis ­ tai kelion Piet Kazachstan. 24 rugpjcio nedidelis, bet patogus reaktyvinis JAK-40 pakl mus is Przevalsko aerouosto ir nunes link Alma Atos. Zemai apacioje prabga penki kilometr aukscio Kungei Alatau bei Zails Alatau kalnagbri virsns. Alma Ata lietuviskai reiskia "Obuoli tvas". Neveltui jis laikomas graziausiu Vidurins Azijos miestu. Jis visas skendi zalumynuose, soduose. Didel nepatogum sukelia karstis, kai temperatra dien pavsyje nenusileidzia zemiau plius 37o C. Tai paaiskinama tuo, kad vienoje miesto pusje Tian Sanio kalnai, kitoje ­ smlynai. Ieskome architektrini paminkl, taciau j nematyti. Netiktai pamatome skendinci tarp medzi musulmon mecet. Uzeiname. Jos vidus zymiai grazesnis uz Kirgizijos mececi. Apzirime taip pat senovins pilies griuvsius, pravaziuojame paminklus, pastatytus garsiesiems kazach rasytojams Dzambului Dzabajevui ir Abajui Kunanbajevui, aplankome centrin Kazachijos TSR muziej, kuris rengtas buvusioje baznycioje. Baznycia pastatyta is medini konstrukcij, nenaudojant vini, ir yra 56 metr 20

aukscio, dl to laikoma unikaliu tokios rsies pastatu. Turtinga muziejaus ekspozicija pasakoja apie ilgaamz kazach tautos istorij, jos didvyrius. Labai grazs Ala Atos parkai. Didziausias j ­ Centrinis Gorkio kultros ir poilsio parkas. Viduryje parko ­ dirbtinis ezeras. Salia ­ zoologijos sodas. Sekanci dien keliaujame per Kazachstano pusdykumes is Alma Atos Frunz. Pakeliui beveik negyvenamos vietos. Tik pervaziavus Kirgizijos sien, prasideda gyvenviets. Frunz mus pasitinka vakaru. Pernakvoj alpinist stovykloje "Ala Arca", nuo pat ryto apzirinjame miest. Dar IV-VII amziais dabartinio Frunzs miesto vietoje stovjo prekybin tvirtov Dzulj, pastatyta ant "didziojo silko' kelio is Kinijos Europ. Vliau si tvirtov buvo sunaikinta, o 1825 metais Kokando chanatui uzkariavus Cujos sln, pastatyta Pispeko tvirtov, aplink kuri apsigyveno zmons. Tai ir buvo dabartin Frunz. Didingi Valstybs rmai... Salia j senovins ryt architektros pavyzdys. Frunzs name-muziejuje susipazstame su garsaus tarybinio karvedzio gyvenimu ir veikla. Frunzje gausu park. Labai malon spd paliko pasivaiksciojimai po Panfilovo park, kuriame rengtos soki aikstels, atrakcionai, zaidim aikstels... Atjus cia vl vakar, galima pasiklausyti paskaitos, koncerto, pazirti cirko vaidinimo arba nueiti kavin. Soki aikstelje pamatme gana neprast ms akims vaizd. Uzgrojus muzikai, visi m sokti... ten, kur stovjo ir grupmis. Poromis sokimas nepaplits. Greiciau pamatysi sokant seik vienui vien mergin. Neblogai pailsj, mes vl grzome Karakol baigti paskutinij uzplanuot darb. Netruko praeiti paskutin savait, ir mes turime palikti tapusius mums savais Laims ups (Dzergalano) krantus. Europa pasitiko mus gausia drgme, nuo kurios mes jau buvome spj atprasti. Paskutin kart atsisukame t pus, is kur atskridome. Lik sveika, tolima ir paslaptinga Vidurine Azija! Iki sekancio susitikimo!

21

Kelion Turkmnij

1971

DIENORASTIS Nors student darbo ir poilsio stovyklos salyje organizuojamos jau seniai, bet Turkmnija bdavo nuosalyje. Student marsrutai j aplenkdavo. Ir stai 1971 met vasar nusprsta organizuoti didelio msto stovykl sioje, labiausiai pietus nutolusioje, respublikoje. Kai si zinia atskriejo KPI, darbo stabas neatsigyn nuo pareiskim. Pagaliau 50 laimingj susirinko pirmj susirinkim, kur, man pasilius, savo br vieningai pakrikstijo "Konstantino Ario vardo" briu. Neveltui studentai pasirinko s mazai kam girdt vard. Konstantinas Aris ­ vienas zymiausi lietuvi keliautoj ir mokslinink. Jo biografija labai turininga. Gim 1874m. Palatoje. Vliau persikl Liepoj, kur baigs 5 klases, isvyko Maskv, pats nordamas prasimusti keli gyvenim. 1897 metais Konstantinas iskomandiruojamas pirmj savo kelion ­ Buchar. Cia prasideda jo kelioni periodas, kuris trunka net 25 metus. Dar vaikystje jaunasis Konstantinas susidomjo entomologija. Ir dabar, pateks Vidurin Azij, jis vis savo laisvalaik paskyr vabzdzi gaudymui. Vliau, tyrindamas mazai kam zinom Turkestan, K. Aris pastebjo, kad cia didziausi zems plotai nuo amzi nenaudojami dl lietaus stokos. Staiga jam galv atjo mintis ­ siuos zems plotus dirbtinai sudrkinti ir steigti cia didziul medvilns plantacij. Netrukus si mintis pradedama gyvendinti. Kaln ups Tedzeno vanduo keliamas 8 metrus ir leidziamas kanalus, kuri svarbiausias ­ 9 km ilgio. Vliau cia isauga fabrikai; o siuo metu toje vietoje puikuojasi nemaza Tedzeno gyvenviet. 1909 metais K. Aris uz savo pradt darb Turkestano zems kio parodoje gauna aukso, sidabro medalius ir pagyrimo rast. Taciau carin valdzia, matydama K. Ario pasisekim, visaip ima trukdyti jo darbui, ir jis priverstas atsidti tik mokslininko-entomologo veiklai. Per vis laik, praleist Vidurinje Azijoje, K. Aris atlieka 6 keliones po Uzbekij, Turkestan, Pamyr, Persij; vliau, 1931 metais, keliauja Brazilij. Nordami amzinti nenuilstancio keliautojo, mokslininko ir visuomenininko atminim, mes ir pasivadinome jo vardu. Birzelio 28. 10:25 val. isvaziavome dyzeliniu traukiniu Vilni. 11:50 val. ­ Vilniuje. As ir Ceslovas Balandis nuvaziavome LLKJS CK darbo stab. 18:00 val. Vilniaus gelezinkelio stotyje prasidjo iskilmingas SSB "Lietuva" islydjimas. 19:00 val. pasikrauname traukin "Lietuva" ir 19:28 val. isvykstame Maskv. Visi sumigo. Birzelio 29. 9:00 val. atvaziavome Maskv. Is "Belorusskij" stoties persiklme "Kazanskij" stot ir organizavome budjim prie lagamin. Apzirinjome miest. Apsilankiau Vaizduojamojo meno muziejuje, kur tarp gausios paveiksl ekspozicijos matme daug vairi laikotarpi ir vairi krast ir taut ind, figrli, papuosal, sarkofag, mumij. Ypac gausi senovs ind, Egipto ir Amerikos indn meno ekspozicija. 23:30 val. isvykome traukiniu 24, vaziuojanciu reisu Maskva-Dusanb. Birzelio 30. 6:49 val. ­ Morsanskas; 11:44 val. ­ Penza; 18:59 val. ­ Kuibysevas. Liepos 1. 2:20 val. ­ Orenburgas; 3:00 val., pervaziav Uralo up, patenkame Azij. Gamta nyki ­ neaprpiama step, zols negausu. 7:23 val. ­ Aktiubinskas; 13:55 val. Celkaras. Tolumoje kupranugariai. Prie gelezinkelio gausu suslik (rus. = staras). Kiekvienoje stotyje mus pasitinka gana marga kazach minia. 21:16 val. ­ Kazalinskas. Liepos 2. 0:03 val. Dzusaly; 2:29 val. Kzyl Orda; 9:37 val. ­ Arysj I. Kiekvienoje stotyje mus dar kyriau apstoja kazachs nacionaliniais drabuziais, silydamos vairiausi preki. "Pardavime is rank" gausu kupranugario vilnos, kurios nusipirkti galima beveik 22

pusdykiai. Nekok spd palieka dziovinta zuvis. Nekalbant jau apie kvap, nemalonu dargi zirti tikriausiai niekad nesiprausiancias preki savininkes. Is karto ir mes buvome susigund ir nusipirkome kelet zuveli, kurios taip ir liko nesuvalgytos. Labai liguistai studentai reagavo, pamat kupranugar prie pat gelezinkelio stoties. Minia student ispuol is traukinio ir m gaudyti kupranugar. Kiekvienas studentas, pirm kart matydamas laisvje kupranugar, stengsi nors uz uodegos j palaikyti. Greitai sis keistas "malonumas" baigsi ir mes judame toliau. 12:51 val. Taskentas (temperatra vagone +30-31o C); 21:00 val. ­ Samarkandas; 22:43 val. ­ Navoi. Liepos 3. Keliams 2:00 val. Maskvos laiku ir tvarkoms daiktus. Pro langus stebime uzbek gyvenvietes. Vaziuojame garsija Transkarakum magistrale, kuri tsiasi nuo Samarkando iki Krasnovodsko. 1880m. Krasnovodsko lank plauk pirmieji garlaiviai, atvezusieji kareivius. Jie cionai atvyko tam, kad dykumoje nutiest gyvybs keli nuo Krasnovodsko Samarkand. Negyvenamas Kaspijos krantas sujudo. Ruden prasidjo pirmieji darbai. 1888m. gelezinkelis pasiek senojo Samarkando sien. Per 3,5 met kareiviai ir turkmn bei uzbek valstieciai nuties 1400 km ilgio Transkarakum magistral. Pagaliau privaziuojame Karakumus. Tai didziausia dykuma salyje, uzimanti 350.000 2 km . Karakumai ("Juodieji smlynai") tsiasi nuo Uzbojaus vakaruose iki Amudarjos rytuose; nuo Kopetdago kaln pietuose iki Chorezmo siaurje. Rudai geltoni smlynai, vietomis pereinantieji kalvas ­ barchanus, kai kur padengti kieta spygliuota kupranugari zole. Siaip jokios augmenijos nematyti. Taciau vietomis pasitaiko saksaul giraici. Jos mums palieka neisdildom spd. Giraits, nezirint j tankumo, sviesios. Tai tikriausiai dl sviesios zols ir ypatingo sak issidstymo, kuris visiskai neduoda seslio. Karst dien tokiame miske ypatingai tvanku, nes jis ne tik neapsaugo nuo sauls, bet dar sulaiko bet kok vjo dvelkim. Tyla saksaul miskelyje stulbinanti. Nesigirdi juose nei pauksci, nei zvri bals. Taciau dykuma tik atrodo negyva. Ji gyvena savo gyvenim. Reikia zengti tik kelet zingsni son nuo gelezinkelio, kaip is po koj ima sprukti vikrs driezai. Uz zemo saksaul krmo pasislp nedidel gyvat, kuri cia yra gana daug. Turkmnijoje gyvena pavojingiausios salyje gyvats. Tai efa, giurza, kobra. Netoliese matyti vaiko kumscio didumo falanga (vienas driausi gyvi pasaulyje, nes, jeigu jai duoti labai daug maisto, ji ryja tol, kol pati sprogsta), kovojanti su skorpionu. Paj dar toliau, mes matome pdsakus, panasius vistos. Tai sausumos krokodilo ­ varano praeita. Jie kartais siekia iki pusantro metro ilgio. Kartais galima sutikti ir karakurt. Nuo jo kandimo mirsta net zmogus. Taciau reikia pazymti, kad daugelyje pasakojim apie dykum pavojai yra zymiai padidinami, negu yra is tikrj. Nors aisku negalima j nevertinti, taciau zmons, ilg laik pragyven Karakumuose ir su kuriais mums teko daznai bendrauti, tvirtina, kad atsargiai elgiantis, lengva isvengti nemaloni susitikim. Vaziuojame toliau. Stai desinje pusje Amudarja, pati didziausia Vidurins Azijos up. Senovje vietiniai gyventojai masagetai ir isedonai j vadino Oksuso upe. Jos reiksm Vidurinei Azijai tokia, kaip Volgos vidurio Rusijai. Ji prasideda aukstai Hindukuso kalnuose, paslaptingame Afganistane. Turkmnijos teritorijoje Amudarj neteka jokia up. Dar ziloje senovje atsirado ir vystsi sunkus irigacijos menas ir zmogus kanal ir aryk pagalba ismoko drkinti stepes ir dykumas, atkovodamas is j vis naujas derlingas zemes. Vienas is toki milzinisk irigacijos rengini yra Karakum kanalas, jungiantis tris didzisias Turkmnijos upes: Amudarj, Murgab ir Tedzen. Siuo metu kanalo ilgis apie 900 km. Jis kasamas ir dabar, ir turi sujungti Amudarj su Kaspijos jra. Statyb vykdo stambiausias Turkmnijos trestas ­ "Karakumstroj". Kanalo pradzia netoli Mukry gyvenviets prie Afganistano sienos, kur mes ir islipame 4:06 val. Maskvos laiku arba 6:06 val. vietos laiku. Stotyje mus tuojau pasitinka pasienieciai su sunimis, tikrina ms leidimus. Taciau ms kelion dar nevisai baigta. Pries akis dar 40 km senu, beveik subyrjusiu gelezinkeliu Gaurdak. Isvykstame tik 8:30 val. Saul jau aukstai ir ms padtis nepavydtina. Traukinys juda vos 20 km/val. greiciu, kadangi yra pavojus nulkti nuo bgi. Mes jau paciame takyre ­ 23

molio dykumoje. Kiek akys uzmato aplinkui ­ geltonas dirvozemis. Horizontas susilieja su melsvu dangumi. Zvilgsnis neuzkliva uz jokio medelio nei krmelio. Kislak taip pat nematyti ­ tai visai negyvenamos vietos. Priezastys dvi: nepakeliamas karstis ir vandens stoka, kurio cia nra n laselio. Pagaliau vaziuojame Gaurdako kalnyn. Ir stai tolumoje apsupta is vis pusi kaln, tarytum dubenyje, atsiskleidzia Gaurdako gyvenviet. vaziuojant Gaurdak, kuriame gyvena 13.000 gyventoj, mus pasitinka pilnos pakels vaik, kurie, kaip ir kiekviename mieste, bga paskui. sikuriame gana greitai, bet priprasti prie atsiauri gamtos slyg sunku. Mus kamuoja kaitri piet saul. Ji cia tokia pat, kaip ir Siaurs Afrikoje. Laikrastis "Komjaunimo tiesa" 1971-07-21 isspausdino trump V. Katiliaus reportaz apie ms atvykim Pietryci Turkmnij. Taigi pirmiausia susipazinome su saule, azijietisku karsciu ir dulkmis. Cia dulks ­ tai pirmin, visur siskverbianti materija. Atrodo, viskas ne tik atsirado siose dulkse, bet ir gim is j. Kartais per pietus kildavo menkas vjelis, kuris po piet virsdavo uraganiniu vju, visuomet psdavusiu is Afganistano dykum. Tai vadinamasis "garmsilas" arba tiesiog "afganas". Vjas siautdavo pus dienos. Nors danguje n debeslio, o saul zenite, taciau mes jos nematydavome, kaip labai apsiniaukusi dien. "Afganas", pasakojama, net akmenis nuo zems pakeldavs. Prie dulki mes palaipsniui pripratome, bet jas paprastai lyddavo karstas vjas; tai jau ir dusai nebepaddavo. Mat per dien vanduo taip kaista, kad nuo karscio po dusu stovti beveik nemanoma. Pirmomis savaitmis jautiesi visai priblokstas, mintys susijauk, sunku galvoti, judesiai nerangs, kalbant liezuvis burnoje nesivercia, galva zia, niekur nerandi vietos, nes niekur nuo to karscio nepasislpsi. Vienintelis tikslas ­ sulaukti vakaro. Vakare, nusileidus saulei, iseini gatv, tikdamasis atsigauti. Per dien oras tiek kaista, kad net vaziuojant 80 km/val. greiciu nesijaucia vsos. Tiktai drgnas ranksluostis leidzia atsigaivinti 15 minuci, kol vl isdzista. Sekanci dien, nors "afganas" jau ir nepucia, taciau sauls vis tiek nematyti ­ j uzstoja kabancios ore dulks, kurios dar kelias dienas laikys paslpusios saul. Taciau mes siaip ne taip prie viso to priprantame ir sitraukiame rimtai darb. Ms (KPI) brio uzdavinys pastatyti 10 gyvenamj nam. Pradzioje buvo sunku. Nors vyrams dirbti ne naujiena, bet patiems savarankiskai pagal brzinius statyti nam tenka pirm kart. Svarbiausia ­ nra kas parodo, paaiskina. KMK (kilnojama mechanizuota kolona) zadjo atsisti zmones, kurie mums aiskint, taciau j labai mazai ir naudos maza. Taciau vyrai rank nenuleido ­ susiskirst brigadomis, ir darbas uzvir. Jau po pirmos savaits isryskjo gabumai ir prasidjo lenktyniavimas tarp brigad. Apie tai 1971-07-31 ras Turkmnijos laikrastis "Komsomolec Turkmenistana" ir 1971-08-24 Lietuvos "Komjaunimo tiesa": "Auga gatv "Litovskaja"". Liepos 24. Isvykstame ekskursijon Samarkand, vien is domiausi Uzbekijos miest. Siandieninis Samarkandas yra sudarytas is dviej dali ­ rus ir uzbek. Pirmoji miesto dalis yra siuolaikinio miesto tipo. Tuo tarpu vietini zmoni, - daugiausia uzbek, gyvenama miesto dalis sudaryta is kreiv negrst gatveli. Namai statyti is plyt, dziovint saulje. Visi namai vieno auksto, su ploksciais stogais, be krosni, kaip ir kitur Vidurinje Azijoje. Pagaliau, autobusui sustojus, mes islipame ir tiesiai pries ms akis atsiveria didinga Registano aikst. Anksciau cia buvo prekybinis ­ administracinis Samarkando centras, kas aikstei labai padjo klestti ir grazti. Valdant Ulugbekui, Registanas buvo ypac uzstatytas. Tai ir pavert Registan vienu is geriausi ryt pasaulio architektros ansambli. Perj tiltel, patenkame pat aiksts vidur. Kairje puikuojasi Ulugbeko medres. Cia studentams, bsimiesiems sventikams, buvo kalamos galv Korano tiesos. Cia studentai ir gyveno, labai panasiai vienuolius. Medress sonuose dang kyla du minaretai ­ auksti bokstai, nuo kuri anksciau mtydavo vairius nusikaltlius.

24

Nors statant Ulugbeko medres XV a., ji buvo skirta tapti dvasine islamo akademija, taciau vliau joje buvo dstomi ir pasaulietiski mokslai ­ astronomija, matematika, laisvamaniskoji filosofija. Zymiausi to meto mokslininkai ir pats Ulugbekas skaitydavo cia paskaitas. Salia Ulugbeko medress, paciame Registano aiksts centre matome Tilia Kario medres, kas reiskia "paauksuotoji". Tai svarbiausioji musulmon aukstoji mokykla. Ji buvo pradta statyti 1647m. J sudaro: auksta kvadratin arka, arkos kampuose is dviej pusi kyla auksti apvals minaretai. Sienos ir minaretai papuosti glazruotomis plytelmis. Nedideliame kieme, kur veda keli vartai, stovi cels, kuriose gyveno mulos ir studentai. Vidus taip pat ne maziau grazus. Skliautai ir sienos iskloti spalvota mozaika, turtingai paauksuoti, su daugybe auksini uzras is Korano. Rytinje aiksts dalyje stovi XVII a. pradzios Syr Doro ("turinti tigrus") medres. Savo pavadinim gavo dl dviej tigr is mozaikos svarbiausiame fasade. Is abiej fasado pusi aukstyn kyla du pasvir minaretai. Jie pasvir taip, jog, jeigu atsistoji greta minareto, aiskiai matai, kad bokstas svyra per tave ir tarytum griva, kas privercia turistus kuo greiciau eiti nuo jo. medres veda trejos durys. Musulmonai turi paprot vidun eiti tik pro kairisias duris, o iseiti pro desinisias. Kieme stovi tokios pat cels, kaip ir Tilia Kario medresje. Si medres savo puikumu n kiek nenusileidzia auksciau aprasytosioms. Apzirj Registano aikst Taskentskaja gatve traukiame toliau. Netrukus uz kampo isnyra kazkokios mecets griuvsiai. Ms gid Farida aiskina, kad tai Bibi-chanim kulto pastat kompleksas. Tai viena is grandioziskiausi musulmon pasaulio mececi. Ji apgaubta daugybe legend, kuri viena sako, kad mecet nutar pastatyti mylimiausioji Timro zmona Bibi-chanim savo valdovui kaip dovan pries jam grztant is eilinio zygio. Mecet stats geriausias salies architektas netrukus simyljo Timro zmon ir todl, statybai baigiantis, pries pat Timro grzim jis iskl Bibi-chanim slyg, kad toji tursianti leisti pabuciuojama, jei nori, kad mecet bt baigta. Valdovo zmonai nebuvo, kas daryti, bet buciuoti leido tik per pagalvl. Taciau bucinys buvo toks karstas, kad pradegino j, ir ant grazuols veido liko zym. Grzs emyras suzinojo vis ties ir liep surasti architekt, kad galt nuzudyti j, bet tas, pasidars sparnus, uzlipo ant minareto ir nuskrido Mesched.. Si mecet tikrai architektros stebuklas, turtingai ispuostas margaspalve mozaika. Apatin mecets dalis yra is marmuro. Mecets kieme stovi milziniskas, daugiau kaip 2 metr ilgio, piupitras, pusiau atidarytos knygos pavidalo is sviesiai pilko marmuro. Jis turtingai isgrazintas piesiniais ir istraukomis is Korano. Legendos tvirtina, kad piupitras turs stebuklingos jgos, neva isgydancios bevaikes moteris, kas tais laikais buvo laikoma didele gda ir rimta skyryb priezastimi. Toliau Farida veda mus rytin Samarkando dal, kur stovi nepakartojamas savo architektra Sachi Zindos nekropolis. Sachi Zindos ("gyvojo karaliaus") kultas labai senas. Pasak legendos cia yra tariamas pranaso Mahometo pusbrolio Kusamo ibn-Abaso kapas. Padavimas sako, kad sis sventasis per vis savo gyvenim veds religinius karus ir visada nugaldavs savo priesininkus. Taciau kart prieso brys netiktai privert j bgti. Bet priesai j pagavo ir nukirto galv. Tada Kusamas pam rankas savo nukirst galv ir nusileido gil sulin, kur ir dabar gyvena rojuje. Sioje vietoje pastatytas seniausias Sachi Zindos statinys ­ Kusamo ibn-Abaso mazaras, tariamoji palaidojimo vieta. Kadangi bti palaidotam prie sventojo kapo buvo laikoma didel garb, tai netrukus aplink mazar isaugo gausyb mauzoliej, mececi ir medresi. Pagaliau mes uzmiestyje. Toli nuo Samarkando centro triuksmo stovi Ulugbeko observatorijos liekanos ir jo memorialinis muziejus. Is observatorijos siuo metu yra lik tik apvalaus pastato pamatai ir plysys, einantis gilyn po zeme. Tai didziulio sekstanto likuciai. Observatorija buvo pastatyta 1429 metais Ulugbeko sakymu. Jai nebuvo lygi nei Rytuose nei Vakaruose. Didziausi XV a. protai, vadovaujami paties valdovo Ulugbeko, observatorijoje atliko stebjimus, kurie savo tikslumu nenusileidzia siuolaikiniams.

25

Ulugbeko pastatytose mokyklose buvo mokoma ne tik tikybos, bet ir istorijos, geografijos, astronomijos. "Religija issisklaidys kaip rkas!" ­ sakydavo jis. Uz panasias mintis dvasininkai neapkent Ulugbeko, taciau susidoroti su juo jiems buvo sunku. Buvo surengtas smokslas, kurio paskoje Ulugbeko snus Abdula Liatifas pasamd zmogzud ir didysis mokslininkas buvo nuzudytas. Taciau dvasininkija, bijodama liaudies bruzdjim, liep prie Ulugbeko medress pamauti Abdulos Liatifo galv, kur pakirto liaudies kersytojo strls. Po si vyki observatorija buvo sulyginta su zeme. Grztame pat Samarkand ir uzsukame Gur-emir mauzoliej, kur palaidoti zymieji Samarkando emyrai. Vlai vakare sdame traukin ir kit dien grztame Turkmnij. Rugpjcio 8. Prajus mnesiui tempto darbo,... vis SSB atstovus pakviet srities centre Cardzou mieste surengtas statybini bri festivalis. Ms instituto brys ypac kruopsciai ruossi festivaliui, todl ir ms delegacija buvo gausi. Jau nuo pirm dien KPI bryje susiformavo darni LIK'o komanda, vadovaujama radioelektronikos f ­to studento Jurijaus Stil. Si komanda, rajoninse varzybose uzmusi pirm viet, neapvyl ms sirgali ir tolimame mieste prie Amudarjos. Nors slygos buvo nelabai palankios, KPI komanda uzm antrj viet Turkmnijos bri tarpe. Taciau ne tik laisvalaikiu mes buvome isradingi. Iskilmingo susirinkimo Lenino aikstje metu tarpsritinio stabo virsininkas Peteris Lauva geriausij darbinink srase perskait ir Aldonos Riskuts pavard, kuri buvo vienintel mergina ­ brigadinink. Vis respublik pasiuntiniai plojo jai. Taciau apmaudu, kad ji pati negaljo girdti jai skirt aplodisment, kadangi rajoninio stabo nutarimu ji nebuvo traukta festivalio dalyvi sras. Pasigrj spalvingais turkmn koncertais bei sokiais, nutarme susipazinti su miestu. Tai antras pagal gyventoj skaici Turkmnijos miestas. Jis sikrs Amudarjos ir Transkarakum magistrals kryzkelje, kas apsprend spart jo pramons vystymsi.Senovje cia kryziavosi karavan keliai ir Didysis silko kelias. Ilgai neuztrukdami Cardzou, mes sdame autobus ir, persikl per Amudarj, atsiduriame dykumoje. Pries akis ­ 7 km smlynais. Kadangi up netoli, tai augmenijos gana gausu, taciau vyrauja meldai. Kepinant +48o C temperatrai pavsyje ir skraidant dulki debesims, sis kelias iki Farabo pasirod tikra amzinyb. Toliau prasidjo asfaltas ir per Uzbekij iki pat Bucharos mes vaziuojame oaze, kuri maitina didel Zeravsano up. Pagaliau Buchara ­ sis nuostabus viduramzi miestas ­ pasiekta. Cia, kur net po Spalio revoliucijos klestjo maliarija, resta, sifilis, raupsai, kur retas miesto gyventojas nerk anasos, opiumo, dabar salia intensyviai atstatomo senamiescio, puikuojasi daugiaauksciai siuolaikiniai gyvenamieji namai, kuri galt pavydti ne vienas kitas miestas. Taryb gatv veda mus tiesiai senamiescio centr. Pirmiausia praeiname Sarafano ("keitj") prekybin kupol. Po juo visas keturias puses issisakoja daugyb gatveli, kuri kiekvienoje pusje begals maz parduotuvli. Tokio tipo kupolins prekyviets, kuri Bucharoje yra keletas, kaip ir anksciau, - gyviausias nervas buvusio chanato sostins gyvenime. Visa tai ­ skaidriausi spalv, vairiausi tip, visokiausi kalb ir tarmi misinys kartu su isak (rus. = asilas) ir kupranugari bliovimu mus taip apsvaigino, jog negreit uzsimirs. Toliau ta pacia gatve mes praeiname kitus prekybinius kupolus: Tilpak Furusano ("galvos apdangal") ir Zargarano ("juvelyr"). Ir stai mes prie Kaliano ansamblio minareto, nuo kur savo ekskursijas mgsta pradti Bucharos gidai. Jis yra 47 metr aukscio ir todl matomas is bet kurios miesto dalies. XVIII a. minaret pradta vadinti kraupiu vardu ­ "Mirties bokstu". Tuo metu is jo virsns ant akmeninio grindinio mesdavo nusikaltlius ir neistikimas moteris. Jei mirties bausm tekdavo vykdyti moteriai, tai j kisdavo mais, kad svetimi vyrai nematyt moters kno, kas buvo grieztai draudziama. O nusikaltusius vyrus pasodindavo ant judancios lentos ir nustumdavo. Pasiklus taip vadinamj "Didj minaret", galima apzvelgti vis Buchar. Vis pirma matome Arko tvirtov ­ paskutinij emyr citadel. Tvirtov stovi ant nedidelio 26

kalno, kurio slaitai susilieja su tvirtovs siena. emyro rezidencij veda vienintelis "S" formos siauras kelias, kuris eina pro dviej aukst kaljim. Viename kaljimo lange pro gelezines grotas matyti is skausmo susiriets kalinys. Jo apnuoginta nugara kruvina. Rankos suristos uz nugaros. Iskankintas zmogus nejuda, jis neturi jg atsistoti. Siurpus vaizdas. Tiktai akyliau pasizirj, mes pastebime, jog tai meistriskai menininko pagamintas kankinio modelis. Stai ir sekanti patalpa. Tai karceris. Kambarys panasus butel, is kurio zmogus niekaip negalt islipti. O ir atsigulti vietos neuztenka. Kad labiau nukamuot kalin, "butel" prileisdavo isalkusi blaki ir avini utli. O kad nebt galima gintis, kaliniams surisdavo rankas. Patek erdv kiem, stebims istaigingumu. Tvirtovje dabar rengtas eksponatais turtingas muziejus, visapusiskai nusvieciantis Uzbekijos praeit ir dabart, kovas su priesais. Anksciau mintas Kaliano minaretas eina pagrindin Bucharos architektrin ansambl. Salia minareto stovi Kaliano mecet, pastatyta XII a. Kitoje aiksts pusje puikuojasi Miri Arabo medres, pastatyta 1536m., kurioje siuo metu yra sikrusi vienintel Soviet Sjungoje veikianti aukstoji dvasin musulmon mokykla. Uzrasas virsuje skelbia: " . "--" . . ". Tarp si trij pastat, sudaranci Poi Kaliano ("Didziojo papd") ansambl, issidsciusi aikst, kurios didesnioji dalis anksciau buvo skirta turgavietei. Sioje turgavietje kart savaitje chanai viesai teisdavo nusikaltlius ir savo priesus. Uz maziausi nusikaltim grsdavo mirties bausm. Cia pat aikstje nusikaltlius kapodavo keturias dalis arba perpjaudavo jiems gerkles astriu peiliu, ir siam darbui visada is minios atsirasdavo savanori. Kraujo kersto atveju kaltinamj papjaudavo artimiausias nukentjusiojo giminaitis arba pats nukentjusysis. Kaip atlyginim uz savo darb, budelis gaudavo nubaustojo drabuzius. Toliau klaidziojame po Bucharos senamiest, tarp begalini jos mececi. Stai puikuojasi Baliando ir Bolo Chauzo mecets, Ulugbeko medres, kurioje isliko Ulugbeko uzrasas: "Verzimasis zinias ­ kiekvieno musulmono ir musulmons pareiga". Atokiau nuo kit pastat ant kalvos stovi Zindano kaljimas, kur buvo kalinami ypatingi nusikaltliai. Senojoje Bucharoje buvo 50 prekybos aiksci. Viena judriausi ir centrini aiksci ­ Liabi Chauzas. Pavadinim ji gavo nuo didelio vandens baseino ­ "chauzo". Jis (baseinas) yra apie 42 metr ilgio, 36 metr plocio ir 5 metr gylio. Siame baseine yra akmeniniai laiptai, kurie eina beveik iki pat dugno. Aikst is vis pusi apstatyta architektros paminklais. Nirius reginius sivaizduojame zirdami Divan Begio mecet ir medres, Ir Nazar Ilc ir Kukeldas. Simtameci medzi, juosianci basein, paunksnje gausu caichan ir aschan ­ vienose gali isgerti pial kokciajaus ("zalios arbatos"), kitose ­ uzksti. Taip ir kviecia uzeiti kepinamos msos ir saslyko kvapas. Pagaliau atjo laikas atsisveikinti su nuostabija Buchara, kur senovje buvo garsi Sogdos valstyb, kur zygiavo Cingischano, Aleksandro Makedoniecio (Iskanderio) bei ziauriojo Timro armijos, kur gim ir uzaugo zymus X-XI amzi chemikas, matematikas, gydytojas ir poetas Abu 'Ali al-Husayan ibn `Abd Allah ibn Sina (Avicena). 6 kankinancios valandos kaitusiame ir tvankiame vagone mus gerokai isvargino, taciau magiskas zodis ­ namai (t.y. ms stovyklaviet) suteik mums nauj jg. Greitai prabgo rugpjtis ir ms stovykla buvo uzdaryta. Brys isvyko traukiniu namo, o as nutariau grzdamas namo pakeliauti pagal pietin Soviet Sjungos sien. Rugpjcio 27. 9:15 val. lktuvu AN-2 isskridau is Gaurdako Kerk. T paci dien 12:25 val. lktuvu IL-18 palikau Kerk ir po piet nusileidau Aschabade, kur apzirjau miest ir nuvykau prie Karakum kanalo. Rugpjcio 28. Isvykau traukiniu Krasnovodsk. Rugpjcio 29. 13:30 val. isplaukiau keltu per Kaspijos jr Baku. Toliau per Tbilis, Gagrus ir Adler rugsjo 3 dien pasiekiau Kaun. 27

Slidzi zygis Karpatuose

1972

SPDZIAI II sud./kat. slidzi zygiui Karpatuose (vasario 1-14) vadovavo Marijus Daukantas. Dalyviai: Dalia Bartininkait, Alvydas Markauskas, Stasys Pateckas, Donatas Samnas, Edmundas Tradisauskas, Rita Vaicinait, Norbertas ... ir as. Viso 9 zmons. Slidmis nujome 180 km. Marsrutas prasidjo Jasinios gyvenvietje. Pirmj dien isjome Bliznicos virsns (+1883 m) kryptimi. Netoli virsns, nuo `prieglobscio' pasukome atgal Jasini. Sekanci dien pakeleivinmis masinomis nuvaziavome Rachov, is kur norjome slidmis eiti Goverlos kryptimi. Taciau netrukus prasidjo pasienio zona ir mes vl turjome grzti Jasini. Dar kit dien mes is Jasinios, perj gelezinkel, pasukome Petroso virsns (+2020 m) kryptimi. Praj didel atstum ir veik Petroso virsn, mes nusileidome misko zon, taciau sutemo ir mes negaljome rasti medziotoj trobels. Palapini mes visai neturjome. Miske mes praradome reikiam krypt ir teko miegoti ant sniego aplink lauz. Atsibud ketvirtj zygio dien, mes netoliese slnyje isvydome ms ieskotj trobel. Pasiek j, mes paliekame joje kuprines ir einame Goverlos (+2061 m) sturmuoti. Virsn veikiame skmingai ir grztame trobel. Abi sios virsns ziemos slygomis yra 1B sud./kat. Penktj dien mes vlai vakare pasiekiame Jasini, o sestj ­ ilsims. Visas sesias dienas oras buvo puikus ir saultas. Kalnuose temperatra neigiama, nakt ­15o C. Slniuose siek tiek virs nulio. Septintj ­ dvyliktj dienas keliavome marsrutu: Jasinia ­ Ustj Ciorna ­ Mezgorj. Mezgorjje mes baigme marsrut. Vienuoliktj dien aplankme Sineviro ezer, kuris nepaliko mums jokio spdzio. Nepanasus jis "perl", nei "Karpat perl", kaip j vadina.

28

Kaln zygis Centriniame Kaukaze

1972

DIENORASTIS I sud./kat. kaln zygis Gvandros rajone, Kubans aukstupyje. Dalyviai ­ 4: Marijus Daukantas, Stasys Pateckas, Julius Streikus ir as. Vadovo nra. Vadovaujams vyraujancia nuomone. Rugpjcio 2. 13:48 val. isvaziuojame traukiniu 112 (Kaliningradas ­ Charkovas) is Kauno. Rugpjcio 3. 14:30 val. atvaziuojame Charkov. 17:00 val. isvaziuojame traukiniu 37 (Minskas ­ Socis) is Charkovo. Rugpjcio 4. 15:00 val. atvaziuojame Soc. Tai 140 km nusitsusio kurortinio rajono centras, sikrs subtropinje juostoje. Vienoje pusje ­ jra, kitoje ­ dviej kilometr aukscio dantyta kaln siena. Visa tai ir suteik Socio kurortui pasaulin slov. 18:50 val. isvaziuojame elektrotraukiniu Gagr, kuri pasiekme 20:39 val. Abchazija mus pasitiko tamsoje. Gelezinkelio stotyje mme klausinti, kur mes galtume, pasistat palapin, pernakvoti. Abchazai mielai mums patarinjo, taciau eidami j nurodyta kryptimi, mes pagaliau isjome papldim paciame miesto centre. Kelions nuvarginti, mes neturjome noro tamsoje ieskoti kokios nors giraits ir nusprendme nakvoti ant pakrants smlio. Rugpjcio 5. Praleid nuostabi nakt miegmaisiuose po atviru dangumi, anksti ryt buvome prizadinti zmoni bals ir kitokio triuksmo. Pasirodo, ms kuprins, o tuo labiau mes patys suklme didel susidomjim poilsiautoj tarpe, ir jie, sustoj netoliese, gyvai mus aptarinjo. Mes, suprantama, greit issokome is savo mais ir, susikrov kuprines, patraukme kit miesto pakrast. S sestadien paskyrme Ricos ezerui. Isvykstame 9:00 val. Turime nuvaziuoti 39 km Bzybs, Gegos ir Jupsaros upi tarpekliais. Vietomis gilaus Bzybs kanjono kabanciose uolose iskirsti tuneliai ­ kitu keliu nepravaziuosi. Bzybs tarpeklyje, mazdaug pusiaukelje, sustojome apzirti unikalaus karstins kilms Zydrojo ezeriuko. Jis toks mazas, kad uola, iskilusi virs jo, beveik vis uzstoja is virsaus. Ezero vanduo ryskiai zydros spalvos, ir, sako, kad nepatamsja net blogiausiu oru. Giliausia vieta 23 metrai. Ir stai 10:30 val., veik 950 m aukscio skirtum, pagaliau isvystame legendin Ric. Sakoma, kad tai vienas graziausi Kaukazo ezer. Jo tamsiai zalias vanduo, didziuls uolos, nusileidziancios tiesiai vanden, krantai, apaug turtinga augmenija, palieka mums neuzmirstam spd. 13:00 ­ 14:00 val. vykstame atgal Gagr. Sumokjome po 2,- rub. uz ekskursij. 16:33 val. elektrotraukiniu "zuikiais" vaziuojame Abchazijos sostin Suchum. Traukinyje sumokjome baud po 0,75 rub. uz biliet neturjim. Suchumyje, papild maisto atsargas, 20:00 val. sdame troleibus ir pajudame pietus. Pro langus matome eukalipt, lauro giraites, mandarin, apelsin, citrin plantacijas. Tai paskutinis ms zvilgsnis Uzkaukazs subtropikus. Uz Kelasurio gyvenviets pakeleivine masina privaziuojame Maciaros ups ziotis. Kiek pajj desiniuoju ups krantu aukstyn, apsistojame nakvynei netoli Maciaros kanjono, "Suchumio karo kelyje". Rugpjcio 6 (sekmadienis). 9:00 val. pakeleivine masina nuvaziuojame 12 km, su sekancia dar 5 km. Po to miskaveziu mus pasiveja draugai, su kuriais tsiame kelion ta pacia masina. Pravaziuojame stambiausi pakels gyvenviet Cebeld, kurioje yra restoranas, parduotuv. Nuo Cebeldos vaziuojame Kodoro ups slniu iki 82 km. Vairuotojas papras pinig, kuri mes, aisku, nedavme. 1 km pajus, sustabdome reisin autobus, kuris mus nuvez iki Gvandros gyvenviets. Nuo cia mes klaidingai pasukame desinj keli Gvandros ups kanjone ir, praj 2 km, randame misko darbininkus. Turime grzti atgal ir nuo Gvandros pasukame reikiama kryptimi Klyciaus ups tarpekliu. Likus 1 km iki "Pietinio prieglobscio" 29

mus pasiveja sunkvezimis ir nuveza likusi kelio atkarpl. Priesingoje negu "Pietinis prieglobstis" ups pusje sirengiame stovykl ir einame `prieglobst' issiaiskinti tolimesnio marsruto slygas ir nusisti draugams Suchum ir Terskol laiskus, kad "Vienuolikos prieglobstyje" bsime pirmadien. Rugpjcio 7. Pajudjome 9:30 val., isjome Klyciaus ups tarpekliu, pakeliui sutikdami begales kriokli. Pasiek Kluchoro ir Nacharo upi santak (nuo cia prasideda Klyciaus up) ir Nacharo ups pakrante palip iki krioklio, 13:30 val. sustojome piet. 14:30 val. pradjome Nacharo perjos (IA sud./kat.) sturm. Pakeliui perj pasitaik daug upeli. Netoli perjos nra jokio vandens, slaitas sniegu nepadengtas. Ant perjos buvome 18:00 val. Ten stovi obeliskas ir du paminklai zuvusi kari atminimui. Nuo perjos (+2885 m) leidziams iki desiniojo ezero vien valand. Besileidziant puola daug uod. Apie 20:00 val. sustojame nakvynei. Misko riba dar tolokai. Rugpjcio 8. Atsiklme 5:20 val. vietos laiku (lygus Maskvos laikui). Nevir pusryci, 6:10 val. tsme nusileidim. 11:00 val. pasiekme "Mineralinius saltinius" ­ `narzano' ir `borzomio' versmes. Praleid ten valand, 12:00 val. isjome zemyn Nacharo ir Gandarajaus santakos link. Nuo cia up vadinasi Uckulanu. Kairiajame Gandarajaus ups krante sikrs `XX-is kaln turist sskrydis'. Gav menk informacij, paj apie 1 km Gandarajaus tarpekliu aukstyn, 14:30 val. sustojome virti piet. Per pietus pastebjau, pradedant nuplysti desiniojo bato puspad. 16:35 val. gav issami informacij "Krasnaja Poliana" stovykloje, isjome kairiuoju Gandarajaus ups krantu virs iki tilto desinj krant ir tuojau pasukome 50 m atgal desiniuoju krantu iki desiniojo intako. Takeliu kilome link perjos. 18:35 val. sustojome nakvynei virs misko ribos. Uz 200 m ­ cabano6 stovykla ir avi otara7. Nuo Gandarajaus ups prie ms `prisikniedijo' didelis suo, kur mes praminme Narzanu. Rugpjcio 9. Pas caban atsigr airano8 ir gav sr mainais uz prozektori, 8:00 val. isjome link Dzalpakolo perjos. veik gana daug staigi pakilim, 13:30 val. sustojome piet. 14:10 val. vl pajudjome aukstyn. Netoli perjos pasukome link kairje esancio stataus akmen skardzio. Uz jo 16:20 val. pasiekme perj, kuri pasirod besanti IB sud./kat. Bieliajevo perja (+3057 m). Ant perjos numme "Uzunkolo" alpinist stovyklos pradedancij alpinist grups rastel. Uz perjos ­ didelis ledynas. 17:00 val. as ir Julius Streikus, susiris virve, leidziams zemyn istirti ledyno veikiamum. Pas mane kirvis, pas Streik lazda. Pajs apie 70 metr, as, pamats uzsnigt plys, bandau per j sokti, bet plysys pasirod apie 1,5 m plocio ir as j krentu. Tik rankos sulaiko mane, bet pats esu plysyje. Gylis apie 6 metrai. Julius istempia virv ir as atbulas issliauziu is plysio. Nusileid dar zemiau ir pamat, kad nusileidimas su ms turimomis priemonmis manomas, grztame atgal ir 17:00 val. organizuojame nusileidim. Sunkiausia buvo virve nutempti zemyn Narzan, kuris neprats bti priristas. Nusileid kelis simtus metr, lygioje aikstelje, virsutinje subalpini piev riboje, apie 18:30 val. sustojame nakvynei. Nors dangus giedras, 23:30 val. pradjo kristi stipri krusa, kurios dalis greitai istirpo. Zemiau ms, tarpeklyje matosi gausi perknija. Narzanas vis nakt lojo. Ms palapin, bdama zemesnje vietoje, greitai buvo apsemta. Miegojome vandenyje, nes nebeliko, kas daryti. Rugpjcio 10 (ketvirtadienis). Atsibudome 5:30 val. vandenyje. Maistas, kuris buvo paliktas lauke, beveik visai zuvo. Mes kiaurai permirk. Dabar lyja. Susikrauname daiktus ir 6:30 val. nevalg iseiname zemyn. 8:10 val. nusileidim baigme ir pasiekme Mardos up. Eidami pagal j zemyn, 9:30 val. sustojame kairiajame krante issidziovinti ir valgyt issivirti. Apie 14:00 val. pajudame ir 15:00 val. pasiekiame Uzunkolo tarpekl, kurio pradzioje yra alpinist stovykla, kurioje sutik vilniecius alpinistus (tame tarpe ir Jurgelion), gauname pustin informacij. Isj, netrukus prieiname Ulukamo up ir pradedame keltis

6 7

Cabanas ­ rus. = aviganis. Otara ­ rus. = banba. 8 Airanas ­ rus., tarmiskai = raugintas pienas.

30

aukstyn desiniuoju jos krantu link Chotiutau perjos. Nuj nuo santakos apie 10 km, 18:30 val. sustojame nakvynei. Ulukamo tarpeklis labai vaizdingas. Rugpjcio 11 (penktadienis). Atsiklme 7:20 val. Nakt lijo, todl daug sugaistame kurdami lauz. Pro mus virs praeina 3 zmoni ("laukini" leningradieci) grup ir didel maskvieci grup. Mes iseiname 10:00 val. 12:00 val. prieiname kos9, kur uz 0,50 rub. isgeriame pus puodo airano. Nuo koso matyti maza Elbruso dalelyt. Tuoj uz koso kairje pusje prasideda kanjonas, kurio dugnu teka up. Mes keliams kairiuoju ups krantu virs kanjono. 13:30 val. sustojame piet. Anos dvi grups, ms aplenktos, liko apacioje. 15:35 val. isjome aukstyn. 16:00 val., uzklupus lietui, perjos prieigoje sustojome nakvynei. Cia radome dvi grupes: viena is 2 zmoni, antra ­ 5 zmoni. Pamatme nuo perjos besileidzianci 26 zmoni grup, kuri irgi sustojo nakvynei. Po to atvyko dar 2 didels grups is apacios. Malk nra. Augmenija ­ zol. Cabanas, gans avi otar, nurod, kad iki Terskolo, keliaujant "be bob" yra 6 valandos kelio. Elbrus liti nepatar, nes daug sviezio sniego. Rugpjcio 12 (sestadienis). 7:45 val. isjome kartu su 4 kazanieciais is alpinist stovyklos. 9:15 val. prijome snieg. Visos grups eina auksciau ms, tik 3 leningradieciai liko zemiau. Prajo trumpas lietus. Dangus apsiniauks. Elbruso nei vakar, nei siandien nesimato. IB sud./kat. Chotiutau perj (+3.548 m) pasiekme 10:25 val., o 10:35 val. nuo perjos pajudjome zemyn Didziuoju Azau ledynu. 11:15 val. sustojome poilsiui. Per ledyn teka gausyb upeliksci. 11:25 val. vl judame zemyn, bet netrukus prieiname ledokrit ir daugyb placi ir gili plysi. Turime pasukti atgal. Ledyn perjome kairiuoju pakrasciu. Netoli Mazojo Azau ledyno apacios radome 2 ledyno ezeriukus su plaukiojanciomis lytimis. Juos apjome is desins. Zemiau ezer ledynas baigiasi ir prasideda status, nedaug akmenuotas slaitas su uolomis. Is ledyno isjome 13:05 val. (ledu jome 2,5 valandos), o prie lyno kelio nusileidome 14:00 val., kur eilje laukme iki 16:00 val. 16:15 val. jau buvome apacioje. Pastatme palapin ir nutarme laukti draug. Rugpjcio 13 (sekmadienis). Apzirjome Terskol. Pabuvojome prie Cegeto kalno. Laukme draug. Vakare norjome parduoti Narzan, bet niekas nepirko. Po to nujome "Mingitau" kavin, kur trise isgrme butel sauso vyn ir slyv sulci bei suvalgme po snicel. Rugpjcio 14. Ryte nusipirkome emblem, zemlapi. Nujome past, kur nuo draug laisko neradome. 11:00 val. nusprendme, pasikl lyno keliu, eiti "Vienuolikos prieglobst', bet nuj iki lyno kelio, radome didel eil, o rytoj iseigin. Todl nusprendme skirstytis. 13:00 val. issiskyrme prie pasto. Marius su Julium isjo link Beco perjos, ketindami pereiti Ingurio sln. As su Stasiu, paj iki poskio Cegeto kaln, sustabdme pakeleivin masin ir isvykome nam link. Kelion buvo baigta. Jos aprasym 1972-10-04 isspausdino KPI laikrastis "Uz tarybin moksl" mano straipsnyje "Prie Elbruso". Nakvynei sustojome 23 km uz Baksano apie 21:00 val. Pavalg lasini, miegmaisiuose atsigulme ant zems po medziais. Lietaus nakt nebuvo. Rugpjcio 15. Atsiklme 5:30 val., o 6:10 val. isjome plent. 6:30 val. sustabdme masin, kuri mus nuvez iki plento Rostov-prie-Dono (3 km nuo Piatigorsko). Likus iki Piatigorsko atstum nujome psti. 8:00 val. buvome mieste. Gelezinkelio stotyje padj daiktus saugojimo kamer, isjome apzirti miest. Po piet stotyje bandme uzkomposteruoti savo turistin lap, bet kasinink atsisak. 22:50 val. isvaziavome traukiniu 191 (Kislovodskas ­ Charkovas). Rugpjcio 16. 21:00 val. atvaziavome Charkov. Biliet uzkomposteruoti nepavyko nei Rygos, nei Kaliningrado traukin. Rugpjcio 17. 1:29 val., tamsoje nepastebjusi nekomposteruot biliet, vagono palydov leido mus traukin 111 (Charkovas ­ Kaliningradas) ir mes isvaziavome. Rugpjcio 18. 2:10 val. islipome Kaune.

9

Kosas ­ rus., tarmiskai = vasarin klajokli kibitka (vasaros bstas)

31

Prie Elbruso

1972

APYBRAIZA "Uz tarybin moksl", 1972-10-04, Nr. 31 (960), Kaunas

RYTOJ, rugpjcio 6 dien, mes keturi KPI "Zilvino" sekcijos turistai, pradsime astuoni dien pirmos sudtingumo kategorijos kaln turistin zyg. Mums reikia veikti 220 km, is kuri 130 km ­ psciomis. Pirmadienio ryt pakilim pradedame is karto. Takas, kurio mes prisilaikome, eina tarpeklio slaitais. Pakeliui veikiame kelet kriokli. Netrukus pasiekiame 1900 m aukst, kur baigiasi misko zona. Toliau einame alpinmis pievomis. Pagaliau ir pirmj snieg prijome. Dar uz kilometro Marius, eidamas priekyje, pastebi sniego tilt per up. Sniego ir firno storis siekia apie 3 metrus, todl perjome skmingai.Pries pietus prieiname pagrindin Kaukazo kalnagbr ir isvystame Nacharo perj, kuri turime veikti. Dar siek tiek pakil, prieiname kos, kur draugiskas cabanas abchazas vaisina mus gaiviu airanu. Nuo cia regime diding Nacharo krioklio vaizd, prie kurio vliau sustosime pietauti. Po piet, perlip kriokl, kylame perj. Lipimas sunkus. Labai trksta deguonies ­ juk mes dar nesiaklimatizavome. IA sunkumo kategorijos 2885 m aukscio Nacharo perja veikta, ir mes susdame ant akmen paskutin kart pasigrozti Abchazija. Ant perjos stovi paminklas zuvusiems Didziojo Tvyns karo dalyviams. Cia vyko stambs msiai su fasistine "Edelveiso" divizija. Kitoje perjos pusje Karaciajevo-Cerkesija. Apacioje tyvuliuoja puikus zalios spalvos ezeras. Leidziams zemyn judanciais akmenimis skardziais. Nusileid iki ezero, matome is jo istekant kriokl. Zemiau krioklio prasideda zol. Tuo paciu momentu mus uzpuola tkstanciai uod. Kuo skubiausiai kuriame lauz tiesiog ant drgnos, mirkusios zems, pastoviai puolant uodams. Dl si priezasci antradien keliams anksti ir jau 5 val. keliaujame zemyn Macharo tarpekliu. Prieiname mineralinius saltinius. Cia is zems tryksta borzomio ir dviej rsi narzano versms. Paragav, vieningai nutariame, kad tokio stipraus mineralinio vandens iki siol niekas is ms nra grs. Viena karaciaj seima, pastaciusi dvi pasires, reng narzano pirt, kur uz tam tikr mokest gali issimaudyti mineraliniame vandenyje. Mes noriai pasinaudojame j paslaugomis. Toliau leidziams iki Uckulano ups. Cia randame kaln turist sskryd, kur praleidziame kelet valand., rinkdami mums reikaling informacij. Nusileid nuo Nacharo perjos, mes atsidrme Kubans aukstupio baseine. Ms tikslas ­ pereiti s basein skersai, lygiagreciai Pagrindiniam Kaukazo kalnagbriui nuo Dauto kalnagbrio iki Elbruso. KUBANS baseino rajonas is vis pusi apsuptas aukst kaln. Tai labai sauso atsiauraus klimato, skurdzios augmenijos krastas. Tolesniame ms kelyje ­ tik zol ir akmenys, o auksciau pakilus ­ ledynai. Taciau saul taip kaitino, kad, atrod, jog patekome bevanden step. Arciau Pagrindinio Kaukazo kalnagbrio gamta daug turtingesn. Aplamai ms kelyje buvo gausu ezer, kriokli, mineralini versmi. Pailsj traukiame aukstyn Gondorajaus slniu. Perj tiltel per Gondoraj ir pradj pakilim Dzalpakolo tarpekliu, netrukus sustojame nakvynei. Einame sparciai, kol baigiasi alpins pievos. Toliau didziulis akmen laukas. Sunkiai veik stacius akmeninius slaitus, pasiekiame tarpeklio pabaig. Perj nedidel sniegyn, apsupti debes ir palydimi led krusos, uzlipame IB kategorijos Bieliajevo perj, esanci 3057 metr aukstyje. Kadangi oras pablogjo, ir mes is anksto nezinojome nusileidimo trasos, Julius ir as leidziams uolomis ant zemiau gulincio ledyno ir be kuprini eidami bandome surasti keli. Ledynas buvo neseniai apsnigtas ir atrodo gana lygus. Mes 32

nesirinkdami kelio imame leistis tiesiai zemyn. Staiga as, eidamas priekyje, pasijuntu iki kaklo sniege. Tik po keli sekundzi suprantu krits ledo plys. Laimei, plysys ne per daug platus, nes as spjau uzsilaikyti uz jo krast isskstomis rankomis. Keli nelaimei uzkirto Julius, kurio sumanumo dka buvau virve istrauktas. Toliau mes einame atsargiau ir greitai surandame saug nusileidim. Zemyn leidziams susiris virve. Skmingai nusileid nuo ledyno, alpini piev zonoje randame placi teras su ezeru ir kriokliu netoli stacios uol sienos. Pavalg skani vakarien, mes anksti sugulame miegoti. Taciau dar pries pusiaunakt mane pazadina neprasti garsai. Julius su Stasiu garsiai plstasi, o nepaprastai stipri led krusa akompanuoja jiems. Pasirodo, per vien valand prikrito 5 cm led, kurie apie palapin istirpo ir j apsm. Islinds laukan matau nuostab regin: po ms kojomis Mordy ups tarpeklyje siautja zaibai ir perknija. Belieka lsti atgal palapin ir ryto laukti vandenyje.. Taciau ms kantryb trko, ir 5 val. ryto, slapi ir nevalg, lyjant jau negausiam lietui, pradedame tolimesn nusileidim. Taip prasidjo ketvirtadienis. 10 val. sustojame issidziovinti prie Mordy ups. Pries pietus ms dar laukia malonus susitikimas. Baig dziovintis, pasiekiame Kickinekolo ups ziotis, kur 2100 m aukstyje sikrus "UZUN-KOLO" alpinist stovykla. Stovykloje randame grup vilnieci alpinist, besiruosianci Uzbos sturmui. Po neilgo pokalbio su tautieciais skubame toliau pagal Uzun-kolo up (karaciajieciskai ­ "Ilgas tarpeklis"). Nusileid iki 1680 metr, vl pradedame pakilim Ulu-Kamo ("Didels ups") tarpekliu. Krantai apaug pus misku. Kairje puikuojasi Ulak-Kajos ("Oziuk uolos") pilko marmuro uolos. Tarpeklis tuojau staigiai susiaurja, pereidamas kanjon, kurio dugnu suspaustas triuksmauja ir riaumoja nesutramdomas Ulu-Kamas. Putodamas pasiutusiu greiciu lekia zemyn galingas srautas, vaitoja ir, atrodo, lyg kazkaip klaikiai kaukt. Ardomj darb up atlieka tavo akyse ir tu nustoji abejoti, ar galjo pati up issikirsti uoloje tok kanjon. Nakvojame 1800 m aukstyje prie Cirikolo zioci. Penktadienis mums bus tik pasiruosimas pries baigiamj zygio etap. Vis dien einame Ulu-Kamo ups slniu. 12 val. prieiname kos, nuo kurio pirm kart isvystame vien is Elbruso virsni. Daugiau mes j nematysime, nes vis laik jas gaubs debesys. Netrukus uz koso up daro posk kair ir teka visai nepraeinamu slenksttu kanjonu. Mes kanjon veikiame per virs. Nuo jo virsaus atsiveria nuostabus viso Elbruso masyvo ir aplinkini virsni vaizdas. 16 val. sustojame nakvoti Elbruso ir Kiukiurtliu ("Sieros kalnas") papdje. Rytoj laukia sudtingas perjimas Elbruso slaitais Kabardino-Balkarijos ATSR. Be ms, keturi kaunieci, t popiet atvyko dar 4 grups, ketinancios sekanci dien eiti perjos link. SESTADIENIO ryt vyrauja sventin nuotaika. Siandien mes turime vl grzti civilizuot pasaul. 7 val. ryto kartu su keturiais alpinistais is Kazans pajudame aukstyn. Debesys nezada nieko gero ­ jie vis laik apgaub perj ir Elbruso virsn. 9 val. prieiname sniego rib. Toliau prasideda ypac sunkus kelio etapas staciais uol ir sniego slaitais. Situacij blogina gausus lietus. Pagaliau mes pasiekiame 3548 m aukscio Cho-Tiu-Tau perj. Isvertus lietuvi kalb ­ tai "kalnas, per kur jo abchazai". Nors ant perjos zia smarks vjai, taciau pasirodziusi saul nors trumpam pradziugina mus. Ji tartum sveikina mus, zengusius Balkarijos zem. Nuo perjos atsiveria grandiozin panorama. Jos centre ­ gigantiskas Elbruso masyvas, iki kurio virsns nuo cia tik 8 valandos kelio. Panoramos didingum zymiai sustiprina kitos Pagrindinio Kaukazo kalnagbrio virsns; tai Donguz-Orun, Schelda, Uzba ir kitos. Paj kiek son, randame fasistini blindaz liekanas. Juk 1942 met vasar fasistin armija uzm Cho-Tiu-Tau, Ciper-Azau perjas, uzlipo Elbrus, grasindama siverzti Uzkaukaz. 33

Nuo 1942 met rugpjcio iki 1943 met sausio tarybiniai kariai cia kovojo pries rinktinius vokieci alpinist dalinius. Sunkiausiomis aukstikalni, salcio slygomis kovojo ms kariai ir atmus prieso kariuomen. NUSILEIDIMAS prasideda per sniego plynaukst. Skaisti saul ir labai baltas sniegas privercia mus uzsidti akinius. Tuoj prasideda firnas, o netrukus nusileidziame ant Didziojo Azau ("Tarpeklis, kuriame mazai vaiksto") ledyno, kur tursime pereiti skersai. Tai vienas is 54 ledyn, besileidzianci Elbruso slaitais. Ledo storis vietomis siekia 100 metr. Bendras apledjimo plotas apima 134 kvadratinius kilometrus. Pradzioje eiti patogu: nedidelis nuolydis ir plikas ledas nesudaro joki klici. Mazdaug kas pora metr teka begal vandens sroveli. Vliau jos susijungs platesnius srautus, kurie apacioje virs placia Baksano upe. Tolimesnis kelias per ledyn pasirodo sunkus ir sudtingas. Ledo plysius sutinkame kas 10 ­ 15 metr; j plotis siekia kelis metrus. Tiesa, nei vienas plysys neina skersai viso ledyno nuo vieno krasto iki kito. Taciau tai vis tiek labai sultina ms judjim. Lygios, stacios plysi sienos ziba zydrai zalia spalva iki 15 ­ 20 metr gylio. Dar toliau randame kelet ledo sulini sraigto formos, kuriuos suteka vandens srautai. Ne visai teisingai pasirink krypt, mes patekome ant ledokricio virsutinio krasto. Toliau eiti beprasmiska. Net Kazans alpinistai nerizikuoja leistis ledokriciu. Turime sukti atgal ir ieskoti kito prajimo. Po dviej valand zygio per ledyn, mes pagaliau persokame paskutin 2 metr plocio plys ir nusileidziame ant morenos. Prij Mazj Azau ledyn, net sustojame is nustebimo. Pries mus ­ nepakartojamas reginys. Netoli ledyno apacios , prie pat ledokricio tyvuliavo 2 nedidukai ezeriukai, o viename is j matome lyg gulbes plaukiojancius tris aisbergus. Pasigrozj siuo nuostabiu vaizdu, apatine ledyno morena nusileidziame iki 2950 m aukstyje esancio Senojo Akiracio. Is jo zemyn leidziams lyno keliu Azau laukym. Joje matome didel istaiging viesbut "Azau". 3 km zemiau prie Baksano ups sikrus Terskolo gyvenviet. Netoli jos lyno keliu pasikeliame Cegeto kaln, kurio virsuje stovi aukstikalni kavin "Ai" ("Mnulis"). Is cia paskutin kart pasigrozj aplinkini rajon panorama, Baksano slniu tolstame nuo kaln.

34

Pscij zygis Latvijoje

1972

DIENORASTIS I sud./kat. pscij zygio vadovas Erikas Laiconas. Dalyviai: Vilius Balcinas, Dalia Bartininkait, Juozas Braidokas, Kazys Damulevicius, Aldona Dzereckait, Rimantas Jarockas, Birut Mendelyt, Giedr Povilaityt, Jonas Sabaitis, Irena Tallat-Kelpsait, Violeta Tradisauskait, Edmundas Tradisauskas, Rita Vaicinait. Lapkricio 5 (I-ji zygio diena). Is Kauno Ryg atvykome traukiniu. Pasiekme Gaujos up. Nors buvo gilus ruduo, taciau grozio Gaujai uztenka. Grazs, stats krantai, tanks paupio miskai, daugyb architektrini ir archeologini paminkl vilioja kiekvien turist. Zyg pradedame nuo "Gaujos zvrininkysts kio". Persikl per Lorups up, pasiekme Siguld. Nueita 10 km. Lapkricio 6 (II-ji zygio diena). Apzirime Siguld. Tai viena graziausi viet Latvijoje. Nuostabs vaizdai atsiveria nuo 80 m aukscio kalno "Gleznotaju krauja". Tolumoje matosi Turaidos pilis. Pakeliui j aplankome raudoname smiltainyje vandens isplautas grotas "Gutmana ala" ir "Revoliucijas ala". Netoli nuo Turaidos pilies auga simtamet liepa, prie kurios, pagal padavim, palaidota mergait Marija, vliau praminta "Turaidos Roze". Legenda pasakoja apie jos meil sodininkui. J vestuvi dien svetimsalis karininkas apgaule isviliojo j pasimatym. Taciau Marija pasirenka mirt, likdama istikima savo meilei. Nuo Siguldos iki Krimuldos einame desiniuoju ups krantu pasroviui; ten lynu keliu persikeliame per Gauj ir kairiuoju ups krantu tsiame zyg pries srov. Tuojau uz miesto teko nusileisti karstins kilms tarpekl "Kraukliu aiza"; netoliese randame grot "Petera ala". Cukaini gyvenviets apylinkse nakvojame. Nueita 17 km. Lapkricio 7 (III-ji zygio diena). Ryte apzirjome grot "Dagnes ala". Gauj teka daugyb dideli ir maz upeli. Mes juos veikdavome vairiausiais bdais. Neblog spd grupei paliko persiklimas per Ligatns up, taciau niekas net nesvajojo, kad uz keli dien teks sukaupti vis ryzt, veikiant daug sraunesnes upes. Kitame Gaujos krante puikuojasi raudonspalviai skardziai: "Launagu" (1 km ilgio), "Gudu klintis" (50 m aukscio), "Naru klintis" (`uola ­ undin'), "Kartinas jiezis". Seniai svajojome pamatyti Amatos up, vien is daugelio Gaujos intak. Tai vienintel up Pabaltijyje, turinti kaln ups charakter. Vlai vakare stovykl sikuriame 6 km nuo Gaujos, kairiajame Amatos ups krante. Nueita 22 km. Lapkricio 8 (IV-ji zygio diena). Tik ryt atsikl, pastebjome, kad esame didels uolos papdje. Tai ­ "Zvartas jiezis" ­ 45 m aukscio raudona uola. Desiniuoju Amatos krantu, "kirsdami kamp", vl grztame prie Gaujos. Keliams per Simtups up. Praj pro tilt per Gauj, ties Csiu sirengiame stovykl. Nueita 17 km. Lapkricio 9 (V-ji zygio diena). Apzirj Cs, keliaujame iki Raunos ups (14 km). Lapkricio 10 (VI-ji zygio diena). Persikeliame per Raunos up. Prij Liepos gyvenviet, aplankome grotas: "Ellite" ir "Liela Ellite". Toliau Lods gyvenviet, o Valmieroje ­ zygio pabaiga. 26 km. Lapkricio 11. Grztame traukiniu Ryg, o po to Kaun. Psciomis veikme 106 km.

35

Ekspedicija Kryme

1973

SPDZIAI

Ekspedicijos vadovas Erikas Laiconas. Dalyviai: Vilius Balcinas, Grazina Gudaityt, Faustas Kersys, Birut Mendelyt, Albina Rugienit, Jonas Sabaitis, Pranas Statulevicius ir Edmundas Tradisauskas. Vasario 16 isvykome Simferopol traukiniu be biliet. Nakt buvome pazadinti kontrolieriaus ir turjome sumokti uz vaziavim nuo Vilniaus iki Simferopolio. Baud mokti mes atsisakme, todl kiekvienam is ms buvo surasytas "Nutarimas", kurio kopijas gavome rankas. Toliau keliavome skmingai. Neuzgaisdami Simferopolyje, vykstame Kyzyl Kob. 20 km nuo Simferopolio Alustos kryptimi yra Sorokino kaimas, nuo kurio sukame kair, Krasnopescernoje kaim. Uz kaimo, eidami vis tuo paciu keliu, prieiname kriokl, virs kurio matosi 12.515 m ilgio Kyzyl Kobos ­ Raudonojo urvo ­ anga. Tai ilgiausias karbonatinis SSRS urvas. Apsigyvenome 5-e urvo aukste, kadangi buvo vasaris ir lauke siek tiek pasnigdavo. Urve isgyvenome 3 paras. Per t laikotarp, pasiskirst 2 pogrupius, istyrinjome apie 2.500 metr, t.y. vis t urvo dal, kuri prieinama be akvalango. Tolesnis ekspedicijos tikslas buvo pereiti is Dolgorukio jailos Catyr Dag. Grzome Simferopolio ­ Alustos plente esant Dobroj kaim. Nuo ten pradjome pakilim Catyr Dago masyv, pakeliui praeidami Mramornojs kaimel. Kylant masyv, pradjo temti ir uzjo staigi pga. Labai sudtingomis slygomis per valand pastatme palapines ir per sekanci valand pasiruosme nakvynei. Buvome labai susal, taciau primus uzkurti nepavyko ir turjome tenkintis sausu daviniu. Ryt mus pasitiko skaisti saul ir vaiskus kaln oras. Aplinkui buvo daug sniego. Kadangi slidzi neturjome, keliauti buvo sunku. Po piet, uzkop Catyr Dago virs, radome trobel, kurioje apsinakvojome. Sekanci dien pradjome ieskoti urv. Pradzioje apsilankme Suuk Koboje ("Saltasis urvas"). Tai gana saltas urvas. Vandens temperatra saltinio, esancio urvo gilumoje, nevirsija +5o C. Urvo anga uzmaskuota akmeniniais luitais ir veslios buk giraits augmenijos. Slidus ir status nusileidimas veda gilum. Prisilaikydami desins, prieiname nis su nedideliu pozeminiu ezeriuku. Toliau ms lauk Binbas Koba ("Tkstantgalvis urvas"), kurio ilgis 110 metr. Binbas Kobos anga yra netoli Suuk Kobos pietvakariniame slaite. Siauras plysys pradzioje nezada nieko naujo ir domaus. Taciau jis greitai platja ir tampa nedidele sale, siekiancia 6 m plocio. Dar vienas siauras plysys ir mes jau kaip pasakoje. Si grota labai primena indisk pagod. Netrukus mes apleidziame ir s urv. Dabar ms laukia Gugerdzin Chasar ("Karveli sulinys"). Tai 22 m gylio sachta, kurios dugne yra keletas horizontali land. Urvas yra apie 70 m nuo Binbas Kobos ir nesunkiai prieinama. Leidoms, naudodamiesi dviem 10 mm storio kaproninmis virvmis (po 30 m ilgio) ir dviem komplektais "abalakovo dirz". Tuo ms pazintis su Krymo urvais baigsi, neskaitant aplankyto nedidelio urvo Romaska, esancio siek tiek auksciau virs Kyzyl Kobos. Vakare teko Edmund ir Faust pasisti zemyn, kad jie galt pasisti telegram apie kontrolinio laiko vykdym. Netrukus susirgo Albina, o vliau pakilo pga. Ryte galjome stebti sunkius zemus debesis, pg ir gaus snieg. Po piet pavyko rasti nusileidim nuo Catyr Dago ir mes netrukus atvykstame Alust. Toliau mes siek tiek susipazstame su pietine Krymo pakrante. Apzirime Jalt, Sevastopol, is kurio plaukiame kateriu Inkermano urvin vienuolyn. Toliau vaziuojame Bachcisaraj, kur aplankome 36

Krymo totori chano rmus. Netoli Bachcisarajaus apzirime senovin urvin karaim miest Cufut Kal, kuris palieka neisdildom spd. Kelion baigiasi Simferopolyje. Vasario 28 grztame Kaun. Kadangi baudos uz vaziavim "zuikiu" (5 rubli) nesumokjau, tai gavau kvietim Kauno Lenino rajono liaudie teism.

37

Ekspedicija Podolje

1973

SPDZIAI

Ekspedicijos vadovas Erikas Laiconas. Dalyviai: Henrikas Kilius, Grazina Milit, Angel Simukaityt ir Romas Vysniauskas. Balandzio 28. 11:50 val. isvykstame be biliet traukiniu Vilni. Vilniuje buvome 13:40 val. Kadangi 15:22 valandai Lvovo traukin biliet negavome, tai 20:26 val. isvaziavome be biliet Gardin, kur atvykome 23:40 val. Nakt traukinio nebuvo, todl isjome Lydos plent ir ten miegojome ant kuprini prie kelio aplink med. Balandzio 29. 7:15 val. ryte keturiese (Angel, Grazina, Henrikas ir as) isvykome pakeleivinmis masinomis Baranovicius. 7:45 val. buvome Skidelyje, is kurio isvykome 10:40 val., o 11:10 val. atvykome Lun, is kurios isvykome 13:00 val. Tik 21:00 val. atvaziavome Baranovicius. Penktasis dalyvis Romas is Gardino atvyko traukiniu 20:00 val. ir sdo Lvovo traukin. Mes tuo tarpu nakvojome Baranovici gelezinkelio stotyje. Balandzio 30. Nakt gavome bilietus Ternopol ir 7:25 val. isvykome Lvovo traukiniu. 15:28 val. buvome Krasns mieste, kur 18:05 val. persdome Dnepropetrovsko traukin. 19:30 val. pasiekme Ternopol. 23:19 val. Ivano-Frankovsko traukiniu isvykome Ciortkov. Geguzs 1. 2:25 val. atvykome Ciortkov. Psti perj autobus stot, esanci kitame miesto gale. 4:50 val. autobusu isvykome Borsciov, kur buvome 5:45 val., o 5:50 val. autobusu isvykome Melnicos-Podolskajos kryptimi Krivcs kaim, kuriame buvome 6:15 val. Is Krivcs isjome psti Nizns Krivcs kaim. 4 km uz Krivcs, prie upelio pasistatme palapin. Issivir valgyti ir pailsj, apie pietus isjome link urvo. Kristalnaja urvo ilgis 18.785 metr. Jame yra 2 km ilgio turistin elektrifikuota trasa. Prie urvo radome grup, kuri norjo apzirti j daugiau, negu apima ekskursinis marsrutas. Todl, sulauk palydovo, apie 18:00 val. pradjome apzirinjim. Urve isbuvome iki 23:00 val. Papildomai pamatme dar du kartus didesn uz ekskursin marsrut urvo dal. Urvas sausas; vietomis siek tiek purvo. Urvas labirintinio tipo, gipsinis. Jame galima pamatyti vairi akmens form, primenanci erel, buivolo galv, vairiausias chimeras. Labai gausu gipso kristal. Siauros (~40 cm plocio) ir labai aukstos (7-10 metr) galerijos nusagstytos baltais ir persvieciamais bespalviais kristalais. Taip pat gausu tamsiai rud gipso kristal. Geguzs 2. Per pietus atj Krivcs kaim, autobusu isvykome Borsciov, o is ten Zalescik kryptimi autobusu Strilkovc kaim. Strilkovcuose sutikome Boris Maksimov, Ternopolio speleosekcijos pirminink. Apsistojome 1,5 km atstumu nuo kaimo, miskelyje netoli "Popovo duobs", Ternopolio speleoklubo ekspedicijos stovykloje. Ternopolio speleologo lydimi apzirjome "Zydrj ezer" urvyn, kurio anga atsiveria 17 m gylio karstinje Popovo duobje. Tai vienas is domiausi urv Podolje. Po 1973 met vasario ekspedicijos (XXX-ios) istyrint labirint ilgis siekia 80.000 metr. Manoma, kad urvynas siekia 100.000 metr ilg ir jungiasi su Optimistiniu urvynu (92.000 metr). 30 % urvyno ploto apsemta vandeniu. Gausu ezer, sifon, kanal. Ezerai "Nelauktasis", "Nemo", "Didzij galerij"; vamzdziai-kaminai "Dujinis", "Gotiskasis"; juodos, rudos ir baltos kristalins formos, vairiastruktriai gipsai ir kiti urvo ypatumai kelia didel susidomjim tiek moksliniu, tiek ir pazintiniu poziriu. Atsisveikin su Ternopolio speleologais, grztame Borsciov, o is ten Ciortkovo kryptimi autobusu Smankivcik kaim (netoli Zalesjs kaimo). Is ten einame per misk Mlynk kaim, uz kurio yra to paties pavadinimo urvas Mlynkai ("Malnliai"), kurio ilgis 14.330 metr. Jis yra sausas, sportinis urvynas, kuriame vykdomos pozeminio orientavimosi varzybos, sskrydziai. 38

Namo grztame per Ciortkov, Ternopol, Krasn ir Vilni traukiniu su bilietais. Nuo Strilkovc kaimo prie ms prisijung Grazina Gudaityt ir Vyrmantas Radzevicius is Jono Sabaicio grups, buvusios su Lvovo speleologais Optimistiniame urve. Dl vadovo apgavysts, klastojant numatyt marsrut, j grupje kilo nepasitenkinimas vadovu. Geguzs 7 grztame Kaun.

39

Isvyka Birz karstin rajon

1973

SPDZIAI

Isvykos vadovas Erikas Laiconas. Dalyviai: Alfredas Daukantas, Marijus Daukantas, Jonas Sabaitis ir Angel Simukaityt. Pradzioje (geguzs 18) aplankme Tatulos ups rajon. 12 km nuo Birz, Pasvalio link, prie plento ir Tatulos ups, sikrs Kirdoni kaimas. Daugiau kaip 200.000 ton gipso buvo is cia isvezta Siauli statybini medziag kombinat. 1952-53 metais ­ sios gipso lauzyklos klestjimo metai. Placiai atidengtuose gipso kloduose buvo matyti gils urvai, is virsaus tartum skliautais pridengti dolomito arba auksciau slgsancio neistirpusio gipso sluoksni. Lauzyklos dugne apatinis ir storiausias (~ 2 m storio) gipso klodas buvo suskaldytas lygiagreciais plysiais, kurie virsutinje dalyje siauri, 15-25 cm storio, giliau pasiekia vis metr. Ir didesns pozemins gipso tustumos dazniausiai bna varpo formos ­ platja apaci. Tai is dalies galima paaiskinti karstini vanden lygio zemjimu. Tuo bdu gilesni gipso sluoksniai tirpsta vandenyje ilgiau. Kirdoni gipso lauzykloje galima buvo pamatyti urv, ledyno snas uzpildyt griov (kari). doms ir vadinamieji "ledo malnai" ­ ledyno snas uzpildytos duobs gipso sluoksniuose, kuri dugne dazniausiai randama dideli akmen. Manoma, kad slinkdamas ledas ir jo tirpsmo vandenys tais paciais akmenimis, lyg girnomis, isgrauz gipso pavirsiuje gilias duobes. Vliau Kirdoni lauzykla buvo uzlyginta ir panas gipso pjv galima matyti tik Karajimiskiuose. Sujauktas, aptirpintas lauzyklos sienose gipsas padeda sivaizduoti, kaip jame vyko karstiniai procesai, formavosi pozeminio vandens takai, palikdami giliai sirzusius, zemyn platjancius urvus. Labai domus, lyg smulkiomis bangelmis isskaptuotas, atrodo aptirpusio gipso pavirsius toki urv sienelse. Birz ir Pasvalio apylinks nuo seno garsja gipse istirpusiais urvais ir baltuoju gipsu, liaudyje vadinamu `sudokliu'. Karstini griuv laukas prie Kirdoni yra trauktas gamtos draustini sras. Eidami nuo Kirdoni Pasvalieci keliu, pasiekiame siaur Tatulos sln ir pamazu kylame kalniuk. Prie nedidelio vjinio malno kelias suka kair, miskelio link. Cia lyg didziuliai slniai atsiveria sen karstini duobi grandins. Dar domiau atrodo A. Jaronio sodyba. Tarp keliuko ir gyvenamojo namo ­ didelis sodas, taciau jo nematyti. Tik medzi virsns kyso, o pro gyvatvors tarpus marguoja pakaln besileidziantys aviliai. Tai sena, labai didel (~ 40 m skersmens) karstin griva. Kitoje namo pusje ­ vl tokia pat duob, serbent krm prisodinta. Kiek arciau miskelio ­ trecia. Isvykai baigiantis (geguzs 21) aplankme Kauni kaimo apylinkes, kur susipazinome su karstine "Karvs duobs" griva, kurios dugne ziojja urvo anga. Buvo nutarta 1973 met ruden surengti isvyk s urv.

40

Kaln zygis Centriniame Kaukaze

1973

DIENORASTIS Zygio vadovas Erikas Laiconas. Dalyviai: Kazys Damulevicius, Angel Laiconien ir Pranas Statulevicius. Liepos 27 (I-ji tranzavimo diena). 6:00 val. isvaziuojame "tranzu" is Kauno. 7:45 val. Vilniuje; iki 8:30 val. jome per Vilni Minsko plent. 9:45-13:05 val. viena masina nuvaziuojame iki Radoskovici; 15:10-16:55 val. kita ­ iki Smolevici. 17:30-20:30 val. vaziuojame iki "Perekriostok". Ten uzkandinje "Vstriecia" atsigr limonado, pajome kelis simtus metr Kijevo link ir sustojome nakvynei. Miegojome prie plento be palapins po tentu. Nuvaziuota 492 km. Liepos 28 (II-ji tranzavimo diena). Atsiklme 5:00 val. Tranzuojame toliau: 6:5511:15 val. iki Gomelio; 15:45-19:00 val. iki Cernigovo; 19:00-22:30 val. iki Kijevo. Nuvaziuota 509 km. Liepos 29 (III-ji tranzavimo diena; sekmadienis). Atsiklme 6:30 val. Kijevo trasoje, o 7:30 val. isjome plent. 7:55 val. sdome dagestanieci autokolonos virsininko masin. T dien is jos nesikraustme: 14:30 val. buvome Poltavoje; 18:00 val. ­ Charkove. 23:00 val. sustojome nakvynei Debalceve. Nuvaziuota 738 km. Liepos 30 (IV-ji tranzavimo diena). Atsiklme 5:00 val. 5:55 val. isvykome ta pacia masina ir vaziuojame iki vakaro: 10:50 val. buvome Rostove-prie-Dono; 22:00 val. ­ Piatigorske. 23:10 val. kelion su dagestanieciais baigme Baksane, kurio apylinkse nakvojome. Nuvaziuota 774 km. Liepos 31 (V-ji tranzavimo diena). Atsiklme 7:30 val., nes buvome labai nuvarg. 8:40 val. isjome plent. 8:45 val. pradjome vaziuoti. Pirma masina nuvaziavome iki Zajukovo; antra ­ iki Tyryauzo. Trecioji pati sustojo ir vairuotojas pasisil nuvezti. Kadangi iki Terskolo jis vaziavo tik dl ms, tai turjome sumokti 1,00 rub. uz 2 zmones. Terskol atvykome 12:00 val. Nuvaziuota 111 km. Viso kelion man su Angele truko 4 paras ir 6 valandas. Nuvaziuota 2624 km; vidutiniu 606 km / par greiciu. Naujas mano rekordas ­ viena masina nuvaziuota 1512 km. Daugiausia per dien nuvaziuota 774 km per 17 valand ir 15 minuci ­ tai irgi naujas mano rekordas. Kelionje naudojoms 11 automobili. Rugpjcio 1 (treciadienis). Atsiklme 10:00 val., o 12:00 val. isjome pasizvalgyti. Radome Marijaus laisk. Suvalgm arbz. 18:00 val. atvyko kiti 2 zygio dalyviai ­ Pranas ir Kazys. Rugpjcio 2 (ketvirtadienis). Atsiklme 8:30 val. Oras buvo bjaurus. Vis nakt, kaip ir vakar gausiai lijo. Miegojome palapinje. 11:00 val. Kazys su Pranu isjo apzirti Azau laukyms ir Cegeto kalno, o taip pat nupirkti maisto kelionei iki Mestijos. Kaln virsni beveik nesimato/ Kartais pasirodo apsnigtos uolos. Vakar vjas pt is Gruzijos, siandien ­ nuo Rusijos puss. Kadangi draugai atvaziavo vlokai, turime vienai dienai atidti zygio pradzi. Dl blogo oro gali tekti dar kelioms dienoms visk nukelti. 14:30 val. isjome is Azau laukyms. 17:00 val. sustojome poilsiui prie Jusengio ups zioci, prie "Baksano" alpinist stovyklos. 17:30 val. pajudjome aukstyn desiniuoju Jusengio ups krantu link "Siaurinio prieglobscio"). Oras saltas, nelyja, debesuota. 19:30 val. sustojome nakvynei. Dienos tempas buvo labai mazas. Manome, kad aukstyn pagal up nujome apie 4 km. Eidami sutikome alpinist grup, k tik nuimt nuo kazkokios virsns. Vienas alpinistas, sulauzytais sonkauliais ir koja, jojo asilu. Vis keli mus supo rkas. Per dien nueita apie 12 km. 41

Rugpjcio 3 (I-ji zygio diena). Atsikliau 6:10 val., nes siandien turjau budti. Nors nakt lijo, rytas buvo puikus. Baksano slnyje, po ms kojomis, - debesys. Pas mus giedra. Malk beveik nra, esamos ­ slapios. Todl tik 9:20 val. baigme pusryciauti (makaron kos su spirgintais lasiniais ir kava). 9:40 val. isjome aukstyn. 10:10 val. prijome "Siaurin prieglobst" ir, perj lygum, pradjome pakilim. 16:00 val. buvome ant Beco perjos (IB sud./kat.; +3375 m aukstis). 17:30 val. pradjome nusileidim. 19:30 val. sustojome nakvynei viename aukstyje su zemutine Dolros ledyno riba auksciau ezeriuko. Atsigulme 22:00 val. Rugpjcio 4 (II-ji zygio diena). Atsiklme 6:00 val. Isjome 8:00 val. Tolimesnis nusileidimas nesudtingas, bet gana ilgas. Apie 9:00 val. prijome Dolros up. 9:30 val. sustojome pailsti. Sutikome nedidel kiauli band, taciau cabano nematyti. Greit prieisime kos. Daug persiklim per upelius. Persikelti sausiems ne visada pavyksta. Siandien jau 2 kuprins pateko vanden: Angels ir Kazio. Vis ryt rkas ir debesys. Dabar lygtai pradeda giedrti. 10:10 val. praj virsum Dolros ups kanjono, pasiekme kos. Ten radome daug merg, kurios mums dav pieno (0,50 rub. uz litr). 10:20 val. isjome nuo koso zemyn. 15:00 val. pasiekme pirm svan Mazerio kaimel, kuriame radome 2 parduotuves, kuriose taciau neradome duonos. Taciau ciabuviai mums dykai dav 1 "lepiosk10" ir pus storos "lepioskos", kuri buvo labai skani. 15:30 val. uz Mazerio sustojome pietauti. Valgome; arti geriamo vandens nra. Ciabuviai sako, kad nuo Mazerio iki Beco gyvenviets (t.y. iki kelio Mestij) ­ 6 km. 17:00 val. sustabdome savivart, piln akmen, ant kuri gausu ciabuvi. Mus nuveza iki Beco gyvenviets. Pinig neduodame. Ties Beco gyvenviets sankryza kit masin sustabdome 17:50 val. Ji mus nuveza Mestij (18:20 val.). Paklaustas, kiek mes skolingi, vairuotojas papraso 4,- rub., bet mes sumokame tik 3,- rub. Jis nepatenkintas ­ burbuliuoja. Uzeiname valgykl, kur gauname duonos kepal (0,36 rub.), atsigeriame limonado su bandele. Po to iseiname is miesto ryt kryptimi ir apie 19:30 val. apsistojame ant kalniuko. 23:00 val. uzmiegame. Rugpjcio 5 (III-ji zygio diena; sekmadienis). Atsikeliame 8:30 val. Pusryci dar nematyti. Ciabuviai nuolatos piktybiskai mus stebi. Apsitvarkome. 15:00 val. ateiname Mestijos centr, apzirime miesto architektr, apsiperkame, atsigeriame narzano, uzeiname turistin baz; ten gauname zenkliuk, informacijos. 21:00 val. persikl kit viet, uz Mulchros ups sustojame nakvynei. 24:00 val. uzmiegame. Rugpjcio 6 (IV-ji zygio diena). Atsiklme 8:50 val. Isjome 11:00 val. 12:00 val. sustabdme pakeleivin masin. 13:00 val. iseiname is Ugvirio gyvenviets link perjos. 15:00 val. buvome ant Ugvirio perjos (be kategorijos). Pietavome. 16:50 val. isjome nuo perjos zemyn. Radome daug zemuogi ir nemazai gryb. Pakeliui zemyn sustabdme masin, kuri mus nuvez iki Ingurio ups slnio. 18:00 val. nuo ten pradjome eiti Ingurio ups krantu aukstyn. 19:00 val. sustojome nakvynei, nuj mazdaug 3 km. Naktis nesalta. Rugpjcio 7 (V-ji zygio diena). Atsiklme 8:30 val. Isjome 10:40 val. Ingurio ups slniu. Vaizdai grazs. Tempas normalus. Debesli beveik nematyti. Labai karsta. Pasitaiko nemazai sonini upeli. Vis laik einame vaziuojamuoju keliu. Pakeliui pilna zemuogi. 13:50 val. prijome Kalos gyvenviet. Vietini vaik lydimi 14:35 val. prieiname tarpekl, vedant Latparo perj. Pietaujame iki 15:30 val. Pas zmones palik kuprines, 16:00 val. isjome Ingurio paupiu aukstyn Uskulio gyvenviet. Svanai ­ nedidel tautel, gyvenanti Gruzijos siaurje Pagrindinio Kaukazo kalnagbrio pietinje papdje. Etnografiniu poziriu domiausioje Aukstutinje Svanetijoje siuo metu priskaiciuojama 18.000 gyventoj.

10

­ (rus.) paplotlis.

42

Svanai ­ vienintel SSRS tauta, kur alpinizmas yra nacionalinis sportas. Sioje srityje su jais varzytis gali tik Nepalo serpai ir Alpi kalnieciai. Svanetijoje is 300 suaugusi vyr vidutiniskai 1 yra alpinizmo sporto meistras. Svanai ­ vieni seniausi Kaukazo gyventoj. Nors jie turi savo kalb, visiskai nepanasi gruzin, taciau savo rasto niekuomet nra turj. Visa literatra spausdinama gruzin kalba. Rytin Svanetijos dalis vietini gyventoj vadinama Laisvja Svanetija. Sios zems niekada nemindziojo priesai; sios salies zmons niekuomet neturjo jokio valdovo, jie nezino, kas tai yra isnaudojimas. Kunigaiksci Dadeskeliani gimin, valdziusi Vakar Svanetij, visaip stengsi pavergti Laisvj Svanetij, taciau tai buvo bergzdzios pastangos. Nei kunigaiksciai, nei caro armija nesugebjo pavergti karingj kalnieci. Laisvojoje Svanetijoje sako taip: "Blogas kelias tas, kuriuo eidamas svetimsalis btinai nukris bedugn, o jo lavono niekuomet neatras. Geras kelias ­ tas, kuriuo eidamas svetimsalis btinai nukris bedugn, bet jo lavon bus galima surasti ir palaidoti. Na, o puikus kelias ­ tai toks, nuo kurio galima ir nenukristi". Tai stai Inguri takas, vienintelis kelias Laisvj Svanetij, priesams visada buvo blogas kelias. Dabar tai automobili magistral, kuria palaikomas rysys su pasauliu. Taciau ir siandien didel dal krovini svanai perveza jauciais kinkytomis rogmis net vasaros metu. Tai dsninga: ne daug kur galima masina nuvaziuoti, o jauciai roges per zol gali tempti net staciai kaln. Nuo Kalio gyvenviets keliukas vingiuoja pagal sraunj Ingur. Jau pradeda temti, Inguris vis labiau siautja, o uz poskio ups kanjonas is abiej pusi pertvertas auksta akmenine 30 m aukscio siena. Tai "Devo siena". Legenda pasakoja, kad Devas simyljo Lamarij ir norjo j vesti. O Lamarija nesutiko. Tada pyks Devas nutar uztverti Ingurio up akmens siena, kad uztvindyti tarpekl. Jis nesiojo akmenis ir stat sien iskart abiejose ups pusse. Bet dievai negaljo sito leisti ir nutar jam sukliudyti. Kada siena buvo beveik baigta, vyriausiasis dievas Dzgragas nuo Scharos ledyno paleido milzinisk avin, kuris, lkdamas tarpekliu, trenk ragais sien ir j sugriov. Pasigrozj sziningu Devo darbu, mes skubame toliau. Uz paskutinio poskio mes sustojame is nuostabos. Mes tarytum pasakoje, kitame pasaulyje, daug simtmeci atgal. Saullydzio spinduli nuzertos sniego ir uol Bezengi sienos fone mes isvydome misk juod bokst, is vis pusi apsupt toki pat juod senovini nam-tvirtovi. Niekur joki priestat nematyti. Viskas kaip ir pries tkstant met. 18:00 valanda. Siauromis gatvelmis skverbiams kaimo gilum. Kulk pdsakai apangljusiose nam-tvirtovi duryse, mazyciai aprk langeliai, tamss prajimai bokstus, paslaptingi kiemeliai, - viskas alsuoja gilia senove. Zmoni nedaug, - dar negrzo is darb. Mus stebina nepaprastas sutikt zmoni israiskingumas. J veidai rams ir atsiaurs! Jie ziri tvirtai ir tiesiai, nieko nebijanci zmoni akimis, zmoni isdidzi ir valding, bet tuo pat metu ger ir proting. Uskuliecius vadina "lit gentimi". Ir tai tiesa: jokia tauta neisliejo tiek kraujo, neturjo tiek auk kovoje uz savo nepriklausomyb. Daug nekainuojam meno ir istorini vertybi per t laik sukaupta Uskulyje. Daug avantirist klastos keliu band juos pasisavinti, bet svanai moka saugoti istorin praeities palikim. Neveltui Kviriko cerkv nuolatos buvo saugojama 6 ginkluot sargybini. Laisvosios Svanetijos cerkves eiti neturjo teiss net patys sventikai. Raktai buvo saugomi pas specialiai tam isrinkt raktinink. Pazintis su Uskuliu, ciabuviams prasant ir vaisinant, baigiasi sauso vyno degustacija. 19:00-20:30 val. grzimas Kal. 21:00 val. apsistojame nakvynei prie Kalos. 24:00 val. einame miegoti. Rugpjcio 8 (VI-ji zygio diena). Atsiklme 7:45 val. Isjome 11:00 val. Oras gana prastas, debesuota, bet nelyja. Greitai oras pagerja. 17:00 val. ant Latparo perjos stojame pietauti. Papietav 18:00 val. iseiname zemyn. Prieiname kos, kur mums neduoda pieno, nes sakosi ms nesuprant... 20:00 val., dar nenusileid zemyn, stojame nakvynei. Beveik nevalgome.

43

Rugpjcio 9 (VII-ji zygio diena). Atsikeliame 10:00 val. Nevalg iseiname 10:45 val. Tarpais linoja. Einame labai pamazu, nes Angelei, einant zemyn, skauda desins kojos kel. 14:00 val. is kaln nusileidome zemyn ir, perj per tilt, atsidrme ant kelio. Kadangi neturjome k valgyti, tai uzjome pas gyventojus, kur dykai gavome 2 kepalus duonos ir pus balto sraus srio. Pietavome iki 15:00 val. Po to, paj uz kaimo, sustojome parkyti ir pailsti. 16:00 val. pajudjome tolyn. 16:10 val. sustabdme masin, kuri mus 17:20 val. atvez Lentechio miest. Apsipirk ir pavalg nujome kelio Kutais ir apie 19:00 val. sustabdme masin, kuri mus apie 20:00 val. nuvez Cagier. Is Cagierio gana ilgai jome tamsoje, kol sustabdme masin, nuvezusi mus apie 3 km uz miesto. Cia ir nakvojome. Nakt lijo. Rugpjcio 10 (penktadienis). Atsiklme 9:00 val. Isjome 10:15 val. plent. Is karto sustabdme masin, nuvezusi mus Cchaltub (apie 12:30 val.), kur nusipirkome maisto, nubgau park zenkliuko ir apie 13:30 val. septintu autobusu isvaziavom link Kutaisio. Neprivaziavus 4 km iki Kutaisio, islipome ir asfaltuotu keliu pasukome kair, kuriuo nuj ~3,5 km, tuoj uz parduotuvs radome rodykl desin ­ "Sataplija". Ta kryptimi paj, sustojame papietauti. Radome daug slyv ir riesut. Uzjus lietui, grzome iki saltinio ir apsistojome name, kur stovjo varikliai. Atsigulme 21:00 val. Rugpjcio 11 (sestadienis). Atsiklme 9:00 val., o 10:00 val. pajudjome. 11:00 val. atjome Sataplijos valstybin draustin. Jame yra 4 urvai, suakmenj dinozaur pdsakai ir uzgesusio vulkano krateris. Svarbiausias turistinis urvas ­ Sataplija ("Medaus vieta"). Urvo ilgis 500 metr; rengta 120 metr. Temperatra +14o C; didziausias aukstis 14 metr. Urvas atrastas 1925m.; lankomas nuo 1930m. Dinozaur pdsakai atrasti 1933m. Siuo metu statomas vandentiekis, kad praplauti urv. 11:45 val. isjome is draustinio. Atj iki parduotuvs ir sulauk autobuso, vaziuojame Kutais. Perj miest, einame atsigerti alaus. Po to iseiname plent stabdyti masin. Netrukus sustabdome armno Rubeno Arutiunovo masin, vaziuojanci is Jerevano Gagr. Su juo vlai vakare atvaziuojame Suchum. Nakvojome masinoje ant bulvi po labai graziu tiltu tarpeklyje uz Suchumio. Rugpjcio 12 (sekmadienis). Ryte vl atvykstame Suchum ir apie 3 valandas apzirinjame miest. Apie 13:30 val. su Rubenu isvaziavome Gagr. Pakeliui ties Eseros gyvenviete aplankome urvin restoran, rengt prie pat kelio ir po keliu. Atsigeriame alaus. Po to vaziuojame toliau. Apie 16:00 val. atvykstame Gagr. Sustojame prie turgaus. Smarkiai lyja. Atsisveikin su Rubenu, iseiname ieskoti vietos nakvynei. Kylame kaln. Netrukus papietav gauname pasilym bet kokiam laikui apsistoti pas graik Jan Papandogir. Rugpjcio 13 (pirmadienis). Atsikl 8:45 val. elektrotraukiniu isvykstame Adler biliet pirkti. 9:50 val. mes Adlerio gelezinkelio stotyje (uz atvaziavim nuo Gagros sumokjome po 0,15 rub.). Isankstinje biliet kasoje uzsirasome eil 354 numeriu. 15:30 val. turjome pakartotinai atsizymti eilje. Likus laik praleidome apzirindami miest. 16:00 val. vl atsizymj, nujome stabdyti pakeleivini masin, taciau mums nepavyko ir 19:30 val. teko elektrotraukiniu grzti Gagr (21:00 val.). Rugpjcio 14 (antradienis). Kadangi vakar po atsizymjimo ms eils numeris tapo 49, tai mes siandien is pat ryto turjome bti prie kasos. Taciau nebuvo transporto, ir mes, kaip ir vakar, nuvaziavome tik 10:00 val. Tuo metu biliet kasoje pirko 68-as numeris. Taigi mes pavlavome ir biliet negavome. Nuj "normali" kas, suzinojome, kad sios dienos vakarui Leningrad biliet yra. 11:40 val. elektrotraukiniu grztame Gagr; 13:30 val. mes jau pliaze, kur radome Angel. Pagulj iki 15:00 val., nujome apzirti miesto. Rugpjcio 15 (treciadienis). Atsiklme 9:30 val. Pavalg isjome miest apie 12:00 val. Norjome patekti su ekskursija prie Ricos ezero, taciau pavlavome, nebebuvo masin, o bilietus ekskursijai pardavinjo tik 19-ai dienai. Taigi likome slankioti po miest. Suzinoj (beje klaidingai), kad paskutinis elektrotraukinys Adler isvyksta 23:30 val., apie 18:00 val. grzome namo, kur, prigul pailsti, uzsndome. Atsibudome 21:50 val. 44

Maskvos laiku. Kadangi seimininkas buvo isjungs svies, o namo dar neparjo, tai mes savo "smutkes" turjome tvarkytis tamsoje. Susitvark apie 22:30 val. issliauziame zemyn. 23:10 val. atj traukini stotel, suzinome, kad traukinio siaur nebus, todl 23:30 val. "zuikiais" vykstame traukiniu centrin Gagros gelezinkelio stot. Ten, stotyje sitaisome lauke ant suol ­ oras siltas ­ k tik po lietaus. Ilsims, miegame. Rugpjcio 16 (ketvirtadienis). Apie 3:00 val. nujome kas, kur be problem gavome bilietus keleivinio traukinio 168 (Jerevanas-Maskva) bendrame vagone, kuriuo isvykstame 4:44 val. Traukinys buvo labai pilnas, todl netrukus, apie 5:00 val. sitaisome miegoti ant antr-treci lentyn. Uz bilietus iki Kauno sumokjome po 14,70 rub. Atsiklme apie 9:00 val. As zadinimus nereagavau, o atsikliau tik tada, kai pribrendo reikalas pavalgyti, apie 10:30 val. Restorane susipazinome su padavju Feliksu, kuris moka kelis zodzius lietuviskai. Jis vaisina mus virtais kukurzais, cigaretmis "Masis". Grz vagon, uz 1,00 rub. perkame kibir slyv, kurios pasirodo dar neprinok. Prisisprog ir ksdami karst, skaitome ir vaziuojame toliau. Snekams su jaunuoliu is Vologodsko srities, kuris nurodo veps gyvenviets koordinates ­ Timosino kaimas. Vakare vl prisiryjame restorane ir einame miegoti Vietos vagone labai daug. Rugpjcio 17 (penktadienis). 5:45 val. atvykstame Charkov. Prie kasos stovime iki 8:00 val., kol ji atidaroma. 8:15 val. uzkomposteruojuome bilietus traukin 99 (Doneckas-Minskas). Is Charkovo isvaziuojame 10:34 val. Vaziuodami du kartus valgome restorane, is "chroniaus" pavagiame butel alaus. Liaudies labai daug. Viet visai nra. Taciau vakare visi patogiai gulime. Rugpjcio 18 (sestadienis). Atsibundame 5:30 val. Minske islipame 5:40 val. Biliet "Ciaik" nra. Sdame elektrotraukin "Minskas-Molodecnas"; islipame 8:25 val. Uzsikomposteruojame bilietus traukin 149 (Maskva-Kaliningradas), kuris is Molodecno turs isvaziuoti tik 10:49 val. Tuoj nubgame peron ir lipame elektrotraukin "Molodecnas-Gudogai", kuris isvyko 8:40 val. 9:38 val. atvykome Smorgonis. Valgome ir laukiame 149-o traukinio, kuris is Smorgonio isvyks 11:19 val. Kaun pasiekiame apie pietus. Zygis man su Angele kainavo tik po 55,00 rubli. Maisto sunaudota po 1 kg vienam zmogui vienai dienai. Meniu buvo toks: duona, lasiniai, konservai, sris, makaronai, ryziai, grikiai, manai, kava, arbata, cukrus, saldainiai, chalva, druska, svognai, cesnakai, margarinas. Nuvaziuota: automobiliais ­ 3031 km; traukiniais ­ 2553 km. Psciomis nueita 100 km.

45

Isvyka Karvs duob

1973

SPDZIAI

Spalio 19-21 dien isvykai vadovavo Erikas Laiconas. Dalyviai: Loreta Dzikait, Angel Laiconien, Danut Maleckait, Vita Mediksait, Vytautas Petkus ir Jonas Sabaitis. Atlikta "Karvs duobs" ir jos urvo topografin nuotrauka. "Karvs duob" yra Kauni kaimo apylinkse Birz rajone. Is Birz vaziuoti reikia Pasvalio kryptimi 3 km. Poskis desin (vakar kryptimi) ties pirmu autobuso sustojimu Kauni kaim (0,3 km). Eiti pagrindiniu keliu iki kaimo pabaigos, iki paskutinij pakels medzi. Uz j pajus dar apie 100 metr, eiti desinn per lauk (mazdaug 45o kampu keli) iki krm. Siame rajone daug karstini duobi ir griuv. Viena is j pavadinta "Karvs duobe". Jos dugne atsiveria 3 angos, kurios veda pozemin ertm ­ karstin urv. Vyraujanti uoliena ­ gipsas. Karstas ­ sulfatinis. Mes kaunieciai sioje isvykoje pirm kart sudarme sio urvo topografin plan. Manome, kad jis uzgriuvusiomis landomis anksciau jungsi, o gal ir jungiasi su aplinkinmis karstinmis duobmis. Mano nustatyti Karvs duobs urvo morfometriniai rodikliai: · Bendras ilgis L = 46 metrai; · Bendras gylis H = 1,45 metro; · Amplitud G = 3,00 metrai; · Vidutinis aukstis hvid. = 0,70 metro; · Vidutinis plotis bvid. = 0,80 metro; · Aslos plotas S = 42 m2 ; · Ertms tris V = 28 m3; · Korbelio tustumo koeficientas Q = 0,002 (?); · Karstinio ploto koeficientas q = 0,11.

46

Ekspedicija Podolje

1976

DIENORASTIS

Ekspedicijos vadovas Erikas Laiconas. Dalyviai: Angel Laiconien, Violeta Narbutait ir Vytautas Petkus. Geguzs 2. 15:25 val. isvykstame traukiniu Vilni (17:05 val.). 18:30 val. lktuvu AN-24 isskrendame is Vilniaus Lvov (20:35 val.). 21:42 val. isvykstame traukiniu is Lvovo Ternopol (23:45 val.). Geguzs 3. Nakt praleidziame Ternopolio gelezinkelio stotyje. 7:10 val. isvykstame traukiniu 213 Ciortkov (9:40 val.); 11:10 val. autobusu Borsciov (12:10 val.). 13:15 val. iseiname psti is Borsciovo Zalescik kryptimi. Nusileid ties ezeru plent, pradjome stabdyti pakeleivines masinas. Taciau be rezultat. Tada, paj iki poskio, atsigrme vandens. Mus pasivijo kaimietis su ratais ir pasisil pavezti. Taigi mes ratuose su arkliais pasiekme Pisciatinc kaim, kuris yra 5 km atstumu nuo Borsciovo. Apzirjome viduramzi pilies griuvsius ir prie sustojimo laukme autobuso. Strilkovc kaim atvykome 18:45 val. Pastoviniav prie uzdarytos parduotuvs, patraukme link "Zydrj ezer" urvo, kuris yra apie 4 km nuo autobuso sustojimo. Ukrainieci ekspedicijos stovyklos neradome. sikrme stovyklaviet. Pavalgme. 19:45 val. as su Angele isjome kaim parduotuvn. Bufete suzinojome, kad dl pastoviai lietingo oro urve pakils vanduo. 21:00 val. sumingame. Geguzs 4. Atsiklme 8:00 val. Po ilg ir kruopsci pasiruosim nutariau savarankiskai, be ukrainieci, eiti urv. 10:30 ­ 14:30 val. buvome Zydruosiuose ezeruose. Susitvarkme ir 16:55 val. isjome kaimo link. 17:30 val. buvome prie parduotuvs. Nesulauk, kol atidarys bufet, 18:54 val. isvykome autobusu Borsciov, kuriame buvome 19:10 val., o 19:30 val. sdome autobus Ternopolis ­ Melnica Podolskaja ir 19:50 val. islipome Krivcs kaime ir iskart pasukome Nizns Krivcs kaimo link, kur yra Kristalinis urvas (2 km nuo sustojimo). Atj prie urvo, uzjome bufet "Kristal", kur suzinojome, kad ir cia neatvaziavo niekas is ekspedicijos dalyvi is Ternopolio. Pagr alaus, kylame kairiuoju slaitu aukstyn iki plokstikalnio, kur sirengme stovykl. Geguzs 5 (treciadienis). Atsiklme 8:30 val. 12:00 val. lindome urv "Kristalnaja" be gido. Buvome uzdaryti. Kontrolinis laikas buvo paskirtas 17:00 val. 16:00 val. urve susitikome gid, su kuria pasivaiksciojom po turistin marsrut. Po to mus vl uzdar, ir mes ties 21 zibintu prieangio galerijoje, desinje sienoje, zirint nuo angos, lindome skyl, kuri mus nuved prie taip vadinamo "Skeleto", t. y. zmogaus griauci. Tai 1905m. zuvs zmogus ­ aukso ieskotojas. 17:30 val. apleidome urv. Pavalg "Kristal'e", grzome stovykl ir persireng 20:10 val. sulindome "Paleozoologin labirint" (antra anga slaite, skaitant nuo Kristalinio urvo). Ten radome lietuvi, nezinom pilieci "K. V." ir "M. A." 1976-01-23 rastel ir urvo plan. Is labirinto islindome 21:30 val. Geguzs 6. Atsiklme 9:00 val. Atsiskaitme su Petkum. Apie 12:00 val. isvaziavome is Krivcs. 12:30 val. buvome Borsciove. 14:20 val. isvaziavome autobusu Bilc-Zolot (15:00 val.). Islip, nujome pagal kapines uz kaimo. Pakilome kalvas ir miskelyje sirengme stovykl. 19:00 val. lindome Verteb. Islindome 21:30 val. Geguzs 7. Isvykstame 13:20 val. Borsciov (13:55 val.), o 14:15 val. autobusu Ciortkov (15:15 val.). 15:20 val. autobusu vaziuojame Ternopol (16:55 val.). Jame prie autobus stoties susitinkame Leonid Sokotovici. 18:00 val. autobusu isvykome Lvov (21:00 val.). Nakvojome besitrindami stotyje, o Vytas isskrido lktuvu Vilni 21:40 val. Geguzs 8. Biliet traukin negavome, todl nusipirkome lktuv. 21:00 val. isskridome AN-24 Vilni (23:00 val.). Kaun pasiekme nakt 2:30 val. 47

Isvyka Anyksci rajon

1977

SPDZIAI

Balandzio 15, penktadien, 16:00 val. isvykome is Kauno automobiliu VAZ-2101 keturiese: Angel Laiconien, Erika Laiconait, Laimutis Laiconas ir as. 19:00 val. buvome Anyksciuose pas Grazin, Vyrmant ir Mant Radzevicius. Sestadien 7-se vaziuojame marsrutu Anyksciai ­ Simoni giria ­ Zalioji ­ Debeikiai ­ Rubikiai ­ Anyksciai. Po to aplankome Anyksci silel. Kairje kelio pusje Puntukas (5,7 m aukscio; 6,7 x 6,9 m dydzio; 265 t svorio). Nuo Kurkli per Kavarsk grztame Anykscius. Desiniau nuo kelio, desiniajame Sventosios krante randame "Puntuko brol" bei netoliese esant Karaliens lin Sekmadien is Anyksci vaziuojame Skiemoni link labai vingiuotu ir kalvotu keliu. Pakelse daug apledjimo aplauzyt pus ir berz. Per Kurklius ir Anyksci silel vl grztame Anykscius. 15:00 val. isvykstame Kaun (17:00 val.).

48

Isvyka Maskv

1977

SPDZIAI Balandzio 19, 18:00 val. su Angele Laiconiene isvykstame Maskv traukiniu 24. Sekanci dien 10:00 val. atvykome Maskv ir vaziuojame Maskvos miesto turist klub, esant Sadovaja-Kudrinskaja 4. Ten gauname Vladimiro Valentinoviciaus Iliuchino ir Maskvos speleosekcijos pirmininko Valerijaus Davydoviciaus Furmano telefono numerius. Vis dien bandme susisiekti su Furmanu, taciau tik 23:00 val. j susitinkame jo namuose adresu Garibaldi 30 ­ 1 ­ 67. Pas j ir apsigyvenome. Balandzio 21 lankoms parduotuvse: Leipcigas, Vlasta, Varna, Vanda ir Moskvicka. Vakare pas Furman studijuojame literatr, zirime skaidres, deriname abi puses dominancius klausimus. Balandzio 22, 15:50 val. traukiniu 23 isvykstame Kaun, kur pasiekiame sekanci dien 8:00 val. Kelions rezultatai dziuginantys!

49

Isvyka Sambij

1977

DIENORASTIS

Kelions tikslas ­ aplankyti gintaro kasyklas Sambijos pusiasalyje, Kaliningrado srityje, Rusijoje. Balandzio 29. Is Kauno isvykstame automobiliu VAZ-2101 18:00 val. penkiese: Roma Dobkevicien, Raimundas Dobkevicius, Erika Laiconait, Angel Laiconien ir as. Ties Virbaliu pradjome ieskoti nakvyns, taciau, beieskodami ger privaziavim, pasiekme Nesterov ir apsizvalg jo apylinkse, grzome tuo paciu keliu Kybartus. Nuo Kybart, pasuk keliu K. Naumiest (einanciu arciau sienos) uz 3 km randame patogi viet nakvynei. Balandzio 30. 9:00 val. vienas nuvaziuoju Virbal ir susitinku antrj dalyvi grup su automobiliu VAZ-2103: Gint, Lin ir Mari Ceckauskus bei Grazin, Mant ir Vyrmant Radzevicius. Apie 11:30 val. pajudame Kaliningrado link, pakeliui sustodami apzirti parduotuves Nesterove, Guseve ir Gvardeiske. Kaliningrad pasiekme 17:30 val. ir uztrukome jame iki 19:00 val. Toliau vaziavome link Jantarno. Uz miesto pasienio zonoje miskelyje sustojame nakvynei. Geguzs 1. Atsiklme apie 10:00 val. Po pusryci, 11:30 val. pasirodome Jantarne. Taciau netrukus uz miesto, netoli gintaro karjero buvome sulaikyti autoinspekcijos ir pristatyti Vidaus reikal skyri, kur man ir Vyrmantui Radzeviciui buvo surasytas pasienio zonos taisykli pazeidimo aktas ir paskirta 10,00 rubli bauda kiekvienam. Nedelsiant buvome istremti is pasienio zonos. Isvaziav Baltijsko ­ Primorjs keli, toliau vaziuojame Svetlogorsk. Tai labai grazus kurortas. Is miesto traukiame tiesiai Pioniersk. Pakeliui uzsukame zvej kaimel prie jros. Is Pionierskio vaziuojame per Kaliningrad, Poliesk, Sovietsk, Nieman Niemanskoj. Netoli jo nakvojame miske. Geguzs 2. 6:30 val. as nuveziau Raimund ir Vyrmant prie Nemuno zvejoti. Gintas remontavo masin. Apie 10:00 val. as grzau su zvejais. Apie 12:00 val. isvykome. Sudarge buvome sustoj ieskoti vieno pazstamo, bet nerad patraukme prie kelto per Nemun ties Jurbarku. Keltas nekl masin, todl mes grzome per Gelgaudisk, Sakius namo.

50

Isvyka Molt rajon

1977

SPDZIAI

Geguzs 6 dien 19:05 val. automobiliu VAZ-2101 isvykome trise (Erika Laiconait, Angel Laiconien ir as). Vaziavome per Lapes, Kulv, Jonav, Veprius, Gelvanonus, Ciobisk, Musninkus Kernav. Nakvojome uz Kernavs prie Kernavls upelio. Geguzs 7 dien apzirjome Kernav, jos baznyci, turting istorin-etnografin muziejuk, dvi koplytles ir piliakalnius. Toliau vaziavome per Dkstas ir Maisiagal Sirvintas. Ten parduotuvs uzdarytos, todl per Giedraicius nuvykome Dubingius (siame ruoze tik Maisiagalos-Sirvint atkarpa asfaltuota). Uz Dubingi (Joniskio kryptimi) pasukome link Asvejos ezero ir ten apsinakvojome. Geguzs 8 dien 11:00 val. prie Dubingi laukme kit isvykos dalyvi, bet nesulauk 11:45 val. isvykome Sirvintas. Ten aplank parduotuves, tuo paciu keliu grzome Dubingius. Nieko neapzirindami, pastebj, kad gali neuztekti benzino, nuvaziavome Pabrad. Ten taip pat nerad degalins, isvaziavome Svencionis. Ten uzsipild bak ir pavalg, per Ignalin ir "Lietuvos nacionalin park" pasukome Saldutisk. Is jo per Labanoro giri patraukme link Labanoro. Mazdaug 7 km iki Labanoro ­ puikus privaziavimas prie Aiseto ezero. Ten ir apsinakvojome. Geguzs 9 dien atsikliau apie 9:00 val. Atplauk zmons grybauti ir paliko man saugoti valt. As ja irstausi. Apie 14:00 val. pailsj per Labanor, Moltus, Giedraicius, Sirvintas, Ukmerg, Jonav ir Kulv isvaziavome Kaun. Per 3 paras nuvaziuota 602 km po 201 km / par. Oras buvo geras, daugiausia labai siltas ir saultas. domi viet aplankyta labai nedaug, taciau nakvyns buvo palygint gerose vietose.

51

Atostogos Lietuvoje

1977

DIENORASTIS

Rugpjcio 8. Automobiliu VAZ-2101 16:00 val. isvykome marsrutu Kaunas ­ Garliava ­ Alytus ­ Seirijai ­ Leipalingis ­ Viktarina. Atostogaujame penkiese: Erika Laiconait, Angel Laiconien, Ricardo Jakubonis, Rita Jakubonyt ir as. 2 km iki Kapciamiescio prasideda pasienio zona. Mes grztame 1 km atgal ir 3 km atstumu nuo Kapciamiescio sukame link Dumblio ezero. Ilgio ezer pravaziav vakarine pakrante, apsistojame pietrytinje Vepryno ezero pakrantje (155 km). Rugpjcio 10. Apie 14:00 val. isvykome link Viktarinos ­ Veisiej plento. Netrukus Trikojo ezeras ir Veisiejai. Toliau vaziuodami Veisiej ­ Avizieni keliu, sukame kairn Slavant link. Slavantuose apsisukame ir grztame iki misko, kur sukame desinn link Balcio ezero. Pravaziuojame keliuku tarp Balcio ir Slavanto, kairje palik Eserin ezer, o desinje ­ Blidelio ezer, pasiekiame ssmauk, skirianci Slavantl nuo Giluisio ezero. Toliau sukame kairn ir apvaziuojame Giluis is ryt. Apsistojame siauriniame Giluisio krante apie 17:00 val. (32 km). Rugpjcio 11. Ryte pries pusrycius apiplaukme valtimi Giluisio ezer pakrasciais. Po pusryci su Angele perplaukme Giluisio ezer ir perklme gumin valt Slavantlio ezer, priplaukme pietvakari gale esanci sal. Grztame. Po piet einame apzirti Linelio ezer ir Bobr-Babr dvaro liekanas, kuri deja neradome. Rugpjcio 12. Zygis valtimis Balcio ­ Slavanto ­ Slavantlio ­ Linelio ­ Giluisio ezerais (6 valandos). Aplankme Eserin ezer. Rugpjcio 13. Isvykome 13:30 val. Lazdijuose pasipildome degal. Nusiperkame papildomo maisto, tepalo nuo "gnuso11" ir per Veisiejus ir Viktarin vykstame prie Baltosios Ancios ups. Perkirt Nevieds upel, sukame kair; pervaziav tilt per Baltj Anci, vaziuojame jos desiniuoju krantu iki Baltosios Ancios HES. Pervaziav uztvank, iskart sukame desin ir uz 1 km apsistojame nakvynei. Rugpjcio 14. Dviese su Angele isplaukiame Baltja Ancia zemyn link Nemuno. Vietoj 9-i knygoje aprasyt slenksci, radome 3-is. Pirmj apjome krantu. Antrj perplaukme. Treciuoju vedme valt be zmoni. Pakeliui fotografavome. Nemun pasiekme po 2 val. Sventojansko kaime. Yra tiltas per Baltj Anci. Atgal grzome per 1 val. misku. Po piet prasidjo lietus ­ pirmasis sioje kelionje. Nakt taip pat lijo. Rugpjcio 15. Ryte vaiksciojau po misk fotografuodamas. Dangus apsiniauks. Po piet isvykome link Nemuno ir per Gerdasius, Liplinus, Leipaling ir Didziasal privaziavome Skirdzio ezer (41 km). Rugpjcio 16. Per Didziasal nuvykome trumpam Druskininkus. Uzsipylme degal ir grzome prie Skirdzio (48 km). Rugpjcio 17. Zvejojame ir grybaujame. Rugpjcio 18. Grybaujame ir zvejojame. Is Gardino atvaziavo masinomis brakonieriai. Rugpjcio 19. 9;30 val. isvaziavome Kaun nuvezti gryb. Kaune papildme kuro atsargas. Rugpjcio 20. 10:00 val. isvykome is Kauno. 13:00 val. atvykome prie Velnio duobs (nuo Aukstadvario vaziuoti Semeliski link; iskart uz Aukstadvario, nusileidus nuo kalniuko, sukti kair link misko ir vaziuoti apie 3 km).

11

­ (rus.) masalai.

52

Velnio duobs duomenys: · Gylis 41 metrai; · Plotis virsuje 200 metr; · Plotis apacioje 60 metr; · Durpi storis dugne 9 metrai; · Dugnas yra 150 m virs jros lygio. Is Aukstadvario nuvykome Onusk, kur papietavome. Toliau pro Bobriskes ir I-j Varn sukame link Merkins ir vaziuojame link Ratnycios. Toliau Latezerio kaimas. Lato ezer apvaziuojame rytine pakrante. Labai grazu. Visos geros stovyklaviets uzimtos. Atvykome Uzpurv () Baltarusijoje. Buksuojame 3 valandas. Po to apvaziuojame Dubo ezer is piet ir ryt. Nakvynei sustojame siaurinje pakrantje (227 km). Rugpjcio 23. Po vakarykscio lietaus issigiedrijo tik per pietus. jau pagal 3100 azimut Latezer. Po 1 val. (3,5 km) perjau upel, dar po 15 min. (1 km) ­ keli; keliu apie 1 km (15 min.). Is Latezerio grzau keliu (6 km per 1,5 val.). Po piet grybavome. Rugpjcio 24. Apie 12:30 val. isvykome nuo Dubo ezero. Pasuk ne t misko keliuk, vl priversti grzti Uzpurv. Is Uzpurvs pasukome kairesnj keliuk ir atsidrme prie Kuosins upelio, ties Lietuvos siena. Pagaliau isvaziavome vieskel Pariec ­ Latezeris ­ Druskininkai. Druskininkuose pasipild degal vykstame Svendubr. Ten prie Nemuno geros vietos nakvynei, bet labai toli nuo Raigardo slnio. Vaziuojame per Raigardo sln Pervalk. Slnio viduryje baigiasi kelias. Stebime vanag. Grztame atgal ir, pasuk ne t keliuk, vl patenkame Druskininkus. Is ten plentu vaziuojame Pervalk, bet ten prie slnio privaziavimo nerandame. 19:30 val. grztame Lietuv. Uz Viecin kaimo Nemuno pakrantje nakvojame prie versmi (124 km). Rugpjcio 25. Ryt kitoje Nemuno pusje stebiu antis ir gerves. J daug. Pravert zironai. Gausu zuvies ir varli. 13:00 val. draug laukiu prie tiltelio per Ratnycl kelyje Kaunas ­ Gardinas. Karsta. Jau 2 naktys, kaip pasalo, taciau dienos vis dar geros. 14:45 val. sutikau draugus (48 km). Rugpjcio 26. Gincijams dl tolimesns kelions. Draugai isvyksta. Rugpjcio 27. Is Viecin tryse vaziuojame Druskininkus, kur perkame maist ir benzin. Vaziuojame marsrutu Druskininkai ­ Ratnycia ­ Latezeris ­ Sklrius ­ Kabeliai ­ Musteika... (Girininkas leidzia vaziuoti Pagarend pro Jogailos kaln)... - ...(truput nuklystame nuo kelio)... - ...Marcinkonys ­ Jogailos kalnas ­ Pagarenda ­ Ogorodiscia (vietos nakvynei nra). Neprivaziav Motyli Katros, netycia pervaziuojame Katros up (0,5-1,5 m plocio) ir nuklystame Baltarusij. Grztame atgal. Toliau Motyli Katra ir prasideda blogas kelias. Vaziuojame per Baltarusijos teritorij Paramles ir Sum. Toliau ­ kairiuoju Ulos krantu Dubicius. Is Dubici asfaltuotu keliu vaziuojame link Varnos. Ieskome ezeriuk. Nra privaziavimo. Pro Grybocius pasiekiame Rudni, netoli kurios apsistojame Titno ezero pakrantje. Rugpjcio 30. 18:00 val. isvykome Kaun 145 km). Rugpjcio 31. 16:00 val. vaziuojame is Kauno per Jonav, Zeimius, St, Ramygal, Panevz, Pasval ir Birzus Blidzius (228 km). 20:00 val. Rugsjo 1. 9:30 val. isvaziuojame marsrutu: Blidziai ­ Nemunlis Radviliskis ­ Germaniskis ­ Skaistkaln ­ Barbel ­ Jaunjelgava ­ Stucka ­ Jekabpils ­ Nereta ­ Pandlys ­ Birzai ­ Blidziai (274 km). 18:45 val. Rugsjo 2. Vaziuojame marsrutu: Blidziai - Birz krastotyros muziejus (Kstucio 12) ­ Kauniai ­ Karajimiskiai (Karvs duob) ­ Liknai ­ Birzai ­ Kirdeikiai ­ Salociai ­ Birzai ­ Blidziai (164 km). Kirdonyse aplankme Jaron ir jo 1956m. karstin griv. Rugsjo 3. Grzome Kaun.

53

Ekspedicija Pinegoje

1978

DIENORASTIS

Ekspedicijos vadovas Erikas Laiconas (1950). Dalyviai: Donatas Dainelis (1956), Danius Kubilius (1957), Vydmantas Mikulionis (1947), Svetlana Panova (1957), Feliksas Perskaudas (1956), Liucija Raubait, Antanas Sadeckas (1929) ir Roma Vasiliauskait (1956). Vasario 10. 10:52 val. traukiniu isvykstame Vilni (12:30 val.). Aerouoste priduodant daiktus, rasta 180 kg leistino svorio ir 151 kg papildomo. Uz j tenka sumokti 54,36 rub. Didels papildomos islaidos! 15:20 val. lktuvu TU-134 isskrendame reisu 8984 Archangelsk, kur nusileidziame 17:50 val. Zmones palik aerouoste, mes su Dainium vaziuojame miest pirkti biliet. Sestadieniui biliet lktuv nra. Nusiperkame sekmadieniui. Miegame aerouosto patalpose miegmaisiuose. Vasario 11. Is aerouosto autobusais 112 ir 111 vaziuojame Mazj Karel gyvenviet (0,30 rub.). Temperatra ­200 C. Apzirime buities muziej. Namai, svirnai, varpins, malnai palieka neisdildom spd. 15:00 val.grztame Archangelsk. Pavalg issiskirstome vaikscioti po miest. Ieskom kontakt su vietiniais speleologais. Taciau veltui. Uzsuk krastotyros muziej susipazstame su senyvo amziaus muziejaus darbuotoju Anatolijum Aleksandrovicium Gaskonskiu, kuris 1926 metais lanksi Pinegos urvuose. Jis suteikia mums informacijos... Vasario 12 (sekmadienis). 9:00 val. vl atvykome Archangelsko krastotyros muziej visa grupe. Susipazinome su muziejaus ekspozicija. Gamtos salje gausu faunos atstov, nemazai vairi uolien (t. t. ir karstini) pavyzdzi. Gaskonskis leido susipazinti su turima speleomedziaga (straipsniai, knygos, nuotraukos). 13:40 val. lktuvu IL-14 isskridome Pineg (14:30 val. vietoje). Islip is lktuvo sun randame daugiau nei zmoni. Stojame iskart ant slidzi ir einame link Kulagor kaimo. Stovyklauti sustojame apie 2,5 km nuo aerouosto, uz Kulagor kaimo, desinje PinegosKulojaus kanalo pusje, miskelyje. Atsigabenome 330 kg krovinio (t. t. 40 kg slidzi). Zmogui vidutiniskai 32 kg, neskaitant slidzi ir aprangos. sireng stovykl, nelaukdami vakariens, tryse su Dainium ir Svetlana einame ant slidzi Pineg (apie 6 km) pas Pas Rasputin. Rad j namuose, pageriame arbatos, gauname informacijos ir nakt vykstame atgal stovykl. Stebime silpn siaurs pasvaist. Slidmis veikme ~14 km. Vasario 13 (pirmadienis). Darb pradedame nuo Kulagor urvo (1837 m. atrado Srenkas). Urvas susideda is dviej dali: K-1 ir K-2. Ilgis 1270 m + 480 m = 1750 metr. Urvas yra Kulagor kaimo apylinkse, Pinegos ir Kulojaus upi takoskyroje, desiniajame kanalo krante. Anga K-1 yra apatinje kanalo kranto skardzio dalyje, turi nuolaidaus plysio (jo ilgis 1,5 m; aukstis 0,3-0,4 m; plotis 5 m) form. Nuolaidus nusileidimas urv siek tiek apledjs.. Urve nemazai ledo darini, kristal. Daug fotografuojame. Po to pereiname K-2. Ten pietaujame. Apzirti urvo netenka, nes jis gana aukstai apsemtas vandens. Toliau, jau temstant, einame link K-4 urvo ( ). Urvas rastas 1967 m. ir turi ~600 m ilg (pagal Sajenko). Urvas issidsts taip pat desiniajame kanalo krante siaur nuo ms stovyklos; 1,5 km nuo Pinegos ups. Plati (~4 m) urvo anga yra vidurinje gipso atodangos dalyje mazdaug 5 m auksciau slnio apacios. Urve beveik nefotografuojame, nes fotoaparatai labai apsines ir apledj. Vasario 14 (antradienis). Ryte issiunciu Antan su Vidu Kulagor kaim speleolog baz nunesti dal provizijos ir inventoriaus. Jiems sugrzus, einame ant slidzi Pineg. Ten sukame link kapini. Pravaziav kapines is kairs, turime sukti antr pravaziavim desinn, taciau mes nuvaziavome tiesiai taig; vakarus link Pinegos 54

draustinio. Pravaziav ~25 km, sutemus stojame nakvynei netoli draustinio ribos. Gausu sniego. Be slidzi net "savo reikalu" negalima nueiti. Vasario 15 (treciadienis). As su Vidu apie 9:00 val. iseiname zvalgyb ieskoti urvo S-7 ( ). Pasiekiame draustin, o netrukus ir Sotkos up. Bandome nusileisti vertikalia siena, bet nepavyksta. Einame gilyn draustin ir, rad nuolaidesn nusileidim, iseiname ant ups ledo. Toliau ciuoziame ups ledu pasroviui. 0,5 km nuo draustinio slagbaumo kairiajame ups krante randame S-7. Desinje pusje tinkama vieta stovyklai. Pradjus pakilim virs, mus pasiveja jgeris. Parkome, pasisnekame ir toliau keliaujame stovykl. Bandydami rasti tiesiausi keli, pametame vzes ir toliau einame , vedini kompaso ir sauls. Pagaliau po 8 valandas trukusios zvalgybos pasiekiame stovykl. Nueita tik apie 10 km, bet, kadangi vietov stipriai raizyta (labai sudtingas karstinis reljefas), mes netekome daug jg. Labai nukentjo mano viena slid. Pakeliui matme du kurtinius ir dvi kurapkas. Likusi dienos dal ilsims ir valgome. Vasario 16 (ketvirtadienis). Anksti ryt iskeliaujame link S-7. Apsistojame desiniajame Sotkos krante apie vidurdien. sirengiame stovykl, papietaujame. Apsireng kombinezonus iseiname skverbtis S-7. Vietovs geologinis pjvis: Gipso ­ anhidrito sluoksnis su pilkai melsvo ir rudo molio (55 cm) tarpsluoksniais + dolomito (60 cm) tarpsluoksniai. Gipso ­ anhidrito sluoksnis sudarytas is sviesiai pilko anhidrito su tamsesniais plokstelinio gipso kristalais. Pilkai melsvas molis perpintas pilksvo sluoksniuoto gipso juostelmis. Leningradskajos urvas (S-7) yra 3100 m ilgio (pagal Cikisev) arba 3400 m (pagal Sajenko). Issidsts kairiajame Sotkos ups krante, 3 km zemiau "Nekrasovo trobels" ( " "). Urvo anga yra nedidelio karstinio cirko, issidsciusio 30 metr aukscio skardzio papdje, centre ir gerai matomas nuo ups. Praeiti nepastebjus nemanoma. Angos pjvis yra 7 m plocio ir 2 m aukscio horizontalus plysys, is kurio kairiosios dalies isteka 1,5 m plocio upelis. Upelio vandens temperatra +1,70 C (vasar pakyla iki +3,40 C). Pernai, t. y. 1977 metais didel gritis uzvert ang vidurinij urvo dal. Siuo metu liko tik viena, pagrindin anga. Pradedame skverbtis. As apsirengs hidrokostiumu, nors pernelyg mazas dydis trukdo man laisvai judti. Pasineriu pozeminio upelio vandenin. Jausmas nepakartojamas. Siandien pirm kart Lietuvos speleologijos istorijoje buvo plaukiojama pozeminje upje! Virs galvos zemi skliautai. Sonuose ledo stalaktitai, kristalai. Toliau patenkame Pingvin sal, kur nuostabios ledo stalagmit kolonos, tarsi gyvos, issidst visame didels sals plote. Nuo pat pradzi perslapome iki keli. Guminiai pusbaciai greitai kiursta. Kojos vandenyje. Judant silumos pakanka. Taciau sustojus iskart pradeda salti galns. Galerijos labai zemos. Nuolat tenka forsuoti upel, remiantis tik koj ir rank pirstais. Vandens gylis 0,3-0,5 metro. Prieiname "Supuvusi viet" (" "). Cia as nusprendziu nutraukti tolesn skverbimsi, nes grup pernelyg daug perslapusi, o Liucija net krito vanden. Nors kai kas nepatenkintas, taciau as sitikins, kad pasielgiau apgalvotai. Urve siskverbme apie 2000 metr. pavirsi iseiname kiaurai perslap. Lauke ­250 C. Drabuziai, kojos ir rankos iskart apledja. Iki stovyklos bgame, kad nesusaltume. Vasario 17 (penktadienis). Is bazins stovyklos ant slidzi palengva ciuoziame Sotkos upe zemyn, ieskodami S-8 ir S-9. Desiniajame krante randame urv S-9 ( ). Fotografuojame, taciau vidun nelendame. S-8 surasti nepavyko. Ups ir jos krant vaizdai nuostabs. Rausvos uolos ir mlynas dangus puikiai derinasi su zalia taiga. Nukeliav iki lygumins ups dalies, grztame atgal. Kairiajame krante aplankome medkircio trobel; ten pamatome juod kaip anglis pel. Suvalg pavakariu, pasiskirstome 3 grupes. Viena grup eina S-7 fotografuoti, kita pasilieka stovykloje, o mes atliekame naktin isvyk Pinegos draustin upe aukstyn. Pilnaties mnesiena nusviecia mums keli. Vietovs paslaptingumas ­ nepakartojamas. Vasario 18 (sestadienis). Naktis buvo labai salta. Lauke ­270 C. Miegoti prie krasto gana salta. Nuo salcio prabundame pries ryt. Toliau programoje ­ grzimas Pineg. 55

Ciuoziame tiesiausiu keliu ­ upe, o vliau sukame pagal "Buran'o12" pdsak krant ir toliau per taig apie 16:00 val. pasiekiame Pineg. Einame tiesiai pas Pavel Rasputin Gagarino 74-5 gatv. Randame tik jo tvus: Nikolaj Aleksandrovici ir Olg Aleksandrovn. Jie buv mokytojai, dabar pensininkai. Siunciu Feliks ir Donat Kulagorus paimti provizij, taciau baz uzrakinta. Jie grzta tusciomis. Vakare vaisinams, zirime Rasputin skaidres. Per dien nueita ~20 km). Vasario 19 (sekmadienis). Ryte, sulauk Pasos, Feliksas su Donatu atveza provizij, o mes su Daniumi ir Svetlana tuo tarpu einame psti Cimolos kaim, kuris yra pietus nuo Pinegos, desiniajame Pinegos ups krante. Kaime, perj antr tilt, kairje kelio pusje randame draustinio darbuotoj Rykov nam. Cia gyvena zoologas ir medziotojas Aleksandras Rykovas, jo zmona ornitolog Svetlana Rykova ir j snus Maksimas. Pavalgome, gauname informacijos ir grztame atgal pas Pas. Pasikalbj su Pasa, iskeliaujame psti su daiktais Cimol. Vakare zirime skaidres apie draustin. Vasario 20 (pirmadienis). Ryte temperatra ­33,50 C. Keliams 6:30 val. Iseiname 7:30 val. Ant plento buvome 8:00 val. Is karto sustoja pakeleivin masina, kuri nuveza ms daiktus Golubino misko punkt. Patys einame psti. Toliau truput pavaziuojame reisiniu autobusu Pinega ­ Krasnaja Gorka. Per pietus ateiname Golubin. Apsistojame pagal isankstin susitarim draustinio kontoroje. Verdame pietus. Po piet einame urv "Golubino praraja" (" "). urv leidziams virvmis. Urvas palyginti sausas ir pakankamai domus. Yra siek tiek ledo darini. Randame du siksnosparnius; juos fotografuojame. Islipame laukan mnesienoje. Man staigiai atsla pirstai. Tenka siandien atsisakyti kit urv apzirjimo. Po vakariens pus grups iseina fotografuoti urve " ". Vasario 21 (antradienis). 9:30 val. iskeliaujame. Feliksas atsisveikina ir isvyksta Pineg, kad greiciau lktuvu grzt namo. Mes, siek tiek paj, sustabdome pakeleivin masin, sumetame daiktus ir dal zmoni. Jie nuvyksta Bereznik kaim. Mes likusieji einame psti ir fotografuojame. Uz 10 km sustabdome masin ir pavaziuojame apie 6 km. Po to savo noru islipame ir vl einame psti. Vliau vl pavaziuojame. Apie 14:00 val. apsistojame Bereznik kaime pas sen mociut. Pus grups iskart iseina link urv. Mes 18:00 val. iseiname griov "Piliakalnis" (" "). Mnulio pilnatis. Nuostabus uzburtos gamtos vaizdas. Prieiname Pinegos Terescenkos vardo urv (" . ") (2300 m ilgio) 300 metr atstumu nuo kaimo siaurs vakarus. Urvas labirintinio tipo, gipsinis. Antrini darini nra. Siek tiek yra ledo varvekli, kolon. Visas urvas stipriai apsemtas, taciau viskas graziai uzsal. Vliau aplankome greta esant ledin grot, kurioje fotografuojame. Grztame 23:00 val. Vasario 22 (treciadienis). 11:00 val. isjudame. 11:30 val. pradedame laukti masin. Po puss valandos pamatome pirmj, kuri ir sustabdome. Ji mus veza iki Aukstutins Palengos (apie 60 km). Vaziuojame ziemos traktu. Reljefas labai raizytas. Vieno kalnelio virsuje ms masina susiduria su priespriesiais vaziuojancia. Bet vaziuojame toliau. 14:30 val. mes jau Aukstutins Palengos gelezinkelio stotyje. Perkame bilietus Archangelsk (1,70 rub.) Traukiniu isvykstame 14:50 val. Archangelske 17:40 val. Cia dar spjame isbgti miest ir vakare 21:00 val. traukiniu 15 isvykstame Maskv. Traukinyje kritiskoje ir savikritiskoje aplinkoje atliekame kelions aptarim. Miegoti einame vlai. Vasario 23. Apie 17:00 val. atvykstame Maskv. Vizituoju Maskvos miesto speleokomisijos pirminink Valerij Furman. Vasario 24. Apzirinjame Maskv. 22:27 val. traukiniu 193 isvykstame namo. Vasario 25. 17:00 val. mes Kauno gelezinkelio stotyje. Slidmis ir pstute nukeliauta 120 km; "tranzu" ­ 75 km. Kelions kaina ­ 92,50 rub. vienam zmogui.

12

"Buran" ­ cia toks motorini rogi modelis.

56

Isvyka Birz karstin rajon

1978

SPDZIAI

Isvykos vadovas Erikas Laiconas. Dalyviai: Erika Laiconait, Angel Laiconien, Arkadijus Silantjevas ir Markas Skripko. Balandzio 15 d. apie 11:00 val. nuvykome automobiliu VAZ-2101 prie "Karvs duobs". Kelions tikslas ­ pozeminiai tyrinjimai: · Akvalang pagalba; · Temperatros matavimai; · Fotografavimas. Balandzio 16 dien ryte oro temperatra urvo apylinkse buvo +20 C. Vandens temperatra urve +4,50 C. Dka gausaus lietaus, urve buvo labai pakils vandens lygis. Todl darbai buvo labai apsunkinti. Akvalangistas Arkadijus, saugomas Marko, pasinr ir istyr kairij urvo grot ir jos povandenin dal. Po vandeniu joki ang nerasta ir negali bti, nes gruntas sudarytas is molio ir smlio. Fotografavimas po zeme nenusisek, nes teko dirbti su hidrokostiumu, kas labai apsunkino darb su blykste. Pastebti dar tebegyvenantys siksnosparniai.

57

Stovykla Vakar Kaukaze

1978

DIENORASTIS Liepos 14. 13:47 val. isvykome is Kauno gelezinkelio stoties traukiniu 112 (Kaliningradas ­ Charkovas) Vakar Kaukaz dalyvauti Maskvos miesto Turizmo ir ekskursij tarybos surengtoje I- met speleolog parengimo stovykloje. Vaziuojame bendrame vagone. Zmoni labai daug; tvanku, karsta. Liepos 15. 14:30 val. atvykome Charkov. Beviltiskai trinams prie kas. Stotyje betvark. Nusiperkame konserv. Apie 22:00 val. be eils, alknmis, per kit galvas prasigrd prie kasos gauname vietas papildomame traukinyje 449 (Maskva ­ Mineraliniai Vandenys) iki Armaviro. Isvykstame 23:00 val. `kup' vagone. Liepos 16. Vaziuojame, risame mazgus, saugoms cigon ir t. t. Armavir atvykome 15:30 val. Autobusu pervaziav Armavir II-j, gavome `kup' vietas greitj traukin 573 (Krasnojarskas ­ Adleris), kuris vlavo ir isvyko tik 18:10 val. Liepos 17. Vaziuojame pajriu. Sustojim metu keleiviai spja nusimaudyti jroje. `Kup' karsta. Apie 3:00 val. privaziuojame Soc. Temperatra siek tiek sumazjo. Apie 4:00 val. islipame Chostoje. Psti einame turistin baz "Juznaja". Pakeliui `taksas' nuveza ms daiktus, o zmons ateina psti. 4:30 val. mes turbazje prie turkabineto paliekame daiktus ir einame maudytis jroje. Issimaud grztame 6:30 val. ir pusryciaujame. 7:00 val. turbaz keliasi ir mes susipazstame su keliais speleologais, kurie pasiliko Chostoje pirkti maisto. 8:00 val. einame pusryciauti ceburekin. Apie 9:00 val. grztame prie turbazs ir randame ms kuprines nunestas zemyn prie degalins. Dabar pusryciauti iseina Maskvos speleologai. Per t laik mes randame uzdar bortin masin, kuri mus 11:00 val. uz 15,00 rub. isveza link stovyklos. Apie 12:00 val. atvaziuojame stovykl su keliais instruktoriais. Susipazstu su stovyklos virsininku Vladimiru Aleksandrovicium Kucinu is pamaskvs Podolsko miesto. Po vakariens tikrina ms zinias apie mazgus. Pasirodome patenkinamai. Suskirsto mus skyrius. Grazina ir Vyrmantas Radzeviciai bei Ricardo Jakubonis patenka I- skyri, o as su Angele Laiconiene ­ IV-. Liepos 18 (antradienis). Kaip ir paskesnmis dienomis klimasis 7:00 val.; manksta 7:10 val.; pusryciai 7:50-8:30 val. Po to uzsimimai. Ms skyriuje ­ uol treniruot, kuri vyksta Voroncovo urvyno Panteono angoje. Laipiojama `aukstyn ­ zemyn' 10 m kopciomis su virsutine sauga. Taip pat nuo skardzio mtome "vank13" tikslu atidirbti vairius saugos bdus. Liepos 19 (treciadienis). Nuo 8:30 val. iki piet ­ paskaita-ekskursija "Vietovs geologin-karstin apzvalga". Susipazstame su Voroncovo urvyno angomis Panteonu ir Prometjum, Serno urvu ir su nuostabia kanjon bei griov sistema. Grzdami aplankome sen apleist sod, kuriame valgome alycios14 vaisius, riesutus. Po piet ­ uol treniruot Prometjaus angos skardziuose. Leidziams virve "ragatks15" pagalba su virsutine sauga; po to pakylame kopciomis su savisauga. Kol kas dar skyri treniruoja stovyklos virsininkas ­ instruktorius Volodia Kucinas. Liepos 20 (ketvirtadienis). Pirmasis isjimas Dolgajos urv, kurio ilgis iki sifono yra 990 m. Ms uzduotis ­ dviem pogrupiais atlikti topografin urvo nuotrauk vienu metu nuo abiej gal. Tuo pat metu mes turime aprpinti specgrup, kuri planuoja prasiskverbti

"Vanka" ­ specialiai paruostas mazdaug zmogaus svorio ir dydzio rastas. Alycia ­ (rus.) kaukazin slyva. 15 Ragatk ­ speleologijoje = nusileidimo taisas (astuoniuk su ragais).

14

13

58

kaip galima toliau uz sifono., ieskant susisiekimo su Voroncovo urvynu. Jie sifon prajo ir skverbsi toliau, bet po kurio laiko galerija labai susiaurjo ir teko grzti atgal. Vakare grz stovykl, radome nauj ms instruktori "Graf" ­ Viktor Lvovici Lerinman is Kalinino, kuris paslapcia gurksnojo spirit. Dabar jau bus dvi barzdos stovykloje. Liepos 21 (penktadienis). Atliekame kameralinius darbus. Susipazstame su savo naujuoju instruktoriumi. Po piet kanjone, ties Ociaznyj anga treniruojams ant uol. Lipimas kopciomis su savisauga apsunkintomis aplinkybmis: savisaugos virv 2 kartus persivrusi per kopci tarpsnius. Taip pat imituojame persiklim per kaln ups kanjon. Liepos 22 (sestadienis). Siandien einame Novaja urv, kurio gylis 48 metrai. Taciau nra tiksli zini apie jame esancius sulinius bei j gyl. Pirmas pogrupis sulenda urv kabinti rang. Mes laukiame lauke. Bevaiksciodamas, apie 50 m atstumu nuo angos randu skyl. Po ilgo laukimo Viktoras pakviecia mus vid. Nusileidimas organizuotas ne itin gerai. Mes jau aukstutinje urvo dalyje; tuo tarpu Petia Jansinas dar tik leidziasi 35 m sulin atlikdamas topografin nuotrauk. Po to nusileidziu ir as. Pasirodo cia (t. y. tuo) urvas ir baigiasi. Sulinio dugnas slapias, daug molio. Kelet valand prabuv sulinyje, kylame aukstyn. Mazdaug 5 m nuo virsaus kopcios kabo siaurame plysyje, is kurio islsti tenka gana nepatogioje padtyje, sisibuojant ant kopci, kad nusisvytuoti platesn plysio dal. Todl kylu 20 minuci. Baigiasi kontrolinis laikas. Siunciame 2 zmones stovykl pratsti kontrolinio laiko, taciau netrukus baigiasi ir antrasis kontrolinis laikas. stovykl iseina Angel ir Petia. Mes likusieji stovykl grztame tik 24:00 val. Liepos 23 (sekmadienis). Siandien Liosos Mamajevskio gimtadienis. Surinkom po 1,00 rub. vyno buteliui. Budime stovykloje ir darome "kameralk". Staiga po piet atbga IIIojo skyriaus speleologas ir pranesa, kad Voroncovo urvyne prie Ociaznyj angos j skyriaus stazuotojas Dima Panisevas krito sulin ir susilauz duben. vykio viet siunciama gyvybs aprpinimo grup: Sasa Ignatjevas, Sveta Maksimenko ir Petia Jansinas. Stovykloje lieka 2 merginos, o mes likusieji, pasim vis reikiam rang, iseiname atlikti gelbjimo darbus. Operacija vyksta uztikrintai, bet gana ilgai dl sudtingos vietovs reljefo. Kanjonas labai atsiaurus. Nukentjusj nuleidus nuo pirmojo didziausio slenkscio ir horizontaliai pernesus iki sekancio slenkscio, "nukentjusysis" atsikelia ir mes toliau gabename tik medin "vank". Tai buvo tik inscenizuoti (t. y. mokomieji) gelbjimo darbai. Rezultatai: dviem merginom pasidar bloga su sirdim; daugelis liko nepatenkinti. Vakare per "kembrik16" geriame vyn ir valgome savo gamybos tort. Liepos 24 (pirmadienis). Ryte paskaita. Po to einame Voroncovo urvyn prasiskverbti kiaurai is Panteono Ociaznyj. Marsrute 3 suliniai: 7 m, 7 m ir 20 m. Vietomis vanduo. Topografin nuotrauk tenka daryti ir suliniuose. Kadangi j darome visi paeiliui, virves kabiname visi po kelis kartus, o virvi paimta tik 3, todl mes pavluojame grzti iki 24:00 val. ir "Grafas" uz tai gauna pastab. Liepos 25 (antradienis). Is ryto paskaita, kontrolinis darbas ir kameraliniai darbai. Po piet ­ uol treniruot: pakibimas ant savisaugos (ciuptukai). Vakare ruosiams skaitiniam siskverbimui Serno urv ( ). Paruosiame taktin plan. Susiskirstome 3 pogrupius: 1. Erikas (vadovas) ir Svetlana; 2. Sasa Filinas (vadovas), Petia ir Olga; 3. Liosa (vadovas), Sasa Smatas ir Angel. As paskirtas vadovauti pirmam pogrupiui. Ms dviej uzduotis bus pakabinti rang, praleisti zemyn 40 m gylio sulin antr pogrup (su ranga 13 m suliniui), kad jie atlikt topografin nuotrauk nuo galo, ir treci pogrup, atliksiant toponuotrauk nuo pradzios. Po to leisims mes: Sveta, darydama sulinio toponuotrauk, pirmoji, po to as su

16

Kembrikas ­ plonas plastikinis vamzdelis.

59

savisauga ciuptuku "Gibs". Nusileid mes atliksime desiniosios aklavietins rankovs toponuotrauk, o baig darb veiksime vis urv iki uzsibrzto galinio tasko (IIB sunkumo kategorija). Po to grsime atgal. Oras sinakt geras. Nenumatoma nieko blogo. Liepos 26 (treciadienis). Uz stovyklos disciplinos pazeidim Svetlana nusalinama nuo skaitinio siskverbimo, ir vietoj jos savo pogrup traukiu Olg Sebastjanov is antro pogrupio. Ryte paskaita. Pries pietus iseiname skaitin siskverbim Serno urv. As su Olga kabinu rang ilgiau negu buvo numatyta. Po to urv leidziasi II-as ir III-as pogrupiai. Ms I-is pogrupis nusileidim pradeda 15:30 val. Olga daro toponuotrauk, o as j saugau is virsaus. Sulinio gylis 40 metr. Jai nusileidus, as leidziuos `ragatke' su savisauga dviem ciuptukais `gibs'. Po to einame 900 azimuto galerij iki galo, iki krioklio, nuo kur pradedame daryti toponuotrauk. Galerija siaura, auksta ir apsemta ­ tenka daug kur sliauzti vandeniu. As uzsidjs hidrokelnes. Baig toponuotrauk prie pirmojo sulinio randame antr pogrup (skirtumas 20 min.). Mums berkant, ateina treciasis. Jie 13 m sulinio nerado ir toponuotrauk baig. Taigi islipim pavirsi visi pogrupiai pradjo kartu, kas labai apsunkino padt. Tuo tarpu mes, lydimi Sasos Filino, einame apzirti Gnomo (Nykstuko) sals. Horizontalioji urvo dalis turi daug svart, dugnu teka upeliukas. Vietomis yra kailialupi. Gnomo sal ­ gana grazi. Grztame atgal. Ms eil kilti dar neatjo. Lipa Angel. As islipu apie 22:00 val. paskutinis, neskaitant "Grafo". Uzvalgome ir stovykl. Liepos 27 (ketvirtadienis). Is ryto darome kameralinius darbus. Mane ir Peti apie 11:00 val. issiuncia Ilarionovk parnesti duonos. Mes nusigauname iki Voroncovkos kaimo, ten laukiame atidarant krautuv, miegame. Nesulauk einame Ilarionovk, bet pakeliui sutinkame duonvez, su kuriuo grztame Voroncovk ir is jo perkame 40 kg duonos. stovykl grztame apie 18:00 val. Liepos 28 (penktadienis). Nuo pat ryto ruosiams egzaminui, o po piet giname skaitin skverbimsi. Angelei uzskaito IIA kategorij, o man, kaip ir visiems kitiems, - IIB. Kadangi norint, kad uzskaityt stovyklos program, btina veikti maziausiai 4 urvus, o Angelei ir Olgai vieno trksta, tai mes skubiai susiruosiame Nizskaja urv, kur veikiame iki galo Vlai sugrz, einame miegoti. Liepos 29 (sestadienis). Is ryto, iskart po pusryci, laikau egzamin. Islaikau per 15 min. Po to Angel laiko apie 2 val. Viskas skmingai. Vakar egzaminus islaik ir kiti lietuviai. Stovykl uzskait visiems msiskiams: man ­ IIB kategorij; Angelei, Ricardo ir Vyrmai ­ IIA kategorij; Grazinai ­ IIA kategorij be teiss eiti vertikalius urvus. Rezultatai atitinka tikrov. 11:00 val. is stovyklos su Kucinu isvyksta pirmoji 15 zmoni grup. Po piet mes tvarkoms, skalbiams ir ruosiams isvykimui. Vakare po vakariens geriame karst vyn (ms isvykimo garbei), 'bicai' groja gitara. Taip pat suvartojame ir vis spirito atsarg. Miegoti einame labai vlai. Liepos 30 (sekmadienis). Prabundame 7:00 val. Susitvarkome. Valgome pusrycius. Apie 9:00 val. iskeliaujame (Ricardo pasilieka su rusais iki maskvieci postovyklini darb pabaigos). Psti einame iki Ilarionovkos. Ten laukiame autobuso. Apie 13:00 val. isvaziuojame zemyn Chost. Ten 2 valandas slankiojame po miest. Vyrma aplanko Tiso ir Samsito girait. Po to elektrotraukiniu isvykstame Suchum, o is ten autobusu Ociamcir. Ten miegame pliaze. Liepos 31 (pirmadienis). 6:00 val. mes vl Ociamciros stotyje. Pirmuoju autobusu (apie 7:00 val.) isvykstame Otap. 8:30 val. mes jau Otape. Parduotuv nedirba, bufetas taip pat. Mes traukiame takeliu Abrskilo urv. Apie 9:00 val. mes jau prie urvo. Viduje prie angos paliekame kuprines su daiktais ir sulendame vidun. Apzirinjame 2 valandas. Urvas slapias. Grazina prie angos krinta vanden ir visa perslampa. Jos apsvietimo sistema atsisako veikusi. Urvas labai grazus. Tai pats graziausias is matytj Vakar Kaukaze. siskverbiame apie 900 metr. Atgal grztame slapi. Vidutinis pozeminio upelio gylis ~0,5 metro.

60

Grz lauk, randame, kad is mano kuprins pavogtas miegmaisis. Ms moterys suslap, dziovinasi, ilsisi, o mes su Vyrma R. einame ieskoti urvo "Otapo galva". Pakeliui prisivalg gervuogi, randame j. Urvas yra labai egzotiskoje vietoje. Jo anga didel; is jos isteka upelis, toliau tekantis kaskadomis. Ties anga tvyro rkas. einant vidun ms dmes patrauk snypstimas. tariame, kad tai galt bti gyvat. Taciau pasirodo, kad tai siksnosparniai, kuri cia labai labai daug ir visai netoli urvo angos. Ten pat ir gilus ezeras. Toliau ­ uztvindyta galerija, kurios veikti mes negalime. Suzavti grztame atgal. Cia dar reiks sugrzti. Sugrz prie Abrskilo, dziovinams, prausiams, miegame. Issiverdame arbatos ir traukiame link kaimo tarybos. 13:30 val. autobusu isvykstame Ociamcir. Lyja. Ten perkame bilietus Suchum ir valgome. Po to prie ms prieina gruzinas ir pakviecia isgerti prie piet stalo. Mes neatsisakome. Uzmoka jis. Vakare atvaziuojame Suchum ir jis mus veza pietin miesto pakrast miegoti prie jros. Nakt mes visi perslampame, nes daug lyja, o mes is vakaro blogai pasitiesme polietileno plvel. Miegas puikus. Rugpjcio 1 (antradienis). Ryt kolega (gruzinas) mus pazadina apie 9:00 val., ir mes vaziuojame stot palikti daikt. Po to jis mus restorane vaisina pietumis. Vliau einame bezdzioni veislyn, kur eilje laukiame 2 valandas, kad pamatytume bezdziones. `Kolega' pazada ateiti stot 15:00 val. ir ... dingsta visam laikui. Apzirime bezdziones. Gana domu. 15:40 val. isvaziuojame Naujj Afon. Ten daiktus padedame saugojimo kamer ir einame link Naujojo Afono urvo. Susitinkame maskviecius su Ricardo, kurie urvan nepateko. Ricardo ir Tania prisijungia prie ms ir mes 18:30 val. stovime prie urvo. Biliet nra. 19:30 val. ­ paskutinis reisas urv. 20:00 val. mes sesiese uzsiimame eil prie kasos ir pradedame vesti stovincij eilje sras, kurio pradzioje mes patys pirmieji. Apie 24:00 val. srase jau apie 20 zmoni. Kiekvienas kasoje gali pirkti tik po 5 bilietus. Rugpjcio 2 (treciadienis). Nakt sargas mus visus nuo kasos nuvijo ir teko sdti gatvje. Kai pradjo lyti, mes vl sulindome vid. Apie 8:00 val. srase jau apie 150 zmoni. Mes sustojame eil. 9:00 val. atidaro kas ir parduoda tik 8 bilietus (tiek laisv viet pirmj reis urvan), kuriuos visus mes ir paimame. 9:15 val. mes jau vaziuojame pozeminiu traukiniu urv. Urvas palieka gil spd savo dydziu. Pirmos sals plikos, o toliau prasideda stalaktitai ir stalagmitai. J daug ir jie grazs. Yra keletas dirbtini "chaltr" ­ vietomis perstatyti kai kurie stalagmitai. Ekskursija trunka 1.15 val. ir 10:30 val. mes jau lauke. Perkame daug suvenyr. 12:00 val. elektrotraukiniu isvykstame Soc. Ricardo ir Tania islipa Chostoje, o mes 15:30 val. ­ Socyje. Einame pliaz, ten maudoms. Nakt miegame stotyje. Rugpjcio 3 (ketvirtadienis). Keliams anksti ir uzkand einame Socio dendrarijum. Keliams aukstyn lyno keliu, o is ten apzvelgiame miest. Zemyn einame psti, apzirindami mazus augalus ir medzius. Po to einame krmus pamiegoti. Vliau valkiojams po miest. Susitinkame maskviecius. Vakare sdime perone ir laukiame traukinio. 23:30 val. (Ricardo vos nepavlavo) isvykstame traukiniu 58 (Socis ­ Ryga) Vilni. Po ryt (rugpjcio 5) grsime Kaun. Kelions islaidos kiekvienam po 80,00 rubli.

61

Isvyka po zeme

1978

PRANESIMAS "Kauno tiesa", 1978-07-21, Nr. 168 (9652), Kaunas Vakar Kaukaz isvyko grup Kauno speleolog. Kartu su maskvieciais jie dalyvaus kvalifikacijos klimo stovykloje Kaln Kolchids speleologinje provincijoje, taip pat dalyvaus darbuose tiriant stambius karstinius urvus ir sachtas.

Trys kaunieci speleolog savaits

1978

REPORTAZAS "Kauno tiesa", 1978-08-17, Nr. 191 (9675), Kaunas

Vakar Kaukaze, Chostos gyvenviets apylinkse tris savaites veik speleolog stovykla, kuri organizavo Maskvos Ekskursij ir turizmo taryba. Stovyklos darbe dalyvavo ir penki ms miesto atstovai. ...Speleologijos pradininkas ir pagrindjas yra prancz mokslininkas Eduardas Alfredas Martelis. Speleologija savo istorij skaiciuoja nuo 1888 met. Ji yra kompleksinis mokslas, sujungs vairi mokslini disciplin tyrinjimo metodus, kuri tikslas ­ betarpiskai prasiskverbti zems gelmes (urvus, sachtas, prarajas), tyrinti vandens ardomj veikl. Tai is tyrintojo kartu pareikalauja ir vairi sportini gdzi. Kaln turizmas, alpinizmas, netgi "sportavimas" saltame vandenyje ir absoliucioje tamsoje turi bti "savas" urv tyrintojui. Taryb Sjungos centrins ekskursij ir turizmo tarybos prezidiumo 1964 met nutarime sakoma, kad pagrindinis speleologijos uzdavinys turi bti urv ieskojimas ir j tyrinjimas, kad sie puiks, pacios gamtos sukurti paminklai tapt prieinami visiems. Kaunieciai ­ speleologijos pradininkai Lietuvoje. Per pastaruosius penkerius metus atliktos sudtingos pozemins kelions Krymo, Podols, Archangelsko apylinki urvuose. Siose kelionse gyti gdziai labai pasitarnavo dalyvaujant si met stovykloje Vakar Kaukaze. Pagal program tyrinjome Voroncovo urv sistem, patikslinome jos pozemi zemlapius. Jau ir anksciau, pavyzdziui, buvo manoma, kad netoliese esantis Dolgajos urvas turi pozemin rys su Voroncovo urvais. Taciau zmogaus koja dar nebuvo zengusi uz "sifono", kuris pastoja keli tolimajame urvo rajone. Siemet vandens lygis cia smarkiai nuslgo, ir atsirado galimyb "sifon" praeiti. Ms uzdavinys ir buvo uztikrinti darb bei saugum sturmins grups, kuri skmingai prajo didesnij dal sio niekieno iki siol netyrinto pozeminio "koridoriaus". Stovykloje uzmezgme kontaktus su kolegomis is Kalinino, Maskvos ir buvome pakviesti dalyvauti sekancioje stovykloje. Kartu didel spd paliko paskaitos, kurias apie naujausius speleologijos ir karstotyros tyrinjimus skait zyms sios srities specialistai ­ profesorius Raulis Saifi ir geologijos-mineralogijos moksl daktaras Viktoras Dublianskis. 62

Kristoliniais pozemi labirintais

1978

APYBRAIZA "Svyturys", 1978-08, Nr. 16, Vilnius

Ekspedicija po Archangelsko srities urvus, kurioje dalyvavo Kauno "Stalaktito" speleologai Archangelsko oro uostas istirpsta tolyje. Po sparnais ­ plati ir balta Siaurs Dvinos juosta. Is uz misking kalv pasirodo tarp balt ir rausv skardzi sispraudusi siaura, labai vingiuota Sotkos up. Zemiau, kur jos krantai pasidaro zemi ir lksti, ji jau vadinasi Kulojumi ir teka Arkties vandenyn per niri lygum. Sotkos vidurupyje, kur teks praleisti ne vien dien, driekiasi siaurs taigos Pinezs draustinis. Cia, didelje gipso plynaukstje, dunkso vienas didziausi Siaurs Europoje sibirinio maumedzio masyv, o upi skardziuose keroja reliktiniai augalai. Unikalus karstinis reljefas israizytas daugybs duobi, griuv, griov, raguv ir slni. Po jais slypi gausyb urv, kuriuos dar nezeng zmogaus koja. Raudonom juostom paryskintas "IL-14" sklandziai tupia Pinegoje, o mes, dar nespjusius zengti n pirmj zingsni svetingoje siaurje, nuosirdziai sveikina vietiniai speleologai. Negaisdami laiko, stojams ant slidzi ­ iki sutemstant turime pasiekti kanal, jungiant Pinegos ir Kulojaus upes. Ten mes praleidziame kelet dien treniruodamiesi ir fotografuodami Kulagor urvus ­ graziausius siame kraste. Juose zavims grotomis, pilnomis sesiabriauni ledo kristal, ledo kolonomis ir stalaktitais. Pakerti si pasakisk ledo rm, valandomis gulime ant salto ledo grind, ieskodami geriausi vaizd skaidrms. Vakarais, nuvarg, susal, bet jausdami didel dvasin pasitenkinim, nenoriai paliekame urvus. Ryt sutinkame giliai taigoje. Milziniskos egls ir maumedziai glaudziai apsup ms stovyklaviet. Apsvaig nuo atsiauraus, bet kartu ir puikaus reginio, zygiuojame toliau. Sniego danga bedugn. Vienas neatsargus zingsnis son ­ ir krenti pusn iki pazast. Be draugo pagalbos issikapanoti sunku. Pirmyn judame gana ltai. Keli pastoja vairios klitys. Niekur mums dar neteko matyti tokios karstini form vairovs, kaip cia. Karstas cia net vietinius pavadinimus turi: "vorgai", "murgai", "selopai". Vorgai ­ tai didels griovos, tarpekliai. Murgais vadinamos karstins duobs, cia j be galo daug. Bet spdingiausias yra smulkus selopas. Tai zems pavirsius, israizytas metro ar dviej plocio ir mazdaug tokio pat gylio plysi ir duobi. Eiti tiesiai nemanoma. Nuolatos tai leidziams, tai vl kylame. Gdzioje taigoje privirt daug dideli medzi, viskas padengta storo, puraus sniego. Ne be reikalo cia tiek daug mesk, mgstanci nuosalias vietas. Pagaliau isvystame Sotk. Ji vingiuoja apie keturiasdesimt metr zemiau ms koj. Stovykl sirengiame desiniajame ups krante. Ankstyvos sutemos apgaubia vienis palapin, sauganci mus nuo trisdesimties laipsni salcio. Kit ryt stovykloje ramu. Visi susikaup, lyg alpinistai pries sunk kopim. Is ties sis 1978 met vasario rytas ilgam simins visiems sios sunkios kelions dalyviams. Juk pirm kart Lietuvos speleologai ruosiasi sturmuoti ilgiausi ir sudtingiausi Siaurs Europoje urv ­ Leningradskaja. Septyni metr plocio ir dviej metr aukscio anga, is kurios isteka upeliukas, skiria mus nuo nezinomybs. "Palikite visas viltis, kurie cia einate", - bando juokauti Danius, prisimindamas Dants "Pragar". Taciau ne pragaro vartai, o viliojantis tylos ir ramybs pasaulis atsiveria pries mus. Paskubomis sulendame juoduojanci urvo gerkl ir kiekvienas 63

ragaujame pozeminio upeliuko vandens. Kaip ir visuose pozemiuose, jis yra labai skanus, vaiskus. Upeliukas pasitraukia kairn, palenda po pakibusiu uolos krastu; mes sliauziame pro zemas ir placias gritines sales, per judanci luit chaos. Vis tolyn ir tolyn ­ simtas, du simtai, penki simtai metr; urvas vilioja tolyn. Siauros landos ­ viena po kitos, o uz j vl tamsios, prozektori neapciuopiamos gritins sals. Bendras Leningradskajos urvo ilgis ­ trys tkstanciai keturi simtai metr. Jis vingiuoja galingos pozemins ups vaga. Po kairiuoju krantu teka upelis. Gritins sals issidsciusios isilgai jo, taciau apie simtas desimt metr nuo jimo j grandin nutrksta, ir, norint praeiti toliau, tenka grzti prie upelio , kur prasideda landos ir plysiai. Dar uz penkiolikos metr prajimas susiaurja iki trisdesimt penki centimetr. Sliauziame skystu purvu, kurio temperatra, kaip ir vandens, ne didesn uz plius du laipsnius. Atsispiriame koj pirstais, stumiams alknmis. Vietomis tenka nusiimti salmus ­ kitaip nepralendame. Pagaliau naujas uol svartynas. Plysys, uz jo lubos staigiai kyla aukstyn, nelauktai atsiveria balti skliautai, vandens isplautos sienos. Per akmenis gaudzia upelis, tolsta tamson didel sal ­ desimties metr plocio ir panasaus aukscio. Sienose blyksi gipso plokstels. Gesiname prozektorius ir uzdegame zvakes. J sviesoje viskas atrodo paslaptingiau. Vaizduot is akmen piesia priesistorinius zvris ir pasak herojus. Kitas urvas, kur sturmavome, - "Golubino praraja". Jis slypi Tarakon griovos ziotyse. Urvas buvo atrastas Leningrado speleolog 1966 metais. Taciau nei tais, nei kitais metais pozemi valdovas Hadas nesileido smalsi tyrintoj. jimas urv susiformavs dvidesimties metr aukstyje nuo griovos dugno, palaipsniui griuvus pirmj pozemini sali luboms. Virvmis nusileidziame desimties metr gylio sulin, apzirime greta esanci Sniego sal. Pakeliui, pasiklaus pozeminio upelikscio ciurlenimo, isvystame ant sienos kabant urvo seiminink ­ miegant siksnosparn. Plats ir auksti koridoriai nutol nuo jimo apie sesis simtus metr, o su atsisakojusiomis soninmis landomis sudaro tkstant simt penkiasdesimt metr ilgio sistem. Kadaise cia bta galingo pozeminio srauto, o dabar tik pavasario polaidzio metu urvo dugnu sruvena vanduo. Koridori lubos ir sienos sudarytos is smulkiagrdzio gipso. Vietomis nuo lub kabo atsiskyr gipso ploksts, o po kojomis guli storas smlio ir molio sluoksnis. Pasigrj neregtu gamtos sukurtu groziu, ropsciams mnulio nusviest zems pavirsi... 1978 balandis zurnal nepateko epigrafas: "...Sunkumai, tas betarpiskas slytis su nykia gamta, be abejo zavi tyrintoj. Niekis, kad knas nustas mlynmis ir apdraskyti veidai. Tai uzgis, tai uzsimirs. O kas patirta, kas pamatyta, apmstyta ­ ilgam liks atmintyje". G. Fedosejevas. "Mirtis mans palauks".

64

Speleozygis Kryme

1978

DIENORASTIS

Pagal is anksto numatyt plan as su Angele turjau dalyvauti Maskvos Valstybinio universiteto rengiamoje speleoekspedicijoje Karabi jail. Kadangi mes su jais prasilenkme, o vliau susitikom nepalankiomis slygomis ir vl issiskyrme, tai stai kas is kelions liko. Tai pavyzdys, kaip nereikia keliauti. Lapkricio 2. Is Kauno isvyk 20:03 val. traukiniu Vilni, ten 1,5 val. laukme Rygos traukinio 182, vykstancio Simferopol. j lipome 23:59 val. Lapkricio 3 (penktadienis). Vaziuojame. Oras kaip ir Lietuvoje. Sniego nesimato. Nelyja. Visur salta. Lapkricio 4 (sestadienis). 9:30 val. mes Simferopolyje. Padj daiktus saugojimo kamer, vykstame isankstin biliet kas Sevastopolio gatvje, kur laisvai gauname atgalinius bilietus 11-ai dienai. Einame Gogolio gatvje esant krastotyros muziej ­ ten sanitarin diena. 12:05 val. troleibusu vykstame Alust (13:35 val.). Autobus stotyje laukiame maskvieci. Nesulauk, sutarme vaziuoti paskutiniu autobusu Generalskoj. Kelion nuo 17:50 val. iki 19:12 val. Labai tamsu. Einame link meteostoties. Uz kaimelio ties kryzkele apsistojame nakvynei prie sod. Naktis salta ir drgna. Lapkricio 5 (sekmadienis). As atsikliau 7:30 val., Angel ­ 9:00 val. Pro debesis ir rk matosi sauls apsviesta Demerdzi. Aplankome Generalskojs parduotuv ir, nesulauk maskvieci, nutariame kilti Karabi pasizvalgyti. Taip ir padarome. Apsidair virsuje, leisdamiesi atgal zemyn, apie 15:30 val. susitinkame bekylancius maskviecius. Skubame zemyn pasiimti savo daikt, kurie yra krmuose. Apie 17:30 val. palengva iskeliaujame Karabi su kuprinmis. Apie 23:30 val., bdami ant jailos, pasukame ne tuo keliu ir gerokai nueiname juo klaidinga kryptimi. Angelei pradeda skaudti koj. Tenka statytis palapin. Lapkricio 6 (pirmadienis). Po vakarykscio ilgo jimo buvome stipriai nuvarg ir todl ilgai miegojome. Atsikl valgome salt maist ­ puod neturine, vandens nra. Apsitvark grztame atgal iki teisingo kelio ir sukame desin pacion jailon. Ten tuscia ­ draug nra. Jie, pasirodo, anksti ryt iskeliavo prie giz Tinako ezero. Taip radome parasyta popieriaus skiautje, paliktoje ant kelio. Buvo jau vlus metas ­ apie 15:00 val. O iki ezero apie 20 km stipriai raizyta vietove. Teko apsisprsti ir pasukti zemyn atgal... 19:00 val. pasiekme Generalskoj. Lipdami autobus 19:15 val., susitinkame Jono Sabaicio grup. Trumpai keiciams informacija. 20:30 val. mes jau Alustoje. Sdame troleibus ir ­ Perevalnoj. 21:00 val. Perevalnoje einame is namo nam, ieskodami nakvyns. Apsistojame pas Tatjan Kuzminicn Pronin centrins gatvs 31-me numeryje. Gausiai vaisinams arbata. Anksti sumingame. Lapkricio 7 (antradienis). Atsikl gausiai valgome. Svenci proga isgeriame. Vaisina seiminink. Suzinau adzikos recept: 1 kg pomidor + 1 kg saldzij pipir + 300 g cesnak + 200 g raudonj pipir + druskos pagal skon. Visk prastumti per msmal. Lyjant lietui issliauziame link Kyzyl Kobos. Ms penkta grup. Apsistojame grotoje, siek tiek zemiau tufo aikstels. Netrukus ateina 11 lietuvi grup is Kauno "Zilvino" sekcijos, vadovaujama Broniaus Kalvelio. Susipazstame. 18:00 val. vienas pats einu antrj urvo aukst link tolimosios dalies sifon. Tai pirmas toks mano eksperimentas. Isbuvs po zeme apie 2,5 valandos, grztu laukan ir suzinau, kad lietuviai, Angels vedami, isjo penktj urvo aukst. Apie 21:00 val. as irgi paskui juos sulendu urvan, kad susitikti su jais. Tyliai prijs, randu juos besispraudziancius per "Begd", kuri daug kam numauna kelnes. As tyliai sugrztu atgal ir, rads prajim per ketvirtj aukst, apeinu si grup is kitos puss. Tuo metu 65

atsitinka nenumatytas dalykas ­ Angel is "Zilvino" grups rimtai uzstringa "Begdje". Todl man tenka juos konsultuoti. Pagaliau viskas baigiasi skmingai ir laimingai. Apie 24:00 val. islendame mnesien. Lapkricio 8 (treciadienis). Su Angele ir zilvinieciais lankoms pirmajame, antrajame ir treciajame urvo aukstuose. Is ms palapins kazkas pavagia visus elementus, konservus ir gertuv su spiritu. Lapkricio 9 (ketvirtadienis). Zilvinieciams besiruosiant isvykti, o mums besivaiksciojant greta j, k tik atj penki vietiniai vagys is ms palapins istraukia Angels `Wrangler' dzinsus su 90,00 rubli kisenje. Bandom imtis priemoni, bet jos jau bergzdzios. 14:00 val. isvyksta ms draugai. 14:30 val. as vl vienas pats iseinu urv, kur isbnu apie 0,5 val. 15:00 val. antrajame ir treciajame urvo aukstuose sugaunu po vien siksnosparn, kuriuos gyvus uzdarau stiklain su skylutmis orui. Nakvojame vl pas Pronin. Lapkricio 10 (penktadienis). Atsisveikin su seimininke anksti ryte isvykstame Simferopol padti daiktus saugojimo kamer. Siksnosparniams, kad neuzdust, isskiriame atskir kamer. Po to troleibusu vaziuojame Jalt. Kelionje uztrunkame 2,5 val. Is Jaltos autobusu vykstame Foros, grozdamiesi pietine pakrante. Is Foroso pakeleivine masina pro Batiliman vaziuojame Sevastopol. Atsitiktinai gauname vietas viesbutyje "Ukraina". Lapkricio 11 (sestadienis). 10:00 val. aplankome Sevastopolio akvarium ( ). Ekspozicija gana gausi ir nepaprastai domi. 11:50 val. priemiestiniu traukiniu isvykome Simferopol. Cia aplankome Simferopolio krastotyros muziej. Labai puiki gamtos ir faunos ekspozicija. Yra 3 siksnosparni rsys: Rhinolapus ferrum equinum Schreb.; Rhinolapus hipposiderusBechst.; Miotis oxygnthus Mont. Taciau urv ekspozicija ­ rekonstruojama, todl uzdaryta. 20:30 val. traukiniu 182 (Simferopolis ­ Ryga) isvykome namo. Lapkricio 13. Vilniuje ­ 5:50 val., o Kaune ­ 8:30 val. Kelions kaina ­ kiekvienam po 75,00 rubli.

66

Nuostabioji pozemi harmonija

1979

REPORTAZAS "Kauno tiesa", 1979-05-23, Nr. 116 (9900), Kaunas

Dvi savaites vaizdingame Zbruco ups krante Chmelnickio srityje (Ukrainos TSR) truko speleolog ekspedicija "Atlantida-79". Ekspedicijoje, kuri sureng Kauno speleolog sekcija "Omega", dalyvavo penkiolika kaunieci ir vienas kolega is Birz. "Omega" oficialiai gyvuoja nuo 1977 m. Jau surengta nemazai isvyk, ekspedicij, treniruoci stovykl. Kauno speleolog darbo marsrutai nusidriek Krymo, Kaukazo kalnais, tolimosios Archangelsko taigos tankynmis, Podols aukstumos stepmis ir kt. Speleolog tyrinjimo objektas ­ pozemins ertms, kitaip dar vadinamos urvais, sachtomis, prarajomis. Jos susidaro anglies dvideginio prisotintam vandeniui skverbiantis klinci, dolomit, gipso, druskos klodais. Sis vanduo, ieskodamas patogi tektonini plysi, platina juos, ardo uolien ir suformuoja gana spdingus pozeminius landsaftus. Tai desimci kilometr ilgio labirintai, sraunios ups, snioksciancios siauruose kanjonuose, ezerai, ramiai laukiantys savo atradj. Kol vanduo isgrauzia ir istirpina visa, kas manoma, prabga tkstanciai met. Tada urv skliautai bei sienos pasipuosia nuostabiais mantriausi form vadinamaisiais antriniais karstiniais dariniais: vairiaspalviais gipso kristalais, stalaktitais, stalagmitais, heliktitais, urviniais perlais. Nuostabi harmonija plyti pozemiuose. Kurdama spding pozemin pasaul, gamta taipogi nepasykstjo spalv ir isradingumo. Parodyti s groz zmonms ­ speleolog pareiga. Ekspedicijos Zbruco ups krante pagrindinis tikslas buvo sukaupti gaus kino ir fotoinformacijos kiek apie vien graziausi ne tik Ukrainoje, bet ir visoje salyje Atlantidos urv, kurio istyrintos dalies bendras labirint ilgis siekia 2800 metr. Operatoriai V. Gudaitis, R. Jakubonis ir K. Damulevicius nufilmavo simtus metr kino juostos, isband vairius apsvietimo bdus ir saltinius. Kartu tai buvo pasiruosimas panasiai ekspedicijai Vidurins Azijos pietinius rajonus, kuri vyks sekanciais metais. E. Laiconas Ekspedicijos vadovas

67

Urv pasaulis

1979

MOKSLO POPULIARINIMO STRAIPSNIS17 "Mokslas ir gyvenimas", 1979-08, Nr. 8, Vilnius Tarp nuosdini uolien, sudaranci zems plut, placiai paplit klintis, dolomitas, gipsas, anhidritas, akmens druska. Sios skirtingos sudties ir kilms uolienos turi vien bendr savyb ­ jas tirpina krituli ir pavirsiniai vandenys, turintys savyje istirpusio anglies dvideginio. Si uolien irimas paprastai prasideda isilgai tektonini plysi. Pavirsiuje atsiranda plysiai, duobs, lomos. Sios savo ruoztu surenka gausesn vandens kiek, kuris, skverbdamasis gilyn po zeme, tirpdo uolienas. Taip po zeme atsiranda urvai ­ karstins ertms. Pirmasis daugyb urv atrado ir istyr pranczas pozemi tyrintojas Eduardas Alfredas Martelis 18 (1858-1938). Jis sukr nauj moksl ­ pozemi geografij, arba speleologij (gr. spelaion "urvas"). Urv yra horizontali, nuolaidzi, vertikali ir misri. Horizontalieji urvai dazniausiai susidaro pozemini vanden horizontalios cirkuliacijos zonose. Siais urvais teka pozemins ups, juose telkso ezerai, sniokscia kriokliai. Ypatingi yra horizontalieji labirintiniai urvai. Jie paprastai susidaro gipso kloduose ir yra labai klaids. Nuolaidieji urvai bna pasvir 15-600 kampu. Vertikalieji urvai pagal gyl skirstomi sulinius (iki 50 m gylio), sachtas (statmenas pozemines ertmes arba ertmi sistemas nuo 50 iki 200 m gylio) ir prarajas (gilesnes kaip 200 m statmenas sistemas). Misriesiems urvams bdingas sudting horizontali, vertikali ir nuolaidzi element derinys. Ilgiausias pasaulyje ­ 306 000 m ­ horizontalusis urvas yra JAV Flint Ridz Mamuto sistema. Misrij urv gylio rekordas priklauso Pjer Sen Marteno urvui Pirn kalnuose Pranczijos ir Ispanijos pasienyje. Jis praskrods Zems gelmes 1332 m. Po zeme, kur viskas taip nepaprasta ir neprasta, zmogus jauciasi gana keistai. J nuolat stebina kiekviename zingsnyje esantys netiktumai. Atsitiktinai atsidrs urve, zmogus stengiasi kaip galima greiciau istrkti is amzinos tamsos karalysts, nes po zeme nejauku. Viskas ten atsiauru ir pilna pavoj. Keistai nuteikia savotiska urv akustika. Pora siksnosparni mosteli sparnais siaurame pozeminiame koridoriuje, ir atrodo, kad girdti zems drebjimo griausmas. Galbt todl zvrys ir zmons instinktyviai vengia urv. Tik nedaugelis prisitaiko prie sio pozeminio pasaulio, domisi juo, netgi junta dvasin pasitenkinim, tyrindami pozemius. Tai speleologai. zymusis prancz speleologas Norberas Kaster (Norbert Casteret) net savo sesiasdesimtmet atsvent keli simt metr gylio Raimondos sachtos dugne (MG, 1968, Nr. 2). Tikroji zmogaus pazintis su urvais prasidjo atsalus klimatui. Urvai saugojo nuo dargan, juose vis laik buvo pastovi temperatra. Urvuose zmons ne tik gyveno, bet ir kr. Daugiau kaip pries 20 000 met, apsidangsts zvri kailiais zmogus m rankas titnag, o kartais tiesiog raudona ochra suvilgytu pirstu ant urvo sien ir lub braiz ir pies zvris, kurie

Tai mano pirmasis mokslo populiarinimo straipsnis. Kartu buvo paskelbta pirmoji "Karvs duobs" urvo schema, mano sudaryta 1973 m. spalio mnes. Straipsnis buvo iliustruotas mano penkiomis spalvotomis nuotrakomis. 18 zurnal nepateko tokia straipsnio zanga: "Nedidelio gio, bet tvirto sudjimo, jis laiksi labai tiesiai, judjo greitai ir ryztingai. Trumpa besisukanti barzdel pabrzdavo energing veido israisk. Taip apibudina amzininkai Eduard Alfred Martel (1858-1938), - speleologijos pradinink ir propaguotoj. 1978 metais sukanka 120 met nuo jo gimimo, o taip pat 90 met naujai zmonijos pazinimo sriciai ­ speleologijai. Nuo 1888 met savo originalios ir ryskios karjeros metu geologas-mgjas ir pozemi tyrintojas Martelis atrado ir istyr daugyb natrali sacht ir praraj, sukr nauj moksl ­ "pozemi geografij" arba speleologij..."

17

68

buvo svarbs jo gyvenime. Tie piesiniai puikiausiai issilaik iki ms dien ir stebina giliu realistiskumu ir kokybe. Ledynams atsitraukus, zmogus apleido tamsos prieglobst ir ilgam j uzmirso. Ms laikais archeologai ir paleontologai urvuose aptiko daug pirmykscio zmogaus stovyklavieci, kurios padjo atskleisti ne vien zmonijos istorijos puslap. Urvinio lokio, urvinio lito ir kit zvri kaulai, rasti Pranczijos urvuose, praplt ms zinias apie tuometin faun. Pirmieji urv tyrintojai leidosi po zeme is smalsumo. Siandien speleologija ­ labai reikalingas mokslas. Urvai padeda sprsti vandens problem sausringuose rajonuose. Juose geologai betarpiskai tyrinja geologin zems plutos pjv, iesko naudingj iskasen. Biologai stebi speleofaun, kuri pastoviame klimate isliko beveik nepakitusi nuo neatmenam laik. Urv oras ne tik sveikas, bet turi ir gydomj savybi. Radioaktyvumas urvuose daug kart didesnis, negu zems pavirsiuje, o oro jonizacija didesn uz mums prast desimtis kart. Todl kai kuriose salyse urvuose rengtos ligonins ir gydyklos, kuriose gydomos vairios kvpavimo tak ligos. Didziausia karstini urv reiksm turbt estetin ­ nepaprastas ir nepakartojamas j grozis. Pasekime vandens las. Krisdamas is debesies, gavs tam tikr kiek anglies dvideginio, lasas patenka dirv, kur jis dar augalijos dka gauna anglies dvideginio. Toliau skverbdamasis gilyn per klintingus sluoksnius jis prisijungia kalcio karbonat, kuris virsta sunkiai tirpstanciu kalcio hidrokarbonatu. Prasiskverbs iki urvo ir pakibs ant skliauto, jis netenka istirpusio anglies dvideginio, o liks kalcio karbonatas, kaip netirpi medziaga, priverstas iskristi nuosdomis. Tik dabar tai jau ne paprastos klintys, o kalcito, aragonito kristalai. Taigi mikroskopinis kalcito kiekis liko ant skliauto, o dalis kalcio hidrokarbonato su lasu nukrito ant grind ir ten taip pat pavirto kalcitu. Simtus, tkstancius met taip keliauja vandens lasai ir kaupiasi kristalins nuosdos. Nuo skliauto zemyn nutsta akmeniniai kalcito varvekliai, o nuo grind juos ima stiebtis stalagmitai ­ masyvesns akmens kolonos. Ilgainiui, jei dl koki nors gamtini reiskini j formavimosi procesas nenutrksta, stalaktitas susilieja su stalagmitu ir sudaro vientis kolon ­ stalagnat. Didziausias zinomas pasaulyje stalagmitas yra 63,2 m aukscio Martino urve Kuboje, Las Viljaso provincijoje. Jis beveik dvigubai aukstesnis uz Krasnogorsko urvo Slovakijoje 32,7 m aukscio stalagmit. Didel yra pozemini kristalini form vairov. Tyrintoj stebina taisyklingi kginiai, keli metr ilgio tusciaviduriai, pastovaus skersmens vamzdeliniai, dar vadinami "siaudeliais", nuolatini skersvj iskreivinti, panass priesistorinio zvries iltis, pasvirusieji stalaktitai. Kai vandens, tekancio vamzdelinio stalaktito pavirsiumi, visiskai sumazja, t. y. kai jo debitas yra mazesnis uz 0,0001 ml/s, lasas nesugeba atitrkti zemyn ­ jis garuoja. Tada formuojasi nuostabiausias gamtos krinys zems gelmse ­ heliktitai, kitaip dar vadinami ekscentrikais. Jie bna paci vairiausi pavidal: spirals, klaustuko, ratlankio, krmelio. Viename graziausi ms salyje Naujojo Afono urve yra istisas heliktit "salonas". Tai nedidel sal, visa tankiai priaugusi si keist konkrecij. Joje dabar vyksta moksliniai "laboratoriniai" tyrinjimai. Dar visai neseniai manyta, kad heliktitai turi gyvosios gamtos augimo savybi. Nors dabar aiskus sios teorijos nepagrstumas, taciau mokslas iki siol nra galutinai issiaiskins, kaip susidaro heliktitai. Zinoma tik tiek, kad heliktit formavimsi ir augim lemia vairi veiksni kompleksas. Kita nuostabi pozemin konkrecija yra oolitai ir pizolitai, populiariai dar vadinami urviniais perlais. Jie, kaip ir tikrieji perlai, sudaryti is kalcio karbonato. Tik randama j daug reciau. Nedaugelis Taryb Sjungos urv gali didziuotis j telkiniais. Formuojasi jie ypatingomis slygomis, kurios turi nesikeisti daugel simt met. Kai nedidel smlto dugno vandens telkinl is tam tikro aukscio pamazu liejasi nedidelis vandens srautas, verpetuose sukasi smiltels. Gausiai prisotintas kalcio hidrokarbonato vanduo sias smilteles aptraukia kristalinio kalcito plvele. Pastaroji pamazu storja ­ auga urvinis perlas. Pasieks tam tikr dyd, perlas dl padidjusio svorio nebegali suktis verpetuose ir nukrinta dugn. 69

Visai kitaip atrodo sulfatiniai urvai, susidar daugiausia gipso kloduose. Jie paprastai bna labirintinio tipo ir nusitsia kelias desimtis kilometr. Toli urv planas panasus tinkl ­ pozeminiai koridoriai kas zingsnis sukasi, atsisakoja arba susikerta su statmenais koridoriais. Pvz., Ukrainoje, Podols aukstumoje, tarp Dnestro, Zbruco ir Sereto upi, kur susitelk ilgiausi horizontalieji Taryb Sjungos urvai, yra nepaprastai grazus Zydrj Ezer urvas. jimas j yra 17 m gylio karstins duobs (liaudyje vadinamos Popovo duobe) dugne ir atsiveria 6 m gylio suliniu. Nusileidus pastarj tenka gultis zemi, vandens ir molio misin ir taip sliauzti apie 40 m. Slapias ir purvinas patenki nuostabiausi kristal pozem, kurio 30 % ploto sudaro ezerai ir natrals, gamtos sukurti kanalai. Nelauktasis, Nemo, Didzij Galerij ezerai, vadinamieji vargon vamzdziai ­ Dujinis, Gotikinis ir Juodasis be galo doms pazirti ir labai svarbs mokslui. Sio urvo salse nublanksta matyt nuotrauk ir skaityt aprasym vaizdai, isvydus keliolikos metr aukscio sienas, nuo virsaus iki apacios nusagstytas puikiais, kartais kumscio didumo, gipso kristalais. Jie vairi spalv, bet dazniausiai balti. Nuostabiausi gelezies oksid nudazyti raudoni kristalai, taciau j reta. Ms salyje urvai buvo pradti kompleksiskai ir nuosekliai tyrinti pokario metais. Mazdaug pries dvidesimt met daugelyje miest susikr speleosekcijos, kurios m tyrinti zinomus urvus ir ieskoti nauj. Taryb Sjungos speleolog darbui vadovauja TSRS Turizmo federacijos centrin speleologijos komisija, veikianti prie Sjungins profesini sjung Centro tarybos. Komisijos pirmininkas yra fizikos-matematikos daktaras V. Iliuchinas. Speleosekcijos yra padariusios dideli atradim. Lvovo speleologai daugiau kaip desimt met tyrinja ilgiausi horizontalj ms salies urv ­ Optimistin, kurio istyrintoji dalis siekia 139 000 m. Tai ilgiausias gipsinis urvas pasaulyje. Kelinti metai is eils jungtin Maskvos, Kijevo ir Sibiro speleolog ekspedicija tyrinja kijevieci A. Klimciuko ir A. Reznikovo atrast giliausi ms salyje Kijevo praraj ­ jos gylis 950 m. Kai kurie urvai, mokslininkams patarus, pritaikyti lankymui. Juose tuneliai apsvieciami prozektoriais, kur reikia, rengti metaliniai laipteliai. Dabar ms salyje yra 6 tokie urvai: Kunguro urvas Perms srityje, Kristalinis urvas Ternopolio srityje, Ukrainoje, Sataplijos ir Naujojo Afono urvai Gruzijoje, Bachardeno urvas Kopet Dago kalnuose, Turkmnijoje ir mokslinis turistinis kompleksas Sichote Alinio kalnuose, Primors kraste. 1975 m. atidarytas ekskursijoms Naujojo Afono urvas netoli Suchumio laikomas vienu is 6 graziausi pasaulio urv (MG, 1976, Nr. 3). Dabar sudaromi projektai naujiems pozemiams rengti. Lietuvoje speleologija irgi turi pasekj. 1971 m. Kauno turistai susidomjo paslaptingu pozeminiu pasauliu, taciau aktyvesn veikla prasidjo tik po poros met. Buvo organizuotos pazintins speleologins kelions Krym, Archangelsko srit, Podols aukstum; kai kas lanksi Kaukazo ir Pamyro priekalni urvuose. 1977 m. gruodzio mnes buvo kurta Kauno speleolog sekcija "Omega". 1978 m. vasario mnes sekcijos speleologai buvo isvyk Archangelsko srit ­ Pinegos-Sotkos upi basein, kur veik kelet siauriausi Europoje ledo urv. Didel spd paliko ilgiausias Siaurs Europoje Leningrado urvas, kurio pozemins gritys spjo, kad jis dar nesusiformavs. Prajusi met liepos-rugpjcio mnesiais kartu su maskvieciais sturmavome Voroncovo urvus Vakar Kaukaze. Jie turi 10 jim, istyrintoji dalis sudaro 11 720 m labirint. Kaip ir ankstesns ekspedicijos, mes turjome Leningrado speleolog sudaryt urv plan, kuris ne visai sutapo su tikrove. Todl vienas pagrindini ms uzdavini buvo patikslinti pozemin zemlap. Aplankme ir netoliese esant Dolgajos urv, kuris buvo laikomas atskiru. Taciau mokslininkai iskl hipotez, kad jis priklauso tai paciai, kaip ir Voroncovo urvai, hidrologinei sistemai. Ms speleologai paband rasti pozemin koridori, jungiant sias ertmes. Iki urvo keliavome ilgai ir sunkiai. Tankiu buk misku, priraizgytu stor lijan. Nuolatos pastodavo keli uol luitai ir laukini vijokli brzgynai. Tamsi karstin duob su vsa alsuojancia urvo anga pasirod mums tikra palaima po kelions tvankiu misku. Vikriai susiruos, sliauzte sulindome skyl. Taciau uz keli metr teko apsisukti kojomis priek: 70

siaura landa stropiai saugojo pozem. Vos vos prasispraud, atsidrme erdvioje galerijoje. Vis keli kalno gilum per akmen luitus ir svartynus mus lydjo siauras ir negilus pozeminis upoksnis. Taciau prijome sifon ­ apsemt pozemins galerijos dal, kur urvo skliautas yra po vandeniu. Buvo sudaryta speciali sturmin grup, kuri pasinr salt sifono vanden ir nusliauz ten, kur dar nebuvo zengusi zmogaus koja. Ms, kaunieci, uzdavinys buvo uztikrinti grups saugum. Tik po keli valand blausioje zvaks sviesoje isvydome grztancius nusikamavusius draugus. Ir s kart urvas neatskleid savo paslapties ­ landa susiaurjo iki nepralendamo plysio. Turime darbo ir Lietuvoje. Dabar dar sunku pasakyti, kok plot Birz ir Pasvalio rajonuose uzima karstiniai pozemiai. Mokslinink nuomons siek tiek skiriasi. Mazdaug 100 km2 ruoze tarp Tatulos ir Apascios upi yra per 2200 karstini griuv. Vien dugne zol zelia, kitose tyvuliuoja nedideli ezeriukai. XVIII-XIX a. rasytiniuose saltiniuose jau randame sio karstinio rajono aprasym. Pokario metais ms geologai R. Rajeckas, M. Gomolickas, V. Narbutas taip pat daug dmesio skyr karstiniams reiskiniams Lietuvoje. Mazdaug uz 3 km nuo Birz tarp Kauni ir Karajimiskio kaim tankiuose krmuose slypi nuo seno zinoma Karvs duob. Pagal legend cia karv prasmegusi. 1973 m. Kauno speleologai istyr Karvs duob ir is jos atsiveriant urv. Padarme griuvos ir pozemins ertms topografin nuotrauk ir sudarme urvo schem. Pasirod, kad prie jimo po zeme atsiveria ertm, kurioje tyvuliuoja pozeminis ezeriukas. Jo vandens temperatra yra +4,50 C. Is sios ertms eina trys anksti koridoriai: vienas ­ siaurs ryt kryptimi, du kiti ­ pietryci kryptimi. Bendras vis koridori ilgis 46 m. Ezero gylis 1,5 m. Urvo grind plotas 42 m2, ertms tris 28 m3. Urvas susidars gipso ir dolomito uolienose. Joki antrini karstini darini jame nra. Pozeminiame ezere zoologas A. Levickas aptiko dygli ir moliusk. Per pastaruosius penkerius metus mums teko matyti urve gyvenancius kelis siksnosparnius (MG, 1977, Nr. 12). Buvo iskelta prielaida, kad sis urvas pozeminiais kanalais susisiekia su kokiomis nors dar nezinomomis pozeminmis ertmmis. Todl 1978 m. balandzio 15-16 d. grup Kauno speleolog ir akvalangist msi tai rodyti. Akvalangistas A. Silantjevas su sauga nusileido urv ir pasinr ezer. Toks eksperimentas Lietuvoje buvo daromas pirm kart. Silantjevas istyr povandenin ezero dal ir joki apciuopiam ang nerado. Gana stats povandenins dalies krantai vietomis sudaryti is biri uolien, kurios, galimas dalykas, dengia anksciau buvusius pozeminius kanalus. Toks ms kuklus indlis, tyrinjant Zems gelmes.19

Kaunas20

19

zurnal nepateko tokia straipsnio pabaiga: "Kai kurie skaitytojai turbt jau sivaizduoja, kad mes speleologai, sulauk senatvs, bsime radikulito ir reumato susukti savo pomgio aukos. Taciau as galiu jus nuraminti. Laikantis tam tikr darbo saugos ir higienos taisykli, mums visiskai negresia toks likimas. Juk pozeminse ertmse, kaip tikra palaima, atsiranda organizmo reakcija, uztikrinanti imunitet, tuo tarpu, kai kitose buitinse situacijose, kartais dl menkniekio speleologa, kaip ir visi normals zmons, serga sloga. Todl istverms ir atkaklumo gelmse norciau palinkti tiems ms zurnalo skaitytojams, kurie ateityje galbt savo likim susies su speleologija. Juk, prancz speleologo Miselio Sifro (Michel Siffre) zodziais tariant, siandien `...neistyrintos liko zems gelms, jr gilumos ir kosmin erdv'." 20 Straipsnis baigtas rasyti 1978.10.16.

71

"Omegos" siokiadieniai

1979

REPORTAZAS "Komjaunimo tiesa", 1979-09-22, Nr. 183 (8837), Vilnius 1977 met gruodzio vakar Kaune buvo kurta speleolog sekcija, vliau gavusi "Omegos" vard. Kelias iki sio vykio buvo vingiuotas ir klaidus. Pirmj pozemin krikst kaunieciai gavo 1971 metais Kyzyl Kobos urve Krymo kaln Dolgorukio jailoje. Cia j mintyse siknijo vaikystje skaitytos prancz speleologo Norbero Kasters knygos "Desimt met po zeme" pergyvenimai ir spdziai. Urvas, nors ir nuniokotas, dvelk paslaptingumu ­ tai ilgiausias karbonatinis urvas salyje. Pacius tolimiausius ertms kampelius istikimai saugo penki "sifonai" ­ tokios urv apsemt galerij vietos, kur skliautas nusileidzia zemiau vandens pavirsiaus. Brendo noras rimtai uzsiimti pozemi tyrinjimais, tapti speleologais. Pagaliau 1973 metai padovanojo mums tris isvykas po zeme. Dvi is j ­ Podols aukstumos urvuose "Optimistinis" ir "Zydrieji ezerai". Cia dirbusios Lvovo ir Ternopolio speleoklub ekspedicijos padjo mums susipazinti su siais gamtos turtais. Trecioji t met isvyka Catyr Dago plynaukst Kryme buvo domi tuo, kad Lietuvos speleologai pirm kart nusileido vertikalaus urvo dugn ­ 22 metr gylio "Gugerdzin Chasar" (`Balandzi sulinys') ertm. Tai buvo lemiamas poskis ms veikloje ir nors trejus metus dl vairi priezasci mes urvuose nesilankme, taciau 1976 met pavasar veikla buvo vl atnaujinta, s kart visam laikui. Pazintin kelion Podols aukstum, daugyb organizacini klausim, kuriuos ne visada pavykdavo issprsti Kaune ar Vilniuje. Daznai tekdavo kreiptis kolegas Maskvoje, Centrinje speleologijos komisijoje. Ir stai rezultatas ­ "Omega", kuri atliko daug stambi kelioni ir ekspedicij. Sudtingomis meteorologinmis vasario mnesio slygomis atlikta fotoekspedicija Archangelsko taigos tankynse Pinegos ir Sotkos upi baseine. Lankytasi ilgiausiame Siaurs Europos "Leningradskaja" urve. Tais paciais 1978 metais kolegos is Maskvos klubo pakviet dalyvauti Vakar Kaukaze vykusioje sportinje treniruoci stovykloje "Voroncovka ­ 78", o ruden isvykome Krym. Siais metais vl derinome ekspedicin darb su treniruoci isvykomis. Kinoekspedicija "Atlantida ­ 79" vyko Ukrainoje ­ Chmelnickio srities pietuose, Zbrucio ups pakrantje. Gamta tikrai nepasykstjo spalv siam nuostabiam urvui, dl savo grozio ir paslaptingumo pavadintam "Atlantida". O visai neseniai, rugpjcio pirmj savaitgal, grzo Vyrmanto Radzeviciaus vadovaujama sesiolikos speleolog grup is Abchazijos ATSR, kur Otapo kaimo apylinkse atliko sportines mokslines uzduotis "Abrskila" ir "Otapo galva" urvuose. Tai vidutinio sunkumo apsemtos pozemins ertms, pasizymincios turtingomis stalaktit, stalagmit, drapiruoci kolekcijomis bei vairia pozemi gyvnija. Apzvelgus ms atlikt darb, reikia papasakoti ir apie ateities planus. Neseniai Aleko kalnagbryje Kaukaze dalyvavome sjunginiame seminare. Tai labai savitas karstinis rajonas, pasizymintis vienais giliausi salyje urvais ir nepaprastai gausiu krituli kiekiu, dl ko ypac sunku ir pavojinga tyrinti urvus. Kitais metais su kolegomis is Kijevo, Maskvos ir Minsko dalyvausime daugelyje sportini stovykl Kryme, Kaukaze. Jau dabar pradjome rimtai ruostis pagrindiniam kit met renginiui ­ kinoekspedicijai Centrins Azijos Kugitango kalnagbrio rajon. Erikas Laiconas Kauno "Omegos" speleologijos sekcijos biuro pirmininkas 72

Speleolog seminaras

1979

REPORTAZAS "Komjaunimo tiesa", 1979-10-24, Nr. 205 (8859), Vilnius

Krasnodaro kraste baigsi 25 dienas truks sjunginis speleoturizmo instruktori seminaras. Chostos turistinje bazje "Juznaja" susirinko 64 atstovai is 35 ms salies miest. Siame seminare buvo patikrintas ms techninis ir fizinis pasiruosimas pries sudting sacht sturm. Prityr instruktoriai metodininkai perskait daug paskait speleoturizmo technikos ir taktikos klausimais, supazindino su naujausiais tarybini ir uzsienio speleolog pasiekimais. Po to ms lauk kalnai ir urvai ­ dvidesimt dien pasventme pozeminiam pasauliui. sikrme Aleko kalnagbrio sirdyje, Mazosios Chostos ups aukstupyje. Aklimatizacin treniruots tipo nusileidim man su draugais teko atlikti "Oktiabrskaja" sachtoje dviem etapais: pirm kart iki 150 m, o antr ­ iki 300 m gylio. Speleologija siuo metu yra sudtinga veiklos sritis, tad norint veikti uzduotis reikia nemazai pastang. Siame seminare pirm kart tarybini pozemini tyrinjim istorijoje buvo susirink patys geriausi salies speleologai akvalangistai, kuri tikslas buvo istyrinti sudtingus, giliai gelmse esancius ir niekieno netyrintus "sifonus" ­ apsemtas urv vietas, kur skliautas nusileidzia zemiau vandens pavirsiaus. Tam tikslui buvo parinktos dvi sachtos "Geograficeskaja" (305 m gylio) ir "Oseniaja-Nazarovskaja" (500 m gylio). Mes siose sachtose darme kompleksin topografin nuotrauk, laukan klme inventori. Darb apsunkino vos ne is kiekvienos kiauryms besiverziantis vanduo, astrios uolos ir siauri prajimai, taciau darnus ms kolektyvas skmingai ir laiku vykd visas uzduotis. Seminaras baigsi susitikimu su Taryb Sjungos Centrins speleokomisijos pirmininku V. Iliuchinu bei JAV speleolog asociacijos delegacija, viesjusia ms salyje. E. Laiconas Kauno speleosekcijos "Omega" pirmininkas

73

Paskutinis lauzas

1979

APYBRAIZA21 "Ms gamta", 1979 spalis, Nr. 10, Vilnius ...Mintis surengti ekspedicij Podols aukstum kilo 1978 met ruden. Nezinau, kas pirmas tai pasil, bet kiekvienam buvo aisku: btina visiems parodyti, papasakoti apie ms nelengv darb po zeme. Mums, speleologams, tai kasdienyb, mes pratome esant bet kokiai temperatrai vilktis slapiu kombinezonu, sliauzti purvu, ilgas valandas gulti pusiau prisalus prie ledo, jausti nugara bgant nemaloniai salt vandens sraut. Taciau nepaprastas akmenins gamtos grozis, atsiveriantis po zeme atkakliems tyrintojams oi ilg ir varginanci pozemini marsrut, atperka visus sunkumus. Nuovargis dingsta sio unikalaus grozio akivaizdoje. Turbt nra zmogaus, kuris nejaust pasitenkinimo vaiksciodamas misku ar kvepianci gli kilimu nuklotais laukais. Taciau mazai kas sivaizduoja, kad pozeminis urv pasaulis taip pat gali "zydti" vairiausi spalv kristalais, akmeninmis glmis ir puokstmis, kad ten, giliai po zeme, "auga" pasakisk form akmeniniai kalcito medziai ir krmai, sniokscia kriokliais sraunios pozemins ups, tyvuliuoja tamsiavandeniai ezerai ­ ramybs ir tylos siknijimas. Visa tai priklauso zmonijai, taciau tik nedaugelis gali pazvelgti amzi gldumon, praskleids j geologin skraist. Privalome padovanoti s groz visiems, - buvo nusprsta eiliniame sekcijos susirinkime. Apsiginklavusius siuolaikine kino ir foto aparatra mus isvydo mazo Ukrainos kaimelio prie Zbrucio ups gyventojai. Kruopsts pasiruosimai ekspedicijos stovykloje truko pusantros paros. Dar kart buvo patikrintos kameros, sureguliuotos asmeninio apsvietimo sistemos, paskutiniai nurodymai duoti pogrupi vadovams. Saugaus elgesio instruktazas isklausomas ypac atidziai. Svarbu ne tik nenusisukti sprand ar nesusilauzyti koj. Ypac akcentuojama gamtosaugos problema. Juk kristaliniai dariniai urvuose formuojasi nesparciai. Gamtai reikia tkstanci ir simt tkstanci met atstatyti tai, k zmogus gali netycia sunaikinti akimirksniu. Kartais vienas neatsargus prisilietimas negrztamai suardo sudtingiausi heliktitin darin, kuris niekad nebus pakartotas. Tik suprantantis vis atsakomyb zmogus gali leistis zems gelmes. Jo pdomis eis ateities kartos. Tegul joms nereiks raudonuoti dl savo protvi, kaip kad mums tenka, pamacius kai kuri zmoni "kultros" pdsakus. Ne paslaptis ­ beveik kiekviename urve randame barbarizmo pdsak: apdauzyti kristalai, numusti stalaktitai, necenzriniai uzrasai ir vairi "patamsio didvyri" vardai mus persekioja kiekviename zingsnyje po zeme. Atlantida ­ dar nedaug civilizacijos ragavs urvas, ir nortsi, kad daugiau jos ir neparagaut.

zurnal nepateko tokia apybraizos zanga: "T ankst ryt sauls spinduliai sunkiai skverbsi per tirst rk, apgaubus bundant misk. Pirmieji naujos dienos pradzi skelb pauksteliai. Giria pasipuos pasakiskomis spalvomis, vaizduotje zadindama kazkokius nesuprantamus vaikysts prisiminimus. Lauzas nebepajg lenktyniauti su sauls sviesa ir tapo neryskus, pernelyg mazas ir nereiksmingas. Nuo to pasidar dar zvarbiau. Juk dar taip neseniai mes buvome tik dviese, ir jis visa savo energija neskmingai band apdziovinti kombinezon ir susildyti mano susalus kn. Mes priklausme vienas kitam. As mgavausi jo malonia siluma, o jis dziaugsmingu spragsjimu sutikdavo kiekvien mano atnest sak glb. Ir stai dabar, dienos nugaltas ir sunyks, gso jis ­ paskutinis sios ekspedicijos lauzas. Lauzas ­ tai nuolatinis ir istikimiausias keliautojo palydovas. Jis pirmasis pasitinka tyrintoj kelyje ir paskutinis palydi tave isvargus, pries grztant gimtj zem. Jam galima patikti slapciausias savo svajones, bsim ekspedicij planus ir kitas fantastiskiausias idjas, kurios is paziros atrodo negivendinamos. Lauzo akivaizdoje zmogus tampa tauresnis, nuosirdesnis ir atviresnis. Jis padeda geriau suprasti savo klaidas, gyvenimo prasm. Belaukdamas draug, paskutini lauzo atodsi fone as mintyse atkriau si ms kelion..."

21

74

Paskutinis atvyko Igoris Nikolajevicius is Chmelnickio. Srities speleolog sekcija pareigojo j visokeriopai mums padti. Gaila, kad darbas paspartino laiko tkm, ir sis susitikimas virto akimirksniu. O darbas, temptas darbas prasidjo nuo pat pirmos minuts. Pirmiausia ­ krybin ekskursija urv, Atlantid; si pozemin ertm, kaip kad j vadina speleologai, neturi natralaus jimo. Ji taip ir bt likusi simtmecius gldti neliesta, jei ne karjeras. Pastarasis, teisingiau, j eksploatav zmons, padovanojo speleologams ir visiems pozemi gerbjams "skyl". Keturi metr aukstyje nuo karjero dugno pries ms akis atsivr vertikalus metro aukscio siauras plysys. Keletas poski patamsyje, desimt metr ropomis, ir mes patekome vidutinio dydzio sal, kurios viename kampe nuo skliauto lasnojo vanduo, o kitame isdidziai, nekrutdamas galva zemyn kabojo sio urvo seimininkas ­ siksnosparnis. Sie trogloksenai ­ tylos mgjai ­ yra puiks urvo lankomumo indikatoriai. Daugel urv siksnosparniai paliko dl pernelyg didelio lankytoj skaiciaus. Taigi Atlantidai jau gresia turist antpldzio pavojus ­ urve mes aptikome tik kelet siksnosparni. Kaip tik dl to ir numatoma urv konservuoti, issaugoti j kol bus organizuoti pozeminiai marsrutai ekskursantams. Susigrd siaurus plysius, mes turjome pereiti labirint, daug kuo primenant senovs Egipto piramidzi tunelius. Poskiai vos ne kas metras sek vienas kit. Tai bdingi gipso urv labirintai. Urvai formuojasi vairiose uolienose: klintyse, dolomituose, gipse, druskos kloduose. Gipso tirpumas vandenyje karstiniu poziriu yra palyginti didelis. Vanduo, skverbdamasis tektoniniais plysiais, sparciai platina juos formuodamas koridorius, galerijas, grotas ir sales, kurios kartais siekia netiktin dydzi. Kai vanduo istirpina ir isplauna visas tirpias uolienas ir vliau nusileidzia zemesnius horizontus, prasideda antroji urv formavimosi stadija. Vanduo nesustoja skverbsis gilyn grunt urvo link. Pakeliui jis prisisotina gipsu arba klintimis, o pasieks urvo skliaut ima garuoti. Tuo metu is tirpalo issiskiria gipso kristalai arba kalcito nuosdos. Kristalografijai yra zinoma daug vairi kristal form. Daugel galima sutikti urvuose arba uzdarose pozeminse ertmse. "Urvo nugaltoj" salje mus nustebino didziul kristal vairov. Tiek dydziu, tiek ir savo struktra vairios kristal grups labai skyrsi. Jais apaug didesn dalis sien ir skliaut. Kai kuriose urvo vietose dar ne taip seniai net grindys buvo nuklotos vairiaspalviais kristalais. O spalv vairov cia tikrai nepakartojama. Is viso gana retai sutinkami rudi gipso kristalai cia formuojasi vos ne kiekviename zingsnyje. Ypac jaukiai pasijutome vadinamuose "pusrsiuose", kuriuos galima patekti is mintos sals. Tai nedideli gabarit grotos. Kompaktiskai kekmis "sukrauti", tamss ir pusiau skaidrs dideli kristalai arba j uzuomazgos taip paveik mus, kad tyliai sddami ant nepatogaus akmen ir molio patalo, mes ilgai negaljome atitraukti aki nuo vairiom spalvom spindinci skliaut. Gryno gipso kristalai yra beveik skaidrs, balti ir persvieciami. Taciau gamtoje labai didel vaidmen turi vairios priemaisos. Btent priemaisos urvams ir suteikia t kolorit, kuriuo galima groztis be perstojo. Gelezies junginiai kristalus nudazo rudai ir raudonai, mangano ­ juodai. Tai ypac unikals kristalai. Nuostab kelia kontrastas, kai ant visiskai juod kristal pagrindo ima augti sniego baltumo kristalai. Vis si antrini karstini darini vairov matme "Gli" salje. Taciau ms tikslas dar nepasiektas. Placia galerija grztelj atgal, uz poskio radome vertikal plys, kylant kazkur virs. Jo plotis svyruoja nuo dvidesimt penki centimetr iki puss metro, virsuje padiddamas iki metro. Judti tokiu plysiu nelengva, taciau labai malonu. Tenka naudotis visais galimais kno atramos taskais, destis, koks plysio plotis. Ilsimasi atsirmus sdyne vien sien, o kojomis ­ priesing. Rankos tuo metu atsipalaidav. Arba priesingai ­ specialiai tam tikslui stringama peciais, o kojos ­ laisvos. Keletas toki pakilim ir nusileidim, ir mes "Diev sventyklos" salje. Ji pranoko visus ms lkescius. Cia visos sienos daug gausiau nuklotos palyginti dideliais kristalais. Stambiausia kristalin grup siekia pusantro metro ilgio. Bet pats nuostabiausias sios sals papuosalas ­ heliktitai. Tai tokie kristaliniai dariniai, kada gipsas gauna vairias ekscentriskas formas, is paziros priestaraujancias gamtos dsniams. Dar visai neseniai buvo manoma, kad heliktitai turi gyvosios gamtos savybi. Dabar viena is labiausiai tiktin hipotezi aiskina, kad, pratekancio 75

vandens debitui sumazjus, galimas heliktit formavimasis. Galutinai si mokslo problema dar nra issprsta. "Diev sventyklos" heliktitai ­ gipsiniai ir siekia degtuko ilg. Jie vairiausi form; dauguma primena rozes ir kitas gles. Tai puiks objektai kinofilmui. Numat filmavimo vietas, aptar, kaip apsviesti, kitus krybinius klausimus, isvarg, bet dvasiskai praturtj mes islindome Mnulio sviesos nutviekst Zems pavirsi, sioje vietoje panas nezinomos planetos reljef. Padvelk sunkia tvankuma, is bal mus linksmai sveikino Podols varls. Sekant ryt prasidjo filmavimo darbai, truk iki pat ekspedicijos pabaigos. Pirmasis filmuoti pradjo operatoriaus Kazio Damuleviciaus pogrupis, o netrukus savo sugebjimus pradjo demonstruoti ir kino mgjas Vytas Gudaitis is Ricardo Jakubonio vadovaujamo pogrupio. Laisvu nuo darbo laiku buvo organizuotos speleologijos treniruots, ekskursijos netoliese esant karjer, kurio atodangose mes galjome stebti vairiausias kalcito formas dienos sviesoje, suakmenjusi duobagyvi liekanas ir kt. ...Blstant zarijoms, misko tankmje pasigirdo tolima sneka. Artjo ms paskutin darbo grup. Po trump pasiruosim visi jie dingo ziojjancioje tamsioje kiaurymje, kuri ved zemyn trisdesimties metr gylio "Perlin" karstin sulin. Tai vienintelis Podols aukstumoje vertikalus urvas. Jis susiformavs storame klinci klode ir yra ne kas kita, kaip labai praplatjs tektoninis plysys. Nors urvas dar nepilnai susiformavs, taciau gausiai pasipuoss vairiausi form kalcitiniais nuotkiais. Kadaise jo dugne galima buvo aptikti daug urvini perl, kurie savo prigimtimi ir chemine sudtimi yra identiski jros perlams, tik neturi perlamutro, kuris yra gyvosios gamtos produktas. Urviniai perlai neturi jokios verts rinkoje, taciau gamtoje yra zymiai reciau sutinkami negu jriniai ir turi didel reiksm mokslui. Perl mes, be abejo, neaptikome ­ visi jie seniai sutrypti arba isrankioti. Ms tikslas buvo baigti treniruoci cikl, pradt prie Atlantidos. Siauri, vertikals, sunkiai praeinami plysiai ir desimties penkiolikos metr gylio sulinukai sudar tam labai palankias slygas. gij daugiau patyrimo, sukaup gaus kino ir foto informacijos kiek ir kupini neisdildom spdzi uzbaigme si pavasarin ekspedicij. Iki pasimatymo, Atlantida!22

22

Apybraiza baigta rasyti 1979.06.06.

76

Susitiko speleologai

1979

REPORTAZAS "Komjaunimo tiesa", 1979-11-13, Nr. 217 (8871), Vilnius Pernai jaunai tarybinei speleologijai sukako dvidesimt met. Per s laikotarp daugelyje salies miest ir respublik buvo kurtos speleolog sekcijos ir klubai. Taciau j veikla buvo gana savarankiska, tad jau seniai btina visiems TSRS speleologams pasidalyti patyrimu, rungtyniauti varzybose. Sio tikslo ir buvo siekiama pirmojo sjunginio speleolog sskrydzio, vykusio Ternopolio srityje (Ukraina), metu. Jame dalyvavo 27 srici, krast ir respublik komandos. Pozemins topografins nuotraukos varzybose ms respublikai atstovavs kauniecio V. Radzeviciaus vadovaujamas speleolog trejetas uzm 10 viet. Dar blogiau seksi rungtyniauti pozeminio orientavimo varzybose. Uzimta tik 19 vieta. Geriau ms komandai seksi dalyvauti konkursuose. Didel susidomjim sukl konkursui pateikta skaidri serija "Tvyn ­ nepakartojama", kur ketvirta vieta buvo vertinta Kauno speleolog paskutinij ekspedicij po siaurinius ir pietinius salies urvus darbo rezultatai. Sienlaikrascio, isleisto sskrydyje, konkurse pelnyta trecioji vieta, o speleologijos agitacijos ir propagandos konkurse ­ devintoji. Speleo dainos konkurse dalyvavusi D. Gudaityt buvo dvylikta, o uz konkursui pateiktas nuotraukas ir skaidres keturi ms delegacijos nariai buvo apdovanoti antro laipsnio diplomais. Susumavus visus varzyb rezultatus, nugaljo Ternopolio srities komanda. Lietuvos respublikins turizmo ir ekskursij tarybos rinktin uzm 16 viet is 27 geriausi ms salies speleolog komand. Sis rezultatas teikia daug vilci, kadangi Lietuvos speleologija yra viena jauniausi salyje, o rungtyniauti teko su 15-25 met speleostaz turinciomis komandomis. Beje, nemazai toki mes sugebjome aplenkti. E. Laiconas Lietuvos respublikins turizmo ir ekskursij tarybos speleolog rinktins treneris

77

Pozeminio krioklio muzika

1979

APYBRAIZA "Svyturys", 1979 lapkritis, Nr. 22, Vilnius

DAUGIAU KAIP KETURIASDESIMT SPELEOLOG IS VISOS TARYB SALIES BUVO SUSIRINK KRASNODARO KRASTO VORONCOVKOS KAIMO APYLINKSE NETOLI CHOSTOS MIESTO. SIOJE STOVYKLOJE DIRBO IR PENKI MS RESPUBLIKOS SPELEOLOGAI ­ VISI KAUNIECIAI. JIE SUSIPAZINO SU UNIKALIAIS URVAIS IR KARTU MOKSI ORIENTUOTIS POZEMIUOSE. ...Ger valand kopiame staciais kalno slaitais, panir didelio ir tankaus buk misko tankm. Keli nuolat pastoja storos lianos. Nesivaizduojamai susipynusios ir savo astrius spyglius atstaciusios rozs, auga reliktiniai paparciai ir labai nemalonios dilgls. Kur ne kur sauls atokaitoje sildosi gyvats, kuri cia neregta gausyb. Stai ir isdziuvusi upelio vaga. Dabar ji mus veda tiesiai prie urvo. Vliau, bdami giliai po zeme, suzinosime, kad upelis ne isdziuvs, o paprasciausiai, rads grunte plysi, visas subga zemyn ir tsia savo kelion tarp milzinisk akmens luit sesiasdesimties metr gylyje. Netrukus, palypj upelio slaitu, matome juoduojanci ir salciu dvelkianci nedidel kiaurym. Sukabin ir pritvirtin prie storakamieni buk trosines kopcias bei dvi virves, mes turime greitai ir saugiai nuleisti kitus speleologus keturiasdesimties metr gylio sulin, kuriuo prasideda sis karstinis urvas. Is gelmi dvelkianti drgna vsuma drausmina sturmo dalyvius. Standziai uztempti hidrokostiumai ir glaudziai prigul speleokombinezonai puikiai apsaugo nuo trisdesimties laipsni karscio. Ten, po zeme, jie saugos mus nuo visa kur prasiskverbiancios drgms ir salcio. Paskutinis zvilgsnis kaitrios piet sauls nutviekst giri, ir keturi speleologai vienas po kito, tarytum siksnosparniai, vikriai pranyksta juoduojancioje kiaurymje. ­ Sauga laisva! ­ po keli minuci is gelms pasigirsta balsas. Dabar vyrai pradeda daryti pagrindinio sulinio topografin nuotrauk. Olga, mano pagalbinink, ima leistis zemyn. Mano pareiga j saugoti. Virsuje lieku vienas akis ak su nuostabia subtropik gamta. Taciau as negirdziu sio knibzdancio vairiausiais gyvnais pasaulio. Mano dmesys sukauptas plona kapronine gija suristo zmogaus veiksmus apacioje. Rys palaikome trumpais svilpuko signalais. Sios zengiancios pirmuosius speleologs zingsnius maskviets uzdavinys ­ sustojant kas penki metrai, topografiskai ismatuoti, vizualiai aprasyti sulin ir nustatyti j supanci uolien geologin sandar. Visa tai ­ kabant ant virvs, kuri be perstojo sukaliojasi. Pagaliau pasigirsta ilgas svilpuko signalas. Olga pasiekia sulinio dugn. Dabar as pakimbu virs tustumos ir pradedu savo "kelion Zems centr". Vis gilyn ir gilyn vilioja mane si karstin tustuma. Besileidziant sienos atsitraukia nuo mans, nes sulinys platja. Zydras dangaus lopinlis tampa vos zirimas ir kazkoks nerealus. Tuo tarpu apacioje pasirodo mazytis gelsvas sviesus taskelis. Tai zvak, kurios sviesa, tarytum jaukus nam zidinys, ragina greiciau leistis zemyn. Stai ir akmen priverstas dugnas, kuris mane sugrzina drgn, salt, bet kartu ir romantisk realyb.

Mintys, nepatekusios apybraiz: "Speleologija ­ tai kompleksin mokslo-karstotyros ir sporto sintez, tyrinjanti pozemin terp, t. y. natralias sachtas, urvus, pozemines upes, ezerus, ledynus... Tai jauna (1978 metais jai sukanka 90 met) ir savotiska veiklos rsis, reikalaujanti is tyrintojo plataus profilio sportini gudzi. Pasak zymaus prancz pozemi tyrintojo Norbero Kasters, `speleologas ­ tai ir alpinisto antipodas'. Speleologija niekada nebuvo ir negali bti masine sporto saka, mokslu visiems arba paprastu pasilinksminimu. Todl ms salyje ypac didelis dmesys skiriamas esam speleokadr kvalifikacijos klimui."

23

23

78

Atkabinu virv ir pasijuntu ess tikras troglobiontas ­ nuolatinis urv gyventojas. Lendame vingiuot plys. Virsuje jis susiaurja tiek, kad tenka gultis ant zems, kur placiau, ir ropoti apie simt metr. Astrs uol iskysuliai ir briaunos drasko kombinezon, bando nutraukti nuo galvos salm. Bet mes tik labiau prisispaudziame prie zems ir zingsnis po zingsnio slenkame priek. Nos vilgo saltas, vaiskus pozemio vanduo, kuris, aptekjs mus is son, virsta purvinu srautu. Priekyje girdti sniokstimas. Poskiai padaznja, ir uz keli desimci metr issiropsciame mazdaug dvidesimties kvadratini metr sal. Akimirksniu sustojame is susizavjimo. Sals aukstis ­ apie dvidesimt penkis metrus. Nuo pat virsaus zemyn krenta putodamas krioklys. O apacioje tik nedidelis vandens telkinlis. As pasilenkiu atsigerti, taciau netiktai panardinu galv iki aus. Vanduo toks skaidrus, kad nematyti jo pavirsiaus. Pasigrozj siuo gamtos kriniu, imams topografins nuotraukos. Dabar mes turime pakartoti t pat keli, tik ne tusciomis rankomis, o kruopsciai matuodami urv. Tuo tarpu kiti trisia antroje urvo dalyje. Cia plats ir auksti koridoriai. Juose priversta visokiausio dydzio akmen ir luit. O stai ir "kailialupys" ­ ilga, siaura ir zema landa, pro kuri lendant, ne tik drabuzius nuo tavs nutraukia, bet kartais ir od apibraizo. Baig savo program, visi grups dalyviai susirenka "Nykstuko" salje. Keliasdesimt metr ilgio, astuoni metr plocio ir keturi metr aukscio ji gamtos apdovanota nuostabiais stalaktitais ir stalagmitais. Stai ties jimu sal nuo lub pakibs akmeninis kalavijas, prozektori sviesoje atrodantis daug efektingiau uz tikr. O kas ten tolumoje sdi? Juk tai pats "Nykstukas" ­ sio urvo seimininkas ­ sdi nuleids galv. Turbt snaudzia. O prie jo koj zvakut dega. Tai nelyginant speleolog "auka" seimininkui. Nuo lub kybo daugyb vairiausi form stalaktit. Kginiai, lyg dideli piltuvai, drgnomis sienelmis jie susirikiav eil pasieniu. O po jais stiebiasi tiek pat stalagmit. Tik jie daug storesni ir gumbuotesni. Taip ir auga vieni pries kitus, skubdami netolimoje ateityje sudaryti vientis kalcito kolon, vadinam stalagnatu. Artja kontrolinis laikas, ir mes privalome grzti. Zygiuojame pozeminio upelio vaga aukstyn prie sulinio...24

24

Apybraiza baigta rasyti 1978.10.20.

79

Zems gelmse

1979

NESPAUSDINTA APYBRAIZA Sault 1971 met pavasario popiet dvylika Kauno turist neskubdami zingsniavo Kyzylkobinkos upelio slniu aukstyn. Artdami prie Dolgorukio jailos Kryme, jie vis spartino zingsn, jausdami greit pasimatym su nezinomu pasauliu, apie kur daugelis is ms yra skait zinomo prancz speleologo Norbero Kasters knygoje "Desimt met po zeme". Po eilinio poskio su pakilimu jie trumpam stabteljo, lyg prikaustyti nuostabaus reginio. Nepertoliausiai putodamas ir riaumodamas triuksmavo krioklys. Tai buvo ne paprastas, o Kyzylkobinkos krioklys, maitinamas gausi vandens telkini, gldinci Kyzyl Kobos ("Raudonojo urvo") pozemiuose. Kildami vis aukstyn, turistai pagaliau pasiek didziul tufo aikstel, esanci virs krioklio. Nakvynei jie pasirinko "Naktigulio" grot, susiformavusi aikstels slaite. Vakariens prie lauzo metu buvo daug kalbta apie kyzylkobieci gent, gyvenusi sioje vietoje. Sujaudinta turist vaizduot nebt leidusi jiems uzmigti si nakt, todl buvo nusprsta urv aplankyti tuoj pat. Nusteb ir suzavti vaikinai palengva judjo pozeminmis galerijomis pirmyn. Viskas cia jiems buvo nauja, nepaprasta ir nesuprantama, taciau atsiaurus akmeninis grozis paliko neisdildom pdsak visam likusiam gyvenimui. Grzs namo, nes ir as buvau j tarpe, panorau arciau susipazinti su urvais ir j tyrintojais... Kai kurios zems plut sudarancios uolienos (gipsas, anhidritas, dolomitas, klintis), veikiamos vandens, gali tirpti, jei tame vandenyje bus istirps tam tikras anglies dvideginio kiekis. 25 Toks procesas vadinamas karstiniu. Pavadinimas kils is Jugoslavijos Alpse26 esancio Karsto (arba Kraso) kalnagbrio, kuriame stebima aib toki reiskini ir j padarini. Karstinius reiskinius, arba tiesiog karst, nagrinja karstotyros mokslas. Taciau mokslininkui sunku patekti pozemius ir betarpiskai juos tyrinti. Todl atsirado pretekstas susikurti naujai zmonijos pazinimo sriciai ­ pozeminei geografijai, arba speleologijai. Siuo metu speleologija ­ tai kompleksin mokslo (karstotyros) ir sporto sintez. Juk neuzteka turti vien mokslini zini apie geologij, hidrogeologij, biologij, kartografij, archeologij, kristalografij, mineralogij ir paleontologij. Reikia taip pat mokti prasiskverbti giliausias sachtas ir prarajas, kurios dabar siekia ­1332 metr gyl ( Pjero Sen Marteno praraja Pranczijoje), nenuilstamai sliauzti ilgais ir klaidziais labirintais, kuri ilgiausiu laikomas 306.000 metr Flint Ridz Mamuto urvynas JAV. Treniruotas speleologas turi sugebti pralysti pro 19-22 cm plocio plysius, puikiai orientuotis labirintuose, bti tvirtos sveikatos ir fiziskai gerai pasirengs. Prisiskait specialios mokslins literatros, mes panorome gyti ir praktin patyrim. Tam organizavome eil isvyk karstinius SSRS rajonus. 1973 met vasaris Kryme buvo gana permainingas: pgas ir salt vj keisdavo lietingi ir drgni orai. Bet ms 9 zmoni grupei tai buvo tik romantiskos smulkmenos. Kyzyl Kobos urve temperatra beveik nesvyruoja ­ ji vienoda tiek ziem, tiek vasar. Urvo bendras ilgis 12.515 metr. Tai ilgiausias karbonatinis urvas salyje. Siems urvams bdingas horizontali galerij arba vertikali sulini sistema. Dauguma Krymo urv yra btent tokie. Juose gausu antrini karstini darini. Tai stalaktitai (kalcitiniai varvekliai, karantys nuo skliauto), kiek storesni stalagmitai (besistiebiantys jiems

25 26

Cia autorius turi omenyje tik karbonatini uolien btin tirpimo slyg. Bt tiksliau sakyti "Slovnijos Alpse"; Slovnija tuo metu buvo Jugoslavijos federacin respublika.

80

priespriesiais nuo aslos), stalagnatai (kolonos, jungiancios skliaut su asla), heliktitai (ekscentriski kalcitiniai ar aragonitiniai dariniai), urviniai perlai, drapiruots, skraists ir kt. Praj 2.500 metr artimosios penki aukst urvo dalies galerijomis, atlik stebjimus ir surink gaus fotomedziagos kiek, mes pakilome netoliese stksant Catyr Dago masyv, kuris mums "skyli" nepasykstjo. Veslios buk giraits viduryje esantis Suuk Kobos urvas ("Saltasis") tikrai pasirod ess saltas. Nusileid vidun gana staciu slaitu ir laikydamiesi desins, mes radome nedidel ezeriuk ir j tekant saltin, kurio vandens temperatra buvo vos 50 C silumos. Netoliese esantis Binbas Kobos urvas ("Tkstantgalvis") nors ir neilgas (110 metr), bet nustebino mus savo groziu. Pralind pro siaur plys, mes patekome 6 metr aukscio sal, labai primenanci indisk pagod. Svarbiausias sios ms kelions sportinis pasiekimas buvo nusileidimas 22 metr gylio Gugerdzin Chasaro urv ("Balandzi"). Tuo metu tai buvo Lietuvos speleolog gylio urvuose rekordas. Negalima nepaminti ir kitos svarbios urv kategorijos ­ labirintini sulfatini Podols urv, kuriuose mes lankms 1973 ir 1976 metais. Ukrainos stepse Dniestro, Zbrucio ir Sereto tarpupyje sutelkta daugyb urv, kuri tarpe ilgiausi pasaulyje gipsiniai urvai Optimistinis (139.000 metr) ir Zydrieji Ezerai (104.500 metr). Sie urvai neturi kalcitini darini, taciau gamta juos apdovanojo nuostabiais gipso kristalais , kurie bna vairiausi form ir spalv. Gryno gipso kristalai yra balti ir persvieciami, taciau gamtoje pilna visokiausi priemais, kurios ir apsprendzia kristal spalvin gam. domu tai, kad tiek kalcito dariniai, tiek ir gipso kristalai pasizymi liuminescencija. Uztenka juos trumpam apsviesti impulsine lempa, ir jie po to kur laik svyti patys. S reiskin galima stebti bet kuriame urve. Urvus apzirinti yra labai domus uzsimimas, bet dirbti juose dar domiau. 1973 met geguz Strilkivc kaimo (Ukraina) apylinkse susitiko ms ir Ternopolio speleolog keliai. Mes turjome galimyb sudalyvauti j ekspedicijoje Zydruosius Ezerus. Urvas domus dar ir tuo, kad 30 % jo aslos ploto apsemta. Tai visa eil ezer ir juos jungianci kanal. Po ekspedicijos ­ keletas ekskursij kaimyninius urvus. Nirus, bet labai domus Vertebos urvas. Jame pries 20.000 met gyveno zmons. Mazdaug 20 metr nuo angos mes patekome erdvi, bet zem sal, is kurios atsisakoja 6 galerijos. Sals viduryje guli didelis akmuo su dubimu. Vaizduotei nesunku atkurti tuos senus laikus, kai kova uz bv zmogui buvo svarbiausias uzsimimas. Daug urv mums teko aplankyti Podols aukstumoje vairiu laiku, taciau grzdami namo mes visada uzsukame Kristalin urv Krivcs kaimo apylinkse Borsciovo rajone. Tai vienas is sesi, turist lankymui rengt ms salies urv. Sio urvo istyrint galerij ir land bendras ilgis virsija 21.000 metr. Turistin trasa apima apie 2.000 metr. Sioje trasoje kiekvienas zmogus, net bat nesusiteps, gali groztis puikiomis urvo dekoracijomis. Aukstos ir ilgos galerijos nusagstytos vairiaspalviais kristalais. Taciau didziausi spd palieka vairios akmenins figros, primenancios buivol, paukscius, zmoni siluetus. Tai irgi vandens darbas. Uolienos ne vienalyts. Vienas j pozeminis srautas istirpina ar mechaniskai apardo, o kit veikti negali. Taip ir lieka amziams keisciausios "skulptros" ir "piesiniai". Pats naujausia pozemin turistin trasa rengta Primors kraste. Ten Sichot Alinio kaln urvuose gyveno akmens amziaus zmons. Turistams eksponuojama keletas pozemini sali, kuriose galima isvysti to meto zmoni ranki ir kitoki radini. Labai grazi Przevalskio sal, kurioje gausu kalcitini stalaktit, stalagmit, akmenini kriokli.27 Negalima pamirsti ir pirmojo Soviet Sjungoje turistams rengto Kunguro urvo Urale netoli Perms. Tai ledo urvas, kuriame rasime ir kristal ir stalaktit, tik jie visi is ledo. Siame pozemyje atliekami stacionars laboratoriniai tyrinjimai. Tai puikus pavyzdys, kaip urvas vienu metu tarnauja ir mokslui ir turistams. Stai Kopet Dago kalnuose Turkmnijoje yra rengtas turistams Bachardeno urvas, kuriame visada labai silta; net ziem ten viespatauja vasara. Urvo gilumoje esancio Kou Atos ezero ("Ezer tvas") vandens temperatra +370 C.

27

Autorius, aplanks s "urvin kompleks" 1989 m. liep, rado tik siaubingai nuniokotas pozemines ertmes.

81

O Gruzijoje net 2 urvai atidaryti lankymui. Tai Sataplija prie Cchaltubo kurorto ir Anakopijos urvas, geriau zinomas Naujojo Afono vardu. Si pozemin ertm savo triu prilygsta vis siuo metu zinom 800 Krymo urv bendram triui, o groziu nenusileidzia geriausiems rengtiems pasaulio urvams. Viskas cia grandioziska. Stai pavyzdziui, "Gruzijos speleolog" sals ilgis 260 metr, o "Sventovs" sals aukstis ­ 60 metr. Taciau palikime saultj Gruzij ir grzkime ten, is kur iskeliavome. Ms veiklos rezultatai buvo apibendrinti 1977 met gruodzio 9 dien speleolog susirinkime, kur oficialiai buvo kurta Kauno speleolog sekcija "OMEGA". Nuo tos dienos mes sijungme tarybini speleolog seim. Mums visiems vadovauja Centrin speleokomisija prie Turizmo ir ekskursij centro tarybos (TECT). Yra kurtos ir srici, krast ir respublik speleokomisijos prie vietini turizmo taryb, kurios betarpiskai vadovauja miest speleosekcijoms. 1964 m. TECT prezidiumo nutarime taip suformuluotas pagrindinis speleologijos uzdavinys: "Urv ieskojimas ir tyrinjimas tam, kad sie puiks gamtos paminklai tapt vis placij ms salies liaudies masi turtu". Nuo pat pirmos dienos sekcija msi aktyvios veiklos. Netrukus buvo organizuota Priesstovyklinio parengimo mokykla (PPM-78), kuri baigusieji gavo teis dalyvauti stovykloje. Tuoj po to buvo organizuota foto speleo ekspedicija "Pinega-Sotka-78" (vadovas E. Laiconas) siauriausius Soviet Sjungos urvus Archangelsko srities taigoje. Tai milziniskas rajonas, kuriame placiai paplit gipso urvai. Dl labai zemos temperatros j artimosios dalys puikuojasi antriniais ledo dariniais, o tolimuosiuose kampeliuose net per didziausius salcius is vis kamp varva vanduo, teka srautai. 1978 met vasaris siaurje mums buvo palankus. Nors saltis siek ­33,50 C, bet istisas dienas maloniai sypsojosi saul. Ekspedicija susidjo is treniruots ir dviej dali. Aklimatizacija mums isties labai pravert skverbiantis Sotkos ups baseino Leningrado urv, kuris yra pats didziausias Siaurs Europoje. Ypatingai sunkios slygos po zeme mums neleido veikti viso urvo per vien kart, o grzti antram kartui rytojaus dien mes negaljome dl laiko stokos. Antroji ekspedicijos dalis vyko Pinegos ups baseine: Terescenkos vardo Pinegos urve ir Golubino prarajoje. Jau daugel met vietins organizacijos ruosiasi rengti turistams Golubino praraj, taciau turbt praeis dar ne vienas penkmetis, kol seimininkai sukrus. Eidami pozeminiais marsrutais mes nuolatos prisimindavome tuos, kurie pirmieji pradjo uzsiiminti speleologija, teisingiau patys j ir "sukr". ...Nedidelio gio, bet tvirto sudjimo, jis laiksi tiesiai, judjo greitai ir ryztingai. Trumpa besisukanti barzdel pabrzdavo energing jo veido israisk. Taip apibudina amzininkai Eduard Alfred Martel (1858-1938), - speleologijos pagrindj ir propaguotoj. 1978 metais mes pazymjome 120-sias jo gimimo metines ir 90-sias naujos zmonijos pazinimo srities ­ speleologijos metines. Nuo 1888 met savo originalios ir ryskios karjeros metu geologas-mgjas ir pozemi tyrintojas E. A. Martelis atrado ir istyr daugyb natrali sacht ir praraj, sukr nauj moksl ­ pozemi geografij arba speleologij (lot. spelunca ­ urvas; gr. spelaion ­ irgi urvas). Speleolog, rasiusi knygas apie savo tyrinjimus, tarpe pranczas Norberas Kaster yra neabejotinai pats populiariausias autorius pasaulyje. N. Kaster gim 1897 m. rugpjcio 13 d. advokato seimoje Aukstutins Garonos departamento Sen-Martorio kaimelyje. Jis turjo juridin issilavinim, taciau daugiau domjosi ir studijavo gamtos mokslus. N. Kaster istyrinjo daugiau kaip 1200 urv ir sacht . Jis padar zymius atradimus archeologijos, biologijos, hidrogeologijos, mineralogijos ir pozemins topografijos srityse. Si met pavasar mes netekome zymiausio tarybinio karstotyrininko, Karstotyros ir speleologijos instituto direktoriaus, Perms Universiteto profesoriaus, geologijos-mineralogijos moksl daktaro Georgijaus Aleksejeviciaus Maksimoviciaus (1904-1979). Zym indl tarybins speleologijos vystym nes Centrins speleokomisijos pirmininkas fizikos-matematikos moksl daktaras Vladimiras Valentinovicius Iliuchinas ir 82

geologijos-mineralogijos moksl daktaras Viktoras Nikolajevicius Dublianskis28. Su pastaruoju mums teko susitikti Vakar Kaukaze Maskvos speleolog organizuotoje stovykloje "Voroncovka-78". Joje mes, penki kaunieciai, kartu su maskvieciais gilinome teorines zinias, taikydami jas praktikoje, tyrinjant Voroncovo urvyn (bendras ilgis apie 11.000 metr). Sis urvynas apjungia Didj Voroncovo, Dolgaj ir Labirintin urvus, esancius Kudepstos aukstupyje. Didysis Voroncovo urvas ­ tai sudtingas pozemini galerij ir grot labirintas bendru 2.218 m ilgiu. Dolgajos urvas (1.560 m) yra uz puss kilometro rytus nuo Didziojo Voroncovo urvo. Jo anga primena sulin, pereinant 20 metr ilgio sraigtin nusileidim, kuris veda horizontalias zemutines galerijas. Urvo dugnu teka upelis. Si abiej urv hidrologinis rysys yra akivaizdus, taciau prasiskverbti is vienos ertms kit dar niekam nepavyko. 1978 metais mums taip pat keli pastojo pernelyg aukstas vandens lygis sifone. Urvas atkakliai slepia savo paslaptis. Taciau neuztenka vien tyrinti urv paslaptis. Btina ir kitiems parodyti ms darbo siokiadienius, pozemi gamtos groz. Tuo tikslu s. m. geguzs mnes ir buvo organizuota speleo-kino-ekspedicija "Atlantida-79" to paties pavadinimo, vien graziausi SSRS urv, esant prie nedidelio Ukrainos kaimelio Chmelnickio srityje. Filmavimas po zeme ­ gana viliojantis uzsimimas, taciau kartu ir labai sunkus darbas. Simtaprocentin drgm neigiamai veikia kino aparatr, zema temperatra greitai issekina elektros energijos saltinius, ne kiekviena apsvietimo sistema skleidzia pakankam sviesos sraut. Gal todl po zeme retai sutinki kino profesional, o mgjai dar retesni sveciai. Gana greit prabgo dvi savaits; buvo isbandyta keli rsi kino kameros ir vairs apsvietimo saltiniai. Tapo aisku, kokias apsvietimo sistemas reikia konstruoti filmavimui ir kaip vis s darb organizuoti. Grzus is kelions, sekcijos kino operatoriai, vadovaujami V. Gudaicio, m ruostis sekancioms ekspedicijoms. Kita labai svarbi ms veiklos sritis yra urv paieskos. Joms mes skiriame daug dmesio. S. m. paiesk ekspedicijos "Kaukazas-79" (vadovas Vyrmantas Radzevicius) darbo vieta buvo Abchazijoje (Gruzija). Tris savaites nenuilstamai laipiojo po kalnus sesiolikos speleolog grup. O rezultatas kalba pats uz save ­ atrasta 17 nauj, niekam iki siol nepraeit urv, dauguma kuri ­ vertikals. Kiekvienas j buvo aprasytas, atlikta topografin nuotrauka. Giliausias is j (50 metr) ms sekcijos garbs nario abchazo Aleko Kapbos garbei buvo pavadintas "Kapba". Siuo metu atliekami kameraliniai darbai pads nustatyti sio karstinio poligono perspektyvum. Tuo pat metu taip pat V. Kaukaze, tik Krasnodaro krasto (Rusija) teritorijoje, vyko stambus visos SSRS speleoinstruktori seminaras, kuriame man teko atstovauti Lietuvos Respublikin turizmo ir ekskursij taryb. Net 35 turizmo tarybos atsiunt savo atstovus. Paskaitos ir praktiniai uzsimimai vyko Aleko kaln masyve apie 25 km nuo Chostos gyvenviets. Cia as su kit taut kolegomis turjau galimyb betarpiskai susipazinti su sudtingiausiais to rajono urvais. Aklimatizacij atlikome, nusileisdami iki ­300 m gylio sachtoje "TEP", kit vadinama "Oktiabrskaja". Tai gana atsiauri ir klastinga ertm, jau nusinesusi dviej speleolog gyvybes. Pavirsiniu ir lietaus vandeniu maitinama is palyginti didelio ploto, lici metu ji savo siauromis galerijomis-meandrais praleidzia galingus vandens srautus, savo kelyje sluojancius visk. Po to ms lauk du sunks sacht "Geograficeskaja" (-305 m) ir "OseniajaNazarovskaja" (-500 m) veikimai. Pastarojoje darbo skmei uztikrinti buvo organizuotas patikimas telefoninis rysys. Visumoje seminaras buvo naudingas dar ir tuo, kad cia mes naudojoms siuolaikine "virvs-troso" technika.29 Praeitin nujo tie laikai, kai speleolog pagrindiniu rankiu buvo kopcios. Po to sek technika, trumpai vadinama "virv-virv", kada

28

Autorius buvo asmeniskai pazstamas su siais abiem senosios kartos tarybins speleologijos korifjais. V. V. Iliuchinas (1934-1982) tragiskai zuvo Vakar Kaukaze, grzdamas is speleologins ekspedicijos. 29 1979 m. "virvs-troso" technika (grynai sovietinis "isradimas") SSRS buvo gana nauja. Vienok dl savo pavojingumo ji niekada neperzeng SSRS sien ir nepakeit pazangiausios, visame likusiame pasaulyje prigijusios, "SRT" ("vienos virvs technikos").

83

zmogus juda pagrindine virve, o saugojasi antrja virve. Dabar salyje yra pereinamasis laikotarpis, kai sigali "virvs-troso" technika. Tai sumazina rangos svor ir daro j ilgaamziskesne. Juk vienodas charakteristikas turintis plieninis trosas yra lengvesnis uz kapronin virv. Jeigu virvje pastebimi dvjimosi pakitimai atsiranda po 10 panaudojim, tai trosas tik po 1000 pakilim pradeda dvtis. Kad apibendrinti tai, kas zinoma atskiroms Soviet Sjungos speleosekcijoms, pasidalinti patyrimu ir pasivarzyti tarpusavyje, s. m. spalio 7-13 dienomis Ternopolio srityje (Ukraina) buvo organizuotas pirmasis visasjunginis speleolog sskrydis. j buvo pakviestos 27 vairi respublik, krast, srici komandos, tame tarpe ir Lietuvos. vyko dvejos varzybos ir sesi konkursai. Labirintiniame "Kristaliniame" urve vykusiose topografins nuotraukos varzybose Lietuvos speleorinktins trejetas (V. Radzevicius ­ vadovas, R. Jakubonien ir I. Aikinait) uzm 10 viet. Tuo tarpu pozeminio orientavimo varzybose "Mlynk" urve du ms dvejetai, vadovaujami A. Laiconiens ir R. Jakubonio, bendrakomandinje skaitoje liko tik devyniolikti. Konkurse demonstruota kaunieci skaidri serija "Tvyn ­ nepakartojama" (autoriai: E. Laiconas, V. Radzevicius ir V. Gudaitis) laimjo 4 viet. Sienlaikrascio, isleisto sskrydyje, speleologijos agitacijos bei propagandos ir dainos konkursuose uzmme atitinkamai 3, 9, 12 vietas. Uz skming pasirodym konkursuose ms rinktins nariai V. Gudaitis, R. Jakubonis, E. Laiconas ir V. Radzevicius asmeninje skaitoje buvo apdovanoti IIojo laipsnio diplomais. Soviet Sjungos speleo cempionais tapo Ternopolio srities komanda. Sidabro medaliai atiteko Kijevo, o bronzos ­ Maskvos atstovams. Lietuvos speleolog rinktin bendrakomandinje skaitoje uzm 16 viet. Be dalyvavimo ekspedicijose ir sskrydziuose mes turime k veikti ir namuose. Lietuva, tiesa, nra urvais turtinga, taciau nemenk karstin rajon Birz-Pasvalio regione tyrinti tenka. Nuo seno cia plinta karstins griuvos, kuri is viso priskaiciuojama per 1200. Tai ir garsioji `Jaronio duob', ir `Sventoji ola', negrztamai sunaikinta tarpukaryje, o taip pat ir vienintelis Lietuvos speleologinis objektas ­ "Karvs duobs" urvas. 3 km atstumu nuo Birz tarp Kauni ir Karajimiski kaim, saugoma tanki krm, juoduoja duob, kur pagal legend karv prasmegusi. Nuo to vykio ir pavadinimas kilo. Nuo 1973 m. Kauno speleologai tyrinja s rajon. Atlikome urvo ir pacios duobs topografin nuotrauk, sudarme j plan. Paciame urve yra nedidelis ezeriukas, kurio vandens temperatra +4,50 C. Be ezero urv sudaro dar 3 galerijos, kuri bendras ilgis 46 metrai. Urvo aslos plotas 42 m2 ; ertms tris 28 m3. Urvas susidars gipso ir dolomito uolienose. Antrini karstini darini pozemyje nra, nes urvas yra dar tik pirmoje vystimosi stadijoje. Buvo manoma, kad urvas turi pozemin rys su aplinkinmis karstinmis duobmis. Todl 1978 m. pavasar buvome nuvyk su akvalangistais, kurie nusileido pozeminio ezeriuko dugn ir j istyrinjo. Pasirod, kad pralendam ar pastebim isjim urvas neturi. Jei jie kada ir egzistavo, tai siuo metu tikriausiai uzpilti ar uznesti. Paiesk metu siame rajone mes aptikome dar kelet "skyli", kurios deja nevirsija 3-5 metr gylio. Kitais metais Birz rajone planuojame pravesti stambesn paiesk ekspedicij. O tuo tarpu nuo rugsjo 10 d. Kaune veikia Priesstovyklinio parengimo mokykla "PPM-79" (vadovas E. Laiconas; mokymo dalies vedjas V. Radzevicius), kuri siuo metu lanko 25 bsimi speleo ekspedicij dalyviai. Kiekvien pirmadien skaitomos paskaitos is speleologijos ir karstotyros, apie gamtos apsaug, saugumo technik, inventori, foto ir kino men ir kt. Svarbi viet programoje uzima sportins-technins treniruots, kurios vyksta sen Kauno fort suliniuose apsunkintomis slygomis ­ sutemus ir su ribotu apsvietimu. Tai turt apsaugoti bsimuosius speleologus nuo pat pirmj zingsni po zeme. Reikia atkreipti dmes tai, kad urvus lanko ne tik speleologai. Ten taip pat yra gausi rsimis, bet ne kiekiu, speleo fauna. Urv gyvnija yra skirstoma troglobiontus ­ pastoviai gyvenancius po zeme, troglofilus ­ gerai prisitaikiusius gyventi urvuose, bet sutinkamus ir

84

zems pavirsiuje, ir trogloksenus ­ pavirsiaus gyventojus, kartais netycia ar specialiai patenkancius pozemius. Perzvelkime trumpai kiekvien. Troglobiontams priklauso voragyviai, soniplaukiai, foraminiferai, lygiakojai, irklakojai, zuvys ir varliagyviai. Urv gyventojams ne visada uztenka maisto ir todl kai kuriems is j issivyst nepaprastas sugebjimas ilgai badauti. Pav., urvinis vziukas `nifargus' akvariume be maisto gyveno 2 metus; akla zuvis is Mamuto urvo (JAV) ­ taip pat 2 metus. O stai vienas domiausi troglobiont ­ varliagyvi klass atstovas ­ protjas vienoje pozeminje laboratorijoje nelaisvje buvo laikomas 14,5 met, is kuri paskutinius 11 met gyveno be maisto! Troglofil grupei priklauso Piet Amerikos urvuose gyvenantys pauksciai guacharai, siksnosparniai ir kt. Siksnosparni priskaiciuojama iki 1000 rsi. Kartais urvuose j susikaupia nepaprastai daug. Pav., JAV Brakeno urve gyvenanci kolonij sudaro daugiau nei 20.000.000 individ. Tokiuose urvuose, kaip taisykl, yra daug guano (siksnosparni mslo), kuris yra naudojamas kaip vertinga trsa. Paskutinei, trogloksen grupei priklauso urvinis lokys, urvinis vilkas ir ...zmogus. Urv tarpe svarbi viet uzima katakombos ­ tai dirbtins, zmogaus rank darbo pozemins ertms. Labiausiai lankomas pasaulio urvas yra Kijevo Pecioros valstybinio istorinio-kultrinio draustinio katakombos. Artimj katakomb ilgis 227,8 m, tolimj ­ 280,5 m, o Variago ­ 175 m. Siuos urvus smiltainyje pradjo kasti dar paleolito zmogus. Apie tai byloja 1893 m. archeolog rasti akmeniniai daro rankiai ir molini ind suks. Ilgiausios pasaulyje yra Odesos katakombos, kuri ilgis siekia 2.000.000 m, is kuri 1.400.000 m yra po miestu. Tuo tarpu garsiosios Romos katakombos tra 900.000 m, o Paryziaus ­ 300.000 m ilgio. Odesos katakombos ­ tai daugyb tarpusavyje besijungianci akmens lauzykl. Isgautus klintinius akmenis naudodavo statybai. Visa senoji Odesa buvo pastatyta is sio akmens. Katakombas taip pat turi ir Maskva bei Leningradas. Verta pasidomti, kam buvo naudojami urvai praeityje ir kam jie tarnauja dabar. Pasirodo, kad nuo akmens amziaus iki si dien zmogus naudoja urvus, kaip gyvenamj bst. Paleolito zmogus urvuose ne tik gyveno, bet ir tapydavo ant sien, naudodavo urvus apeigoms. Vlesniaisiais laikais urvuose buvo rengiami vienuolynai (pav., Inkermano vienuolynas prie Sevastopolio) bei sventyklos. XIX a. viduryje JAV, o XX a. viduryje Vakar Europoje urvuose buvo registruojamos santuokos. SSRS, Austrijoje ir Pranczijoje urvuose puosiamos naujametins egluts. XIX a. urvuose bdavo soki aikstels. Siuo metu veikia ir dar projektuojama keletas urvini koncert sali ir teatr. Vakar Europoje, JAV, Kuboje, SSRS urvuose rengtos pozemins laboratorijos. Ispanijoje veikia pozeminis muziejus. Urvinius restoranus galima rasti Bulgarijoje, Italijoje, Kuboje ir Jugoslavijoje. Zmones laidojo urvuose jau senovje (Amankutano urve prie Samarkando rastas palaidotas berniukas ­ seniausias zmogaus kapas) ir dabar (Kristaliniame urve JAV Kentukio valstijoje palaidotas speleologas-profesionalas Floidas Kolinsas). Pranczijoje urvuose laiko vyn, srius ir kt. maisto produktus. Altajuje urvuose slepia gyvulius nuo blogo oro, o Pranczijos urvuose rengtos avids. Nuo seno buvo prasta urvuose slpti lobius. Mincovnos urve Cekoslovakijoje XV a. buvo pinig klastojimo dirbtuv. Anksciau JAV urvuose bta kaljim (Misurio ir Konektikuto valstijose). Galima bt dar tsti urv panaudojimo galimybes, bet ir taip aisku, kad rysium su tokiu urv populiarumu jie smarkiai kencia nuo zmogaus rankos. Todl kiekvieno speleologo pareiga saugoti ir pozemin gamt. Urviniam groziui sukurti gamtai prireik milijon met, o neatsargus zmogaus zingsnis, netgi prisilietimas gali akimirksniu visa tai sunaikinti. Netgi atsargus zmogaus buvimas urve yra pastarajam kenksmingas. Nemanoma pabuvoti urve, nepaliekant jame pdsak. As jau nekalbu apie tokius barbarus, kurie dauzo ir nesa stalaktitus bei kristalus pavirsi kaip suvenyrus. Gda darosi uz kai kuriuos ms amzininkus, kai lankaisi nuostabiajame Atlantidos urve, Kyzyl Koboje ir daugelyje kit, nuniokot urv. Argi ne iskrypimas yra nestis svaigalus sunkiai prieinam urvo kampel vien tam, kad ten juos 85

suvartojus, palikti ant sien necenzrinius uzrasus, pridergti ant aslos ir laimingam, neva "nugaljusiam" urv, grzti namo? O juk teko matyti toki dalyk Kyzyl Koboje. Ir gailiesi tada, kad neegzistuoja mitologinis "baltasis speleologas" ­ jis tikrai pastot keli tiems, kurie su kultra susipyk... Taigi gamtosauga ­ tai galingas stimulas, skatinantis aktyviau uzsiiminti speleologija, pritraukti po jos vliava daugiau entuziast, kad lengviau sprstsi svarbios pozemins terps apsaugos problemos. Ir todl mes visada su savimi pozemin imame kino ar foto kameras. Paimsime jas ir sekanciais metais speleo-kino-ekspedicij Vidurinn Azijon. Reikia priversti sudrebti sird kiekvieno, kam brangi planetos gamta. Istverms ir atkaklumo gelmse linkiu tiems skaitytojams, kurie ateityje gal bt sujungs savo likim su speleologija. Juk prancz speleologo Miselio Sifro zodziais tariant, siandien "...neistyrintos liko zems gelms, jr gilumos ir kosmin erdv".30

30

Apybraiza baigta rasyti 1979.11.22.

86

Pranesimas

Kauno miesto Turist klubo Speleokomisijos steigiamojoje konferencijoje 1979 m. gruodzio 18 d.

Pranesjas: E. Laiconas

1979

Draugai Speleologai ir sveciai! Praeitais metais mes su jumis, kaip ir visi pasaulio zems gelmi tyrintojai, pazymjome naujos zmonijos pazinimo srities ­ speleologijos 90 met jubiliej. Nuo 1888 met savo originalios ir ryskios karjeros metu geologas-mgjas ir pozemi tyrintojas Eduardas Alfredas Martelis atrado ir istyr daugyb natrali sacht ir praraj, sukr nauj moksl ­ pozemi geografij arba speleologij. Kitas prancz speleologas Norberas Kaster ts Martelio pradtus tyrinjimus ir istyr daugiau kaip 1200 urv. Jis padar zymius atradimus archeologijos, biologijos, hidrogeologijos, mineralogijos ir pozemins topografijos srityse. Skirtingai nuo uzsienio speleologijos, turincios beveik simtamet veiklos patirt ir susiformavusias tradicijas, tarybin speleologija dar labai jauna. Tiesa, dar pries II-j pasaulin kar buvo istyrinta keletas SSRS urv, taciau, profesoriaus I. V. Popovo zodziais tariant, "speleologins krypties vaidmuo karstotyroje buvo dar labai nereiksmingas, o jaunimo dalyvavimas siuose darbuose ­ minimalus". Ir tik nuo 1958 met prasidjo kokybiskai naujas SSRS giluminio karsto tyrinjimo etapas. Pirmosios speleosekcijos atsirado Kryme, Maskvoje, Permje, Sverdlovske, Krasnojarske, Ternopolyje, Lvove, Novosibirske, Tbilisyje, Leningrade ir dar kai kuriuose kituose miestuose. Per 21 savo gyvavimo metus pagal issivystymo lyg tarybin speleologija pasivijo ir pralenk daugel uzsienio sali. Siame laikotarpyje issiskyr trys etapai: PIRMASIS ETAPAS ­ 1958­1966 metai, kada vertikals urvai buvo veikiami iki 200 m gylio, horizontali urv ilgis siek 25 km, o akvalangistai veikdavo sifonus po 20-30 m ilgio. Siame etape buvo naudojama "virv-kopcios" speleotechnika. ANTRASIS ETAPAS ­ 1967­1975 metai. Vertikali urv veikimas m siekti 500600 m gyl, horizontals urvai "pailgjo" iki 50-80 km. Labiausiai naudojama sio etapo speleotechnikos sistema buvo "virv-virv". TRECIASIS ETAPAS ­ prasidjo 1976 metais ir tsiasi dabar. Tai super gili, siekianci 1000-1200 m gyl, veikimas, horizontali urv, turinci 100-140 km ilg, tyrinjimas. Tai periodas, kada akvalangistai dirba 1 km gylyje, kartais nutol net 2 km nuo angos, ir tokiomis slygomis praeina po 4-5 sifonus. Siame etape nebemanoma issiversti be naujos "virvs-troso" speleotechnikos31, kurios kol kas dar nesisavino didesnioji dalis SSRS speleosekcij. Si dien visai pasaulinei speleologijai bdinga darbas ekstremaliose slygose. Todl pirm viet yra iskils gyvybs uztikrinimo po zeme klausimas. Dabar mes esame liudininkai, kai Lietuvoje formuojasi savos speleologins tradicijos. Reikia pazymti, kad pirmasis lietuvis, tyrinjs urvus, buvo Jonas Cerskis, gyvens 18451892 metais. 1875 m. Sajanuose jis pirmasis istyrinjo 550 m ilgio Nizneudinsko urvus,

Ne tarybin speleologija pasirinko pazangiausi SRT ­ "vienos virvs technik", kuri ilgainiui (ir ne be autoriaus pastang) rado pasekj ir prigijo SSRS, pirmiausia Kazachijoje ir Lietuvoje, o is dalies ir Rusijoje. Lietuviai beveik nenaudojo (isskyrus autori ir kitus instruktorius, kurie speleologin issilavinim gavo geriausiose sovietinse speleolog mokyklose) "virvs-troso" technikos, nuo dviej virvi palaipsniui pereidami prie vienos virvs.

31

87

kuriuose rado sibirietisko plaukuotojo raganosio, urvinio lokio kaul ir odos gabaliuk; siaurs elnio, saigos, kaln ozio, serno, stirnos, laps, vilko, sabalo, lemingo ir smulki grauzik liekan. Kai kuri rast stambi gyvn kaulai turjo pazeidim, padaryt, kaip manoma, ankstyvojo akmens amziaus zmogaus. 1885-1886 m. Uzbaikalje Itanciano urve J. Cerskis rado stirnos kaul ir bizono ragus. Siuo metu yra zinoma, kad J. Cerskis 1875-1891 m. paskelb 7 straipsnius apie Sibiro urv tyrinjimus. Beveik po simto met sault 1971 met popiet dvylika Kauno turist neskubdami zingsniavo Kyzyl Kobinkos upelio slniu aukstyn. Artdami prie Dolgorukio jailos Kryme, jie vis spartino zingsn, jausdami greit pasimatym su nezinomu jiems pasauliu. Po eilinio poskio su pakilimu, jie trumpam stabteljo, lyg prikaustyti nuostabaus reginio. Nepertoliausiai putodamas ir riaumodamas triuksmavo krioklys. Tai buvo Kyzyl Kobinkos krioklys, maitinamas Kyzyl Kobos ("Raudonojo urvo") pozemini vandens telkini. Po kiek laiko, nusteb ir suzavti, vaikinai palengva judjo pirmyn pozeminmis galerijomis. Viskas cia jiems buvo nauja, nepaprasta ir nesuprantama, taciau akmeninis grozis paliko neisdildom pdsak visam likusiam j gyvenimui. Taip atsirado susizavjimas, na o veikla, darbas prasidjo vliau ­ po 2 met. 1973 metais buvo organizuota eil speleologini isvyk ir ekspedicij vairius SSRS karstinius rajonus. T met vasaris Kryme buvo gana permainingas: pgas ir salt vj keisdavo lietingi ir drgni orai. Bet ms 9 zmoni grupei (ekspedicijos vadovas E. Laiconas) tai buvo tik romantiskos smulkmenos. Kyzyl Kobos urve siskverb 2500 metr artimosios 5 aukst urvo dalies galerijomis, atlik stebjimus ir surink gaus foto medziagos kiek, mes pakilome netoliese stksant Catyr Dago masyv, kuris mums "skyli" nepasykstjo. Ten aplankme Suuk Kobos ("Saltj"), Binbas Kobos ("Tkstantgalv") urvus ir 22 m gylio Gugerdzin Chasar ("Balandzi") sulin. Tuo metu tai buvo Lietuvos gylio urvuose rekordas. Nusileidime taip pat dalyvavo Kauno speleolog veteranai, daugelio pozemini kelioni dalyviai Grazina Gudaityt (Radzevicien) ir Jonas Sabaitis. 1973 m. geguzs mnes buvo organizuotos 2 speleologins ekspedicijos Podols aukstumos labirintiniuose urvuose: Zydrj Ezer (vadovas E. Laiconas) ir Optimistiniame (vadovas J. Sabaitis), kur buvo uzmegzti rysiai su Ternopolio ir Lvovo speleosekcijomis. 1976 metais speleoekspedicijos "Podol-76" (vadovas E. Laiconas) metu buvo aplankyti Zydrj Ezer, Vertebos, Kristalnaja urvai. 1977 metais vyko speleoekspedicijos "Pinega-77" (vadovas K. Damulevicius) ir "Krymas-77" (vadovas J. Sabaitis) 1977 m. gruodzio 9 d. speleolog susirinkime buvo oficialiai kurta Kauno speleosekcija "OMEGA". Nuo pat pirmos dienos sekcijos nariai msi aktyvios veiklos. Netrukus buvo organizuota Priesstovyklinio parengimo mokykla "PPM-78" (vadovas E. Laiconas), kuri baigusieji gavo teis dalyvauti speleolog stovyklose. Tuoj po to buvo pravesta speleo-foto-ekspedicija "Pinega-78" (vadovas E. Laiconas) Archangelsko taigoje (Rusija). Nors saltis siek ­33,50 C, bet istisas dienas maloniai sypsojosi saul. Ekspedicija susidjo is treniruots ir dviej dali. Aklimatizavoms Kulagor urvuose netoli Pinegos gyvenviets. Po to sek didziausio Siaurs Europos urvo Leningradskaja veikimas. Antroji ekspedicijos dalis vyko Pinegos ups baseino urvuose: Terescenkos vardo Pinegos urve, Golubino prarajoje ir kituose. 1978 m. liepos 14 ­ rugpjcio 6 d. penki Kauno speleosekcijos "Omega" nariai dalyvavo Maskvos miesto Turizmo ir ekskursij tarybos organizuotoje I- met speleolog stovykloje "Voroncovka-78" Vakar Kaukazo Vororoncovo urvyno rajone (Rusija). Visi penki Lietuvos atstovai aktyviai dalyvavo mokomuosiuose renginiuose, nauj urv paieskose; skmingai islaik baigiamuosius egzaminus ir skait. Cia buvo pasiektas naujas Lietuvos moter gylio urvuose rekordas ­ A. Laiconien Kabanjos sachtoje nusileido 73 m gyl. Po sios kelions grup, vadovaujama Vido Mikulionio lanksi Podols urvuose (Ukraina). 1978 m. lapkricio 2-13 d. du "Omegos" speleologai atliko treniruoci isvyk Krymo urvuose, o lapkricio antroje pusje KPI speleologai (vadovas J. Sabaitis) atliko ekspedicij "Karabi-78" Kryme (Ukraina).

88

1979 m. vasaryje grup KPI turist organizavo speloekspedicij Archangelsko srities (Rusija) urvuose (vadovas G. Riauba), o geguzs mnes taip pat KPI turistai, vadovaujami P. Sabonio atliko ekspedicij "Karabi-79/1" Kryme (Ukraina). 1979 m. balandzio 28 ­ geguzs 13 d. Kauno speleosekcija "Omega" praved speleokino-ekspedicij "Atlantida-79" (vadovas E. Laiconas) Ukrainos Chmelnickio ir Ternopolio srityse. 16 ekspedicijos dalyvi dirbo 3 pogrupiais, vadovaujamais E. Laicono, K. Damuleviciaus ir R. Jakubonio. Du pogrupiai filmavo, is ko gavosi du speleologins tematikos filmukai. Kazio Damuleviciaus juodas/baltas 16 mm jumoristinis filmas "Draudziama" Lietuvos turistini film konkurse laimjo II viet, o Vytauto Gudaicio spalvotas 16 mm filmas "Atlantida" Kauno turistini film konkurse peln IV viet. Kitus keltus uzdavinius ­ susipazinti su filmavimo urvuose slygomis, isbandyti ekstremaliose slygose kino kameras, isbandyti vairias apsvietimo sistemas ir gyti filmavimo darb po zeme patirt ­ ekspedicija vykd. Vienas stambiausi si met Kauno speleologini rengini buvo speleopaiesk ekspedicija "Kodoras-79" (vadovas V. Radzevicius) Vakar Kaukaze (Gruzija). Per 3 darbo savaites "Omegos" speleologai atrado, siskverb ir istyrinjo 17 nauj, iki siol niekam nezinom vertikali urv. Giliausia is atrastj, 50 m gylio pozemin ertm vienbalsiai buvo pavadinta Kapbos urvu, ekspedicijos dalyvio ir "Omegos" garbs nario, abchazo Aleko Kapbos vardu, kuris pirmasis aptiko sio urvo ang. Siuo metu ekspedicijos rezultatai yra baigiami apdoroti ir rengiama nauja ekspedicija minta rajon ­ "Kodoras-80/1" (vadovas R. Jakubonis. 1979 m. rugpjcio 13 ­ rugsjo 4 d. Krasnodaro kraste (Rusija) Chostos gyvenviets turistinje bazje "Juznaja" ir Buk laukymje Aleko kalnagbryje vyko Centrins turizmo ir ekskursij tarybos organizuotas Visasjunginis speleologijos instruktori parengimo seminaras "VIS-79", kuriame ir man teko dalyvauti. seminar susirinko 65 dalyviai is 35 SSRS miest: is Rusijos dalyvavo 41 speleologas, is Ukrainos atvyko 18, Baltarusijos ­ 3, Kirgizijos ­ 2, Lietuvos ­ 1. Seminaro metu mes siskverbme siuos urvus: TEP (Oktiabrskaja) iki 300 m gylio, Geograficeskaja iki 260 m, Oseniaja iki 200 m. Kaip jums gerai zinoma, s. m. spalio 7-13 d. Ternopolio srities (Ukraina) Skala Podolskaja gyvenvietje, turistinje bazje "Zbuc" vyko I-asis Visasjunginis speleolog sskrydis "VSS-79". Lietuvos Respublikin turizmo ir ekskursij taryba man paved suformuoti Lietuvos komand ir uztikrinti jos dalyvavim varzybose. Lietuvos rinktin buvo traukti: Vyrmantas Radzevicius, Angel Laiconien, Ricardas Jakubonis, Vytautas Gudaitis, Izolda Aikinait, Rta Jakubonien, Laima Tamasauskait ir Dalia Gudaityt. "VSS-79" dalyvavo 27 komandos, kuri tarpe mes uzmme 16 viet. Tai yra neblogas ms darbo vertinimas, nes teko rungtyniauti su labai prityrusiomis komandomis. V. Radzeviciaus vadovaujamas toponuotraukos trejetas uzm 10 viet SSRS. Pozeminio orientavimo varzybose buvome devyniolikti. Dainos konkurse pelnme 12 viet, speleologijos propagandos ir agitacijos konkurse uzmme 9 viet, skaidri konkurse ­ 4 viet, o sienlaikrascio konkurse ­ 3. Uz konkursui pateiktas nuotraukas ir skaidres V. Gudaitis, R. Jakubonis E. Laiconas ir V. Radzevicius asmeninje skaitoje buvo atzymti II-jo laipsnio diplomais. Tikiuosi, kad "Turiadoje-80" Baskirijoje (Rusija) ms speleologai pasirodys zymiai geriau. 1979 m. lapkricio mnes Kryme (Ukraina) 23 KPI turistai ir speleologai atliko speleoekspedicij "Karabi-79/2" (vadovas J. Sabaitis), kurios metu buvo aplankyti 9 urvai, o K. Damulevicius `susuko' pirm serij filmui "Draudziama"32. Nuo s. m. rugsjo 10 d. vyksta Kauno speleosekcijos "Omega" priesstovyklinio parengimo mokykla "PPM-79" (vadovas E. Laiconas, mokymo dalies vedjas V. Radzevicius), kuri siuo metu baigia 25 speleologai. Teorines paskaitas skait ir 4 skyrius treniravo prityr Kauno speleologai; gruodzio 22 d. vyks baigiamieji egzaminai.

32

Tai, kas buvo sukurta Atlantidoje 1979 m. geguz, tapo antrja serija.

89

Neskaitant anksciau mint isvyk ir kelioni, mes nemaz darb atliekame ir Lietuvoje. Nuo 1973 met Kauno speleologai tyrinja Birz-Pasvalio karstin rajon, ieskodami ten urv. 1973 m. spalio 19-21 d. isvykos (vadovas E. Laiconas) metu buvo atlikta pilna "Karvs duobs" ir jos urvo pozemin topografin nuotrauka, kurios rezultatai parod, kad sio urvo ilgis tra tik 46 m, amplitud ­ 3,0 m, vidutinis aukstis ­ 0,7 m, vidutinis plotis ­ 0,8 m, aslos plotas ­ 42 m2, ertms tris ­ 28 m3, o didesn urvo dal uzima pozeminis ezeriukas. Sio darbo isdava buvo topografinis karstins duobs ir urvo planas, paskelbtas "Moksle ir gyvenime" s. m. 8-e numeryje. 1978 m. balandzio 15-16 d. "Omegos" speleologai kartu su Kauno akvalangistais Arkadijum Silantjevu ir Marku Skripko organizavo pirm kart Lietuvoje povandeninius tyrinjimus urve ir nustat, kad "Karvs duobs" pozemin ertm neturi ryskiai isreikst, zmogui praeinam land ­ susisiekim su kaimyninmis, galimai egzistuojanciomis ertmmis. Per paskutinius 6 metus sekcijos "Omega", KPI ir kiti pavieniai Kauno speleologai is viso organizavo apie 30 isvyk Siaurs Lietuv, ko paskoje dar buvo aptikta 2 suliniai po 5 m gylio, Stirnos urvas (apie 7 m ilgio), "Sventosios olos" pozemins tkms pavirsin apraiska, visa eil grot ir "Karvs duobs" desinioji landa. Visa tai yra netoli Birz, Kauni kaimo apylinkse. Darbai tebevyksta. Nuo 1980 met pradzios numatoma organizuoti bendr "Omegos" ir KPI speleolog nuolatin paiesk ekspedicij "Gipsas-80" Siaurs Lietuvos karstin rajon. Tai svarbus ir sudtingas darbas. Todl as tikiuosi, kad Kauno speleokomisija, jeigu tokia bus siandien isrinkta, pads gyvendinti s plan, o gal bt ir koordinuos j. Aplamai siuo metu susiklost tokia situacija, kai tiek KPI speleolog tarpe, tiek ir Kauno speleosekcijoje "Omega" vyksta tempti ir sudtingi speleologijos vystymo darbai. Apjungti sio darbo vaisius kaip tik ir padt busimoji speleokomisija. Efektyviau bt galima ruosti speleokadrus, pravesti varzybas. Pav., silau kitais metais organizuoti bendr "PPM-80", kuri galt lankyti visi norintieji kaunieciai. Bt galima veiksmingiau pravesti Lietuvos speleolog rinktins treniruotes, ruosiantis "Turiadai-80" Baskirijoje. Kauno speleolog aktyvistams pasitarus ir suderinus su Kauno Turist klubo direktoriumi Antanu Zakarka, buvo nutarta 1980 m. rugsjo mnes Lietuvoje organizuoti I-j Kauno speleolog sskryd. Tai bus pirmas tokio tipo renginys Lietuvoje. Kaune taip pat numatoma pravesti vis eil konkurs ir seminar. Kauno speleokomisija, pirmoji tokio tipo komisija Lietuvoje, turt suaktyvinti speleologijos agitacin ir propagandin darb gyventoj tarpe, placiau naudotis spaudos, radijo ir televizijos teikiamomis galimybmis. Baigdamas noriu padkoti Kauno Vaik ekskursins-turistins bazs direktoriui Starui ir Kauno Turist klubo direktoriui Zakarkai, padjusiems organizuoti ir pravesti si konferencij. Taip pat silau sudaryti miesto speleokomisij is 7 asmen ir j isrinkti pacius aktyviausius ir kvalifikuociausius Kauno speleologus. Tegul vystosi ir klesti ms speleologija! O mes, kaunieciai ir Lietuvos atstovai, ateityje neskim kuo didesn indl s ms bendr reikal! Aci uz dmes. 33

33

Sioje konferencijoje 1979.12.18. Kaune buvo kurta pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos respublikose, Kauno speleo komisija, gyvavusi iki 1990 met. Pirmuoju jos pirmininku tapo Erikas Laiconas. Nariais buvo isrinkti: Ricardas Jakubonis (pirmininko pavaduotojas), Vytautas Gudaitis, Angel Laiconien, Grazina Radzevicien, Vyrmantas Radzevicius, Jonas Sabaitis, Povilas Sabonis ir Nikolajus Voronojus. 1990 m. Kauno miesto speleo komisija nustojo egzistavusi, nes speleologinis judjimas galutinai atsiskyr nuo turizmo sistemos. Nuo tada vienintele vadovaujancia-koordinuojancia miesto speleolog veikl organizacija ir Kauno metodiniu speleo centru galutinai tapo Kauno speleo klubas (kurtas 1984 m.).

90

Kas dirba salia?

1980

REPORTAZAS. Kauno Tvirtinimo detali gamyklos laikrastis "DARBAS", 1980 m. balandis. Lankydamiesi vasar prie Nemuno js daznai galite sutikti s zmog. Ir ankstyv pavasar, ir vlyv ruden jis uzsims prie vandens. Ne tik Mazj laiv navigacijos inspekcijoje tenka lankytis. Darbo uztenka ir prie motorini valci remonto, j ruosimo apzirai, varzyboms. Raimundas Dobkevicius darbe taip pat pasizymi pareigingumu, sziningumu ir darbstumu. Jis pradjo dirbti ms gamykloje 1972 metais. R. Dobkevicius buvo paskirtas aptarnauti automatikos aparatr. Nuolat augantis automatikos rengim skaicius ir j sudtingumas reikalavo daug gili zini. Jaunam specialistui ne vien vakar teko praleisti, palinkus prie knyg ir schem. Nugaljo meil darbui ir savo profesijai. Per eil met, dirbdamas energomechaninio cecho automatikos biuro automatikos ir KMP34 derintoju, Raimundas ne tik iki smulkmen sisavino sudting aparatr ir tapo aukstos kvalifikacijos remontininku, bet taip pat apmok daug jaun darbinink. Taciau keliautojo prigimtis nedav jam ramybs. Vaikysts svajons apie jr ir tolimas keliones paskatino j apsisprsti. Ir stai Dobkevicius n kiek nesigaildamas atsiima is kadr skyriaus darbo knygut ir tampa... Nemuno laivininkysts upeiviu. Apie jo ger darb byloja daug Garbs rast ir sakymai apie premijavim. Taciau kazko pasigedo Raimundas, sujungus darb su pomgiu. Gyvenimas tapo vientisas ir nevairus. Po ilg svyravim jis vl m varstyti Tvirtinimo detali gamyklos kadr skyriaus duris. Gamykla tuo metu pltsi, labai buvo reikalingos darbo rankos. Besikuriantis galvaninis cechas ilgam "pam nelaisv" Dobkevici. Cia jis lyg uzhipnotizuotas nuo ankstyvo ryto iki vlyvo vakaro, sestadieniais ir sekmadieniais, kartu su specialistais is broliskj respublik, tris prie automatini linij rengim paleidimo. Uz didelius nuopelnus, diegiant nauj technik, Dobkevicius vl buvo priimtas dirbti automatikos biur.35 Toliau Raimundas gamyboje susiejo savo likim su naujo terminio cecho kontroliniais matavimo prietaisais. Kaip visada kis greit isnagrinjo ir pilnai sisavino visus prietaisus. Dalis aparatros buvo iskomplektuota ir R. Dobkevicius pilnai atstat visus rengimus.36 Raimundas ne tik geras darbininkas, bet ir aktyvus visuomenininkas. Darbo draugai isrinko Dobkevici gamyklos sporto taryb. Cia jis vadovauja vandens moto turizmo sekcijai. Jau atlikta visa eil kelioni po Lietuv ir Kaliningrado srit. Siuo metu R. Dobkevicius kruopsciai ruosiasi ekskursijai Nemuno delt ir Kaliningrado srities kanalus. Kelions metu

KMP ­ kontroliniai matavimo prietaisai. Tokia toliau sekusi teksto dalis buvo pasalinta is reportazo: "Toliau nusivylimai sek vienas kit. Paaiskjo, kad galvaninio cecho automatika niekam nereikalinga, kad tai "zingsnis atgal". Juk automatiniame rezime dirbdami, galvanistaitik maistui vos vos uzdirbt ir nebt ceche komunistinio darbo spartuoli. Bet sunkumai gamyboje tur bt neleidzia cecho ir gamyklos administracijai galvoti apie kokyb. Tegul bent pinig gamykla ir darbininkai turs. Tik gaila veltui dto darbinink triso." 36 Si pastraipa rankrastyje atrod taip: "Toliau Raimundas gamyboje susiejo savo likim su naujo terminio cecho kontroliniais matavimo prietaisais. Buvo gauti nauji rengimai; viskas blizgjo. Tas blizgesys tur bt ir patrauk vagi dmes. O vagi ms gamykloje daug. Vienam reikia varikli, kitam jungikli. Na, o cecho administracijai ir gamyklos sargams nieko nereikia ­ leido iskomplektuoti ir isnesti visk. Liko tik aprktuscios prietais dzs. Dobkevicius kantriaiis atsargini detali surinko ir suderino visus prietaisus. Ant prietais buvo uzdti metaliniai strypai ir sunkios spynos. Dabar ilgapirsciams atsirado galimyb apsirpinti ne tik detalmis, bet ir spynomis. Ir vl viskas is naujo. Belieka tik stebtis Dobkeviciaus kantrybe ir atkaklumu, dirbant s amzin, beprasmisk ir niekam nereikaling darb."

35 34

91

numatyta surinkti gausi medziag apie istorin-revoliucin sio krasto praeit ir Didziojo Tvyns karo dalyvius. Dobkevicius domisi istorija, fotografuoja, filmuoja, todl jau dabar galima neabejoti gerais, vaisingais ekspedicijos rezultatais. Palinkkime ms gamyklos vandens moto turizmo entuziastams ir j vadui Raimundui Dobkeviciui skms, tikdamiesi, kad administracija ir visuomenins organizacijos taip pat visokeriopai pads. E. Laiconas Automatikos ir KMP derintojas

92

Pozeminiai marsrutai

1980

NESPAUSDINTAS REPORTAZAS37

Vis labiau pleciasi Kauno speleolog internacionaliniai draugysts rysiai su kolegomis is kit respublik. Tai akivaizdus Kauno miesto speleokomisijos, susikrusios 1979 metais, vaisingo darbo rezultatas. S. m. geguzs mnes Karabio jailoje Krymo kalnuose (Ukraina) vyko I- met speleolog stovykla, organizuota Maskvos Turizmo ir ekskursij tarybos. Dalyvauti joje buvo pakviesti ir keturi Lietuvos speleologai. S. Chreptavicien, V. Gudaitis, A. Jankauskas ir N. Voronojus skmingai atliko jiems stovykloje iskeltus uzdavinius ir peln labiausiai organizuoto kolektyvo vard. 2B sudtingumo kategorijos skaitin siskverbim jie atliko 150 m gylio sachtoje Profsojuznaja. Tuo pat metu kiti du Kauno speleologai R. Jakubonis ir A. Laiconien dalyvavo Minsko speleosekcijos II- met speleolog stovykloje, vykusioje Aleko kalnagbryje V. Kaukaze (Rusija). Stovyklos darbe taip pat dalyvavo grup Karelijos speleolog. Nors oras nelepino renginio dalyvi, taciau gera nuotaika ir puikus darbo organizavimas leido atlikti gana sudtingus giluminius siskverbimus atsiauriomis slygomis. Juk Aleko masyvo urvai yra vieni is pavojingiausi SSRS. Grup, kurioje veik ir kaunieciai, skaitai leidosi 500 m gylio urvyn Oseniaja-Nazarovskaja. Skverbtasi buvo Nazarovskajos prarajos kamienu, kur kauniet Angel Laiconien, 3A sudtingumo kategorijos marsrutu nusileisdama ­160 m gyl, pasiek nauj Lietuvos moter gylio urvuose rekord. Pazymtina, kad Lietuvos vyr gylio urvuose rekordas, priklausantis autoriui, yra ­300 m ir buvo pasiektas pernai rugpjcio mnes TEP'o (Oktiabrskajos) prarajoje, kuri taip pat yra Aleke. Glauds rysiai Kauno "Omegos" ir KPI speleosekcijas sieja su vairiais Ukrainos kolektyvais. Stai KPI speleoturistai, vadovaujami jonaviecio J. Sabaicio, s. m. geguzs mnes vl, jau kelint kart, lanksi Kryme, kur sportiniais sumetimais skverbsi vairias sachtas. J ekspedicijos pabaig apvainikavo siskverbimas labai grazi 2A sudtingumo kategorijos ­ 150 m gylio Monastyr Cokrako sacht. Tai savotiskas lietuvi speleolog grupinio nusileidimo gylio rekordas. Kaip matome, nors dar tik pusjo si met speleologinis sezonas, taciau jau pasiekta daug grazi rezultat sioje, dar visai msuose naujoje veiklos srityje. Prasidjus vasarai, ms sportinink laukia nauji draugysts po zeme marsrutai. Stai liepos 10 d. autoriaus vadovaujama Kauno speleolog grup isvyksta Perms srit Uralo kalnuose (Rusija), kur Sverdlovsko srities Turizmo ir ekskursij taryba praves speleolog stovykl Gubachos miesto bei Divjs urvo apylinkse, o dviej zmoni grup viess Ukrainos respublikinje speleolog stovykloje Catyr Dago masyve Kryme. Na. O rugsjo 5-7 d. Lazdij rajone, Krivoni girioje, vyks I-is Kauno speleolog sskrydis, kuriame jgas isbandys visi norintys. Sis renginys ne tik isaiskins pajgiausius Lietuvos speleologus, bet taip pat turt pritraukti daugiau jaunimo zems gelmi tyrintoj gretas.

37

Baigtas rasyti 1980.06.19.

93

Ms speleologai Kaukaze

1980

REPORTAZAS "Kauno tiesa", 1980-07-25, Nr. 170 (10254), Kaunas Gamta nepasykstjo abchaz tautai zemisk grybi. Cia ir nuostabus pajris su subtropine augalija, ir derlinga zem, galinti isauginti kelet derli per metus, ir auksti kalnai su margaspalviais gli kilimais. Gausu Kaukazo kalnuose ir urv. Abchazijos ATSR pelnytai didziuojasi giliausiu ms salyje "Snieginiu" urvu, kurio istyrintos dalies gylis siekia 1290 metr ir kuris priklauso giliausi pasaulio urv trejetukui. Labai didelis krituli kiekis, klintini uolien gausumas ir j plysiuotumas slygoja gana didel urv tankum Vakar Kaukazo rajone. Daug speleologini ekspedicij is vairi Taryb Sjungos miest dirbo sioje teritorijoje, taciau dar daug "baltj dmi" laukia tyrintoj. Vien toki nezinomybi jau antri metai tyrinja ir ms respublikos speleologai. Kodoro kalnagbr jie zino geriau, negu, pavyzdziui, Palang. Prajusij met liepos mnes Kauno speleolog sekcija "Omega" sureng siame kalnagbryje pirm ekspedicij, vadovaujam V. Radzeviciaus. Ekspedicijos metu rastas naujas, niekam iki siol nezinomas 50 metr gylio vertikalus urvas "Kapba". Antroji ekspedicija, vadovaujama R. Jakubonio, placiau ir nuodugniau istyrinjo s rajon, aptiko kelias desimtis nezinom urv, o turistai "Kapbos" urv veik 2A sudtingumo kategorijos marsrutu. Neseniai namo sugrzo trecioji speleologini paiesk ekspedicija 38. Grups sudtyje buvo dvylika kaunieci ir abchazas A. Kapba, nuolatinis si trij ekspedicij dalyvis. Nepalankiai s kart draugus is "Omegos" sutiko abchaz zem. Nesiliaujantis lietus padeng purvu kaln slaitus, isvagojo juos atsirad upoksniai, nezinia is kur pradjo tryksti aib saltini, zymiai pakilo vanduo pozeminse ertmse. Upeliukas39, kurio pakrantje sikr kaunieci stovykla, pavirto slenkstta, riaumojancia kaln upe. Tik didingi bukai stovjo, nekreipdami dmesio gamtos isdaigas. Iskent stichijos isbandym, speleologai tarytum suaugo su juos supancia gamta, apibrusia naujais atradimais. Grup, dirbusi "Kapbos" urve ir jo apylinkse, baig j galutinai tyrinti ir nauj prajim kalno gilum nerado. Dar kart buvo iszvalgytas Tusciasis kalnas, gavs pavadinim dl aibs karstini tustum, isvagojusi j skersai ir isilgai. Didel susidomjim ekspedicijos dalyvi tarpe sukl bevardis kalnas Mokvos ups apylinkse. Tai keli simt metr aukscio masyvas beveik vertikaliomis sienomis. Si vieta nuo neatmenam laik apipinta legendomis ir padavimais. Paslaptingos keli metr aukscio ir tokio pat plocio angos40 daug kur primena fantastini roman epizodus. Plysiuose jauciama stipri oro trauka, kuri byloja apie ten esancias karstines tustumas. Ne visi atrastieji urvai buvo istyrinti, nes paiesk ekspedicija buvo apzvalgin. Dar siais metais numatoma susidaryti planus Mokvos ups aukstupio speleologinms paieskoms. Artimiausiu metu Kauno speleologin komisija ruosiasi galutinai istirti dar vien Kodoro kalnagbrio rajon. Taip pat numatoma atlikti kai kuriuos eksperimentus su speleofauna. Pirmieji zingsniai sioje srityje jau zengti.41 E. Laiconas Miesto speleologins komisijos pirmininkas

Rankrastyje buvo nurodyta, kad ekspedicijai vadovavo Angel Laiconien. Rankrastyje upeliukas buvo vardintas, kaip "Velnio upeliukas". 40 Rankrastyje sioje vietoje buvo terpta: "...angos, is kalno vidaus uzkistos zymiai uz jas didesniais akmens luitais,..." 41 Reportazas baigtas rasyti 1980.07.03.

39 38

94

Miesto speleolog sskrydis

1980

REPORTAZAS "Kauno tiesa", 1980-09-20, Nr. 217 (10301), Kaunas Lazdij rajone, vaizdingoje Baltosios Ancios pakrantje vyko pirmasis Kauno speleolog sskrydis. Neatsitiktinai kaunieciai pasirinko Krivoni giri. Cia ne tik grazios apylinks, bet ir istorine revoliucine praeitimi turtingas krastas. Hitlerinink okupacijos metais siose vietose aktyviai veik "Dainavos" partizan brys. Sportininkai varzsi dviejose rungtyse: speleotechnikos ir topografins nuotraukos. Speleotechnikos varzyb 500 metr tras sudar desimt klici ruoz: sliauzimas zema improvizuota "urvo landa" su "kailialupiu", jimas virviniais turklais, bgimas vingiuotu labirintu ir labai raizyta vietove, sportinis-techninis nusileidimas slaitu, du persiklimai per up, lipimas kopciomis, nusileidimas virve is 12 metr aukscio ir kt. Maziausiai baudos task surinko R. Stanciko ir N. Grigalaviciaus komanda, sioje rungtyje uzmusi pirm viet. Nors topografins nuotraukos varzyb trasa buvo tik 100 metr ilgio, taciau dalyviai joje turjo parodyti nemazai istverms. Na, ir baudos task daug kam atiteko gausiai. Ger tikslum ir greit parod tryliktu numeriu startavusi V. Radzeviciaus ir V. Songailos komanda. Susumavus varzyb rezultatus, absoliuciais sskrydzio nugaltojais tapo Tvirtinimo detali gamyklos darbininko E. Laicono ir Mokymo kurs kombinato sekretors I. Aikinaits komanda, varzybose is viso sugaisusi 1 val. 29 min. Antri buvo R. Stancikas ir N. Grigalavicius. Trecio laipsnio diplomai atiteko V. Gudaiciui ir Z. Chreptavicitei. Specialiomis Kauno turist klubo gairelmis buvo apdovanoti G. Radzevicien, A. Sadeckas ir I. Kulkovas. Sskrydis baigsi, taciau speleosezonas ­ ne. Jis niekada nesibaigs. Gamtiniai urvai lankytini istisus metus.42 L. Eidzevicius43

42 43

Reportazas baigtas rasyti 1980.09.11. L. Eidzevicius ­ tai pirmasis E. Laicono literatrinis slapyvardis, naudotas tik "Kauno tiesoje".

95

Informacija

1980

Skelbta "Kauno tiesoje", 1980-09-27, Nr. 223 (10307), Kaunas (Rubrika "KVIECIA TOLIMI IR ARTIMI MARSRUTAI") Per paskutiniuosius metus kaunieci speleologiniai marsrutai nusidriek Kryme, Kaukaze, Podols aukstumoje, Archangelsko taigoje, Urale. Pasiekta daug grazi laimjim, atliktas didelis darbas, tyrinjant ms salies karstines ertmes, groztasi nuostabiais urv krastovaizdziais. Ta, kad arciau susipazinti su pozeminiu pasauliu ir sijungti s sudting ir labai reikaling darb, reikalinga auksta sportin kvalifikacija. Visiems, norintiems sujungti savo gyvenim su neramiais urv tyrintojais, Kauno Turist klubo speleokomisija nuo s. m. spalio mnesio organizuoja sesi mnesi PPM (Priesstovyklinio parengimo mokykl), kurios metu klausytojai atliks vien ekskursij urvus, isklausys cikl paskait is speleologijos, karstotyros, topografijos, geologijos, lankys bendro fizinio paruosimo ir specialisias treniruotes ir dalyvaus skaitiniame siskverbime urv. Skmingai baig s kurs ir islaik egzaminus, busimieji speleologai bus nukreipiami kelti kvalifikacij speleolog stovyklas vairiuose ms salies kaln rajonuose ir mokslines bei sportines ekspedicijas, kurias organizuoja Kauno miesto speleosekcija "Omega" ir KPI speleosekcija. Pirmas uzsimimas vyks s. m. rugsjo 29 d. (pirmadien) 18:00 val. Kauno Turist klube (Kstucio 32).44 E. Laiconas Kauno speleokomisijos pirmininkas

44

Informacija parengta 1980.09.10.

96

Pozemi sturmas

1980

REPORTAZAS "Kauno tiesa", 1980-10-18, Nr. 240 (10324), Kaunas Ms miesto "Omegos" speleologai si vasar buvo isvyk Baskirij. Kutukas ­ savitas geografinis rajonas, savo gamta ir mikroklimatu gerokai besiskiriantis nuo j supanci Uralo kaln. Apie 20 km nusidrieks sis 10 km plocio klintini uolien ruozas, vietomis apaugs sunkiai praeinamais brzgynais. Siaurje ribojamas Nuguso, pietuose ­ Belajos upi, isvarpytas begals stambi vertikali karstini ertmi, savo gelmse jis formuoja dvi pozemines upes. Viena j, pasirodanti dienos sviesoje Sukurajaus saltiniu, tekanciu Belaj, ir buvo ms pozemini sturm objektas. Pradzioje atlikome kelet treniruoci ir aklimatizacini urv sturm. Grups, vadovaujamos V. Gudaicio, A. Laiconiens ir A. Jankausko, nusileido Kutuko, Zigzago, Sraigtin, Barsuk urvus. Graziausiuose j sturmo metu buvo filmuojama. Kauniets A. Laiconien ir R. Jakubonien, nusileisdamos giliausi Urale 175 metr Kutuko urv, pasiek nauj Lietuvos moter gylio speleorekord. Vliau prasidjo sudtingiausios Urale Sumgan Kutuko sachtos sturmas. 75 m gylio pirmasis sulinys, atsiveriantis zems pavirsiuje nemaza kiauryme, speleologus privert gerai pasiruosti. Juk net vasaros karsci metu jo sienos yra padengtos ledo, kuris tirpdamas ne tik pats krenta zemyn, bet taip pat velka su savimi ir akmenis. rang teko kabinti paciame sulinio centre. Tai gerokai apsunkino speleolog veiksmus ant virvi. Sturmui buvo naudojama speleotechnika "virv-virv". Pirmoji sturmuotoj grup zemyn nusileido nakt, reng pozemin bazin stovykl ir, joje pailsjusi, sekanci dien ts urvo sturm. Antrasis ­ 30 m sulinys, vadinamas Veiso vardu, prim mus tiesiog pozeminio ezero centre. Siek tiek akrobatikos, ir ­ mes kalcitins uztvankos virsuje. Painus aukst galerij labirintas atved prie didziulio giluminio ledyno, o dar toliau isgirdome galingo pozeminio srauto gaudes. Ms marsrutas baigtas. Po zeme isbuvusi 33 valandas, grup skmingai islipo pavirsi. Toliau urve darb ts kino grup, vadovaujama V. Gudaicio. Jai per 57 valandas teko ne tik nusileisti dugn, bet ir filmuoti. Aktyvus poilsis, ieskant nauj urv ir filmuojant nepakartojamus Baskirijos peizazus, tapo ekspedicijos epilogu.45 L. Eidzevicius46

45 46

Reportazas baigtas rasyti 1980.09.11. Zirk paaiskinim Nr. 38.

97

Uralo urvuose

1980

NESPAUSDINTAS REPORTAZAS47 Dar XVIII a. tyrintojai apras karstin urv, dabar zinom Divjs vardu. Nuo seno jis stebino savo nuostabiais kalcitiniais dariniais ir buvo laikomas vienu graziausi Urale. Speleologai seniai sudar urvo plan ir j apras. Ir stai pernai Perms srities Bereznik miesto speleosekcijos ekspedicija, dirbdama siame urve, atsitiktinai aptiko jo ts, bylojanci apie kelis kilometrus niekam nezinom labirint. Keli ekspedicij rezultatas ­ virtin nauj galerij, besisakojanci dar keliasdesimt panasi. Pagal pozemini tyrinjim nuostatas urv planai ir j ilgiai oficialiai patvirtinami tik po pakartotinos topografins nuotraukos atlikimo kita speleolog sudtimi. Kaip tik toki uzduot gavo jungtin Sverdlovsko, Niznij Tagilo, Bereznik, Kauno ir Orenburgo miest speleolog ekspedicija, kurioje dalyvavome ir mes, keturi Kauno speleosekcijos "Omega" atstovai. Is Gubachos miesto apylinkse vykusios speleolog stovyklos, kurioje mes klme savo sportin kvalifikacij, traukiniu atvykome Solikamsk. Toliau mums teko plaukti Kamos ir Viseros upmis, vaziuoti pakeleivinmis masinomis, keltis per taigos upes keltais bei valtelmis ir eiti psciomis, kol pagaliau pasiekme Kolvos ups pakrant, kur rengme savo bazin stovykl. Pradzioje, sudarydami rajono pavirsiaus topografin schem, sugaisome gana daug laiko. Tanki taiga ir vesls brzgynai, susipyn su sen medzi svartynais, neleido skubti. Be to ieskojome karstini griuv, davusi pradzi siam paslaptingam urvui. Vliau, pasiskirst grupmis, dirbome vairiose urvo dalyse. Norint pasiekti tolimiausi sios didels karstins ertms dal, tekdavo sugaisti 4 valandas. Laiko ir energijos snaud taupymo sumetimais 3 valand atstumu nuo urvo angos rengme pozemin bazin stovykl (PBS). Dvi specialios pozemins palapins buvo pastatytos nedidelje grotoje netoli ezer rajono. Turtingas maisto sandlis ir virtuvs renginiai uzm gretimos grotos dal. Mano vadovaujamai grupei taip pat dvi dienas teko seimininkauti siame pozeminiame prieglobstyje. Is cia mes, ieskodami urvo tsos, pasiekdavome pacias tolimiausias landas. Padar Bereznikieci ir Tektonins grot topografin nuotrauk, mes perjome prie antrosios uzduoties ­ mokslins fotografijos. Teko fotografuoti vairias pozeminio reljefo formas ir antrinius karstinius darinius, kuri cia aib. Stebina stalaktit, stalagmit ir stalagnat vairov ir j spalvin gama. Tokio vairiapusisko sviesi ir tamsi ton spalv derinio neteko matyti jokiuose kituose Soviet Sjungos urvuose. Taip pat stebina daugyb nuskilusi ir is savo viet isjudint stalagnat. Tai kazkokios stambios stichins katastrofos pasekm. Namo isvykome, sustiprin draugiskus rysius su sio Europos pakrascio speleologais. Taciau darbai cia tuo dar nesibaig. Divja laukia nauj ekspedicij, kurios pads surasti naujus, dar niekam nezinomus jos kampelius. Na, o siuo metu sukrut kino operatoriai skuba uzfiksuoti s nepaprast groz, kur dovanoja pirmykst pozemi gamta.

47

Rankrastis baigtas rasyti 1980.11.23.

98

Legend takais

1981

NESPAUSDINTAS REPORTAZAS Sena abchaz tautos legenda pasakoja apie mitologin Abrskil, davus zmonms ugn. Vienok supyk dievai prikaust j amziams kartu su zirgu dideliame Vakar Kaukazo urve prie kalcitins kolonos. Istikimas didvyrio zirgas nuolat judindavs kolon, bet, kai tik darbas eidavs prie pabaigos, dievai pasisdav galing paukst, kuris vis s tris paversdavs niekais. Abchazai, mylintys savo krast ir jo praeit, pavadino legendin urv Abrskilo vardu. Abchazijos Turizmo ir ekskursij taryba nutar desimtajame desimtmetyje rengti siame rajone stamb turistin kompleks, kuriame svarbi viet uzims Abrskilas. Urve bus vestas vairiaspalvis apsvietimas, rengti takai ir laipteliai turistams, iskastas vandens nuvedimo tunelis ir atsargin isjimo anga. Lankytoj saugumui uztikrinti skiriama daug dmesio. Pries pradedant urvo sisavinimo darbus, Kauno speleologams taip pat teko tyrinti s pozem. Dar 1978 m., pirm kart aplank mint karstin rajon, mes buvome pakerti nuostabia subtropik gamta, veslia augmenija. Vliau gim nenumaldomas troskimas vl ir vl sugrzti svetingj Abchazij. Nuo 1979 met Abrskilo urvo kaimynystje, Kodoro kalnagbrio vakariniuose slaituose Kauno speleolog sekcija "Omega" iesko urv ir juos tyrinja. Visais met laikais teko dirbti ms ekspedicijoms. Vienu atveju karstas ir drgnas klimatas bdavo ms sjungininku, o kitu ­ tekdavo vaziuoti ziem, kad isvengti lici sukelt potvyni urvuose. Apzvelgdami paskutinij dviej met tyrinjimus, mes galime dziaugtis per trisdesimcia atrast, niekam iki siol nezinom ir netyrint urv. Giliausias ms cia istyrintas vertikalus urvas, siekiantis 50 m gyl, pavadintas ms kolegos abchazo Kapbos vardu. Prajusieji metai buvo vaisingi horizontaliais urvais. Ilgiausias is j, 1620 metr apvandeninta pozemin galerija, buvo pavadintas I-jo Kauno speleo sskrydzio vardu. Ruosdamiesi 1981 m. vasaros speleologiniam sezonui, kaunieciai organizuoja stambi paiesk ekspedicij mint rajon. Jos metu taip pat numatoma baigti tyrinti stambesniuosius neseniai atrastus urvus, sudaryti j planus, aprasymus, atlikti foto ir kino dokumentavimo darbus. Vienu is emocingiausi ekspedicijos moment taps legendomis apipinto, per 150 metr aukscio, kalno Mokvos ups pakrantje tyrinjimas. Kalno, kurio slaitai labai stats, papdje mes matme dideles angas, is kalno vidaus tarytum uzkimstas dar didesniais akmens luitais. Ties plysiais aiskiai juntama oro trauka, kas byloja apie kalno viduje esancias tustumas. Visa tai sugretinus su legendomis ir pasakojimais apie viduje neva gyvenusius "mazus zalius misko zmogeliukus", tyrintoj vadinamus reliktiniais hominidais, ir apie gil sulin, neva atsiveriant kalno virsuje, matome si tyrinjim svarb. Dziugu pazymti, kad mintoje ekspedicijoje dalyvaus taip pat ir kai kurie ms gamyklos48 dirbantieji.

48

Autorius turi omenyje Kauno Tvirtinimo detali gamykl, kurioje tuo metu pats dirbo.

99

Speleologai rinkosi Virsuzigly

1981

REPORTAZAS "Kauno tiesa", 1981-04-18, Nr. 91 (10475), Kaunas

Antrasis speleolog sskrydis, skirtas kosmonauto J. Gagarino skrydzio dvidesimtmeciui, sutapo su Pasauline aviacijos ir kosmonautikos diena. varzybas, vykusias Virsuziglio apylinkse, susirinko net devyniolika komand is vairi miesto kolektyv. Speleotechnikos varzyb trasoje dalyvi lauk devyni klici ruozai. rangos kabinimas ir techninis nusileidimas staciu slaitu buvo geras taktini zini patikrinimas. Technikos zinojimas nulm veikiant klit "kopcios-virv". Ypatingas dmesys buvo skiriamas teisingam speciali mazg risimui ir saugos uztikrinimui. Topografins nuotraukos varzybose komandos rungtyniavo dl trasos prajimo tikslumo ir greicio. Pazymtina, kad siais metais pasiekti rezultatai yra zymiai geresni, negu pereitame sskrydyje. Pagal vis varzyb ir konkurs rezultatus absoliuciais sskrydzio nugaltojais tapo V. Radzevicius ir S. Chreptavicien. Antrojo laipsnio diplomais apdovanota L. Vaiciulyts ir R. Baciulio komanda. Trecioji vieta atiteko E. ir A. Laicon dvejetui. Kolektyv tarpe nugaljo miesto speleosekcija "Omega". K. Ambrizas49

49

K. Ambrizas ­ tai antrasis E. Laicono literatrinis slapyvardis, naudotas tik "Kauno tiesoje".

100

Speleoekspedicija "Kyrktau-81" praraj Kijevskaj ("KiLSI")

1981

DIENORASTIS (Kaunas ­ Maskva ­ Samarkandas ­ Urgutas ­ Kyrktau ­ Urgutas ­ Samarkandas ­ Maskva ­ Kaunas. 1981.10.01-29.)

Spalio 1. Is Kauno isvaziavau 20:30 val. Spalio 2. Maskv atvykau 9:30 val. Atvaziavs `Kazans stot', susitikau draugus is Leningrado, kurie k tik atvyko. Dien tvarkms, pripirkom trkstam daikt ir maisto produkt. Po piet su Rezvanu ir Zujevu lankms pas Sas Morozov namuose. Spalio 3. Is Maskvos isvykome 0:35 val. traukiniu `Maskva-Samarkandas', vykstanciu per Urgenc ir Buchar. Spalio 6. Samarkand atvykome pries pietus. Susitikome Bondal is Sevastopolio ir kitus. Apie pietus spec. masina atvykome Urguto miesto zemutinij geolog baz, kur apsinakvojome geolog namelyje. Spalio 7. Apie 9:00 val. 9 asil vilkstine iskeliavome kalnus. Vietinis uzbekas Babajus (anot kaimyn ­ milijonierius) ved vilkstin. Kiekvienam asilui pakrovme po 100 kg svorio. Ant savo peci speleologai nessi dar po 20 kg. Per pirmsias 2 valandas apie 1000 metr serpantinu pakilome Jachtono perj Kara Tiubs kalnagbryje. Temperatra gana auksta. Saul, karstis, vjo nra. Zmons judjo greiciau uz asilus. Sunkiausia kelions dalis prasidjo nuo perjos. Toliau sek staigus pakilimas nepatogiu ir staciu akmenuotu slaitu kit perj. Asilai labai sunkiai veik si atkarp. Virsuje labai stiprus piet vjas. Toliau nusileidimai keit pakilimus, kol pagaliau pakilome Kyrktau plynaukst. Pakeliui ir ant pacios plynauksts stebjome gausyb karstini griuv. Kyrktau plynaukst yra +2350 m aukstyje. Ant plynauksts yra ezeriukas, pilnas gana bjauraus vandens. Visoje plynaukstje daugiau nra jokio vandens saltini, isskyrus vien karstin duob, kurioje yra siek tiek sniego. Grimui naudojame snieg arba vanden is to ezeriuko, pries tai j pavirin apie 20 min., kad neapsinuodyti. Vandens skonis ne koks. Augalija labai skurdi. Apart trumputs ir retos zols dar auga "bolegolovka" (`skaudagalv') ­ stambus zolinis vamzdzio formos augalas iki 1 m aukscio. Kol jis sausas, labai tinka kurui. Dar kurui naudojame kiziak50 ­ arkli, kurie cia ganosi, saus msl. Kiziakas dega prastai ir nemaloniai kvepia. Valgio gaminimas gana sunkus. Higienos sumetimais visai nesiprausiame ­ vanduo nesukelia pasitikjimo, nes yra stovintis. Rank neplauname. Tenka naudotis vietini gyventoj paprociu: viena, visada ta pacia, ranka imame kiziak, krendami lauz, o kita imame maist. Tokiu bdu viena ranka skaitosi svari, o kita ­ nelabai. Naktys gana saltos ­ apie +(3-4)0 C. Pirmj vakar buvo ypac salta ­ zemiau nulio. Indai prisaldavo prie zems per 10 min. (Uz vilkstins paslaugas Babajui likome skolingi 50 metr virvs ir 4 elementus). Spalio 8. Pasiruosimas siskverbimui Kijevskajos praraj. rangos tvarkymas. Po piet III grup, kabindama rang, nusileido ­200 m gyl. pavirsi jie islipo tik sekanci dien apie pietus. Spalio 9. I grup leidosi iki ­375 m, kabindama rang, su tikslu rengti PBS-375.51 Ms grup budi. As su Sergejumi is Ufos 6:10 val. iskeliauju zemyn Urgut nupirkti 22 kg duonos, kit produkt ir pargabenti apacioje pasilikusi kuprin. 10:00 val. mes jau zemutinje

50 51

­ (rus.) dziovintas mslas. PBS ­ pozemin bazin stovykla.

101

geolog bazje (20 km). `Uzkandame' "maliutkos"52 su vandeniu ir `sliauziame' Urgut (dar 5 km). Apie 12:00 val. mes jau Urguto centre. Tai didokas, grynai uzbekiskas, `folklorinis' miestas. vairaus amziaus moterys placiai naudoja medicininius chalatus arba baltus vyriskus marskinius tam, kad apsigaubti galv. Vaizdas gana klaikus. Is pirmo zvilgsnio moter drabuziai gana svars, nors apie svar siame mieste kalbti nevertt. Centre, valgykloje paprasiau duoti stiklin. Ind `plovjas' su nustebimu man atsak, kad ant stal juk j pilna. Dar labiau jis nustebo, kai pasakiau, kad man reikia svari stiklini, ir ...nedav! Cia normalu gerti is daug kart vartotos ir neplautos stiklins. Bet koks patiekalas cia kainuoja 1,00 rub. Valgiarascio nra. Uzsakytus mantus mums su Sergejum djo t paci lkst!!! Mieste nemazai lengv masin. Vaikai labai mandags ­ visi sveikinasi. Daugiausia gyvena tik uzbekai. Europieci nematme. Rusai ko gero cia ir neisgyvent! Mieste daug visoki grim, net uzsienietisk. Sporto preks gana skurdzios. Apie 15:00 val. is geolog bazs iskeliaujame aukstyn. Virsuje labai blogas oras. Man sutriko sveikata: m skaudti gerkl. tariu esant aukst temperatr. Labai sunkiai vaikiau tuos 25 km virs. Stovykl pasiekme nakt 21:30 val. (o nuo 19:00 val. siuo met laiku siuose kalnuose jau visai tamsu). Lijo, snigo, siautjo uraganinis vjas. Labai salta. Bazinje stovykloje teko paciam virtis arbat. Atvyko Antonas Arsenovicius Saakianas. Gulti nujau 23:30 val. gana sunkiame stovyje. Spalio 10. Ryte turiu +37,10 C temperatros. Po piet turciau leistis iki ­600 m, bet neisiu. Ryju tabletes. Per pietus grzta Kostia, Vytia. Timocha ir abu Pasos. Jie nereng PBS375, nes nesugebjo rasti jam vietos, nesugebjo iskrauti moduli53 ir aplamai grzo labai "nusikal" ­ "ant ribos". Volodia Rezvanas issiuncia ms (II) grups Volodi Jugelainen ir Stas rengti PBS-375 ir, iskrovus modulius, iskelti pavirsiun maisus, kuriuos bus kraunami sekantys moduliai. Vakare lik ms grups zmons, isskyrus mane, (Antonas ir Sergejus) su Toliku (biologu is Petrozavodsko) leisis kabinti rang iki ­600 m. Isryskjo kai kurios organizacins klaidos. Visos grups iseina po piet arba vakare; dirba vis nakt ir be poilsio lipa pavirsi sekanci dien. Zmons tiek nuvargsta, kad vos vos islipa, beveik nevalg ir negr. Virsutinje urvo dalyje beveik nra vandens. O ir siaip tariama, kad prarajos vanduo pavojingas sveikatai. Dl neva didelio gyvsidabrio, kuris yra urano rdos palydovas, kiekio vandenyje gali istikti viduriavimas ir mnesio trukms impotencija. Aplamai pradzia tokia, kad turbt bus labai sunki ekspedicija. Labai gerai, kad nra moter: jos siomis slygomis neislaikyt. Tiek po zeme, tiek ir pavirsiuje tikrai ekstremalios slygos. Vakare pasijuntu siek tiek geriau. As su Toliku nusprendme rinkti speleofaun. Tolikas jau buvo nusileids ­200 m gyl, bet dar nieko gyvo neaptiko. Zirsim, kas bus giliau. Vjas drasko palapin. Debesis tikrja to zodzio prasme retkarciais lenda palapin. Tokio "kaifo" as dar niekur nebuvau patyrs. toki Vidurin Azij vaziuojant, reikia pasiruosti kaip Arktik. Cia nra kas veikti be pkini miegmaisi, pkins aprangos, ger kupranugario vilnos megztini bei kelni, be dvigub palapini. Visa laim, kad miegame ankstai susispaud, tai nors miegmaisyje ne salta. Brezentinje palapinje dar pus bdos, o stai silkinse saltis neapsakomas. Spalio 11. Nuotaika pasitais. Jauciuosi gerai. Mano grup (II) dirba po zeme. Stasas ir Volodia J. kyla virs, o Tolikas, Antonas ir Sergejus kabina rang iki ­600 m. Oras puikus. Saul, stiprus vjas. Man kilo idja atlikti vienatvs eksperimentuk po zeme ­785 m gylyje. Siandien po piet (arba vakare) su III grupe leisiuos ­785 m gyl rengti PBS-785, kur as tam tikram laikui pasiliksiu gyventi vienas. Ten susitiksiu su I grupe, kuri leisis dugn. Po to jie kils pavirsi, o as pasiliksiu toliau. Ten sulauksiu savo grup (II), su ja leisiuos dugn ir trauksiu rang virsun iki ­375 m. Volodia R. sutiko su mano planu. Man atsirado labai didelis stimulas greiciau siskverbti praraj. Ruosiuosi daug fotografuoti. Tursiu patogias aplinkybes nufotografuoti beveik visus ekspedicijos dalyvius PBS-785. Tolikas ­200 m gylyje band

52

Maliutka ­ sausas, labai skanus, pieno misinys kdikiams. Parduotuvse bdavo labai sunkiai gaunamas, bet ms ekspedicijose labai noriai vartojamas. 53 Gyvybs uztikrinimo modulis ­ tam tikros medziagos keliagubas maisas, prikrautas unifikuotos sudties maisto produkt, sauso kuro bei kit btin gyvenimui dalyk ir skirtas tam tikram "zmogdieni" skaiciui.

102

ieskoti gyvnijos, bet bergzdziai. As numats atlikti biospeleologinius tyrimus ­375, ­785 ir ­ 990 m gyliuose. Pavirsiuje valgome uztektinai, taciau nelabai skaniai. Nra saldaini, chalvos, sokolado. Gal PBS-uose bus geriau? ************************** REPORTAZAS IS ­785 METR GYLIO (Dabar, spalio 13 d. 21:00 val., sdziu PBS-785 ir bandau atkurti paskutinij 2 par vykius) Spalio 11 (tsinys). Po piet is PBS-375 pavirsi Stasas Bondalas telefonu pranes, kad labai daug trksta telefoninio laido, o rysys nutiestas tik iki PBS-375. Jis papras, kad skubiai pas j nusileist 2 zmons, pakeliui ties kiekvienu suliniu rinkdami sen telefonini laid gabalus-atliekas, nes virsuje mes daugiau laido nebeturime. Tai atlikti buvo pavesta man ir Pasai Rasputinui. 19:05 val. mes pradjome skverbtis praraj. Kiti III grups vyrai (Rafa, Alekas Lipkinas, Zenia Tichonovas ir "Saknis", t. y. Sergejus) iseis vliau, 21:30 val. Pasiekus PBS375, Pasa turs toliau su Stasu tvarkyti rys iki PBS-785, o as su pasivijusiais III grups vyrais gabensime zemyn rang, skirt kabinti tarp ­600 m ir ­785 m, ir PBS inventori su 5 moduliais. Pirmieji du simtai metr gana sausi, bet purvini. Skverbiams ltai, sustodami prie kiekvieno sulinio rinkti laid. Juos tenka ilgai ir nuobodziai ispainioti ir suvynioti. Gerai, kad mes su Pasa gana rams, lto temperamento zmons. Su savimi nesams telefon TA-57 (labai puikus daiktas, tik sveria kiek per daug). Is Ukrainos sals bandom susiristi su pavirsiumi (ABS)54, taciau ms kvietim atsiliepia tik Stasas is PBS-375 (saukinys "Sachta-1"). Ms saukinys, kuris priklausys PBS-785, yra "Sachta-2". Painformav Stas apie ms greit pasirodym, toliau skverbiams zemyn. domu, kad telefonu kalbjs Pasa vis laik man, kad kalbjosi su pavirsiumi. Todl mums dar nekilo tarimas apie galim rysio su pavirsiumi nutrkim (tai vyko apie 22:00 val.). Bdami suliniu zemiau Ukrainos sals, sulinio virsuje isgirdome pasivijusi draug balsus. Pasikeitme informacija. Mes zinojome, kad Rezvanas liep Ukrainos salje palikti heksogaz55, kur turjo nesti III grups vyrai. Mes jiems apie tai pranesme, bet pastarieji labai nustebo ir savo mantoje jo nerado. Todl mes pabandme issikviesti pavirsi ir pasiklausti. Taciau jokio rysio nebuvo. Spalio 12. Tada (01:00 val.) mums paaiskjo, kad rysys su pavirsiumi yra pazeistas. Apie 04:00 val. mes su Pasa, nesini 3 transportiniais maisais (vienas su ranga nuo ­600 m iki ­ 785 m; kitas su surinktais laidais; trecias su papildomais pripuciamais ciuziniais dl PBS-375), pasiekme PBS-375, kur radome miegancius II grups vyrus ( Stas, Anton) ir Tolik su ? is III grups. Si vieta vadinasi lyg ir `VI-ojo speleolog kongreso' sale. Reikia pazymti, kad skambs pavadinimai, duoti prarajos salms, nors ir parodo atradj puikius norus, bet, pamacius velniskai didel betvark, siukslynus, mslynus, paliktus pries mus cia buvusi speleolog, vercia giliai susimstyti. Suprantama, ne visada tyrintojams uztekdavo jg patiems islipti pavirsi; yra buvs ir vienas nelaimingas atsitikimas kazkur tarp ­950 m ir ­ 990 m, kada draugams teko gelbti savo bendrazyg, apacioje paliekant ne tik siuksles, bet net ir naudojimui dar tinkamus daiktus; taciau gyvenimas vercia nepamirsti joki smulkmen net ir sunkiausiomis minutmis. Juk visi sie tarsalai, vandeniui pratekant visu prarajos gyliu, virsta infekcijos saltiniu. Jeigu ms ekspedicijos rezultat apdorojimas parodys, kad gyvsidabrio prarajoje nra, tai Pantiuchino ekspedicijos dalyvi viduriavimas, grzus namo is sios prarajos, taps pavyzdziu, k reiskia nesvara urvuose. Deja, ir mums tenka naudoti t pratekant vanden, kuris nieko gero nezada. Beje, Kostia Osipovicius, radiometru istyrinjs prarajos dal nuo 0 m iki ­375 m, padidinto radioaktyvaus fono nerado! Taigi sal, kurioje rengtas PBS-375 paliko labai blog spd. Beje, vieta stovyklai nelabai kokia, nors, parodzius isradingum, galima j rengti pakenciamai. Volodia Jugelainenas, neturdamas reikiamo patyrimo, reng PBS-375

54 55

ABS ­ antzemin bazin stovykla. Heksogazas ­ nesudtingas prietaisas karsto maisto gaminimui, susidedantis is specialaus metalinio cilindro ir puodo. Kaip energijos saltinis naudojamas sausas kuras, sovietini speleolog zargonu vadinamas "".

103

labai prastai. Nors virs abiej palapini uztiesta polietileno plvel, taciau nuolat krintantys lasai taskosi ant palapins sien, o dalis sio vandens patenka po palapinmis. To paskoje suslapo palapini dugnas ir sienos, o nuo kondensacinio vandens ir stogas. Todl kiaurai perslapo ir putopoliuretano gabalai, naudojami vietoje pripuciam ciuzini ir visi miegmaisiai. Padtis tokia kritiska, jog Stasas, turdamas 2 miegmaisius, vis vien guljo su kombinezonu (t. y. apsirengs) ant j ir kankinosi nuo drgms. Beje, PBS-375, kaip ir PBS-785, skirtas gyventi 6 speleologams. Vietos virtuvei ir valgomajam prie PBS-375 ­ minimumas, o pats PBS-375 rengtas sals kampe mazdaug ant 4 metr aukscio uolos. Su Pasa isvirme puod griki koss su 200 g sviesto ir uzkaitme arbat. Po kiek laiko pas mus nusileido ir likusieji 5 ms vyrai. Pavalg ir pailsj, palik Pas padti Stasui nutiesti rys (beje, paaiskjo, kad nuo PBS-375 iki PBS-785 reiks mazdaug 800 m laido, o aprasomuoju momentu jo buvo ne daugiau kaip 400 metr), mes jau sesiese tsme transportini mais (moduli ir rangos) gabenim zemyn. Pakeliui visur labai slapia, nors ant galvos vanduo ir nesilieja. Vertikalias prarajos atkarpas (sulinius) keicia nuolaids meandrai (Geograficeskaja urvo tipo). Tenka palikti daug energijos, norint visa tai veikti. As nebandau skaiciuoti sulini, nes vis tiek senai bciau pamets skaici. Zinau tik, kad is viso iki dugno j turi bti 52! III grups vyrai, anot Toliko, pakabino rang mazdaug iki ­700 m, o likusi paliko virs 115 m sulinio. Jis taip pat nurod, kad pakeliui bus 40 m sulinys, kur kabs 2 virvs. Vien j reiks pakeisti trosu. Aplamai siam siskverbimui leningradieci panaudota ranga ne per geriausia. Vienoje vietoje, netoli virsaus, kabo kopcios. Pagrindin prarajos virsutinje dalyje panaudota ranga ­ skirta "virvs-virvs" technikai. Zemutinje dalyje vyraus "virvs-troso" technikos ranga. Judame zemyn, taip ir nerasdami, kur pakeisti virv tros. Nra tokio sulinio ms kelyje! Keista!!! Pagaliau pasiekiame sulin, prie kurio palikta daug rangos (troso, virvs, karabin ir kitko). Tai turt bti 115 m sulinys. Bet mums dl to kyla abejons. Jeigu tikrai tai tas pats sulinys, bus daug keblum: kazkur 85 m gylyje turi bti lentynl, kur reiks kabinti rang paskutiniesiems 30 metr. Tarp rangos nerandame 100 m ilgio troso, kuris cia btinas. Rafa, sios ms grups vadovas, liepia Zeniai leistis "ant ragatks" 100 m virve su virsutine sauga, kad istirt situacij. Ms darbe kyla sioks toks tempimas. Ypac susijaudina Alekas Lipkinas, kuris dar negali atsigauti nuo klaikaus spdzio, patirto nusileidimo metu saugantis uz troso. Aplamai jis kartais jaucia (ir to neslepia) panisk baim. Dl to prakeikto baims jausmo jis sakosi ir uzsiiminja speleologija! Paradoksas, bet tikra teisyb. Pasirodo yra ir toki zmoni. O siaip jis ­ puikus vyras. Labai draugiskas, labai patikimas, laisvalaikiu noriai ir gerai dainuoja bei groja gitara. Rafa saugo Zeni 50 m virve. Kai ji baigiasi, mes su Aleku skubiai prailginame j kita 50 m virve. Sauga atliekama per mano "ragatk". Pasirodo, ji siam atvejui tinkamiausia, nes tik per j, dka dideli gabarit, galima praleisti mazg. Greitai trumpja ir antrasis penkiasdesimtukas. Pagaliau, likus 15 m virvs, pasigirsta Zenios komanda apie marsruto baigim. Pasirodo, sulinys yra 85 m gylio ir nieko daugiau. Keista, bet dviej praeit ekspedicij sportinis aprasymas taip stipriai neatitinka tikrovs. Tai visiskai nepaaiskinamas faktas kai kuri sios prarajos sulini atzvilgiu. Kadangi ilgesni virvi mes su savimi neturime, tenka palikti saugos virv, sudaryt is dviej gal56 su mazgu kazkur per vidur. Toliau nutarta leisti maisus, kuri mes turime 9 (kiekvienam po 2, Alekui ­ 1). Pirmoji "siunta" ­ 4 transportiniai maisai ir moduliai. Juos leidziame "per ragatk" sudurtja (toliau j vadinsiu krovinine) virve. Mazdaug 45 metrai nuo sulinio virsaus krovinys sustoja. Bandom pakelti virs ­ beveik beviltiska. Kelio tokios bergzdzios pastangos ir mes aklavietje. Juk sulinys 85 metr! Padtis vl tempta. Zenia is apacios paaiskina prisimins, kad kazkur pusiaukelje sulinyje buvo nedidel lentynl, kur tikriausiai ir sustojo krovinys. Tik zmogus dabar gali istaisyti padt. Taciau trksta rangos. Rafa grieztu tonu uzklausia ms (Aleko, "Saknies" ir mans), kuris is ms leisis islaisvinti krovin. As nedelsdamas pasisilau. tempimas grupje kiek sumazja. Rafa pataria man leistis ta virve, ant kurios kaba krovinys, o saugotis uz 100 m virvs. As nusprendziu elgtis kitaip. Leisiuos 100 m rapele57, kuri siuo metu laisva, o

56 57

Galas ­ sovietini speleolog zargonu reiskia virv. Rapel ­ pagrindin virv.

104

saugosiuos uz apkrautos krovinins virvs. Nusileids 45 m (kaip paaiskjo vliau), kojomis pasiekiu nedidel lentynl (1,5 x 2,0) m, ant kurios guli pora stambi luit, nukritusi is virsaus ir kazkokiu bdu cia uzsilaikiusi. Maisai guli uzsikabin uz vieno is j. Keisciausia tai, kad vieno modulio jungiamasis karabinas (matomai buvs neuzsukta mova) pusiau atdaras, o jo vidun kazkaip patekusi mano rapel (ta virv, kuria as nusileidau). Isvaduoju j is karabino, skubiai atsegu savo savisaug nuo krovinins virvs ir perkeliu j (savisaug) ant rapels. Dabar as tvirtai kojomis stoviu ant lentynls ir per ciuptuk ir "ragatk" saugaus uz tos pacios virvs. Atlaisvins krovin, duodu komand j nuleisti. Operacijai pasibaigus skmingai, patariu Rafai leisti sekanci krovinio partij, kol as dar ant lentynls. Viskas baigiasi graziai. As persisegu savisaug prie krovinins virvs zemiau mazgo, kuris, kaip tycia, yra pries pat mano pilv, ir sduosi "ant ragatks". Atsizvelgdamas bsim rapels pailgjim nuo apkrovimo, tvirtai suimu savisaugos ciuptuk kaire ranka, atlaisvinu kumstel ir soku nuo lentynls. Laisvai krentu apie 2 metrus; savisauga laimei neuzsikerta, ir as ... darbinje padtyje. Is virsaus liejasi menkutis srautas; as greitai pasiekiu susalus nuo ilgo laukimo Zeni. Nuo sio sulinio dugno pradedame intensyviai ieskoti vietos PBS. Taciau tinkam viet nematome. Akmenys, slapia, siaura, nuolaidu arba dar kas nors netik. veikiame 2 nemalonius meandrus. Visi velniskai isvarg, nors fiziskai dar galtume dirbti ilgokai. Ms turimas prarajos sportinis aprasymas (rangos kabinimo schema) vl neatitinka tikrovs. Mes suabejojame dl savo buvimo vietos. Po mumis eilinis sulinys; uz ms eilinis meandras. Jei sio sulinio apacioje nerastume vietos PBS, tekt daryti neaisku k... Rafa liepia "Sakniai" uzsidti kojinius ciuptukus ir su virsutine sauga leistis gal 25 m, o gal ir 50 m sulin. Virvs, deja, pas mus liko tik po 25 metrus. Kabiname jas uz stalagnat (beje, visoje prarajoje nuo pat angos gausu visokio tipo nutekjim ­ stalaktit, stalagnat, heliktit; daug visiskai balt darini). "Saknis" siaip taip nusileidzia. Sulinys apie 27 metr gylio; juo liejasi nedidelis srautas. Mes nuvarg; ilgai perkabinjame rang, kol pagaliau ji pakabinta pakenciamai, bet su mazgu ant saugos virvs 7 metr aukstyje nuo dugno. "Saknis" pranesa, kad yra gera vieta PBS. Netrukus mes visi skmingai (isskyrus vien modul, kuris nukrito zemyn) pasiekiame 785 m gyl, kur tuoj rengsime PBS-785. 19:00 val. Daug nelaukdami statome palapines, ismetame daiktus, o "Saknis" ruosia valg. Pavalg virt bulvi dribsni su dzivsiais ir isgr po 2 puodelius arbatos, 21:00 val. sumiegame. Miegoti gerai ir ne tik todl, kad esame isvarg, o ir prisiminus bjauraus PBS-375 vaizd. Spalio 13. 01:30 val. kazkodl prabundu, pasiziriu, kiek valand, ir toliau miegu. 08:00 val. ryto visi prabundame. As, Zenia ir Alekas, kadangi visi 3 rkome, mano pasilymu esame vienoje palapinje. Rafa ir "Saknis" ­ kitoje. Ms palapin uzsirko. Rafa nori, kad visi keltsi. Kolektyvui prasant, Rafa leidzia pamiegoti dar 2 valandas. Bet mes prabundame tik 14:00 val. ir iskart keliams. (Dabar, spalio 13 d. 23:40 val., berasydamas panorau pamiegoti. Toliau tsiu rasyti prabuds... Tsiu rasym spalio 14 d. 15:45 val.) "Saknis" ruosia pietus (griki kos su sviestu ir arbata su dzivsiais ir "Maliutka"). As fotografuoju. Po piet 4 mano draugai pradeda ruostis lipimui virs. Mes kazkodl vis nesulaukiame is virsaus Pasos Rasputino ir Staso Bondalo, kurie jau seniai turjo nutiesti iki ms stovyklos rys. Atsiradus rysiui, Rafa tikjosi susiristi su Rezvanu ir prasyti leidimo leistis iki prarajos dugno (nes jie turjo teis eiti tik iki 4B s/k, t. y. iki PBS-785). Taciau rysio nra ir 18:00 val. jie pradeda lipti lauk. Alekas vl pradjo baimintis ir pazadjo, jei is viso islips is sios prarajos sveikas, pagirdyti visus degtine. Taip kad isgersim grzdami! Ekspedicijoje spirito mes neturime, o bt gerai retkarciais priimti po 50 g, nes gana salta ir slapia. Pirmas islipa "Saknis" su savisauga, po to Alekas ir visi kiti su virsutine sauga. 19:00 val. visiskai vienas lieku PBS-785. Prasidjo trecioji mano buvimo po zeme para.

105

Detaliai apziriu sal ir pradedu daryti tvark. Sal, kurioje rengtas PBS-785, yra mazdaug 10 m ilgio, 7 m plocio ir 30 m aukscio. Jos viduryje guli 2 m aukscio ir 2 x 3 m ploto luitas. Pus sals uzversta mazesniais luitais, kurie apnesti moliu ir sudaro nepatogi laiptuot pakyl. Nuo vaiksciojimo ji pasidar slidi. Ten rengta ms virtuv ir valgomasis. 2 metrai nuo j sal ir siek tiek aukstyn ­ tualetas. Pacioje zemiausioje sals vietoje ­ lygi sausoka 2 x 4 m dydzio aikstel, kurioje vos issitenka 2 palapins (viena ­ raudona, kita ­ balta). Prie pat raudonos palapins ­ bala. Produktus isdsciau pries pat jimus palapines. Palapins silkins. Jos gerai praleidzia silum, bet prastokai dmus. Po palapinmis patiestas didelis polietileno plvels gabalas. Is t pusi, kur gali patekti vanduo tarp plvels ir palapini dugno prikaisiojau mazesni polietileno gabal, kuri islind galai pakelti prie palapins sieneli. Palapinse patiesta po 2 pripuciamus ciuzinius skersai. Ant j kiekvienoje palapinje yra po 2 individualius miegmaisius ir po 1 antklod. Miegmaisi ir ciuzini pavirsiai gabenant siek tiek sudrko. Taciau visumoje padtis puiki. Pirm nakt permiegojau baltoje palapinje. Buvo siek tiek nepatogu dl esanci po palapine akmen. Be to guljome ant mano asmeninio ciuzinio, kur cia isvyniojus is transportinio maiso, aptikau smeigt j adat. Tai Jugelaineno kalt. Jis pavirsiuje palapinje buvo ismts silus ir adatas. Gaila ne ciuzinio (jis vis vien buvo "pavargs"), o staigaus komforto sumazjimo dl kazkieno zioplumo. Vietos PBS-e numatyta 6 zmonms, bet turint galvoje neblogas (netgi geras!0 slygas, cia laisvai issitekt ir 8! Virs palapini polietileno plveli netiesiau specialiai todl, kad cia lasa labai mazai, o polietilenas sulaikyt vis kondensacin vanden, kuris vl last tiesiai ant miegancij. Apziriu modulius. J ­ 5. Kiekvienas skirtas 6 "zmogaus dienoms". Jame yra: 3 kg sauso spirito (techninio urotropino), 2 zvaks , 2 dzuts degtuk, 1 pakelis druskos (? g), 4 pakeliai arbatzoli (200 g), 1 pakelis saldaini (300 g), 1 pakelis juod dzivsi (? g), 1 kg cukraus, 2 pakeliai "Maliutkos" (1 kg), ... griki kruop, 3 pakeliai bulvini dribsni (450 g), 200 g sviesto ir 1 pakelis sroto58. Visa tai skirta 2 virimams. Bulvini dribsni aiskiai per mazai. Mazoka taip pat saldaini ir zvaki. Per daug yra "Maliutkos", cukraus, sauso spirito. Vadinasi teks kai k taupyti. Labai gerai, kad as cia bsiu vis laik, kol egzistuos PBS-785. Bus galima palaikyti sioki toki tvark. Aplamai as jau pirm dien prarajoje sitikinau, kad tokio stambaus masto, sudtingose ekspedicijose, PBS btina priskirti budint speleolog, kuris uztikrint svar, tvark, saus, ekonomisk grybi vartojim. Bsimose savo ekspedicijose btinai reikt tai diegti. Per vis sulinio aukst (27 m) nusileidimo vietoje teka vidutiniskas vandens srautas. Tai ms geriamo vandens saltinis. Kad prieiti ir pastatyti puod, tenka lsti po saltu dusu. Pirmj vakar as be virsutins hidrokostiumo dalies nubgau ir pastaciau, o paskui taip pat ir pamiau puod. Suslapo jau visai sausa buvusi mano apranga. Todl nakt vl turjau savo knu visk dziovinti. Siaip yra didelis nepatogumas tai, kad vaikscioti tenka su hidrokelnmis, apsiavus guminiais batais. Batai viduje slaputliai ir isdziti jie siomis slygomis negali; todl be hidrokelni nra kaip apsiauti bat. Zodziu, islsdamas is palapins btinai turi uzsidti hidrokelnes ir guminius batus, o jei nori gaminti valg, tai dar ir vis hidrokostium su kapisonu. Visk apzirjs, sutvarks ir pagrs karstos arbatos, nujau raudonj palapin (kurioje dabar gyvensiu) rasyti dienorast. Tarpais mintys nuklysta visai kitur, tame tarpe ir Kaun. Jauciu kazkok momento iskilmingum. Juk virs mans 785 metrai, o as cia vienas. Vilioja taip pat bsimas nusileidimas kilometro gyl. Tai juk naujas individualus Lietuvos gylio urvuose rekordas. Mintys krypsta ir ateit (artim ir tolim), t. y. kaip sunku bus iskelti rang nuo ­990 m iki ­375 m (toks ms II grups uzdavinys) ir mintys apie bsim 1982 m. spalio ekspedicij Snieznaj, kur dalyvauti esu pakviestas (dalyvi bus tik 12). 23:30 val. meciau dienorast ir nutariau pamiegoti. Apie 24:00 val. uzmigau. Spalio 14. 01:40 val. prabudau, isgirds zmoni balsus. Kalbjo virs mans ant 27 m sulinio krasto. Niekaip negaljau suprasti, kas kalba, todl paklausiau. Pasirodo, tai Timocha ir Pasa Ivanovas. Jie is I grups. J uzdavinys uzkabinti rang iki prarajos dugno ir atlikti sportin prarajos aprasym. As juos informavau, kad siame sulinyje ant vienos virvs 7 m

58

Srotas ­ dziovinta malta msa be druskos.

106

aukstyje nuo dugno yra mazgas. Jie norjo, kad as parodyciau si virv, j trkciodamas. Atsakiau, kad kol as atsikelsiu ir apsirengsiu hidr59, tai jie ir taip laisvai sps nusileisti. Pirmasis ima leistis Pasa. As tuo metu suskubu atsikelti ir paruosti fotoaparat, o Pasa su savo "ragatke" pakibo ant mazgo. Kadangi jis turi prisikabins transportin mais su ranga, tai niekaip negali is tos padties issivaduoti. Man tai patogus momentas fotografuoti techninius kadrus. Timocha nusileidzia be incident. Kalbams. Jie nepervarg. Suzinau, kad rysys visai nutrks net su PBS-375, o cionai jo niekas ir neatves. Pasa Rasputinas su Stasu islipo pavirsi. Taigi Pasos Rasputino as jau nebepamatysiu. Jis isvyks taip ir neatsisveikins su manimi. Atvyko Lionia Kostiukas. Sulcas turbt nebeatvaziuos. Uzkaiciu arbat ir 04:00 val. visi einame miegoti. Nors cia ir geras PBS, bet trise miegoti kur kas maloniau. 10:30 val. prabundame. As sapnavau Kaun, Sancius, Laim, kai jis buvo maziukas, ir mociut su juo. Per sapn, bet is tikrj garsiai, as j uzklausiu: "Ko tu toks rskanas?". Nuo to prabunda Timocha, nes lietuviskai be abejo jis nesupranta, ir klausia, ko as noriu. Suzinoj laik, mes vl bandome uzmigti. Man nepavyksta. As susirandu cigaret ir uzsirkau. Nuo to Timocha irgi prabunda ir taip pat uzsirko. O nuo sito jau ir Pasa prabunda ir ima ciaudti nuo dm panasiai, kaip ms Ringa, ­ jis juk nerko. 11:30 val. atsikeliame. Timocha ir Pasa palapinje daro praeitos prarajos dalies sportin aprasym, o as juos nufotografuoju ir einu gaminti pusrycius. Isverdu bulvi dribsni koss su srotu bei sviestu ir arbatos. Jie pavalgo ir ruosiasi tolimesniam skverbimuisi. As tuo tarpu uzsiimu speleofaunos ieskojimu. Kol kas tai buvo bergzdzias darbas. Darau tai tik is principo, kad sipareigojau sau. Turbt siame urve niekas negali gyventi. Dar pavirsiuje is silko pasidariau special tinklel, kad galciau juo is vandens isgriebti tariamai ten esancius mikroorganizmus. Taip pat paruosiau 3 mazus buteliukus su spiritu, kurie taip suzymti: 1-375, 2-785, 3-990. Tai reiskia, kad as turiu tuose gyliuose atlikti speleofaunos ieskojimus ir paimti prakosto vandens pavyzdzius. Apzirjau visus galimus vandens telkinlius, is visur su saukstu pasamsciau vandens, supildamas j tinklel. Staiga mano dmes patrauk papuvs seno transportinio maiso brezento gaballis, gulintis pusiau panirs vienoje vandens vonelje. J apverts, nustebau pamats, kazk krutant. Tai pirmas gyvybs egzempliorius, mano sutiktas sioje prarajoje. As nedelsdamas nugalabinau j spirite. Tai gelsvai rausvas, labai sviesus, mazytis vaballis su kojomis. Be lpos geriau apzirti nepavyko. Taip pat randu kazkoki, uodus panasi, sutvrim lavonli. Vien uzspirituoju. Timocha nufotografuoja mane su radiniu ir 15:30 val. jie su Pasa iseina is PBS-785 zemyn. As vl lieku vienas ir netrukus einu rasyti dienorascio tsinio. pabaig eina mano trecioji pozemin para. Kiek j bus dar? Gal keturios? Baigs rasyti, nutariau nubraizyti detal savo darbo prarajoje grafik. Viskas buvo pavaizduota labai graziai, bet, kai pazymjau valgymo, uzkandziavimo ir tustinimosi taskus, mane apm sioks toks, gal ir visai nepagrstas, nerimas. Pasirod, kad besibaigiant mano trims pozeminms paroms, as valgiau tik 4 kartus. Tai aisku per mazai. Todl as nedelsdamas atsikliau ir issiviriau 150 g bulvini dribsni su gera sauja sroto ir 70 g sviesto. Bet, deja, visko taip ir nesuvalgiau. Yra 19:30 val. Ko gero as be reikalo susirpinau ­ uztenka man to maisto. Po to siek tiek apzirjau sal. Padariau 3 nuotraukas ir vl, guldamas palapinje, rasau dienorast. Turt pasirodyti draugai, atliekantys mokslinius tyrimus. Dabar 20:30 val. ­ prasidjo 4-ji pozemin para. Per prajusias 3 paras as: 22 valandas leidausi zemyn; 24,5 valandas miegojau ir 25,5 valandas uzsiiminjau aktyvia veikla (poilsis, darbas, valgymas, rasymas). Is sios sals zemyn iki turkl veda meandras. Ten turt bti nutekjim. Reikt eiti juos nufotografuoti. Bet labai nesinori (tingisi). Atidsiu s darb rytdienai. Pastebjau labai dom reiskin. Uz 5 metr nuo mans krinta vanduo is 27 m aukscio. Jis barbena tam tikr melodij. Taciau bna moment, kai si melodija pasikeicia: gal dl pakitusio vandens kiekio, gal dl kritimo vietos pasikeitimo, o gal dl si abiej priezasci kartu? Pradzioje as galvojau, kad tai kazkur aukstai virsuje judanci zmoni veiklos rezultatas, taciau dabar tuo suabejojau,

59

Hidras ­ hidrokostiumo zargoniskas sinonimas.

107

nes toki pakitim buvo gana daug, o zmons pasirod tik vien kart. Gal tai susij su tam tikr ertmi periodisku uzsipildimu vandeniu ir dl to besikeicianciu slgiu. O gal tai galima paaiskinti, remiantis tik paprasta kin patarle: "Laukiant draugo, savo sirdies stuksjimas atrodo jo arklio kanop stuksjimu"? Siaip kol kas joki neigiam pojci ar haliucinacij nebuvo. Per vis savo speleologin veikl as dar niekad nebuvau urve taip prisirengs. Bet, kaip rodo paskutinij 3 par patirtis, as n kiek nesuklydau. Ant mans yra sportiniai marskinliai ilgomis rankovmis, jreiviski marskiniai, vyriski marskiniai, juodas plonas treningas, storas vilnonis megztinis ir mlynas treningas. Zemiau juostos yra kelnaits ir dvejos treningo kelns. Dar zemiau ­ vyriskos puskojins ir dvejos vilnons, pirktos parduotuvje, kojins. Si drabuzi as visai nenusiiminju. Speciali apranga darbui ertmje ­ paprastas medvilninis kombinezonas, sauso tipo hidrokostiumas ir auliniai guminiai batai. Beje, dar ir salmas. Urve nenaudoju jokios kepuraits, nei dirbdamas, nei miegodamas. Dl aprangos jauciuosi puikiai. Neapsakomai dziaugiuosi, pries ekspedicij nusikirps plaukus. Nors pavirsiuje be plauk buvo saltoka, taciau su ilgais plaukais as bciau prasikeiks. Siek tiek pabloginau savo buitines gyvenimo slygas. Begaudydamas speleofaun, prisirinkau batuose vandens, o, eidamas palapin, atsiklaupiau prie jimo, ir visas vanduo is bat subgo palapins vid. Dabar prie jimo slapia. Tenka gulint kojas laikyti ant salmo, nes tas vanduo niekada nebeisdzius. Juk cia ­ 100 % drgm. Yra 21:00 val. Lyg ir apsndau. Rasytin minci badas. Reikia baigti. Parkysiu ir bandysiu miegoti. Spalio 15. 02:15 val. prabudau nuo to, kad Vitia Zujevas, pakibs "ant ragatks" mazge, kalbasi su Kostia Osipovicium, esanciu virsuje. As jiems paaiskinu, kad reiks pakeisti virv su mazgu tros, ir ruosiuos keltis. 03:00 val. nusileido Vitia ir Kostia. Tik pradjus valgyti, 03:45 val. nusileido Volodia Rezvanas ir Lionia Kostiukas. Valgm, grm, plepjom, susiruosm miegoti ir staiga 05:30 val. is apacios pasigirdo Timochos ir Pasos balsai. Jie grzta is dugno! Rkysim "kemel"60! Pasirodo, kad pasiekti dugn, trksta rangos. Rezvanas nusprendzia rytoj pasisti mane vien aukstyn ­700 m gyl surinkti atliekamas virve. Ta proga as nusprendziu ten pafotografuoti. Miegoti einame 08:00 val. As atsikliau 11:00 val., nes nebesimiega. Hermetizuoju foto rang, pakuoju j, keiciu elementus ir apsvietimo blok. Apie 13:30 ­ 14:00 val. turbt kilsiu aukstyn. ­700 m gyl islipau trimis suliniais, surinkau atliekam rang ir 18:00 val. grzau PBS-785. Pakeliui fotografavau po 90 m suliniu ir virs 27 m sulinio. 20:30 val. nusileido II grup (Antonas, Volodia J., Rafa, Dania ir Sergejus). 23:30 val. link pavirsiaus iseina Timocha ir Pasa. Mokslininkai ruosiasi kelti rang. 24:00 val. mes, II grup, ir Rezvanas su Lionia Kostiuku nujome miegoti. Spalio 16. Apie 08:30 val. prabudau nuo to, kad Rezvanas ir Lionia Kostiukas atsikl ir ruosiasi eiti zemyn. 09:40 val. jie isjo. Ms, rkori, palapin (Antonas, Dania ir as) park (tiesa, Dania neprabudo) ir po to bandme uzmigti. Antonas uzmiega greitai, o man miego lyg ir uztenka. Guliu ir ilsiuosi. Akyse pradjo rodytis kazkokia sviesa. Atsimerkiu, bet sviesa vis tiek rodosi. Tai lyg ir sviesos impuls kaita. Po kurio laiko tai dingsta, ir as uzmiegu. Sinakt sapnavau, kad gavome nauj but, daug daug kambari. Per kiekvien mieg miau sapnuoti Kaun, namus. Atsiklme 15:00 val. Volodia Jugelainenas paruos valgyti ir siek tiek suviduriavo, kad greitai badausime. Jo skepticizmas ­ nepagrstas, nes maisto tikrai uzteks. Aplamai jis nelabai tinkamas zmogus tokio stambaus msto ekspedicijoms. Daznai panikuoja. Siandien vakare po 21:00 val. leisims zemyn. Yra zini, kad virsuje labai blogas oras. Taigi as kol kas skstis negaliu. Tiesa, vakar cia buvo susirink per daug zmoni ­ net 12! Todl pasidar sunku gyventi. Iseidami jie pasim bet koki rang, nezirdami, kam ji priklauso. Todl siandien Lionia negali daug ko surasti. Man nedingo niekas. Pavalg nujome palapines dar pailsti. Apie 20:00 val. pradjome ruostis lemiamam siskverbimui. Apie 22:00 val. pradedame leistis link dugno. Iskart tenka gultis purv, sliauzti vandeniu, per uolas ir pan.

60

"Kemelis" ­ cia turima omenyje cigarets `Camel', kurias ekspedicijose rkydavome ypatingomis progomis.

108

Sutinkame daug nutekjim. Po kurio laiko susitinkame Viti ir Kosti. Einame toliau. Virs 50 m sulinio tenka laukti, kol pasikelia ms draugai Volodia R. ir Lionia. Jie aiskiai pavarg, nes lipa labai ltai ir ilgai. Toliau sulinys sek sulin, ir taip vis gilyn ir gilyn. Visur liejasi vanduo. Siek tiek susalome. Ir stai paskutinis, apie 30 m gylio, sulinys atveria pries mus prarajos dugn. Nusileidziame tiesiai pozemin ezer. Spalio 17. Naktis. Aplink uolos, is virsaus ram ezer liejasi vanduo. Is ezero vanduo palengva nuteka neistyrint sifon. Mes vaikstom ezero pakrante, fotografuojame. Mums visiems sesiems (Antonui, Daniai, Volodiai, Rafai, Sergejui ir man) tai asmeninis gylio rekordas. Man tai taip pat ir naujas Lietuvos gylio urvuose rekordas. Mes ­990 m gylyje. Tai pirmas lietuviskas "beveik kilometras". Nejauciame jokio momento iskilmingumo. Pasdjome, patyljome ir pradjome pakilim link pavirsiaus. Ms uzdavinys ­ iskelti vis rang iki PBS-785. Po pirmojo sulinio pas mane sugedo apatinis lietuviskas ciuptukas. Pakeiciau j sverdlovskietisku. Sitie dirba zymiai geriau. Taip po truput pasiekiame PBS-785 (14:30 val.). Pavalgme. Stovykloje dar yra Rezvano grup (4 zmons). Miegoti nujome apie 17:00 val. Ms 10 zmoni. Anksta, bet, kai nori, miegoti galima. Baigiasi 6-a mano buvimo po zeme para. Rkalai eina pabaig ­ tuoj pritruks. Spalio 18. Atsibundame 09:00 val. Mano nuomone dar tik vakar dienos 21:00 val., t. y. vakaras. Taciau daugumos nuomone jau rytas. Todl ir as paklustu daugumos nuomonei. Atsiklme, siek tiek uzvalgme, tuoj gersime arbat ir dar siek tiek pamiegosime arba bent pagulsime. Rezvano grup ruosiasi eiti virs. Jie privalo ms is apacios atgabent rang "990-785" iskelti ­600 m gyl, o mes paskui juos kelsime ­600 m gyl PBS-785 inventori ir rang "785-600". Po to lipsime ilstis ir miegoti PBS-375. Po to neaisku, kaip elgsims toliau. Pas mane atsirado nezymi "judjimo pavirsiun" nuotaika. Vis pirma tai susij su cia esancia betvarke ir nesvara. Psichologin ms grups nuotaika puiki. Tik Volodia Jugelainenas siandien vl "suviduriavo", kad Rezvanas dar miega ir neisjo link pavirsiaus. Tai dar kart byloja pries j, kaip speleolog, nors siaip jis puikus zmogus. Dabar 11:40 val. Guliu gana nepatogioje padtyje. Dien, teisingiau vakarop, jie (Rezvano grup) iskeliavo aukstyn, nesini 4 transportiniais maisais. 21:00 val. ir mes pradjome ruostis pavirsiun. Spalio 19. 00:00 val., surink PBS-785, iskeliavome aukstyn. Prijs 90 m sulinio dugn, aptikau, kad sulinio virsuje Vitia Zujevas ruosiasi pasisalinti. Jis pasak, paliks mums rastel. Man dl to kyla sioks toks tarimas. Juk nra jokio akivaizdaus reikalo palikinti mums rastelio. Ir taip viskas aisku. O gal ne? Jei paliko, tai turbt bus kokia nors staigmena. Tikims, kad viskas tvarkoj. Vitia dingsta tolumoje, o as ispakuoju transportin mais ir imu ruosti arbat. Sunku uzkurti sudrkus "saus" (beje, jau nebe saus) spirit. Randu vonel gana svaraus vandens ir uzkaiciu. Mums visiems labai reikia arbatos. Pries iseidami is PBS-785 mes uzvalgme virto sroto. As asmeniskai juo labai pasislykstjau. Visiems kazko negera. Netrukus mane pasiveja draugai, ir mes visi geriame arbat. Vis nuotaika pasitaiso. Nutarta, kad visi islips is 90 m sulinio, o as pasiliksiu apacioje. Rafa rengs polispast61, o as tursiu prikabinti 7 transportinius maisus. Taip ir padarome. Kai as prikabinu maisus, prasideda traukimas. Gaila, kad as nenumiau laiko. Turbt procesas trunka ne maziau 1-1,5 val. Jiems virsuje buvo labai sunku. Po to jie bando numesti man virv, bet is 3 kart nepavyksta ­ ji vis nepasiekia dugno. Antonas silo man kilti be saugos. As, natralu, atsisakau. Tada Rafa "ragatke" leidziasi iki lentynls (pus sulinio) ir pataiso virv, kad ji pasiekt dugn. Jam islipus, islipu ir as. Virsuje randu beveik sveik cigaret, kuri pasirodo paliko Stasas. Jis buvo nusileids is pavirsiaus ir paliko rastel, kuriame sakoma, kad pavirsiuje visi serga ir jau aisku, kad nebus, kas po ms traukia rang. Taigi siame etape mes privalome j iskelti iki PBS-375. Tai sunki uzduotis, bet turdami galvoje, kad niekas mums jau nebepads, mes su padidjusia energija imams tolesnio darbo. Juk ms grup ­ stipriausia! Jei mes neiskelsime rangos, niekas jos nebeiskels. Arba teks sugrzti cion dar kart. O to tikrai nesinori, nes bt dar sunkiau. Ir taip sulinys po sulinio 18:00 val. mes nuvarg, bet isdids, pasiekiame PBS-375, kur, dideliam savo

61

Polispastas ­ toks rengimas is virvi, ciuptuk ir karabin, kurio pagalba galima nesunkiai kelti virs labai sunkius daiktus.

109

nustebimui, randame stai toki kompanij: Volodi R., Lioni K., Viti Z., Kosti O. ir palapinje besiilsincius Stas B. bei Zor M. (miegant). Pasirodo situacija nra jau tokia beviltiska. Nors zems pavirsiuje esantys vyrai dl svaros stokos beveik visi suviduriavo, taciau zemyn pas mus jau leidziasi 3 zmoni grup, vadovaujama Andriejaus Sulco (Zenia Tichonovas ir "Saknis"). Cia prie j prisijungs du besiilsintieji ir jie drauge, penkiese, temps virs ms grups (10 transportini mais) ir Rezvano grups (4 transportiniai maisai) krovin ­ viso 14 mais. Mes tuo tarpu ilssims. Netrukus nusileidzia Sulcas. Daug triuksmo. Is vis pusi girdisi komandos. As sveikinuos su Andriejumi ir prabudusiu Zora. Atsisveikinu su Lionia K., Kostia O. ir Vitia Z., kurie tuoj isvyks, ir su jais as daugiau nebepasimatysiu. Nuslgus susitikimo ir atsisveikinimo karsciui, mes pavalgme ir 22:00 val. nujome miegoti. Andriejus ir Zora turjo su savimi cigareci, todl mes pus is j pam, dabar guldami rkome. PBS-375 labai blogas. Jis rengtas sals kampe, mazdaug 5-7 metrais auksciau nuo dugno ant tam tikros uolos. Vietos prie dviej palapini nedaug. Viena palapin visiskai slapia, joje jau senai niekas nebegyvena. O antroji ­ vos vos pakenciama. Ant palapini is virsaus lasa, ant j son ir galo taskosi. Vanduo bga ir po palapinmis. Tai pirmj PBS-375 rengj klaidos rezultatas. Buvo galima visk padaryti zymiai geriau. Mes esame labai isvarg ir todl net tokiomis slygomis netrukus uzmiegame. Vyrai dar ilgai skauja, tempdami maisus 60 m suliniu. Tai irgi sunkus darbas. Nakt prasideda kuriozai. Kadangi palapinje, skirtoje trims, miegame sesiese, tai, natralu, visiems vietos neuztenka. Miegame labai susispaud. Volodia Jugelainenas, bdamas blogiausioje vietoje, nakt ima sliauzioti po palapin. Pradzioje jis sitaiso ant ms koj, o ryte jau beveik mums ant galv. Atsibundame penkiese, guldami ant vieno ciuzinio skersai, o Volodia ­ ant antrojo vienas uz ms galv. Mes be abejo nedelsiant likviduojame t neteisyb, ir jis ... Spalio 20. ...07:00 val. kazkas atsikelia gaminti valg. Valgome palapinje. Keltis nra jokio noro. Mes nepakankamai pailsjome. Taciau laukia lyg ir ne labai sunkus darbas. Andriejus zadjo iskelti krovin iki ­200 m ir ten rengti laikinj stovykl, kur jie pailst ir laukt ms. Mums j pasiekus, mes liktume ten stipriai pavalgyti, o jie kilt toliau virs. Taciau, kaip parodys ateitis, tai tik iliuzijos. Pavalg mes liekame gulti; dar bandome uzmigti, nes miegojome tik 11 valand, taciau nepavyksta. Mes paprasciausiai gulime, ilsims, plepame. Tik apie 15:00 val. mes visi gal gale sukylame. Surenkame PBS, visk supakuojame, dar kart pavalgome ir 18:00 val. pradedame kilti link pavirsiaus. Is PBS-375 mes sudarome 6 transportinius maisus. Tai nelabai dziugina. Apacioje pasilieka Sergejus Tkaciovas. Islip is 60 m sulinio (o lipti buvo sunku, nes sulinys labai uzdmintas ir nepaprastai trko deguonies), mes 4-iese (Antonas, Rafa, Volodia J. ir as) nutariame toliau tempti 6 maisus, o Daniai ir Sergejui palikti eiti paskutiniams ir paskui save nuiminti rang. Mes nuo j atsiplsiame per kelis sulinius. Bet mums vis neramu, kad is paskos j nebesigirdi. As judu paskutinis. Beje, man labai patiko eiti paskutiniam, nors tai labai problematiska, nes niekas nelaiko troso ar virvs. Taciau as jau esu pakankamai treniruotas ir tai man suteikia netgi tam tikr pasitenkinim. Rafa papraso, kad as, siek tiek pagrzciau iki eilinio sulinio ir paskauciau draug. Bet jie ilgai neatsiliepia. Pas mane ateina ir Rafa. Mums siek tiek neramu. Vliau mes su jais uzmezgame rys. Pasirodo Sergejui 60 m sulinyje, ties viduriu, sulzo ciuptukas, ir jis buvo priverstas leistis zemyn. Dania nuleido jam atsargin ciuptuk, ir sis puikiausiai islipa. Po keli sulini Sergejui vl atsitinka neganda ­ sulzta ciuptuko prie kojos tvirtinimo apkaba. As palieku jam pritvirtins prie kablio kapronin juost ir einu toliau paskui savo vyrus. Ms 4 asmen grupje po truput kyla tampa. Antonas ima pernelyg skubti pavirsi, nes jam neva reikia labai skubiai isvykti namo. Jis visus ragina, keikia. Mes siek tiek "patraukiame j per dant" ir toliau neskubame. Siame darbe skubti negalima. Volodia visai nesistengia vadovauti. Todl vadovavimas tampa stichiniu. Lyderio pozicij is dalies uzima Rafa, taciau Antonas pernelyg visur kisasi.

110

Apie pusiaunakt mes pasiekiame ­200 m gyl, kur nesutinkame Sulco zmoni, taciau randame palikt vis rang, kuri jie gabeno. Apzirim aikstel, uzvalgom cukraus, is mikro ezeriuko atsigeriame vandens ir nedelsdami kylame virs. Spalio 21. Tsiame kylim. Apacioje, ties ­200 m, pasigirsta dviej draug balsai. Mes jiems nurodome, kad jie virs pasiimt tik tai, k atsines, ir rangos nenuimint. Jei Sulcas paliko, jis ir pasiims. Kiek auksciau ms ketveriukje kyla nedidelis kivircas, kur numalsina Volodios Jugelaineno monologas. Toliau iki pat pavirsiaus darbas vyko ramiai ir sklandziai. Tik dviej atsilikusij mes nebegirdjome. Paskutiniojo sulinio apacioje man visai nusilpo apsvietimas; tas pat nutiko ir kitiems. Dirbame beveik "apgraibomis". Bet gi tuoj tuoj pavirsius. Darosi vis salciau, netgi zvarbu. Ties anga zem visai susalusi, temperatra zemiau nulio. Pirmasis islenda Antonas. As ziriu lauk ir matau zvaigzdt, tams ir salt Azijos dang. Dvelkia salciu. Akims kazkodl "sviesu". Lygiai 06:00 val. ryto, po zeme prabuvs 9,5 paros arba lygiai 227 valandas, as pagaliau pavirsiuje. Tai nenusakomas jausmas ir spdis. Mus is karto sukaust saltis (turbt kokie ­50 C), bet mes j iskart uzmirsome. Aplink buvo nuostabus vaizdas. Kyrktau plynaukst, kaip ir visas Kara Tiubs kalnagbris, skendjo pilkoje prieblandoje ir sniege. Virsuje, kazkaip keistai pakryps, kybojo mnulis. Jo sviesa plynaukstei teik kazkok negyv atspalv. Viespatavo mirtina tyla. Rytuose, uz kaln pasislpusi, saul savo ugnies liezuviais band konkuruoti su mnuliu. Jos auksins svieciancios gijos tarytum kysciojo is uz virsni, nutvieksdamos Kyrktau tamsiai rusvomis spalvomis. Dangus rytuose staiga tapo salotinis, paskui palaipsniui gavo melsv, o vliau zydr atspalv. Mes, rkantieji, uzsirkme ir laukme nauj nezemisk regini. Lyg atspdama ms lkescius, virs horizonto pasirod saul, isryskindama tamsiai mlyn pietietisk dangaus skliaut ir nutvieksdama Kyrktau keteras ryskia, tiesiog akinancia sviesa. Ir vos tik saul savo spinduliais palytjo ms isvargusius kombinezonus, mes pajutome nepaprast kontrast tarp silt ir draugisk jos glamoni ir susalusi bei isvargusi ms kn. Mes tuojau suskubome nuplsti nuo savs apledjusius kombinezonus ir sustingusius hidrokostiumus. Ir uzsitrauk ant savs visus buvusius sausus drabuzius, vl prisiminme pasizvalgyti aplink. Bet neapsakomas dienos gimimo grozis jau buvo isblss, ir prasidjo eilin ekspedicijos diena. Bandziau uzkaisti arbat, bet bergzdziai. Storastieb zol nenorjo degti, heksogazas buvo mazytis ir nenorjo uzkaitinti pernelyg didelio puodo. Susals ir jau be troskulio jausmo, meciau s darb ir miau dziovinti savo asmeninius daiktus. Netrukus nubudo pavirsiniai zmons. Budintieji greitai pagamino pusrycius (10:00 val.), o tuo tarpu Danios ir Sergejaus vis dar nebuvo. Arba jiems kas atsitiko, arba jie kazkodl nutar pailsti ­200 m gylyje. Po piet pailsjs sesetukas (Andriejus, Zenia, "Saknis", Stasas, Zora ir Tolikas) nusileido urv baigti savo vakar mest darb, t. y. istraukti vis likusi rang. Jiems padjo ir Dania su Sergejum. Man visai nesinorjo miego, nors paskutin kart miegojau gana senai. Tik 21:00 val. as su Volodia J. atsiguliau. Bet neprajo ir pusvalandis, kaip Rezvano palapinje suskambo telefonas, ir Andriejus is ­200 m gylio pareisk 2 labai keistus norus. Pirma, tai, kad mes karstinje duobje prie angos rengtume turklus tam, kad jie, islind pavirsi, nepaslyst!!! O zem juk atitirpsta tik apie 12:00 val. dienos! Antra, kad mes pasildytume jiems vanden arbatai!!! Bet jis juk momentaliai uzsals! Nors Rezvanas ir prikl mus vykdyti si prasymnurodym, bet mes greitai tikinome j si karisk nor kvailumu.62 Spalio 22. Apie 04:00 val. vyrai grzo is urvo, tuo baigdami si sunki 5 sudtingumo kategorijos ekspedicij. Visi krito miegoti. As vis prabusdavau nuo salcio. Vaziuodamas cionai, as vis tik nesitikjau, kad pietuose, Vidurinje Azijoje, spalio mnes taip salta. 09:00 val. prabudau nuo neprasto triuksmo aplink. Saul jau buvo aukstai. Stovykloje gansi 7 asilai, o apie ms mant vaiksciojo 2 uzbekai ­ tvas ir snus ­ asil varovai ir apzirinjo ms

62

Andriejus Sulcas tuo metu buvo SSRS armijos majoras, todl, nezirint jo protingumo ir aukstos erudicijos, jis neisvengiamai buvo paveiktas sovietins karisko bukinimo aplinkos ir, kaip prasta to meto karininkams, kartais samprotaudavo neadekvaciai.

111

daiktus, ieskodami k pasisavinti. Mes greitai sukilome ir mme ruostis zemyn. Pakavome, krovme daiktus, ruosdami kelionei vilkstin. 11:30 val. vilkstin pajudjo ryt kryptimi. Mes taip pat. Kelias nors ir neilgas (20 km), taciau labai sunkus. Sviet saul, oras buvo neblogas, taciau mes judjome is lto. Pasireisk patirtas nuovargis. Karts nuo karto atsigrzdavau Kyrktau ir fotografuodavau. Turbt negreit pavyks cia sugrzti. Aplamai Kijevskaj skverbtis dar kart sutikciau nebent tik kaip vadovas. Urvas gana nepatrauklus. O gal nekok spd paliko nevisai kokybiska ekspedicijos organizacija? Rezvanui dar trksta sudting ekspedicij organizavimo patirties. Taciau tikiuosi, kad 1982 m. jo bsimos ekspedicijos, kurias esu pakviestas dalyvauti, bus zymiai kokybiskesns. ...Pagaliau ir perja. Nuo cia ­ tik zemyn ir zemyn. Taciau ne k greiciau. Nuovargis vis auga. Stai ir zemutin geolog baz. Cia randame Alek Lipkin, kuris sako, kad KGT63 masina bus tik rytoj, t. y. spalio 23 d. Ilsims, gausiai valgome, geriame vyn ir klausoms Aleko dain. Spalio 23. Laukiame KGT masinos. Susipazstu su geolog bazs virsininku, rusu. Jis panasus girtuokl. Jei cia visi virsininkai tokie, tai nenuostabu, kad cia toks atsilikimas. Jis mus vaisina degtine ir importinmis cigaretmis. Lauktoji masina neatvaziavo. Su geolog bazs vairuotoju sutariame, kad jis mus nugabent Samarkand. Ten sikuriame alpinist stovykloje "Artuc", kurioje nakvosime 2 naktis. Vakare ieskome, kur pavalgyti. Netoli ­ oro uostas. Uzeiname jo restoran ir nusiperkame po 5 beliasus64 ir po 2 stiklines arbatos. Spalio 24. Is ryto as anksciau uz kitus iseinu miest, kad 14:00 val. spti pakeisti Rezvan (nenorime palikti be prieziros daikt, teisingiau virvi, kurios cia turi didel paklaus). Prie stoties einu pirt, po to aplankau kelet knygyn, issiunciu telegram ir einu centr ieskoti dovan. Randu gausyb vairios kosmetikos (prancziskos, vokiskos ir dar velniai zino kokios). Sio to nusiperku. 14:00 val. grztu alpinist stovykl, taciau Rezvano nra, o durys uzrakintos. Skaitau "Zvaigzdes virs Samarkando" ir laukiu. Ateina Rafa ir Zora. Visi kartu randame neuztaisyt lang, pro kur ir sulendame vid. Ilsims. Miegame, valgome, skaitome. Spalio 25. Keliams anksti ryt ir gabename daiktus iki autobuso stotels. Apie 08:30 val. mes jau gelezinkelio stotyje. Taciau traukinio laukti tenka net iki 13:00 val. (vluoja 3 valandas). Per t laik mes 3 kartus pavalgome (2 kartus valgykloje). Pagaliau vaziuojame. Traukinyje ms 8 zmons, is kuri 7 vagone, taciau skirtingose kup. Bandome su keleiviais keistis vietomis, taciau jie atkakliai priesinasi. Ms reikalas ­ isaiskinti jiems, kad tai vis pirma jiems patiems bus geriau, jei jie pasikeis. Tolikas sikuria kup, kur vaziuoja pagyvens vyriskis ir 2 merginos. Kaip tik jas mes ir bandme iskrapstyti is savo viet. Na, kadangi jos nesuprato, tai nutarme valgyti ir ilstis btent j kup, kad gyvenimas joms nepasirodyt malonus. Savo suodinuose puoduose verdame arbat, koses (man, bulvi ir kitas). Zodziu, pakeleiviams paliekame klaik spd. Juk ms net 8 zmons sulenda ten, kur mums priklauso tik 1 vieta ir be to ten dar gyvena 3! Ms valgym, arbatos grim ir grojim gitara metu, kup seimininkai dazniausiai apleidzia savj kup ir stovi koridoriuje. Spalio 26-28. Vis dar vaziuojame. Siandien spalio 28 d. 16:35 val. turtume pasiekti Maskv. Taciau traukinys vluoja 4 valandas.

****************

63 64

KGT ­ Kontrols ir gelbjimo tarnyba. ­ (rus.) pyragliai su daru, dazniausiai msa.

112

Ekspedicijos dalyviai: · vadovas Vladimiras Rezvanas ­ REZVANAS (Leningradas, Rusija) · Vladimiras Jugelainenas ­ JOKA (Petrozavodskas, Karelija, Rusija) · Danilius Arslanovas ­ DANIA (Ufa, Baskirija, Rusija) · Leonidas Kostiukas ­ LIONIA (Leningradas, Rusija) · Erikas Laiconas ­ ERIKAS (Kaunas, Lietuva) · Rafaelis Nizamutdinovas ­ RAFA (Ufa, Baskirija, Rusija) · Antonas Saakianas ­ ANTONAS (Leningradas, Rusija) · Sergejus Tkaciovas ­ SERIOZA (Ufa, Baskirija, Rusija) · Pavelas Ivanovas ­ PASA (Leningradas, Rusija) · Vladimiras Timofejevas ­ TIMOCHA (Leningradas, Rusija) · Aleksandras Lipkinas ­ ALEKAS (Murmanskas, Rusija) · Raisas Saimardanovas ­ "SAKNIS" (Ufa, Baskirija, Rusija) · Jevgenijus Tichonovas ­ ZENIA (Ufa, Baskirija, Rusija) · majoras Andriejus Sulcas ­ SULCAS (Leningradas, Rusija) · papulkininkis Stanislavas Bondalas ­ STASAS (Sevastopolis, Ukraina) · Anatolijus Filinas ­ TOLIKAS (Petrozavodskas, Karelija, Rusija) · Georgijus Melnikovas ­ ZORA (Leningradas, Rusija) · Konstantinas Osipovicius ­ KOSTIA (Leningradas, Rusija) · Pavelas Rasputinas ­ PASA (Severobaikalskas, Rusija) · Viktoras Zujevas ­ VITIA (Leningradas, Rusija).

113

Devynios paros po zeme

1981

REPORTAZAS "Kauno tiesa", 1981-11-21, Nr. 267 (10651), Kaunas Kyrktau plynaukst, esanti Uzbekijoje, Zeravsano kalnagbrio slaituose, nuo seno domino salies speleologus. Pries kelet met Ukrainos sportininkai atrado ten sacht, gavusi Kilsi pavadinim. Ne viena grup band j sturmuoti, taciau dugn pasiek tik dvi. Topografiniais metodais buvo nustatytas apytikris sachtos gylis, mazdaug 950-1080 metr, taciau dar daug sios karstins ertms paslapci liko neatskleista. Spalio mnes buvo surengta stambi sjungin speleoekspedicija, kuriai vadovavo leningradieciai. j buvo pakviestas ir si eiluci autorius. Pagrindinis 20-ies zmoni grups tikslas ­ sportinis sachtos prajimas penktos, auksciausios sudtingumo kategorijos marsrutu ir tikslaus jos gylio nustatymas. Dvi savaites vyko geomorfologiniai, geocheminiai, hidrologiniai tyrinjimai, buvo renkami duomenys urvo aprasymui, ieskoma speleo faunos. Darbo palengvinimui 375 ir 785 metr gylyje buvo rengtos dvi pozemins bazins stovyklos. Jose paeiliui apsistodavo dvi sturmins ir viena pagalbin grups. Kiekvienas dalyvis is viso isbuvo po zeme vidutiniskai po sesias paras. Man, besidominciam ilgalaikio buvimo po zeme vienatvje eksperimentais, buvo sudarytos slygos sikurti zemutinje pozeminje bazinje stovykloje 785 metr gylyje, kur as gyvenau vienas laisvu nuo darbo laiku. Si mano buvein buvo rengta 30 m aukscio, 10 m ilgio ir 7 m plocio salje. Viena jos siena tekjo nedidelis vandens srautas, viduryje gldjo nedidelis klintinis luitas, pus sals buvo uzversta vairiais akmenimis, apnestais moliu. Tie akmenys ir sudaro tam tikr pakyl, ant kurios buvo rengta "virtuv" ir "valgomasis". Zemiau stovjo dvi triviets palapins. Tai vienintel visiskai sausa sals vietel. sikriau gana puikiai. Vliau su antrj sturmine grupe nusileidau iki pozeminio ezero, kur 990 metr gylyje baigiasi sachta.65 Is viso isbuvau po zeme 9,5 paros, arba 227 valandas, is kuri 73 valandas miegojau. Valgiau tik 15 kart, o tai yra dvigubai maziau, negu bciau valgs pagal normal rezim. Organizmo veiklos sutrikim beveik nepasireisk, isskyrus sviesines haliucinacijas pries uzmiegant, tarytum impulsins lempos blyksnius, kuriuos du kartus absoliucioje tamsoje regjau. Tai trukdavo apie por minuci. Ekspedicijos metu gijome didel patyrim, kurio dka kit met ruden sturmuosime giliausi Taryb Sjungos sacht ­ Sneznaj. Pagal paskutinius maskvieci ekspedicijos duomenis jos gylis siekia 1335 metrus, o gal ir dar daugiau... Taigi yra beveik reali galimyb "aplenkti" giliausi pasaulyje Zan Bernaro urv Pranczijoje, kurio gylis 1410 metr.66

65 66

Reportaze buvo klaidingai nurodytas 1025 metr gylis. Reportazas parasytas 1981.11.08.

114

-

1981

REPORTAZAS (bulgar kalba) "", 1981-11-27, Nr. 40 (1090), , , . 67, , , - . 14 , 20 , 5 990 68, . , , . , , , ­ 5 . . 48 , . 6 , , , , , , . 1982 . - ­ .

67

Ekspedicijos vadovas buvo V. Rezvanas, taciau oficialiuose dokumentas buvo nurodytas A. Sulcas, todl spaudoje negaljau rasyti kitaip. 68 Reportaze buvo klaidingai nurodytas 1025 metr gylis.

115

Egzamin laik speleologai

1982

NESPAUSDINTAS REPORTAZAS

Sparciai augantis respublikos jaunimo domjimasis speleologija kelia vis didesnius reikalavimus kaunieciams, sios sporto sakos pradininkams Lietuvoje. Nors urv mgjams sezonas niekada nesibaigia, vienok, tik atsilus orams, zymiai pagausja vairi ekspedicij skaicius. Pasiruosimo kelionms lyg ir kai kuriuos vis dar esancius trkumus atskleid pirmosios siais metais respublikoje speleolog varzybos ­ III Kauno speleo sskrydis, vyks balandzio 23-25 d. Saki rajone, Kiduli apylinkse. Skart, lyginant su ankstesniaisiais sskrydziais, programoje buvo visa eil pakeitim. Komandos turjo varzytis tik speleo klici ruozo varzybose ir daugybje konkurs. Klici ruozo element skaicius buvo sumazintas iki 7, taciau jiems veikti siemet prireik zymiai aukstesns kvalifikacijos ir daugiau isradingumo, o taip pat ir laiko. Naujov buvo ir tai, kad dalyviai is anksto nezinojo, kokius elementus teisj kolegija trauks program, todl didel reiksm turjo treniruoci lankymas, kasdieninis pasiruosimas. Zymiai aplenk kitas komandas savo greiciu (54 minuts) ir techniskumu (tik 19 baudos minuci) absoliuciais sskrydzio nugaltojais tapo Vilniaus Mokslinio tyrimo instituto "Venta" inziniers Siguts Domininkaityts (kapiton) ir Kauno Antano Snieckaus politechnikos instituto Mosinskio vardo mokomj dirbtuvi mokymo meistro Raimondo Danino komanda. Jaunatviskas verzlumas daug padjo, o apdairumo stoka, atliekant paskutin element ­ kuriant primus, vos nepakenk Kauno 4 vidurins mokyklos moksleiviams Sarnui Tamasauskui (kapitonas) ir Daivai Cerniauskaitei, uzmusiems garbing antrj viet. Tik 8 sekundmis blogiau pasirod Algis Zemaitis (kapitonas) ir Danguol Jarusevicit, kuriems atiteko trecioji vieta. Vyriausias varzyb teisjas Vyrmantas Radzevicius, konkurs ziuri komisijos pirmininkas Raimondas Daninas ir neprastai geras oras uztikrino sklandzi ir nuotaiking sskrydzio eig. Dabar speleologai su nekantrumu lauks sekanci varzyb, o j siemet bus dar net trejos. I ­ Kauno asmenini speleo pirmenybi rmuose vyks topografins nuotraukos, speleo technikos ir gelbjimo darb varzybos. Erikas Laiconas Sskrydzio vyriausias sekretorius

116

Trisdesimt trij valand sturmas

1982

REPORTAZAS "Kauno tiesa", 1982-06-12, Nr. 135 (10819), Kaunas

Dvi savaites Kryme vyko respublikos mokomoji treniruoci speleoekspedicija, kurioje kartu su kaunieciais dalyvavo Vilniaus, Panevzio, Klaipdos bei Rygos speleologai. Svarbiausiu vykiu ekspedicijoje tapo nusileidimas Molodioznaja sachtos dugn, esant 261 metro gylyje. Pirmoji pradjo leistis Igorio Kulkovo grup, kuri kabino rang. Jai is paskos netrukus isjo ir ms sturmin grup, padjusi transportuoti rang apacion. Pirmieji du 30 ir 20 metr gylio suliniai buvo patogs ir sausi. Miniatirin aikstel tarp j leido iskart stovti keliems zmonms. Uztat sekantis60 metr gylio sulinys pateik nemazai siurpriz. Sienomis sruveno vanduo. Uzteko bent trumpam prisiliesti prie j, kad netrukus kn nukrst vsa. 113 metr gylyje pasivijome draugus. Sioje vietoje sachta primin milzinisk plys, kurio tolimiausi kerteli is tamsos nepajg isplsti ms prozektoriai. Toliau sek ilgas ir nuobodus nusileidimas 89 metr gylio suliniu, uz kurio tuoj pat buvo sekantis ­ 46 metr. Jame galjome siek tiek atsipsti. reng laikin poilsiaviet su "virtuve", labai siaura landa skverbms prie paskutinio 13 metr gylio sulinio. Paskui, palik rastel sekancioms ekspedicijoms, kilome virs. Sachtos sturmas truko 33 valandas. Net trys ekspedicijos dalyvs ­ vilniet Sigut Domininkaityt ir kauniets Regina Achmetsina bei Violeta Pratkevicit pasiek nauj Lietuvos speleo nusileidim gylio moter rekord. Ekspedicij surengti padjo Kauno turist klubas, miesto speleosekcija "Omega" ir Antano Snieckaus politechnikos instituto "Akva-speleo" sekcija. Erikas Laiconas Ekspedicijos vadovas

117

Ekspedicija "Karabi-82"

1982

NESPAUSDINTAS REPORTAZAS Per pastarj penkmet respublikoje zymiai isaugo speleolog gretos. Siuo metu Lietuvos speleologijos pradininkai kaunieciai gali didziuotis net trimis sekcijomis: miesto "Omega", susivienijimo Lietzemktechnika "Kentaurai" ir KPI "Akva-speleo". Kaune gerai dirba miesto speleo komisija. Jau antri metai kaunieci pavyzdziu seka kiti respublikos miestai. Speleolog gretos pasipild entuziastais is Vilniaus, Klaipdos, Panevzio, Jonavos ir net is kaimynins Latvijos. S. m. sausio ­ geguzs mnesiais Lietuvos respublikin turizmo ir ekskursij taryba organizavo vidurinio speleolog parengimo seminar, kuris baigsi mokomja-treniruoci speleo ekspedicija Krymo kaln Karabio jailoje. Kelios desimtys respublikos speleolog pakl savo kvalifikacij urvuose. Ypac gausiai buvo atstovaujami "Omegos" ir "Akvaspeleo" sekcij kolektyvai. Ekspedicijos metu buvo veikti 1-2B sudtingumo kategorijos Mamino, Didziojo Buzluko, Kruberio, Monastyr Ciokrako urvai, o taip pat 3A s/k Gvozdeckio sachta (-191 metro gylio) ir 3B s/k sachta Molodioznaja (-261 metro gylio). Pazymtina, kad sachtoje Molodioznaja vilniet Sigut Domininkaityt ir kauniets Regina Achmetsina bei Violeta Pratkevicit pasiek nauj Lietuvos speleo nusileidim gylio moter rekord. Tai geras jg isbandymas ir zini patikrinimas pries bsimas si met ekspedicijas. Respublikos speleolog grups birzelio mnes dirbs Urale, liepos mnes ­ Kaukaze, rugpjcio mnes ­ Kryme, o rugsj ­ vl Kaukaze. Siais metais Lietuvos urv tyrinjimo entuziast taip pat laukia daug varzyb. Liepos 2-4 dienomis Aukstadvaryje vyks topografins nuotraukos varzybos, rugsjo 3-5 dienomis Nemencinje ­ speleo technikos, o spalio 1-3 dienomis Svilonyse ­ speleo gelbjimo darb varzybos. Met bgyje taip pat vykdomas "Geriausio Lietuvos-82 speleologo" konkursas.69

69

Reportazas parasytas 1982 m. birzelio mn.

118

Karabis

1982

NESPAUSDINTA APYBRAIZA70 Po ilgo ir varginancio pakilimo mes isvydome nekantriai lauktj giz Tinacho ezer. Neapsakomai kaitino piet saul, o kn slg sunks nesuliai, taciau merginos ir vaikinai is Kauno, Vilniaus, Panevzio, Klaipdos ir Rygos paspartino zingsn, kad greiciau pasinerti tolimoje maloniai zrint vanden, nusiplauti kelions dulkes ir pasiruosti jaudinanciam susitikimui su jiems dar nepazstamu ir paslaptingu pasauliu, vadinamu Karabiu. Tai viena is daugelio Krymo jail.71 Karabio plynaukst ­ tai nemint paslapci, kerincio urv grozio, keist, "nezemisk" peizaz pasaulis. Klintys, is kuri sudarytas sis karstinis masyvas, gauss krituliai ir kitos palankios slygos tkstantmeci bgyje cia leido susiformuoti gausybei karstini urv ir sacht, kuri daugelis pasizymi nepaprasto grozio kalcitiniais dariniais ir savitais pozeminiais krastovaizdziais. Dirvozemio cia labai nedaug, todl pavirsiuje esancios, vandens isgrauztos ir sudlj klintys yra tipiskas klasikinis Vidurzemio jros plikojo karsto pavyzdys Ukrainoje. Jailoje vaikscioti sunku ir pavojinga. Tenka zengti nuo vieno akmens ant kito, nepaliaujamai stebint grunt po kojomis. Siame 197 km2 plote priskaiciuojama daugiau kaip 240 urv, kuri angos klastingai pasislp paciose netikciausiose vietose. Po pirmos pazinties su siuo speleologiniu draustiniu mes, Lietuvos respublikins turizmo ir ekskursij tarybos organizuotos mokomosios-treniruoci speleo ekspedicijos dalyviai, pradjome skverbtis pozemin pasaul. Mamino urvas, nors techniskai nesudtingas, yra nuolat sportinink lankomas. Pagrindinje gausiai kalcitiniais dariniais pasipuosusioje salje nuo skliauto kabo ilgi ir astrs "dantys", stalaktitai tiesiog suaug pertvarlmis, ant sien ­ sunkias uzuolaidas panasi kalcitin pluta. Ilgai prisiminsime Didj Buzluk ir jo 19 metr gylio ledo sulin. Nedaug SSRS pietiniuose rajonuose yra urv, kuri dugne slgso niekada neistirpstantis ledas. Milziniskos ledo kolonos, susal kriokliai, ledo stalagmitai ir stalaktitai susidar is tirpsmo vandens, subgancio gilyn urv. Per simtmecius susikaupusio sniego ir ledo kiekis cia virsija 5.000 m3. Sportinis siskverbimas Kesters-Monastyr Ciokrako urvyn ms tarpe sukl daug emocij. 80 metr gylio butelio formos sulinys mus nuved Monastyr Ciokrako urvo dugn. Pagrindinio sulinio dugne ­ aukstas dideli luit svartynas. Atsargumo priemons leido mums isvengti krintanci is virsaus akmen. Besileisdami gilyn, radome gigantiskas nuvirtusias kolonas ­ buvusi zems drebjim padarini liekanas. ­151 metro gylyje urvas baigiasi nedidele sale su stambiu stalaktitu. Ten aptikome kelet vabzdzi, kurie prisitaik gyventi tiek urvuose, tiek ir zems pavirsiuje. Nors sis urvas toliau ir nebepraeinamas, taciau geofiziniais metodais nustatyta, kad toliau egzistuoja keletas niekam nezinom pozemini tustum, besitsianci iki pat Kasters urvo. Deja, mums teko islipti zems pavirsi ir pastarj urv nusileisti pro kit ang. Pirmieji 30 leidimosi metr nebuvo niekuo ypatingi. Sienos vis siaurjo. Dugne keletas apipuvusi rast, o tolumoje ­ tamsus plysys. Leidziams. Pradzioje mes pakibome gana siaurame akmeniniame vamzdyje, o, pasileid zemiau, atsidrme didels sals skliauto kiaurymje. Po laisvo nusileidimo mes pagaliau vaikstome po kadaise balta buvusi kalcitin asl; soninse landose randame kekmis augancius kristalus...

70 71

Apybraiza parasyta 1982 m birzelio mn. Jaila yra vadinama pagrindinio Krymo kaln gbrio aukstutin dalis, vasar naudojama ganykloms.

119

Skverbimasis Karabio masyvo urvus malonus vis pirma tuo, kad cia galima patenkinti ne tik savo sportinius poreikius, bet ir estetinius. Po zeme kiekviename zingsnyje kazkas nauja, grazu, dar niekad nematyta. Tuo tarpu, islipus pavirsi, tave iskart pasitinka zemiskas grozis. Iki pat Irtysiaus kalno ir dar toliau kiek tik akis uzmato ­ margas gli kilimas, kuriame ypac issiskiria purpuriniai kaln pijon ziedeliai. Taciau Karabio plynauksts grozis bna ne tik svelnus. Jis kartais gali bti ir atsiaurus, netgi praztingas. pusjus ms ekspedicijai, staiga papt nieko gero nezadantis siaurs vjas. Jis atnes tirst rk ir kyr liet, kurie labai apsunkino ekspedicijos darb. Netgi kelis simtus metr iki ezero veikti tam, kad nusiprausti, kai kam tekdavo tik kompaso pagalba. Taciau skverbimsi dalyviams nuolaid nebuvo ­ juk nepalankios meteorologins slygos tai tik puikus speleolog istverms ir pasiruosimo sudtingoms kelionms isbandymas. Bet kokiu oru mes privaljome vykdyti program. Todl kartais tekdavo ilgai paklaidzioti, kad surasti ms bazin stovykl, o kai kurie, nesurad jos, praleisdavo nakt susiglaud nugaromis vienoje is daugybs karstini duobi ­ naktys siuose kalnuose gana saltos. Ypatingai nepalankiomis slygomis arba poilsio dienomis mes aplankme kelet netoliese esanci puosni urv. Skazka, Viola, giz Tinachas, Dublianskis, Kruberis ­ tai visiems speleologams malonius prisiminimus keliantys urv pavadinimai. Didel susidomjim dalyvi tarpe sukl skverbimasis Gvozdeckio sacht (-191 m gylio). Sio urvo anga ­ nedidel, vos tinkama zmogui pralsti, skyl karstins duobs sone. Sulinys keicia sulin, o toliau milziniskas 145 metr gylio vamzdis, slyginai suskirstytas 3 sulinius. Dirbti juose galima tik vienam zmogui, nes nuo pat virsaus netycia nustmus akmen, jis lekia beveik iki pat dugno. Ilgam nesustodami, mes sparciai leidziams zemyn ir ne maziau vikriai lipame atgal virs. Geguzs 16-17 dienomis vyko svarbiausias ms ekspedicijos skverbimasis ­ nusileidimas 261 metro gylio Molodioznajos sachtos dugn. Pirmoji leistis pradjo Igorio vadovaujama grup, kuri turjo pakabinti rang vidiniuose sachtos suliniuose. Turdami gana gincytinus sulini gyli duomenis, mes buvome priversti pasiimti zymiai ilgesnes virves, kad isvengti galim netiktum. Ir taip 720 metr virvi, karabinai, primusas ir maistas iskeliauja zemyn sacht. Po kurio laiko m leistis ir ms grup ­ pagrindin. Mes turjome padti gabenti rang zemyn, nes sudtinga sachtos morfologija kl daugyb problem, nuleidziant transportinius maisus. Pirmieji du 30 ir 20 metr suliniai gana svetingai sutiko ms grup. Jie patogs, sausi; dienos sviesa patenka iki 53 metr gylio. Miniatirins aikstels tarp sulini leidzia ten vienu metu issitekti tik keletui zmoni. Sekantis 60 metr sulinys parod tikrj sachtos pobd. Sienomis sruvena vanduo, ir uztenka bent trumpam prisiliesti prie j, kad netrukus pajustum nemaloni vs visame kno pavirsiuje. Sachta nra taip stipriai apvandeninta, kad reikt hidrokostium, labai varzanci speleolog judesius. Taciau mirkti keliolik valand neypatingai viliojanti perspektyva. Juk temperatra urve ­ tik apie +40 C. 113 m gylyje pasivijome savo draugus, kurie sprend sudtingas rangos kabinimo problemas. Aikstel ­ nedidel, mazdaug 2 m skersmens. Vienoje pusje apie 20 m gylio "aklas"72 sulinys, kitoje ­ 89 m gelm. Natrali atramos task virvi pritvirtinimui beveik nra ­ tenka naudoti sliamburinius kablius. Sioje vietoje sachta primena milzinisk plys, kurio tolimiausi kerteli ms prozektoriai is tamsos isplsti nepajgia. Toliau ilgas ir nuobodus nusileidimas didj sulin, uz kurio tuoj pat sekantis, 46 metr sulinys. Ir tik cia galima siek tiek atsipsti: daugiau laisvos vietos. reng laikin poilsiaviet su virtuve, labai siaura landa skverbiams prie paskutinio 13 m slapio sulinuko, vedancio sachtos dugn. Palik rastel sekancioms ekspedicijoms, kylame virs. Skubame pavalgyti. Juk speleologui po zeme patartina maitintis kas 4 valandas, o mes jau 10 valand nieko burnoje neturjome. Virsuje dabar visi kietai miega, o mums dar teks veikti pustrecio simto metr vertikali pakilim. Viena po kitos virsuje dingsta prozektori sviesos. Dar kart apzvelgiu si gana jauki ir "apgyvent"

72

Aklas sulinys ­ sulinys, neturintis tsos tolesniam skverbimuisi.

120

aikstel ir, ciuptukais prisitvirtins prie virvs, pradedu "zingsniuoti" virsun. Kai eini paskutinis, niekas tau nepalaiko virvi, kad jos nesisukt ir nesusipainiot tarpusavyje. Visa tai tenka atlikti paciam. Jautiesi lyg ir vienas, pasiliks "akis ak" su svetima zmogui stichija. Viena ranka tenka laikyti rapel (pagrindin virv), kad ciuptukai gerai fiksuotsi, kita ­ prisilaikyti sienos, kad nesisuktum apie virves. Dar turi spti atlikti begales visokiausi veiksm, uztikrinanci saug judjim, o taip pat stebti aplink ir dmiai klausytis, ar nelekia kur "paklyds" akmuo. O gal draugui prireiks pagalbos? Pasalinms mintims vietos nelieka ­ tik darbas, darbas, darbas... 53 m gylyje susitinkame Siguts grup, kuri iskels vis sachton sugabent rang. Vlai vakare is Molodioznajos sachtos sugrzo paskutinieji speleologai. Pasiektas naujas Lietuvos moter gylio urvuose rekordas ­ 261 metro gyl pasiek vilniet Sigut Domininkaityt ir kauniets Regina Achmetsina bei Violeta Pratkevicit. Baigiantis ekspedicijai, visi norintys aplank sachtos Mira virsutinj aukst, esant 62 m gylyje. Tirstas rkas trukd orientuotis jailoje, o pagal azimut eiti tiesiai ­ nepatogu, nes pakeliui tekt pereiti desimtis krmais apaugusi karstini duobi. Einame etapais: bazin stovykla ­ Gvozdeckio sachta ­ Irtysiaus kalnas ­ Didziojo Buzluko urvas ­ sachta Mira. Is pirmo zvilgsnio tai niekuo nepasizymintis sulinys didels duobs dugne. Besileidziant pirmj sulin, stebime laukini balandzi plunksn liekanas, kuriomis aplip sulinio sienos. Tai zenklas, kad yra horizontali galerija. Sustojame ant nuozulnaus nuobiryno. Gretimai daug pernykscio sniego. Zemyn ziojja beveik 100 m gylio kiaurym, na o mums ­ siek tiek virs ir vl zemyn. Keletas poski, siaur land ir mes pro skyl sienoje islendame didel sal mazdaug 10 metr virs jos dugno. Apstulbinti neaprasomo grozio mes ir karst arbat uzmirsome ir apetitas kazkur prapuol. vairiaspalvs kalcitins figros prikaust ms dmes. Milziniskas "kardas", nuvirt kolonos, istaigingas "sostas" nustebino netgi visko maciusius speleologus. Bet daugiausia diskusij sukl ant auksto ir stambaus stalagmito stovinti taip vadinamos "urvins Veneros" skulptra. Siame urve gamta sukr tikrai nepakartojam sedevr galerij. Nenoromis skyrms su Karabiu ir tik zvarbaus vjo genamas rkas tarytum vijo mus zemyn, link nam. Paskutinis atsisveikinimo zvilgsnis uzkliuvo uz giliausios visoje Ukrainoje, bet kukliai lkuriuojancios prie kelio, Soldatskajos prarajos. Savo juoda kiauryme ji tartum juoksi ir sauk mus dvikovon: "Sugrzkit vl cionai ir pabandykit veikti mano 500 metr!" O mes rimti ir susikaup zirjome tolstancius kalnus su j bedugnmis ir buvome tvirtai sitikin, kad kada nors tikrai sugrsime nuostabi Karabio zem, kur palikome dalelyt savo sirdies silumos. Erikas Laiconas Ekspedicijos vadovas

121

1982

NESPAUSDINTAS REPORTAZAS73 (rus kalba) , 1979 . , . , , . . 1982 ­ ( ) ( ), 100 . , . - : ­ , , ; ­ . , , , 3 . , (-500 ), (-470 ), (-450 ), (-350 ), (-320 ) (-310 ). , , . . - . - 1983 . - () , . -

73

Reportazas parasytas 1982 m. spalio mn.

122

Speleoekspedicija "74-83" praraj Snieznaj

1983

DIENORASTIS (Kaunas ­ Adleris ­ Bzyb ­ Adleris ­ Kaunas. 1983.01. 23.-03.03)

ZANGA APIE PRAEIT (1982.12.20-28): Lapkricio 23. Baigiasi trecia diena, kaip mes, 8 ekspedicijos "Snieznaja-82" dalyviai, ruosiams skverbimuisi giliausi SSRS praraj. As atvykau pirmas 21 dienos nakt. Dl blogo oro uztrukau Donecke ­ Adlerio oro uostas nepriiminjo net 15 valand. Dien atvyko Volodia Rezvanas ­ ekspedicijos vadovas ir ukrainietis papulkininkis Stasas Bondalas is Sevastopolio (Ukraina). Vakar pradjome aktyviai dirbti. Sociuose pasitikome leningradiecius Viti Zujev, Kosti Osipovici ir suom is Petrozavodsko Volodi Jugelainen ­ JOK (Karelija, Rusija). Is Ufos (Baskirija, Rusija) atvyko Serioza Tkaciovas. Vakare mane pasiunt Socius pas draugus ieskoti transportini mais, kuri as suprantama negavau. Pasirodo pragumuotas audinys, kur as gavau per kauniet Igor is Prien, niekam tiks ­ plysta net gelezinkelio stotyje velkant per bgius. Siandien is Leningrado atvyko armnas Antonas Saakianas su krepseliu. Volodia nuo pat ryto laksto dl sraigtasparnio. Tikims j gauti rytojui, bet tam reikia Adlerio oro uosto virsininko leidimo, nes tai ­ vienintelis laisvas sraigtasparnis, skirtas gelbjimo darbams. Cia oras puikus, sviecia saul. Tolumoje matosi apsnigtos kaln virsns. Ten ant Bzybs taip pat jau bus sniego ir lavin pavojaus (lavin prarajos prieangio duobje). Matuojame virves, trosus, tikriname kit rang, dar kart apzirime savo asmenin rang. Taigi Jerevano skersgatvio 11a namas tapo ekspedicijos stabu. Kieme ir gretimoje gatvje ms taip pat pilna. Gyventoj tarpe jauciamas sioks toks pagyvjimas ir susidomjimas ms akcija. Na, ir Volodios mamai, Valentinai Karpovnai, kuriai priklauso butas mintame name, - sunku. Kambaryje (o jis tik vienas!) nra vietos zmogui praeiti. Koridorius taip pat uzgrioztas ekspediciniais reikmenimis. Virtuvje sirengme siuvimo ir elektros darb dirbtuv. Pati seiminink miega balkone, o mes ­ kur papuola: lovose, prie j ir pan. Svakar laukiame dviej paskutinij dalyvi ­ totori Rafos Nizamutdinovo ir Danios Arslanovo is Ufos (Baskirija, Rusija). Lapkricio 24. Atsikliau 09:00 val. Vakar oro uoste pasitikome Raf ir Dani. Vakare aplankme vietin vaikin Dionis ­ Vladimir Denisenko (Mira 135), kur zirjome filmukus apie "VIP-82" ir Kaukaz. Kol kas naujienos blogos. Viltys dl sraigtasparnio zlunga. Kadangi oro uoste laisvas liks tik vienas sraigtasparnis, skirtas avarinms situacijoms, tai virsininko pavaduotojas nesutiko duoti j mums. Lauksime sios dienos susitikimo su paciu virsininku. Yra daug visoki minci, bet realiausia, kad rang Bzyb teks uzmesti psciomis ant savo peci. Dl to pailgt ekspedicijos laikas. Kai kurie dalyviai negali pasilikti taip ilgai. Joka nervuojasi; siandien tarp abiej Volodi kilo gincas dl virvs. Psichologinis klimatas pasikeit blogyn. *********************************

74

= ­ (rus.) "Sportinis Snieznajos prajimas".

123

Prajo 2 mnesiai. Per t laik daug kas pasikeit. Vis pirma, t paskutin vakar (1982.12.24.) mes nutarme (beje, man nedalyvaujant, nes jau miegojau) atidti skverbimsi praraj dviems mnesiams. Stasas iskart atsisak dalyvauti dl laiko stokos. Likome devyniese. Na dar nutarme dal rangos tuoj pat uzmesti Bzyb ir, kad nepavesti maskviecio Kozlovo, nuleisti j vidun iki Gvozdeckio sals. Isjome septyniese, be abiej Volodi. T dien nakvojome prie "Dzuts", sekanci dien pasiekme misko zonos rib, kur prasidjo sniegas. 13:00 val. buvome prie Snieznajos. Pakilimui sugaisome 8 valandas gryno laiko. Netrukus mes dviese su Kostia per 4 valandas nusileidome Durips ir skmingai grzome Adler, o po to namo, kas sau. Tuo tarpu Rafa, Antonas ir Vitia nusileido iki Gvozdeckio sals. ********************************* PAGALIAU EKSPEDICIJA (1983.01.23.-03.03.): Sausio 24. Elektriniame traukinyje Sociai-Suchumiai sdime keturiese: Anatolijus Filinas bei Nadiezda is Murmansko (Rusija), Serioza ir as. Vaziuojame Durips, kad lipti Bzyb ir sniege minti tak. Pas Volodi Adler atvykau vakar 12:00 val. Dl blogo oro Donbase nemiegojau dvi naktis. Pasirodo, buvau net trecias ­ mane aplenk Serioza. Jau savait, kaip cia labai blogas oras. Adleryje +50 C; gausiai lyja, kartais su sniegu. Ten virsuje, aisku dar blogiau ­ daug sniego, be to, matomumas ­ nulinis! Sraigtasparnis aisku neskris. Be abejons uzmetim teks daryti psciomis. Beje, mes likome tik sesiese. Paskutiniu momentu ekspedicijoje dalyvauti atsisak Dania, Vitia ir Kostia. Taigi beliko laukti tik Antono, Rafos ir Jokos. Kai jie atvyks, tada matomai bus galima kalbti apie galutin ekspedicijos sudt. Uzmetime, kur planuojame atlikti savaits bgyje, 3 dienas dalyvaus ir 4 murmanskieciai: Tolia, Nadiezda, Lyda ir Zenia Oneginas. Taip pat apie sausio 26 d. atvaziuos ir Dionis. Laukiame ir daugiau pagalbinink. Vakar vakare apsilankme pas Dion, kur zirjome filmus, skaidres ir "kino kelioni klub" (apie urvus). Grz, nakt iki 03:00 val. tvarkme "smutkes75", o siandien 07:41 val. keturiese isvykome Durips. Mes keturi ­ tako mynimo grup. Darbas ypatingai svarbus, nes po ms eis kiti. Man tenka imtis vadovauti grupei, o as noriu daug miegoti ir daug valgyti. Vakar pasikalbjau su Volodia Rezvanu. Jo planai labai keiciasi. "Nedarysime" Napros, juo labiau Kuibysevskajos. Anot jo uzsiimsime grynai paieskomis. Gal taip ir geriau. Daugiau laiko galsiu skirti savo paties vadovaujamiems siskverbimams. Na o dabar Snieznajos prarajoje mes sesiese be abejo negalsime atlikti tos darb apimties, kuri buvome numat. Iki dugno aiskiai neisime. Na, o iki "X" sals (-1320 m) bt gerai nusileisti. Ms kompanijos mazjimas, nors ir dsningas dalykas, taciau vercia susimstyti. Likome tik sesi. Tai labai nedaug, turint galvoje bsimus siskverbimus. Antra vertus, tai puiki "natrali atranka". Islieka moraliai stipriausieji ir atkakliausieji. Nors, kaip rodo si ms speleo praktika, organizuoti tokias jungtines vairi SSRS miest atstov ekspedicijas ypatingai sunku ir anaiptol ne kiekvienas gali joms vadovauti. Juk panasi si ekspedicij ms kaunieci sekcija paruost su zymiai mazesnmis islaidomis ir darbo snaudomis. Tik pastovi grupi kolektyvinis darbas gali greitai duoti apciuopiam rezultat. Taigi Rezvano ketinamo darbo kryptis ­ jungtinmis silpnai issivysciusi (besivystanci) speleo klub jgomis istyrinti nauj ir nuostab karstin rajon Zeravsano kalnagbryje ir sias paieskas apvainikuoti nedidels, bet puikiai pasiruosusios, ms grups pirminiu siskverbimu, veikiant kol kas tik teoriskai egzistuojanci vien giliausi SSRS ir pasaulyje praraj. Tai didis tikslas! Pravaziavome Gagrus. Negausus, bet turbt slapias sniegas nuklojs visus Arabikos slaitus. Ms laukia ne ypatingai malonus darbas, ypac siandien ir rytoj iki piet. Purvas,

"Smutks" ­ is rusisko zodzio "", reiskiancio skudurai. Msuose buvo naudojamas kaip "daikt' sinonimas.

75

124

vanduo, sniegas, lietus ­ vis si bjaurybi visuma likviduos msuose visas teigiamas emocijas. Vienintel perspektyva ­ skyl76! Ten bus zymiai geriau ir lengviau gyventi. (Prisiminiau, kaip 1982 m. lapkricio mn. akcijos metu Kostia nuo "Scheldos" grztancio Vitios adresu pasak: " !77". Vliau Rezvanas tai pavadino " 78"). Atvykome Durips. Ten pus metro sniego. Pradjome kilti virs. Natralu, greit nuklydome desin, o jau laikas eina vakarop. Netiktai mus pasivijo vietinis medziotojas Liosa, kuris, isaiskins ms buvimo viet ir meteo slygas (gana neperspektyvias), pasil mums apsistoti bityne netoli Duripso. Taip ir padarme. Apdziuvome. Nakt buvo saltoka. Sausio 25. As su Serioza einu iki "Baltj strli" pas MVU79 speleologus, kurie juda link Mezenovo prarajos. Pasikalbj ir issiaiskin, kad be "sniegabridzi" virsuj bus sunku, mes grztame bityn, ir as siunciu Tolik Adler pranesti Volodiai apie padt. Patys laukiame ir ilsims. Oras beveik geras. Svajojame, kaip gerai bt gauti sraigtasparn. Sausio 26. Pries pietus grzta Tolikas su Lyda, kuri be daikt. Jie pranesa Volodios sprendim nutraukti sniego trypim ir grzti Adler, kad laukti sraigtasparnio. Vakare mes jau namie.80 Sausio 27. Kadangi dl zibalo stokos sraigtasparn gali duoti tik vasario 1 d., mums belieka tik laukti. Nusimato nuobodus laukimas ir trynimasis is kampo kamp. Todl, kad greiciau prastumti laik ir tuo pat metu nepraleisti jo veltui, as, Serioza ir Joka nutariame siandien vykti Voroncovk kartu su murmanskieci grupe (Tolikas, Zenia, Lyda ir Nadia). Taip ir pasielgiame. Atvykus Chost, paaiskja, kad dl didelio sniego ir pliksalos autobusai Ilarionovk nevaziuoja. Gaudome sunkvezim, kuriuo Joka ir Tolikas gabena krovinius link Voroncovkos. Chostoje prie ms prisijungia kazkokia Lilia is Maskvos, neva belaukianti draug speleolog. Mes sesiese visai atsitiktinai isvykstame Ilarionovk kazkokiu tarnybiniu autobusu. Ten vlai vakare susitinkame du savo draugus, kurie jau apsistojo pas vietinius gyventojus rusus. Ten nakvojame ir mes. Sausio 28. Anksti ryt pro sal vaziuoja GAZ-66 vezti Voroncovk darbinink. Mes taip pat kartu su juo isvaziuojame, o nuo Voroncovkos zingsniuojame pstute link Voroncovo urvyno. Nusliauzme gana skmingai, neskaitant gausaus sniego, slapdribos ir bal. Sniego apie 0,7 m. Ten, t. y. grotoje tarp Panteono ir Prometjaus ang, sikr 2 leningradieci grups: 11 ir 4 zmons. Mes sitaisome siek tiek zemiau, t. y. galerijos "Metro Taganskaja" isdziuvusio pozeminio upelio vagoje. Cia siek tiek skersvjuoja, bet visumoje neblogai. T paci dien po piet issiruosiame pirm skverbimsi pozeminiu galerija link Labirintinio urvo. Savaime suprantama, mes klaidziojame, vis patenkame, kur reikia ir kur nereikia, taciau neblogai susipazstame su paciu urvynu. Niekaip negalime surasti "Egipto ziedo", kuriame, sako, labai grazu. Visi 8 dalyviai vaiksto palyginus neblogai; Lyda ir Nadia pirm kart urve, o Lil is Maskvos ­ gana keistas egzempliorius. Su savimi ji neturi nieko (paliko Chostoje) ­ nei salmo, nei kombinezono, nei fizinio pasiruosimo. Vienok visur lenda, lipa, krenta... Vienintelis jos privalumas ­ pustinai groja gitara, dainuoja, o su savim turi netgi gitar!.. Grztame vlai nakt, pilni spdzi, siek tiek suslap, nors buvome su hidrokelnmis. Sausio 29. Ne toli stovyklaviets sugaunu vor. Siandien paskutin ms buvimo Voroncovo urvyne diena. Ilgai ilsims, naujokai ilgai ruosiasi skverbimuisi ir pagaliau 17:00 val. iseiname. Dabar jau gerai zinome keli "Egipto zied", todl greitai j pasiekiame. Pakeliui issidirbame kaip kiauls, suslampame. veik dvejas kopcias po 6 metrus, mes pagaliau "ziede". Ten koki valand fotografuojame, pavalgome ir sliauziame atgal. Vlai

Skyl = urvas. Rusiskai: "Staiga is bambuk tankms pasirod kal Zujevas!" 78 Rusiskai: "grubiu jreivisku juoku". 79 MVU ­ Maskvos valstybinis universitetas. 80 Turiu omenyje Rezvano mamos but Adleryje.

77 76

125

nakt grztame stovykl. Joje ­ paskutin, tam tikra prasme iskilminga, vakarien. Sugeriame butel portveino "Kaukazas", klausoms gitaros ir dain. Sausio 30. Atsikeliame kaip visada vlai ­ 11:00 val. Pusryciaujame ir ruosiams iskeliauti. Oras labai atsils, nuo medzi krinta slapias sniegas, sninga ir lyja. 14:30 val. murmanskieciai islydi mus, o mes, po truput vis daugiau slapdami, psciomis keliaujame link Ilarionovkos. Ten atsiduriame 17:30 val. kiaurai perslap ir todl iskart suslame. Susitinkame grup maskvieci, kuri tarpe ir Volodi Kiseliov81. Jie keliauja Alek. Nordami susilti, apsilankome pas jauniausij Krupskaj. Taciau netrukus, 18:05 val. atvaziuoja autobusas, ir mes siltai vaziuojame Chost. Ten dl profilaktikos skubiai priimame po 125 g degtins su `pepsi kola' ir vaziuojame Adler. Sausio 31. Vis dien sugaistu, tvarkydamas "smutkes" ir ruosdamasis Snieznaj. Rytoj mums turt duoti sraigtasparn. Volodia R. atiduoda man savo padvt kombinezon, kur perdirbs pritaikau savo giui. Visi mes pasiruosimus rytdienai baigiame vlai nakt. Vasario 1. 09:00 val. mes jau Adlerio oro uosto sraigtasparni eskadrilje. Sraigtasparn mums duoda; oras cia neblogas. Taciau ten, Bzybje, sninga ir skristi kol kas negalima. T pat isgirstame ir 12:00 val. ir 15:30 val. Tuo tarpu mes pas Dionis, kur yra ms antroji tarpin baz, galutinai baigiame tvarkyti rang, provizij, modulius. Laik leidziame linksmai; laukiame. Nuo pat ryto vis nuotaika kuo puikiausia. Po piet mes trise (su Volodia J. ir Serioza T.) vaikstome po Adler, ilsims. Belakstant po kalnus, besiruosiant ir besdint be darbo, kyla daug visokiausi filosofini minci apie speleologijos vystimsi, jos viet ms gyvenime, ms viet ir mano viet speleologijoje. Turbt auksciausia veiklos forma galt bti individuali veikla, atsisakant daugumos, o vliau ir vis siuo metu priimt SSRS speleo veiklos form, rm, apribojim, t. y. dirbti nepaisant joki komisij, MKK, KGT ir kit institucij, kurios siuo metu neatlieka ir savo esme negali atlikti jokio teigiamo poveikio speleologijos vystimuisi salyje. Jos tik varzo, stabdo, riboja ir kenkia ms veiklai. Kadr ruosimo sistema yra visiskai niekam tikusi. Matomai, pradzioje reikia pereiti prie grupinio darbo metod. Speleo grup ­ tai nedidelis kolektyvas iki 10 asmen dydzio, kuriam vadovaut labai patyrs speleologas, be abejo nerenkamas. Netgi priesingai ­ toks patyrs speleologas, nordamas pasiekti kok nors tiksl, formuot grup tam tikslui pasiekti, pats vienasmeniskai sprsdamas, k priimti, o ko ne, arba k nusalinti. Grup jungt tik sis konkretus bendras tikslas ir jam pasiekti btinas darbas. Tokia grup nesivadovaut jokiomis kazkieno rasytinmis taisyklmis, ypac turistinmis, ir remtsi tik grups vadovo (kartu ir lyderio) ziniomis, patyrimu ir nuolatos augancia praktika, naudojantis visu tuo vertingiausiu, k yra pasiek kiti speleologai bei artim speleologijai veiklos rsi atstovai. Vasario 2. Atsikliau 07:30 val. Volodios Rezvano namuose. Nakt daznai prabusdavau ir ne tik as. Buvo kazkokia keista, tempta naktis. Tik prabuds panorau griebtis dienorascio. Prisiminiau vakarykst dien. Vakar vakare psichologin grups bkl zymiai pablogjo. O viskas prasidjo nuo nekalt ginc. Rafa susigincijo su Volodia R. Sunku bt pasakyti, kuris is j buvo teisus, taciau buvo aisku viena: nei vienas, ypac Rafa, negali deramai argumentuoti savo teigini. Vliau nei is sio, nei is to Joka uzsideg gincytis su manim, taciau netrukus mano kategorisku atsakymu buvo `nugesintas'. Taigi as galutinai sitikinau, kad Joka ms grupje yra silpniausiai moraliskai pasiruoss. Vlai vakare pritrkome cigareci. Ms, t. y. rkancij, palapin (as, Rafa ir Antonas) isjome gatv atiminti is zmoni rkalus. Gan nesunkiai gavome 4 cigaretes; parkme, pazirjome dang ir nujome miegoti. Na, o sis rytas lygiai toks, kaip ir vakar. Oras apniks... Tolesnius sios dienos vykius aprasinsiu jau is Snieznajos prarajos...

81

Vladimiras Kiseliovas (1954-1995) zuvo po dvylikos met 1995-03-11, su akvalang nerdamas sifone Pinegos regiono (Archangelsko sritis, Rusija) urve. Palaidotas t paci met kovo 14 d. Maskvoje. Autorius ir nemazai lietuvi speleolog gerai pazinojo s pasaulinio lygio rus speleolog, kuris speleologija uzsiiminjo nuo 1976 m.

126

************************ Kaip ir vakar, vl nuvykome sraigtasparni eskadril. Oras jau beveik puikus. Zadama gera oro prognoz. Is Dioniso nam per tvor pergabename modulius sraigtasparni aikstel. Atvyko Grisa Gorlovas, Soci KGB82 virsininkas, ir milicijos virsila Aleksandras Tokarevas, alpinistas-mgjas ir fotografas. Jie abu lyds mus iki Snieznajos. Milicininkas vietiniam laikrasciui "Cernomorec"83 ruosia reportaz apie ms ekspedicij. 13:00 val. pradedame krauti rang ir provizij sraigtasparn "MI-8". 13:45 val. pakylame. Oras puikus. Matomumas idealus. Skrendame virs pajrio. Desinje ­ Juodoji jra, kairje ­ Kaukazo kalnai. Skrendame virs Arabikos priekalni. Stai kairje matosi tarpeklis, vedantis link Kuibysevskajos prarajos. Netrukus Arabika baigiasi. Toliau perskrendame Gagrus ir keli link Ricos ezero. Sraigtasparnis kyla aukstyn 2500 m aukst ir suka kairn Bzyb. Apacioje skaisciai balta sniego dykuma, toliau gilus tarpeklis ir stai po mumis `bga' Bzybs virsns. Skrisdami virs Chipstos virsns, apacioje pastebime tak ir juo judancius zmogelius. Tai maskvieciai is MVU84 juda link Mezenovo sachtos. Sraigtasparnis pradeda sukti rat virs Bzybs. Praskrendame tiesiai virs Snieznajos angos. Vaizdas tikrai jaudinantis. Dairoms patogios aikstels netoli prarajos angos. Tik is trecio rato sraigtasparnis ima leistis aikstel 50 m atstumu nuo angos ir 15 m auksciau jos. Sniego daugoka ­ apie 4 metrus. Pilotai atidaro duris, ir, tik sraigtasparniui pakibus netoli sniego dangos pavirsiaus, mes imame sokti laukan. Man teko sokti treciam. Prieinu prie dur ir matau, kaip apacioje du draugai sniege kapstosi. Negaliu sokti jiems ant galv. Sraigtasparnis siek tiek pakyla ir pasitraukia son. Aukstis kokie 5 metrai, o gal ir auksciau. Issoku kiek per anksti. spdis nepakartojamas, ypac kai snieg susmengu iki pazast ir niekaip negaliu issikapanoti. Tada zemyn ima mtyti krovinius, o po to issoka ir likusieji. Pamojame ranka pilotams ir liekame vieni ­ sesi sunkiausios ekspedicijos dalyviai. Vis nuotaika labai pakili; dziaugiams, rkome, fotografuojams. Grims nepakartojamais Bzybs ir Juodosios jros vaizdais. Po to imame ruostis zemyn. 1983 m. vasario 2 d. 17:45 val. pradedame leistis gilyn. Skverbimasis prasidjo. 30 m gylio prieanginis sulinys iki puss uzpiltas sniegu. Turkl pagalba leidziams patys ir gabename krovin. Lauke jau tamsu. Dangus labai tamsiai mlynas; daug zvaigzdzi. As nusileidziu paskutinis. Toliau pozeminiame ledyne, kuris yra giliausias pasaulyje, seka visa eil sulinuk: 5 m, 5 m, 10 m, 10 m ir 15 m gylio. Pastarajame sulinyje Volodia R. pakimba, negaldamas toliau leistis dl led salusi abiej virvi (jas mes pasikabinome dar lapkricio mnes). Sekantis prie sulinio prieinu as. Stoviu ant nedidels 0,5 x 1,0 m aikstels. Netiktai man dingsta sviesa, o atsargins po ranka neturiu. Toliau apie 1 valand dirbu visiskoje tamsoje. Is virsaus man nuleidzia ledkirt, o as j ­ zemyn Volodiai R. Jis ilgai kapojimu vaduoja virves is ledo. Jam nusileidus, pas mane ateina Serioza, kuris man sviecia, kad pasitaisyciau savo apsvietim. Tuojau jis eina zemyn, o Rafa atgabena man savo atsargin svies, ir as taip pat einu zemyn. Volodiai nepavyko pilnai iskapoti virvi is ledo. Tenka atlikti akrobatin persisegim ant is ledo styranci virvi gal 4 m aukstyje nuo sulinio dugno. Toliau nuolaidzia galerija pasiekiame keistus turklus virs nedidelio ledo sulinio. Cia turt bti Gvozdeckio sal. Taciau matomai ji tiek apledjo, kad beprasmiska ieskoti angos j. Tuojau uz turkl ­ ledo "suktukas" ("katuska") ­ gana bjaurus nusileidimas. Kojomis atsispirti sunku, nes labai slidu. Zemiau ­ nedidel 1 x 2 m aikstel ir iskart 25 m Kreivasis sulinys su strigusiu didziuliu klinties luitu. Daug vargo turjome, gabendami modulius. Viso pas mus 30 transportini mais ­ kiekvienam po 5. Vienas maisas atsikabins nulekia zemyn. Ten maistas. Kitas krenta plys. Sugais nuleidimui per ledo "suktuk" ir Kreivj sulin kelet valand, susirenkame prie 30 m sulinio, atsiveriancio Didziosios sals kupole, tiesiai virs Ledo kgio virsns.

KGB ­ `kontrolinis gelbjimo brys' (nepainioti su `valstybs saugumo komitetu'). `Cernomorec' ­ rus. `juodjrietis'. 84 MVU ­ Maskvos valstybinis universitetas.

83 82

127

Vasario 3. 08:15 val. ryto susirenkame I-os PKS85 vietoje Didziojoje salje, 15 m aukscio Ledo kgio papdje. Taigi baigsi sniego-ledo dalies perjimas. Dabar mes ­220 m gylyje. Statome palapines, valgome ir 12:00 val. einame miegoti. Ms palapin prabudo 17:30 val. ir iskart mme gincytis, kuri siandien diena. Daugelis man, kad jau vasario 4-ji. Taciau atsikeliame tik 20:00 val. Pavalgome. Tvarkome rang, provizij. Rafa su Antonu eina ieskoti pamesto modulio. Fotografuojame. Vasario 4. 01:30 val. pagr arbatos vl einame miegoti. Didzioji sal, kurioje mes dabar miegame ­ tikrai didel. Ms PKS stovi didelje soninje sals grotoje mazdaug 40 m nuo tualetviets. Zvaki sviesoje aplinka atrodo keistai nuostabi: primena nedidel kaln lopinl, apsiniaukus dang, kazkur link perjos vedant takel per akmenis. Tolumoje lasa pavieniai lasai. Zodziu, jauku ir silta: temperatra apie ­(12)0 C. Oras sausas, be vjo. Miegoti labai gera ir patogu. Stai tokia ms ekspedicijos pradzia. Atsiklme 09:30 val. Nuotaika puiki, nors miegoti buvo vsoka. Pavalgome ir 14:00 val. sulendame "kailialup"86. Su 29 transportiniais maisais sesiese judti gana sunku. Zingsnis po zingsnio perduodame vienas kitam maisus. Sukrauname j tam tikr kiek, ir nebelieka vietos net apsisukti. Tada persistumiame per vien zmog priek ir vl tas pat, ir taip valand valandas. Ypatingai issekina "kalibrai"87, per kuriuos traukti modulius tenka pagalbins virvs pagalba. Pagaliau prieiname teigiam temperatr rib, kur prasideda drgm, nuo ko dirbti pasidaro karsta. Sioje vietoje speleolog darbas tiesiogine prasme susived tik mais tampym. Judjimo greitis ­ labai mazas. doms koralitai su kalcito adatlmis. Toliau ­ serija vairi sulinuk: 20 m, 12 m Franco ir 25 m Koralitinis. Uz j patenkame Galerij. Joje man visiskai nusibaigia sviesos blokas. Sulauks savo asmeninio modulio, as surenku nauj blok is trij 145Y element. Galerijoje jau galime atsistoti visu giu. Pertempiame rang iki 18 m gylio Priessulinio. Tai sulinys, kuriame buvo pirmasis ir kol kas vienintelis siame urve lavonas. Cia rang pakabinti zmoniskai nemanoma ­ tik uz gulinci luit. Zemyn as nusileidziu ketvirtas. Toliau seka net 165 m gylio Didysis Snieznajos sulinys, slyginai susidedantis is trij dali: 65 m, 55 m ir 45 m. Volodia R. nusileidzia "per vien rang" zemiau tam, kad priiminti maisus. Rafa ir Antonas 165 m sulinio virsuje, o as jiems tiekiu krovin. Joka nuleidzia maisus is 18 m gylio Priessulinio, o Serioza nesa juos man. Vis laik ant galvos byra akmenukai. Man pataik du kartus, Seriozai ­ vien kart. Volodia sukaup visus maisus ant lentynls ir nusileido zemyn Universiteto sal, is kur girdisi "Kapralo' stovyklos muzika. Paskui juos leidziasi Joka, kad greiciau paruosti maist. Po to issidstome taip: as su Antonu ­ ant pirmos lentynls, Serioza su Rafa ­ ant antros, o likusieji visa tai priiminja apacioje. Susitvarkome gana skmingai. Universiteto sal as leidziuosi paskutinis. Vl virv susisukusi su trosu. Kvieciuosi pagalb draugus. Prieina kazkas is maskvieci. Nusileidziu ant didziulio luito milziniskos 165 m aukscio sals dugne. Vasario 5. 02:00 val. visi susirenkame stovyklavietje. Vyksta gyvas pokalbis su maskvieciais. Susipazstu su chirurgu Vsevolodu Jescenka, uzsiiminjanciu biospeleologija. Keiciams informacija, adresais. Ateityje zadame bendradarbiauti. Jis siek tiek pasakoja apie savo veikl. Uzvalgome griki koss ir ruosiams poilsiui. Abu Volodios ir Serioza klijuoja hidrokostiumus, as rasau dienorast, o Antonas miega. 06:45 val. as uzmiegu. Kiti dar tebedirba. Gers buljon, bet man jis nemielas. Atsikeliame 14:00 val. Uzvalgome sriubos, fotografuojame ir ruosiams tolesniam skverbimuisi. Po piet prasideda diskusijos. Serioga m dejuoti, kad jam vasario 20 d. btina bti namuose ir todl reikia skubti. Aplamai, as negaliu suprasti, kaip zmons, vaziuodami toki super ekspedicij, tik lind urv, pradeda skubti namo. Man darb reikia grzti vasario 14 d., na ir kas is to? Juk speleologija ­ pirmoje vietoje, o darbas palauks! Tiek pasiruosimo, pinig, laiko dta ir tik tam, kad lindus bgti, kaip akis isdegus? Na, jau ne! Tai

85 86

PKS ­ pozemin kilnojama stovykla. Kailialupys ­ siaura landa, kuria sliauziant bna problem su apranga. 87 Kalibras ­ ypatingai siauro skerspjvio kailialupys, kur veikiant prarandama daug laiko ir jg.

128

aiskiai neteisingas poziris. Teisingai pastebjo Joka, sakydamas, kad pas mus nra kolektyvo! Jo ir negali bti. Cia vairi tautybi zmons is vairi miest. Mes susirinkome PADARYTI Snieznaj.88 Daugumai is ms tai gal bt vienintel galimyb gyvenime. Taigi, kodl reikia sau ir kitiems trumpinti gyvenim kvailomis kalbomis. Uzpernai Kijevskajos prarajoje, atsimenu, Antonas buvo pradjs "viduriuoti", kad neva reikia skubti namo, dabar ­ Serioza. Beje, Serioza ms grupje ­ aiskiai "paskutinis". O aplamai, mes nuo grafiko atsiliekame tik 1 par. Dabar yra lygiai 3 paros, kaip mes skverbiams giliausio SSRS urvo dugnan. Dabar 17:30 val. Visi miega, o as rasau. Intensyviai lasa. Nepaprasta ramyb apima mane tokiomis aplinkybmis urvuose. Norisi... Vasario 6. Keliams 02:00 val. Visi mieguisti. Antonas vos gyvas. testo SAN (savijauta, aktyvumas, nuotaika) klausimus jis atsakinja labai neigiamai. Tuoj iskeliausime V-j Uzgriv. Ilgai ruosiams, galima sakyti, krapstoms, kol pagaliau 08:00 val. vis dlto iseiname. Pradzioje Volodia R. viena Universiteto sals siena kiek pakyla virs, kad surasti isjim link Nulins Uzgrivos. Suranda per pusvaland. Krovin keliame rankomis, perduodami vienas kitam staciu, pilnu gyv akmen slaitu. Toliau seka neilgas mais pernesimas ir nusileidimas nuo Nulins Uzgrivos. Maisus nuleidinjame gerai temptu 20 m ilgio troljumi89. Toliau ­ du nedideli 12 m ir 18 m sulinukai, uz kuri prasideda pakilimas I-j Uzgriv. Nusileidus nuo jos ir pajus Kriokliniu upeliu zemyn, sek II-oji Uzgriva ir III-oji Uzgriva (pakeliui tenka veikti 6 m kopcias ir 3 ruozus, kur btina 10 m virv). Pries III-j Uzgriv 20:00 val. surengiame pirmj sio etapo karst pavalgym. Pailsj 23:30 val. iseiname toliau. Uz III-iosios Uzgrivos, veik 20 m ilgio turklus, nusileidziame tiesiai Aukstutin up. Vanduo ypatingai grynas ir skaidrus, gylis vietomis siekia iki 2 m. Siaip vandens palyginus nedaug. Paj, teisingiau pabrid apie 50 metr, prieiname Moidodyro90 kriokl. Maisus nuleidziame virs krioklio temptais turklais. Ypating spd palieka ups atkarpa tarp III-iosios Uzgrivos ir IV-osios Uzgrivos. Galerijos skerspjvis paci fantastiskiausi form, stipriai raizytas ir iskarpytas. Tose kelio atkarpose, kur man tenka pasilikti paskutiniam, as turiu prog stebti vairius sviesos efektus, keliamus draug prozektori. Kyla neapsakomas noras atvaziuoti cionai dar kart vien tik tam, kad nuodugniai pafotografuoti. Kiek manoma stengiams neiti ups vaga, kad neslapinti moduli, todl tenka judti kelet metr auksciau ups lygio metodu "rankos-kojos". Pati IV-oji Uzgriva (uzlipant naudojoms 8 m virve) didelio spdzio nepalieka. Vasario 7. Paryciui prieiname V-j Uzgriv ir pradedame pakilim. Jis prasideda 8 metr aukscio sienele desiniajame ups krante. Kabjo ten senos Morozovo kopcios ir virv su trosu. Apzirjs kopcias, as balsu suabejojau j kokybe. Taciau niekam tai nesukl joki emocij. As einu is "kalibro" traukti transportini mais, o tuo tarpu Joka ima lipti kopciomis, saugodamasis uz troso. Jokai beveik pasiekus virs, trksta kopcios, o savisaugos trosas atmestinai kabo kilpa. Dl to, gavusi didel dinamin smg, trksta savisaugos virvel ir Joka krinta... Nuostabu tai, kad jis susimus tik desins rankos nykst, o galjo baigtis netgi mirtimi. Issigelbjo jis tik atsitiktinai, o kaip ­ niekas tiksliai ir nepasakyt. Pradzioje jis atsitrenk sien, po to nuslydo vertikaliu akmeniu, o po to nukrito tiesiai ant moduli. Galima sakyti, kad cia jis antr kart gim. Sis vykis visus siek tiek suneramino. Volodia Rezvanas liepia Seriozai perkabint kopcias kitu galu. Tam jis su savisauga islipa uolomis. Tada as kategoriskai pareiskiu, kad tai beviltiska, nes vis tiek nutruks. Bet Rezvanas nepaklauso ir ima lipti kopciomis pats. Natralu, kad jos vl trksta, o Volodia pakimba ant savisaugos ir nusileidzia atgal. Po si vyki visi susirandame savo ciuptukus ir normaliu bdu uzlipame ant sienos. As ­ paskutinis, nes tenka pririsinti maisus.

88 89

Suprask: siskverbti, veikti, pasiekti dugn,.. Troljus ­ nuolaidziai arba horizontaliai temptas plieninis trosas rangai gabenti greituoju bdu. 90 ­ rus. "Baltprausys", nors pazodziui rekst "Plauk iki skyli".

129

Toliau seka ilgas ilgas ir labai varginantis pakilimas V-osios Uzgrivos labirintais 60 m aukst, kur virs uzgrivos yra garsioji Pobedos sal. Nieko panasaus s gritin labirint man neteko matyti, o sivaizduoti pagal kit pasakojimus sito nemanoma. Luitai, kuri didesnieji gerokai didesni uz mano tvo nam Ausros Take (Kaunas), buvo spdingi. Daug kur tenka lsti per "kailialupius", "kalibrus" ir kitokias siauras landas. Daznai ima byrti smulks ir vidutiniai akmenys. Ir negali suprasti, is kur ir kodl jie lekia. Zodziu, tai kolosalinis gritinis labirintas, kur sivaizduoti niekas negali. Reikia paciam pamatyti. Orientuotis jame praktiskai nemanoma. Vienoje vietoje, po keli valand pakilimo, Volodia R. suabejoja, ar mes einame teisinga kryptimi. Mes sustojame, o jis vienas eina zvalgyb. Kaip sustojame, taip ir sumingame, kas kur... Na suprantama, eina jau antra mais tampymo para. As netrukus visus isbudinau ir pasiliau tempti maisus virsun. Aisku grupje prasidjo bereikalingos diskusijos. Visi pervarg ir niekas nebenori niekur eiti. Grzta Volodia. Pasirodo, mes suklydome. Jis buvo islips net virs Pobedos sals Amfilados sal. Vadinasi teks ieskoti teisingo kelio. O jis turi bti kazkur cia pat, nes Uzgriv mes pakilome apie 50 metr. Po mazdaug valand trukusios paieskos Volodia prisimin landas ir mes, sutelk paskutines jgas, tsiame pakilim. Pries pat pakilimo pabaig prieiname prie nuolaidaus akmeninio latako. Mano draugai labai ltai pradeda kilti virs. As ir Antonas liekame apacioje. As atsiremiu sien ir tuojau pat uzmiegu. Prabundu as po keli minuci, keistai nusiteiks. Ziriu pakilim ir matau, kad as jau neva esu lygiai tokiu pakilimu klsis. Keistas jausmas. Pavadinkim tai tiesiog "atminties haliucinacijomis". Po to as lipu virs ir padedu draugams traukti maisus. Po pusvalandzio mes jau buvome Pobedos salje, o 13:30 val. pasiekme stovyklaviet. Visi mes tiesiogine prasme ­ issikankin. Taciau as vis tik griebiu fotoaparat ir amzinu tuos pavargusius ms veidus. Palengva nusirengiame, rkome ir ruosiams ilstis. Joka, kaip visada, verda valgyti. Jis ms "etatinis" maistininkas ir nuolatinis virjas. Prie valgio priimame padidint leuzjos91 doz. Mane ji siek tiek paveikia. Pavalgius Volodia R. ima pasakoti film apie Dz. Bond. Rafa kazko nujo palapin, stovinci uz 5 metr. As ziriu t pus ir nesuprantu, k matau. Vaizdas kazkoks tolimas ir iskreiptas. Keistas reiskinys. Savotiska "reali haliucinacija". Matomai ir as gerokai pervargau. Skart as patyriau pat ilgiausi savo gyvenime pozemin perjim ­ jis truko 29,5 valand. Praktiskai tai organizmo darbo be negrztamo dvjimosi riba. Miegoti nueiname leisgyvi tik 19:00 val. Vadinasi nuo praeito miego prajo net 41 valanda. Vasario 8. Ms palapin prabunda 09:00 val.; parkome ir vl kietai uzmiegame. Atsikeliame tik 11:30 val., pazadinti Jokos, kvieciancio valgyti pusrycius. Pramiegojome 16,5 valand. Pradedame remontuotis ir ruostis sekanciam perjimui. Daug fotografuoju, tik neaisku, kas is to iseis. Vis nuotaika puiki, pokalbiai gyvi, su humoru. Sal gana didel. Viename jos kampe, prie ms stovyklos, is skliauto bga vanduo. Skliautas kazkoks keistas ­ zvaks sviesoje primena siaurs pasvaist. Dabar vakaras. As rasau dienorast. Joka kviecia lauk gerti kakavos. Po to eisime miegoti ir si diena bus baigta. Vasario 9. Atsikeliame 09:30 val. Pavalgome ir ruosiams perjimui VII-j Uzgriv. Nors darbo buvo ir nedaug, taciau iseiname tik 14:00 val. Pradjus leistis nuo Vosios Uzgrivos, Volodia R. pasiklysta. Kazkodl vietoj to, kad eiti pagal telefono laid, jis sulindo kazkok "kailialupisk" labirint ir ilgai po j landziojo. As su Antonu liekame padavinti mais. Kai mums nusibosta laukti kit, Antonas nueina pagal telefono laid ir gana greit aptinka teising keli. Ilgai tenka tikinti kitus ir j laukti. Bet pagaliau Volodia R. su mumis sutinka ir mes pradedame leistis. Nuo uzgrivos nusileidziame zymiai maloniau ir greiciau negu uzlipome.

91

Leuzjos doz ­ turima galvoje leuzejos ekstrakto spritin grim, kur mes naudodavome, kaip stimuliatori ypatingo nuovargio atvejais.

130

Stai ir vl up. Tai ­ Gilioji up. Tolimesnis kelias pilnas domybi. Gilioji up teka ilgu, aukstu ir palyginus siauru kanjonu, kurio sienos stipriai israizytos kari, nes vanduo, jas tirpindamas ir mechaniskai ardydamas, taip jas suformavo, kad net akiai miela, o kombinezonams ­ vargas. Jie visur kabinasi, kliva, plysta. Praeiti visiskai sausai, t. y. sienomis, beveik nemanoma. Nuolatos keli pastoja gilus ir labai gilus vanduo. Modulius dazniausiai plukdome vandeniu. Taciau, kadangi dabar pats ziemos karstis, vandens nra pakankamai, ir daug kur modulius po vien ar po du tenka krautis ant peci ir, laviruojant tarp duobi su vandeniu, sokinti per judancius akmenis. Po kurio laiko prieiname gilaus vandens ruoz. Cia apie 10 m ilgio turklai pads mums plaukti. Siandien pas mus is viso 21 modulis. Sukabin juos karabinais po 3-4 krv, patys prisisegame prie turkl karabinu ir leidziams pasroviui, iki kaklo panir vandenin ir apsikabin modulius. Netrukus dugnas dingsta is po koj, moduliai stengiasi nuplaukti skirtingas puses, o pats ziri, kaip cia neprisiryti vandens, nes vanduo taip ir stengiasi tave perversti nepatogi padt. Bet stai pagaliau ir krantas. O uz jo vl up, kriokliai, rvos... Ir dar vienas gilaus vandens ruozas su turklais. Laikas vis eina, o prarajos pobdis nesikeicia. Bet pagaliau pasiekiame ram uzutek, kur nesigirdi triuksmingo vandens blaskymosi. Priekyje nuostabaus grozio vingiuotas 70 metr ilgio kanjonas, uzpildytas vandens. Vandens tkms cia beveik nesijaucia. Greitai sireng turklus, pradedame plaukim. Pirmasis ant 3 moduli isplaukia Volodia R. Kai jo sviesa dingsta uz antro poskio, as nuleidziu vanden savo "plaust' is 4 moduli ir atsiduodu vandens stichijai, kuri cia lto, apgaulingo bdo. Vanduo tamsus ir kazkokios neaiskios "sunkios" spalvos. Dugnas kazkur zemai ir giliai. Po keli poski lieku vienui vienas ir palengva plaukiu tolyn. Prie kranto stengiuosi nesiartinti, nes kur-ne-kur ties vandens pavirsiumi styro astrs klintiniai "peiliai" ­ dideli hidrokostium priesai. Likus plaukti apie 10 metr, jauciu, kaip plona, bet kaip gyvat salta, vandens srovel ima skverbtis knu ir drabuziais nuo juosmens link desins kojos. Kaip paaisks vliau, vanden praleidzia hermetinis susukimas. Taciau tai menkniekis, kuris gal bt ir neprives prie labai blog pasekmi. Juk skverbimesi si praraj pagrindinis ir lemiamas vaidmuo tenka hermetizacijai. Viskas nuolatos turi bti apsaugota nuo menkiausio vandens poveikio. Mes daznai nenusiimame hidrokostium kartais net po 30 valand. Na, o maistas, silti drabuziai ir kiti reikmenys supakuoti atskirai dvigubus mazus polietileninius maiselius, po to visa tai sudta vien didel polietilenin mais ir tvirtai uzrista. Taciau tai dar ne viskas. Pagrindin hermetizacijos funkcij atlieka guminiai hidromaisai, kurie uzrisami, uzzgutuojami 2 kartus. Ir galiausiai visa tai dedama transportin mais, pagamint is abipusiai pragumuoto kaprono. Tik tokie transportiniai maisai, ir tai ne visada, pajgs apsaugoti gum nuo susidvjimo. Kitokie maisai, kaip rodo praktika, negalt pasiekti netgi V-osios Uzgrivos, o su sitais mes tikims nusileisti net Ikso sal, t. y. iki ­1320 m gylio. Jei jau mintys nukrypo modulius, tai verta prisiminti, kad is viso ekspedicijos pradzioje mes turjome 18 gyvybs uztikrinimo moduli, 6 asmeninius modulius, 2 PKS (pozemins kilnojamos stovyklos ranga) ir virtuvs, o taip pat 4 maisus su ranga. Is viso 30 transportini mais ­ po 5 kiekvienam. Dabar gabename tik 21. Kiti gyvybs uztikrinimo moduliai palikti pakeliui Didziojoje salje, Galerijoje, Universiteto salje, ant III-ios Uzgrivos ir Pergals salje tam, kad uztikrinti ms gyvyb ir skming sugrzim Zems pavirsi. Pagaliau ir VI-oji Uzgriva. O cia tai puikus nerv grdinimas. Pakilimas j nedidelis ­ tik keliasdesimt metr, bet uztat koks! Vien tik "gyvi" akmenys ir "gyvi" luitai!92 Akrobatinis zongliravimas ant bedugns krasto tiesiogine to zodzio prasme ir, be abejo ­ be saugos! Nezinia is kur lekiantys akmenys... Saugotis tenka visko ir vis, ir net paciam savs! Ta valanda, praleista, kylant VI-j Uzgriv, atmintyje pasiliks visam gyvenimui. Vasario 10. 05:30 val. mes pagaliau uzlipame ant VI-osios Uzgrivos. Visi esame velniskai isvarg. Mintis apie tai, kad dar pus kelio siandien pries akis, labai neigiamai

Gyvais akmenimis yra vadinami nestabiliai gulintys, t. y. galintys pajudti ar pasislinkti akmenys, ant kuri paprastai stengiamasi nelipti, kad nepatirti traum.

92

131

veikia moraliskai. Prijus pirm nelabai koki aikstel, Volodia R. sako, kad geresns vietos nerasime. Tampa aisku, kad PKS cia nepastatysi. Todl susdame nors pavalgyti. Prisidengiame polietilenais, uzdegame zvakes, saus spirit ir imame ilstis. Visi, isskyrus mane ir Volodi R., uzmiega vairiose nepatogiose pozose. Nors miega jie sunkiai, dejuodami ir neilgai, taciau bendroje sumoje ms poilsis trunka net 7 valandas. Palengva susiruos, mes imame leistis tik 12:30 val. Praj 50 metr, pamatome patogi aikstel PKS'ui. Kaip puikiai pasielg Volodia R., kad nenuved ten ms, nes tada niekas nebt norjs siandien eiti toliau. Prieiname sulinuk, teisingiau sienel, kur tenka kabinti rang. Mane taip suima miegas, kad as, belaukdamas, kol pakabins rang, uzmiegu ant moduli. Prabundu, tik pasauktas Seriogos is apacios. ranga laisva, as nusileidziu ir einu zemyn prie ups. Cia prasideda Seklioji up, kuri, kaip ne keista, buvo daug patogesn moduli plukdymui. Seklioji up joki siurpriz mums beveik nepateik, neskaitant... Bandydamas apeiti vien "voni", as sikibau uz uolos atbrailos, kuri staiga lzo, ir as atsidriau vandenyje. Netrukus taip pat ir Antonas nulk zemyn, tik jam blogiau seksi, nes vanden krito iki kaklo. Blogiausias nuotykis ­ tai, kad as daviau Rafai palaikyti ziebtuvl, o jis netycia met j vanden, na o srov j nunes zemyn. Po valandos, stovdamas prie sienos, as atsitiktinai aptinku speleo faunos atstov ir j sugaunu (-750 m gylis!). Beje, siandien prasidjo incidentas dl rkal. Prie savs niekas, isskyrus Raf, nebeturi cigareci. Antonas uzpyko ant Rafos, kad tas pradjo issidirbinti. Vis tik nuovargis daro savo. Vliau Volodia R. per anksti mus nuteik, kad jau nebetoli VII-oji Uzgriva. Ir prasidjo tampymasis tai sen, tai ten. Visi kazko iesko, bet, natralu, nieko neranda. Dl nuovargio mes einame labai ltai, o nueiti reikia tik 500 metr. Bet stai pagaliau uzgriva prasideda ir nuo to jgos padvigubja. Visi verziasi aukstyn VII-j Uzgriv. Pakeliui dvejos Morozovo gamybos kopcios, po 7 metrus kiekvienos. Jos virvins, papuv. 4 msiskiai islipa jomis, Rafa ­ uolomis, o as pasilieku uzkabinti modulius ir po to uzlipu ciuptukais paskutinis. Gana bjaurus pakilimas. Na stai ir PKS. 21:45 val. Parkome, pailsime. Daiktai lyg ir sausi, nors gerokai sudrk. Gylis ­800 metr. Sdime jaukioje Laukimo salje. Vasario 11. Miegoti einame 01:00 val. Atsibundame 10:30 val., o 11:00 val. Joka mus pakviecia pusryciauti. Suvalgome puod bulvi koss, uzgeriame kakavos, parkome. Joka ir Rafa astriai susigincija su Serioza dl kolektyviskumo. Pasirodo (vis ms penki nuomone), Serioza gana neteisingai supranta kolektyviskum ir asmenybs vaidmen kolektyve. Dabar einu prisiti dirz, kurie atplyso nuo kai kuri moduli. Baigiasi vasario 11oji. Ten pavirsiuje ­ penktadienis, o mums cia ­ vis vien. Rytoj persikraustysime paskutinij PKS. Dabartin PKS ­ labai jauki. Tarp dideli akmens luit stovi 2 ms palapins: ta, kurioje gyvenu as ­ raudona, o kita ­ balta. Puss metro atstumu nuo ms palapini ­ virtuv. Tai didelis klintinis luitas, ant kurio stovi ms heksogazas, produktai, indai. 10 metr atstumu yra tualetviet. Asmeniniai daiktai isdstyti taip, kad visiems patogu prie j prieiti. Jie nesusimaiso ir nesimto. Pati Laukimo sal nra didel. Jos pavadinimas kils is to, kad kadaise D. Usikovas ir T. Nemcenko sioje salje prasdjo 2 savaites, laukdami, kada baigsis potvynis. O vanduo sios sals prieigose potvyni metu pakyla 20 metr! Tada judti is cia praktiskai nemanoma, o kanjono virsus tam tikslui (judjimui) nepatogus, ypac su kroviniu. Dabar vakaras, po 21:00 val. Visi nujo miegoti. Tik as rasau, o Antonas remontuoja savo asmenin transportin mais. Po paskutiniojo perjimo mums teko daug k remontuoti: atplyso nemazai dirz nuo transportini mais, vienas maisas su ranga visai suplyso. Mano kombinezonui dubens srityje atiro silai ir atsirado skyl. Jokos ir Volodios R. hidrokostiumai m praleisti vanden. Na zodziu, smulkus remontas buvo reikalingas visiems. Rytoj ­ paskutinis isbandymas pries lemiam siskverbim ­1320 m gyl. Gaila, kad dl laiko stokos negalsime nusileisti dar 15 metr pat dugn. O tam reikt gerokai prailginti ms ekspedicijos trukm, nes bt reikalinga rengti papildom PKS- IGAN'o 132

salje.93 Ir dar prireikt 3-4 papildom dien. Nesuprantu, ko visiems taip skubti? Na, kita vertus gal ir gerai ­ bsiu priverstas dar kart cia atvaziuoti, gal bt net labai rimtam traversui... Miegoti einame 21:30 val. Vasario 12. Atsikeliame 10:00 val. Pasiruosimas daug laiko neuzima. Paprasciausiai visi krapstosi daugiau nei reikalinga. As su Serioza sumstome fotoaparatr supakuoti atskir transportin mais, kad pakeliui bt patogiau domesnse vietose fotografuoti. Taip ir padarome. Siandien mes zemyn tempsime 17 moduli. Pagaliau isjudame 15:00 val. Skart ms kelion sausa., taciau nelabai maloni. Up savo tkms juostoje sunkiai arba visai nepraeinama. Todl nuolat tenka judti zymiai aukstesniame lygyje per akmenis, luitus, svartynus, uzgrivas, kai kur pakylant net iki keliolikos ir daugiau metr. Niekur nemanoma mais neste nesti. Tenka juos perdavinti is rank rankas, ir tai tik labai nedideliu atstumu, nes tenka tai pakilti, tai leistis. Stai prieiname Kanjon. Cia up atvira, neuzversta gausiais akmenimis. Taciau teka ji snioksdama labai siaura kanjono pavidalo vingiuota ir auksta galerija. Nei apacia praeiti, nei juo labiau krovin plukdyti vandeniu cia nemanoma. Tenka pasikelti pakankam aukst virs pozeminio srauto ir judti ten, kur kanjonas siek tiek susiaurjs, o vietomis gausu uzstrigusi luit. Prieiname pirm perkl per mazdaug 20 m gylio sulin, kuris ziojja ms kelyje. Turklai nutiesti prie sienos dar nuo "Morozovo94 laik". J pagalba eiti vertikalia siena gana patogu ­ daug patogi viet uzsikabinti rankomis ir kojomis. Netrukus uz sios perklos ­ kita. Si zymiai nepatogesn, nes j tenka veikti dviej karabin pagalba, kabant po virve horizontaliai, galvai esant zemiau negu kojos... Sioje perkloje Antonas, kaip visada neprats uzsukinti karabin mov, ismeta zemyn putojanci up vien transportin mais. Daug laiko tenka sugaisti, kol j is ten istraukia Rafa ir Antonas. Taciau viskas baigiasi skmingai, ir mes netrukus svartynais nusileidziame prie vandens. Vasario 13. 00:45 val. mes jau Gaudzianciojoje salje. Cia, desiniajame ups krante, mazdaug 4-5 metrai virs vandens lygio yra puiki aikstel, tinkanti net PKS rengti. Issiverdame sriubos, arbatos; nenusim hidrokostium gulime ant cia rast porolono gabal, prisideng polietilenu ir uzsideg zvakes. Jauciams puikiai. Ilsims, nors ir nesame pavarg. Gal bt todl, kad pavirsiuje dabar naktis, mes siek tiek mieguisti ir nesinori niekur eiti. Juo labiau, kad teks daug pasimaudyti saltam vandeny. Vienok 06:00 val. mes mai pajudame pirmyn. Skart judame ups vaga. Kartais brendame iki keli, o neretai ir iki juosmens. Seriozai kartais tenka net iki pazast ­ jis juk maziausias giu. Maisus tarpais nesame, tarpais plukdome, eidami is paskos. Vaizdai ­ nuostabs! Daznai prisimenu vaikyst ir pasakas apie stabius pozemius. Toki pozemini krastovaizdzi galt pavydti bet kuris dailininkas. Snieznaja ­ tikras urvas! J pamacius, urvus daugiau galima ir nevazinti ­ tursi piln vaizd apie pozemin pasaul. Tai kazkas nepaprasto. Nieko panasaus as nesitikjau pamatyti. Pagaliau prieiname Katil. Pries j ­ gana ilga ir gili vandens galerija. Volodia R. ir Rafa ­ priekyje, zemiau galerijos, o mes likusieji leidziame transportinius maisus vanden. Jie plaukia ir dingsta zemyn kazkur uz poskio desin. Su paskutiniaisiais moduliais as privairuoju prie slenkscio, o ten ­ Katilas. Vanduo su griausmu garma is 4 metr aukscio duob, o is ten suktai desin lekia kazkoki vandens kamer, o toliau ir visai nesimato, kas darosi. Matau dvi svieseles ir girdziu saukiant. Suprantu, kad jiedu nebesugaudo moduli, ir kad reikia juos kaip nors sustabdyti. Bet pas mane j liko nebe daug ­ tik du. Po kurio laiko gaunu nurodym isleisti likusius. Vliau (aisku apacioje) paaiskja, kad trksta dviej mais. Vien randame apacioje po vandeniu, o kit ­ ramiausiai prisispaudus virsuje, uzutekyje prie kranto po luitu.

93

= ­ rus. Moksl akademijos Geografijos institutas. Aleksandras Morozovas (1937-1985) ­ zuvo po dviej met 1985 m. nakt is vasario 7 d. 8 d. pakeliui Sniego urvyn. Speleologija uzsiiminjo nuo 1964 m. Autorius gerai pazinojo s gars rus speleolog, kuris 1983.11.06-07. dalyvavo Sjunginiame speleo grups "DELTA" pasitarime Kaune, kur skait pranesim "Technins speleologijos vystymosi perspektyvos SSRS".

94

133

Toliau klici pobdis nesikeicia. Mirkstame, slampame, slame, bet vis judame gilyn, link salies dugno. Priekyje ­ 12 metr aukscio Priesrekordinis krioklys. rang kabiname sone nuo krioklio tkms, o transportinius maisus nutariame zemyn leisti "lyno keliu". Grazu! Iskart uz sio krioklio vanduo, jau gerokai sibgjs, apie 40 m lekia nuolaidzia galerija ir su milziniska jga neria zemyn 25 m gylio Rekordin kriokl. Triuksmas toks, kad per krioklio aukst susikalbti nemanoma. Zemyn as leidziuosi trecias. Apacioje gausu vandens. Klina ir man jo siek tiek. Salje, kuri nusileidziame, pucia stiprus vjas, nuo krioklio dulkia lietutis. Joka ir Serioga pasilieka virsuje nuleidinti moduli. Pirmieji 4 maisai nusileidzia skmingai. Na, o 2 sekantys "atsisda" ant lentynls 7 m aukstyje. Is virsaus traukiojant pataisyti j nepavyksta. Tada Antonas ciuptukais pakyla trosu per vandens ir numeta juos zemyn. Kitus modulius leidziame per tros, kaip lyno keliu. Toliau seka nedidel atkarpa pagal ups sraut ir pakilimas Molinj Uzgriv. 4 m aukscio sienel veikiu sunkiai. 13;15 val. mes visi kartu su moduliais esame PKS vietoje. Molinoji Uzgriva domi tuo, kad cia visai nra vandens, ir j tenka atsinesti hidromaisais is pakalns. Taciau cia daug kur lasa, ko nebuvo kitose PKS. Temperatra +5,250 C. Jauciama didel drgm ir skersvjis. Zodziu, PKS cia neypatingas. Miegoti einame 17:30 val., o 23:00 val. ms palapin prabunda parkyti. Vasario 14. Prabundame 09:30 val., bet nesikeliame. As rasau dienorast. 10:00 val. anoje palapinje prabunda Joka ir keliasi gaminti pusryci. O mes tuo tarpu toliau gulime. Tik vienas Antonas miega ­ jis ms miego lyderis. Tuoj kelsims ir ruosims lemiamam nusileidimui. Dabar mes esame ­1000 metr gylyje. Kilometras! Tai antras kilometras mano gyvenime. Siuo momentu man tai dideli emocij nesukelia. Gal bt dl to, kad tai jau ne naujiena ir kol kas dar ne rekordas95. Antra vertus, kasdienis pozeminis darbas vercia galvoti daugiau apie s darb, negu apie pasalinius reikalus. Juk jau prasidjo 13-a ms pozeminio skverbimosi para. Tiek ilgai man dar neteko bti urve, neislipant zems pavirsi. Ankstesnis mano rekordas buvo 9,5 paros Kijevskajos prarajoje 1981 m. Dabar akivaizdu, kad teks isbti 18-20 par. Vakar man kilo daug minci dl ateities. Suprantama, cia ne vieta rasyti apie visus planus. Taciau Snieznajos praraja siuose meno asmeniniuose planuose uzima vien svarbiausi viet. O kadangi mano asmeniniai planai daug kuo nulemia Lietuvos speleologinius pasiekimus, taigi verta apie kai k ir uzsiminti. Kadangi Snieznaja yra labai savotiska praraja, nelabai sudtinga techniskai, j galima veikti ir vidutiniskai technik valdziusia grupe. Sunkum cia sudaro vanduo, galimi potvyniai (iki 20 m aukscio) ir ilgos horizontalios atkarpos (einant tiesiausiu ir trumpiausiu bdu link dugno, tai sudaro apie 9200 metr, o is viso apie 14 km). Cia reikalinga ypatingai puiki ekipiruot ir ideali istverm. Visai nebtina daryti tokius ilgus ir varginancius perjimus, kaip kad mes dabar darome. PKS galima pastatyti net 11-oje viet: Didziojoje salje, Universiteto salje, ant III-ios Uzgrivos, Pobedos salje (ant V-ios Uzgrivos), ant VI-ios Uzgrivos, ant VII-ios Uzgrivos, Gaudzianciojoje salje, ant Molinosios Uzgrivos, IGAN'o salje, Ikso salje ir Metrostrojaus salje. Puiks, tiesiog nuostabs pozeminiai krastovaizdziai prasyte prasosi, kad apie juos suzinot visi. Todl, mano nuomone, cia yra idealiausia vieta surengti stambi fotoekspedicij 2 mnesiams. ("...Zmogus pripranta prie visko, isskyrus salt..." "...Pirmyn turi eiti tik tas, kuriam uzteks jg grzti atgal...") Taigi po lyrinio nukrypimo tsiu toliau. Nedidel speleo grup (5-9 zmons) turi is lto skverbtis praraj, keletui par apsistojant kiekvienoje is isvardint PKS viet, o pakeliui specialiai uzsiiminti fotografavimu. Jeigu padaryti apie tkstant fotografij, is j tikriausiai bt galima atrinkti apie 50-100 puiki, tinkanci fotoparodai, knygai, kam tik nori... Tada bt galima parodyti zmonms, kas tai yra tikras urvas.

95

Kaip paaisks zymiai vliau, tai jau buvo mano rekordas.

134

Ko gero reikia eiti miegoti. Rytoj ­ ilgas, gal bt daugiau nei 30 valand skverbimasis ypatingai slapiomis slygomis. Miegoti eisime 21:00 val. Deja, nujome tik 22:00 val. Miegame ilgai, bet nepasakyciau, kad idealiai. Sis PKS ­ drgnas ir su nedideliu skersvju. Vasario 15. Prabundame 10:00 val., taciau keliams tik 11:00 val. Gulime, rkome, laukiame, kol bus paruosti pusryciai. Dabar 13:00 val. As rasau paskutines mintis. Eina paskutiniai pasiruosimai lemiamam skverbimuisi. Zemyn nesims tik 6 puslengvius maisus. Tikims, kad judsime greit ir gal bt po 30 valand sugrsime atgal si PKS. Vakar vyko sioks toks gincas apie tarnyb armijoje. Visi pasiliko prie savo nuomons. Kuo toliau, tuo labiau isryskja, kad Serioza, nors yra geras vyras, taciau nra patvarus psichologiskai. Gincuose jis daznai lieka neteisus. Jis ir Rafa ­ tikri antipodai. Rafa daznai j pasiepia. Gal bt teisus Volodia R., sakydamas, kad Rafa sioje kelionje atliks "dezorgo96" vaidmen. Aplamai si ekspedicija ­ domi. Labai daznai Volodios Rezvano, kaip vadovo, vaidmuo bna tik formalus. Didel dalyvi patirtis ir aukstas ms techninis lygis leidzia vadovui kartais ir nesikisti. Kol kas viskas vyksta labai gerai. Nuo plano-grafiko atsiliekame viena para. Niekas dabar nebeskuba, tarytum nenort eiti dugn. Tikims vasario 16 d. pasiekti Ikso sal ir t paci dien grzti atgal. Rastel paliksime 25 m aukscio Olimpinio krioklio virsuje, t. y. pries nusileidziant Ikso sal. domu, kas dabar vyksta namuose, darbe? Juk jau antra diena, kaip as turiu bti darbe, o bsiu dar ne taip greit. domu, kuriam laikui uzteks baterij. Naudojame 145Y tipo. Pirmas uztaisymas (3 baterijos) man tarnavo nuo Koralitinio sulinio iki VII-osios Uzgrivos. Antro uzteko tik iki cia. Jis buvo gerokai apdauzytas. Dabar uztaisiau nauj blok is 2 baterij. Vien blok palieku cia atsargai. Aplamai apsvietimo klausimas ms grupje nra pilnai atidirbtas/ Tenka labai taupyti. Maisto pradzioje likdavo, o dabar jau suvalgome vis, kiek pagaminama. (... Rasyti baigsiu rytoj... ... Tsiu rasym ne rytoj, kaip zadjau, o tik poryt, t. y. vasario 17 d. ...) 14:30 val. mes pradedame leistis. Keletas zingsni, ir mes prie virvs ­ 7 metrai. Nusileidziame prie ups. Is karto brendame vanden: pradzioje ­ iki keli, o vliau ­ ir iki juosmens bei pazast. Stai ir horizontals turklai, kuri didesnioji dalis ­ vandenyje. Tai 70 metr gilaus vandens, beveik visur virs galvos. Prisilaikant moduli ir prisitraukiant uz pagalbins virvs, palengva judame pasroviui. spdis ir emocijos ­ nepakartojami! veikus kelet akmening ruoz, pasiekiame "Akvakailialup". Tai ilgas, vingiuotas ir aukstas plysys, apacioje pripildytas vandens, kurio gylis 2-3 metrai. Kiekvienas is ms turi po 1 modul. Stumdami j prieky savs ir siek tiek jo prisilaikydami, varlyte plaukiame priek. Rankomis, alknmis ir kojomis atsispirdamas priesingas sienas po vandeniu, stengiuosi nepasinerti su visa galva po vandeniu. Vietomis sutinku tam tikras kameras, praplatjimus. Jos priduoda tam tikro paslaptingumo ir taip jau spdingai aplinkai. Po "Akvakailialupio" seka vairiausio pobdzio akmenins klitys, o vliau pasigirds sniokstimas pranes apie Riaumojanciojo Kaskado artum. Tai didziuliai slenksciai, kuriais vanduo su milziniska energija ir triuksmu neria zemyn Zems gelmes. Pakabiname 40 metr nuolaidzius turklus ir `ragatks' pagalba, stumiami vandens srauto, taskomi purslais, vikriai atsiduriame apacioje. Vienas domiausi dalyk sioje prarajoje ­ tai "Krioklys su Ezeru", kur perjome gerokai pries Riaumojantj Kaskad. rang pakabinome taip, kad leidziams visai netoli srauto, o nusileid patenkame sal vertikaliomis sienomis, pagal vis perimetr uzpildyt vandens. Tai gilus ezeras. Nusileidziame tiesiai vanden mazdaug 2 metrai nuo sienos (krioklio aukstis ­ 10 metr). Ypating judesi pagalba prisikapstome prie sienos ir prisilaikydami jos pamazle slenkame ratu kit ezero krant, kur is jo zemyn isteka up. Kitame krante Volodia R., Serioga ir as laukme likusij. Kaip paaiskjo vliau sekantis leidosi Rafa. Jam besileidziant po vandeniu susipainiojo trosas su virve ir jis niekaip negaljo atsikabinti nuo rangos. Tuo tarpu Joka, jausdamas, kad virv neapkrauta, ir be to dl triuksmo

96

Dezorgas = dezorganizatorius.

135

negirddamas joki komand, m leistis zemyn. Pasieks vandens pavirsi, jis mato, kad vandenyje, jo zodziais tariant, neva plduriuoja transportinis maisas su sviecianciu prozektoriumi. Labai nustebs, taciau nei kiek nedvejodamas jis jau norjo pastatyti ant jo koj, kai tuo tarpu sis m judti ir paaiskjo, kad tai Rafa vos ne sksta. Zodziu vyko kai kam linksmas, o kai kam laimingas incidentas, kuris labai pavairino ms sunk gyvenim. Dar keletas sunkiai be virvs veikiam akmens ruoz ir mes 20:45 val. pasiekiame ­1190 metr gylyje esanci IGAN'o sal, kur grzdami esame numat uzvalgyti. Prisdame parkyti; suvalgome visas sokolado ir vitamin atsargas. Greit prabga valanda. 21:45 val. mes jau lekiame zemyn. Stai ir paskutinis sulinys. Tai 25 metr aukscio Olimpinis krioklys. domus atsitinka nusileidimas, ypac man. Pirmasis nusileidzia Volodia R., po to Antonas, Besileidziant Rafai, ruosiuosi as. Prijs prie Rafos, nusistebiu, kodl jie pakabino tok sen ir surdijus tros, bet, mstau ­ jei kiti leidziasi, man taip pat teks. As ir anksciau daug kur kritiskai zirjau rang arba jos pakabinimo bd. Pradedu leistis virve, prisisaugojs uz troso. Nusileidus apie 16 metr, pajuntu, kad trosas yra apacioje yra nuvestas sal, tolyn nuo galingo srauto ir pursl. Kad nereikt ranka laikyti tempto troso, as permetu per j laisv koj. Pasileidus mazdaug 1,5 metro, pajuntu lengv timpteljim, ir mano savisaugos ciuptukas su visu kabjusiu trosu "nueina zemyn". Keista. Bet ne tai, kad nutraukiau savisaugos tros, o tai, kad netoliese, pasiekiamas ranka, kabo dar vienas trosas, visiskai naujas ir dar visai nepardijs. As uzsifiksuoju ant virvs, atsikabinu nuo troso ir numetu j zemyn po kriokliu. Prisikabins prie to keistai nezinia is kur atsiradusio troso, as skmingai nusileidziu zemyn. Tik apacioje sismoninu, kokiame pavojuje as buvau. Einu uzuovj ir uzsirkau. Pasidaro labai gera. Tokia stai kaina as pasiekiau nauj savo asmenin, o kartu ir nauj Lietuvos gylio urvuose rekord97. Cia ­1320 metr gylis. Trys draugai kazkur priekyje. Nusileidzia likusieji. Dabar 23:45 val. siskverbimas baigtas. Mes Ikso salje. Belieka tik islipti pavirsiun. Vasario 16. Ikso sal speleolog stebina savo gabaritais. Ne tik, kad is vieno sals galo nesimato kito, bet ir eiti skersai tenka ilgai, kol j pereini (apie 15 min.). Salje smlis. Gana sausa. Volodia R. sako, kad ypac dideli potvyni metu vanduo cia pakyla net 40 metr. Ziem PKS cia statyti galima be pavojaus. Aplamai, kiek zinoma, vlyviausi potvyn sioje prarajoje Morozovas stebjo gruodzio 12 d. Beje, potvyniai pavojingi tik zemutinje dalyje. Pagr vandens ir park, 01:00 val. pradedame pakilim. Mes su Joka einame paskutiniai, nuimindami rang. Pirmasis lipo be savisaugos ir po to pritvirtino t gerj tros, nes pasirodo jis visai nebuvo pakabintas, o tik siaip sau kybojo, netycia uzkliuvs fiksatoriumi uz atbrailos 7 m zemiau rangos kabinimo vietos. Taip pat paaiskjo (man ir kai kuriems kitiems), kad nei vienas, nei kitas trosas ne ms, o maskvieci. Kai mes su Joka prijome prie Olimpinio krioklio papds, ten radome tik Volodi R., kuris niekaip negaljo pasiekti virvs galo. Mes ilgai bandme jam padti, bet beviltiskai. Tada vyrai virsuje prailgino virv, ir mes visi skmingai islipame. As islipu paskutinis. Toliau be dideli nuotyki 07:00 val. ryto pasiekiame IGAN'o sal, kur ms jau laukia karsta griki kos. Pavalg ir pailsj, 11:30 val. tsiame pakilim virsun. As su Volodia R. einame paskutiniai, nuimindami rang. Daug meistriskumo pareikalauja pakilimas is Ezero su Kriokliu. Virv siekia vanden, o pats galas yra po vandeniu. Trosas pakankamai ilgas. Prisisaugojs uz troso, sugriebiu virv, ir, praleids j pro AR98, segu kelio ciuptuk. Po to, prisitrauks ant savisaugos, svytuokle pasileidziu vanden ir ten baigiu prisitvirtinti pusiau virs vandens, pusiau po vandeniu. Visa tai atlieku, slakstomas krioklio vandens. Toliau seka ilgas ir nuobodus kilimas virsun, nuolat veikiant gausias vandens vonias. Ypatingai man sunku veikti 70 m ilgio vandens galerij. Mano gabenamas

Sis mano pasiektas Lietuvos gylio urvuose rekordas (-1320 m) issilaik per 18 met, kol jauni speleologai 2001 m. liepos mn. j siek tiek pagerino, nusileisdami ­1392 m gylio Luko praraj Dinar kalnuose (Kroatija). 98 AR ­ atmetimo ribotuvas ­ taisas, tvirtinamas krutins lygyje, neleidziantis speleologui persiversti zemyn galva.

97

136

transportinis maisas ­ pakrautas ranga ir dar be to blogai uzhermetizuotas. Todl jis visai neplaukia, o iskart sksta, kartu traukdamas ir mane zemyn. O zems juk nepasieksi ­ gilu. Vanduo mane galutinai veikia. Hidrokostiumo susukimas ima intensyviai leisti vanden. Suslampu kaip suniukas, o vanduo saltas. Ne tik desin koja, bet ir dubuo slapias. Per klaid prisileidziu vandens ir desin rankov. Visa laim, kad kupranugario vilnos apranga gelbsti nuo visko. Taciau vis laik privalau judti. Tada silta. O siaip urvas labai saltas. Pagaliau ir Molinoji Uzgriva. Cia ms vl laukia karsta griki kos ir triguba spiritinio grimo doz. Yra 20:30 val. Sis etapas truko lygiai 30 valand. Labai nustebau, isvyds anksciau uz mus PKS atjusius draugus. Jie akivaizdziai buvo velniskai isvarg ir atrod tarytum isgr ar apsvaig. Kai kurie eidami net svyravo. Vis tik nusikamavome mes siame "greituminiame sportiniame skverbimesi"! Taciau malonu. Ms grup ­ vienintel SSRS, pasiekusi tok gyl sportinio siskverbimo tikslu. Mes pirmaujame sportinje, arba, kaip j vadina pranczai, techninje speleologijoje.99 Netrukus 22:30 val. einame miegoti. Vasario 17. Atsikeliame tik 13:30 val. pakviesti pusryciauti. Dabar 15-a pozemin para., taciau valgome tik 24- kart. Miegojome labai blogai. Esame dar pakankamai slapi, todl vsoka. Dar nespjome savo knu isdziovinti vis drabuzi. Teks tai atlikti dalinai heksogazo pagalba, o vliau galutinai uzbaigti dar kart (paskutin) miegant sioje stovykloje. O rytoj ­ vl vanduo, ir gausus ­ net iki Gaudzianciosios sals. Nepraeis nei savait (o gal ir praeis?) ir mes bsime pavirsiuje. Miegoti einame 22:00 val. Vasario 18. Atsikeliame 10:45 val. Pavalgome. Tvarkoms ir, vl pavalg bei sutvark PKS viet, 15:30 val. sukruntame link Zems pavirsiaus. Pirmoji perjimo dalis iki Gaudzianciosios sals yra gausiai apvandeninta. Kadangi mes cia jau antr kart, o be to praeitame perjime visi stipriai perslapome, esame nusiteik ir s kart slapti. Mes su Serioza siek tiek fotografuojame tarp Molinosios Uzgrivos ir Rekordinio krioklio. Taip pat truput fotografuojame ir draugus, kylancius Rekordiniu kriokliu. Joki nuotyki nevyksta. Tik pries pat Gaudziancij sal iskoliojau Serioz. Jis amzinai mgsta skauti ir daug aiskinti paciu nepatogiausiu oponentui laiku: pavyzdziui, vandenyje, kabant ant virvi ar panasiai. Man lipant kopciomis is vandens, jis ima man kazk aiskinti apie fotografij... Stai ir Gaudziancioji sal. 21:10 val. Suvalgome po plytel sokolado "Privet", gliukozs ir vitamin. 22:00 val. iseiname toliau. Draugams is rank pradjo kristi moduliai up is aukstai. Matomai jau pasireiskia nuovargis. Vasario 19. Vis einame ir einame. Mes visi labai miglotai prisimename tas vietas, kuriomis ne per seniausiai vaiksciojome. Nebedirba smegenls netgi pas Volodi R. Paskutinius metrus einame is lto ne dl fizinio nuovargio, bet dl neprivalgymo ir nemigos. Lipant is Katilo, Antonas nuslysta, patenka po srautu ir vanduo jam nuo salmo numusa prozektori. Taciau zemyn jis laimei nenukrenta. Paslysta taip pat ir Rafa. VII-j Uzgriv pasiekiame 07:10 val. Nieko nebesinori, visi judame vos vos gyvi. Pavalgome. Mums atrodo, kad labai daug valgome. Sulendame palapin. Antonas ir Rafa heksu dziovina miegmais, o as salia rasau sitai. Atsigulame 10:00 val. ir gulime iki 20:30 val. Taciau negalima pasakyti, kad mes gerai miegojome. Daznai prabusdavome, rkydavome, valgydavome chalv, dzivsius... Zodziu mes paprasciausiai pervargome, o perjimas be karsto maisto mus paveik neigiamai. Apie jim toliau negali bti ir kalbos. Reikia is naujo pailsti. Mes taip ir darome. Tai yra nieko nedarome. Voliojams, plepame... Vasario 20. Jau 03:00 val. Mano pasilymu mes dabar svarstome klausim apie ms grups pavadinim ir emblem. Siloma ­ "DELTA". Volodia Rezvanas j silo todl, kad graik raid "" zymima trikampiu; kartu taip zymima PBS ir PKS; tuo paciu sis zodis yra uzsienietiskas, o tai simbolizuoja ms siekius susisiekti ir bendrauti su uzsieniu. Emblema, t. y. ms zenklas bus trikampis, kurio viduje einamj met paskutiniai du skaitmenys. Trikampio apacioje ­ gylis, pasiektas toje ekspedicijoje, arba vietovs, miesto

Apie si ms ekspedicij met gale ras bulgar zurnalas "Turist" pasaulio svarbiausi speleologini vyki apzvalgoje.

99

137

pavadinimas, kur vyksta renginys. Sis zenklas bt teikiamas tik konkretaus renginio dalyviams. Trikampio spalva reikst met laik: mlyna ­ ziem, zalia ­ pavasar, raudona ­ vasar ir juoda ­ ruden. ...Jau ir sddami ir gulindami pavargome. Reikt eiti miegoti, taciau norisi valgyti. Rafa su Antonu jau susiruos gaminti, bet pasirod, kad nra vandens. Renkame vanden. As rasau. Su Volodia aptariame ateities planus. Jie daug zadantys. Tik neaisku, kada juos reiks gyvendinti. Turbt reikia mesti valdisk darb... ...Liko 4 perjimai, is j ­ 2 stambs, t. y. iki V-osios Uzgrivos ir po to iki Universiteto sals. Labai daznai prisimename pavirsiaus reikalus, namus, darb. Vadinasi ekspedicija jau eina pabaig. Su Volodia R. aptarme konkrecias galimos kino-foto ekspedicijos Snieznaj 1986-87 metais galimybes. Yra idja, kad mano vadovaujama kaunieci grup (6 zmons) daryt piln prarajos prajim su foto nuotrauk darymu ir kabint rang bei rengt PKS-us. Po to jie, t. y. 5 zmons iseit pavirsi, o as tam tikram laikui pasilikciau Ikso salje atlikti eksperiment, bnant vienatvje absoliucioje tamsoje. Po to nusileist kino grup, vadovaujama Vladimiro Rezvano, su kuria pavirsiun iseiciau ir as. Po to ateit dar kita grup, vadovaujama pvz. Rafos, ir iskelt pavirsiun vis rang. As galciau islipti ir su pastarja grupe. Yra daug variant. Volodiai tekt filmo direktoriaus vaidmuo, o kino operatoriaus rol - ? Gal bt tai bt galimyb atlikti mano norim eksperiment? 05:00 val. vis tik einame miegoti. Ir miegame gerai. Prabundame tik 12:30 val. Vl pavalgome. Bet kazkodl nesinori niekur is cia eiti. Susdame paplepti prie sauso spirito likuci, kol jie visai sudega. Iseiname 17:30 val. Einame gana sparciai. Po 2 valand prieiname pakilim VI-j Uzgriv. As su Joka staigiai pakylame trosu 15 m aukstyn, issikeliame su hidromaisu vandens ir tsiame pakilim Dolmeno sal. Ten pradedame gaminti valg. Visa grup susirenka 21:30 val. Te as susiginciju su Rafa dl taktikos. Sdime nenusireng... Vasario 21. 01:00 val. Toliau nesams 12 moduli, t. y. kiekvienas po 2. Jie sunks, pilni vandens. Mums sunku, nors pakenciama... veikiant paskutin vandens klit, man po hidru pribgi vandens. Taciau jauciuosi labai zvaliai. Vis tik vanduo teikia daug zvalumo ir energijos. Vienoje vandens duobje Joka, keldamas is vandens "transportnik"100, nusikeik: "Nachuja101 jie tokie sunks!?" Sulig tais zodziais maisas, tarytum issigands bjauraus zodzio, isslydo jam is rank, o jis pats su lig smakru krito vanden. 09:30 val. mes pasiekiame Pobedos sal ant osios Uzgrivos. Kaip ir kiekvien kart pries mieg priimame leuzjos antpilo porcij. Jis mums daug padeda. Kol kas dar niekas nepersalo, nors siaip labai daug dirbame labai saltame vandenyje. Juk net oro temperatra sioje vietoje tik apie +40 C. 13:00 val. sugulame. As rasau, o mano palapins draugai jau miega. Anoji palapin, kaip visada, dar krapstosi. Jiems zinoma sunkiau. J miegmaisis kiaurai slapias. Pas mus tik Antonas siandien stipriai persalo. Jo hidras suplyss, o kombinezonas visai jau susidvjs. Kelns atsiskyr nuo svarkelio. Jis dabar atrodo kaip "kaliausia"! Beje, siandien man vl nusisypsojo laim. Antonas aptiko speleo faun, eidamas nuo VI-osios Uzgrivos link pavirsiaus, pakils virs pirmojo krioklio (gylis apie ­750 m). Tai toks pat daugiakojis, sliauziojs siena mazdaug per pd nuo aslos. Po to Antonas dar mat analogisk gyv mazdaug 8-10 m atstumu, bet jo pagauti jam nepavyko. Prabundame apie 19:00 val. Antonas pagamina sriub-kos. Pavalgome... ir nutariame dar pamiegoti iki kito ryto. Nors mes ir neperslap, taciau, kadangi Antonas vis tik suslapo, miegodami (t. y. savo knais dziovindami Anton) mes sudrkome. Todl tik per antr mieg mes galime pilnai isdziti. Rytoj eisime Universiteto sal. Pastabos: · Mes daznai verdame sriubas-koses, ko nedaro ms draugai maskvieciai. Sis ms viralas labai pasiteisino.

100 101

"Transportnikas" = transportinis maisas. Nachuja ­ rus. labai negraziai reiskia "kokios varpos", t. y. "kokio b....".

138

Heksogaze aukstis tarp ugnies ir puodo turi bti apie 10 cm. Geriausias moduli gabenimo bdas yra "is rank rankas". Svarbu nedidelis moduli svoris, kad jie neplyst. Kad nesusimust modulyje produktai, reikalingas taip pat ir porolonas. Polietileno plvels paketai produktams nelabai pasiteisina. Geriau bt medziaginiai maiseliai. · Saus spirit (urotropin) reikia isfasuoti nedidelmis porcijomis vienam virimui. Vasario 22. Atsibundame 11:00 val. gerai issimiegoj. Aplamai miegas buvo neypatingai kokybiskas, nes ms suporintas miegmaisis mano pusje pradjo irti is virsaus ir apacioje. Be to vyrukai pradegino manj miegmais su heksu. Visumoje slygos gal ir nepasikeit, taciau juk baigiasi 20-oji pozemin para ir mums reikia daugiau komforto, negu pradzioje. Vienu entuziazmu toli nenueisi. Su rkymu didels problemos kol kas, mano nuomone, nra. Antono "Belomoras" netinka siam urvui: jis suyra, isbyra, zodziu, grynas nuostolis. Geriausiai tinka cigarets be filtro. Taciau reikalingas kandiklis. As j turiu ir jis man labai pravert. Tie, kas sais (o sie pastoviai bna drgni), pastoviai suslapina cigaret, ir rkymas baigtas. "Prima" siek tiek per silpna; geriau tinka "Astra", kuri atsivez Rafa, arba "Pamyras". Turime taip pat ir machorkos102. Ji mums pravercia, kai baigiasi cigarets. Mes kiekvienoje PKS paliekame tam tikr kiek rkal. Taciau ir jiems aisku ateina pabaiga. Tada ­ puikus dalykas machra103. Taciau, bt gerai turti pypk. Suplyso visi transportiniai maisai. Dabar bus sunku juos gabenti. Praktiskai as jau nebefotografuoju. Baigsi plokscios baterijos, o be to fotografuota jau vis PKS apylinkse. Ir dar kai kur papildomai. Su Serioga planuojame fotografuoti "su chemija" Universiteto salje. Ir, be abejo, pavirsiuje. Dabar esu sveciuose pas Volodi R. jo palapinje ir rasau. Manoji palapin miega. Is V-osios Uzgrivos iseiname tik 21:30 val. Darbas sekasi ypatingai gerai. Pavalgym (t. y. pietus) nutariame daryti ties II-ja Uzgriva, kuri pasiekiame 04:15 val. Kad nesuglebtume, specialiai nesidengiame polietilenu. Issiverdame valgyti, pasdime su hidrokostiumais ir 06:45 val. pajudame aukstyn. Be abejo toliau dirbasi zymiai lciau ir Universiteto sal pasiekiame tik 15:15 val. Vasario 23. Volodia R. susirpins, kad mes kuo anksciau iseitume is skyls, nes isjimo anga gali bti uzversta sniegu ir gali tekti ilgai atsikasinti. Tuo tarpu Soci KGT zino, kad mes turime pavirsi iseiti vasario 28 d. Taigi reikalai vercia skubti. Visi pritaria Volodios R. samprotavimams, isskyrus Jok, su kuriuo tuo klausimu vyksta gincas, tik atjus Universiteto sal. ...Einame miegoti 18:45 val. Vasario 24. Prabundame 10:45 val. Naktis, ypac man, buvo nerami. Vis pirma miegmaisis mano pusje visai isiro, o susiti j tingisi. Juk miegas po zeme greit baigsis, o mes sausi. Taigi siek tiek buvo vsoka ir, nors ismiegojau net 16 valand, miegas buvo ne koks. Pavalg pradedame diskutuoti apie kino film urvuose sukim. Mano ir Volodios R. su Seriogos nuomons sutapo, kad reikalingas isankstinis scenarijus ir urvo zinojimas; tuo tarpu Antonas ir Rafa prisilaik tos nuomons, kad film sukti reikia be isankstinio susipazinimo su urvu. Vienok apie s urv vis nuomon vienoda ­ kad urvas puikus ir kad visi cia sugrsime. Beveik nusprendme, kad lapkricio mnes Kaune pravesime visasjungin "Deltos" grups pasitarim. Dabar sdime palapinje ir sildome bei dzioviname daiktus. Daugiau komfortisk slyg mes nebetursime! Kalbams apie baim ir ekstremalius atvejus urvuose ir alpinizme, apie baims padarinius ekspedicijose. Pailsj perkraustysime sunkiuosius modulius.

102

· · · · ·

Machorka ­ bulvini seimos tabako genties vienmeci zoli rsis, kurios sausuose lapuose yra 1-10 % nikotino. Naudojama rkymui. 103 Machra = machorka.

139

Padarysime j daugiau, bet lengvesni. Nuo siol teks judti tik vertikaliais ruozais. Tai be abejo bus sunku ta prasme, kad pas mus nemazai krovinio. domu, kaip ten pavirsiuje, ar anga neuzversta sniego grities? Jeigu uzversta, teks gal bt ilgai atsikasinti. Vis tik puiki praraja ta Snieznaja! Cia visko, ko tik speleologo sirdis gali geisti, tiek daug, kad jauti lyg ir nebereikiant daugiau urvus skverbtis, nes daugiau vis tiek nieko spdingesnio nebepamatysi. Taciau taip nra. Reikia dar ir dar! Tiesa, vakar Nulinje Uzgrivoje stebjau labai grazius heliktitus ­ nedidelius kalcito kristalus-adatles. Taip, cia reiks sugrzti ir btinai uzfiksuoti s "nuog" akmens groz, tiesiog akmens ir vandens simfonij. Zmons turi zinoti, kas yra Zems gelmse. domu, ar ... ... galt cia susukti puik film? Reiks taip pat susisiekti ir su 104 Senkeviciumi . Reikalinga juk ir parama pinigais, gera importin juosta. Per 3 metus galima kapitaliai pasiruosti. Gana uzsiiminti grynai sportiniais siskverbimais. Jie neteikia pilno pasitenkinimo. Btinas koks nors aukstesnis tikslas, pvz. propaganda ­ fotografavimas, filmavimas,... Dabar aptariame, kaip reikia geriau ir patogiau traukti maisus Didziajame 165 m sulinyje. Yra daug idj, taciau, kuri pasiteisins, dar neaisku. Techniskiausias ms grupje be abejo Rafa. Pas j daugiausia idj ir labai didel patirtis. Taciau kartu jis yra ir "dezorgas". Volodia R. vis tik ir s kart buvo teisus. Visumoje grup labai domi. Pas mus ved tik Rafa, Joka, Antonas ir as. Rafos zmona ­ mokytoja; jie turi 2 met dukr. Jis ms grupje ­ vyriausias, po keli dien jam sukaks 33 metai; tautyb ­ totorius. Joka vaik neturi; su zmona gyvena kiskai. Jam 31 metai; darbininkas; tautyb ­ suomis. Antonas turi 2 met dukr. Jis grupje ­ jauniausias ­ 24 met; tautyb ­ armnas. Yra inzinierius ­ hidrogeologas; gyvena Leningrade. Volodia Rezvanas ­ neveds ir, sprendziant pagal gyvenimo bd, net nesiruosia vesti. Jam 28 metai. Dirba vyriausiuoju geologu Seredeisko sachtoje Kalugos srityje. Tautyb ­ rusas. Na, o Serioga pas mus ­ arsus moter priesas, o gal tik zodziais?... Jam irgi 28 metai. Geologas. Tautyb ­ rusas. Antonas, Volodia R. ir Serioga ­ baig aukstj moksl: jie visi geologai. Kiti ­ darbininkai. Ms tarpe vienas, t. y. as, - komunist partijos narys. Stai tokia ms kompanija, pasiekusi geriausi Soviet Sjungoje sportins-technins speleologijos rezultat! Grzus btinai kursiu savo speleo grup. Nors zinome, kad reikia kuo greiciau "varyti" priek, iseiname tik 21:45 val. Ir is kart Didysis Snieznajos sulinys ­ 165 metrai. Pirmojoje 45 m dalyje maisus traukiame mes su Rafa, o Rezvanas juos kabina; tuo tarpu kiti issidst viena dalimi auksciau. Po to mes su Volodia R. pasikeliame dviem dalimis auksciau Universiteto sals dugno ir is apacios traukiame maisus 65 m trecij dal. Virsuje ­ trosinis blokas, o virv surista su trosu zied. Mes traukiame virv, o maisai keliauja trosu. Mes tam tikslui apacioje prisitaikme virvin blok. Ir taip toliau... Pilnas Didziojo sulinio (165 m) perjimas su rangos isklimu uzm 7,5 valandos ir mes Vasario 25. 04:15 val. visiskai j apleidome. Toliau ­ Priessulinis (18 m) ­ vieta, kur zuvo leningradietis. Gana nemaloni vieta psichologiniu poziriu. Mes su Volodia R. einame paskutiniai. Grupje jauciamas sioks toks tempimas. Vis tik mes pavargome ir reikia kuo greiciau pavirsi. Taciau kartu vyrauja jausmas, skatinantis kuo ilgiau pabti urve. Keista.105 12:30 val. atsibastome Didzij sal. Po neilg debat (demokratija!!!) nutariame, pavalg miegoti cia iki 20:00 val. ir nakt eiti pavirsi. As su Rafa eisime pirmieji. Taigi pavalg 16:00 val. uzmiegame, o 19:15 val. mes (ms palapin) prabundame. Parkome.

Jurijus Senkevicius ­ gydytojas ir keliautojas, tuo metu dirbs SSRS Centrins televizijos "Kino kelioni klubo" laidos vedjas. Isgarsjo po dalyvavimo garsiosiose T. Hejerdalo ekspedicijose. 105 Gal bt mes, to nesuprasdami, jautme, kad niekada cia nebesugrsime?

104

140

Vieni snaudzia, o as rasau dienorast. Skubu. Tuoj reiks keltis. Jau 20:00 val. Dienorast, ko gero, tsiu tik pavirsiuje! Ligi pasimatymo Pavirsiau!... ...Taip, tikrai dienorast tsiu pavirsiuje. Bet ­ kokiomis aplinkybmis!!! Na, bet apie tai vliau. Vasario 26. ­ Paskutinioji, 24-oji para po zeme. 00:45 val. mes vis tik susiruosme keliauti pavirsiun. Rafa lipo pirmas, as ­ antras. Is Didziosios sals (30 m gylio suliniu) istraukme visus 17 moduli. Po to, palik kitus dalyvius tvarkytis su maisais Kreivajame sulinyje ir ties Gvozdeckio sale, mes su Rafa nutarme dirbti priekyje, t. y. 15 m ir 7 m suliniuose. Labai salta. Taciau mums visiems nelauktai Rafa, nujs pirmas, rado vis sulinio apaci uzpilt sniegu. Tai reiskia, kad buvo nujusi gritis ir gana didel. O ms kastuvai ­ tik Persirengime, t. y. 30 metr auksciau sios vietos. Visa laim, kad Kozlovas V. paliko savo kastuv po Kreivuoju suliniu. Be to atsargoje turime ir ledkirt. Rafa su Antonu nebuvo uzsidj savo hidrokostium virsutinij dali ir, suprantama, ne kazin kuo galjo bti naudingi, atkasinjant sulin. Tada sio darbo miausi as. Sulinyje kabjo 2 virvs, kuri apacios, nors ir buvo uzsalusios, taciau prie j mes prisikasme. Is apacios pakass, kiek galjau pasiekti, as atsistojau ant virvs ciuptukais ir, juddamas po truput virs, kasiau virs galvos tunel vis aukstyn ir aukstyn. Savisaug prisisegiau prie tos pacios virvs (rapels106), nes antroji buvo apledjusi. Taip dirbau ilgokai, nors draugams pasirod, kad pakankamai greitai. Pradzioje sniegas buvo standus, o po mazdaug 5-6 metr storyms palaipsniui tapo purus. Galvojau, kad jau tuoj prieisiu sniego kamscio virs, bet anaiptol... Vl prasidjo standus sniegas. Staiga virv, ant kurios as kabjau, pasislinko 50-60 cm zemyn. Nors trumpalaikis, bet gana nemalonus jausmas. Matomai is ledo atsipalaidavo kazkur salusi virv. Kas bus toliau, be abejo, visai neaisku. O prasidjo apledjusi virvi ruozas. Ciuptukai veik neblogai. Mano svoriu apkrauta virv pati drask led, ir sis trupjo. Pagaliau, iskass 10 met aukscio sniego sulin, as pradriau sniego kamst. Papt stiprus, saltas vjas. Vadinasi toliau turt bti laisva nuo sniego erdv. 07:45 val. as islipau Persirengim ir po 24 par pirm kart isvydau dienos sviesos atsvaitus. Buvo dziugu, taciau as buvau velniskai susals. Surkiau net dvi cigaretes is eils. Atsipalaidavau ir pajutau stipr nuovarg. Toliau prasidjo transportini mais traukimas lauk ir 11:45 val. visi susirinkome Persirengime pavalgyti. 13:00 val. pradjom veikti paskutinius keliasdesimt metr virs. Grsmingai kabjo milziniskos sniego mass. Besikaupiantys ledo ir sniego karnizai aiskiai pranasavo bsimas greitas gritis. Sunkiai mums josi sie paskutinieji metrai. Ir tik 18:00 val. mes visi susirinkome Snieznajos prarajos karstins griuvos slaite. Didysis ms "Deltos" siskverbimas baigsi! Puikus buvo dalykas! Bet tikrasis finalas dar buvo toli! Pats domumas tik dabar ir prasidjo. Lauke rkas, sninga, o sniegas gilus ir purus, todl sunkiai praeinamas. Apie judjim toliau siandien galima ir nekalbti. Taciau aisku viena ­ reikia skubti. Juk ir maisto turime tik vienai parai. Bet k daryti? Judti tamsoje, rke ir su tokiu dideliu kroviniu praktiskai nemanoma, o kartu ir pavojinga. Tokia rizika bt nepateisinama. Volodia R. irgi tokios nuomons, ir mes cia pat prie Snieznajos krasto statome palapin, rengiame laikin stovyklaviet. Temsta staigiai. Visi sulendame vien (raudon) palapin, kad bt silciau. Lauke apie ­(10-12)0 C salcio. Nra salta. Bet mes permirkome sniege. Todl gerokai slame. Taciau nuotaika puiki. Vienok mes suprantame, kad su tokiu kroviniu mes per par Duripso nepasieksime. Rytoj ms laukia radikals sprendimai... Vasario 27. Atsibundame 06:00 val. Guldami nutariame uzbazuoti (t. y. saugiai padti) vis rang ir didesnij dal asmenini savo daikt. Pasiimti tik 10-15 kg svorio krovin kiekvienam tam, kad paros bgyje bt manoma pasiekti Durips. Priesingu atveju mums turt baigtis blogai!!! Atsikeliame. Rkas, debesys, sniegas ir propersos danguje. Visa

106

Rapele vadinama pagrindin virv.

141

tai kaip kaleidoskope keiciasi akimirksniu. Vos spjame sizirti t viet, kur tolumoje prasideda miskas. Mums btina ten kuo greiciau nusikasti. Ir vl matomumas 2-3 metrai, kartais ­ 5 m. Sukrov reikalingiausius daiktus, kit rang supakuojame transportinius maisus ir nuleidziame apie 50 metr gilyn praraj. Po to valgome ir deginame visus nebereikalingus daiktus ­ kombinezonai, salmai, batai, polietilenas ­ viskas randa savo viet ugnyje. 11:00 val., orui blogjant, mes vis tik pajudame priekin numanomja kryptimi. Nors sniego apie 3-4 metrus, mes klimpstame tik iki juosmens, t. y. apie 1 metr. Taciau ir to pakanka, kad eiti bt labai sunku. Mes juk neturime "sniegabridzi". Pirmasis, minantis tak, keiciamas labai daznai, kas 5-10 min. Nusileidziame "Suvenyro laukym". Cia tenka susiorientuoti, kad imtume teisingai kilti keter. Atrodo, kad neapsirinkame. Taciau, kai persiverciame per gbr, padarome klaid. Volodia R. ziem cia nebuvo vaiksciojs, o Antonas su Rafa besigincydami vis grup nukreipia pernelyg zemyn ne tan slnin. Sustojame. sikisam ir as su Volodia R. Dabar gincijams jau keturiese. Mano, Volodios R. ir Rafos nuomons sutampa ir mes netrukus klaid atitaisome. Teisingai pakil pagrindin ms kelyje perj, vl pasiklystame. Matomumas ­ nulinis. As vis laik einu su akiniais. Tai man padeda isvengti nemaloni pojci akims. Gerokai paklaidzioj, mes nutariame uzlipti artimiausi virsn desinje, kad is ten apsizvalgyti, jei kiek prasiskleist rkas. Ir mums pasiseka ­ pamatome t balnakaln, uz kurio yra mums reikalingas nusileidimas link ezeriuko ir virsutin misko zonos riba. Skubame, nes jau pradeda temti. 20:30 val. mes sustojame "Dzuts" apylinkse pavalgyti ir pailsti. Salta, nors temperatra tik vos vos zemiau nulio. Suvalgome visas paskutines maisto atsargas. Miegoti neketiname. Btinai kuo greiciau reikia pasiekti Durips... Vasario 28. 01:00 val. visk suvalg ir sudegin, pradedame leistis zemyn. Oro temperatra vis kyla. Taciau sniegas vis dar gilus. Gerai dar, kad uztinkame anksciau kieno tai isminto tako liekanas. Issibarstome po du, po vien. As einu paskutinis. Sunku. Tiek ilgai be miego ir dar intensyviai judant... Nemalonu. Buk laukymje pradeda svisti. Takas vingiuoja kairn, desinn, aukstyn, zemyn. Keistai mano akys priima spalvas. Akmenys upelyje kazkokie keistai geltoni su rudu atspalviu. Labai nenatrals. Sis 24 par siskverbimas visiems mums paveik klaus ir regjim. Pradjome blogiau girdti. Sutriko spalv suvokimas. Aisku visa tai nepavojinga ir su laiku atsistatys. Na, o kol kas einu vis zemyn ir zemyn. 09:00 val. as jau prie autobuso stotels Duripso centre. Susirenkame visi. Sis perjimas zemyn truko 22 valandas. Kojos vos lankstosi. Anton ir Jok pasiunciame nupirkti vyno ir ciacios107. Po poros valand jie grzta absoliuciai girti. Susitvarkyti su jais sunku. Bet mes skmingai autobusais nuvaziuojame Gudautus, o po to Adler. Baigta! Toliau ­ poilsis ir tik poilsis! ... 1983 met kovo 3 dien mes issiskirstme po namus ...

*******************************

107

Ciacia ­ stipri namin vynuogi degtin.

142

PRIEDAS Nr.1. 6 zmogdieni gyvybs uztikrinimo modulio (3 zmons, 2 dienos) sudtis. 1. Grikiai 150 g x 3 zmons x 1 kartas = 450 g 2. Herkulesas 150 x 3 x 1 = 450 g I racionas "-"-"-"-"150 x 3 x 2 = 900 g II racionas 3. Sriubos 3 x 2 = 4 pakeliai 4. Bulvs 150 x 3 x 2 = 900 g I racionas "-"-"-"-"150 x 3 x 1 = 450 g II racionas 5. Sublimuota msa = 150 g 6. Sausas pienas x 2 = 500 g 7. Sviestas 50 x 3 x 2 = 300 g 8. Cukrus (rafinadas) 33 x 3 x 6 = 600 g 9. Chalva 50 x 3 x 2 = 300 g 10. Slyvos dziovintos 50 x 3 x 1 = 150 g I racionas Razinos 50 x 3 x 1 = 150 g II racionas 11. Svognai 25 x 3 x 2 = 150 g 12. Cesnakai 25 x 3 x 2 = 150 g 13. Arbatzols = 100 g (2 pakeliai) 14. Kakava = 100 g (1 p.) I racionas Kava = 100 g (1 p.) II racionas 15. Saldainiai 15 x 3 x 2 = 150 g 16. Sokoladas = 6 plytels 17. Juodi dzivsiai 50 x 3 x 2 = 300 g 18. Balti dzivsiai 50 x 3 x 2 = 300 g 19. Lasiniai 50 x 3 x 2 = 300 g 20. Druska 7 x 3 x 6 = 120 g 21. Kalcio gliukonatas 20 vnt. 22. Undevitas (vitaminai) 20 vnt. 23. Glicerfosfatas (ATF atstatymui) 20 vnt. 24. Vitaminai zirneliais 10 vnt. 25. Pipiras raudonas = 1 vnt. PAPILDOMAI: 26. Heksa (sausas kuras) 500 g x 4 maiseliai = 2 kg 27. Degtukai 1 dzut 28. Zvaks 2 vnt. 29. Gumins pirstins 2 poros ---------------------------------------------------------------------Vieno modulio maisto produkt kaina 18,00 rubli.

143

PRIEDAS Nr. 2.

Prarajos Snieznaja atradimo, tyrinjimo ir siskverbim istorija.

Snieznaj atrado 1971 m. rugpjcio 10 d. Tatjana Guzva (dabar Cebotariova) ir V. Glebovas MVU speleolog sekcijos paiesk metu. Kai jie vaiksciojo po Bzybs kalnagbr, prasidjo lietus. Jie pasislp karstinje duobje, tokiu bdu atrasdami Snieznajos ang. 1971 m. jie nusileido iki Didziosios sals, V. Glebovas surado "kailialup". 1971 m. lapkricio mn. Zverevas nusileido iki Universiteto sals 1972 m. Snieznaj siskverbta iki "Senojo dugno", t. y. ­osios Uzgrivos (-770 m pagal tuometin toponuotrauk; dabar pagal Morozov ­690 m ar ­700 m). 1973 m. tolesnio tyrinjimo tikslu vyko MVU, Sverdlovsko ir Tomsko ekspedicija. T met vasar bsimieji atradjai Aleksandras Morozovas ir Danielius Usikovas nusileido iki Didziosios sals. Tais metais nieko daugiau nebuvo atrasta. Ekspedicijos metu Muranovas, zurnalistams demonstruodamas nusileidimo sulinius metodus, krito prieangio sulin. Liko sveikas, nes pataik ant sniego. 1974 m. visasjungin ekspedicija, vadovaujama V. V. Iliuchino taip pat nieko nerado. 1975 m. A. Morozovas ir D. Usikovas nusileido iki "Senojo dugno". Grztant jie buvo priversti atkasinti 15 m storio sniego kamst, nes buvo vykusi sniego gritis. 1976 m. Krasnojarsko ekspedicija taip pat nusileido iki "Senojo dugno". 1977 m. D. Usikovas, A. Morozovas ir V. Fedotovas rado prajim Pergals sal ir Amfilad ir nusileido iki ­777 m (VI Uzgrivos apylinks). 1978 m. geguzs mn. D. Usikovas su draugais organizavo isankstin "uzmetim" iki Galerijos. Nuo Gvozdeckio sals ledo "suktuku" nulk Volkenau, bet atsitiktinai uzsikabino uz antrini darini. Tuo laiku D. Usikovas susipazino su Tatjana Nemcenko. T paci met rugsjo mn. grup, vadovaujama D. Usikovo (A. Morozovas, T. Nemcenko ir V. Kondratjevas) nusileido iki Rekordinio krioklio (tuomet ­1020 m, dabar pagal Morozov ­ 960 m). Apie tai buvo pranesta Suchumio pasitarime t paci met lapkricio mn. Nuo to laiko Snieznajos tyrinjime paslapci nebuvo. Tada jie, atradjai, su konjako buteliu nujo pas tuometin SSRS MA viceprezident Sidorenko ir pasil toki idj: Snieznajos praraja turi uzsiiminti IGAN'as. Netrukus jame buvo kurtas Vakar Kaukazo karstinis-gliaciologinis brys (vadovas ­ Misinas, mokslinis vadovas ­ Kotliakovas). Darbui bryje buvo pakviesti D. Usikovas, A. Morozovas ir T. Nemcenko. 1979 m. birzelio-liepos mn. D. Usikovas ir T. Nemcenko nusileido iki IGAN'o sals (-1090 m). vyko konfliktas su O. Padalko ir I. Jefremovu. 1980 m. birzelio mn. T. Nemcenko vadovauja isankstiniam uzmetimui iki Universiteto sals. T paci met liepos mn. D. Usikovas, T. Nemcenko, J. Voidakovas, V. Kozlovas ir dar 2 zmons nusileido Ikso sal ir Penelops sal (-1280 m tuomet, dabar pagal Morozov ­1320 m) ir iki Metrostrojaus sals (J. Voidakovas siek tiek susizeid koj). Sekanci ziem buvo planuojama stambi ekspedicija. Todl lapkricio mn., vadovaujant Sulcui buvo vykdytas isankstinis uzmetimas iki Galerijos. 1980/81 m. ziem A. Morozovas, V. Jescenko ir Liudkovskis nusileido iki ­1320 m (Metrostrojaus sal), tyrinjo aukstyn kylancias landas ir galerijas, atliko hidroniveliavim. 1981 m. liepos-rugpjcio mn. T. Nemcenko vadovauja 10 zmoni grupei, kurioje dalyvauja ir tuometinis leningradietis V. Rezvanas. 3 grups nariai ­ T. Nemcenko, V. Demcenko ir A. Biziukinas (dabartinis T. Nemcenko vyras) nusileido iki ­1335 metr gylio, pasiekdami nauj SSRS gylio urvuose rekord. 1982 m. ziem prarajoje dirbo A. Morozovas, V. Kozlovas, A. Pilskis (Naujosios Uzgrivos apylinks ir aukstyn kylancios galerijos Mezenovo sachtos link). T paci met rugsj prarajoje vl dirbo A. Morozovas (aukstyn kylancios galerijos). Tyrintas Iliuzijos (-

144

40-80 m) urvas. Tuo laiku taip pat vyko visasjunginis speleolog ATP seminaras (vadovas N. Cebotariovas), kurio metu nusileista iki Pergals sals. 1982/83 m. ziem (gruodis-vasaris) V. Kozlovo vadovaujama maskvieci grup (6 zmons) atliko detali zemutins prarajos dalies toponuotrauk ir atrado nauj rajon, prasidedant IGAN'o sals apylinkse ir nusileidziant zemyn vl tik iki ­1335 m. 1983 m. kovo mn. Mezenovo sachtoje dirbo A. Morozovo vadovaujama grup, o kovo-balandzio mn. A. Pilskio vadovaujama grup. 1983 m. vasar T. Nemcenko planuoja nauj ekspedicij dugn gylio rekordo pagerinimo tikslu.

Sportiniai siskverbimai prarajos Snieznaja zemutin dal.

1980 m. rugsjis. Krasnojarsko ir Novosibirsko krast Divnogorsko ir Berdsko miest bendra sportin ekspedicija pasiek tik Gaudziancij sal ­900 m gylyje. Vliau jie savo ne visisk skm aiskino taip: girdi, skyl visai nesudtinga ir, jeigu pas juos nebt suplys visi hidromaisai ir visi hidrokostiumai, tai jie lengvai bt pasiek dugn. 1981 m. kovas. Leningrado Politechnikos instituto 7 zmoni sportin grup, vadovaujama V. Sajaus nusileido tik iki VII Uzgrivos ­800 m gylyje. Ekspedicij labai sutrukd gausus sniegas. Uzmetimas vyko psciomis per Acandary. Prieangio sulinyje sniego grit papuol Kvartalnas. Lipant virs Priessulinyje ant Lonino nukrito akmens luitas, mirtinai j suzalodamas. 1983 m. vasaris. V. Rezvano vadovaujama speleo grups "Delta" 6 zmoni ekspedicija nusileido ­1320 m gyl Ikso salje. Ekspedicijos sudtis: 1. Vladimiras Dmitrijevicius REZVANAS Kalgos sritis (Rusija) 2. Vladimiras Nikolajevicius JUGELAINENAS Petrozavodskas, Karelija (Rusija) 3. Erikas Eriko LAICONAS Kaunas (Lietuva) 4. Rafaelis Talymjanovicius NIZAMUTDINOVAS Ufa, Baskirija (Rusija) 5. Antonas Arsenovicius SAAKIANAS Leningradas (Rusija) 6. Sergejus Aleksandrovicius TKACIOVAS Ufa, Baskirija (Rusija) ------------------------------------------------

145

PRIEDAS Nr. 3.

Isvados ir rekomendacijos.

1. Daugiau griki koss! 2. Gerokai padidinti sroto kiek. 3. Sumazinti druskos kiek. 4. Padidinti cukraus kiek. 5. Vietoje sausos grietinls imti tik "Maliutk"! 6. Padidinti juod dzivsi kiek. 7. Daugiau vairi sriub sriuboms-kosms virti. 8. kiekvien modul ­ rkal! 9. Gumines pirstines imti tik raudonas (ne medicinines, o chemik). 10. Heksogaze atstumas tarp ugnies ir puodo ­ 10 cm. 11. Gabenti modulius geriausia perdavinjant "is rank rankas". 12. Modulio svoris ­ ne daugiau 15 kg!!! Optimaliausia ­ 10 kg! 13. modul ­ porolono izoliacij. 14. Visi produktai medziaginiuose maiseliuose. 15. Saus kur isfasuoti vienkartinmis porcijomis. 16. Ekspedicijos islaidos, neskaitant kelions Adler du kartus, 2.187 rubliai arba po 364,50 rubli kiekvienam (t. t. maistas ­ 600 rubli ir sraigtasparnio nuoma ­ 618 rubli). 17. Isankstinis uzmetimas rekomenduotinas vasar. 18. Ekspedicij organizuoti tik ziem nuo tarp gruodzio 1 d. ir kovo 1 d. 19. Kitu met laiku zemutinje prarajos dalyje galimi potvyniai iki 40 metr. 20. Grzimo nusileidimui nuo Bzybs turti pakankam kiek estisk roguci ir naudoti jas dvigubas. 21. Btina stacionari ABS108 su budtoju. 22. Prarajoje eiti tik pagal laid. Kylant V Uzgriv, prijus laid issisakojim, eiti pagal kairj laid, nes desinysis veda Amfilad!!! 23. Neimti "Belomoro", nes lzta! 24. Po hidrokostiumu naudoti kupranugario vilnos kostiumus btina!

108

ABS ­ antzemin bazin stovykla.

146

Atostogos po zeme

spdziai is speleologins ekspedicijos 1983

REPORTAZAS109 "Kauno tiesa", 1983-06-25, Nr. 146 (11130), Kaunas Kelet dien be perstojo zvalgms dang, - gal pagaliau issisklaidys debesys, ir mes galsime skristi. Ir tik vasario 2 d. pasirod saul. Mes, sesi SSP-83 ekspedicijos dalyviai is penki Taryb Sjungos miest, paskubomis sumetme sraigtasparn apie pus tonos sverianci rang. Netrukus apacioje liko Adleris. Skrendame. Desinje mlynuoja Juodoji jra, kairje sidabru spindi neprieinami ir atsiaurs Kaukazo kalnai. Praskrids Gagrus ir Gudaut, sraigtasparnis suka kairn ir palengva kyla kalnus. Bzybs kalnagbrio centre aiskiai matome ziojjanci giliausios ms salyje prarajos Snieznaja ang. Sraigtasparnis pakimba virs sniego keli metr aukstyje, laknai ismeta krovin, o mes issokame patys. Pora pasiruosimo valand, ir visi, apsireng vandens nepraleidzianciais hidrokostiumais ir specialaus audinio kombinezonais, vilkdami po penkis transportinius maisus, pradedame leistis zemyn. Virsutinje urvo dalyje gausu sniego ir ledo. Cia gana salta: temperatra visais met laikais neigiama, tik 220 metr gylyje, kur apsistojome pirmajai nakvynei, ji buvo apie nul. Sekancias dienas leidziams vis gilyn ir gilyn, veikdami daugyb vertikali sulini nuo 10 iki 65 metr gylio. spdingiausias 165 metr Didysis sulinys, kuriame galt sutilpti Maskvos valstybinis universitetas. Sal, esanti jo dugne, taip ir pavadinta ­ Universiteto. Cia sutinkame pazstamus maskviecius. Netrukus jie islips zems pavirsi, o mums dar daugiau negu savait teks leistis zemyn. Nesams su savimi visk: palapines, miegmaisius, virtuv, sauso kuro atsarg mnesiui ir gerokai maisto, kuris nra per daug vairus, taciau labai kaloringas, skanus ir greitai paruosiamas. Sportinis sudtingiausios salies prarajos veikimas reikalauja tempto darbo net po 30 valand "per pamain". Taciau po to miegame irgi neblogai: du kartus po 10-16 valand. Toks darbo rezimas leidzia mums gana sparciai judti priek, t. y. zemyn. Kuo giliau, tuo daugiau vandens: stai Gilioji up, po to ­ Seklioji, kuri pasirod daug gilesn uz pirmj, dar toliau ­ istisa up be joki krant. J tenka perplaukti apkabinus transportinius maisus. Gilumoje kiekvienas sulinys virsta galingu kriokliu ir leistis jais darosi vis sunkiau. Kartais tenka pritaikyti visus zinomus bdus klitims veikti. Judjimo spart mazina milziniskos uzgrivos, siekiancios 60 metr aukst. Tai kadaise buvusi dideli sali lub irimo liekanos ­ mazi ir dideli luitai, nukrit zemyn. Norint veikti sias uzgrivas, tenka lsti pro nedidelius plysius. Virs ms net 9 uzgrivos. Paskutinioji ­ Molinoji uzgriva, kurioje paliekame visus savo daiktus. Dabar mes leidziams beveik be krovinio zemiausi ms ekspedicijos numatyt task ­ Ikso sal. Olimpinis krioklys paskutinis ir pats auksciausias ­ net 25 metr. Vanduo milziniska jga krenta zemyn, sukeldamas gana stipr vj. Taciau, praj apie simt metr, randame jauki smliu klot sal. Mes 1320 metr gylyje. Sustojame pailsti. Nepaprasta ramyb apima mus ­ taip giliai dar nebuvome. 15 metr zemiau yra ta vieta, kur sustojo paskutin zvalgomoji maskvieci ekspedicija, ieskojusi tolimesnio prajimo gilyn. O jis tikrai turi bti. Taciau nesustabdomas laikas vercia mus pagalvoti apie pavirsi. Trylika su puse paros nematme dangaus ir sauls, nejautme malonaus sniego kvapo. Ir dar desimt su puse

109

Reportazas parasytas 1983-03-31.

147

nematysime, nes tiek laiko prireiks mums islipti. Akmuo, vanduo, saltis ir tamsa ­ pagrindiniai ms palydovai... Prajus lygiai dvidesimt keturioms paroms, isvydome rk, tankiai dengiant Bzybs kalnagbr. Sturmas baigsi, sunkumai ­ ne. Juk reikjo dar nusileisti pajr, veikti keturi metr storio sniego dang. Judjome labai labai ltai, su kiekvienu zingsniu smigdami iki pazast. Nepaprast spd paliko miskas, kur prijome. Juk ne veltui sakoma: urvus verta lsti netgi vien tam, kad islind pajustume, kaip nuostabu zems pavirsiuje. Erikas Laiconas Ekspedicijos dalyvis

148

Speleologija110

1983

Mokslinis straipsnis, parasytas kartu su V. Narbutu. ,,Lietuviskoji tarybin enciklopedija" X tomas, 338-339 psl., Vilnius

SPELEOLOGIJA [gr. spÂlaion ­ urvas + logos ­ mokslas], mokslas, tiriantis karstinius ir kitokius urvus ­ j kilm, morfologij, mikroklimat, vandenis, augalus, gyvnus, kultros liekanas, urv dab. panaudojim. Naudojasi gamtos moksl, archeologijos, istorijos duomenimis, teikia informacij sioms mokslo sakoms ir balneologijai. Urvams tirti speleologai naudoja alpinist priemones. Daugelyje sali yra @ moksl. ir sport. d-j, grupi, klub. Taryb Sjungoje @ klausimus nagrinja karstotyros ir @ in-tai Permje ir Ufoje, Kungro @ stotis, TSRS geograf d-jos karstotyros ir speleologijos komisija (Leningrade), Speleologijos taryba prie Gruz. TSR AT Prezidiumo (Tbilisyje). 1953 vyko Tarptautins speleolog s-gos I kongresas. Lietuvoje veikia Kauno speleolog sekcijos: ,,Omega" (st. 1977; jos nariai dalyvavo sj. ekspedicijose Ukrainoje, Kaukaze, Archangelsko sr., atrado ir apras keliolika nauj urv, tyr Birz rj. karstinius urvus), ,,Kentaurai" (st. 1981) ir ,,Akvaspeleo" (st. 1982). @ tyrimai pradti XVII a. (Dinar kalnyne). Zymesnieji XX a. speleologai: N. Kaster, E. A. Martelis (Pranczija), A. Grundas, G. Kyrl, V. Knbelis, F. Krausas, A. Smidlis (Austrija), V. Dublianskis, V. Iliuchinas (TSRS).

Sio straipsnio pasirodymas buvo pirmasis bandymas siskverbti enciklopedij leidybos proces. Tuo metu autori pavards po straipsniais nebdavo nurodomos, o patys straipsniai redakcijos nuozira kartais bdavo neatpazstamai koreguojami. Taip atsitiko ir su pastaruoju. Todl cia pridedu original, kur as 1980 m. pateikiau redakcijai: SPELEOLOGIJA (gr. spÂlaion ­ urvas), veiklos sritis, tirianti vis rsi urvus ­ j kilm, morfologij, mikroklimat, vandenis, flor, faun, kultros liekanas, urv men, panaudojim. Naudojasi karstotyros ir kit gamtos moksl duomenimis ir teikia jiems informacij. Urvams tirti speleologai naudoja spec. rang, panasi alpinist. Daugelyje sali yra @ mokslini ir sportini draugij, klub. Taryb Sjungoje @ klausimus nagrinja Karstotyros ir @ institutas Permje, TSRS Geograf d-jos karstotyros-speleologijos komisija, TSRS Turizmo federacijos Centrin speleo turizmo komisija. 1953 vyko Tarp. speleolog sjungos I kongresas. Lietuvoje nuo 1977 veikia Kauno ,,Omegos" ir KPI speleo sekcijos. J nariai dalyvavo ekspedicijose Ukrainoje, Kaukaze, Archangelsko sr., Urale, atrado ir apras keliolika nauj urv, tyr Birz rj. karstinius urvus. @ pradininkai: pasaulyje ­ E. A. Martelis (1858-1938), N. Kaster (Pranczija); TSRS ­ V. V. Iliuchinas, V. N. Dublianskis.

110

149

Urvas

1983

Mokslinis straipsnis. ,,Lietuviskoji tarybin enciklopedija" XI tomas, 576 psl., Vilnius

URVAS111 (geol.), ola, pozemin ertm, turinti vien arba kelias angas zems pavirsiuje. Daugiausia urvai susidaro dl pozeminio vandens chem. ir mech. veiklos (& Karstas) tirpiose ir supleisjusiose uolienose (klintyje, dolomite, kreidoje, gipse, akmens druskoje). Bna horizontals, nuolaids, vertikals (suliniai, sachtos, prarajos) ir kompleksiniai. Daugelis @ sudaro ilgas galerijas, kurios vietomis issiplecia dideles sales. Urvuose bna grot, land, susidaro kabanci varvekli & stalaktit, is apacios kysanci & stalagmit. Daznai @ teka pozemins ups, yra kriokli, kartais telkso ezerai. T-ra paprastai zema, bet teigiama; didelis oro drgnumas. Ilgiausi pasaulio @: Flinto Mamuto (JAV; 361 km), Optimist (Ukr. TSR; 147 km); giliausi: Zan Bernaro (Pranczija; 1490 m), Pjer Sen Marteno (Pirnai; 1350 m), Sniego praraja (V. Kaukazas; 1340 m). Lietuvoje, Birz rj., yra 46 m ilgio karstinis @ Karvs duob. Urvus tiria speleologija.

Lietuvos speleolog terminologijoje terminui urvas alternatyvos nra. Apskritai terminui sinonimas nereikalingas. Todl zodzio ola pasirodymas siame straipsnyje yra absoliuciai nesuderinamas su mano poziriu. Pirmas sakinys 1980 met originale atrod taip: URVAS, - pozemin ertm, karstinio proceso metu susidariusi dviej tektonini, litogenini ar sluoksniavimosi plysi susikirtime ir turinti vien arba angas zems pavirsiuje. Apibudindamas urvo interjero komponentus as taip pat buvau nurods ir sifonus, heliktitus, gurus, urvinius perlus,...

111

150

1983

REPORTAZAS (bulgar kalba) "", 1983-07-01, Nr. 27, , , 1971 . 700 , - . 1977 . . , . . 1978 . . . , . . 960 , . . 1090 . 1980 . 1320 , 1981 . , . . , . . 1335 . (1490 ) (1338 ) . 5- - ­ , "" ­ , . . . - , "", 1950 . . . . -83. 220 . , , 20 . , , . 165- . . . . , , . - 1000 . 1320 "", . , . 24 8 , 8 , . 9 . "" (970 ), , .

151

1983

REPORTAZAS (bulgar kalba)112 "", 1983-07-22, Nr. 30, , 1979 ., . , . , , . . 1982 . , 100 . , . - - ­ , , ­ . , III , (-500 ), (-470 ), (-450 ), (-350 ), (-320 ) (-310 ). - . . ­ .

112

Reportazas paruostas pagal 1982 m. nespaudinto reportazo rus kalba " " rankrast.

152

Ekspedicija "Alekas-83"

1983

DIENORASTIS

Rugpjcio 19-21. 20:10 val. isvykome is Kauno 6 ekspedicijos dalyviai (Raimondas Daninas, Sigut Domininkaityt, Nikolajus Voronojus, Valerijus Matrochinas, Laimutis Laiconas ir as) ir 4 ne dalyviai (Angel Laiconien, Erika Laiconait, Imandra Laiconait ir Jrat Raudonit). Vilniuje persdome traukin 58 (Ryga-Sociai) ir 23:59 val. isvykome. Sekanci dien traukinyje paaiskjo, kad mums kai ko trksta ­ pamirsta, nenupirkta, nesutvarkyta ir pan. Ypac daug ko neparuos Valerijus. Vadinasi daug darbo bus traukinyje ir atvaziavus (Sociuose ir Aleke). Taigi vis 20 dien pasventme grupiniam darbui, o 21 dien ­ asmenins rangos tvarkymui. Vlai vakare, vluodami, atvaziavome Socius. Miegoti sikuriame gelezinkelio stoties vienos sals kampe. Rugpjcio 22. UZMETIMAS. Iki piet ­ lakstymas. As su Laimiu ir Jrate nuvykome Adler pas Valentin Karpovn Rezvan pasiimti mano palikt daikt (svarbiausia miegmaisis ir sausas spiritas). Valerijus vadovauja maisto pirkimui. Po to as vaziuoju KGB atsizymti marsrutinius dokumentus. Pasikalbu su Grigorijum Borisovicium Gorlovu. Kai visi susirenkame, prasideda masinos paieskos. Raimis su Sigute iesko vienoje pusje, Valerijus su Kolia ­ kitoje. Mazdaug po valandos Raimis suranda GAZ-157, kurio vairuotojas, nekalbdamas apie uzdarb, sutinka mus nuvezti. Greit pasikrauname ir per Chost isvykstame Alek. 19:00 val. issikrauname. Vairuotojui sumoku 20,00 rubli. Jis patenkintas, nors vaziuojant aukstyn, jo veido israiska vis rgstjo, nes buvo sunku pervaziuoti 5 upes ir upelius. Greitai prads temti. Mes skubame sikurti stovyklaviet Buk laukyms auksciausioje vietoje. Pastatome 3 palapines (ms seimynos, Danin ir Laimio su Jrate). Kstas Tamosaitis (susitikome Sociuose), septintasis ekspedicijos dalyvis is Lietuvos, Kolia ir Valerijus sugebjo pasidaryti tik kokybisk pagrind po palapine. Taciau iki sutemstant gavosi tiktai "bgiai", ant kuri gulti nemanoma. Todl galutin palapins statym sutemus jie atidjo sekanciai dienai. Nestatme taip pat ir maisto palapins. Vakarieniavome labai vlai, nes neturime normalaus kirvio malkoms ruosti ir pjklo; nra ind, tinkam pavirsiuje gaminti maist. Rugpjcio 23. Virtuvje budi Kolia su Valera. Raimis su Sigute isvyksta Ilarionovk ir Chost ieskoti puod ir sauso kuro. Laimis su Jrate iki piet tiesia telefono linij nuo Buk laukyms iki Nazarovskajos urvo. Siandien kaip ir vakar po piet pradeda lyti. Ir taip, sako, cia kiekvien dien. Po piet rysio tiesim tsiame mes su Laimiu. Baigiame 21:30 val. dekretiniu laiku (Maskvos laikas + 1 valanda). Temsta. 22:00 val. grztame Buk laukym. Kstas uzsiima komendantiniu darbu. Siandien ufieci nesulaukiame. Todl tenka perzirti darbo plan. Dl sauso kuro stokos ir ufieci rangos nebuvimo mes turime atsisakyti siskverbimo Zabludsich sacht. Ne visi grups dalyviai techniskai pasireng skverbimuisi. Taigi skverbsims tik Nazarovskaj. Rugpjcio 24. Budime mes su Angele. Grup 3 (Kstas ­ vadovas, Valerijus ir Laimis) 11:40 val. iseina is stovyklos, kad siskverbti Nazarovskaj iki ­170 m gylio. 13:35 val. jie pradeda leistis. J uzdavinys ­ pakabinti rang 6 ruozuose, nutiesti juose telefonin rys ir 150-170 m gylyje rengti maitinimosi punkt (MP). 21 m sulinio virsuje grup paskutin kart kalbjosi telefonu su stovykla. Kaip paaisks vliau, nepazeidus izoliacijos nutrko vidins laido gyslos. ~00:00 val. jie pasiek ­170 m gyl; bet nerad tinkamos vietos, jie MP reng ­150m gylyje iskart po 8 m sulinio. Mazdaug po valandos, karsto maisto negamin, jie pradjo pakilim. pavirsi jie islipo sekanci dien 04:00 val. o 05:00 val. grzo laukym. 153

Rugpjcio 25. Budi Laimis su Jrate. Siandien urv iseina grup 2 (Raimis ir Sigut) ir grup 1 (Kolia ir as), atitinkamai 11:00 val. ir 11:30 val. Grups 2 tikslas ­ pamus 1 mais is pavirsiaus, o kit is ­150 m gylio, kabinant rang 4 ruozuose, nugabenti krovinius PBS-250 viet. Mano grups uzdavinys ­ rysio patikrinimas ir tolesnis jo tiesimas, taip pat 3 mais su ranga gabenimas. Raimis su Sigute pradjo leistis 13:00 val., o mes 14:30 val. Rysio tikrinimas uzm daug laiko, todl jokio rysio su Raimiu mes neturjome, su pavirsiumi taip pat. 17:30 val. mes nusileidome MP viet ir parkme. As su 3 maisais nujau meandru priek, o Kolia pasiliko su telefoniniu laidu. Apie 18:00 val. jis man saukia: " virs!". Klausiu: "Ko?". Jis atsako: "Banga!" As greit suspju pakilti ir sugrzti MP viet. Ir netrukus pasirodo BANGA. Koliai tai pirmoji gyvenime banga. Jis elgiasi labai teisingai, be panikos. Pasdjome kur laik, ir matydamas, kad vanduo daugiau nebekyla, as nutariau eiti toliau gabenti maisus, o Kolia turt mane pasivyti su telefoninio laido rite. Pasivijo jis mane tik po 2,5 val., t.y. ~21:00 val., bet be laido. Paaiskjo, kad man pradjus leistis, pasirod antroji banga, ir jis, vl pakils MP viet, lauk, kas bus toliau, manydamas, kad ir as kur nors sdziu ant lentynls. Tuo tarpu as meandre vandens pakilimo nepastebjau. Tuo metu 19:30 val. Raimio grup pasiek PBS viet ir pastebjo kazk panasaus vandens lygio pakilim. Pusiau reng PBS ir nesulauk ms, 23:00 val. jie pradjo pakilim. O mes apzirj nekokybiskai supakuot modul ir PBS rang, nutarme nenaikinti turto vandenyje, nes sekancios 4 pakabos buvo sraute. Modulis bt neislaiks. Su Kolia sugrzome PBS viet ir gerai uzvalgme karsto maisto. Po to tsme darb, t.y. nutiesme telefono linij iki ­170 m, t.y. 8 m sulinio (7 pakaba), kur susitikome Sigut, o po to ir Raim. Kartu su jais grzome MP-150 ir grme arbat. Po to , praleid juos pavirsi, sutvarkme MP ir 04:30 val. pradjome pakilim. Jie pavirsi pasiek 05:30 val. , o mes tik 08:30 val., nes blogai veik Kolios ranga (sktsi ciuptukai), o man labai issitamp kapronins juostos. Todl suliniuose teko sugaisti daug laiko. Rugpjcio 26. Budi Raimis su Sigute. Man, kaip ir jiems, siandien ilstis nelabai yra kada. Vakar atvyko ufieciai: Anatolijus Mensikovas, Olegas Veselovas, Sergejus Simachinas ir Flora Jusupova. Siandien nuo pat ryto jie ruosiasi skverbtis sacht. Kadangi jie vis grupin rang issiunt atgal Uf, ms padtis nesikeicia. Apie skverbimsi Zabludsich kalbti jau tikrai nebeverta. As jiems iskeliu uzdavin; jie su juo daugmaz sutinka ir 13:15 val. iskeliauja link urvo. Kadangi jiems reiks is Rafos grups pasiskolinti rangos, patikrinti rys, tai urv ls vlai. Skverbtis pradjo 19:00 val. Is 21 m sulinio Flora paskambino 21:00 val. ­ rys jie patais. Rugpjcio 27. Budi vl Raimis su Sigute. Siandien antra diena, kaip nelyja. Keista! Bet gal po truput oras pasikeis ger pus? Is ryto ~11:00 val. Kstas, Valera, Laimis ir Jrat isjo ekskursij Geograficeskajos urv "Nuobodziuoju meandru". Laukiame rysio su ufieciais, bet veltui. 13:00 val. Angel, as ir abu vaikai isjome apzirti Baribano urv. Vaikai is Danin pasiskolino prozektorius "Ciklopus" ir apsirpino "Maliutka". jimas griovomis joms pasirod sunkus, taciau urv sulindo nekantraudamos. siskverbme iki galo ir uzlipome pat virs. Urve joms labai patiko. Po to urve prie angos valgme "Maliutk", uzgerdami pozeminiu vandeniu. Kadangi siandien sestadienis, pradjo vazinti ir sliauzioti daug vairios liaudies. Reikia labai rpintis rysiu ir saugoti daiktus. Kolia, nujs tualet, rado ten 1,5 metro atstumu nuo duobs besisnekuciuojancius vyruk su ponia. Keista! Apie k galima kalbtis smarvje?! 17:00 val. mes netiktai pamatme ateinancius ufiecius. Jie, pasirodo, pakabino rang iki ­330 m, -260 m gylyje reng savo PBS, o ms PBS nugabeno gilyn prie sifono. Po to Anatolijus su Olegu band pazirti, ar galima veikti sifon apylanka. Jiems nepavyko. Sako ­ labai anksta. Taciau visumoje jie mano, kad prasiskverbti ja galima. Tuo tarpu Sergejus su Flora rysio nepatais. Jis nutrks kazkur 60 m turkl zonoje. Telefono laido rit jie paliko 3 pakabos pries PBS. Taigi teks siek tiek keisti plan. Uzkand jie nujo ilstis, o

154

Raimis su Sigute pradjo ruostis rytojaus ankstyvam isjimui urv taisyti rysio ir bandyti prasiskverbti per sifon. 20:00 val. nuo Nazarovskajos sachtos angos skambino Laimis. Jie, pasirodo, "Nuobodaus meandro" neprajo, nes buvo nemazai vandens, o jie neturjo hidrokostium. Dabar jie kaip tik grzta. Paskaiciavau, kad, jei nepavykt veikti sifono, netgi skubiai traukiant rang laukan, siskverbti Zabludsich vis tiek nepavykt, nes nebelikt laiko. Nelabai gerai sudirbo ufieci telefonistai. Neturdami rysio, jie pagalvojo, kad pavirsiuje nutrko laidas, ir, visk met, pasivijo draugus Tolik ir Oleg, kad drauge gabenti rang link sifono. Aptiko, kad II modulis yra permirks. Dabar bus sunku. Reiks keisti plan, taciau padaryti taip, kad visiems bt gerai, sunku. Truputl svarstme situacij, taciau galutinai nusprsti nutariau rytoj ryte. Rugpjcio 28. Budi Kstas su Valera. Ryte mano pavaduotojas Raimis pasil gana neblog variant, kur as ir nutariau gyvendinti. Reikia vl sisti grup (zemesns kvalifikacijos) zemyn, kad bet kokia kaina sutvarkyt rys iki sifono. Tokia grupe pas mus yra Ksto trejetas, taciau jis su Valera budi. Be to nakt lijo, malkos slapios, nes vjas nunes nuo j polietileno plvel. Pusryci virimas uztruko 4 valandas ir valgyti gavome tik apie pietus. Natralu, kad j isjimas sacht labai uzsits. Bet 15:00 val. jie vis tik is stovyklos isjo. Koli pasiunciau sdti lauke prie urvo angos, kad uztikrinti kokybisk rys pavirsiuje/. Taciau pradzioje ne viskas gerai seksi. Tik pradjus jiems leistis sutriko rysys. Pasirod (bet zymiai vliau), kad ufieciai islipdami telefon paliko slapioje vietoje iskart po 8 m suliniu. Telefone pilna vandens, baterija beveik "gatava"! Laimis papras Koli pasikeisti telefonais, o kadangi pas Koli liko telefonas be skambucio, jis papras "bazs", kad atnestume jam didel telefon su skambuciu. Nesini telefono aparatu mes su Angele isjome ~19:00 val. Ten prabuvome neilgai, nors temptai dirbdami. Pirmiausia sulzo didysis atsarginis telefonas. Greitai pataisyti nepavyko, todl pertvarkiau mazj telefon ir, kadangi "trejetas" islipo pavirsi pailsti, daviau j jiems, o vidutinj is j pamiau ir nusinesiau stovykl. Apie 21:00 val. jie vl nusileido sacht. Nutarme vis nakt budti prie telefono, kiekvien lygi valand pakeldami ragel. Skm lyg ir turjo mus lydti. Pakeitus urve laid, net pavirsinio telefono skambutis m veikti. Taciau ms "karma" buvo kitokia. Nepaminjau, kad jau antra diena, kaip serga Sigut ­ angina su temperatra. Rugpjcio 29. Nuo vakar piet budi Tolikas su Flora. Si diena prasidjo labai anksti. 01:45 val. skambina Kstas is ­140 m gylio, pranesdamas, kad Laimiui blogai su sveikata ­ m skaudti rank snarius, o vliau ir nugar. Kadangi, pasirodo, tai jau ne pirm kart, Laimis suprato, kad jam reikt lipti virs, nes vliau gali bti labai keblu islipti. Raimis prikl mane ir as, trumpai pasikalbjs su Kstu, liepiau jiems kuo skubiausiai evakuotis pavirsi: "Tegul Kstas eis pirmas, o Valera, nesdamas "varp"113 ir karst maist, is paskos". Jie pazadjo paskambinti nuo pavirsiaus. Taciau arba jie neskambino, arba niekas negirdjo skambucio, nes buvome neprimiegoj. 07:00 val. jie laimingai grzo bazin stovykl Buk laukymje. Pamiegojome. Ryte pasitarimas ­ as, Raimis ir Tolikas svarstome variantus. Man nei vienas nepatinka. Todl, visiems santriai pritariant, nutariau pasisti Sergej su Kolia zemyn sacht paskutiniam bandymui. Jie turs nutiesti rys iki sifono ir, jei pavyks ir jei bus geras oras, prasiskverbti per sifon. Vakare iseis Tolikas, Olegas ir Flora irgi uzsifonin dal. Jei rysio nebus ir jie per sifon neprasiskverbs, turs pradti traukti aukstyn rang. Is "zaidimo" jau iskrito Sigut ir Laimis. Likome 9 sveiki zmons. 12:45 val. Sergejus su Kolia isjo, o 14:00 val. pradjo leistis urv. Gana sparciai juddami zemyn, jie sutvark rys ir 16:20 val. pasiek PBS-200, o 20:20 val. buvo prie sifono, pasiruos skverbtis per j. Kadangi rysys puikus, oras cia pavirsiuje taip pat puikus, leidau pradti skverbimsi per sifon. Nuo to momento rysio su jais daugiau nebeturjau.

113

"Varpas" ­ nemantrus daiktas, uzdedamas ant karsto maisto indo, kad ilgiau islaikyti j silt.

155

Vakare budziu su Angele. Pagaminome bulvi piur su lasinukais ir daug arbatos. Tuo tarpu ufieci trejetas ilsjosi. Gerai pavalg, jie link urvo isjo 22:20 val. As priruosiau daug malk ir nusiteikiau budti prie telefono ger dal nakties, kitaip sakant, kiek tik reiks. O tuo tarpu rysio nei su vienais, nei su kitais nra... Rugpjcio 30. sitaisiau prie lauzo ant rast, pasitiesiau miegmais, atsinesiau telefon ir pradjau laukti. Angel taip pat ilgokai pasdjo drauge. Po to likau vienas. Patekjo mnulis ir viskas gavo nauj atspalv. Buk laukym tapo labai paslaptinga. Ypac spd sustiprina misko gyventojai, kuri cia aibs. Aplinkui bgioja pels, pskuoja dideli nusipenj eziai. Medziuose bauja dideli naktiniai pauksciai. Jie matomai ne tik patys maitinasi, bet maitina ir savo jauniklius, nes nuolat girdisi pastarj cypsjimas ir nuo buk (ms vadinam `bananais') ant zems krinta vairs dalykai. Zodziu gyvenimas verda... Sinakt tiesa nedaug girdjosi sakal riksmo. O tuo tarpu pries kelias dienas jie cia gaujomis lakst aplink stovykl. Pagaliau 00:40 val. paskambino Olegas ir pranes, kad jie pradeda leistis sacht. Zemyn jie judjo taip sparciai, kad net nespjau uzmigti. 01:30 val. jie jau buvo ­150 m gylyje, o 02:40 val. atjo ilgai lauktos zinios is ­270 m gylio, kur jie susitiko virs lipancius Sergej ir Koli. Pastarieji, pasirodo, po paskutinio rysio seanso su manimi sulindo `kailialup'. Ten vargo 2,5 valandos, veik vien `kailialup', bet uzstrigo kitame. Ten aptiko kazkieno sen telefonin laid, o ant skliauto mat prikibusi skiedr; vadinasi potvynio metu `kailialupys' pilnai uzpilamas. Nors telefono laid jie praties, rysio uzmegzti jiems nepavyko, o vliau net pat telefon suslapino. Nepaprastai isvarg jie nutar pakilti PBS200, kad ten pailsti. Olegas paklaus, k jiems toliau veikti. Suzinojs j paci nuomon, liepiau pradti kelti rang ir ­250 m gylyje pastacius PBS, ten permiegoti. Olegas pasak, kad jie visai nepavarg, taciau as atkreipiau j dmes tai, kad vis tik j laukia nemazas darbas, ir pailsti tikrai nepamaisys. Jie su tuo sutiko ir sutarme rys uzmegzti is PBS-250 vietos. Taip kad man sinakt miegoti praktiskai neteks. Pauksciai is virsaus vis mtosi, o as rasau. Dabar 03:40 val. Lauzelis linksmai zybcioja savo mazomis liepsnelmis, o mnulis vis kyla ir kyla, is auksto stebdamas ms keist stovykl garsiojoje Buk laukymje. Ekspedicija perjo nauj, paskutinj etap ­ rangos isklim. Mes padarme visk, k galjome, taciau "Aleko dugno" mums pasiekti nepavyko. Atsitraukiame mes garbingai... PASTABOS: Ekspedicijos "Alekas-83" trkumai ir neskmi priezastys. 1. Nepakankama pareigojim vykdymo kontrol (Erikas). 2. Netinkamas maisto paruosimas (Valerijus). 3. Blogas moduli paruosimas (Valerijus). 4. Sauso kuro uzmirsimas (Valerijus). 5. Virtuvs inventoriaus nebuvimas (Valerijus). 6. Pjklo ir kirvi nebuvimas (Valerijus). 7. Nesavalaik heksogazo gamyba (Valerijus). 8. Nesavalaikis virvi markiravimas (Nikolajus). 9. Transportini mais stoka. 10. Pavluotas kaunieci ir ufieci susitikimas ekspedicijos darbo vietoje. 11. Nepakankama pagalbins grups kvalifikacija (Kstas, Valerijus, Laimis). 12. Dalyvi ligos (Sigut, Laimis). 13. Nerimtas rysio grupi poziris darb (Laimis, Kstas, Sergejus). 14. Netinkamas eksploatacijai ir pavojingas gyvybei trosas (Anatolijus). 15. Hidromaisu trkumas. 16. Netvarka maisto sandlyje (Valerijus). ...As truput uzsndau miegmaisyje prie lauzo. 07:45 val. paskambino Tolikas ir pranes, kad vis rang pertemp PBS-250 viet. rengs stovykl ir guls ilstis. Tikisi mieg uzbaigti apie 13:00 val. Po to as vl siek tiek uzmigau. Taciau reikia virti pusrycius, nes aplink mane jau vaiksto vaikai. 156

Pirmoji dienos pus prajo be nuotyki. Is kart po piet 15:45 val. paskambino Tolikas ir pranes, kad jie baig ilstis ir pavalg kils virs. Netrukus 16:00 val. as is stovyklos isleidau Raimio, Ksto ir Valeros trejet, kurie turs nusileisti sacht ir pasitikti bekylanciuosius, kad jiems padti. Daugiau zini is j neturjau. Tik 20:05 val. skambino Tolikas, kad jie, nesini ranga, pasiek PBS-200. Grztancij lauksime ne anksciau, kaip nakt. Su Angele ir vaikais nujome grybauti. Gryb daug. Vlai vakare, beveik nakt, maisto palapinje pagavau pel, vliau atjo ezys. Rugpjcio 31. Budi Laimis ir Jrat. Nakt paryciui grzo Simachino dvejetas, Mensikovo trejetas ir Danino trejetas. Jie visi susitiko vakar 20:00 val. PBS-200 ir pradjo kelti rang. 04:30 val. jie visi apleido sacht. Skverbimasis baigsi. Visi miega. Prisiminiau, kad siandien Raimio vardadienis. Po pusryci Laimis ir Jrat su ms vaikais eina ieskoti riesut tortui, kur as gaminsiu. Po piet Angel su vaikais eis paskinti gli. Siek tiek tvarkome rang. Gaminant vakarien, priminiau Laimiui, kad reikia paruosti daug daug arbatos, nes siandien iskilminga vakarien. Jie m labai `sakotis'. Suprantama, Jrat ­ zmogus svetimas ekspedicijoje ir nepratusi keliauti. Ji daug ko nesupranta, o ir prigimtis jos ne keliautojiska. Taciau mane nustebino bukas Laimio uzsispyrimas. Matomai, jam dar per anksti dalyvauti rimtose ekspedicijose. O gal pasireiskia neigiama Jrats taka?! Vakaras atjo greit. Pasveikinome Raim. Na, o Laimiui su Jrate (o gal Jratei su Laimiu) "bzykas" galvose neleido jiems prisijungti prie kompanijos ir jie, kiek pasdj atskirai prie lauzo, nujo miegoti. Labai bjaurus poelgis! Nors ir ne labai malonu, bet stai jau 2 zmons, kuri nereikia imti ekspedicijas ­ Valera ir Laimis. O gal persiaukls per kelet met? Rugsjo 1. Budi Olegas ir Sergejus. Siandien ­ kin diena. Netrukus isvyks Tolikas ir Flora. Rytoj isvyksime ir mes likusieji.

157

Seminaras "-83"

1983

DIENORASTIS Rugsjo 11. ...Diena jo pabaig. Klausytojai baig atsiskaityti uz skolas. Rytoj vyks speleotechnikos varzybos. Tik k paskelb vakarien. As vaikstau aplink virtuv, laukdamas, kol klausytojai pasiims maist. Salia Imandra. Ramiai lkuriuodamas rkau. Staiga, nuo Zabludsich griovos puss is krm pasirodo dvi merginos is Saratovo speleolog grups, kuri sikrusi prie Geograficeskajos sachtos. Tos, kuri garbiniuotais plaukais, akyse asaros. Pajutau nelaim. Ji pavargusiu, bet ryztingu zingsniu prieina prie mans ir papraso pagalbos. Atsitiko tikrai didel nelaim. J grups vaikinukas kirto sen aukst buk, o tas perlzo, subyrjo nukrito tiesiai jam ant galvos ir pramus kaukol. Ten jis ir liko gulti. O tuo tarpu beveik visa grup dar po zeme. Jos skubiai puol bgti pas mus Buk laukym. Atbgo per 25 minutes. As jas pasivedu son, issiaiskinu situacij ir pasisaukiu Kosti. Jis ­ ms pagrindinio gelbjimo brio vadas. Kostia Serafimovas tuoj pat paskelbia rikiuot ir isskirsto zmones uzduotims. Vitia Anufrijevas risa nestuvus, Serioza Tkaciovas su draugu nubga gyvenviets pus ieskoti masinos, o Rezvanas pus seminaro klausytoj veda link Geograficeskajos. Stovykloje pasilieku vyriausiuoju. Pavalgome, paguldau Imandr ir einu prie virtuvs. Po kurio laiko, t.y. ~22:00 val. Volodia Rezvanas per racij liepia surinkti visus zmones, palikti stovykloje tik 2 budincius, ir su jais eiti pagalb. Pasirodo padtis tragiska ­ vaikinukui gresia mirtis. Pasim siek tiek maisto, 3 virves, mes issiruosiame aukstyn kalnus. Isrikiuoju zmones. J 14. Padalinu juos dvi grupes. Antrajai vadovauti paskiriu Volodi Rudych, o pirmajai vadovausiu pats. Teks eiti nakt man ne visai zinomu keliu per Mazosios Chostos griov iki Velicestvenajos ir po to aukstyn. Einame labai sparciai. Grup labai atsilieka. Nuo mans neatsilieka tik kijevietis Sovjakas. Po 45 min. mes jau ant perjos per Aleko kalnagbr, kur ms laukia Volodia Rezvanas. Paskubomis esame suskirstyti 3 gabenimo grupes. Treciajai astuoniukei vadovausiu as. Joje Kolia Voronojus is Kauno, Volodia Rudychas is Maskvos, Igoris Antonovas ir kiti... Neduoda ramybs mintis, ar tas nukentjusysis nra mano draugas nuo Uralo laik Andrejus is Orenburgo. Rezvanas pasiima pus zmoni ir leidziasi zemyn prie Geograficeskajos, o as pasilieku ant perjos laukti nurodym. Apsizirjus, kad mes su savimi neturime kirvi, as pasiunciu zemyn Vardanianc su draugu juos atnesti. Grz be kirvi, jie perdav Rezvano nurodym man su astuoniuke pakaitomis gabenti nukentjusj. N Netrukus pasirodo gausyb svieseli. Vaikin nesa. Mes nusileidziame juos pasitikti ir perimame nestuvus, kad nunesti juos iki perjos. As einu priekyje ir vadovauju grupei. Mus lydi ir Rezvanas, o is paskos 2 speleologai saugo nukentjusj virvmis. Prasideda ilgas ir sunkus perjimas. Keiciams gana daznai, kas 5-10 minuci. Ms 3 astuoniuks: pirmajai vadovauja Kostia, antrajai ­ Vitia, treciajai ­ as. Bendr gelbjimo darb koordinacij vykdo Vitia Anufrijevas ­ jis juk yra Salavato KGT virsininkas. Gabenti buvo pradta 23:00 val. Dabar jau... Rugsjo 12. ...naktis... Is abiej nukentjusiojo pusi eina ms gydytojos Galina Panina ir Liuda Smirnova is Tomsko. Jos nuolat kontroliuoja puls, stebi jo bkl. Nukentjusysis yra Olegas Gasanovas (gims 1967) is Aleksejevo vadovaujamos Saratovo speleolog grups. Jis vis laik be smons. Kvpuoja sunkiai; is kairs ausies teka tamsus kraujas. Akys uzmerktos, vokai pamlynav. Burnoj kistas pagalys, kad galt kvpuoti. Kvpavimas labai sunkus, gurgiantis, tarpais primenantis agonij. Na, gyventi jam liko tikrai 158

nebe daug. Taciau mes darome visk, kad tik kaip nors suspti j nugabenti Buk laukym, o ten gal jau lauks masina, kuri gals nuvezti j ligonin. Pasiek Velicestvenajos sacht, mes sukame desinn Velicestvenajos griova zemyn. Tanks brzgynai, siauri ir slids takai prie pat karstini duobi krasto kelia didziules problemas saugams, na o nesikams ypatingai sunku. Vienoje nestuv pusje ­ 4, kitoje ­ taip pat 4. Priklausomai nuo reljefo, reguliuoju nesik issidstym pagal g. Kai pasiekme Mazosios Chostos griov, siek tiek lengviau atsiptme. Takas tapo kaip Laisvs alja Kaune. Einame sparciau. Ties Baribano urvu ­ eilinis poilsis. Nuo apacios atjs Vitia Anufrijevas pranesa dziugi zini. Uz 50 m ms laukia gydytojai is Chostos. Vadinasi ir masina Buk laukymje laukia (kaip paaisks vliau GAZ-24 "VOLGA"). Gydytojai, apzirj ligon, nusprend, kad jam padti jau nebegalima. Taciau ms veiksmai teisingi, ir mes kuo skubiau stengiams nugabenti j iki masinos. Pries pakylant Buk laukym, susirenka visi ms klausytojai ir dalis Saratovo speleolog. 40 speleolog srautas, mirgdamas vairiausiais prozektoriais, pagriebia nukentjusj ir virs galv uznesa nestuvus Laukym. Nunes j tiesiai keli prie masinos, mes atsargiai paguldome ant "Greitosios" nestuv. Ligoniui duoda pakvpuoti deguonies. Apipjauname savuosius nestuvus ir keliame masin. Ms darbas baigtas. Dabar 03:30 val. Nuo traumos prajo 8 valandos. Jis dar gyvas... Nuvarg ir prislgti uzkandame, pageriame arbatos ir einame miegoti. Kelsims tik 12:00 val. Seminaras tsia savo darb. *********** Rugsjo 18. Neatgaudamas smons Soci ligoninje mir Olegas Gasanovas. *********** Rugsjo 23. Iki sios dienos Aleke buvo nuostabiai puikus oras. Saul ir nei vieno debeslio. Uzvakar vietinis radijas pranes, kad is Ryt Kaukazo Vakarus eina ciklonas, kuris rugsjo 23 pasieks rytin Juodosios jros pakrant, atnesdamas gausias litis su perknija. Taigi mes, nors ir nelabai tikdami oficialiomis oro prognozmis, vis tik nutarme savo kailiu nerizikuoti. Buvo nutarta paspartinti darb eig po zeme. ...Kadangi, rysium su nevykusiu II skyriaus (instruktorius Anufrijevas) siskverbimu, man su Volodia Rezvanu nepavyko nusileisti Ruceinajos sacht, sumanme atlikti "saunj travers": "Oseniaja-dugnas-Nazarovskaja". Abiejose sachtose buvo numatyta pakabinti rang. Taciau reikalai klostsi visai kitaip. I skyrius (instruktorius Kiseliovas) Nazarovskajoje rang pakabino iki sifono (-330 n), taciau giluminei grupei vadovavo Jelena Nogavicina, kuri elgsi labai neatsakingai ir pereiti is Nazarovskajos Osieniaj net neband. Tuo tarpu III skyrius (instruktorius Nizamutdinovas) labai sparciai pakabino rang Osieniajoje iki pat dugno (-500 m). Rysium su tuo II skyrius gavo uzduot siskverbti abi sachtas pro abi angas vienu metu. Grup, vadovaujama Abramovo (bendras sio mokomojotreniruoci skverbimosi vadovas), leidosi Osieniaj (dalyviai: stazuotojas Aksionovas, Serstniovas ir Vanina), o grup, vadovaujama Liudmilos Smirnovos, nusileidus Nazarovskaj (dalyviai Toporovas, Andrusenko ir Lipkinas), m skverbtis jungtuk tarp sacht. Pirmj sifon jie nesunkiai veik apylanka; tuo tarpu tolesnis kelias is j pareikalavo vis jg. Ilgai ir sunkiai atkasindami pusiau uzplaut land, jie dirbo 16 valand, kol pagaliau pasiek santak. Taigi PBS Osieniajoje jie pasiek tik vakar is ryto. Kadangi oro prognoz nieko gero nezadjo, reikjo paskubinti rangos ismim is urvyno. Man su Rezvanu nebeliko joki galimybi atlikti travers, nepristabdant koleg darbo. Todl mes to ir atsisakme. Toliau viskas klostsi sekanciai. Abramovo ketveriuk, permiegojusi PBS Osieniajoje, nusileido dugn ir, atlik travers, isjo PBS Nazarovskajoje. Paskutinis telefoninis rysys su jais buvo siandien 09:00 val. ryto. Abramovas su Aksionovu, bandydami uzmegzti nutrukus telefonin rys, islipo pavirsi ir kontrolin laik prats iki 18:00 val. Jie taip pat pranes, kad Serstniovas su Vanina yra PBS ir eiti aukstyn negali, nes yra labai nuvarg. Po to jie matomai 159

nusileido atgal pas draugus. Smirnovos ketveriuk pradjo kilti pavirsi. Jiems priespriesiais isjo IV skyriaus (instruktorius Serafimovas) ketveriuk, kurios sudtyje buvo ir instruktorius Anufrijevas. J uzdavinys ­ kuo greiciausiai pradti rangos ismim. (Beje, vakar per 9 valandas Rafos skyrius iskl rang is TEP'o). Vakarop, negaudami joki zini nuo Abramovo ir Smirnovos grupi, mes su Rezvanu 17:00 val. isjome link Osieniajos ir Nazarovskajos, kad betarpiskai pasidomti padtimi. Tik pradj leistis link Buk laukyms upelio, mes sutikome Lipkin ir Andrusenk. Pirmieji Lipkino zodziai buvo lietuviskai: `panesiok ant kaklo' (tokiais zodziais Imandra vis laik terorizuodavo ne tik klausytojus, bet ir instruktorius, jau nekalbant apie stazuotojus). J isvaizda kalbjo pati uz save. Alekas jo vos gyvas, nenusims hidrokostiumo, kuris buvo kapitaliskai sudraskytas. Ant krtins ­ gumos gabalai, o uzpakalis perplstas nuo vieno sono iki kito. Beje, sis "hidras" priklauso Zozulenkai, nes Alekas aplamai neatsivez jokios savo rangos. Senai as nemaciau taip nuvaryt nuo koj speleolog. Nuj prie Nazarovskajos, radome ten Smirnov su Toporovu, kurie jau ruossi leistis sacht padti draugams. Mes juos laiku sustabdme ir, 18:00 val. paskambin baz, iskvietme "gelbjimo br" is 4 zmoni, vadovaujam S. Tkaciovo, tam, kad jie nusileist padti traukti rang. Tuo sios dienos aktyvioji dalis baigsi. Beje, kaip ne keista, prognoz pasitvirtino. Siandien siek tiek lijo ir griaud. Rugsjo 24. [" , ..."114] Nakt ilgai lijo. Kazkodl is apacios pradjo slapti mano palapins dugnas. Apie 06:00 val. atsikliau, paklojau papildom polietilen ir nujau pasidaryti link virtuvs. Ziriu, prie telefono nieko nra. Pasirodo, budi Kolia. Jis trumpam buvo pasisalins virtuv, nes siuo metu dirbama tik Osieniajos sachtoje, na o patys speleologai siuo metu turjo po zeme miegoti. Taigi lyg ir viskas tvarkoje. [" ­ "115]. Dien vl lyja. Esu beveik sitikins, kad daugiau gero oro cia nepamatysiu. Dabar matome tikrj ALEK. ...Jau vlus vakaras. Rudycho ketveriuk vis dar sdi Osieniajos PBS. Ten potvynis! Jis paskaiciavo ir mums telefonu pranes, kad vandens srauto debitas ­ 400 l/s. Nors lietus vlai vakare ir nustojo lijs, taciau vandens srautas gali gerokai sumazti tik paryciui. Todl jie miegos, o ryte, zinoma, jei bus geras oras, prads kelti rang. Jiems padti is virsaus turbt leisis 6 zmoni pagalbin grup. Galime tiktis, kad rytoj paskutinis ms seminaro siskverbimas baigsis.

114 115

"Pradzioje buvo blogai, o vliau vis blogiau ir blogiau..." (rusiskai). "Skm ­ tai veikt neskmi eil" (rusiskai).

160

Anotacija speleo foto parodai116

1984

Tarp nuosdini uolien, sudaranci zems plut, placiai paplit klintis, dolomitas, gipsas, anhidritas, akmens druska. Sios skirtingos sudties ir kilms uolienos turi vien bendr savyb ­ jas tirpina krituli ir pavirsiniai vandenys, turintys savyje istirpusio anglies dvideginio. Taip po zeme atsiranda urvai ­ karstins ertms. 367 kilometr ilgio Akmeninis-mamut urvynas JAV yra pats ilgiausias pasaulyje. Gylio rekordas priklauso Pranczijos Alpse esanciai Zan-Bernaro prarajai. Ji zems gelmes prasiskverbusi net 1494 metrus. Giliausia Taryb Sjungoje 1370 metr Sniegins ir Miezeno praraj sistema pasaulyje uzima antrj viet. Pirmieji urv tyrintojai leidosi po zeme is smalsumo. Siandien speleologija ­ labai reikalinga zmogaus veiklos sritis. Lietuvoje ji irgi turi pasekj. Pirmasis lietuvis, tyrinjs urvus, buvo J. Cerskis, 1875 m. lanksis Nizneudinsko urvuose Sajanuose. 1971 m. kaunieciai placiau susidomjo paslaptingu pozeminiu pasauliu. Siuo metu Lietuvoje veikia Kauno speleolog sekcijos "Omega" (k. 1977 m.), "Kentaurai" (k. 1981 m.), "Akva-speleo" (k. 1982 m.); Vilniaus "Venta" (k. 1982 m.) ir Panevzio "Donaldai" (k. 1983 m.). Kaunieciai organizuoja ekspedicijas vairius TSRS urvus; taip pat dalyvauja kit respublik klub isvykose. J bta Kryme, Kaukaze, Podols aukstumoje, Archangelsko taigoje, Urale, Vidurinje ir Centrinje Azijoje, Sajanuose. Jie uzsiiminja sportiniais siskverbimais, filmavimu ir fotografavimu po zeme, urv paieskomis. Kaunieciai atrado kelet iki siol nezinom urv ir juos tyrinja. J tarpe 160 m gylio Ventos urvas Kryme ir 1622 m ilgio I-ojo Kauno speleosskrydzio urvas Abchazijoje. Kaunieciai dalyvavo, veikiant giliausius TSRS urvus. Taciau didziausia karstini urv reiksm turbt estetin ­ nepaprastas ir nepakartojamas j grozis. Pasekime vandens las. Prasiskverbs iki urvo ir pakibs nuo skliauto, jis palieka ten savyje istirpus kalcio karbonat, kuris dabar issiskiria kaip kalcito, aragonito kristalai. Ilgainiui nuo skliauto zemyn nutsta akmeniniai varvekliai ­ stalaktitai, o jiems priespriesiais nuo aslos ima stiebtis masyvesns akmens kolonos ­ stalagmitai. E. Laicono ir B. Krakausko117 foto darbai ­ tai bandymas parodyti bent dalel sio grozio.

116 117

Paroda buvo eksponuojama Kauno viesojoje bibliotekoje; anotacija parasyta 1984-01-21. Bronius Krakauskas neaiskiomis aplinkybmis tragiskai zuvo mazdaug po met Kaune.

161

Gyvenimas po zeme

Is sportins ekspedicijos giliausi Azijos praraj 1984

REPORTAZAS118 "Kauno tiesa", 1984-01-28, Nr. 24 (11308), Kaunas ...Prasidjo trecioji buvimo po zeme para. Nuodugniai apziriu "sal", kurioje, 785 metr gylyje, rengta pozemin bazin stovykla. Paskutin zemutin stovykla sioje prarajoje. Is cia po keturi par pasieksime jos dugn, iki kurio liko "tik" 205 metrai... Paskiau vl isvysime rudenisk Uzbekijos dang, vl maloniai snekuciuosims su asil vilkstins varovu. "Sal" mazdaug septyniasdesimties kvadratini metr ploto ir 30 metr aukscio. Jos viduryje ­ dviej metr aukscio akmens luitas. Pus "sals" uzversta mazesniais luitais, kurie sudaro laiptuot pakyl. Nuo vaiksciojimo ji pasidar slidi ir pavojinga. Ten rengta ms virtuv ir valgomasis. Pacioje zemiausioje "sals" vietoje ­ lygi sausoka mazdaug astuoni kvadratini metr dydzio aikstel, kurioje vos issitenka dvi silkins palapins. Bazin stovykla apskaiciuota sesiems zmonms, taciau prireikus cia issitekt ir astuoni sportininkai. Virs palapini nutariau netiesti polietileno, nes is virsaus nelabai telasa. Produktus isdsciau pries pat jimus palapines. Apziriu maisto modulius. Tai sesioms dienoms skirtas maisto ir sauso kuro rinkinys. Jame yra trys kilogramai sauso spirito, dvi zvaks, dvi degtuk dzuts, vienas pakelis druskos, du simtai gram arbatzoli, kilogramas cukraus, trys simtai gram saldaini, kilogramas juod dzivsi, sauso pieno misinys "Maliutka", griki kruopos, bulvi dribsniai, sviestas ir vienas pakelis sublimuotos msos. Toki moduli sioje stovykloje ­ penki. Jie ne tik palaiko speleolog gyvyb, bet ir uztikrina intensyv bei produktyv j darb. Toje "sals" vietoje, kur yra 27 metr aukscio ranga, - vienintelis "kelias" link pavirsiaus, teka vandens srautas. Tai ms geriamojo vandens saltinis...

***

Tuos, kurie domisi speleolog, paslaptingo urv pasaulio tyrintoj nuotykiais ir kurie patys nort isbandyti savo jgas ten, giliai po zeme, kvieciame sausio 30 dien 18:30 val. atvykti "Sakalo" turist klub (Maironio g. 8, kieme), kur prasids pradinio speleolog paruosimo seminaras. Skmingai baig teorin kurs ir pakankamai psichologiskai pasiruos, bsimieji speleologai, vadovaujami prityrusi instruktori, geguzs mnes gals dalyvauti mokomojoje treniruoci kelionje po Vakar Kaukazo urvus. Erikas Laiconas Vyriausiasis speleologijos instruktorius

118

Reportazas parasytas 1984-01-21.

162

Vizito en la kaverna mondo

1984

PASKAITOS KONSPEKTAS (esperanto kalba)

Mi prezentas al vi koncizan konversacion, kiel ekestas la t.n. karstaj fenomenoj kaj iliaj duafojaj formoj, dezirante atentigi vin pri kelkaj interesaj detaloj, por ke vi povu pli bone rimarki, diferencigi tiaspecajn naturbelaojn kaj tiamaniere akiri pli profundan impreson, se vi vizitos kalkotonajn kavernojn. Inter precipitadaj rokoj estas disvastigitaj kalktono, dolomito, gipso, anhidrito, tonsalo. La akvo povas solvi tiujn rokojn. La pluvakvo englutas karbondioksidon, kiu trovias etkvante en la aero. Ekde nun i kondutas kiel maldensa karbonacido: i solvas, likvigas la kalkotonon, anante in en acidan kalcikarbonaton. La kalkenhava akvo penetras tra funeloj, fendoj kaj kapilaroj en la teron, en la subterajn spacojn, elkavigitajn per sia laboro a per fluanta akvo (subtera rivereto) kaj tie etendias sur la plafono en formo de gutoj, kiuj po-iome elvaporiante, postlasas kalkokonusetojn de sur la plafono a terenfalante i kreas surplankajn formaojn. Nome en la subteraj sekaj spacoj la kalkoza akvo varmias kaj elvaporiante vestigas sian enhavon en formo de normala kalcikarbonato a kalktono ­ se ni povus diri ­ distilita. La surfaco de la kaverna planko estas kovrita per kalktona surfluao, la t.n. sintro. Se la kalkotono elfalas sur la tersurfaco, i nomias travertino. La sintro kreskas, dikias per amasio de novaj kaj tavoloj. Nun ni pririgardu la ornamaojn de la plafono. Kiel dirinte, la trasorbiinta akvo amasias lalonge de la plafono en gutoj, sinsekve elvaporiantaj. Tiamaniere la vestao farias trosaturita de kalcikarbonato acida, kiu elfalas, eksias, postrestas, formante komencan tubeton poste pli longan tubon, kies interno estas malplena, do regula kanaleto. Kalkokonusoj povas esti diverskoloraj, la la enhavo de la akvo. Se i entenas nur puran kalciton, la konusoj estas neblankaj. Se i entenas anka fer-hidroksidon, ili povas esti flavaj is ruaj. Se i enhavas manganon, la sintro estas nigreta. Belega estas la kombinao de diverskoloraj kalkokonusoj. La kalkokonusoj povas kreski anka en sferoida, bulba, rafana, vinberara kaj aliaj formoj, la la malhelpaoj, kiujn renkontas la ilin nutranta kalkoza akvo kaj anka la ia kvanto dum diversaj epokoj; ar la kalkokonusoj kreskas malrapide, onidire nur unu milimetron dum kelkaj a kelkdekaj jaroj (sed anka tio estas ne preciza kaj variata mezuro). La kalkokonusoj, pendantaj de sur la plafono, nomias stalaktitoj, kaj kalkokonusoj, elstarantaj sur la planko de la kaverno, nomias stalagmitoj. Ili kreias tiamaniere, ke la akvo, terenfalanta de sur konuso, unue elizas la sablon surplankan, sed poste, elvaporiinte, i postlasas kalkotonan restaon, kreante bazojn de la fariontaj stalagmitoj. Kaj la stalaktito kaj la stalagmito kreskas, plilongias tiamaniere, ke ili fine kunkreskas. Post la kunkresko ekestas stalagnato, stalaktita kolono. En kavernoj trovias ne nur kalkokonusoj kaj kristaloj, sed vivas anka vespertoj, kiuj pendas tranoktante sur la plafono de kaverno, la senokula kankreto Niphargus kaj aliaj animaloj. La prehistoria homo anka vivis en la kavernoj, kiel atestas neolitaj potoj, ostoj, laboriloj, bataliloj, atentikaj surmuraj desegnaoj. Tial la kavernoj ebligas ne nur ravigan travivaon al naturamantoj, sed anka seriozan sciencan esplorlaboron. Teknika a sporta speleologio interesias pri kavernoj kiel sportaj objektoj tre malfacile atingeblaj por la homo. Ja, iuj kavernoj atingas mil metrojn de profundo. Do plej profunda abismo en Soveta Unio estas Snienaja (-1335 m) kaj en la Mondo ­ an-Bernar (1490 m) en Franciaj Alpoj. Tiuj superkavernoj konsistas el multaj da galerioj-tuneloj kaj 163

diversprofundaj putoj. Tra tiuj karstaj malplenoj fluas riveroj kun grandaj akvofaloj. Tie estas lagoj kaj multe da aliaj malhelpoj, kiujn speleologo, esploranto de kavernoj, devas venki. Speleologoj uzas diversan fakan ekipaon, ekzemple nuron, kablon, karabenojn, diversajn fiksilojn por asekurado kaj por la suprenio, lumigan sistemon k.t.p. Neordinaran lokon okupas sistemo vivasekura, kiu enmetas multajn diversajn teknikajn kaj aliajn rimedojn, permesantajn asekuri longedaran (is kelkaj monatoj) estadon kaj laboron de speleologoj subtere. En ebalto anka ekzistas speleologoj kaj speleologiaj sekcioj en Kaunas, Panevzys, Vilnius, Riga. La unua kaj nuntempe efa speleo sekcio en ebalto estas "Omega", fondita en 1977 jaro en Kaunas. Membroj de "Omega" partoprenas diversajn regionojn de Soveta Unio, ekzemple: Kakazan montaron, Krimeon, Podolian altejon, Uralon, Arangelskan provincon, Sudan Siberion kaj Mezazion. efaj direktoj en speleoagado estas sportaj profundaj penetradoj, serado de novaj nekonataj kavernoj kaj filmado subtere. Bedarinde en ebalto estas nur kelkaj ne grandaj kaj ne profundaj kavernoj. Tial mi proponas rigardi slajdfilmon "Novaj limoj" kaj aliajn materialojn.

164

Ne vien dziaugsmas, bet ir rpesciai

1984

REPORTAZAS "Kauno tiesa", 1984-06-05, Nr. 129 (11413), Kaunas

Respublikin turizmo ir ekskursij taryba Trak rajone sureng pirmj Taryb Lietuvos speleolog sskryd, kur susirinko Kauno, Panevzio, Vilniaus, Klaipdos atstovai ir sveciai is kaimynins Rygos. Brazuols ir Neries upi santakoje startavo 13 komand. Geriausi rezultat parod Kauno miesto speleosekcijos "Omega" komanda: S. Daninien, R. Daninas ir V. Stravinskas. Nepralenkiami jie buvo ir antroje trasoje, kur didziausi zirov susidomjim sukl povandenin rungtis. Siai komandai teiktas pereinamasis Respublikos turizmo ir ekskursij tarybos prizas. Speleolog bendro fizinio pasirengimo varzyb asmeninje skaitoje nepralenkiami buvo kauniet S. Daninien ir panevzietis K. Tamosaitis. Varzybos leido vertinti respublikos speleolog pasiekimus ir trkumus, ruosiantis sjunginiam speleolog sskrydziui, kuris vyks spalio mnes Abchazijoje. Malonu pazymti, kad trys kaunieciai traukti respublikos rinktin: V. Radzevicius, R. Daninas ir S. Daninien. Taciau susirpinim kelia likusios miesto komandos, paskutiniame sskrydyje uzmusios vienas is paskutinij viet. Reikia tiktis, kad siemet kurtas Speleoklubas ­ miesto speleolog metodinis centras ­ pads issprsti ir sias problemas. Erikas Laiconas Sskrydzio vyriausiasis teisjas

165

Kelion Bulgarij

1984

DIENORASTIS KAUNAS-SOFIJA-KARLUKOVAS-SOFIJA-KAUNAS

Liepos 2. Atsibudau viename nuosaliame privaciame namelyje Sofijos centre. Kelion cia baigta; prasids darbas. Trumpai apie paskutines dienas. ...Is Kauno isvykau birzelio 28 d. 11:00 val., nes dl kelio remonto vienas traukinys visai nevaziavo. Diena prabgo lakstant sen bei ten. Uzklupo stipri litis, koki Lietuvoje paprastai nebna. Bilieto norim traukin negavau, todl teko isvykti 23:13 val. traukiniu Ryga-Simferopolis. Birzelio 29 d. 15:30 val. pagaliau Kijevas. Aplankiau savo mgiam Chresciatik, fontanus, knygynus. Birzelio 30 d. apie 09:30 val. as jau traukinyje 13 Maskva-Sofija. Diena prajo miegant ir valgant (su alaus grimu). Aptarnavimo lygis aukstas. Vaziavau 2 klass kup drauge su 3 bulgarais. Aplamai vagone daugiausia bulgar; tik keli rusai, pora rumun ir as, vienintelis lietuvis. Diena baigsi be vyki, neskaitant to, kad Ungenuose (pasienio punkte), performuojant traukin ir keiciant ratus, atsitiko menkas nuotykis. Du rusai, grzdami per ms vagon savo vagon, pastebjo, kad tas atkabintas ir nezinia kur nuvarytas. Tada vienas is j suriko "ant viso vagono": "Jobana v rot, nas vagon otcepili!119" ir m abu blaskytis. Keleiviai apsimet, nieko nesuprat. Po to atvykome Blok-post Rumunijoje. Vl susitikimas su pasienieciais ir... miegoti. Labai gaila, bet Rumunijos Karpat taip ir nepamaciau, nes buvo naktis. Atsibudau tik Bukareste, na ir suprantama jo taip pat nepamaciau. O netrukus ryte ir Dzurdzu-Nord ­ Rumunijos pasienio postas. Toliau ­ Rus ­ Bulgarijos pasienio postas. Laisvalaik praleidau daugiausia prie lango. Aplinkui laukai, lygumos. Viskas kaip ir Ukrainoje. Uz Pleveno prasidjo kalniukai, o kiek vliau ir tikri kalnai (Stara planina). Tai kaln juosta, besitsianti iki pat Juodosios jros. Vaziavome tarpekliais ir tuneliais. Traukinys daug vingiavo. Todl kelias, nors ir netolimas, bet ilgas. Traukinys vaziavo gana ltai. Cia ­ Ryt Europos laikas: Maskvos laikas minus 1 valanda. 20:00 val., pavlav 2 valandas, mes atvykome Sofij. Gelezinkelio stotyje bandziau prisiskambinti Bulgarijos Turizmo sjungos centro taryb, bet veltui ­ ten nieko nebuvo. Natralu ­ juk buvo sekmadienis, liepos 1 d. Beje telefono automatai beveik kaip Soviet Sjungoje ­ tinka ir ms kapeikos (2 arba 1+1). Grzs peron uzsirkiau ir miau dairytis to, kuris mane lyg ir turt sutikti. Zmons po truput skirstsi. Netoliese liko stovti vaikinas ir moteris (apie 28-30 met amziaus), kurie, aiskiai matsi, kazko nesulauk. Kol as msciau, mans ar ne mans jie laukia, vaikinas prijo prie mans ir paklaus mano vardo. Prisipazinau. Stai dabar, liepos 2 d., as pas j kambaryje. Tai fotografas ir speleologas-mgjas, besidomintis pozemine fotografija ir speleofauna. Jie turi du vaikus (berniukui ­ 10 met, mergaitei ­ 9). Vakar vakare apzirjau jo literatr; jie rod skaidres apie Bulgarij, vaisino sausu vynu, nors patys ir negr. Pas juos virtuvje ant vis kdzi yra pagalvls. Nakt miegoti buvo labai karsta. Atsidariau lang iki galo, taciau uzmigau tik apie 01:30 val. Nakt pro lang nuolat girdjosi keistas, sakyciau bjaurokas, garsas ­ gal paukscio, gal katino ­ primin apie palapin slankiojancios lsies kniaukim.

119

" , !" ­ rus. "P... b..., ms vagon atkabino!" (sakinio pradzia labai slykstus keiksmas).

166

Bulgar ekspedicij slygos savo salyje panasios msiskes. Bilietas tolimiausi salies kampel ir atgal kainuoja 15-20 lev, o maistui jie skiria 3-4 levus vienam zmogdieniui, priklausomai nuo sudtingumo. Jie stengiasi kaip galima daugiau pasifinansuoti is pasalies. Naudojasi komjaunimo paslaugomis. Kart per metus viena ekspedicija vyksta uzsien. Tai riboja speleolog federacijos turimos uzsienio valiutos kiekis. Bulgarijoje yra 1280 speleolog ir speleo turist. Viso yra 52 klubai, is j 10 ­ Sofijoje. Uz valiut federacija prenumeruoja uzsienio zurnalus: "Spelunca" (Pranczija), "NSS News" (JAV), "International caving" (Didzioji Britanija) ir kitus. Bulgarai labai aiskiai skiria speleologij nuo speleo turizmo (`pescerno delo'). ********* Pasirodo naktimis gretimai esancioje karo akademijoje "kaukia" povai, atvezti is Indokinijos. ********* Biure "Ryla" nusipirkau, t. y. uz 0,50 levo uzsikomposteravau atgalin biliet Kijev liepos 19-ai dienai (traukinys 25, 20:30 val.). Uzsienio prekybos banke kelioninius cekius pasikeiciau levus ir, atvyks centrin gelezinkelio stot (`Centralna gara'), nusipirkau biliet Karlukov (2,50 levo). Po to nujau miest pasivaikscioti. Daug vairi pasisdjimo viet su ledais, sultimis, kava ir alumi. Daug kitoki prekybos task. Maciau bulgarisk "Rubiko kubik" ir "Magisk domino". Stotyje uz 0,33 levo atsigriau kavos; sumokjau tik 0,30 levo, nes kasinink neturjo grzos. Po to pakeliui atsigriau 350 gram alaus (`nalivna bira') uz 0,43 levo (sumokjau 0,50 levo). Ledai (`sladoliod') uz 0,29 levo ­ neskans. Dabar sdziu ir 6-e kelyje (`kolovoz') laukiu traukinio. Stotis labai puiki, visur eskalatoriai; po stotimi ­ didziul pozemin aikst su daugybe prekybos task. Su vietiniais susikalbti gana sunku. Oras labai karstas, tenka nuolat sluostytis prakait. Man tai neprasta. Su Todoru Stoicevu (tai mano pirmosios nakvynviets seimininkas) atsisveikinu 12:00 val., nes jis nujo darb. Sutarme, kad kit savaitgal jis atvaziuos Karlukov, "Pesceren dom", o po seminaro su sutaisyta savo masina pavezios po sostin. daugel mane dominanci klausim jis deja atsakyti negali. Beje, per tuos bulgarus vos nepavlavau traukin, nes niekas negaljo tiksliai nurodyti, is kokios kelio vaziuos traukinys. Pagaliau 15:06 val. vaziuoju iki 18:10 val. Zmoni daug; traukinio durys atidarinjamos kada panorjus. Vidins vagono durys sulz. Bilietus kontrolieriai tikrino net 5 kartus. Vagone sdti labai patogu, minksta. ************** Vakar Todoras rodo nuork ir klausia: "Kak eto nazyvat po ruski?120". "Okurok121", atsakau. Tada jis ir pasakoja: "Odnazdy odin drug dajot mnie okurok i govorit ­ `kuri'. Okazalos eto ­ papirosy!122". ************** Islips is traukinio, pereinu tilt per Iskero up ir desiniuoju jos krantu kylu po truput virs. Nuo asfalto karsta, o lagaminas sunkus. Ir kas man liep j pasiimti? Daugiau kaip per pusvaland uzkopiu ant `planinos'123, pat ploksciakalnio virs, o is ten suku desin. Juo pajus, rodykl: "Nacionalen pesceren dom"124 ir zenklas su peiliu bei sakute. Vadinasi ten gausiu uzvalgyti. Prie jimo bulgar speleologai uzsiiminja su instruktoriais, apzirinja rang. Pasiteirauju Aleksejaus. Jis cia pat. Tuojau nukreipia mane pas administrator, jaun mergin, kuri truput supranta rusiskai. Uzpildau kortel, kad atvykau is uzsienio, ir gaunu viet 208-e trivieciame kambaryje su atskiru tualetu, praustuvu ir neveikianciu dusu. Kol kas as gyvensiu vienas. Yra isjimas balkon, kuris bendras visiems

120 121

"Kaip tai vadinasi rusiskai?" "Nuoruka". 122 "Kart vienas draugas duoda man nuoruk ir sako ­ `rukyk'. Pasirodo tai ­ papirosai!" 123 Planina ­ bulg. kalnas. 124 Nacionalen pesceren dom" ­ Nacionalinis urvinis namas.

167

kambariams ir juosia pastat. Per lang ir is balkono ­ puikus vaizdas `planin' ir Iskero ups kanjon. Namas stovi ant 80 metr aukscio uolos skardzio. Apacioje Iskeris, gelezinkelis ir daugybs pauksci balsai. Spintoje radau tusci `Stolicnajos' butel! Aplamai, sako, kad bulgarai per vakar isgeria 4 `stopkes' po 25 gramus, t. y. 100 gr., bet daugiausiai geria speleologai. Nagi pazirsime! domu, kas k apgers?!... Vliau atjo Aleksejus Zalovas ir nusived mane restoran vakarieniauti. Jis uzsak mums po 50 gr. `stolicnajos' ir po butel vokisko alaus. Vakarienei buvo kazkoks nacionalinis valgis is 2 kiausini, cesnako ir dar velniai zino, ko. Instruktori taryba ir visi klausytojai gr al, o daugumas prie stalo rk. sikalbjome ir uzsisdjome. Seminare yra 5 skyriai po 8 klausytojus. Tai 18-20 met jaunimas (viena mergina ­ 16 met; ji priimta isimties tvarka). Siandien vyko techninis egzaminas, t. y. kiekvienas turjo pademonstruoti, k jis moka. Tie, kuri lygis buvo per zemas, seminar nebuvo priimti. Bulgarijoje speleologija pradedama uzsiiminti nuo 12 met amziaus. Baigs kurs, jaunuoliui suteikiamas vardas "Mlad pescerniak"125. Vliau bsimasis speleologas savo klube uzsiiminja 4 metus ir po to gali gauti "Pescerniak'o"126 vard. Tada, prajus 2 metams, jis gali vykti "stazuotoj-instruktori" seminar. Jeigu jis j skmingai baigs, tai 3 metus gals dirbti stazuotoju-instruktoriumi ir, jei dirbs gerai, gaus teis dalyvauti instruktori seminare ir tik po to gaus instruktoriaus vard. Liepos 3. Antradienis. A. Zalovo paskaita "Karlukovo rajono apzvalga". Rajonas Iskerio ups slyginai dalinamas dvi dalis. Klinci storis 100-150 metr. Tai 2 zonos (Stara planinos kaln zona) 206 rajonas. Plotas apie 12 km2. Urv tankumas apie 12,5 urv / 1 km2. Ilgiausias sio rajono urvas Zadynenka (apie 1 km). Giliausias urvas S-20 (97 m). Rajono urvai turi didel estetin, mokslin ir pazintin reiksm (istorin, archeologin). Zymesni rajono urvai: Prochodna, Hajduskata ir kt. Rajon tyrinjo ir apras Peter'is Trantejevas. Pirmieji duomenys apie rajono urvus ­ 1896 m. (Mano nuomone, Aleksiejus paskait skaityti nemoka: stovi per daug atsipalaidavs, ranka trina veid, akivaizdziai taisosi sortus; skaito nuobodziai, monotoniskai ir ltai. Beje, toks jo stilius padeda man kai k suprasti.) Rajone rasta daug paleontologini radini (hien, raganosi, mamut kaul). Cia zinoma 130 speleo faunos rsi, is j 10 ­ troglobiontai127. Hajduskata urve yra net 4 troglobiont rsys. *************** Is 40 seminaro klausytoj ­ apie 15 moter, t. y. mazdaug po 3 kiekviename skyriuje. Moter problemos Bulgarijos speleo federacijoje nra, nors paskutiniuoju metu j yra gana daug. *************** A. Zalovo paskaita "Bulgarijos speleologijos istorija". Isskiriami 3 etapai: 1. XVII a. ­ XX a. pirma pus. 2. Pirmoji Bulgarijos urvin draugija. 1944.09.09. ­ 1958 m. 3. Bulgarijos speleologijos federacija. 1958 ­ 1984 m. PIRMASIS ETAPAS. 1640 m. ­ pirmasis saltinis apie Vodnata urv. 1929.03.18. kurta Bulgarijos speleo draugija ­ "Bylgarsko pescerno druzestvo" (pirmininkas prof. Stefanas Petkovas). Centras ­ Sofijoje. ANTRASIS ETAPAS. 1944.09.09. Draugija atnaujina savo veikl. 1949 m. BKP CK128 nutarimu visos mazos draugijos ir sjungos buvo likviduotos, kaip neefektingos ir netikslingos. Tada Peteris Trantejevas kr nedidel "Jaunosios gvardijos" grup (pirmininkas L. Obretenovas, sekretorius Trantejevas). 1953.10.11. Trantejevas raso laisk

125 126

Mlad pescerniak ­ bulg. `jaunasis speleologas'. Pescerniak ­ bulg. `speleologas', pazodziui bt `urvininkas'. 127 Troglobiontai ­ gyvnai nuolat gyvenantys urvuose. 128 BKP CK ­ Bulgarijos komunist partijos Centro komitetas.

168

ministrui pirmininkui Velko Cervenkovui, kuriame pateikia analogij su kitomis socialistinmis salimis, kur isvystyta speleologija ir reikalauja j atkurti salyje bei uzsiimti urv apsauga. TRECIASIS ETAPAS. 1958.10.25. Bulgarijoje kurtas pirmasis speleo klubas ­ "Akademik". Viso tais metais kurti 3 klubai. 1962 m. ­ 24 klubai; 1972 m. ­ 38; 1978 m. ­ 46 klubai + 2 grups, kurie dabar vienija 1359 narius. 1974 m. Dl riboto ls kiekio ir tam, kad bt galima palaikyti reikiam speleolog technin lyg, BFPD (`Bylgarska federacija po pescerno delo') nutarimu neleidziama salyje kurti daugiau kaip 45 klub. Iki 1968 m. Federacija turjo tik vien etatin darbuotoj ­ sekretori. Dabar j yra 2. 1978 m. 85 % nari buvo 16-25 met amziaus, 15 % - per 25 metus. Klubai patys sprendzia, kiek jiems turti nari. Pvz.: "Akademik'e" pradzioje reikia baigti kurs "Kandidato zenkleliui" gauti ir po to duodamas 6 mn. bandomasis laikotarpis, per kur reikia rodyti, kad gali bti narys, dalyvaujant ekspedicijose ir kituose klubo renginiuose. Kai kurie klubai isbraukia tuos narius, kurie nepakankamai dirba, nepasireiskia susirinkimuose, nevyksta ekspedicijas. MOKOMASIS ­ SPORTINIS DARBAS BFPD. Viso ­ 5 mirtini atvejai: 3 ­ su akvalangais; 1 ­ susalo po menku vandens srautu; 1 zuvo, bdamas be salmo, kai is 27 metr jam ant galvos nukrito akmenukas. Yra steigti 3 zenkleliai: "Auksinis siksnosparnis", "Sidabrinis siksnosparnis" ir "Bronzinis siksnosparnis". Iki 1978 m. yra gav: auksin ­ 74 speleologai, sidabrin ­ 162, o bronzin ­ 215. MATERIALIN BAZ. Salmus, kombinezonus, avalyn gauna is turistini draugij. Virves perka VDR129 ir VFR130; prozektorius Lenkijoje ir VDR; "Petromakso" lempas131 Kinijoje; akumuliatori iesko vairiose organizacijose; apsvietimo sistemas (boksus) gaminasi patys; karabinus perka Italijoje; `petclius', `dreslerius' ir `krolius'132 ­ Pranczijoje. Kai k is uzsienieci gauna privaciai, nors tai valdzios yra draudziama. EKSPEDICIN VEIKLA. siskverbimai, toponuotraukos darymas ir kiti tyrinjimai yra svarbi bulgar speleolog veiklos sritis. Yra klubins ir centrin urv kartotekos. Iki 1959 m. bdavo rengiamos nedidels ekspedicijos. Per 20 met (1959 ­ 1979) ­ vyko ne maziau 80 respublikini ekspedicij; vidutiniskai po 30-35 zmones kiekvienoje is j. Salyje taip pat vykdomos tarptautins ekspedicijos tuose rajonuose, kur yra netyrint arba nepakankamai istyrint objekt (sudtingi, apvandeninti ir kiti urvai). Pirmoji tarptautin ekspedicija buvo 1960 m. su sveciais is Cekoslovakijos (3 cekai su bulgarais dirbo urve Ponora). 1962 m. 3 lenkai ir 4 soviet speleologai dirbo Rodopuose. Pastarieji atvez naujovi taktikos, technikos, mokslini tyrinjim srityse, o is bulgar pasimok rangos srityje. Viso per 20 met pravesta 16 tarptautini ekspedicij su 82 sveciais ­ uzsienieciais. Per 20 met vyko 9 respublikiniai sskrydziai (viso 1114 dalyvi) ir 5 technikos varzybos. Per 20 met respublikinse kelionse uzsien dalyvavo 127 speleologai. Daugiausia buvo keliaujama socialistines salis. Tame tarpe 30 zmoni vyko 8 kapitalistines salis ­ taciau daugiausiai simpoziumus, konferencijas, kongresus. Zymiausios kelios ekspedicijos Austrij (prie Zalcburgo) ir 2 ekspedicijos Velk Sniezn Lenkijoje. Svarbiausieji Bulgarijos speleo klubai: Sofijoje ­ "Akademik", "Edelvais", "Ciorny vrych", "Planinec", "Aleko"; Rusje ­ "Prista"; Vracoje ­ "Veslec"; Jambole ­ "Kabile". Klubini isvyk uzsien nedaug. Pirmieji isvyko "Akademik'ai" SSRS ir CSSR. 1967 m. jie su lvovieciais dirbo Optimistiniame urve. Is viso jie ten buvo 6 kartus. Net viena sal

129 130

VDR ­ Vokietijos Demokratin Respublika, kitaip Ryt Vokietija. VFR ­ Vokietijos Federatyvin Respublika, kitaip Vakar Vokietija. 131 "Petromaks'o" lempa ­ galingiausias (200-500 W) tarp kuru uzpildom pozemini sviestuv. Sviesos saltinis yra benzino garai, sudegantys ant specialaus dangtelio, prisotinto torio druskomis. Pastaruoju metu "Petromaksai" speleologijoje nebenaudojami. 132 Tai vairi modeli ciuptuk pavadinimai.

169

Optimistiniame urve pavadinta "Sofija", kita ­ "Akademik". 20 zmoni grup is "Planinec" klubo 1969 m. sureng kelet ekspedicij Pranczij. Ten 2 bulgarai nusileido Berz prarajos dugn. Tai sporto meistr Ana Taparkova (pirmoji moteris pasaulyje, pasiekusi tok gyl) ir Peteris Beronas. 1970 m. "Aleko" klubas siskverb Velk Sniezn Lenkijoje. 1972 m. 16 zmoni grup Italijoje nusileido ­400 m gyl. 1973, 1974 ir 1976 m. "Planinec" sureng 3 ekspedicijas uzsien, is kuri 2 ­ Pjer-sen-Marten (tuo metu giliausi pasaulyje) Pranczijoje. Is j 3 zmons pasiek dugn: Ana Taparkova, Kirilas Joncevas ir Vasilis Nedkovas. Viena ekspedicija buvo sportin, kita ­ mokslin-tiriamoji. Trecia dirbo Ar d'Ani karstiniame rajone. Klubai "Edelvais" (Sofija); "Ambarica" (Trojanas); "Prista" (Rus); "Kupena", "Pescera", "Edelvais", "Akademik" (Plovdivas) taip pat vyko uzsien. CENTRIN BULGARIJOS URV KARTOTEKA uzima 4 spec. spintas. 1974 m. inzinierius Radusas Radusevas apsim tvarkyti kartotek, kuri 1978 m. sudar 2700 schem. Salis sudalinta 4 karstines sritis ir 50 karstini rajon. Kiekvienas rajonas turi savo numer, o kiekvienas urvas ­ sesiazenkl kod. FEDERACIJOJE ­ daug visoki idj. Viena is j: mazo sraigtasparnio sukonstravimas. Jis gabent fotoaparat, kuris fotografuot objektus tankiai apaugusiuose rajonuose, kad bt galima aptikti urv angas. RENGTI URVAI. 1960 m. BFPD pasil 16 urv paskelbti nacionaliniais turistiniais objektais. Pries tai buvo rengtas tik Maguros urvas; siek tiek vliau ­ urvas Ledenika; sekanciais metais ­ Orlova Ciuka; 1964 m. ­ Baco Kiro; 1967 m. ­ Syjeva Dupka; 1968 m. ­ Sniezanka; 1977 m. ­ Djavolskoto Gyrlo. 1977 m. siuos 7 urvus aplank 295.000 turist. ************** klausim apie pirmosios Bulgarijos speleo draugijos lsas, seniausias jos narys Radusas Radusevas atsak, kad tai buvo tik 5,00 lev mnesinis nario mokestis. Kit ls nebuvo. ************** Seniausias gyvas Bulgarijos speleologas yra 1884 m. gims inzinierius I. Petrovas. ************** Paskaita "Vertikali urv veikimo ranga. 1. Karabinas MR, 10 mm be kumstelio, trikampis, sveria 152 gr., leist. apkrova 4500 kg. 2. Karabinas MR, 7 mm, svoris ­ 60 gr., apkrova ­ 2500 kg; kaina ­ 1,00 l. 3. Karabinas BONATI (Italija) su mova, apkrova ­ 1500 kg. 4. Karabinas BONATI be movos, apkrova ­ 2000 kg. 5. Karabinas ASMIU, apkrova ­ 3400 kg. 6. Desandjoras133 ("katalkos" tipo) 7-12 mm virvei, svoris ­ 235 gr., apkrova ­ 1500 kg. 7. Petclio plokstel 8. Sliamburinis kablys ­ naudojamas be sliamburo, su karnle ant galo, ø 8 mm. Pats sliamburas be karnls, o su sriegiu ant galo, ant kurio uzsisuka kablys. kalama iki pat galo, net gi siek tiek daugiau. Kablys su kgiu, be kilpos sveria 20 g; kaina ­ 0,50l. 9. Blokas (`ropka petcel'), svoris ­ 95 gr., apkrova ­ 2000 kg; kaina ­ 6,00 l. 10. Kilpa ­ kablio prailgintojas (metalinis troselis su `kembriku'), apkrova ­ 1500 kg. 11. Ciuptukas PETCL, virvei iki 15 mm, sv. ­ 150 gr., stat. apk. ­ 400 kg; kaina ­ 21,00 l. 12. Ciuptukas KROL, svoris ­ 145 gr., statin apkrova ­ 400 kg; kaina ­ 20 l. 13. Ciuptukas DRESLER, svoris ­ 135 gr., statin apkrova ­ 400 kg; kaina ­ 18,00 l. 14. Ciuptukas ZUMAR, svoris ­ 260 gr., statin apkrova ­ 500 kg. 15. Apraisos (Maiklo Keredito prancz sistema) ­ is parasiutins "sbrujos134", statins. 16. Suntas slapiai, purvinai ir apledjusiai virvei, svoris ­ 160 gr., apkrova ­ 300 kg. 17. Uol kablys (`alpijski klin'). 18. Ekscentrikas (`klema') ­ taip vadinama "zakladuska"135.

133 134

Nusileidimo taisas. ­ rus. pakinktai.

170

************* SEMINARO DIENOTVARK: 07:00-07:30 val. ­ klimasis, manksta; 07:30-07:50 val. ­ tualetas; 07:50 val. ­ pusryciai; 08:30-12:30 val. ­ 4 valandos paskait; 12:30 val. ­ piets; 14:30-17:30 val. ­ uol treniruot; 17:30-18:30 val. ­ aptarimas skyriuose; 18:30-19:30 val. ­ aptarimas instruktori taryboje; 19:30 val. ­ vakarien; 20:00-21:30 val. ­ savistovus darbas; 21:30-23:00 val. ­ poilsis, laisvalaikis; 23:00 val. ­ gulimasis. Seminare btina atlikti ne maziau 10 siskverbim. ************* Po piet, 14:30 val. isjome uol treniruot netoliese esant Prochodnos urvo apylinki nuostabaus vaizdo kanjon. As buvau stebtoju Aleksiejaus Zalovo skyriuje. Dvi rangas pakabino viena salia kitos mazdaug 1,5-2 metr atstumu, t. y. po vien 10 mm VFR statin virv. Tai praktikuojama tam, kad apmokinant naujokus, instruktorius galt bti vis laik salia klausytojo, arba kad klausytojai galt vienas kitam padti. Jie dirba virsuje ant krasto be savisaugos, nors j taisykls reikalauja dirbti su savisauga. Taipogi ­ be salm! Vienas vyrukas netgi nusileido be salmo (pamirso), o mergina dirbo tik su medziagine kepuraite. J apraisos tik apatins.136 Auksciau apraisos ant krtins tvirtinamas `krolis', kurio virsutin dalis kilpos pagalba per pecius sujungta su apatine apraisa. Pedalas tvirtinamas prie apatins apraisos. Kiekvien marsrut jie reng sekanciai: virsuje ­ dvi taskins atramos (kablys ar medis). Ten, kur virv lieciasi prie uolos issilenkim, jie reng tarpin (`mezdina') taskin atram (sliamburinis kablys). Tokiu bdu virv sudalino 3 dalis, kuri kiekvienoje dirbo po zmog ­ vienas kitam virs galvos. Treniruots metu aplankiau ir perjau urv Prochodna, turint didziausi jimo angos ark Bulgarijoje (aukstis 42 metrai). Urvo ilgis 216 m. Jame gyvena uol balandziai. Urvas ­ kiauras, pereinamas. Saugosi jie `petcliu'. Btinai laikosi 2 atramos task principo. Nusileidimui naudoja isimtinai `desandjor', msuose vadinam 'katalka'. Is esms tai grynai prancziska technika pagal Maiklo Meredito knyg "Vertikali speleologija". Treniruots metu buvo atidirbti perjimo per tarpines taskines atramas abiem kryptim elementai, perjimas is pakilimo nusileidim ir atvirksciai, taip pat perjimas per mazg. Liepos 4. Treciadienis. Siandien rytas saltas ­ su vienais marskiniais puiku. Pusryciams gavome duonos, sviesto, dzemo, kiausin ir kazkokios, kmyn panasios, arbatos. Pirm kart gavome `trecio'. Siaip galima nusipirkti alaus, mandarin sulci (o gal tik grimo). Bulgariskas alus cia kainuoja 0,47 levo be butelio; mandarin grimas ­ 0,20 levo. Maistas labai savitas, nieko panasaus niekur dar nesu valgs. Paskaita "Vienos virvs technika". Virvi charakteristikos ­ pagal knyg, kuri turiu Kaune. Vis paskait miegojau, nes per daug silta, o kursas man neblogai zinomas is j paci knygos. REIKALAVIMAI STAZUOTOJ-INSTRUKTORI SEMINARO DALYVIUI: 1. 2 metai `pescerniako' stazo, skaiciuojant nuo kurso baigimo. 2. Medicininis pazymjimas apie fizin ir psichin sveikat. 3. Turisto pazymjimas.

135 136

­ is rus k. laisvai verciant bt `uzkisalas'. Taip elgiasi dauguma pasaulio speleolog, kurie naudojasi kokybiska ranga.

171

Atvykus seminar, reikia islaikyti technin egzamin ir gauti ne maziau kaip 4 balus pagal 6 bal sistem. Perlaikyti galima tik po met. Egzamin komisija raso charakteristik apie darb seminaro metu ir apie klausytojo galimybes. Kandidatas stazuotojus negali bti jaunesnis kaip 18 met. Kiekvienas stazuotojas-instruktorius turi patvirtinti savo vard sekanciai: 1. Pagal savo klubo rekomendacij ne anksciau kaip po 3 met atvykti instruktori seminar. 2. Per prajus 3 met period turi bti sudalyvavs kaip stazuotojas ne maziau kaip 2 seminaruose, ruosiant `pescerniakus' ar `mlad pescerniakus'. 3. Turi sudalyvauti ne maziau kaip 6 kartus per metus klubinse ekspedicijose. ************* Ms seminaro instruktori tarybos sudtis: Aleksiejus Zalovas, Liubomiras Adamovas, Chr. Isikijskis, Stoicio Stoicevas ir Metodis Metodijevas. ************* Siandien atsdjau vien paskait apie "Technika jedinocnoto vyze"137 ir uzmigau, nes medziaga man zinoma, o buvau siek tiek neissimiegojs, nes vakar prie alaus plepjome su Metodziu Metodijum, jauniausiu instruktorium. Isklauss mano pasakojim apie Snieznaj, jis paklaus, ar, mano nuomone, tai ne avantirizmas? Daug diskutavome. Jis mane vertino, kaip dom "sobesednik"138. Taigi siandien sdziu viesbutyje ir studijuoju vairi medziag. treniruot njau. Pietums dav salt sriub be bulvi ir gabal msos su kopstais. `Trecio' vl nra. Keistai ir nedaug jie maitinasi. Matomai netrukus reiks is restorano pagrobti peil ir atsidaryti savo piur!!! Kultra cia aplamai ne aukstesn kaip SSRS. Jei ant stalo nra pelenini, tai pelenus kratome ant zems. Is balkono nuorkas visi meta restorano balkon. Na, bet per duris nepasibeld neina. Daugelis netgi laukia teigiamo atsakymo. Siandien kilo mintis, truput vienam pasibastyti po Bulgarij. Reikia aplankyti kai kuriuos rengtus urvus. *************** Pagrindinis j pedagoginis principas yra tai, kad instruktorius turi ne is apacios komanduoti, kaip ir k daryti, o pats kaip galima daugiau demonstruoti asmeniskai; o, esant dviem lygiagreciom pakabom, pats betarpiskai turi eiti salia klausytojo; ir taip vis dien `aukstyn-zemyn', nenulipdamas. Tai, anot j, produktyviausias instruktoriaus darbas. *************** Rkyti pradeda mazdaug nuo 16 met. Mokykloje rkyti draudziama. *************** Vakare po darbo su literatra, vl nujau restoran praleisti laisvalaik. Pradzioje sdjome su Aleksejumi. Klausytojai ant ms staliuko pradjo nesti "glob" ­ taip vadinama bauda uz saugumo technikos taisykli pazeidimus: 1 butelis alaus uz vien nusizengim. Prisigrme; po to Stoicio pakviet prie savo staliuko gerti konjako (`Pliskos'); prisigrme. 00:30 val. grzau savo numer. Rytoj laukia kelion siaurs vakar Bulgarij. Grzs matomai dirbsiu su visais skyriais paeiliui po truput. *************** Isgriau nemazai, o kas mokjo nezinau. Liepos 5. Ketvirtadienis. Vaziavau Mezdr, Vrac ir Ledenik. 06:58 val. isvykau is Karlukovo traukiniu. 07:45 val. as jau Mezdroje. Is Mezdros isvykstu traukiniu 08:45 val., o 09:00 val., as Vracoje. Ilgai ieskau is kur autobusai eina Ledenik. Pagaliau issiaiskinau, kad yra 2 stotys. 10:30-11:05 val. vaziuoju autobusu Ledenik. Truput primigau, todl nesusigauds per anksti islipau kazkokioje vaik stovykloje "Ledenika". Teko psciomis eiti dar 5 km. Grazu, kalnai,... Ledenikos kompleksas ­ geras (kavin, chiza139, bufetas ir

137 138

`Vienos virvs technika' (bulgariskai). ­ rus. pasnekovas. 139 Chiza ­ bulg. namas.

172

autopardavykla), taciau didelio spdzio nepaliko. Nepateks urvan pries pietus, nutariau pavalgyti. Kavinje pasirodo maitina tik planinius turistus, kurie ten gyvena. Taciau, pamat, kad as esu uzsienietis, jie greit nutar pagaminti specialiai man. Net aptarnavo, nors siaip cia savitarna. Todl uz pietus sumokjau net 2,97 levo. Pagaliau 14:40 val. jau urv, kuriame is viso buvau 23 minutes. Gid pasirodo siek tiek moka rusiskai. Urvas labai grazus, taciau aprod ne visk. domu tai, kad urve prozektori sviesoje auga zalios samanos. Kioske, kuris deja nedirbo buvo 3 rsi zenkliuk, atviruci ir 2 prospektai. Beje, ryte Vracos knygyne gavau pirkti knyg "Pytesestvija pod zemiata"140. Esu labai patenkintas, nes ten smulkiai aprasyta daug Bulgarijos urv. Grztant autobuso vairuotojas norjo issodinti vaik grup. Kilo daug triuksmo. Man pasirod labai keista. Po dideli ginc vaikai vis tik pasiliko autobuse. Liepos 6. Penktadienis. Siandien 06:58 val. vl isvykau Mezdr, o is ten 08:45 val. vaziuoju traukiniu Dimov, kad aplankyti Maguros urv. Mane velniskai domina senoviniai urviniai piesiniai. Tiesa, ryte Karlukovo stotyje prie mans pristojo beprotis, pras cigaret ir stotink141. Vien kart daviau, nesuprats, kas jis. Netrukus jis vl prisistat prasydamas. Teko nuvyti. Tada jis m zegnotis ir nujo savo durnyn. Beje, Karlukovas garsus pirmiausia savo beprotnamiu. Taigi vaziuoju link Jugoslavijos sienos142. Iki Dimovo nuvaziavau per 3 valandas. Autobusai cia vazinja labai retai, todl zmons man patar vaziuoti tranzu. Nujau prie "petrol'io" (degalins) ir einu plentu link Rabisos. Sustojo 3-ia stabdoma masina (`Moskvicius') ir pavez 2 km. Toliau einu pscias. Sustabdau 4- masin (`ZIL'), kuri nuveza mane iki pat Maguros urvo. Kadangi dabar piets, nueinu restoran, pavalgau, isgeriu 100 gr. sokoladinio likerio, ziriu videomag (italai, negrai, anglai,..). Vliau uzdeda cia uzdraust serb muzik. 14:00 val. atsiskaitau, bet barmenas dar pavaisina mane vodka ir alum `ledenika'. Jis yra gyvens Tiumenje143, labai gerbia rusus. Besivaisinant ateina 16:00 val. Telefonu pranesa, kad mans jau laukia. Pries tai barmenas Ivanas sutar, kad man parodyt urvinius piesinius. Lekiu. Taciau piesini mums neparodo, nors ir jau su vokieciais. Sako, UNESCO uzdraud. Urvas grazus, bet tik tiek. Isjs is urvo, siek tiek pasiklystu. Vliau vl uzeinu restoran atsigerti mandarin svepso. Na ir pradedu savo ilg kelion namo Karlukov. Einu pscias. Masin nra. Taigi mazdaug po 3 val. (16 km) 21:00 val. as jau Dimove. Tai kaimas. Viskas jau uzdaryta. Traukinys tik 23:15 val. Velniskai noriu valgyti. Bet restoranas jau uzdarytas, As, nutaiks moment, vis tik lendu j. Man rodo, kad as eiciau atgal, nes jau nedarbo laikas. Sakau, noriu valgyti. Pamats, kad as "rusas", barmenas visus ispraso lauk, o mane pradeda vaisinti. Jis Angelas, taip pat, kaip ir Ivanas, dirbo Tiumenje, labai gerbia rusus, daug zino apie SSRS, jos sudtines respublikas. Daug kalbams. Geriame mastik144 (450), al. Valgau desr, sr, pomidorus. Zodziu pakankamai isgeriu ir prisivalgau, na o mokti zinoma nereikia. Jis papraso atsisti "Zalgirio" futbolinink nuotrauk, silo pasilikti nakvoti. Tiesa ir Ivanas ir Angelas gausiai rusiskai keikiasi ­ pagaliau isgirdau normali tarybini zodzi. 23:15 val. bgu traukin ir sitaisau pats vienas kup miegoti. Guliu. Liepos 7. Sestadienis. Apie 02:00 val. mane prikelia kazkoks `pridurkavotas' gelezinkelietis-kontrolierius ir man aiskina, kad eiciau vagono gal. Nesuprantu kodl. As, to aisku neparodydamas, supykau, bet, kad nepravaziuoti, stoviu tambre. Traukinys kazkodl Mezdr nevaziavo, o sustojo tik Pietinje Mezdroje, o paskui nuvez mane link Sofijos.

"Kelions po zeme" (bulgariskai). Stotinka ­ 1/100 levo dalis. 142 Turima galvoje ta tuometins Jugoslavijos vieta, kuri yra Serbija. 143 Tiumen ­ regionas Sibire (Rusija). 144 Mastika ­ nepaprastai savotiskas stiprus alkoholinis grimas, geriamas stipriai atsaldytas, kai dalis skyscio virsta `nosies tirstum' panasiais kristalais.

141 140

173

Islipau 03:30 val. kazkokioje "baisioje skylje". Sako, kad pirmas traukinys link Mezdros bus tik 05:45 val. Nusipirks biliet, sitaisiau `ciakalnje'145 ant sulzusio suolo miegoti. Vis valand negaliu uzmigti. Na, o 05:00 val. uzmiegu. Sapnuoju bais kosmar: ..."Kad man salta, o as, turjs svark, j uzmirstu. Paryciui einu antr aukst pasiimti lagamino, bet randu j pradaryt. Nra `ciarlio'146 su speleo literatra ir buteli su grimais. O lagaminas pilnas prikrautas tusci buteli. O man jau neva reikia vaziuoti namo; lauktuvi nebra ­ viskas pavogta. O prie mans kazkokie du vyrukai ir `ponia'. As juos imu visaip terorizuoti..." Nuo toki "baisybi" as staiga atsibundu, pasoku lyg tai nuo kazkokio svilpesio. Matau: 05:45 val.! Vadinasi traukinys jau turi isvykti! Isbgu lauk, bet uzsimiegojs traukinio nematau. Klausiu gelezinkeliecio, ar jau nuvaziavo? Jis man parodo, kad dar stovi, bet paskutinio `kolovozo'; as bgte bgu vidun vagon, ir traukinys pajuda. 06:00 val. as jau Mezdroje. Perku 07:00 valandai biliet Karlukov, atsigeriu kavos (2 puodelius po 0,45 levo), sigyju cigareci, kurios k tik baigsi, ir einu traukin rasyti si eiluci. Siandien saultas rytas. Gal dien bus silciau? Namo Karlukov grsiu kaip tik per pusrycius. Po to reiks gerai issimiegoti. domu, ar bus siandien po piet pas eiti urv? O reikt, jei issimiegosiu. ************* Bulgarijoje naktimis vaikscioti visur nepavojinga. Chuligan nra; jei toki atsiranda, visuomen su jais kovoja pati. Cia bet kur galima palikti lagamin ­ niekas nepaims. Visumoje zmons labai vaisingi, draugiski ir malons. Labai palankiai ziri rusus ir aplamai sovietinius zmones. Vyraujantys skiai miestuose: "SSKP ­ BKP ­ amzina draugyst"; "SSRS ­ BLR ­ amzinai kartu" ir t. t. Daug kur galima pamatyti greta Lenino ir Dimitrovo portretus ar biustus. ************* Labai puiku, kad as be grups, t. y. ne pagal kelialap, ir vienas. Turiu galimyb paslankioti, kur noriu ir kada noriu, pamatyti visas j gyvenimo puses, pabendrauti su gyventojais. Cia nra grietins, jos negamina, nes niekas nepirkt. Videomagas kainuoja 8.000 lev. Restoranuose kainos ­ labai vairios. Sofijos geriausiuose restoranuose sako viskas nepaprastai brangu. Na, o pvz. Maguroje sokoladinio likerio 100 g kainuoja 0,82 levo. Beje, kai as ten valgiau, barmenas sskaitoje kain nesurass, is viso nurod 6,90 levo; na, o kai pradjo mane vaisinti, perskaiciavo tiksliai. Pasirodo mokti tereikjo tik 4,50 levo. Taigi cia sistema ta pati, kaip ir pas mus. O barmeno atlyginimas 100 lev. Iki piet pamiegojau ir iskart susiruosiau urvus. Is "NUN'o"147 fondo gavau guminius batus ir salm. Su IV skyrium (instr. Stoicio Stoicevas) nujau netoliese esant tarpekl, kuris man pasirod nuostabaus grozio. Jo gylis apie 50 metr. Pilna visoki skyli, nis, urv, tuneli. Sausa. Pirmiausia nujome Ovnarkata urv. Netoli nuo angos ­ kalibras, man sunkiai praeinamas. Bet prajau. Toliau nieko ypatingo. Viskas horizontalu. Yra nemazai antrini darini, daug grynos baltos spalvos. Radome daug isdziuvusi ezeriuk su gurais148. Dugne daug urvini perl. Maciau kelis heliktitus. Speleofaunos nepastebjau. Atgal kalibr prajau ypatingai sunkiai. Po to nujome greta esant urv `Bezimenka Nr. 22'. Ten radome sitaisiusius vyrisk su moteriske is Sofijos. Urvas trumpas. Yra siek tiek darini. Radau didel uod panas vabzd, analogisk sutinkamiems Kryme. Sekantis ­ ilgiausias sio rajono urvas Zadynenka (apie 1 km). Irgi horizontalus. Daugiausia jome keliais, nemazai reikjo sliauzti. Gerai, kad visur molis. Siek tiek slapia. Issimaurojome kaip gyvuliai. Beveik paciame gale urvas issisakoja. kair ­ uolomis apie 4,5 m aukstyn (ten as njau, nes turjau tik vien rankin prozektori) ir toliau daug vandens ir labai zema, o vliau dar ir susiaurja. Su 3 vyrukais nujau desin link sifono. Kiek paj,

Ciakaln ­ bulg. laukiamasis. "Ciarlis" ­ tuo metu taip buvo vadinamas "diplomatas". 147 NUN'as ­ Nacionalinis urvinis namas. 148 Gurai ­ kalcito uztvankls.

146 145

174

sutinkame kitus grztancius kolegas. Jie buvo labai slapi. Todl vieningai nusprendme, kad mums nra jokio tikslo ten slapintis ir grzome atgal. Lauke radome Stoicio, kuris su keliais klausytojais kazk matavo. Lauke truput pafotografavau. Po to visi issiskirst, o as likau lauke laukti savo pogrupio (vadovas ­ Dancio is Varnos). Stoicio visai nemoka rus kalbos, ir aplamai visame skyriuje vos keli zmons silpnai sneka rusiskai: tai Dancio, Marija ir dar cigonisko gymio mergina bei Stojanovas, 3 metus dirbs Tiumenje. Grzdami, o vliau restorane, kur as praleidziu beveik kiekvien vakar (beje, kaip ir daugumas), o siandien be to dar diskoteka, artimiau susipazstu su Dancio. Jis gyvena Varnoje, tarnauja povandeniniame laivyne. Daznai bna Sevastopolyje. J klubas 1986 m. gruodyje nori vykti Snieznaj. Jis is mans gavo daug informacijos. Preliminariai sutarme dl kai kuri bendradarbiavimo galimybi. ************* Kombinezonai pas juos n kiek ne geresni kaip mano ­ medziaginiai. Apsvietimas pas daugum ­ vienas, be atsarginio. Ploksti elementai ­ kaip ms. Vienas speleologas turjo akumuliatori ­ beveik kaip ms "Ukraina"149. O vienas vyrukas buvo su labai puikiai veikiancia "karbidka"150, pabuvojusia Pranczijoje, Italijoje, Austrijoje. Urvuose bulgarai dirba laisvai. Kazkokios ypatingos disciplinos nesijaucia. Visumoje vyrai ir moterys paliko ger spd. Beje, siame skyriuje visos `ponios' palyginti grazios. Liepos 8. Sekmadienis. Atsibudau pries 07:00 val. Vadinasi organizmas dar neprisitaik prie Ryt Europos laiko. Atsikliau, issiploviau galv, gerokai apsiprausiau, nes vanduo buvo karstas ir vl atsiguliau. Dabar rasau, nes pusrycius duoda ne anksciau kaip 08:00 val. Si nakt pirm kart, kiek as cia gyvenu, palijo. Dl kiaurai perslapo mano jau beveik sausas buvs kombinezonas. Kaip reiks eiti urv? Na, bet tikiuosi, kad toponuotrauk jie darys horizontaliuose urvuose. Tada galsiu eiti normaliai apsirengs ­ be kombinezono. ************* Paskaita "Kartirane" ­ "Topografins nuotraukos atlikimas". Ryt Vokietijos kompasas kainuoja 120 lev! `Top'151 daro 4 zmons. Vyr. `topininkas' ("glavnyj kartirovscik"), padjjas ir dar 2 maziau patyr zmons. Pageidautina, kad jie bt susidirb. Toliau aiskino apie kompaso sudtines dalis; kaip paprastai daroma toponuotrauka. Mano nuomone tokius dalykus galima aiskinti tik naujokams. Cia juk aukstesnio lygio seminaras, kur susirink zmons, turintys ne maziau kaip 2 met staz. Vokisko kaln kompaso parametrai: padalos vert ­ 20, atskaitymas ­ ±0,50, skals diapazonas ­ 3600; klinometro152 skals diapazonas - ±900, jo padalos vert ­ 20, atskaitymas ­ ±0,50. Kompaso svoris ­ 280 g, su futliaru ­ 370 g; kompaso dydis ­ 93x76x22, futliaro ­ 104x91x45. ************* Siame seminare kol kas praktiskai nepastebjau jokio metodinio apmokymo. Toks spdis, kad jis (seminaras) atitinka ms PTP seminaro lyg su kai kuriais VTP seminaro elementais. I-o lygio speleolog apmokymo trukm ­ 2 metai. Jo metu BFP ir SFP treniruots153 per metus vyksta 34 kartus po 90 min. kiekviena. Taip pat vykdomi praktiniai uzsimimai urvuose (500 m ilgio apvandenintas urvas su plaukiojimu laiveliais, sulinys iki 30 m gylio ir vertikalus urvas iki 50 m gylio). Reikia: ne maziau 10 kart nusileisti iki 20 m gylio sulinius, 10 kart ­ iki 30 m sulinius su 2-3 persisegimais.

Turima galvoje rus sachtinink apsvietimo akumuliatoriai. "Karbidka" ­ karbidin apsvietimo sistema ­ nesiojamas portatyvinis acetileno generatorius. 151 Topas = topografin nuotrauka. 152 Klinometras ­ kampomatis. 153 BFP ir SFP ­ bendro fizinio parengimas ir specialaus fizinio parengimas.

150 149

175

II-o lygio speleolog apmokymo trukm ­ 3 metai. Apima teorin, technin, psichologin, taktin ir fizin parengim. Praktiniai uzsimimai turi turti: horintozali urv iki 15 km ilgio, vertikali urv iki 500 m gylio, sulini iki 100 m gylio. Kurso metu privaloma veikti: 200 sulini iki 50 m gylio su 4 tarpiniais persisegimais, 10 vertikali urv daugiau kaip 100 m gylio, 10 horizontali urv, ilgesni kaip 1000 m, kuri 30 % turi bti apvandeninti; atlikti ne maziau kaip 5 urv iki 1000 m ilgio ir 5 vertikali urv top. Dstytojais gali bti instruktoriai, o treneriais ­ vyr. instruktoriai. ************** Pasirodo, jie irgi turi kazk panasaus ms STA. Rod 1979 m. bulgar daryt vienos Italijos sachtos zodin sportin-technin aprasym. Atitinka ms ataskait technin dal. ************** Iki piet sziningai atsdjau paskaitose. Kadangi lyja, po piet ­ vl paskaitos. ************** "Laukinius", niekur nesiregistruojancius speleologus jie vadina "CPK" ­ "Ciastnyj pescernyj klub" (privatus urvinis klubas). ************** Po piet paskaitas pramigau, todl ir toliau miegojau, nes jie irgi nieko gero neveik. Vakare sdime restorane iki isnakt. Vietiniai speleologai padainavo daug dain, tame tarpe ­ pora Vysockio, kur jie labai gerbia. Liepos 9. Pirmadienis. Atsikliau 05:40 val. ir, paskubomis susiruos, 05:55 val. isjome stot, o 06:10 val. traukiniu isvykome Mezdr. Ten 08:47 val. persdome VidinoSofijos traukin ir 09:30 val. atvykome Lakatniko stot. Tai pats Stara planinos centras. Nuostabios uolos, daugyb ertmi ir urv. Pakilome apie 100 m kalnus prie Temnata dupka urvo, esant prie pat Zindano urvo. Urvas apie 7 km ilgio (mes paskui siskverbme iki 4 km), horizontalus, keli aukst, su nuostabiais "skalnikais"154 ir pozemine upe. Lauke prie angos is 4 dali (po 1,5 m) surinkome 6 metr metalin kart, ant kurios pakabinome kopcias, kuriomis uzlipome virs; dar palip apie 4 metrus, prajome apie 10 metr horizontaliu "rasporu"155 virs plysio, kur buvo rengti turklai. As ir Aleksiejus jome be saugos. Siandien dirbau su I-u skyriumi. Toliau, veik gerok atstum horizontalia galerija (auksta ir zema, siaura ir placia, "rasporais"156 ir sliauzte), prijome up. Cia priptme 2 gumines valtis. Viena tokia valtis kainuoja 150 lev. Paeiliui perplaukme 2 gilius su zemais skliautais vandens telkinius. Pajus toliau, aptikome pusiau uzdar sifon. Nuo ten pasukome atgal, o valtis palikome II-am skyriui, kuris ms marsrut pakartos is kito galo. Vliau nujome labirint, kur siek tiek paklaidziojome. Marginos Kalinka ir Zecka gana prastai naudojasi valtimi ir labai blogai laipioja uolomis. spdis toks, kad jos pirm kart urve. Zlatinka jauciasi siek tiek geriau ir laisviau. Vyrukai dirba normaliai, panasiai kaip ms VTP lygyje. ************* Vakarykstis anekdotas, kur restorane papasakojo viena mergina. Restorane moteris uzsisako 12 konjak157. Prie gretimo staliuko sdj keturi vyrai atkreip tai dmes ir vliau j "patvarko'. Kit dien, atjusi t pat restoran, ji uzsisako tik 1 degtin158. Kelneris ir klausia, kodl ji norinti degtins ­ juk paprastai gerianti tik konjak! Tada ji atsako: "Nuo konjako p.... skauda!" *************

"Skalnikas" ­ uol atkarpa pagal rus k. zod = uola. "Rasporas" ­ siauras ir aukstas plysys, kur veikti galima tik auksciau aslos ar vandens priesingas sienas sispyrus kojomis bei rankomis. Kils is rus k. zodzio =sktimas 156 "Rasporais" ­ issisktus. 157 "12 konjak" ­ suprask 12 taureli po 50 g, t. y. 600 g. 158 "1 degtin" ­ suprask 50 g.

155 154

176

Urvas palieka labai ger spd. Taciau artimoji jo dalis labai aprasinta ir siek tiek pritersta. Tuo jis primena Krymo Kyzyl Kob. Aleksiejaus vadovavimas visumoje gana metodiskas (jis, beje, yra vyr. instruktorius), taciau daznai urve jis nubga priek; dl to likusieji paskui klaidzioja ir tuo bdu gaistamas laikas. Cia yra visai normalu, perspjus aplinkinius, t. y. moteris, nusimauti glaudes. Kas nori, gali ir zirti. Svarbu, kad buvo spta. Valgymas prie urvo gana laisvas. Kiekvienas ima kiek nori, niekas nesunormuota. Taciau niekas per daug ir neryja, uztenka visiems. Ruosdamiesi urv, jie gana ilgai krapstosi. Mazdaug taip, kaip patys didziausi ms krapstukai. Is urvo zemyn nuvestas vandentiekio vamzdis, geriamu vandeniu maitinantis Lakatniko gyvenviet, kuri labai nuostabiai atrodo is virsaus. Iki urvo veda platus serpantinas ­ takas su laiptukais ir turklais ir viena apzvalgos aikstele. Apacioje restoranas, taciau net ir is jo daromas biznis. Aukstai virs ms ­ alpinist "zaslonas" ­ netiktinoje vietoje, beveik paciame vertikalios sienos virsuje, pastatyta mazyt trobel. ************ Anekdotas. Bulgar nacionalinis didvyris Ivancio, k tik gims tar: "Na ir velniskas `kailialupis' ­ visas ausis apdrask!" Liepos 10. Antradienis. Siandien I-s ir II-s skyriai daro toponuotrauk horizontaliuose urvuose. Isjau su I-u skyriumi. Dirba jie panasiai, kaip ir mes, tik gal kiek kruopsciau ir be galo ilgai krapstosi. Programos jie nevykd; daug gincijosi. Aplamai Bulgarijoje sako yra problema su toponuotraukos darytojais. Jie, kaip ir mes, nori daugiau sportini siskverbim, o top daryti jiems nuobodu. Dirba jie su metaline juosta. Soninius atstumus matuoja su mediniu sulankstomu metru. Jie iskart milimetriniame popieriuje braizo tiksl plan. Tai viena, j nuomone, pati geriausia metodika. Kita metodika ­ kaip ir ms. Visumoje kazko naujo nesuzinojau. Buvau nujs Karlukov issisti laisk. Gyvenviet tvarkinga ir grazi. Taip pat su Aleksejumi pasivaiksciodami perjome vis Zadynen griov (Zadynenny dol) ir apzirjome urv Zidank. Tai kiauras urvas, sausas, turi labai nedaug antrini darini. Nusibodus apie pus septyni vakaro atgal grzau vienas, pakeliui uzsukdamas is virsaus apzirti Prochodnos dupkos skliauto kiaurymi. Atrodo spdingai. Liepos 11. Treciadienis. Kazkodl paskutiniu metu pradjau sapnuoti nelengvo turinio sapnus. Prabudau anksciau, negu man reikia, nors dar nesu pilnai issimiegojs. Siandien su I-u skyriumi eisiu skverbtis 71 m gylio vertikal urv Dylbokata, esant rytus nuo NUN'o. Oras karstas, bga prakaitas. Perjome skersai plent; sone liko ezeras, o mes jau retame miske. Zol nuganyta. Visur lygu, svaru. Retoki medziai pavsio neduoda, taciau gerai sulaiko bet kok vjelio dvelkteljim. Vietomis zems pavirsiuje pasirodo koroduotos klintys. Stai ir ms urvas, gausiai apaugs lapuociais. Mano draugai bulgarai neskubdami pradeda kabinti rang ir rengiasi. O rengiasi jie labai neskubdami. Urve rengiamos 3 pakabos: 20 m, 20 m it 20 m. Trejetas leidziasi zemyn kabinti rangos. Antrasis trejetas zemiau pirmojo sulinio darys toponuotrauk. Paskutinis trejetas tik nusileis ir islips. As einu po Kalinkos jiems is paskos. Aleksiejus pasilieka virsuje. Jis leisis zemyn vliau, kad patikrinti, kaip rengtos pakabos. Ryte as pasiskolinau rangos komplekt is vieno sofiecio su akiniais ir barzda. Uzsidedu tik apatin aprais ­ sdynl (`stopce'), 6 karabin (`karabiniery') pagalba prisisegu 2 ciuptukus ir bulgarisk nusileidimo tais (`desandjor'). Nuo medzio link sulinio krasto veda 3 dali turklai (`parapet'). Toliau viena virv su 2 tarpiniais taskiniais atramos taskais. Tokiu bdu ji sudalinta 3 dalis ir pagal j taisykles ant jos gali dirbti is kart 3 zmons. Pradedu leistis. Viskas daugmaz normalu. Persisegu per 177

pirm tarpin atram (`mezdinna prychverlenia'). Darau taip. Papildoma saugele su karabinu (40 cm virv + 8-9 cm karabinas) sisegu tarpinio kablio karabin, pries tai zinoma uztvirtins nusileidimo tais. Dabar savo svoriu apkraunu saugel, nuimu nusileidimo tais nuo virvs ir uztvirtinu j zemiau kablio. Toliau atsegu savisaugos ciuptuk nuo virvs ir persegu j zemiau kablio virs nusileidimo taiso. Pagrindinis principas ­ ne maziau 2 atramos task ant virvs. statau koj pedal ir, siek tiek pasikeldamas, apkraunu savisaugos ciuptuk. Dabar issegu saugels karabin ir `sduosi ant nusileidimo taiso', taip j apkraudamas. Atsifiksuoju ir judu zemyn. Mazdaug 5 m nuo dugno vl ta pati operacija. Apacioje dar sviesu, bet as jau sijungiu svies ir einu sal, kur dirba Zecka, Zlatinka ir dar vienas vyrukas. Is sals, kurioje yra daug antrini darini, zema galerija su vienu "skurniku"159 veda link antros pakabos. Troselio pagalba uolos langelyje prikabinta viena virv ir jos apsauga. Kojomis priek sulendu platesn plys zemiau pakabos langelio. Prie virvs prisitvirtinti keblu, bet manoma. Leidziuosi. Mazdaug po 7 metr ­ lentynl. Ant jos atsistojs, persisegu zemiau kablio. Nusileidziu. Nedidel zema landa su moliu (`kal') ir ­ treciasis sulinys. Toliau ­ turklai. Eiti tenka keturiomis. Treciasis sulinys su vienu persisegimo tasku. Apacioje mans laukia Ognianas. Kiti jau lipa virs, - as juos praleidziu. Is karto pradedu pakilim. Pirmasis etapas eina gana neprastai ir todl nesklandziai. Toliau viskas gerai. Pakilus iki tarpinio tasko, saugele su karabinu prisitvirtinu prie kablio, atsisegu krtinin ciuptuk ir persegu j virs kablio. Po to perkeliu pedalo ir savisaugos ciuptuk; apkraunu vien is j ir atsegu saugel. Ir taip vl viskas is naujo. Rapel laikau tarp bat. Ranka keldamas virsutin ciuptuk, praskeciu kojas ir jas pakeliu, sulenkdamas per kelius. Po to batus suglaudziu, kad suspausti virv (tam, kad ji neatsitraukt kartu su manimi) ir, istiesdamas kojas (parieciant jas siek tiek atgal) atsistoju. Ir taip toliau. Islipu laukan. Tuo tarpu topo grup, baigusi darb, leidziasi zemyn. Mes sdime ir gulime pavsyje; as uzmiegu. Kiek vliau Aleksiejus leidziasi zemyn. O visiems islipus, mes daug ir intensyviai valgome. Keista, bet jie nesidaro grimo; vandens taip pat neturime. Sako, kad taip elgiasi tik nesudtinguose siskverbimuose. Vliau grztame namo. Taigi siandien 1984 m. liepos 11 d. as, pirmasis lietuvis, dirbau vienos virvs technika su vakarietiska ranga. Patiko. Labai geras dalykas, tik reikia turti toki kaip j patikim rang, ypac virves! Na, reikia keliauti restoran!!! ************** Rytoj eisime giliausi rajone 97 m gylio urv kitoje, t. y. kairje, Iskerio ups pusje. ************** Bulgar liaudies patarl sako: Kai dievas zmonms dalino prot, kariskiai buvo manevruose! Liepos 12. Ketvirtadienis. Oras vl puikus, t. y. labai karsta. 09:30 val. iseiname Daiktus automobiliu SKODA veza vienas I-o skyriaus klausytojas. Kitoje Iskerio ups pusje pasikeliame mazdaug 150 m aukst, kur tankiame miske randame S-20 urvo ang. As einu su pagrindine grupe, kuriai vadovauja Naskas (Nasko), jaunuolis is Perniko miesto. Urv sudaro 3 suliniai: 15-18 m, 57 m ir 20 m. Pirmajame sulinyje netoli virsaus ­ persisegimas; toliau ­ nedaug horizontalios dalies; ir didysis sulinys. Jame, 2 metrai nuo virsaus, - persisegimas, o toliau ­ neigiamas kampas. Virsutin sulinio dalis tiesiog nuostabi. Daug visokiausi dideli antrini darini. Nusileidziu. Sekantis sulinys ­ tai ankstesniojo tsinys. Keliese stovime nedidelje aikstelje. Naskas ir kiti 2 draugai nezino, kaip kabinti rang. Vienas is j pasijunta negerai ir islipa virs, o kitam vliau pasidaro salta ir jis irgi eina virsun. Pas mus nusileidzia Ognianas, ir mes

159

"Skurnikas" ­ kailialupis.

178

trise pasiekiame dugn. Pakab rengia labai bjauriai ­ toliau 2 persisegimai. Ognianas pasilieka dugne laukti, kol jam atgabens kastuvl. Vliau jis, siek tiek pakass, randa pralindim zemyn prie ups, ir tokiu bdu sachta S-20 siandien tampa ­101 m gylio. Mes su Nasku lipame virs: as pirmas, jis is paskos. Mums islipus, zemyn eina antroji grup iskelti rangos. Siek tiek palauk, as, Naskas ir Kackas (Kacko) einame netoliese esant urv Bielyje Oziora. Nusileid 15 m, patenkame nuostabaus grozio nuolaidzi galerij. Urve ­ padidintas CO2 kiekis. Sunku kvpuoti, degtukai nedega. Daug nutekjim, saus ezeriuk su gurais, urvini perl (`bisery') ir t. t. Sis urvas ko gero grazesnis uz Ledenik. 21:00 val. grztame NUN'. Rytoj vienas pats keliausiu Syjev dupk! Liepos 13. Penktadienis. 09:00 val. isjau is nam plent. Netrukus, t. y. nujs apie 1,5 km, uz Karlukovo kaimo sustabdziau SKOD, kurios vairuotojas nuvez mane iki pat Syjevo dupkos urvo. Dar padovanojo Bulgarijos zemlap. Urvo kasininkas labai apsidziaug, kad as is Soviet Sjungos, o kai suzinojo, kad as esu `pescerniakas', pasak, kad bt mane urvan visai uz dyk leids, jei bciau iskart pasisaks. Jis papras ekskursijos gid Kalin, kad tas man visk paaiskint asmeniskai rus kalba. Prie angos Kalinas visus garsiai perspjo, kad ms tarpe yra svecias speleologas is SSRS ir kad jis, t. y. as, eis pirmas, o visi kiti is paskos. Ir visk, netgi daugiau, jis man aiskino rus kalba, kuri moka labai gerai. Pasirodo, jis geras Aleksiejaus pazstamas. Urvas man paliko gil spd. rengtoji dalis tra tik 450 m ilgio. Tokios gausybs antrini darini vienoje vietoje as dar niekur nebuvau mats. 18 m stalaktitas, milziniski stalagnatai, kalcitins uzuolaidos. Tai vienas is graziausi rengt urv pasaulyje. Tokia yra daugelio specialist nuomon. Po ekskursijos Kalinas papras lankytoj, kad mane nuvezt iki Brestnicos kaimo. Toliau teko eiti psciomis iki Zlatna Panegos, cigon miesto. Netoliese stovi Vakar Vokietijos ir Austrijos statytas cemento fabrikas, kuris velniskai uzters aplink. Netoliese yra stambiausias Bulgarijoje karstinis saltinis (`izvor') ­ Zlatna Panega. Pavalgiau restorane ir toliau einu pscias. Vienas zmogus pavez mane por kilometr iki Rumiancevo. Toliau ­ mazai vazinjamas kelias Karlukov. Einu pscias. Oro temperatra +350 C. Eiti beveik nemanoma. Pavsiuose, kuri nedaug, ilsiuosi. Pagaliau, likus 4 km, sustabdziau masin su kiausiniais, ir mane nuveza iki Karlukovo. 15:00 val. as namuose. Einu miegoti. 21:00 val. vyksta mano paskaita apie speleologij SSRS. Nepertraukiamas pasakoju 1,5 valandos. Klaussi labai susidomj, bet klausim beveik neuzdav. Juk laikas vlus, o zmons pavarg nuo moksl. Ypac buvo aktyvs Ognianas ir vyrukas su akiniais, renkantis zenkliukus. Po to iki 02:00 val. sdime pas Ognian ir geriame al bei zirime skaidres. Liepos 14. Sestadienis. Siandien ­ egzaminai ­ paskutin seminaro diena. Instruktoriai pasiskirst 2 grupes. Ruostis leido 4 speleologus. Paskui 3 ruossi, 1 atsakinjo. Jo vienu metu klausosi abu instruktoriai. Biliete ­ 3 klausimai (technika, geologija arba topas ir pedagoginis klausimas) + 1-3 papildomi klausimai (dazniausiai polispastas, kompasas, mazgas). Ant stalo guli krva vairiausi rangos pavyzdzi, su kuriais duodamos uzduotys, k nors padaryti (dazniausiai ­ polispast). Taip pat tikrina mazg zinojim. Vien klausytoj (`kursista') klausinja mazdaug 45 min. Ruosiantis literatra naudotis neleidziama. Rkyti galima. Vertinama 6 bal sistema, kaip ir visur Bulgarijoje. Kad seminar uzskaityt, is kiekvieno klausimo reikia gauti ne maziau 4 balus. Vlai vakare ­ banketas. Taciau gana nykus. Uz valdiskus pinigus dav salot ir vien ger msisk patiekal, 100 g rakijos ir mazdaug po vien butel sauso vyno trims; ir dar po svepso buteliuk. Gerai, kad laiku susigriebme ir, pasim nuo stalo grimus, `nusiplovme' 209 kambar. Ten kalbjoms, klausms gitaros; jie daug dainavo. Bet vis

179

tiek visko neisgrme. Mano atsiveztas likeris jiems spdzio nepaliko. Pasirodo, rytoj ms jau nebemaitins. Taip kad dl maisto reikalai prasti. Beje, susipazinau su Aleksiejaus Zalovo 62 par buvimo po zeme bendraautoriumi Stefanu Conevu. Labai domus ir malonus vyrukas. Kad taip dar gauciau j bendrai parasyt knyg!!!160 Ir dar susipazinau su Valentinu Michajlovu ­ speleologu-esperantininku. Taip kad diena neprajo veltui! Liepos 15. Sekmadienis. Atsikliau 09:00 val. Valgyti neduoda. Aleksiejus miega. As isvykimui susiruoss. Veikti nra k!? Keista tvarka. Oras, kaip ir anas dvi dienas matomai bus nesvietiskai karstas. Siandien po piet bsiu Sofijoje. O rytoj planuoju vaziuoti Duchlat dupk. Apie 16:00 val. atvaziavome Sofij pas Aleksej namus. Jis gyvena Ivan Sisman gatvs Nr. 32 ­ paciame centre. Aplinkui daug knygyn. Paskui nuvykome pas Aleksiejaus motin. Jos nerad, issimaudme ir pavalgme. Po to nujome pas Todor, kur grme kav ir vl snekjoms apie vienatvs eksperimentus. ************** Bulgarijoje dabar yra uzregistruoti 3.974 urvai. Liepos 16. Pirmadienis. 07:15 val. as jau atvykau Perniko miest, kur mans lauk Naskas. 07:30-08:30 val. mes vaziavome Bosneko kaim pietinje Vitosos kaln pusje, kur yra urvas Duchlata dupka. Apie 4 valandas mes landziojome po j. Buvome prie pozemins ups, o paskiausiai nujome vien galerij, kur isvydau nepaprastai daug gana dideli heliktit. Vienoje vietoje tiek as dar nebuvau mats. Cia bt gerai sugrzti su fotoaparatu. Islind pavirsi, pavalgme ir dar nujome Pepeliank, kur taip pat labai grazu. Pilna aragonito kristal. Skverbiausi su prancziska karbidine lempa. Neblogas dalykas. Namo, t. y. Sofij, grzau tik 22:00 val., nes truput sumaisiau traukinius!? Liepos 17. Antradienis. Siandien po piet buvau Federacijoje, kur surinkau tam tikr kiek informacijos; susipazinau su inzinierium Radusu Radusevu. Na, o pries tai vis dien slampinjau po Sofijos centr. Perjau visus knygynus. Labai daug puikios sovietins literatros. Siek tiek nusipirkau. Pramonini preki parduotuvse preki gausu, eili nra, bet kainos gana aukstos. Vakare ragavome visk, rom, rakij, al ir t. t. Nors grme po lygiai, Aleksiejus nusiragavo ir uzmigo. Liepos 18. Treciadienis. Siandien esu vienas, nes Aleksiejus pries darb isjo partin susirinkim. Siandien reiks galutinai apsiprekinti. Bet bus labai sunku. Nesivaizduoju nei dydzi, nei kain, nei poreiki. Bt gerai salia turti moter. Taciau siaip ne taip apsipirkau ir vienas pats! Vakare su Aleksejumi einame taip vadinam "Rus klub", t. y. restoran "Krymas". Jame po karo mgo lankytis soviet karininkai. Isgeriame, pavalgome. Vliau ateina ir Stefanas Conevas. Aptarnavimas labai geras. Sdime lauke, po stogeliu. Kybo vynuogs. Aplinka labai svelni, primena kadrus is film apie baltagvardiecius... Netoliese sdi vokieciai. Jie daug ir garsiai sneka. Is viso uz tris sumokame net 53 levus!? Po to visi grztame pas Aleksej, kur, pagr kavos, einame miegoti. Liepos 19. Ketvirtadienis. Aleksiejus anksti ryt isvyko komandiruot, o as issimiegojs isvaziuoju gelezinkelio stot. Ten, padjs daiktus saugojimo kamer, vaikstau po miest, fotografuoju. Groziuosi architektra.

160

Knyg " " netrukus as gavau.

180

12:00 val. esu pakviestas piet pas Conevus. Jie gyvena beveik centre puikiame bute. Vaisinams. Geriame saus vyn, gruzinisk brend, kav,... Po to Stefanas eina darb, o as su jo zmona Sonia einame pasivaikscioti po miest. Nueiname kultrin-prekybin kompleks, kuris man palieka puik spd. Fontanai, aikst, o po zeme istisas prekybinis miestelis su pasisdjimo vietomis. Pasdim, pageriam kavos, parkom ir taip iki 19:25 val. Tada pakeiciu partner. Stotyje susitinku Stefan ir vl geriame kav. 20:30 val., isvykstu namo Lietuv. Vagone vaziuoju visiskai vienas. Palydovas palaiko mane bulgaru ir labai nustemba, kad as nenoriu is jo imti bulgariskos deklaracijos, o prasau sovietins! Liepos 20, 21, 22. Penktadienis ­ sekmadienis. Grzimas namo. Vaziuoju vis vienas. Mano traukinys, Bulgarijoje buvs 25, SSRS teritorijoje virs 21. Vaziuojame labai sparciai. Nakt pervaziuojame Rumunijos sien. Nieko netikrina, taciau mano pas ziri 3 kartus. Bukareste nebuvome, o pravaziavome salia jo. Aplinkui lygumos ir nieko domaus. K tik, visai netoli SSRS sienos, buvo kazkoks rumun miestelis. Traukiniui stabteljus, pripuol vaikai praso valgyti. Is mans zliai reikalauja "un cigar". Traukinio palydovas atiduoda jiems sen sudziuvus baton. Jie vienas per kit tiesia rankas. Turbt ne kazin kaip jie cia gyvena. Ir aplamai, pazirjus zmones, spdis Rumunijoje ne koks. Atsiliks cia krastas. Tai ne SSRS ir ne Bulgarija. Kaln ms kelyje nemaciau, nors siek tiek kalvota netoli SSRS sienos.

181

Speleoekspedicija "DT-84" praraj Napr

1984

DIENORASTIS Kaunas. 1984.09.14. 00:21 val. sdau traukin Kaunas ­ Vilnius. Baigsi pasiruosimas siai neeilinei ekspedicijai. Kolektyvas, t.y. 5 sturmins grups dalyviai ­ Volodia Rezvanas, Raimondas Daninas, Konstantinas Serafimovas, Sergejus Tkaciovas ir Sergejus Kiseliovas ­ turt bti jau ties Napros prarajos anga. Raimis isvyko rugsjo 6 d. traukiniu, isvezdamas vis ekspedicijos maist ir is ms lietuvi priklausanci rang. Buvo daug transportini mais. Man su Sigute teko lydti j iki Vilniaus. Gaila, kad as negaljau vykti kartu ir dalyvauti uzmetime. Taciau mano gamybin (t.y. darbin) padtis ir buto gavimo artumas prigesino mano iniciatyv. Volodia, zinoma, suprato situacij ir leido man atvykti vliau. O kolektyvas ar suprato? As dabar tarytum islaikytinis. Na, kaip yra ­ taip bus gerai! Ne visada juk iseina bti naudingu!? Mano asmeninis pasiruosimas ekspedicijai, kaip ne keista, truko iki pat isjimo is nam. Uzvakar vis dien siuvau "izotermik"161. Pradzioje apatin vyrisk trikotaz (marskinius ir `kalsonus'162) apsiuvau trim eilm sipronu (1 eils storis ­ 2 cm). Po to ant virsaus uzvilkau didesnio ismatavimo plon trening ir j prisiuvau. Gavosi stora ir silta apranga po kombinezonu. Ji buvo stora ir issiptusi. Kadangi siuvau uzsivilks ant savs, nusimus, izotermikas tapo tarytum mano iskamsa. Paguldzius ar pasodinus j pilname komplekte (net su izoterminmis kojinmis) atrodo, tarytum tikras keistas zmogus. Moterys, kurioms j demonstravau, siek tiek siurpinosi. Man jis pasirod puikus, domus; o kaip bus po zeme? ************** 02:00 val. as ­ Vilniuje. 06:30 val. reisu 8071 isskrendu Socius. 09:25 val. as jau Adleryje. 12:30 val. elektrotraukiniu isvykstu Suchumio kryptimi. Ilgi prastovjimai. Todl Blaburchvoje prie krautuvs buvau tik 16:00 val. Pakeliui aplanks tet Vali ir dd Arkadij (nebyl), lipu virs. Kelias baigsi, prasidjo sunkelis. 20:00 val. beveik sutemus sustojau nakvynei, mano nuomone, netoli "Buko", apie 800-900 m virs jros lygio. Rugsjo 15. Sestadienis. 07:30 val. atsikliau . 09:00 val. isjau. 12:40 val. ­ "Egl". 14:00 val. ­ vanduo netoli misko ribos. Pietauju. 15:00 val. iseinu virs. Aukstis 1800 metr . 15:30 val. ­ as stovyklavietje ties misko riba. 19:00 val. prieinu Napros virsn. Rugsjo 16. Sekmadienis. Oras puikus. Saul, silta. 16:00 val. Raimis, Serioza Tkaciovas ir as (pogrupio vadovas) pradedame skverbtis praraj. 17:00 val. pradjo leistis IIas trejetas: Volodia (vadovas), Kostia ir Serioza Kiseliovas. Rugsjo 17. Pirmadienis. 03:00 val. mes nusileidome ­280 metr gyl po 38 m suliniu. 06:00 val. cionai nusileido ir II-as trejetas. Pailsjome po folija. 11:00 val. II-as trejetas ir Serioza Tkaciovas is ms trejeto isjo virs. As su Raimiu pasikabinome hamakus ir 15:00 val. atsigulme miegoti. Atsiklme 19:00 val. Valgme 22:00 val. Rugsjo 18. Antradienis. 01:30 val. ­ vl atsigulme. Prabudome apie 09:00 val., taciau atsiklme tik 13:00 val. Pavalgme 14:00 val. 20:00 val. nujome gulti.

161

Izotermikas ­ speciali labai silta apatin speleologo aprangos dalis, kurios pagrindinis komponentas yra sipronas (sintetinis vatalinas). 162 - rus. apatins kelns.

182

************* Dabar 15:30 val. As su Raimiu sdziu PLS ­ pozeminje laikinojoje stovykloje. Jau 2 paros, kaip mes po zeme Napros prarajoje ­280 m gylyje. Pagrindinje grupje ­ 6 speleologai. Pagalbinje grupje ­ 3 zmons is UstKamenogorsko (Kazachija): Olegas, Aliona ir Liuba. Rugsjo 10 dien astuoni dalyviai (be mans) pradjo uzmetim, kur baig 15 dien 15:00 val. Viso sugaiso 5 paras, t.t. vien dien ilsjosi dl blogo oro. T paci dien vakare pasirodziau ir as. Mane pasitiko Raimis. Sekanci 16 dien pradjome skverbimsi praraj. Mano vadovaujamas trejetas (Ias) 16:00 val. pradjo leistis zemyn su 4 transportiniais maisais, t.t. ­ 2 su ranga. Iki 24 m sulinio apacios kabinome stacionari rang. Toliau savo pakabint rang nuiminjome, jos vietoje palikdami tik kilpas ir karabinus. Pries "Baln" rengme trolj, o paskutin 38 m sulin rengme stacionariai. Rugsjo 17 dien 03:00 val. mes jau buvome PLS, kur iki 16:00 val. laukme II ­o trejeto. Siek tiek aptvarkme viet. Tai slenkstta (is 4 pakop) apie 10 m ilgio ir 2 m plocio galerijos dalis, slyginai padalinta 2 dalis. Pirmojoje pusje kabo virvs, o netoliese siek tiek lasa vanduo. Ten isdstme dal inventoriaus. Antrojoje dalyje nutarme rengti PLS. Visiems 6 susirinkus daikt, pavalgme. Kadangi II-as trejetas nutrauk telefono rys su pavirsiumi, todl visiems ilgai miegoti nebuvo galima, nes III-as (pagalbinis) trejetas turt eiti mums pagalb. Volodia nutar cia palikti mane ir Raim, o kitiems, siek tiek pailsjus, lipti virsun. Leisdamiesi cionai keliuose suliniuose jie isband "kordelet"163. 30 m sulinyje virvut nutrko, teko lipti virsun taisyti. Tada ir nutrauk rys. Be reikalo iskart nepatais. Siek tiek pasdjome po folguotomis skraistmis. Po to vl pavalgme ir apie 11:00 val. jie pradjo lipti virs, o mes su Raimiu pradjome ruostis miegui. Pasikabinome 2 hamakus: vien pritvirtinome 2 SK164 pagalba, kit ­ kombinuotai (papildomas UK165 ir iskysuliai). Hamako ilgis 2 metrai. Reikalingas atstumas tarp atram ­ 2,5 metr. Hamakai pagaminti is sintetinio pluosto. Apacioje, tarp hamako ir polietileno, ­ oro tarpas, kurio viduryje, hamako centre, padaryta skyl su tubusu, kuriame kabo zvakid su degancia zvake. Susils oras patenka oro tarp ir siek tiek sildo kn is apacios. As apsirengs kelnaitmis, izotermiku, izoterminmis kojinmis, vilnone kepuraite ir vilnone apykakle. Raimis ant koj izotermiko neturi, todl jam siek tiek blogiau. Apsiklojama folija (dviem sluoksniais) ir taip miegame 4 valandas. Rugsjo 17 dien 19:00 val. prabundame nuo salcio. Atsikeliame, pavalgome ir galvojame, kaip toliau kovoti uz bv. As nutariau papildomai uzsivilkti kombinezon is pragumuoto audinio, nes man saltis eina is son pro tarpus tarp hamako ir folijos. Zvak nelabai efektyvi, nes isvarvjus greit uzgsta, be to j pernelyg stora dagtis, todl greit sudega. Rugsjo 18 dien 01:30 val. vl nueiname miegoti, s kart 7,5 valandoms. Miegoti siek tiek geriau, taciau saltoka nugarai. Naudojuosi "speleo boba"166. Taciau ji prispausta ir negaudama pakankamai oro dirba silpnai. Tuo tarpu vaiksciojant, ji pradeda deginti. Kyla didelis noras, kad draugai atsinest miegmaisius. Taciau kazin, ar taip bus. Tarpais tarp mieg daug diskutuojame apie speleo reikalus. Todl mazai laiko ir noro lieka rasyti dienorast. Baigiame pilnai adaptuotis sioje nelabai idealioje vietoje zemiau "Balno". Raimis savo miegojim pasitobulina rastais porolono gabalais, o as ­ istraukdamas rankas is kombinezono rankovi ir laikydamas jas prie kno. Todl treciasis miegas truko nuo 18 dienos 20:30 val. iki 19 dienos 01:30 val. (5 valandas) ir buvo zymiai geresnis. Rugsjo 19. Treciadienis. Atsibud po vidurnakcio, krapstms iki 09:00 val. Pavalg einame tariamai kapitaliniam miegui, nes vakare ateis draugai ir teks su jais leistis gilyn. Taciau dabar diena ir teismiegame vos 4 valandas iki 13:00 val. Po to vartoms iki

"Kordeletas" ­ pagal prancz k. zod cordelette ­ virvut ­ taip vadinama ypatinga skverbimosi urvus technika, kai vietoj stacionari virvi pakab vietose paliekama tik plona virvel. 164 SK ­ sliamburinis kablys. 165 UK ­ uol kablys. 166 "Speleo boba" mes vadiname kompaktisk benzinin sildytuv, kuriame specialaus katalizatoriaus pagalba benzinas "sudega" be liepsnos ir is lto.

163

183

15:30 val. Siuo miegu esame labai patenkinti ­ vadinasi jau visiskai adaptavoms. Atsikl pavalgome. As siek tiek nusileidziu iki sekancio sulinio, tikrindamas telefonin laid. Po to tvarkome bendruosius daiktus ir ilsims. As rasau dienorast. Dabar 18:15 val. Draug lauksime guldami. Jeigu pas juos viskas gerai, jie gali greit pasirodyti. Pastabos: 1. Sis aklimatizacinis siskverbimas buvo ne visai gerai suplanuotas. Nereikjo taip giliai leistis. Dabar gi praradome daug laiko. Mums su Raimiu gerai, nes nepadarme bereikalingo kelio. 2. Hamakus reikia tobulinti, pritaisant is abiej pusi sintetini pk sluoksnius. Tada nereikt zvaks. Vietoj folijos galt bti paprastas polietilenas. 3. Btina sukonstruoti po hamaku spec. zvak Raimio pavyzdziu. 4. Negalima daug vilci sieti su telefonu. Jis gali suzlugdyti ms ekspedicij. O naudos ­ velniskai mazai. 19:00 val. isgirdome draug balsus, o 21:00 val. jie jau buvo apacioje pas mus. Pavalgme ir... Rugsjo 20. ...ketvirtadien 01:30 val. isjome zemyn su 12 transportini mais. Ms tikslas ­530 m gylyje esanti gera vieta rengti PLS "Vzio" salje. Taciau ms planams nebuvo lemta issipildyti. Pirmiausia, tai 20 m sulinyje pries pat "Gran Prix" (65 m sulinys) nutrko kordeleto virvel. Kiseliovas uzlipo uolomis ir rang perkabino stacionariai. Priezastis ­ bloko defektas. Tuo pat metu Volodia "uzsdo" "Gran Prix" sulinyje, nes virvs susipainiojo su telefoniniu laidu. Ten jis prakabojo 40 min. Tuo tos dienos nuotykiai nesibaig. 11:00 val. atjome PLS-430, kur pavalgme ir isjome zemyn link "Kelni". Viskas seksi labai gerai, isskyrus tai, kad mes niekaip negaljome nustatyti, kur yra tos "Kelns", o kur j nra. Ilgai ieskoj, pagaliau prijome isvados, kad jau esame ties 42 m suliniu. Nors buvo daug abejoni, taciau kit variant mes nematme. Volodia leidosi su virsutine sauga. Kai virv baigsi, jis papras prijungti dar 20 metr. Kai ir si baigsi, papras dar. Mes pasilme jam lipti virsun, taciau pasirod, kad jis stovi ant lentynls ir vos nulaiko rankose virvs gal. Pailginome virv, ir jis siaip ne taip pradjo kilti. 60 metr jis lipo 58 minutes... Kadangi mes jau buvome pakankamai nuvarg ir senai bevalg, nutarme grzti PLS-430 ir ten kapitaliskai sirengti. 22:30 val. mes jau ten ­ siandien antr kart. Kabiname hamakus, valgome ir tyldami einame miegoti. Ms planai stipriai susvyravo. Bus labai (netgi ypatingai !!!) sunku laiku suspti baigti skverbimsi. Baterij turime nebe daug, maisto irgi ne per daugiausiai. O rugsjo 25 turime bti pavirsiuje. Rugsjo 21. Penktadienis. Miegame du kartus ir... Rugsjo 22. ...dabar sestadien, 10:00 val. atsikl, ruosiams isjimui. Dabar ms uzdavinys ­ vl nusileisti ­490 m gyl ir susirasti tikrj 42 m sulin. Jei j surasime, tai neapsikrov kaip galima greiciau nersime gilyn. Kordeleto daugiau nebedarysime. Ms situacijoje tai labai pavojinga. Isjim planuojame ne maziau kaip 36 valandoms. Tai bus ms galimybi riba. Visi nusiteik optimistiskai, isskyrus abejones, ar pakaks apsvietimo resurs islipti pavirsiun. Miegojome gana gerai, taciau mano hamakas kabo po vidutinio intensyvumo lasais, dl ko periodiskai ant folijos prisirenka tam tikras nedidelis kiekis vandens. Po kelias valandas trukusio pirmojo miego tas vanduo netycia subgo hamak, ir as iki puss suslapau. Teko lipti lauk ir pusantros valandos dziovintis virs sauso kuro "lauziuko" liepsnos. Po to miegojau toliau. Antrj mieg as jau buvau protingesnis ir sitaisiau geriau. Taciau tai mans neisgelbjo nuo pakartotinio perslapimo ­ s kart nuo koj iki peci. Vl lendu zemyn ir dziovinuosi. Nors issidziovinau labai gerai (dar niekad Naproje nebuvau toks sausas!), taciau miegoti buvo blogai ­ netekau daug silumos. Prabudau suzvarbs. Dabar tvarkoms daiktus. Raimis ir Serioga K. gamina pusrycius. Greit iseisime. Privalome surasti t sulin, kitaip teks nutraukti skverbimsi is ­490 m gylio. Tai bt 100% neskm, o "Deltoje" to nebna, teisingiau neturi bti. Todl bet kokia kaina reikia pasiekti dugn... Ir mes j pasiektume, jei blaivus protas nekuzdt, kad tai jau beveik nemanoma. 184

Braizau grafik ir analizuoju savo pozemin gyvenim. Sioje ekspedicijoje jau yra nukrypim nuo kit ekspedicij. Miegu zymiai maziau, negu man priklauso ir maziau, negu mes paprastai miegodavome KiLSI ir Sniego prarajose. Tam takos vis pirma turi saltos gyvenimo slygos. Tenka nemazai kovoti uz silum, gerai, kad dar ne uz bv! Taciau neaisku, kur siuo momentu yra riba tarp si svok. Dienorast rasyti nra nei noro, nei mano mgstam slyg. O minci tuo tarpu priesingai ­ krva! Bt galima daug k issakyti. As, kaip ir kiekvienoje stambioje ekspedicijoje, perziriu savo speleologin veikl grynoje, "urvinje" sviesoje, t.y. nevarzomas bereikaling prietar ir buitinio rko. Matomai man jau senai laikas imti uzsiiminti tuo, kam as labiausiai esu tiks. Juk laikas nelaukia. Galima bt daug k nuveikti. O as vis lekiu pasroviui. Kam to reikia? Ko gero artimiausiais, t.y. 1985 metais reikia sudti visus taskus ir pradti racionaliau ir tuo pat metu produktyviau dirbti. ********* Pavalg ir susitvark, 14:00 val. pradedame lemiam leidimsi zemyn. Skart be dideli pastang Volodia ir as randame reikiam plys, kur veikus, tolimesnis kelias tampa visiskai aiskus. Pagaliau ir ilgai ieskotas 42 m sulinys. Sioks toks nuotaikos pakilimas, nors turbt kiekvieno galvoje jau subrendo ms verzimosi skart mums nepasiekiam tiksl beviltiskumo suvokimas. Juk norint sugrzti pavirsiun, kaip tartasi 25 dien, reikt jau dabar judti aukstyn, o ne zemyn. Taip pat ir sviesa. Netgi ekonomiskai naudojant energij, apsvietimo turt uztekti ne daugiau kaip 3 paroms, nors ir tai gana abejotina. Tad kur gi mes verziams? Zmogus visada iesko sunkum arba pats juos susikuria, kad po to bt k veikti juos nugalint. Bet ar verta mums sukelti patiems sau ir be to savo noru avarin situacij vien tik tam, kad br pasiektas dugnas ir kad po to mes galtume papasakoti apie tos "pergals" kain? Argi bus kuo didziuotis, jei pagalbinis trejetas, kuriame yra pora neprityrusi mergin, ateis ms gelbti, o mes tuo tarpu ned ir tamsoje gulsime hamakuose? Apsijuoktume pries vis Soviet Sjung, nes sia ms ekspedicija be abejo yra tam tikras susidomjimas. Tokios arba panasios mintys sukosi vis sios neeilins akcijos dalyvi galvose, taciau kas mus sustabdys? Kas tars t lemiam zod ir pasuks komand priesingon pusn? Turt tai padaryti vadovas, taciau sis kol kas dar vis skuba tik apacion. Reikt jam pasilyti, patarti, taciau vl gi: niekas nenori pasirodyti, kaip koks "dezorganizatorius", niekas nenori pasti nepasitikjimo vadovu ir visiskos kapituliacijos skl. Na, k gi, - eime toliau, gyvenimas parodys, kada reikia sustoti, arba net pats sustabdys. Tada ir sdsime, oi ilgai sdsime, teisingiau ­ gulsime ir mintyse keiksims, kad buvom tokie paiki ir pasielgm kaip kokie naujokai, niekuomet iki tol nemat urvo. O juk ms gretose s kart nra zemesnio kaip instruktoriaus rango speleolog!... Tuo tarpu zems pavirsiuje buvo popietis, o mums cia vienodai. Zemyn nusileido Volodia, Sergejus Tkaciovas ir visi transportiniai maisai. "Vzio" grota jau lauk ms. Taciau ne visiems buvo lemta j nusileisti. Kostiai, Sergejui Kiseliovui ir man ­ nebuvo lemta, na o Raimiui buvo lemta nukristi j beveik is pat virsaus... Taciau gerai, kad ne visada vyksta taip, kaip atrodo lemta. Matyt niekas ir niekada nebna zmogui lemta. Matyt bna kazkokios tai objektyvios priezastys, kurios slygoja vienoki ar tai kitoki baigt. Na, zodziu, Raimis nenukrito, o graziai nusileido, o tuo tarpu daugiau nei vienas ekspedicijos dalyvis nezeng nei vieno zingsnio link prarajos dugno, neparod nei maziausi pastang, kad j pasiekti. Visi jau buvo sots urvu, sakyciau netgi persisotin urvais aplamai. Taigi buvo reikalinga dieta. Priras j Volodia Rezvanas, o diagnoz nustatyti teko man. Prisiklauss mano pasakojim apie "vienos virvs technik", naudojam Vakaruose, ir prisizirjs pavyzdzi literatroje, Raimis nusprend sioje ekspedicijoje kai k isbandyti "ant savs". Taciau juk ne visada galima beatodairiskai "pernesti" Vakar technik ir neskausmingai j pritaikyti sovietinms slygoms, naudojantis tik mums prasta rusiska ranga. Raimis savo asmenin sovietin rang panaudojo pagal Vakar technikos taisykles. Ir nieko blogo tame nebt, jei nebt jis savo apatins apraisos, o kartu ir visos saugos sistemos, pagrindinei jungianciajai grandziai panaudojs "Irbis" karabino be movos. Vienas menkutis neatidumas pries pradedant leistis 42 m sulin jam tapo lemiamu. Nusileidus vos 185

kelet metr zemyn, apkrauta "katalka" isvert priesing pus nepilnai uzdaryt karabino kumstel, ir karabino savininkas pakibo virs bedugns praktiskai beviltiskoje bklje. Nei judti, nei kabti... Suprats tai ir akimirksniu vertins situacij, Raimis kaip galima saltakraujiskiau pranes apie tai mums labai lakoniskai, tiktai penkiais zodziais: ", ."167 Prie krasto arciausiai stovjs Kostia pazvelg zemyn ir staigiai suprato esm. Reikalingas buvo kitas karabinas. Laimei as mgstu atsarginius daiktus, ypac karabinus. Nusisegiau prie sono kabjus vienintel karabin ir perdaviau per Kosti j Raimiui. Tai buvo vienintelis laisvas rangos elementas, kur mes turjome virsuje. Absoliuciai visa kita jau senai buvo apacioje, o is ten tikrai niekas ir niekaip nebt galjs padti. Dar blogiau bt buv, jei sioje situacijoje Raimis bt atsidrs, leisdamasis paskutiniuoju. Naujuoju karabinu sudubliavs isjusj is rikiuots, Raimis skmingai nusileido apaci. Neaisku, kas daugiau patyr neigiam emocij ­ jis, Raimis, ar mes virsuje sdj ir beveik niekuo padti negalj. Bt naivu sakyti, kad mums atsirado daugiau zil plauk. Prazilti turjo jis, o ne mes, taciau ms, ypac Kostios, psichologin bsena tikrai buvo ne kokia. O kaip tik jam dabar ir reikjo leistis. Buvo jo eil, nes jis stovjo arciausiai krasto. Nors Kostia ir emocionaliausias ms kompanijoje, taciau kazin ar jis pradjo s lemiam ms pokalb. Dabar sunku pasakyti, kas j pradjo, bet uzbaigti j teko man. Ms, virsuje sdincio trejeto, minci rezium buvo tai, kad dabar nedelsiant reikia pasukti atgal link pavirsiaus. Perduoti si ms nuomon zemyn ir, kas svarbiausia, tikinti Rezvan priimti tok sprendim, kolektyvas paved man, kaip artimiausiam Volodios draugui. Kit nuomons jis galjo ir nepaisyti, na o mans jis kartais atidziau pasiklauso. Prasidjo derybos. As, is lto rinkdamas zodzius, isdstau visas galimas objektyvias priezastis, dl kuri reikia nutraukti skverbimsi. Taciau kol kas tikinti nepavyksta. Jis mums silo nusileisti zemyn ir visk aptarti apacioje. Tada as pareiskiu, kad dar yra ir psichologinio-moralinio pobdzio motyv. Tai Volodi sudomina. siviespatauja tyla. As ieskau zodzi, o tuo tarpu is apacios girdziu, kaip Raimis silosi paaiskinsis. Po neilgos Raimio kalbos Volodia akimirksniu priima sprendim skverbimsi nutraukti. Tai vyko 18:00 val. Is ­530 m gylio, kai iki dugno buvo lik tik 440 metr, mes pradjome pakilim. 22:30 val. mes vl sugrzome PLS-430, pavalgme, sikrme ir pradjome ilstis. Rugsjo 23. Sekmadienis. Mes aisku nenutuokiame, kad dabar sekmadienis. Mums tai visai nesvarbu. Mes gana tyls, bet vis tyliausias siandien, na ir sekancias por dien bus, tai Raimis. 04:00 val. einame miegoti. 08:00 val. prabundu nuo kazkoki gars ir silumos, kuri pastarosiomis dienomis gana neprastas dalykas. Pasirodo Sergejus Kiseliovas, miegantis man is desins, siek tiek susalo ir nutar pasisildyti. Nusileids zemyn, po savo hamaku susikr "lauz" ir "kaifuoja". "Kaifuoju" snduriuodamas ir as. Po kurio laiko Serioga gesina ugn ir, kaip visada, nuo didelio puodo (jis gana mazo gio) lipa savo hamak. Hamakas susibavo; Serioga matyt taisosi miegoti. Taciau as labai nustebs atsimerkiu ir savo akimis netikiu: dar vienas lygiai toks pat Serioga Kiseliovas nuo puodo lipa hamak paskui an Seriog Kiseliov!? As ir klausiu: "O kur tas Kiseliovas, kur k tik lipo?", o sis man ir atsako: "Tai as, tas pats Kiseliovas, tik tai k tik iskrits is hamako per kit pus!" Nuo 09:00 val. iki 12:00 val. miegu. Tai mano pirmas visiskai sausas miegas sioje PLS. Paskutin kart siame urve pavalg, 18:00 val. pajudame link dienos (o gal ir nakties) sviesos. Rugsjo 24. Pirmadienis. Pati ilgiausia sio siskverbimo darbo diena tsiasi. Vakar pradj, mes baigsime tik rytoj po 31,5 valandos intensyvaus darbo. Nemiegoj isbsime lygiai 40 valand. Kai pagal laikrod buvo sios dienos rytas, Kostia pradjo nepaprastai skubti virs ir, kas nemaloniausia, kitus raginti, tarytum, kas nors vytsi. Tai buvo labai negrazu, zirint is salies. Juk yra vadovas, kuris reguliuoja temp, sikisa, jei tai bna reikalinga, ir t.t. Zodziu, Kostia m rodyti iniciatyv ne laiku ir ne vietoje. Kai paaiskjo vliau pavirsiuje, vienintelis sio momento jo noras buvo pavirsi islsti dienos sviesoje, kad

167

"Vaikinai, as dabar krisiu."

186

bt galima nusifotografuoti. Bet argi dl to verta uzmirsti saugum ir nutrktgalviskai lkti? Atrodo, jis ­ zmogus suaugs, jau dukart veds, turt ir galv ant peci turti. O kur dar taktas, pagarba vadovui? Cia juk ne kokia nors rusiska mon, kur betvark ­ pagrindinis darbo organizavimo bruozas. Cia didelio nari smoningumo ir auksto organizuotumo (nes savo noru ir laisva valia) mikro kolektyvas, maza "pirmin grup" su tam tikra griezta tvarka ir savais statymais. Rugsjo 25. Antradienis. 01:30 val. mes visi jau buvome pavirsiuje. Sugulme ant zems netoli Napros virsukalns prie pat Napros prarajos angos. Buvo silta (pirm kart per paskutinisias 9 paras) ir giedra. Artimoje tolumoje mirgjo Picundos ziburiai, jautsi malonus Juodosios jros artumas ir miegancios Blaburchvos alsavimas. Park nusivilkome prie stovyklos, kur kietai migus lauk ms pagalbin grup. Mes buvome labai pavarg. Ne, ne tas zodis, mes paprasciausiai buvome tuscia vieta. 04:00 val. nujome miegoti. Rytas buvo nuostabus. Iki piet vaiksciojome "koja uz kojos", kazk bandme tvarkyti. Pagalbin grup leidosi urv paimti kai kuriuos ms paliktus daiktus. Po piet Volodia ir as einame rytus ir kopiame Capsiros virsukaln (+2382 m). Ji nedaug, tik 27 metrais, aukstesn uz Napr (+2355 m). Beje, Napros prarajos anga visai netoli to paties pavadinimo virsns, +2350 m aukstyje. Rugsjo 26. Treciadienis. Ryte paskutiniai pasiruosimai ir po piet, apie 15:00 val., pradedame nusileidim link jros. Dl klaidingo Rezvano sprendimo mes visi issibarstome po misk ir nakvojame grupelmis po kelis skirtingose vietose. Mes su Raimiu jome paskutiniai, bet seksi mums geriausiai. Nakvojome patogioje vietoje, netoli vandens, be to ir maisto turjome. Rugsjo 27. Ketvirtadienis. Skmingai pasiekme Blaburchv. Ten, t.y. Bzybje, kur buvome vakar, prasidjo galingas lietus. Vos nepasivijo ir ms. Nusipirk daug abchazisko vyno (buvo gana bjaurus), vaziuojame Adler, pas Volodi namus. Vakare mes jau Adleryje. Pasidedame daiktus speleolog klube, aplankome Plotkin ir vakare Volodios namuose geriame vyn, diskutuojame. Rugsjo 28. Penktadienis. Bandome gauti bilietus lktuv. Beviltiska. Rugsjo oras, kaip niekad, buvo siltas ir geras, todl visur pilna poilsiautoj. Isvykti nemanoma. Rugsjo 29. Sestadienis. Pasim visus savo daiktus, mes su Raimiu budime oro uoste. Laukiame, ieskome, tikims. Atsitiktinai gauname vien biliet Vilniaus lktuv. As isskrendu ir po piet jau namuose. Raimis sugrs tik rytoj panasiu bdu.

187

Taip, kaip po zeme

1984

REPORTAZAS. ,,Sportas", Nr. 112 (4275), Vilnius.

Jau septyneri metai respublikoje veikia speleolog ­ urv mgj ­ sekcijos. Kaunieciai, ms respublikos sios sporto ir turizmo rsies pradininkai, nuo 1980 met rengia kasmetines speleolog varzybas ir sskrydzius. Pastaruoju metu sis pomgis paplito ir kituose Lietuvos miestuose. Todl Lietuvos respublikin turizmo ir ekskursij taryba Trak rajone sureng pirmj respublikin speleolog sskryd, kur susirinko Kauno, Panevzio, Vilniaus, Klaipdos atstovai ir sveciai is Rygos. Vaizdingoje Brazuolos ir Neries upi santakoje netoli Lazdn startavo 13 komand. Is pradzi vyko speleotechnikos, o po to speleolog bendro fizinio pasiruosimo varzybos. Daug meistriskumo ir sugebjim pareikalavo pirmoji trasa, sudaryta is 12 element. Seno zuolo virsuje ir buvusio malno griuvsiuose buvo imituota pozemin situacija, daznai pasitaikanti sturmuojant nezinomas prarajas ir urvus. Geriausi rezultat pasiek Kauno miesto "Omegos" speleosekcijos "DSD" komandos atstovai S. Daninien, V. Stravinskas ir R. Daninas. Niekas j nepralenk ir antroje trasoje, kur didziausi zirov susidomjim sukl povandenin rungtis. Siai komandai buvo teiktas pereinamasis Lietuvos respublikins turizmo ir ekskursij tarybos prizas. Nedaug nuo nugaltoj atsiliko dvi Panevzio komandos ­ "KRD-84" (kapitonas K. Tamosaitis) ir "Donaldukai" (kapiton J. Gurklyt), uzmusios atitinkamai antr ir treci vietas. Miest grupje taip pat nugaljo Panevzio atstovai. Techniskiausiai speleotechnikos varzyb tras veik Rygos pirmoji komanda (kapitonas Z. Loginas). Sienlaikrascio konkurs laimjo Panevzio "Donald" sekcijos "Donalduk" komanda, o speleolog bendro fizinio pasiruosimo varzybose geriausiai pasirod kauniet S. Daninien ir panevzietis K. Tamosaitis. Dabar msiski laukia II sjunginis speleolog sskrydis, kuris vyks spalio mnes Abchazijoje. E. Laiconas Respublikinio sskrydzio vyr. teisjas

188

Karvs duob

1985

Mokslinis straipsnis168. ,,Lietuviskoji tarybin enciklopedija" XIII tomas, 295 psl., Vilnius.

KARVS DUOB, karstinis urvas Birz rj., 3 km nuo Birz, tarp Kauni ir Karajimiskio kaum. 9 m gylio karstins griuvos dugne yra 3 angos ­ jimai pozemin ertm, kurioje yra 1,5 m gylio ezeras. Bendras urvo ilgis 46 m, ertms tris 28 m³. @ susidariusi gipso ir dolomito uolienose.

168

Straipsnis Mokslo ir enciklopedij leidyklai teiktas 1982 m. birzelio mn.

189

Optimist urvas

1985

Mokslinis straipsnis. ,,Lietuviskoji tarybin enciklopedija" XIII tomas, 482 psl., Vilnius.

OPTIMIST

URVAS169, karstinis urvas Ukr. TSR pietvakariuose, Ternopolio sr.,

Borsciovo rj., Podols aukstumoje; ilgiausias TSRS ir antras pagal ilg pasaulyje. Labirint bendras ilgis 147 km. Susidars 30 m storio gipso sluoksniuose. Susideda is 7 siek tiek izoliuot dali: Senojo urvo, Vjo, Gaubli, Naujojo, Tolimojo, Ezer ir Uzezerio. Oro t-ra 810°C. @ vakaruose yra pozemini ezer. Pasitaiko stalaktit, stalagmit, gipso kristal. Lici ir sniego tirpsmo metu jimo galerija apsemiama. @ atrastas 1963. Urv tyr ir LTSR speleologai (1973).

169

Sio straipsnio pavadinimas Mokslo ir enciklopedij leidyklai buvo pateiktas kaip OPTIMISTINIS URVAS, taciau redakcija neatsizvelg primygtin mano silym laikytis originalo pavadinimo ukrainieci kalba, neva ,,negyvas daiktas negali bti optimistinis". Straipsnis teiktas 1982 m. birzelio mn.

190

Sniego praraja

1985

Mokslinis straipsnis170. ,,Lietuviskoji tarybin enciklopedija" XIII tomas, 575 psl., Vilnius.

SNIEGO PRARAJA, karstinis urvas Kaukaze, Abchazijos ATSR, Bzybs kalnagbryje; giliausias TSRS ir trecias pagal gyl pasaulyje. Gylis 1335 m, ilgis 13,7 km. Susidars klintyse. Anga yra 2 km p. r. nuo Chipstos virsns, 1950 m virs jros lygio. Virsutin dalis, 165 m gylio, vadinama Didziuoju suliniu. Giliau eina galerijos, sals, teka pozemins ups; yra kriokli (auksciausias 25 m), didziuli akmens luist, pasitaiko stalaktit, stalagmit, koralit, aragonito kristal. Iki 220 m gylio vis galerij ir sali dugn dengia firnas ir ledas. Oro t-ra didja gilyn nuo 1 iki 6 °C. @ atrasta 1971 Maskvos speleolog. 1983 j tyrinjo E. Laiconas (LTSR).

170

Straipsnis Mokslo ir enciklopedij leidyklai teiktas 1982 m. birzelio mn.

191

Speleologija Lietuvoje

1985

NESPAUSDINTAS REPORTAZAS171 Tarp nuosdini uolien, sudaranci zems plut, placiai paplit klintis, dolomitas, gipsas, anhidritas, akmens druska. Sios skirtingos sudties ir kilms uolienos turi vien bendr savyb ­ jas tirpina krituli ir pavirsiniai vandenys, turintys savyje istirpusio anglies dvideginio. Si uolien irimas paprastai prasideda isilgai tektonini plysi. Pavirsiuje atsiranda plysiai, duobs, lomos. Sios savo ruoztu surenka gausesn vandens kiek, kuris, skverbdamasis gilyn po zeme, tirpdo uolienas. Taip po zeme atsiranda urvai ­ karstins ertms. Pirmasis daugyb urv atrado ir istyr pranczas pozemi tyrintojas Eduardas Alfredas Martelis (1858-1938). Jis sukr nauj moksl ­ pozemi geografij arba speleologij (gr. spelaion ­ urvas). Urv yra horizontali, nuolaidzi, vertikali ir misri. Juose gausu sulini, sali, galerij, vairi vandens telkini, kriokli. Urvai paplit visame zems rutulyje. Ypac gausu j Pranczijoje. Zan-Bernaro praraja, esanti Pranczijos Alpse, yra giliausias siuo metu zinomas pasaulio urvas. Jo gylis siekia ­1538 metrus. Tuo tarpu ilgiausias labirintinis urvas yra JAV. Tai 471.000 metr ilgio Akmeninis Mamut urvynas. Po zeme, kur viskas taip neprasta, zmogus jauciasi gana keistai. J nuolat stebina kiekviename zingsnyje esantys netiktumai. Atsitiktinai atsidrs urve, zmogus stengiasi kaip galima greiciau istrkti is amzinos tamsos karalysts, nes po zeme nejauku. Viskas ten atsiauru ir pilna pavoj. Galbt todl zvrys ir zmons instinktyviai vengia urv. Tik nedaugelis prisitaiko prie sio pozeminio pasaulio, domisi juo, netgi junta dvasin pasitenkinim, tyrindami pozemius. Taciau tikroji zmogaus pazintis su urvais prasidjo senai. Atsalus klimatui, urvai zmog saugojo nuo dargan, urvuose jis ne tik gyveno, bet ir kr. Daugiau kaip pries 20.000 met, apsidangsts zvri kailiais, zmogus m rankas titnag, o kartais tiesiog raudona ochra suvilgytu pirstu ant urvo sien ir skliauto braiz ir pies zvris, kurie buvo svarbs jo gyvenime. Ledynams atsitraukus, zmogus apleido tamsos prieglobst ir ilgam j uzmirso. Pirmieji urv tyrintojai leidosi po zeme is smalsumo. Siandien speleologija ­ labai reikalingas mokslas, padedantis sprsti vandens problem sausringuose rajonuose, ieskoti naudingj iskasen, tyrinti geologin zems plutos pjv, speleofaun ir kt. Didziausia karstini urv reiksm turbt estetin ­ nepaprastas ir nepakartojamas j grozis. Vandens lasas, keliaudamas is debesies dirvozem, vliau skverbdamasis per klintingus sluoksnius gilyn, prisisotina anglies dvideginio ir kalcio karbonato, kuris virsta sunkiai tirpstanciu kalcio hidrokarbonatu. Pateks ant urvo skliauto, lasas palieka ten dalel kalcio karbonato nuosd, o kit dal nusinesa zemyn, isbarstydamas j ant urvo sien, aslos ir kitur. Sios nuosdos virsta kalcito, aragonito kristalais, j pamazu kaupiasi vis daugiau. Senuose urvuose mes galime pamatyti daug vairi kalcito darini. Tai ir nuo skliauto zemyn nuts stalaktitai, nuo aslos besistiebiantys masyvesni stalagmitai, akmenins kolonos stalagnatai ir vairiausi form kristalai. Ypac tyrintoj stebina heliktitai (netaisyklingos formos stalaktitai) ir oolitai bei pizolitai, kitaip dar vadinami urviniais perlais. Speleologijos atsiradimo pasaulyje pradzia slyginai galima laikyti 1888 metus. Tuo tarpu Soviet Sjungoje urvai buvo pradti kompleksiskai ir nuosekliai tyrinti tik pokario metais. Pirmosios speleo sekcijos salyje savo istorij skaiciuoja nuo 1958 met. SSRS mokslins speleologijos klausimus nagrinja visuomeniniai karstotyros ir speleologijos

171

Reportazas parasytas 1985.01.23.

192

institutai Permje ir Ufoje, Speleologijos taryba prie Gruzijos SSR MA prezidiumo Tbilisyje ir SSRS Geograf draugijos karstotyros ir speleologijos komisija Leningrade. Betarpiskus urv tyrinjimus atlieka apie 10.000 visuomeninink speleolog-mgj, sportins-technins speleologijos specialist. Jiems vadovauja SSRS Turizmo federacijos centrin speleo komisija, kurios pirmininku siuo metu yra Aleksandras Morozovas, Maskvoje. Lietuvoje speleologija irgi turi pasekj. 1971 metais Kauno turistai susidomjo paslaptingu pozeminiu pasauliu, taciau aktyvesn veikla prasidjo tik po poros met. Buvo organizuotos pazintins speleologins kelions Krym, Archangelsko taig, Podols aukstum; kai kas lanksi Kaukazo ir Pamyro priekalni urvuose. 1977 metais buvo kurtos pirmosios dvi speleo sekcijos. Tai Kauno miesto speleo sekcija "Omega" (vadovas E. Laiconas) ir speleo sekcija prie Kauno Politechnikos instituto (vadovas J. Sabaitis). 1978 met vasario mnes "Omegos" nariai buvo isvyk Archangelsko srit ­ Pinegos ir Sotkos upi basein, kur veik kelet siauriausi Europoje ledo urv. Didel spd paliko ilgiausias Siaurs Europoje Leningradskajos urvas, kurio pozemins gritys spjo mus, kad jis dar nesusiformavs. Tais paciais metais 5 kaunieciai pirm kart dalyvavo kvalifikacijos klimo stovykloje, Maskvos speleolog surengtoje vaizdingame Voroncovo karstiniame rajone. Nuo tada Lietuvos speleologai palaiko tamprius rysius ne tik su sostins, bet ir su daugelio kit salies miest kolegomis. Kiek vliau speleologinis judjimas Lietuvoje m plstis. 1981 metais Kaune sikr dar viena, taciau nedidel "Kentaur" sekcija, vadovaujama R. Jakubonio, o Kauno Politechnikos institute, isnykus pirmajai, 1982 metais sikr "Akva-speleo" sekcija, vadovaujama V. Gudaicio. Tais paciais metais Panevzyje sikr K. Tamosaicio vadovaujama "Donald" sekcija, o sekanciais metais Vilniuje ­ S. Domininkaityts vadovaujama "Ventos" sekcija. Padidjus entuziast skaiciui, issiplt ir interes ratas. Lietuvos speleologai ne tik iesko ir tyrinja urvus, bet ir fotografuoja juos, kuria pozeminius kino siuzetus, renka speleo faun, geologinius pavyzdzius. Ypac didel dmes speleologai skiria sportiniams siskverbimams, kaip pagrindinei priemonei kelti savo sportin-technin kvalifikacij, ir speleolog kadr ruosimo seminarams. Nors Pabaltijys ir nepasizymi dideliais urvais, taciau turime darbo ir Lietuvoje. Dabar dar sunku pasakyti, kok plot Birz ir Pasvalio rajonuose uzima karstiniai pozemiai. Mokslinink nuomons siek tiek skiriasi. Mazdaug 100 km2 ruoze tarp Tatulos ir Apascios upi yra per 2200 karstini griuv. Vienu dugne zol zelia, kitose tyvuliuoja nedideli ezeriukai. XVIII-XIX a. rasytiniuose saltiniuose jau randame sio karstinio rajono aprasym. Pokario metais ms geologai R. Rajeckas, M. Gomolickas, V. Narbutas taip pat daug dmesio skyr karstiniams reiskiniams Lietuvoje. Mazdaug 3 km nuo Birz tarp Kauni ir Karajimiskio kaim tankiuose krmuose slypi nuo seno zinoma "Karvs duob". Pagal legend cia karv prasmegusi. 1973 metais Kauno speleologai istyr Karvs duob ir is jos atsiveriant urv. Padaryta griuvos ir pozemins ertms topografin nuotrauka ir urvo schema. Pasirod, kad nuo angos po zeme atsiveria ertm, kurioje tyvuliuoja pozeminis ezeriukas. Jo vandens temperatra yra +4,50C. Is sios ertms eina trys ankstos landos: viena ­ siaurs ryt kryptimi, kitos dvi ­ pietryci kryptimi. Bendras vis land ilgis 46 metrai. Ezero gylis 1,5 metro. Urvas susidars gipso ir dolomito uolienose. Joki antrini karstini darini jame nra. Pozeminiame ezere zoologas A. Levickas aptiko dygli ir moliusk. Pries 10 met man yra tek matyti siame urve gyvenusius kelis siksnosparnius. Buvo iskelta prielaida, kad sis urvas pozeminiais kanalais susisiekia su kokiomis nors dar nezinomomis ertmmis. Todl 1978 metais grup Kauno speleolog ir akvalangist msi tai patikrinti. Akvalangistas A. Silantjevas su sauga nusileido urv ir pasinr ezer. Toks eksperimentas Lietuvoje buvo daromas pirm kart. Silantjevas istyr povandenin ezero dal ir joki apciuopiam ang nerado. Gana stats povandenins dalies krantai vietomis sudaryti is biri uolien, kurios, galimas daiktas, dengia anksciau buvusius pozeminius kanalus.

193

Vienas rimtesni ms respublikos speleolog pasiekim yra 1608 metr ilgio horizontalaus urvo "I KSS" istyrimas ir aprasymas Abchazijos ASSR 1980 metais (ekspedicijos vadovas R. Jakubonis), o taip pat ­190 metr gylio vertikalaus urvo "Venta" atradimas ir istyrimas bei aprasymas Krymo pusiasalio Karabio jailos masyve 1982 metais (ekspedicij vadovas R. Daninas). Nuo 1980 met Lietuvoje vyksta vairios speleolog varzybos. Jau pravesta: 5 Kauno miesto sskrydziai, 1 Kauno asmenins speleo pirmenybs, 2 Lietuvos respublikiniai speleo sskrydziai. Lietuvos speleolog rinktin 3 kartus dalyvavo sjunginse varzybose: 1979 metais ­ Ternopolyje (Ukraina), 1981 metais ­ Siaurs Osetijoje (Rusija) ir 1984 metais ­ Abchazijoje (Gruzija). Laikotarpyje nuo 1973 iki 1984 met 50 speleologini ekspedicij isvyko is Lietuvos kitus regionus. Is j 38 surengtos Kauno miesto speleolog jgomis (8 vadovavo E. Laiconas, 7 ­ J. Sabaitis), 6 ­ Panevzio speleolog (4 vadovavo K. Tamosaitis). 1978, 1979 ir 1981 metais Kaune veik speleolog priesstovyklinio paruosimo mokyklos; 1982, 1984 ir 1985 metais vyko kategorini speleo kelioni ir ekspedicij vadov pradinio bei vidurinio paruosimo seminarai. 1984 met vasar Urale (Rusija) vyko I-ji Kauno speleo turiada (vadovas A. Jankauskas). 1985 met pradzioje Lietuvoje buvo 55 speleologai, baig apmokymo kurs vairiuose seminaruose ir stovyklose. Is j 12 zmoni baig ne maziau 2 seminarus. Tame tarpe yra 1 vyresnysis instruktorius (E. Laiconas) ir 3 instruktoriai (R. Daninas, V. Radzevicius ir A. Laiconien). Bendras speleolog skaicius Lietuvoje svyruoja 100-200 ribose. Jie nuolat lankosi vairiuose karstiniuose rajonuose Krymo, Kaukazo, Uralo, Vidurins Azijos, Sajan kalnuose, Archangelsko srities taigoje, Podols aukstumoje. J sportini pasiekim sskaitoje ir siskverbimai vienas is giliausi praraj ne tik SSRS, bet ir pasaulyje. 1981 metais giliausioje Azijos zemyno prarajoje Kijevskaja (-990 m) prie Urguto miesto Uzbekijoje E. Laiconas pasiek dugn. 1983 metais giliausioje SSRS prarajoje Snieznaja (tuomet ­1335 m) Abchazijoje E. Laiconas pasiek ­1320 m gyl. 1983 metais Osieniajos sachtoje (-500 m) Krasnodaro kraste R. Daninas ir N. Voronojus pasiek dugn. 1984 metais Napros prarajoje (-970 m) Abchazijoje, dalyvaudami eksperimentiniame siskverbime, R. Daninas ir E. Laiconas pasiek ­490 m gyl. Jie, kaip ir visa grup, urve dirbo be palapins, be hidrokostium ir be miegmaisi. 1985 metais giliausio SSRS urvyno Snieznaja-Mezenovo (-1370 m) Mezenovo sachtoje dirbo N. Voronojus. Lietuvos moter speleologi pasiekimai kiek kuklesni. Giliausiai, iki ­300 metr, yra nusileidusi S. Daninien Nazarovskajos sachtoje Krasnodaro kraste (Rusija). 1984 metais Bulgarijos Speleo federacijos kvietimu lankytasi Stara Planinos kaln karstiniuose rajonuose. Intensyviausiai Lietuvos speleologija vystosi Kaune. 1983 metais nustojo egzistavusi "Kentaur" sekcija, o "Omegos" sekcija peraugo klub. Todl 1984 metais buvo kurtas Kauno Speleo klubas, kuris tapo metodiniu Lietuvos speleologijos centru. Cia sukaupta daug vairios sovietins ir uzsienio speleo literatros, urv schem ir topografini nuotrauk bei sportini-technini aprasym. Cia mielai lankosi ne tik miesto speleologai ir speleo turistai, bet taip pat ir zyms kit respublikos bei salies miest klub atstovai. Turbt ne atsitiktinai Kaune 1983 metais vyko I-sis sjunginis speleo grups "Delta" pasitarimas, o 1984 metais ­ I-ji Pabaltijo miest speleolog konferencija. Kauno speleo klube taip pat yra ir keletas esperantinink, kurie palaiko rysius su speleologais-esperantininkais is kit salies miest, Cekoslovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos. Kaunieciai nori plsti siuos kontaktus, todl visus suinteresuotus bendramincius ir kolegas prasome kreiptis E. Laicon adresu: 233000 Kaunas-C, Poste Restante. Erikas Laiconas Speleo vyr. instruktorius Kauno speleo klubo pirmininkas 194

­ . .

NESKELBTA APYBRAIZA172 (rus kalba) , , , 1,9 - , +1950 , . , 3050 . . . . , 1800 . , ( 200 3/) ? *********** . 19 1971 . ( ) , . , , . , , , ­ . , 2040 . , . . , . , (-220 ). . . , 140 60 . , (-260 ). , . , . , , 165 , 3 (65, 55 45 ) . 1 ­ . ­450 , . . 1972 , , 70 .

172

1985

Apybraiza rus kalba baigta rasyti 1985. 01.29. pagal Bulgarijos Speleologijos federacijos uzsakym. Tais paciais metais A. Zalovas isvert j bulgar kalb ir isplatino po Bulgarijos klubus speleolog svietimo tikslu.

195

. . () . ­ , 3 , . , . 1 , , , , (-700 ), . . . 2 , ( ). , . 1973 () , «» . . . 1973 . . ­ . . 1975 . . « » , , , , . 1977 . . . 5 , , . , . , , , ­ , , . , , . (-750 ). , - . 1978 . , . (-785 ) ­ , . , , . , , ; (-900 ). , , , . . , . , . . . , . , . ­965 . , , - . , 2 : . ( ), ­ . ( ). 1979 . . , (-965 ) , 196

( ) , . . . (-1110 ) (-1190 ). . 1979 . 1980 . . . 110 , 85 ( ) . , . . , , , ­ (-1320 ). , , - . , . , . 2 , . , , . , ( ). , , , (-1320 ). 1980 ( ­300 ). - . , ., . , . , . . , 100 . « 50- ». . , . , . 1980 . II- (. , . . ) ­ ­ . ­300 (. . ) 1980 . . (: . . ), . - 1981 . () . . . , . . , , . , . 15 . , ­1335 . . 1981 (. . ) , 1982 . . (. , . , . , . . ), . , , . 1982 . . . 1982/83 . . * ­ * . .

197

1983 . . - 2 4 . . , , . , . , , ... *********** . . , +2000 . 0,52,5 . 1979 . ( ) ­170 . 1980 . ­220 (. . ), -320 (. . ) ­490 (. . ). 1982 . ­540 . , «», , . 1982 . . 2 ­ . . . . . . ­ . , . , . , , , ! . . . - . , , 200 , . , . , . , . , . . 1983 . , . - . 1983 . . 2 ( ). - , , . ­500 . 1983 . . 7 . 8 , , . , , , . 5 , 198

. . 4 . 6 , 13 . 13 . (-470 ) . , , , , . , , «» . 23 . , , 10- . «: ()» = 102:90 (47). ; . ­ 8 . 1983 . . , 500 . 15-25 , ... , , , : . . ­ ! ? ? *********** . 22 20 1983 . ­ 90 . ­ , . , . , . 29 . , 31 . , ( ), . , , . , . 13:00 31 3 + 12 18-20 . , , . ­400 26 , 3,5 (-200 ). -400 ­ ­ . , 4 . . 26 17:00 2 , 8 . ­ ( ), , . (-470 ) (2 ) . , . 15- 199

3 8:00 (-540 ). , , . - . . , , , ­ 6-8 . , . . , , ­ . ­ . 5 2:30, . . , . , : « , », - . . , . , ­ , . , . ­ , ­ , . 100 , . , , « ?». ­ . 21:30 6 18:00 7 . , . , - , - ­ . , 7 . ­ . , , . , «». 50, . . , . . , . , , ­ , , . . . ­ . , . 20:45 8 , ­ . . , . , , . . . , . ­ . , , , , 200, . , . , , . , . , ­ ! , , , , . 50. . ­ . , 5 ... ! 200

. . - ? , , , , , 1980 . , . . . , . 7 9 1983 . . ­ « ». 20:15 . 9 , -570. , , . 11 18:00 . (3+4 ) 10,5 17:00 . 14 . ! *********** . . 1980 , ­900 . , . ­ ­ 1981 . (-785 ). , , . 1983 . «» () () ­ , (), (, ), (), () (), ­1320 , .. , 24 . . . -8. . : ; ; ; ; ; ; ; . ( , , , , ) ( ), 201

, ( ) «» - . 1984 . ( . ) ( . ) . 3 : . , . . . 2 , , . . ­1370 ­ . , 45 , , , . *********** . 3 . -, «», ­ , . ? , , . , . , , . , . , . , . , . , 3-4 , «» . . , ­ ­ 3 . . , , ­ , . . , ­ . , - , . ( 1985 .) . . , , - ­ . , . . , --14, ...-15, , , 140 . , . . , , - . , . , 202

. ­ , 40 . 1979 , . . - , ­1370 , 168 ­ (-1538 ) . « . .» - , . ! *********** , , , .

203

Festivalis Leningrade

1985

NESPAUSDINTAS REPORTAZAS173

Speleologai-mgjai, karstini urv specialistai, uzsiiminjantys pozemini tustum tyrinjimu ir sportiniais siskverbimais juos, atlieka didel ir nauding darb. Kai kurie is j, keliaudami nuostabiais pozeminiais marsrutais, nepaleidzia is rank fotoaparato ar kino kameros. Sunku po zeme krybiskai dirbti. Istisas neigiam faktori kompleksas trukdo pasiekti norim rezultat. Sudtingas uol reljefas ir visur prasiskverbianti drgm kelia padidintus reikalavimus aparatros pakavimui. Absoliuti tamsa vercia naudoti specialius apsvietimo taisus. Pramons isleidziamus sviesos saltinius btina kruopsciai perdirbti, pritaikant specifinms urv slygoms. Taciau speleologams, kaip ir daugeliui zmoni, gimta ieskoti sunkum, kad galima bt juos veikti. Fotografuojanci ir filmuojanci po zeme vis daugja. Ir stai pagaliau ilgai lauktas renginys. S.m. kovo 8-10 dienomis ant legendins Nevos krant vyko I Leningrado speleo film festivalis. j susirinko 8 miest delegacijos, atvezusios 13 mgjisk film. Festivalio organizatoriai, vadovaujami Leningrado srities speleo komisijos pirmininko pavaduotojo Andrejaus Sulco, sudar visas slygas krybiniam speleolog disputui. Pertrauk metu ir vakarais n akimirkai nenutrkdavo matytos medziagos aptarimai, iskildavo daug nauj minci. Bene didziausi dmes patrauk pozeminio apsvietimo problema. Festivalio dalyvi tarpe buvo ypac domimasi kaunieci naudojam medzioklini prozektori efektyvumu. Pagrindin festivalio priz laimjo Krasnojarsko speleolog V. Lukinych ir V. Bobrino filmas "Pagrobimas". Sis 10 min. 16 mm spalvotas su specialiais juodais-baltais intarpais krinys buvo aiskiai geriausias. Nuostabus Sajan pozemi grozis, palydimas nuotaikinga muzika, perduotas gana talentingai. Nesudtinga, bet efektyvi cheminio apsvietimo technika, leidzia zirovui kitomis akimis pazvelgti urv, aprpti net speleologams daznai nematomas tolimiausias erdvs detales. Taciau juostoje jaudina visai ne tai. Sis filmas ­ gamtosauginis, saukte saukiantis globoti pozemin terp, apsaugoti urvus nuo nekviest sveci, niokojanci j groz. Jei gyvoji gamta, is vis pusi zmogaus spaudziama ir eksploatuojama, dar sugeba siaip ne taip atsinaujinti, tai po zeme viskas daug kebliau. Kart nulauztas stalaktitas ar stalagmitas jau niekada neataugs. Si zaizda liks amziams ir bus ainiams tarytum ms nekultringumo paminklas. Tad sustokim, kol dar nevlu. Sulaikykim rank neisprususio vartotojo, galincio vienu judesiu sunaikinti tai, k gamta mums puoseljo tkstantmecius! Visai kitos tematikos buvo leningradiecio V. Demcenkos filmai, atzymti festivalio diplomais. "Poneriotka" ­ tai pasakojimas apie sunk ir kartais pavojing ekspedicin darb po zeme. Daugelis buvo maloniai nustebinti tuo, kad visai netoliese, Novgorodo srityje, egzistuoja toks savotiskas, stipriai apvandenintas urvas. Jis visai ne puosnus; tai ­ paprasciausia akmens ir vandens simfonija. O ir darbas jame tai tik paprasta speleolog kasdienyb ­ pilka, tamsi ir slapia. Autorius tai ypac isryskina, naudodamas po zeme juodbalt juost, o pavirsiuje filmuodamas spalvotai. Nejuciomis prisimeni jau gerokai nuvalkiot, bet savotiskai teising teigin, kad urvus lsti verta jau vien dl to, kad pajusti, kaip nuostabu zems pavirsiuje. Filmo pabaigoje, kartu su ekspedicijos dalyviais, mes vl grztame dienos svies, kartu su jais mgaujams slapiu pavasario sniegu, linksmai skubanciu upeliu.

173

Reportazas parasytas 1985.03.20.

204

Na, o filmas "3 dienos spalyje" ­ tai aukstai kvalifikuotas Demcenkos reportazas apie pereitais metais vykus II visasjungin speleolog sskryd, apie sunki Leningrado rinktins kov dl prizins vietos. Daug silt aplodisment susilauk kaunieci Kazio Damuleviciaus ir Vyrmanto Radzeviciaus 16 mm juodas-baltas darbas "Skriskit balandliai, skriskit!", pripazintas geriausiu vaidybiniu festivalio filmu. Tai nuotaikingas pusiau fantastinis pasakojimas apie "baltj speleolog", kurio vaidmen atliko zinomas Kauno keliautojas Antanas Sadeckas. Filmas pradtas sukti dar 1979 metais Ukrainoje. Tada, geguzs mnes, vaizdingose Zbrucio ups apylinkse issidst kaunieci kino-foto ekspedicijos stovykla. Pagrindiniai filmavimo darbai buvo atlikti Atlantidos urve. Pats jo pavadinimas byloja apie neeilin sio pozemio groz. Keli paskesni met bgyje filmavimas buvo tsiamas Krymo kaln Karabio jailoje. Tik pereitais metais filmas buvo galutinai baigtas. Ne vienas Kauno speleologas draugauja su kino kamera. J kino siuzetai is urv pasaulio ne kart buvo rodomi per Lietuvos televizij. Taciau ryskiausiai kol kas sioje veikloje pasireisk btent K. Damulevicius, prityrs ir vairiapusiskas turistas. domu tai, kad jis nra speleologas ir niekada nesiruosia juo tapti. Matyt, tos kelios isvykos karstinius rajonus jam, kaip tikram menininkui, leido pazvelgti urvus visai kitu rakursu, tarytum is salies. Jo kryba nra varzoma kazkoki standart, stengimosi parodyti tai, kas btina ir reikalinga. Damulevicius filmuoja taip, kaip mato, perteikia tai, k jaucia. Balandzio pabaigoje mintj Atlantidos urv isvyks didel grup ms miesto, Panevzio, Vilniaus, Liepojos ir Tartu speleolog, kur arciau susipazins su siuo nuostabiu gamtos kriniu ir aplankys kelet kit rajono urv. Si II-j speleo turiad, skirt pradedantiesiems, organizuoja Kauno speleo klubas. Norintieji pakeliauti kartu su speleologais kvieciami atvykti balandzio 8 dien klub Maironio gatvje, Nr. 8 (is kiemo puss).

205

Speleologio en Litovio

1985

REPORTAZAS (esperanto kalba) "Horizonto de Soveta Litovio", Nr. 9, Vilnius Kvankam en Litovio is nun ne estas trovitaj iom pli grandaj kavernoj, tamen speleologoj ­ esplorantoj de kavernoj ekzistas. Komence de 1985 jaro oni kalkulis ilin, havantajn specialan instruitecon, is 55, entute da ili estas irka 150. La plej forta funkcianta klubo estas tiu de la urbo Kaunas, kiu inter 1972 kaj 1984 organizis 38 ekspediciojn al diversaj karstaj regionoj de USSR. La klubo de Panevzys efektivigis 6 similajn ekspediciojn. Estro de Kaunasa speleoklubo E. E. Laiconas atingis la fundon de la plej profunda abismo en Azia kontinento Kijevskaja (1025 metroj) kaj de la dua en la mondo la la profundeco Snenaja (1320). En speleologiaj ekspedicioj partoprenas anka virinoj. Jen, kanasanino S. Daninien descendis 300 m en la akton Nazarovskaja en Krasnodara lando (regiono en Rusa SFSR). En Kanasa speleoklubo laboras anka esperantistoj, havantaj ligojn kun speleologoj de eoslovakio, Hungario, Rumanio kaj Bulgario. Ili deziras vastigi la ligojn kaj petas skribi la la adreso de la estro: E. E. Laiconas, SU-233000 Kaunas, Litova SSR, Poste restante.

206

VTP (speleo) seminaras

1985

DIENORASTIS174 Rugpjcio 3. Sachta Nazarovskaja. 19:00 val. V. Stravinskas su A. Jaunzemiu ir M. Kokinsu isjo zemyn Nazarovskaj. 23:45 val. V. Stravinskas skambino is ­250 m. Jie pastat PBS-200. Toliau tsia telefono linij link sifono. Rugpjcio 4. Vytas Stravinskas 1:50 val. skambino is meandro. Rysio laido tiesim tsia. Skambins po 20 minuci. 2:32 val. skambino netoli artimiausios pakabos. Tikrino seno laido kokyb. Sekantis rysys po 10-15 min. 2:51 val. prijo prie 8 m sulinio (-265 m). 2:56 val. pranes, kad leidziasi 8 m sulin. Skambins, kai baigsis laidas. 3:40 val. skambino, tikrindami rys. Skambins mazdaug po valandos, kai visai baigsis laidas. 4:30 val. pranes, kad jie yra prie sudvigubintos pakabos (2x45 m) ir kad is ten kils PBS- miegoti. Laido lyg tai uzteks. 7:00 val. jie grzo PBS-200, kur pavalg, eis miegoti. 11:45 val. zemyn isjo K. Sikorskis ir J. Sikorskien. Nusines 1 modul. L. Laiconas negaluoja, dl to guli palapinje. As sutvarkiau aplink. Dangus apsiniauk, pradjo griausti, labai tvanku, puola uodai. Aiskiai bus daug lietaus. 12:35 val. skambino Stravinskas. Kastycio dvejetas jau nusileido. Eis zemyn. Vytas pailss ir vysis juos iki sifono. 12:40 val. prasidjo lietus. Lijo apie 15 minuci, bet ne gausiai. 15:40 val. skambino Kastytis is sudvejinto sulinio apacios. Narplioja laidus. 16:25 val. kontrolinis rysys is ten pat. Prads eiti toliau. 17:00 val. kontrolinis rysys. Jo metu sutriko skambutis. Netrukus Kastytis isgirdo Vyto pogrupio balsus. 17:15 val. jie pasivijo (is PBS-200 jie isjo 16:15 val.). Prijs Maris sutvark rys (trko geros "zems"). 17:30 val. visi kartu eina zemyn. 18:30 val. Vytas skambino is I-jo sifono zonos nuo pakilimo moliu virs. Sioje pavojingoje zonoje sutarta rys palaikyti kas 15 minuci. 18:50 val. Andriui Jaunzemiui pablogjo savijauta, pasidar salta. Jis, lydimas Jrats, pradeda kilti virs. PBS-200 atsigers arbatos, pailss ir kils pavirsi. 19:30 val. speleologai yra uz I-jo sifono ties atsisakojimu aukstyn kair. Lauke oras vidutiniskai apsiniauks. Saul pasislp. 20:10 val. j sliauzimas baigsi, galima atsistoti. tariame, kad jie jau netoli II-jo sifono. 20:35 val. baig tvarkyti telefono laid ir eina toliau. 21:00 val. jie isjo link II-jo sifono. Pavirsiuje iki pat zems uzslinko zemi debesys. Tuoj gali prasidti lietus. 21:38 val. ­ laidas prie pabaigos. II-jo sifono dar neprijo.

174

Tai bendras lietuvi ir latvi vidurinio techninio parengimo seminaras, vyks Aleko masyve, V. Kaukaze.

207

22:30 val. Vytas perjo II-j sifon ir pateko aikstel. Dabar per sifon eis kiti. 22:40 val. visi susirinko uz sifono. Aptarme situacij ir meteorologines slygas. Jie, pasitar tarpusavyje, man pritarus, pasuko atgal virs. 22:53 val. visi jau buvo perj II-j sifon. Jame oro tarpas ~10 cm. Sparciai juda toliau link pavirsiaus. Sekantis rysys uz I-jo sifono. Pavirsiuje dabar silpnai lynoja. Rugpjcio 5. 00:30 val. visi trys prijo dvigubos pakabos apaci. Prads lipti aukstyn. 04:50 val. Vytas, Maris ir Kastytis pasiek PBS-200, kartu nuimdami vis rang ir telefono laid. PBS-200 rado miegancius Andr ir Jrat. Pastarieji dabar kils pavirsi, o trejetas eis miegoti. 10:00 val. islipo Jrat ir Andris, kuris buvo labai nuvargs. Apatiniai zmons dabar turt miegoti. 14:00 val. jie paskambino ir pranes, kad pabudo ir ruosiasi valgyti. 15:30 val. 6 maisus supakavo daiktus ir ruosiasi pradti pakilim. Prie urvo prijusi V. Radzeviciaus grup pradjo rengtis siskverbimui.

208

175

1985

INFORMACIJA PLANUOTAM LEIDINIUI «-30» (rus kalba) Bendraautor: DAINA ANDERSON (RYGA) ( ) 1268 . . , , ( ) (1845-1892). 1875 . 550 . . . « ». . , , . , , , . , 1973 ., 1977 ., , «». 1982 . «» . «» . ­ : 1982 . ­ , 1985 . . 1984 . , . 1985 . (. . . ) , (. . . ). 2 : () 3 / (. . ) ­ 1 / (. . ). 5 . 2 . 1984 . : - ­ 1984 . , - ­ 1985 . . 200 , ­ 60, ­ 20. 1 (. . ­ ), 4 (. , . , . ­ . ­ ). , - . 500 . ( ­1320 ), (-990 ), , , - (-540 ) (()); , (-500 ) (()). 1978 . (. ­ ): . « » . .

175

"Speleologijos pltra Pabaltijyje".

209

(. , . .) 1979 . . ( «», ­186 ­ . . ), ( ) ( «- », 1605 ­ . . ) . . (. . , . . ) . ­ ­

210

176

1985

APYBRAIZA PLANUOTAM LEIDINIUI «-30» (rus kalba) 15:00. - , . . , . , , . , . , . , - , - «, !», . , -400 ( VI- ) , , , . . 11 . 01:00 , , 04:00, 60- , , , . VI- . , . , . ? , ? , ? , . , , . , , , . , ( !). , , «» (, ) ( «») . , . . , . , , . . 85- - , . . , , - . . . , , , .

176

"Vidurdienio tamsa".

211

, . , . . . , - . , . , . , . , . ? , . , , . ­785 , , . , . . . , , , . - -, , «». , , . , , , , , . - . , . , , , , , , . . ­ , , . . , , . , , , ­ . , . , , 107 30- . ­ 23. , . . «», . . , «» - . , «» . , , . ? , , , ? , , ? , , , , ... « » « »! ­ 23 , . . 212

, . , . ! , , , « ». , , . , ! -, , : ? -, , , - , . , , - , « », ­ «» - «» ( ?). ? 50 , . , , «» ? , ? ! , , . , « », « » , . , , ­ . , , - , , , , , , «», . , . , , 4 . , . , , , . (150 ) ( ) 70 . - . ­ , . . ! , , , . , , , , . - . , , « ...», . ( , ), , . , ? , , , . , , «» . 213

, , , . , , ? , , . ­ ­ , . . . . , , «» . ­ «»! 20:00, 2 . , , . , . . , - . , - . , 25 , . - . . , - , , , . « » , , , , - - , - . ­ , , , . . ­ . 1981 , . 227 , « », , . , , -50C. -, -, . - . . . , . , . , , , , . , . ­

214

177

1985

APYBRAIZA PLANUOTAM LEIDINIUI «-30» (rus kalba) 1982 . . : (28 ), ­ ; (31 ) ; (24 ) ; (28 ), (33 ) ­ , (32 ) (). ­ ­ ­1320 . , , . , 2 1983 . , , , «» . , , , ... , , , , 32 . , , . , , «» . , , , , . , « » . *********** ­450 2:00 . 5 . , , , . 8:00 . . . , , , «» . . 20- . , ­ . , . , . , , ­ . , . . , . .

177

"Trys akimirkos prarajoje".

215

, - . , . . -, , . , . , , , , ­700 . « ». - . 1977 . . , . . . 8- , 1978 . , , . , . , . , , . ... . , . . , ( ) . . , , . ­ . , 60 . . , . . . . . , «» «». . . . , , , , . . . . . , , , . , , ­ - . , . - , , . , , - . , . , . « ». . ( ) 29,5 . 5,5 , , . . . ­ - 216

. . - . . - - , . ­ . 19:00 . 6 16,5 ... 10,5 , , . 11,5 , 79,5 . *********** , ­1000 , 10:00 . 15 . 11:00 . , . , . . 14:30 . . , . . , ­ , . , 70 . . . . , , , - . , , , . 10- , , . . , , , , , , . . . . , , - . , , , , , . , . , , , . , , - «», - . , , . - , - . , (-1190 ), . . , , ­ 25- . , , , . , . , . , , . 217

, . 15 , , . . , - . , . ­ . . , . « » . , . . 23:45 . 15 ­1320 , . . . , . , . ­ . , , ! . , , . - . . , 20:30 . 16 , 22:30 . , 30 . (15 12,75 ) «» , 71,75 . *********** 25 19:15 ., - ­220 . 17 , . , , 15- . . , , . , . , 5-6 , , . , , , , - . . , . , , , . , . , , . ­ , . , . . , . , . . . ­ . , 10 , 218

, . . , . 10 , . : - , . . , . ­ , . 7:45 . 26 . , . . - , , . , , , . 18:00 . ­ ­ , . , . ­ . . . ­100. , . , , . 6:00 . , . , 10-15 , . . , . . , . , - , . . . 24 , , , . . ­ , , , , . 11:00 . . . 3 . 3-4 . . , 5-10 , . . , . ­ . . «» . , ­ . , . , . , , ; ; , ; . . . 28 . . , , 219

. , , . , . . . , . . . , . ­ . , , , . . , . . , , , . *********** ­

220

«»178

1985

APYBRAIZA PLANUOTAM LEIDINIUI «-30» (rus kalba) Bendraautor: ANGEL LAICONIEN

«-» . ( ), ­ ( ), . 555 40-50 . ­ (+2376 ). 20 % . . , , . . 50 19. , « » ­ ­ , . 80- (). , , , 3- . 206 - , . 100-150 . 526,4 2, 12,5 1 2. ­ -20, ­97 . 1896 . ­ , . ­ 130 , 10 ­ . - . 40 5 . 18-20- . 12 . (4+2 ), « » «». 18 . . 1640 . «». « » 1929 . . - . 1944 ., «» . 1949 . 179 , . « », 1953 . .

178 179

"Sveciuose pas `pescerniakus' (`urvininkus' ­aut. pastaba)" ­ Bulgarijos komunist partijos Centro komitetas.

221

, 25 1958 ., «». 46, 1500 . 1959 . ­ , 2 ­ . ­ «», « », «» , «» , «» . , , , 4000 . . , . , . , , «» , , , . «». (, ­ 18-21 ; ­ 120 , «» - 1,10 1 , ­ 1,50 ), ­ , .. . . , , . , . , ( 55-60 % ). « »; - 10 . . . ­ . , . « » (SRT), , , , , . 1984 . . , «» (« » ­ 10 , , 152 , 4500 ), «» (7 , ­ 60 , - 2500 ), 4 , «», «» «», «» - . ­ 71 . , 20- . () . , . , , . , . ­ . , . ­ . 222

20- . , ­ . , ­ . . - . . , , . ­ ... ?! , . , . ­ -20 (-97 ), 57- . , , , , 10,5 . . , ­101 . . 14 ­415 , . . , . SRT . , , . ­ (4500 ) 203 . , , , , , , . 3 12 . . . . , , . , . . , . . , , . 1960 . 16 . , . (303) . 15000 +988 . , , . ­ , , , , . . , . , , ­ . 25 80 30-35 223

. . 1960 ., 1962 . 4 . 20 16 82 . 20 127 10 . . , , , . . 1967 . . - 2 «» «». 5 . . 4- 1985 . ­ . , ­141 . . «» . , . , . , , «» - . 7 . . , , . . . . , . , . ­ . , , . , , , . , . . . , , . ­ . , . , «». , .. , , , . . (, ) , . , « », . , , . « », .

224

«» 30 , , , , . ­ ­

225

Karvs duob

1986

Mokslinis straipsnis180 "Taryb Lietuvos enciklopedija" II tomas, 231 psl., Vilnius.

KARVS DUOB, sachtinio tipo karstinis urvas Birz rj., 3 km v. nuo Birz, tarp Kauni ir Karajimiskio kaim. 9 m gylio karstins griuvos dugne 3 angos ­ jimai pozemin ertm, kurioje yra 1,5 m gylio ezeras. Is sios ertms eina 3 anksti koridoriai: vienas s. r., du kiti p. r. Bendras urvo ilgis 46 m, grind plotas 42 m², tris 28 m³. @ susidariusi gipso ir dolomito kloduose. Pozeminio ezero vandens t-ra 4,5 °C. Ezere rasta dygli ir moliusk, siksnosparni griauci. 1968 @ paskelbta geol. paminklu. 1973-1978 @ tyr Kauno speleologai; 1978 akvalangininkai istyr povandenin pozeminio ezero dal.

180

Straipsnis Mokslo ir enciklopedij leidyklai teiktas 1982 m. birzelio mn.

226

Speleologija

1986

INFORMACIJA181

SPELEOLOGIJA, veiklos sritis, betarpiskai tirianti karstinius ir kitokius urvus, ­ skverbimasis sunkiai prieinamas pozemines tustumas. Skirstoma tiriamj (mokslin) ir technin (sportin) . Tiriamoji nagrinja urv kilm, morfologij, mikroklimat, vandenis, augalus, kultros liekanas, urv dabartin panaudojim. Technin nagrinja sportins urv veikimo rangos, technikos, taktikos, gelbjimo darb ir speleolog gyvybs uztikrinimo po zeme klausimus. Speleologas nra sportininkas ar mokslininkas. Tai specialistas, gerai pasiruoss techniskai ir taktiskai, skmingai siskverbiantis bet kokias pozemines ertmes ir galintis atlikti paprastus mokslinius stebjimus. Speleologijos pradzia laikoma: pasaulyje ­ 1888, SSRS ­ 1958, Lietuvoje ­ 1977. Pirmu lietuviu, tyrinjusiu urvus, buvo Jonas Cerskis (1845-1892). 1875 Sajanuose istyrs 550 metr ilgio Nizneudinsko urvus, jis surinko turting priesistorini gyvn kaul kolekcij ir atliko geologinius tyrinjimus. R. Sajan urve Bogatyrskaja J. Cerskis ant skliauto aptiko bgancio elnio atvaizd. Tai pirmasis urvinis piesinys, rastas dabartinje SSRS teritorijoje. Lietuvoje planingai pradta kultivuoti tik sovietiniais metais. Pirmas zinomas vertikalaus urvo veikimas atliktas 1973 kaunieci Gugerdzin-Chasar urve Kryme. Pirmoji sekcija "Omega" kurta Kaune 1977 (nuo 1984 ­ Kauno speleo klubas). 1978 pirm kart pasinerta urve su akvalangu (Karvs Duobs karstiniame urve Birz rj.). Nuo 1979 Lietuvos speleologai dalyvauja SSRS varzybose. Nuo 1980 kasmet rengiamos Lietuvos speleolog varzybos. 1980 Dzalio masyve V. Kaukaze "Omegos" sekcijos ekspedicija istyr 1605 metr ilgio "I-o Kauno speleo sskrydzio" urv. 1981-83 Kaune veik "Kentaur" sekcija. 1982 buvo kurtos sekcijos: Panevzyje ­ "Donaldai", Vilniuje ­ "Venta", Kauno politechnikos institute ­ "Akva-speleo". 1983 Karabio masyve Kryme "Ventos" sekcijos ekspedicija, vadovaujama R. Danino (Kaunas) istyr nauj 189 metr gylio sacht, kuri pavadino Ventos vardu. 1983 Kaune vyko "Deltos" sjunginis speleolog pasitarimas. 1984 kurtas Kauno speleo klubas tapo miesto, respublikos ir Pabaltijo metodiniu centru. Nuo 1984 vykdomos masins Kauno speleolog, vliau Lietuvos miest speleo turiados. 1984, veikdama Kauno VIII forto sifon su akvalangu, zuvo Vilniaus "Ventos" sekcijos pirminink V. Malisauskait. 1984 Kaune vyko vliau tapusi tradicin I Pabaltijo miest speleolog konferencija. 1984-85 Lietuvos speleologai dalyvavo Bulgarijos speleo seminaro darbe (Karlukovo) ir tarptautiniame gelbtoj urvuose sskrydyje (Kotel). 1985 kurta Lietuvos respublikin speleo komisija (pirmininkas E. Laiconas). Lietuvos speleologai yra siskverb sachtas Geograficeskaj (-310 m), Maiskaj, Mezenovo (-670 m), Molodioznaj (-261 m), Nezdanaj, Oseniaj-Nazarovskaj (-500 m), Suvenyr (-430 m), Skolnaj (-320 m), Zabludsich-Ruceinaj (-540 m) ir prarajas Kijevskaj (-990 m), Napr (iki -530 m), Snieznaj (iki ­1320 m). Lietuvos speleolog sportins, paiesk, foto ir kino ekspedicijos dirbo Kryme, Podolje, Archangelsko srityje, Urale, Kaukaze, Sajanuose, Pamyro Alajuje, Turkmnijoje (viso iki 1985 pabaigos ­ 62 ekspedicijos). 1986 Lietuvoje buvo aktyviai uzsiiminjanci ~200 speleolog, is j 1 ­ vyr. instruktorius ir 3 instruktoriai.

181

Informacija parengta 1986.01.07.

227

Zvilgsnis pozemio karalyst

1986

REPORTAZAS. "Kauno tiesa", 1986.02.14. Nr. 38 (11922), Kaunas

Vis labiau populiarja speleologija, t. y. mokslas, tyrinjantis karstinius ir kitokius urvus. Tiriamoji speleologija nagrinja urv kilm, morfologij, mikroklimat, vandenis, augalus, gyvnus, kultros liekanas, urv dabartin panaudojim. zymus mokslininkas Jonas Cerskis (1845-1892), istyrs 550 metr ilgio Nizneudinsko urvus, surinko turting priesistorini gyvn kaul kolekcij ir atliko geologinius tyrimus. Ryt Sajan urve "Bogatyrskaja" J. Cerskis ant skliauto aptiko bgancio elnio atvaizd. Tai pirmasis urvinis piesinys, rastas dabartinje TSRS teritorijoje. Lietuvoje speleologij planingai pradta vystyti tik tarybiniais metais. Pirmoji Pabaltijyje "Omegos" speleolog sekcija kurta ms mieste pries devynerius metus. Plati lietuvi speleolog sportini ekspedicij geografija. Sportins, paiesk, foto ir kino ekspedicijos dirbo Kryme, Archangelsko srityje, Urale, Kaukaze, Sajanuose, Pamyro Alajuje, Turkmnijoje. Prajusi met pabaigoje Rygoje vyko vienuoliktoji Pabaltijo speleolog konferencija, kurioje dalyvavo Talino, Rygos, Liepojos, Vilniaus, Panevzio ir Kauno specialistai. Pltojant speleologin veikl respublikoje, daug dmesio skiriama pradedancij mokymui. Tuo tikslu miesto Speleolog klubas (Maironio g. 8) balandzio 26 ­ geguzs 11 d. organizuoja masin turiad, skirt naujokams, kuri vyks Krymo urvuose. Vasario 17 dien saukiamas organizacinis susirinkimas. Pries isvykdami, turistai isklausys patyrusi instruktori paskait, gis elementari zini apie speleolog veikl. Erikas Laiconas Lietuvos speleolog komisijos pirmininkas

228

: «» «»182

1986

REPORTAZAS. «», 1986 3 (243), Maskva (Rusija) Bendraautor: ANGEL LAICONIEN . «» 10 1985 , . «» « » (). , 1959 ., . ­ . . 54 , 3 000 , . , , , . . ­ «», «», «» , «» , «» . 12 . . -, « » «», 10 ! , , 18 , . «», , - . , 4 . 25 80 . 16 . . , , , , , , , , . ­ 415 . , «» 1 000 . , , , . - «» «». . - . . , - . , , . , ! . « », .

182

Specializuotas turist klubas: "uz" ir "pries" (rus kalba).

229

«» , . «» «» , , « ». . : ? . , . .

230

Anotacija speleologinei ekspozicijai183

1986

BENDROJI DALIS: Tarp nuosdini uolien, sudaranci zems plut, placiai paplit klintis, dolomitas, gipsas, anhidritas, akmens druska. Sios skirtingos sudties ir kilms uolienos turi vien bendr savyb ­ jas tirpina krituli ir pavirsiniai vandenys, turintys savyje istirpusio anglies dvideginio. Si uolien irimas paprastai prasideda isilgai tektonini plysi. Pavirsiuje atsiranda plysiai, duobs, lomos. Sios savo ruoztu surenka gausesn vandens kiek, kuris, skverbdamasis gilyn po zeme, tirpdo uolienas. Taip po zeme atsiranda urvai ­ karstins ertms. Urvams bdingas sudting horizontali, vertikali ir nuolaidzi element derinys. Urvais teka pozemins ups, juose telkso ezerai, sniokscia kriokliai. Po zeme, kur viskas taip nepaprasta ir neprasta, zmogus jauciasi gana keistai. Atsitiktinai atsidrs urve, zmogus stengiasi kaip galima greiciau istrkti is amzinos tamsos karalysts, nes po zeme nejauku. Viskas ten atsiauru ir pilna pavoj. Galbt todl zvrys ir zmons instinktyviai vengia urv. Tik nedaugelis prisitaiko prie sio pozeminio pasaulio, domisi juo, netgi junta dvasin pasitenkinim, tyrindami pozemius. Tai speleologai. Pirmoji zmogaus pazintis su urvais vyko atsalus klimatui. Urvai saugojo nuo dargan, juose vis laik buvo pastovi temperatra. Urvuose zmons ne tik gyveno, bet ir kr. Apsidangsts zvri kailiais zmogus m rankas titnag, o kartais tiesiog raudona ochra suvilgytu pirstu ant urvo sien ir lub braiz ir pies zvris, kurie buvo svarbs jo gyvenime. Tie piesiniai puikiausiai issilaik iki ms dien ir stebina giliu realistiskumu ir kokybe. Ledynams atsitraukus, zmogus apleido tamsos prieglobst ir ilgam j uzmirso. Pirmieji urv tyrintojai leidosi po zeme is smalsumo. Siandien speleologija (kurios pradzia pasaulyje laikomi 1888 metai) ­ labai svarbi veiklos sritis, betarpiskai tirianti karstinius ir kitokius urvus, ­ skverbimasis sunkiai prieinamas pozemines tustumas. Ji skirstoma tiriamj (mokslin) ir technin (sportin). Nors SSRS urv yra labai daug, taciau speleologija susiformavo tik 1958 metais. Na, o Lietuvoje organizuota speleo veikla prasidjo po dvidesimties met, kai Kaune 1977 metais buvo kurtos pirmosios speleo sekcijos, davusios pradzi dabartiniam Kauno speleo klubui. Siuo metu daugelyje respublikos miest yra speleolog. Jie nelaiko savs nei sportininkais nei mokslininkais. Tai specialistai, gerai pasiruos techniskai ir taktiskai, skmingai veikiantys bet kokias pozemines ertmes ir galintys atlikti paprastus mokslinius stebjimus ir tyrimus. J marsrutai nusidriek vairius SSRS kampelius ir uzsienio salis. Si ekspozicija pads Jums placiau susipazinti su nuostabiu urv pasauliu, su keistuoliais, besiskverbianciais dar neistyrintas zems plutos gelmes ir su pozemins erdvs sisavinimo problemomis.

Si nuolatin speleologin ekspozicija buvo rengta Veliuonos (Jurbarko rajonas) krastotyros muziejuje. Anotacija parasyta 1986.05.25.

183

231

MINERAL DALIS: Didziausia karstini urv reiksm turbt estetin ­ nepaprastas ir nepakartojamas j grozis. Pasekime vandens las. Krisdamas is debesies, gavs tam tikr kiek anglies dvideginio, lasas patenka dirv, kur jis augalijos dka dar gauna anglies dvideginio. Toliau skverbdamasis gilyn per klintingus sluoksnius jis prisijungia kalcio karbonat, kuris virsta sunkiai tirpstanciu kalcio hidrokarbonatu. Prasiskverbs iki urvo ir pakibs ant skliauto, jis netenka istirpusio anglies dvideginio, o liks kalcio karbonatas, kaip netirpi medziaga, priverstas iskristi nuosdomis. Tik dabar tai jau ne paprastos klintys, o kalcito, aragonito kristalai. Taigi mikroskopinis kalcito kiekis liko ant skliauto, o dalis hidrokarbonato su lasu nukrito ant aslos ir ten taip pat pavirto kalcitu. Simtus, tkstancius met taip keliauja vandens lasai ir kaupiasi kristalins nuosdos. Nuo skliauto zemyn nutsta akmeniniai kalcito varvekliai stalaktitai, o nuo aslos juos ima stiebtis stalagmitai ­ masyvesns akmens kolonos. Ilgainiui stalaktitas gali susilieti su stalagmitu ir sudaryti vientis kolon ­ stalagnat. Didziausias zinomas pasaulyje stalagmitas yra 63,2 m aukscio Martino urve Kuboje. Didel yra pozemini kristalini form vairov. Tyrintoj stebina taisyklingi, keli metr ilgio tusciaviduriai, pastovaus skersmens vamzdeliniai, dar vadinami "siaudeliais", nuolatini vj iskreivinti, panass priesistorinio zvries iltis, pasvirusieji stalaktitai. Kai pritekancio vandens kiekis toks menkas, kad lasas nesugeba atitrkti zemyn ­ jis garuoja. Tada formuojasi nuostabiausias gamtos krinys zems gelmse ­ heliktitai, kitaip dar vadinami ekscentrikais. Jie bna paci vairiausi pavidal: spirals, klaustuko, ratlankio, krmelio. Kita nuostabi pozemin konkrecija yra oolitai ir pizolitai, populiariai dar vadinami urviniais perlais. Jie, kaip ir tikrieji perlai, sudaryti is kalcio karbonato; taciau formuojasi tik ypatingomis slygomis, kurios turi nesikeisti daugel simt met. Kai nedidel smlto dugno vandens telkinl is tam tikro aukscio pamazu liejasi nedidelis vandens srautas, verpetuose sukasi smiltels. Gausiai prisotintas kalcio hidrokarbonato vanduo sias smilteles aptraukia kristalinio kalcito plvele. Pastaroji pamazu storja ­ "auga" urvinis perlas. Pasieks tam tikr dyd, perlas dl padidjusio svorio nebegali suktis verpetuose ir nukrinta dugn. Visai kitaip atrodo urvai, susidar sulfatinse uolienose. Toki urv salse galima isvysti keliolikos metr aukscio sienas, nuo virsaus iki apacios nusagstytas puikiais, kartais kumscio didumo, gipso kristalais. Jie bna vairiausi spalv, bet dazniausiai balti. Bene graziausiai atrodo gelezies oksidu nudazyti raudoni kristalai. Specialist nuomone akmens druskos urvai savo antrini darini apdaro vairove pranoksta visus kitus. Juose galima stebti ne tik stalaktitus, stalagmitus, halito kristalus, bet ir mantrius j derinius. Eksponuojami mineralai kaip ir sudziovintos lauko gls nebeturi savo pirmykscio grozio. Deja, cia jiems trksta sruvenancio vandens su vietomis pakibusiais laseliais, absoliucios tamsos ir pozemini gars fono...

232

Ekspedicija "Tadzikija-86"

1986

DIENORASTIS Liepos 13. Rasau, atsirms med netoli Dusanbs184 oro uosto tvoros, po hamaku. Ms praeitos nakties gulykla rengta tarp oro uosto pastat is trij pusi ir tvoros, uz kurios skraido lktuvai. Grazioje pievelje ismtyti ms kroviniai, aplink juos laisva forma miegmaisiuose guli ekspedicijos dalyviai. Raimis ir as pasikabinome hamakus. Aplink daug vietini gyventoj ir siaip keleivi, kurie su dideliu susidomjimu stebi ms kompanij. Per nakt po valand budjome prie daikt. Trumpai apie kelion. Is Kauno isvykome lktuvu JAK-40 reisu Nr. 2048 liepos 11 d. (penktadien) 13:20 val. Maskvos Bykovo oro uoste nusileidome 16:00 val. Bilieto kaina vienam zmogui 78+1,50=79,50 rub. Bagazo (450 kg) virssvorio 250 kg pervezimo islaidos visai grupei 62,50 rub. Toliau sek pervaziavimas ekspresu is Bykovo Domodedovo oro uost. Kaina 1,10+0,30 (uz bagaz)=1,40 rub. zmogui. Autobusai kursuoja kas valand. Taciau pirm reis nelipome dl dalyvi neorganizuotumo ir lipimo sistemos isankstinio nezinojimo. Zmoni, norinci vaziuoti daug, tvarkos jokios. Dalis ms uzsiima pozicij prie dur, kiti prie bagazins. Privaziavus autobusui, vieni "alknmis" puola vid uzimti 10 sdim viet, kiti bando pirma eile sukisti transportinius maisus ir kuprines bagazines, o j pas mus apie 25 vnt. Domodedovo oro uoste uz bagaz sumokame is anksto, kaip to reikalauja j tvarka, 155,00 rub. uz 250 kg virssvor. Taciau registracijos metu persveriant kazkodl aptiko tik 210 kg virssvor. Pakilti turjome liepos 12 d. 1:15 val. Taciau is lktuvo mus issodino, nes tarpinio sustojimo mieste Orenburge ­ rkas. Reis atidjo iki 7:00 val. ryto. Grzome oro uost ir permiegojome ant grind, pasities palapin. Pagaliau 7:00 val. isskridome reisu Nr. 627 lktuvu TU-154 Dusanb. Jei Maskvoje buvo salta (+110C), tai Orenburge kiek silciau (+150C). Na, o Dusanbje 13:00 val. mus pasitiko +350C karstis. Pradzioje kiek neprasta, bet siaip nieko baisaus. Sausa. Pirmiausia pabandme issiaiskinti tolesnio keliavimo perspektyvas. Paaiskjo, kad traukinys Kuliab nevaziuoja/ Autobusai kursuoja ryte ir pirmoje dienos pusje. Taciau vaziuoti reikia apie 6 valandas, kas karstyje yra labai nemalonu. Pats geriausias variantas skristi lktuvu. Biliet kainos tokios: Kuliab ­ 6 rub. (20 reis lktuvais AN-2 ir JAK-40), Iskasim ­ 16 rub. (2 reisai lktuvu AN-2), Murgab ­ 19 rub. (2 reisai per savait lktuvu JAK-40), Chorog ­ 15 rub. (10 reis lktuvu JAK40). Po ilg stumdimsi Vytas nupirko bilietus reisui Nr. 169 (Dusanb-Kuliabas) liepos 13 dienai 11:20 val. Maskvos laiku. Vakare mes su Raimiu isvaziavome ieskoti KGT Musfiki gatvje, o nerad nujome Pravdos gatv. Ten rad tik sarg, palikome rastel. Liepos 13 d. atsiklme apie 7:00 val. vietos laiku. (Vietos laiku temsta 22:30 val., o svinta 6.30 val.). Pavalg skirstoms pagal poreikius. As su Raimiu vykstu KGT, Vyrma uzsiima autobus tvarkarascio ir vaziavimo Chorog slyg aiskinimusi, Vytas savo atgaliniu bilietu. Atsizymj KGT, einame maudytis Dusanbink prie gelezinkelio tilto. Issimaud vandenyje pastebjome 7 metrais zemiau pasroviui bepvanci padvsusi karv! Tai bent sostin ­ prisiminiau tok jumoristin dvieil: " ­ , !"185

184 185

Dusanb ­ Tadzikijos sostin. "Dusanb ­ mano sostin, ten asilas dainuoja kaip paukstis!" (rus kalba).

233

T paci dien 14:20 val. vietos laiku isskridome lktuvu AN-2 reisu Nr. 169 Kuliab. lktuv tetilpo tik 415 kg svorio ms bagazo ir 5 zmons. Likusieji 5 atskrido po 15 minuci sekanciu reisu. Skridome 45 minutes Kupol nematme, taciau skridome pro Nureko uztvankos vandens saugykl. 16:00 val. mes jau Kuliabe, autobus stotyje. Vieni apsiperka, kiti iesko benzino, o as lekiu past telegrafuoti ir uzsidti antspaud. Autobus stotyje prisistats majoras patikrino ms dokumentus. Bebendraudami su vietiniais, praziopsojome autobus Vos. Taciau su sekancio reiso vairuotoju sutarme, kad jis visai neims is stoties keleivi, bet tik mus vienus nuves iki Chodza-Mumino kupolo papds, t.y. iki Druskos gamyklos. Cia tvarka paprasta ­ jei moki grynais sauj, jokios kitos taisykls negalioja! Netoli Druskos gamyklos ir apsistojame pirmai nakciai. Autobuso vairuotojas dar sutaria su vietiniais tadzikais, kad jie mums pagelbt asilais. Nutariame aukstyn keliauti rytoj. Nakt maudoms neaiskiame vandenyje ­ kaip paaisks vliau tai buvo kanalizacija. <...> Liepos 15. As, Romas ir Rima 8:20 val. isjome rytins ir pietrytins kupolo dalies apzvalg kanjono rajone: · 08:20-08:45 ­ prijome kanjon, orientuot 180-00 azimutu. · 09:00-09:25 ­ pradjome stat pakilim desiniuoju, vakariniu kanjono slaitu. · 09:40-10:00 ­ aptikome urv "Maudykl"; Romas prasliauz apie 100 metr; sis urvas-saltinis tsiasi toliau; paliekame daiktus ir einame pietus, gilyn kaln. · 11:15-11:25 ­ prijome "Cesnako" urv; Romas bando lsti be sviesos. · 11:25-11:35 ­ desinje pusje prijome "Baltj grot"; daug stalaktit. · 11:35-11:45 ­ prijome urv "Abejon", o gal "Tigro"? · 12:00-12:45 ­ ant perjos su 15 min. pertrauka pakeliui; vjas; kaifuojame! · 13:00-13:15 ­ nuo perjos leidziams iki "Abejons". · 13:30-....... ­ nuo "Abejons" leidziams iki ... <...> Liepos 17 (ketvirtadienis). Buvome "Didziojo Cirko" urve. As su Raimiu bandme siskverbti iki pat galo (1150 m ilgio ir ­120 m gylio). Romas, Rima ir Vytas dar toponuotrauk. Mes su Raimiu urve isbuvome 6 valandas. Taciau iki dugno nenujome, nes is tariamos paskutins sals (20 m aukscio) vedantis plysys pasirod besantis su 5 m aukscio vertikaliu slenksciu. Buvo btina virv, o mes jos su savimi neturjome. Keista, bet tai neatitinka skaityto urvo aprasymo. Urvas labai savotiskas; gabaritai dideli; plotas 3000 m2 ; tris 6000 m3; antrini darini nelabai daug; spdinga apie 2 m aukscio "Eglut" is balt valgomosios druskos kristal. Tai kazkas nepaprasta. Urvas palieka gil spd. Liepos 18 (penktadienis). Poilsio diena. Liepos 19 (sestadienis). Masinis siskverbimas Didziojo Cirko urv 9 zmoni sudtimi. Stovykl saugo Vytas. Liepos 20. Darome toponuotraukas urvuose "Slptuv" (Romas, Giedr, Vytas); "Didziojo Cirko" (Raimis, Aurelija); Kanjono siaurinje dalyje (Vyrmantas, Virmantas, Rimas). <...> Liepos 22. Pervaziavimas per Karagociaus kislak is siaurrytins Kupolo dalies pietrytin. Liepos 23-25. Darome toponuotraukas urvuose... 234

<...> Liepos 29. Dirbome siaurinje Kupolo Kanjono dalyje. Merginos padar "Tvarto" top, o as, Raimis ir Edas ­ "Gritinio" urvo. Mantas, pareisks, kad jam dl padidjusio kraujo spaudimo svaigsta galva, stovjo tik "ant saugos" virsutinje urvo dalyje. Po to atjo merginos ir as jas saugojau virsuje; po to palaukiau, kol jos sugrs is dugno. Gylis apie ­50 m. Apacioje nemaza gritin sal, kur nuo skliauto kabo apledj druskos sluoksniai. Vieta gana pavojinga. Vakar pastebjome didjant Vyto susierzinim dl bet ko ir dl visko aplamai. Norai jo neaisks, kalba labai aptakiai. paskirt jam ir Edui urv "Maudykl" eiti atsisak. Todl jam pasakiau, kad, jei nenori ten, gali aplamai niekur neiti. Jis vis dien praguljo po medziu, sukdamasis aplink j nuo Sauls. O vakare vl m "filosofuoti". Tada pareiskiau, kad toliau gali daryti, k nori, o is mans joki nurodym negaus. "Maudykln", nedarydamas topo gals eiti tik savo interesams patenkinti. Sunkus jis zmogus. Nuo pat kelions pradzios jis pasizymjo savo neetisku elgesiu. Na, gyvenimas parodys, kaip sako Edas. Teks perzirti savo pozir j kaip speleolog. Matomai, jam dar per anksti kilti. Rytoj anksti ryte numaciau iseit pat Kupolo virs, kad padaryti apskritimin foto panoram. Dar buvo idja padaryti Kanjono vakarins dalies isilgin foto panoram is ryt puss. Tik reikia rasti tam laiko. Kita vertus, tai labai papildyt atlikt topo pjv. Liko tik 2 darbo dienos. Kol kas rezultatai patenkinami. 2A kategorijos urv kol kas rasti nepavyko. Tai nra gerai, taciau tai irgi rezultatas. Vietini gyventoj pagalba tuo klausimu kol kas nesame patenkinti. Ms kolektyvas siek tiek apsndo. Virma Kucys buvo tik viename urve. Daugiau nebenori. <...> *********** <...> Rugpjcio 3. Atsiklme 1:15 val. Lktuvu JAK-40 skrendame is Dusanbs Chorog. Nusileidome Aukstutiniame Choroge. Toliau einame autobus stot prie turgaus. Prie autobus stoties mes su Raimiu uzjome pirm pasitaikius nam ir ten sutarme apsistoti pas srities profsjung darbuotoj. Siame Azijos uzkampyje nra joki problem. Rugpjcio 4. Poilsio diena Choroge ir Garm-Casmoje. Uzsisakme autobus (po 0,70 rub. zmogui) tiesiai Garm-Casm, nes reisinis autobusas vaziuoja tik Iskasim. GarmCasmoje maudms karstiniame saltinyje terminiuose vandenyse. Po to psciomis jome 6 km iki Andarobo Piandzo ups pakrantje. Apsilankme vietini badachsanieci vidutinio dydzio (is 10 asmen) seimoje. Pas juos grme arbat 20 metr atstumu nuo SSRS sienos. Vis dien grozjoms Afganistanu; kitoje Piandzo pusje net matme kelet afgan. Badachsanieciai malons, grazs ir vaisingi zmons. Rugpjcio 5. Chorogo autotransporto monje Nr. 50 sumokj uz pervezim marsrutu Chorogas-Rangkulis 136,20 rub., laukiame krovininio taksi. Choroge labai puiku su transportu ­ nra joki problem. Rugpjcio 6. 9:30 val. is Chorogo isvykome krovininiu taksi GAZ-52. Netrukus ir Chorogo pasienio kontrols punktas. Ms dokumentus tikrina labai ilgai. Stovime, nuobodziaujame ir laukiame. Oras ­ vidutinis; saul sviecia kaip per rk. 244-e kilometre nuo Chorogo kairje kelio pusje ­ pailgas karstinis atlikuonis. Toliau desinje ­ kitas, mazas; toliau kairje ­ irgi. Iki 283-o kilometro vis klintys. Fotografuojame...

235

Zems gelmse

1986

REPORTAZAS186. "Kauno tiesa", Nr. 277 (12161), 1986.12.03., Kaunas. Kuliabo miestas Tadzikijoje ­ srities centras, sikrs placioje Jachsu ups slnio dalyje, vietovje, garsioje derlingomis zemmis. Supanciuose miest kolkio soduose auga abrikosai, graikiski riesutai, obuoliai, granatai. Kiekvienas miesto svecias btinai susidomi Kuliabo apylinki zymybmis ­ legendiniais valgomosios druskos kupolais. Vienas j si vasar tapo Lietuvos respublikins turizmo ir ekskursij tarybos organizuotos speleo paiesk ekspedicijos darbo vieta. Chodza Mumin kupolas, kurio slaituose mes rengme bazin stovykl, labai aukstas (devyni simt metr) druskos kalnas. Jis savo forma primena milzinisk balt salm su nedideliu gumbu centre. Krastai israizyti didziulmis karstinmis daubomis ir duobmis. Daub dugnu nusidriekusios baltos kaip sniegas upeli isgrauzt druskos takeli juostos. Kai kurie druskos skardziai keistai israizyti, panass dantytas uolas, viadukus, fantastiskai nusmailintus smaigalius ir ryskiai apvedziotas iskysas. Kupolo siaurs rytin dalis padengta gelsvai rusvu smiltainiu ir priemoliu. Druskos ir smiltainio riba per vis siaurs rytin dal nusidrieks gilus balnas, 250-300 metr gylio karstiniu kanjonu besileidziantis abi kupolo puses. Ms, desimties speleolog, grup siam kanjonui skyr daugiausiai dmesio. Cia is gelmi isteka daugyb drusking saltini, kuriais galima patekti pozeminius urvus. Pavyko istyrinti keliolika druskos urv, kuri kelet veikme pirm kart. Dideli susiaurjimai ir pozemi vanduo daug kur sustabd, taciau dazniausiai ms paieskas lydjo skm. Radome antrj virsutin jim ir pirmieji veikme j seniai zinomame Tigro urve. Apzirjome dar vien akmens druskos ertm ­ Didziojo Cirko urv. Jo 1300 metr vingiuota galerija nusileidzia net 120 metr gyl. Apacioje ­ dvi sals su puikia akustika. Trys tempto darbo savaits kaitros ir sausros slygomis prabgo gana greitai. Po to ­ ilgas ir varginantis pervaziavimas per Vakar ir Ryt Pamyr, kurio metu, keliskart sustoj, rinkome medziag speleologinio Pamyro trakto tyrimui. Dabar ruosiama ekspedicijoje surinkta kartografin medziaga ir ataskaita. Kartu rengiams kit met speleo sezonui. 1987-ieji ­ desimtieji speleologijos gyvavimo Lietuvoje metai. Bus rungtyniaujama IV Lietuvos respublikiniame speleo sskrydyje Kaune ir I Latvijos respublikinse speleo varzybose Valmieroje. Speleologai sportininkai sesis mnesius kels kvalifikacij respublikiniame speleo parengimo seminare Kaune ir dviejose mokomosiose treniruoci kelionse Kryme bei Vakar Kaukaze. Tuo tarpu nauji nariai, kurie nuolat papildo speleo klubo, sikrusio Maironio gatvje 8, gretas, bus pakviesti vasaros turiad Uzkaukazje. Visi, kurie domisi urv pasauliu ir nort jame pabuvoti, o ateityje ir rimtai domtis speleologija, turt jau dabar, nelaukdami vasaros, kreiptis klub. Susirinkimai vyksta kiekvien pirmadien nuo 19 val. Erikas Laiconas Speleo vyr. instruktorius, ekspedicijos vadovas

186

Reportazas parasytas 1986.11.02.

236

Visas gyvenimas po zeme ...187

1987

NESPAUSDINTAS NEKROLOGAS

"Nenugalimas potraukis, kuriuo paremtas mano pasaukimas, leido man issaugoti sveikat ir kno lankstum, ir dka jo as pergyvenau zavingas valandas". N. Kaster Didel dal Zems rutulio sausumos sudaro karstins uolienos, slepiancios savyje tkstancius natrali pozemini tustum, vadinam urvais, sachtomis ir prarajomis. Siuo metu pasaulyje beveik neliko civilizuot sali su atitinkamomis slygomis, kuriose urv tyrintojai-speleologai nebt susibr federacijas, sjungas ar draugijas. Beveik per simto met savo egzistavim speleologija smarkiai issivyst ir tapo veiklos sritimi, tiriancia vis rsi urvus ­ j kilm, morfologij, mikroklimat, vandenis, flor, faun, materialins kultros liekanas, urvinius piesinius, panaudojim. Speleologijos pradininkas ir pirmasis daugybs urv tyrintojas buvo pranczas Eduardas Alfredas Martelis (1858-1938). Taciau dauguma zymiausi sio simtmecio speleo atradim susij su kito pranczo, Martelio mokinio ir bendrazygio Norbero Kasters vardu. Pasvents pozeminei veiklai vis savo aktyv gyvenim, jis atrado ar istyrinjo virs 2000 urv, sacht ir pozemini upi Europoje, Azijoje, Amerikoje ir Afrikoje, perskait virs 1200 paskait desimtyse sali, paras apie 40 knyg, kurios isverstos 17 kalb, t.t. ir lietuvi kalb. Jo vardas yra istisos epochos pasaulio speleologijoje simbolis. Ir stai s.m. liepos 20d. Tulzos ligoninje (Pranczija) mir sis zymiausias vis laik pasaulio speleologas. Norberas Kaster gim 1897m. rugpjcio 13d. Sen-Martorio gyvenvietje Aukstutins Garonos departamente Piet Pranczijos Pirn priekalnse advokato seimoje. Nuo astuoneri met amziaus moksi Tulzoje, pradzioje licjuje, o vliau Tulzos universiteto humanitariniame fakultete. 1915m. jis buvo priimtas savanoriu artilerijos pulk. Karo metais buvo sunkiai suzeistas. 1919m. pries demobilizacij jis islaik egzaminus bakalauro laipsniui. Po karo ts studijas Tulzos universiteto juridiniame fakultete ir Notar mokykloje (gavo baigimo diplom). Tuo pat metu buvo laisvu klausytoju gamtos moksl fakultete ir Zems kio institute. Nezirint didel uzimtum moksle, jis dar rasdavo laiko aktyviai sportuoti ­ kultivavo futbol, lengvj atletik, vandens sport ir slidinjim. Bet daugiausiai dmesio Kaster skyr urvams. Pirm kart jis pateko pozemin 5 met amziaus isvykoje gamt su tvais. O tyrinti urvus pradjo 11 met amziaus. Dalyvavimas Tarptautinio antropologijos instituto kongrese 1921m. turjo didel tak tolimesnei jo veiklai. Netrukus uz senovins Kalagurio gyvenviets buvimo vietos nustatym Kaster gavo Tulzos moksl ir literatros akademijos premij. 1924m. N. Kaster ved Senos prefektros gydytojo Raimondo Martino dukter Elizabet (1905-1940), kuri tapo nuolatiniu jo palydovu pozeminse ekspedicijose ir pirmja pasaulyje vertikali sacht tyrintoja-moterimi. E. A. Martelis kart ras Elizabetai Kaster: "As visada sakydavau, kad moteriai nra kas veikti ir zirti po zeme. Js tikinote mane priesingu." 1940m. gimdydama penkt vaik Elizabeta mir. Toliau speleologinje veikloje tvui aktyviai paddavo jo vaikai ­ vienas snus ir keturios dukros.

187

Nekrologo, parasyto 1987.08.30., pavadinimas yra uzuomina N. Kasters knyg (pvz. "Mano gyvenimas po zeme") pavadinimus.

237

Bdamas stiprios sveikatos ir turdamas patogius duomenis (gis ­ 166 cm; svoris ­ 66 kg), Kaster neturjo sunkum patenkant urvus. Jo zodziais tariant "...pacios siauriausios landos buvo mano specialybe". Sistemingo gamtos moksl issilavinimo Kaster neturjo, taciau tai jam, vienok, nesukliud padaryti zymius atradimus ne tik archeologijoje, bet taip pat botanikoje (eksperimentai su siksnosparni migracija), hidrogeologijoje, mineralogijoje ir, suprantama, pirmoje eilje ­ pozeminje geografijoje. Nors kaip gamtininkas jis buvo savamokslis, taciau j labai gerb ir vertino stambs mokslininkai. Jie dmiai klausydavo jo patarim, daug kart drauge leisdavosi pozemines ertmes. Norbero Kasters palikimas zmonijai milziniskas. Stai keletas jo tyrinjim nuotrup: · 1922-23m. Montespano urve atrado seniausias pasaulyje skulptras ­ tai meska ir litas is molio, pagaminti mazdaug pries 20 000 met. · 1926m. kartu su zmona siskverb 2700 m aukstyje esant Mon Perdiu urv ­ tuo metu vien is auksciausiai esanci ledo urv pasaulyje. · 1929-31m. istyr pozemines Garonos ups istakas. · 1933m. kartu su zmona nusileido Martelio sacht (-303 metrai), giliausi tuo metu zinom pasaulyje. · 1950m. istyrinjo Z. Lepinjo atrast Pjer-Sen-Marteno praraj (-700 metr), kuri iki 1980m. buvo giliausia zinoma pasaulio praraja. · Laikotarpyje 1936-66m. nenuilstantis speleologas suziedavo 12 000 siksnosparni. Vienas is j buvo pakartotinai sugautas po 26 met ­ tuo buvo rodytas j ilgaamziskumas. · 1975m. spalio mn., bdamas 78 met amziaus, viename Aukstj Pirn Anmezano ezere isgelbjo skstant, uz k buvo apdovanotas "Raudonuoju medaliu". Sviesus speleologo Norbero Kasters atminimas isliks mums is puiki jo knyg: · "DESIMT MET PO ZEME" (1933). · "PRARAJ GELMSE". Abi jos, gerokai sutrumpintos isleistos bendru "Desimt met po zeme" pavadinimu 1958m. lietuvi kalba. · "TRISDESIMT MET PO ZEME". · "BEDUGNI SAUKSMAS" (1958). · "PUS AMZIAUS PO ZEME". · "MANO GYVENIMAS PO ZEME (Speleologo atsiminimai)" (1961). · "NORBERAS KASTER PASAKOJA..." (1984). Erikas Laiconas

238

1988

VERTIMAS

188

is bulgar kalbos. "Kauno tiesa", Kaunas, Nr. 6 (12490), 1988.01.08.

Vis daugiau kelioni mgj patraukia speleologija. Dar ir dar kart aplankomos karstins uolienos, kuriose slypi tkstanciai natrali pozemini tustum. Patyr speleologai nemazai zino apie Norber Kaster (1897-1987). Su jo vardu susij dauguma zymiausi sio simtmecio speleo atradim. Jis atrado arba istyrinjo daugiau kaip 2000 urv, sacht, pozemini upi Europoje, Azijoje, Amerikoje ir Afrikoje, paras apie 40 knyg, kurios isverstos 17 kalb. Prajusi met vasar Tulzos (Pranczija) ligoninje garsusis speleologas mir. Silome skaitytojams istrauk is jo paskutiniosios knygos "Norberas Kaster pasakoja..."

N. Kaster

TIBIRANO URVE. Priesistorinis arklys

1951 metais sausio 2-j eilin kart aplankiau siksnosparni kolonij Tibirano urve. Kartu pasimiau ir dvi maziausias dukreles ­ 13 met Raimond ir 11 met Marij. ...Istiesta ranka pakilnojau karbidin lemp... ir miau plstis, kupinas rstybs! Tiesiai pries mane kazkoks kvailys is vis gausjancios akipls paderms isniekino iki tol neliest urvo sien, uzrasydamas suodziais savo vard... Piktindamasis ir burbdamas pasilenkiau, pamiau nuo aslos truput molio ir uztepiau nusikalstam uzras. Molis buvo tokios pat spalvos, kaip ir uol siena, todl maskuot pavyko puikiausiai. Patenkintas nuzvelgiau sien, vl tapusi bevarde, ir staiga patyriau jausm, panas sok. sizirjau uolos viet, esanci zemiau piktinusio mane siuolaikinio uzraso, ir plonuose priesistoriniu rztuku atlikt linij persipynimuose zvelgiau gyvno pasturgal ir uzpakalines kojas. Nelauktai is amzi gldumos "issuoliavo" arklys ­ priesistorin gravira. Nepaprastai apsidziaugiau, nors tai buvo ir ne pirmas mano atrastas urvas su piesiniais. Jaudinausi, aptiks s pirmykscio zmogaus krin. Kiek aprims tariau: ­ Ar zinote, vaikai, k as pamaciau? Klausiau savo dukreles, kurios, prisiglaudusios prie mans, ramiausiai zvelg sien, nieko nesuprasdamos. Prisiminiau vien girdt mint: "Visi ziri taip, kaip ir as ziriu, bet niekas nemato to, k as matau". Todl garsiai pridriau: ­ Stai cia yra priesistorinis arklys! Liesdamas pirstu sien, parodziau gyvno kontrus. Tada vaik veidai atgijo, akys suzibo, pasigirdo sksniai. Isvydau, kaip maziausioji nejuciomis pabuciavo arklio kakt, ir susimsciau. Galbt sis, toks puikus, neveidmainiskas, turs gili prasm, gestas ir yra glaudi ssaja tarp praeities ir siandienos. Didesnioji tuo tarpu pridr, tarytum patvirtindama mano mintis: ­ Reikia pavadinti j Vasilijum. ­ Kodl gi siuo vardu? ­ Todl, kad siandien ­ Vasilijaus diena.

188

Isversta 1987.08.30. is 1987.08.21. Bulgarijos savaitrascio "", Nr. 35 (1378), Sofija.

239

O netoli Vasilijaus aptikome labai domiai nupiest lok, panaudojant natral sienos reljef. Uz jo matsi tikriausiai laukinis ozys, kurio siluetas buvo "apaugs" stalagmitais, neleidusiais atpazinti gyvno. Tai teik piesiniui priesistorin tikrum. Islindome is urvo temstant, turbt tokiu pat vlyvu laiku, kaip ir dirbs siame urve pries dvidesimt tkstanci met madleno epochos dailininkas. Is bulgar kalbos vert Erikas LAICONAS

240

Zmons ir urvai

1988

NESPAUSDINTAS REPORTAZAS189

Zmogaus ir urv santykiai turi gilias saknis. Paskutinis j etapas, prasidjs praeito simtmecio pabaigoje, charakteringas speleologijos atsiradimu ir vystimusi. Urvai kartais vadinami zmonijos lopsiu. Pirmyksciai zmons, spaudziami ledynmecio, slpdavosi urvuose. Jie ir tapo pirmaisiais pozeminio pasaulio "tyrintojais". Tai buvo gamtini urv pirmykscio sisavinimo epocha. Svarbiausi mums islik paleolito kultros paminklai susij su urvais. Taciau senovs zmogaus domjimasis urvais buvo priverstinis. Vidiniai vystimosi poreikiai, o taip pat klimato Zemje susvelnjimas, isved zmog is pozemini slptuvi. "Lopsys" buvo ilgam uzmirstas. Ilgainiui urvai zmoni vaizduotje gijo vis tamsesn ir kraupesn reiksm. Pozeminis pasaulis tapo antgamtini jg simboliu, pikt dvasi buveine, pragaru. Viduramziais zmogaus veikla urvuose siek tiek suaktyvjo: pinig klastotojai, piratai, plsikai... Ir tik XVII-XVIII amziuose zmogaus santykiai su urvais palaipsniui pasikeit. Bendras progresas skatino ir nauj zini apie urvus atsiradim, j tyrinjim. Palaipsniui susiformavo tvirtas visuomens ir kai kuri mokslo sak susidomjimas urvais. Taciau netgi paprastas gamtini urv aplankymas, jau nekalbant apie tyrinjimus, - labai sudtingas ir specifinis uzsimimas. Suprantama kiekvienam mokslininkui tai neprieinama. Ir stai XIX amziaus pabaigoje ima formuotis naujas ir savitas socialinis reiskinys ­ speleologija. Tai vis pirma visuomeninis judjimas, kuriam bdinga aktyvi speleolog-mgj veikla. Palaipsniui jie tampa vieninteliais specialistais, galinciais siskverbti bet kokio gylio prarajas ir atlikti elementarius mokslinius stebjimus tam, kad galt vystytis is paskos zengianti speleologija-mokslas. Per simt met ­ toks speleologijos amzius ­ atrasta ir istyrinta tkstanciai urv, zmogus po zeme veik pusantro kilometro gyl, daugelyje pasaulio sali susikr tvirtos nacionalins speleo organizacijos, vienijamos Tarptautins speleolog sjungos (UIS). Dar tebesvencianti desimtmet, Lietuvos speleologija stengiasi neatsilikti nuo senas tradicijas urv sisavinime turincios Europos speleologijos. Vienas zymesni ms pasiekim yra praeit rugpjt atliktas solinis siskverbimas Nazarovskajos sacht (V. Kaukazas, Rusija) iki "Senojo dugno" (-300 metr). Tai pirmas ir kol kas vienintelis tokio tipo eksperimentas Soviet Sjungoje. J atliko Kauno speleo klubo pirmininkas, instruktorius Raimondas Daninas. Nusileidimas vyko naudojantis pazangiausia siuo metu pasaulyje zinoma "vienos virvs technika". rangos kiekiui sumazinti ir tuo bdu judjimo greicio paspartinimui buvo pritaikytas taip vadinamas "kordelet" (`virvuts') metodas. Jo esm ta, kad veikus eilin sulin, speleologas is apacios nukabina virv, o vietoj jos paliek plon virvut, kurios pagalba, grztant pavirsi, pagrindin virv vl uzkeliama savo viet. Taip dirbant, R. Daninui prireik tik vienos 26 metr ilgio virvs, neskaitant 12 metr atsargins. Visas siskverbimas truko 11 valand, is kuri 2 buvo skirtos poilsiui ir maitinimuisi. R, Danino transportinis maisas su visa ranga, maistu, virtuvs reikmenimis ir asmeniniais daiktais tesvr 15 kilogram.

189

Reportazas, skirtas "Kauno tiesai", parasytas 1988.01.10.

241

Praddamas savo antrj desimtmet, seniausias Pabaltijyje Kauno speleo klubas laukia jaunuoli, norinci pazinti nuostab pozemin pasaul. Kiekvien, turint normal fizin pasiruosim, ger sveikat ir pakankamai laisvo laiko, kvieciame atvykti s.m. sausio __ dien __ val. Kauno Profesini sjung kultros rmus, __ kambar, kur vyks primimas speleolog mokykl. Erikas Laiconas Speleo vyr. instruktorius Respublikins speleo komisijos pirmininkas

242

Podziemne esperanto190

1988

REPORTAZAS lenk kalba. "Taternik", Warszawa (Lenkija), 1988, Nr. 2 (265), 90 psl.

Podczas II Midzynarodowego Obozu Speleologicznego w Liptowskim Janie na Slowacji (23-25 padziernika 1987) zostala powolana do ycia Midzynarodowa Grupa Speleologiczna, zrzeszajca grotolazów wladajcych jzykiem esperanto (Internacia speleologia fakgrupo). Za pierwszoplanowe zadanie przyjto opracowanie slownika speleologicznego w jzyku esperanto ("Speleovortaro"). Praca trwala caly rok. W dniach 2123 padziernika 1988 r. w Dolinie Cichej w Tatrach zebrali si uczestnicy III Midzynarodowego Obozu Speleologicznego ­ z Bulgarii, Czech, Wgier, Litwy i Slowacji. Dokonywano wej na szczyty, zwiedzono te Jaskini w Zadnim Uplazie (Kosodrevina). W Muzeum Krasu Slowackiego zorganizowano spotkanie z drem Stanislavem Pavlarcikiem ze Slovenskiej Speleologickiej Spolocnosti. Przez caly czas poslugiwano si tylko jzykiem esperanto, który i tu wykazal w pelni swoje walory. W roku 1988 rozpoczto wydawanie biuletynu Grupy w jzyku esperanto, zatytulowanego "Vesperto" (Nietoperz). Jego redaktorem jest wgierski speleolog, Peter Vukov. Nastpny obóz postanowiono zorganizowa w Kaposvár na Wgrzech w r. 1989, zaraz po Kongresie UIS w Budapeszcie. Centrum koordynujcym prace jest Klub Esperanto w Liptowskim Mikulaszu. Erikas E. Laiconas Przewodniczcy Komisji Speleologicznej Litwy i czlonek Centralnej Komisji Speleologicznej ZSRR

190

"Pozeminis Esperanto" (lenk kalba).

243

Speleologists ­ esperantists191

1988

REPORTAZAS angl kalba. "UIS-Bulletin", Viena (Austrija), 1988, Nr. 2 (33), 18 psl.

The third International Meeting of speleologists-esperantists ­ "3 Speleotendaro" ­ has been held in the valley "Ticha dolina" (Vysoke Tatry Mountains) in Czechoslovakia, near to the town Liptovský Mikulás. Esperantists from Bulgaria, Czechoslovakia, Hungary and Lithuania have participated; the esperantists are also speleologists and made an excursion in the Zadny Uplaz Cave (Kosodrevina). In descending, only the Esperanto language was used. The most important task of the meeting has been the preparation of a "Speleo vortaro" (speleo dictionary) in Esperanto. The interchange of opinions was very useful. The coordinations center of the "Internacia Speleologia Fakgrupo" will be the "Esperanto klubo" in Liptovský Mikulás; the bulletin of this group is "Vesperto" ("The bat"). Redactor of this bulletin is Mr. Peter Vukov (Hungary). The next meeting of the group will be held in 1989 after the 10th International Congress of Speleology in Kaposvár (Hungary). E. E. Laiconas (Kaunas)

191

"Speleologai ­ esperantininkai" (angl kalba).

244

192

1988

PRANESIMAS rus kalba. «- , » Sociai (Rusija) Bendraautorius: RAIMONDAS DANINAS 1987 . «» ( ) 310 (« ») . 11 : 3 ­ 260 ; 1 ­ ( , , ); 3 ­ 310 , , -260 ; 1 ­ ( , , ); 3 ­ . . 15 . . . 3,5 , , 600 , . 10 (-) «» . , . . : 1. . 2. () , , . 3. ; ; «»; - . 4. . 5. . 6. : , , , -. 7. 500 , , . , 500 , , , .

192

"Solinis siskverbimas Nazarovskajos sacht" (rus kalba).

245

10 jaroj de Litova speleologio193

1988

REPORTAZAS esperanto kalba. "Vesperto", Nr. 2, Kaposvaras (Vengrija) Unua litovo, kiu esploradis kavernojn, estis fama scientisto Jonas erskis (18451892). En 1875 jaro dum esplorado de 550-metra horizontala kaverno Nineudinskaja li amasigis rian kolekton de ostoj de prahistoriaj bestoj kaj plenumis geologian esploradon. En kaverno Bogatirskaja (Orienta Sajano) J. erskis trovis sur la plafono portreton de kuranta cervo. Tio estas la unua kaverna pentrao, trovinta en nuna teritorio de USSR. Kvankam la plej maljunajn literaturajn informojn pri karsto de irkaaoj de urbo Biraj en Litovio oni povas trovi en verkoj de J. Farber (1784), T. von Grotthuss (1846), G. Helmersen, A. Kaarauskas (1862) kaj K. Grewingk (1858-1886), sed esenco de nocioj"karsto" kaj "speleologio" por litovoj estas malmulte konata. Tio estas kompreneble, ar en Litovio nuntempe estas sciata nur unu 48-metra horizontala kaverno Bovina Kavo. Malgra tio, ke la unua sciata litova descendo al vertikala kaverno okazis en 1973 jaro, organizata speleologia movado komencis nur en 1977 jaro, kiam en Kanas estis fondita la unua en Litovio kaj entute en ebalto speleo sekcio "Omega", malfrue (1984 j.) fariita al la unua en ebalto speleoklubo. Nuntempe en Litovio funkcias 6 speleo kolektivoj: Kano speleo klubas, "Akvaspeleo" sekcija, Speleo Studija "Niuansas" ­ (tutaj en Kanas); speleo sekcioj "Donaldai" (Panevis), "Venta" (Vilnius) kaj "Nykstukas" ­ Nano (Anykiai). Nombro de membroj en ili varias irka 200. Ilian agadon gvidas Respublika speleo komisiono de Litova turisma federacio (fondita en 1985 j.). ar proksime de ni neegzistas kavernoj, nia agado hejme estas limigita. Estis aranitaj 7 speleologiaj sportaj konkursoj de Kanas kaj 5 de Litovio. La iniciativo de Kanasa speleo klubo ekde 1984 jaro estis komencitaj iujaraj speleologiaj konferencoj de ebaltaj urboj: la I-a en Kanas (1984), la III-a en Vilnius (1986), la V-a en Kanas (1988). En ekspedicia agado dominas sportaj descendoj. Apartaj speleologoj aranas seradajn kaj filmadajn vojaojn. La plej profunda, trovita de litovoj estas kaverno "Venta" (-190 m) en Krimeaj montoj (masivo Karabi), kaj plej longa, esplorita de ni, estas "Kaverno de Kanasa Kunveno" (1605 m) en Okcidenta Kakazo (masivo alskij). Litovaj speleologoj descendis · en Okcidenta Kakazo al: abismo Snenaja (is ­1320 m), akto Meenova (is ­570 m), akto Suvenir (-430 m) [iuj en masivo ipstinskij]; abismo Napra (is ­540 m) [masivo Bzibskij]; abismo Iluinskaja (-970 m) [masivo Arabika]; kavernaroj Ruejnaja-Zabludi (-510 m), Nazarovskaja-Oseniaja (-500 m), akto TEP (-450 m) [masivo Alek]. · en Krimeo al akto Soldatskaja (-500 m) [masivo Karabi]. · En Pamiro-Alaj al abismo Kijevskaja (-990 m) [masivo Kirkta]. Litovoj laboris anka en kavernoj de Podolio, Arangelska tajgo, Uralo, Sajano, Pamiro, Tianano. Kananoj havas kamaradajn rilatojn kun eksterlandaj speleologoj. Ni partoprenis Bulgarion (1984, 1985 kaj 1988 j.j.), eoslovakion (1988 j.) kaj Pollandon (1988 j.). Dum lastaj jaroj litovaj speleologoj komencis anadon de soveta dunura tekniko al ununura tekniko ("SRT"). Plej grava sukceso sur tiu kampo estas descendo en 1987 jaro

193

"10 met Lietuvos speleologijai" (esperanto kalba).

246

de prezidanto de Kanasa speleo klubo R. Daninas al akto Nazarovskaja is ­330 m per metodo "cordelete". Estinta nur unu li descendis kaj ascendis dum 11 horoj. Speleologio en Litovio havas multajn problemojn. La plej gravaj estas ­ monoj, klubejoj kaj ekipao. anoj en la vivo de lando is nun faris nenian influon al litova speleo movado. Kiel anta 10 jaroj, tiel hodia ni funkcias dank al nia privata poo kaj bona komprenemo. Erikas E. Laiconas Prezidanto de Litova speleo komisiono

247

Soveta speleologia movado194

1988

PASKAITA esperanto kalba

Reciprokaj rilatoj inter homoj kaj kavernoj havas antikvan historion. Lasta etapo de tiuj rilatoj, komencante de fino de lasta jarcento, estas markita per estio kaj evoluo de speleologio. Speleologion plej ofte oni karakterizas kiel kompleksan sciencon pri kavernoj. Tio estas vero, sed speleologio, anta io, - estas sufie lara kaj tre aktiva socia movado, direktita al serado, esplorado, uzado kaj protektado de naturaj kavernoj. i kunias trajtojn de scienco, sporto, landesploro, ekologia movado... Speleologio, kiel scienco, tre multe dependas de tiu socia movado. Ni tutaj bone scias historion de monda speleologio. Celo de mia nuna prelego estas karakterizi speleologian situon en Soveta Unio kontekste kun historio de ia evoluo. Mi traktas, ke: 1. Tre lara esplorado kaj uzado de kavernoj komencis nur post la estio de amatora socia speleologia movado; 2. Tia movado povas evolui nur dum tempo, kiam socio de iu tato atingas difinitan socialan nivelon, kiu garantias kvalitan libertempon. Historio de speleologio en Soveta Unio konfirmas tiujn tezojn. is komenco de la 20-a jarcento en Rusio, same kiel eksterlande, estis apartaj sciencistoj, kiuj interesiis pri kavernoj; estis eldonitaj monografioj kaj popularaj libroj pri kavernoj. Tiutempe en Rusio, same kiel en aliaj multaj Eropaj landoj, ne povis estii socia speleologia movado: ne ekzistis sia "Martel" kaj, plej grave, en carisma Rusio estis malbonaj kondioj por socia vivo. Pli malbonaj kondioj estis anka dum revolucio, civilmilito, intermilita periodo, la 2-a mondmilito kaj dum iu tempo post i. Tiutempe oni ne povis okupii pri amatora speleologio. Tamen scienco kaj praktiko havis grandan neceson pri speleologiaj faktoj. Apartaj sciencistoj kaj sciencaj kolektivoj okupiis pri esplorado de kavernoj, havante faktojn e nivelo de 19-a jarcento. Dum postmilita periodo en iuj departamentoj kaj institucioj estis fonditaj specialaj speleologiaj fakoj: trupoj, grupoj, laboratorioj. En 1951 jaro oni provis komenci preparadon de studentoj kaj aspirantoj pri speleologia fako en universitato de Kijev, fondigi sciencan speleo stacion e i kun filioj en Uralo, Kakazo kaj Krimeo... Geologia servo estis devigita por esplorado de kavernoj. tata administrantaro provis arani esploradon de kavernoj, sed gravaj sekvoj ne okazis kaj speleo stacioj kun filioj rapide disfaliis. Turnopunkto okazis nur finiinte de kvindekaj jaroj, kiam en Soveta Unio ekestis amatora speleologia movado. En 1958 jaro baze de alpismo kaj turismo, ofte kun partoprenado de sciencistoj, fondiis speleologiaj sekcioj, grupoj kaj kluboj en multaj urboj de Soveta Unio. En komenco de sesdekaj jaroj tiuj amatoraj speleo organizaoj estis unuigitaj en sistemo de amatora turismo, kiel speleo turismo, sub gvidado de Centra soveto de turismo kaj ekskursoj, kiu funkcias en sistemo de sindikatoj. Rezulte komencis intensa amasio de praktika sperto, prilaborado de teknikaj kaj taktikaj demandoj, metodoj de esplorado kaj dokumentado. Resume estis kolektita granda kvanto de fakta materialo pri kavernoj, rapide evoluiis teoria speleologio. Speleologian movadon en Soveta Unio oni povas distribui al 5 etapoj.

194

Paskaitos "Soviet speleologinis judjimas" (esperanto kalba) tekstas parasytas 1988.10.02. ir buvo perskaitytas t paci met gruodzio mnes tradicini Zamenhofo dien Kaune tarptautiniame renginyje.

248

La 1-a (Krimea) etapo (1958-1965) kaj la 2-a (Aleka) etapo (1965-1971) karakterizas pri serado kaj esplorado de vertikalaj kavernoj is profundo de ­500 metroj. Speleologoj laboris en Krimeo, Uralo, Kakazo, Sajana kaj Altaja montaroj. Ili uzadis `tupetaran-nuran' teknikon. Pli profundaj kavernoj bezonis novan teknikon, nomatan `nuran-nuran' teknikon, kiu aperis dum la 3-a (Snenaja) etapo (1971-1974). Dank' al tiu tekniko sovetaj speleologoj pliprofundiis is ­700 metroj. Sed tia teknika maniero pligrandigis nombron de akcidentoj en kavernoj, kaj rusoj komencis seri ennovaojn. Tia okazis ne "SRT", kiel en aliaj landoj, sed tala kablo por ascendo kaj nuro por descendo, tiel nomata `kabla-nura' tekniko, kiu estas uzata is nun. La 4-a (Kijevskaja) etapo (19741978) permesis atingi unuan sovetan ~kilometron en abismo Kijevskaja (-990 m) en 1976 jaro. La lasta 5-a etapo (1978-1988) estas tre komplika kaj varia. Oni povas diri, ke tiu etapo estas renesanso de soveta speleologio (a "perestrojka", kiel nun oni diras en nia lando.). Niaj 20-jaraj tradicioj komencis stopi kaj haltigi evoluon de speleo movado. Patro de soveta speleologio, efo de nia speleo movado kaj unua prezidanto de Centra speleologia komisiono (1958-1980) Vladimir Iluin (1934-1982) fariis la plej grava bremso de progreso. Havante tutan speleologian potencon kaj jam ne povante per malnovaj manieroj atingi grandan sukceson en speleo esplorado, li iamaniere komencis batali kun progresive pensantaj speleologoj, kiuj jam povis kaj faris novajn malkovrojn en patra subtera mondo. Li diskvalifikigis plej fortajn speleologojn de Moskvo, kiuj esploradis abismon Sneänaja kaj poste atingis en ái profundecon de -1190 m (1979) kaj -1335 m (1981). Finfine en 1980 jaro ni sukcesis ,,detronigi" tutan malnovan administracion de soveta speleologia movado. Stagnado finiáis! La nova prezidanto de Centra speleologia komisiono Aleksandr Morozov (1937-1985), kiu gvidis nin dum 1980-1985 jaroj, demokratigis nian speleo movadon, helpadis al multaj speleo kluboj disvolvi sian agadon. Sed ni, kiel antaôe, uzis ñnurojn, ñtalajn kablojn, iam ñtupetarojn. Tiutempe plu discentraliziáis soveta speleologio. }iu regiono evoluis laô sia maniero. Ni komencis fremdiái, sed ni fariáis liberaj, elektante labormetodojn. Soveta speleologio staris ße la limo de multaj grandaj malkovroj. Supermilaj abismoj atendis novajn esplorantojn! Pligrandiáo de nombro de speleologoj, speleo kluboj kaj ekspedicioj samtempe pligrandigis ankaô nombron de akcidentoj. Dum la tempo inter 1962-1986 jaroj en Soveta Unio okazis 133 akcidentoj, dum kiuj suferis 139 speleologoj. Inter ili 41 persono mortis, 43 personoj kripliáis, 42 personoj vundiáis kaj 13 personoj restis tute sanaj. Plej multe da akcidentoj okazas en aôgusto, februaro, julio, majo kaj novembro. Tio estas monatoj kun plej granda nombro de speleo ekspedicioj. La plej ,,danáera" regiono kun ebleco perei estas Kaôkazo. }efaj kaôzoj de akcidentoj en soveta speleologio estas: 1. Perdo de kontrolo dum la descendado ­ 13 %. 2. Falo de ñtono aô objekto ­ 10,8 %. 3. Rompo dum rokgrimpado sen asekuro ­ 10 %. Aliaj kaôzoj estas jenaj: detruo de hoka punkto, detruo de ñnuro, malvarmiáo, falo de rando aô de ñtupetaro en puto, malbona asekurado, drono en rivero aô sifono, neáa lavango (sur la surfaco), rompo de ekipaäo kaj aliaj. Plej ofte akcidentoj okazas en profundeco 0-100 metroj (55 %). Pli profunde ol -1000 m akcidentoj ne okazis. Plej malbonaj jaroj estis 1982-1985 periodo. Dum tiu tempo ni perdis eß 19 speleologojn, inter ili ankaô estis V. Iluâin (1982) kaj A. Morozov (1985). 249

Nuntempe en Soveta Unio ni havas pli ol 7000 da speleologoj kaj pli ol 6000 de kavernoj, plimulto el kiuj estas esploritaj dum lastaj 30 jaroj. Ni havas 463 grandajn (pli longajn ol 500 m aô pli profundajn ol -100 m) kavernojn; inter ili abismoj: Pantjuâina (-1465 m, Bzibj, Okc. Kaôkazo), Sneänaja-Meäenovo (-1370 m, "ipsta, Okc. Kaôkazo), Iluâina (1240 m, Arabika, Okc. Kaôkazo), Kujbiñevskaja (-1110 m, Arabika, Okc. Kaôkazo), Kijevskaja (-990 m, Kirktaô, Pamiro-Alaj), Moskovskaja (-970 m, Arabika, Okc. Kaôkazo), Napra im. Zubeni (-956 m, Bzibj, Okc. Kaôkazo); ... kaj labirintaj horizontalaj kavernoj: Optimistißna (157000 m, Podolio), Oziorna (107000 m, Podolio) kaj Popeluñka (82000 m, Bukovina). Plej fortaj en serßado kaj esplorado speleo grupoj nuntempe estas en urboj Moskvo, Simferopolo, Kijevo, Krasnojarsko, Tomsko, Leningrado, Sverdlovsko. Serßante novajn direktojn por plibonigi kaj plifaciligi esploradon de kavernoj iuj speleo kluboj de nia lando decidis enigi en sia praktiko ,,SRT" komencante de 1986 jaro. Plej bonajn sukcesojn en tiu kampo havas speleo klubo ,,Sumgan" el urbo Ustj-Kamenogorsk (Or. Kazaâio). Pri ,,SRT" klopodas ankaô speleo kluboj de Kaônas (Litovio), Tomsko (Rusio), Alma-Ata, Celinogrado kaj Aktiubinsko (Kazaâio). Ne nur sukcesoj ekzistas nuntempe en soveta speleologio. Laráega alkutimiáo de kavernoj produktis intensan ekologian situon. Dekoj kaj centoj de novaj, iam unikaj, kavernoj ekestas konataj, atingeblaj por ßiuj kaj por tio sendefendaj. Multaj turistoj kaôze de sia amaso, senkontrolo kaj malbona ekologia kulturo malprofitigas subteran mondon. Pli ofte en kavernoj ekestas ekonomia agado, por ekzemplo ­ elminigo de onikso en Sudorienta Turkmenio. Speleologia movado okupiáas pri protektado de kavernoj, sed tiu laboro nesufißas. Seriozaj malfacilaäoj kaj kontraôdiroj ekzistas en nia speleologia movado: 1. Centra soveto de turismo kaj ekskursoj haltigas evoluon de speleologio. 2. Speleologia movado separiáas. 3. Kunordigaj formoj perdiáas. 4. En Soveta Unio ne ekzistas nacia speleologia organizaäo. 5. Multaj materialoj post serßado kaj esplorado perdiáas. 6. Ne kunordigata estas serßado kaj esplorado de kavernoj. 7. Protektado de kavernoj estas ne sufißa. ... k.t.p. ...

En 1985 jaro ekestis nova gvidanto de soveta speleologia movado ­ Nikolaj Marßenko ­ 3-a prezidanto de Centra speleologia komisiono. Li kaj aliaj aktivuloj (Jurij Kornaßiov el Krasnojarsko, Aleksandr Klimßiuk el Kijevo) penadas reorganizi sovetan speleo movadon. Ili havas diversajn konceptojn, sed plej grava ideo de tiu reorganizo ­ fondigi Speleologian Asocion de Soveta Unio. Tiuj estotaj reformoj sekvigis kontraôstaron de sovetaj burokratoj. Seriozaj malfacilaäoj staras kontraô nia movado, sed mi kaj multaj miaj kolegoj kredas, ke ni finfine vivos kaj movados tiel, kiel ni mem deziros. Tre grava aranáo okazis je la 27-29 de oktobro de 1987 jaro en Kijevo. Tio estis 5-a Tutsoveta karstospeleologia konsiliáo pri temo: ,,Problemoj de esplorado, ekologio kaj protektado de kavernoj". Mi kun aliaj specialistoj (entute 162 personoj) el 43 urboj partoprenis tiun 250

konsiliáon. Ni solidare decidis, ke estu ordigita soveta speleo movado. Ec fama soveta karstologisto Viktor Dublianskij (Simferopolo), longdaôre konata kiel opozicionisto, estis devigita oficiale subteni niajn laôlegajn postulojn. 1988.10.02. Erikas Laiconas Prezidanto de Litova speleologia komisiono Membro de Centra speleologia komisiono de USSR

251

,,Taternik`ui"

1988

REPORTAZAS rus kalba II Liptovskú Jn () 23-25 1987 . ' ' ('Internacia speleologia fakgrupo'), , . ('Speleovortaro'). , 21-23 1988 . Tich dolina () III . - , , , . . Tatr, Zadnyj Uplaz (Kosodrevina). Stanislav Pavlarcik Slovenska Speleologicka Spolocnost. , . . Liptovskú Mikuls (). 1988 . 'VESPERTO' (' ') . Peter Vukov. IV . Kaposvr () 1989 . 10 .

1988.12.18. Erikas Laiconas

252

Podzemn esperanto

1989

REPORTAZAS slovak kalba ,,Krsy Slovenska", Nr. 7/89, Bratislava (Slovakija)

Na 2. medzinrodnom speleologickom tbore v Liptovskom Jne 23.-25. 10. 1987 zalozili Medzinrodn speleologick skupinu. Jej clenmi s speleolgovia ovldajci esperanto. Riesili hlavn lohu ­ zostavenie speleologickho slovnka v esperante (speleovortaro). 21.-23. 10. 1988 stretli sa v Tichej doline v Zpadnch Tatrch castnci 3. medzinrodnho speleologickho tbora ­ z Mad`arska, zo ZSSR, z Bulharska a CSSR. castnci stretnutia robili vstupy v Tatrch, zostpili do jaskyne Zadn plaz. Jedinm dorozumievacm jazykom castnkov tbora bolo po cel cas esperanto. Roku 1988 zacal vychdzat` v esperante aj bulletin pod nzvom Vesperto (Netopier). Tohtorocn, uz 4. tbor sa uskutocn v Kaposvir (ML`R), po kongrese UIS v Budapesti. Centrom, koordinujcim tto cinnost`, je Esperanto klub v Liptovskom Mikulsi. Erikas E. Laiconas

253

Kelion Belgij

1990

DIENORASTIS Gruodzio 7 d. Penktadienis. 14:30 traukiniu is Kauno; 17:50 traukiniu is Vilniaus. Gruodzio 8 d. Sestadienis. 15:30 ­ Ryt Berlyne. 17:40 traukiniu is Vakar Berlyno. 21:57 ­ Hanoveryje. Dviej valand naktinis pasivaiksciojimas po Hanover. Gruodzio 9 d. Sekmadienis. 02:28-07:53 Hanoveris ­ Kiolnas. 08:10-10:53 Kiolnas ­ Briuselis. 13:00 mes jau pas ms biciul Leo adresu Rue d`Ecosse 73. Dviej valand vakarin ekskursija po Briusel. Gruodzio 10 d. Pirmadienis. Nenuveikm nieko, t. y. lankms Europos Ekonomins Bendrijos bstinje; vliau Dzordzijos namuose, po to pas Cwik. Prisivaisinome. Gruodzio 11 d. Antradienis. 10:00-13:00 Briuselio senamiestis: Karaliaus rmai, sv. Michaelio katedra, Didzioji aikst, Rotus,... Nuo 13:00 namie laukiame skambucio is Liuksemburgo. Pirmi pastebjimai Briuselyje: · Beveik nra seimos be suns. · Gatvse pilna suns sd! · Zmons laisvai tersia gatves. · Gyvenamuose namuose isimtinai tik dujos. Todl kambariuose salta (langai viengubi). · Ypatingas vitrin grozis ir aukstos kainos. Lauke +4° C. Vakar snigo, slapia. Nuo Anglijos pucia stiprus vjas, o Olandijoje vakar daug prisnigo. Gal todl lenkai vluoja Liuksemburg. 15:40 suzinojome, kad lenkai atvyko Liuksemburg. Vakare isvykome is Briuselio miestel Gorinne, esant tarp Namiro ir Dinano, kur nakvojome privacioje turbazje. Kambariuose +13° C, lovos dviej aukst. Miegmaisiai ­ savo. Gruodzio 12 d. Treciadienis. Miegojau blogai. Atsikliau 06:45. 08:00 isvaziavome Waterloo, kur apzirjome rotond (Vaterlo msio cirkorama). Pries vidurdien grztame Briusel. Pastebjimai: · Automagistralse labai geras apsvietimas. · Niekur nematau rkal parduotuvi. Is isors apzirime Atomium. Po piet vaziuojame Brig (ypatingai grazus miestas) ir Ostend. Cia buvome jau sutemus. Labai stiprus vjas, Siaurs jroje ­ labai stiprus stormas. Lyja. Apie 21:00 grzome Gorinne. Gruodzio 13 d. Ketvirtadienis. Keliams 04:00 val. 05:03 autobusu isvykstame Paryzi. 07:00 vaziavome Pranczij. Muitininkams pas nerodome, kad ,,nepagesint" viz. 10:30 buvome prie Paryziaus aplinkkelio. Visa diena Paryziuje: Pigalle aikst, Triumfo arka, Eifelio bokstas, Trocadero aikst, Luvras, Pompidu centras, Notr Damo katedra, La Defence Puteaux rajonas. Vakar praleidome Monmartro rajone. 20:00 isvykome atgal Belgij. Gruodzio 14 d. Penktadienis. 01:10 grzome Godinne. 08:00 atsiklme ir 09:00 isvykome Antverpen. 11:00-12:30 ekskursija po Antverpen, t. t. ,,raudonj zibint" kvartalas. Po to ne tai ,,tranzu", ne tai psciomis keliavome atgal Briusel. 12:40 psti isjome link uzmiescio, ten 35 min. stabdme automobilius. Nuvaziavome 13 km ir vl stabdme 2 valandas. Sustojo 3, bet nei vienas netiko. Toliau vis keli jome psciomis. Is 55 km, nuvaziav tik 13, kitus 42 km nuj psciomis, po vidurnakcio 02:10 pasiekme Briusel. Tai sunkiausias ,,tranzas" mano gyvenime. Prisitryniau ir atmusiau kojas. Gruodzio 15 d. Sestadienis. Atsikliau 08:00. Man siandien poilsio dien. Issimauds einu artimiausias parduotuves pirkti lauktuvi. Vakare vietiniai esperantininkai nusived mus restoran. 254

Gruodzio 16 d. Sekmadienis. Ryte buvome misiose (as neturjau, kaip atsisakyti, nes kviet seimininkai). 11:45-12:50 traukiniu vykstame Namiur. Po to apie 1 val. jome psciomis Jambes, Belgijos Speleolog sjungos Namiuro skyri adresu Rue du Pont de Briques 1. Kai atvykome, ten vyko speleolog mokyklos uzsimimai. Tuoj atvaziavo Dominika ir jos automobiliu nuvykome Namiur ekskursijon. Didel spd paliko Citadel. 18:00 grz Jambes, jau nieko neradome, todl, pam savo daiktus, nuvaziavome Dominikos namus Wierde. Pavakarieniav, kalbjoms, zirjome skaidres, keitms speleo literatra, bendravome su jos draugu Eric`u Bertrand`u. Jis vietins grups pirmininkas. Nakvojome pas juos. Gruodzio 17 d. Pirmadienis. Atsiklme 08:30 ir papusryciavome su Eric`u. Jis telefonu susitar dl galimybs aplankyti Belgijos urvus. Mont-Godinne kaimelyje apzirime Baznycios urvo (Churche`s cave) ang. spdingiausias Hano urvynas Han-sur-Lesse gyvenvietje. Tai 14 km ilgio urvas, kurio 3 km rengti turist lankymui. vaziavimas traukinuku, toliau psciomis, pries pabaig ­ puiks muzikiniai efektai (tarytum urvas uzgrit), lauk isplaukiama valtimi. 1.10 val. trukms apzvalgos kaina 210 BF. Han-sur-Lesse gyvenvietje yra rengt urv kontora, kur parduoda ne tik speleo smulkmenas, bet ir bilietus kitus urvus. Belgijoje visi turistiniai urvai yra privats. Aplankome ir Rochfort`o urv. Labai domus. Kaina 130 BF. Kadangi ms mazai, teko primokti dar 200 BF. 24:00 Eric`as mus nuvez traukini stot. Gruodzio 18 d. Antradienis. 02:12-06:30 vl vaziuojame, tik s kart traukiniu, Paryzi. Miegojome mazai. Anksti ryte susirandame FFS (Pranczijos Speleolog federacija) bstin. Prie dur papusryciav, laukiame iki 09:00. Atjusi mergina skambina, bet niekas neatidaro. Iki 14:00 vaikstome po miest. 14:00-15:00 laukiame ko nors FFS. Keiciams literatra: uz 5 + 2 Estijos urvai + 1 Vesperto gaunu 11 Spelunca + 5 Karstologia. Speleologai mums nakvyns pasilyti nesugeba, todl 16:30 iseiname stoties link keliauti namo. 21:37 isvykstame Kioln. Gruodzio 19 d. Treciadienis. 03:15 mes Kiolne. 05:30-12:50 vaziuojame traukiniu KiolnasBerlynas. 16:00-23:04 vaziuojame Berlynas-Varsuva. Gruodzio 20 d. Ketvirtadienis. 00:47-14:30 traukiniu atvykstame Vilni. Kelion baigta.

255

Kelion po Ryt Baltijos salis

1991

KELIONS TURINYS: Lietuva-Latvija-Estija-Rusija

Kelion automobiliu marsrutu KAUNAS ­ BIRZAI ­ KUOKNESE ­ SIGULDA ­ CESIS ­ VÖRU ­ KUBIJA ­ VASTSELIINA ­ PECIORY ­ TARTU ­KAUKSI ­ VASKNARVA ­ NARVA ­ IVANGOROD ­ TOOLSE ­ RAKVERE ­ LAHEMAA ­ TALLINN ­ RANNAMÖISA ­ PADISE ­ PÄRNU ­ KABLI ­ RUNDALE ­ BAUSKA ­ RIGA ­ KANDAVA ­ POPE ­ VENTSPILS ­ PILTINE ­ EDOLE ­ ALSUNGA ­ RIEZUPE ­ DUNDAGA ­ KALTENE ­ TALSI ­ ABAVA ­ JAUNMOKU PILS ­KULDIGA ­ AIZPUTE ­ GROBINIA ­ LIEPOJA ­ KLAIPDA ­ SALANTAI ­ MOSDIS ­ TILZ ­ RAGAIN ­ PRIEGLIUS ­ KARALIAUCIUS ­ KAUNAS. 1 diena. Birzelio 6 d. Ketvirtadienis. 227 km. Kaunas ­ Blidziai (Birz rajonas). 2 diena. Birzelio 7 d. Penktadienis. 104 km. Lujan kaimas. Bcin kapins. ,,Karvs duobs" urvas. Astravo dvaras. Birz pilis. 3 diena. Birzelio 8 d. Sestadienis. 217 km. Kuokness pilis. 4 diena. Birzelio 9 d. Sekmadienis. 197 km. Ligatns ups slnio kairiojo kranto dirbtins ertms raudoname smiltainyje. Csio pilis. Urvas ,,Kalja ala" (46 m) Vaidava ups desiniajame krante prie tilto, vietini vadinamas ,Velna ala`. 5 diena. Birzelio 10 d. Pirmadienis. 26 km. Siguldos naujoji pilis, senosios pilies griuvsiai. Turaidos pilis. Krimuldos pilies griuvsiai. Urvas ,,Gutmana ala" (18,8 m) Gaujos ups desiniajame krante. Urvas ,,Krauklu ala" (5 m) Vejupits kairiajame krante. Urvas ,,Petera ala" (6,5 m) Vejupits kairiajame krante. Urvas ,,Velna ala" (10,7 m) Gaujos desiniajame krante. 6 diena. Birzelio 11 d. Antradienis. 250 km. Urvas ,,Liela Ellite" (23 m) Liepos g. Csio raj. 7 diena. Birzelio 12 d. Treciadienis. 159 km. Vastseliina pilis. 8 diena. Birzelio 13 d. Ketvirtadienis. 211 km. Pskovo-Pecioros vienuolynas ­ tvirtov ir jo urvai. Urvas Piusa desiniajame krante (7 m). Katakombos smiltainyje Piusa kairiajame krante. Urvas prie gyvenviets Sänna Pärlijögi kairiajame krante. 9 diena. Birzelio 14 d. Penktadienis. 255 km. Urvas ,,Emalätte kolbas" (10 m) Ahja desiniajame krante. Urvas ,,Neitsikoobas" (14 m) Ahja desiniajame krante. ,,Arukülask`io" urvai siaurinje Tartu miesto dalyje. 12 diena. Birzelio 17. Pirmadienis. 261 km. Vasknarva pilies griuvsiai. Narvos pilis. Ivangorodo pilis. Glintas Toila gyvenviets parke. Urvas ,,Allikekoobas" su upeliu Toila parko glinte. Toolse pilies griuvsiai ant jros kranto. 13 diena. Birzelio 18 d. Antradienis. 243 km. Rakvere pilis. Palmse dvaras. 14 diena. Birzelio 19 d. Treciadienis. 38 km. Rannamöisa glintas (apie 7 km) pakrante psciomis 3,58 val. Urvas Rannamöisa glinte (~3 m). Keila ups krioklys (5 m). Glintas tarp Keila ir Rannamöisa. 15 diena. Birzelio 20 d. Ketvirtadienis. 45 km. Talinas. Tompea pilis. 16 diena. Birzelio 21 d. Penktadienis. 132 km. Jägala ups krioklys ­ labai grazus. Kostivers plato su Jöelähtme upe. Urvas ,,Gabrieli kolbas" (mazas). 17 diena. Birzelio 22 d. Sestadienis. 309 km. Padise vienuolynas ­ pilis. Salevere apylinki urvas. 18 diena. Birzelio 23 d. Sekmadienis. 445 km. Urvai: ,,Libiesu upuralas" (ilgasis ­ 46 m, kitas ­ 19 m) prie Kuikules gyvenviets. Rundals pilis. 21 diena. Birzelio 26 d. Treciadienis. 248 km. Bausks pilis. 22 diena. Birzelio 27 d. Ketvirtadienis. 185 km. Ryga. 256

23 diena. Birzelio 28 d. Penktadienis. 289 km. Pope dvaro rmai. Ventspils ­ labai nejaukus miestas. Piltine pilies griuvsiai. Edole pilis. Urvai ,,Riezupes smilsu alas" (~200 m) Riezups kairiajame krante. 24 diena. Birzelio 29 d. Sestadienis. 244 km. Dundamos pilis. Abavos ups slenksciai ­ labai grazu. 25 diena. Birzelio 30 d. Sekmadienis. 188 km. Urvas ,,Avots ala" (~5 m) su upeliu geltoname smiltainyje Abavos desiniajame krante. 3 urvai ,,Maras kambari" (~5 m) sviesiai geltoname smiltainyje Abavos desiniojo intako desiniajame krante. Urvas ,,Velna ala" (~6 m) Abavos kairiajame krante. Jaunioku pils ­ super!!! Kandavos pilies griuvsiai. 26 diena. Liepos 1 d. Pirmadienis. 218 km. ,,Ventas rumba" slenkstis (aukstis ~1 m, per vis up) Kuldygoje ­ labai grazu. Kuldiga. Aizpute pilis. Grobinia pilies griuvsiai. Liepoja. 28 diena. Liepos 3 d. Treciadienis. 111 km. Klaipda. 29 diena. Liepos 4 d. Ketvirtadienis. 191 km. ,,Chaoso muziejus" ­ Orvyd sodyba. Mosdis. 30 diena. Liepos 5 d. Penktadienis. 263 km. Tilz (Sovetsk). Ragain (Neman). 31 siena. Liepos 6 d. Sestadienis. 304 km. Karaliaucius (Kaliningrad) ­ Kaunas. ________________________________ Viso nuvaziuota automobiliu 5360 km.

257

Speleolog kongresas

1993

Tekstas televizijos pranesimui VAKAR KINIJ ISVYKO LIETUVOS SPELEO SPORTO ASOCIACIJOS GENERALINIS SEKRETORIUS ERIKAS LAICONAS. JIS DALYVAUS PEKINE RUGPJCIO 2 d. PRASIDSIANCIAME XI TARPTAUTINS SPELEOLOGIJOS SJUNGOS (UIS) KONGRESE.

Speleologija ­ veiklos sritis, betarpiskai tirianti karstinius ir kitokius urvus; skverbimasis sunkiai prieinamas pozemines tustumas ­ skirstoma tiriamj (mokslin) ir technin (sportin). Tiriamoji speleologija (mokslas) nagrinja urv kilm, morfologij, mikroklimat, vandenis, augalus, gyvnus, kultros liekanas, urv dabartin panaudojim. Technin speleologija (sportas) nagrinja sportins urv veikimo rangos, technikos, taktikos, gelbjimo darb ir speleolog gyvybs uztikrinimo po zeme klausimus. Speleologas ­ tai specialistas, gerai pasiruoss techniskai ir taktiskai, skmingai veikiantis bet kokias pozemines ertmes ir galintis atlikti paprastus mokslinius stebjimus. Speleologijos istorija skaiciuojama nuo 1888 m., o Lietuvoje pirmieji speleologai entuziastai atsirado tik 1977 m. 15 veiklos met prabgo tyrinjant daugel Europos ir Azijos urv, buvo veikta keletas sudting praraj, tarp kuri buvo ir antroji pagal gyl pasaulyje Sniego praraja Gruzijoje. 1989 m. Lietuvos speleolog neoficiali delegacija dalyvavo X UIS kongreso darbe Budapeste. Buvo uzmegzti nauji abipusiai naudingi tarptautiniai kontaktai, nuolat palaikomas rysys su UIS Biuru. Informacija apie ms veikl pasirodydavo uzsienio spaudoje, lietuvi pozeminius filmus galima buvo matyti Barselonos festivaliuose. S pavasar Lietuvos Speleo sporto asociacija (LSSA) kreipsi Tarptautin speleologijos sjung, prasydama priimti narius. Narysts klausimas bus sprendziamas sekanci savait eilinio XI kongreso metu. Tikimasi taip pat pasikeisti patyrimu su Azijos sali speleolog organizacijomis, tartis dl bsim ekspedicij Pietryci Azij. Daug dmesio bus skirta konsultacijoms dl bsimos lietuvi ekspedicijos giliausi pasaulio praraj Pranczijos Alpse.

Paruosta 1993.07.24.

258

Kelion Kinij

1993

DIENORASTIS

Liepos 28 d. Treciadienis. Is Vilniaus isskridom 19:30. Liepos 29 d. Ketvirtadienis. Tarpinis nusileidimas 01:25 Irkutske (Rusija), is kur vl pakylame 04:20. Perskrid Baikalo ezer ir Gobio dykum, 12:00 vietos laiku (nuo Lietuvos yra 5 val. skirtumas) nusileidome visai netoli Geltonosios jros (Ramusis vandenynas) Tiendzino (Tianjin) oro uoste. Iki Pekino autobusu vaziuojame 2 val. (~100 km) ir Jansanio (Yanxiang) viesbut pasiekiame tik 16:00. Pakeliui skaitome vairius skius, tipo ,,Labiau atvira Kinija laukia olimpiados ­ 2000". Vakare 19:00-21:00 pasivaiksciojimas po sostins priemiest, kuriame apsistojome. Populiariausios gatvs profesijos ­ pardavjas ir dviraci taisytojas. Dviratininkams mieste rengti specials takai. Pstieji praleidzia dviratininkus, o pastarieji ­ automobilius. Viesbucio prieigos gana pilkos, nors palyginti svarios. Zmons apsireng svariai, bet labai prastai. Liepos 30 d. Penktadienis. Keiciuosi pinigus kursu 1 $ = 5,603 ¥ (juaniai). Uz 4 ¥ nusipirkau Pekino plan. Psti nujome iki Tian An Travel Service kelioni agentros. Tarms apie turistini main galimyb. Nors buvo labai tvanku, arbatos nepasil. Lankms Ispanijos ir Rusijos ambasadose. Vliau su ,Santana` parvez mus viesbut ir pazadjo rytoj atvaziuoti ir automobiliu parodyti mums miest. Liepos 31 d. Sestadienis. Vakaryksts kelioni agentros Pardavim skyriaus vadybininko Li Ji Yun`o laukme vis valand, bet jis nepasirod. Tada uz 12 ¥ taksi nuvaziavome Yabolu turg. Preki daug, visos pigios. Apzirjome Sauls sventykl. Psti grzome viesbut. Uzkampiai gana nyks. Pasitaiko elget. Gatvje angliskai susikalbti sunku. Pasiklausti ko nors nemanoma. Pagal zemlap vaikscioti gana sunku ­ juk mieste gyvena per 10 000 000 gyventoj. Labai nesunku pasiklysti. Dien labai karsta ~+30º C, be to labai tvanku ­ klimatas cia drgnas. Rytoj zada tik +28º C. Rugpjcio 1 d. Sekmadienis. Gausiai lyja, bet oras geras. 10:45 atvykome Media centr, kur bandme uzsiregistruoti XI tarptautinio speleolog kongreso dalyviais. Kadangi atsisakme sumokti dalyvio mokest, registracijos klausimas atidtas iki rytojaus, kol visk nusprs Organizacinio komiteto generalinis sekretorius Zhang Shouyue. Jis, atrodo, bus geranoriskas. Tada nuvykome Qianmen-Dazhalan verslo rajon. Po to per Tian`an Men`io aikst nujome Gugong (Uzdraustj miest). Apzirjome prieigas, siandien vidun neisime. Po to nujome Wangfujing verslo rajon, kur knygyne susitikome ir is kart susipazinome su Paryziaus speleo klubo nariu Bruno Delprat`u (atsakingas uz uzsienio rysius). Labiausiai paplits zodis mieste ­ ,Hello`. Mas zmoni, dviraci ir masin slegia. Kai kuriose sankryzose ­ tikra kos. Daugelis preki labai pigios. Kokyb gera ir labai gera. Rugpjcio 2 d. Pirmadienis. Uzsiregistruoti nepavyko, bet jie mums pretenzij neturi. Generalinis sekretorius nuo ms gavo ,prezent`. Susipazinome su Hubertu Trimmel`iu. Generalins asambljos metu Lietuv, kartu su kitais kandidatais, vienbalsiai nutarta priimti UIS (tai vyko 16:30 Pekino laiku). Taip pat nutarta nario mokest padidinti iki 300-200-50 $, bet leisti nariams patiems pasirinkti moktojo kategorij. Nedalyvauja daugelio sali atstovai. Kandidatai rengti sekant kongres: Brazilija, Kuba, Sveicarija. Rimciausi kandidatai ­ sveicarai. Prekybos suvenyrais nebuvo. Kongreso organizavimo ir pravedimo slygos ­ nepakenciamos. Blogiau bti negali?! Su Bruno Delprat`u sutariau dl medziagos apie Zan-Bernaro praraj. Ekspedicij rekomenduoja daryti vasar, kai nra potvynio pavojaus. 23:00 paskambinau Kaun dl pranesimo televizijai. 259

Rugpjcio 3 d. Antradienis. 10:30 mes jau kongreso patalpose. Pirkj nra. Zirov mazai. Tariausi dl knyg main. Ryt bus aisku. Susipazinau su prof. Wang Xunui is Guilino (Kinija). Jis moksi Sankt-Peterburge, neblogai kalba rusiskai. Pakviet apsilankyti Guiline. Prof. Lu Yaoru is Kinijos Hidrogeologijos ir inzinerins geologijos instituto zadjo issiaiskinti dl knyg main. Susipazinau su prof. Paolo Forti (Italija) ­ atsakingas uz speleo literatr. Susipazinau su kolekcionieriumi Suwesta Wignyakuta (Indonezija). Rugpjcio 4 d. Treciadienis. Vyksta menka prekyba. Pazintys su Kubos, Brazilijos, JAV, Svedijos, Sveicarijos ir kit sali atstovais. Rugpjcio 5 d. Ketvirtadienis. Ekskursija Yunshui (Junsujaus) ­ ,,Debes vandens" urv ir Juma (Tjuma) ups sln. Urvas ,sikrs` labai graziame tarpeklyje aukstai Taichangsanio kalnuose. Nuo stovjimo aikstels kopti tenka 45 minutes. Prie urvo angos mus, kongreso dalyvius, vaisino jazmin arbata be cukraus ir be saiko. Urvas zinomas jau apie 1000 met. Urvas rengtas turistams, taciau tarytum koks religinis muziejus ar sventykla. Trys Budos (,Praeitis`, ,Dabartis` ir ,Ateitis`) pasitinka mus pirmojoje salje. Sekancioje sdi mirusij dievas. Toliau seka statokas nusileidimas ,Pragaran` ir apskritai ,Mirusij karalystn`. Pakeliui stebime itin lavoniskas skulptrines scenas. Stai moteris, pakabinta uz koj, dviej velni pjaunama isilgai dvi dalis. Netoliese kiti velniai verda smal. Aplink mtosi vairios zmoni kno dalys. Tolliau matome dar ,gyvus` besiblaskancius zmones, uzpjudytus zvrimis. Zemutinje salje sdi Buda ,Mokytojas` su iskeltu pirstu ir moko gyvuosius. Temperatra urve +11º C. Pavirsiuje ms lauk tikros kin virtuvs piets is 15 patiekal: msos, darzovs, grybai, krevets. Be to likeris, alus, kola, saldus vanduo ir t. t. Btina pridurti, kad visko yra ,,be saiko". Juma ups slnis domus. Vertikalios ~100 metr aukscio sienos. Pakeliui Pekin sustojame lsti kiaur ~100 m ilgio urv su upeliu. Visa tai kainavo 35 $. Rugpjcio 6 d. Penktadienis. Prekyba prasta, mainai apygeriai. Rugpjcio 7 d. Sestadienis. Kongreso vieton atvykome tik 11:30. Prekybos beveik nebuvo, nes zmoni irgi nra. Viskas eina pabaigon. Apie 15:00 grzau viesbut. Ilgai bandziau susikalbti su administratormis, bet viskas veltui. Jei nebciau atsitiktinai susitiks ,,Zygno" agentros grups vadovs, tai viskas bt buv veltui. Pagaliau vlai vakare pagavau ir pat grups vadov neblaiviame stovyje. Kada skrisiu namo, dar neaisku. Gal gale gavau ,,Zygno" atstovs Astos koordinates. Ji turs issprsti visus ms grzimo Lietuv klausimus. Rugpjcio 8 d. Sekmadienis. Siandien antroji, paskutinioji Generalin asamblja. Dabar UIS yra 60 nari. Susipazinau su Chabert`u; padovanojau jam knyg ir smulkmen. Kubietis padovanojo knyg. · Sudarme naujas komisijas. · Primme 2 kreipimusis Vengrijos ir Indonezijos vyriausybes dl gamtosaugos. · Pritarme UIS finansinei veiklai. · Naujuoju UIS prezidentu isrinkome ital prof. Paolo Forti; generaliniu sekretoriumi ­ cek Bosk`. · XII UIS kongres nutarme surengti 1997 metais Sveicarijoje. Turguje pasikeiciau pinig kursu 1 $ = 8,65 ¥. Po to oficialiai kursu 1 $ = 5,6 FEC. Rugpjcio 9 d. Pirmadienis. Aplankme Uzdarj miest (kaina 70 ¥ = 12,50 $). Puikumlis. Rugpjcio 10 d. Antradienis. Didzioji kin siena. Kaina 160 FEC = 160 ¥ = 28,57 $. Kainos: metro ­ 0,5 ¥, autobusas ­ 0,8 ¥, taksi ­ 12 ¥, ledai ­ 1 ¥, alus ­ 2 ¥, cigarets ­ 1 ¥. 260

Pranesimas

1993

XI Tarptautinio speleologijos kongreso I Generalin asamblja. Pekinas (Kinija).

Dear president, Ladies and gentlemen! There is only single cave in Lithuania, but Lithuanians was interested in caves many years ago. The first our compatriot who had visited caves was Radvila. It was in 1583 in the Palestine. The first cave-explorer was Cerskis. He had investigated Siberian caves in Sajan Mountains in 1875. In 1973 the first vertical cave was visited by Lithuanians with the sport intention. But only in 1977 really caving was begun, when the first speleo club was founded in Kaunas. During 15 years many caves was visited in more than 15 countries. The deepest abyss for Lithuanians was Sneznaja-Mezenovo in Georgia (The Caucasus Mountains). We reached the 1320 meters depth there in 1983. The speleo diving began in 1978 in the single Lithuanian cave "Karvs duob". Our research activities were realized in Crimea, Caucasus and Pamir. At last in 1990 the Lithuanian Speleo Sport Association was founded. It unites 5 speleo clubs and 1 Speleo-Info-Center and about 100 individual members in 4 cities now. The caving and the cinema-making are main activities of our association now. On behalf of Lithuanian Speleo Sport Association I demand you, respected General Assembly, to incorporate us into the International Union of Speleology. I hope our membership would be reciprocal useful for us and the Union also. Thank you very much.

Beijing. 02 Aug 1993. Erikas Laiconas Delegate in the UIS

261

Panoramai:

1993

PRANESIMAS Dar viena ms salies sporto organizacija priimta tarptautin bendrij. Kaip k tik mums pranes Lietuvos Speleo sporto asociacijos generalinis sekretorius Erikas Laiconas is Pekino, ten vykstanciame XI Tarptautins speleologijos sjungos kongrese rugpjcio 2 d. Lietuva tapo UIS nare. Per 15 veiklos met Lietuvos speleologai veik kelias sudtingas prarajas ir tyrinjo daugel urv Europoje ir Azijoje.

1993.08.02.

262

Eduard-Alfred Martel (1859-1938)

1993

Pranesimas simpoziume ,,E. A. Martelis ir jo veikla". 1993.09.18. Islestakiai, Jurbarko rajonas. Jau ~2 mln. met zmons gyvena zemje. Mazdaug pries 100 000 met oras labai atsalo, ypac Europoje. Ziemos pasidar ilgos ir snieguotos. Siaurs Europoje sniegas ir ledas per trump vasar nespdavo istirpti. Zem apklojo didziulis ledynas ­ iki 2 km storio ledo sluoksnis. pietus nuo ledyno drieksi tundros su skurdzia augalija. Gyvuliai, prat prie silumos, arba isgaiso, arba pasitrauk toli pietus. Zmons isliko gyvi ir rsciomis atsalimo slygomis. Tamss ir drgni urvai buvo pirmieji zmogaus bstai. Zmons atkovodavo juos is didziuli loki ir plsrn lit. Vliau zmons ismoko statyti bstus is gyvuli kaul ir kaili. Mazdaug pries 30 000 met susidar giminins bendruomens, arba gimins. Mazdaug pries 100 met ispan archeologas tyr urv, kuriame senovje buvo gyven zmons. Netiktai ant urvo skliauto jis pastebjo dazais nupiestus gyvuli atvaizdus. Vliau panasi piesini rasta daugelyje urv. Menas atsirado mazdaug pries 30 000 met. Zmogus stengsi pavaizduoti tai, k mat aplinkui. Labai daznai jis vaizduodavo medziokl, kuri buvo jo isgyvenimo saltinis. Meno kriniai rodo, kad zmogus buvo pastabus, gerai pazinojo gyvulius, o jo ranka akmenyje ir kaule brz tikslias linijas. Mazdaug pries 13 000 met prasidjo klimato atsilimas ir zmogus pradjo palaipsniui apleisti urvus. Paskesnis zmogaus santykis su urvais bdavo retas, atsitiktinis ir labai pavirsutiniskas. Ilgainiui zmogaus smon urvus siedavo su nezemiska, mitologine tematika; ir urvai tapo didele paslaptimi. O tai savo ruoztu skatino zmog skverbtis pozemin, tyrinti s jam jau svetimu tapus pasaul. Vizitai urvus vis daznjo ir ilgjo. Pagaliau atjo 1888 m. birzelio 28 d. ­ esminis lzis urv tyrinjime. T dien Pranczijos Gard`o departamente, Centriniame kaln masyve E. A. Martelis su draugais atliko 1700 m ilgio Bramabio (Bramabiau) urvyno travers. Tai buvo speleologijos arba, kaip tuo metu vadino, pozemins geografijos pradzia. Ponas Martelis buvo nedidelio gio (165 cm), bet tvirto sudjimo; laiksi tiesiai, juddavo greitai ir ryztingai. Trumpa garbiniuota barzdel pabrzdavo energing veido israisk. Martelio veido bruozai buvo taisyklingi; ryski profilio linija. Amzininkai j apibudindavo kaip ,,tyrintojon ir uzkariautojo" profil. Atkreipdavo dmes jo virpancios snervs, bet labiausiai somintinos buvo jo skaiscios zydros akys, kurios, pasak zinomo prancz speleologo Kasters zmonos, ,,net paciose giliausiose ir tamsiausiose prarajose spinddavo zydro dangaus lopinliu". Kart, vieno simpoziumo metu, Kaster buvo netiktai paklaustas Martelio: ,,Kaip jums pavyksta nuvalyti savo akini stiklus urvuose, kai jie aplip moliu, aprasoj ar aptaskyti purvu, o rankos purvinos?" Sutriks Kaster nezinojo k ir atsakyti, nes tikrai po zeme jis daznai turdavo toki sunkum. Pastebjs jo sumisim, Martelis, n kiek nesidrovdamas, nusim savo pensn ir, dideliam aplinkini nustebimui, aplaiz stiklus, sakydamas: ,,Stai taip! Nereikia abejoti, nes po zeme liezuvis ­ daznai vienintelis svarus daiktas, kur js turite po ranka!". Nuo to laiko ne tik Kaster, bet apskritai niekas nesugalvojo nieko patogesnio akini ir kompaso valymui. Eduardas Alfredas MARTELIS gim 1859 m. Pranczijoje. Issilavinimas ­ juridinis (advokatas). Pagal pomgius buvo geologijos, geografijos, higienos ir klintini landsaft specialistas. Pasizymjo ypatingu darbstumu; mgo menus, buvo melomanu. Pagal pasaukim ­ keliautojas ir tyrintojas. Kaip specialistas ir mokslininkas daug nuveik nagrindamas 263

Pranczijos nacionalini park problemas, tyrindamas pozeminius vandenis, dirbdamas gamtos apsaugos srityje. Taciau didziausias Martelio nuopelnas zmonijai tai, kad jis dav pradzi ir moksliskai pagrind nauj veiklos srit ­ pozemin geografij. Savo pirmame speleologiniame veikale ,,Les Cévennes" (Sevenai) 1890 m. urv mokslui apibudinti jis panaudojo zod ,,grottologie" (urvologija). Taciau netrukus m naudoti E. Rivière pasilyt termin ,,spéléologie". Esminis Martelio gyvenimo etapas, skirtas sportinei ir mokslinei speleologijai, buvo 1888-1914 m. laikotarpis, kada jis kartu su bendrazygiais organizavo ir realizavo 26 speleologines kampanijas. Pagrindiniai jo bendradarbiai buvo L. Armand ir G. Gaupillat. 1895.01.01. kr Pranczijos Speleologijos draugij (pirm speleologin organizacij pasaulyje) ir tapo jos generaliniu sekretoriumi. Tais paciais metais steig ,,Spelunca" zurnal ­ populiariausi speleologin leidin pasaulyje iki si dien. Daug keliaudamas po uzsien, buvo daugelio uzsienio speleo klub krimo iniciatorius. 1899-1905 m. Sorbonos universitete Paryziuje skait pozemins geografijos kurs. Nepaisant didelio uzimtumo, tyrinjant Pranczijos urvus, tuo pat metu Martelis aplank daugelio uzsienio sali urvus (is viso per 1000). Jo ekspedicijos siek Airij, Anglij, Austrij, Balear salas, Belgij, Bosnij ir Hercegovin, Kroatij, Cekij, Graikij, Ispanij, Italij, Kaukaz, Norvegij, Portugalij, Sveicarij, Turkij, Vengrij, Vokietij, Mazj Azij, JAV ir kitas salis. I Pasaulinis karas nutrauk Martelio mokslin ir sportin karjer; laikinai sustojo ir speleologijos vystimasis. 1912 m. Pranczijos Speleologijos draugija nutrauk savo veikl. Karo metu Martelis dirbo sanitaru Raudonajame Kryziuje. 1917 m. jam teko ilgam iseiti poils gydimuisi. Nuo 1919 m., pradjs sveikti, Martelis uzsim vairiais teoriniais tyrinjimais speleologijoje. 1926 m., minint 5-sias Luiso Armand mirimo metines, Martelis su draugais leidziasi Armand sacht atidengti jam paminkl. 1930 m., prasidjus Pranczijos speleologijos atgimimo ir reorganizavimo periodui, Roberto de Joly kuria Pranczijos Speleologijos klub. Martelis isrenkamas jo garbs prezidentu. Uz nuopelnus pozemini vanden gamtosaugos srityje Pranczijos Moksl Akademija ima vadinti Martel ,,zmonijos labdariu". Artjant gyvenimo saullydziui, Martelis didzij dal savo foto negatyv kolekcijos perduoda Pranczijos Turizmo klubui (Touring-club de France), o savo bibliotek (knygas, zemlapius, rankrascius, dokumentus, topografin medziag) Sorbonos universitetui, kuris steig Martelio fond. Galbt dl tokio jo palikimo paskirstymo kyla vairs pseudo konfliktai tarp nusivylusij. Atsiradus nesutarimams su Robertu de Joly, Martelis 1936 m. atsistatydina is Pranczijos Speleologijos klubo. Mir Martelis nepastebimai 1938 m., o jo palikimas atsidr keliose skirtingose vietose. Ir tik po Norbero Kasters sikisimo viskas buvo perduota Pranczijos Speleologijos Draugijai. Eduardas Alfredas Martelis nugyveno ilg (79 metus) ir turining gyvenim. Jis kr Pranczijos Speleologijos draugij, buvo jos prezidentu; taip pat buvo Paryziaus Geograf draugijos prezidentu, Pranczijos Turizmo klubo vadovu, zurnalo ,,Gamta" vadovu, Nacionalinio geodezijos ir geofizikos komiteto prezidentu, Vyriausios higienos tarybos nariu, ,,Garbs Legiono" ordino komandoru ir t. t. Savo originalios ir ryskios geologo-mgjo ir pozemi tyrintojo karjeros metu Eduardas Alfredas Martelis padar vis eil sensacing atradim: tai Padirako sulinys, Rabanelio praraja, Armano sachta, Dardzilano urvas. Savo tyrinjimais jis isgarsjo nuo Portugalijos iki Norvegijos, nuo Kaukazo iki Uoltj kaln. Jo veikla buvo ypatingai vaisinga, o jis pats betarpiskai dalyvavo nesuskaiciuojamose ekspedicijose. Taciau netgi patys pavojingiausi ir rizikingiausi tyrinjimai jam buvo tik priemon, paprasciausia priemon, leidusi sukurti speleologij. 264

Cerskis ir urvai

1995

Mokslo populiarinimo straipsnis. ,,Mokslas ir gyvenimas", Nr. 4, Vilnius. Siemet sukakt 150 met zymiam XIX a. lietuvi keliautojui ir atradjui, paleontologui, geologui, geografui Jonui Cerskiui (1845 05 15 ­ 1892 07 07). Pus savo trumpo ir audringo gyvenimo jis praleido Sibire (is j 20 met ­ kaip politinis tremtinys), tyrindamas Sajanus, Baikal, Ryt ir Vakar Sibir. Apie tai Lietuvoje nemazai rasyta; ypac gerai nusviesta jo paskutin ekspedicija Jakutij. Taciau mazai kas zino, kad didziausi tyrintojo atradimai susij su karstiniais urvais. Norint teisingai vertinti siuos atradimus, btina zinoti, kaip pasaulio mokslininkams tuo metu seksi pazinti pozemin erdv. Tik XV a. pabaigoje ­ XVI a. pradzioje Europoje buvo mginta bent kiek detaliau aprasinti urvus, o XVII ­ XVIII a. jau buvo pradti speleologiniai tyrinjimai. Ir tik XIX a. pabaigoje ,,pozemin geografija" tapo mokslinio pazinimo ir veiklos sritimi ­ speleologija (Pranczija, 1888). Pirmoji lietuvi pazintis su urvais ­ tai M. K. Radvilos Naslaitlio (1549 ­ 1616) kelions Jeruzal metu aplankyti pozemiai Graikijoje, Sirijoje, Egipte ir Palestinoje 1583 m. O Siaurs Lietuvos karstinis rajonas Lietuvos mokslinink minimas tik XIX a. (T. Grotusas, 1816; A. Kasarauskas, 1862). Taigi J. Cerskis, savo mokslins veiklos vingiuose susidrs su Sibiro urvais, neturjo galimybs remtis pirmtak Europoje patirtimi, nes ji dar nebuvo sukaupta ir apibendrinta. 1875 metai Cerskio gyvenime reiksmingi atradimais Nizneudinsko urve. Jis ir anksciau norjo tyrinti urvus, nes numan, kad juose gali bti zmogaus liekan ir jau isnykusi gyvn griauci. Ir stai Rusijos Geograf draugijos Sibiro skyri Irkutske pasiekusios zinios apie mamuto liekan atradim Biriusos slnyje, taip pat zvri kaul buvim Udos slnio urvuose paskatino jo vykdomj komitet pasisti Cersk viso to istirti. Greitai susitvarks su uzduotimi prie Biriusos ups, liepos pabaigoje Cerskis atvyko Nizneudinsk. Is ten Udos slniu pradjo kilti aukstyn Sajan kalnus. Nukeliavs apie 30 km, sustojo Solonc kaime, tuo metu turjusiame apie 350 gyventoj. Ten jis pasisamd vedliais Nikolaj ir Konstantin Surtovus. Si trij zmoni grup patrauk tankiu misko brzgynu apaugusiu Udos slniu toliau pietrycius ir mazdaug uz 32 km nuo Solonc sustojo desiniajame Udos krante prie urvo angos, esancios skardyje apie 200 m auksciau ups. Prasidjo pusantro mnesio trukusi ekspedicija ­ 45-ios tempto darbo dienos po zeme. Stai kaip prisimena savo urvinius spdzius Konstantinas Surtovas: ,,Is pradzi, zinoma, buvo siurpu ir lidna, ypac kai tekdavo likti vienam. Ponas nueis kur nors tolyn su savo plaktukliais ­ jo ir per amzius nesurasi, mat visoki prajim ­ aib. Vienas is ms sdi lauke, stovykloje pietus gamina: stovykla buvo prie pat angos, tarytum po akmeniniu skliautu. Na, o tam, kuris pono ,,Sueiginje" (taip vadinome vien urvo sal) laukia, bdavo labai lidna. Tamsu aplink ­ siurpas: dega tau viena zvakut, o tyla kokia, - kapas ir tiek!... Taciau sdime mes taip su ponu, o Nikolajus atjs klausia, ar nieko mes negirdime ­ lauke perknija. Ponas tuoj pasoko, nujo pasizirti ir pasiklausyti, ir mes su juo kartu nujome. Tikrai audra siaubinga, o ten kad nors kas bt girdti. Ir tuoj pat uzsiras, kada visa tai vyko, - toks stropus buvo ponas!" Cerskis cia dirbo dviejuose urvuose. Mazasis Nizneudinsko urvas yra 160 m ilgio: apie 107 m ilgio didel apledjusi sal, kurios kairje sienoje atsiveria mazdaug 60-75 cm aukscio ir plocio apie 53 m ilgio landos anga. Si vieta Cerskio pavadinta ,,Prakeiktja skyle" dl nepatogum, kuriuos jis patyr, keturpscias arba gulomis kasindamas snasin mol. Taciau didesnio dmesio susilauk 550 m ilgio Didysis Nizneudinsko urvas. Kai kuriuose jo 265

koridoriuose negalima issitiesti, o yra sali iki 13 m aukscio. Kai kurias labai savotiskas arba kuo nors ypatingas vietas mena Cerskio duoti pavadinimai, kuriuos jis uzras kreida ant sien. Tai ,,Koplycia", ,,Neimano sal", ,,Marinos koridorius". Oras Didziajame urve itin sausas, oro judjimo salse nra. Urvuose pastovi temperatra zemiau nulio. 22 rugpjcio dienas Cerskis atliko matavimus, ir termometras nekintami rod: ,,Sueiginje" ­2,4ºC, ,,Lokyje" ­1ºC, ,,Sliauziamajame koridoriuje" ­0,2º C. Mazojo urvo ,,Prakeiktoje skylje" uzfiksuota zemiausia ­4,8ºC temperatra. Siuos du urvus jungiantis koridorius kadaise uzgriuvo, todl jie laikytini vienu urvu. Urvus Cerskis tyrinjo visapusiskai. ,,Norciau pasisvsti Sibiro urv tyrinjimams, nes si problema domina mane placiu aspektu", - ras jis vliau laiske F. Smitui. Broliai Surtovai prisimena: ,,Mes vliau, kai apsipratome, vaiksciojome jame, kaip troboje, nes ponas visur ant sien kreida strliki pripais, kur isjim eiti: zirk jas ir zenk drsiai!.. Stai cia, bdavo, ponas sdi ir vis raso: s akmen mes stalu vadinome ­ toks lygus!.. Akmen prisitemps ir prads juos rgstimi pilti, o jie kad susnyps!.. Kart mums liep sukurti ugn: zirjome, ar netrauks kur nors dm. Ne, niekur netrauk, taigi mes nebuvome patenkinti, kad tuo uzsimme... Tai skrajut (siksnosparnis ­ aut. past.). Mes j ponui daug pritempme. Visame urve tik si gyv sutvrim ir teradome!.." Daugiausia dmesio Cerskis skyr snas kasinjimui, kur guljo daugyb natraliai uzsaldyt gyvn kaul su minkstaisiais audiniais. Darbinink padedamas, jis juos val, rsiavo, uzrasinjo radimo slygas, dliojo dzes. Is sios ekspedicijos Cerskis Irkutsk parsivez neapsakomai domi ir gausi zinduoli liekan kolekcij. Si tyrinjim rezultatas buvo daugyb gyvn mumifikuot liekan. Cerskis aptiko seniausio Zems geologins istorijos laikotarpio zinduoli kaul. Jie priklauso daugiai kaip dvidesimciai atskir rsi. Tokia kita radimviet urvuose nebuvo zinoma. Kartu su kitais atradimais tai buvo neabejotina sensacija. Taciau Moksl akademija Peterburge tai reagavo santriai. Liepta surinkt medziag apdoroti palengva, neskubinant tyrintojo. Niekas tada netikjo, kad vien dien (1879 07 06) medin Irkutsk praris ugnis, o su juo kartu ir daugum Cerskio surinkt pavyzdzi. Surinktoji medziaga ne specialistui atrod nedomi. Jei tai bt buvs mamuto lavonas, tai tada bt atsirad pinig tyrinjimams tsti. Tuo tarpu vairs kaulai su kailiu veikiau primin vietins skerdyklos svartyn, o ne nekainojam mokslin vert turint atradim. Sibiro skyriaus vykdomasis komitetas nesutiko tsti tyrinjim Nizneudinsko urve, ir apskritai nenorta nieko apie urvus girdti. Geriausiai suprasti t tyrinjim reiksm galima is Cerskio 1875 m. gruodzio 19 d. laisko F. Smitui: ,,...Po ilg dvejoni nutariau kreiptis Jus, Didziai Gerbiamas Pone, su nuolankiu prasymu. Kalbu apie tok reikal: Nizneudinsko urve, kur tyrinjau siais metais, yra labai daug domi zinduoli liekan. Urvui bdinga neigiama temperatra... Urvo dugno nuogulose gausyb kaul, prie kuri, didziam mano nustebimui, pakankamai daug sudzivusi minkstj audini: odos, sausgysli, poodini jungiamj audini, smegen dang, kraujagysli ir t. t. Viso to buvo taip daug, kad is duobs, kurioje buvo kasinjama, iskelti atskiri odos gabalai, msa, galni kaulai su msa ir net kai kurie visiskai sveiki gyvnai, kazkada suploti kaip popierius, nors oda issilaikiusi ant viso kno... ...Kai atradau liekanas toki gyvn, kaip Antilope, visiskai nepriklausanci nei Ant. guttorosa, nei Ant. crispa, kai vliau atradau ragus ozi, besiskirianci nuo apylinkje gyvenanci rsi (Carpa, Ovis), kai atradau atrajojancij (Cavicornia) galni kaulus (matacarpus) su visa msa, natraliai issilaikiusiomis sausgyslmis, nepriklausanci jokiai zinomai rsiai Ryt Sibire ir Amro baseine, kai tarp plsrij (Carnivora) atradau apatin zandikaul suns (Canis), ne didesnio uz korsak, bet aukstesnio uz lap (Vulpes), ir kit apatin suns zandikaul, mazesn uz ms vilko, bet savo charakteristikomis ryskiai besiskiriant nuo vilko... pagaliau kai atradau tarp paprast loki ir toki, kuri trecia pora prieskrmini dant nepriklauso Ursus arctos, be to, vis si gyvn liekanos turi minkstj audini, tada paklausiau savs, kada atsirado sie doms urve rasti organizmai,

266

nepriklausantys siuolaikinei Ryt Sibiro faunai. Todl tikiuosi rodyti, kad sios liekanos nejaun nuogul. Po viso to, kas pasakyta anksciau, suprasite mano nor kuo tiksliausiai datuoti rastsias liekanas. Tikriausiai gerai suprantate datavim sunkum Sibiro zemje, kur nra toki publikacij. Kaip politinis kalinys neturiu teiss isvaziuoti sostin. Nepanaikinta man ir policijos priezira. Vietinis skyrius dabartinmis slygomis neturi drsos ir nenori siuo reikalu nieko daryti... Todl, turdamas tik vien nor ­ geriau istyrinti surinktj medziag, kreipiuosi Jus su nuolankiu prasymu, ar negaltumte pakalbti su kuo nors is Geograf draugijos veikj, kad Draugija, jeigu ras galimyb ir reikal, pasirpint atleisti mus (dirbancius Sibiro skyriuje: Dybovsk, Godlevsk ir Cersk) nuo policijos prieziros arba leisti nors trumpam laikui isvykti sostin medziagai sutvarkyti..." Dl kitos problemos, susijusios su nauja leming rsimi, Cerskis 1876 02 29 kreipiasi akad. J. F. Brant: ,,...negaliu sio zvrelio priskirti kokiai nors man zinomai leming rsiai ir todl links j laikyti nauja rsimi, kuri... norciau pavadinti Myodes Brandti... Kartu siunciu vien is geriausi Nizneudinsko urve iskast pavyzdzi ­ lokio (U. arctos) kaukol. Ji rasta mazdaug 3 pd gylyje ir buvo prispausta akmens". Sprendziant is likusi Rusijos Moksl akademijos protokol, imperijos auksciausios mokslo institucijos nariai nesugebjo palauzti Sibiro skyriaus vadovo Zagoskino priesinimosi tsti Nizneudinsko urvo tyrinjimus, taciau jiems pavyko silyti Sibiro skyriaus vadovybei Balagansko urvo prie Angaros tyrinjim projekt. Taigi 1876 metai Cerskiui buvo antrieji ir paskutiniai rimti Sibiro urv tyrinjimo metai. ekspedicij Cerskis isvyko birzelio 18 d. Angaros upe leisdamasis zemyn, pakeliui tyrinjo apylinkes. 10 km pietvakarius nuo Balagansko, kairiajame Angaros krante sustojo prie Balagansko urvo. Tai 1200 m ilgio 4 aukst karstinis urvas gipso ir anhidrito kloduose. Cerskis sudar urvo plan. Apie savo tyrinjimus jis ras: ,,Visa Balagansko urvo vert, nors dabar vietovs pobdis ­ stepi tipo, yra ta, kad kasinjant rasti kaulai ­ lokio (Ursus arctos), tauriojo elnio (Cervus elaphus) ir stirnos (Cervus capreolus) ­ rodo, jog misk sioje vietoje dabar nra dl neracionalios zmogaus veiklos. Stebtina buvo tai, kad Balagansko urve (beje, amzinojo salo zonoje) nerasta mumifikuot liekan. Nepaisant to, surinktoji medziaga buvo labai domi. Yra isliks rast ir aprasyt liekan srasas. Iskasinta, kaip ir Nizneudinsko urve, 2 sluoksniai. Apatiniame j buvo vilko, elnio, jaucio, arklio, raganosio, mamuto liekan. Sias nuogulas Cerskis priskyr ledyn epochai. Auksciau buvo lokio, arklio, elnio, taip pat zmogaus, sraigs, gyvats, zuvies liekan, priskirt poledynmecio epochai. Ekspedicijos, trukusios iki rugpjcio 20 d., metu nebuvo apsiribota vien tik urvo tyrinjimu, buvo atlikti ir geologiniai, etnografiniai bei archeologiniai stebjimai. Cerskio tyrinjimai Udos ir Angaros upi slni urvuose parod, kad tarp urv dugno nuogul ir upi slni jaun nuosdini dang esama rysio. T urv buvo daug ir Kultuko apylinkse, ir nuo vakar iki ryt Baikal juosianciuose kalnuose. Todl Baikalo geologins sandaros pazinimo rakto reikjo ieskoti kaln pozemiuose netoli ezero. Cerskis, rasydamas Balagansko urvo tyrinjimo ataskait, Rusijos Moksl akademijai sil pradti tyrinti urvus prie Baikalo. Apzvelgiant Cerskio urv tyrinjimo period, btina paminti 1880 m. jo straipsn apie gyvn kaulus is urvo prie Biriusos (1875 m. ekspedicija) ir 1888 m. publikacij apie fenomenali Nizneudinsko urvo faun. Cerskio tyrinjim dka atsirado vienas geriausi Rusijoje darb apie kvartero zinduolius, o mumifikuotos faunos liekan atradimas Nizneudinsko urve buvo pasaulins reiksms. Taip pat yra zinoma, kad Bogatyrskajos urvo (R. Sajanas) vienoje grotoje Cerskis aptiko senovs zmoni urvinio meno pdsak ­ ant skliauto buvo ,,bgancio elnio" piesinys. Deja, landa si grot dabar niekam nezinoma (nerasta, o gal ir uzgriuvusi). Zymiausias Cerskio mokslinis pasiekimas ­ mumifikuotos faunos atradimas Nizneudinsko urve. Na, o didziausia sio atradimo sensacija buvo isnykusi zinduoli naujos 267

rsies ­ Nizneudinsko suns ­ Cuon (cyon) nishneudensis ­ atradimas. Tai patvirtina ir tai, kad uz 1875 -1876 met tyrinjimus Geograf draugija apdovanojo Cersk mazuoju sidabro medaliu. Is Speleo-Info-Centro surinktos medziagos apie Lietuvos speleologijos istorij ir jos istakas neabejotinai matome, kad Jonas Cerskis buvo pirmasis lietuvi urv tyrintojas, paskyrs tam dvejus savo mokslins veiklos metus. Jo speleologin veikla buvo vairiapus: kruopsts paleontologiniai, geologiniai ir urv faunos tyrinjimai, taip pat pozemin topografija ir pirmykscio folkloro paieskos.

REIKSMINGOS GYVENIMO IR VEIKLOS DATOS 1845 05 15 ­ Gim Svolnos dvare, Drisos apskrityje, Vitebsko gubernijoje, bajor Dominyko ir Ksenijos Cerski seimoje. 1859 ­ stojo Vilniaus bajor institut. 1863 ­ Isjo is instituto ir sijung sukilim pries car. ­ Paimtas nelaisv ir nuteistas rekrutu caro kariuomen. ­ Omske paliktas tarnauti kareiviu. 1869 ­ Paleistas is kariuomens tapo politiniu tremtiniu. 1871 ­ Atvyko Irkutsk. 1872 ­ Rusijos Geograf draugijos Sibiro skyrius prim dirbti muziejaus konservatoriumi ir bibliotekininku. 1873 ­ I ekspedicija. Kitojaus ir Tunkos Alps Ryt Sajane. 1874 ­ II ekspedicija. Ryt Sajanas. 1875 ­ III ekspedicija. Nizneudinsko urvas Ryt Sajane. 1876 ­ IV ekspedicija. Balagansko urvas ir Angaros slnis Ryt Sajane. ­ Uz 1875 ­ 1876 m. Irkutsko gubernijos tyrinjimus Rusijos Geograf draugijos apdovanotas mazuoju sidabro medaliu. 1877 ­ V ekspedicija. Baikalo pietryci krantas. 1878 ­ VI ekspedicija. Baikalo siaurs vakar ir siaurs ryt krantai. ­ Uz 1877 ­ 1878 m. Baikalo tyrinjimus Rusijos Geograf draugijos apdovanotas mazuoju aukso medaliu. 1879 ­ VII ekspedicija. Baikalo pietvakari krantas. ­ Mavra Ivanova pagimd Cerskio sn Aleksandr. 1880 ­ VIII ekspedicija. Baikalo siaurs vakar krantas. 1881 ­ Vedybos su Mavra Ivanova. ­ IX ekspedicija. Baikalo siaurs ryt krantas. ­ Ruden Cerskiams gim dukt. 1882 ­ Pavasar mir dukt. ­ Isvyko Preobrazenskojs kaim prie Zemutins Tunguskos, kur iki rudens dirbo meteorologijos stotyje. 1883 ­ Visiska amnestija. ­ Nutrauk darb Sibiro skyriuje. 1885 ­ Pakeliui Peterburg tyrinjo Sibiro geologin sandar prie pasto trakto nuo Irkutsko iki Jekaterinburgo. ­ Atvyko Peterburg. 1886 ­ Uz Sibiro geologinius tyrinjimus Rusijos Geograf draugijos apdovanotas F. Links aukso medaliu. 1886 ­ 1890 ­ Dirbo Rusijos Moksl akademijoje. 1891 ­ 1892 ­ X ekspedicija. Jakutija. 1892 07 07 ­ Mir valtyje prie Kolymos intako Prorvos ziogi. Palaidotas Kolymskojs gyvenvietje. 268

UIS - Tarptautin speleologijos sjunga

1995

Mokslo populiarinimo straipsnis. ,,Mokslas ir gyvenimas", Nr. 11-12, Vilnius. Zems rutulio pozemin erdv sudaro vairios uolienos, taip pat ertms jose. Visos natralios pozemins ertms, turincios vien arba kelias angas zems pavirsiuje, vadinamos urvais. Zmons apsigyveno urvuose labai senai, o pries 30 tkst. iki 10 tkst. met pries ms er pradjo jais domtis. Taciau tik XVII ­ XVIII a. randame siuolaikinio urv tyrinjimo uzuomazg. Tada pasizymjo Slovnijos pozemiuose dirb 1678 ­ 1689 m. Valvasoras (J. W. Valvasor) ir 1714 ­ 1758 m. Stainbergas (F. A. Steinberg), o mokslinio urv tyrinjimo iniciatoriumi vadinamo Adolfo Smidlo (A. Schmidl, 1802 ­ 1863) 1854 m. isleista knyga ,,Die Grotten und Höhlen von Adelsberg, Lueg Planina und Laas" ­ laikoma urv mokslo atskaitos pradzia. Taciau ryskiausias pozemi tyrintojas buvo prancz advokatas Eduardas Alfredas Martelis (E. A. Martel, 1859 ­ 1938). Jo ekspedicija 1888 m. Bramabiau urvyn laikoma speleologijos pradzia. Speleologija ­ specifin zmoni veikla, kurios objektas yra urvai. Pagrindins jos kryptys sportin ir mokslin. Mokslins speleologijos krypties svarbiausias tikslas ­ teoriskai apibdinti urvus, sudaryti j topografinius planus, aprasyti juos, paaiskinti ir numatyti j susidarymo ir raidos procesus, t proces tak aplinkai ir t. t. Tyrinjama urv kilm, morfologija, mikroklimatas, vandenys, gyvnija, augmenija, materialins kultros liekanos, panaudojimo galimybs... Svarbiausias sportins speleologijos krypties tikslas yra prasiskverbti sunkiai prieinamas ir pavojingas zems gelmi vietas, kurti btin rang, valdyti ir tobulinti urv veikimo technik ir taktik, garantuoti zmogaus saugum esant ekstremalioms slygoms. Visapusiskai ir vaisingai pazinti ir tyrinti urvus manoma tik esant abiej krypci sveikai. Patirtis rodo, jog empirin veikla urvuose yra speleologijos pagrindas. Pirmoji urv tyrintoj draugija buvo kurta 1860 m. Sveicarijoje, kiek vliau ­ Austrijoje (1879), Vokietijoje (1883), Italijoje (1883), Slovnijoje (1889) ir Anglijoje (1892). Taciau tik pranczo E. Martelio dka vairi sali speleologai pradjo bendradarbiauti, o jo 1895 m. Paryziuje kurta Speleologijos draugija (Société de Spéléologie) su savo iki siol tebeleidziamu periodiniu leidiniu ,,Spelunca" ilgam tapo tarptautiniu koordinaciniu centru. Martelis isvyst placi urv tyrimo veikl ne tik Pranczijoje, bet ir uzsienyje. Per 25 metus jis nenuilstamai rengdavo ekspedicijas daugel Europos sali, Turkij, JAV. Jo takoje krsi nacionalins speleologijos draugijos, steigsi speleolog klubai. XX a. pradzioje taip pat pastebimai didjo ir universitet domjimasis speleologijos mokslu. Pagaliau 1920 m. Kluze (Rumunija) ir Vienoje (Austrija) buvo kurti Speleologijos institutai. vairiose salyse buvo rengtos stacionarios pozemins laboratorijos (Pranczijoje, Belgijoje, Vengrijoje, Slovnijoje, Kuboje, Rusijoje ir kt.). Pagausjus speleolog pasaulyje nuo 1933 m. buvo pradti rengti nacionaliniai kongresai. 1953 m. Paryziuje buvo surengtas pirmasis Tarptautinis speleolog kongresas. Po to jie reguliariai rengti mazdaug kas ketveri metai. Is viso j buvo 11: Italijoje (1958), Austrijoje (1961), Slovnijoje (1965), Vokietijoje (1968), Cekijoje (1973), Anglijoje (1977), JAV (1981), Ispanijoje (1986), Vengrijoje (1989) ir Kinijoje (1993). IV speleolog kongrese Liublianoje (Slovnija) dalyvavo 361 specialistas is 26 valstybi. Tada (1965 09 16) buvo kurta Tarptautin speleologijos sjunga ­ UIS (Union Internationale de Spéléologie). Siuo metu UIS yra UNESCO nar. Tai solidi tarptautin organizacija, vienijanti 60 sali tautines speleologines organizacijas. Jos tikslas yra rysi pltojimas tarp vis sali speleolog ir j tarptautins veiklos koordinavimas bei tarpusavio keitimasis informacija. 269

Sjunga sudaro nuolatines ir laikinas komisijas, kurios sprendzia savo specifinius uzdavinius penkiuose skyriuose. Tai Apsaugos, Mokslini tyrim, Dokumentacijos, Tyrinjim ir Mokymo. Dabar veikia tokios komisijos: urv ir karstini region apsaugos, j panaudojimo bei turizmo; urv-muziej; karsto fizikos-chemijos ir hidrogeologijos, paleokarsto ir speleochronologijos; ledyn urv ir poliarini region karsto; vulkanini urv; urv archeologini tyrim; speleoterapijos; dirbtini ertmi; bibliografijos; karstini region atlaso; informacijos; speleologijos istorijos; speleosaugumo; rangos ir technikos; pozeminio nardymo; speleologijos mokymo komisijos. Lietuvos speleologai, ms salyje teturdami vienintel ,,Karvs duobs" urv, nuo pat savo veiklos pradzios (1976 m.) aktyviai sitrauk tarptautin veikl. Zinoma, is pradzi ji buvo orientuota tik Rytus, o nuo 1984 m. issiplt ir Vakar kryptimi. Taciau UIS veikloje pradjome dalyvauti tik 1989 m., kai 5 Lietuvos atstovai, kaip savarankiska delegacija, dalyvavo X Tarptautiniame speleolog kongrese Budapeste (Vengrija). Tai buvo tikrai spdinga ir puikiai organizuota pasaulio speleolog svent, kurioje dalyvavo daugiau kaip 1100 atstov is daugiau nei 40 sali. Kongreso metu UIS Generalin asamblja parm Glomdal`o karsto ( Pietus nuo Svartiseno ledyno), esancio netoli Siaurs poliarinio rato Norvegijoje, apsaug nuo dideli hidroenergetini darb, planuojam tame rajone. Taip pat buvo pareikstas oficialus susirpinimas Budapesto urv ir j rajono apsauga nuo miestui gresiancios urbanizacijos. 1990 m., krus Lietuvos speleosporto asociacij, buvo pasistas prasymas priimti Lietuvos tautin speleolog organizacij tarptautin bendrij. XI UIS kongres Pekine kartu su kitais 235 dalyviais is 35 sali nuvyko tik vienas oficialus Lietuvos atstovas. Kongresas vyko Kinijos mokslo ir technologijos institute. Deja, pasiruosta jam buvo prastai ­ organizatoriai nesugebjo sudaryti deram darbo slyg. Nepaisant to, kongresas savo paskirt atliko. Pirmosios Generalins asambljos metu (1993 08 02) Lietuva vienbalsiai buvo priimta UIS nares. Antroji Generalin asamblja pritar silymui traukti UNESCO Pasaulio kultros ir gamtos paveldo sras Rozsadombo rajon su termokarsto sistemomis Budapeste. Kitas svarbus nutarimas buvo priimtas dl Indonezijos urv apsaugos. Kreipimesi tos salies vyriausyb ir mokslo institucijas buvo prasoma imtis skubi priemoni issaugoti kai kuriuos pasaulin vert turincius Javos ir Sulavesio sal karstinius rajonus. Baigiantis kongresui, naujuoju UIS prezidentu isrinktas prof. dr. Paolo Forti is Bolonijos (Italijos speleologijos institutas), o generaliniu sekretoriumi ­ dr. Pavelas Bosakas is Prahos (Cekijos speleologijos draugija). Diskusij metu isryskjo susidariusi taisytina padtis Tarptautinje speleologijos sjungoje. Pastaruoju metu labai issipltusi ekspedicij geografija skatina priimti speleolog etikos kodeks, sudaryti bendrojo pobdzio rekomendacijas speleologams, vykstantiems kit sali urvus. Labai kritikuotos tokios salys, kaip Albanija, Kinija ir Rusija, kurios reikalauja specialaus mokescio is atvykstanci svetimsali ekspedicij. Kongres programose pastebimas ryskus speleolog praktik ir speleolog mokslinink interes netapatumas. O tai drauge su labai isaugusiais kongres organizavimo kastais neskatina daugelio zymi Pasaulio speleologijos specialist dalyvavimo tokio lygio forumuose. Sias ir daugel kit problem tikimasi sprsti kitame, XII UIS kongrese, kuris vyks 1997 m. La Chaux-de-Fonds, Sveicarijoje. Pazymdama savo 30-met, Tarptautin speleologijos sjunga ir 60 jos nari aktyviai ruosiasi esminiam atsinaujinimui. Kaunas

Parengta: 1995 05 21 270

Litovoj en Transilvanio

1996

REPORTAZAS. ,,Bukureñta Informilo", Bukarestas (Rumunija).

Kvankam en Litovio áis nun ne estas trovitaj iom pli grandaj kavernoj, tamen speleologoj ­ esplorantoj de kavernoj ­ ekzistas. La unua sciata litovo, kiu en 1583 vizitadis kavernojn en Grekio, Sirio, Palestino kaj Egipto, estis M. K. Radvila Naslaitlis. J. Cerskis estis la unua litova vera esploristo de kavernoj. Lia aktivado en Siberiaj kavernoj dum 187576 estis honorita per malgranda aráenta medalo de la Rusa Geografia Sovieto. La dua fama litova esploristo de kavernoj estis A. Poska, kiu esploradis kavernojn en Bulgario (19370 kaj Kirgizio (1949 ­ 1958). Tamen nur en 1978 vera speleologia movado aperis en Litovio, kiam la unuaj speleo-kluboj komencis sian subteran agadon. En 1990 ili unuiáis kaj la Litova Speleo-Sporta Asocio estis fondita. Dum tiu periodo multaj sportaj kaj esploraj ekspedicioj estis organizitaj al pli ol 15 landoj de Eôropo kaj Azio. Litovoj partoprenis la 10an Internacian Speleologian Kongreson en Budapest, en 1989. Dum la 11a Internacia Kongreso en Beijing, en 1993, la Litova Speleo-Sporta Asocio fariáis membro de la Internacia Speleologia Unuiáo. Okaze de la 75-jara jubileo de la rumana speleologio, oni aranáis la 1an Nacian Speleologian Kongreson en Yuncuiuê, inter la 11a kaj 15a de oktobro 1995, kaj litova delegacio estis invitita partopreni. Nia 10-persona grupo atingis Rumanion merkrede kaj enloáiáis en la kastela hotelo de Yuncuiuê, kie renkontiáis kun amaso de speleologoj el la tuta Rumanio. Oni devas noti, ke tiu ßi grupo nia estis la unua speleologia grupo el Litovio, kiu vizitis kavernojn en Rumanio. Malgraô la rißa kongresa programo ni tamen sukcesis viziti kelkajn tre interesajn karstajn objektojn. La unuan tagon, danke al junaj speleologoj de la Kluäa Politeknika Speleo-Klubo, ni vizitis la plej longan kavernon de Rumanio - Peêtera V-ntului (La Kaverno de la Vento) ­ 44000 metrojn longan. Veteranoj de la litova speleologia movado tre áojis en tiu ßi kaverno, rememorante siajn unuajn subterajn ekskursojn en Krimeo. La duan tagon de nia restado tie ni dedißis al konatiáo kun la ßefurbo de Transilvanio ­ Cluj-Napoca. Kompreneble, nia ßefa intereso estis la unua en la mondo Speleologia Instituto, fondita en la 20aj jaroj, kiu nuntempe nomiáas Kluäa Filio de la Speleologia Instituto ,,Emil Racoviï²". }arman impreson ni ricevis konatiáante kun memoraäoj de la ,,patro" de la rumana speleologio, Emil Racoviï² kaj kun lia filo, Gheorghe Racoviï², sciencisto de la sama instituto. Sabate ni sukcesis viziti la regionon Padiê en la montoj Bihor, kie ni subteriáis en kaverno Cet²ïile Ponorului, 7500 metrojn longa kaj 201 metrojn profunda. Tio estas la plej fama karsta objekto de la tuta lando, kaj sendube mondfama. Tri grandegaj profundaj kavaäoj sube kunligitaj per vastega galerio, farita de du subteraj riveroj kun unu surtera fluo, donas neforgeseblan impreson.

271

Revenante hejmen ni lastfoje renkontiáis kun nia amiko Albert Iszlay, direktoro de la vojaáoficejo ,,Cluj-Tours", kiu mem multe helpis al nia grupo dum la tuta restado en Rumanio. La vespera kafo en lia montara domo en Padiê fakte estis la finpunkto de nia vojaáo en belega lando, kiu nomiáas Transilvanio. Erikas Laiconas Kaunas (Litovio)

272

Bedugni sauksmas

1996

SCENARIJUS dokumentiniam video filmui apie Pirmj Lietuvos speleolog kelion Transilvanij ZANGA ­ (VAIZDAS: visai tamsu arba labai tamsu urve ­ beveik nieko nesimato; be zmoni, tamsu, niru, kristal nra, plikos siurpios sienos, vandens nra, tolumoje zvaks ar kita sviesa). ­ TEKSTAS: ,,...Pazvelgs virs, as matau bais regin. Slykstus lavonas, dar padengtas oda, sdi ant iskysulio, isskts rankas, lyg k tik prabuds zmogus; priesmirtinje agonijoje atmesta atgal galva sulenk ilg lies kakl. Isdziuvs knas, nepaprastai isplstos akys, mslungio iskreiptas smakras ir burna, praverta paskutiniam pagalbos sauksmui, plaukai, stovintys piestu ant kaukols, visi bruozai sutraukti nepaaiskinama kancia, - teikia numirliui baisi isvaizd. Nenoromis teina galv mintis apie panasaus likimo galimyb, kelianci neveikiam siaub. Sugniauzt pirst nagai sulindo kn, krtins lsta sutrkusi ­ matosi plauciai ir kvpavimo takai; pabarbenus pilv, jis isduoda dusl, panas trkusio bgno gars. Nelaimingasis, tikriausiai kupinas jg ir sveikatos, minut pries nelaukt prazt, pasiklydo tamsioje galerijoje ir, baigus degti zvakei, jis veltui ieskojo isjimo, garsiai saukdamas pagalbos, o jo girdti negaljo niekas. Paklaiks is siaubo, alkio, troskulio ir nuovargio, jis atsisdo ant akmens ir toliau beviltiskai sauk tol, kol pagaliau mirtis neisvadavo nuo baisi kanci..." Taip ras prajusio amziaus195 pradzioje Maksimas de Kampas savo knygoje ,,Kelion Egipt ir Nubij". 1 DALIS ­ (VAIZDAS: Ausen kalnai prie SUNKUJUSO, Rumunija; VINTULUJAUS urvas, Rumunija) ­ TEKSTAS: 1995 met spalyje mes, 10 Lietuvos speleolog, pirm kart atvykome Rumunij. Ms tikslas ­ Ausen kaln pozeminis pasaulis Transilvanijoje. Tai vos per 1000 metr iskil ploksciagbrs virsns, apaug kaln pievomis, kuri slaituose puikuojasi vesls zuolynai, spygliuoci ir buk miskai. Cia randama aukso, sidabro, gyvsidabrio, gelezies... Apusenai ­ vienas is svarbiausi salies karstini region. Cia mes kartu su Kluzo Politechnikos klubo speleologais susipazinsime su SUNKUJUSO apylinkse esanciu ilgiausiu Rumunijoje VINTULUJAUS urvu. Tai keliais aukstais issidsts 44 km ilgio labirintas klintinio masyvo gelmse. Nors urvas atrastas pries 40 met, taciau daug msli dar slepia jis ir siandien. Mes irgi tyrinsime jo geomorfologij. Bet grzkime trumpam praeit... Zems rutulio pozemin erdv sudaro vairios uolienos, taip pat ertms jose. Visos natralios pozemins ertms, turincios vien arba kelias angas zems pavirsiuje, vadinamos urvais. Zmogus apsigyveno urvuose labai senai, o pries 30 000 iki 10 000 met pries ms er pradjo jais domtis. Taciau tik XVII ­ XVIII amziuje randame siuolaikinio urv tyrinjimo uzuomazg. Tada pasizymjo Slovnijos pozemiuose dirb Valvasoras ir Stainbergas, o mokslinio urv tyrinjimo iniciatoriumi vadinamo Adolfo Smidlo 1854 metais isleista knyga apie pozemines tustumas ­ laikoma urv mokslo atskaitos pradzia. Taciau ryskiausias pozemi tyrintojas buvo prancz advokatas Eduardas Alfredas MARTELIS. Jo ekspedicija 1888 metais BRAMABIO urvyn laikoma speleologijos pradzia.

195

Dabar, 2005 metais, reikt sakyti ,,uzpraeito amziaus".

273

Speleologija ­ specifin zmoni veikla, kurios objektas yra urvai. Pagrindins jos kryptys ­ mokslin ir sportin. Mokslins speleologijos krypties svarbiausias tikslas ­ teoriskai apibudinti urvus, sudaryti j topografinius planus, aprasyti juos, paaiskinti ir numatyti j susidarymo ir raidos procesus, t proces tak aplinkai... Tyrinjama urv kilm, morfologija, mikroklimatas, vandenys, gyvnija, augmenija, materialins kultros liekanos, panaudojimo galimybs. Svarbiausias sportins speleologijos krypties tikslas yra prasiskverbti sunkiai prieinamas ir pavojingas zems gelmi vietas, kurti btin rang, valdyti ir tobulinti urv veikimo technik ir taktik, garantuoti zmogaus saugum ekstremaliose urv slygose. Visapusiskai ir vaisingai pazinti ir tyrinti urvus manoma tik esant abiej krypci sveikai. Patirtis rodo, jog betarpiskas urv tyrinjimas po zeme yra speleologijos pagrindas. Pirmieji urv tyrintojai susidr su daugeliu pavoj. Kuo toliau ir giliau jie skverbsi gelmes, tuo daugiau netiktum j tykojo. Ne visada zmogus nugaldavo. Buvo auk, bet kaupsi patyrimas ir zinios apie s svetim pasaul. Tobuljo ranga, buvo isbandyta vairi tyrinjim taktika. Dabar speleologams prieinami keli simt kilometr ilgio labirintai ir keliolikos simt metr gylio prarajos. Taciau pozeminis pasaulis visada potencialiai pavojingas, ypac jei stokojama patyrimo ir atsargumo. Nra lengv urv ­ kebli situacij po zeme gali pakliti bet kas, bet kur ir bet kada. Kas gi laukia zmogaus pozeminje erdvje?... Vis pirma tai labai sudtingas reljefas. Dideli astrs akmenys ir uolos, siauri plysiai, sudtingi ir klaids labirintai, stacios sienos, daznai pasitaikantys gils suliniai vercia nuolat saugotis, kad kur nors nekristi ir kad kas nors neuzkrist. Giliausiose prarajose kartais valand valandas tenka keliauti vertikaliais suliniais, kurie gali siekti net per 100 m gyl. Na, o zemose ir siaurose galerijose nesunku uzstrigti. Lieknas treniruotas speleologas gali pralsti per 18-20 cm plys, taciau tam reikia mokti atsipalaiduoti ir ilgam laikui sulaikyti kvpavim. Judjim ir veikl urvuose komplikuoja absoliuti tamsa. Taigi tenka naudotis savais apsvietimo taisais. Patogumo sumetimais jie daromi nedideli ir todl apsviecia tik artimiausi aplink. Tamsa visada egzistuoja greta. Ji slepia klitis ir pavojus, vercia tempti regjim, dl to sumazja jo jautrumas, pakinta atstumo pojtis. Akis nejucia stengiasi zvelgti tai, kas dingsta tamsoje, o vaizdo tsinys paprastai bna labai iskreiptas. Zema oro temperatra ­ vos keli laipsniai virs nulio ­ taip pat sudaro nemazai keblum. Taciau didziausi grsm speleologo gyvybei kelia saltas vanduo, jau atness zmonms po zeme nemazai nelaimi. Nra reikalo priminti, kad vandenyje paprasciausiai galima nusksti, kad jis ezer ir upi pavidalu kartais pastoja keli tyrintojams ir trukdo judti pirmyn. Tai prasta po zeme. Baisiausias dalykas yra staigs nelaukti potvyniai po zeme, kylantys tirpstant sniegui, ledynams ar zems pavirsiuje prajus netiktai liciai. Nesunku sivaizduoti ir tokio potvynio pasekmes. Toli nuo isorinio pasaulio, paprastai be rysio su zems pavirsiumi, visiskai nezinodamas apie artjant liet ar audr, speleologas rizikuoja bti netiktai nunestas vandens srauto ar pasksti zemoje galerijoje. Vienintel iseitis ­ rasti neuztvindom viet. Staigus pozemini sraut padidjimas gali bti palygintas tik su galing kriokli nirsiu. Kai kuriose prarajose vanduo gali pakilti netiktinai aukstai. Stai Tribiciano urve potvynio palikti pdsakai aptikti net 156 metru aukstyje virs prastinio pozemins ups vandens lygio. Daugeliui urv bdingas didelis santykinis oro drgnumas reikalauja is speleolog didelio pasiruosimo, pasirenkant tinkamus rbus. Nors urv oro sudtis nedaug skiriasi nuo mums prastos, taciau trkstant atidumo, nesunku patekti zmogui pavojing duj sankaupas. Didel anglies dvideginio koncentracija gali bti apsinuodijimo ar net mirties priezastimi, o tam tikros koncentracijos metano ir oro misinys gali sukelti sprogim. Po zeme daug kas sukelia stres. Netgi absoliuti tyla, sutinkama ten, kur nra tekancio vandens ir vjo. Gars stoka vercia speleolog siklausyti, nuolat tempiant klaus.

274

Tokia pastovi tampa neigiamai atsiliepia organizmui. Pasireiskia klausos apgauls, kurios nepaprastai jaudina ir neretai issaukia haliucinacijas. Siais laikais, kai urvuose naudojama gera moderni ranga, o zmogui po zeme tenka dirbti po kelias savaites ar net mnesius virs kilometro gylyje, skm lydi tik tuos, kurie yra nepriekaistingai psichologiskai pasiruos. 2 DALIS ­ (VAIZDAS: kalnai, pakeliui BIHARIJ, PADISAS, Rumunija; CETCIL-PONORULUJAUS urvas, Rumunija; speleologai iseina is urvo, nusirenginja) ­ TEKSTAS: Baig darb VINTULUJUJE, keliaujame Ausen kaln centrin dal, BIHARIJ. Ji apima Skrisoaros ploksciakaln su garsiuoju Skrisoaros ledo urvu, Girda-Siaks ups aukstupio basein, o taip pat PADISO karstin ploksciakaln. PADISAS uzima keliasdesimties kvadratini kilometr plot su pozeminiu drenazu. Cia gausu dubi, ponor, sulini ir urv. Pazymtinas natralus didingas Rdiasos tunelis, periodiskai atsirandantis ir vl isnykstantis ezeras Pojana-Ponorulujus, milziniskos Cetcs ups. Taciau spdingiausias ne tik Padiso, bet ir visos Rumunijos, karstinis objektas yra Cetcil-Ponorulujus. Jis ir yra ms ekspedicijos pagrindinis tikslas. Tai trij milzinisk daub grup, apribota vertikaliais klinci slaitais, labai giliai panirusiais tams neliest spygliuoci ir buk misk. Pacioje giliausioje vietoje (925 m virs jros lygio) daubas jungia didziulis urvas ­ pozemins ups vaga. Cia po zeme vienoje vietoje susilieja 2 pozeminiai ir 1 pavirsiaus srautas, kuris surenka viso Padiso ploksciakalnio vandenis. Riaumojanti pozemin up sukr keliolikos metr plocio ir vietomis keliasdesimt metr aukscio galerij, uz 7,5 km nusileidzianci iki 201 m gylio. Tai 11-as tarp ilgiausi ir 13-as tarp giliausi Rumunijos urv. Sis spdingas gamtos paminklas savo didingumu prilygsta garsiausiems pasaulio karstiniams objektams. ...Karstas ­ zodis, kils is Slovnijoje esancios Kraso plynauksts pavadinimo. Ji susidariusi is klinci, kuri pavirsius yra stipriai isgrauztas vandens, o j gelmse gausu urv. Karstiniai reiskiniai, arba tiesiog karstas ­ tai charaktering isvaizd turinti dazniausiai klintini uolien masyvo vystimosi stadija kartu su ja susijusiais gamtos reiskiniais. Karstiniai reiskiniai yra atmosferini, pavirsini ir pozemini vanden chemins ir mechanins veiklos tirpiose ir supleisjusiose uolienose rezultatas. Kad prasidt karstinis procesas ir urv susidarymas, btinos 4 slygos: vandenyje tirpstanti uoliena; ji turi bti supleisjusi; si uolien turi veikti judantis vanduo; o sis vanduo turi bti agresyvus, t. y. turti savyje istirpusio anglies dvideginio. Procesas vyksta ten, kur slgso klintis, dolomitas, kreida, gipsas, druskos. Is tirpij uolien, kuriose vyksta karstas, didziausi Zems pavirsiaus plot ­ apie 40 mln. km² - uzima karbonatins uolienos. Atmosferiniai krituliai, iskrit karstinio masyvo pavirsiuje, plysiais patenka jo vid. Cirkuliuodamas pozeminiais kanalais, vanduo palaipsniui platina plysius ir suformuoja kartais milziniskas galerijas ir sulinius. Didziausia pasaulyje 50 mln. m³ pozemin sal yra Papua Naujojoje Gvinjoje, o giliausias vientisas 450 m gylio sulinys yra Austrijoje. Vanduo, isgrauzs pozemines tustumas, palaipsniui skverbiasi gilyn; pradzioje menkos srovels palaipsniui susilieja draugn ir ilgainiui virsta galinga pozemine upe, vienur snioksciancia ir putojancia siaurais praraj labirintais, kitur ramiai issiliejancia ramius ir nebylius ezerus. Taip formuojasi prarajos. Pozeminiai Padiso vandenys sustabd ir ms ekspedicij, neleisdami minti Cetcils hidrologin msl. Taciau mes dar sugrsime Biharij, sugrsime todl, kad zmogus yra zingeidus, ir n viena ms planetos pda neturi likti nezinoma, kur ji bebt ­ paci auksciausi kaln virsnse, tarp poliarini led, kaitrioje dykumoje, vandenyno dugne ar Zems praraj gelmse, dar niekieno netyrintose ir is kuri ­ kas zino ­ ar pavyks jam gyvam islipti! 275

3 DALIS ­ (VAIZDAS: MISKOLCO TAPOLCOS urvin maudykla, Vengrija; BARADLA-DOMICA urvynas, Vengrija/Slovakija) ­ TEKSTAS: Grzdami namo poilsiui sustojame Vengrijoje. Mes, kaip ir visi normals speleologai, pailsti nutarme po zeme. Pasirinkome Biuko kaln papdje esanci MISKOLCO TAPOLCOS gyvenviet, kurioje karsti terminiai vandenys kyla is 900 m gylio tiesiai urvo ezer. Issimaudome pirmojoje Europoje urvinje maudykloje, rengtoje cia 1959 m. Truput radioaktyvus +29ºC gydomasis vanduo nuplauna ekspedicijos dulkes, ir mes vykstame Vengrijos-Slovakijos pasien, AGTELEKO nacionalin park. Parkas paskelbtas biosferiniu rezervatu. Didzij jo dal uzima klintys su per 200 vairaus dydzio urv. Tarpe j ­ zymiausias ir graziausias salies urvas BARADLA-DOMICA. Bendras jo ilgis 25 km, is kuri 7 km yra Slovakijos pusje ­ tai DOMICA, o likusioji dalis Vengrijoje ­ tai BARADLA. Pagrindinje urvo galerijoje didzij met dal vandens nra, nes jis nuteka zemiau esancias tustumas. Bet potvynio metu vandens lygis pakyla daug metr ir drumzlinas srautas grsmingai plsta beveik po vis urv. Jau 1935 m. iki urvo buvo atvesta elektros linija ir po zeme uzsideg pirmieji zibintai lankytojams. Urvas tapo turistiniu. Urvo gyvenim slyginai galima suskirstyti dvi dalis. Pradzioje vanduo platina ir didina pozemines ertmes, o vliau tas pats vanduo padeda urvui uzsipildyti vairiomis nuogulomis. Dazniausiai sie du procesai vyksta kartu. Patraukliausios yra chemogenins nuogulos. Besisunkdami urv ir patek naujas termodinamines slygas, infiltraciniai vandenys netenka angliargsts. Savo ruoztu tai issaukia kalcio karbonato issiskyrim is prisotinto tirpalo. Nuosdos pasilieka ant urvo skliauto pagal krintancio nuo jo vandens laso perimetr. Palaipsniui kalcitinis ziedas auga virsdamas cilindru. Taip formuojasi vamzdeliniai stalaktitai. Jei vamzdelio vidus uzsikemsa, pradeda augti kginiai ir kit form stalaktitai. Analogiskai formuojasi kalcitins uzuolaidos ir drapiruots, kabancios nuo skliauto. Stalagmitai paprastai susidaro ant pozemini galerij ir sali dugno, stiebdamiesi priespriesiais stalaktitams. Krintantys nuo skliauto lasai ismusa nedidel duobut, kuri palaipsniui uzsipildo kalcitu ir tampa savotiska stalagmito saknimi, ant kurios pradeda augti pats darinys. Stambiausias pasaulyje zinomas stalagmitas yra Kuboje ir siekia 63 m aukst. Jei stalaktitui ir po juo auganciam stalagmitui ilgjant, jie susijungia, susidaro kalcitins kolonos, vadinamos stalagnatais. Mokslininkai yra iskl kelet hipotezi, aiskinanci si karstini darini form vairov. Taciau nei viena is j kol kas issamiai neatsako visus klausimus. Remiantis eksperimentini tyrinjim duomenimis, si form vairov priklauso nuo pratekancio kalcio karbonato tirpalo debito. Bna atvej, kai debitas toks menkas, kad lasai jau nebespja kristi ­ atitekantis vanduo isgaruoja anksciau, negu susiformuoja lasas. Tada, manoma, ima formuotis nuostabiausias ir reciausias pozeminis fenomenas ­ heliktitai ­ ekscentriniai dariniai paci netikciausi form. Tai anomalus reiskinys, sutinkamas kai kuriuose urvuose ant skliauto, sien ar stalaktit. Heliktitai bna islinkusios adatos, sudtingos spirals, susuktos elipss, apskritimo, trikampio ir kitoki nenusakom form. Karstins ertms su jomis tekanciais vandenimis ir vairiais antriniais dariniais sudaro nuostabius pozeminius landsaftus, t nuostab pasaul, kuris zmog baugina, bet kartu ir vilioja, taciau kur kartais ne taip lengva patekti. Juk giliausia pasaulyje Zan-Bernaro praraja Pranczijoje yra 1602 m gylio, o ilgiausias zinomas Mamuto urvynas JAV virsija 560 km ilg. Nuo pat pirm zingsni pozemin zmogus stengsi panaudoti pozemin erdv savo reikmm. Pirmykstis zmogus ieskojo ten prieglobscio, paleolito epochoje po zeme buvo kuriami skulptros ir tapybos sedevrai, vliau urvai buvo naudojami kiniams reikalams, gamybinei veiklai. Netolimoje praeityje urvuose zmons slpdavosi nuo pries, o nusikaltliai 276

nuo bausms. Kai kurie urvai ir dabar naudojami vairiausiems tikslams. Bene placiausiai zinomas ms amziuje urv panaudojimas yra turistini marsrut juose rengimas. Milijonai zmoni kasmet aplanko simtus pasaulio turistini urv, nordami pamatyti siuos negyvosios gamtos pozeminius stebuklus. PABAIGA ­ (VAIZDAS: Baradlos urvo koncert sal, Vengrija); ­ (GARSAS: skamba Vangelio muzika su sviesos efektais); ­ TEKSTAS (pries muzik): Pasiklausykime akmens vidurdienio tamsoje . . .

277

Lithuanie

Lietuva Gypse

1997

Mokslinis straipsnis prancz kalba. ,,Atlas des cavités non calcaires du Monde",UIS, Paryzius (Pranczija).

La Lithuanie ne compterait à ce jour qu`une seule cavité: Karvs duob; Formée dans le gypse, elle se trouve au nord de la Lithuanie, à 3 kilomètres de la ville de Birzai. C`est une grotte horizontale, karstique, contenant un petit lac. Elle développe 46 mètres pour un volume de 28 m³. Depuis 1968, elle est considérée comme monument géologique de Lithuanie et compte une importante bibliographie (E. Laiconas, Karvs duob, Taryb Lietuvos Enciklopedija, Vilnius, 1986, vol. 2).

278

Paleontological discoveries in caves of Siberia by Y. Cherskis

1997

Mokslinis straipsnis­pranesimas angl kalba simpoziume "Archeology and Paleontology in Caves" "Proceedings of the 12th International Congress of Speleology", vol. 3, 169-170 psl. La Chaux-de-Fonds (Sveicarija) Abstract Yonas Cherskis ­ Jonas Cerskis ­ (1845-1892), traveler, paleontologist, geologist and geographer, was the first Lithuanian speleologist. In 1871, he discovered palaeolithic anthropological remains and mobiliary art in Irkutsk (Russia). In 1875, in the Nizhneudinskaya Cave, situated in the Eastern Sayan Mountains, he discovered and described frozen Pleistocene fauna, a new species of rodent of the genus Myodes, and a new extinct mammal, Cuon nishneudensis. In 1876, he investigated the Balaganskaya Cave on the Angara River. He discovered the palaeolithic artistic figuration of a "running deer" in the Bogatirskaya Cave. For his discoveries during 1875-1876, Cherskis, the first investigator of the Siberian palaeolithic, was decorated with the little silver medal of the Russian Geographical Society. 1. Introduction Yonas Cherskis (1845-1892), the famous Lithuanian traveler, paleontologist, geologist and geographer, was one of the most outstanding explorers of Siberia in the second half of the 19th Century. He is regarded by his successors as being, together with the American geologist W. M. Davis, the creator of the bases of theoretical geomorphology. Y. Cherskis was born on May 15, 1845 in the settlement of Svolna in Vitebsk region (now Belorussia). He received his secondary education in Vilnius (Lithuania), where he joined the insurgent soldiers in the 1863 uprising. Captured after a battle with Russian troops, he was tried by a tsarist court and sentenced to detention in a punitive battalion stationed at Omsk in Western Siberia. With the help of some political prisoners, he started, self-taught, his geological career. In 1869, Cherskis was released from the punitive battalion under an amnesty for political prisoners. At Omsk, he contrived to earn a living and at the same time, singlehanded, he continued his anthropological and paleontological investigations. In 1870, he left for Irkutsk, arrived there at the end of January, 1871, and some time later, he obtained permission to settle there. Working first on a voluntary basis, then as a custodian (18731876), he was employed at the Siberian Section of the Russian Geographical Society Museum. He studied geology, paleontology, chemistry and botany (ILGNAS, 1983). 2. Activity in Siberia In the autumn of 1871 he began the study of fossil remains at the archaeological site in Irkutsk. During the construction of the new military hospital at Irkutsk on the right bank of Ushakovka river (tributary of Angara), some caves with anthropological remains were discovered. Cherskis was invited to explore the site. The following year, the exploration continued and its results were published (CHERSKIY, 1872). The cultural layer of this excavation was 0.4 m thick, at a depth of 2.1 m. Among the cultural remains, various remains of mammoth, rhinoceros, bovids and snails were found. The most important consumed species were horse, bison, and birds. The most significant finds were flint implements, remains of flint knapping and other items of bone, stone and clay. However, the most 279

sensational finds were engraved mammoth tusks and antlers. There were small cylindrical pillars, engraved balls, grinded rings and bracelets. These first discoveries of palaeolithic art in Siberia made a great impression on European archaeologists and paleontologists (LARICHEV, 1990). The year 1875 was marked by some sensational paleontological discoveries in the Nizhneudinskaya Cave (about 500 km west of Irkutsk). Earlier, Cherskis had expressed his interest in investigating these caves, thinking that they could contain archaeological and paleontological remains. The Irkutsk section of the Geographical Society received information about the find of mammoth remains in the valley of Biriusa river as well as animal bones in caves of Uda river's valley. Cherskis' task was to investigate them. After a brief examination of the Biriusa district and its caves at the end of July, he arrived in Nizhneudinsk. He left for the Sayan Mountains along the Uda valley. After 30 km, he stopped in Soloncy village (350 inhabitants at this time). He hired the brothers Nikolay and Konstantin Shurtov as guides and the three of them started to the south-east. After 32 km, they stopped on the right bank of Uda, 200 m above the entrance of the cave. It was the beginning of an exhausting 45 day long underground expedition. Cherskis worked in two caves at this place. The Small Nizhneudinskaya Cave, 160 m long, consisting of a 107 m long ice-covered dome with a long passage, 0.60-0.75 m wide and 53 m long. A second cave, the Big Nizhneudinskaya Cave, is 550 m long with some low passages and large 1-3 m high domes. The air of the Big Nizhneudinskaya Cave was particularly dry and stagnant. There was a constant negative temperature in both caves: between -4.8ºC and -0.2ºC on August 22, 1875. The two caves were connected by a passage, now collapsed. For that reason, they can be considered as one cave (VOLNOGORSKIY, 1913). Cherskis excavated and analyzed frozen quaternary mammal remains: the most important of them were goat horns, limb bones of ruminants (Cavicornia) with muscles and sinews, remains of antelopes, and of various carnivores like bears. The fossil remains were abundant and more than 20 species could be identified. There were no other excavations in Siberian caves during the 19th century. However, the most significant achievement of Cherskis in the Nizhneudinskaya Cave was the discovery of a new species of an extinct mammal ­ the dog of Nizhneudinsk, Cuon nishneudensis (WOJCIK, 1986). The following year 1876 was the second and the last year of Cherskis underground investigations. He left Irkutsk in June and went boating down the Angara river, to make new explorations. He stopped 10 km south-west from Balagansk on the left bank of Angara, attempting to find a similar site in the Balaganskaya Cave. The 1200 m long cave had four levels, developed in gypsum and anhydrite. By a temperature between -1ºC and -4ºC, Cherskis was surprised at the absence of frozen remains, but he found a lot of interesting Pleistocene (wolf, cervids, bovids, horse, rhinoceros and mammoth) and Holocene (bear, horse, cervids, human, snake, fish and snails) bones. During this two-month expedition, Cherskis carried out geological, archaeological and ethnographical investigations, surveying the caves (WOJCIK, 1986). Cherskis also discovered palaeolithic rock art. He described a "running deer" on the ceiling of some dome in the Bogatirskaya Cave (East Sayan Mountains). Unfortunately the passage to this dome remains unknown at present (LAICONAS, 1995). For his discoveries during 1875-1876, Cherskis was decorated with the little silver medal of the Russian Geographical Society. Results of investigations in caves of the Uda and Angara district by Cherskis showed the bond between deposits of caves and sites in valleys. On the other hand, many caves are also situated in the Kultuk region and in the mountains around the Baikal Lake. Their study could help understanding its geological structure. Thus, Cherskis offered the Russian Academy of Sciences to begin an investigation in the caves near to the Baikal Lake. But the authorities of the Irkutsk Section of the Geographical Society took no interest in these studies. Instead they asked the detainee to proceed with a geological survey of along the shores of the Baikal Lake (CHERSKIY, 1956). 280

3. Conclusions Cherskis was the first Lithuanian scientific speleologist and one of the most outstanding explorers of Siberia in the second half of the 19th century. He made the first investigations on Siberian palaeolithic. His discoveries of palaeolithic mobiliary art in Irkutsk in 1871 and of the "Running deer" on the walls of the Bogatirskaya Cave were the first in Siberia and made a strong impression on European archaeologists. They contributed to the acknowledgment of the existence of palaeolithic art. The sensational paleontological discovery of frozen quaternary faunal remains in the Nizhneudinskaya Cave in 1875 was of world-wide importance. The discovery of Cuon nishneudensis, a new extinct canned species, in 1875, was the most important result of Cherskis' speleological investigations. References

CHERSKIY, Y.D. 1872: Neskolko slov o vyrytyh v Irkutske izdeliah kamennogo perioda. Irkutsk CHERSKIY, Y. D. 1956: Neopublikovannye stati, pisma I dnevniki. Irkutsk. 49: 55-56. ILGNAS, G. 1985: Jonas Cerskis. Vilnius: 51-63. LAICONAS, E. 1995: Cerskis ir urvai. "Mokslas ir gyvenimas" 4 (449), Vilnius: 14-15. LARICHEV, V. E. 1990: Prozreniye. Moscow: 102-103. VOLNOGORSKIY, P. 1913: V nedrah zemli. Moscow: 111-150. WOJCIK, Z. 1986: Jan Czerski. Lublin: 85-87 & 128-158.

Important dates of Cherskis life and work 1845.05.15. : birth in Vitebsk region (now Belorussia). 1859 ­ 1863 : studies in Vilnius institute of the nobility (Lithuania). 1865 ­ 1883 : exile to Siberia for the participation in the uprising against Russian tzar. 1871 ­ 1882 : stay in Irkutsk (Russia). 1871 : discovery of palaeolithic mobiliary art in Irkutsk. 1873 : 1st expedition (East Sayan). 1874 : 2nd expedition (East Sayan). 1875 : 3rd expedition (Nizhneudinskaya Cave, East Sayan); discovery of quaternary frozen remains and of Cuon nishneudensis. 1876 : 4th expedition (Balaganskaya Cave). 1877 : 5th expedition (South-east coast of Baikal). 1878 : 6th expedition (North-west and north-east coasts of Baikal). 1879 : 7th expedition (South-west coast of Baikal). 1880 : 8th expedition (North-west coast of Baikal). 1881 : 9th expedition (North-east coast of Baikal). 1885 ­ 1890 : stay in Petersburg (Russia). 1886 ­ 1890 : work in the Russian Academy of Sciences. 1891 ­ 1892 : 10th expedition (Yakutja). 1892.07.07. : death on a boat during the Kolyma river expedition and burial in the settlement of Kolymskoye. Working area of Yonas Cherskis in Siberia (Picture enclosed).

281

Valkatos uzrasai

(Kelion Sveicarij)

1997

DIENORASTIS. Austrija, Sveicarija, Lichtensteinas. Rugpjcio 9 d. Sestadienis. Pakeleivingu miegamu autobusu ,,Scania", priklausanciu Kazio Damuleviciaus kelioni agentrai ,,Mes" 14:30 isvykau is Kauno. Rugpjcio 10 d. Sekmadienis. 12:30 atvykau Vien (Austrija). Po ekskursijos ­ laisvas laikas iki 21:00. Po to tuo paciu autobusu vaziuoju toliau vakarus. Rugpjcio 11 d. Pirmadienis. 07:00 atsibudau autobuse, stovinciame aikstelje netoli Zalcburgo. 10:00 atvaziavau Zalcburgo senamiest. Po ekskursijos pasivaiksciojs po miest, pasimiau is autobuso savo kuprin, atsisveikinau su vairuotojais Vincu ir Paulium ir 15:50 nujau psciomis piet kryptimi link uzmiescio. 16:50 sustojau tranzuoti, bet neskmingai. Is kazkur dar atsirado senis-konkurentas, o tai jau visai badas. Taigi patraukiau toliau ir nepastebimai prijau Anif`o miest. Pries j krmuose, netoli pelks, sikriau nakvoti. 20:10 nujau miegoti. Vis nakt persekiojo uodai. Rugpjcio 12 d. Antradienis. Atsikliau 06:30. plent isjau 07:00. Nuo 07:30 iki 09:00 tryniausi degalinje, bet niekas mans nepam. Tai pajdamas, tai pastovdamas, pasiekiau Hallein`. Masin ieskojau popieriaus fabrike. Ten vienas austras vairuotojas band pavogti mano kuprin. Buvo jau besiness, vienok buvo jam per sunki. Todl pavyko prisivyti ir atimti. 13:00 pagaliau vaziuoju. Slovakas nuvez mane 32 km iki Bischofshofen`o. Tranzavimas prasidjo. Apie 14:00 nestabdoma sustojo antroji masina ir nuvez tik 16 km iki Schwarzach`o. Nakvoti sikriau Salzach`o ups pakrantje, gerokai pajjs uz Schwarzach`o miesto, uz pirmo tunelio. Kilo mintis, kad prarandu daug laiko ir galiu nespti laiku nuvykti. Todl gali tekti ssti traukin. Kazkodl labai prastai tranzuojasi. Rugpjcio 13 d. Treciadienis. Nakt buvo saltoka ­ teko uzsivilkti svarkel. Isjau pries 08:00. Uz tilto prijau pirmj sioje kelionje poilsio aikstel. 08:00-08:30 beviltiskai stabdau. Apskritai per sias dienas Austrijoje nepastebjau n vieno tranzuotojo. Taip kad mano padtis tapo beveik aiski. Bet kadangi dar turiu siek tiek laiko, per artimiausias 2 dienas reikt pabandyti tranzu nusigauti bent iki Insbruko, t. y. 160 km. Ilgai jau pscias. Dar prisdau kitoje poilsio aikstelje. Berasant dienorast, sustojo masinl. Jie valgis. As nujau pasisnekti. Yra 09:00. Siek tiek prisitryniau du desins kojos pirstus. Lende, pasikeits pinig, 11:07 sdau traukin ir 14:30 islipau Insbruke. Cia taip grazu ir taip nesitranzuoja, kad net rasyti nesinori. Geriu al ir galvoju, k daryti. 16:39 isvykau traukiniu link Feldkirch`o. Pakeliui kur nors islipsiu nakvynei, nes bilietas galioja 4 dienas. 19:00 islipau Feldkirch`e, pasienio su Lichtensteinu miestelyje. Iki 20:00 ieskojau, kur prie vandens sikurti. Perjau vis miest, kuris labai grazus ­ daug tilt, vandens, pilaici! Dabar man jau aisku, kad nuvaziuosiu. Rugpjcio 14 d. Ketvirtadienis. 08:48-09:08 traukiniu vaziuoju is Feldkirch`o (Austrija) per Lichtenstein (tik 10 minuci!) Buchs` (Sveicarija). Pasus tikrino bevaziuojant; daikt netikrino, tik paklaus, ar neturiu ko nors apmuitintino. Buchs`e uz 69 CHF:1,47=47 USD nusipirkau biliet per Zürich` La So de Fon (La Chaux-de-Fonds). Bilietas dviems dienoms. Is viso nuo Lend`o iki La So de Fono traukinio bilietas kainavo 87 USD. Sdziu Buchs`e ir galvoju, k toliau daryti. 11:15-12:25 ekspresu is Buchs`o nuvaziavau Zürich`. Apzirjau miest, papietavau (pagedusi desra su besibaigiancia lietuviska duona) ir nujau atgal stot. Pakeliui suvalgiau labai skani, bet brangi (3,20 CHF) led maz porcijl. Sveicarijoje su ledais 282

prasciau nei Austrijoje ­ kauseliuojam beveik nra. Aplinka niekuo nuo Austrijos ar Lichtensteino nesiskiria. Ta pati vokieci kalba. Greiciau reikia vaziuoti vakarus, prancziskus kantonus. Taigi siandien su Alpmis laikinai atsisveikinsiu ir vaziuosiu Jur. 15:06-16:33 nuvaziavau is Zürich`o Biel/Bienne. Nusipirks valgyti (labai didel duon uz 4,40 CHF ir 1,5 l spraito uz 3,00 CHF) ilgai ilgai keliauju apypliaziais prie Bjeno ezero, kol 18:00 pagaliau susirandu apytust kampel prie vandens.. Maudausi, tvarkausi ir ruosiuosi rytdienos atvykimui Kongres. ,,Grdtoji" desra kelionje pasiteisino, kitos rsys ­ ne. Sris gerai laikosi. Lietuviskos duonos suvartoju po pus kepalo per dien. Sirupo kit kart galima bus ir neimti, nes jo ne ilgam uztenka. Butelis vandeniui galt bti 1 l arba 2 x 0,5 l talpos. Btina turti daugiau tepalo nuo koj pratrynimo. Praverst kepurait nuo uod miegui lauke. Rugpjcio 15 d. Penktadienis. Atsikliau 05:30 dar pries svintant. Prikl ramyb. 07:00 isjau atgal link miesto. 08:37-09:26 is Bjeno atvykau La S ode Fon. Tiesioginis atgalinis bilietas nuo cia iki Zalcburgo kainuot 138 CHF : 1,47 = 94 USD. 10:00 atvykau Kongreso bstin. Apie valand bandziau issprsti registracijos Kongrese problemas, bet neskmingai. Mano klausimas atidtas rytdienai, kol atvyks Bernaskonis. Organizacinis komitetas nort is mans ,,islauzti" dar apie 300 CHF, bet as kategoriskai atsisakiau mokti. 17:00 padariau pranesim ,,Paleontological discoveries in caves os Siberia by Y. Cherskis" I tarptautiniame urv archeologijos ir paleontologijos simpoziume. Pardaviau kelis lipdukus uz 5 CHF. Su sveicaru ir vengru issikeiciau visas turtas atvirutes. Bendravau su Forciu, Bosaku, Klimciuku, Rezgiku, Snetkovu, Saberu, Jablokova ir kitais. Nakvojau kempinge ­ buvo salta ir labai drgna. Kempingas komfortiskas. Turime karsto vandens. Neissimiegojau dl triuksmo ir salcio. Rugpjcio 16 d. Sestadienis. Prabudau 04:30. Atsikliau 06:00. Pasivaiksciojau po misk. 11:00 Sveicarijos Moksl akademija sumokjo uz mane Kongreso dalyvio mokest (120 CHF) ir nakvyns islaidas (110 CHF) su slyga, kad nevaziuosiu planuot ekskursij. Be to gavau is j tam tikr kompensacij ir visas dalyvio teises. Vyksta mainai, diskusijos, naujos pazintys. 19:00, dykai gavs 30 CHF biliet, dalyvavau bankete. Tvarkos ­ jokios, maisto trkumas, bet daug vyno ir, zinoma, triuksmo. Prie visko eils ir mazai vietos. Zodziu, nieko gero ­ gerai nors, kad dykai. Grzau kemping 01:00. Rugpjcio 17 d. Sekmadienis. Dalyvauju Generalinje asambljoje. Prezidentu isrenkame Juli James (Australija), generaliniu sekretoriumi Pavel Bosak (Cekija). 2001 met Kongres organizuoti pavedame Brazilijai. T paci dien is kempingo gyventi persikliau gretim misk. Cia nors lauzel galsiu susikurti. Sekmadieniais nedirba jokia maisto preki parduotuv. Atsidarys tik rytoj nuo 13:00, o as jau nebeturiu pusryciams duonos. Rugpjcio 18 d. Pirmadienis. Atsikliau 07:00, nusipirkau biliet traukin iki Sion`o (54 CHF). 08:20-08:52 nuvaziavau Neuchâtel`, kur nusipirkau valgyti (duonos 400 g uz 2 CHF ir desros 326 g uz 10,45 CHF). Apzirjs per valand Neuchâtel`, 10:00-10:50 nuvaziavau Lozan, kur prabuvau 4 val. Tai grazus XIX a. miestas: labai grazi katedra, tiesiog puiks vadinamieji ,,Lozanos sodai", kurdinti ant pastat stog, nuostabus ezero pakrants parkas; gausu gli, medzi ir vairi kit zalumyn. Papietavs 100 g sokolado (2,50 CHF), 15:0415:23 nuvaziavau Montreux. Vis dazniau miau jausti alk ­ teks padidinti maisto norm. 15:30 isjau is miesto ryt kryptimi, ieskodamas tinkamos vietos nakvynei prie Lemano ezero. Taciau nieko tinkamo neradau, todl 17:00 prijau Villeneuve miestel, esant mazdaug uz 6 km. Apsiprekins jau dar apie 8 km, kol apie 19:00 radau neblog vietel prie Ronos zioci Lemano ezer. Nuo ilgo jimo labai nusivariau, bet uz tai issiskalbiau ir nusiprausiau. Taigi gyvenimas vl tapo grazus. Mazdaug uz 5 km ­ Pranczija. Pasonje ­ pauksci rezervatas. S kart lauzo nekursiu.

283

Rugpjcio 19 d. Antradienis. Nakt labai gerai issimiegojau, nors vis laik sapnavau kaimynus. Atsikliau 07:00. Isjau 08:50. 10:20-11:35 nuvaziavau Sion`. Toliau autobusu vykstu St. Leonard. Uz 6 CHF aplankiau St. Leonardo urv. Tai 300 metr apsemta galerija. Plaukiame valtimi. Nezinia is kur ir kam po zeme priveista dideli zuv, kurias gidas vis paseria. 14:02-14:17 grztu atgal Sion` ir nusiperku biliet traukin iki Interlaken`o (54 CHF). 15:09-18:25 labai vaizdingomis vietomis atvykau Darligen`. Ypac grazu buvo vaziuojant per Löschental`. 19:00 sitaisiau 5 min. atstumu nuo gelezinkelio stotels, 15 m atstumu nuo bgi ir 5 m atstumu nuo Tuno ezero vandens. Taip greitai ir taip vienisai (atsiskyrliskai!) sioje kelionje dar nebuvau sikrs. Rugpjcio 20 d. Treciadienis. Atsikliau labai vlai ­ nebuvo, kas veikti, nes neturjau tolesnio veiksm plano. 10:18-10:26 nuvaziavau is Darligen`o Interlaken`. Kaip nebt keista, bet cia informacijos tikrai trksta. Dabar mstau, kur siandien pasiduoti. Si diena, kaip ir prajusios, bus karsta. Turist daug. Apie 11:30 isjau Goldswil`io kryptimi. Po 1 val. prijau kaln ezer. Traukiau pstute toliau. Ir stai Ringgenberg`o miestelis ­ toks, kaip Seredzius Lietuvoje. Jis tarytum etnografinis, kaip pasakoje, nors nuo viduramzi lik tik pus pilies. Apie 15:00 nusileidau prie Brienc`o ezero, zemiau kapini, prie pilies. Cia dienosiu, o miegoti turbt grsiu atgal ant kalno prie ezero. Pora valand prie Brienc`o ezero ir saul pasislp. Siek tiek debesuota. Teks lipti ant kalno. Sio ezero vanduo ne toks siltas, nes yra auksciau kalnuose. Situacija susidar tokia, kad as tik stumiu dienas, laukdamas greiciau ateinant antradienio ryto Zalcburge., kur turt bti Kazio autobusas. Cia, Sveicarijoje, be didesni pinig lyg ir nra daugiau plan. Gal vaziuoti Liucern? Austrijoje tai bus, kas veikti. Buvo m lynoti, vliau ir griaustinis istiko. Todl nakciai sitaisiau miegoti maise. Pries mieg por valand varciau sigyt literatr. Panasu, kad jau pripratau valkatauti... Rugpjcio 21 d. Ketvirtadienis. 09:50 isjau Interlaken, kad vaziuoti toliau per Liucern link Lichtensteino. 10:30 uz 60 CHF nusipirkau biliet iki Buchs`o. 11:00-13:05 nuvaziavau is Interlaken`o Liucern. Nuo Meiningen`o vaziavau ypatingo grozio keliu su labai staigiu pakilimu, tokiu staciu, kad traukinys vos vos velkasi. Ir taip iki pat Brünig`o perjos ir toliau nuo jos zemyn. Nuostabus vaizdas is virsaus Lungarn`o ezer. Nuo cia traukinys jau ima skrieti. Prie Zarnerio ezero matosi, kad dar visai nesenai prajo galinga litis, nes miesteliuose ir ezero pakrantje daug dumblo su moliu ir siukslmis (Sachseln`as). Islips Liucernoje, niekur neradau neautomatins saugojimo kameros. Netrukus pajutau didmiescio slg, tarytum sis miestas mans nepriimt. Panasiai bna kartais ir su urvais. Nusprendziau ilgliau cia nepasilikti. 1 valand paslampinjs apie prieplauk ir stot (tai tarytum koks senamiestis), suvalgiau pietus ­ sokolad ,,Tobleron" uz 2 CHF ir 14:24 Milano ekspresu isvykau link Arth`o. 14:50 as jau ten. 15:12-17:30 vaziavau is Arth-Goldau Mols`. Pakeliui groziuosi vaizdais: labai grazios cerpytmis dengtos nam sienos. Kiemuose sun beveik nra. Niekur nematyti pririst gyvuli ­ visi laisvai vaiksto aptvaruose. Taigi 17:30 islipau Mols`o baznytkaimyje, rytinje Valeno ezero (Wallensee) pakrantje, mazdaug 15 km vakarus nuo Lichtensteino. Ezeras, kaip ir visi Sveicarijoje, labai grazus. Is vis pusi j spaudzia stats ir auksti kalnai. sitaisiau netoli baznycios paciame miestelio centre prie pat gelezinkelio stotels. Vanduo labai siltas ir svarus. Nedidelis debesuotumas lietaus nakt lyg ir nezada. Miegosiu pakrantje. Si diena prajo pervazinjant vietiniais traukiniais is kampo kamp. Tai beveik paskutiniai Sveicarijos vaizdai. Rugpjcio 22 d. Penktadienis. Atsikliau 06:30. Nakt daug visko prisapnavau. Tarp 02:00 ir 04:00 nesimiegojo, todl mnesienoje grozjausi ezeru tarp kaln. 08:26-08:59 vaziavau Buchs`. Daiktus pasidjau saugojimo kamer ir psciomis isjau Lichtenstein. 10:30 as jau Vaduce ­ Lichtensteino sostinje. Tai mazo provincialaus didmiescio tipo miestelis. Uz 2 CHF paste man pas deda Lichtensteino antspaud ­ tai lyg ir vizasuvenyras. Pasivaiksciojs 13:30 grzau pstute Sveicarij (Buchs`). Nusipirkau daugiau maisto. 14:10 isjau sikurti poilsiui ir nakvynei prie Reino. O rytoj vaziuosiu Austrij. Po 284

pusvalandzio as jau prie vandens. Bet apsistojau netoli kanalizacijos ismetamojo vamzdzio. Taigi paskutin dien Sveicarija man siek tiek prasmirdo. Netrukus prasidjo dar ir Reino potvynis. ,,Nesu muil" is pakrants, bet nezinau kur. Vaiksciojau, vaiksciojau as Reino pakrante, bet nieko tinkamo nesuradau, o vanduo vis kyla! Pagaliau netoli autostrados ir pscij tako radau erdvesn palaiki vietel ir 17:00 priguliau pogulio. Vandens prausimuisi s kart netursiu. Gerai, kad Reine nesugalvojau praustis ­ Europos kanalizacija! Sveicarai be motoblok savo aplinkos sitaip nesusitvarkyt. Sienauja jie pievas po nedidel plot kelis kartus per metus, kad visada bt neperaugusios zols. Labai populiars cia kukurzai. Lichtensteine jie uzauga iki 2-5 metr aukscio. Rugpjcio 23 d. Sestadienis. Atsikliau 06:30. Buvo gana drgna ir nejauku. Vakar vakare persekiojo uodai. Stai tokia buvo paskutin naktis netoli Reino Sveicarijos/Lichtensteino pasienyje. 08:05 as jau vl Buchs`o stotyje. Uz 49,95 CHF nusipirkau biliet iki Zell am See Austrijoje. Likusius 89 frankus iskeiciau 736 silingus. 08:52-09:12 vaziavau is Buchs`o (Sveicarija) Feldkirch` (Austrija). Pries lipant perone sutikau pasieniecius, pasirengusius tikrinti pasus. Kadangi jau paskui jaunimo su kuprinmis grup, jie tik kazko paklaus priekyje einanci, o mane palaik vienu is grups vadov. Taigi likau nepatikrintas ir Austrij vaziavau lyg ir nepastebtas. Feldkirch`e jau lauk kitas traukinys Insbruk. lips pamaciau gausyb keleivi, todl tuoj pat islipau ir miau laukti vietinio traukinio iki 10:01. Esu labai mieguistas ir aptings. 10:01-10:25 atvykau Bludenz`. Bet juk cia Austrija ­ buvau pamirss, kad sioje salyje gelezinkelio transportas nra taip isvystytas, kaip Sveicarijoje. Sioje atkarpoje nra jokio regioninio traukinio. Todl vis valand teks laukti tarptautinio traukinio Vien. 11:38-13:20 vaziavau Insbruk, kur praleidau 2 val. 15:25-17:18 be persdim nuvaziavau iki Zell am See. 17:30 isjau pscias pagal Clio ezer (Zellersee) ieskoti tinkamos vietos nakvynei. Taciau vis nra ir nra. Pasiblaskau po rezervat, bet cia tik meldai ir kemsynai. Pagaliau beieskodamas prijau sekanci gyvenviet. Bet gi pagal ezer zem visur privati arba paprasciausiai aptverta tvora. Niekur nemanoma prieiti prie vandens. Panasu, kad gali istikti lietus. Netiktai kitoje ezero pusje radau keliuk kalnus, o, pajs juo apie 100 metr, aptikau stogin sienui. Sieno ritiniai drgni, bet silti. Pirm kart sioje kelionje sitaisiau siltai po stogu, o ne po dangaus skliautu. Krapnoja, bet nakt nelis. Neatsargiai elgdamasis, apsibrozdinau kairi koj ir rank. Nereikia be reikalo sokinti, ypac, kai keliauji vienas. Rugpjcio 24 d. Sekmadienis. Prabudau 06:15 ir kuo skubiau apleidau stogin ­ juk privati nuosavyb. Pajs dar 100 metr aukstyn pagal upel, sustoju praustis ir pusryciauti. Uz 86 ATS nusipirks biliet traukin iki Werfen`o, 09:07-10:01 vaziavau is Zell am See St. Johann im Pongau. Paliks daiktus saugojimo kameroje, sigijau biliet Liechtensteinkllam`o tarpekl (30 ATS) ir patraukiau psciomis. Tarpeklis ­ nuostabus, pats graziausias mano kada nors matytas. Psciomis nuo stoties iki tarpeklio ­ 1 valanda kelio. Tarpeklyje praleidau vis valand. Atgal ­ vl valanda. Beveik smoningai (teisingiau is gudrumo) praziopsojau tinkamiausia traukin, t. y. nelipau j, manydamas, kad jis man netinka. Dabar teks 2 val. laukti sekancio. 16:09-16:29 vaziavau is St. Johann`o Werfen`. Nakvynei sitaisiau netoli centro, 15-20 min. atstumu. Dabar 18:15. Lyg ir nori krapnoti. Nakciai pasiruosiau kapitaliai ­ lyg dideliam lietui. Ryt ­ EISRIESENWELT`as. Cia teks nakvoti 2 naktis, nes poryt anksti ryte reikia bti Salzburg`e. 20:45 sizieb Werfen`o pilies apsvietimas. Vaizdas ­ nepakartojamas. Tikra Ciurlionio ,,Karali pasaka"! Nakt buvo drgna ir nejauku, nors oras be lietaus ir visiskai giedra. Rugpjcio 25 d. Pirmadienis. EISRIESENWELT !!! 7-oji diena Austrijoje. 07:10 isjau link stoties. Po 10 min. pasidjau daiktus dykai pas dispecer, nes saugojimo kameros cia nra. Kasa neveikia. 08:20 atvaziuoja urvinis minibusas ir nuveza norincius iki aikstels, kur persdu didesn autobusiuk. 5 km vaziuojame 20 min. Statumas 285

vietomis ­ iki 21 %. Nuo paskutins aikstels tenka dar 10 min. eiti iki keltuvo. Sis pradeda veikti 09:00. Kelia apie 12 zmoni. Pakilimas nepaprastai staigus ir status, bet nra spdingesnis, nei Zakopanje. Pakilus dar apie 10 min. einu iki urvo. Prie urvo uz 80 ATS (vietoj 90 ATS, nes pagalvoja, kad esu grupinis) perku biliet urv. Su pirmja grupe lendu skyln. Prie angos laukiame, kol paruos ir uzkurs karbidines apsvietimo lempas, nes urve elektros apsvietimo nra. Po lemp gauna kas desimtas. Beveik visi turistai kalba vokiskai, tik apie 10 zmoni grupel bendrauja angliskai. Todl mes einame kolonos (po 2) priekyje ir mums gidas aiskina atskirai. Urvo ilgis ­ 42 km; trasos ilgis ­ 1000 metr. Urvas issidsts +1760 m v. j. l. Tenengebirge masyve po 400 m klinci storyme. Esame labai aukstai virs slnio. Werfen`o pilis is virsaus atrodo mazulyt. Dabar visai ne ,,Karali pasaka", o zaisliukas is pasakaits. Urve tenka veikti 700 laipteli virs ir tiek pat atgal. Karbidini lemp sviesos vos vos pakanka tam, kad galtum eiti, taciau visas efektas yra tame, jog gidas naudoja kazkokias juodas ,,virveles", tarytum su magniu viduje, kurios palengva dega labai ryskia sviesa, nepalyginamai ryskesne uz ,,karbidks" svies. Visur, kur reikia, arba visur, kur sustojame isklausyti komentar, jis jas degina. Labai originalu ir puiku. Sis urvas ledo turi mazdaug tiek, kiek ir Slovakijos Dobtina, bet ten rengta elektra, o pats pateikimas ­ standartinis, nepaliekantis gilesnio spdzio. O cia ­ visai kas kita. Urvo pateikimas puiku; gidas su ismone demonstruoja pozemio groz, o mes j matome. Storiausias ledas Eisriesenwelt`e ­ 25 m, tik 1 m maziau, negu Dobtinoje. Apie 11:15 mes jau lauke. Ekskursija truko ne maziau 1,5 val. Gerai, kad as papuoliau pirmj grup. Mums iseinant, urve jau buvo dar kelios grups, o tai jau panasiau eitynes prie mauzoliejaus. Ekskursijos kain sudar: · autobusas iki keltuvo vien pus ­ 35 ATS; · keltuvas vien pus - 55 ATS; · pats urvas - 80 ATS. _______________________________________ Viso: 170 ATS : 13 = 13,08 USD PASTEBJIMAI: · Cia, vakaruose, nesvarbu, koki kalb tu moki. Gido problema ­ tau isaiskinti tavo zinoma kalba. Ir tai brangiau nekainuoja, kaip kad neretai esti rytuose. · Sveicarijoje informacija pateikiama preciziskai iki smulkmen,. Daug proto nereikia, kad patektum ten, kur nori. Austrijoje, nors irgi viskas pritaikyta zmogaus patogumui, taciau informacijos siek tiek maziau ­ kartais, nors ir retai, tenka pasiklausti. · Sveicarijoje bet kur gali sustabdyti transporto sraut, kad vienas pats pereitum gatv, o cia ­ ne. · Sveicarijoje viskas daroma taip, kad ne tik sau, bet ir kitam, svetimam zmogui, bt patogiau ir graziau. Todl kiekvienas kaimas ­ mielas akiai. Taciau stokojama viduramzi architektros. · Austrijoje pamatyti viduramzi architektros ­ ne problema. Mazdaug 11:50 isjau nuo urvo pscias zemyn. Su daznais pasdjimais, nes labai karsta ir grazu, apie 13:00 as jau prie zemutins keltuvo stoties, o 14:20 ­ jau Werfen`e. Nusileidimui sugaisau 2,5 val. Werfen`e apsiperku ir vl grztu senj viet prie Salzach`o ups. Dziovinuosi, nes rytoj ­ Salzburg`, kur, gal bt, o gal ir ne, susitiksiu turist grup is Lietuvos. Jau 20:13. Paskaiciau, nusiprausiau, apsiskalbiau, pavalgiau. Ima temti. Po pusvalandzio apsvies pil. Paskutin kart pasizirsiu ,,Ciurlion" ir gal paskutin (jau 15-a) nakvyn ant zems. Tame tarpe buvo viena nakvyn palapinje, o kita ant sieno. Rugpjcio 26 d. Antradienis. Esmin diena! 286

06:20-07:05 vaziavau is Werfen`o Salzburg`. Uz biliet sumokjau 76 ATS. Paskutin naktis buvo nesalta. Tik 03:20 prabuds, nebeuzmigau, nors kliausi tik 05:10, o 06:00 isjau sot. Kazko virs Tenengebirg`s renkasi juodi debesys. 08:00-10:00 lietuvi laukiau terminale. Po to iki 14:00 slampinjau po turistines Zalcburgo vietas, bet lietuvi nesutikau. Viskas aisku. Kazys nezadjo, kad autobusas atvaziuos terminal. Teks vaziuoti Flachau, gal ten juos rasiu, jei jie apskritai atvyko. 16:05-17:55 vaziavau Altenmarkt. Toliau dar 4 km autobusu iki Flachau, kur pasiekiau tik 19:00. O 20:00 lietuvi grup is Mazeiki vis tik susitikau. Vlai vakare m lyti, bet as miegu autobuse ­ tegul lyja ir kuo gausiau. Jau pabodo tas nenumaldomas karstis kiekvien dien. Miegojau labai prastai ­ prie minksto juk irgi reikia priprasti! Rugpjcio 27 d. Treciadienis. DACHSTEIN`as! Prabudau ~03:30. Atsikliau ~06:00. Mintyse pasveikinau Aug su gimtadieniu. Iki 15:00 ekskursija Dachstein`o ledo urve. Keltuvas 150 ATS (grupin kaina) + pats urvas 78 ATS = 228 ATS : 13 = 17,54 USD. Urvas groziu ir pateikimu ­ prastesnis ir brangesnis uz Eisriesenwelt`. Ledo kilm siuose urvuose skiriasi. Ten, Eisriesenwelt`e, ledas formuojasi dka salto oro traukimo urv ziemos metu. Cia, Dachstein`e, ledas formuojasi is atitekancio per uolien vandens. Rugpjcio 28 d. Ketvirtadienis. Visa diena Vienoje. Rugpjcio 29 d. Penktadienis. 5 valandos Krokuvoje. Rugpjcio 30 d. Sestadienis. Pagaliau namie. Bendra kelions kaina ­ 2.800 Lt.

287

Speleoturizmas

(Kelions po zeme)

1998

Informacija specialiai ruosiamai ,,Sporto enciklopedijai".

PIRMIEJI APSILANKYMAI PO ZEME. M. K. RADVILA Naslaitlis (1549-1616) ­ Graikijoje, Sirijoje, Egipte, Palestinoje (1583). J. CERSKIS (1845-1892) ­ Ryt Sajane (1875-1876). K. PAKSTAS (1893-1960) ­ Kanar salose, P. Afrikoje, Palestinoje (1930). J. RIMOSIUS ­ Slovnijoje (1934). A. POSKA (1903-1992) ­ Egipte (1930), Kinijoje (1932), Bulgarijoje (1937), Kirgizijoje (1949-1958). V. ALMANIS ­ Kaln Altajuje, V. Kaukaze (1969-1977). SPELEOKOLEKTYVAI. Kauno speleosekcija ,,OMEGA" (st. 1977.12.09.), pirm. ­ Erikas LAICONAS (1978-1981, 1984), Valerijus MATROCHINAS (1982-1983); vliau reorganizuota KAUNO SPELEOKLUB (1984.04.09.), pirm. ­ E. LAICONAS (1984-1985), Raimondas DANINAS (nuo 1986). Speleosekcija ,,KENTAURAI" Kaune (veik 1981-1982), pir. ­ Ricardas JAKUBONIS. Speleosekcija ,,AKVA-SPELEO" Kaune (st. 1982), vliau reorganizuota Kauno speleopovandeninio sporto klub ,,GELMS" (1990), pirm.-Vytautas GUDAITIS (nuo 1982). SPELEO-INFO-CENTRAS (st. 1988.04.17.), vadovas- E. LAICONAS (nuo 1988). Speleosekcija ,,VENTA" Vilniuje (st. 1982.03.30.), pirm. ­ Sigut DOMININKAITYT-DANINIEN (1982-1983), Violeta MALISAUSKAIT (1984), Vilmantas VASKELIS (1985), Virgilijus STOSKUS (1986-1987), Gintautas SVEDAS (nuo 1988). Speleosekcija ,,DONALDAI" Panevzyje (st. 1982.10.19.), pirm. ­ Kstutis TAMOSAITIS (1983-1984), Romas VALAITIS (1985-1989); vliau reorganizuota Speleoklub ,,KRISTALAS" (1990), pirm. ­ Darius SIMANAVICIUS (nuo 1990). Speleosekcija ,,NYKSTUKAS" Anyksciuose (st. 1986), pirm. ­ Arnas LIOG (nuo 1987). MIEST SPELEOKOMISIJOS. Kauno (1979.12.18.-1990.03.17.), pirm. ­ E. LAICONAS (1980-1981, 1984-1985), V. GUDAITIS (1982-1983), R. DANINAS (1986-1989). Panevzio (1985.12.11.-1990.03.17.), pirm. ­ R. VALAITIS (1986-1989). Vilniaus (1986.01.16.-1990.03.17.), pirm. ­ Rima JURGELEVICIT (19861989). LIETUVOS RESPUBLIKIN SPELEOKOMISIJA (1985.03.02.-1990.03.17.), pirm. ­ E. LAICONAS (1985-1989). 288

LIETUVOS SPELEOSPORTO ASOCIACIJA (1990.03.17.-1996.11.01.), prezidentai ­ Algirdas ZVINAKEVICIUS (1990-1992), V. GUDAITIS (1993-1996), generaliniai sekretoriai ­ Igoris CALOVAS (1990-1992), E. LAICONAS (1993-1996). TARPTAUTIN NARYST. Lietuvos atstovas SSRS Centrinje speleokomisijoje ­ E. LAICONAS (1986-1990). Lietuvos atstovas Tarptautinje speleolog-esperantinink grupje ­ E.LAICONAS (1988-1990). 1993.08.02. Lietuva priimta Tarptautin speleologijos sjung (UIS). Lietuvos atstovas prie UIS ­ E. LAICONAS (nuo 1993). KADRAI. Vyr. speleoinstruktorius ­ E. LAICONAS (nuo 1983). Speleoinstruktoriai ­ R. DANINAS, Angel LAICONIEN, Vyrmantas RADZEVICIUS (nuo 1985), V. GUDAITIS (nuo 1993). LIETUVOS SPELEOVARZYB NUGALTOJAI. 1980 ­ E. Laiconas, I. Aikinait-Kasparavicien (Kaunas); 1981 ­ V. Radzevicius, S. Chreptavicien (Kaunas); 1982 ­ R. Daninas, S. Domininkaityt-Daninien, D. Gudaityt-Zukauskien (Kaunas); 1983 ­ V. Rozanskas, S. Domininkaityt-Daninien (Kaunas); 1984 ­ K. Sikorskis, A. Grendelis, J.Roskovait-Sikorskien, R. Daninas, S. Daninien, V. Stravinskas (Kaunas); 1985 ­ R. Daninas, V. Stravinskas, D. Gudaityt-Zukauskien (Kaunas); 1986 ­ K. Sikorskis, A. Grendelis, D.Gudaityt-Zukauskien, R.Augulyt (Kaunas); 1987 ­ R. Valaitis, R. Cicnas, A. Cicnien, A. Eiva (Panevzys); V. Stravinskas, J. Sikorskien (Kaunas); 1988 ­ R. Valaitis, R. Cicnas, A. Cicnien, O. Tichonovas (Panevzys). DALYVAVIMAS TARPTAUTINSE VARZYBOSE. 1979 ­ I SSRS speleosskrydis Ukrainoje (16 vieta, treneris ­ E. Laiconas); 1981 ­ I SSRS turist sskrydis Rusijoje (15-21 vietos, treneris ­ E. Laiconas); 1984 ­ II SSRS speleosskrydis Gruzijoje (16 vieta, treneris ­ V. Gudaitis); 1985 ­ II SSRS turist sskrydis Ukrainoje (12 vieta, treneris ­ R. Daninas); 1987 ­ I Latvijos speleotechnikos varzybos (1 vieta, treneris ­ R. Daninas); 1988 ­ III SSRS speleosskrydis Ukrainoje (treneris ­ R. Daninas). DALYVAVIMAS TARPTAUTINSE KONFERENCIJOSE. 1983 ­ Kaunas; 1984 ­ Kaunas, Karlukovas (Bulgarija); 1985 ­ Ryga (Latvija), Kotelis (Bulgarija), Praha (Cekija); 1986 ­ Vilnius; 1987 ­ Talinas (Estija), Kijevas (Ukraina); 1988 ­ Trakai, Socis (Rusija), Liptojo Mikulasas (Slovakija); 1989 ­ Simonfa (Vengrija); 1995 ­ SUNKUJUSAS (Rumunija). DALYVAVIMAS TARPTAUTINIUOSE SPELEOLOG KONGRESUOSE. 1989 ­ Budapestas (Vengrija); 1993 ­ Pekinas (Kinija); 1997 ­ La So-de-Fonas (Sveicarija). 289

SVARBESNS KELIONS. 1973 ­ pirmas nusileidimas vertikaliame Gugerdzino urve Kryme (Ukraina), - ekspedicij ilgiausius pasaulio gipso urvynus Ukrainoje pradzia; 1980 ­ atrastas ir istyrintas Pirmojo Kauno speleosskrydzio urvas (1600 m ilgio) V. Kaukaze (Gruzija), vad. Ricardas JAKUBONIS; 1981 ­ nusileidimas tuo metu giliausi Azijoje Kijevskajos praraj (-990 m, E. LAICONAS) Pamyro-Alajuje (Uzbekistanas); 1983 ­ giliausias nusileidimas Sniego prarajoje (-1320 m, E. LAICONAS) V. Kaukaze (Gruzija) ­ tai antras pagal gyl tuo metu zinomas pasaulio urvas, - atrasta ir istyrinta Ventos sachta (-190 m gylio) Kryme (Ukraina), vad. R. DANINAS; 1984 ­ eksperimentiskiausias nusileidimas Napros prarajoje (iki -530 m, E. LAICONAS, R. DANINAS) V. Kaukaze (Gruzija), - kelioni Centrin ir Vakar Europ pradzia: Bulgarija (1984); Cekija, Lenkija, Slovakija (1988); Vengrija (1989); Belgija (1990); Rumunija (1995); Austrija, Pranczija, Sveicarija (1997); 1986 ­ pirmoji ekspedicija druskos urvuose Tadzikijoje, vad. E. LAICONAS; 1987 ­ pirmas solinis nusileidimas Nazarovo sachtoje (iki -310 m gylio, R. DANINAS) V. Kaukaze (Rusija). · · Keliauta 22 sali urvuose, bet daugiausiai V. Kaukazo ir Krymo kalnuose; Violeta MALISAUSKAIT (1958-1984) tragiskai zuvo 1984.06.17. treniruots su akvalangu po zeme metu Kauno VIII forte.

Parengta: 1998.02.27. 290

Speleologija

Erikas Laiconas Speleologas

1998

MOKSLO POPULIARINIMO STRAIPSNIS ,,Mokslas ir gyvenimas", Nr.7 (487), Vilnius

Siuo metu vartojamas tarptautinis terminas ''speleologija'' yra kils is graik kalbos zodzi spelaion (urvas) ir logos (zodis, kalba, svoka, mintis, protas, mokslas), bet lietuviskai jis keistinas zodziu ''urvotyra''. S termin 1890 m. pasil prancz archeologas Emilis Rivjeras (E.Riviere, 1835-1922), o nuo 1893 m. prancz speleologo Eduardo Alfredo Martelio (E.A.Martel, 1859-1938) dka jis paplito visame pasaulyje, nors is pradzi buvo vartojamas kartu su sinonimu ''pozemin geografija''. Speleologijos objektas yra bet kokios kilms zmogui betarpiskai prieinamos pozemins ertms, nepriklausomai nuo jas gaubianci uolien sudties. Speleologijos samprata dabar yra dvejopa. Placija reiksme - tai praktin veikla, kurios tikslas yra prasiskverbti sunkiai prieinamas Zems gelmi vietas, kurti tam btin rang, valdyti ir tobulinti urv veikimo technik ir taktik, uztikrinti zmogaus saugum ekstremaliomis slygomis, atlikti po zeme pirminius mokslinius stebjimus, urv aprasymus ir topografinius planus. Siaurja reiksme - tai fizins geografijos sakinis mokslas, tiriantis tam tikr litosferos (vieno geografins sferos komponent) sudtin dal - urvus, j kilm, morfologij, mikroklimat, vandenis, gyvnij, augalij, materialins kultros liekanas, zmogaus sikrimo juose istorij ir panaudojimo galimybes. Speleologijos pradininko E.A.Martelio vadovaujama 1888 m. ekspedicija Bramabio urvyn (Systeme de Bramabiau) laikoma speleologijos pradzia. Tada birzelio 28 d. jis kartu su Gabrieliu Gopija (G.Gaupillat, 1862-1927) veik 700 m ilgio pozemin up. Jie plauk valtimi, kuri per krioklius tempdavo uolomis. Kartu su soninmis atsakomis jie istyrinjo 1,7 km galerij, sudar topografin urvyno plan. Sis reiksmingas vykis urvotyroje tapo sistemingo pozeminio pasaulio tyrinjim pradzia, pirmoji pazintis su kuriuo vyko zmonijos priesausryje. Nors zmons apsigyveno urvuose labai seniai, taciau domtis ir tyrinti juos pradjo tik vlyvojo paleolito epochos laikais. Apie tai byloja mazdaug pries 30-10 tkst. met pr. Kr. paleolito meninink palikti pdsakai ir meno kriniai sunkiai prieinamose, toli nuo angos esanciose urv vietose. Frank-Kantabrijos urv menas yra spdingiausias to meto kultros paveldas. Naudingj iskasen gavybos urvuose pdsak aptinkama jau neolite ir bronzos amziuje. Stai S.Amerikos indnai III-I tkstantmet pr. Kr. urvuose isgaudavo mirabilit, gips, titnag, nutoldami net per 3 km nuo angos. Pirmieji apsilankymo urvuose aprasymai mus pasiek is Asirijos, kurios karalius Tiglatpalasaras I 1100 m. pr. Kr. lanksi prie uztvindyto urvo netoli Tigro ups istak, o jo pdinis Salmanasaras III 853 m. ar 852 m. pr. Kr. net jo sio urvo vid ir pasiunt tolyn zmog istyrinti j vis. Apie 700 m. pr. Kr. prie Jeruzals esancio urvo galerijos ir suliniai buvo praplatinti ir pritaikyti Gihono saltinio vandeniui atvesti miest. Senovs Kinijoje vaist gamyboje buvo naudojami stalaktitai, kuri beieskant buvo skverbiamasi urvus. Senovs graik rasytojas Pausanijas (Pausanias, apie 115-180 m.) apie 170 m. knygoje ''Helados aprasymas'' apraso urv prie Delf, kuriame ''galite eiti didel atstum net visai be sviesos'' ir kuris didesnis uz kitus Mazojoje Azijoje jo matytus urvus. Senovs romn filosofas ir rasytojas Seneka (L.A.Seneca, apie 4 m. pr. Kr. - 65 m.) traktate ''Gamtos 291

klausimai'' apie 64 m. apras, kaip Makedonijos kalnakasiai po zeme prisikas iki gamtini pozemini tustum ir apstulbo pakerti netikto reginio. Is ankstyvj viduramzi mus pasiek tik keletas Italijos ir Anglijos urv aprasym, nors kai kurie j buvo labiau fantazijos vaisiai nei reals spdziai. Bene zymiausias yra Henrio Hantingdono (H.Huntingdon) 1135 m. pranesimas apie daznai zmoni lankom Cedaro urv (Cheddar Hole) Anglijoje. Konkreci to meto apsilankym urvuose rodym galima rasti po zeme ant sien paliktuose uzrasuose, padengtuose plona kalcito plvele. Taip mes suzinome, kad Postoinos urvynas Slovnijoje buvo aplankytas 1213 m., Drachenlocho urvas Austrijoje - 1387 m., Jasovo urvas Slovakijoje - 1447 metais. Renesanso epochoje pastebimas didesnis susidomjimas urvais, o apie 1478 m. Viljamas Vorcesteris (W. of Worcester, 1415-1482) pirm kart pateik tikrai detal Vukio urvo (Wookey Hole) aprasym. XV-XVI a. zymesnius tyrinjimus vykd F.Faberis, H.Ulrichas, J.Raifenstainas Vokietijoje, R.Strainas Austrijoje. Klasikinis XVI a. pozeminis tyrinjimas vyko 1535 m. Braitenvinerio urve Bavarijoje. Tada B.Buchneris su 24 Ambergo gyventojais, apsirpin zibintais, ''tinderboksais'' (dzut, kurioje laikomas titnagas ir pintis ugniai skelti), kirtikliais ir maistu, naudodami virves, kietas kopcias, pasiskverb gilyn, nuodugniai istyr urv ir apras ekspedicij. Jos metu aptikta daug kaul ir kaukoli - tai pirmas zinomas toks radinys urvuose. Kiek vliau, 1546 m., G.Agrikola knygoje isspausdino pirm zinom dirbtins pozemins ertms prie Neapolio plan. XVII a. dauguma pozemini tyrinjim vairiose salyse dar buvo pavieniai, vienkartiniai ir neturjo rysio tarpusavyje. Pazymtina K.Magno veikla Graikijoje, Dz.Bjumonto, S.Stjumo ir Kolinzo Anglijoje.1682 m. Kolinzas po labai kruopsci darb Pen Parko urve sudar ir pirm kart pasaulyje isspausdino natralaus urvo plan. Apzvelgiant XVII a., btina atskirai paminti vien svarbiausi pasaulyje srici - klasikin KARSTO region Slovnijoje. Jo reiksm trejopa. Pagal klintins Karsto (Kras) plynauksts pavadinim reiskiniai, susij su pavirsini ir pozemini vanden chemine ir mechanine veikla tirpiose bei supleisjusiose uolienose ir tos veiklos padariniai, gavo bendrin karstini reiskini arba tiesiog karsto pavadinim. Antra - tai anksciausiai istyrintas urvinis rajonas speleologijos istorijoje. Trecia - sie tyrinjimai trunka jau daugiau kaip 300 met. Su jais susijs Slovnijos barono Johano Vaichardo Valvasoro (J.W.Valvasor, 1641-1693) vardas. Pagal profesij menininkas, Valvasoras daug keliavo po Europ, Turkij ir S.Afrik, isleido kelet gravir album, poezijos knyg, spausdino publikacijas apie pozemin drenaz. 1678-1689 m. jis intensyviai tyrinjo ir detaliai apras Postoinos urvyn, Rako Skocjano ir Cerknicos karst bei daug kit regiono urv. Daug surinktos medziagos jis 1689 m. paskelb savo zymiausiame 4 tom veikale apie Slovnijos topografij ''Die Ehre dess Hertzogthums Crain''. Valvasoro darb svarb nulm tyrinjim sistemingumas, todl jis neabejotinai laikytinas pirmuoju tikru speleologu. Savaip svarus yra ir kino Su Siaks (Xu Xiake, 1587-1641) indlis Azijoje. 16361640 m. laikotarpiu jis vienas pats istyrinjo ir savo knygoje ''Su Siaks kelion'' apras apie 300 P.Kinijos urv. Jo veikla lygintina su Valvasoro darbais Europoje. XVIII a. urv tyrinjimai apm kur kas daugiau sali, buvo atrasta daug nauj urv Anglijoje, Pranczijoje, Slovakijoje, Cekijoje, Vengrijoje, Austrijoje, JAV, P. Amerikoje. Toliau buvo tsiami Slovnijos karsto tyrinjimai, kur reisksi J.A.Nagelis (J.A.Nagel, 1717-1800), T.Gruberis (T.Gruber, 1744-1806), o labiausiai - kasykl geodezininkas ir topografas Francas Antonas fon Stainbergas (F.A. von Steinberg, 16841765), didesn savo gyvenimo dal nuo 1714 iki 1758 m. pasvents pozeminms ertmms. Taciau gamtinink jau nebepatenkino pazintis su lengvai veikiamais urvais. J dmes vis labiau trauk daug kur kalnuose juodomis angomis atsiveriantys paslaptingi suliniai. Tai dav impuls pozemi tyrinjimo kokybiniam poskiui. Reikjo naujos technikos ir specialios rangos. Stai keletas svarbesni to laikotarpio vyki. 1723 m. dvasininkas Lazaras Soperis (L.Schopper, 1698-1756) su draugu nusileido 138 m gylio Macochos sacht Moravijoje ir rod jos rys su Punkvos urvu. Pirmuosius 21 metr jie 292

nusliauz uolomis zemyn, o kit vertikali dal veik, naudodamiesi 60 m ilgio virve su pritvirtintais mediniais kaisciais kojoms atremti. Tuo metu tai prilygo zygdarbiui. Ne maziau svarbs buvo ir 1780 m., kai pranczas M.Marsolj padar 15 m ilgio virvines kopcias ir panaudojo jas nusileidimui Demuazelio urve. Jiems taip pat prireik virvi, zibint, maisto, smalsumo ir medini kopci, kaip jie patys apraso savo nuotyk. Pamintini ir 1793 m., kai vokieci gamtininkas ir keliautojas Aleksandras fon Humboltas (A. von Humboldt, 1769-1859) isleido augal fiziologijos knyg ''Freibergo pozemin flora''. XIX a. urv tyrinjim pltr lm sukaupta patirtis ir patobulinta ranga. Tai padjo speleologams nusileisti gilesnes pozemines ertmes (-329 m gylio Trebicijano praraja, 1841 m., Italija) ir prasiskverbti tolyn ilgiausius labirintus. Europos urvuose zmons pasiekdavo jau 10 km atstum nuo angos, o garsiajame JAV Mamuto urvyne istyrint galerij bendras ilgis buvo didesnis net kaip 40 kilometr. Ypac sparciai urvai tyrinti Belgijoje, Anglijoje, JAV, Pranczijoje. Bet vlgi, kaip ir prajus amzi, pozemini tyrinjim pasaulyje centru vis dar buvo islikusi Slovnija. Toliau buvo tiriama Postoinos urvyno hidrologija, nestokojama atradim Skocjano urvyne, atrandama begals nauj urv. Daugelis si nauj atradim neatsiejami nuo Bohemijoje (dabar Cekija) gimusio Adolfo Smidlo (A.Schmidl, 1802-1863). Po filosofijos ir teiss studij pasiliks dirbti Vienoje, o vliau profesoriavs Budapeste, jis daug dmesio skyr Slovnijos, Austrijos ir Vengrijos urvams. 1850-1856 m. jis sistemingai ir labai kruopsciai tyrinjo Karsto region, jo pozemin faun ir meteorologines slygas, atliko topografinius matavimus. Ypatingos istverms prireik pozeminei Pivkos upei veikti, kai su snumi Ferdinandu savo pasigaminta valtele jis prasiskverb net 570 m, kai smarkios lities sukeltas potvynis buvo pakls vandens lyg po zeme net 3 metrus. Svarbiausiu Smidlo pozemins veiklos rezultatu tapo 1854 m. isleista knyga ''Die Grotten und Hohlen von Adlesberg, Lueg, Planina und Laas''. Joje ne tik sudti regiono urv aprasymai ir stebjim rezultatai, bet taip pat daug dmesio skirta moksliniams urv tyrinjimo aspektams ir metodikai. Si knyga teistai laikoma urv mokslo pradzia, o pat Smidl galima vadinti besiformuojancios naujos mokslo sakos pozemins geografijos - pradininku. XIX a. viduryje atsiradus fotografijai, galimyb uzfiksuoti pozeminius vaizdus sudomino ir pozemi specialistus. 1861 m. Feliksas Nadaras padar pirmsias pozemines nuotraukas Paryziaus katakombose, o 1865 01 27 Alfredas Brodersas Anglijoje padar pirmj fotonuotrauk urve. Taciau esmin vaidmen mokslinje fotografijoje urvuose atliko amerikieciai, kurie nuo 1866 m. (C.Voldakas) pradjo placiai naudoti ir tobulinti pozemin fotografij. Urvotyrai tai suteik nauj kokybini galimybi. XIX a. pabaigoje urv tyrinjimo lyderio pozicij is Slovnijos pamazu perima Pranczija. Sis laikotarpis susijs su ryskiausio pozemi specialisto, prancz advokato Eduardo Alfredo Martelio asmenybe. Seseri met amziaus pirm kart apsilanks urve, o trylikos - Postoinos urvyne, jis ''sveiko smalsumo'' skatinamas m domtis urvais. Lemtingi ne tik Marteliui, bet ir visai pasaulio speleologijai buvo 1888 m., kai bsimasis siuolaikins speleologijos pradininkas pradjo 26 dideli speleologini ''kampanij'' lygiai 26 met cikl. Jo metu Martelis su kolegomis tyrinjo ne tik Pranczijos pozemius, bet ir sureng ekspedicijas 17 pasaulio sali Europoje, Turkijoje ir JAV. Per s laikotarp jis istyrinjo ir atrado apie 1500 urv. Beveik vis s metins kampanijos buvo labai svarbios. Pamazu buvo veikiami vis sudtingesni ir gilesni urvai. Taip Martelis smsi patirties, tobulino rang. 1889 m. jis su Gopija pirm kart urvuose panaudojo telefonin rys. Tai labai paddavo suliniuose, gilesniuose kaip 100 metr. Jis pirmasis po zeme pradjo naudoti sudedamas brezentines valtis. Taciau laipiojimo ranga nebuvo tobulinama - virvins kopcios tebeliko naudojamos ir toliau, jau daugiau nei 100 met. Ekspedicij rezultatus Martelis apibendrino daugelyje publikacij, o 1894 m. Paryziuje isleistoje knygoje ''Les Abîmes. Les eaux souterraine, les cavernes, les sources, la spéléologie'' apibendrino moderniosios speleologijos objekt, tikslus ir tyrinjimo metodus.

293

Pirmosios urv tyrintoj draugijos atsirado Sveicarijoje (1860), Austrijoje (1879), Vokietijoje (1883), Italijoje (1883), Slovnijoje (1889), Anglijoje (1892), taciau jos apsiribojo speleologine veikla konkreciuose savo salies karstiniuose rajonuose. Tik Martelio 1895 m. Paryziuje kurta Speleologijos draugija (Societe de Speleologie) su savo iki siol tebeleidziamu periodiniu leidiniu ''Spelunca'' ilgam tapo tarptautiniu koordinaciniu centru. Prasidjo moderniosios speleologijos pltra. Nenuilstamos Martelio veiklos dka XX a. pradzioje speleologijos pltra pasaulyje pasipild nauju turiniu ir iki si dien vyksta tomis paciomis 9 kryptimis: 1. Tyrinjama vis daugiau urv vis didesniuose gyliuose, susiduriant su vis didjanciomis techninmis klitimis. 2. Daugelis siuo metu teisingomis laikom mokslini speleologini teorij yra jau paskelbtos, nors kartais jos dar nepakankamai argumentuotos, kad bt visuotinai pripazintos. Nauji faktai teberenkami. 3. Urv tyrinjimas tampa vis populiaresnis, j sitraukia vis daugiau zmoni is vis didesnio skaiciaus sali. 4. Kai kuriuose regionuose ima didti skirtumas tarp urv mokslini tyrinjim ir tyrinjim grynai rekreaciniais tikslais. 5. Kuriasi vis daugiau speleologini draugij. 6. Leidziami specials periodiniai leidiniai urv tyrinjim rezultatams skelbti. 7. Pleciasi tarptautinis bendradarbiavimas. 8. Kai kuri sali vyriausybs subsidijuoja speleologinius tyrinjimus. 9. Universitetai domisi kai kuriais urv tyrinjimo aspektais. XX a. ypac ryskios dvi asmenybs. Prancz notaras Norberas Kaster (N.Casteret, 1897-1987) urvams paskyr vis savo ilg gyvenim, is kurio apie 50 met aktyviai dirbo po zeme ir istyrinjo per 2000 urv Europoje, Azijoje, Amerikoje ir Afrikoje. Didziulis Kaster mokslinis palikimas. 1922-1923 m. jis atrado seniausias pasaulyje lokio ir lito skulptras, 1929-1931 m. istyr pozemines Garonos ups istakas, 1936-1966 m. suziedavo 12 000 siksnosparni. Be gausybs mokslini straipsni, Kaster paras apie 40 knyg, kurios isverstos 17 kalb, viena ir lietuvi - ''Desimt met po zeme'' (1958). Kitas, Pranczijoje gavs juridin issilavinim, speleologas rumunas Emilis Rakovica (E.Racovita, 1868-1947) 40 met paskyr gyvybei urvuose tyrinti. Jo 1907 m. straipsnis ''Essai sur les problemes biospeoleogiques'' tapo naujos speleologijos sakos biospeleologijos ''statutu''. Grzs Rumunij, jis 1920 m. Kluze kr pirmj pasaulyje Speleologijos institut, kuris tebeveikia iki siol ir yra tarptautinis biospeleologijos lyderis. Btinumas skverbtis gilyn po zeme skatino speleologus kurti kokybiskai nauj rang. XX a. virvins ir metalins kopcios tapo istorija. Vietoj j dabar naudojama tik viena virv, kuria zmogus, speciali tais padedamas, gali leistis zemyn arba islipti pavirsi. Po zeme imta naudoti akvalangus. Zvakes, deglus ir net elektrinius zibintus pakeit kompaktiski acetileno duj generatoriai su sviestuvais, sunkius kombinezonus - speciali neperslampanti apranga. Vietoj palapini poilsiui po zeme naudojami hamakai, o karsto maisto asortimentas ir gaminimo paprastumas dabar leidzia speleologams isbti zems gelmse neribot laik. Siuo metu garsiausioje ''Petzl'' firmoje (Pranczija) pasiektas auksciausias speleorangos gamybos lygis - manoma, kad artimiausioje ateityje tiesiog nemanoma sukurti k nors kokybiskai nauja sioje srityje. Prajo per 200 met nuo pirmojo vertikalaus urvo veikimo, kol pagaliau 1956 m. Berzs prarajoje (Gouffre Berger) Pranczijos Alpse pirm kart buvo nusileista didesn kaip 1 km gyl ir pasiekta -1122 m zyma. Antroje sio amziaus pusje speleologai sparciai ''gilinosi'' Zems rutulio pluton. 1975 m. Pjero Sen Marteno urvyne (Reseau de la Pierre Saint-Martin) Pranczijos-Ispanijos Pirnuose buvo pasiektas naujas gylio rekordas - -1321 m, o nuo 1979 m. giliausiu ''pozeminiu lyderiu'' ilgam vlgi tapo Pranczijos Alpse slypintis Zan Bernaro urvynas (Reseau Jean Bernard). Stai jo tyrinjim chronologija: -1358 m (1979), -1402 m (1980), -1455 m (1981), -1494 m (1982), -1535 m (1983), -1602 (1989). Dabar speleologai povandeniniuose urvuose nuplaukia per 3 km, o ilgiausias istyrintas povandeninis urvas yra ilgesnis kaip 10 kilometr. O didziausias ''sausas'' pozeminis labirintas yra 563 500 m bendro ilgio Mamuto urvynas (Mammoth Cave System) JAV. 1986 m. pradtas tyrinti pasaulio graziausias zinomas Lecugilos urvynas (Lechuguilla 294

Cave) JAV jau siekia 143 853 m bendr ilg. Sio amziaus antroje pusje labai sparciai m gausti speleoklub ir grupi. Tikslus j skaicius nra zinomas, bet per 300 klub leidzia savo periodinius leidinius. Didziajai daugumai si klub bdinga tai, kad juose dominuoja speleologai ''mgjai'', dirbantys drauge su keliais mokslinio urv tyrinjimo specialistais. Tik toks veiklos pasiskirstymas siuo metu gali uztikrinti kompleksin urv tyrinjim. vairi srici specialist jungtin veikla visada garantuoja skm giliai po zeme. Siekdami savo pasiekimais labiau integruotis bendr zmonijos pazinimo patirt, speleologai nuo 1953 m. m rengti speleolog kongresus, kurie vyksta kas ketveri metai, o 1965 09 16 Liublianoje buvo kurta Tarptautin speleologijos sjunga (UIS), siuo metu vienijanti 60 sali tautines organizacijas (MG, 1995, Nr.12). Apibendrinant speleologijos viet gamtos pazinime negalima nepaminti jos slycio su kitomis disciplinomis. Sios sveikos rezultatas yra susiformavusios 7 speleologijos sakos: GEOSPELEOLOGIJA (apimanti fizin speleologij, speleometeorologij, speleomineralogij, speleomorfologij, speleochronologij ir nagrinjanti urv atsiradimo, vystimosi, dabartins bkls aspektus); BIOSPELEOLOGIJA (apimanti paleontospeleologij, urv faunos ir floros tyrimus ir nagrinjanti gyvybs apraiskas urv terpje, jos rsin sudt, evoliucijos ypatumus); ANTROPOSPELEOLOGIJA (nagrinjanti zmogaus ir urv tarpusavio rysius, urv pazinimo ir kins veiklos pasekmes, materialins kultros liekanas); REGIONIN SPELEOLOGIJA (nagrinjanti urv paplitimo dsningumus, speleologin rajonavim ir prognozuojanti nauj ertmi paieskas); TAIKOMOJI SPELEOLOGIJA (apimanti inzinerin speleologij, speleomedicin ir nagrinjanti urv, pozeminio ledo, vandens, nuogul, naudingj iskasen panaudojimo galimybes, urv terps tak zmogaus organizmui, j gydomsias savybes, urv apsaugos problemas); TECHNIN SPELEOLOGIJA (apimanti pozemin nardym, topografij, fotografij ir nagrinjanti specialios rangos krim, skverbimosi po zeme technik, taktik, darbo saugos uztikrinim, specialius topografavimo ir fotografavimo metodus) ir ISTORIN SPELEOLOGIJA (nagrinjanti urv mokslo ir speleologijos istorij). Apzvelgus speleologijos istakas ir 110 met pltros laikotarp, btina tai palyginti su Lietuvos speleologija, kuri siemet perzeng tik 20 met amzi. Pirmoji lietuvi pazintis su urvais - tai M. K. Radvilos Naslaitlio (1549-1616) kelions Jeruzal metu aplankyti pozemiai Graikijoje, Sirijoje, Egipte ir Palestinoje 1583 metais. Zymus XIX a. lietuvi keliautojas ir atradjas, paleontologas, geologas ir geografas Jonas Cerskis (1845-1892), gyvendamas Sibiro tremtyje, trejus savo veiklos metus paskyr Ryt Sajano urvams. 1871 m. Irkutske jis aptiko paleolito epochos meno dirbini. Tai pirmasis toks radinys Sibire. 1875 m. savo III ekspedicijos metu Cerskis kompleksiskai istyrinjo ir apras Nizneudinsko urv, o po met IV ekspedicijos metu - Balagansko urv. Taip pat yra zinoma, kad vienoje Bogatyrskajos urvo oloje jis aptiko senovs zmoni urv meno pdsak - ant skliauto buvo ''bgancio elnio'' piesinys. Zymiausias Cerskio mokslinis pasiekimas - mumifikuotos faunos atradimas Nizneudinsko urve. Didziausia sio atradimo sensacija buvo isnykusi zinduoli naujos rsies - Nizneudinsko suns - Cuon (cyon) nisneudensis - atradimas. Uz 1875-1876 m. tyrinjimus Geograf draugija apdovanojo Cersk mazuoju sidabro medaliu (MG, 1995, Nr.4). Antrasis lietuvis urv tyrintojas buvo zymus XX a. keliautojas ir atradjas, antropologas Antanas Poska (Paskevicius, 1903-1992). Grzdamas is savo 8 metus trukusios kelions Azij, 1937 m. jis ilgam sustojo Bulgarijoje, kur detaliai susipazino su salies urvais ir tyrinjo Tamsj urv (Temnata dupka). Kiek vliau, 1949-1958 m. gyvendamas Kirgizijoje, tyrinjo tenykscius urvus. Zymiausias jo pozeminis mokslinis laimjimas - Ereli urvo Ose istyrimas. Nors S.Lietuvos karstinis rajonas tarp Tatulos ir Apascios upi minimas jau XIX a. (T.Grotusas, 1816 m.; A.Kasarauskas, 1862 m.), taciau rimciau tyrinti pradtas tik pokario metais. Pamintina geologo Vytauto Narbuto (g. 1930 m.) knyga ''Karstiniai reiskiniai 295

Lietuvoje'' (1958). Kauno speleologai 1973 m. istyrinjo vienintel Lietuvos urv ''Karvs duob'' ir sudar jo plan (MG, 1979, Nr.8). Autorius 1978 m. Karvs duobs urve atrado, o biologas Dainius Haroldas Pauza 1995 m. apras nauj, keturioliktj Lietuvos siksnosparni rs - suotj pelaus (Myotis mystacinus) (''Ekologija'', 1996, Nr.3). Treciasis lietuvi urv tyrintojas yra keliautojas ir rasytojas Vytautas Almanis, 1969-1977 m. laikotarpiu tyrinjs Kaln Altajaus ir V.Kaukazo urvus, aprass tai knygoje ''Per Ulkero Zvaigzdyn'' (1979). 1973 m. lietuviai pirm kart veik vertikal Gugerdzino urv Kryme. Astuntojo desimtmecio pabaigoje padidjs susidomjimas urvais Lietuvoje lm organizuotos speleologins veiklos pradzi. 1977 m. pabaigoje susikrusi pirmoji Lietuvoje Kauno speleogrup nuo kit met pradzios pradjo ekspedicin veikl. 1979 m. vyko pirmasis lietuvi pasinrimas su akvalangu urve (Karvs duob). Tais paciais metais buvo sukurtas pirmasis lietuvi pozeminis kino siuzetas Lietuvos televizijai. 1981 m. veikta tuo metu giliausia Azijoje zinoma Kijevskajos praraja (-990 m gylio) Uzbekistane, kur atlikti biologiniai tyrinjimai ir surinkta speleofaunos pavyzdzi. 1983 m. Gruzijos Sniego urvyne pasiektas rekordinis -1320 m gylis (tuo metu tai buvo antras pagal gyl pasaulio urvas), kartu atliekant zmogaus fiziologinius stebjimus ekstremaliomis slygomis. 1980-1986 m. lietuviai atrado ir istyrinjo daug nauj urv Gruzijoje, Ukrainoje ir Tadzikistane. Tarp j - giliausias lietuvi atrastas Ventos urvas (-190 m) Kryme ir ilgiausias lietuvi istyrintas Pirmojo Kauno speleosskrydzio urvas (1600 m) Vakar Kaukaze. Lietuviai ne kart dalyvavo ukrainieci ekspedicijose tyrinjant ilgiausius pasaulio gipsinius Optimist (191 500 m ilgio) ir Ezer (111 000 m ilgio) urvynus Podolje. Per 20 organizuotos veiklos met Lietuvos speleologai vairiais tikslais lanksi ir tyrinjo 22 sali urvus nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Lietuviai dalyvavo keliolikoje tarptautini konferencij, tarp j ir trijuose Tarptautins speleologijos sjungos kongresuose Vengrijoje (1989), Kinijoje (1993) ir Sveicarijoje (1997). Lietuva 1993 08 02 XI kongreso metu Pekine buvo priimta UIS nares. Siais metais rugpjcio 14 dien pasaulin speleolog bendrija pirm kart pazymi pasaulin SPELEODIEN. Ta proga verta prisiminti zymaus prancz speleonauto Miselio Sifro (M.Siffre, g. 1939 m.) zodzius, kad ''siandien geografiniuose zemlapiuose jau nebeliko balt dmi; neistyrintos liko tik zems gelms, jros gilumos ir kosmin erdv''. Po zeme nejauku. Viskas atsiauru, kartais kraupiai, visada didinga ir apstu grsmi. Todl, suprantama, zmogus ir gyvnai instinktyviai vengia ir bijo pozeminio pasaulio. Tik nedaugelis prisitaiko prie sios mirties viespatijos ir patiria domes, netgi tyrinjimo aistr. Tai - speleologai...

296

Bedugni sauksmas

Erikas Laiconas Lietuvos atstovas Tarptautinje speleologijos sjungoje

1998

STRAIPSNIS ,,Kauno diena", Nr. 188 (15520), rugpjcio 14 d., Kaunas.

Siandien, rugpjcio 14-j, pasaulio speleologai pirm kart mini Pasaulin speleologijos dien. Ta proga verta prisiminti zymaus prancz speleologo Miselio Sifro (M.Siffre, gim. 1939m.) zodzius, kad ,,siandien geografiniuose zemlapiuose jau nebeliko balt dmi; neistyrintos tik zems ir jros gelms bei kosmin erdv". 1950 metais prancz ir belg speleolog ekspedicija dirbo Pirn kalnuose abipus Pranczijos ir Ispanijos sienos. Paiesk karstyje Zorzas Lapin (G. Lepineux) pacioje bask zemi sirdyje aptiko 320 metr gylio karstin sulin. Taip buvo rasta anga Pjero Sen Marteno praraj (Reseau de la Pierre Saint-Martin), kuriai net keturiolika met priklaus giliausio pasaulio urvo titulas. Dabar praraja jau tik 13-ta pasaulio giliausi urv srase. Kitais metais, pritaikius speciali rang, kojin gerv su 400 metr ilgio plieniniu trosu, pavyko nusileisti sio milzinisko sulinio dugn. Po keli valand Marselis Lubanas (M. Loubens, 1923-1952), vienas is drsij tyrintoj ketverto, perjs milzinisk pozemin sal ir veiks dar vien sulin, mazdaug 450 metr gylyje pasiek pozemin sraut. Tyrinjimus buvo nutarta tsti jau kitais metais. 1952 met liepos mnes prasidjusi antroji ekspedicija zadjo bti labai vaisinga. Buvo nutarta rengti pozemin bazin stovykl ir skverbtis gilyn visais tuo metu manomais bdais. Vandens dazymas fluoresceinu turjo padti nustatyti visos hidrosistemos deniveliacij. Taciau siems lkesciams nebuvo lemta issipildyti... Pirmajai grupei kylant pavirsi rugpjcio 14 dien, Marselis Lubanas atitrko nuo troso ir nugarmjo sulinio dugn. Netrukus tyrintojas mir. Tragedij sustiprino dar ir tai, kad po zeme nebuvo... zems, ir velion teko laikinai palaidoti po didziuliu akmeniu. Nelaimingo atsitikimo priezastis buvo nezymus rangos defektas. Zti galjo bet kuris grups dalyvis, taciau lemtis pasirinko 28-eri met Marsel. Tragedija visuomenje sukl skausmingas diskusijas, greitai peraugusias beprasmisk polemik ziniasklaidoje. Tuo tarpu Pranczijos vyriausyb, po mirties apdovanojusi Marsel Luban Garbs legiono ordinu, taip suformulavo apdovanojimo tekst: ,,Apimtas nesavanaudiskos tyrinjimo aistros, nuo pat jaunysts jis nepaliaujamai skyr speleologijai pacias tauriausias proto savybes, atradim geism ir nars. Istyrs daugyb urv ir daug kart skverbsis po zeme kartu su savo narsiaisiais draugais, 1952 met rugpjcio mnes, tyrindamas ypatingai pavojing Pjero Sen Marteno praraj jis krito narsij mirtimi dl mokslo slovs". 1953 met rugpjt trecioji ekspedicija turjo iskelti Marselio palaikus pavirsi (pagal kaln statym mirusieji po zeme nepaliekami) ir pasiekti prarajos dugn. Nors t kart pasaulio gylio rekordas (689 m) ir buvo pasiektas, taciau dziaugsm temd bejgiskumas atlikti savo svent pareig ­ atsiimti is prarajos draugo palaikus. Nors 320 metr gylio sulinys, kaip ir visa praraja, is esms vertikalus, taciau tuo pat metu israizytas pavojingomis iskysomis, latakais, plysiais, vijais ruozais, kuriuos veikti labai sunku. Neretai speleologams cia pritrksta rank, kad galt prisitraukti, atsistumti, issilaisvinti ar prisitvirtinti. Nestuvai su lavonu galjo kur nors uzstrigti ir tapti dar vienos nelaims priezastimi. 297

Tik 1954 met ekspedicija, turjusi vienintel tiksl ­ ekshumuoti ir iskelti Marselio Lubano kn ­ tapo siurpiosios dramos pabaiga. Siai operacijai buvo sukonstruotas specialus cilindro formos aliuminio konteineris. Taciau ir jis, iskeltas mazdaug iki puss sulinio, nepajudinamai strigo uz vienos iskysos. Todl teko nuleisti zemyn vien speleolog. Tai buvo Zoz Bidegenas, kuris islaisvins konteiner lydjo j virs kelet valand, kiekvien akimirk rizikuodamas gyvybe. Stai k jis vliau pasakojo: ,,Leisdamasis bijojau, kad trosas, laikantis konteiner, nepersipint su daug plonesniu manuoju trosu, neprispaust jo prie uolos ir neperpjaut. Praztingas kritimas tustumon bt mirtinas. Vis dlto nusileidimas pavyko, as pasiekiau metalin karst, strigus po prakeiktja iskysa. As perduodavau draugams nurodymus laringofonu, gal gale man pavyko pakreipti konteiner taip, kad jis galt judti aukstyn. Viskas buvo paruosta. Traukimas prasidjo! Nugara atsirms sien, stmiau sunk karst rankomis ir kojomis, jis kilo mane slgdamas, bet vis dlto judjo aukstyn. Pus metro... Dar pus... Ir taip iki virsaus". Pernai vasar susirink La So de Fono mieste (La Chaux-de-Fonds) Sveicarijoje XII tarptautin kongres mes, daugiau nei 1500 pasaulio speleolog, nutarme svies Marselio Lubano atminim amzinti kasmet jo zties dien (rugpjcio 14-j) mindami Pasaulin speleologijos dien.

298

Lithuania

by Erikas LAICONAS196 and Dainius Haroldas PAUZA197

1998

MOKSLINIS STRAIPSNIS angl kalba kartu su D. H. Pauza ,,Encyclopaedia Biospeologica" II tomas Moulis-Bucureêt (Pranczija ­ Rumunija)

I ­ HISTORY Karstological and speleological research hasn`t a big tradition in Lithuania, but oldest information about Birzai-Pasvalys karst area is known from J. FARBER (1784), T. von GROTTHUSS (1816), G. HELMERSEN, A. KASARAUSKAS (1862) and K. GREWINGK (1858-1886). The first scientific descriptions of the region was made by M. TAMASAUSKAS (1924), J. DALINKEVICIUS (1928) and KAVECKIS (1931). The first karstological researches was realized by GOMOLICKAS (1950), R. RAJECKAS (1953) and V. NARBUTAS (1953-1958). Since 1977 in accordance with decision of Lithuanian Government started the special karstological researching of the region with the purpose of ground water defend against pollution. Scientists of Kaunas Technological University and Vilnius State University worked there. The geological and hydrogeological mapping was finished. The latest research was made by K. MONSTVILAS and B. PAUKSTYS. The first detailed speleological researches of ,,KARVS DUOB" cave was realized by E. LAICONAS (1973-1978). During this period the first biospeleological observations of the single Lithuanian cave fauna (A. LEVICKAS, E. LAICONAS) was provided. As a result of this activity the first speleological organization in Lithuania was founded in 1978, which had become the Lithuanian Speleo Sport Association in 1990. The history of biospeleology in Lithuania is very short. Biologist D. H. PAUZA, a researcher of bats in Lithuania, began his chiropterological studies in Kaunas Fortress caves in 1978 and continue it there till now. II ­ KARST AREA BIRZAI-PASVALYS karst area in North Lithuania (see fig. 1) is about 100 km² large and is situated between APASCIA and TATULA rivers. Karst phenomena are spread in Devonian gypsum and dolomite. After appearing of cavities in the two gypsum stratum (12,5 m and 5 m capacity), the covering rocks are falling and much of fall pits are forming. There are over 2200 fall pits in the area. The gypsum stratum is situated not deep, that is why we have only one cave in the region. ,,KARVS DUOB" (The pit of cow) cave is a single cave in Lithuania, situated 3 km near town BIRZAI. It is horizontal karst cave in gypsum with small lake 1,5 m depth in it. Its length ­ 46 m, area ­ 42 m², cubic capacity ­ 28 m³. It is the geological monument of Lithuania since 1968.

196 197

Speleo-InfoCenter, Lithuanian Speleo Sport Association, P. O. Box 203, 3000 KAUNAS, Lithuania. Bats Workers Group, Theriological Society of Lithuania, Erdvs Str. 15, KAUNAS LT-3018, Lithuania.

299

III ­ ARTIFICIAL UNDERGROUNDS Kaunas Fortress situated in KAUNAS city (see fig. 1) was constructed in 18821890 by RUSSIAN emperor Alexander III and occupied more than 25 km² area, but after the reconstruction (1912-1914) even 65 km² area. It consists of 9 large forts and many others underground, fortifications. There were established chiropterological reservations in undergrounds, where bats hibernate abundantly. IV ­ CAVE FAUNA Till the present time the complex biospeleological investigations have not been carried out in natural and artificial undergrounds of Lithuania. Cave ,,KARVS DUOB" and KAUNAS FORTRESS undergrounds are investigated only chiropterologically (PAUZA, 1980; 1982; PAUZA, PAUZIEN, 1988). Cave ,,KARVS DUOB". In 1978 there were found the skulls of bats: Myotis mystacinus (n = 1), Eptesicus nilssoni (n = 1) and Plecotus auritus (n = 6). A. LEVICKAS (1977) point to 2 species of fishes: Pungitius pungitius and gasterosteus aculeatus that he was caught in the underground lake of the cave. KAUNAS FORTRESS undergrounds. In these artificial undergrounds 7 species of Vespertilionidae bats are found yearly during September-May period. There are count up to 800-1000 hibernating bats every year. The most abundant there are Myotis daubentoni and Barbastella that quantity come to 35% - 40% on the average. Myotis nattereri and Myotis brandti are rarer, about 10% and 8% respectively. Myotis dasycneme, Plecotus auritus, Eptesicus serotinus or Eptesicus nilssoni are very rare bats and every year only some individuals of these species hibernate in Kaunas Fortress undergrounds. BIBLIOGRAPHY NARBUTAS, V. ­ 1958 ­ Karstiniai reiskiniai Lietuvoje. Vilnius. CERNECKIS, V. ­ 1969 ­ Kauno tvirtov. ,,Mokslas ir gyvenimas", 3, p. 6-9. LEVICKAS, A. ­ 1977 ­ Pozemi gyvnija. ,,Mokslas ir gyvenimas", 12. LAICONAS, E. ­ 1979 ­ Urv pasaulis. ,,Mokslas ir gyvenimas", 8, p. 12-14. PAUZA, D. H. ­ 1980 ­ Kur ziemoja siksnosparniai. ,,Ms gamta", 10, p. 8-9. PAUZA, D. H. ­ 1982 ­ Siksnosparniams reikia rezervato. ,,Ms gamta", 2, p. 10-12. LAICONAS, E. ­1986­ Karvs duob. Taryb Lietuvos enciklopedija. Vilnius. Vol.2, p.231. PAUZA, D. H. and PAUZIEN, N. ­ 1988 ­ Brys Siksnosparniai (Chiroptera).p. 43-91. In: Lietuvos fauna, zinduoliai. Vilnius.

300

Speleologija

1999

Informacija knygai ,,Pazintis su Lietuva. Tkstantmecio knyga".

PIRMIEJI LIETUVI URV TYRINTOJAI. Keliautojas ir atradjas, paleontologas, geologas ir geografas Jonas CERSKIS (1845-1892), gyvendamas Sibiro tremtyje, trejus savo veiklos metus paskyr Ryt Sajan urvams. 1871 m. Irkutske jis aptiko paleolito epochos meno dirbini. Tai pirmasis toks radinys Sibire. 1875 m. savo III ekspedicijos metu Cerskis kompleksiskai istyrinjo ir apras Nizneudinsko urv, o po met IV ekspedicijos metu ­ Balagansko urv. Zymiausias Cerskio mokslinis pasiekimas ­ mumifikuotos faunos atradimas Nizneudinsko urve. Uz 1875-1876 m. tyrinjimus Geograf draugija apdovanojo Cersk mazuoju sidabro medaliu. Keliautojas ir atradjas, antropologas Antanas POSKA (Paskevicius, 1903-1992), grzdamas is savo 8 metus trukusios kelions Azij, 1937 m. ilgam sustojo Bulgarijoje, kur detaliai susipazino su salies urvais ir tyrinjo Tamsj urv. Kiek vliau, 1949-1958 m., gyvendamas Kirgizijoje, tyrinjo tenykscius urvus. Zymiausias jo pozeminis mokslinis laimjimas ­ Ereli urvo Ose istyrimas. Keliautojas ir rasytojas Vytautas ALMANIS 1969-1977 m. laikotarpiu tyrinjo Kaln Altajaus ir V. Kaukazo urvus, aprass tai knygoje ,,Per Uzkero zvaigzdyn" (1979). ORGANIZUOTA SPELEOLOGIN VEIKLA. Pirmosios neformalios speleolog draugijos Lietuvoje atsirado Kaune (kr 1977 E. Laiconas), Vilniuje (kr 1982 S. Domininkaityt-Daninien), Panevzyje (kr 1982 K. Tamosaitis) ir Anyksciuose (kr 1986 A. Liog). J pagrindin veiklos forma ­ ekspedicijos Europos ir Azijos karstinius rajonus, o pagrindins pozemini tyrinjim pltros sakos ­ technin speleologija, biospeleologija ir taikomoji speleologija. 1978 m. atlikti vienintelio salies urvo ­ ,,Karvs duobs" (Birz raj.) teriologiniai tyrinjimai ir aptikta iki tol Lietuvoje dar nerastos siksnosparni rsies ­ suotojo pelausio ­ kaukol (E. Laiconas), identifikuota tik 1995 m. (D. H. Pauza). 1979 m. istyrinta ,,Karvs duobs" povandenin dalis (A. Silantjevas). 1980 m. atrastas ir topografuotas 1600 metr ilgio Pirmojo Kauno speleosskrydzio urvas V. Kaukaze Gruzijoje (R. Jakubonis). 1981 m. tuo metu giliausioje Azijoje zinomoje Kijevskajos prarajoje (-990 m gylio) Uzbekistane atlikti biologiniai tyrinjimai ir surinkta speleofaunos pavyzdzi (E. Laiconas). 1983 m. atrasta ir istyrinta -190 metr gylio Ventos sachta Kryme Ukrainoje (R. Daninas). 1983 m. tuo metu antrame tarp giliausi pasaulyje Sniego urvyne Gruzijoje atlikti 24 par zmogaus fiziologiniai stebjimai ekstremaliomis slygomis iki -1320 metr gylio (E. Laiconas). 1984 m. unikalius techninius eksperimentus Napros prarajoje Gruzijoje teko nutraukti -500 metr gylyje dl kilusio pavojaus speleolog gyvybei (E. Laiconas, R. Daninas). 1986 m. atrasta ir topografuota daug iki tol nezinom urv Chodza Mumino valgomosios druskos kupole Tadzikijoje (vad. E. Laiconas). Nuo 1983 m. Lietuvos speleologai dalyvavo keliolikoje tarptautini konferencij, tarp j ir trijuose Tarptautins speleologijos sjungos (UIS) kongresuose Vengrijoje (1989), Kinijoje (1993) ir Sveicarijoje (1997). Keturios tarptautins speleolog konferencijos buvo organizuotos Lietuvoje: Kaune (1983, 1984), Vilniuje (1986) ir Trakuose (1988). 301

Lietuva 1993 08 02 XI-ojo tarptautinio kongreso metu Pekine buvo priimta UIS nares. ,,SPELEO-INFO-CENTRAS" (kr 1988 E. Laiconas Kaune, 1991 perkeltas Islestakius Seredziaus sen.) ­ vienintelis tokios rsies fondas salyje ­ kaupia ir skleidzia speleologin informacij, teikia eksperto konsultacijas, dalyvauja Tarptautins speleologijos sjungos (UIS) veikloje, bendradarbiauja su tarptautinmis ir nacionalinmis speleologinmis organizacijomis, pltoja istorin speleologij.

Parengta: 1999.03.16.

302

Termos

1999

APYBRAIZA. ,,Kelions ir pramogos", Nr. 2 (7), Vilnius. + papildymai, kuri nebuvo zurnale.

`In balneis salus'

...maudytis sveika ­ sak romnai, pirmieji pradj statyti termas ­ maudymosi statini ir rengini kompleksus198. Pagrindiniame pastate bdavo rengiamos salto199, silto200 ir karsto201 maudymosi bei gar202 sals su baseinais ir pagalbinmis patalpomis203. Maudymosi kultra Romos imperijoje ypac suklestjo pries du tkstancius met. Ilgainiui karstsias versmes visur imta vadinti termomis.

Gamta isgydo ligas. Sunku pasakyti, kada, kur ir kokia tauta pirm kart atskleid termini saltini gydomsias savybes, lygiai kaip ir nemanoma nustatyti, kas isrado rat. Matyt, sis atradimas vyko palaipsniui ir natraliai, tuomet, kai zmogus dar labiau pasikliaudavo instinktu, nei protu. Siuose gyvn pasaulio instinktuose gldjo daugelio milijon met evoliucijos patirtis. Galbt btent laukiniai zvrys ir "atved" paleolito zmog prie termini saltini, osis ilgainiui suvok, kad negalavimus gydo ne visi, o tik tam tikri vandenys, kurie vliau buvo pavadinti mineraliniais. Vanduo kaip mineralas yra labiausiai gamtoje paplits cheminis junginys. Jis yra gyvosios materijos Zemje komponentas, svarbiausia terp, kurioje vyksta organizm medziag apykaita. Antra vertus, vanduo yra ir vienas universaliausi tirpikli. Pozeminiai vandenys, turintys daugiau nei prasta mineralini ar organini komponent ir pasizymintys specifinmis savybmis, vadinami mineraliniais arba medicininiais204. Skystas vanduo egzistuoja tik iki 10-15 kilometr gylio, o jo temperatra yra tokia pat kaip gaubiancij uolien. Kuo arciau zems centro, tuo temperatra aukstesn205. Pozeminiai vandenys, kuri temperatra daugiau nei 200C, vadinami terminiais vandenimis arba termomis. Jie bna silti, karsti, labai karsti ar perkaitinti206. Dl vulkanizmo Zems plutoje vyksta terminio vandens migracija ­ kilimas is gelmi ir pasklidimas Zems pavirsiuje bei atmosferoje. Todl tam tikrame visos ms planetos gylyje, priklausanciame nuo rajono geotermini ypatum,

Romnai termas pradjo statyti IV a. pr. m. e. Frigidariumas ­ salto maudymosi sal. 200 Tepidariumas ­ silto maudymosi sal. 201 Kaldariumas ­ karsto maudymosi sal. 202 Lakonikumas ­ gar sal. 203 Hipokaustas ­ senovin term, pirci bei gyvenamj pastat sildymo sistema. Krosnis bdavo statoma dazniausiai po pastatu, o siluma tiekiama sienose ir grindyse isvedziotais vamzdziais ir kanalais. Olimpijoje (Graikija) hipokaustas nuo VIII a. pr. m. e. vartotas pirci sildymui. Nuo III m. e. a. paplito visoje Romos imperijoje ir Vokietijoje. Lietuvoje hipokaustas buvo rengtas Trak pilyje, Vilniaus aukstutinje pilyje ir kai kuriuose Vilniaus senamiescio gotikiniuose namuose. 204 Mineraliniai arba medicininiai vandenys medicininiu poziriu skirstomi angliargstinius, hidrokarbonatinius, kalcio-magnio hidrokarbonatinius, chloridinius, sulfatinius, gelezingus, sulfidinius, jodinius-brominius ir radoninius (radioaktyvius). 205 Geoterminis zingsnis ­ vertikalus atstumas, per kur temperatra pakinta 10C. Europoje vidutinis geoterminis zingsnis yra 33 metrai. 206 Silti terminiai vandenys bna +(20-37)0C; karsti - +(37-42)0C; labai karsti - +(42-100)0C; perkaitinti >1000C temperatros.

199 198

303

visada yra termini vanden. Zems siluma ir karstosiomis versmmis domtasi nuo neatmenam laik. Senovs Graikijoje jau VI a. pr. m. e. Epidauro gyvenvietje prie termini saltini buvo rengti baseinai. Tai vienas pirmj pasaulyje zinom kurort. Manoma, kad cia gyveno ir dirbo Hipokratas207, teigs, kad vienas is medicinos pagrind yra gydymas vandeniu. Dabar terminiai vandenys placiai naudojami gyvenamj nam, siltnami, oranzerij sildymui Islandijoje ir Naujojoje Zelandijoje208. Taciau pati seniausia termini mineralini vanden "profesija" ­ gydyti zmones209. Kaip ir pries kelis tkstantmecius gydym galima suskirstyti keturias pagrindines grupes: gydym vaistais, chirurgij, psichoterapij ir fizioterapij, kurioje vien svarbiausi viet uzima balneoterapija ­ gydymas mineraliniu vandeniu210. Medicininiai vandenys naudojami maudymuisi, grimui, o j garai ­ kvpavimui, kartais derinant su purvo voniomis ir kitomis hidroterapinmis priemonmis. Jomis gydoma ltins vidaus organ, odos, nerv sistemos ir kitos ligos. Profilaktinis maudymasis terminiuose vandenyse yra ypac efektyvus, nes pro zmogaus od tartum pro vartus tam tikri vandens komponentai patenka organizm, o kai kurios medziagos is kno pasalinamos vanden211. Karpat baseinas. Karpat baseinas ­ tai didel Vidurio Europos teritorija is siaurs ir ryt apribota apie 1500 kilometr ilgio Karpat kaln lanku, pietuose siekianti Dunojaus ir Savos upes, o vakaruose besitsianti iki Alpi. Dl ypating geologini slyg terminiai vandenys, palyginti su likusia Europa, cia gldi negiliai ir yra lengvai pasiekiami. Taciau baseino pakrasci valstybs negali pasigirti termini vanden gausumu. Zemutinje Austrijoje yra keletas garsi balneologini kurort. Sulfidins Badeno versms zinomos net nuo Romos laik. "Vizo sieno vonios" Priglice ypatingos tuo, kad cia rengta pirmoji Europoje maudykla tiesiog aplink kristalais apaugusi termin versm. Slovakija yra mums artimiausia salis, turinti termini vanden maudykl. Aukstj Ruzbach maudykl puosia Krateriu vadinamas travertino ezeras, o Piestanai garss ne tik karstomis versmmis, bet ir gydomuoju purvu. Lietuvos turistams, daznai besilankantiems Tatruose, zinomiausios yra Vrbovo ir Besenovos maudyklos. Pastarosios gelezingas +620C vanduo tryksta net is 1987 metr gylio ir yra ypac mgiamas kaln slidinink. Rumunijos Transilvanijoje taip pat yra keletas mineralini versmi, is kuri zymiausios yra Heraklio maudyklos212, issidsciusios siaurinje Damogledo kalno papdje. J +(37-56)0C sieros druskos versms padeda sergant reumatizmu ir odos ligomis. Kroatijoje Lipiks ir Topuskos213 terminiai vandenys zinomi nuo romn laik, o Varazdino Toplicos miestelyje214, dar III a. pr. m. e. garsjusiame kaip Aquae Iassae kurortas, +580C vandeniu gydomas reumatizmas, neuralgija, ginekologiniai susirgimai. Siaurs Slovnijoje net keliolika termini maudykl vilioja turistus. Rogaska 215 Slatinos terminis vanduo yra didziausios Europoje magnio koncentracijos216. Vienas

Hipokratas ­ zymiausias antikos medikas, graik gydytojas, gyvens 460-apie 377 m. pr. m. e. Pranczijoje rasta duomen, kad romn uzkariautoj namai I a. pr. m. e. buvo apsildomi terminiai vandenimis. Gamtiniai garai pirm kart buvo panaudoti XIX a. pabaigoje Italijoje, kur buvo sukonstruota speciali garo masina, o 1914 m. Italijoje pradjo veikti pirmoji pasaulyje hidrotermin elektrin. 1930 m. Islandijos sostinje Reikjavike buvo rengti pirmieji siluminiai tinklai, naudojantys +870C terminius vandenis. 209 Medicinin veikl sudaro diagnostika, gydymas ir profilaktika. 210 Medicininiai vandenys naudojami gydant ltines sirdies ir kraujagysli, judjimo ir atramos organ, odos, nerv sistemos, ltines skrandzio, inkst, kepen, tulzies ir kit virskinimo organ ligas, ginekologinius, kvpavimo tak sutrikimus, nevaisingum ir kt. 211 Maudymasis terminiuose vandenyse gali bti kenksmingas sergant sirdies nepakankamumu, hipertonija, tuberkulioze, nstumo laikotarpiu, neprajus 6 mnesiams po sirdies priepolio ar esant augliui. 212 Bile Herculane. 213 Lipik. Topusko. 214 Varazdinske Toplice.

208 207

304

zymiausi salyje Moravske Toplicos217 terminis kurortas sikrs vaizdingame Muros ups slnyje ir didziuojasi net 7 baseinais. Taciau turistus labiau vilioja Ptujus ­ antikos laik miestas-muziejus kairiajame Dravos ups krante. Miesto pakrastyje esancioje nedidukje, bet labai jaukioje maudykloje uz 7 JAV dolerius galima maudytis vis dien. +(32-34)0C vanduo dviejuose vidaus ir viename atvirame baseine su povandeniniu masazu atgaivina kiekvien, o dvi pirtys ­ sausa suomiska ir drgna rusiska ­ suteikia nauj jg keliautojui. Maudykl rojus. Nors Vengrija yra tik apie 1,5 karto didesn uz Lietuv, pagal termini versmi skaici (apie 1000!) uzima sest viet pasaulyje. Todl nenuostabu, kad salis turi aukst maudymosi kultr ir daugiau nei 2000 met tradicijas. Dabartinje salies teritorijoje romnai desiniajame Dunojaus krante kurdami Romos imperijos Panonijos provincij pirmieji pradjo statyti maudyklas. Senosios Panonijos sostinje Akvinke218 rastos net vienuolikos maudykl liekanos. Didziojo taut kraustymosi metu jos buvo sunaikintos, taciau ir vliau zmons savo gyvenvietes kurdavo prie karstj versmi. IX a. dabartini vengr protviams atsikrauscius Karpat basein, termini versmi panaudojimas vl atgijo. 1178 metais Budoje buvo pastatyta pirma balneologin ligonin. Vengrijos maudyklos Europoje isgarsjo valdant karaliui Zigmantui Liuksemburgui, kai XV a. Buda tapo Sv. Romos imperijos sostine. Apie 150 turk okupacijos met219 buvo visuotinio sstingio laikmetis, taciau maudymosi kultra klestjo. Buvo pastatyta daug nauj maudykl, kai kurios is j veikia iki si dien. Taciau tik XVIII a. pabaigoje buvo imta statyti maudyklas provincijoje, o XIX amziuje atsirado pirmieji zyms mineralini vanden kurortai. Dabar Vengrija pasaulyje garsja ne tik auksciausios rsies vynais, bet ir puikiai rengtomis terminmis maudyklomis bei balneologiniais kurortais. Aukstos klass medik priezira, naujausia medicinin ranga, didelis mineralini vanden pasirinkimas, gera turizmo ir pramog infrastruktra ir palyginti zemos pragyvenimo bei paslaug kainos traukia uzsienio turistus, kuri kasmet salyje apsilanko per 25 milijonus. Siuo metu 300 000 kubini metr mineralinio vandens, istrykstancio salyje per vien dien, sudaro galimybes vienu metu maudytis net 300 000 zmoni! Tad is pradzi pakeliaukime po provincij. Debreceno terminje maudykloje220 yra 18 basein, kuri bendras plotas ­ 60 ar. Tai vienas didziausi kompleks salyje. Diulos terminis kurortas221 yra vienas garsiausi salyje. Jo 20 vidaus ir atvir basein uzima 51 aro plot. +720C vanduo tryksta is 2005 metr gylio grzinio. Siaurinje Vengrijoje Matros kaln papdje prie Egersaloko miestelio 222 neseniai atrasta termin versm. Baltais drusk kristalais aplip saltinio ziotys, nuolat kylantis Zems gelmi garas tamsiai zaliame misko fone primena buvus aktyv vulkanizm ir teikia daug zavesio besimaudantiems. Tik uz 7 kilometr nuo sios vietos, netoli Biuko nacionalinio parko, issidsts senovinis Egerio miestas, garsus ne tik savo 175 architektros paminklais ir legendine Egerio tvirtove, bet ir kurortu. Prie jo termini versmi jau XV a. buvo rengti baseinai, o vliau turkai cia pastat tris mrines maudyklas223. 1930 metais si pastat likuciai buvo perstatyti ir rengta siuolaikin gydykla su 6 baseinais. Tame paciame komplekse rengtas didziulis

215 216

Rogaska Slatina. Pamintini taip pat Radenc kurortas [Radenci], silantis poilsiautojams ne tik +370C termin vanden, bet ir geriam mineralin vanden, purvo vonias ir sveln bioklimat, ir Lendavos [Terme Lendava] vanduo, issiskiriantis didele parafino koncentracija. 217 Moravske Toplice, +(36-38)0C. 218 Aquincum. 219 Turk okupacija Vengrijoje truko 1541-1699 metais. 220 Debrecene - +(20-40)0C terminis vanduo. 221 Diuloje [Gyula] - +(22-38)0C terminis vanduo. 222 Egerszalók. 223 Egeryje terminis vanduo kyla is 700-800 metr gylio; mrines maudyklas turkai pastat 1610-1617 metais.

305

viesas pliazas su 5 atvirais baseinais, is kuri silciausias uzpildytas +380C radioaktyviu vandeniu. Maudykla veikia istisus metus be iseigini. Tik uz 1 JAV dolerio mokest galima maudytis vis dien, o anksti ryte (nuo 6 val.!) bilietas tekainuoja pus kainos. Ypating viet tarp Vengrijos maudykl uzima Hevizas224 (vengriskai ­ `karstas vanduo'), esantis uz keli kilometr vakarus nuo pietvakarinio Balatono kranto. Tai vienas didziausi ir zinomiausi ir zinomiausi termini vanden kurort salyje. Esmin viet uzima 4,7 ha ploto ir 36 metr gylio didziausias Europoje ir antras pasaulyje silto vandens ezeras, kurio dugn dengia keli metr storio radioaktyvaus dumblo sluoksnis. domu tai, kad po ezeru yra apie 13 metr aukscio visiskai apsemtas urvas, kurio dugne atsiveria karstosios versms, kas 28 valandas visai atnaujinancios ezero vandenis. J temperatra vasar bna +(33-34)0C, o ziem - +(26-28)0C. Gauss silti ezero garai ziem sukuria savit silt mikroklimat, leidziant maudytis istisus metus. Nuo balandzio iki spalio ezere zydi ryskiai raudoni lotosai. Gyvenvietje prie ezero stovi keletas brangi viesbuci ir valstybin balneologin ligonin. Vadinamajame "Dunojaus vingyje" Visegrado pilies kalno papdje, labai vaizdingoje vietoje prie Lepencs upelio 225 sikrusi taip pat pavadinta maudykla. Didel +260C plaukymo basein kaln slnyje ir medziais apaugus +350C termin basein kalno slaite labai pamgo ms tautieciai. Uz 2 JAV dolerius cia galima bti vis dien. Deja, dl turist stokos ziem maudykla neveikia. Pati egzotiskiausia gamtiniu poziriu Vengrijos maudykla yra Miskolco Tapolcoje226, tik uz sesi kilometr nuo pramoninio Miskolco miesto centro. Cia nuo 1959 met veikia unikali Europoje natrali urvin maudykla. Terminiai vandenys pakeliui Zems pavirsi tirpina uolienas, chemiskai ir mechaniskai platina plysius, isgrauzia tustumas sitaip suformuodami vadinamuosius hidrotermokarstinius urvus. 170 m ilgio ir 30 m aukscio Miskolco Tapolcos urvas buvo atrastas 1929 metais. Jo dugne dviejose vietose verziasi +300C silpno radioaktyvumo, turintis kalcio ir magnio drusk bei anglies dioksido, gydomasis vanduo, sudarydamas pozemin ezer. Dabar ezero dugnas islygintas, vandens lygis jame nesiekia pusantro metro. Krentancio vandens srovs masazuoja besimaudancius, o specifinis urvo oras teigiamai veikia kvpavimo takus. Su urvu susisiekia visas maudyklos kompleksas, kuriame yra dar du dengti ir vienas lauko baseinas. Maudykla veikia istisus metus, isskyrus sausio mnes. Bilieto kaina ­ 1,50 JAV dolerio. Taip pat galima uzsisakyti ir vakarin maudymsi su maitinimu. Lankytoj skaicius sudaro ketvirt milijono per metus. Terminis turizmas. Vengrijos sostin Budapestas ­ tai ne tik vienas didziausi ir graziausi Europos miest. Nra kitos tokios sostins, kuri bt issidsciusi virs kelias desimtis kilometr siekianci natrali urv. Budapesto zymybs traukia minias keliautoj, taciau tik nedaugelis zino, kad Budos kalnyno pozemiai saugo nuostabius gamtos turtus. Pries 200 milijon met cia tyvuliavo jra, kuriai pasitraukus liko stori klinci ir dolomit klodai. Karpat baseinui visai isdziuvus prasidjo kaln formavimosi laikmetis ­ kalnai atsirasdavo ir vl isnykdavo. Didels geologins katastrofos metu Budos slaitas iskilo, o Pesto ­ nusileido. Zems gelmse terminiai vandenys skverbsi atsiradusius tektoninius plysius, kurie uolienoms tirpstant pltsi. Btent terminiai vandenys slygojo Dunojaus slnio atsiradim ir suformavo nesuskaiciuojamus urvus sioje vietovje. Mieste tryksta net apie 100 termini versmi, kuri pagrindu veikia per 20 gydomj maudykl ir apie 80 paprast plaukymo basein. Tai ­ miestas kurortas, terminio turizmo centras, turintis 2000 met istorij. Tai ­ kurortas, kuriame tik uz 2 JAV dolerius galima vis dien "kaip turkui" pliuskentis terminiuose vandenyse, o pakenciamo pilstomo vyno 1 litras tekainuoja 1 doler.

224 225

Heviz. Lepence. 226 Miskolco Tapolcoje [Miskolc Tapolca] terminis vanduo kyla is 800-900 metr gylio; pozeminio ezero gylis 130-140 cm; 2 dengtuose baseinuose vanduo - +(32-34)0C; lauko baseine - +280C.

306

Taciau tai ir miestas su turtingu naktiniu gyvenimu, kur bet kuriame is astuoni kazino per vien nakt galima likti "be kelni". Lukaco arba Sv. Luko maudykla227 dabartiniu pavidalu isaugo tik 1894 metais, nors jos vandenys, kuri gydomosios savybs lyginamos su garsij Vokietijos Baden-Badeno ar Rumunijos Heraklio maudykl, buvo naudojami jau romn. Iki Pirmojo pasaulinio karo ji buvo pati populiariausia mieste. Siuo metu cia veikia du plaukymo, keturi terminiai baseinai ir vienintelis mieste +(34-39)0C purvo tvenkinys. Taip pat yra geriamo mineralinio vandens saltinis. Bilieto kaina ­ 2 doleriai. Veikia be laisvadieni. Scenio maudykla228 - vienas didziausi Europoje maudymosi kompleks ­ pastatyta 1913 metais ir maitinama terminiu vandeniu is 970 metr gylio grzinio. Dabar cia yra 15 basein: 3 atviri plaukymo, 5 terminiai tik vyrams, 4 terminiai tik moterims ir 3 bendri terminiai. Komplekse yra sauna, vonios kambariai ir kitos higienos bei fizioterapijos patalpos. Veikia istisus metus, isskyrus sekmadieniais. jimo mokestis visai dienai ­ 2 doleriai. Uz papildom mokest galima issinuomoti maudymosi kepurait, kostiuml, ranksluost ar paklod, kiliml ir kd. Maudykla yra Varosligeto parke, Pesto centre. Netoliese ­ milziniska nemokama masin stovjimo aikstel. Dl vis si priezasci maudykla yra pati populiariausia tarp turist is Lietuvos. Vasar nebna dienos , kad joje nesigirdt snekant lietuviskai. Gelerto maudykla229 yra antra pagal populiarum tarp lietuvi Budapeste, nors bilieto kaina net 6 doleriai. Veikia be laisvadieni istisus metus. Ji atidaryta 1918 metais kartu su to paties pavadinimo 4 zvaigzduci seniausiu salyje balneologiniu viesbuciu. 1927 metais buvo rengtas dirbtini bang baseinas, subanguojantis kas valand, o 1934 metais ­ kitas kunkuliuojantis baseinas. Sis pasaulyje garsus kompleksas yra labai modernus ir pasizymi gausiausiu teikiam paslaug asortimentu. Jame yra 13 basein: po keturis terminius atskirai vyrams ir moterims, du kunkuliuojantys ir trys banguojantys. Vasar penktadieniais ir sestadieniais vyksta naktiniai maudymaisi su muzika. Mgstantiems senov ir egzotik verta apsilankyti turk statytose ir iki siol tebeveikianciose maudyklose. Raco maudykla230 buvo pastatyta XV a., bet vliau gerokai perstatyta, nors pagrindinis kupolas isliks iki si dien. Viduje rengti 4 terminiai baseinai. Kadangi komplekse vienu metu telpa 125 lankytojai, maudykla pirmadieniais, treciadieniais ir penktadieniais aptarnauja tik moteris, o kitomis dienomis ­ tik vyrus; sekmadieniais neveikia. Joje funkcionuoja vienintelis mieste sveikatingumo centras. Uz 2 dolerius galima maudytis pusantros valandos. Kirajaus maudykl231 1565 metais pastat Budos pasa Arslanas. spdingas maudyklos pastatas yra vienas is nedaugelio autentisk Osman imperijos architektrini paminkl, islikusi mieste iki si dien. Jame yra 4 baseinai, taciau juose telpa tik 86 zmons. Todl pirmadieniais, treciadieniais ir penktadieniais maudosi vyrai, o kitomis dienomis, isskyrus sekmadienius, - moterys. Yra sauna. Kaina ­ 2 doleriai uz 1,5 val. Beje, Raco ir Kirajaus maudyklos yra mgiamos homoseksual susitikimo ir bendravimo vietos. Jose ne kart teko matyti net grupines gj kopuliacijas mazuose baseinuose. Rudaso maudykla232 - bene "turkiskiausia" is islikusi Vengrijoje ­ buvo pastatyta 1550 metais, o po sesiolikos met pasos Mustafos perstatyta. Tuo metu ji vadinosi "Zalioji maudykla su kolonomis". Centrin komplekso dal uzima astuoniakampis 96 m2 baseinas su

Lukács: balneologin ligonin pastatyta 1178 m.; plaukymo baseinuose - +(22-26)0C, terminiuose - +24, +32, +36 ir +400C. 228 Széchenyi: grzinys atliktas 1879 m. Zigmondo Vilmoso (970 metrai), kitas ­ 1936 m. (1256 metrai). Tuo metu tai buvo technikos sensacija. Baseinai: 3 atviri plaukymo +(26-38)0C, 5 terminiai vyrams +(30-38)0C, 4 terminiai moterims +(30-38)0C, 3 bendri terminiai +(26, 34, 38)0C. 229 Gellért. Baseinai: po 4 terminius atskirai vyrams ir moterims +(18, 35, 36, 38)0C, 2 kunkuliuojantys +(26 ir 36)0C ir 3 banguojantys +(26, 34 ir 36-38)0C. 230 Rác, perstatyta 1865-1869 m. 4 terminiai baseinai +(28, 32, 36 ir 40)0C. 231 Király. 4 baseinai +(26, 32, 36 ir 40)0C. 232 Rudas. Atviras bendras plaukymo baseinas +290C.

227

307

laiptuotais krastais ir +360C vandeniu, pridengtas senoviniu kupolu, paremtu 8 kolonomis, ir supamas papildomos erdvs su akmeniniais poilsio suolais ir dar keturiais baseinais +(28, 30, 33 ir 42)0C kampuose. Gretimame kambaryje yra labai salto (+160C) vandens baseinas. Tai vienintel maudykla Vengrijoje su tokiu dideliu vandens temperatr skirtumu. Maudantis paeiliui siuose baseinuose sukeliami nepaprastai astrs kno pavirsiaus pojciai. Daug fluoro turintis radioaktyvus vanduo atiteka is trij pagrindini (Juventus, Atila ir Vengrija) ir penkiolikos mazesni termini versmi. Sis vanduo tinka ne tik maudytis, bet ir gerti. Maudyklos talpumas ­ 140 lankytoj. Maudymosi laikas ribotas ­ pusantros valandos uz 2 JAV dolerius. Beje, Rudase vis savait, isskyrus sekmadienius, maudosi tik vyrai, nors komplekse esantis atviras plaukymo baseinas priima ir moteris. Btina atkreipti dmes, kad visose turkiskose ne bendrose maudyklose maudomasi be kostiumli, kartais su specialiomis prijuostlmis. Maudyklos dazniausiai atidaromos 6 val. ir veikia iki 19 val. Sestadieniais veikia tik iki piet, o sekmadieniais paprastai bna uzdarytos. Lankydamiesi maudyklose grieztai laikykits higienos reikalavim ir nepamirskite pazvelgti informacinius zenklus bei uzrasus. Zinokite, kad pirtyse ­ prausiamasi, o maudyklose ­ maudomasi ir ilsimasi. Keliaudami nevenkite kno malonum. Vanduo yra bene puikiausias is j. Siuo metu pasaulyje terminis turizmas vis populiarja. Termos laukia ir js!

308

Pozemin Europa

1999

APYBRAIZA. ,,Kelions ir pramogos", Nr. 3 (8), Vilnius.

POZEMINI URV PASAULIS... Tylos ir amzinos tamsos, pozemini upi ir kriokli, milzinisk griuv ir siaur plysi karalyst. Tai pasaulis, kuriame tarp nepakartojamo ir nezemiskai nuostabaus grozio pozemini peizaz paslaptys slypi kiekviename zingsnyje. Cia, tkstantmeciame saltyje ir tamsybje, ,,auga" savotiski akmeniniai medziai ir skleidziasi nepaprast akmenini gl kristalai. Pozeminis turizmas Zmogaus kultrinio vystimosi poziriu turizmas yra toks pat senas kaip ir zmonijos istorija. Seniausi dokumentai apie keliones priklauso Egipto piligrimams, kurie 1700 m. per. Kr. lank spdingiausius savo faraon galybs simbolius. Taigi piligrimyst buvo seniausia mums zinoma turizmo forma, o Trys Karaliai, aplank naujagim Jz karstiniame urve Betliejuje, taip pat buvo keliautojai. Europoje pozeminio turizmo uzuomazgos aptinkamos jau XIII a. Karintijoje (dabartin Slovnija), Postoinos urve, o XVII amziuje uz Vilenicos urvo apzirjim pradtas imti jimo mokestis. Pirmoji lietuvi pazintis su pozeminiais dariniais ­ tai M. K. Radvilos Naslaitlio piligrimins kelions Jeruzal 1583 metais metu apzirti ir vliau aprasyti urvai. Graikijoje jis aplank Kretos salos labirint, Sirijoje ­ urv, persekiot sventj slptuv, o Egipte ­ pozem, kuriame buvo laikomos mumijos. Palestinoje jis susipazino su krikscionybs istorij menanciais urvais. Tarpukario Lietuvos keliautoj pozeminio turizmo spdzi galime rasti V. Ruokio, M. Salciaus, K. Paksto, A. Vaiciulaicio, J. Rimosiaus, A. Poskos knygose. Siuo metu pasaulyje kasmet apie 30 mln. turist aplanko per 800 lankytojams pritaikyt pozemini ertmi, kuri didesn pus yra Europoje. Pozeminiam turizmui rengtos katakombos, vairios kasyklos, taciau svarbiausi viet uzima natrals karstiniai urvai. Urv kilm nedidelius uolien pavirsiuje esancius dubimus (kares) pateks vanduo juos platina ir gilina. Tirpsmo ar lietaus vanduo ltai chemiskai grauzia uolien, isnesiodamas jos daleles plysiais masyvo gilum. Po kurio laiko dubimai virsta placiais ir giliais plysiais, o vliau ­ suliniais ir erdviomis galerijomis. Pozemins ertms bna kuo vairiausi form ir dydzi. Antai 563 500 metr bendro ilgio Mamuto urvynas JAV yra didziausias natralus pozeminis labirintas pasaulyje, o 1602 metr gylio Zan Bernaro praraja Pranczijos Alpse yra giliausias pasaulio urvas. Taciau tam, kad vykt urv susidarymo (karstinis) procesas, vienu metu ir vienoje vietoje btinos keturios slygos. Pirma, procesas gali vykti tik slyginai tirpiose uolienose: klintyse, dolomite, gipse, kreidoje, marmure, kalio ir akmens druskoje. Antra, si uoliena turi bti supleisjusi, t. y. laidi vandeniui. Trecia, procese turi dalyvauti vanduo, gebantis tirpinti uolien. Tam geriausiai tinka krituli vanduo, kuriame visada siek tiek yra istirpusio anglies dvideginio, pargstinancio j. Ketvirta, sis agresyvus vanduo turi nuolat judti, isnesdamas is masyvo istirpint uolien. Urvo formavimosi metu ar jam pasibaigus kartu vyksta ir atvirkscias procesas ­ ertms uzsipildymas nuogulomis, is kuri chemogenins mus labiausiai domina. Tai stalaktitai ir stalagmitai, urviniai perlai ir heliktitai, keisciausi form vairi mineral kristalai. Jie susidaro pozeminio vandens lasjimo nuo skliauto vietose, kuriose, garuojant vandeniui, kaupiasi kalcio karbonatas, gipsas ar kitos druskos. 309

Karstins uolienos uzima 34 % Zems rutulio sausumos, todl urvai aptinkami daugelyje sali. Labiausiai istyrinta yra Europa ­ cia atrasta per 110 000 urv. Bet tik nedaugelis is j ­ patys graziausieji ­ pritaikyti turizmui. Daugiausiai j turi Pranczija (apie 100) ­ pozeminio turizmo Europoje lyder. Klintiniai urvai Pranczijoje yra labai daug grazi klintini turistini urv. Tikrai verta aplankyti vien graziausi Europoje Ornjako urv (Aven d`Orgnac), pasizymint nepaprasta kristalini darini vairove; salies ,,pozeminius perlus" Gran Roko (Grottes du Grand Roc) ir Prumeisako (Gouffre de Proumeyssac) urvus, turincius gausyb pasaulyje unikali trikampi heliktit; vien domesni Osels urv (Grotte de Osselle), kurio penkiolika sali puosia vairiaspalvs magnio, vario ir gelezies druskos. Pirm salyje rengt ir vien didziausi Europoje turistin Dardzilano urv (Grotte de Dargilan) turt pamatyti ir daug pozemi regj keliautojai, o Armano urvas (Aven armano) apibudinamas kaip ,,tkstancio ir vienos nakties sapnas". Aukstuosiuose Pirnuose netoli Lurdo esantis Betaramo urvynas (Grottes de Betharram) laikomas vienu graziausi pasaulyje. Ekskursijos metu lankytojai apziri penkis urvo aukstus, po zeme paplaukioja laiveliu ir pasivazinja traukinuku. Graziausias Bulgarijos gamtos objektas Sujevo urvas ( ) yra daugiau nei pasakiskas. Tai pasaulio turistini urv sedevras. Cedaro tarpeklyje D. Britanijoje slypintis Gaugo urvas (Cheddar caves) yra populiariausias salyje. Stalaktit atspindziai Aladino sals ezeruose atrodo labai efektingai, o piets pozeminiame bare po ekskursijos pratsia romantisk kelion po zeme. Tikslinga apsilankyti ir Kasteljanos urve (Grotte di Castelllana) Italijoje, Lumelundo urve (Lummelundagrottan) Svedijos Gotlando saloje ar Epurano urve (Peêtera Epuran) Rumunijoje. Pasaulio kultros ir gamtos paveldui priskirtas Skocjano urvynas (Skocjanske jame) Slovnijoje stebina spdingu 100 metr gylio kanjonu ir 163 metr aukscio Rekos ups kriokliu. Demenovo urvynas (Demenovska jaskyna) Slovakijos Zemuosiuose Tatruose didziuojasi net dviem rengtais urvais, vienas is kuri Slobodos ­ garsus visame zemyne. Jis nepaprastai turtingas antriniais mineraliniais dariniais, ypac graziausioji jo dalis ­ Rozin grota. Muzika po zeme Kai kuriuose urvuose yra sali, pasizyminci ypac puikia akustika, prilygstancia, o neretai ir pranokstancia geriausias baznycias. Taciau tik nedaugelis is j gali lankytojams pasilyti toki pramog. Pamintini Pranczijos Bom le Mesjero, Soranso, Fulono, Madleno, Sen Marselio ir spdingasis Kliamuzo urvai. Ispanijos Maljorkoje yra garsus Drakono urvas, kupinas vairi labirint ir pozemini ezer, besidriekianci beveik du kilometrus. Grygo, Hendelio, Sopeno muzikos garsai, aidu atsikartojantys pozemio labirintuose, palieka neisdildom spd. Didziausia Vengrijos gamtos vertyb ­ Baradlos urvynas turi net dvi sales, kuriose turistus stebina muzikos gars, sviesos efekt ir nepakartojamo pozeminio landsafto derinys. Vangelio kriniai cia skamba geriausiai. Retkarciais urve rengiami ir tikro garso koncertai. Taciau stipriausi spd autoriui teko patirti viename seniausi pasaulyje turistini urv ­ Hano urvyne Belgijoje, kur turistai patenka urv traukiniu, o pavirsi isplaukia valtimi. Paslaptingoje urvo salje galingo pozeminio krioklio fone pasigirsta muzika, lydima sviesos efekt. Palaipsniui ji stiprja nustelbdama kriokl, tampa vis auga, kol netiktai viskas baigiasi ,,gritimi". Pozemi gyvnija Saltuose, is pirmo zvilgsnio negyvenamuose urvuose taip pat esama sav gyventoj. Nors atsitiktiniam lankytojui retai kada pasiseka k nors sutikti, btina pasakyti, kad ten po zeme aptinkama gana daug gyvn rsi. Taciau vos keletas Europos urv turistams demonstruoja kai kuriuos j atstovus. Pranczijoje tai Forestjero urvas su aklomis 310

zuvimis, Bom le Mesjero ir Tjo urvai. Graziausiame Lenkijos Lokio urve Sudetuose, specialiai paprasius, gidas parodo seniai isnykusio urvinio lokio, kadaise strigusio siaurymje, autentiskus griaucius. Taciau biologiskai pats domiausias ir labiausiai Europoje lankomas urvas yra Slovnijos Karsto regione. Tai Postoinos urvynas, garsus ne tik ypatingu groziu, pozemine koncert sale, kurioje telpa 10 000 zmoni, ar vieninteliu pasaulyje pozeminiu pastu, bet svarbiausia ­ unikaliuoju varliagyviu ­ europiniu protjumi, isgyvenanciu per 100 met tik cia ir tik po zeme. Nuo 1819 met j jau mat per 30 mln. turist. Paleolito menas Dabar jau visi zino, kad menas atsirado akmens amziuje. Pirmyksci zmoni pirmins meno formos buvo sokiai, mitai, dainos, zvri ant uol sien piesimas, darbo ranki, ginkl, drabuzi, savo paci kno grazinimas. Toks menas vienijo zmoni kolektyvus, juos dvasiskai ugd, padjo suvokti savo socialin prigimt, skirtum nuo zvri. Vieni pirmj paleolito vaizduojamosios dails krini yra urv piesiniai. Juose vaizduojamos medziokls scenos, zvrys, kai kada zmons ir fantastiniai zmons-zvrys. Frank-Kantabrijos urv menas yra spdingiausias to meto kultros paveldas. Altamyra siaurinje Ispanijoje yra vienas zinomiausi pasaulio urv, ant kurio sien ir skliauto pries 120 met rasta per 150 raudona, juoda ir ruda spalva tapyt piesini, vaizduojanci zvri figras. Siaurs Pirnuose Pranczijoje garsus Nijo urvas ­ tikras pozeminis muziejus su bizon, arkli, elni ir kaln ozi piesiniais ­ buvo pavadintas ,,priesistoriniu Versaliu". Kad nebt pazeistas pozeminis mikroklimatas, turist skaicius cia labai ribojamas. Todl lankytojams btina isankstin rezervacija. Taciau bene vertingiausi pasaulyje priesistorinio meno paminklai sutelkti Vezero slnyje Pranczijos Dordonje. Cia net trylika objekt traukti Pasaulio kultros ir gamtos paminkl paveldo sras. Patys vertingiausi yra Fon de Gomo, Kombarelio ir Lasko urvai. Pastarasis laikomas zymiausiu paleolito tapybos paminklu pasaulyje. pat urv turistai neleidziami, todl greta rengta dviej jo galerij kopija su puikiausi monochromini ir polichromini piesini reprodukcijomis, vaizduojanciomis bizonus, briedzius, laukinius arklius ir jaucius, vyrisk su paukscio galva, gulint prie bizono koj. Ups ir ezerai Stipr spd turistams palieka galimyb paplaukioti valtimis pozeminiais vandenimis. Tai manoma Mablacio urve D. Britanijoje, Bezo, Liabuso ar Meduso urvuose Pranczijoje. O stai Sv. Leonardo urve Sveicarijoje sausumos visai nra ­ skliautas, sienos ir didziausias Europoje pozeminis ezeras. 330 metr ilgio plaukiojimas virs 15 metr gylio gelms yra nepakartojamas. Ypating viet Moravijos karste uzima ilgiausias Cekijoje Punkvos urvynas, kurio nedidel, bet nepaprastai grazi dalis pritaikyta turist lankymui. 138 metr gylio Macochos ,,prarajos" dugnu turistai nusileidzia iki prieplaukos pozeminje Punkvos upje ir toliau ekskursij tsia valtimis, pakeliui sustodami graziausiose urvo salse. Vengrijoje, Miskolco Tapolcos urve valci visai nra, o turistai mielai plaukioja su maudymosi kostiumliais. Ten nuo 1959 met veikia unikali Europoje pozemin maudykla. 30° C silpnai radioaktyvus terminis vanduo puikiai atgaivina keliautojo kn. Pakrants urvai Jr bang msa be perstojo ardo krantus, sudarytus is paci vairiausi uolien. vairs ir tos veiklos padariniai, is kuri net keli urvai vadinami ,,pasaulio stebuklais". Atlanto vandenyne prie Skotijos krant yra Hebrid salynas. Vienos is j ­ bazaltins Stafo salos pakrantje susiformavo 70 metr ilgio ir 30 metr aukscio Fingalo urvas, pasizymintis savotiska akustika. Urvo skliautas ir sienos yra tokios formos, kad garsas cia patiria stebuklingus pokycius. Rami dien jros bangos sukuria melodingus garsus, o 311

bangomsis sukelia milzinisk gausm, girdim net uz keli kilometr. Turist cia niekada netrksta, o kart apsilanks vokieci kompozitorius Mendelsonas 1830 metais net sukr uvertir Hebridai, kuri geriau zinoma kaip Fingalo urvas. Atvykstantys nedidel Kaprio sal Italijoje prie Neapolio turistai visada skuba aplankyti Zydrosios grotos ­ apsemto pakrants urvo, pasiekiamo tik is jros. Jis buvo zinomas jau gilioje senovje, bet is naujo ,,atrastas" tik 1826 metais. Sviesos refrakcija nuo vandens pavirsiaus apsviecia pozem ir teikia jam nepakartojamo zavesio. Per 400 000 lankytoj kasmet neatsispiria siam groziui. Ledo urvai Ledas po zeme ­ netipiskas ir labai retas reiskinys. Jo sankaupos aptinkamos tik tuose pozemiuose, kur dl unikali slyg susidaro isskirtinis mikroklimatas su pastovia, zemesne nei 0° C oro temperatra. Turistiniai tokio tipo urvai ­ retenyb. Jie nra gausiai lankomi ir gerai zinomi. Bt galima isskirti tik kelet domesni. Tai Kunguras Rusijoje, Glasjeras Pranczijoje ir Dobsina Slovakijoje. Taciau apie vien verta pakalbti atskirai. Tai Aisryzenveltas ­ didziausias pasaulio turistinis ledo urvas ­ Austrijoje. Patekti j nra sunku: tereikia tik specialiu keltuvu pakilti 1586 metr aukst Teneno kalnuose ir dar pajti aukstyn. Kadangi urve nra jokio apsvietimo (staigmena turistams!), prie angos tenka palaukti, kol gido padjjai paruos karbidines lempas. Grupje mazdaug kas desimtas gauna tok acetileno generatori ­ sviestuv, ir visi tarytum tikri speleologai pajuda gilyn labai salt ir nejauk pozem. Gido meistriskumas stulbina nuolat. Pasirodydamas paciose netikciausiose vietose jis mto padegamsias virvutes, degancias ryskia sviesa, ir taip demonstruoja nepakartojam pozeminio ledyno, vietomis siekiancio 25 metr stor, interjer. Kaip ir daugelyje Europos urv, fotografuoti ir filmuoti grieztai draudziama. Kasyklos Turbt nereikia aiskinti apie kasykl kilm ir j paskirt. Taciau daugelis su kalnakasyba nesusijusi zmoni sunkiai sivaizduoja, kas yra ten, tose kasyklose. Si ms zini sprag padeda uzpildyti vadinamosios turistins kasyklos, kur tiesiog po zeme galima susipazinti su daugiaamze kalnakasybos istorija, nuostabiu mineral pasauliu. Toki objekt Europoje yra daug, bet paminsiu tik kelet. XVI amziaus Zalfeldo skaln kasykl Vokietijoje nuo 1914 met jau aplank per 16 mln. turist. Ji domi tuo, kad cia zmogaus veiklos rezultatai labai glaudziai siejosi su gamtos reiskiniais: pozemini galerij skliautai ir sienos pasideng vairiausi form drusk kristalais ir stalaktitais. Apsilankius Travero kasykloje Sveicarijoje, gretimame restorane jums pasilys kumpio, iskepto asfalte, o XVI amziaus Sv. Marijos sidabro kasykloje Pranczijoje Elzase js laukia paslaptinga kelion Zems gelmes, kur tik 50 kilometr is mazdaug dviej simt yra baigta tyrinti. Dl XV amziaus garsiosios sidabro kasyklos Svacas buvo vadinamas ,,kasykl motina" ir pagal dyd tapo antruoju po Vienos Austrijos miestu. Dabar joje vyksta dviej valand ekskursijos. Speciali apranga ir salmai, isduodami kiekvienam turistui, leidzia trumpam persikelti viduramzius. Kadaise visos tautos drusk laik sventa. Senovs graik filosofas Aristotelis drusk vadino ,,tyrumo ir istikimybs simboliu". Miestai, stovj ,,druskos kelyje", patyr neregt kio ir kultros suklestjim. Tai byloja ir spdinga miest, sikrusi Zalcacho ir Ino upi pakrantse, architektra. Vienas is j ­ ,,druskos miestas" Zalcburgas, kurio apylinks garsios senovinmis Altauzs, Haleino, Bad Islio ir Halstato druskos kasyklomis. Apsilankykite Halstate. Kasyklos gidas kaip mat jus perkels paskutinj tkstantmet per. Kr., kai cia darbavosi keltai. O senovinis kalnakasi slydkelis jus nuves kalno gilum prie paslaptingo druskos ezero. Nuotyki mgjams gali bti pasilytas sesi valand zygis po zeme. Taciau garsiausia Europoje yra Velickos druskos kasykla Lenkijoje, be pertraukos veikianti net 700 met. Nuo XVI a. cia lankydavosi karali sveciai ir kiti zyms zmons, 312

XVI a. suklestjo turizmas, o 1978 metais kasykla traukta Pasaulio kultros ir gamtos paveldo sras. spdingiausia kasykloje yra Kingos koplycia. Tai 54x14.5x10 metr dydzio patalpa, iskalta druskoje. Nepaprastai grazus sios sventovs interjeras, apsviestas sviestuvais, padarytais is druskos kristal. Sidabriskai pilkas pozemio sienas puosia biblins statulos, iskaltos is druskos monolit. Be pagrindinio altoriaus yra dar du soniniai altoriai ir dvi sonins koplytls. Koplycia sukurta 1896-1912 metais, joje du kartus per metus vyksta pamaldos. Katakombos Atsiradus bsto statybos poreikiui, zmons m eksploatuoti pakankamai tvirtas, lengvai apdirbamas ir netoli zems pavirsiaus gldincias statybines medziagas. Gyvenviets ir miestai buvo statomi netoli toki telkini arba net virs j. Taip buvo statoma Roma, Neapolis, Sirakzai, Kerc, Odesa, Budapestas, Paryzius... Dl sios veiklos susidariusios pozemins ertms dazniausiai vadinamos katakombomis. Is ties katakombos ­ pozemins kapins ­ tai vieta, skirta laidojimui ir kulto apeigoms atlikti. Jas paprastai sudaro ilgi ir siauri netaisyklingo plano koridoriai su salmis ir nisomis sienose. Nisose buvo statomi mirusij karstai, o salse atliekamos apeigos. Istorija mena, kad katakombos buvo naudojamos vairiems tikslams, o dabar daugelis j pritaikytos ir turist lankymui. Verta aplankyti nuo krikscionybs pradzios islikusias Romos katakombas Italijoje, Rusijos kultros simboliais tapusi Pecior vienuolyno Rusijoje ar Kijevo-Pecersko vienuolyno Ukrainoje katakombas. Pozeminis treningas Nereikia bti speleologu, kad pamatytum daugiau, nei silo pozeminiam treningui rengti urvai. Yra Europoje keletas viet, kur kartais uz prieinam kain nuotyki mgjai, vadovaujami prityrusi instruktori, gali prasiskverbti nepaliestas zems gelmes. Tam btina siek tiek drsos, sveikas knas ir isankstinis uzsakymas. Agteleko nacionalinis parkas Vengrijoje Baradlos-Domicos urvyne silo net du neelektrifikuotus marsrutus: penki valand ,,ilgj", kainuojant 12 JAV doleri, ir septyni valand ,,specialj", kainuojant 16 doleri. 170 kilometr ilgio Hiolocho urvynas Sveicarijoje ­ vienas ilgiausi pasaulio urv ­ lapkricio-kovo mnesiais specialias grupes priima keliauti net trimis variantais nuo sesi iki dvylikos valand, kainuojanciais 92-126 JAV dolerius, o uz 270 doleri galima uzsisakyti 2 dien tur su pozemine nakvyne ir maitinimu. Guaros kalnyne Ispanijoje poilsis visai kitoks. Cia karstinius reiskinius galima stebti zems pavirsiuje, keliaujant nepakartojamo landsafto aplinkoje ir aplankant nesudtingus urvus be specialaus gido paslaug. Vis dlto placiausi pozemin program rasime klasikiniame Karsto regione Slovnijoje, kur net keliolikoje urv organizuojamos netipiskos ekskursijos pagal vien is pasirinkt tem, apimanci paleolito ir gelezies amziaus, speleologijos istorijos, urv mineral ir ledo, pozemins hidrologijos ir morfologijos, urv floros ir faunos problemas. Salyje pozemin trening galima uzsisakyti Postoinos urvyno administracijoje, ar bet kuriame speleolog klube. Tai kainuoja tik apie 6 dolerius uz vien valand. ************* Is vis zmogisk beprotybi ir paklydim labiausiai nesuvokiama tai, kad zmogus, gyvendamas Zemje tiktai vien kart, nesistengia savo akimis pazinti jos visos. Pozemin erdv ­ neatskiriama zems dalis. Nepraeikime pro sal...

313

Zems gelmse

(Is ekspedicijos dienorascio...)

1999233

APYBRAIZA. ,,Kelions ir pramogos", Nr. 4 (9), Vilnius.

,,Bet tie sunkumai, tas betarpiskas slytis su nykia gamta, be abejo zavi tyrintoj. Niekis, kad knas nustas mlynmis ir apdraskyti veidai. Tai uzgis, tai uzsimirsim. O kas patirta, kas pamatyta, apmstyta ­ ilgai liks atmintyje." G. Fedosejevas PIRMAS CIKLAS (50 val.)234 Skridimui palankaus oro laukme desimt dien, kol pagaliau vasario 2 dien235 nedidukas sraigtasparnis Mi-8 su sesiais speleologais236 ir trisdesimcia moduli237 pakilo is Adlerio oro uosto ir pasuko Abchazij. Perskrid Arabikos kalnyn, netrukus pakimbame virs Bzybs sniegyn ir paskubomis issok laukan, mes238 pradedame net 24 paras truksianci pozemin ekspedicij antr tarp giliausi pasaulyje urv ­ 1335 metr gylio Sniego praraj. 17:45 val. su ilgesiu akyse apzvelg kalnus ir jr imame leistis gelmes... veikus ledo suktuk, tik nedidel dviej kvadratini metr aikstel skiria mus nuo 25 metr gylio Kreivojo sulinio su strigusiu didziuliu klinci luitu. Sulinys tikrai vertas savo pavadinimo. Taciau j veikti sunku ne tiek dl jo morfologinio kreivumo, kiek dl btinumo, dar nepasiekus apacios, susvytuoti ant virvi ir, uzsikabinus uz sienos plysyje gldincio luito, uzsikepurnti ant jo. Mes gal ir ne visai vikriai, taciau skmingai issiropsciame maz apledjusi su astriais iskysuliais aikstel. Tuo tarpu moduliai niekaip nenori sekti mums paskui. Du netgi sugeba atsikabinti ir nukristi: vienas plys, kitas tolimesn sulin. Net dvi valandas gaistame, kol nuleidziame maisus ledo suktuku ir Kreivuoju suliniu... Vasario 3 ryt susirenkame Didziojoje salje -220 metr gylyje, kur sirengiame savo pirm pozemin kilnojamj stovykl ­ PKS-220.

Si apybraiza buvo parasyta 1993 metais specialiai R. Krupicko uzsakymu jo ruosiamai knygai, kuri turjo sudaryti vairi XX a. antrosios puss autori-keliautoj kolektyvo apybraizos. Taciau, nesulauks zadtos knygos pasirodymo, as po 6 met, nezymiai pataiss, nutariau j paskelbti ,,Kelioni ir pramog" zurnale. Zurnale si paaiskinim nebuvo; jie buvo skirti tik knygai. 234 Ciklas. D+P+M= - ekspedicijos laiko tarpas, sudarytas is judjimo marsrute ­ D (darbas); dviej mieg ­ M (miegas); trij aktyvi tarpsni, kai nejudama ir nemiegama ­ P (poilsis). Skaiciai rodo ciklo sudt ir bendr trukm valandomis. Pirmas ciklas: D+P+M=14,5+19,5+16=50 val. 235 1983 metais. 236 Speleologas ­ urv specialistas, galintis juos prasiskverbti ir tyrinti. 237 Modulis ­ transportinis maisas su unifikuotu turiniu, kuriame yra viskas, ko reikia speleologo gyvybei po zeme uztikrinti. 238 Mes, 28 met ekspedicijos vadovas Vladimiras Rezvanas (rusas is Soci), 30 met maistininkas Vladimiras Jugelainenas (suomis is Petrozavodsko), 32 met rangininkas Rafailas Nizamutdinovas (totorius is Ufos), 24 met inventorininkas Antonas Saakianas (armnas is Sankt-Peterburgo), 28 met PKS238 organizatorius Sergejus Tkaciovas (rusas is Ufos) ir 32 met vadovo pavaduotojas ­ si eiluci autorius (lietuvis is Kauno).

233

314

ANTRAS CIKLAS (40 val.)239 Praleid kelet nejauki, o gal ir siurpok minuci besileisdami biriais suliniais ir pralind kelet siaur land, netiktai patenkame prie pat Didziojo sulinio. Tai milziniskas 165 metr gylio vamzdis, nedidelmis lentynlmis sudalintas tris dalis. Volodia, ekspedicijos vadovas, nusileidzia per vien virv zemiau ant lentynls ir priiminja krovin. Rafa su Antonu sulinio virsuje siuncia jam zemyn maisus, o as jiems perduodu tai, k atnesa Serioza. Tuo tarpu Joka leidzia juos zemyn Priessulinyje. Dirbame gana sparciai. Man ant galvos nuolat is kazkur lekia akmenukai ­ net du kartus pataik salm. Kai visi maisai susikaupia pas Volodi, sis leidziasi sulinio dugn, Universiteto sal. Paskui j seka ms maistininkas Joka, kad paruost maist, kol mes bsime uzsim rangos ir moduli leidimu zemyn. Issidstome taip, kad bt galima kuo patogiau ir greiciau nuleisti visus maisus zemyn. As su Antonu stovime auksciausiai ­ ant pirmos lentynls; Rafa su Serioza ­ ant antros, zemiau ms, o Volodia priiminja mant apacioje. Universiteto salje, reng antrj stovykl PKS-445 ir uzvalg griki koss, ruosiams poilsiui. Volodia, Serioza ir Joka klijuoja savo praplstus hidrokostiumus, Antonas snaudzia, o Rafa is dziovintos msos rupini gamina sultin. Baig valgyti miegame iki 14:00. Atsikl baigiame tvarkyti rang ir galutinai pasiruosiame sekanciam veiklos ciklui. 17:30 val. vl gulams antram astuoni valand miegui. TRECIAS CIKLAS (80 val.)240 Keliams vasario 6 dien 02:00 val. Visi mieguisti, o Antonas tik ,,vos vos gyvas". Vadinasi mums dar sunku atsikratyti pavirsinio gyvenimo ritmo. Isjimui ruosiams nepaprastai ltai, tiesiog krapstoms. Tik 08:00 val. pajudame zemyn... Paci rengtais dvidesimties metr turklais nusileidziame tiesiai Aukstutinij up. Vanduo joje toks grynas ir skaidrus, kad sunku tarti esant dviej metr gyl. Apskritai, sioje vietoje vandens dar nedaug, taciau mes puikiai suprantame, kad nuo cia visas tolesnis ms marsrutas bus lydimas vandens, o kartais net po kelias valandas mes netursime, kur is jo islipti... Pagaliau vasario 7 dienos paryciais prieiname garsij Penktj uzgiv241. Siek tiek jaudinams sliauzdami siaura landa, davusia vilt tolesniam paiesk darbui tada, kai cia, nerasdami kelio gilyn ne kart sustodavo pajgiausi urv tyrintojai. Pats pakilimas 60 m aukscio uzgriv prasideda Vilties salje. Stai ant sienels kabo pirmtak paliktos stacionarios astuoni metr trosins kopcios ir saugos trosas. Nors sios penkeri met senumo rangos kokyb mums kl daug abejoni, vis dlto Joka, apsisaugodamas trosu, pamazu ima lipti aukstyn. Jau beveik pasiekus virs, staiga kopcios trksta, o po akimirkos plysta ir savisaugos virv ir Joka krinta zemyn! Krisdamas is pradzi jis atsitrenkia sien, o po to pasvirusi didziulio akmens plokstum, kuria ir nuslysta ant mais krvos. Taip viskas baigsi laimingai, neskaitant sumusto desins rankos nykscio. Sis nuotykis palieka gili nuosd iki pat ekspedicijos pabaigos. veik sienel laisvu laipiojimu, kabiname ant jos rang ir uzkeliame virs maisus. Toliau seka ilgas ir varginantis pakilimas. Retai kur tenka atsistoti visu giu, vietomis esame priversti sliauzti painiais ir ankstais labirintais tarp sukritusi maz ir dideli akmens luit. Nieko panasaus iki siol urvuose nebuvau mats, o besilankiusij cia pasakojimai buvo menkesni uz tikrov. Tai milziniskas gritinis labirintas, tarytum duonos kepalas, visas

239 240

Antras ciklas: D+P+M=12+12,75+15,75=40,5 val. Trecias ciklas: D+P+M=26+25,5+28=79,5 val. 241 Uzgriva ­ didel nuo skliauto atitrkusi akmens luit sankaupa.

315

isvarpytas daugybe nezinia kur vedanci siaur land. Cia gausu vairios konfigracijos ,,kailialupi"242, ,,kalibr"243; neretai nezinia is kur ima byrti akmenys. Nei nupasakoti, nei juo labiau aprasyti sio fenomeno nemanoma. Net ir apzvelgti j vis is karto nra galimybi. J reikia pajusti paciam, pajusti savo pavargusiu knu jo salt ir drgn alsavim, priesiskum zmogui, gebant tave sutriuskinti fiziskai ar bent moraliskai, kad imtum nuo jo bgti neatsigrzdamas, kad niekada nebenortum jo veikti. Po keli kilimo valand vienoje painioje vietoje Volodia suabejoja pasirinktos krypties teisingumu. Dviese eina zvalgyb, o lik sustoj laukiame. Tik dabar mes pajuntame, kokie esame pavarg. Visus nejudancius iskart pakerta miegas ­ k stovint, k nuvirtus ant moduli. Nenuostabu ­ juk antra para, kaip mes atkakliai braunams pirmyn be jokio poilsio. Grz zvalgai pranesa, kad mes tikrai siek tiek nuklydome nuo teisingos krypties, ir siliepsnoja gincas, eiti toliau ar sustoti nakvynei cia. Niekas ne tik nenori , bet ir nebegali niekur eiti, juoba, kad ir cia galima pasistatyti palapines, tik nra arti vandens. Vadovas nutraukia gincus, ir po valandos pats aptinka reikiam skyl. Nenoromis sulendame j ­ pakilim teks tsti. Po pusvalandzio laimingai, kad niekur nebereiks eiti nei siandien, nei rytoj, susmunkame Penktosios uzgrivos virsuje. Sis perjimas truko 29,5 val., is kuri net 26 val. intensyviai dirbome, ir dabar intuityviai jauciame, kad priartjome prie tos pervargimo ribos, kai organizmas gali pradti negrztamai dvtis. Treciojoje stovykloje ­ PKS-630 uzmiegame leisgyvi 19:00. Prabundame tik po 16,5 valand vasario 8 vidurdien. Po skani pusryci imams remonto darb. Ms kombinezonai, nors pasiti is abipus guma dengto kaprono, stipriai nukentjo. Daug dmesio turime skirti ir moduliams ­ juk jie uztikrina ms gyvyb. Guma dengto kaproninio maiso viduje dar yra hermetiskas guminis hidromaisas, o jame ­ dar vienas is storo plastiko. Visa tai uzsandarinta specialiomis gumomis ir perrista tvirtomis virvutmis. Paciame viduryje atskirus hermetiskus, kartais dvigubus, maiselius sudti sufasuoti produktai, sausas kuras, degtukai ir kiti btiniausi reikmenys, skirti palaikyti ms gyvyb. Kiekvienoje stovyklavietje mes visa tai atidarome ir tikriname j bkl, skaiciuojame nuostolius, o esant reikalui remontuojame. Baig siuos darbus ir po vakariens isgr kakavos, pasineriame antr, kiek trumpesn mieg, truksiant tik 11,5 valandos. KETVIRTAS CIKLAS (72 val.)244 Vasario 9 dien, besileisdami Giliosios ups link, pakeliui grozims vaizdais. Up teka ilgu, aukstu ir gana siauru kanjonu, kurio sienos stipriai israizytos karstini gremzi245. Vanduo, chemiskai ir mechaniskai ardydamas klint, sukr nuostab krastovaizd. Taciau jis nepatinka ms kombinezonams, kuri jau niekaip naujais nepavadinsi ­ skyl veja skyl. Vis dazniau pasitaiko gilaus vandens atkarp. Modulius plukdome pasroviui, o ten, kur jie neplaukia patys, pernesame ant nugaros po du. Prieiname labai gili viet, kur tenka virs vandens rengti turklus. Karabinais 246 sukabiname po tris keturis maisus daikt, prikabiname tok paket prie turkl, pasineriame iki kaklo vandenin ir, apsikabin modulius, leidziams pasroviui. Netrukus dugnas dingsta is po koj, moduliai stengiasi issiskirstyti salis, o hidrokostiume esantis oras nori apversti tave nepatogi ir gana pavojing padt. Stengiesi jokiu bdu neprisiryti vandens ir nepasinerti. Stai ir kitas krantas, toliau vl up su

,,Kailialupys" ­ labai siaura landa. ,,Kalibras" ­ ypatingai siaura landa, kuri veikiant tenka iskvpti or. 244 Ketvirtas ciklas: D+P+M=24,75+26,25+21,5=72,5 val. 245 Gremzs (kars) ­ negilios, keter skiriamos karstini uolien pavirsiaus vagels, susidarancios dl krituli vandens veiklos tirpiose uolienose. 246 Karabinas ­ tam tikros konstrukcijos ziedin ssaga lengvai ir patikimai prie ko prisikabinti, k nors sujungti; vartoja speleologai, alpinistai, ugniagesiai.

243

242

316

kriokliais ir rvomis. Po to vl gilus baseinas ir vl up, nesibaigianti up, kuri tsiasi iki pat Sestosios uzgrivos. O cia vl pakilimas. Sie keliasdesimt metr ­ puikus nerv treniruoklis. Turbt niekada negalsiu to pamirsti. Judame ,,gyvais" akmenimis ir luitais. Naudotis virve ar rengti saug tiesiog nra joki galimybi. Belieka pasikliauti tik savo meistriskumu ir intuicija. Vienoje vietoje tenka islsti siauru plysiu is uzgrivos jos klintini luit sankaupos vertikalioje pusje, atkreiptoje k tik veikt kriokl. Nei virsaus, nei apacios, nei juo labiau priesingos sienos su kriokliu silpnas prozektoriaus spindulys is tamsos isplsti negali. Tik girdti, kaip kazkur zemiau sniokscia srautas. Pries baigiantis plysiui, tenka pralsti po ,,giljotina" ­ dviejuose taskuose tarp priesing sien strigusiu luitu, kuris ima svyruoti nuo menkiausio prisilietimo. Uz jos ­ gana ilga, taciau tik dvidesimties centimetr plocio lentynl, nuolaidi galimo kritimo pus. Uzsliauzus ant jos, btina kaip nors atsistoti, palypti ant ,,giljotinos" ir, siek tiek prisitraukus uz atbrailos, galima tiktis skmingai apleisti si itin pavojing, bet kartu ir nepakartojam viet. Beveik tamsoje ir dar sukaustytam standaus ir nepatogaus hidrokostiumo, ,,apsaudomam" nezinia is kur lekianci akmen, atsiranda aib keblum, kuriuos sunku net nupasakoti... Vasario 11 dien 01:00 ant Septintosios uzgrivos rengiame PKS-800 ir sustojame ilgalaikiam poilsiui. PENKTAS CIKLAS (73 val.)247 Dvylikos metr aukscio Priesrekordinis krioklys mums primena, kad artjame prie tkstancio metr gylio. rang nusileidimui kabiname greta tkms, o maisus zemyn leidziame troljumi248. Grazus reginys. Plonas kaip silas trosas isnyksta tolumoje kazkur virsuje. Po charakteringo karabino cakteljimo pasigirsta silpnas, bet vis stiprjantis zesys, netrukus virsts prie koj krentancio maiso trenksmu. Tuoj pat uz krioklio sibgjs vanduo apie keturiasdesimt metr lekia nuolaidzia galerija ir su milziniska jga neria zemyn Rekordin kriokl is dvidesimt penki metr aukscio. Triuksmas toks stiprus, kad per krioklio aukst nemanoma susikalbti. Apacioje daug, labai daug vandens. Ir as gaunu jo porcij su kaupu. Salje, kuri nusileidziame, pucia labai stiprus vjas, nuo krioklio puss nesantis dulksn. Toliau vandens srautas mus veda prie Molinosios uzgrivos, kuri kylame labai sunkiai. Pagaliau vasario 13 vidurdien, pasiek kilometro gyl, uzgrivos virsuje dairoms tinkamos vietos sirengti PKS-1000. Cia bus ms penktoji stovykla, is kurios zemyn leisims nedaug apsikrov. si zemiausij stovyklaviet atgabenome net 15 mais, o zemyn nesims tik 6 ­ kiekvienas po vien. Molinoji uzgriva labai skiriasi nuo ankstesni. Cia nra geriamo vandens ­ vien tik lipnus molis. Visur lasa nuo skliauto. Taciau tai vienintel nors siek tiek nakvynei tinkama vieta. Jauciame, kad yra silciau, negu anomis dienomis. Nors ms termometras rodo net +5,25º C, skersvjai ir drgm kankina kiekviename zingsnyje. Pirmasis ms miegas trunka 16 valand. Ms naudojama dviej mieg kiekviename cikle taktika pasiteisino. Neskaitant paties miego, kurio reiksm savaime suprantama, pirmojo miego metu mes visiskai issidzioviname ant savs drabuzius ir sudrkusi miegmaisi vidin pus. Tuo tarpu antrasis miegas didziausi pasitenkinim teikia dl padidjusio sausumo ir silumos jausmo. Tik antrojo miego metu ms raumenys ir apskritai visas organizmas visiskai pailsi. Taigi ir dabar gulams antrajam 13 valand miegui...

Penktas ciklas: D+P+M=17+27+29=73 val. Troljus ­ horizontaliai arba nuolaidziai tempta virv ar metalinis trosas transportiniams maisams saugiai nuleisti ar pakelti.

248 247

317

SESTAS CIKLAS (72 val.)249 Nusileid septyni metr sienele, patenkame vandens karalij. Pradzioje brendame vandenyje iki keli, toliau iki juosmens, o vietomis vanduo siekia net pecius. Septyniasdesimties metr ilgio vandens atkarpa reikalauja ypatingo dmesio ­ vanduo gilesnis nei du metrai. Vienintel ms saugos priemon ­ maisas, kuris padeda issilaikyti vandens pavirsiuje. Plaukimas Akvakailialipiu taip pat nepakartojamas. Tai ilgas, aukstas ir vingiuotas, apacioje vandens pripildytas plysys. Stumdami modul pries save ir siek tiek uz jo prisilaikydami, plaukiame ,,varlyte" pirmyn. Plastakomis, alknmis ir kojomis atsispirdami priesingas sienas, pamazu veikiame si pavojing viet... Nusileid nesuskaiciuojamais slenksciais, kuri didziausias buvo desimties metr, is tolo isgirstame Sniokscianciojo kaskado artum. Tai aib dideli ir patraukli slenksci, kuriais dideliu greiciu verciasi kalnai vandens. Nors nusileisti kaskadu techniskai visai nesudtinga, taciau, vengdami galincios nuplauti mus tkms, rengiame turklus. Besileidziant vandens srautas bando stumti mus zemyn, bloskia son, spaudzia prie sienos. Purslai tasko veid, tarpais uzlieja burn ir akis... Pagaliau mes prie paskutiniojo ms kelyje zemyn sulinio ­ 25 metr Olimpinio krioklio. Zemyn leidziuosi ketvirtas, juddamas virve ir besisaugodamas uz troso. Apatinis troso galas draug nuvestas son, matyt tam, kad besileisdami nepatektume sraut. Patogumo dlei kairija koja apkabinu tros ir strizai tolstu nuo sienos. Likus iki apacios apie desimt metr, juntu netikt timpteljim, o mano saugos ciuptukas250 su nutrkusiu trosu pakimba zemiau mans. Lieku tik ant vienos linijins atramos251! Kaip paaisks vliau, draugai suklydo, kabindami rang. Sis neatidumas sukl pavoj visai grupei! Taciau ir s kart viskas baigsi skmingai. Ir stai vasario 15 dien 23:45 visi susirenkame Ikso salje, pasiek -1320 metr gyl, tolimiausi ir giliausi ms ekspedicijos task. Tam mums prireik beveik 13,5 par... Ikso sal kiekvien cionai patekus stebina savo gabaritais. Nuo vieno jos galo kito nesimato. Isilgai j galima pereiti tik mazdaug per 15 minuci. Viduryje ­ daug svaraus smlio lop. Kazkaip keistai sausa ir ramu. Taciau cia bna ir kitaip. Vasaros potvyni metu vanduo sioje salje kartais netiktai pakyla iki keturiasdesimties metr... Daugiau nei valand vaikstinjame, snekuciuojams ar siaip sdime uzsisklend savyje. Emocijos pasiekus tiksl nesilieja, tarpusavio sveikinim nesigirdi, pergals jausmas prislopintas. Tai natralu ­ juk mes nusileidome cionai ne k nors nugalti, o tik isbandyti save. Taciau isbandymas dar nesibaig ­ reikia is cia dar islipti! Ms laukia varginantis daugiau nei desimties par pakilimas... Sunkus buvo sis ciklas. Laipiodami uzgrivomis aukstyn zemyn, plaukdami srautais ir sokindami per akmenis, mes vertikaliai veikme 640 metr, o horizontaliai ­ tris su puse tkstancio. Jau penkiolikta para po zeme, bet tik dvidesimt ketvirtas valgymas. Dabar sdime PKS-1000 ir bandome issidziovinti sausu kuru... SEPTINTAS CIKLAS (50 val.)252 Lipdamas is Katilo, Antonas nuslysta ir patenka po srautu, kuris jam nuo salmo numusa prozektori. Uz kazko uzsikabins, jis vis dlto issilaiko. Panasus nemalonumas

Sestas ciklas: D+P+M=24,25+19,75+27,75=71,75 val. Ciuptukas ­ taisas lipti virve ar metaliniu trosu; naudojamas taip pat kaip savisaugos priemon. 251 Linijin atrama ­ virv, metalinis trosas arba kopcios. 252 Septintas ciklas: D+P+M=15+16,75+18=49,75 val.

250 249

318

netrukus istinka ir Raf. PKS-800 viet Lkesio salje, kur ms laukia palikti produktai, pasiekiame vasario 19 paryciais. Nors atidirbome tik 15 valand, bet jauciams ypac prastai... ASTUNTAS CIKLAS (46 val.)253 Siandien, vasario 20 dien, darbas vyksta nepaprastai sklandziai. Taciau kazkuriuo momentu tarp mans ir Rafos kyla gincas dl taktikos. Viskas baigiasi tuo, kad sizeid mes nustojame tarpusavyje kalbtis, taciau tik... iki pirmo miego. Ne tiek dl nuovargio, bet greiciau dl visisko apsipratimo su urvu ir jo pavojais mes gerokai praradome savisaugos jausm. Jau ne retenyb, kad kas nors is ms kur nors nekrist ar nuo ko nors nenukrist. Stai ir vl as kelint kart prisirenku po hidrokostiumu vandens, o Joka, keldamas virsun didel primirkus mais, praranda pusiausvyr ir, suspjs tik neliteratriskai susukti, su visa manta krenta iki kaklo vandens duob... DEVINTAS CIKLAS (48 val.)254 PKS-630 Pergals salje paskutin kart prabundame vasario 22 dien. Kaip ir visa ranga, miegmaisiai taip pat dvisi. Ms trejetas miega dviejuose suporintuose miegmaisiuose­uztiesaluose, susituose is trij pusi. Po paskutinio miego mano pusje atsirado didel skyl. Reikt susiti, bet juk savininkai trys. Savanori nra. Tai gal dar kelet dien ir toks bus geras. Dar viena ,,zaizda" atsirado jame, kai Rafa su Antonu, bandydami deganciu sausu kuru pradziovinti miegmais is vidaus, pradegino skyl. Laimei, skersvjo dabar cia nra... PKS-445 pasiekiame per 15 valand, be didesni nuotyki... DESIMTAS CIKLAS (67 val.)255 Pakilim is Universiteto sals pradedame vasario 24 dien. Sutvark 15 mais, vakare imame kelti juos Didziuoju suliniu. Apatinje sulinio atkarpoje maisus traukiame mes su Rafa, o Volodia juos prikabinja dugne. Tuo tarpu likusieji kelia vis krovin ant antros lentynls, esancios simtu metr auksciau sals dugno. Po to ant jos pasikeliame mes su Volodia, o kiti visai islipa is sulinio. Sesiasdesimt penki metr treciojoje ir sunkiausioje sulinio atkarpoje maisus is apacios trauksime trosinio bloko, taisyto sulinio virsuje, pagalba. Virv ir tros sujungiame uzdar zied. Mes apacioje kojiniais ciuptukais prisitvirtiname prie virvs, tarytum lipdami ja virs; o maisus tvirtiname prie troso. Belieka kojomis minti vienoje vietoje, ir maisai ,,patys keliauja" virsun. Visus 165 metrus su mais isklimu veikiame per 7,5 valandos. Keturias valandas numig PKS-220 Didziojoje salje tsiame kelion pavirsiaus link... Likus iki urvo angos tik astuoniasdesimt metr auksciui, nelauktai aptinkame, kad kitas penkiolikos metr sulinys visiskai uzkimstas sniegu. Tai reiskia, kad urv nuslinkusi sniego gritis atkirto mums keli pavirsi. Draugai perduoda man specialiai siam tikslui pasiimt kastuv, ir as pradedu kasti. Atkapsts sulinio dugn, patenku prie is sniego kabanci virvi. Prisisegu prie vienos is j ciuptukais ir, vis po truput palypdamas, kasu virs savs sniego tunel. Is pradzi sis uzsimimas primena pramog. Palaipsniui sniegas darosi puresnis

253 254

Astuntas ciklas: D+P+M=12,5+17,5+16,5=46,5 val. Devintas ciklas: D+P+M=15,25+16,5+16=47,75 val. 255 Desimtas ciklas: D+P+M=32+24+11,25=67,25 val.

319

­ vadinasi artja storyms virsus. Bet anaiptol... Staiga vl prasideda standaus sniego sluoksnis. Tai jau antra sniego gritis virs pirmosios. O kiek j dar bus? Netiktai virv, ant kurios as kabu, is lto trkciodama ima slinkti zemyn! Nemalonus jausmas uzlieja mane nuo salmo iki bat ­ kristi tekt gal kokius septynis metrus. Bet netrukus slinkimasis baigiasi ­ matyt ne viskas dar prarasta. Vliau paaisks, kad virv buvo prisalusi prie sienos ir, mano svorio veikiama, m vaduotis is ledo gniauzt. Pakylu iki tos vietos ir atsargiai, stengdamasis nenukirsti virvi, iskapoju jas is ledo. Auksciau virvs laisvos, taciau apledjusios. Lipant ledas trkinja pats ­ belieka tik nuvalyti j ranka. Esu sniego maise, kur nra jokios oro apykaitos. Nuo tempto darbo imu net garuoti, nuo to oro temperatra aplink mane zymiai pakyla. Krintantis ant mans sniegas iskart limpa prie kombinezono ir kausto mano judesius. Kastuvo kotas jau taip apledjs, kad vos galiu j apimti ranka. Draugai is apacios teiraujasi apie padt cia, virsuje. Bet as j kazkodl beveik negirdziu, o mano paties balsas gsta sniege, nepasieks net mano bat. siklausau ir tegirdziu tik silpn cypsjim ­ tai viskas, kas liko is draug pastang susikalbti su manimi. Pradeda apsunkti kvpavimas ­ greit ims trkti oro. Reikia skubti! Dar keletas most kastuvu ir, iskass apie desimties metr gylio vertikal sulin, as praduriu sniego kamst. Psteli stiprus ir saltas vjas nuo zems pavirsiaus. Virs mans visiskai besnieg pozemin erdv... T paci, vasario 26 dien 18:00 val., lygiai po 24 par, mes stovime ant prarajos krasto, laimingi vl sugrz mums prast pasaul. Kai namie suskaiciuosime, paaisks, kad 32,3 % viso po zeme praleisto laiko mes skyrme darbui, t. y. judjome urvu; 34,3 % aktyviai ilsjoms (tvarkms, remontavoms, gaminome valg ir j valgme...), o 33,4 % laiko miegojome. Skirtumas tik tas, kad 24 pavirsins paros mums virto 10 pozemini cikl...

VASARIO 27-oji. Nubundame 06:00, keliams... Rkas, debesys, gilus sniegas ir trumpalaiks propersos keiciasi kaip kaleidoskope. Susikrov reikalingiausius daiktus, vis likusi rang ir siuo metu nereikalingus asmeninius daiktus sudedame transportinius maisus ir nuleidziame pirmojo prarajos sulinio dugn, kur pritvirtiname juos kabliais prie sienos. Pavasar visa tai pasiimsime, o dabar mes priversti juos palikti, nes nebeturime jg nesti su savimi. Pusiau gedulingus atsisveikinimo su praraja pusrycius vainikuoja beveik nereikaling daikt ir susidvjusios rangos deginimas. Lauzas be malk. Degantis kombinezon, salm, bat, plastiko, sen drabuzi, nebeveikianci apsvietimo blok, transportini mais ir kit sirdziai brangi daikt kalnas padjo paskutin task sioje ms ekspedicijoje. Mes stovime aplink j, tarytum laidodami geriausius savo draugus, o kaitusios baterijos sproginja ir saudo visas puses, lyg saliutuodamos ms pergalei pries veiktas klitis ir ragindamos nenuleisti rank, toliau kovoti su sunkumais iki pat galo, kol pasieksime gyvenamsias vietas. Eiti labai sunku, smingame ir smingame kiekviename zingsnyje, sunkus krovinys lenkia prie sniego. Nors dangus apsiniauks, einame su tamsiais akiniais ­ akys su pavirsiumi dar neapsiprato. Komandos vedl, minant tak, keiciame kas penkios ar desimt minuci, paciam paprasius. Diena eina vakarop, o misko zonos mes vis dar nepasiekme. Skubame apleisti si sniego dykum ­ dar viena salta nakvyn ms nevilioja, o miske galtume ir lauz susikurti. Tik sutemus pasiekiame misk ir 20:30 sustojame trumpai pailsti ir pavalgyti. Intuityviai nujausdami greta esant, bet nesuvokiam pavoj, mes vieningai priimame is paziros keist sprendim. Dabar suvalgysime visas turimas maisto atsargas tam, kad daugiau nebebt galima sustoti: reikia btinai pasiekti zmogaus bst! Mes bsime priversti eiti ir eiti ir nebus galima statyti palapini, nes reiks skubti prie maisto, prie silumos... Si Nanseno dar jaunystje taikyta taktika visada duoda apciuopiam rezultat, jei ja

320

naudojasi smoningi ir ryztingi zmons. ,,Sudeginus paskui save tiltus", kelio atgal nebelieka! Sustoti taip pat nebegalima. Btina zt bt pasiekti tiksl!.. Vis nakt mes velkams is kaln zemyn. Ties ,,Baltosiomis strlmis" statumas baigiasi, ir eiti pasidaro lengviau. Taciau jgos mus seniai jau apleido. Darnios grups nebra. Einame atokiai vienas nuo kito kiekvienas savo tempu, kiekvienas savo taku. Mes nezinome kelio, nes niekada nesame cia vaikscioj, bet tai ms nejaudina. Vidinis balsas ragina judti ir nurodo krypt. Buk laukymje pradeda svisti. Keistos spalvos sibrauna mus supant pasaul. Stai upelis, pilnas kazkoki keistai gelsv su rudu atspalviu akmen. Medziai nenatraliai zalia spalva rzia ak. Labai daznai sustojame ir sdams kas sau ant zems prie kokio nors medzio, kad po to lengviau bt atsistoti. Taip bandome atgauti, o gal tik siek tiek sutaupyti jg. Bet tai n kiek nepadeda, nors sustojame vis dazniau. Duripso kaimo sunys ­ pirmieji pavirsiaus gyvnai ms kelyje ­ sutinka mus nedraugiskai lodami. jiems prastus normalius zmones mes turbt nelabai panass... Trij dien Socyje mums prireiks tam, kad atgautume pusiausvyr, atstatytume sutrikusi klaus, sviesos ir spalv regjimo trkumus ir bent is dalies adaptuotums civilizuotame pasaulyje, kad namo sugrztume beveik tokie patys, kokie isvykome...

Adleris-Bzyb-Duripsas-Socis-Kaunas 1983 m.

321

Sifono spstuose

1999

Straipsnis specialiai ,,Kauno dienai" pasaulins speleologijos dienos proga256

Siandien, rugpjcio 14-j, Pasaulio speleologai mini pasaulin speleologijos dien. Ta proga prisiminkime tragisk buvusios Vilniaus speleolog sekcijos ,,Venta" pirmininks Violetos Malisauskaits (1959-1984) zt Kauno tvirtovs VIII forte 1984 met vasar. Sis vykis Rusijos ir Lietuvos spaudoje ,,apaugo" gandais ir prasimanymais. O buvo taip... Birzelio 16 dien, sestadien, trys kaunieciai speleologai, Nerijus, Nikolajus ir Vytautas, susirinko Kauno VIII forte povandenin treniruot su akvalangais. Nors pozemi tyrinjimais jie uzsiiminjo jau keli metai, taciau tik Nikolajus turjo pakankamai didel speleologin patyrim ­ jis buvo baigs speleologijos instruktori seminar. Tuo tarpu povandeniniame sporte visi jie buvo naujokai, nors Vytautas, t kart vadovavs treniruotei, turjo instruktoriaus-povandenininko pazymjim. Draugo pakviesta vilniet Violeta, tuomet viesjusi Kaune, taip pat atvyko tvirtov pasizirti vaikin treniruots. Jie isband rang ir atliko bandomuosius nrimus. Bdama drsi, zingeidi ir linkusi nuotykius, Violeta irgi panoro isbandyti save po vandeniu. T dien ji pirm kart gyvenime uzsidjo akvalang ir pasinr su juo po vandeniu. Sekanci, birzelio 17 dien, sekmadien, jie visi vl susirinko ten pat. Dabar j jau buvo penki ­ prisijung Kastytis. J ekipiruot sudar du komplektai gerai paruostos, patikrintos ir tvarkingos rangos: akvalangai, sauso tipo hidrokostiumai, pelekai ir kitas btinas inventorius. Buvo ketinta veikti du sifonus, vedancius kitaip neprieinamas apvandenintas forto patalpas. Sifonas ­ tokia apvandenintos pozemins galerijos vieta, kur skliautas yra zemiau vandens pavirsiaus, - yra pats klastingiausias tiek speleolog, tiek ir povandeninink priesas. Tik kvalifikuoti specialistai gali tiktis skms, ir tai ne visada... Ruosiantis bsimiems urv tyrinjimams ir buvo sumanyta pasitreniruoti cia, Kauno tvirtovje. Violeta irgi panoro nardyti. Nors ji neturjo jokio specialaus pasiruosimo, po primygtin prasym, Vytautas sutiko leisti jai veikti trumpesnj, mazdaug 3-4 metr ilgio, uzdar sifon. Kadangi dl sifono konfigracijos nebuvo galima organizuoti efektyvi saug virve nuo kranto, betarpinio saugo funkcijos buvo patiktos Nikolajus, kuris turjo nerti kartu. Vietoj virvs kaip ,,signalinis galas" buvo panaudotas nelabai tvirtas daugiagyslis varinis laidas su izoliacija. Buvo apie 15 valanda. veikus sifon, kitoje jo pusje pirmoji vandens pavirsi isplauk Violeta, o paskui j ir Nikolajus, kuris pamat, kad kompanion neturjo burnoje kandiklio. Matomai, plaukiant po vandeniu, jai po kauke pradjo rinktis vanduo. Kaip ir buvo j instruktavs Vytautas, ji turbt band prasipsti kauk, bet negudusiam zmogui tai atlikti nra taip paprasta. Vietoj to, kad traukt or pro burn, o ispst pro nos, ji tikriausiai kvp kartu pro burn ir nos, ko paskoje pritrauk plaucius salto vandens. Tai turjo sukelti gerkl spazmus ir sok. Iskilusi pavirsi, ji, matomai, isspjov kandikl ir issigandusi m blaskytis. Islipti ten, anoje pusje, niekur nemanoma, nes patalpa yra vertikaliomis lygiomis sienomis. Po akimirkos greta isnirus Nikolajus, Violeta band j sikibti ir netycia ismus jam is burnos kandikl. Kadangi jie abu buvo su svino juostomis, issilaikyti vandens pavirsiuje galjo tik intensyviai dirbant pelekais. Taciau stresas neleido jai blaiviai

256

Autoriui nezinoma, ar straipsnis buvo isspausdintas.

322

orientuotis, ir jie abu nugrimzdo gilyn. Nikolajus vis tik pavyko atsispirti nuo dugno ir pakilti su ja pavirsi. Siaip ne taip jis priplukd j prie sienos, kur atsitiktinai pastebjo nedidel atbrail, uz kurios Violeta ir uzsikabino. sitikins, kad ji laikosi, bet kartu suprasdamas, kad issilaikyti virs vandens ji gals ne daugiau keli minuci, ir jausdamas, kad pats negali jai niekuo padti (buvo taip pat prisitrauks vandens), Nikolajus nedelsdamas nr atgal per sifon kviesti pagalb. Dar kart nerti pas nukentjusij jis neturjo nei fizini, nei moralini jg, todl atsisak. Kadangi perrengti kit zmog reikia tam tikro laiko, Vytautas pasiunt sifon paeiliui Nerij, o vliau ir Kastyt be hidrokostium, tik su akvalangu, taciau pastarieji sugrzo is vandens taip ir nepernr sifono, nes vandens temperatra buvo tik +8° C. Per s prarast laik buvo nurengtas Nikolajus, ir Nerijus, jau pilnai ekipiruotas, nunr sifon. Kitoje jo pusje dugne jis rado Violetos kn be gyvybs zenkl. Jis istrauk j per sifon lauk. Net tris valandas truks gaivinimas rezultat nedav. Pasak Kauno teismo medicinos ekspertizs akto, ji mir nuo uzdusimo paskendus. Paskutiniojo Violetos panrimo po vandeniu, kurio metu ji paskendo, priezasties niekas niekada nebesuzinos. Tiksliai zinoma tik, kad jos knas buvo rastas netoli sifono angos, t. y. zymiai arciau isjimo, negu j buvo paliks Nikolajus. Antra, jos plauciuose buvo rasta nedaug vandens. Todl manytina, kad viskas vyko mazdaug taip. Soko bsenoje priplukdyta prie sienos ir viena palikta laukti pagalbos, ji turbt nebesuvok, kas dedasi aplinkui ir ko galima tiktis. Matydama dingstanci po vandeniu draugo zibinto svies, ji instinktyviai nuplauk kandin, prarado smon, nugrimzdo dugnan ir uzduso. Sifonai kartais nebeisleidzia drsuoli...

Parasyta: 1999.03.15.

323

Plitvicos ezerai

2000

APYBRAIZA. ,,Kelions ir pramogos", Nr. 3 (14), Vilnius

"Tebnie triskart palaiminti valandos ir metai, praleisti siose netrikdomose srityse, is kur visada grztama tyresniu ir laimingesniu" Grafas Ruselis.

PARKAS Pietryci Europoje Kroatijos Respublikoje tarp Zagrebo ir Zadaro, kur Dinar kalnuose prasideda Korano up, 1949 metais 266 km2 plote buvo kurtas pirmasis salyje Plitvicos ezer nacionalinis parkas. Pazymint isskirtin jo gamtos unikalum 1979 metais UNESCO trauk park Pasaulio gamtos paveldo sras. Mezozojaus karbonatins uolienos sioje vietoje, kaip ir visoje vakarinje Dinar dalyje, praeityje ir dabar slygoja karstinio proceso vyksm. Dabartin reljefo isvaizd taip pat apsprend ir geologinje praeityje vyk kalnodaros procesai. Saltesniame ir drgnesniame pleistoceno klimate vanduo, kaip mechaniskai ir chemiskai uolienas ardantis faktorius, vairiais keliais skverbsi gilyn ir galutinai suformavo krastovaizd, kurio savitumo priezastis yra besikaitaliojantys klinties ir dolomito klodai. Baltajai ir Juodajai upms susijungus, naujoji Maticos up mazdaug uz kilometro baigiasi, duodama pradzi per 8 kilometr ilgio 16 didesni ir keli mazesni ezer, tarpusavyje sujungt 92 kriokliais, kaskadai. 158 metrais zemiau Maticos zioci, siliejus vos 4 km ilgio Plitvicos upei, sistema baigiasi ir virsta Koranos upe, kurios srautas dar kelet kilometr vingiuoja spdingu giliu kanjonu iki virsdamas prasta kaln upe. Taciau tai nra paprasti vandens telkiniai, uzpild kaln duburius. sidmtina, kad btent karstas, sudtingas ir savitas gamtos reiskinys, yra pagrindin Plitvicos ezer kilms priezastis. Ups, tekancios tarp klinci ir dolomit, maitinasi pozeminiais karstiniais vandenimis, sotintais kalcio karbonatu. Ups vandeniui susilus, istirpusio anglies dvideginio kiekis jame sumazja ir, dalyvaujant mikroorganizmams bei augalijai, dalis karbonat nusda klintinio tufo [travertino] pavidalu. Ups pakrantse ir dugne susidaro travertino uztvankos. Tokiu bdu upje atsiranda taip vadinamieji uztvenktiniai ezerai. Plitvicos ezerai priskiriami prie paci stabiausi Europos gamtos reiskini, o pats nacionalinis parkas yra vienas is graziausi zemyne.

324

VANDUO Turint laiko, o jo prireiks maziausiai visos dienos, pazint su parku verta pradti nuo Didziojoje laukymje esancio Antrojo jimo [Ulaz 2]. Praj kelet viesbuci, uzsuk knygynl ir pasistiprin restorane, nusileidziame prie didziausio [83 ha] ir giliausio [46 m] Ozi ezero [Kozjak]. Pasak legendos, lzus plonam ledui, jame nuskendo 30 oziuk, kuriuos vijosi vilkai. 2350 metr ilgio ezere yra didel medziais apaugusi dolomitin Stefanijos sala, pavadinta princess Stefanijos garbei po 1888 met apsilankymo. Sioje vietoje patartina pasinaudoti nemokamu vandens transportu ir persikelti kit krant, is kur patogu pradti pasivaiksciojim aplink aukstutinius ezerus. Desinje palik Burgecio ezerli grandin ir Gradinsko ezer, patenkame prie Pirst [Prstavci] - gausybs kriokliuk, tarytum pirst, tstanci is aukstliau ramybe alsuojancio Galoviciaus [Galovac] ezero, pavadinto tikriausiai garsaus ano meto plsiko vardu. Rytine pakrante keliaujame toliau, stebdami vandenyje vangiai plaukiojancius uptakius. Takui pasukus vakarus, patenkame misk, slepiant Sukucio [Vir], Mazj [Malo], Didj [Veliko], Batiniciaus [Batinovac] ir Apskritj [Okrugljak] ezerus. Sioje vietoje paprastai uztrunkama kiek ilgiau. Tai Labudovacas [Labudovac] ­ per 100 metr plocio travertino barjeras, stacia krioklta siena skiriantis vietov nuo Cigon [Ciganovac] ezero. Pagrindinis krastovaizdzio akcentas ­ 20 metr Labudovaco krioklys. Nemaziau doms ir barjere slypintys, bet kruopsciai kriokli uzuolaidomis pridengti urvai, dl j gausumo pakrikstyti "urv parku" [spiljski park]. Nepatingjus pakilti virs barjero, patektume laukym, kurios vakariniame pakrastyje tno mintasis nelaiming cigon-zvej paskutins zkls ezeras, o piet kryptimi net 2100 metr driekiasi paskutinysis arba pirmasis Proscs [Proscansko] ezeras. Esame 636 metr virs jros lygio aukstyje. Laukymje galima uzksti, trumpai pailsti. Teturint tik vien dien, aukstyn eiti nevertt, verciau pasukti atgal ir vakarinmis pakrantmis grzti iki Ozi ezero perklos. Is Didziosios laukyms keliaudami siaurn, mazdaug po pusvalandzio pasiektume aukstutinij ezer virtins pabaig, o 2 metrais zemiau ­ pirmj is keturi zemutinij Miliaus [Milanovac] ezer. Eidami rytine pakrante desinje pastebsime daugyb ziojjanci ang, o netrukus isgirsime ir "Milkos Trninos krioklius", pavadintus taip atsidkojant garsiai kroat XIX amziaus operos dainininkei, kuri 1897 metais daug padjo tuometinei "Plitvicos ezer apsaugos ir grazinimo draugijai". Kriokliai suteka sekant Gavano [Gavanovac] ezer, kuriame pagal legend yra nuskend Gavano lobiai. Netrukus ir Didziosios kaskados [Velike kaskade], nukreipiancios dal vandens Vienuolio [Kaluderovo] ezer. Kita dalis pagal hipotez pozeminiais urvais teka nezinoma kryptimi. Specialiai rengtu takeliu pereiname kit kanjono pus ir toliau keliaujame vakarine Vienuolio ezero pakrante. Kadaise viename is gretim urv gyveno vienuolis atsiskyrlis. veik nendri szalynus, atsidursime prie Novakoviciaus brastos ir to paties pavadinimo ezero [Novakovica brod], paskutiniojo nuostabioje 8200 metr ilgio ezer grandinje. Patogiu takeliu veik brast ir pakil staciu slaitu kanjono virs, patektume prie Pirmojo jimo [Ulaz 1], kur civilizuotu bdu galima baigti arba pradti klajones po park. Taciau pajj dar truput, netiktai patenkame prie gausybs kriokli, kliokianci is Novakoviciaus brastos ezero zemyn krmais apaugusi Sastavc [Sastavci] dub. O uz kampo girdti dar kazkoks gaudesys. Nusileid kiek zemliau pusapskritimiu issidsciusi teras, atsiduriame pacioje didingiausioje parko vietoje ­ 76 metr aukscio Plitvicos krioklio papdje. Trumputs, bet vandeningos Plitvicos ups srautas, krints nuo vertikalios klintins uolos, ypac nuostabiai atrodo sault ryt, grozintis juo nuo priesingo rytinio kanjono kranto. Pavasario ar rudens vandens gausos metu vaivoryksci zaismas kriokli sruogose palieka nezemisk spd. Jei jgos dar neisseko, btinai pakilkime takeliu, vedanciu kanjono virs auksciau didziojo krioklio, ir pasizvalgykime po park is siaurs. Nusileid atgal, pasivaiksciokime po Sastavcus, pasizirkime, kur prasideda Koranos up, nedvejodami veikime dar kelet kilometr gilaus jos kanjono dugnu, aplankydami 4 Koranos krioklius ar paslaptingus urvus. 325

URVAI Pozemins ertms yra neatskiriama ir paslaptingiausia parko dalis. Cia jos aptinkamos klinties kloduose ir travertino nuogulose. Jos nra spding dydzi, taciau pasizymi placia form vairove. Tai horizontals urvai ir paprastos grotos, vertikalios sachtos ir ledo suliniai. Siuo metu parko teritorijoje atrastos ir istyrintos kelios desimtys vairi pozemi, taciau tik keletas urv ezer apylinkse gali bti rekomenduoti nepatyrusi turist lankymui. Apsirpin sviesos saltiniais, ir mes pasizvalgykime po kiek neprast, bet labai viliojanci tamsos viespatij. Aukstutinij ezer apylinkse travertino amzius yra gana jaunas. Todl tik mintame "urv parke" gausu pozemini tustum. Taciau, pakitus hidrologinms slygoms, jos tapo sunkiau pasiekiamos, ir tik dideli entuziastai ryztasi brautis pro nesuskaiciuojamas vandens uztvaras. Paprastai dauguma lankytoj tenkinasi zemutinij ezer pakranci urvais. 10 metr ilgio travertininis Milano urvas [Milanova pecina] gldi po siaurine Ozi krioklio dalimi, taciau dl nepatogaus prijimo yra reciau lankomas. Tuo tarpu klintinis Milkos Trninos urvas [Pecina Milke Trnine] turist dmesio nestokoja. Jo 32 metr pozemin galerija puikuojasi keliais stalaktitais ir stalagmitais. Nedidelis Zydrasis urvas [Modra pecina] yra pasiekiamas tik valtimi, taciau, siekiant netrikdyti gyvenanci jame siksnosparni, zmoni lankymasis cia nepageidaujamas. Supliaros urvo [Pecina Supljara] 20 metr aukscio angos nepastebti nemanoma. Ypac gerai ji matoma nuo didziojo krioklio virsaus. Bdami prie Vienuolio ezero, btinai uzsukime vidun. Labai savitas vaizdelis atsiveria, pazvelgus atgal pro ang, taciau nemaziau domus ir 68 metr ilgio pozemio vidus, vietomis gamtos isdekoruotas kalcito dariniais. Gilumoje galerija siaurja ir zemja, kol auksciausioje vietoje tapusi plysiu, atsiveria antrja anga virs gilaus kanjono. Jei skubame, negaiskime laiko kitiems Plitvicos ir Sastavc kaimynystje issimciusiems urveliams, o keliaukime tiesiai Koranos kanjon. Prie treciojo Koranos krioklio trumpam sustokime apzirti Juodojo urvo [Crna pecina]. Tai 105 metr ilgio nezymiai aukstyn kylantis platus kanalas, kurio ziotys paprastai bna apsemtos vandens. Sausringuoju met laiku, kai vandens lygis zemas, visai nesunku patekti vid. Sioje vietoje perj desinj Koranos krant virs ketvirtojo krioklio randame bene reiksmingiausi Balandzi urv [Golubnjaca pecina] su dviem didziulmis, 24 ir 46 metr aukscio, angomis. Sis 160 metr ilgio urvas kadaise buvo elektrifikuotas ir pritaikytas turist lankymui. Todl j veda 230 uolose iskalt laipteli. Viduje gausu vairi kalcitini darini, kuri dalis deja negrztamai suniokota. Netoliese taip pat yra keletas urv, garsi savo paleontologiniais ir archeologiniais radiniais, taciau dl suprantam priezasci eiliniai lankytojai juos neleidziami, todl j ir neminsiu. Turincios laiko ir tam pasireng specializuotos grups, gav parko administracijos leidim, gali prasiskverbti ir kitus nemaziau domius bei sudtingesnius urvus, tame tarpe ir zymiausij mazdaug 200 metr gylio Cudinkos urv.

GYVYB Siuo metu parko teritorijoje zinomos 1146 augal rsys, is kuri net 72 priskiriamos endemikams. 20 % bendro ploto priklauso ezer, piev ir gyvenvieci augmenijai, o likusius 80 % uzima miskai. Kaip prasta panasi platum karstiniams regionams cia dominuoja buk miskai [net 73 %], puikiai prisitaik augti pavirsinio vandens stokos slygomis. Kylant kalnus miskai misrja, auksciau virsdami eglynais, kurie sudaro antr pagal dyd medzi bendruomen. Kit medzi uzimamas plotas yra labai nezymus. Parke ypatingai saugomas Corko duburio neliestas miskas ­ graziausios Dinar dziungls. Karstinms vietovms bdingas ribotas maisto medziag ir vandens kiekis. Todl 326

augalai tokiose slygose auga zymiai lciau, bet antra vertus ­ gyvena kur kas ilgiau. Taigi ir Corko duburio medziai pasizymi ilgaamziskumu. Pavyzdziui egls ir kadagiai cia gyvena per 700 met, o bukai ­ per 300 met. Beveik 80 ha plote nevykdoma jokia kin veikla, nra joki zmogaus rank pdsak. Medziai auga bet kur ir bet kaip, kartais tiesiog ant nuvirtusi gentaini. Kai kurie j pasiek netiktin gabarit. Stai auksciausias tenykstis kadagys yra 50 metr, egl ­ 47 metr, o bukas siekia 35 metr aukst. Storumu visus medzius lenkia 140 centimetr diametro egl, rekordinis kadagys isaugo iki 130 centimetr storio, o storiausias bukas yra 102 centimetr. Apie parko gyvnij galima bt kalbti labai daug. Vaikstant ezer pakrantmis negalima nepastebti juose plaukiojanci margj uptaki. Tai labiausiai cia paplitusi zuvis. domu tai, kad skirting ezer uptakiai siek tiek skiriasi vieni nuo kit. Vietiniai gyventojai nesuklysdami gali pasakyti, kur jie suzvejoti. Kai kuriuose vandens telkiniuose aptinkami upiniai krabai, anksciau net buvo eksportuojami Vakar Europ. Siuo metu zvejyba parke yra grieztai draudziama. Vabzdzi ir pauksci gausa lankytoj n kiek nestebina. Jiems cia puikios gyvenimo slygos. Taciau turistus labiau domina zinduoliai, kuri parke taip pat netrksta. Bene paslaptingiausi ir retai matomi yra siksnosparniai, dien ramiai sau miegantys urvuose, o nakt medziojantys oro erdvje. Net 15 j rsi nuolatos gyvena sioje vietovje. Tai vieninteliai skraidantys parko zinduoliai. Keturkojai zinduoliai nemgsta painiotis zmogui po kojomis. Nors parke gausu kiski, lsi, stirn, elni, lapi, vilk, bet, norint juos pamatyti, reikia ateiti saulei tekant, kai zvrys eina gerti. Plitvicos ezer nacionalinio parko zymyb, tapusi jo simboliu, yra rudasis lokys. Tai didziausias zemyno plsrnas, sparciai nykstantis visoje Vakar Europoje. Kroatijoje ir dalinai Slovnijoje gyvenanti si loki Dinar populiacija po Karpat yra didziausia senajame kontinente. Salyje jie isplit 10000 km2 plote, kur gyvena optimalus 400 individ kiekis. Kadangi lokiams btina didel gyvenamoji erdv, jie nesutinkami kiekviename zingsnyje. Taciau, turint omenyje j visisk nelieciamum saugomose teritorijose, parke loki tankumas yra zymiai didesnis uz vidutin. Po daugiameci stebjim nustatyta, kad apie 40-50 individ nuolat naudojasi parko teritorija, o bet kuriuo momentu jame bna bent 20 loki. Taigi neabejotinai galima teigti, kad tik 30 Lt tekainuojancios klajons tarp Plitvicos ezer visada bus kupinos nepakartojam spdzi ir gal bt skming nuotrauk.

Parasyta: 2000.02.13.

327

Uzdraustasis miestas

(GUGUNGAS)

2001

NESKELBTA APYBRAIZA

Is vis pasaulio sostini Pekinas kadaise buvo vienintelis miestas, turjs taisykling geometrin form. Jo asis yra tiksliai orientuota siaurs-piet kryptimi. Dar neprajo n simtas met nuo momento, kai Pekinas buvo pradtas traktuoti kaip vientisas miestas. Pries tai jis buvo skirstomas tris miestus: Kin, Totori ir Imperatoriskj. Kiekvienas j turjo savo apsaug ­ storas mro sienas. Kai XIII a. Cingischano vaikaitis kr Pekine mongol Juan valstybs sostin, jam buvo ispranasauta, kad jo palikuonys zlugs nuo sio miesto sukilimo. Todl salia Kin miesto, tada vadinto Chanbaliku, kr Totori miest, isdalins zemes istikimiausiems savo vasalams. Taigi jo palikuonys visada tursi gyventi apsupti senj uzkariautoj aini, kurie juos saugosi ir ginsi. Priesai, nordami j nugalti, turt pirmiau pulti visos eils sutvirtinim apsupt Kin miest, paskui, veik kanal, jie turjo paimti aukstas ir tvirtas Totori miesto sienas. Jeigu tai ir bt pavyk, pries juos dar stovt Imperatoriskojo miesto sienos. Taciau visa tai neapsaugojo okupant, ir XIV a. mongolai buvo isvyti. O nuo 1421 met Pekinas, tuomet vadintas Beidzingu, tapo Ming valstybs sostine. Totoriskj dal liaudis vadino Geltonuoju miestu dl jo pastat stog cerpi spalvos. Imperatoriskoji dalis dl savo sien spalvos buvo vadinama Raudonuoju miestu, kurio pats vidurys, vieta, kur gyveno imperatoriaus seima, dar buvo vadinama Violetiniu miestu taip pat dl stog spalvos. Eiliniai kinai ir zymesnieji svetimsaliai galjo lankytis tik Geltonajame mieste. Paprastiems zmonms Raudonj miest eiti buvo draudziama. Todl jis ir gavo Uzdraustojo miesto vard. Uzdraustasis miestas Pekine buvo pastatytas Ming [Ming] dinastijos [1368-1644] laikais. Pradtas statyti imperatoriaus Dzong Li 1406 metais ir baigtas 1420 metais. Rekonstruotas ir perstatytas XVII-XVIII a. Cing [Qing] dinastijos [1644-1912] laikais. 24 Ming ir Cing imperatoriai su seimomis gyveno ir vald sal is tame mieste stovinci rm. Tai vienas ryskiausi senosios rm architektros pavyzdzi, didziausias pasaulyje ir geriausiai isliks iki ms dien senovinis rm ansamblis. 1914 metais Raudonajame mieste kurtas rm muziejus ­ GUGUNGAS. Tai staciakampio plano 72 ha teritorija, apjuosta 10 m aukscio plyt siena su 4 vartais ir 52 m plocio vandens grioviu. Sis 9999 kambari senosios kin architektros stebuklas 1987 metais trauktas Pasaulio paveldo sras. Paprastai prie Gugungo artjama is Tienanmeno ["Dangiskosios ramybs Vart"] aiksts nuo "Pirmininko Mao memorialins sals". Prajus pro Tienano ["Dangiskosios ramybs"] ir Duano ["Sziningumo"] Vartus, nepastebimai kertamas apsauginis griovys. Toliau ­ tik su bilietu, kuris kainuoja apie 13 USD. Virs Raudonojo miesto sien spindi imperatori rm ir sali stogai, visi dengti geltonai lakuotomis cerpmis; si spalv galjo vartoti tik valdovas. Devyni dideli kiemai, aplink kuriuos grupuojasi antraeiliai pastatai, sudaro Uzdraustojo miesto branduol. Sie kiemai vienas su kitu susisiekia vartais, iskeltais ant marmurins platformos, kurioje is abiej pusi rengti plats laiptai. Vartai paprastai turi trejas duris: vidurins skirtos imperatoriui, o sonins ­ rm dvariskiams pagal j rang. Pekino architektra primena klajoklin kin tautos kilm senaisiais laikais. Klajokliai buvo taip pat ir abeji uzkariautojai ­ mongolai ir mandzirai. Todl kin architektroje [rmuose, sventyklose, gyvenamuosiuose namuose] pastat ir palapins, kuriose gyveno j proseneliai, panasumas negincijamas. Stogai visada yra lenkti, kaip vjo islenkiamas audeklinis palapins virsus. Stulpai, visada mediniai, neturi 328

pamat, nors siaip namas gali bti ir turtingai ispuostas. Stog kampai uzlenkti virs, panasiai, kaip palapins briaunos, pagali laikomos. Pro Vu ["Pusiaudienio"] Vartus [Wu Men] patenkama vid [muziej]. Skersai didel kiem teka kanalas, per kur permesti penki marmuriniai tiltai, kad galt anais laikais is karto persikelti gausi imperatoriaus palyda. Uz kanalo siaurinje kiemo pusje penkeri marmuriniai laiptai, saugomi dideli zalvarini lit, veda Taiche Vartus [Tai He Men]. Juose Ming imperatoriai priimdavo sveikinimus is savo aukst pareign ir sprsdavo kasdienius valstybs reikalus. Tuo tarpu Cing imperatoriai pasitarimus su ministrais rengdavo Ciancing Vartuose [Qian Qing Men]. Uz Taiche Vart patenkama pat didziausi kiem, kurio gale puikuojasi spdingas statinys. Tai - TAICHE SAL [TAI HE DIAN ­ "Auksciausios Harmonijos Sal"], populiariai vadinama "Dzin Luanio sale", - auksciausias [35m] ir didziausias [2377m2] Gugungo pastatas. Jame Ming ir Cing imperatoriai rengdavo svarbias ceremonijas, susijusias su zengimu sost, gimtadieniu, Mnulio naujaisiais metais ar ziemos saulgrza. Priesais Taiche Sal matome sauls laikrodzius, pavyzdinius matus, zalvarines vazas, zalvarinius vzlius ir gerves, simbolizuojancius imperatoriaus ilgaamziskum ir jo amzin gali. Dideli iskilmi proga vazose, vzliuose ir gervse buvo deginami smilkalai. Besiraitantys dmai sukurdavo diding ir paslapting atmosfer. Taiche Sals interjeras ­ puosnus. Ant platformos, esancios tiksliai sals centre, stovi auksinis lakuotas, susisukusiais slibinais raizytas sostas su auksine lakuota ir slibinuota atrama ir sesiomis soninmis kolonomis, perpintomis susisukusiais auksiniais slibinais. Sosto keturios kojos stovi is abiej pusi asies, kuri skiria Pekin pusiau. Tiesiai virs jo milziniskas perlas kabo is kito auksinio lakuoto slibino gerkls. Visa sal medin, ant sien ir kolon daug sluoksni raudono, auksuoto, zalsvai bronzinio lako, imituojancio metal ir brangij akmen atspalvius, kuriuos lakavimas daro amzinai naujus. DZUNGCHE SAL [ZHONG HE DIAN] ­ tai vieta, kur imperatorius ateidavo pailsti pries prasidedant iskilmms Taiche Salje. Dzungche Sal vedantys laiptai kerta trij aukst vienodos isvaizdos terasas, aptvertas balto marmuro baliustradomis. BAOCHE SAL [BAO HE DIAN] savo pavadinim gavo Cing dinastijos pradzioje. Pries tai buvo vadinta Dzinsen Sale [Jin Shen Dian]. Cing dinastijos laikotarpiu joje buvo rengiami pokyliai ir galutiniai imperatoriskieji patikrinimai. Uznugarinis sals akmeninis, slibinais ir debesimis dekoruotas grindinys yra 16,57m ilgio, 3,07m plocio ir 1.70m storio. Tai didziausias raizytas Ming dinastijos laikotarpio grindinys, perraizytas 1761 metais valdant Cingams. CIANCING RMAI [QIAN QING GONG]. Norint juos patekti, pirmiausiai reikia praeiti pro Ciancing Vartus [Qian Qing Men]. Abipus link vart vedancio raizyto marmuro grindinio stovi paauksuoti zalvariniai litai, o kiek atokiau sonus nuo laipt paauksuotos zalvarins statins. Ciancing Rmai ­ tai ta vieta, kur gyveno ir tvark prastinius reikalus Ming ir Cing dinastij imperatoriai. Tik Cing imperatorius Jundzenas persikraust Jansinio Sal, nors primimus vairaus rango pareignams skirdavo, pokylius ir iskilmes rengdavo vis dar Ciancing Rmuose ir j vidiniame kieme. DZIAOTAI SAL [JIAO TAI DIAN] ­ tai vieta, kur Cing dinastijos imperatoriens bdavo sveikinamos minint j gimtadienius ar Naujuosius metus. Nuo Cing imperatoriaus Cianlungo laik salje buvo saugomi 25 imperijos antspaudai. KUNNING RMUOSE [KUN NING GONG] buvo Ming dinastijos imperatorieni miegamasis. Cing dinastijos laikotarpiu sio kambario paskirtis buvo pakeista auk dievams aukojimo viet. Rm rytinje pusje buvo imperatori vedybinis kambarys su vedybine lova, pridengta simto zaidzianci vaik atvaizdais dekoruota uzuolaida. Tik imperatoriskj sutuoktuvi proga karaliskoji pora kelet dien gyvendavo cia. VAKARINJE DALYJE svarbiausi yra sesi rmai, kurie isdstyti simetriskai, kaip ir rytins dalies sesi rmai. Visi sie rmai yra kvadratins formos kompozicijos su 329

durimis priekins sienos viduryje. Kiekviena kompozicija padalinta du kiemus, kuri kiekvienas turi pagrindin sal ir du sparnus. Visas sesi vakarini rm apstatymas isliko toks, koks buvo Ming ir Cing dinastij metu, kai cia gyveno imperatori zmonos ir sugulovs. Gli Lietaus Paviljonas, statytas Cing imperatoriaus Cianlungo [Qian Long], stovi Cunchua Vartuose [Chun Hua Men] siaur nuo Ciningo [Cining Gong] Rm. Sis trij aukst pastatas su paauksuotomis zalvario cerpmis yra unikalus lamaistins architektros pavyzdys. Dauguma budistini sventykl issidst Ciningo Rmuose, Souango Rmuose [Shou Ang Gong], Soukango Rmuose [Shou Kang Gong] ir imperatori nasli bei antrkart istekjusi nasli kvartaluose. JANSINIO SAL [YANG XIN DIAN], esanti vakarus nuo Ciancing Rm, buvo pastatyta Min dinastijos laikotarpyje ir restauruota valdant Cing imperatoriui Jundzenui [Yong Zheng]. Nuo Jundzeno valdymo iki Cing dinastijos pabaigos daugelis Cing imperatori gyveno cia. Kai kurie is j cia ir mir. Po 1911 met revoliucijos sioje salje paskutinysis Cing imperatorius Suantungas [Xuan Tong] 1912 met sausio 12 dien atsisak sosto ir pasiras atsistatydinimo sak. NINGSOU RMAI [NING SHOU GONG] stovi siaurs rytinje Uzdraustojo miesto dalyje. Dabar juose yra Tapybos ekspozicija ir Lobynas. Seniausioji rm paskirtis Ming dinastijos laikais buvo pagyvenusi imperatoriaus sugulovi rezidencija. Valdant Cingams, rmai buvo paskirti gyventi imperatoriaus naslei. 1771-1776 met laikotarpyje Cing imperatorius Cianlungas [Qian Long] perstat, pritaik savo reikmms, ispuos rmus, ir, po sesiasdesimtmecio valdymo atsisaks sosto savo snaus naudai, persikl juos gyventi. IMPERATORI SODAS buvo pastatytas 1417 metais, valdant Ming imperatoriui Cendzu. Jis yra unikalaus stiliaus. Cinano Sal [Qi Nan Dian] sode yra labiausiai nepaliestas Ming laikotarpio pastatas Gugunge. Kin imperatoriai ir turtingi valdininkai laik sod graziausia kiekvieno pasiturincio zmogaus gyvenamojo namo puosmena. Uzdraustajame mieste aiskiai jauciama, kaip reikalingas zmogaus gyvenimui rysys su gamta. Visagaliai kin monarchai, ilgus simtmecius vald didesnij Azijos dal, pagal tuometinius reikalavimus turjo bti uzsidar nuo savo tautos. Todl, negaldami kaip paprasti zmons grtis aplinka, jie gamtos grozybes atkr Imperatoriskojo miesto viduje. Turistai labai pamgo Imperatoriskj sod, ypac vasaros karsci metu. Cia jie paprastai ilsisi ir pro Senvu ["Dvasins narsos"] Vartus [Shen Wu Men] apleidzia Gugung arba , turdami laiko, per Uzdarj miest grzta atgal Tienanmeno aikst.

330

Chodza Muminas

2002

APYBRAIZA. ,,Kelions ir pramogos", Nr. 1-2 (24), Vilnius.

"...druska cia kieta, lauzo j dideliais kasikliais, o jos tiek daug, jog uzteks visam pasauliui iki pasaulio pabaigos." XIII a. ras garsusis Venecijos keliautojas ir tyrintojas Markas Polas.

Tadzikijos depresija ­ tai tokia tarpukalni duba Vidurinje Azijoje, is siaurs ir vakar apribota Gisaro Alajaus, is ryt ­ Pamyro, o is piet ­ Hindukuso kaln. Tai ne tas salies regionas, kur pries 1992 met pilietin kar aukst ir sudting virsni viliojami verzdavosi alpinizmo ir kaln turizmo "asai". Atvirksciai ­ visa, kas yra pieciau sostins Dusanbs, svetimsaliams buvo, o ir dabar tebelieka balta dm. Man dukart nusisypsojo laim lankytis prie Piandzo, didziausios Tadzikijos ups, skiriancios sal nuo Afganistano. Ten, pietus nuo treciojo pagal gyventoj skaici (80 000) respublikos miesto Kuliabo, stkso mazai kam zinomas, taciau palyginti gerai aprasytas Tadzikijos gamtos paminklas ­ Druskos kalnas. Taciau jo gelms dar ir siandien yra nepakankamai istyrintos. Galbt todl net trys lietuvi speleolog ekspedicijos buvo siskverbusios Sventojo Mumino gelmes.

KELION Taupydami laik pirmenyb teikme oro transportui. Pirmas persdimas - Maskvoje, kur reikjo pervaziuoti kit oro uost. Nuo sio momento laikinai teko pamirsti, kad esame vakarieciai, na, juk keliaujame Rytus... pirmj autobus lipti nesugebjome ­ vietiniai mus mikliai isblask ir viet nebeliko, o kitas reisas ­ tik po valandos. Ms desimtukui teko persigrupuoti: autobusui privaziavus, vieni puola salon uzimti 10 viet, kiti skubotai bando bagazines sugrsti 25 ms bagazo vienetus. Domodedovo oro uoste, paaiskjus, kad skrydis atidedamas iki ryto, miegojome laukiamojoje salje ant grind, pasities palapin. Kit dien ms Tu-154 nusileido Dusanbje. +350C karstis pradzioje buvo kiek neprastas. Bilietus lktuvui Kuliab sigijome ,,alknmis", t.y. gavome po ilgalaikio pakaitinio stumdimosi prie kas, taciau tik kitai dienai. Tadzikai ­ skraidanti tauta, nes daugelis salies rajon kitaip nepasiekiami. Taigi sostins oro uostas ir jo prieigos mirguliuoja nuo j tautini ryskiaspalvi chalat ir ornamentuot tiubeteik257. Nakciai keleiviai sikuria visur, kur tik manoma atsissti. Mes pasirinkome pat svariausi gazon ir patogiai sitaisme miegmaisiuose ir hamakuose aplink savo daiktus. Nakt kas valand keitme sargyb, nes egzotiska ms kompanija nuolatos buvo vietini dmesio centre. Po pusryci nutarme pasizvalgyti po sostin, bet neilgai trukus panorome issimaudyti. Per pat miest teka vaizdinga ir slenkstta Dusanbinkos up. Maudms netoli gelezinkelio tilto tarp dideli akmen, taciau neilgai. Vjas atpt nezinia kokios kilms smarv, ir tik tada pastebjome, kad 7 metrais zemiau ms, ups viduryje ant kazkoki stryp persismeigusi vidurius ppso bepvanti karv.

257

Daugelio Vidurins Azijos taut nesiojama tradicin kepurl.

331

Po 45 min. skrydzio lktuvu An-2 visi 415 kg ms bagazo ir pus grups nusileidome Kuliabe. Netilpusieji penki atvyko po 15 min. Papild maisto atsargas ir sigij benzino, po neilgai trukusi deryb su vieno reisinio autobuso vairuotoju sutarme, kad jis neisvyks savo reis, o uz abiem pusm priimtin honorar nugabens mus iki "ms kalno" papds tiek, kiek bus manoma privaziuoti. Kit, liepos 14-osios, ryt su vietiniais gyventojais nesunkiai sutarme dl asil vilkstins, kuri nugabens ms krovinius aukstyn Stovyklos teras, kur mazdaug 300 metr aukstyje virs slnio sirengsime savo I-j bazin stovykl.

KALNAS... Jachsu ups kairiajame krante, tik 15 km siaur nuo Piandzo, net 880 metr virs slnio iskils Chodza Muminas258 yra gryniausios valgomosios druskos kupolas, siek tiek primenantis milzinisk salm su nedideliu gumbu centre. Jis pastebimas is labai toli, nes baltuojanti druska panasi k tik iskritus snieg. Tai antras pagal dyd valgomosios druskos kupolas pasaulyje. J pranoksta tik apie 1200 m aukscio Kuhi Namako kalnas Piet Irane. Kiti zinomi kupolai Irane, Palestinoje, Arabijos pusiasalyje, Afganistane ir Tadzikistane yra kur kas mazesni. Kalno pagrindas pailgas, 8,5 km ilgio ir 4 km plocio. Lygesns vietos padengtos plonu, apie 10-15 m storio, gipsingo molio sluoksniu. Kupolo siaurs ryt pakrast nuo likusios dalies skiria gilus, vietomis iki 300 m gylio, karstinis259 kanjonas. Zemutins kalno dalies slaitai stats ir skardingi ­ kai kur druskos sienos siekia net 500 metr aukst. Kiek auksciau kalno pakrasciai israizyti didziulmis karstinmis daubomis ir cirkais 260. Daub dugnu nusidriekusios baltos kaip sniegas upeli isgrauzt druskos takeli juostos. Tvarkingas druskos klodo sluoksniuotumas byloja apie kadaise vykusio druskos nusdimo sezonin periodiskum. Todl nesunku apskaiciuoti, kad visa si Chodza Mumino druskos mas susiformavo daugiau nei per 20 000 met. O tai vyko mazdaug pries 150 mln. met, tuo metu, kai cia tyvuliavo silta bedzistanti tropik jra. Kita vertus, tokio amziaus druska turjo likti giliai po zeme arba kupolas galjo istirpti per kokius 80 000 met. Atsakyti klausim, kodl vis dlto kupolas egzistuoja, galima atsizvelgus nepaprast druskos savyb ­ gebjim "tekti" ir, esant dideliam slgiui, bti isspaudziamai. Visai kaip ledas kaln ledynuose, tik sis ­ zemyn, o druska ­ is gelmi aukstyn. Sunkios gaubianciosios uolienos lengvesn drusk261 slegia ir zems plutos trkio vietose isspaudzia j, tarytum knas vot, pavirsi. Procesas vis dar tsiasi ir kol kas nra joki pozymi, kad ruostsi nutrkti. Cia, kaip ir kitur, gamta pasirpino pusiausvyra. Stovyklos terasa, nuo kurios pradjome pazint su kalnu, gyvenimui labai patogi. Vietos daug, anksti ryt ir vlai vakare nekamuoja kaitri saul. Cia pat vietoje - nedidelis urvas, atliekantis maisto sandlio ir saldytuvo (jame tik +300C) vaidmen. Jis taip ir vadinasi ­ Stovyklinis. Terasos pavirsius lygus ­ ideali vieta palapinms. Taciau miegodavome po zvaigzdmis ­ bent jau netvanku, nors miegmaisiuose uzmigdavome ne is karto. Nors "saldytuvas" veik patikimai, vis tik desras teko likviduoti pirmosiomis dienomis, o lietuviskos kiauls lasiniai m gausiai "prakaituoti" ir po savaits tapo visai skaidrs, tarytum k tik is keptuvs. Dienos metu stovykloje be bat n zingsnio ­ pavirsius kaisdavo tiek, kad bas koj padams nudegimas neisvengiamas. Vandens problemos nebuvo ­ prausdavosi tik tie, kurie nusileisdavo sln parnesti guminiuose maisuose geriamojo vandens. Kiek atnesdavo tiek jo ir isgerdavome. Vienintelis rimtas I bazins stovyklos trkumas ­ atokumas nuo ms pasirinkto veiklos rajono.

258 259

Absoliutus aukstis +1332 m. Karstinis procesas ­ chemin ir mechanin vandens veikla tirpiose ir supleisjusiose uolienose. 260 Cirkas ­ ziedini kaln keter apjuosta lyguma. 261 Valgomosios druskos kristalins mass specifinis svoris =2,15.

332

Pirmiausia reikjo pasizvalgyti nuo virsns. Taciau pasirod, kad tai ne taip jau paprasta, nes kalno pavirsius duburiuotas, griovuotas ir smegduobtas. griuv slaituose ir skardzi sienose puikiai matosi, kaip vanduo isplauna kares262, tarp kuri laipsniskai isauga balti druskos stulpeliai. Tolesn krituli veikla gilina tarpus ir dailina virsnles, kol jie tampa astriabriaunmis smailmis, kuri aukstis svyruoja nuo keli centimetr iki 1,5-2 metr! Vietomis tokiomis smailmis nusti didziuliai pavirsiaus plotai yra visai nepraeinami, be to, kelia didel pavoj ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Stai 1934 met ruden Tadzikijos-Pamyro ekspedicijos metu kalno take vedlio arklys suklupo ant tokios smails ir mirtinai susizalojo. Jie taip pat aptiko negyv sern, pervert milziniskos smails. Matyt, is Jachsu ups brzgyn druskos tak isjs sernas neatsargiai metsi sal nuo tako ir netiktai zuvo ant druskos durklo. Kildami aukstyn dairms po apylinkes. Kiek akis uzmato nuo Kuliabo siaurje iki Afganistano pietuose ir toliau augmenijos beveik nematyti ­ nenuostabu, tai juk pusdykum. Stebina stai kas: lyginant su slniu, kalnas pakankamai zalias. Kur tik manoma gyvenimu dziaugiasi nedideli krmai ­ pistacijos, migdolmedziai, gudobels ir ersktrozs, o tarp j karaliauja geltonzieds dedesvos. Netoli kupolo virsns aptikome daug grybo formos atlikuoni. Jie mums primin lygiai tokios pat isvaizdos ledo grybus su uolienos kepurmis, matytus kaln ledynuose. Pastarieji, vietomis 30 metr aukscio siekiantys druskos grybai, atsirado dl tirpsmo. Slygos "grybams augti" susidaro ten, kur palyginti gryn drusk dengia anhidrito-gipso kepur. Grybo ,,koja", atsirandanti zemjant tirpstanciam druskos masyvui, ilgainiui gali tiek suplonti, jog "kepur" nukris. Toki sukriosusi gryb sutikome gana daug. Lietaus vanduo, kurio cia per metus iskrenta apie 500 mm, kupolo pavirsiumi suteka 263 dubes , kuri cia nesuskaiciuojama galyb. Pateks masyvo gelmes, jis ilgai keliauja klaidziais pozemi labirintais kol pagaliau vl pasirodo pavirsiuje kalno papdje. Stebtina tai, kad net karsciausiais vasaros mnesiais kai kurie is pusantro simto druskos saltini tebetryksta. Daugelis j mazavandeniai, taciau kai kurie per sekund isleidzia iki 10-15 m3 koncentruoto druskos tirpalo.

...IR JO URVAI Urv gausa Chodza Mumine yra akivaizdi, taciau su j apskaita prasti reikalai. Tam yra kelios priezastys. Vis pirma Tadzikijoje nra vietini speleolog, o is svetimsali cionai reguliariai atvaziuoja tik novosibirskieciai. Taigi rajono pozemiai, isskyrus kelis didziausius, beveik netyrinti. Tai ir nulm ms pasirodym prie kalno. Kita vertus, neabejotina yra tai, kad dauguma druskos urv pernelyg laikini: pozeminis vanduo juos suformuoja gana greitai, bet ir sunyksta jie grici dka ne k lciau. Pradj pozemin ekspedicijos dal, siek tiek atkutome ­ gelmse tik apie +250C. Anksti rytais, kol dar ne taip karsta, skubdavome urvus, o pavirsi grzdavome tik vakarop dl t paci priezasci. Pirmiausia skubjome susipazinti su seniai zinomu ir neblogai istyrintu Tigro urvu. Siaurine kanjono saka kildami aukstyn, desiniajame skardyje aptikome ir pasizymjome aib ang dar niekieno netyrintus pozemius. Pakil apie 400 metr virs slnio, visai netoli perjos prijome Ciubeko upelio istakas. Desimcia metr auksciau saltinio ziojjo didziul nebyli anga. Aplink mirtina tyla ir fantastiskai negyvas landsaftas. O juk prietaringi ciabuviai su baime pasakoja legendas apie "skambant" urv. Tik kitos ekspedicijos metu, ankstyv pavasar, man pavyko isgirsti ypating Tigro urvo skambjim. Dar geroku atstumu nuo angos, puciant nestipriam siaurs vakar vjui, girdjosi gana muzikals garsai. Vjui stiprjant, skambjimas irgi stiprjo. Klausantis si gars, pavyko nustatyti, kad sie vairaus tembro tonai atsiranda dl vjo, puciancio pro urvo ang, poveikio

262 263

Kars ­ negilios, keter skiriamos zems pavirsiaus vagels ar duobs ­ karsto padarinys. Dub ­ piltuvo pavidalo dauba, susidariusi dl karstini reiskini, dubus virsutiniams zems sluoksniams.

333

ilgiems akmens druskos stalaktitams264 urve. Tai nebuvo triuksmas, o svars muzikiniai tonai. Su kiekvienu stipresniu vjo gsiu jie keitsi, ypac kada lzo ir ant urvo aslos krito plon ir trapi stalaktit vamzdeli nuolauzos. Nesunkiai patekome vsi pozemin ertm ir iskart pasinrme druska prisotint or. Netrukus druska plonu sluoksniu m nussti ant ms veid, rank ir drabuzi. Sru darsi ir burnoje. Nuo urvo skliauto tankiomis uzuolaidomis nuts stalaktitai, o ant aslos jiems priespriesiais stiebiasi druskos stalagmitai265. Visas sis grozis susikaups tik sausojoje Tigro urvo dalyje, kur jautsi puiki ventiliacija. Kaip tik si oro trauka ir patrauk ms dmes. Likome maloniai nustebinti, kai po poros valand nesudting paiesk ir landziojimo tarp druskos luit ploniausiam ms ekspedicionieriui pavyko prasiskverbti siaur plys didziosios sals skliaute ir netrukus pro j islsti zems pavirsiun. Taip atradome iki siol dar niekam nezinom antrj Tigro urvo ang. Valgomosios druskos urvai neilgaamziai. Todl retai kur pasaulyje jie suspja pasiekti spding gabarit. Bene didziausias zinomas yra 5685 m ilgio ir 135 m gylio Malhamo urvas Izraelyje. Taigi skverbimuisi vien is didziausi pasaulyje Didziojo Cirko druskos urv ruosms ypac atidziai. Juk druska ­ minksta uoliena. Jai netinka prasta speleologin ir alpinistin ranga. Tenka naudotis ledo kabliais, nors tai ir neuztikrina deramo saugumo vertikaliuose ruozuose. Urvo ang aptikome kalno siaurinio slaito viduryje, milzinisko cirko pakrastyje. Urvas prasideda 8 m plocio ir 5 m aukscio anga, nuo kurios pozemin galerija staigiai nusileidzia 50 m gyl. Toliau gana vargingai judjome 900 m ilgio palengva zemjanciu plysiu, teisingiau pozeminio upelio vaga, bevingiuojancia akmens druskos klode, kur veikme 15 omegos formos uzverst islinki ir 10 ankst senvags kilp. Gale, nuolydziui staiga padidjus, plysys tapo slenksttas ir 120 m gylyje isved mus paskutinij, didziausi 20 m aukscio urvo sal, 1150 m nutolusia nuo angos. Vis laik mus lydjs upelis dingo tarp druskos luit. Druskos tirpalas jame siltas ­ net ziem jo temperatra nenukrinta zemiau +120C. Patyrinj zemutin urvo dal ir nerad jo tsos, palengva grzome pavirsiun, pakeliui sustodami graziausiose vietose. spdingiausias buvo apie 2 m aukscio stalagmitas ­ "eglut". Apie panasaus dydzio kristalinius NaCl pozeminius darinius man neteko girdti. Druskos Stebuklas ­ tai ne tik 870 m ilgio ertms pavadinimas, bet tiesiog gamtos sedevras atsiauriajame Chodza Mumine. Cia taip pat teka pozemin slenkstta up, kurios duburiuose kur ne kur matosi urviniai perlai. Tai tokie 5-10 mm skersmens druskos rutuliukai, susiformav aplink koki nors atsitiktin smiltel, ilgai ilgai besisukiojusi ups verpetuose. Praleid urve vis dien, gerai pailsjome, nes tyrinti jo neplanavome. Tada buvo nutarta persikelti gyventi pietin kalno pus, kad nereikt kas dien taip toli vaikscioti. II-j bazin stovykl sirengme keliais simtais metr auksciau Karagoco kislako266 Didziojo skirpsto kaimynystje. Nezinau, ar tai buvo geras sumanymas, ar ne, taciau viet mes pasirinkome atsizvelgdami ciabuvi rekomendacijas. Jie mums parod ­ o tai labai didelis pasitikjimas ­ vien is savo slapt vandens duobi, esanci visai netoli Skirpsto. Tokios nedidels akmenimis ir velna kruopsciai uzdengtos duobs priklauso giminei ar genciai ir yra saugomos paslaptyje. Suprantama, juk geriamas vanduo cia prilygsta gyvybei. Joks priesas nebaisus, kol jis nezino, kur gldi vanduo. O to vandens cia negausu. Ms desimtuk viena tokia duob vos vos ismaitindavo. Prausimsi mes, zinoma, turjome visai pamirsti, isskyrus tuos atvejus, kai neiskent sukrisdavome koncentruotos druskos tirpal kokioje nors natralioje Ciubeko vonioje. Naujoji ms stovykla skyrsi nuo senosios taip pat ir gausesne zoline augmenija, o tai lm ir gausesn gyvnij. Dien, be abejo, tuscia ir nyku ­ sioje pusje karstis dar nepakenciamesnis. Bet, palyginti su naktimi, tai vis tik palaima ­ turjome vien skystasak Skirpst. Kaip jau buvome prat, miegoti bandme miegmaisiuose

Stalaktitas ­ karstini urv mineralinis varveklis, nukars nuo skliauto. Stalagmitas ­ karstini urv aslos vertikals mineraliniai issikisimai. 266 Kislakas ­ kai kuri Centrins Azijos taut kaimo tipo gyvenviet.

265 264

334

po zvaigzdmis. Taciau, nespjus n uzmigti, na mazdaug po penki minuci prasiddavo...Visi, kas tik gali ropoti, o j, pasirodo, cia daug, atsigav po kaitrios dienos ir gerokai praalk ima paslusiai lakstyti ir vienas kit gaudyti. Gulinci zmoni jie n kiek nesivarzo, o gal net priesingai, ir bgioja skersai isilgai per aklinai miegmaisiuose uzsidariusius ir prakaituojancius bdzius. Buvome jau beapsiprant prie sios kaimynysts, kai netiktai paaiskjo, kas cia "kieciausias". Pasirodo, laukymje seimininkavo falangos. Tai toks iki 7 cm ilgio plaukuotas, plsrus ir netiktinai greitas voragyvis. Ms stovykloje j mgstamiausias uzsimimas buvo narsyti po Skirpstu sukrautose ms maisto atsargose ir ilstis ms palapinse. Po to, kai ciabuviai mus nuramino, kad kobros negyvena ten, kur daug falang, sios tapo beveik ms seimos nariais. Kita vertus, juk jos ms neuzpuol, tai mes sibrovme j daub. Daugiausia laiko mes paskyrme kanjonui. Vakariniame jo skardyje mes atradome daug iki tol nezinom urv, dal j topografavome ir aprasme, suteikme jiems pavadinimus. Bet aib pozemini ertmi liko neliestos, nes aprpti s 48 km2 plot uzimant druskos gigant ne taip paprasta.

DRUSKA Druskos reiksm gyvn organizmui yra akivaizdi, taciau taip pat zinoma, kad druska druskai nelygi. Stai Chodza Mumino druskos gydomosios savybs pastebtos jau pries simt met. Stai k apie kaln 1909 metais ras D. Logofetas: "...si viet laiko sventa, o upeli vanden gydomuoju, dl to cia nuolat gausu ligoni, daznai issigydanci grynai druskos voniomis. Tirstas druskingas vanduo, nussdamas ant dugno ir aplinkini uol, visk padengia baltomis apnasomis, ir saulje zrintys druskos kristalai suteikia ypating groz siam gdziam kampeliui, gydanciam zmoni negales, galbt nuo neatmenam laik". Druskos gavyba siandien, kaip ir senovje, vyksta Chodza Mumino papdje tuo paciu, jokios zalos kalnui nedaranciu, pigiausiu ir patogiausiu bdu. Druska isgaunama natraliai isgarinant srym specialiose voniose. Kadaise jos buvo iskastos tiesiog zemje, o dabar naudojamos betonins. Taigi eksploatuojama ne pati akmens druska, o tik kupolo papdje istekantys saltiniai. Saul isgarina vanden, ir dirbtinio telkinio dugne nusda gryniausia valgomoji druska. J surinkus, upeli vanduo vl privedamas prie voni, ir vl viskas kartojasi is naujo, ir tsiasi per vis vasar, nuo geguzs iki rugsjo. Per 30 milijard ton druskos sukaups Sventasis Muminas dl savo ateities turt bti lyg ir ramus ­ ciabuviai sugeba tausoti gamtos turtus. Taciau kazin, ar sugebs jie pasipriesinti chemijos pramons pltrai, kuriai jau nebepakanka to, k "savo noru" atiduoda pats kalnas. Galing ekskavatori negailestingai ir ziauriai draskomas siaurinis slaitas prakiuro nepagydoma zaizda. Beatodairiskai niokojamas unikalus gamtos paminklas. Isvykome lidnoki, taciau lydimi gimto, nors ir nedidelio optimizmo. Kai zmons issprs kvailas tarpusavio problemas, gal prisimins ir kaln?

335

Kalnai

2002

KELIONIN TEMA

Aukstai virs gretim lygum iskilusios ir suskaidytos Zems pavirsiaus sritys, pereinancios lygumas ryskia papde arba priekalniais. Uzima ~20% zemyn ploto. Skirstomi zemakalnius (400-1000 m), vidutinius kalnus (1000-2000 m), aukstikalnius (2000-5000 m) ir auksciausiuosius kalnus (5000-8848 m). Pagal kilm skirstomi tektoninius, vulkaninius ir erozinius denudacinius. >90% yra tektoniniai. Jie skirstomi raukslinius ir luistinius (sprdinius). Daugiausiai kaln ypatumus nulemia aukstis virs jros lygio. Todl aukstumas virs 2000 m priimta vadinti aukstikalnmis. Bendras toki teritorij plotas yra >16.000.000 km2, t. y. >10% visos sausumos. Kalnai ­ milziniskas natralus akumuliatorius, savo ledynuose konservuojantis vis perteklin oro masi nesam drgm. neisvengiamai issaukia kritulius, tarytum isspausdami drgm is santykinai sauso kontinentinio klimato. Sioje nenutrkstancioje apytakoje ziem papildo drgms atsargas, o vasar atiduoda jas lygumoms. Kaln ledynai (neskaitant Arkties ir Antarktidos ledyn) yra sukaup ~30.000.000 km3 glo vandens. Nuo seno zinoma, kad aukstikalni klimatas (ypac misko ir alpins zonos) palankiai veikia zmogaus organizm. Mokslo nustatyta, kad hipoksija (deguonies badas), atsiradusi dl sumazjusio atmosferos slgio didjant auksciui virs jros lygio, tam tikrais atvejais padeda isgydyti bronch astm ir kai kuriuos susirgimus, susijusius su hipoksemija (kraujo ligos, specifins leukozs, alergijos reiskiniai ir net kai kurios sizofrenijos formos). Daugelyje kaln rajon gausu mineralini gydomj saltini, term. Zymiai didesnis ilgaamzi procentas kaln gyventoj tarpe paaiskinamas teigiamu aukstikalni poveikiu. Kilm. Vis Zemje vykstanci geologini proces (zems drebjimai, ugnikalni issiverzimai, kalnodara,...) priezastis ­ skystos mantijos, esancios po zems pluta, stambaus masto konvekcin cirkuliacija. Silumos apykaitos, radiacijos ir gravitacijos procesai mantijos skystime slygoja vietinius jos trio kitimus ir sudtingus vairiakrypcius poslinkius, kurie savo ruoztu issaukia zems plutos iskilimus ir lzius, o taip pat gigantisk ploksci, sudaranci isorin planetos apvalkal, judjim. Isskiriamos 6 pagrindins litosferos ploksts: Afrikos, Amerikos, Antarktidos, Eurazijos, Indijos ir Ramiojo vandenyno. J judjimo metinis greitis 15-100 mm, o kontrai nebtinai sutampa su prastais zemyn kontrais. Si ploksci susilietimas, lydimas j pakrasci deformacijomis ir medziagos, sudarancios okeano dugn, isslgimu, slygoja kalnagbri ir masyv susidarym. Taigi akivaizdu, kad Alpi-Himalaj kalnyn juosta atsirado, susidrus Indijos ir Eurazijos plokstms (Himalajai), taip pat Afrikos ir Eurazijos plokstms (Atlasas, Pirnai, Alps, Karpatai, Kaukazas). Dazni zems drebjimai, ugnikalni issiverzimai ir ltas kalnagbri aukscio didjimas rodo, kad sioje juostoje tebevyksta stiprs tektoniniai judjimai. Kita didzioji Kordiljer-And kalnyn juosta atsirado, kai zemynin Amerikos plokst uzslinko ant Ramiojo vandenyno guolio ploksts. Aktyvi kalnodara cia tebevyksta ir dabar. Sie kalnynai ­ jauni; jie susiklost per pastaruosius 50.000.000 met. Kiti kalnagbriai, tokie kaip Uralas, yra daug senesni ir zemesni. Erozijos jgos juos apard per ilg 200.000.000 met amzi. 336

Taciau dabartin isvaizd kalnynai gavo ne tik tektonini ir vulkanini proces paskoje. Kalnyn reljefas yra nuolatos veikiamas galing dljimo jg, kurioms priskiriamos sunkio jga, tekancio vandens, ledyn, vjo, temperatros svyravim ir sauls poveikis. Si jg, o taip pat chemini reakcij ir biologini proces veikiamos kaln uolienos nuolat irsta. Si irimo produkt (dlsi) denudacija (patekimas is dljimo vietos kaupimosi viet) ir akumuliacija (kaupimasis) yra sulyginami su tektonini proces mastais. Toki dlsi sankaup storis gali siekti iki 15 km. Tokio svorio veikiama zems pluta linksta, sudarydama taip vadinamas geosinklinas (zems plutos linkius). Bendriausia kaln uolien klasifikacija pagal kilm: magmins (ugnikalni issiverzimo produktas), nuosdins ir metamorfins (auksto slgio, temperatr ir chemiskai aktyvi medziag poveikio magminms ir nuosdinms uolienoms produktas) uolienos. Nuosdins uolienos atsiranda vandens telkini (okean, jr,...) dugne kaupiantis vairioms mechaninms, organinms ir cheminms nuosdoms. Stambios frakcijos pasilieka netoli kranto, toliau nugula smliai, o gilumoje ­ moliai. Kaupiantis kylant slgiui ir temperatrai, nuosdins uolienos gali susicementuoti ir pakeisti savo savybes. Pagrindins nuosdins uolienos: smiltainiai, klintys, skalnai, mergeliai. Reljefo formos. Kalnagbris ­ gbrys su visa eile issidsciusi virsni, jungiam pazemjimais (ssmaukomis ar balnakalniais), is abiej pusi apribotas giliais slniais. Ilg ir aukst kalnagbri eil arba labai ilgas kalnagbris vadinamas kaln virtine. Slnys ­ ilgas ir siauras `V' formos pazemjimas tarp dviej kalnagbri. Pagal savo form gali bti vadinamas: tarpeklis (gilus siauras slnys staciais slaitais), kanjonas (gilus tarpeklis labai staciais slaitais ir siauru, paprastai vandens srauto plocio, dugnu). Cirkas ­ kaln reljefo forma, sudaryta is kalnagbri sien sonuose ir slyginai plokscio dugno, kuriame kaupiasi sniegas ir ledas (gali bti kaln ezeras). Virsn ­ auksciausia kalno, kalnagbrio, kaln masyvo dalis. Pagal savo form gali bti vadinama: pikas, kupolas, smail (arba adata ­ labai smaila virsn), kuoras (arba bokstas ­ boksto formos virsn), piramid, hornas (ragas), kgis, stalo kalnas. Ketera ­ virsns arba kalnagbrio slait susikirtimo linija. Balnakalnis, balnas ­ keteros pazemjimas tarp dviej atskir virsni; kartais ­ balno formos dubimas dvigalvje virsnje. Nezymus pazemjimas vadinamas ssmauka. Perja ­ keteros pazemjimas (balnas), kuriuo galima pereiti kaimynin sln. Slaitas ­ plati sonin kalno arba kalnagbrio dalis. Labai status slaitas (>60-700) vadinamas siena. Vertikali arba beveik vertikali sienos dalis vadinama statuma. Kuluaras ­ platus ir dazniausiai status lovys slaite, suformuotas tekancio ar krentancio vandens; natralus akmen grici ir sniego grici (lavin) kritimo kelias. Nuobirynas ­ uol skaldos, nuolauz, luit telkiniai, dazniausiai issidst po kuluarais. Plysys ­ horizontals, vertikals ar nuolaids uol trkimai. Pagal savo plot gali bti vadinami: trka (siauras plysys, kur telpa tik pirstai arba bato nosis), plaisa (plysys, kur telpa visa galn), kaminas (platus vertikalus plysys, kur telpa zmogus). Plokst, plyta ­ nuozulni monolitin lygaus pavirsiaus uola. Atlosuma ­ atlosianti uol sienos dalis. Pakopa ­ trumpa gulscia arba nuozulni aikstel uol sienoje. Pagal savo dyd gali bti vadinama: lentyna (nedidel pakopa, ant kurios galima sdti), balkonas (pakopa, ant kurios galima sdti), terasa (didel pakopa, ant kurios galima pastatyti palapin). Atbraila ­ kabanti issikisusi uolos, ledo ar sniego dalis (karnizas), neveikiama be specialios rangos. Ant kalnagbrio keter vjas supusto sniego karnizus, kurie lzdami sukelia lavinas. Ryskus issikisimas slaite, patogus uzmesti virv, vadinamas kysuliu. Laikyn ir atremtis ­ nedidelis (1-5 cm) uolos nelygumas, uz kurio laikomasi arba kur atsiremiama kopiant. 337

Ledynai. Tai slenkantys ledo mass telkiniai Zems pavirsiuje. Sis slinkimas ir yra svarbiausia ledyn ypatyb. Jie susidaro ten, kur kietj krituli iskrinta daugiau, negu j istirpsta ir isgaruoja, t. y. auksciau nuolatinio sniego ribos. Skirstomi kaln ir kontinentinius (Grenlandija, Antarktida) ledynus. Sniegas, susikaups neigiamose kaln reljefo formose, sugrdja ir virsta firnu, susidedanciu is ledo kruopeli. Suslgtas firnas virsta baltu firniniu, paskui zydru ledyniniu (arba gleceriniu) ledu. Ledyn ledas yra plastiskas. Kartu jis islaiko ir kieto kno trapum, t. y. gali trkinti ir lzti. Susidarius storam (>40 m) ledo sluoksniui, jo masje vyksta rezeliacija (ledas dl slgio tirpsta ir vl susla). Dl rezeliacijos ir plastiskumo ledynai slenka is aukstesni viet zemesnes, is didesnio mazesnio slgio vietas. Kuo ledynas storesnis ir pavirsiaus nuolydis didesnis, o ledo temperatra aukstesn, tuo greiciau ledynas slenka. Ledyno sritis, kurioje ledo kaupiasi daugiau negu jo istirpsta, isgaruoja, yra vadinama jo mitybos sritis, o kita, priesinga ­ abliacijos sritis; jas skiria riba (nulinio balanso riba), kurioje ledo per metus susikaupia tiek, kiek issieikvoja. Ledyno dalis, nuslinkusi zemiau sniego ribos, vadinama liezuviu. Ledyno slinkimo greitis didziausias ledo srauto viduryje, mazja link pakrasci ir dugno. Kaukazo ledynai juda 60-130 m/metus greiciu, Spicbergeno ­ 300-400 m/metus, Pamyro, Himalaj ­ 1200-1500 m/metus. Kaln ledynai dazniausiai yra pailgi, 100-300 m storio. Yra keletas j morfologini tip: staci slait papdzi laiptuotieji, kabantieji, kar, kalder, vulkan kgi, ploksci virsni, norvegiskieji (palyginti dideli ir stori, bdingi sen kaln aplygintoms virsnms ir keteroms), slniniai ir kt. Labiausiai kalnuose paplit slniniai ledynai. Jie palyginti ilgi, siauri, turi ryskias mitybos ir abliacijos sritis. Ledynai dengia ~16.000.000 km2 arba >10% sausumos plot. Kaln ledynai sudaro tik ~2% bendro ledyn ploto. Didziausieji kaln ledynai: 1. Vatnajokudlio (Islandija) 8.400 km2, 142 km ilgio; 2. Malaspinos (Aliaska) 2.200 km2, 115 km; 3. Nabesnos (Aliaska) 2.000 km2, 70 km; 4. Maldro (Aliaska) 1.900 km2, 50 km; 5. Miro (Aliaska) 1.200 km2, 30 km; 6. Siaceno (Karakorumas) 1.180 km2, 75 km; 7. Laungjokudlio (Islandija) 1.020 km2; .... Jostedalo (Skandinavija) 600 km2, 70 km; Elbruso (Kaukazas) 138 km2, 16 km; Aleco (Alps) 102 km2, 27 km. Ledokritis ­ ledyno lzis susiaurjusiame arba staigaus nuolydzio slnyje. Tai chaotiska ledo plysi ir ledo luit visuma nuolat judanti ir besikeicianti savo forma. Priklausomai nuo sniego kiekio ir jo bsenos ledyno pavirsiuje plysiai bna atviri arba uzdari. Ledyno pavirsiumi ir jo gelmje nepaliaujamai teka vanduo. Ten egzistuoja istisa tusci arba apvandenint ertmi ir tuneli sistema. Nutekdamas plysiais vanduo isplauna lede gilius, kartais per vis ledo storym, ledyno sulinius. Is ledyno vanduo isteka liezuvio gale, kur paprastai susidaro ledyno grotas. Ledyno pavirsiuje gulintys akmenys nuo sauls kaista. Mazi akmenys nuo to lenda gilyn ir taip atsiranda vandeniu uzpildytos ledyno stiklins. Tuo tarpu dideli akmenys sudaro ledui sesl. Todl ledas aptirpsta tik aplink ratu, palikdamas ledin atram po akmeniu. Taip atsiranda labai efektingi ledyno grybai ir ledyno stalai. Uol dljimo produktai nuolat krinta ant ledyno pavirsiaus ir keliauja kartu su ledynu zemyn ir nugula ledyn tirpimo vietoje (zemiau liezuvio), sudarydami moren. Morena gali bti dugnin, galin, judri, krantin, sonin, vidin, vidurin,...

338

Sniegas. Pagal kaln slaitus kylantys oro srautai pernesa aukstyn drgm, kuri ten susla ledo kristallius, besiformuojancius aplink bet kok svetimkn (dulki, suodzi daleles, augal sporas,...). Taip atsiranda snaigs, ilgainiui didjancios dl sublimacijos (garavimo) ir tarpusavio sulipimo. Sniegas yra netiktinai kaitus. Nuolat ir sparciai kinta jo fizins savybs: tankis, silumos laidumas, poringumas, drgm, garso sklidimo greitis,... Tankis gali kisti 0,01-0,7 g/cm3 ribose, kol pagaliau virsta ledu ir pasiekia 0,986 g/cm3 tank. Unikalios vandens, sniego ir ledo savybs paaiskinamos tuo, kad visos sios medziagos egzistuoja labai arti trigubo tasko ((fizins bsenos diagramos taskas, vaizduojantis vienkomponents sistemos 3 fazi (kietosios, skystosios ir dujins) pusiausvyr)). Palaipsniui bet kurios sniego dangos struktra visiskai pasikeicia. Sniegas tampa stambiagrdziu. Firnizacija ­ prasto sniego virtimas firnu, t. y. tankia terpe, susidedancia is ledo kamuolli ir grdeli, nieko bendra neturinci su pradiniais sniego kristalais. Jo tankis bna 0,35-0,8 g/cm3 ribose. Firnas paprastai formuojasi ant ledyn. Jis yra dsninga pereinamoji faz is sniego led. Tankaus ir gryno sniego sauls radiacijos atspindzio koeficientas yra 0,85-0,95 ribose, t. y. beveik visa sauls energija atspindima atgal kosmos. Tai zenkliai atsaldo t teritorij. Kalnuose labai svarbi sniego savyb yra jo gebjimas susalti, staigiai j sutankinant, pvz. sutrypiant. Tai ypac akivaizdu prie temperatros, artimos 00C. Snigti be pertraukos kalnuose kartais gali nepaprastai ilgai ­ iki keli dien. Vienu kartu gali prisnigti labai daug ­ kartais net iki 7-8 m. Aukstus kalnus dengia nuolatiniai sniegynai. Nuolatinio sniego riba priklauso geografins platumos, slait ekspozicijos, vyraujanci oro sraut krypties, dideli vandens telkini artumo, kai kuri klimato faktori. Poliarinse platumose si riba nusileidzia iki vandenyno, o Afrikoje, Kilimandzaro slaituose siekia 5.000 m aukst. Dl savo nestabili ir neprognozuojam mechanini charakteristik sniegas kelia labai aukstus patyrimo reikalavimus keliautojams kalnuose. Lavinos. Lavinomis (sniego gritimis) vadinamos pajudjusios ir nuo kaln zemyn lekiancios sniego mass. Tai viena is labai galing ir pavojing gamtos jg. Pasireiskia dl sunkio jgos poveikio, kai si pranoksta sulaikancisias jgas. `Paleidimo mechanizmas' sunkiai prognozuojamas dl nestabili sniego savybi. Lavinos nra pilnai istirtos, taciau akivaizdu, kad kartais uztenka menkiausio papildomo svorio (pvz. zmogaus kno) nestabiliai pusiausvyrai pazeisti. Zmogui pavojingos bet kokios lavinos. Yra zinoma, kai 20 cm storio 3x3 m ploto lavina uzmus zmog. Visai mazos grities (5 m3 0,2 t/m3 tankio sniego), lekiancios 10 m/s greiciu, poveikis tolygus 30 km/h greiciu vaziuojancios masinos uzvaziavimui. Priklausomai nuo sudties lavin greitis bna nuo 60-120 iki 450-500 km/h (1-100 m/s), o 1 m3 svoris svyruoja nuo 30-60 kg (sausas purus sniegas) iki 600-800 kg (slapias senas sniegas) ir net 800-960 kg (ledas). Lavinos krinta nuo slait, statesni kaip 250, taciau atskirais atvejais pakanka ir 150 20 . Nuo statesni kaip 600 slait sniegas nubyra neuzsilaikydamas. Iskritus 30-40 cm ir daugiau sniego, esant geram orui, nepatartina eiti aukstikalnes, kol sniegas nesusiguls. Beveik 90% lavin nuslenka sesliniais slaitais siaurs vakar-ryt-pietryci sektoriuje. Pagal sniego bsen lavinos skirstomos: sausos, drgnos, firno, gruntins. Lavinon pateks zmogus, jei jis dar neuzduso sniego dulkse, sukaustytas tankaus sniego, deguonies bado slygomis, slegiamas sniego mass, varzancios krtins lstos judesius, paprastai yra pasmerktas mirciai. Yra tik vienas patikimas bdas issigelbti nuo lavinos ­ tai nepatekti j.

339

Ups. Dauguma kaln upi prasideda ties ledyn liezuviais ir todl j tkms rezimas priklauso nuo ledyn ir sniegyn tirpimo intensyvumo paros periodo ciklo. Patekjus saulei vandens ima gausti, o maksimumas aukstupyje bna ~16-17 h. Vliau seslyje tirpimas mazja, o minimumas bna ~5-7 h. Vasar vandens lygio paros svyravimai gali siekti 1,5 m. Metiniame cikle reikia isskirti pavasarinius potvynius, uzsitsiancius iki vasaros pradzios. Liets gali staigiai pakelti vandens lyg, kartais iki katastrofisk auksci. Kaln upi vanduo labai saltas. Aukstupyje temperatra svyruoja +3-70 ribose, o greitis siekia 10 m/s. Klimatas ir orai. Kaln klimat takoja geografiniai faktoriai: platuma, aukstis, topografija, jr ir vandenyn artumas,... Absoliutus aukstis slygoja pagrindinius atmosferos parametrus: slg, tank, santykin drgm, sauls radiacijos pokycius, oro temperatr ir vjo greit. Kylant oro slgis nuo 760 mm gyv. st. krinta iki 349 mm 6.000 m aukstyje. Atitinkamai mazja ir oro tankis. Santykin drgm dazniausiai taip pat mazja su aukscio didjimu. Sauls radiacija auksciau zymiai didesn dl atmosferos skaidrumo ir debesuotumo mazjimo. Vidutinis temperatros sumazjimas atmosferoje kylant aukstyn yra 60/km. Nakt ir ziem kai kuriose vietose sis pokytis gali bti atvirkstinis. Kaln poveikis vjui yra dvejopas: Vertikalus oro mass suspaudimas didina vjo greit, o trintis mazina. Todl ant pavieni virsni vjo greitis gali bti ekstremalus. 4-6 km aukscio kalnagbriai bna natrals klimato barjerai, slygojantys skirtingus fizinius parametrus abiejose pusse. Nuo kaln formos ir pobdzio priklauso net krituli rezimas. Didel kaln vairov formuoja savit mikroklimat. Fenas ­ siltas ir sausas vjas, puciantis nuo kaln. Susidaro, drgnam oro srautui pereinant kalnagbr. Kildamas kalnagbrio slaitu, oras vsta 0,50C/100 m, ir drgm jame kondensuojasi. Persirits per keter ir leisdamasis zemyn, sausas oras greiciau syla (10C/100 m). Puciant fenui, oro temperatra greit pakyla, ziem prasideda atodrkis, kyla sniego gritys. Vasar fenas nesiskiria nuo sausvjo (karstas sausas vjas, puciantis zemumose). Pucia visuose didesniuose kalnuose. Bora ­ saltas, stiprus, gsingas kaln slait vjas. Dazniausiai pucia ziem tose vietose, kur nedideli kalnagbriai prieina prie jros (pvz., prie Adrijos, Juodosios jr,...). Kyla, atslinkus kalnus saltam orui, kuris per neaukst kalnagbr dideliu greiciu plsta zemyn palyginti silt pajr. Vjo greitis 40-60 m/s, oras atsla kartais >250C. Bora pucia 23, kartais 5-7 dienas. Daznai nuo jos apledja pakrants, pastatai, krantins, laivai. Kalnuose bna kaln-slni vjai su paros cikliskumu. Dien vjas pucia slniais arba slaitais aukstyn (slnio brizas), o nakt ­ is virsaus zemyn (kaln vjas). Si vj ciklo pastovumas laikomas vietiniu stabilaus oro pozymiu. Kiti kaln ypatumai. Akmen gritys ­ nuolatinis kaln reiskinys, dljimo proces rezultatas. Momentins j priezastys: stiprs vjo gsiai, perknijos iskrovos, tektoniniai reiskiniai, kaln gyvn ir pauksci judjimas ir neatsargs zmogaus veiksmai (neatidus atramos pasirinkimas, nerpestingas elgesys su virve,...). Akivaizdus akmen grici sezoninis ir paros cikliskumas. Daugiausiai j bna antroje vasaros pusje, kada kalnai atsilaisvina is ledo ir sniego dangos. Paros cikliskumas pasireiskia tuo, kad akmen gritys paprastai prasideda po 1-1,5 h nuo to momento, kai uolas apsviecia saul, t. y. kai atitirpsta ledas, sulaikantis akmenis. Sault dien intensyviausios akmen gritys bna vidurdieny. Lietingomis ir siltomis dienomis grici tikimyb padidja, jos galimos net nakt. Selj ­ purvo ir zvyro srautas, prisotintas vandens, slenkantis slniais zemyn po intensyvaus lietaus, sniego tirpimo ar isplovus natralias kaln ezer uztvankas. Dazniausiai

340

pasireiskia pavasar ir vasar. Kartais per kelias valandas gali pakeisti ups vag, isardyti kelius ar net nusluoti gyvenvietes. Rkas ­ daznas ir labai trukdantis orientuotis kaln reiskinys. Matomumas minimalus. Lietus ir sniegas ne tik mazina matomum, bet ir techniskai apsunkina judjim. Vjas kartais gali nupsti zmones. Tamsa kalnuose ateina staiga, be zemumose prast ilgesni sutem. Judjimas nemanomas, isskyrus Mnulio apsviestas vietas. Perknija ­ atmosferos bsena, kai zaibuoja ir griaudzia. Kyla dazniausiai siltuoju met laiku storuose kamuoliniuose litiniuose debesyse, kuriuose daug drgms, nepastovi oro stratifikacija (susisluoksniavimas) ir smarks aukstyneigiai oro srautai. Susidarius kritinei elektros lauko tampai, tarp debes arba tarp debesies ir zems vyksta elektros islydis ­ zaibas; j lydi griaustinis. Kalnuose perknija daznesn ir ilgiau trunkanti nei zemumose. Krituli kritimo is litinio debesies pradzia yra signalas apie galim perknijos pasireiskim. Didziausi islydzio pavoj kelia virsns, vairios atsikis uolos, metaliniai daiktai,... Esant perknijos pavojui, btina vengti bti greta pavojing iskysuli, virsnse ar j prieigose, ant drgn uol pavirsiaus, siauruose plysiuose, po vairiomis priedangomis, grotuose,... Patartina bti galimai zemiau, geriau tupti negu stovti. Reikt save izoliuoti nuo slapi uol kilimliais, miegmaisiais, net slapiomis virvmis,... Aklimatizacija. Aukstikalnse zmog veikia sudtingas aplinkos faktori kompleksas ­ hipoksija (deguonies nepakankamumas), zema oro temperatra, stiprs vjai, padidintas oro sausumas ir intensyvi ultravioletin radiacija. Tuo pat metu zmogus atlieka sunk fizin darb, susijus su kopimu, psichologins tampos, artimos stresui, slygomis. Atmosferos slgis 3.000 m aukstyje yra 30% mazesnis nei jros lygyje, o 5.000 m aukstyje ­ net 50% mazesnis. Ir nors deguonies kiekis ore islieka nepakits (21%), taciau jo parcialinis (atskiras) slgis krinta kartu su oro slgiu. Jros lygio aplinkos slgyje difuzin duj apykaita plauci-kraujo-raumen sistemoje vyksta optimaliai, uztikrindama normali gyvybin veikl ir darbingum. Kylant aukstyn mazja organizmo gebjimas sisavinti deguon; mazja deguonies kraujyje; keiciasi kraujo sudtis. Toliau "deguonies badas' pasiekia raumenis ir smegenis, pradzioje sukeldamas diskomfort, o vliau issaukia nuovarg ir vairius funkcinius sutrikimus. Iki +2.000 m dauguma zmoni jokio diskomforto nejaucia, o +3.000 m aukstyje hipoksini slyg poveikis jau juntamas. Nors individuali kiekvieno individo riba yra skirtinga, taciau dauguma sveik neaklimatizuot lygum zmoni aukscio poveik ima jausti 2.500-3.000 m aukstyje, o tempto fizinio darbo slygomis ir zemiau (mazdaug nuo +2.000 m). 3.000-5.000 m aukstyje neaklimatizuotiems zmonms krinta darbingumas (+3.000 m aukstyje ~10%, +6.000 m aukstyje ~50%), pablogja savijauta, dingsta apetitas, o kartais pasireiskia emociniai-sensoriniai ir motoriniai sutrikimai (dmesio sumazjimas, neadekvatus suvokimas, koordinacijos ir judesi tikslumo pablogjimas, pastang neatitinkamumas,...). Taciau zmogaus organizmas ­ sudtinga savireguliacijos sistema. Todl bet kokius aplinkos slyg pasikeitimus reaguoja atitinkamomis prisitaikymo reakcijomis. Organizmo reakcija sumazjus parcialin deguonies slg priklauso nuo: `deguonies bado' atsiradimo staigumo (pakilimo greicio), `deguonies bado' lygio (slgio dydzio arba aukscio), `deguonies bado' trukms, organizmo fizins bkls; taip pat nuo: lyties, amziaus, fizinio krvio intensyvumo, praeities aukstuminio patyrimo,... Adaptacija ­ pusiausvyros tarp organizmo veiklos ir aplinkos slyg atstatymas. Aklimatizacija ­ adaptacija (prisitaikymas) auksciui natraliose aukstikalni slygose. Tokios adaptacijos pagrindas ­ vis fiziologini sistem, reguliuojanci deguonies tiekim (kvpavimo, sirdies-kraujagysli ir kraujo gamybos), persitvarkymas intensyviau 341

dirbti. Proces valdo centrin nerv sistema, kuri pati yra 30 kart imlesn deguonies poreikiui nei raumenys. Kylant aukstyn didja kvpavimo tris (daznumas ir gilumas); didja kraujotakos greitis; padidja kraujo gamyba. Skmingos adaptacijos pozymis yra pulso normalizavimasis ramybs bsenoje. Funkciniai smegen veiklos sutrikimai gali bti pastebimi jau +2.000 m aukstyje; auksciau jie stiprja, o 4.000-5.000 m aukstyje vystosi hipoksija, bloginanti dmes, atmint, psichik,... Krastutin, patologin (su liguistais pakitimais) hipoksijos forma vadinama kaln liga. Aklimatizacija kalnuose ­ valdomas procesas. Jis vyksta nuolat, taciau veiksmingiausias iki +5.000 m aukscio. Efektyviausia aklimatizacijos sistema pagrsta `pjklo taktika', kai taikomas pakaitinis periodiskas pakilimas vis didesn aukst (ten intensyviai dirbant) su nusileidimu vis auksciau esancias poilsiavietes (reabilitacijai). Aukstumins kaln zonos: 8.000-8.848 m Mirties zona 7.000-8.000 m Dalins adaptacijos zona 6.000-7.000 m Aukstikalniai Adaptacijos zona 5.000-6.000 m Nepilnos aklimatizacijos zona 2.000-5.000 m Visiskos aklimatizacijos zona

1.000-2.000 m Vidutinkalniai Iki 1.000 m Zemakalniai Visiskos aklimatizacijos zonoje (iki +5.200 m) galima dirbti ir gyventi nuolat. Nepilnos aklimatizacijos zonoje (iki +6.000 m) zmogaus organizmas nebegali absoliuciai prisitaikyti prie aplinkos slyg; todl, ilgai (kelis mnesius) bnant sioje zonoje, zmogus silpsta, krinta jo svoris, ryskiai krinta aktyvumas. Alpinizmas (pagal Alpi kalnyno vard, o Alpi pavadinimas kils is senovs kelt zodzio `alp' - kalnas). Tai kopimas kalnus per uolas, sniegynus ir ledynus. Pirmieji alpinistai buvo gamtos moksl zmons, kurie kop kalnus, nordami istirti geologin j struktr, augmenij bei gyvnij. Senovs Graikijoje kaln tyrinjimams buvo pasisvents Aristotelio mokinys mokslininkas Dikearchas (347-285 m. pr. m. e.). Aleksandras Makedonietis (336323 m. pr. m. e.) karo zygi metu perjo Tauro ir Hindukuso kalnus, pasiek Himalajus, kuriuos jis vadino Indijos Kaukazu. 218 m. pr. m. e. karvedzio Hanibalo vadovaujama kariuomen perjo Alpes. Tada tai buvo laikoma stebuklu. Vienas zymiausi Atgimimo epochos veikj, humanistas P. Bembas (1470-1547) 1495 m. kop auksciausi Europoje veikiant Etnos ugnikaln (+3.340 m) Sicilijoje. Vliau (kada ?) Pranczijoje atsirads "graziosios ir maloniosios lygumos" kultas sutrukd alpinizmo plitim (XVI a. vidurio ­ XVII a. vidurio laikotarpis). Garbing viet alpinizmo istorijoje uzima Sveicarijos pranczas H. B. de Sosiras [Saussure, 1740-1799], su ypatingu uzsispyrimu tyrinjs Alpi kalnus. Jo iniciatyva 1786 m. pranczai Z. Balma [ J. Balmat, 1762-1834] ir M. G. Pakaras [Paccard, 1757-1827] kop auksciausi Alpi virsn Monblan (+4807 m); 1787 m. Monblan uzkop ir H. B. de Sosiro vadovaujama ekspedicija. Sie kopimai laikomi alpinizmo pradzia. Savo tyrinjim rezultatus mokslininkas gamtininkas 1779-1796 m. paskelb 4 tom veikale "Kelions po Alpes". 1859-1865 met laikotarpis vadinamas "alpinizmo aukso amziumi": tais metais buvo kopta 48 virsukalnes ir veikta 40 kaln perj. Vieni is sportinio alpinizmo pradinink buvo anglai T. Kenedis, C. Hadsonas, H. Vokeris, E. Vimperis, J. Tindalas, L. Stepenas, A. Muras; sveicarai G. Stuberis, J. Veilenmanas; geriausieji to meto kaln vedliai J. Krozas, M. Pajotas, H. Harletas, Ch. Almeris, F. Bineris. Vainikuojantis s laikotarp buvo 1865 m. E. Vimperio [Whymper] grups kopimas techniskai labai sudting Materhorno virsn (+4.477 m). Kai kas nuo tada skaiciuoja sportinio alpinizmo pradzi. ~1880 m. visas Alpi 342

virsnes, aukstesnes kaip +3.650 m, jau buvo kopta. 1907 06 12 pirm kart alpinizmo istorijoje buvo veikta +7.000 m riba (Himalajai), o 1950 m. - +8.000 m riba (Anapurna, Himalajai). 1953 05 29 angl ekspedicijos dalyviai E. P. Hilaris [Hillary] is Naujosios Zelandijos ir serpas Tensingas Norgjus [Tenzing Norgay] is Nepalo kop auksciausi planetos virsn ­ Everest (+8.848 m). 1975 m. japon J. Tabei ­ pirmoji moteris, kopusi Dzomolungm (Everestas). 1978 Everest kopta be papildomo deguonies (austras P. Habeleris ir italas R. Mesneris). Iki 1997 m. Everest kop ~700, zuvo 148 alpinistai. visas 14 pasaulio virsni, aukstesni kaip +8.000 m, pirmasis kop R. Mesneris [Messner], antrasis ­ lenkas J. Kukucka [Kukuczka]. Lietuvos alpinizmo pradininkai ­ XIX a. antroje pusje Sibiro kalnus tyrinjs A. KASARAUSKAS, per Pamyr ir Tian San keliavs K. ARIS, 1932-1934 m. per Himalajus, Karakorum, Kunlun ­ A. POSKA. Sportinio alpinizmo pradininkai ­ Gediminas AKSTINAS, Vytautas VOSYLIUS ir Feliksas MIELIAUSKAS. J iniciatyva kurtos alpinizmo sekcijos Kaune (1956) ir Vilniuje (1957); surengta pirmoji Baltijos sali alpiniada (1958), per kuri 28 dalyviai kop Kaukazo auksciausi virsn Elbrus (+5.642 m). Jie visi trys zuvo 1959 08 02 sniego lavinoje, kopdami Dychtau virsn (+5.204 m) Kaukaze. Konstantinas ZUBOVAS ­ alpinizmo instruktorius, zuvo 1971 07 02, kopdamas Koronos virsn Tian Sanyje. Romualdas BAJORAS, aktyvus Kauno alpinist klubo steigjas, mir 1980 02 17 alpinist varzyb metu. Eugenijus BAJORAS ­ Kauno alpinist klubo steigjas, alpinizmo instruktorius ir treneris, zuvo sniego lavinoje 1982, kopdamas Korzenevskajos virsn (+7.105 m). Algis GUDELIS ­ alpinizmo instruktorius ir treneris, alpinizmo sporto meistras, zuvo 1989 04 29 Kryme, kopdamas Msatkos sien 6 s. k. marsrutu. Rustenis VARNECKAS ­ gabus alpinistas, zuvo 1989 08 15, kopdamas Ajutoro virsn (+4.382 m) Tian Sanyje. Sergejus MOISENKA ­ alpinizmo instruktorius ir treneris, zuvo 1990 07 13 zems drebjimo sukeltoje grityje Lenino virsns (+7.134 m) rajone Pamyre. Lietuviai Himalajuose. Dainius MAKAUSKAS ­ alpinizmo instruktorius ir treneris, alpinizmo sporto meistras, pirmasis Baltijos sali ir vienintelis Lietuvos "Sniegyn tigras", pirmasis lietuvis, kops aukstesn kaip 8.000 m kaln, 1990 10 31 dingo be zinios leisdamasis nuo Daulagirio (+8.167 m) virsns Himalajuose. 1992 m. lietuvi tarptautin alpinist ekspedicija Everest, vadovaujama amerikiecio Aleksandro BERTULIO, trukusi 40 par, pasiek +7.800 m rib. Kylama buvo is siaurins Tibeto puss (Kinija). 11 dalyvi + pagalbin grup. Vladas VITKAUSKAS (g. 1953 05 07) keliautojas ir alpinistas ­ pirmasis lietuvis ir pirmasis is Baltijos sali 1993 05 10 kop Everest (+8.848 m). Vliau kop vis zemyn auksciausias virsnes: 1994 m. Makinl (+6.194 m) S. Amerikoje ir Elbrus (+5.642 m) Europoje, 1995 m. Kilimandzar (+5.895 m) Afrikoje, Monblan (+4.807 m) Europoje, Kosciusk (+2.228 m) Australijoje ir Vinson (+4.897 m) Antarktidoje, 1996 m. Akonkagv (+6.960 m) P. Amerikoje. Yra Lietuvos alpinizmo asociacijos krjas (1996). Yra kops auksciausias buvusios SSRS virsnes: 1989 m. Komunizm (+7.495 m) ir Korzenevskaj (+7.105 m) Pamyre, 1990 m. Lenin (+7.134 m) Pamyre ir Chan Tengr (+6.995 m) Tian Sanyje.

Is Jurgio Baltrusaicio (1873-1944) rinkinio "Kaln Takas" (1912 m.): Mano slaptinga sventov ­ Skaiscios virsns kaln, Mlyna mano sventov Virs debes balzgan, ­ Kur taip ramu, kur sniegynuos Blykcioja sauls ugnis Ir tik nudunda lavinos Keldamos rko vilnis... 343

Auksciausios pasaulio virsns: 1. EVERESTAS (Dzomolungma, Sagarmata), C. Himalajai (Nepalas/Kinija) +8.848 m. 2. COGORIS (Dapsangas, Gudvinas Ostinas ar K-2), Karakorumas (Ind./Kin.) +8.611 m. 3. KANCENDZANGA, Rytiniai Himalajai (Nepalas/Indija) +8.586 m. 4. LHODZ, Centriniai Himalajai (Nepalas/Kinija) +8.516 m. 5. MAKALUS I, Centriniai Himalajai (Nepalas/Kinija) +8.463 m. 6. DAULAGYRIS I, Centriniai Himalajai (Nepalas) +8.167 m. 7. MANASLUS, Centriniai Himalajai (Nepalas) +8.163 m. 8. CAOJUS, Centriniai Himalajai (Nepalas) (+8.201 m ?) +8.153 m. 9. NANGAPARBATAS (Diamyras), Vakariniai Himalajai (Indija) +8.126 m. 10. ANAPURNA I, Centriniai Himalajai (Nepalas) +8.091 m. 11. GASERBRUMAS I (Hiden pikas), Karakorumas (Kinija) +8.068 m. 12. PALCAN KANGRIS (Falchan Kangris, Broud pikas), Karakorumas (Kin.) +8.047 m. 13. GASERBRUMAS II, Karakorumas (Kinija) +8.035 m. 14. SISA PANGMA (Sisabangma, Gosaintanas), Centriniai Himalajai (Kinija) +8.013 m. Piet Amerikoje: AKONKAGVA, Andai (Argentina) Siaurs Amerikoje: MAKINLIS, Aliaskos kalnagbris (JAV) Afrikoje: KILIMANDZARAS (Kibas), (Tanzanija) +6.960 m. +6.194 m. +5.895 m.

+5.642 m. Europoje: ELBRUSAS, Centrinis Kaukazas (Rusija) Vakar ir centrinje Europoje: MONBLANAS, Vakarins Alps (Pranczija/Ital.) +4.807 m. Antarktidoje: VINSONAS (pagal V. Vitkausk +4.897 m ?) +5.140 m. +2.228 m. +293 m.

Australijoje: KOSCIUSKA, Australijos Alps (Australija) Lietuvoje: JUOZAPIN, Medinink aukstuma (Vilniaus rajonas) Auksciausieji pasaulio veikiantys vulkanai: Piet Amerikoje: KOTOPAKSIS, Andai (Ekvadoras) Azijoje: KLIUCI SOPKA, Kamciatka (Rusija) Afrikoje: FAKAS (Kamernas) Europoje: ETNA, Sicilija (Italija)

+5.897 m. +4.750 m. (gal +4.070 m ?) +4.095 m. +3.350 m.

344

Kaln poezija. Ina Kesezeva (Kabardos poet; XX a. antra pus): Kalnai zilagalviai! Jus reikia mylti, Kaip motinos veid mylim raukslt. aukst reik kilti, zydrynj skrajoti, Jei nori virsnes kaln isbuciuoti!.. Michailas Lermontovas (1814-1841; rus poetas): Atsiskleid vaizdai zavingi Lyg sostai amzin snieg; Tarytum debesys susting Rymojo ten virsns j. Juozas Nekrosius (g. 1935; lietuvi poetas): Kalnuose ypatingas svelnumas ­ Glostyti akmenis... Kalnuose ypatingas zvilgsnis ­ Zirti tiesiai sird. Kalnuose ypatinga tyla ­ Klausytis, klausytis, klausytis... Is Tibeto legend: Sukrs Zem, Pasauli Krjas norjo zmonms duoti kuo daugiau derling lygum, kuriose jie galt ramiai auginti duon ir gyvulius. Bet Zems Motina jam tar: - Teisyb, lygumose zmons ir duonos ras, ir prekiauti vieni su kitais gals, bet kai lygumas uzters auksas, kurgi eis tyros sirdies zmons savo dvasios sustiprinti? Arba tegu jie gauna sparnus, arba tegu jiems bus duoti kalnai nuo aukso gelbtis. Ir Pasauli Krjas atsak: - Dar ne metas duoti sparnus, - juos gav, Zmons imt Zemje sti mirt ir griuvsius, - tad duokime zmonms kalnus. Gal vieniems jie kels baim, taciau kitiems bus kaip isganymas. Mikalojus Konstantinas Ciurlionis: Zirk, tarp sniegini kaln karn, aukst kaln, bemaz siekianci dang, stovi zmogus. Po jo kojom debesis pridengia vis zem; ten apacioj vyksta zemiski dalykai, smysis, triuksmas, vapjimas, bet debesis prideng visk. Tyla. Aplink baltos nuostabios karnos. Nuostabiai didziuls, nuostabiai grazios, is opal ir perl, is topazo ir malachito, is kristolo ir deimant. Nuostabiai stebuklingos didziuls karnos, o tarp j stovi zmogus ir ziri, placiai atvrs akis, ziri ir laukia. Pazadjo jis, kad austant, karn gaisro akimirk, spalv chaoso ir spinduli sokio akimirk uzdainuos himn saulei. Himn Saulei! Po jo kojom debesis prideng vis zem. Tyla. Aplink nuostabiai baltos karnos... Kazbekas tarpe j svajingas, Zrs karna ledine, Elbrusas, milzinas didingas, Baltavo mlynam fone...

345

Vikingai

2002

KELIONIN TEMA

Vikingai ­ senovs skandinavai arba senovs norvegai, Vakar Europoje vadinami Normanais, o Ryt Europoje ­ variagais; VIII-XI a. keliautojai, prekiautojai ir piratai. 874 m. ­ pasiek Islandij, 986 m. ­ atrado Grenlandij; apie 1000 m. Leifas Eriksonas pasiek Siaurs Amerik.

"Karaliskasis veidrodis" (XIII a.) ­ skandinav literatros paminklas. Stai kaip jame aprasoma siaurs kelioni motyvacija: "Nori suzinoti, ko iesko zmons tame kraste ir kodl jie ten vyksta, nepaisydami didelio pavojaus gyvybei, tai zinok, kad trys zmogaus bdo ypatybs skatina tuos zygius: pirma, varzybos ir polinkis isgarsti, nes zmogui bdinga verztis tenai, kur gresia didelis pavojus, nes tuo galima pragarsti; antra, smalsumas, nes taip pat zmogui yra bdinga pazinti ir pamatyti tas vietas, apie kurias jis girdjo pasakojant, zmogus nori sitikinti, ar viskas ten taip yra, kaip jam pasakojo, pagaliau ­ trecia, zmogui bdingas lenktyniavimas, nes zmons nuolatos troksta pinig ir turt ir vyksta tenai, kur pagal gandus galima turti pelno, nors ir gresia dideli pavojai". "Saga apie skald267 Egil" (~1220 m.). Island sagoje aprasomi ~940 m. viking zygis Kursi zem: "Torolvas ir Egilis gyveno pas Torir didelje garbje. O pavasar broliai isreng didel kovos laiv, pririnko j vyr ir isvyko keliauti ryt krastus. Jie daug kart stojo kov ir sigijo dideli turt. Atplauk jie Kursi zem, sustojo prie kranto ir susitar su gyventojais pus mnesio laikytis taikos ir prekiauti. Kai tas laikas prajo, jie m daryti antpuolius, issikeldami vairiose vietose. Kart jie issikl placios ups ziotyse. Ten buvo didelis miskas. Jie islipo krant ir, pasidalin briais po 20 vyr, patrauk gilyn misk. Greitai surado kaim. Cia jie m plsti ir visk niokoti, o gyventojai pabgo nesipriesindami. Dienai baigiantis, Torolvas liep trimituoti atsitraukim. Tie, kurie buvo miske, pasuko atgal is tos vietos, kur buvo. Tiktai ant kranto galjo suskaityti vyrus, bet, kai Torolvas atvyko krant, Egilio ten nebuvo. Jau buvo sutem, ir jie nutar, jog ieskoti jo nebegalima. Egilis ir 12 vyr su juo perjo per misk ir pamat placius laukus, o juose trobesius. Netoliese buvo kiemas, ir jie nuvyko prie jo. Atj kiem, jie m verztis trobas, bet ten nepamat n vieno zmogaus. Jie grob vis turt, kur galjo panesti. Ten buvo daug trob, ir jie ilgai uztruko. Kai jie paliko kiem, juos atskyr nuo misko didel minia, pasiruosusi juos uzpulti. Nuo kiemo ligi misko buvo didel tvora. Egilis liep savo bendrazygiams sekti paskui j pagal tvor, kad j negalt uzpulti is vis pusi. Egilis jo pirmas, o paskui j kiti,

267

Skaldai ­ IX-XIII a. norveg ir island poetai.

346

taip arti vienas kito, kad tarp j negalima buvo pereiti; kursi minia nirtingai juos puol, svaidydama ietis ir strles, bet kard nesim. Traukdamiesi pagal tvor, Egilis ir jo vyrai is pradzi nepastebjo, kad is antros puss taip pat buvo tvora, kuri jiems skersai uzkirto keli. Kursiai m juos spausti kampe, vieni pro tvor nukreip juos ietis ir kardus, o kiti mt jiems drabuzius ant ginkl. Jie buvo suzeisti, o paskui paimti nelaisv, suristi ir nuvesti kiem. Kiemo seimininkas buvo galingas ir turtingas zmogus. Jis turjo suaugus sn. Jie m tartis, k daryti su Egiliu ir kitais. Kiemo seimininkas tar, kad reikia nuzudyti visus, vien po kito. Bet jo snus pertar, kad jau atjo naktis ir tamsoje nebus galima pasismaginti kankinant belaisvius. Jis pasil palaukti ryto. Tada juos stm vien trobes ir stipriai suriso. Egil pririso prie stulpo uz rank ir uz koj. Paskui duris stipriai uzrakino, o patys nujo sau ir valg, gr ir linksminos. Egilis uzvirto ant stulpo ir vert j tol, kol istrauk is grind. Stulpas pargriuvo, ir tada Egilis issivadavo nuo jo. Paskui jis dantimis atsiriso rankas, o kai rankos buvo laisvos, jis nusim pancius nuo koj. Po to jis islaisvino savo draugus. Kai jie visi buvo atristi, m dairytis ir ieskoti isjimo. Sienos buvo surstos is stor rast, o viename gale buvo lent pertvara. Jie sibgj uzvirto ant tos pertvaros, sulauz j ir jo kit patalp. Cia taip pat aplinkui buvo rast sienos. Staiga jie isgirdo apacioje, po savo kojomis, zmoni kalb. Jie apsizvalg aplinkui, atrado grindyse duris ir atidar jas. Ten, apacioje, buvo gili duob. Is ten ir buvo girdima kalba. Egilis paklaus, kas tenai per zmons. Tas, kuris atsak jam, pasivadino Akiu. Egilis paklaus, ar jis nenors islipti is duobs. Akis atsak, kad jis mielai tai padaryt, tik negals. Tada Egilis su draugais nuleido duob virv, kuria jie buvo suristi, ir istrauk virs tris zmones. Akis pasak, jog tai yra du jo sns, kad jie es danai ir kad juos pam nelaisv pereit vasar. <...> Jie islauz pertvar ir isjo klojim, o is ten lauk. Buvo naktis be mnulio. Egilio bendrazygiai sak., kad reikia skubti misk. Bet Egilis tar: - Tu juk pazsti cionykst gyvenim, parodyk, kur mums surasti koki lobi. Akis atsak tada: - Cia nemaza lobi. Stai didelis aukstas, kur miega seimininkas. Ten pilna ginkl. Egilis sak lipti ant auksto, o kai jie uzlipo kopciomis virs, tai pamat, jog durys atidarytos, viduje ziba sviesa ir tarnai kloja lovas. Egilis paliko kelis vyrus is lauko saugoti, kad niekas neiseit. Jis pats siverz vid ir grieb ginklus, kuri ten buvo gana daug. Jie ismus ant auksto visus zmones. Visus ginklus jie sau pasim. Akis prijo prie tos vietos, kur grindyse buvo durys, atidar jas ir pasak, kad jie turi nusileisti apaci kltin. Jie pam zibint ir nujo tenai. Ten buvo saugomi turtai ­ brangs daiktai ir daug sidabro. Vyrai prisigrob ir issines, k pam. Egilis pasim didel alaus sot ir paskui j nessi po pazastimi. Jie patrauk misko link, o kai atjo misk, Egilis sustojo ir tar: - Mes pasielgme ne taip, kaip reikia. Kariai taip nedaro: mes pavogme turtus. Neturi kristi ant ms tokia gda. Grzkime atgal, ir tesuzino jie, kas vyko. Visi priestaravo Egiliui ir sak, jog reikia skubintis laiv. Tada Egilis pastat sot ant zems ir tekinas atgal nubgo. O kai jis atvyko kiem, tai pamat tarnus einant is didziojo namo ir nesant is tenai valgius ant padkl kit nam. Zidinyje krenosi didel ugnis, o virsum jos kabojo katilai. Egilis jo didziuosius namus. Ugnis buvo sukurta taip, kaip buvo priprasta tame kraste: buvo uzdegtas vienas rasto galas, ir nuo jo krenosi visas rastas. Egilis pagrieb t rast, nunes prie to namo, kur zmons sdjo prie valgio, ir pakiso degant rasto gal po stogu, dengtu tosimis. Tosys greitai uzsideg, bet zmons, kurie sdjo viduje ir gr, nieko nepastebjo lig tol, kol liepsna apm vis stog ir siverz vid. Tada jie puol prie dur, bet iseiti pro jas buvo nelengva: anga buvo uzversta

347

rastais, ir, be to, ten stovjo Egilis. Jis zud tuos, kurie pasirodydavo tarpduryje, ir tuos, kurie spdavo isbgti. Bet labai greitai degantis stogas griuvo. Ten prazuvo visi, kurie buvo troboje. O Egilis sugrzo pas savo bendrazygius. Jie nuvyko visi laiv. Egilis pasak, kad sot, kur jis nes, jis nori sau pasilikti kaip vadovo grob. O sotis buvo pilnas sidabro. Torolvas ir visi kiti labai apsidziaug, kai Egilis sugrzo. Vos tik prasvito, jie isplauk. Akis su snumis pasiliko Egilio bryje. Vasaros pabaigoje jie nuplauk Danij, uzpuldinjo prekybinius laivus ir pls visur, kur galdavo." Senj balt ir viking santykiai. Ne vien prekyba ir jreivyste pasizymjo senieji baltai. Kursiai nenusileido vikingams ir plsikaudami. A. Bremeniecio XI a. "Hamburgo vyskup istorijoje" kursiai vadinami `ziauriausia gentimi', kurios visi, net svedai, vengia. XI a. viking karinei galiai pradjus silpti, Baltijos jroje m seimininkauti kursiai. Savo greitais laivais jie puldinjo ir pls skandinavus ne tik jroje, bet ir krante. 1042 m. kursiai gerokai nusiaub Danij. Matyt tada Danijos baznyciose ir pradta kalbti malda: "Dieve, saugok mus nuo kursi". 1170 m. nuo kursi nukentjo Elando sala prie Svedijos krant. Kursiai gerai isman jros msi taktik. Viena is didziausi pergali buvo pasiekta 1210 m. ssiauryje tarp Gotlando ir Erezundo sal. Henriko Latvio kronikoje rasoma, jog 8 kursi pirat laivai, pasitikdami is kogo268 valtis islipusius ir juos atremti bandziusius piligrimus, taip sustat savo laivus, jog atplaukiancios valtys atsidr tarp kursi laiv. Is savo aukstesni laiv kursiai dal pries subad ietimis, kitus nuskandino ir tik dalis j sugebjo grzti prie kog. Kursi piratus sutramdyti pavyko tik bendroms kryziuoci ir kalavijuoci pajgoms. Viking briai buvo daugiatauciai ir labai tiktina, kad zygiuose kartu su skandinavais dalyvaudavo ir kursi kariai. Island sagose minimas vikingas Karis. Kursiai galjo dalyvauti ir dan bei sved tarpusavio kovose, palaikydami vien ar kit pus. Viking epocha. Viduramzi Siaurs Europa pirmiausia asocijuojasi su narsiaisiais vikingais. Normanai Siaurs ir Vakar Europoje seimininkavo beveik 300 met. Ne veltui j vardu pavadinta visa epocha (793-1066 m.). Viking prekybos ir plsikavimo keliai drieksi nuo Airijos ir Anglijos vakaruose iki Rusios ir net Bizantijos rytuose. Turdami tobulus laivus ir ginklus, vikingai galjo keliauti ne tik Skandinavijos krantus skalaujanciomis jromis, bet leistis ir uz Atlanto. Ne Kolumbo jreiviai, o norvego Leifo ERIKSONO269 vadovaujami vikingai buvo pirmieji europieciai, zeng Siaurs Amerikos zemyn. Stai kaip savo uzrasuose vikingus apraso Ibn Fadlanas, Bagdado graikas, perjs islamo tikjim ir 908-932 m. tarnavs kalifo Muktediro dvare,: "As niekada nebuvau mats didesni zmoni. Jie yra auksti lyg palms, rausvaskruosciai ir rusvaplaukiai. Jie nedvi nei svark, nei durtini, o tik grubius apsiaustus, kuriuos nesioja uzsimet ant peci, taciau taip, kad viena ranka likt laisva. N vienas vyras nesiskiria su kirviu, peiliu ar kalaviju, ir be si ginkl j niekada nepamatysi. J kalavijai plats, frank graviruoti bangas primenanciomis puosmenomis. Vienoje kalavijo pusje nuo smaigalio iki pat rankenos pavaizduoti medziai, figros ir kitokie daiktai. Moterys ant krtins nesioja mautes is gelezies, sidabro, vario arba aukso. Tai priklauso nuo j vyr turtingumo. Prie mauci pritaisytas ziedas, o j kisamas peilis, nesiojamas taip pat ant krtins. Ant kaklo jos nesioja auksinius arba sidabrinius vrinius. <...> Labiausiai sios tautos branginama puosmena yra stikliniai karoliai, tokie patys, kokius galima pamatyti j laivuose."

268 269

Kogas [vok. Kogge] - XIII-XVI a. didels grimzls Hanzos prekybinis laivas. Vikingas Leifas Eriksonas gyveno X-XI a.

348

Norvegijos vikingai. "Nesiskirk su savo ginklais. Tu niekada nezinai, kada prireiks durklo." ­ skelbia poema. Viking bendruomen. Svetur vikingai buvo zinomi kaip piratai; tuo tarpu tvynje jie gyveno kaip gerai organizuota, statymais besiremianti visuomen. Taciau daugyb ginkl, rast j kapuose, bylojo ir apie j smurt namuose. Viking bendruomen buvo suskirstyta 3 klases: negaus elit, turjus didel ekonomin ir juridin gali; dvarininkus, turjusius teis laikyti ginklus ir dalyvauti valdyme, ir vergus, kurie neturjo joki teisi. Seimyniniai rysiai bdavo labai tvirti, o istikimyb seimai kartais svarbesn uz statym. Moters vieta bendruomenje buvo svarbi. Ji bdavo atsakinga uz k, kai vyras isvykdavo svetur. Valdingos nam seimininks simbolis buvo raktai, pakabinti prie dirzo. Raktai daznai randami moter kapuose. Generalinje asambljoje, j parlamente, pries paskelbiant statym rinkin, mokyciausi zmons pirmiausia juos apsvarstydavo. Egzistavo 12 zmoni teismas ypatingiems atvejams. Ginklai buvo kasdienyb. Uz zmogzudyst bdavo baudziama priklausomai nuo aukos statuso visuomenje. Mitai ir religija. Vikingai tikjo begales antgamtini reiskini, is kuri svarbiausieji ­ dievai. Skandinav literatra dievus vaizduoja zmogaus pavidalo ir su zmogiskomis savybmis. Vikingai sivaizdavo dievus kaip didel seimyn, kuri rengdavo pasitarimus, keldavo puotas ir kariaudavo su priesais. Odinas buvo vis svarbiausias. Jis buvo karo, isminties ir men dievas. Pomirtinis gyvenimas buvo suprantamas kaip zemiskojo gyvenimo tsinys. Todl laidojama buvo kartu su ginklais, darbo rankiais ir papuosalais, kartu aukojant gyvulius. Kare zuvusieji keliaudavo `Valhal', kur dienomis kariaudavo, o naktimis puotaudavo kartu su paciu Odinu. Kai kurie viking mitai buvo tokie populiars, kad isliko net krikscionybs laikotarpyje. `Saga apie Sigurd' ­ tai norvegiskasis `Nibelung giesms' variantas. Meistryst ir menai. Viking bendruomenje buvo isvystyti amatai ir vairios meno formos. Geras kalvis ir geras poetas buvo vienodai gerbiami. rankiai dazniausiai bdavo gaminami vietini meistr, taciau retesni amat zinovai keliaudavo per stambiausius to meto prekybos centrus. Gyvnai buvo svarbiausias viking meno motyvas. Fantastiski zvrys, stilizuoti zirgai, gyvats ir pauksciai buvo pailginami, islenkiami, iskraipomi ar susukami, pritaikant rankio formai. Kalvio rankiai buvo svarbus jo statuso simbolis tiek gyvam esant, tiek ir pomirtiniame gyvenime. Svarbiausias laiv statytoj rankis buvo kirvis. Papuosalams buvo naudojami vairs metalai: auksas, sidabras, varis, zalvaris,... Kelions, prekyba ir kolonijos. Laivai buvo viking veiklos pagrindas. Kariaujama, prekiaujama ir tyrinjama buvo vandens keliais (daugiausia jromis) ryt, piet ir vakar kryptimis. Viking laivai aprp beveik pus Zems rutulio nuo Nifaundlendo S. Amerikoje iki Kaspijos jros Azijoje. Daugelis viking svecias salis plaukdavo plsikauti. Taciau archeologiniai radiniai rodo, kad jie taip pat uzsiiminjo taikia prekyba ir kurdavo savo gyvenvietes nuo Rusijos rytuose iki Grenlandijos ir Nifaundlendo vakaruose. Pvz. Dublinas ir Jorkas buvo kurti viking. Leifas Eriksonas apie 1000 metus atrado Amerikos zemyn. Prekyboje buvo naudojamas sidabras. Sidabrinmis monetomis, sidabro luitais arba lauzu buvo atsiskaitoma pagal svor. Pasakojimai apie nuotykius ir atradimus buvo perduodami is kartos kart zodziu, o nuo XIII a. buvo surasyti Sagas. Vikingai, apgyvendindami bemiskes Atlanto vandenyno salas, namus statydavosi is velnos. Ir dabar yra isliks protis nameli gamtoje stogus uzdengti storu velnos sluoksniu. 349

Viking laiv muziejus Osle. Viking bendruomens elitas norjo bti uztikrintas, kad j numirliai po mirties bus gerai aprpinti pomirtiniam gyvenimui. Laivai buvo svarbiausias j statuso simbolis. Todl jie, kaip ir daugyb vairi nam apyvokos reikmen, ginkl bei papuosal, kartais aptinkami palaidojimo vietose. Muziejuje eksponuojami laivai is Oseberg'o, Gokstad'o ir Tune's radimvieci. Osebergo laivas ir viking valdovs kapaviets lobis. Tai turtingiausia pasaulyje viking kapaviet, rasta 1903 m. aukso ieskancio Osebergo (~80 km pietus nuo Oslo) fermerio, o per 15 savaici atkasta ir istyrinta 1904 m. Nors laivo mediena buvo puikiai issilaikiusi, taciau nuo zems svorio konstrukcija subyrjo. Laivo rekonstrukcija vyko Oslo universitete 20 met. muziej laivas atgabentas 1926 m. Pries laidotuves laivas buvo is vandens istrauktas krant ir patalpintas specialiai iskastoje transjoje. Laidojimo patalpa buvo rengta laivo viduryje, kur palaidotos 2 moterys ­ valdov ir jos tarnait. Daugyb vairi daikt buvo sudta patalp, laiv ir aplink j. Po to visa tai buvo gausiai uzpilta moliu ir velna. Dka beveik hermetiskos aplinkos mediena, oda ir drabuziai, kurie paprastai pilnai suyra, gana gerai issilaik. Dvikinkiai vezimas ir ketverios rogs, batai ir virtuvs rakandai, dzs, lovos ir audimo rankiai buvo palaidoti kartu su moterimis. Daugelis j dekoruoti raizytais ornamentais, dazniausiai gyvn tema. Laivas pagamintas is zuolo ~800 metus. Po rekonstrukcijos liko 90% medini ir 60% gelezini detali. Stiebo virsus ­ siuolaikin kopija, laivagalio apatin dalis ­ laisvos konstrukcijos. Laivo ilgis 22 m, plotis per vidur ­ 5 m. Po 15 skyli irklams kiekvienoje pusje rodo, kad minimali laivo komand sudar 32 zmons: 30 irkluotoj, vairininkas ir stebtojas. Nezyms nusidvjimai ir apgadinimai rodo, kad tai ne plsikavimui, o praktiniam darbui skirtas laivas. Laidojamas buvo jau senas laivas, nes matosi tam tikslui naujai pagaminti irklai ir vairas. Kad issaugoti minkstos medienos detales, prof. Gabrielis Gustafsonas (archeologas-restauratorius) nutar jas isvirti prisotintame alno (kai kuri dvigubj drusk pavadinimas) tirpale. Dvikinkis Osebergo vezimas ­ vienintelis Norvegijoje rastas viking epochos vezimas. Panasi vezim fragment rasta Danijoje ir siaurs Vokietijoje. Turint omenyje tuometinius Norvegijos kelius, nepritaikytus vezimams, ir sio vezimo poskio galimybs ribotuv, galima teikti, kad jis buvo skirtas tik procesijoms ir religinms eisenoms. Vezimo sonai dekoruoti raitelio, suns, vyro ir moters figromis, iliustruojanciomis kazkoki legend. Kapavietje buvo paaukota 12 zirg ­ daugiau nei pakankamai vezimui ir 4 rogms traukti. Daugelis kapavietje rast daikt nesunkiai atpazstami ir siais laikais. Taciau kai kurie radiniai yra sunkiai apibudinami. Penkios gyvn galvos ­ klevins lazdos (?), tikriausiai galjo bti valdzios simboliai. Osebergo radiniai rodo, kad tai ne vieno menininko darbas, o viso tam tikro 50-60 met tarpsnio kolektyvinis rezultatas. Dzs ­ labai svarbus viking epochos daiktas, randamas daugelyje kapavieci. Sios trys ­ zuolins. Viskas tada buvo saugoma dzse. Kapavietje rasti 2 moter lavonai: vienas 20-30 met amziaus, kitas 50-60 met moters, kentjusios nuo sunkaus artrito (snari uzdegimas) ar reumato. Kartu rasti versiuko odos 2 por bat fragmentai vyresniosios nuo ligos padidjusioms kojoms. Jie ploni ir minksti, dabar bt traktuojami kaip skirti nesioti viduj. Taciau tuomet visi batai buvo minkstesni, todl galima manyti, kad tai tipiski viking batai. Prabangus kapaviets apipavidalinimas rodyt velioni ssaj su Vestfoldo valdov rmais. Rasytiniai saltiniai nurodo tik vien moter-valdov Os [Åsa],Yngling dinastijos atstov. Taciau teigti, kad tai karaliens Osos kapas, o Osebergo pavadinimas kils is sio vardo, negalima. Sukos (cia j buvo rasta trejos, is kuri vienos ­ pacios didziausios, rastos Norvegijoje) tipiskas viking epochos radinys, rodantis, kad daugelis zmoni tada turjo sukas.

350

Nam apyvokos daiktai apibudina j gyvenim. Maist gamindavo geleziniame puode ant gelezinio trikojo. Vikingai augino miezius ir avizas, tikriausiai valg aviz kos pusryciams ir pietums. Kiekviena sodyba gamindavosi savo duon ir sr, o gyvn ms ruden dziovindavo arba sdydavo. Pajryje placiai valg sviezi, dziovint ir sdyt zuv. Buvo renkamos laukins uogos, viename kibire rasta obuoli liekan. Gokstado laivas. Rastas 1880 m. siaur nuo Sandefjordo miesto. Jis nebuvo taip baisiai suirs kaip Osebergo laivas. Auksto ~60 met vyriskio skeletas buvo cia rastas. Radimviet, kaip ir Oseberge, kadaise buvo apiplsta ­ neliko papuosal ir ginkl. Papildomai rasta maz valci, prietiltis (is laivo islipti) ir 64 skydai. Laivas yra 24 m ilgio ir pagal korpuso form labiau nei Osebergo laivas pritaikytas jr kelionms. Panaudotos medziagos yra labai aukstos kokybs. Gokstado vadas turjo aiskius jrinius interesus. Jo laivas buvo ekipiruotas vienomis rogmis ir trejomis mazomis valtimis. 2 is rekonstruotos: tai 6,5 ir 10 m ilgio su atitinkamai 2 ir 3 poromis irkl. Valtys pagamintos is zuolo, yra lengvos ir elegantiskos. Visuose siuose trijuose laivuose laidojimo patalpos buvo rengtos laivuose. Osebergo patalpa buvo labai sugadinta. Todl eksponuojama tik Gokstado laidojimo patalpa. Ji palapins tipo, imituojanti tikr palapin, naudot standartiniuose tuometiniuose laivuose. Patalp viduje numirliai buvo guldomi lovas, ornamentuotas raiziniais. Gokstado radiniai, lyginant su Osebergo, atrodo paprastai ir asketiskai. Tik keletas radini yra dekoruoti, taciau nepaprastai kokybiskai. Nra zinomas tikras ekipazo dydis. Taciau turjo bti ne maziau 34 vyr. Laive bta 1 palapins ir 6 lov. Laivas pastatytas apie 850-900 metus. Tuns laivas tarpe likusij atrodo neisvaizdziai, bet kadaise jis buvo geras laivas. Kadangi nedaug kas jame isliko, todl pilna rekonstrukcija buvo nemanoma. Dabar jis eksponuojamas toks, koks buvo rastas 1867 m. Visi trys laivai pastatyti tuo paciu bdu, kuris geriausiai matomas Tuns laive. Laivas datuojamas 850-900 metais. VIKINGSKIPSHUSET (Viking Ship Museum) veikia kasdien: -geguz-rugpjtis ­ 09:00-18:00; -rugsjis - 11:00-17:00; -spalis - 11:00-16:00; -lapkritis-kovas - 11:00-15:00; -balandis - 11:00-16:00. Normali kaina 2000 m. ­ 30/10 NOK (~4 USD). Nuvykimas: Bygdøy-keltu iki `Dronningen' (tik vasar) arba Autobusu Nr. 30 iki `Vikingskipshuset'. Kiti muziejai greta: Kon-Tikio muziejus. Originalus Turo Hejerdalo balzos plaustas `Kon-Tikis'; originali papiruso valtis `Ra II'; Velyk salos statulos ir t. t. Veikia kasdien; vasar (birzelisrugpjtis) 09:30-17:45. Kaina 30/15 NOK (~4 USD). Framo muziejus. Originalus ir komplektiskas arktini ekspedicij laivas, pastatytas 1892 m. ir dalyvavs 3 ekspedicijose: Fritjofo Nanseno, Oto Sverdrupo ir Rualio Amundseno. Veikia kasdien; vasar (birzelio 16-rugpjtis) 09:00-18:45. Kaina 25/10 NOK (~3 USD).

351

Urv menas

2002

KELIONIN TEMA "Priesistorinis zmogus buvo primityvus, bet ne laukinis !" Norbert Casteret. Urv meno vieta pirmyksciame mene. Menas atsirado akmens amziuje270. Pirmyksci zmoni pirmins meno formos buvo sokiai, mit, dain krimas, zvri ant uol ir urv sien piesimas, darbo ranki, ginkl, drabuzi, savo paci kno grazinimas. Jos vienijo zmoni kolektyvus, juos dvasiskai ugd, padjo suvokti savo socialin prigimt, skirtum nuo zvri. Pradiniu raidos laikotarpiu menas neatskiriamas nuo praktins gamybins veiklos, religijos, zaidimo. Men271 sudaro: dail272, muzika, teatras, grozin literatra ir kitos krybos sakos. Men bendras bruozas: tikrovs atkrimas meniniais vaizdais. Dail apima vaizduojamj dail (tapyba, skulptra, grafika) ir taikomj dekoratyvin dail. Vaizduojamoji dail meniniais vaizdais perteikia apibendrintas, slygiskas ar iliuzines tikrovs formas, atskleidzia zmoni charakterius... Pirmykstis menas ­ pirmj zmonijos raidos stadij menas. Atsirado vlyvajame paleolite273, buvo kuriamas iki klasins visuomens susidarymo (?).

270

Zmonijos istorijos raidos laikotarpiai: PALEOLITAS MEZOLITAS NEOLITAS

Absoliutus amzius 600.000-10.000 m AKMENS AMZIUS 10.000 - 5.000 Medziokl, zvejyba, pirmi bstai 5.000 - 3.000 Zemdirbyst ir gyvulininkyst ZALVARIO AMZIUS (4.500 - 3.000) Atsirado istorins raidos netolygumas SENOV Ankstyvasis gelezies amzius X-VI a. pr. m. e. Vlyvasis gelezies amzius V-I a. pr. m. e. GELEZIES (ANTIKA) Romniskasis laikotarpis I-IV amziai (iki 476 m.) AMZIUS VIDURTaut kraustymosi laikotarpis 3.000 - iki dabar V-VII amziai Ankstyvieji viduramziai VIII-XIII amziai AMZIAI Renesansas XIV-XVI amziai NAUJIEJI AMZIAI (nuo 1649 m.) XVII-XX amziai Menas ­ visuomenins smons forma; zmonijos dvasins kultros dalis; specifin pasaulio praktinio ir dvasinio valdymo rsis. 272 Dail sudaro: skulptra, tapyba, grafika, taikomoji dekoratyvin dail ir kitos sakos. 273 Paleolitas: Epochos Absoliutus amzius PRIESSELIN Iki 550.000 m KULTRA Archantropai Klajoklinis LEDYNMETIS ANKSTYVASIS SELIO 550.000 -400.000 Gyvenimo (zemutinis) KULTRA 700.000-300.000 Bdas PALEOLITAS ASELIO 400.000 -100.000 LEDYNMETIS KULTRA Neandertalieciai VIDURINYSIS MUSTJS 100.000 - 40.000 (paleoantropai) PALEOLITAS KULTRA 300.000-50.000 ZMOGUS VLYVASIS ORINJAKO 40.000 - 20.000 GYVENO KULTRA URVUOSE (virsutinis) SOLIUTRS 20.000 - 15.000 Kromanjonieciai LEDYNMETIS (17.000) (neoantropai) KULTRA PALEOLITAS MADLENO 15.000 - 10.000 (17.000-12.000) KULTRA

271

352

Bdinga sinkretiskumas274, ssajos su darbo ir karo paprociais, kulto apeigomis, mitologija, magija. Zmons ismoko dailinti darbo rankius, amuletus, suvok ritm ir simetrij, daiktus ir reiskinius pradjo apibendrinti ir atkurti vaizdais ­ zodiniais, muzikiniais, pantomiminiais, erdviniais (piestais, droztais, lipdytais). Kolektyvin veikla, darbo, kovos judesi ir situacij mgdziojimas ir vaizdavimas formavo choreografijos (sokio), muzikos, tautosakos, teatro (vaidybos) pradmenis. Darbas ir tikrovs stebjimas sudar prielaidas atsirasti dailei ­ ugd daikto formos tikslingumo ir turinio atitikimo supratim, grozio pajautim (formavo daikto visumos ir jo dali harmonijos, tektonikos275, meninio saikingumo suvokim). Medzio, kaulo, molio dirbinius pradta puosti ornamentais. Vieni pirmj paleolito vaizduojamosios dails krini yra urv piesiniai. Juose vaizduojamos medziokls scenos, zvrys, kai kada zmons ir fantastiniai zmons-zvrys, piesiami vairs zenklai, kai kada israizomi (iskalami) reljefai. Paleolite buvo kuriamos ir apvaliosios skulptros; ypac originalios su vaisingumo kultu susijusios moter statulls, vadinamosios `paleolito veneros'. Paleolito vaizduojamosios dails kriniams bdinga gaivaliskas realistiskumas, meninio vaizdo siejimas su magija, form konkretumas ir monumentalumas276, plokstuminis vaizdavimas (?). Vlyvajame paleolite atsirado ir architektros pradmen; pradta statyti pusiau zeminius kupolo pavidalo bstus kai kada su ilgais tunelio pavidalo jimais. Priesistorin magija (naikinamieji ir globojamieji uzkeikimai). Sunku sivaizduoti ir dar sunkiau patikti, kad ms protviai jau pries 25.000 met atlikinjo okultistines277 ceremonijas. Taciau zinoma, kad brimas ir magija praktikuojami net ir dabar. Magija yra tiesiog proporcinga tautos atsilikimui. Visi dekoruoti urvai yra gerai paslpti, arba juos patekti sunku ir pavojinga. Be to, visi piesiniai ­ ceremonij reikmenys ­ yra toli nuo dienos sviesos ir dazniausiai slapciausiose urvo vietose. Priesistoriniai burtininkai savo sventoves paprastai sirengdavo siauruose kreivuose tuneliuose, toli nuo neisrinktj zvilgsni. Naikinamieji uzkeikimai.278 Orinjakieciai ir madlenieciai ­ is prigimties medziotojai ­ stengsi susilaukti skms medzioklje, padedami ceremonij, kuri prasm pakankamai aiski. Jie pies gyvnus, kuriuos ruossi medzioti, paskui kaip magiskus burtus piesinyje ispiesdavo zaizdas, t. y. jie tarsi uzmusindavo atvaizdus, kad uzsitikrint skm tokiu bdu uzburt gyvn medzioklje. Taip galima paaiskinti zenklus, skyles, strles, kirvius ir vzdus, matomus daugelyje gyvn piesini. Kartais medziotojo ketinimas bdavo isreiskiamas dar konkreciau: gyvnas atvaizduotas spstuose, zabangose arba musamas akmenimis. Magijos teorij patvirtina Montespano urve esantieji litai ir lokiai, kuriuose yra daugyb ieci ir strli pdsak. Jos statulas buvo leidziamos su tokia jga, kad kai kurios statulos net sugriuvo. Si suzeidim pdsak interpretacij patvirtina jauno lokio galva, gulinti ties begalvs statulos kojomis. Tam, kad brimas bt veiksmingesnis, Madleno epochos burtininkai prie statulos pritvirtino neseniai uzmusto lokio galv. Po to jie praddavo mgstam vis laik burtinink veiksm ­ pavyzdin medziokl, kuri lyddavo sokiai ir ritualini giesmi giedojimas.

274

Sinkretiskumas ­ susiliejimas, neissiskyrimas, bdingas pirmykstei visuomens raidos stadijai. Mene ­ sokio, vaidybos ir muzikos neissiskyrimas. 275 Tektonika ­ architektros arba dails krinio konstrukcins sandaros, menini priemoni darna; visumos ir element santykis. 276 Monumentalus ­ didelis, tvirtas, spdingas, didingas, netrumpaamzis, reiksmingas. Monumentalioji dail ­ dails rsis, apimanti stambi form ir svarbaus visuomeninio turinio aiksci, gatvi ir park skulptras, monumentalij sien tapyb, mozaik, vitraz. Monumentaliosios dails kriniuose bna erdvins ir trins kompozicijos element bei akcent. 277 Okultizmas ­ stengimasis paslaptingas antgamtines jgas panaudoti zmogui ir gamtai paveikti. 278 Pagal N. Casteret. DESIMT MET PO ZEME. Vilnius, 1958; 187-188 psl.

353

Globojamieji uzkeikimai.279 Madlenieciai taip pat tikjo savo galia turti takos gyvn veisimuisi. Si brimo rsis buvo ne maziau prasta, negu pirmoji, nes smarkaus salcio laikotarpiais vykdavo masin bizon, arkli ir elni migracija, vadinasi, kildavo smarkus badas. Kai kurios priesistorins relikvijos turi nenugincijamus tokio brimo pozymius ­ aiskius vaisingumo simbolius. Pavyzdziui, kai kurie gyvnai turi didelius nukarusius pilvus. Reikia manyti, kad gyvnus piess burtininkas uzkeikimais paddavo reprodukuoti kai kurias gyvn rsis, kuri priesistorinis zmogus suvalgydavo labai daug. Ant vienos kumelingos kumels peties Montespano urve pavaizduota desinioji ranka ­ tikras zmogaus viespatavimo gyvnui simbolis. Kitos kumels, nulipintos is molio, atvaizduota padidinta paprastai vos pastebima detal ­ pritvinkusieji speneliai. "Moliniai bizonai"280 (istrauka). Burtininkas pradeda lipdyti garsisias statulas: "Visos anatomins detals viena po kitos atsirasdavo burtininko pirstuose. Greitai zmons galjo pamatyti su istiestu kaklu bizono patel, kuri tarsi baub ir trauk snervmis salt stepi or. Po to samanas nulipd patin. Jis nulipd j stipresn, negu patel, grubesni form, kaip ir yra is tikrj. Jis ir nulipdytas paprasciau, ne taip detaliai. Kadangi akmuo buvo per mazas, tai burtininkui patinlio statul teko paremti akmeniu bei molio gabalu ir tokiu bdu suteikti grupei issidstym, reikaling vaisingumui ­ bizono patel, persekiojama buliaus, atsistojo ant uzpakalini koj". Naikinamieji ir globojamieji uzkeikimai buvo svarbiausias dalykas, kertinis medziotoj magijos akmuo priesistoriniais laikais. Pastebima tausojanciosios medziokls ­ aplinkos apsaugos ­ uzuomazga. Taciau vos 4% piesini vaizduoja gyvulius, pervertus strli, ar zaizdas nuo j. Pirmyksci zmoni medziokls apeigos daznai labai sudtingos, ir tikroji magija, saukimasis gero laimikio, yra tik viena j dalis. Buvo tikima, kad gyvul galima nudobti vien j pavaizduojant. Si gyvulini ceremonij atlikimas urvuose galbt turi k nors bendra su faktu, jog pagal populiarias legendas gyvuliai ir zvrys kil is pozemio viespatijos ar kitados gyven urvuose. Kai kurios scenos vaizduoja zmones gyvuli pavidalu. Jie gali bti ritualo atlikjai, o gal burtininkai ar ritualini soki sokjai, ar net mitins btybs. Yra daug piesini, kuriuos sunku paaiskinti: tai begalvi gyvuli piktogramos281, moteris, sokanti apie vyr su itin isryskintu falu, ir t. t. Tokia simbolika sustiprina bendr spd, kad Europos vlyvojo paleolito religija buvo susijusi su zvrimis ir lytiniu vaisingumu ­ medziotoj bendruomens religijai tai natrals objektai. Priesistorinio dailininko rankiai. Piesiniams isgraviruoti buvo naudojami nusmailinti titnaginiai rztuvai. Tapybai zmogus daznai naudojo uog sultis, bet sie nepatvars dazai neisliko. Taciau 2 paprasti gamtiniai oksidai ­ gelezies oksidas (Fe2O3) ir mangano peroksidas (MnO2) ­ duodavo dazus, nebijancius nei laiko, nei drgms. Gelezies oksidas, gerai sugrstas ir sumaisytas su taukais arba gyvuli riebalais, duodavo spalv gam nuo ochrins-geltonos282 iki raudonos bei cinoberio(HgS) spalvos (raudona, deimantinio blizgesio), kuri priesistorinis zmogus itin mgo. Mangano peroksidas teik rud ir juod spalv. Tokios menkos palets pagalba atlikta visa priesistorin tapyba.

279

Pagal N. Casteret. DESIMT MET PO ZEME. Vilnius, 1958; 188-189 psl. Grafas Maksas Beguenas. "LES BISONS d'ARGILE" (`Moliniai bizonai'). Moksliniais faktais pagrsta priesistorin apysaka. 281 Piktograma ­ vaizdavimas sutartiniais zenklais. 282 Ochra ­ gamtinis neorganinis pigmentas, kuriame vyrauja gelezies oksido hidratas Fe2O3.H2O su molio priemaisa.

280

354

Priesistorinio meno chronologija. MUSTJS epocha - seniausios priesistorinio meno liekanos, pagrazinimai. ORINJAKO epocha - `vaikiski' gyvuli piesiniai. SOLIUTRS epocha ­ pirmieji teisingi gamtos atvaizdai. MADLENO epocha - vadinamoji priesistorins dails epocha. Meno kokybs virsn (pasekj neliko). Mobiliojo meno atradimai. 1833 m. Zenevos gydytojas F. Majeris [Mayor] Verj urve [Grotte de Veyrier, Haute-Savoie] Pranczijoje atrado kaulo raizinius, atliktus ant gyvn rag ir vaizduojancius augalus, zvris ir paukscius. 1833 m. (po keli mnesi) notaras Andr Bruj [Brouillet] Safo urve [Grotte de Chaffaud, Vienne] Pranczijoje atrado titnaginius rankius ir dviej danieli raizin, atlikt ant siaurs elnio kaulo nuolauzos. Gravira atlikta meistriskai: perspektyva, gyvumas, realizmas, juvelyrinis detali isbaigtumas. Kailis israizytas taip, kad sviessesli dka juntamas figros tringumas. A. Bruj nesuprato radinio senumo, kuris buvo nustatytas tik 1860 m. {1839-1841 m. Pranczijoje isleista Bus de Perto 5 tom knyga "Apie sutvrim. Krinys apie gyv btybi kilm ir vystimsi". Esmin knygos mintis ­ gili zmonijos senov.} 1844 m. Bus de Pertas ne urve rado pirmsias priesistorines skulptras. 1863 m. rugpjt paleontologai-mgjai pranczas teisininkas Eduardas Lart [Lartet, mir 1871 m.] ir anglas Henris Kristis [Christy, mir 1865 m.] pradjo Vezero ups slnio urv ir priedang tyrinjimus. 1864 m. Madleno urve [Grotte de la Madeleine, Dordogne] jie atrado `mamuto gravir' ­ esminis to laikmecio atradimas. {1867 m. Paryziuje Tarptautinio antropolog kongrese ir Pasaulinje parodoje SenZermeno pilyje E. Lart iniciatyva buvo eksponuojama priesistorinio meno kolekcija.} {1875 m. isleistoje knygoje "Akvitanijos senienos"283 E. Lart pateik pirmj paleolito kultros periodizacij, paremt gyvosios gamtos pokyciais ir akmens apdirbimo bd pokyciais. Kiekvienam periodui jis isskyr charakteringiausi gyvn ­ urvin lok, mamut, siaurs elni ir stumbr.} {Teisininkas Luji Eduardas Pjetas [Piette] ­ sauniausias Perto, Lart ir Kriscio pasekjas ir gilus urv meno teoretikas. Jis rod, kad pirmiausia atsirado skulptra, kaip paprasciausia israiskos forma, vliau virtusi (horeljefu) bareljefu. Tik paskiausiai zmogus sumst, kaip trin vaizd perkelti plokstum.} 1871 m. keliautojas ir atradjas, paleontologas, geologas ir geografas Jonas Cerskis (1845-1892), pirmasis lietuvi urv tyrintojas, gyvendamas Sibiro tremtyje, Irkutske aptiko paleolito epochos meno dirbini. Tai pirmasis toks radinys Sibire. Zmoni ir suzalot rank atvaizdai. Paleolitiniai zmogaus atvaizdai skirstomi 3 vienodai domius tipus, kuri bendras bruozas ­ niekuomet neatvaizduoti veido, jo neiskraipius. Pirma ­ zmogaus figros, kurios, nezirint viso j realistiskumo, neturi veido arba turi j labai netobul. Pvz. `Vilendorfo Venera'. Antra ­ veidai, kuri bruozai pabrzti, perdti, o kartais labai keistai interpretuoti. Tai, matyt, kaukti veidai (didziuls akys ar ausys, nosis, panasi snap, zvries snukis,...). Trecia ­ antropomorfai284 - keistos btybs, dl kuri ilg laik buvo abejojama ­ ar tai zmons, ar gyvuliai. Tai yra kaukti zmons, kuri isvaizda visiskai pakeista. Pvz. "Burtininko" atvaizdas Trua Frero urve (Arjezas, Pranczija), kur apraso grafas M.Beguenas: "Jis kiso rankas lokio letenas su astriais nagais; jis uzsidjs kauk su bizono

283 284

Lartet Ed., Christy H. RELIQUIAE AQUITANICAE. London, 1875. Antropomorfai ­ panasios zmones btybs.

355

barzda, erelio snapu, peldos akim, vilko ausimis ir elnio ragais. Zemiau nugaros jis prisiriso arklio uodeg. Tokiu bdu, jis tarsi sigijo visas magiskas jgas, visas fizines gyvn savybes: lito drsum, erelio akylum dien ir peldos nakt, vilko klaus, bizono istvermingum, arklio ir elnio greitum". Savanoriskas kno zalojimas, falang arba vis pirst amputacija yra iki siol praktikuojama kai kuri laukini genci. Paprastai savanorisku kno suzalojimu bdavo pazymimas koks nors lidnas vykis, is pradzi tai matyt visuomet bdavo gedulo zenklas. Pasibaistinai suzalot rank atspaud kolekcija Gargaso urve Pirnuose (Pranczija) negali nesukelti gilaus dvasinio jaudinimosi. Mirusij kultas yra seniausias is vis zinom zmonijai kult. Rank atspaudai daromi dviej rsi ­ teigiamieji ir neigiamieji. Teigiamoji technika yra paprastesn, bet ji naudojama reciau. Rankos vidin dalis buvo padengiama dazais ir prispaudziama prie akmens. Neigiamj atspaud atlikimas buvo sudtingesn ir mistin apeiga. Zmogus prispausdavo rank prie sienos ir padengdavo vis plot aplink j dazais. Gargaso urvo rankos isaiskina vis kno zalojimo mokykl. Buvo atkertama viena falanga arba visi pirstai, kai likdavo tiktai big. Knas paprastai bdavo suzalojamas ziauriau, negu dabartinje epochoje. Sio kruvino ritualo auk tarpe buvo daug vaik. Skulptra, horeljefas285, bareljefas. "Kad ir kaip keisti gali pasirodyti sie kriniai, bet juos dengiancios stalagmitins nuosdos neleidzia abejoti j tikrumu" (daktaras Kapitanas). 1923 m. N. Kaster Montespano urve (Pranczija) atrado tuo metu seniausias pasaulyje skulptras. Trisdesimties molio statul amzius yra ~20.000 met (Madleno epochos pradzia). Kai kurios j yra 1m aukscio, o kitos tik mazi horeljefai, beveik isnyk po nuosd sluoksniu. Tai buvo svarbus radinys, nes dvi molins statulls, kurias 1913 m. rado grafas Beguenas ir jo snus Tiuk d'Odubero urve, iki tol buvo vieninteliai priesistorins lipdybos pavyzdziai. Montespano urvo skulptros286: "Pirmasis stambus gyvnas ­ 167 cm ilgio ir 70 cm aukscio kat, tarsi einanti prie isjimo, - yra 40 cm s