Read Tvirtinu text version

VILNIAUS UNIVERSITETAS

PATVIRTINTA: Medicinos fakulteto tarybos posdyje 2005 m. lapkricio mn. 8 d. protokolo Nr. 3(503) Vilniaus universiteto Senato komisijos posdyje 2005 m. lapkricio mn. 10 d. protokolo Nr. SK 2005-15

SEIMOS MEDICINOS REZIDENTROS STUDIJ PROGRAMA

Vilniaus universiteto rektorius

.............................. akad. B.Juodka (parasas)

A. V.

Rezidentros programos rengimo vadovas

.................................. dr. V. Kasiulevicius (parasas)

Vilnius, 2005 m. spalis

1

Rezidentros studij programos duomenys

Rezidentros studij programa Studij sritis Studij kryptis Studij rsis Studij trukm (metais) Programos apimtis kreditais Btina stojanciojo kvalifikacija Suteikiama profesin kvalifikacija seimos medicina biomedicinos mokslai

Medicina

Rezidentros 3 132 medicinos gydytojas seimos gydytojas

Programos rengimo grup

Eil. Nr. Pedagoginis vardas (mokslo laipsnis), vardas, pavard Pareigos Telefonas (darbo ir mobilusis)

2365192,

Elektronininis pastas

1.

Dr.Vytautas Kasiulevicius

E. doc. p. dr.

[email protected]

2.

Doc. Dr. Algimantas Vingras Dr. Egl Zbien Asist. Gintaras Urbonas

docentas

2365190

[email protected]

3. 3.

Vyr. mokslo darbuotoja asistentas

2365190 2365190

[email protected] [email protected]

2

3. Rezidentros programos apraso turinys: 1. Tituliniai puslapiai .................................................................................................. 2 1.1 1.2 Titulinis puslapis .................................................................1 Antrasis titulinis puslapis ....................................................2

2. Nutarimas dl rezidentros studij programos teikimo (patvirtinimo) ................. 5. Programos paskirtis ir tikslai.................................................................................... 6. Programos sandara ir turinys............................................ ....................................... 7. Studij vykdymas..................................................................................................... 8. Dstytojai ................................................................................................................ 9. Programos aprpinimas ...................................... .................................................... 10. Isoriniai rysiai .......................................................................................................... 11. Vidinis studij kokybs uztikrinimas....................................................................... 12. Programos poreikis .................................................................................................. 13. Numatomas student skaicius ir j kvalifikacija .....................................................

PRIEDAI: P1. Dalyko (ciklo) modulio programos ........................ ......................................... P2. Numatom dstytoj ir rezident vadov srasai ............................................ P5. Kiti priedai .......................................................................................................

3

5. Programos paskirtis ir tikslai

Seimos medicinos rezidentra yra skirta paruosti kvalifikuot seimos gydytoj. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004 06 28 sakymu Nr V- 469 patvirtintame medicinos praktikos profesini kvalifikacij rsi srase yra seimos gydytojas, kuris profesin kvalifikacij gyja baigs seimos medicinos rezidentros rezidentros studij program. Seimos medicina yra akademin ir mokslin disciplina, turinti savo mokymo turin, mokslinius tyrimus ir nukreipt pirmin sveikatos priezir klinikin veikl. Seimos gydytojas atsakingas uz visapusisk ir tstin kiekvieno individo, pasirinkusio pirmins sveikatos prieziros staig, sveikatos priezir, nepriklausomai nuo amziaus, lyties ar ligos. Seimos gydytojas, bdamas pirmo kontakto gydytojas, reguliuoja pacient srautus sveikatos prieziros sistemoje ir bendradarbiaudamas su kitais sveikatos prieziros specialistais uztikrina racional nacionalins sveikatos sistemos resurs naudojim. Seimos gydytoj ruosimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo patvirtint Nacionalin Sveikatos Koncepcij ir kitus teiss aktus, numatancius pirmins sveikatos prieziros sistemos sukrim ir tvirtinim. Sios programos paskirtis gyti teorinius ir praktinius gdzius reikalingus seimos gydytojui. paruosti seimos gydytoj savarankiskam darbui, o taip pat, islaikius rezidentros egzamin, gauti seimos gydytojo licenzij. Kitas tikslas ­ paruosti seimos gydytoj, kurio zinios ir gebjimai atitikt ES direktyv reikalavimus dl diplom ir kvalifikacijos pazymjim pripazinimo Europos salyse. Si programa parengta remiantis VU MF Vidaus lig, seimos medicinos ir onkologijos klinikos turima 10 met praktine patirtimi ruosiant seimos gydytojus bei teisiniais aktais, siuo metu nustatanciais reikalavimus si specialist rengimui: 1. LR Aukstojo mokslo statymas, 2000 03 21, Nr VII-1586; LR Aukstojo mokslo statymo ir mokslo ir studij statymo pakeitimo ir papildymo statymas, 2005 06 30, Nr. X-292; 2. Vilniaus universiteto statutas, 2002 04 23, Nr IX-860; 3. LR Medicinos praktikos statymas, 2004 04 20 Nr IX-2148; 4. LR Vyriausybs 2003 10 31 nutarimas Nr. 1359 ,,Dl gydytoj rengimo"; 5. LR Svietimo ir mokslo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2003 04 11 sakymas Nr. ISAK-480/V-210 ,,Minimals gydytojo rengimo reikalavimai"; 6. LR Svietimo ir mokslo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2004 06 17 sakymas Nr. ISAK-969/V-445 1 priedas ,,Medicinos rezidentros, odontologijos rezidentros bei veterinarins medicinos rezidentros studij program reikalavimai"; 7. LR Svietimo ir mokslo ministro bei LR sveikatos apsaugos ministro 2004 06 17 sakymas Nr. ISAK-969/V-455 ,,Dl medicinos rezidentros, odontologijos rezidentros bei veterinarins medicinos rezidentros studij program reikalavim ir rezidentros bazi atrankos ir vertinimo nuostat patvirtinimo"; 8. LR Svietimo ir mokslo ministro 2004 08 24 sakymas Nr. ISAK-1310 ,,Dl medicinos odontologijos bei veterinarins medicinos rezidentros studij program vertinimo ir registravimo"; 9. Europos Tarybos direktyva dl gydytoj laisvs renkantis darb ir j diplom, sertifikat, ir kit oficiali kvalifikacijos pazymjim abipusio pripazinimo 93/16/EEB; 10. Europos Parlamento direktyva 2001/19/EB; 11. Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos rezidentros reglamentas (patvirtinta VU Senato posdyje 2004 02 05, protokolas Nr. 3); 12. Rezidentros studij programos aprasas (Lietuvos studij kokybs vertinimo centro metodiniai patarimai rengjams, Vilnius, 2005); 13. LR SAM 2004 06 28 sakymas Nr. V-469 ,,Dl medicinos praktikos profesini kvalifikacij rsi sraso patvirtinimo"; 14. Vilniaus universiteto Rektoriaus 2005 04 20 sakymas Nr. D ­ 178 ,,Dl komisijos";

4

15. Vilniaus universiteto Rektoriaus 2005 05 05 sakymas Nr. D ­ 208 ,,Dl komisijos darbo reglamento"; 16. Vilniaus universiteto Rektoriaus 2005 05 25 sakymas Nr. D ­ 236 ,,Dl rezidentros bazi"; 17. Primimo Vilniaus universiteto internatros ir rezidentros studijas 2005 m. tvarka (patvirtinta VU Senato posdyje 2004 10 21, protokolo Nr. 15). 18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sakymas dl Lietuvos medicinos normos MN 14:1999 "Bendrosios praktikos gydytojas. Teiss, pareigos, kompetencija ir atsakomyb" ( 1999 m. gruodzio 16 d. Nr.553, Vilnius); 19.The UEMO statement on quality issue in general practice, 20.UEMO 2003 Declaration on Specific Training in General Practice/Family Medicine in Europe 21.,,Europos Seimos medicinos apibrzimas`` Wonca Europe 2002 Sios programos rysys su Vilniaus universiteto ir Medicinos fakulteto pagrindiniais tikslais ir strateginiais planais yra neabejotinas. Rezidentai mokosi tik VU akredituotose rezidentros bazse. Siose bazse ­ sveikatos prieziros staigose vykdomas praktinis diagnostinis ­ gydomasis, mokslinis ir pedagoginis darbas, todl studijoms yra geros slygos ir uztikrinamas pagrindinis programos tikslas ­ paruosti kompetenting specialist ­ seimos gydytoj. Programa taip pat atitinka Lietuvos sveikatos programos ir Pasaulio sveikatos organizacijos prioritet ­ Motinos ir vaiko sveikatos apsaug.

6. Programos sandara ir turinys

Seimos medicinos rezidentros studij trukm ­ treji metai, jos apimt sudaro 132 kreditai. Kiekvienais metais numatyti ciklai, kuri trukm svyruoja nuo 2 iki 28 kredit. Cikl seka sudaryta tokiu principu, kad I ir II Seimos medicinos rezidentros metais mokomasi specializuotuose terapijos ir chirurgijos profilio cikluose, taip pat specialiuose, orientuotuose specialij gdzi tobulinim seimos medicinos cikluose. III rezidentros metai skirti tik seimos gydytojo specialybei sisavinti, taip pat laisvai pasirenkamiems dalykams. Priede (P1) pridedamos dalyko arba ciklo modulio programos. Seimos medicinos rezidentros metu studijuojami dalykai, j apimtys ir rezidentros bazs pateikiamos 1 lentelje.

5

1 lentel Seimos medicinos rezidentros studij programos planas.

Seimos medicinos pagrindai Trukm 1 metai ­ (44 kreditai) 4 kreditai Vieta Vs VUL SK Seimos medicinos centras Vs Seskins poliklinika Vs Antakalnio poliklinika Vs Vilniaus rajono poliklinika UAB ,, Sanitas familiae" UAB ,,Pasilaici seimos medicinos centras" UAB ,,Baltupi seimos medicinos centras" Vs VUL SK, Vs Centro poliklinika, Vilniaus miesto infekcini lig ligonin, Eksperimentins ir klinikins medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centras VUL SK laboratorins diagnostikos centras Vs VUL SK Seimos medicinos centras

Vidaus ligos (kardiologija, reumatologija, hematologija, pulmonologija ir ftiziatrija, gastroenterologija, nefrologija, endokrinologija, vidaus lig diferencin diagnostika, infekcins ligos, intensyvi terapija ir reanimacija, gerontologija, neurologija, dermatovenerologija) Laboratorin medicina Terapini gdzi tobulinimas seimos gydytojo praktikoje Traumatologija ­ ortopedija ir chirurgija Moters sveikata LOR ir aki ligos Onkologija Darbo medicina Chirurgini gdzi tobulinimas seimos gydytojo praktikoje Vaik ligos

27 kreditai

1 kreditas 12 kredit

2 metai ­ (44 kreditai) 4 kreditai 8 kreditai 4 kreditai 2 kreditai 2 kreditai 8 kreditai 16 kredit

VGPUL traumatologijos punktas ir VUL SK Vs VUL SK Seimos medicinos centras, VMUL Vs VUL SK VU onkologijos institutas Vs Centro poliklinika VUL SK Seimos medicinos centras VUVL VMUL VUL SK Seimos medicinos centras Vs Antakalnio poliklinika VUL SK Seimos medicinos centras Vs Seskins poliklinika Vs Antakalnio poliklinika Vs Vilniaus rajono poliklinika UAB ,, Sanitas familiae" UAB ,,Pasilaici seimos medicinos centras" UAB ,,Baltupi seimos medicinos centras" VUL SK Seimos medicinos centras Vs Seskins poliklinika Vs Antakalnio poliklinika Vs Vilniaus rajono poliklinika UAB ,, Sanitas familae" UAB ,,Pasilaici seimos medicinos centras" UAB ,,Baltupi seimos medicinos centras"

3 metai - (44 kreditai) Psichikos sveikatos priezira seimos gydytojo 8 kreditai praktikoje Vaik sveikatos priezira seimos gydytojo 8 kreditai praktikoje

Visapus seimos gydytojo praktika

24 kreditai

6

Pasirinktinis ciklas: Reabilitacija Psichiatrija Ambulatorin pediatrija

4 kreditai

Vs VUL SK Seimos medicinos centras Vs Antakalnio poliklinika

Paaiskinimai: Vs VUL SK ­ Vilniaus Universiteto ligonin Santariski klinikos, VGPUL ­ Vilniaus greitosios pagalbos universitetin ligonin, VMUL ­ Vilniaus miesto universitetin ligonin, VUVL ­ Vilniaus universiteto vaik ligonin

7. Studij vykdymas

Seimos medicinos rezidentra atliekama Vilniaus universiteto ligoninje Santariski klinikose, Vilniaus universitetinje greitosios pagalbos ligoninje (VGPUL), Vilniaus miesto universitetinje ligoninje (VMUL), Vilniaus universitetinje infekcinje ligoninje, Vilniaus Universiteto vaik ligoninje, Lietuvos onkologijos centre (LOC), Vilniaus miesto (Antakalnio, Centro, Seskins) ir rajono poliklinikose, Vilniaus miesto seimos medicinos centruose (Baltupi, Pasilaici, ,,Sanitas familiae"). Rezidento darbo dienos trukm 8 val. Kiekviename cikle sudaromas darbo planas ir privalom gdzi apimtis. Visuose cikluose, isskyrus seimos medicinos ir darbo ir aplinkos medicinos cikl privalomi 4 budjimai per mnes. Budjimo trukm tokia, kokia numatyta kiekvienoje klinikoje. Po naktinio budjimo rezidentams privaloma nedarbo diena. Be praktinio darbo, vedami teoriniai seminarai. Bent vien kart per mnes referuojama apie aktuali literatr ir perskaitomos 1-2 paskaitos klinikai aktualia tematika. Kiekvienoje klinikoje rezidentas turi parengti 1 referat - klinikins medziagos analiz. Rezidentai uz ciklus atsiskaito skaitomis. Uz cikl pasiraso to ciklo rezidento vadovas. Neislaikiusiam skaitos rezidentui laikyti j pakartotinai leidziama tik po dviej mnesi. skait galima laikyti ne daugiau kaip du kartus; po to rezidentas salinamas is rezidentros. Kas metai rezidentai peratestuojami VU MF Vidaus lig, seimos medicinos ir onkologijos klinikos sudarytos egzamin komisijos, kuri numato tolimesn rezidentros eig. Trej met bgyje rezidentas privalo paskelbti bent vien spausdint darb Lietuvos medicininje spaudoje. Sio darbo vadovu gali bti bet kuris seimos medicinos rezidentros dstytojas, turintis mokslin laipsn. Baigiamj darb (mokslinis straipsnis spaudoje ir pranesimas konferencijoje) vertina rezidentros egzamin komisija. Vertinimo rezultatai (iki 3 bal) pridedami prie baigiamojo egzamino balo. Baigusieji rezidentr laiko valstybinius Seimos medicinos rezidentros kvalifikacinius egzaminus rastu. Islaikius egzamin komisija suteikia seimos gydytojo profesins kvalifikacijos pazymjim, kuris sudaro galimyb gauti seimos gydytojo licencij.

8. Pedagoginis ir mokslinis personalas:

Seimos medicinos rezident vadovus silo VU MF Vidaus lig, seimos medicinos ir onkologijos klinikos vedjas, suderins su seimos medicinos rezidentros koordinatoriumi, atsizvelgdamas j profesin patirt, mokslin veikl ir pedagoginius sugebjimus. Kandidatai rezident vadovus, pateik reikalingus dokumentus (prasymas Rektoriaus vardu, gyvenimo ir krybins veiklos aprasymas, pazyma is darboviets) apsvarstomi VU MF Vidaus lig, seimos medicinos ir onkologijos klinikos posdyje. Jei atitinka rezidento vadovo kriterijus, turintis ne mazesn kaip penki met darbo staz pagal profesin kvalifikacij, kandidato rezident vadovus prasymas, vizuotas VU MF Vidaus lig, seimos medicinos ir onkologijos klinikos vedjo ir VU MF podiplomini studij prodekano, teikiamas VU Rektoriui, kuris priima juos

7

dirbti VU nepagrindinms pareigoms rezident vadovais vieneri met laikotarpiui. Pries darbo pradzi VU Vidaus lig, seimos medicinos ir onkologijos klinikos vedjas supazindina rezident vadovus su j pareigomis, atsakomybe, rezident mokymo tikslais, programomis ir darbo metodika. Rezident vadovai dirba su rezidentais cikle, atitinkanciame j profesin kvalifikacij. Rezidentai mokomi praktinio seimos gydytojo darbo. Visus teorinius seminarus praveda, paskaitas skaito VU pedagogai. Teorin seimos medicinos rezidentros dal skaito profesoriai, docentai, kuri mokslins veiklos kryptis atitinka j dstomus dalykus. Rezident vadov, dstytoj srasai pateikiami prieduose (priedai Nr. 14.2. P2.1 ir P2.2.). Seimos medicinos rezidentros studij rezident vadovai atlieka mokslinius tyrimus, savo mokslins veiklos rezultatus spausdina recenzuojamuose zurnaluose. 14.3. priede pateikti rezident vadov mokslins ir pedagogins veiklos aprasai.

9. Programos aprpinimas

Vilniaus universiteto ligonin Santariski klinikos. (Santariski 2, Vilnius) Tai didziausia Vilniaus miesto multidisciplinarin ligonin, kurioje teikiama vairi profili (terapijos ir chirurgijos) ekstrin, planin, ambulatorin ir stacionarin pagalba. Vilniaus greitosios pagalbos universitetin ligonin. (Siltnami 29, Vilnius). Sioje ligoninje rezidentai atlieka traumatologijos ortopedijos cikl, kadangi si ligonin specializuojasi urgentinje traumatologijoje, kur teikiama pirmoji traumatologin pagalba vis par. Vilniaus Universiteto Onkologijos Institutas. (Santariski 1, Vilnius). Onkologija koncentruota viename centre, kur atliekami specifiniai tyrimai bei taikomi moderns gydymo bdai. Vilniaus miesto universitetin ligonin (Antakalnio 57, Vilnius). Sioje gydymo staigoje veikia bendro profilio terapijos skyrius, kuriame gydytojai rezidentai mokosi vidaus lig diferencins diagnostikos. Vilniaus infekcin universitetin ligonin (Biruts g. 1/20, Vilnius) - vienintel infekcini lig rezidentros baz, kurioje sukoncentruoti infekcini lig diagnostikos ir gydymo resursai. Vilniaus miesto (Antakalnio, Seskins, Centro) poliklinikos ir Vilniaus rajono poliklinika bei seimos medicinos centrai vykdo visapus ambulatorin pacient priezir. Tai atitinka seimos gydytojo darbo specifik, todl pus viso rezidentros laiko gydytojai rezidentai praleidzia siose bazse. Pacient sraut gausa ir vairov, atliekami vairs genetiniai tyrimai bei savo srities specialist skaitomi teoriniai kursai uztikrina, kad bsimieji seimos gydytojai gaus visas reikalingas teorines zinias ir praktinius gebjimus. Teorinis mokymas vykdomas VU MF Vidaus lig, seimos medicinos ir onkologijos klinikoje. VU MF Vidaus lig, seimos medicinos ir onkologijos klinikoje, Vs VUL Santariski klinik Seimos medicinos centre ir kitose rezidentros bazse yra reikalingas rezidentros programai materialusis aprpinimas: auditorijos, ranga praktini gdzi gyjimui, teoriniams seminarams, paskaitoms, rezident kabinetas su internetiniu rysiu. Rezidentros bazi vertinimas ir atranka Vilniaus universitete vyksta pagal galiojanci tvark. Vilniaus universitete yra sudaryta rezidentros bazi vertinimo ir atrankos komisija (toliau Komisija) (priedas Nr. 14.4.), kurios darbo reglamentas patvirtintas VU Rektoriaus (priedas Nr. 14.5.). Yra parengta rezidentros bazi vertinimo anketa (priedas Nr. 14.9.). Remiantis Komisijos nutarimu yra akredituotos rezidentros bazs (priedas Nr. 14.6.).

10.

Isoriniai rysiai

Panasi seimos medicinos rezidentra vykdoma Kauno medicinos universitete. Abiejuose aukstosiose mokyklose pus viso rezidentros laiko gydytojai rezidentai praleidzia seimos gydytojo darbo vietoje, kaip ir reikalauja UEMO rekomendacijos. Seimos medicinos rezidentra 8

abiejuose aukstosiose mokyklose skiriasi vidaus lig ciklo trukme, kuris Kauno medicinos universitete sudaro mazesn dal seimos gydytojo rezidentros programos. Seimos medicinos rezidentros studij programos dalis gali bti vykdoma ir Kauno medicinos universitete pagal dvisales sutartis ir uzsienio universitetuose ir klinikose. uzsienio universitetus studijuoti rezidentai isleidziami suderinus rezidentros studij programas Vilniaus universiteto nustatyta tvarka; grzs rezidentas VU MF Vidaus lig, seimos medicinos ir onkologijos klinikos vedjui privalo pristatyti atliktos rezidentros studij programos dalies dokumentus ir ataskait. J nepristats ar uztruks uzsienyje ilgiau nei patvirtinta Vilniaus universiteto Rektoriaus sakymu, rezidentas svarstomas Medicinos fakulteto taryboje ir informuojamas Vilniaus universiteto Rezidentros ir doktorantros skyrius.

11.

Vidinis studij kokybs uztikrinimas

Rezidentros metu rezidentas atlieka gydytojo padjjo darb. Rezidento vadovas atlieka studij kontrol. Bent kart per semestr rezidentai tikrinami Seimos medicinos programos koordinatoriaus. Baigus cikl, pas tiesiogin praktinio ciklo vadov laikoma skaita, kuri vertinama pazymiu desimtbalje vertinimo sistemoje. skaitai vadovas uzpildo rezidento vertinimo lap (1 priedas), kurioje vertinami rezidento gdziai, zinios, sugebjimas bendrauti ir kitos savybs. Vadovas supazindina su savo padarytomis isvadomis rezident ir pasiraso. Jei skaita islaikoma, vadovas pasiraso skait knygelje. Rezidentas uzpildo trump ciklo vertinimo form (2 priedas) skaitos lapas su vertinimu, rezidento dienynas, ciklo vertinimo lapas bei skait knygel su vadovo parasu pateikiami VU MF Vidaus lig, seimos medicinos ir onkologijos klinikos seimos medicinos centro vedjui. Kiekvienais mokslo metais VU MF Vidaus lig, seimos medicinos ir onkologijos klinikos Seimos medicinos centre reguliariai atliekamas kontrolinis gyt teorini zini ir praktini gdzi patikrinimas dalyvaujant rezident vadovams. Rezidentros metu rezidentas atlieka mokslin tyrim seimos medicinos praktikos, vadybos, epidemiologijos ar kitose susijusiose srityse. Mokslinam darbui vadovauja VU MF Vidaus lig, seimos medicinos ir onkologijos klinikos dstytojai. Mokslinio darbo rezultatai turi bti apibendrinti referate ir pristatyti Seimos medicinos rezident mokslinje konferencijoje ir atspausdinti medicinos zurnale, straipsnio pirmasis autorius ­ rezidentas. Isklausius vis teorin rezidentros kurs, atlikus mokslin darb ir surinkus visas praktini cikl skaitas rezidentas gali laikyti nacionalin seimos gydytojo egzamin. Egzaminuoja seimos gydytoj baigiamj egzamin komisija (toliau - Kvalifikacin komisija), susidedanti is komisijos pirmininko, pavaduotojo, sekretoriaus bei ne maziau kaip 5 nari. Kvalifikacins komisijos sudt tvirtina VU rektorius. Galima jungtin kvalifikacin komisija su KMU Seimos medicinos klinikos atstovais. Tokia komisija egzistavo iki 2003 mokslo met. Nacionalinis egzaminas susideda is dviej dali: praktins ir teorins. Pirmiausia laikoma praktin dalis zodziu. Skmingai islaikius praktin dal, leidziama laikyti teorin. Si dalis egzaminuojama rastu. Praktins dalies egzamino metu vertinami praktiniai bei klinikiniai gdziai, konsultavimo pagrindai, gebjimas vertinti laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. Egzaminas vertinamas maksimalia 40 bal suma. Praktinis egzaminas yra islaikytas, surinkus bent 24 balus. Teorins zinios vertinamos pateikus 5 klausimus is vidaus lig, vaik lig, chirurgijos ir traumatologijos, akuserijos- ginekologijos, neurologijos ir psichiatrijos, odos ir veneros lig, suaugusi ir vaik infekcini lig, oftalmologijos ir otorinolaringologijos, profilaktins ir socialins medicinos bei seimos medicinos pagrind.

9

Klausimai, prasidjus egzaminui, burt keliu parenkami egzamin salje. Egzaminas trunka 2 valandas. Kiekvienas atsakymas vertinamas 10 bal skalje. Egzaminas yra islaikytas surinkus bent 30 bal ir nra n vieno klausimo vertinto maziau kaip 5 balai. Baigus egzamin surasomas Egzamin komisijos protokolas, kur pasiraso visa komisija. Neislaikius egzamino, j galima perlaikyti ne anksciau kaip po puss met, bet ne daugiau kaip du kartus. Visais atvejais perlaikomas visas egzaminas (abi jo dalys) ir uz egzamino perlaikym mokamas nustatyto dydzio mokestis. Islaikius nacionalin egzamin VU, pagal kvalifikacins komisijos protokol isduoda seimos gydytojo profesins kvalifikacijos pazymjim. 1 priedas. Rezidento veiklos ir kompetencijos vertinimas praktiniame cikle

Vilniaus Universiteto MF Vidaus lig, seimos medicinos ir onkologijos klinika Data: nuo iki Patikimumas Ciklas: Vadovas: Rezidentas:

Rezidento asmenini savybi ir medicinini praktini gdzi vertinimas

1 2 3

Normalus rezidentas, neissiskiriantis is kit

4

5

Patikimas. Darbus atlieka visada ir laiku. Atsako uz savo veiksmus

Nepatikimas. Darbo nepadaro arba atlieka nelaiku. Neatsako uz savo veiksmus

Iniciatyva

1

2

3

4

5

Labai aktyvus. Aktyviai siekia gyti praktines ir teorines zinias

Standartinis rezidento Pasyvus. Stengiasi dirbti minimaliai aktyvumas, neissiskiriantis Reikalingi nuolatiniai nurodymai. is kit rezident

Sprendim primimas

1

2

3

Pakankamas klinikinis mstymas sprendziant profesines ir asmenines Problemas.

4

5

Dazniausiai priima teisingus sprendimus. Turi ger klinikin mstym ir jaucia kompetencijos ribas.

Nepakankamas klinikinis mstymas sprendziant profesines ir asmenines problemas

Bendravimas su vadovu Teorini zini taikymas praktikoje Anamnezs surinkimas ir surasymas

1 1

2 2

3 3

4 4

5 5

Atviras mokymui. Vertina teising kritik.

Pakankamai geras dstytojo Neparodo susidomjimo mokymui. Supratimas ir bendravimas. Bendravimas apsunkintas. Minimalaus zini kiekio trkumas ir nesugebjimas panaudoti Turim.

Turi spding teorini zini Pakankamas zini kraitis, krait ir sugeba jas taikyti kurias dazniausiai pritaiko praktikoje praktikoje.

1

2

3

4

5

Sugeba gauti piln ligonio Pakankamas ligonio ligos ligos ir gyvenimo anamnez. ir gyvenimo anamnezs Logiskai ir tiksliai pildo surinkimas. Neblogas medicinin dokumentacij. Medicinini dokument pildymas.

Padrikas arba blogas ligos ir gyvenimo anamnezs surinkimas. Beviltiskai prastas medicinini uzras pildymas.

Klinikinis ligonio istyrimas

1

2

3

4

5

Puikus, metodiskai teisingas ir pilnas klinikinis ligonio istyrimas. Nustato visus patologinius pokycius

Pakankamas klinikinis Pavirsutinis ir blogas klinikinis ligonio Istyrimas, nustatant ligonio istyrimas. Blogas daugum patologini patologijos zinojimas. pokyci.

Diferencins diagnostikos gdziai Ligonio priezira ir bkls pokyci vertinimas

1

2

3

Pakankamai vertina dazniausi galim klinikin hipotez ir gina savo Nuomon

4

5

Parodo ger klinikin mstym ir diferencins diagnostikos gdzius. Teisinga mstymo eiga.

Neteisingi diferencins diagnostikos gdziai. Nezino dazniausiai pasitaikancios patologijos.

1

2

3

4

5

Teisingai ir pagrstai paskiria Pakankamai vertina ligonio Klaidos vertinant ligonio bkl ligonio apsilankymus. vertina bkl ir tai atzymi ir prastas medicinins ligonio bkls sunkum, kas medicininiuose uzrasuose. dokumentacijos pildymas. gerai atsispindi medicininje dokumentacijoje.

10

Dmesingumas pacientui Gydymo plano sudarymas

1

2

3

4

5

Nuosirdus ir geras kontaktas Pakankamas susidomjimas Netaktiskas bendraujant su su pacientu. Puiks bendravimo pacientu ir dmesingumas pacientu. Nepakankami gdziai. jam. bendravimo gdziai.

1

2

3

Pakankamas sugebjimas sudaryti gydymo plan.

4

5

Puikios klinikins farmakologijos zinios. Informacija pacientui suteikiama tiksliai ir aiskiai.

Blogas gydymo plano sudarymas. galimos klinikins klaidos.

Tyrim plano sudarymas ir tyrim rezultat vertinimas

1

2

3

4

5

Puikiai sugeba paskirti tik btinus tyrimus ir vertinti gautus rezultatus.

Pakankamas sugebjimas Nesugebjimas vertinti skirti ir vertinti dazniausius dazniausiai atliekamus tyrimus ir ir btiniausius tyrimus. Nepagrstas j skyrimas.

Atsakius visus klausimus prasome papildomai pazymti savo vertinimus sekanciais klausimais: Medicinin kompetencija (visapusiskumas, motyvacija, savarankiskumas, etika):

Bendravimo gdziai (empatija, supratingumas, sugeba uzmegzti kontakt):

Prognoz apie jo kompetentingum ateityje kaip bendrosios praktikos gydytojo:

Remiantis visais anksciau aptartais klausimais bendras vertinimas:

Auksciausias Puikus Geras Ribin kompetencija Kompetencijos trkumas Nekompetentingas

skaitos data:

Vadovo parasas:

Rezultatai aptarti su rezidentu (data):

11

2 priedas. Praktinio ciklo darbo vietos ir rezidento vadovo darbo vertinimo anketa

VU MF Vidaus lig, seimos medicinos ir onkologijos klinika

Studij ciklo vertinimo anketa Si anketa skirta suzinoti Js nuomon apie praeit rezidentros cikl. Prasome uzpildyti si anket po kiekvieno ciklo ir atnesti VU MF Vidaus lig, seimos medicinos ir onkologijos klinik.

Rezidento pavard, vardas: _____________________________________________________

stojimo Seimos medicinos rezidentr metai: _____________________________________ Rezidentros ciklo pavadinimas: _________________________________________________ Rezidentros ciklo vadovas: _____________________________________________________

1. 2. 3. 4. slygas" 5. sprsti 6. 7. 8. zini" 9. naudingas" 10.

SKAL 1234 1234 1234 1234 1234 1234 1234 1234 1234 1234

TEIGINYS "Ciklo tikslai buvo pakankamai aiskiai apibrzti ciklo pradzioje" "Sie tikslai buvo pasiekti ciklo metu" "Ciklo apimtis buvo adekvati ciklo naudingumui ir reikalingumui" "Ciklo vadovas sudar puikias darbo ir mokymosi "Ciklo vadovas skatino imtis iniciatyvos, noriai padjo "Ciklo vadov apibdinciau kaip puik savo srities specialist" "Ciklo metu pageidauciau daugiau savarankisko darbo" "Ciklo metu buvau skatinamas gyti nauj teorini " Ciklas mano studijuojamai specialybei buvo "Ciklas man buvo domus"

P.S.: Apibraukdami atitinkam skaitmen pagal zemiau pateikt skal, prasome nurodyti kiek Js sutinkate su zemiau nurodytais teiginiais: 1 ­ maziausiai sutinku; 2 ­ kazkiek sutinku; 3 ­ beveik sutinku; 4 ­ pilnai sutinku.

Prasome pateikti savo komentarus kiekvienu klausimu: 1.Kokia Js nuomon apie s rezidentros cikl? 2.Kokie, Js nuomone, buvo sio ciklo privalumai (kas patiko)? 3.Kokie, Js nuomone, buvo sio ciklo trkumai (kas nepatiko)? 4.K silote pakeisti ciklo patobulinimui?

12

12.

Programos poreikis

Programos poreikis nediskutuojamas, kadangi seimos medicinos rezidentros programa nra naujai parengta rezidentros studij programa.

13. Numatomas rezident skaicius ir j kvalifikacija

Kiekvienais metais seimos medicinos rezidentr galima priimti iki 25 rezident. Vienu metu seimos medicinos rezidentroje studijuoti gali iki 75 pirm, antr ir treci met rezident. Jie turi bti baig gydomj specialyb ir internatr Vilniaus Universitete, Kauno Medicinos Universitete ar atitinkamo lygio uzsienio aukstosiose mokyklose. Primimo rezidentr Vilniaus universitete tvarka pateikta priede Nr. 14.7.

14. PRIEDAI:

14.1 CIKL PROGRAMOS

I rezidentros metai

1. Ciklo pavadinimas: seimos medicinos pagrindai 2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 valand) 3. Ciklo praktin dalis: 128 valandos / ciklo teorin dalis: 32 valandos 4. Ciklo tikslai ir turinys, studij metodai. Ciklo tikslas ­ supazindinti gydytojus rezidentus su seimos gydytojo darbu, pagrindiniais ambulatorinio darbo principais. Baigs cikl rezidentas privalo: zinoti seimos medicinos principus ir istorij, mokti israsyti kompensuojamuosius receptus, pildyti nedarbingumo pazymjimus, siuntimus GKK ir NDNT, zinoti pacient konsultavimo pagrindus, sudaryti savo mokslinio darbo plan 3 rezidentros metams. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. Eil.Nr. Temos pavadinimas ir trumpas turinio apibdinimas Teorin dalis, val. 1. Engelio biopsichosocialinis ligos modelis. Biomedicininio modelio trkumai. (Virchofo ir Kocho teorijos). Holizmo ir redukcionizmo priestaravimai. Biopsichosocialinio sveikatos prieziros modelio poreikio susiformavimas. Psichosocialini faktori taka lig atsiradimui ir j eigai. Gydytojo ir paciento bendravimo poveikis sveikatos problem spendimui. Mikro ir makroaplinka. Seimos medicinos poreikio susiformavimas JAV ir Europoje XX amziaus viduryje ir antroje pusje. Pirmins sveikatos prieziros savybs ir organizavimo principai. Pirmins sveikatos prieziros tstinumas. Koordinuojanti seimos gydytojo veikla. Sveikatos prieziros sistemos pasaulyje. Seimos medicinos principai. Pirminio medicinos kontakto taskas sveikatos prieziros sistemoje, uztikrinantis atvir, neribot prijim jos vartotojams, sprendziantis visas sveikatos problemas, nepriklausomai nuo lyties, amziaus ir kit charakteristik. Veiksmingas sveikatos prieziros resurs panaudojimas, 4 val.

2.

4 val.

13

3.

4.

5.

6.

7.

koordinuojanti priezira, sveikatos prieziros orientacija individ, jo/jos seim, bendruomen. Ilgalaik ir tstin priezira turinti specifin sprendimo proces, takojam lig paplitimo ir j daznumo bendruomenje. Seimos gyvenimo ciklas. Seimos sistemos pokyciai seimos evoliucijoje. Seimos vystymosi tendencijos siuolaikiniame pasaulyje. Pagrindins seimos funkcijos. Seimos gyvenimo ciklas. Seimos krizs. Seima kaip maza socialin grup. Siuolaikins seimos ypatumai. Bendravimo seimoje ypatumai. Seimynins rols ir lyderiavimas. Psichologinis seimos stabilumas. Tv ­ vaik tarpusavio santykiai. Vaiko gimimas ir bendravimas su juo vairiuose jo vystymosi etapuose. Seimyniniai konfliktai ir j profilaktika. Seimynini konflikt tipai. Skyryb priezastys. Individualios ir socialins skyryb priezastys. Seimos krizi taka pacient sveikatai. Seimos konsultavimo principai. Disfunkcins seimos sistema ir pagalba sioms seimoms. Konsultavimo pagrindai. Seimos gydytojui reikalingi bendravimo gdziai. Pradiniai konsultavimo etapo ypatumai. Pirminio kontakto su pacientu valdymas. Gydytojo ir paciento bendradarbiavimo klitys. Paternalistinio pozirio trkumai siuolaikinje medicinoje. Pacient lkesciai ir pasitenkinimas sveikatos priezira. pacient orientuotos sveikatos prieziros principai. Konflikt sprendimo bdai. Teisiniai seimos medicinos pagrindai. Seimos gydytojo institucijos vieta nacionalinje sveikatos sistemoje. Seimos gydytojo norma. Seimos gydytojo teiss ir pareigos. Seimos gydytojo kompetencijos lygiai (ligos tarimas ir diagnozavimas, savarankiskas gydymas ir gydymas atsizvelgiant specialist rekomendacijas). Seimos gydytoj bendradarbiavimas su kitais specialistais. Sveikatos draudimas Lietuvoje. Sveikatos draudimo rsys. Institucijos, vykdancios privalomj sveikatos draudim. Draudziamieji ir apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu. Privalomojo sveikatos draudimo galiojimo patikrinimas. Is privalomojo sveikatos draudimo fondo biudzeto apmokamos asmens sveikatos prieziros paslaugos. Vaist ir medicinos pagalbos priemoni sigijimo islaid kompensavimo principai apdraustiesiems asmenims. TLK atsiskaitymo su sveikatos prieziros staigomis principai. Nedarbingumas ir negalia gydytojo praktikoje: ekspertiz ir pagalbos principai. Nedarbingumo pazymjim isdavimas gydant ambulatoriskai. Laikinojo nedarbingumo trukm. Nedarbingumo pazymjim pildymo tvarka. Ilgalaik negalia. Darbingumo lygio nustatymo tvarka ir kriterijai. Gydytoj konsultacins komisijos (sutr. GKK) ir Negalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos (sutr. NDTN) funkcijos. Medicinins, profesins, ir socialins invalid reabilitacijos programos. Invalid aprpinimas kompensacine technika.

4 val.

4 val.

4 val.

4 val.

4 val.

14

8.

Moksliniai tyrimai seimos medicinoje. Tyrim kryptys ir turinys. Tyrimo principai. Tyrimo proceso etapai. Literatros studijavimas. Temos pasirinkimas ir formulavimas. Tyrimo problema (tiriamasis klausimas). Tyrimo objektas (tiriamasis dalykas). Hipotez. Tyrimo tikslas ir uzdaviniai. Tyrimo proceso organizavimas. Empirini duomen rinkimas. Tyrimo duomen patikimumas ir objektyvumas. Tyrimo duomen apdorojimas. Bendrieji tyrimo programos (planavimo) reikalavimai. Tyrim rsys Empirini tyrim metodai. Stebjimo metodas. Eksperimentas. Eksperimentini tyrim patikimumas. Eksperimentinio tyrimo etapai. Eksperimentini grupi komplektavimas. Apklausa. Klausimai. Anketa. Interviu. Anketin apklausa pastu. Nedalyvavusi tyrime apklausa. Kitos apklausos rsys. Testavimas. Test parinkimo kriterijai. Test tipai. Kiti tyrimo metodai. Tyrimo organizavimo bdai. Imties tris ir jo parinkimo bdai. Imties trio nustatymas. Imties trio parinkimo bdai. Tyrimo vertinimas. Mokslinio darbo ataskaitos struktra ir turinys. Mokslinio darbo ataskaitos struktra. vadas. Literatros analiz. Tyrimo rezultatai ir j aptarimas. Isvados ir pasilymai. Rezidento mokslinio darbo plano sudarymas, struktra, pranesimas ir publikavimas.

4 val.

6. Privalomj ir pasirenkamj dalyk programos. Privalomas dalykas. 7. Literatra: 1. Roger Jones, Nicky Britten, Larry Culpepper // Oxford Textbook of Primary Medical Care 2003 2. John Noble, Wendy Levinson // Textbook of Primary Care Medicine, Third Editon 2000 8. Zini ir gebjim vertinimo tvarka Ciklo pabaigoje vertinamos teorins zinios ir gebjimai. Rezidentas laiko skait rastu ir zodziu ir atsiskaito uz atlikt praktin darb. Rezidento zinios ir gebjimai vertinami pazymiu desimtbalje vertinimo sistemoje. 9. Rezidentros bazs: Vs VUL Santariski klinik Seimos medicinos centras, Vs Vilniaus rajono poliklinika, Vs Seskins poliklinika, Vs Antakalnio poliklinika, UAB ,, Baltupi seimos medicinos centras ``, UAB ,,Pasilaici seimos medicinos centras`` , UAB ,, Sanitas familiae `` 10. Rezidento vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis): 1. 2. 3. 4. 5. 6. Vardas, Pavard Inga Brezinskien Rasa Bugenyt Vytautas Kasiulevicius Daiva Makaravicien Raminta Meidut Dalia Vasilinien Profesin kvalifikacija Seimos gydytoja Seimos gydytoja Seimos gydytojas Seimos gydytoja Seimos gydytoja Seimos gydytoja Praktinio darbo patirtis 5 m. 5 m. 5 m. 15 m. 8 m. 9 m.

15

7. Lina Vencevicien 8. Gintaras Urbonas 9. Vida Cirbien 10. Irena Marozien 11. Egl Zbien 12. Egl Galgauskien

Seimos gydytoja Seimos gydytojas Seimos gydytoja Seimos gydytoja Seimos gydytoja Seimos gydytoja

6 m. 7 m. 20 m. 20 m. 15 m. 5 m.

Ciklo vadovas ­ med. Dr. Egl Zbien 1. Ciklo pavadinimas: vidaus ligos 2. Apimtis kreditais: 27 kreditai (1080 val.) 3. Ciklo praktin dalis: 864 val./ Ciklo teorin dalis valandomis: 216 val. 4.1 Ciklo tikslai ir turinys: Vidaus lig ciklo tikslas ismokyti gydytojus rezidentus vidaus ligomis serganci pacient istyrimo, diagnostikos ir gydymo pagrind. Vidaus lig cikl sudaro kardiologija, intensyvi terapija ir reanimacija, dermatovenerologija, infekcins ligos, vidaus lig diferencin diagnostika, neurologija, reumatologija, hematologija, gastroenterologija, pulmonologija ir ftiziatrija, nefrologija, endokrinologija, gerontologija. 4.2 Studij metodai: Dalyvauti rytinse pacient vizitacijose. Atzymti vizitacijos esm ligoni ligos istorijose. Rytiniuose ligoni aptarimuose referuoti apie pacient bkl. Atvykus naujam ligoniui surinkti issami anamnez, atlikti sio ligonio fizikin istyrim ir suderinus su rezident vadovu paskirti gydymo plan. Stebti skyriuose esanci ligoni bkl bei jos pokycius. Paciento ligos istorijoje pazymti bet kokius bkls bei gydymo taktikos pasikeitimus ir juos pagrsti. Ciklo metu numatyta seminaruose nagrinti vairias klinikines temas. Kiekvienai temai skiriama po 2 - 6 valandas teorini uzsimim. 1. Kardiologija (4 kreditai) 4. Ciklo tikslai ir turinys: sisavinti mini bkli diagnostik ir gydym, ismokti diagnozuoti sirdies ligas. Rezidentas privalo ismokti diagnozuoti mines bkles, susijusias su kardiovaskulins sistemos patologija. sisavinti pirmos pagalbos ir tolesnio gydymo taktik sergant stenokardija, miokardo infarktu, kardiogeniniu soku, sirdies aritmijomis. Ciklo metu btina susipazinti su kardiologini vaizdini tyrim duomen vertinimu, derinant su klinikiniais pozymiais. Rezidentas privalo susipazinti su koronarins sirdies ligos, metabolinio sindromo, sirdies yd, hipertenzijos ir sirdies nepakankamumo klasifikacijomis ir siuolaikiniais gydymo metodais. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. Eil.Nr. Temos pavadinimas Sirdies ir kraujagysli lig prevencija. Pirmin arterin hipertenzija. Dislipidemijos. Koronarin sirdies liga ir jos komplikacijos. Teorin dalis, val. 1. 2. 3. 4. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 16

5. 6. 7. 8.

Sirdies ritmo sutrikimai. Endokardo, miokardo ir perikardo pazeidimai. gytos sirdies ydos. Sirdies nepakankamumas.

4 val. 4 val. 4 val. 4 val.

1. Sirdies ir kraujagysli lig prevencija. Sirdies ir kraujagysli lig paplitimo tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje. Rizikos veiksni klasifikacija (tradiciniai ir naujieji netradiciniai rizikos veiksniai). Prevencini program taikymo patirtis vairiose salyse. Pirmin ir antrin prevencija. Tarptautins koronarins sirdies ligos prevencijos nuorodos. 2003 m. Europos kardiovaskulini lig prevencijos nuorodos CORE ir SCORECARD rizikos vertinimo sistemos 2001 m. Amerikos Nacionalins cholesterolio mokymo programos suaugusij gydymo nuorodos III. Nauji nuorod papildymai. Didels rizikos koncepcija, pacient atranka, dispanserizacija. 2. Pirmin arterin hipertenzija. Apibrzimas. Klasifikacija. Rizikos veiksniai. Epidemiologija. Arterins hipertenzijos patogenez. Arterine hipertenzija serganci ligoni istyrimas. Arterin hipertenzija serganci pacient rizikos stratifikavimas. Diagnozi formulavimas. mins hipertenzins bkls. Arterins hipertenzijos gydymo principai. Nemedikamentinis AH gydymas. Medikamentinio gydymo strategija. Pagrindini vaist grupi apibdinimas ir j skyrimo indikacijos. Diuretikai. Beta adrenoblokatoriai. Kalcio kanal blokatoriai. AKFI ir ARB. Centrinio veikimo vaistai. Arterins hipertenzijos gydymas vaist deriniais. Gydymui atspari. arterin hipertenzija. Arterins hipertenzijos gydymo ypatumai atskirose pacient grupse. 3. Dislipidemijos. Dislipidemij patogenez, etiologija, diagnostika, klasifikacija, normatyvai. Bendras ir MTL-cholesterolis DTL-cholesterolis. Trigliceridai. Ne-DTL cholesterolis. Nemedikamentinis ie medikamentinis dislipidemij gydymas. Lipid kiek kraujyje mazinantys vaistai HMG-KoA reduktazs inhibitoriai (statinai) Fibrins rgsties dariniai (fibratai) Omega-3 riebal rgstys Cholesterolio absorbcijos inhibitoriai Tulzies rgsci surisikliai (rezinai) Nikotino rgsties dariniai. 4. Koronarin sirdies liga ir jos komplikacijos. Ltin koronarin sirdies liga. Patogenez. Stabili krtins angina. Klasifikacija. Diagnostika: krvio mginiai (veloergometrija, dobutamino mginys), koronarografija. Stabilios krtins anginos gydymo principai. Medikamentinis gydymas: nitratai, betaadrenoblokatoriai, kalcio kanal blokatoriai, AKFI, antiagregantai, statinai. Operacinis gydymas. Perkutanins koronarins intervencijos. miniai koronariniai sindromai. Etiologija. Patofiziologija. Nestabili plokstel. Trombo susidarymas. Klinika. Diagnostika: EKG, laboratoriniai tyrimai, echokardioskopija. miniai koronariniai sindromai be ST segmento pakilimo (nestabili krtins angina/miokardo infarktas). Apibrzimas, rizikos stratifikavimas mioje fazje, israsant namus. Gydymo principai. Gydymas mioje fazje, hospitalinis periodas. Medikamentinis gydymas: antitrombozitiniai vaistai (aspirinas, klopidogrelis, GP IIb/IIIa receptori blokatoriai), antitrombinai (nefrakcionuotas heparinas, mazos molekulins mass heparinai), nitratai, betaadrenoblokatoriai, kalcio kanal blokatoriai, AKFI, statinai. miniai koronariniai sindromai su ST segmento pakilimu. Diagnostika: EKG, biocheminiai miokardo pazeidimo zymenys, skausminis sindromas. Rizikos stratifikavimas Gydymo principai.Gydymas minje fazje, hospitaliniame periode. Medikamentinis gydymas: fibrinolitikai, antitrombinai, antitrombocitiniai medikamentai, 17

nitratai, betaadrenoblokatoriai, kalcio kanal blokatoriai, statinai, AKFI. Perkutanins koronarins intervencijos. Antrin prevencija. Rizikos faktori korekcija. Reabilitacinis gydymas. 5. Sirdies ritmo sutrikimai. Tachiaritmijos. Priesirdzi virpjimas ir plazdjimas. Supraventrikulins tachikardijos. Skilvelins tachikardijos. Etiologija, diagnostika, EKG diferencin diagnostika. Medikamentinis ir nemedikamentinis gydymas. Antiaritminiai preparatai. Bradiaritmijos. Sinusin bradikardija. Sinoatrialins blokados. Atrioventrikulins blokados. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai. Etiologija, diagnostika, gydymas. 6. Endokardo, miokardo ir perikardo pazeidimai. Kardiomiopatijos: diliatacin, hipertrofin, restrikcin. Patologija. Patofiziologija. Etiologija. Klinika. Diagnostika. Gydymas: medikamentinis ir nemedikamentinis. Miokarditai: etiologija, klinika, diagnostika, gydymas. Infekcinis endokarditas. Epidemiologija. Patofiziologija. Klinika. Diagnostika ir gydymas. Infekcinio endokardito komplikacij diagnostika ir gydymas: minis sirdies nepakankamumas, septinis sokas, embolins komplikacijos. Perikardo anatomija ir fiziologija. Perikardit etiologija. Eksudacinis perikarditas. Sirdies tamponada: patofiziologija, klinika. Konstrikcinis perikarditas. Gydymas. 7. gytos sirdies ydos: mitralin, stenoz, mitralinio voztuvo nesandarumas, aortos voztuvo stenoz, aortos voztuvo nesandarumas. Kombinuotos ydos. Diagnostika: anamnez, objektyvus istyrimas echokardiografija. Medikamentinio gydymo principai. Indikacijos operaciniam gydymui. minis voztuv protez nepakankamumas. Mechaninis voztuv protez nepakankamumas, protezo ziedo plysimas, protezo tromboz: klinika, diagnostika, gydymo taktika. 8. Sirdies nepakankamumas. Epidemiologija. Sirdies nepakankamumo prevencija. Nauja SN klasifikacija. Sirdies nepakankamumo patologija. Klinikiniai SN modeliai: sistolinis ir diastolinis SN. Sirdies nepakankamumo etiologija. Patofiziologija. Sirdies nepakankamumo simptom priezastys. Sirdies nepakankamumu serganci ligoni klinikinis vertinimas. Diagnostins procedros zinomo ir tariamo sirdies nepakankamumo atvejais. minio sirdies nepakankamumo gydymas. Ltinio sirdies nepakankamumo gydymas. Bendros priemons. Nefarmakologins priemons: pacient mokymas; dieta; rkymo nutraukimas; fizinio krvio programa; reabilitacins priemons. Skysci balanso kontrol.Atsako gydym vertinimas: simptom ir pozymi dinamika; fizinio krvio tolerancijos ir sirdies darbo gerjimas; neurohormoninio aktyvumo pokyciai. Imunizacija. Medikamentin terapija. Diuretikai. AKF inhibitoriai. Angiotenzino II receptori blokatoriai. Kiti (ne-AKFI ) vasodilatatoriai. Betaadrenoreceptori blokatoriai. Aldosterono antagonistai. Dioksinas. Antikoaguliantai. Elektrofiziologins procedros. Elektrin sirdies stimuliacija minio SN atvejais: priesirdzi stimuliacijos privalumai. Elektrins sirdies stimuliacijos rsys ltinio SN atvejais. Resinchronizacin terapija. Chirurginiai gydymo metodai Sirdies nepakankamumo prognoz.

18

Intensyvi terapija ir reanimacija (2 kreditai) 4. Ciklo tikslai ir turinys, studij metodai Tikslai: atlikti pradin ir antrin gaivinim suaugusiems ligoniams, isnykus organizmo gyvybinms funkcijoms; taikyti intensyvij terapij, sutrikus vairi organ ir sistem funkcijoms: sirdies ir kraujagysli, kvpavimo, centrins nerv, inkst, kepen, kraujo kresjimo, medziag apykaitos; sisavinti svarbiausi intensyvioje terapijoje naudojam medikament skyrimo principus; reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose naudojamos medicinos rangos veikimo ir naudojimo principus; gyti svarbiausius intensyviosios terapijos praktinius gdzius. Metodai: rezidentas dirba reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje kartu su gydytoju anesteziologu-reanimatologu; ismoksta stebti ir vertinti ligonio bkls sunkum, aparatros parodymus, fiziologini funkcij sutrikimus; sudaryti ligonio paros bkls stebjimo, diagnostini tyrim ir gydymo plan, daryti rasus gydymo stacionare ligos istorijoje ir kitoje medicininje dokumentacijoje. Rezidentas stebi, sisavina ir atlieka: infuzin terapij ir vazoaktyvi medikament infuzij, periferini ir centrini ven punkcij ir kateterizacij, kvpavimo tak praeinamumo uztikrinim (orofaringinis bei nazofaringinis vamzdelis, laringin kauk, endotrachjin intubacija, tracheostomija), deguonies terapij per kauk, dirbtin plauci ventiliacij, inkst pakaitins terapijos metodus; organizmo skysci bei elektrolit pusiausvyros koregavim; elektrin sirdies defibriliacij bei kardioversij; krtins lstos drenaz; arterijos kateterizacij tiesioginiam arterinio kraujospdzio matavimui; slapimo psls kateterizacij; skrandzio zondavim. Rezidentas suzino gaivinimo, gyvybei pavojing bkli, gydom lig, atliekam terapini intervencij komplikacijas, j profilaktikos bei gydymo principus.

5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. Eil.Nr. Temos pavadinimas Ligonio bkls monitoringas intensyviojoje terapijoje Gaivinimas Sirdies ir kraujagysli funkcijos sutrikimai. Sokas Kvpavimo funkcijos sutrikimai Centrins nerv sistemos funkcijos sutrikimai Infekcija Sepsis Teorin dalis, val. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 2 val. 4 val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val.

I. Ligonio bkls monitoringas intensyviojoje terapijoje: elektrokardiograma, arterinio kraujo spaudimo matavimas neinvaziniu ir invaziniu bdu, centrinis veninis spaudimas, sirdies minutinis tris, sirdies echoskopija; kvpavimo funkcijos tyrimai (spirometrija, pulsoksimetrija, kapnometrija, kvpavimo duj); kraujo pH, duj sudtis; intrakranijinis spaudimas; kno temperatra; diurez; biocheminiai bei klinikiniai 19

II.

III.

IV.

V.

VI.

VII.

laboratoriniai tyrimai; ligonio bkls sunkumo vertinimo sistemos intensyviojoje terapijoje. Gaivinimas: pradinio ir antrinio gaivinimo veiksm seka; kvpavimo tak praeinamumo palaikymo priemons, defibriliacija, kardioversija, medikamentai gaivinimo metu, gaivinimo veiksm sekos algoritmai esant vairiems sirdies ritmo sutrikimams (skilveli virpjimas / skilveli tachikardija be pulso, asistolija, elektrin sirdies veikla be pulso, siaur kompleks tachikardija, skilveli tachikardija, bradikardija), pagalba vykus kvpavimo tak obstrukcijai. Sirdies ir kraujagysli funkcijos sutrikimai: minis sirdies nepakankamumas dl ischemins sirdies lig komplikacij, hipertenzins bkls, sirdies ritmo sutrikimai, plauci arterijos embolija, sokai (hipovoleminis, kardiogeninis, obstrukcinis, vazodilatacinis/misrus), infuzin terapija, krauj bei jo komponent perpylimas, vazopresori infuzija. Kvpavimo funkcijos sutrikimai: etiologija, klasifikacija, diagnostika, hipokseminis ir hiperkapninis kvpavimo nepakankamumas, minis respiracinio distreso sindromas, kardiogenin plauci edema, hemotoraksas, pneumotoraksas, ltins obstrukcins plauci ligos pamjimas; oksigenoterapija, neinvazyvi ventiliacija; trachjos intubacija; dirbtin plauci ventiliacija, indikacijos, metodai, ligonio atjungimo nuo dirbtins ventiliacijos aparato ir trachjos ekstubacijos kriterijai. Centrins nerv sistemos funkcijos sutrikimai: smegen kraujotakos sutrikimai (ischemija, hemoragija), galvos smegen trauma, epilepsin bkl; kom diferencin diagnostika; smegen edemos ir intrakranijins hipertenzijos gydymas, smegen mirties diagnostikos kriterijai. Infekcija: bendruomenje, ligoninje bei reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje gyta infekcija, dazniausios lokalizacijos (centrins nerv, kvpavimo, slapimo isskyrimo sistem, meningitas, pilvo ertms organ, kraujagysli kateteri, bakteremija, endokarditas, minkstj audini, zaizd ir kitos), klinikiniai ir mikrobiologiniai diagnostikos kriterijai, gydymo ir profilaktikos principai, profilaktin, empirin ir tikslinga antibiotik terapija. Sepsis: sunkios eigos sepsio, sepsinio soko etiologija, kraujotakos ir kit organ funkcij sutrikimai, klinikin ir laboratorin diagnostika, gydymo ir profilaktikos principai.

Dermatovenerologija (2 kreditai) 4. Ciklo tikslai ir turinys: susipazinti su odos ir veneros lig diagnostikos ir gydymo pagrindais. Dirbdamas dermatovenerologijos cikle rezidentas susipazsta su odos pakitimais vairi lig metu. Taip pat gauna supratim apie odos uzkreciamas ligas, dermatitus ir kt. patologij. Rezidentas studijuoja ir turi supratim apie lytiskai plintancias ligas (sifilis, chlamidioz ir kt.), j profilaktika. Baigs cikl rezidentas privalo: 1. Mokti vizualiai vertinti odos ir matom gleivini bkl. 2. Mokti vertinti odos pazeidimus palpuojant, diaskopuojant ir krapstant. 3. Mokti vertinti dermografizm. 4. Mokti paaiskinti vaisto naudojimo bd ir dezinfekcijos metod. 5. Atlikti ir vertinti Balcerio mgin. 6. Nustatyti Nikolskio simptom ir j vertinti. 7. Atpazinti sifiliui bdingus odos pakitimus. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. 20

Eil.Nr.

Temos pavadinimas Odos struktra ir funkcijos. Vidiniai ir isoriniai odos lig veiksniai. Odos patologija: pirminiai ir antriniai odos isbrimo elementai. Odos liga serganciojo istyrimas. Serganciojo odos liga gydymo ir slaugos principai. Lytiskai plintanciomis ligomis sergancij istyrimas. Uzkreciamos odos ligos. Plingos odos ligos. Impetiga ir ektima: klinika, diagnostika, gydymas, profilaktika. Folikulitas, furunkulas, karbunkulas: klinika, diagnostika, gydymas, profilaktika. Uzkreciamos odos ligos. Infekcins odos ligos. Niezai: epidemiologija, diagnostika, gydymas, profilaktika. Dermatofitijos: mikrosporija, trichofitija, favus (sukljai, klinika, diagnostika, gydymas ir profilaktika). Pd odos ir nag mikozs: sukljai, klinika, gydymo ir profilaktikos principai. Paprastoji pslelin: etiopatogenez, klinika, gydymas. Juosiancioji pslelin: etiopatogenez, klinika, gydymas Dermatitai. Iritacinis ir alerginis kontaktinis dermatitai: priezastys, klinika, gydymo principai. Monetiskasis dermatitas. Atopinis dermatitas: etiopatogenez, klinika, gydymo ir slaugos principai. Profilaktika Papuloskvamozins odos ligos. Zvynelin liga: etiopatogenez, klinika, eigos variantai, provokuojanci ir brimus palaikanci faktori reiksm. Gydymo principai: vietinis, sisteminis, fototerapija. Raudonoji kerplig: klinika, diagnoz, gydymas. Rozin dedervin: klinika, gydymas. Pslins odos ligos. Pemphigus (pslin). Pslinis pemfigoidas. Spuogai (akne): etipatogenez, klinika, gydymo principai. Dilglin Lytiskai plintancios ligos. Sifilis: etiologija, patogenez, eigos ypatumai, klinika. Priminis sifilis. Antrinis sifilis. gimtas sifilis. Gonokokin infekcija. Lytiskai plintancios ligos. Chlamidin slapimo ir lyties tak infekcija. Genitalij herpetin infekcija.

Teorin dalis, val.

1.

2 val.

2.

2 val.

3.

2 val.

4.

2 val.

5.

2 val.

6. 7.

2 val. 2 val.

8.

2 val.

Infekcins ligos (2 kreditai) 4. Ciklo tikslai ir turinys: sisavinti pagrindini infekcini lig epidemiologijos pagrindu, siuolaikins diagnostikos metodus ir modernaus gydymo galimybes bei profilaktikos priemones. Ciklo metu rezidentas turi gyti gebjimus: 1) tarti infekcin susirgim miai susirgusiam ligoniui; 2) sisavinti ligonio primimo tvark, vertinti ligonio bkl, teikti neatidliotin pagalb, sudaryti tyrim ir gydymo plan;

21

3) surinkti detali epidemiologin anamnez; ismokti pildyti medicinin ir statistin dokumentacij; 4) vertinti koproskopini, zarnyno infekcij bakteriologini, serologini tyrimo rezultatus; 5) vadovaujantis biocheminiais kraujo ir slapimo tyrimais, nustatyti geltinio sindromo patogenetin mechanizm, ismokti geltinio sindromo diferencin diagnostik; 6) diferencijuoti odos brim, gleivini ir tonzili pazeidimus; 7) paimti medziag kraujo, likvoro, nosiarykls sekreto, tonzili apnaso, vairi brimo element, slapimo bakterioskopiniams ir bakteriologiniams tyrimams; 8) vertinti krtins lstos, galvos, veido daub rentgenologinio tyrim rezultatus; 9) poliklinikos slygomis savarankiskai tirti ir gydyti kai kurias nekomplikuotas infekcines ligas; 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. Eil.Nr. Temos pavadinimas Infekcini lig bendra simptomatologija. Virskinamojo trakto infekcijos. Parazitins infekcijos. Meningokokins infekcijos klinikini form charakteristika. Virusins infekcijos. Laimo liga. ZIV infekcija ir AIDS. Pasiutlig. Juodlig. Teorin dalis, val. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val.

1. Infekcini lig bendra simptomatologija. vairs karsciavimai, brimai. Klinikini simptom, sindrom laboratorini bei instrumentini tyrim reiksme infekcini lig diagnostikai. Epidemiologins anamnezs reiksm infekcini lig diagnostikoje. Etiotropinis, patogenezinis ir simptominis infekcini lig gydymas. Hospitalins infekcijos. 2. Virskinamojo trakto infekcijos. Viduri siltin. Siuolaikins viduri siltins diagnostikos ypatumai. Salmoneliozs aktualumas. Dabartinis paplitimas. Klinikines formos, Gydymo ypatumai. Sigeliozs klinika. Diagnostikos ypatumai. Salmoneliozi ir sigeliozi palyginamoji charakteristika. Dabartinis gydymas. Enterovirusini viduriavim charakteristika. Cholera. Dabartins choleros ypatumai. Diagnostika ir gydymas. Epidemiologin priezira ir kontrol. 3. Parazitins infekcijos. Aktualios helmintozs. Trichineliozs klinika, diagnostika, diferencin diagnostika, gydymo principai. Askaridoz. Kaspinuoci invazijos pozymiai. Cisticerkoz, klinika, diagnostika, gydymas. Echinokokoz ir alveokokoz. Pirmuoni invazijos (amebiaz, balantidiaz, toksoplazmoz). Klinikiniai ypatumai. Diagnostikos galimybes. Siuolaikinis gydymas.

22

4. Meningokokins infekcijos klinikini form charakteristika. Diagnostikos ypatumai. Zaibins meningokokemijos diagnostika ir gydymo principai. Kiti bakteriniai meningitai, j diagnostika. Gydymo principai. 5. Virusins infekcijos. Virusini encefalit klinika, diagnostika, galimybs. Gydymo principai. Erkinio encefalito epidemiologija, klinika, ligos formos, siuolaikin diagnostika, gydymas. Herpes grups virus sukeltos ligos, j klinika ir diagnostika (Herpes simplex, Herpes zoster, infekcin mononukleoz, CMV infekcija). Gripas. Viruso kintamumas, klinikins formos, diagnostika, siuolaikinis gydymas, profilaktika. 6. Laimo liga. Patogenez, klinikins stadijos, diagnostika, gydymo principai, nespecifin profilaktika. 7. ZIV infekcija ir AIDS. Ligos stadijos. Diagnostikos metodai. Oportunistins infekcijos. Gydymo principai. 8. Pasiutlig ir juodlig. Susirgim epidemiologija, klinika, diagnostika, profilaktika.

Vidaus lig diferencin diagnostika (3 kreditai) 4.1. Ciklo tikslas ir turinys. Susisteminti vidaus lig zinias, gytas ankstesniais studij metais; ismokyti vidaus lig diferencins diagnostikos pagrind; tvirtinti gytus praktikinius gdzius. Ciklo turinys apima tiek daznai pasitaikanci vidaus lig patologij, tiek ir retesnius susirgimus, o taip pat daugiasisteminius organizmo pazeidimus. 4.2. Studij metodai. Ciklo metu numatyta isnagrinti 10 skirting tem. Kiekvienai temai skiriama po 3 ­ 4 valandas teorini uzsimim. Teorini uzsimim metu aptariami diferencins diagnostikos ypatumai, gydytoj veiksm tikslingumas skiriant instrumentinius ir laboratorinius tyrimus, nagrinjamos ilgalaiks pacient prieziros principai, o taip pat profilaktins priemons. Studijuojama polisistemin vidaus lig patologija, atliekama vis bazini zini sintez, sisavinama ribin, reta vidaus lig patologija, pritaikoma praktikoje gyti klinikiniai gdziai. gyjamos zinios. Rezidentai ismoksta susisteminti vidaus lig zinias, gytas ankstesniaisiais studij metais, isstudijuoja retai pasitaikanci bei "tarpdisciplinin" vidaus organ patologij, kuri detaliai nebuvo studijuota profilinse klinikose (pvz., seps, gilij ven tromboz, periferini arterij lig ir kt.). gyjami gebjimai. sisavinami diagnozs nustatymo principai: hipotezs parinkimas, vystymas, patvirtinimas. Suformuojamas klinikinis mstymas: informacijos rinkimo metodologija, klinikinio sindromo struktrizacija, sintez, analizs reiksmingumas, isvados. Ismokstama diagnozuoti ir gydyti vidaus organ ligas, savarankiskai vykdyti vidaus lig diferencin diagnostik, skirti gydym.

5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. Temos pavadinimas Neaiskios kilms karsciavimo sindromas Sepsis ir sepsinis sokas minis ir ltinis kvpavimo nepakankamumo sindromas Disfagijos sindromo diferencin diagnostika Trukm (val.) 4 3 3 3

23

5 6 7 8 9 10

Limfadenopatij diferencin diagnostika Ltini lig anemijos Diarjos ir obstipacij sindromas Limfadenopatij diferencin diagnostika Gilij ven trombozs diagnostika ir gydymas Hemoraginio sindromo diferencin diagnostika ir gydymas

3 4 3 3 3 3

5.1. Neaiskios kilms karsciavimo sindromas. Pagrindiniai neaiskios kilms karsciavimo diagnostikos kriterijai, klasifikacija. Pagrindiniai diagnostikos principai. Dazniausios sio sindromo priezastys ­ infekcija, navikiniai susirgimai, kolagenins ligos, granuliominiai ir kiti susirgimai. Sistemin ir lokalizuota infekcija ­ diagnostikos ir gydymo ypatumai. Neutropeninis NKK. Pagrindins neutropenijos issivystymo priezastys. Infekcijos diseminacijos, uzdegiminio atsako formavimosi ypatumai sergant neutropenija. Grybelin infekcija, citomegalo, Ebstein-Baro infekcija. Laboratorini uzdegiminio atsako rodikli vertinimo ypatumai esant neutropeniniam karsciavimui. Hospitalinis neaiskios kilms karsciavimo sindromas. Karsciavimas susijs su: limfodenopatija, kosuliu ir kvpavimo nepakankamumu, pykinimu ir vmimu, su odos brimu, su lyties ir slapimo organ pakenkimo simptomais, viduriavimu. Subfebrilus karsciavimas. Neaiskios kilms karsciavimo sindromo ilgalaikio stebjimo principai, atokios iseitys. Gydymo ir prevencijos taktika. 5.2. Sepsis ir sepsinis sokas Infekcijos ir sepsio samprata. Dazniausiai pasitaikantys sepsio ,,vartai"..Sepsio diagnostikos kriterijai: bakteremijos nustatymo svarba; kraujo pasli sterilumui pamimo tvarka ir metodai. Prokalcitonino testo vertinimo ypatumai. Sepsio eigos sunkumo laipsniai.Leukocitoz ir leukopenija. Hipertermija ir hipotermija. Pagrindini sepsio klinikini pozymi kitimai ir j rysys su sepsio eiga.. Laboratorinio ir instrumentinio pagrindini organ funkcijos sutrikim sekimo principai. Gretutiniai susirgimai, takojantys sepsio komplikacijas ir gydymo taktikos pasirinkim. Sepsinio soko ir su sepsiu asocijuotos hipotenzijos diferencin diagnostika. Priezastys, takojancios sepsinio soko atsiradim. Pagrindini sok grupi diferencin diagnostika ir gydymo ypatumai. Endotokseminis sokas: pagrindiniai klinikiniai pozymiai ir prevencijos taktika. Sepsinio soko laipsniai ir stadijos. Daugini organ disfunkcijos sindromas. Sepsio gydymo taktika: esant nustatytam sukljui ir nesant rodytai bakteremijai, esant neutropenijai. Infekcijos zidini salinimo principai. Suklj jautrumo antibiotikams vertinimas. Gydymo taktika nustacius kelius sukeljus, o taip pat pasikeitus mikroorganizmams. Pagrindini antibiotik grupi veikimo mikroorganizmus ypatumai. Antibiotik derinamumo principai. Grybelins infekcijos prevencijos principai. Antibiotik sukelta endotoksemija. Gydymo trukm: nesant efekto ir turint ger atsak. Wisller`io pseudosepsis. Enterins ir parenterins mitybos pagrindai. . 5.3. minis ir ltinis kvpavimo nepakankamumo sindromas. Kvpavimo funkcijos kontrols mechanizm (centrin nerv sistema, raumenynas, kvpuojamieji takai, alveols ir kraujotaka) min disfunkcija. Klinikinis minio kvpavimo nepakankamumo vertinimas. Rgsci-sarm ir duj difuzijos pakitim vertinimas. Hipoksin ir hiperkapnins komos. Cheine-Stokes kvpavimas. Paroksizminis naktinis dusulys. Miego 24

apnja. Plauci arterijos trombin embolija, kvpavimo tak ir alveoli obstrukcija. Svetimkniai. Gydymo principai. Deguonies terapijos indikacijos ir taikymo metodika. Atsiurbiamoji terapija. Bronchodiliatatoriai, mechanin plauci ventiliacija. Ltinis kvpavimo nepakankamumas. Ltinio dusulio periferiniai ir centriniai mechanizmai. Dusulio diferencin diagnostika. Obstrukcins kvpuojam tak ligos (LOPL, bronchin astma ir kt.), difuzins parenchimims plauci ligos (ltins intersticins ligos,bronchektazin liga ir kt.), ltin plauci kraujagysli okliuzin patologija (mazginis periarteriitas, recidyvuojanti plauci arterijos tromboembolija, anomalijos ir kt.), krtins lstos ir diafragmos patologija (deformacijos, Guillain-Bare sindromas, miastenija), pleuros patologija, sirdies ligos. Sirdins ir plautins kilms dusulio pagrindiniai kriterijai. Periferins ir centrins cianozs diferncin diagnostika. Plauci ventiliacins funkcijos (obstrukcins, restrikcins) rodikliai ir j interpretacija. Cor pulmonale chronicum. Gydymo principai. 5.4. Disfagijos sindromo diferencin diagnostika Afagija. Odinofagija. Rijimo fiziologija. Disfagijos patofiziologiniai mechanizmai. Mechanin disfagija: santykinai siauro spindzio sindromas, uzdegiminiai veiksniai (stomatitas, faringitas, ezofagitas ir kt.), striktros, navikai, isorin kompresija (spondilitas, osteofitai, retrofaringinis abscesas, retrosternin struma, kraujagysli kompresija, tarpuplaucio patologija, po vagotomin hematoma ir kt.). Motorin disfagija: rijimo reflekso sutrikimas (orofaringin anestezija, Sjogreno sindromas, rijimo centro patologija ir kt), rykls ir stempls raumen patologija (raumen silpnumas, neuroraumenin patologija, stempls sfinkteri patologija). Paciento fizikins apziros ypatumai, instrumentin diagnostika. Etiopatogenezinio gyydmo ypatumai. 5.5. Limfadenopatij diferencin diagnostika Sveik vaik ir jaunuoli limfmazgiai. Infekcins kilms padidjusi limfmazgi ypatumai. Regioniniai limfadenitai. Pakausio limfadenopatija (sistemin virusin infekcija, galvos odos bakterin infekcija), kaklo limfadenopatija (streptokokin infekcija, Epstein-Barro citomegalo virusai, toksoplazmoz), virsraktikaulin limfadenopatija (krtins, pilvo, krties navik mts), pazasties limfadenopatija (lokali rankos infekcija, kats nudraskymo liga, limfoma, krties vzio mts), epitrochkarin limfadenopatija (limfoma, moliarin tbc, lokali piogenin infekcija), kirksnies limfadenopatija (herpes simplex, venerin limfogranuloma, sifilis, lokalus celiulitas, limfoma,metastazs). Generalizuota limfadenopatija ­ gytas imunodeficito sindromas, infekcins mononukleozs sindromas(Epstein-Barro, citomegalo virusai, toksoplazmoz), maliarin tbc, diseminuota grybelin infekcija, brucelioz, infekcinis endokarditas, antrinis sifilis, sarkoidoz, leukemijos, limfomos. 5.6. Ltini lig anemijos Sveik vyr ir moter eritrocit ir Hb lygiai. Retikulocit lygio, koreguoto retikulocit indekso svarba. Eritrocit formos ir dydzio svarba (MCV ir MCH , anizocitoz, poikilocitoz, taikinio formos eritrocitai). Megatrombocitai. Polisegmentiski ir oligoregmentiski neutrofilai. Serumo gelezis, feritinas,(skirtingi fiziologini norm lygiai moterims ir vyrams).Transferino sotinimo gelezimi lygmuo. Fiziologinis feritino sandli blokas, sergantltini lig mazakraujyste, refrakteriskumas gydant gelezies preparatais.

25

5.7. Diarjos ir obstipacij sindromas Skrandzio ir zarn motilitetas (sinchronizacija, akomodacija). Vidin ir isorin inervacija. Skyscio, esancio zarnyne absorbcija ir sekrecija. Defekacija. Viduriavimo apibrzimas mins diarjos priezastys. Padidinta rizika infekcijai (keliautoj diareja, maisto gaminimas, imunodeficitas ir kt.). Vaist sukelta diarja (antibiotikai, NVNU, aqntidepresantai, antacidai, laksatyvai ir kt.). Ltin diarja ir jos priezastys: sekrecijos sutrikimai (vaistai, zarn operacijos, hormonai ir kt.), osmozins priezastys (osmoziniai laksatyvai, karbohidrat malabsorbcija), riebal malabsorbcija, uzdegimins priezastys. Viduriavimo diferencijuotas gydymas, prevencijos priemons. Obstipacijos. mins ir ltins obstipacijos. Zarn turinio tranzito tyrimai. Obstipacij gydymo principai, prevencija. 5.8. Gilij ven trombozs diagnostika ir gydymas Venins trombozs etipatogenez: Virchovo trijada. Trombofilija (antitrombino III, proteino C ir S deficitas, aktyvuoto proteino C rezistentiskumas, protrombino mutacijos, antifosfolipidinis sindromas). Pacient padidintos rizikos grups. Pavirsini ir gilij ven trombozs ypatumai. Klinikiniai gilij ven trombozs pozymiai. Kit lokalizacij venins trombozs. Aki tinklains ven trombozs klinikiniai pozymiai, gydymo taktika ir prevencija. Budd-Ciari sindromo pagrindiniai klinikiniai pozymiai, diagnostikos ypatumai, gydymo taktika. min vart venos tromboz. Etiologiniai veiksniai, diferencin diagnostika, gydymas. Ltin vart venos tromboz. Venins hipertenzijos sindromas (suntai, varikoz). Bluznies ven tromboz. Mezenterini kraujagysli tromboz. Diagnostikos ir gydymo taktika. Inkst ven tromboz. Placentos ven tromboz: antifosfolipidinio sindromo ypatumai. Antikoaguliacinio gydymo ypatumai nstumo metu. Apatins tusciosios venos ir ileofemoralins venos tromboz. Laboratorin ir instrumentin venins trombozs diagnostika. D-dimerai: specifiskumas ir jautrumas. mins gilij ven trombozs gydymo taktika. Trombolizs ir tromboektomijos indikacijos. Ilgalaikio gydymo taktika. Venins trombozs prevencija: priesoperacin, pirmin ir po persirgtos gilij ven trombozs epizodo. Kompresins kojins, vyturai, pneumokompresinis gydymas. 5.9. Hepatosplenomegalinio sindromo diferencin diagnostika Hepatosplenomegalij priezastys ­ kongestins, dl tribrio voztuvo nesandarumo, konstrukcinio perikardito, KMP. Venin staz ir bilirubino apykaita bei ferment kitimai (konjuguoto ir nekonjuguoto bilirubino didjimas, protrombino laiko kitimas, sarmins fosfatazs ir gama-GTP padidjimas) AST ir ALT didjimo skirtumai esant kongestinei hepatosplenomegalijai. Kongestins splenomegalijos pagrindiniai patognomoniniai pozymiai (anemija, leukopenija su nepakitusia % diferenciacija, trombocitopenija). Kitos hepatosplenomegalij priezastys ­ limfoproliferacins, mieloproliferacins, kaupimo ligos, sistemins jungiamojo audinio ligos, maliarija. Izoliuot hepatomegalijos ir misrios hepatosplenomegalijos ­ miniai ir ltiniai virusiniai hepatitai, alkoholin kepen liga, nealkoholinis steatohepatitas, pirminiai ir antriniai kepen navikai. Hepatosplenomegalijos diagnostikos algoritmas. Gydymo principai. 5.10. Hemoraginio sindromo diferencin diagnostika ir gydymas Hemoraginio sindromo klinikin diferencin diagnostika. Hemoraginis sindromas asocijuotas su kraujagysls patologija (hiperglobulinemin purpura, avitaminozs, senilin purpura, 26

hemolizinis­ureminis sindromas, Henocho-Schonleino purpura). gimta trombocit patologija (Bernardo-Souier sindromas, Glanzmann`o trombocitopatija, Willebrando liga). gytos trombocitopatijos: vaist sukeltos, uremija, kepen funkcijos sutrikimai. Trombocitopenij etiopatogeneziniai mechanizmai. Trombocitopenij gydymo taktika. Trombotin trombocitopenin purpura. gimti ir gyti plazmins koaguliacins grandies defektai. Hemofilija A ir B. Hemofilijos sukeltos komplikacijos. Gydymo principai. Pacient paruosimas operaciniam gydymui. Afibrinogenemija, vitamio K deficitas. Diseminuotos intravaskulins koaguliacijos sindromas. Antikoaguliant vartojimo indikacijos ir kontraindikacijos. Nefrakcionuoti heparinai, mazos molekulins mass heparinai, pentasacharidai, tiesioginiai trombino inhibitoriai. J vartojimo ir laboratorins kontrols ypatumai. Peroraliniai antikoaguliantai. Faktoriai, takojantys peroralini antikoaguliant veikim. Peroralini antikoaguliant sotinimo metodika. Antikoaguliant derinimas, nutraukimas, perjimas nuo vienos antikoaguliant rsies prie kitos. Peroraliniai antikoaguliantai ir operacinis gydymas. Antikoaguliant sukeltos hipokoaguliacijos korekcijos principai. Neurologija (2 kreditai) 4.1. Ciklo tikslas ir turinys: susipazinti su dazniausi nerv sistemos lig epidemiologij, pagrindinius simptomus bei sindromus, komplikacijas, si lig profilaktikos priemones ir reabilitacijos galimybes, dazniausiai vartojam vaist skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir salutin poveik, indikacijas specialisto konsultacijai ir stacionarizavimui. Baigs cikl rezidentas privalo mokti: 1. Atlikti klinikin neurologin ligonio galvos nerv funkcij; motorini funkcij - raumen tonuso, atrofij, kontraktr, raumen skausmingumo ir tempimo; jutimo funkcij skausmo ir lietimo, periferini refleks; koordinacijos funkcij istyrim. 2. Atlikti patologini neurologini simptom (Lasego, Kempo, Bragardo, Brudzinskio, Kerningo ir kt.) istyrim ir vertinim. 3. vertinti lumbalins punkcijos rezultatus. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11 12 Temos pavadinimas Isemins galvos smegen kraujotakos ligos Hemoragins galvos smegen kraujotakos ligos Nugaros smegen kraujotakos sutrikimai Meningitai Encefalitai Epilepsija. Galvos skausmai. Demielinizuojancios nerv sistemos ligos Ataksijos. Motorinio neurono ligos Pirmins raumen ligos Mioneuralins jungties ligos Teorin dalis, val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val.

27

13 14 15 16

Periferins nerv sistemos ligos. Ekstrapiramidiniai ir judesi sutrikimai. Autonomins nerv sistemos sutrikimai. Nerv sistemos raidos ligos Demencijos

2 val. 2 val. 2 val. 2 val.

5.1. Isemins galvos smegen kraujotakos ligos. Galvos smegen kraujagysli anatomija ir kraujotakos fiziologija. Galvos smegen pazeidimo sindromai. Praeinantis smegen isemijos priepuolis (PSIP). Galvos smegen infarktas (iseminis insultas). Ltin smegen isemija. Galvos smegen isemini kraujotakos lig gydymas ir profilaktika. 5.2. Hemoragins galvos smegen kraujotakos ligos. Spontanin intracerebrin kraujosruva. Spontanin subarachnoidin kraujosruva. Intrakranijins arterins aneurizmos. Galvos smegen kraujagysli malformacijos. min hipertenzin encefalopatija. Galvos smegen hemoragini kraujotakos lig gydymas ir profilaktika. 5.3. Nugaros smegen kraujotakos sutrikimai. Nugaros smegen kraujagysli anatomija. Nugaros smegen pazeidimo sindromai. Nugaros smegen infarktas. Nugaros smegen kraujagysli malformacijos. 5.4. Meningitai. Meningit klasifikacija. Meninginis sindromas. Bakteriniai meningitai: plingi, seroziniai. Virusinis meningitas. Arachnoiditas. 5.5. Encefalitai. Infekcins kilms encefalitai. Erkinis encefalitas. Herpinis encefalitas. Poinfekcins nerv sistemos komplikacijos. 5.6. Epilepsija. Epilepsijos klasifikacija. Epilepsijos klinikins formos. Febriliniai traukuliai. Epilepsijos diagnostika. Epilepsin bkl. Epilepsijos gydymas. 5.7. Galvos skausmai. Migrena. tampos tipo galvos skausmai. Klasteriniai galvos skausmai. Potrauminis galvos skausmas. 5.8. Demielinizuojancios nerv sistemos ligos. Isstin skleroz: epidemiologija, patogenez, klinika, diagnostika, gydymas. Centrin tilto mielinoliz. Kitos demielinizuojancios centrins nerv sistemos ligos. 5.9. Ataksijos. Koordinacins nerv sistemos struktra ir funkcija. Ataksij rsys. Fridreicho (seimin) ataksija. Vlyvoji smegenli atrofija (Marie-Foix-Alajouanine). 5.10. Motorinio neurono ligos. Sonins amiotrofins sklerozs patogenez, patologija, klinika, diagnostika ir gydymas. Progresuojantis bulbarinis paralyzius. Paveldimos spinalins raumen atrofijos. 5.11. Pirmins raumen ligos. Progresuojancios raumen distrofijos: Duchenne raumen distrofija. Galni ­ juosmens progresuojancios raumen distrofijos. 5.12. Mioneuralins jungties ligos. Miastenijos patogenez, klinika, diagnostika, diferencin diagnostika ir gydymas. Miastenin kriz.. Miotonins ligos. 5.13. Periferins nerv sistemos ligos.

28

Periferins nerv sistemos lig klinikin anatomija ir klasifikacija. Motorins ir sensorins galvini nerv ligos. Nugarini nerv (vertebrogenins) ligos. Pleksopatijos. Radikulopatijos. Polineuropatijos. Periferins nerv sistemos lig diagnostikos ir gydymo principai. 5.14. Ekstrapiramidiniai ir judesi sutrikimai. Autonomins nerv sistemos sutrikimai. Parkinsono ligos epidemiologija, patogenez, patologija, klinika, diagnostika, diferencin diagnostika. Parkinsono ligos gydymas. Parkinsoniniai sindromai. Esencialinis tremoras. Distonijos, chorjos ir atetozs. Huntington'o chorja. Wilsono liga (hepatolentikulin degeneracija). Autonomins nerv sistemos struktra. Autonomins disfunkcijos klinikiniai sindromai. Sinkop. Multisistemin atrofija. 5.15. Nerv sistemos raidos ligos. Nerv sistemos formavimasis. Smegen raidos ani\omalijos. Neurokutanins ligos (fakomatozs): Recklinghauseno liga, tuberozin skleroz. Siringomielija. 5.16. Demencijos. Demencijos sindromo samprata. Alzheimerio liga. Kraujagyslin demencija. Demencija su Lewy kneliais.

Reumatologija (2 kreditai) 4.1. Ciklo tikslas ir turinys: susipazinti su sergancij reumatologiniais susirgimais (reumatoidini artritu, reumatu, podagra, artrozmis ir raudonja vilklige ir kt.) diagnostika ir gydymu. Baigs cikl gydytojas rezidentas privalo mokti: Istirti reumatologine liga sergant ligon. Vertinti radiologinius snari ir kaul pokycius. vertinti uzdegiminius kraujo pokycius sergant uzdegiminmis snari ligomis. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas.

1 savait 1. Skeleto ir raumen sistema (anatomija, fiziologija, biomechanika; patologija, susijusi su reumatinmis ligomis; biochemijos klausimai, susij su reumatinmis ligomis). Imunin sistema (funkcija, autoimuninis procesas, imunomoduliacijos principai). (2 val.) 2. Reumatins ligos. Epidemiologija, klasifikacija, klinikiniai simptomai; reabilitacijos principai. (2 val.) 3. Reumatinms ligoms gydyti skiriami vaistai: nesteroidiniai vaistai nuo uzdegimo, j veikimo mechanizmas, salutinis poveikis ir sukeliamos komplikacijos, kortikosteroidai, j veikimo mechanizmas, vartojimo bdai, salutinis poveikis ir sukeliamos komplikacijos, patogeneziniai vaistai, j veikimo mechanizmai, vartojimo bdai, salutinis poveikis ir sukeliamos komplikacijos. (2 val.) 4. Serganciojo reumatine liga tyrimas (anamnez, klinikiniai, hematologiniai, biocheminiai, imunologiniai, citologiniai, histologiniai, mikrobiologiniai tyrimai ir j pokyciai, bdingi reumatinms ligoms; instrumentiniai tyrimai (klinikins fiziologijos, sonoskopijos, endoskopijos, radiologiniai, elektromiografiniai ir kt.) ir j pokyciai, bdingi reumatinms ligoms. (2 val.) 2 savait 1. Reumatoidinis artritas. Infekcins artropatijos. Infekcinis artirtas (plinis, tuberkuliozinis, artritas sergant Laimo liga) reaktyviosios ir poinfekcins artropatijos. Reumatas. (2 val.) 2. Artrozs ir kit degeneracini susirgim diagnostika ir gydymas (2 val.) 29

3. Sistemin raudonoji vilklig. Nstumas ir sistemin raudonoji vilklig. Pseudovilkliginis sindromas (lupus like sindromas). (2 val.) 4. Kaul tankio ir struktros pakitimai (osteomaliacija, osteoporoz, osteopetroz, osteonekreoz, Pedzeto liga, kitos kaul ligos). (2 val.) 8. Hematologija (2 kreditai) 4.1. Ciklo tikslas ir turinys: ciklo tikslas pateikti rezidentams naujausias zinias apie kraujo ligas, j diagnostik, stebjimo ir gydymo principus. Cikle numatyta trylika tem, joms skiriama penki teoriniai uzsimimai po dvi valandas. Teorini uzsimim metu Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro darbuotojai skaito paskaitas. Likusi dalis skirta praktiniams uzsimimams. Praktin ciklo dal sudaro: - skyriaus ir bendros ligonins penkminuts, kuri met aptariami neatidliotini su pacient diagnostika bei gydymu susij klausimai; - pacient apklausa, apzira, tyrim taktikos nustatymas, j interpretacija, gydymo taktikos nustatymas, jos keitimas, medicinins dokumentacijos pildymas; - bendros vizitacijos, kuri metu aptariami sudtingi hospitalizuot ligoni diagnostikos ir gydymo atvejai; - bendri savaitiniai aptarimai, kuri metu aptariami sudtingi ambulatorini ligoni diagnostikos ir gydymo atvejai. Ciklo metu rezidentas privalo ismokti: - vertinti pacient, kuriam tariama kraujo liga, - diagnozuoti ir gydyti kraujo ligas, kurios yra vidaus lig gydytojo kompetencijoje; - interpretuoti kraujo tyrim; - gydyti kraujo lig bazins diferencins diagnostikos pagridus; - nustayti indikacijas hematologo konsultacijai; - diagnozuoti ir gydyti mines bkles hematologijoje. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. Eil. Nr. 1. 2. Temos pavadinimas Anemija, diferencin diagnostika Eritrocitoz, diferencin diagnostika Leukocitoz, leukopenija, diferencin diagnostika Trombocitoz, trombocitopenija, diferencin diagnostika Leukemijos Limfomos Paraproteinemijos mins bkls hematologijoje Kresjimo sutrikimai Teorin dalis, val. 2 val. 2 val.

3.

2 val.

4. 5.

2 val. 2 val.

5.1 Anemija, diferencin diagnostika Hipoproliferacins anemijos, Mikrocitins ir normocitins anemijos, Gelezies stokos anemija, Ltini lig anemija, Anemija dl ltinio inkst nepakankamumo, Endokrinopatij anemija, Aplazin anemija, Anemija dl kaul ciulp infiltracijos, Makrocitins anemijos, Vit. B12 stokos anemija, Folat stokos anemija, MDS, Hiperproliferacins anemijos, Hemoliz, Imunin (Coombs teigiama) hemoliz, Autoimunin hemoliz. Aloimunin hemoliz ­

30

naujagimi hemolizin liga. Vaist sukelta imunin hemoliz, Neimunin (Coombs neigiama) hemoliz. Kraujodaros regeneracija. Eritrocitoz, diferencin diagnostika. Eritremija (Tikroji policitemija). Antrin eritrocitoz 5.2. Leukocitoz, diferencin diagnostika Neutrofilija Limfocitoz Monocitoz Eozinofilija Bazofilija Leukopenija, diferencin diagnostika Neutropenija Limfopenija Trombocitoz, diferencin diagnostika Simptomin trombocitoz Esencin trombocitemija Trombocitopenija, diferencin diagnostika 5. 3. Leukemijos mins leukemijos min mieloleukemija min limfoleukemija Ltins leukemijos Ltin mieloleukemija Ltin limfoleukemija Limfomos Hodgkino limfoma Ne Hodgkino limfomos B ne Hodgkino limfomos T ne Hodgkino limfomos Paraproteinemijos Neapibrztos reiksms monoklonin gamapatija Mielomin liga Mielodisplazijos sindromai Agnogenin mielofibroz 5. 4 min bkls hematologijoje Febrili neutropenija Trombocitopeninis kraujavimas Leukostaz Hiperkalcemija Hiperviskoz min hemoliz DIK minis kraujavimas hemofilijos metu. Trombozin trombocitopenin purpura min potransfuzin reakcija Ankstyvoji min potransfuzin reakcija Vlyvoji min potransfuzin reakcija 5. 5 Kresjimo sutrikimai Kresjimo sistemos fiziologija Laboratoriniai kresjimo tyrimai 31

Pirmins hemostazs sutrikimai Trombocitopenija Trombocitopenija, sergant sistemine liga Trombocitopenija infekcijos metu DIK Trombocitopenija nstumo metu Hipersplenizmas Trombocitopenija dl kaul ciulp infiltracijos Trombocitopenija dl kraujodaros sutrikimo Trombozin trombocitopenin purpura-hemolizinis ureminis sindromas Asocijuota autoimunin trombocitopenin purpura Heparino indukuota trombocitopenija Kitos trombocitopenijos priezastys Izoliuota trombocitopenija Pseudotrombocitopenija Idiopatin autoimunin trombocitopenin purpura Trombocitoz Trombocitoz, sergant sistemine nehematologine liga (reakcin trombocitoz) Trombocitoz, sergant hematologine (mieloproliferacine) liga Trombocitopatija Von Willebrandt liga Kraujagyslin purpura Kresjimo sistemos sutrikimai (hemofilijos) gyti kresjimo sutrikimai. gimti kresjimo sutrikimai. Trombofilija Venin tromboz Arterin tromboz Antifosfolipidinis sindromas Diseminuotos intravazalins koagulopatijos sindromas

Gastroenterologija (2 kreditai) 4.1. Ciklo tikslas ir turinys: susipazinti su virskinimo fiziologija, virskinimo organ sistemos tyrimais ir dazniausia virskinimo sistemos patologija. Susipazinti su siuolaikine dietologija. Ciklo metu btina giliau studijuoti virskinimo organ fiziologij, atkreipiant dmes mint organ tarpusavio funkcinius rysius normoje ir esant patologinms bklms. Reikia ismokti vertinti klinikini ir laboratorini tyrim duomenis pacient serganci virskinimo trakto, kasos ir kepen ligomis. Turti supratim apie pagrindines dietas, zinoti koreguojamj diet paskyrimo indikacijas. Taip pat rezidentas turi susipazinti su valgymo sutrikim (anoreksija, bulimija) gydymo pagrindais bei enterine ir parenterine mityba. Cikle numatyta 8 skirtingos temos. Gastroenterologijoje skiriama 16 valand teoriniams uzsimimams. Teorini uzsimim metu Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro darbuotojai skaito paskaitas, veda seminarus. Likusi dalis skirta praktiniams uzsimimams. Praktin ciklo dal sudaro:

32

a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja naujausi literatr, aptariami paplitusiomis ir retesnmis virskinimo ligomis serganci pacient diagnostikos ir gydymo ypatumai, kitos gastroenterologijos ir dietologijos aktualijos; b) dalyvavimas bendrose ligoni vizitacijose Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriuje, ligoni aptarimuose, konsiliumuose. Ligoni kuravimas skyriaus patyrusi gydytoj ir rezident vadov prieziroje, medicinini dokument pildymas (ligos istorij, epikrizi ir kt.). Kuruojamiems ir kitiems ligoniams atliekam klinikini-instrumentini tyrim stebjimas bei susipazinimas su j atlikimo metodikomis. Dalyvavimas Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centre ir Santariski klinikose vykstanciuose seminaruose bei konferencijose. Ciklo metu rezidentas privalo ismokti: a) teisingai vertinti virskinimo organ pakenkimo simptomus bei sindromus, j objektyvizavimo metodus, diferencijuoti nuo kit sistem organ patologijos, interpretuoti klinikini, laboratorini, instrumentini tyrim rezultatus; b) indikacijas ir kontraindikacijas invazyvi ir neinvazyvi tyrim atlikimui, galimas komplikacijas, j isvengimo bdus bei gydym; c) suprasti diferencijuoto gydymo paskyrimo principus vairios virskinimo patologijos atvejais, stebti gydymo efekt, vaist veikim bei nepageidaujam poveik, urgentins pagalbos teikimo bdus; d) tiksliai vertinti ligos dinamik ir gydymo eig, numatyti ligonio stebjim po gydymo stacionare, reabilitacij bei rekomendacijas virskinimo lig ir j recidyv prevencijai. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. 5.1.Stempls anatomijos, fiziologijos, patologijos reiksmingi klinikai ypatumai. Gastroezofaginio refliukso ligos (GERL), ezofagit, stempls motorikos ir kit funkcini lig etiopatogeneziniai aspektai, predisponuojantys ir rizikos veiksniai. Anatomini stempls susiaurjim vietos, sfinkteriai, anatominis priesrefliuksinis barjeras, fiziologin stempls apsauga nuo gastroezofaginio refliukso. Stempls gleivins patologiniai pokyciai bei j klinikin interpretacija. GERL issivystym lemiantys, predisponuojantys ir rizikos veiksniai. Infekcinio, korozinio spindulinio ezofagit etiopatogeneziniai aspektai. Achalazijos, difuzinio stempls spazmo ir kit funkcini stempls lig priezastys ir issivystymas. 5.2. Skrandzio ir dvylikapirsts zarnos anatomijos, fiziologijos, patologijos reiksmingi klinikai ypatumai. Ltinio gastrito, opins ligos, funkcins dispepsijos etiopatogeneziniai aspektai, predisponuojantys ir rizikos veiksniai. Skrandzio ir dvylikapirsts zarnos anatominiai bei fiziologiniai ypatumai, j svarba patologijos issivystymui. Virskinimo sultis sekretuojancios lstels bei j rsys. Makroskopiniai ir mikroskopiniai gastroduodenins zonos gleivins patologiniai pokyciai bei j klinikinis vertinimas. Ltinio gastrito ir opaligs egzogenins ir endogenins priezastys. Isskirtin Helicobacter pylori svarba. Aktualesni patogenezs aspektai, predisponuojantys ir rizikos veiksniai. Funkcins dispepsijos apibdinimas. 5.3.Zarn anatomijos, fiziologijos, patologijos reiksmingi klinikai ypatumai. Uzdegimini zarn lig, dirgliosios zarnos sindromo, malabsorbcijos sindromo etiopatogenezs aspektai, predisponuojantys ir rizikos veiksniai. Plonosios ir storosios zarnos anatominiai, fiziologiniai ir patologijos skirtumai, atliekamos funkcijos bei j sutrikimai. Opinio kolito ir Krono ligos etiopatogenezini veiksni (genetini, imunini, aplinkos) charakteristika. Makroskopini ir histologini pokyci apibdinimas. Kit ltini kolit (pseudomembraninio, 33

kolageninio, mikroskopinio, ischeminio, spindulinio) aptarimas. Funkcini zarn lig klasifikavimas. Dirgliosios zarnos sindromas, patfiziologijos ypatumai ­ zarn sensomotorini sutrikim, CNS moduliuojancios veiklos pokyci charakteristika, psichosocialini veiksni poveikis. Malabsorbcijos sindromo etiopatogeneziniai bruozai ­ ertminje ir zarninje fazse vykstanci proces sutrikim priezasci charakteristika. Malabsorbcijos sindrom sukelianci lig bendras apibdinimas. 5.4.Kepen makro ir mikrosandaros, kraujotakos, tulzies latak sistemos reiksmingi klinikai ypatumai. Kepen pazeidimo sindrom klinikin charakteristika. Kepen patologijos sukeliami kepen makro ir mikrosandaros, tulzies latak pokyciai bei kraujotakos sutrikimai. Biochemini kepen pazeidimo sindrom klinikin interpretacija. Bilirubino apykaitos ypatumai, esant skirtingai kepen patologijai. Gelt klasifikacija ir charakteristika. 5.5.Ltinio hepatito ir kepen cirozs etiopatogenezs, morfogenezs aspektai. Pagrindini ltinio hepatito (LH) ir kepen cirozs (KC) etiologini veiksni (virusins infekcijos, alkoholio vartojimo, hepatotoksini medziag, autoimunini, metabolini proces ir kt.) apibdinimas. LH ir KC morfogenezs bding bruoz charakteristika. Kepen uzdegimo aktyvumo ir fibrozs laipsnio vertinimo sistemos. LH ir KC etiologins, klinikins-morfologins klasifikacijos taikymas klinikinje praktikoje. 5.6.Tulzies akmenligs etiopatogenezs aspektai, predisponuojantys veiksniai. Supratimas apie Oddi rauko ir tulzies psls disfunkcijas. Veiksni, skatinanci susidaryti tulzies akmenis, charakterizavimas. Cholesterolini ir pigmentini konkrement susidarymo ypatumai. Rizikos veiksni akmenims susidaryti (paveldimumas, lytis, amzius, mityba, kno mas, ligos, vaistai ir kt.) aptarimas. Funkcini biliarins sistemos sutrikim atsiradim lemiantys veiksniai. Oddi rauko ir tulzies psls disfunkcij patogenezs bruozai, klasifikavimas, diagnostiniai kriterijai. 5.7.Ltinio pankreatito etiopatogenezs aspektai, klasifikacija, kasos egzokrinins ir endokrinins funkcij vertinimas. Ltinio pankreatito (LP) svarbesni priezasci (alkoholio vartojimas, metaboliniai sutrikimai, gimti ir paveldimi veiksniai) aptarimas ir vertinimas. Pankreatit klasifikacijos, j palyginimas. LP makroskopini ir mikroskopini pokyci klinikin interpretacija. Kasos egzokrinins ir endokrinins funkcij tyrimo mginiai, j duomen interpretavimas bei diagnostin vert. 5.8. Dietiniam gydymui skirt diet charakteristika ir indikacijos. Dietiniam gydymui skirt diet nomenklatra. Pagrindin dieta.Dietos skyrimo tikslai. Pagrindins dietos principai. Pagrindins dietos modifikacijos. Modifikuot diet skyrimo tikslai, indikacijos, dietos principai: Baltym kiek koreguojancios dietos. Riebal kiek koreguojancios dietos. Angliavandeni kiek koreguojancios dietos. Mineralini medziag ir elektrolit kiek koreguojancios dietos. Malabsorbcij koreguojancios dietos. Maisto konsistencij koreguojancios dietos. Pooperacins dietos. Kitos (koreguoto purin, oksalat, kiekio) dietos.

Pulmonologija ir ftiziatrija (2 kreditai) 4.1. Ciklo tikslas ir turinys: susipazinti su plauci lig diagnostika ir gydymo principais, ismokti teikti, pagalb mini bkli metu. Rezidentas privalo ismokti vertinti plauci funkcini ir vaizdini tyrim metod duomenis, diagnozuoti ir suteikti pirmojo etapo gydymo pagalb 34

pacientams, sergantiems bronchine astma, plauci edema, plauci arterijos tromboembolija. Mokti stabdyti kraujavim is kvpavimo tak. Ciklo metu susipazstama su siuolaikine tuberkuliozs diagnostika ir gydymo galimybmis. Ismokstama diferencijuoti pneumonij, plauci vz ir kitas plauci ligas. Pulmonologijos ciklas vykdomas Vs VUL Santariski klinikos Pulmonologijos ir alergologijos centre. Cikle numatyta 8 teorins temos, kiekvienai ­ 2 val., is viso 16 val skiriama teoriniams uzsiemimams: likusios 64 val ­ praktiniams uzsiemimams. Praktinje dalyje vykdomas savarankiskas ligoni kuravimas ­ rezidentai, kontroliuojant skyriaus vedjui ir rezidentros vadovui, tiria, daro paskyrimus, tvarko ligonio dokumentacii, priziri 4-5 ligonius, aktyviai dalyvauja, atliekant sudetingesnius tyrimus. Baigs cikl gydytojas rezidentas privalo: 1. Mokti analizuoti bdingus plauci ligoms anamenzs subjektyvius ir objektyvius duomenis. 2. Ismokti teisingai atlikti spirometrij ir pneumotachometrij 3. Mokti surinkti skreplius ir vertinti j pobd 4. Mokti atlikti bronchodilatacinius testus 5. Mokti atlikti pleuros ertms punkcij 6. sisavinti oro istraukimo is pleuros ertms technik 7. sisavinti oksigenoterapijos technik 8. Mokti suteikti pirmj pagalb minio kvpavimo nepakankamumo atveju 9. Mokti suteikti pirmj pagalb kraujavimo is plauci atveju. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. 1 savait 1. Kvpavimo funkcijos sutrikimai ir j diagnostika. Duj apykaita plauciuose. Duj difuzija alveolse. Plauci kraujotaka. (2val.) 2. Urgentins bkls. Kraujavimas is plauci. Jo priezastys, stabdymas. (2val.) 3. Pneumotoraksas. Plauci arterijos tromboembolija. Plauci edema. (2val.) 4. DOTS programa, jos principai. Tuberkuliozs diagnostikos ir gydymo algoritmai. (2val.) 2 savait 5. Obstrukcins plauci ligos. Ltin obstrukcin plauci liga. Bronchin astma. (2val.) 6. Pleuros skyscio diagnostika. (2 val.) 7. Naujausi plauci vzio diagnostikos ir gydymo metodai. (2 val.) 8. Tipins ir atipins pneumonijos sindromai. (2 val.)

Nefrologija (2 kreditai) 4. Ciklo tikslai ir turinys, studij metodai Nefrologijos dalies vidaus lig cikle tikslas ­ ismokinti rezidentus naujausi teorini ir praktini zini apie zmogaus inkst ligas, j diagnoz ir diferencin diagnoz, gydym bei profilaktik. Cikle numatyta 8 teorins temos, kiekvienai ­ 2 val., is viso 16 val skiriama teoriniams uzsiemimams: likusios 64 val ­ praktiniams uzsiemimams. Praktinje dalyje vykdomas savarankiskas ligoni kuravimas ­ rezidentai, kontroliuojant skyriaus vedjui ir rezidentros vadovui, tiria, daro paskyrimus, tvarko ligonio dokumentacii, priziri 4-5 ligonius, aktyviai dalyvauja, atliekant sudetingesnius tyrimus, ismoksta atlikti slapimo pasl, kateterizuoti slapimo psl, rektalin tyrim. Dalyvauja bendrose rytinse konferencijose ir, pagal galimybes, ­ mokslinse konferencijose klinikinje bazje ir uz jos rib. Ciklo metu rezidentas privalo 35

ismokti: vertinti nefrologin ligon, surasyti ligos istorij, sudaryti tyrim ir gydymo plan, diagnozuoti bei diferencijuoti inkst ligas, duoti ligoniui patarimus dl vaist vartojimo, racionalios mitybos, sveikos gyvensenos, israsyti kompensuojam vaist receptus, pildyti siuntim NDNT. Taip pat ciklo metu rezidentas privalo ismokti: 1.valdyti inkst bimanualins palpacijos metod. 2.Patikrinti inkst sutrenkimo ( Dzordano ) simptom. 3.Atlikti slapimo pasl is vidurins slapimo ciurksls dalies. 4.Istirti ligon rektaliai. 5.Atlikti slapimo psls kateterizacij. 6.Interpretuoti slapimo tyrim. 7.Ivertinti slapimo bakteriologin tyrim. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. 1 savait 1. Inkst klinikin anatomija ir fiziologija. (2 val.) 2. minis glomerulonefritas. (2 val.) 3. Ltinis glomerulonefritas (2 val.) 4. minis nefritinis sindromas. Ltinis nefritinis sindromas. (2 val.) 2 savait 1. Slapimo tak infekcija. Slapimo tak infekcijos klinikins formos. Slapimo tak infekcijos gydymo principai. (2 val.) 2. Nefrozinis sindromas. Nefrozinio sindromo etiologiniai veiksniai. Nefrozinio sindromo gydymo principai. (2val.) 3. minis inkst nepakankamumas. Etiologija, patogenez, morfologiniai pokyciai. minio inkst nepakankamumo gydymas ir profilaktika. (2 val.) 4. Ltinis inkst nepakankamumas. Ltinio inkst nepakankamumo stadijos. Priemons, kurios stabdo ltinio inkst nepakankamumo progresavim. (2 val.) 5.1. Tema. Inkst klinikin anatomija ir fiziologija. Si tema - tai normalios inkst anatomijos ir fiziologijos kartojimas, susiejant vairius sio klausimo aspektus su klinikine praktika, pvz., nagrinjant nefrono anatomij ir fiziologij, aptariami nefrono struktr ( kamuolli ir kanalli ) pokycius kamuolli lig (glomerulonefrit , vilkligs, cukraligs ) atveju. Kanalli patologija nagrinjama minio ir ltinio inkst nepakamkamumo, gimt ir gyt tubulopatij metu. 5.2. Tema. minis glomerulonefritas. Siai temai skiriamas didelis dmesys, nes liga pakankamai dazna, neretai min stadija pereina ltin, o si baigiasi terminaliniu inkst nepakankamumu. Liga svarbi ir tuo poziriu, kad, laimei retai, gali sukelti ligonio mirt. Sudtinga minio glomerulonefrito diferencin diagnostika.. Pominis ( pusmnulinis ) glomerulonefritas. Liga nedazna, bet labai pavojinga. Paveluota diagnoz gali ligoniui kainuoti gyvyb; kita vertus, savalaikis gydymas neretai baigiasi visisku pasveikimu. Rezidentai sisavina sios ligos etiologij, diagnoz ir diferencin diagnostika, patohistologinius pokycius pagal inkst biopsijos duomenis, gydymo principus. 5.3. Tema. Ltinis glomerulonefritas. Lietuvoje ­ si liga dazniausiai, lyginant su kitomis ltinmis inkst ligomis, sukelia terminalin inkst nepakankamum. Suprantama, kad si aplinkyb skatina skirti didziausi dms sios ligos gydymui ir profilaktikai. Skirting morfologini form zinojimas galina taikyti diferencijuot gydym. 5.4. Tema. Nefrozinis sindromas. Vienas is "didzij" sindrom nerfologijoje, kuri gal sukelti daugelis priezasci. Todl diferencin diagnostika sudtinga, paprastai neapsieinama be invazinio tyrimo ­ inkst biopsijos. Ilgai svarstyti jos butinyb neverta, teisinga diagnoz ir savalaikis kryptingas gydymas gerina progniz. 5.5.Tema. Slapimo tak infekcija ­ labai paplitusi, antroje vietoje po kvpavimo tak infekcijos tarp ambulatorini ligoni, pirmoje ­ tarp besigydanci stacionare. Skiriama virsutin ( 36

pielonefritai ) ir apatin (cistitai, uretritai, prostatitai). sisavinama diagnostika, gydymas, prevencija. Ypac aktuali slapimo tak infekcija nstumo metu. 5.6. Tema. Intersticiniai nefritai labai svarbi inkst patologijos dalis, apie kuri gydytojai labai mazai zino. Ypac dazni miniai intersticiniai nefritai, kuriuos dazniausiai sukelia daugyb vairi vaist. Retesni infekcijos sukelti miniai intersticiniai nefritai. Rezidentams zinotina, kad sias inkst ligas reikia zirti labai rimtai ir atsakingai, jos taip pat linkusios chronizuotis ir sukelti ltin inkst nepakankamum. 5.7.Tema. minis inkst nepakankamumas( IN ) ­ vienas is taip vadinam didzij inkst sindrom. Traktuojamas kaip bendra medicinos problema, nes su ja susiduria vis svarbiausi medicinos specialybi gydytojai (urologai ir nefrologai, chirurgai ir internistai, toksikologai ir anesteziologai, kt.). Iki "dirbtinio inksto" diegimo klinikin praktik sukeldavo 90 proc. mirstamum, bet ir siandien jis islieka didelis (40-50 proc.). Todl didziausias dmesys skiriamas prevencijai ­ dazniausiai tai ankstyva, intensyvi infuzin terapija). 5.8.Tema. Ltinis inkst nepakankamumas ( LIN ) ­ taip pat priklauso didzij nefrologijos sindrom kategorijai. Pagal problemos mast ir gydymo kastus tai aktualiausia nefrologijos problema. Ypac j padidino antro tipo cukralig, kuri turtingiausiose pasaulio valstybse tapo pandemine liga. Jos sukelta diabetin nefropatija yra svarbiausia LIN priezastis. LIN didina mirstamum nuo sirdies kraujagysli lig.

Endokrinologija (2 kreditai) 4.1. Ciklo tikslai ir turinys, studij metodai. Ciklo tikslas pateikti rezidentams naujausias zinias apie vairias zmogaus endokrinines ligas, j diagnostik, stebjimo ir gydymo principus. Cikle numatyta astuonios skirtingos temos ir kiekvienai temai skiriama po dvi valandas teoriniams uzsimimams. Teorini uzsimim metu dstytojai, aktyviai dalyvaujant rezidentams, pristato teorines zinias. Likusi dalis skirta praktiniams uzsimimams. Praktin ciklo dal sudaro: a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatr, aptariami pacientai, tyrim ir gydymo rezultatai ir j interpretacija; b) dalyvavimas endokrinologo konsultacijoje, medicinini dokument pildymas (pvz., ligos istorijos vedimas); c) endokrinini lig diagnostikos ir diferencins diagnostikos princip sisavinimas, lig klinikins eigos ir gydymo poveikio stebjimas. Ciklo metu rezidentas privalo ismokti: a) vertinti endokrinini lig klinikinius pozymius; b) indikacijas endokrinologo konsultavimui; c) suprasti ir interpretuoti klinikinius ir laboratorinius endokrinini tyrim rezultatus bei si tyrim indikacijas; d) taikyti endokrinini lig gydymo ir ilgalaikio gydymo vertinimo principus. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. Eil. Nr. 1. Temos pavadinimas Zmogaus endokrinin sistema ir jos reguliacijos principai, epidemiologiniai ir socialiniai-ekonominiai endokrinin lig aspektai Necukrinis diabetas Teorin dalis, val. 2 val.

2.

2 val. 37

3. 4. 5. 6. 7.

8.

Nesekretuojancios hipofizio adenomos ir hipofizio nepakankamumas Akromegalija, hipofizinis nanizmas, prolaktinoma Endemin struma, hipotiroz, tirotoksikoz, skydliauks adenomos Pirminis antinksci nepakankamumas, Kusingo sindromas, aldosteroma, feochromocitoma Gliukozs ir lipid apykaitos sutrikimai, j klasifikacija, diagnostikos ir gydymo principai. Cukrinio diabeto klasifikacija, epidemiologija, etiologija, diagnostika. Cukrinio diabeto komplikacijos ir gydymo principai Lytini liauk ligos

2 val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val.

2 val.

5.1.Temos pavadinimas. Zmogaus endokrinin sistema ir jos reguliacijos principai, epidemiologiniai ir socialiniai-ekonominiai endokrinin lig aspektai Trumpas turinio apibdinimas: Pagumburio hormonai ir j reiksm endokrininei sistemai. Endokrinins sistemos reguliavimo principai: ilgas, trumpas, ultra-trumpas grztamasis rysys. Adenohipofizs ir neurohipofizs hormonai. Difzin endokrinin sistema. 5.2. Temos pavadinimas Necukrinis diabetas Trumpas turinio apibdinimas: Necukrinio diabeto etiologija. Necukrinio diabeto klinikiniai pozymiai ir diagnostika. Centrinis ir inkstins kilms necukrinis diabetas. Necukrinio diabeto gydymo principai. 5.3. Temos pavadinimas. Nesekretuojancios hipofizio adenomos. Hipofizio nepakankamumas. Trumpas turinio apibdinimas: Hipofizio adenom klasifikacija ir epidemiologiniai aspektai. Nesekretuojanci hipofizio adenom klinikin eiga, j diagnostika ir gydymo principai. Trauminio galvos smegen pazeidimo endokrininiai aspektai. Hipofizio nepakankamumo diagnostikos ir gydymo principai. 5.4. Temos pavadinimas. Akromegalija, hipofizinis nanizmas, prolaktinoma Trumpas temos apibdinimas: Akromegalijos paplitimas, klinikiniai pozymiai, diagnostika ir gydymo principai. Zemagiskumo problema, augimo hormono trkumo diagnostika, diferencin diagnostika ir gydymo principai. Amenorjos-galaktorjos sindromas, prolaktinomos klinikiniai pozymiai, diagnostika ir gydymo principai. 5.5. Temos pavadinimas. Endemin struma, tiroiditai, hipotiroz, tirotoksikoz, skydliauks adenomos Trumpas temos apibdinimas: Jodo pasaulyje ir Lietuvos aplinkoje svarba skydliauks lig etiopatogenezje. Dazniausiai pasitaikantys skydliauks funkcijos sutrikimai. Endemins strumos ir eutiroidins netoksins strumos klinikiniai, diagnostiniai ir ilgalaikio gydymo aspektai. Dazniausiai pasitaikanci tiroidit etiopatogeniniai, klinikiniai, diagnostiniai ir gydymo aspektai. Hipertirozs priezastys, klinikiniai aspektai, diagnostika ir gydymas. Hipotirozs priezastys, klinikiniai aspektai, diagnostika ir gydymas. 5.6. Temos pavadinimas. Pirminis antinksci nepakankamumas, Kusingo sindromas, aldosteroma, feochromocitoma Trumpas temos apibdinimas: Antinksci zievins ir serdins dalies hormonai. Pirminio antinksci nepakankamumo klinikiniai aspektai, diagnostika, diferencin diagnostika ir ilgalaikis gydymas. Hiperkorticizmo priezastys, klinikiniai pozymiai, diferencin diagnostika ir gydymas. Aldosteroma: paplitimas, etiologija, klinikiniai pozymiai, diagnostika ir gydymas. Feochromocitoma: etiologija, klinikiniai pozymiai, diagnostika ir gydymas.

38

5.7. Temos pavadinimas. Gliukozs ir lipid apykaitos sutrikimai, j klasifikacija, diagnostikos ir gydymo principai. Cukrinio diabeto klasifikacija, epidemiologija, etiologija, diagnostika. Cukrinio diabeto komplikacijos ir gydymo principai. Trumpas temos apibdinimas: Dazniausiai pasitaikantys gliukozs ir lipid apykaitos sutrikimai, j klasifikacija, diagnostikos ir gydymo principai. Nutukimas ir metabolinis sinromas. Siuolaikin cukrinio diabeto klasifikacija. Cukrinio diabeto paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje ir jo vystymosi tendencijos. Etiologiniai cukrinio diabeto aspektai. Siuolaikin cukrinio diabeto diagnostika ir diferencin diagnostika. Cukrinio diabeto sukeliamos komplikacijos ir j etiopatogenez. Cukrinio diabeto komplikacij klinikiniai ir diagnostiniai aspektai. Cukrinio diabeto komplikacij prevencija ir gydymas. 5.8. Temos pavadinimas. Lytini liauk ligos Trumpas temos apibdinimas: Gonad hormonin veikla. Hipogonadizmo etiologija, klinikiniai, diagnostiniai ir gydymo principai. Dazniau pasitaikancios genetins kilms hipogonadizmo formos. Gerontologija (2 kreditai) 4.1. Ciklo tikslas ir turinys: ismokti vertinti vyresnio amziaus zmoni pirkim ir somatin bkl, geriatrinius sindromus, reabilitacijos ir slaugos ypatumus sios kategorijos pacientams. Baigdamas cikl gydytojas rezidentas privalo mokti: istirti geriatrin ligon, nustatyti diagnoz, sudaryti gydymo ir reabilitacijos plan, uzpildyti standartines anketas ir skales (MMSE, Bartelio, HAD, Blessedo, mitybos MA, instrumentins veiklos, geriatrin depresijos skal), vertinti geriatrinio ligonio aplinkos saugum ir funkcionalum, vertinti osteodensitometrijos duomenis, vertinti geriatrini pacient mitybos plan, sudaryti profilaktini skiep plan. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. 1 savait Bendroji geriatrija. (8 valandos seminar). Normalus ir lig slygotas senjimo procesas. Lig eigos ypatumai senstant. Instrumentini ir laboratorini tyrim interpretavimas pagyvenusiems ligoniams. Visapusisko geriatrinio istyrimo metodika ­ struktra, apimtis, lygiai. Issamaus gydymo ir ilgalaikio sekimo plano sudarymas. Gydymo tstinumo principas ir jo gyvendinimo bdai. Interdisciplinins komandos darbo organizavimo principai. Geriatrinio ligonio istyrimui naudojamos unifikuotos priemons ir metodikos, skals, anketos. Duomen vertinimas ir informacijos perdavimas. Geriatrin farmakoterapija. Farmakokinetikos ir farmakodinamikos pokyciai senstant. Vaist skyrimo seniems zmonms principai, dozavimo metodikos . Polipragmazija. Vaist derinimas. Vaist vartojimo vertinimas ir sekimas. 2 Savait Geriatriniai sindromai. (8 valandos seminar). Eisenos ir pusiausvyros sutrikimai ir griuvimai. Priezastys, diagnostika, gydymo ir korekcijos priemons, profilaktika ir aplinkos pritaikymas. Slapimo nelaikymas. Priezastys, tipai, diagnostika, gydymo ir slaugos priemons. Ismat nelaikymas, obstipacijos ir viduriavimai vyresniame amziuje. Miego sutrikimai senatvje. Priezastys, patogenez, medikamentins ir nemedikamentins korekcijos priemons. Disfagijos. Stomatologins problemos. Hipotermija ir hipertermija. Geriatrin pediatrija. Sensorini funkcij sutrikimai, j diagnostika. Senatvini regos ir klausos sutrikim korekcijos priemons, gydymo palaikymas.

39

6. Privalomj ir pasirenkamj dalyk programos. Privalomas dalykas. 7. Rekomenduojamos literatros srasas: 1. W. N. Kelley. Textbook of internal medicine, 2000 2. R.L. Souhami, J. Moxham. Texbook of Medicine, 2002 3. P. Kumar, M. Clark. Clinical Medicine, 2002 4. Cecil textbook of Medicine, 2003. 5. Ford J. M. Munro J. F. Clinical examination, 2000. 6. Epstein P. Clinical examination, 2000. 7. Harison's principles of Internal Medicine, 2005 8. Miglinas M. ir kt. Inkst ligos, 2003. 9. Satkauskas, Danila E. Klinikin pulmonologija, 2004. 10. Naudzinas A. ir kt. Venini tromboembolij gydymas ir profilaktika, 2003. 11. Naudzinas A. ir kt. Plauci arterijos trombin embolija, 1999. 12. Herold G. Vidaus ligos (I ir II dalis), 1998. 13. Bierontien D. Gastroenterologija, 2001. 14. Budrys V. ir kt. Klinikin neurologija, 2003. 15. Naudzinas A. ir kt. Vidaus lig diagnostikos pagrindai, 2005. 16. V. Sapoka. Nenustatytos kilms karsciavimo diagnósticos algoritmas, 1999. 17. V. Sapoka. Grybelin infekcija vidaus lig praktikoje, 1998 18 . A. Laiskonis, Infekcini lig zinynas, Kaunas 2003 19. Ear, nose, and throat diseases: a pocket reference / Walter Becker, Hans Heinz Naumann, Carl Rudolf Pfaltz. - 2nd, rev. ed. - Stuttgart:: Georg Thieme, 1994. - 2x 20. Rippe J.M., Irwin R.S., Fink M.P., Cera F.B. Intensive care Medicine. 1996 21. Kajokas T.V., Surkus J. ir kt. Klinkin toksikologija. Kaunas 2002 22. Principles of Dermatology/ D. P. Lookingbill, James G. Marks-jr - 2nd ed. - Philadelphia, London: W.B. Saunders, 1993. - 3x 23. Markien Z.O. Klinikin elektrokardiografija, Vilnius, 2000. 24. Rugienius J.S. Klinikin elektrokardiologija, Vilnius, 2004 25. Braunwald`s Heart Disease: A Textbook of Cardiovascular Medicine. Douglas P. Zipes, Eugene Braunwald. 7th edition. WB Saunders Company, 2004. 26. Guidelines on Management of Acute Myocardial infarction in patients presenting with ST segment elevation 2003 - www.escardio .org 27. Joint Task force on Hypertrophic Cardiomyopathy 2003 - www.escardio .org 28. Management of cardiovascular diseases during pregnancy 2003 - www.escardio .org 29. Gudelines for the diagnosis and treatment of chronic heart failure - www.escardio .org

8. Zini ir gebjim vertinimo tvarka Ciklo pabaigoje vertinamos teorins zinios ir gebjimai. Rezidentas laiko skait rastu ir zodziu ir atsiskaito uz atlikt praktin darb. Rezidento zinios ir gebjimai vertinami pazymiu desimtbalje vertinimo sistemoje. 9. Rezidentros bazs: Vs VUL Santariski klinikos, Vilniaus miesto universitetin ligonin, Vilniaus universitetin infekcin ligonin

40

10. Rezidento (ciklo) vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis): 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. Vardas, Pavard Dalius Jatuzis Remigijus Nargla Marius Miglinas Zaneta Petrulionien Jonas Misira Palma Gircien Irena Butrimien Janina Urbelien Birut Aleknin Virginijus Sapoka Vigantas Dunauskas Rima Filipavicit Gintautas Kkstas Audron Marcinkut Goda Denapien Irena Ona Marciukaitien Profesin kvalifikacija neurologas pulmonologas nefrologas kardiologas kardiologas reumatolog reumatolog internist internist internistas endokrinologas geriatr reanimatologas infektolog gastroenterolog dermatovenerolog Praktinio darbo patirtis 15 m 35 m. 10 m. 20 m. 25 m. 30 m. 25 m. 35 m. 30 m. 29 m. 20 m. 25 m. 20 m. 15 m. 10 m. 25 m.

Ciklo vadovas: doc. dr. Virginijus Sapoka 1. Ciklo pavadinimas: Laboratorin medicina 2. Apimtis kreditais: 1 kreditas (40 val.) 3. Ciklo praktin dalis: 30 val. Eil. Nr. 1. Temos pavadinimas vairi veiksni taka laboratoriniams tyrimams ­ preanalizinis, analizinis ir poanalizinis tyrimo etapai ir j ypatumai Laboratorini tyrim metodologiniai principai Skirting Laboratorins medicinos srici darbo specifika Teorin dalis, val. 3 val.

2. 3.

3 val. 4 val.

4. Ciklo tikslai ir turinys, studij metodai. Ciklas skirtas vidaus lig specialybs rezidentros studij programai. Laboratorins medicinos ciklas apima pagrindines laboratorinio tyrimo fazes (akcentuojant preanalizin ir poanalizin), pagrindinius laboratorini tyrim metodologinius principus. Rezidentas supazindinamas su vairi laboratorins medicinos srici (klinikins biochemijos, laboratorins hematologijos, klinikins imunologijos, klinikins mikrobiologijos, urinalizs ir organizmo skysci citologijos) darbo organizavimo specifika ir principais. Cikle numatytos trys skirtingos temos teoriniams uzsimimams. Teorini uzsimim metu Fiziologijos, biochemijos ir laboratorins medicinos katedros darbuotojai skaito paskaitas. Likusi dalis ­ 30 val. skirta praktiniams uzsimimams. Praktin ciklo dal sudaro: a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatr, aptariami pacientai, tyrim rezultatai ir j interpretacija (14 valand); 41

b) praktikos darbai, kuri metu rezidentas ismoksta atlikti dazniausius skirtingose laboratorijose atliekamus tyrimus (16 valand). Ciklo metu rezidentas turi ismokti vertinti klinikini, preanalizini, analizini ir poanalizini veiksni tak laboratoriniams tyrimams, interpretuoti laboratorinius rodiklius, susipazinti su pagrindiniais laboratorins dignostikos metodais ir suprasti laboratorins medicinos vaidmen bendrame paciento prieziros procese. 6. Ciklo temos 6.1.Temos pavadinimas. vairi veiksni taka laboratoriniams tyrimams ­ preanalizinis, analizinis ir poanalizinis tyrimo etapai ir j ypatumai: Laikas nuo tyrimo uzsakymo iki rezultato atidavimo ir takojantys veiksniai Natralus ir takojamas biologinio bandinio nepastovumas mini pamimo metodai ir j taka tyrimo rezultatams Vaist taka tyrimo rezultatams Lig taka tyrimo rezultatams Siuolaikins mini registravimo ir transportavimo sistemos, kompiuterins duomen analizs principai Laboratorins informacins sistemos privalumai ir trkumai. 6.2.Temos pavadinimas. Laboratorini tyrim metodologiniai principai: rankinio laboratorinio tyrimo ypatumai; instrumentinio laboratorinio tyrimo ypatumai ir principai: pusiau automatini analizatori veikimo principai; automatini analizatori veikimo principai; kolorimetrinis, spektrofotometrinis, turbidimetrinis, nefelometrinis, liepsnos fotometrinis, elekroforez, chromatografinis (duj bei skyscio), imunofermentinis, radioimuninis, imunofluorescentinis, liuminescentinis, impedansinis, radiodaznuminis, tkms citometrinis, optinis ir kiti analizatori tyrim veikimo principai bei laboratorini analici nustatymo metodai; molekulins diagnostikos principai ir metodai . 5.3. Temos pavadinimas. Skirting Laboratorins medicinos srici darbo specifika: Klinikinje biochemijoje Laboratorinje hematologijoje Klinikinje imunologijoje Klinikinje mikrobiologijoje Urinalizs ir organizmo skysci citologijos laboratorijoje. 7. Privalomas dalykas 8. Rekomenduojamos literatros srasas: 1. Pagrindins literatros srasas Kucinskien Z. Klininikin laboratorin diagnostika. I, II, III, IV dalys. Vilnius, 1994, 1994, 1996, 1998 2. Abaravicius A. Klininikin laboratorin diagnostika. Hemostazs sistemos fiziologija. Vilnius, 1997. 36 p 3. Kucinskien Z. Laboratorini tyrim zinynas, Vilnius, 2001 4. Fundametals of Clinical Chemistry, Ed. Tietz N.W. 1996, 1010p. 5. Clinical diagnosis and management by laboratory methods. Ed. Henry J.B. 18th edition, 1979, 1991. 6. A.V.Hoffbrand and J.E.Pettit. Essential haematology, 3rd edition. Blackwell Scientific Publication, 1993. 42

7. Laboratory test handbook, 4th edition, 1996; 8. Clinical laboratory diagnosis. Ed. Lotar Thomas, 1998. 9. Laboratorin medicina. 1999 - tstinis leidinys. 10. Wintrobe's Clinical hematology, 10th edition, Williams&Willkins, Lippincott, 1999. 9. Zini ir gebjim vertinimo tvarka: Ciklo pabaigoje rezidentas laiko skait, kuri vertinama desimtbalje sistemoje. skaitos klausimuose yra teorin ir praktin dalys. Klausimai paruosti pagal ciklo program. 10. Rezidentros baz: Vs Vilniaus universiteto ligonins Santariski klinik Laboratorins diagnostikos centras 11. Rezident vadovai: Universiteto dstytojai, turintys mokslo laipsn, licencijuoti laboratorins medicinos gydytojai, turintys ne mazesn kaip 5 met darbo staz pagal profesin kvalifikacij. Vardas, Pavard 1. 2. Zita Ausrel Kucinskien Reda Matuzevicien Profesin kvalifikacija laboratorins medicinos gydytoja laboratorins medicinos gydytoja Praktinio darbo patirtis 33 metai 10 met

1. Ciklo pavadinimas: terapini gdzi tobulinimas seimos gydytojo praktikoje 2. Apimtis kreditais: kreditai. 12 kredit ( 480 val.) 3. Ciklo praktin dalis: 384 val./ Ciklo teorin dalis valandomis: 96 val. 4. Ciklo tikslai ir turinys, studij metodai. Ciklo tikslas pritaikyti vidaus lig cikle ismoktus gdzius seimos gydytojo praktikoje. Dirbdamas seimos medicinos centre gydytojas rezidentas privalo ismokti savarankiskai konsultuoti, diagnozuoti ir gydyti vairiomis vidaus ligomis sergancius pacientus, atlikti vairias su si susirgim diagnostika ir gydymu susijusias procedras. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. Eil.Nr. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. Skausmo sindromas klinikinje praktikoje. Galvos skausmas. Krtins skausmas. mus ir ltinis pilvo skausmas. Juosmens skausmas. Priezastys, diferencin diagnostika ir gydymo taktika. Osteoporozs problema. Hiperparatiroz, hipoparatiroz Prieskydini liauk svarba kalcio apykaitai. Osteoporozs Hiporatirozs etiologija, klinikin eiga, diagnostikos ir diferencins diagnostikos aspektai ir ilgalaikis gydymas. Hiperpatirozs etiologija, klinikin eiga, diagnostikos ir diferencins diagnostikos aspektai ir gydymo principai. Laboratorini kraujo tyrim vert seimos gydytojo praktikoje. vairi veiksni taka laboratoriniams tyrimams ­ preanalizinis, analizinis ir poanalizinis tyrimo etapai ir j ypatumai. Tyrimo Teorin dalis, val. 1. 6 val.

2.

6 val.

3.

6 val.

43

rezultat interpretavimas atsizvelgiant visum preanalizini, klinikini, analitini ir poanalitini pozymi. Kokybs kontrols principai laboratorinje diagnostikoje: vidin tyrim kokybs kontrol; isorin tyrim kokybs kontrol. Rankiniai hematologinio tyrimo metodai: tepinli paruosimo ir dazymo metodikos; tyrimams reikalinga ranga; lsteli skaiciavimo metodai ir principai, rezultat interpretavimas; hemoglobino koncentracijos nustatymo principai, rezultat interpretavimas;hematokrito nustatymo principai, rezultat interpretavimas;eritrocit nusdimo greicio (ENG) matavimo principai ir modifikacijos, rezultat interpretavimas. Automatiniu analizatoriumi gaunam hematologini rodikli interpretacija. 4. Slapimo tyrimas ir jo interpretacija. Fizini ir chemini slapimo rodikli (spalva, drumstumas, santykinis tankis, kvapas, pH, baltymas, gliukoz, ketonai, nitritai, tulzies pigmentai, hemoglobinas ir mioglobinas) tyrimas ir jo interpretacija. Slapimo nuosd mikroskopinis (natyvinis ir dazytas tepinlis) tyrimas ir jo rodikli (lstels, cilindrai, bakterijos, grybai, parazitai, kristalai, artefaktai) interpretacija. Elektrokardiografijos pagrindai. Sirdies aritmijos, krtins angina, miokardo infarktas, kitos ligos ir sindromai, EKG kriterijai, klinika, gydymas. Radiologinio istyrimo pagrindai. Rentgeno spinduli gavimas, vaizdo formavimas. Rentgenoskopija (ortoskopija, torochoskopija, lateroskopija ir kt.), rentgenografija (konvencin, pritaikoma, tomografija, telerentgenografija), kompiuterin rentgeno tomografija, ultragasin diagnostika, magnetinio rezonanso tomografija, video ir skaitmenins informacijos kaupimas. PACS sistema. Teleradiologija. Radionuklidins diagnostikos pagrindai. Radioterapija. Jonizuojancios spinduliuots biologinis veikimas, jo priklausomyb nuo spinduliavimo laiko, rsies, dozs. Radiacinis saugumas, radiacinio saugumo priemons. Konvenciniai ir specials radiologiniai tyrimai, pacient paruosimas siems tyrimams. Ultragarsinis tyrimas seimos gydytojo praktikoje. Indikacijos ultragarsiniam tyrimui. Skydliauks, snari ir vidaus organ echoskopija. Dazniausios echoskopijos duomen interpretavimo klaidos. Isorins kvpavimo funkcijos tyrimas gydytojo praktikoje. Spirometrijos atlikimo metodikos. Indikacijos ir kontraindikacijos tyrimui. Dazniausios spirometrijos duomen interpretavimo klaidos. Dazniausiai vartojami medikamentai klinikinje praktikoje: antibiotikai. Klasifikacija. Farmakokinetika ir farmakodinamika. Indikacijos ir kontraindikacijos. Sveika su kais vaistais. Salutiniai poveikiai. Pagalba perdozavus. Saugus vartojimas nstumo metu. Dazniausiai vartojami medikamentai klinikinje praktikoje: kardiologiniai vaistai. Klasifikacija. Farmakokinetika ir farmakodinamika. Dozavimas. Indikacijos ir kontraindikacijos. 6 val.

5.

6 val.

6.

6 val.

7.

6 val.

8.

6 val.

9.

6 val.

10.

6 val.

44

11.

12.

13.

14.

15.

16.

Sveika su kitais vaistais. Salutiniai poveikiai. Pagalba perdozavus. Saugus vartojimas nstumo metu. Dazniausiai vartojami medikamentai klinikinje praktikoje: skausm malsinantys medikamentai. Klasifikacija. Farmakokinetika ir farmakodinamika. Dozavimas. Indikacijos ir kontraindikacijos. Sveika su kitais vaistais. Salutiniai poveikiai. Pagalba perdozavus. Saugus vartojimas nstumo metu. Dazniausiai vartojami medikamentai klinikinje praktikoje: aki ir LOR ligoms skiriami vaistai. Klasifikacija. Farmakokinetika ir farmakodinamika. Dozavimas. Indikacijos ir kontraindikacijos. Sveika su kitais vaistais. Salutiniai poveikiai. Pagalba perdozavus. Saugus vartojimas nstumo metu. Dazniausiai vartojami medikamentai klinikinje praktikoje: dermatologiniai vaistai. Klasifikacija. Farmakokinetika ir farmakodinamika. Dozavimas. Indikacijos ir kontraindikacijos. Sveika su kitais vaistais. Salutiniai poveikiai. Pagalba perdozavus. Saugus vartojimas nstumo metu. Dazniausiai vartojami medikamentai klinikinje praktikoje: virskinimo sistem veikiantys medikamentai. Klasifikacija. Farmakokinetika ir farmakodinamika. Dozavimas. Indikacijos ir kontraindikacijos. Sveika su kitais vaistais. Salutiniai poveikiai. Pagalba perdozavus. Saugus vartojimas nstumo metu. Dazniausiai vartojami medikamentai klinikinje praktikoje: kvpavimo tak sistem veikiantys vaistai. Klasifikacija. Farmakokinetika ir farmakodinamika. Dozavimas. Indikacijos ir kontraindikacijos. Sveika su kitais vaistais. Salutiniai poveikiai. Pagalba perdozavus. Saugus vartojimas nstumo metu. Psichosomatiniai ir funkciniai sutrikimai. Somatini ligoni psichikos sutrikimai. Somatoformini sutrikim diferencin diagnostika. Elgesio terapijos efektyvumas.

6 val.

6 val.

6 val.

6 val.

6 val.

6 val.

7. Literatra: 1. Roger Jones, Nicky Britten, Larry Culpepper // Oxford Textbook of Primary Medical Care 2003 2. John Noble, Wendy Levinson // Textbook of Primary Care Medicine, Third Editon 2000 3. Textbook of Medicine / R. L. Souhami, J. Moxham - 4th ed - Edinburgh: Churchill Livingstone, 2002. - 2.ed. - 17x, 1.ed- 2x 4. Basevicius A., Lukosevicius S., Kiudelis J. Ir kt. Radiologijos pagrindai. Vadovlis. Kaunas: KMU leidykla, 2005, 207 p. 5. Kucinskien Z. Klininikin laboratorin diagnostika. I, II, III, IV dalys. Vilnius, 1994, 1994, 1996, 1998 6. Abaravicius A. Klininikin laboratorin diagnostika. Hemostazs sistemos fiziologija. Vilnius, 1997. 36 p 7. Kucinskien Z. Laboratorini tyrim zinynas, Vilnius, 2001 8. Zini ir gebjim vertinimo tvarka Ciklo pabaigoje vertinamos teorins zinios ir gebjimai. Rezidentas laiko skait rastu ir zodziu ir atsiskaito uz atlikt praktin darb. Rezidento zinios ir gebjimai vertinami pazymiu desimtbalje vertinimo sistemoje.

45

9. Rezidentros bazs: Vs VUL Santariski klinik Seimos medicinos centras, Vs Vilniaus rajono poliklinika, Vs Seskins poliklinika, UAB ,, Baltupi seimos medicinos centras ``, UAB ,,Pasilaici seimos medicinos centras`` , UAB ,, Sanitas familiae ``

10. Rezidento (ciklo) vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis): 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. Vardas, Pavard Inga Brezinskien Vytautas Kasiulevicius Raminta Meidut Dalia Vasilinien Lina Vencevicien Gintaras Urbonas Vida Cirbien Egl Galgauskien Irena Marozien Egl Zbien Profesin kvalifikacija Seimos gydytoja Seimos gydytojas Seimos gydytoja Seimos gydytoja Seimos gydytoja Seimos gydytojas Seimos gydytoja Seimos gydytoja Seimos gydytoja Seimos gydytoja Praktinio darbo patirtis 5 m. 5 m. 8 m. 9 m. 6 m. 7 m. 20 m. 5 m. 20 m. 15 m.

Ciklo vadovas: e.doc.p Vytautas Kasiulevicius

II rezidentros metai

1. Ciklo pavadinimas: onkologija 2. Apimtis kreditais: 2 kreditai (80 valand) 3. Ciklo praktin dalis: 64 valandos / Ciklo teorin dalis: 16 valand

4.1 Ciklo tikslai ir turinys: ismokti tarti navikin lig ir paskirti atitinkam tyrimo plan diagnozs patikslinimui. Ciklo metu vyksta susipazinimas su gerybini ir piktybini navik ankstyva diagnostika. Tobulinamas sugebjimas vertinti vzio laboratorini ir vaizdini tyrim duomenis. Gydytojai rezidentai supazindinami su siuolaikiniais vzio gydymo metodais ir piktybini navik profilaktikos priemonmis. 4.2 Studij metodai: Ciklo metu numatyta isnagrinti keturias skirtingas temas. Kiekvienai temai skiriama po 4 valandas teorini uzsimim. Praktinje ciklo dalyje gydytojai rezidentai privalo dalyvauti rytinse pacient vizitacijose. Atzymti vizitacijos esm ligoni ligos istorijose. Rytiniuose ligoni aptarimuose referuoti apie pacient bkl. Atvykus naujam ligoniui surinkti issami anamnez, atlikti sio ligonio fizikin istyrim ir suderinus su rezident vadovu paskirti gydymo plan. Stebti skyriuose esanci ligoni bkl bei jos pokycius. Paciento ligos istorijoje pazymti bet kokius bkls bei gydymo taktikos pasikeitimus ir juos pagrsti. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas

46

1 savait 1. Vzio profilaktika, paremta epidemiologiniais, eksperimentiniais , molekulins biologijos ir klinikiniais tyrimais. Piktybiniai navikai Lietuvoje ir pasaulyje. Eksperimentins ir molekulins onkologijos pagrindai. Vzio profilaktikos pagrindai. (4 val.) 2. Piktybini navik diagnostika. Siuolaikins kompleksins piktybini navik diagnostikos pagrindai. Radiologini tyrim onkologinje klinikoje organizavimas. Onkologini lig ultragarsin diagnostika. Kompiuterins tomografijos, branduoliniomagnetinio rezonanso ir pozitronins emisins tomografijos panaudojimas onkologijos klinikoje. (4 val.) 2 savait 3. Piktybini navik kombinuoto gydymo principai, galimos komplikacijos. Moksliniais rodymais pagrstas gydymas. Vzio chemoterapija. Vzio spindulins terapijos principai .Pagrindini vzio lokalizacij chirurginio gydymo ypatumai. (4 val.) 4. Paliatyvi onkologini ligoni priezira ir reabilitacija. Onkologini ligoni slauga. Skausmo malsinimas. Reabilitacija onkologijoje. (4 val.) 7. Literatra: 8. Roger Jones, Nicky Britten, Larry Culpepper // Oxford Textbook of Primary Medical Care 2003 9. John Noble, Wendy Levinson // Textbook of Primary Care Medicine, Third Editon 2000 10. Textbook of Medicine / R. L. Souhami, J. Moxham - 4th ed - Edinburgh: Churchill Livingstone, 2002. - 2.ed. - 17x, 1.ed- 2x 8. Zini ir gebjim vertinimo tvarka Ciklo pabaigoje vertinamos teorins zinios ir gebjimai. Rezidentas laiko skait rastu ir zodziu ir atsiskaito uz atlikt praktin darb. Rezidento zinios ir gebjimai vertinami pazymiu desimtbalje vertinimo sistemoje.

9. Rezidentros baz: Vilniaus Universiteto Onkologijos Institutas 10. Rezidento (ciklo) vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis): 1. Vardas, Pavard Zenonas Baranauskas Profesin kvalifikacija Dr. Praktinio darbo patirtis 20 m.

1. Ciklo pavadinimas: darbo ir aplinkos medicina 2. Apimtis kreditais: 2 kreditai (80 valand) 3. Ciklo praktin dalis: 64 valandos / Ciklo teorin dalis valandomis: 16 valand

47

4. Ciklo tikslai ir turinys, studij metodai. Ciklo tikslas supazindinti rezidentus su darbo ir aplinkos medicinos pagrindais, profilaktini tikrinim tvarka, profesini lig nustatymo principais. Ciklo metu numatyta isnagrinti astuonias skirtingas temas. Kiekvienai temai skiriama po 2 valandas teorini uzsimim. Baigs cikl gydytojas rezidentas privalo mokti: profilaktini sveikatos tikrinim tvark ir j apiforminim, profesini susirgim diagnostik ir profilaktik, medicinins socialins ekspertizs principus. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. 1 savait 1. Seimos aplinkos sveikatos ir nam aplinkos higienos problemos, atliek utilizavimas, vandens telkini uztersimo profilaktika, but higiena, rb ir avalyns higiena. (2 val.) 2. Lietuvos gyventoj mitybos ydos ir sveikos mitybos principai, traumatizmo profilaktika (2 val.) 3. Profesins sveikatos prieziros teisiniai aspektai (2 val.) 4. Privalomojo sveikatos tikrinimo pagrindai ir profesini lig diagnostika (2 val.) 2 savait 1. Kenksmingi darbo aplinkos fizikiniai veiksniai (triuksmas, vibracija, elektromagnetinis ir elektrostatinis laukas, jonizuojancioji spinduliuot) (2 val.) 2. Kenksmingi darbo aplinkos cheminiai veiksniai (sunkieji metalai, tirpikliai, angliavandeniliai, dirginancios ir nuodingos dujos, rgstys, sarmai, dulks darbo aplinkoje) (2 val.) 3. Kenksmingi darbo aplinkos biologiniai ir alerginiai veiksniai. (2 val.) 4. Kiti kenksmingi veiksniai darbo aplinkoje (kancerogenai, mutagenai ir teratogenai, tampos veiksniai) (2 val.) Literatra: 1. Roger Jones, Nicky Britten, Larry Culpepper // Oxford Textbook of Primary Medical Care 2003 2. John Noble, Wendy Levinson // Textbook of Primary Care Medicine, Third Editon 2000 3. Textbook of Medicine / R. L. Souhami, J. Moxham - 4th ed - Edinburgh: Churchill Livingstone, 2002. - 2.ed. - 17x, 1.ed- 2x Zini ir gebjim vertinimo tvarka Ciklo pabaigoje vertinamos teorins zinios ir gebjimai. Rezidentas laiko skait rastu ir zodziu ir atsiskaito uz atlikt praktin darb. Rezidento zinios ir gebjimai vertinami pazymiu desimtbalje vertinimo sistemoje. Rezidentros baz: Vs centro poliklinika Rezidento (ciklo) vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis): Vardas, Pavard 1. Algimantas Julius Kudaba Profesin kvalifikacija internistas Praktinio darbo patirtis 30 m.

1. Ciklo pavadinimas: Moters sveikata 2. Apimtis kreditais: 8 kreditai (320 valand) 3. Ciklo praktin dalis: 256 valandos / Ciklo teorin dalis valandomis: 64 valandos 48

4. Ciklo tikslas ­ susipazinti su moters lyties organ anatomija, menstruacinio ciklo fiziologija, mnesini ciklo sutrikimu, pagrindinmis ginekologinmis ligomis ir gydymo principais, seimos planavimo metodais, pakaitin hormon terapija, ginekologini onkologini lig profilaktika, normalaus nstumo eiga, moters fiziologiniais pokyciais nstumo metu, vaisiaus bkls vertinimu, pogimdyminiu laikotarpiu, pagrindinmis nstumo komplikacijomis, gyti praktinius gdzius prizirint moter vairiais gyvenimo etapais ir nscij normalaus nstumo metu, atpazinti pagrindines nstumo komplikacijas ir pagrindines ginekologines ligas. Studij metodai. Ciklo metu rezidentas mokosi ir dirba gydytojo asistento teismis vadovaujamas rezidentros vadovo. Kartu su gydytojais dalyvauja gydant ligonius, aptariant j diagnostikos ir gydymo principus, bendrose vizitacijose, atliekant ginekologines operacijas bei kitas diagnostines bei gydomsias procedras. Budi su gydytoj akuseri ginekolog brigada. Rezidento savarankiskumo laipsn apsprendzia rezidentros vadovas (budjimo metu ­ vyriausias pamainos budintis) ir uz tai juridiskai atsako. Rezidentas savarankiskai studijuoja teorinius temos klausimus, naudodamas vis prieinam literatr, juos aptaria bei diskutuoja kartu su rezidentros vadovu. Konkrecios klinikins situacijos bei ligoniai aptariami vizitacij, rytini konferencij ar teorini uzsimim metu.

Baigs cikl rezidentas turi sisavinti siuos praktinius gdzius: 1. Moters ginekologinis istyrimas, instrumentini tyrim vertinimas. 2. Mokjimas atlikti lyties organ ikivzini susirgim diagnostik ir vertinti rezultatus. 3. Seimos planavimo priemoni parinkimas. 4. Diagnozuoti moters lyties organ pagrindinius susirgimus. 5. Paimti maksties citologijos tyrim ir vertinti. 6. Apzirti ir palpuoti krtis, vertinti j struktros ir isvaizdos pokycius. 7. Paskirti pakaitin hormon terapij ir prizirti moter jos vartojimo metu. 8. Konsultuoti moter seksualins prievartos atveju, po neskmingos nstumo baigties. 9. Mokti prizirti moter normalaus nstumo metu, atlikti ir vertinti btinuosius tyrimus, vertinti vaisiaus bkl, atpazinti ar tarti nstumo patologij. 10. Nstumo diagnostika, nstumo laiko ir gimdymo termino apskaiciavimas. 11. Nscij ruosimas gimdymui. 12. Mokti prizirti normal gimdym. 13. Naujagimio bkls vertinimas, gaivinimo metodai. 14. Vertinti moters bkl po gimdymo, prizirti pogimdyminiu laikotarpiu, laktacijos sutrikim korekcija.

5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas

49

Eil. Nr. 1.

2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9 10. 11. 12. 13. 14. 15.

Teorin dalis, val. Moters lyties organ anatomija, sklaidos ydos. Moters 6 menstruacinis ciklas, jo reguliacija. Amziniai lyties organ pokyciai. Moters lyties organ uzdegimai. 4 Moters lyties organ augliai. 4 Menstruacinio ciklo sutrikimai. Kraujavimai is gimdos. 4 Endometrioz. Adenomioz. 4 Moters mazojo dubens skausmas. Slapinimosi sutrikimai. 4 Onkologini ginekologini susirgim profilaktika. 6 Krt anatomija. Krt fiziologija ir patologija. 4 Reprodukcin moters funkcija ir jos sutrikimas. Seimos 4 planavimas. Kontracepcija. Pakaitin hormon terapija. Perinatalins medicinos pagrindai. Moter sveikatos 4 prieziros organizacija. Nstumas ir moters sveikata. Fiziologiniai pokyciai nstumo 4 metu. Vaisiaus bkls vertinimas nstumo ir gimdymo metu. 4 Nstumo eiga. Nsciosios priezira nstumo metu. 4 Gimdymas, jo nuskausminimas. 4 Pogimdyminis laikotarpis. Laktacija, jos sutrikimai. 4 Temos pavadinimas Is viso 64 val.

Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. 1. Moters lyties organ anatomija, sklaidos ydos. Moters menstruacinis ciklas, jo reguliacija. Moters isoriniai lyties organai. Moters vidiniai lyties organai, j anatomija. Vidini lyties organ aprpinimas krauju. Moters lyties organ funkcin anatomija, pokyciai menstruacinio ciklo metu. Lyties organ anatomijos ypatumai iki brendimo ir menopauzje. Lytinio gyvenimo higiena. Mergaici ir paaugli ginekologija. 2. Moters lyties organ uzdegimai. Isorini lyties organ uzdegimai, priezastys, diagnostika, gydymo principai. Prieangio liaukos uzdegimas ir abscesas, gydymo principai, profilaktika. Maksties uzdegimai, priezastys, gydymo principai. Gimdos kaklelio uzdegimas, rizikos veiksniai. Gimdos (gimdos gleivins) uzdegimas, etiologija, diagnostika, gydymo principai. Dubens uzdegimin liga, rizikos veiksniai, diagnostika, gydymas. Lytiniu keliu plintancios ligos. 3. Moters lyties organ augliai. Tarpviets augliai, ikivziniai susirgimai. Virusins kilms tarpviets ir isorini lyties organ bei maksties susirgimai. Prieangio liaukos cistos. Maksties derybiniai augliai. Gimdos kaklelio ikivziniai susirgimai. Gimdos gleivins ir gimdos kno augliai. Kiausidzi gerybiniai susirgimai. Moters lyties organ piktybiniai susirgimai, j diagnostikos principai. 4. Menstruacinio ciklo sutrikimai. Kraujavimai is gimdos. Mnesini ciklo sutrikimai, mnesini nebuvimas, retos, daznos mnesins, priezastys, tyrimo principai. Nereguliarus kraujavimas is gimdos. Gausus kraujavimas mnesini metu, galimos priezastys, diagnostika. Tarpmenstruacinis kraujavimas. Kontaktiniai kraujavimai.

50

5. Endometrioz. Adenomioz. Endometrioz, rizikos veiksniai, klinika, diagnostika, gydymo principai. Endometriozs klasifikacija. Gimdos endometrioz (adenomioz), klinika, diagnostika, gydymo principai. Intrauterinin hormonin kontracepcin sistema. 6. Moters mazojo dubens skausmas. Slapinimosi sutrikimai. Skausmas mazajame dubenyje, galimos priezastys, diferencin diagnostika. Skausmingos mnesins, priezastys, gydymas. Moters slapinimosi sutrikimai, j diferencin diagnostika. Slapimo nelaikymas fizinio krvio metu. Slapimo susilaikymas. Slapinimosi sutrikim gydymo principai, efektyvumas.Maksties sienels nusileidimas. 7. Onkologini ginekologini susirgim profilaktika. Gimdos kaklelio vertinimas: apzira, citologinis tyrimas, kolposkopija, moters prieziros taktika. Gimdos gleivins vertinimas. Krt vertinimas: palpacija, ultragarsinis tyrimas, krt rentgenologinis tyrimas, metodo pasirinkimo kriterijai. Gimdos kaklelio ir krt patikros programos. 8. Krt anatomija. Krt fiziologija ir patologija. Krt anatomija, amziniai pokyciai. Krt formavimasis. Laktacija, pieno gamyba. Krt dishormonins bkls, diagnostika, gydymo principai. Krt gerybiniai susirgimai, vzys. Galaktorja, jos diagnostika. 9. Reprodukcin moters funkcija ir jos sutrikimas. Seimos planavimas. Kontracepcija. Pakaitin hormon terapija. Seimos nevaisingumas. Pastojim slygojantys ir j gerinantys veiksniai. Seimos nevaisingumo priezastys. Seimos planavimas, kontraceptins priemons. Moters gyvenimas menopauzje, pakaitin hormon terapija. Seksualins abiej lyci problemos, diagnostika, gydymo galimybs. Moters seksualin prievarta, psichologin pagalba po smurto, po neskmingos nstumo baigties. 10. Perinatalins medicinos pagrindai. Moter sveikatos prieziros organizacija. Perinatalin medicina, jos nagrinjimo sritis. Perinatalinis laikotarpis, jo ypatumas. Nscij prieziros principai, regionizacija. Perinatalin programa, jos tikslai.Moters sveikatos prieziros organizacija ir principai. 11. Nstumas ir moters sveikata. Fiziologiniai pokyciai nstumo metu. Normalaus nstumo eiga, moters fiziologiniai pokyciai. Ekstragenitalini organ ir sistem pokyciai. Nscij mityba, higiena. Nstumo diagnostika, gimdymo termino nustatymas. 12. Vaisiaus bkls vertinimas nstumo ir gimdymo metu. Vaisiaus bkls vertinimas pirmoje nstumo pusje, ankstyvas ultragarsinis tyrimas. Nstumo trukms diagnostika. Vaisiaus genetins patologijos rizika, genetinis konsultavimas nstumo metu. Vaisiaus bkls vertinimas antroje nstumo pusje: vaisiaus judesi registracija, sirdies veiklos auskultacija, nestresinis testas, ultragarsinis tyrimas. Vaisiaus bkls vertinimo metu, jo principai, metodai. 13. Nstumo eiga. Nsciosios priezira nstumo metu. Nstumo laikotarpiai, j ypatumai. Nsciosios priezira skirtingais laikotarpiais: tyrimai, motinos ir vaisiaus bkls vertinimas, vaisiaus augimo vertinimas. Rizikingo nstumo kriterijai, tokio nstumo prieziros ypatumai. Grsiantis prieslaikinis nstumo nutrkimas. Pirmos nstumo puss komplikacijos, gydymo principai. Nscij hipertenzins bkls, vaisiaus augimo sutrikimas. Kraujavimas nstumo metu. 14. Gimdymas, jo nuskausminimas. Gimdymo laikotarpiai, gimdymo pradzios diagnostika. Nsciosios priezira gimdymo metu. Psichologinis pasiruosimas gimdymui. Gimdymo nuskausminimo metodai, j efektyvumas, galimos komplikacijos. Operacijos gimdymui pagreitinti ar uzbaigti, j indikacijos, reiksm siuolaikinje akuserijoje. 15. Pogimdyminis laikotarpis. Laktacija, jos sutrikimai. Moters fiziologiniai pokyciai po gimdymo. Gimdos involiucija, laktacijos pradzia. Moters higiena, krt priezira laktacijos laikotarpiu. Lyties organ pazeidim priezira. Pagimdziusios moters slauga. Laktacijos pradzia, laktacijos ypatumai pirmomis dienomis po gimdymo. Laktacijos sutrikim diagnostika, diferencin diagnostika, gydymo principai.

51

6. Dalykas privalomas. 7. Rekomenduojama literatra: 1. D. Baliutavicien. Nstumas ir diabetas. Kaunas: ,,Vitae Litera", 2001, ­ 395 p. 2. Geros akuserins praktikos gairs. Sudar R. Nadisauskien, B. Stray-Pedersen. ­ Kaunas: ,,Vitae Litera", 2005, - 224 p. 3. Akuserijos ir ginekologijos praktikos vadovas. Sudarytojai G. Drsutien, A. Venckauskas. ­ V., 2003. ­ 508 p. 4. Z. Bumbulien, R. Jakubcionyt ir kt. Vaik ir paaugli ginekologija. ­ V., 2005. 5. Akuserija ir ginekologija seimos gydytojo praktikoje. Sudarytoja G. Drsutien. ­ V., 2005. ­ 927 p. 6. R. Jakubcionyt, R. Radisauskien, R. Cepulien. Kontracepcijos bd naudojimo rekomendacijos. ­ Kaunas, 2003. 11. Zini ir gebjim vertinimo tvarka. Rezident teorines zinias ir praktinius gdzius vertina rezidento vadovas kasdienio praktinio darbo, seminar metu bei per skait ciklo pabaigoje, kuri vyksta zodziu ir rastu. Vis ciklo metu atlikt darb (teorin ir praktin) rezidentas zymi savo rezidentros dienyne: kuruotus ligonius, atliktas, asistuotas ir stebtas diagnostines ir gydomsias manipuliacijas, teorinius seminarus, paskaitas, konferencijas, perskaityt literatr, budjimus. Ciklo pabaigoje rezidento vadovas skaitos metu vertina vis rezidento atlikto darbo turin bei teorines zinias ir galutin vertinim 10 bal sistema raso rezidento dienyn. 12. Rezidentros baz: Vs VMUL akuserijos, akuserijos patologijos, gimdymo, naujagimi ir ginekologijos skyriai, Vilniaus miesto Gimdymo namai, VU ligonins Santariski klinikos Centro filialo akuserijos ir ginekologijos skyriai. 13. Rezident vadov ­ Grazina Drsutien, gydytoja akuser ginekolog, docent, biomedicinos moksl daktar. Rezidento (ciklo) vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis): 1. Vardas, Pavard Grazina Drsutien Profesin kvalifikacija Akuseris - ginekologas Praktinio darbo patirtis 33 m.

1. Ciklo pavadinimas: Aus, nosies, gerkls ir aki lig 2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 valand) 3. Ciklo teorin dalis valandomis: 32 valandos / Ciklo praktin dalis: 128 valandos 4. Ciklo tikslai ir turinys, studij metodai. Sio ciklo tikslas pateikti rezidentams naujausias zinias apie aus, nosies, gerkls ir aki ligas, j diagnostik, ir gydymo principus. Cikle numatyta 16 skirting tem ir kiekvienai temai skiriama po 2 valandas teoriniams uzsimimams. Teorini uzsimim metu Aus, nosies, gerkls ir aki klinikos darbuotojai skaito paskaitas, praveda teorinius seminarus. Likusi dalis ­ 64 val. skirta praktiniams uzsimimams. J metu rezidentas privalo sisavinti vairius LOR ir oftalmologinius diagnostinius metodus ir skubios LOR ir oftalmologins pagalbos suteikimo principus, taip pat susipazinti su mikrochirurgijos principais. Dirbdamas stacionare ir kuruojamas patyrusio gydytojo, rezidentas ismoksta pagrindinius aus, nosies, gerkls, akies tyrimo metodus, susipazsta su pagrindiniais aki lig gydymo bdais, ligoni slaugos ypatybmis. Rezidentas ismoksta patikrinti vertinti audiogram, atskirti isorins ausies ir bgnelio patologij ir norm. Diagnozuoti sieros kamst, isorins ausies 52

landos furunkul, tarti vidurins ausies uzdegim. tarti rinito komplikacijas.vertinti ir atskirti tonzilit formas. Patikrinti klaus (snabzdesiu, kamertonais). Atlikti otoskopij (reflektoriaus pagalba ir elektriniu otoskopu). Isplauti sieros kamst. Atlikti rinoskopij. Atlikti faringoskopij. Atlikti nosies tamponad. Rezidentas ismoksta klaus, regjimo astrum, pamatuoti akispd, apzirti aki ligomis sergant ligon plysins lempos pagalba. Vadovaujamas palatos gydytojo jis kuruoja 4-5 ligonius, kartu su gydytoju konsultuoja ligonius kituose skyriuose. Rezidentas gali asistuoti kaip pirmasis ar antrasis asistentas skyriuje atliekamoms LOR ar akies pried operacijos akies obuolio ir akies pried traum atvejais. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. Eil.Nr. Temos pavadinimas Regimj pojci anatominiai ir fiziologiniai pagrindai, akies obuolys ir jo sandara . Regos organo fiziologija ir funkcijos. Akies optin sistema, jos savitumai. Klinikin refrakcija. Tyrimo metodai oftalmologijoje. Glaukoma, jos diagnostika ir gydymas. Zvairumas, klasifikacija, diagnostika ir gydymas. Vok ligos. Orbitos patologija. Asar aparato ligos. Jungins ligos Ragenos ligos Lsiuko ligos Akies kraujagyslinio dangalo ir regimojo nervo ligos. Tinklains atsoka. Tiklains kraujotakos retinopatija Aki traumos minis sinuitas minis vidurinis otitas. minis ir ltinis tonzilitas mus laringitas Kraujavimas is LOR organ. sutrikimai, hipertonin ir diabetin Teorin dalis, val. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val.

9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16.

2 val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val.

minio rinito klinika, gydymo principai.

5.1. Regimj pojci anatominiai ir fiziologiniai pagrindai, akies obuolys ir jo sandara : Akies obuolio ir akies pried anatomija ir histologija. Akies medziag apykaita. Asar plvel, asar sekrecija, jos sutrikimai. Ragenos medziag apykaita. Akies kamer skyscio sekrecija ir skyscio sudtis. Stiklaknio ir lsiuko biocheminiai pakitimai susij su amziumi. Regos organo fiziologija ir funkcijos: Akies fiziologija - centrinis ir periferinis matymas, j tyrimas ir sutrikimai. Spalv jutimas, tyrimo bdai , sutrikimai. Sviesos jusl, jos sutrikimai. Abiakis regjimas, slygos btinos jam, nustatymo bdai.

53

5.2. Akies optin sistema, klinikin refrakcija, jos rsys (emetropija, miopija, hipermetropija, astigmatizmas). Trumparegysts klinikin eiga, jos progresuojancios formos. Presbiopija, jos korekcijos pagrindai. Astigmatizmo formos, optin korekcija. Anizometropija, anizeikonija, akomodacija. Akomodacijos klinikins problemos. Astenopija. Refrakcijos tyrimo bdai. Ametropij korekcija. Akini rsys. Kontaktiniai lsiai, j ypatumai, parodymai, priesparodymai. Biomikroskopija.. Oftalmoskopija. Egzoftalmometrija. Akiplocio tyrimo metodai (kontrolinis, kampimetrija, perimetrija). Tonometrija, jos bdai. Gonioskopija. Pachimetrija.. Asar sekrecijos tyrimas. Ragenos taktilinio jautrumo tyrimas. Diafanoskopija. Ultragarsiniai tyrimo metodai. 5.3. Akispdis, jo matavimo metodai ir jypatumai. Glaukomos apibrzimas.Glaukomos klasifikacija. Atviro kampo pirmins glaukomos klinika, diagnostika, gydymo ypatumai. Uzdaro kampo pirmin glaukoma, klinika, diagnostika, gydymo ypatumai. mus glaukomos priepolis, klinika, diagnostika, gydymas. Atviro ir uzdaro kampo antrins glaukomos, j priezastys, gydymo ypatumai. gimta glaukoma, jos ypatumai, gydymas. Glaukom gydymo principai, gydymo metodai, indikacijos. 5.4. Lydimasis zvairumas, jo formos, klinika, diagnostika, gydymas. Paralitinis zvairumas, klinika, diferencin diagnostika, gydymas. Nistagmas, formos, diagnostika, gydymas, prognoz. Zvairumo istaisymo operacijos, j komplikacijos. Vok padties patologija (ptoz, isvirtimas, virtimas, blefarospazmas) .Vok uzdegimins ligos, j gydymas (saltasis ir vidinis mieziai, priekiniai ir uzpadaliniai celiulitai). Vok augliai. Vok vystymosi anomalijos. Orbitos abscesas, orbitos flegmona. Greivso oftalmopatija. 5.5. Asar aparato ligos, diagnostika, priezastys, gydymas. Asar aparato tyrimo bdai. Jungins susirgim simptomatika, tyrimo metodika, klasifikacija, diferencin diagnostika ir gydymas. Jungins degeneracijos. Jungins anatomini savybi vertinimas. Vok isvertimas. Paslio is jungins maiselio pamimas. 5.6. Ragena , jos reiksm regjimui. Ragenos drumsci priezastys ­ keratitai, traumas. Audini ir organ donoryst. Ragenos transplantacijos bdai. Parodymai ir priesparodymai ragenos transplantacijai. 5.7. Lsiukas, jo reiksm regjimui. Katarakt rsys. Senatvin, traumin, antrin kataraktos. Katarakt gyydmo principai. Afakijos korekcija. 5.8. Infekciniai rainels ir/ar krumplyno uzdegimai, laboratorin diagnostika, diferencin diagnostika, klinika, gydymas. Imuniniai rainels ir/ar krumplyno uzdegimai, laboratorin diagnostika, diferencin diagnostika, klinika, gydymas, komplikacijos. Gyslains uzdegimins ligos, j priezastys, klinika, gydymas. Papiloedema, jos etiologija, patogenez. Regos neuritas, jo etiologija, diagnostika, klinika bei gydymo ypatumai. Retrobulbarinio neurito ypatybs. Tinklains plysimai ­ priezastys, klinika, gydymas. Regmatogenin tinklains atsoka, klinika, diagnostika, iseitys. Tinklains atsok chirurginio gydymo bdai. 5.9. Centrins tinklains arterijos mus nepakankamumas,etiologija, pirmoji pagalba gydymo principai. Centrins tinklains venos tromboz, etiologija, ligonio gydymo principai ankstyvajame ir atokiame ligos perioduose. Hipertonin retinopatija. Diabetin retinopatija. 54

5.10. Akies obuolio bei akies pried traumos, j klasifikacija.Bukos akies traumos: stiklaknio kraujosruva, tinklains sumusimas, gyslains plysimas, potraumins geltonosios dms skyls, sautinis retinitas, tinklains plysiai, odenos plysimas, traumin optin neuropatija ­ klinika, diagnostika, gydymas. Kiauriniai akies suzeidimai, j klinika, diagnostika, pirma pagalba ir gydymas. Akies vidaus svetimkniai, j klinika, diagnostika, gydymas, komplikacijos. Potrauminiai endoftalmitai, klinika, diagnoz, gydymas. Simpatin oftalmija, priezastys, diagnostika, klinika, gydymas, profilaktika. Akies obuolio cheminiai bei terminiai nudegimai, j gydymas. Fizini veiksni sukeliami aki pazeidimai ­ terminiai nudegimai, ultravioletini spinduli, jonizuojancios radiacijos sukeliama patologija. 5.11. minis rinitas, vazomotorinis rinitas, alerginis rinitas: j etiologija, patogenez, simptomatika, diferencin diagnostika, gydymas. 5.12. minis sinuitas: etiologija, patogenez, simptomatika, diferencin diagnostika, gydymas. 5.13. minis vidurinis otitas; minis vidurinis serozinis otitas: etiologija, patogenez, simptomatika, diferencin diagnostika, gydymas. 5.14. minis ir ltinis tonzilitas: etiologija, patogenez, simptomatika, diferencin diagnostika, gydymas. 5.15. minis laringitas: etiologija, patogenez, simptomatika, diferencin diagnostika, gydymas. Gerkl stenoz: min ir ltin gerkl stenoz, priezastys, gydymas, ekstra pagalba. 5.16. Kraujavimas is LOR organ: kraujavimo is LOR organ ypatumai ir stabdymo bdai 6. Privalomj ir pasirenkamj cikl (moduli programos): privalomas ciklas 7. 1. 2. 3. Rekomenduojamos literatros srasas: Daktaravicien E., Juodkait G., Sukarevicius K.: Aki ligos//Vilnius//1992. Bagdonien R., Sirtautien R.: Aki lig atlasas. 1, 2 dalis//Alma Litera//2001. Kanski J.J.: Clinical ophthalmology. Third edition//1994.

8. Zini ir gebjim vertinimo tvarka. Ciklo pabaigoje vertinamos teorins zinios ir gebjimai. Rezidentas laiko skait ir atsiskaito uz atlikt praktin darb. Rezidento zinios ir gebjimai vertinami pazymiu desimtbalje vertinimo sistemoje. Konkreci zini patikrinimo ir egzaminavimo form pasirenka dstomam dalykui vadovaujantis dstytojas. Uz cikl pasiraso rezidentros vadovas ir centro arba klinikos vedjas. 9. Rezidentro baz: Vs VUL Santarski klinikos, Aki lig centras Rezidento (ciklo) vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis): Vardas, Pavard Profesin kvalifikacija Praktinio darbo patirtis 55

1. 2. 3. 4.

Daina Simulynien Raimondas Pliauksta Rita Jazukevicien Nijol Marija Kasinskien

LOR gydytoja LOR gydytoja Oftalmolog Oftalmolog

5 m. 5 m. 20 m. 30 m.

1. Ciklo pavadinimas: traumatologija ­ ortopedija ir chirurgija 2. Apimtis kreditais: 4 kreditai. (160 val.) 3. Ciklo praktin dalis: 128 val./ Ciklo teorin dalis: 32 val. Ciklo tikslai ir turinys, studij metodai. Ciklo metu siekiama pagilinti gydytojo rezidento zinias chirurgijoje ir traumatologijoje ­ ortopedijoje. Ciklo metu numatyta isnagrinti keturiolika skirting tem. Kiekvienai temai skiriama po 2 ­ 4 valandas teorini uzsimim. Praktins ciklo dalies metu gydytojai rezidentai privalo dalyvauti rytinse vizitacijose ir konferencijose, asistuoti chirurgini intervencij metu. Baigs cikl rezidentas privalo mokti: 1. Gydyti pliuojancias zaizdas (isplauti, drenuoti, tvarstyti). 2. Stabdyti vidin ir isorin kraujavim. 3. Imobilizuoti lzusius kaulus transportavimui. 4. Uzdti minkst tvarst. 5. Nustatyti lzimus ir isnirimus rentgenogramose. 6. Paruosti rankas operacijai. 7. Gydyti furunkulus, karbunkulus, abscesus, hidraadenit, odos ir paodzio plinius, panaricijus. 8. Uzdti gipsin tvarst. 9. Atlikti digitalin tyrim. 10. Sutvarkyti zaizdas pirminiu bdu, susiti, nuimti silus.

5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. Eil.Nr. Temos pavadinimas 1. 2. 3. 4. 5. minis apendicitas. Etiologija, klinika, diferencin diagnostika, gydymo principai. Ltinis apendicitas. Etiologija, klinika, diferencin diagnostika, gydymo principai. minis cholecistitas. Etiologija, klinika, diferencin diagnostika, gydymo principai. Ltinis cholecistitas. Etiologija, klinika, diferencin diagnostika, gydymo principai. Opaligs komplikacijos. Priezastys, klinika, diferencin diagnostika, gydymo principai. Opaligs komplikacij chirurginio gydymo indikacijos. Mechanin gelta. Priezastys, klinika, diferencin diagnostika. Kraujavimas is virskinamojo trakto. Saltiniai, lokalizacijos diferencin diagnostika. Pagalba (gydymo principai BPG). Inkst akmenligs priepuolis. Etiologija, klinika, diferencin diagnostika, gydymo principai. Storosios zarnos vzys. Klinika, diferencin diagnostika, gydymo principai. Trauminis sokas. Priezastys, klinika ir diagnostika, gydymo principai.

Teorin dalis, val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val. 2 val.

6. 7.

2 val. 2 val.

8. 9. 10.

2 val. 2 val. 2 val.

56

11.

Kelio ir ciurnos snari raisci pazeidimas. Pazeidim rsys, klinika, gydymo principai. Kaul lziai. Priezastys, klinika, diagnostika, pirmoji pagalba, gydymo principai. Pavirsini ir vidini kraujagysli traumos. Priezastys, klinika, diagnostika, pirmoji pagalba, gydymo principai. gimtos displazijos. gimtos klubo snario displazijos etiologija, klinika, gydymo principai. gimta sleivapdyst: klinika, gydymo principai. Skolioz: klinika, profilaktika, gydymo principai.

2 val.

12. 13. 14.

2 val. 4 val. 4 val.

6. Privalomj ir pasirenkamj dalyk programos. Privalomas dalykas. 7. Literatra: 1. Oxford Textbook of Surgery / P.J.Morris, W.C.Wood. - Oxford, New York: Oxford University Press, 2000. 2. Current Diagnosis and Treatment in Orthopaedics / Skinner 3rd ed. McGrawhill, 2003. - ISBN 0071-12413-6. 3. Outline of Orthopaedics / John Crawford Adams, David L. Hamblen. - 14th ed. Edinburgh: Churchill Livingstone, 2001. ISBN 0-443-07024-5. 8. Zini ir gebjim vertinimo tvarka Ciklo pabaigoje vertinamos teorins zinios ir gebjimai. Rezidentas laiko skait rastu ir zodziu ir atsiskaito uz atlikt praktin darb. Rezidento zinios ir gebjimai vertinami pazymiu desimtbalje vertinimo sistemoje. 9. Rezidentros baz: Vs VUL Santariski klinikos, Vilniaus Universiteto Greitosios Pagalbos ligonin 10. Rezidento (ciklo) vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis): Vardas, Pavard 1. Vitalijus Sokolovas 2. Boleslovas Vaitekonis Profesin kvalifikacija Praktinio darbo patirtis chirurgas 10 m. Traumatologas - ortopedas 20 m.

Ciklo vadovas: lekt. dr. Vitalijus Sokolovas 1. Ciklo pavadinimas: chirurgini gdzi tobulinimas seimos gydytojo praktikoje 2. Apimtis kreditais: kreditai. 8 kreditai ( 320 val.) 3. Ciklo praktin dalis: 256 val. / Ciklo teorin dalis valandomis: 64 val. 4. Ciklo tikslai ir turinys, studij metodai. Ciklo tikslas pritaikyti chirurginio profilio cikluose (aus, nosies, gerkls, aki lig cikle, traumatologijos - ortopedijos ir chirurgijos) ismoktus gdzius seimos gydytojo praktikoje, taip pat patobulinti savo zinias periferini kraujagysli lig ir urologini susirgim diagnostikoje ir gydyme. Dirbdamas seimos medicinos centre gydytojas

57

rezidentas privalo ismokti savarankiskai konsultuoti, diagnozuoti ir gydyti vairiomis chirurginmis ligomis sergancius pacientus, atlikti vairias su si susirgim diagnostika ir gydymu susijusias procedras. Ciklo metu numatyta isnagrinti keturiolika skirting tem. Kiekvienai temai skiriama po 6 valandas teorini uzsimim. Praktins ciklo dalies metu gydytojas rezidentas priziri chirurginmis ligomis sergancius pacientus nuo jo pirmo kontakto seimos medicinos centre iki pagalbos suteikimo specializuotoje klinikoje. Ciklo metu gydytojas rezidentas privalo ismokti: Gydyti pliuojancias zaizdas (isplauti, drenuoti, tvarstyti). Prizirti pragulas. Imobilizuoti lzusius kaulus transportavimui. Uzdti minkst tvarst. vertinti lzimus ir isnirimus rentgenogramose. vertinti periferini kraujagysli kraujotak. Gydyti furunkulus, karbunkulus, abscesus, hidranenit, odos ir paods plinius, panaricijus. Atlikti digitalin tyrim. Sutvarkyti zaizdas pirminiu bdu, susiti, nuimti silus. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. Eil.Nr. Temos pavadinimas Ligoni po chirurgini operacij gydymas ir nedarbingumo ekspertiz Chirurginio gydymo indikacijos Pilvo skausmo diferencin diagnostika ir ligonio prieziros taktika. 4. Galni skausmo diferencin diagnostika. Periferini galni kraujotakos vertinimas (diagnostikos galimybs seimos gydytojo praktikoje). Aortos aneurizmos plysimas ir seimos gydytojo taktika. Periferini kraujagysli suzalojimai ir pirma pagalba. Krtins lstos traumos. Kvpavimo tak svetimkniai ir suzalojimai, klinika, gydymo taktika. Urologini lig simptomai ir diagnostika. mins plins urogenitalins sistemos organ ligos. Urogenitalins traumos diagnostika. Slapinimosi sutrikimai (slapimo nelaikymas ir susilaikymas). Prostatos hiperplazijos diagnostika ir gydymas. Seimos gydytojo taktika inkst kolikos metu. Inkst akmenlig. Pragulos: etiologija, gydymo principai, prevencija. 6 val. Teorin dalis, val. 1. 2. 3. 6 val. 6 val. 6 val.

5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13.

6 val. 6 val. 6 val. 6 val. 6 val. 6 val. 6 val. 6 val. 6 val.

6. Privalomj ir pasirenkamj dalyk programos. Privalomas dalykas. 7. Rekomenduojamos literatros srasas:

58

1. Oxford Textbook of Surgery / P.J.Morris, W.C.Wood. - Oxford, New York: Oxford University Press, 2000. 2. Current Diagnosis and Treatment in Orthopaedics / Skinner 3rd ed. McGrawhill, 2003. - ISBN 0071-12413-6. 3. Outline of Orthopaedics / John Crawford Adams, David L. Hamblen. - 14th ed. - Edinburgh: Churchill Livingstone, 2001. ISBN 0-443-07024-5. 4. Roger Jones, Nicky Britten, Larry Culpepper // Oxford Textbook of Primary Medical Care 2003 5. John Noble, Wendy Levinson // Textbook of Primary Care Medicine, Third Editon 2000 8. Zini ir gebjim vertinimo tvarka Ciklo pabaigoje vertinamos teorins zinios ir gebjimai. Rezidentas laiko skait rastu ir zodziu ir atsiskaito uz atlikt praktin darb. Rezidento zinios ir gebjimai vertinami pazymiu desimtbalje vertinimo sistemoje. 9. Rezidentros baz: Vs VUL Santariski klinik Seimos medicinos centras 10. Rezidento (ciklo) vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis): 1. 2. 3. 4. 5. 6. Vardas, Pavard Inga Brezinskien Vytautas Kasiulevicius Raminta Meidut Dalia Vasilinien Lina Vencevicien Gintaras Urbonas Profesin kvalifikacija Seimos gydytoja Seimos gydytojas Seimos gydytoja Seimos gydytoja Seimos gydytoja Seimos gydytojas Praktinio darbo patirtis 5 m. 5 m. 7 m. 8 m. 5 m. 6 m.

Ciklo vadovas: e. doc. p., dr. Vytautas Kasiulevicius

1. Ciklo pavadinimas: vaik ligos 2. Apimtis kreditais: 16 kredit. ( 640 val.) 3. Ciklo praktin dalis: 512 val./ Ciklo teorin dalis valandomis: 128 val. 4. Ciklo tikslai ir turinys, studij metodai. Ciklo tikslas patobulinti savo zinias vairi vaik susirgim diagnostikoje ir gydyme. Cikl sudaro vaik infekcins ligos, vaik intensyvi terapija ir reanimacija, konservatyvioji pediatrija ir vaik chirurgija. Dirbdamas seimos medicinos centre gydytojas rezidentas mokosi savarankiskai konsultuoti, diagnozuoti ir gydyti vairiomis ligomis sergancius vaikus, atlikti vairias su si susirgim diagnostika ir gydymu susijusias procedras. Baigs cikl rezidentas privalo mokti: 1. Atlikti naujagimio apzir. 2. vertinti naujagimio bkl. 3. vertinti sergancio kdikio ir vaiko bkl. 4. Mokti diferencijuoti brimus. 5. Mokti vertinti vaik EKG. 6. Mokti vertinti vaik krtins lstos, pilvo, inkst rentgenogramas. 7.

59

Interpretuoti laboratorinius tyrimus (slapimo, kraujo, koprogram). 8. Suteikti pirm neatidliotin pagalb urgentini bkli metu. 9. Zinoti indikacijas specialisto konsultacijai. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. Eil.Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 22. 23. 24. 25 26. 27. Temos pavadinimas Naujagimio bkls vertinimas. Sergancio kdikio ir vaiko bkls vertinimas. Kdiki atopinio dermatito gydymo principai. Rachito klinika, profilaktika, gydymo principai. Vjaraupiai: klinika, gydymo principai. Skarlatina: klinika, gydymo principai. Raudonuk: klinika, gydymo principai. Infekcin mononukleoz: klinika, gydymo principai. minis tonzilitas vaik amziuje: klinika, gydymo principai. minis vaik epiglotitas: klinika, gydymo principai. minis stenozinis vaik laringotracheitas: klinika, gydymo principai. Obstrukcinis bronchitas vaik amziuje: klinika, gydymo principai. Visuomenje gytos pneumonijos gydymo principai vaik amziuje. Hemoraginio vaskulito vaik amziuje klinika. minis pielonefritas vaik amziuje: klinika, gydymo principai. minis gastritas vaik amziuje: klinika, gydymo principai. Bakterinio ir virusinio vaik viduriavimo klinika ir gydymo principai. Bronchins astmos klinika vaik amziuje. Hipotrofija: klinika, profilaktika. Alimentarin anemija: klinika, gydymo principai. vairaus amziaus vaik gaivinimas minis kvpavimo nepakankamumas Hemodinamikos nestabilumas, soko sindromas Sunkus sepsis ir septinis sokas. Meningokokemija Karsciuojantis vaikas ir febriliniai traukuliai. Vaik artritai Teorin dalis, val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4val. 4 val.

60

28. 29. 30. 31. 32.

minis inkst funkcijos nepakankamumas mins vaik endokrinins bkls miniai vaik vandens ir elektrolit balanso sutrikimai Dazniausios sirdies ligos vaik amziuje mins generalizuotos alergins reakcijos: dilglin ir Kvinks edema, Stivenso-Dzonsono, Lajelio sindromai, serumin liga ir serumins reakcijos, anafilaksinis sokas. Insektin alergija. Medikamentin alergija

4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4val.

6. Privalomj ir pasirenkamj dalyk programos. Privalomas dalykas. 7. Literatra: 1. 2. 3. 4. 5. 6. Aut.kolektyvas, red.Raugal A. Vaik ligos, I - IV t., Vilnius, 2002 - 2006 Specializuota skubi pagalba vaikams. Red. L.Chameides, M.H. Hazinski, 1998. Nelson Text book of Pediatrics, editor R.E. Behrman, 2000. www.emedicine.com Periodinis zurnalas"Pediatrija" Aut.kolektyvas. Klinikin toksikologija. Kaunas, 2002

8. Zini ir gebjim vertinimo tvarka Ciklo pabaigoje vertinamos teorins zinios ir gebjimai. Rezidentas laiko skait rastu ir zodziu ir atsiskaito uz atlikt praktin darb. Rezidento zinios ir gebjimai vertinami pazymiu desimtbalje vertinimo sistemoje. 9.Rezidentros baz: Vs VU Vaik ligonin ir Vs Vilniaus Miesto Universitetin ligonin. 10. Rezidento (ciklo) vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis): Vardas, Pavard 1. 2. 3. 4. 5. Virginija Zilinskait Vytautas Zubka Vida Domarkien Augustina Jankauskien Vanda Kriukien Profesin kvalifikacija Vaik intensyvios terapijos gydytoja Vaik anesteziologas ­ reanimatologas Pediatr pediatr Pediatr Praktinio darbo patirtis 25 m. 22 m. 30 m. 20 m. 30 m.

III rezidentros metai

61

1. Ciklo pavadinimas: Psichikos sveikatos priezira seimos gydytojo praktikoje 2. Apimtis kreditais: 8 kreditai. (320 val.) 3. Ciklo praktin dalis: 256 val./ Ciklo teorin dalis valandomis: 64 val. 4. Ciklo tikslai ir turinys, studij metodai. Ciklo tikslas ismokti psichikos lig diagnostikos ir gydymo. Ciklo metu numatyta isnagrinti dvidesimt septynias skirtingas temas. Kiekvienai temai skiriama nuo 1 iki 8 valand teorini uzsimim. Praktins dalies metu gydytojas rezidentas dirbdamas seimos medicinos centre gydytojas rezidentas privalo ismokti savarankiskai konsultuoti, diagnozuoti ir gydyti vairiomis psichikos ligomis sergancius pacientus, atlikti vairias su si susirgim diagnostika ir gydymu susijusias procedras. Baigs cikl rezidentas privalo mokti: 1. Surinkti subjektyvi ir objektyvi paciento anamnez. 2. vertinti kognityvin ir emocin paciento bkl. 3. Mokti naudotis pagrindinmis psichini sutrikim diagnostinmis skalmis. 4. Zinoti pagrindinius psichodiagnostinio tyrimo metodus. 5. Mokti interpretuoti laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. Eil.Nr. Temos pavadinimas F32.2 Sunkios (didziosios) depresijos epizodas be psichozs. Priezastys, diagnostika, gydymo principai. 2. 3. F34.1 Distimija. Priezastys, diagnostika, gydymo principai. F41.2 Misrus nerimo ir depresinis sutrikimas. Priezastys, diagnostika, gydymo principai. 4. F42.3 Adaptacijos sutrikimai. Priezastys, diagnostika, gydymo principai. 5. F43.1 Potrauminio streso sutrikimas. Priezastys, diagnostika, gydymo principai. 6. F40.0 Agorafobija (be panikos ir su panikos sutrikimu). Priezastys, diagnostika, gydymo principai. 7. F41.0 Panikos sutrikimas (epizodinis paroksizminis nerimas). Priezastys, diagnostika, gydymo principai. 8. F41.1 Generalizuotas nerimo sutrikimas. Priezastys, diagnostika, gydymo principai. 9. F51.1 Neorganin nemiga. Priezastys, diagnostika, gydymo principai. 10. F52.4 Prieslaikin ejakuliacija. Priezastys, diagnostika, gydymo principai. 1 1 2 1 4 1 1 1 1 Teorin dalis, val. 1. 8

62

11.

F52.5 Neorganinis vaginizmas. Priezastys, diagnostika, gydymo principai. F52.6 Neorganin dispareunija. Priezastys, diagnostika, gydymo principai. F52.0 Seksualinio potraukio isnykimas ar netekimas. Priezastys, diagnostika, gydymo principai. F05 Delyras, nesusijs su alkoholiu arba kitomis psichoaktyviosiomis medziagomis. Priezastys, diagnostika, gydymo principai. F00 Demencija, sergant Alzheimerio liga. Priezastys, diagnostika, gydymo principai. F01 Kraujagyslin demencija. Priezastys, diagnostika, gydymo principai.

1

12.

1

13.

1

14.

1

15.

2

16.

1

17.

F02 Demencija, sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis. Priezastys, diagnostika, gydymo principai. F04 Organinis amnezinis sindromas, nesusijs su alkoholio arba kit psichoaktyvij medziag vartojimu. Priezastys, diagnostika, gydymo principai. F44.4-F44.7 Konversiniai sutrikimai. Priezastys, diagnostika, gydymo principai. F45.4 Nuolatinis somatoforminis skausmo sutrikimas. Priezastys, diagnostika, gydymo principai. F45.0 Somatizacinis sutrikimas. Priezastys, diagnostika, gydymo principai. F45.1 Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas. Priezastys, diagnostika, gydymo principai. F48.0 Neurastenija. Priezastys, diagnostika, gydymo principai. F68.1 Tikslingas somatini arba psichologini simptom ar negalios suklimas arba isgalvojimas (dirbtinis sutrikimas). Priezastys, diagnostika, gydymo principai. F10 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkohol (min intoksikacija, priklausomybs sindromas, abstinencijos bkl). Priezastys, diagnostika, gydymo principai. F17 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabak (min intoksikacija, priklausomybs sindromas, abstinencijos bkl). Priezastys, diagnostika, gydymo principai. Z76.5 Simuliantas (smoninga simuliacija). Priezastys, diagnostika, gydymo principai.

1

18.

1

19.

1

20.

1

21.

2

22.

1

23. 24.

1 1

25.

3

26.

1

27.

1

63

28.

Seminaras: paciento vertinimas, pokalbio technika, diagnozuojant alkoholio, depresij, nerimo, somatoforminius sutrikimus. Problem sprendimo technikos. Video medziagos perzira. Komandinio darbo principai.

24

6. Privalomj ir pasirenkamj dalyk programos. Privalomas dalykas. 7. Literatra: 1. Kaplan and Sadock´s Synopsis of Psychiatry / Benjamin J. Sadock, Harold I. Kaplan. - 8th ed. - Baltimore: Williams & Wilkins, 1998. - 2x 2. Oxford Textbook of Psychiatry / Michael Gelder, et al. - Oxford University Press, paperback ­ 1996. 8. Zini ir gebjim vertinimo tvarka Ciklo pabaigoje vertinamos teorins zinios ir gebjimai. Rezidentas laiko skait rastu ir zodziu ir atsiskaito uz atlikt praktin darb. Rezidento zinios ir gebjimai vertinami pazymiu desimtbalje vertinimo sistemoje. 9. Rezidentros baz: Vs VUL Santariski klinik Seimos medicinos centras, Vs Antakalnio poliklinika. 10. Rezidento (ciklo) vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis): 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Vardas, Pavard Inga Brezinskien Vytautas Kasiulevicius Raminta Meidut Dalia Vasilinien Lina Vencevicien Gintaras Urbonas Gintautas Daubaras Profesin kvalifikacija Seimos gydytoja Seimos gydytojas Seimos gydytoja Seimos gydytoja Seimos gydytoja Seimos gydytojas Psichiatras Praktinio darbo patirtis 5 m. 5 m. 7 m. 8 m. 5 m. 6 m. 20 m.

Ciklo vadovas: med. dr. Gintautas Daubaras 1. Ciklo pavadinimas: vaik sveikatos priezira seimos gydytojo praktikoje 2. Apimtis kreditais: 8 kreditai. (320 val.) 3. Ciklo praktin dalis: 256 val. / Ciklo teorin dalis valandomis: 64 val. 4. Ciklo tikslai ir turinys, studij metodai. Ciklo tikslas pritaikyti pediatrijos cikle ismoktus gdzius seimos gydytojo praktikoje. Dirbdamas seimos medicinos centre gydytojas rezidentas privalo ismokti savarankiskai konsultuoti, diagnozuoti ir gydyti vairiomis chirurginmis ligomis sergancius pacientus, atlikti vairias su si susirgim diagnostika ir gydymu susijusias procedras. Baigs cikl gydytojas rezidentas privalo: 1. Ismanyti pirmin, antrin ir tretin vaik lig profilaktik. 2. vertinti vaik psichin ir fizin raid. 3. Zinoti kdiki ir vaik 64

maitinimo principus ir sudaryti kdikio maitinimo plan. 4. Zinoti vakcinacijos indikacijas ir kontraindikacijas. Mokti vertinti povakcinines reakcijas. 5. Suvokti bendravimo su tvais etik ir deontologij. 6. Mokti vertinti vaik krtins lstos, pilvo, inkst rentgenogramas. 7. sugebti organizuoti ir atlikti profilaktinius sveikatos patikrinimus. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. Eil.Nr. Temos pavadinimas Vaik sveikatos prieziros organizavimas. Sveik kdiki ir vaik sveikatos priezira bendruomenje. Vaikysts laikotarpiai. Vaik ir paaugli sveikatos tikrinimo tvarka. Bendravimo su tvais ir vaikais pagrindai. Tv ir vaik bendros bkls vertinimas Sveik naujagimi ir kdiki maitinimas: zindymas ir privalumai. Neisnesioto naujagimio bkls vertinimas. Naujagimi ir kdiki stebjimo planas. Zindymo problemos ir j sprendimo bdai, pagalba motinai. Papildomas kdiki maitinimas. Sveik vaik (2 ­ 15 m.) maitinimo principai. Serganci vaik maitinimo principai. Medicininis-higieninis seimos svietimas. Specifin infekcini lig profilaktika. Vaik vidaus organ lig rizikos faktoriai ir j profilaktika. Traumatizmo profilaktika. Konkretaus vaiko fizins bkls ir lytins brandos vertinimas. Blogas elgesys su vaikais: k daryti? Paauglio subjektyvaus tyrimo ypatumai. Paauglysts lig eigos ypatumai. Paauglysts lig rizikos faktoriai ir j profilaktika. Ltinmis ligomis serganci vaik sveikatos prieziros ypatumai. Vaik su fizine ir sensorine negalia poreikiai. Protin negalia (protinis atsilikimas) ­ priezira seimoje. Protin negalia ( protinis atsilikimas) Potencialiai mirtina vaiko liga: pagalbos seimai principai Teorin dalis, val. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val. 4 val.

14. 15. 16. 17.

4 val. 4 val. 2 val. 2 val.

5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas 1. Vaik sveikatos prieziros organizavimas. Sveik kdiki ir vaik sveikatos priezira bendruomenje.

65

Tai seimos gydytojo komandos (gydytojo ir slaugytojos) tarpusavyje suderinta priemons, nukreiptos : a) fizinio augimo ir protinio tobuljimo vertinimas sistemingai stebint vaik nuo gimimo. b) vaiko sanitarins higienins aplinkos vertinimas ir jos korekcija c) nuolatinis tv mokymas paaiskinant: mini ir ltini lig, traumatizmo, zaling proci profilaktikos esm, racionalios seimos, tame tarpe, ir vairaus amziaus vaiko, mitybos pagrindus. Aptariamas Lietuvos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. geguzs 31 d. sakymo priedas Nr1 ,,Vaik ir paaugli sveikatos tikrinimo tvarka". Kadangi sakyme nra aptartos joki laboratorini, instrumentini tyrim indikacijos ­ uzsimimo metu aptariama j reiksm, apimtis, paciento nukreipimo papildomam istyrimui indikacijos. 2. Vaikysts laikotarpiai. Vaik ir paaugli sveikatos tikrinimo tvarka. Bendravimo su tvais ir vaikais pagrindai. Prenatalinio ir postnatalinio vaikysts laikotarpi trumpa charakteristika. Aplinkos veiksniai, veikiantys vaisiaus augim. Postnatalinio laikotarpio: naujagimysts, kdikysts, ankstyvojo ikimokyklinio amziaus (nuo 1 iki 3 m.), vyresniojo ikimokyklinio (darzelinio) [nuo 3 m. iki 6-7 m], jaunesnio mokyklinio (nuo 7 iki 12 m.) ir vyresnio mokyklinio (12-18 m.) laikotarpi charakteristika. Vaiko anamnezs surinkimas ­ tv ir kit seimos nari isklausymas, j suteikt zini vertinimas. Tv zini apie vaiko lig vertinimas ir atsakym jiems suformulavimas priklausomai nuo j rpesci ir mentaliteto. Bendravimo su vairaus amziaus vaikais ypatumai. Su 13m ir vyresniais bendraujama kaip su pirminiu informacijos saltiniu. 3. Tv ir vaik bendros bkls vertinimas Pokalbio metu vaikas stebimas ir vertinama bendra jo bkl. Pagal tai pasirenkama tolesnio tyrimo, t.y. fizinio istyrimo ­ vaiko istyrimo taktika. Paaiskinama, ko is jo tikimasi. Mokomasi dirbti pagal pagrindin vaik tyrimo princip ­ pradeda nuo ko maziau invazini tyrim. Baigus tyrim paaiskinama, kad jis baigtas ir kas rasta. Vaik tiriant atsizvelgiama jo amzi: a) nuo gimimo iki 6 mn. b) nuo 7 mn. iki 1 m. c) nuo vieneri iki 3 met d) nuo 3 m. iki 6-7 m. e) 7 iki 11 m. f) 13 met ir vyresniais. 4. Sveik naujagimi ir kdiki maitinimas: zindymas ir privalumai. Zindymas ­ niekuo nepakeiciamas. Priespienio, motinos pieno unikalios savybs. Zindymo nauda naujagimiui, kdikiui, vaikui, motinai. Laktacijos ypatumai. Zindymo technika. Taisyklingo zindymo principai (daznis, laikas). Zindymo higiena. Kontraindikacijos zindymui: absoliucios ir santykins. Zindancios motinos mityba. Motinos pieno nutraukimas ir laikymas, atsaldymas. 5. Naujagimi ir kdiki stebjimo planas. Pirmasis naujagimio aplankymas: naujagimio aplinkos, seimos pasirengimo j prizirti vertinimas sanitariniu-higieniniu poziriu ir issams patarimai. Naujagimi vairi lig rizikos veiksni grups. Kruopstus ras F 113 vertinimas. Pirmojo vizito trukm pagal seimos poreik. Issami naujagimio apzira ir jo sveikatos bkls vertinimas. Motinos sveikatos bkls vertinimas. Nuolatinio naujagimio ir kdikio stebjimo tikslai. Psichomotorikos vertinimas priklausomai nuo amziaus. Indikacijos specialisto konsultacijai. Formos Nr. 025-112/a issamus pildymas. Slaugytojos darbo ir zini kontrol/vertinimas. 6. Zindymo problemos ir j sprendimo bdai, pagalba motinai. Zindymo problemos (pieno trkumas, trumpi, ploksti ir traukti speneliai, pieno tekjimas [galaktorja], skausmingi ir pazeisti speneliai, krt persipildymas, blokuoti pieno latakai

66

[pieno staz], mastitas). Zindymo problem profilaktika ir salinimas: pagalba motinai, gydymas. 7. Papildomas kdiki maitinimas. Sveik vaik (2 ­ 15 m.) maitinimo principai. Serganci vaik maitinimo principai. Papildomo kdiki maitinimo svoka, indikacijos. Pratinimo prie naujo maisto metodika. Maisto pertrinimo bdai. Maitinimo is saukstelio technika. Papildomam maitinimui rekomenduojami produktai, patiekalai - j gamybos ypatumai, vedimo terminai. Pratinimo prie bendro seimos stalo principai. Sveik 2 ­ 15 m amziaus vaik maitinimo ypatumai (maitinimo daznis, porcijos dydis, paruosimo bdai) Produkt, patiekal pakeitimo vien kitais metodika. Galimai vairesnio, sviezaus maisto privalumai. Rekomenduojamos paros energijos ir maisto medziag normos priklausomai nuo vaiko amziaus. Serganci vaik, priklausomai nuo ligos, maitinimo principai. 8. Medicininis-higieninis seimos svietimas. Kdikio/vaiko, seimos nari higienos, reguliaraus patalp vdinimo, buvimo gryname ore reiksm. Neigiamas vienarsio maisto poveikis. Zaling proci kenksmingumas. 9. Specifin infekcini lig profilaktika. Aktyviojo imuniteto sudarymo btinyb. Vakcinos, j laikymas. Vakcin svirkstimo technika. Lietuvos skiep kalendorius. Skiepijimo kontraindikacijos, pseudokontraindikacijos. Nepageidaujamos reakcijos skiep: vietins ir bendrins. Sistemins (bendrosios) sunkios alergins reakcijos. Papildomi rekomenduojami skiepai. Imunoprofilaktiko specialisto, pediatro konsultacijos indikacijos. 10. Vaik vidaus organ lig rizikos faktoriai ir j profilaktika. Traumatizmo profilaktika. mini kvpavimo organ lig profilaktika. Grdinimas. Manksta, masazas. Plini odos lig profilaktika. Kardiovaskulins, virskinimo, uropetins sistem lig ir alergini lig pirmin, antrin, bei tretin profilaktika. Dant duonies rizikos faktoriai ir j isvengimo bdai. Profilaktini odontologo patikrinimo reiksm. Racionalios mitybos reiksm, aktyvaus gyvenimo bdo taka lig profilaktikai. 11. Konkretaus vaiko fizins bkls ir lytins brandos vertinimas. Kdikio/vaiko/paauglio fizinio augimo vertinimo reiksm aptinkant organin patologij ir j vertinant. Teisingas pasvrimas, gio pamatavimas. Gaut rodikli vertinimas procentiliniu metodu vadovaujantis J. Tutkuviens metodiniai nurodymais ,,Vaik augimo ir brendimo vertinimas, (1995). Teisingas fizins bkls vertinimo rasymas kdikio/vaiko sveikatos raidos istorij. Indikacijos endokrinologo, ginekologo, genetiko konsultacijai. Pokalbiai su atskir lyci paaugliais asmens higienos, lytinio svietimo klausimais. 12. Blogas elgesys su vaikais: k daryti? Blogo elgesio su vaikais atpazinimas, priezastys ir j salinimas. Nuolatinis darbas su ,,sunkia seima". Psichosocialini problem sprendimas - darbas kartu su socialine tarnyba. 13. Paauglio subjektyvaus tyrimo ypatumai. Paauglysts lig eigos ypatumai. Paauglysts lig rizikos faktoriai ir j profilaktika. Paauglysts amziaus ypatumai. Paauglysts elgesio ir sveikatos problemos. Paaugli sveikatos tikrinimo konfidencialumo uztikrinimas. Paauglio sugebjimo daryti jo sveikat lieciancius sprendimus vertinimas. Atviras paauglio informavimas apie jo sveikatos problemas, tolesni rysi aptarimas. 67

14. Ltinmis ligomis serganci vaik sveikatos prieziros ypatumai. Ltine liga serganciojo prieziros komandos organizavimas. Uztikrinimas jos nari glaudaus tarpusavio bendradarbiavimo. Dmesingas, jautrus tv isklausymas. Palaipsnis informacijos apie lig suteikimas. Tyrim kartojimo btinumo pagrindimas. Issamus paaiskinimas tvams kodl atliekamos vienos ar kitos procedros, skiriamas vienoks ar kitoks gydymas. Slaugos procedr ismoko slaugytoja ­ jos darbo kokybs kontrol. 15. Vaik su fizine ir sensorine negalia poreikiai. Protin negalia (protinis atsilikimas) ­ priezira seimoje. Negalios svoka. Individualaus pagalbos plano sudarymas. Negalios vertinimas padedant specialistams ir visokeriopos pagalbos poreiki nustatymas. Pagalbos komandos sudarymas ir jos darbo koordinavimas. Tv traukimas slaugos ir prieziros proces, j dvasinis palaikymas. Tvams paaiskinimas, kad negalios prognoz priklauso nuo tv, vaiko ir jo gydymoreabilitacijos koordinuot pastang. 16. Protin negalia ( protinis atsilikimas). Tvams informacijos apie vaiko lig pateikimo ypatumai. Darbo su tvais taktika. Tv moralinis palaikymas. Slaugos ir prieziros komandos sudarymas ir jos darbo koordinavimas. 17. Potencialiai mirtina vaiko liga: pagalbos seimai principai. Darbo su tvais taktika priklausomai nuo vaiko bkls. Ligos pablogjimo, recidyvo vertinimas. Indikacijos specialist konsultacijai. Informacijos tvams teikimas pagal j pageidavim ir padjimas apsisprsti su vairiais gydymo variantais ir iskilsianciomis problemomis. Mirstanciojo vaiko psichologinio streso salinimas. Pagalba seimai vaikui mirus. 6. Privalomj ir pasirenkamj dalyk programos. Privalomas dalykas. 7. Literatra: 1. 2. 3. 4. 5. Aut.kolektyvas, red.Raugal A. Vaik ligos, I - IV t., Vilnius, 2002 - 2006 Specializuota skubi pagalba vaikams. Red. L.Chameides, M.H. Hazinski, 1998. Nelson Text book of Pediatrics, editor R.E. Behrman, 2000. www.emedicine.com Periodinis zurnalas"Pediatrija"

8. Zini ir gebjim vertinimo tvarka. Ciklo pabaigoje vertinamos teorins zinios ir gebjimai. Rezidentas laiko skait rastu ir zodziu ir atsiskaito uz atlikt praktin darb. Rezidento zinios ir gebjimai vertinami pazymiu desimtbalje vertinimo sistemoje. 9. Rezidentros baz: Ciklas atliekamas Vs VUL Santariski klinik Seimos medicinos centre ir kituose seimos medicinos centruose bei poliklinikose.

68

10. Rezidento (ciklo) vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis): Vardas, Pavard 1. Inga Brezinskien 2. Vytautas Kasiulevicius 3. Raminta Meidut 4. Dalia Vasilinien 5. Lina Vencevicien 6. Gintaras Urbonas 7. Vida Cirbien 8. Irena Marozien 9. Algimantas Vingras 10. Egl Galgauskien Ciklo vadovas doc. A.Vingras 1. Ciklo pavadinimas: visapus seimos gydytojo praktika 2. Apimtis kreditais:. 24 kreditai ( 960 val.) 3. Ciklo praktin dalis: 768 val./ Ciklo teorin dalis valandomis: 192 val. 4. Ciklo tikslai ir turinys, studij metodai. Ciklo tikslas pritaikyti cikle ismoktus vairi specialybi gdzius seimos gydytojo praktikoje. Dirbdamas kartu su seimos gydytoju gydytojas rezidentas privalo ismokti savarankiskai konsultuoti, diagnozuoti ir gydyti vairiomis ligomis sergancius pacientus, atlikti vairias su si susirgim diagnostika ir gydymu susijusias procedras. Baigs seimos medicinos cikl rezidentas turi ismanyti: Seimos medicinos filosofijos principus: sveikatos prieziros tstinum, orientacij pacient (seim, bendruomen) o ne lig, holistin pozir sveikat, plataus spektro klinikin veikl, bendruomens sveikatos poreikiais grindziam profilaktin veikl, orientacij nuo lig gydymo sveikatos issaugojim; pirmins sveikatos prieziros organizavimo formas ir tvark; komandinio darbo principus; darbo bendruomenje principus; medicinins dokumentacijos tvarkym; vaist israsymo tvark; asmens darbingumo medicinins ekspertizs tvark ir principus; PSP klinikos administravimo ir medicininio audito pagrindus; seimos gyvenimo cikl; pagyvenusi zmoni sveikatos prieziros ypatumus; bendravimo su pacientu pagrindus; mokslins veiklos pirminiame sveikatos prieziros lygyje pagrindus. Baigs seimos medicinos cikl rezidentas turi mokti atlikti: paciento konsultacij: issiaiskinti paciento kreipimosi priezast; rinkti anamnez; skatinti pacient bendradarbiauti konsultacijos metu; sudaryti tyrim plan ir paaiskinti pacientui; sudaryti gydymo plan kartu su pacientu; apibendrinti ir suteikti aiski informacij pacientui; bendr paciento istyrim: vertinti bendr ligonio bkl: isvaizd; laikysen, fizin issivystym, mityb; vertinti od, pood ir gleivin: spalv; auglius, kraujosruvas, kitus pazeidimus, odos turgor, temperatr, patinimus, plaukuotum; vertinti periferin kraujotak: puls, arterin kraujospd, periferini kraujagysli pulsacij, ven bkl; vertinti kvpavimo funkcij: dazn, lygum, gilum, patologin kvpavim; apzirti galv, kakl, akis, nos, burn ir gerkl, palpuoti galvos organus; apzirti, palpuoti, perkutuoti ir auskultuoti krtins organus; apzirti, palpuoti, perkutuoti ir auskultuoti pilvo ir pilvo srities organus; apzirti, palpuoti isorinius lytinius organus; istirti iseinamj ang ir jos isor; apzirti, palpuoti galnes, stubur ir istirti j funkcijas; Special paciento istyrim aprasyt specialiuosiuose cikluose. Baigs cikl rezidentas privalo mokti: 1. Konsultuoti pacient seimos medicinos centre ir namuose. 2. 69 Profesin kvalifikacija Seimos gydytoja Seimos gydytojas Seimos gydytoja Seimos gydytoja Seimos gydytoja Seimos gydytojas Seimos gydytoja Seimos gydytoja Pediatras Seimos gydytoja Praktinio darbo patirtis 5 m. 5 m. 8 m. 9 m. 6 m. 7 m. 20 m. 20 m. 30 m. 5 m.

Uzpildyti nsciosios prieziros form. 3. Mokti sudaryti terminalinio paciento prieziros namuose plan. 4. Mokti sudaryti vairi negali turinci pacient prieziros plan dalyvaujant visiems PSP komandos nariams. 5. Mokti sudaryti vairi pacient grupi prevencinio tikrinimo plan. 6. Mokti uzpildyti siuntim invalidumo grupei nustatyti. 7. Mokti israsyti kompensuojamus vaistus ir zinoti pagrindinius vaist kompensavimo sistemos principus. 8. Israsyti mirties liudijim. Ciklo metu numatyta isnagrinti dvidesimt keturias skirtingas temas. Kiekvienai temai skiriama po 8 valandas teorini uzsimim. Praktinje dalyje rezidentai mokomi atvykus naujam ligoniui surinkti issami anamnez, atlikti sio ligonio fizikin istyrim ir suderinus su rezident vadovu paskirti gydymo plan. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas

Eil.Nr.

Temos pavadinimas Bendruomens sveikatos priezira. Atskir pacient sveikatos poreiki ir visuomens poreiki derinimas, subalansuota priezira. Biopsichosocialinio modelio taikymas atsizvelgiant kultrines ir egzistencines plotmes. Bendruomens sveikatos poreiki vertinimas ir bendruomens ugdymas. Darbo patumai vairiose bendruomens grupse. Darbingo amziaus zmoni sveikatos priezira. Senyvo amziaus zmoni sveikatos tikrinim organizavimas. Sveikatos sutrikim ypatumai senatvje (desocializacija ir autonomiskumo praradimas). Ltini neinfekcini lig profilaktika. Onkologini susirgim prevencijos organizavimo principai pirminje sveikatos prieziroje, j uztikrinantys PSP komandos nariai. Sergancij ltinmis ligomis pacient mokymas, PSP komandos funkcijos. Bendruomens slaugytoj ir socialini dabuotoj vaidmuo ilgalaikje ltinmis ligomis serganci pacient prieziroje. PSP komandos bendradarbiavimas su kitomis valstybs institucijomis uztikrinant rizikos grupi priezir. Savizudybi prevencijos strategija. vairi institucij bendradarbiavimas kuriant socialin bendruomens aplinka. Faktoriai takojantys pirmins sveikatos prieziros teikiam paslaug veiksmingum. Seimos gydytojas ­ paciento ,, advokatas ir vadybininkas''. Medicinini paslaug teikim takojantys veiksniai ir j valdymas. Zmogiskj ir darbo resurs valdymas. Negalia seimos gydytojo darbe. Negalios samprata. Zmoni su negalia vieta visuomenje vairiais istorijos tarpsniais. Invalid teisi deklaracija ir Europos bendrijos strategijos zmonms su negalia principai. Lietuvos Respublikos teisin negalios baz. Nacionalin zmoni su negalia socialins integracijos programa. Socialins negalij teiss. Seimos gydytojo bendradarbiavimas su kitais specialistais prizirint negalios istikt pacient, pasiskirstymas funkcijomis. Pagalbos namuose paslaugos ir paslaug rsys. Nam slaugos reiksm. Paslaug teikimo organizavimas. Paslaug teikj komandinis darbas.

Teorin dalis, val.

1.

8 val.

2.

8 val.

3.

8 val.

4.

8 val.

5.

8 val.

70

6.

7.

8.

Vadovavimas seimos gydytojo praktikai. Rezidentai turi suprasti efektyv personalo darbo organizavim: kaip planuoti, paskirstyti ir vertinti personalo darb, kaip reaguoti blog personalo darb, kaip pastebti ir vertinti personalo pasiekimus, personalo tobulinim: kaip nustatyti darbuotoj mokymo ir tobulinimo poreikius, siekiant padidinti j gebjimus ir indl. Turi zinoti delegavim ir konsultavim: efektyv delegavim ir kada tinka bei kada netinka tai daryti, konsultavimo principus ir technikas, efektyvi darbini santyki valdym: nuostat, poziri ir elgesio tarpusavio rys, k reikia sakyti darbuotojams ir kaip. Turi suprasti efektyvius darbinius santykius su pavaldiniais, tiesioginiu vadovu ir kolegomis. Turi ismokti, kaip atpazinti ir mazinti tarpasmeninius konfliktus, suprasti efektyv drausmini ir skund tvarkymo procedr naudojim, savs tobulinim: asmeninius gebjimus ir trkumus bei poveik kitiems, spaudimo ir streso valdym: su darbu susijusio streso priezastis, simptomus bei jo prevencij ir salinim, spaudimo valdymo metodus ir technikas. Turi zinoti laiko ir prioritet valdym: laiko valdymo technikas, kaip ir kada ginti savo teises. Turi ismanyti problem sprendimo principus ir technikas. Turi bti sisavin efektyv pranesim darym, zinoti, kaip tikinti darbuotojus naudojant pranesimo technik, pranesim darymo principus ir technikas, posdzi valdym: kaip organizuoti posdzius ir jiems efektyviai vadovauti. PSP komandos samprata ir funkcijos. Pirmins sveikatos prieziros komandos nari funkcijos ir tarpusavio bendradarbiavimas. PSP komandos sudtis: bendrosios praktikos gydytojas, bendruomens slaugytojas, socialinis darbuotojas. Bendrosios praktikos gydytojo funkcijos ir kompetencijos. Bendruomens slaugos apibrzimas, objektas, klasifikacija, veiklos sritys. Bendruomens slaugytojo pagrindins funkcijos ir kompetencijos. Slaugos reformos strategija. Socialini paslaug poreikiai ir tinklas sveikatos prieziros sistemoje. Socialini darbuotoj veikla sveikatos prieziros sistemoje. Sveikatos prieziros socialiniai darbuotojai. Socialins paslaugos pirminje sveikatos prieziroje. Socialins paslaugos namuose. Sveikatos apsaugos ir socialins rpybos priemons pagyvenusiems ir negaliems zmonms. Sveikatos prieziros sistemos socialinio darbuotojo funkcijos. Slaugos veiksmai, kuriuos turi zinoti ir mokti atlikti socialiniai darbuotojai ir lankomosios prieziros darbuotojai Radiologiniai tyrimai seimos medicinoje. Radiologin kvpavimo organ sistemos lig diagnostika: pneumonijos, plauci abscesai, bronchins, enterogenins cistos, bronchin astma, plauci emfizema, bronchektatin liga, plauci navikai, metastazs plauciuose ir limfmazgiuose, pneumofibroz, fibrozuojantis alveolitas, egzogeninis alerginis alveolitas, pneumokoniozs, plauci tuberkulioz, plauci sarkoidoz, histiocitoz X, limfangioz, pleuritai, pleuros empiema, pneumotoraksas, hidropneumotoraksas, pleuros saugos ir apkalkjimai, pleuros navikai, diafragmos ligos, tarpuplaucio ligos, Radiologin sirdies ir kraujagysli sistemos lig diagnostika: gimtos ir gytos sirdies

8 val.

8 val.

8 val.

71

9. 10. 11.

12.

13.

14.

ydos, miokardo ligos ir pakitimai, perikardo ligos ir pakitimai, gimtos ir gytos aortos ir kit stambij kraujagysli ligos. Virskinimo sistemos lig radiodiagnostika: rykls ir stempls ligos, skrandzio ir dvylikapirsts zarnos ligos, plonosios ir storosios zarnos ligos, mezenterin isemija, zminio ir ltinio zarn nepraeinamumo diagnostika, kepen, kasos lig, antrini pakitim dl gretim organ ir audini patologijos diagnostika. Urogenitalins sistemos ligl radiodiagnostika: inkst, slapimo tak ir psls anomalijos, pielitas, pielonefritas, akmenlig, tuberkulioz, cistos, navikai, vyr lytini organ ligos, moter lytini organ ligos. Krties lig radiodiagnostika. Centrins ir periferins nerv sistemos organ vizualizacija ir anatomijos pagrindai. Nerv sistemos lig radiodiagnostika: galvos smegen navikai ir metastazs, cistiniai pakitimai, nugaros smegen navikai, demielinizuojancios ligos, infekcins ligos, galvos smegen kraujotakos ligos, degenaracins distrofins stuburo ligos, trauminiai galvos ir stuburo smegen pakitimai. Aus, nosies, gerkls ir aki lig radiodiagnostika. Fizinis ir emocinis smurtas seimoje. Priezastys, diagnostika, pagalba. Odontologiniai susirgimai seimos gydytojo darbe. Priezastys, diagnostika, pagalba. Narkomanija. Eskperimentinis nelegali narkotik vartojimas tarp jaunimo (EMCDDA, ESPAD). Priklausomybs lig kompleksinis gydymas ir reabilitacija (CSAT leidiniai), priklausomybs lig tarp moter klinikins bei gydymo-reabilitacijos ypatybs. Motyvacin apklausa kaip viena is svarbiausi technik (W.R.Miller, NIAAA project Match ir kt.). Atkryci dsningumai ir prevencijos strategija (T.Gorski ir kt.). Nelegali narkotik vartojimo taka visuomenei ir j sprendim bdai - prevencija, gydymas, reabilitacija Europoje (EMCDDA). Priklausomybs nuo alkoholio, kaip ligos supratimas, socialinikultrini faktori taka priklausomybs nuo alkoholio formavimuisi ir eigai (E.M.Jellinek). Asmenybs ir psichologini faktori taka priklausomybs lig formavimuisi, asmenybs kaita priklausomybs ligos procese, asmenybs ir psichologini faktori vaidmuo sveikimo etapuose. Psichosocialins pagalbos organizavimas asmenims, sergantiems priklausomybe nuo alkoholio, medikamentinis gydymas. Alkoholio zalingas poveikis somatin ir psichikos bkl, ankstyvos atrankos bdai (PSO AUDIT) ankstyvo isaiskinimo metodika. Trumpa intervencija, gydymas pokalbiu bendrojoje medicinos praktikoje (M. Flemming). Mokslo integracija ir taka gydytojo klinikinei praktikai. rodymais pagrsta medicina. rodym lygmenys. rodymais pagrsta diagnoz. rodymais pagrstas gydymas. rodymais pagrstos ir pacient orientuotos medicinos konfliktas. Etikos principai seimos gydytojo praktikoje. Medicinos etika. Medicinos etika ­ profesins etikos saka. Medicinos etikos sistema ir istorija. Medicinos etika filosofijos poziriu. Elgesio motyvavimas ir morals taikymas praktikoje. Dorovinio elgesio filosofinis pagrindimas medicinoje (A.Sopenhaueris). Etikos,

8 val. 8 val. 8 val.

8 val.

8 val.

8 val.

72

15.

16.

17.

psichologijos, sociologijos, teiss ssajos medicinoje. Gydytojo etika. Ligonio etika. Medicinos etin sttuktra. Medicinos ssaja su zmogiskaisiais institutais ­ funkcine visuomens sistema (mokslu, svietimu, politika, jurisprudencija, religija). Problemos, susiformuojancios gydytojo asmenybs ir bendros etikos teorijos santykio plotmje (gydytojo asmenybs dorovinio formavimo problemos). Gydytojo etika ­ medicinos etikos dalis. Gydytojo etalonas. Gydytojo asmenybs savybs (Avicena, V.Buganskis, F.Baumgartenas, N.Pervomaiskis). Gydytojo profesijos ypatingumo slygojancios dorovins nuostatos (szin, pareiga, atsakomyb). Gydytojo etalonas ir profesionalumas. Problemos susijusio su bendru etikos princip panaudojimu konkrecioje profesinje gydytojo veikloje (profesins veiklos plotmje). Gydytojo santykiai su ligoniais. Gydytojo santykiai su ligonio artimaisiais. Gydytojo santykiai su bendradarbiais ir kolegomis. Gydytojo vieta visuomens viesosios nuomons formavime. Gydytojo dorovin atsakomyb. Gydytojo juridin atsakomyb. Pagrindiniai medicinos darbuotoj principai (Zenevos deklaracija). Deontologija. Tyrim ir biomedicinini bandym etika. Etiniai biomedicinini tyrim vertinimo aspektai. Asmens autonomija ir informuoto asmens sutikimas. Rizikos ir naudos pusiausvyra bei paskirstymas. "Minimalios rizikos" samprata. Tiriamj atrinkimo tyrimui ir j gerovs apsaugos problema. Biomedicinini tyrim su sveikais savanoriais etins problemos. Teisingumo problema, atliekant biomedicinius tyrimus besivystanciose salyse. Konfidencialumo principas biomedicininiuose tyrimuose. Biomedicinini tyrim metodologija. Tyrim su zmonmis rsys. Biomedicininio tyrimo, medicinos praktikos bei "eksperimentinio gydymo" skirtis. Terapinio ir neterapinio tyrimo skirtis. Klinikini tyrim fazs. Atsitiktins atrankos ir placebo naudojimo klinikiniuose tyrimuose etins problemos. Paciento informuotumo problema. Kompliamentarioji ir tradicin medicina, priestaravimai ir slycio taskai. Istoriniai alternatyvi gydymo bd atsiradimo saltiniai, j ssajos su siuolaikine medicina. Alternatyvi gydymo metod vieta ir prasm siuolaikinje medicinoje, j taikymo galimybs sergant reumatiniais susirgimais. Taikymo galimybs kartu ir savarankiskai su siuolaikiniais gydymo bdais. Fitoterapija: galimybs ir apribojimai. Fitoterapiniai gydymo metodai, taikymo bdai ir apribojimai. Tinktros, ekstraktai, nuovirai, kompresai, aplikacijos, arbatos. Pagrindins veikiancios medziagos vaistazolse. Fitoterapijos taikymas reumatini lig metu, karsciuojant, sergant virskinimo organ susirgimais, sirdies kraujagysli ligomis, kvpavimo sistemos susirgimais ir kt. Fitoterapijos ir homeopatijos panasumai ir skirtumai. Homeopatijos istorins prielaidos. Homeopatija ir jos vieta medicinos praktikos subspecialybi srase. Dazniausiai pasitaikantys pasaliniai reiskiniai gydant alterantyviais metodais. Nepageidaujamos vaist reakcijos. Apibrzimas. Svarbiausi su nepageidaujamomis reakcijomis susij terminai (nenumatyta nepageidaujama reakcija, sunkus nepageidaujamas poveikis ir kt.),

8 val.

8 val.

8 val.

73

18. 19.

20.

21. 22. 23.

j apibrzimai. Nepageidaujam vaist reakcij klasifikacija. Klasifikacija pagal pasireiskimo dazn. Reakcij tipai: A tipo, nuo dozs priklausomos (dose-related); B tipo, nuo dozs nepriklausomos (non-dose-related); C tipo, nuo dozs priklausomos ir nuo laiko priklausomos (dose-related and time-related); D tipo, nuo laiko priklausomos (time-related); E tipo, nutraukimo (withdrawal); F tipo, nenumatytas efektyvumo sumazjimas (unexpected failure of therapy); mint reakcij tip savybs ir pozymiai, reakcij pavyzdziai. Nepageidaujam vaist reakcij etiologija. Diagnostini tyrim vert klinikinje praktikoje. Tyrim jautrumas ir specifiskumas. Dazniausiai atliekami tyrimai. Farmakoepidemiologija. Vaist vartojimas ir j sukeliamas poveikis didelei zmoni grupei. Pagrindiniai farmakoepidemiologijos principai. Farmakoepidemiologijos atsiradimo prielaidos ir raida. Rysys su klinikine farmakologija ir epidemiologija. Pagrindiniai klinikins farmakologijos principai, taikomi farmakoepidemiologini tyrim metu; farmakodinamikos ir farmakokinetikos taka skirtingam vaisto poveikiui, "zmogiskojo faktoriaus" svarba, gydytojo ir vartotojo elgesio ypatumai. Farmakoepidemiologini tyrim tikslai: signalo registravimas, rizikos vertinimas, hipotezs tikrinimas. Farmakoepidemiologiniuose tyrimuose vartojami matavimo vienetai. Rizikos svoka, rizikos vertinimas. Teisiniai konflikt sprendimo aspektai. Gydytoj ir kit medicinos darbuotoj teises ir pareigas. Gydytoj ir kit medicinos darbuotoj teisin atsakomyb. Paciento teis privataus gyvenimo slaptum. Teis susipazinti su ligos istorija. Paciento teis zalos atlyginim. Specifiniai gydytojo ir paciento santykiai ir j teisinis reguliavimas.Nepilnamecio paciento teisin padtis.Nstumo nutraukimas. Pacientai su psichikos negalia. Mirtis, eutanazija ir teis. Specifini medicinos srici teisinis reguliavimas. Dirbtinis apvaisinimas ir teis. Vaisiaus teisinis statusas. Medicinin genetika ir teis. Zmogaus audini ir organ transplantacija ir teis. Medicininiai bandymai ir j teisinis reguliavimas. Gydytojo ir sveikatos apsaugos sistemos grandzi santyki teisinis reguliavimas. Gydytoj tarpusavio santyki teisinis reguliavimas. Gydytoj ir medicinos staig civilin atsakomyb. Gydytoj administracin, baudziamoji ir drausmin atsakomyb. Gydytoj ir medicinos staig civilins atsakomybs draudimas. Medicinos darbuotoj ir teissaugos institucij teisiniai santykiai. Medicinos darbuotoj santyki su teismo, tardymo ir prokuratros staigomis teisinis reguliavimas. Gydytojo-eksperto teisinis statusas, jo teiss ir pareigos. Informacini technologij vaidmuo klinikinje praktikoje. Elektronin paciento kortel. Terminalini ligoni priezira ir jos etiniai aspektai. Seimos gydytojo vaidmuo padedant isgyventi netekt ir gedjim. Gydytojo santykiai su kitais sveikatos apsaugos sistemos darbuotojais (farmacininkais, pagalbiniu medicinos personalu ir

8 val. 8 val.

8 val.

8 val. 8 val. 8 val.

74

24.

kt.). Gydytoj ir kit medicinos darbuotoj profesins organizacijos. Sveikatos stiprinimo samprata. Naujausios sveikatos stiprinimo teorijos (salutogeninis sveikatos stiprinimo modelis). Sveikatos stiprinimo principai ir naujojoje Europos Sjungos visuomens sveikatos programoje (2003-2008). Sveikatos politika. Principai "sveikata visiems 21 amziuje". Lietuvos sveikatos programa. Sveikatos stiprinimo indikatoriai, sveikatos vertinimai. Psichosocialiniai veiksniai sveikatos stiprinime. Socioekonomin padtis ir liga. Gyvensena ir sveikata. Seimos vaidmuo kuriant ir palaikant sveik gyvensen. Sveikatos stiprinimas darbo vietoje. Sveikatos stiprinimas ligoninje. Sveikatos stiprinimas ugdymo staigose. Sveikatos stiprinimas atskirose populiacijos grupse. Bendruomens dalyvavimas sveikatos stiprinime. Pagalba norintiems pakeisti gyvensen. Sveikatos stiprinimo stebjimo sistema.

8 val.

6. Privalomj ir pasirenkamj dalyk programos. Privalomas dalykas. 7. Literatra: 1. Roger Jones, Nicky Britten, Larry Culpepper // Oxford Textbook of Primary Medical Care 2003 2. John Noble, Wendy Levinson // Textbook of Primary Care Medicine, Third Editon 2000 3. Robert E. Rakel // Textbook of Family Practice, 6th Edition 2000 8. Zini ir gebjim vertinimo tvarka Ciklo pabaigoje vertinamos teorins zinios ir gebjimai. Rezidentas laiko skait rastu ir zodziu ir atsiskaito uz atlikt praktin darb. Rezidento zinios ir gebjimai vertinami pazymiu desimtbalje vertinimo sistemoje. 9. Rezidentros baz: Vs VUL Santariski klinik Seimos medicinos centras, Vs Vilniaus rajono poliklinika, Vs Seskins poliklinika, Vs Antakalnio poliklinika, UAB ,, Baltupi seimos medicinos centras ``, UAB ,,Pasilaici seimos medicinos centras`` , UAB ,, Sanitas familea ``

10. Rezidento (ciklo) vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis): Vardas, Pavard Inga Brezinskien Vytautas Kasiulevicius Raminta Meidut Dalia Vasilinien Lina Vencevicien Gintaras Urbonas Vida Cirbien Irena Marozien Profesin kvalifikacija Seimos gydytoja Seimos gydytojas Seimos gydytoja Seimos gydytoja Seimos gydytoja Seimos gydytojas Seimos gydytoja Seimos gydytoja Praktinio darbo patirtis 5 m. 5 m. 8 m. 9 m. 6 m. 7 m. 20 m. 20 m. 75

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.

9. Algimantas Vingras 10. Egl Galgauskien

Pediatras Seimos gydytoja

30 m. 5 m.

Ciklo vadovas: e. doc. p., dr. Vytautas Kasiulevicius Elektyviniai (pasirenkamieji) ciklai 1. Ciklo pavadinimas: Reabilitacija 2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 valand) 3. Ciklo praktin dalis: 128 valandos / Ciklo teorin dalis valandomis: 32 valandos 4. Ciklo tikslai ir turinys, studij metodai. Ciklo metu metu rezidentas turi gyti supratim apie reabilitacinio gydymo indikacijas ir kontraindikacijas sergant vairia patologija. Rezidentas turi ismanyti visus pagrindinius reabilitacinio gydymo metodus. Baigs cikl pacientas turi mokti sudaryti individual paciento reabilitacinio gydymo plan, uzpildyti siuntim sveikat grzinanciam ir reabilitaciniam gydymui. Ismanyti pacient persirgusi galvos smegen insultu, miokardo infarktu, patyrusi judamojo aparato ir nerv sistemos traumas reabilitacijos principus. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas.

Eil.Nr.

Temos pavadinimas Fizins medicinos ir reabilitacijos pagrindai. Motorins funkcijos ir judesi kontrol, biomechanika Funkciniai ir klinikiniai tyrimai reabilitacijoje. Fizins medicinos ir reabilitacijos priemons Nemobils ligoniai. Sergancij judjimo ir atramos sistemos ligomis reabilitacija Urologini ir seksualini problem sprendimas fizins medicinos ir reabilitacijos priemonmis Sportinink reabilitacijos principai Ligoni ir negalij, serganci nerv ligomis, reabilitacija Serganci kvpavimo ir kardiovaskulins sistemos ligomis reabilitacija

Teorin dalis, val.

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.

4 4 4 4 4 4 4 4

6. Privalomj ir pasirenkamj dalyk programos. Pasirenkamas dalykas. 7. Zini ir gebjim vertinimo tvarka Ciklo pabaigoje vertinamos teorins zinios ir gebjimai. Rezidentas laiko skait rastu ir zodziu ir atsiskaito uz atlikt praktin darb. Rezidento zinios ir gebjimai vertinami pazymiu desimtbalje vertinimo sistemoje.

76

8. Literatra: 1. Textbook of Medicine / R. L. Souhami, J. Moxham - 4th ed - Edinburgh: Churchill Livingstone, 2002. - 2.ed. - 17x, 1.ed- 2x 9. Rezidentros baz: Vs VUL Santariski klinik Fizins medicinos ir reabilitacijos centras.

10. Rezidento (ciklo) vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis): Vardas, Pavard 1. Roma Palubinskien Profesin kvalifikacija FMR gydytojas Praktinio darbo patirtis 25 m.

1. Ciklo pavadinimas: psichiatrija 2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 valand) 3. Ciklo praktin dalis: 128 valandos / Ciklo teorin dalis: 32 valandos 4. Ciklo tikslai ir turinys, studij metodai. Ciklo metu rezidentas pagilina zinias gautas cikle ,,Psichikos sveikatos priezira seimos gydytojo praktikoje``. Atvykus naujam ligoniui surinkti issami anamnez, atlikti sio ligonio fizikin istyrim ir suderinus su rezident vadovu paskirti gydymo plan. Ciklo metu numatyta isnagrinti dvidesimt viena skirtinga tema. Kiekvienai temai skiriama po 1 - 3 valandas teorini uzsimim. Praktinje dalyje rezidentai mokomi atvykus naujam ligoniui surinkti issami anamnez, atlikti sio ligonio fizikin istyrim ir suderinus su rezident vadovu paskirti gydymo plan.

5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas. Eil.Nr. Temos pavadinimas Teorin dalis, val. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. F31 Bipolinis sutrikimas. F31.8 II tipo bipolinis sutrikimas. F40.1 Socialin fobija. F40.2 Specifin (izoliuota) fobija. F42 Obsesinis-kompulsinis sutrikimas. F43.0 min reakcija stres. F50.0 Nervin anoreksija. F50.2 Nervin bulimija. G47.4 Narkolepsija. F51.1 Neorganinis mieguistumas. F51.4 Naktinis siaubas. 2 1 2 1 2 1 2 1 1 1 1

77

12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22.

F51.5 Kosmariski sapnai. F23 miniai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai. F20 Schizofrenija. F22 Kliedesinis sutrikimas. F60-F69 Suaugusij asmenybs ir elgesio sutrikimai. F44.0-F44.3 Disociaciniai sutrikimai. F45.2 Hipochondrinis sutrikimas. F90.0 Aktyvumo ir dmesio sutrikimas. F90.1 Hiperkinezinis elgesio sutrikimas F06.0-F06.4 Organiniai psichoziniai, nuotaikos ir nerimo sutrikimai. Is viso

1 1 3 1 2 2 2 2 1 2 32

6. Privalomj ir pasirenkamj dalyk programos. Pasirenkamas dalykas. 7. Literatra: 1. Kaplan and Sadock´s Synopsis of Psychiatry / Benjamin J. Sadock, Harold I. Kaplan. - 8th ed. - Baltimore: Williams & Wilkins, 1998. - 2x 2. Oxford Textbook of Psychiatry / Michael Gelder, et al. - Oxford University Press, paperback ­ 1996 8. Zini ir gebjim vertinimo tvarka Ciklo pabaigoje vertinamos teorins zinios ir gebjimai. Rezidentas laiko skait rastu ir zodziu ir atsiskaito uz atlikt praktin darb. Rezidento zinios ir gebjimai vertinami pazymiu desimtbalje vertinimo sistemoje. 9. Rezidentros baz: Vs Antakalnio poliklinikos psichikos sveikatos centras. 10. Rezidento (ciklo) vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis): Vardas, Pavard 1. Gintautas Daubaras Profesin kvalifikacija psichiatras Praktinio darbo patirtis 25 m.

1. Ciklo pavadinimas: ambulatorin pediatrija 2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 valand) 3. Ciklo praktin dalis: 128 valandos / Ciklo teorin dalis valandomis: 32 valandos 4. Ciklo tikslai ir turinys, studij metodai. Ciklo metu rezidentas pagilina zinias gautas cikle ,,Vaik sveikatos priezira seimos gydytojo praktikoje`` ir vaik lig cikle. Atvykus naujam ligoniui surinkti issami anamnez, atlikti sio ligonio fizikin istyrim ir suderinus su rezident vadovu paskirti gydymo plan. Ciklo metu numatyta isnagrinti astuonias skirtingas temas. Kiekvienai temai skiriama po 4 valandas teorini uzsimim. Praktinje dalyje rezidentai

78

mokomi atvykus naujam ligoniui surinkti issami anamnez, atlikti sio ligonio fizikin istyrim ir suderinus su rezident vadovu paskirti gydymo plan.

Eil.Nr.

Temos pavadinimas Perinataliniai nerv sistemos pazeidimai, j liekamieji reiskiniai kdikystje ir vlesniame amziuje. gimta nerv sistemos patologija (galvos ir nugaros smegen, kaukols ir kraujagysli malformacijos, chromosomins ligos, neurokutaniniai sindromai, neurometabolins ligos). Nerv sistemos navikai ir nerv sistemos pazeidimai, sergant onkohematologinmis ligomis. Onkohematologiniai vaik susirgimai; j diagnostika ir gydymas Prieraisumas ir jo formavimasis vaiko raidoje. Reaktyvusis ir neslopinamas prieraisumo sutrikimai vaikystje. Motinos ­ vaiko, seimos nari tarpusavio interakcij vertinimai. Maitinimo sutrikimai ankstyvoje vaikystje. Neorganin enurez. Neorganin enkoprez. Tikai, Gilles de la Tourette sindromas. Psichodinamins, elgesio ir kognityvins, grupins psichoterapijos principai. Zaidim terapija, meno terapija dirbant su vaikais. Sirdies voztuv gimtos ir gytos ydos (mitralinio voztuvo nesandarumas ir stenoz, aortos voztuvo nesandarumas): etiologija, klinika, diagnostika, diferencin diagnostika, parodymai chirurginiam gydymui. Vaik arterin hipertenzija. Diagnostika ir gydymas.

Teorin dalis, val.

1. 2.

4 4

3. 4. 5.

4 4 4

6.

4

7.

4

8.

4

6. Privalomj ir pasirenkamj dalyk programos. Pasirenkamas dalykas. 7. Literatra: 1. Nelson Essentials of Pediatrics / [ed. by] Richard E. Behrman, Robert M. Kliegman. - 3rd ed. Philadelphia: W.B. Saunders Co., 1998. - 1x 2. Nelson Essentials of Pediatrics / [ed. by] Richard E. Behrman, Robert M. Kliegman. -4th ed. Philadelphia: W.B. Saunders Co., 2002. 8. Zini ir gebjim vertinimo tvarka Ciklo pabaigoje vertinamos teorins zinios ir gebjimai. Rezidentas laiko skait rastu ir zodziu ir atsiskaito uz atlikt praktin darb. Rezidento zinios ir gebjimai vertinami pazymiu desimtbalje vertinimo sistemoje. 9. Rezidentros baz: Vs Antakalnio poliklinikos pediatrijos skyrius 10. Rezidento (ciklo) vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis): 79

1. 2.

Vardas, Pavard Grazina Kalibatin Algimantas Vingras

Profesin kvalifikacija pediatras pediatras

Praktinio darbo patirtis 25 m. 30 m.

Ciklo vadovas: doc. A.Vingras 1. Ciklo pavadinimas: Ilgalaike negalia serganci pacient priezira seimos medicinoje 2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 valand) 3. Ciklo praktin dalis: 128 valandos / Ciklo teorin dalis valandomis: 32 valandos 4. Ciklo tikslai ir turinys, studij metodai. Ciklo metu metu rezidentas turi gyti supratim apie ilgalaike negalia serganci pacient priezir seimos gydytojo praktikoje. Baigs cikl gydytojas rezidentas turi mokti sudaryti individual negalios istikto paciento gydymo ir slaugos plan. Ismanyti pacient persirgusi galvos smegen insultu, miokardo infarktu, patyrusi judamojo aparato ir nerv sistemos traumas prieziros namuose principus. Ciklo metu numatyta isnagrinti keturias skirtingas temas. Kiekvienai temai skiriama po 8 valandas teorini uzsimim. Praktinje dalyje rezidentai mokomi atvykus naujam ligoniui surinkti issami anamnez, atlikti sio ligonio fizikin istyrim ir suderinus su rezident vadovu paskirti gydymo plan. 5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibdinimas.

Eil.Nr.

Temos pavadinimas Patologijos slygojancios negali. Galvos kraujotakos sutrikim sukeltos negalios specifika. Ltinmis degeneracinmis nerv sistemos ligomis serganci pacient negalios savybs. Tetraplegija, rysks vairios kilms judjimo (motorikos) funkcijos sutrikimai. Ltinis kvpavimo nepakankamumas. Pagrindiniai kardiologini ligoni negalios bruozai. Virskinimo sistemos lig slygota negalia. Ltinis inkst ir kepen nepakankamumas, encefalopatija ir kit sistem veiklos sutrikimas. Regjimo ir klausos sutrikim sukelta negalia. Pacient funkcionalumo didinimo galimybs. Snari ligomis serganci pacient judjimo sutrikim slygota negalia. Onkologini ligoni negalia. Dazniausios negalios sukeltos medicinins komplikacijos ir j salinimo bdai. Aspiracin ir stazin pneumonija. Depresijos ir nerimo, emocij sutrikim, pazinimo sutrikim diagnostika ir medikamentinis gydymas, kalbos sutrikim (disfazijos, dispraksijos, disartrijos) atpazinimas, sunkumo vertinimas ir gydymas. Skausmo problemos vertinimas (periferins kilms ir centrinis skausmas), medikamentinis gydymas ir reabilitacija. Virskinimo sistemos priezira (maitinimo problema, gastrostomos priezira). Slapinimosi sutrikim stebjimas ir gydymas (slapimo

Teorin dalis, val.

1.

8

2.

8

3.

8

80

4.

nelaikymas, susilaikymas, slapimo kateterio funkcionavimas ir slapimo tak infekcij profilaktika). Jutimo sutrikim vertinimas ir gydymas. Raumen spastiskumo mazinimas ir kontraktr profilaktika ir gydymas. Negalios istikt pacient pragul gydymas ir profilaktika. Pagalba negaliesiems pacientams prisitaikant prie aplinkos. Artimj mokymo programos. Invalid aprpinimas kompensacine technika, socialini paslaug teikimas, aplinkos ir bsto pritaikymas, mokymo problem sprendimas. Savarankisko gyvenimo gdzi formavimas.

8

6. Privalomj ir pasirenkamj dalyk programos. Pasirenkamas dalykas. 7. Zini ir gebjim vertinimo tvarka Ciklo pabaigoje vertinamos teorins zinios ir gebjimai. Rezidentas laiko skait rastu ir zodziu ir atsiskaito uz atlikt praktin darb. Rezidento zinios ir gebjimai vertinami pazymiu desimtbalje vertinimo sistemoje. 8. Literatra: 1. Roger Jones, Nicky Britten, Larry Culpepper // Oxford Textbook of Primary Medical Care 2003 2. John Noble, Wendy Levinson // Textbook of Primary Care Medicine, Third Editon 2000 3. Robert E. Rakel // Textbook of Family Practice, 6th Edition 2000

9. Rezidentros baz: Vs VUL Santariski klinik seimos medicinos centras. 10. Rezidento (ciklo) vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis):

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

Vardas, Pavard Inga Brezinskien Vytautas Kasiulevicius Raminta Meidut Dalia Vasilinien Lina Vencevicien Gintaras Urbonas Vida Cirbien Irena Marozien Egl Galgauskien

Profesin kvalifikacija Seimos gydytoja Seimos gydytojas Seimos gydytoja Seimos gydytoja Seimos gydytoja Seimos gydytojas Seimos gydytoja Seimos gydytoja Seimos gydytoja

Praktinio darbo patirtis 5 m. 5 m. 8 m. 9 m. 6 m. 7 m. 20 m. 20 m. 5 m.

Ciklo vadovas: e. doc. p., dr. Vytautas Kasiulevicius

14.2. Numatom rezident vadov srasai

81

P2.1. Programoje dstysiantys profesoriai ir docentai Pedagoginis ir mokslo laipsnis

3

Eil. nr.

1

Vardas, pavard

2

Numatomas dstyti dalykas ar ciklas, kuriam vadovaus

5

Institucija, is kurios kvieciama VU

1.

Virginijus Sapoka

Doc, dr.

2.

Vytautas Kasiulevicius

E. doc.p., dr.

Vidaus lig diferencin diagnostika Seimos medicinos pagrindai. Terapini gdzi tobulinimas seimos gydytojo praktikoje. Chirurgini gdzi tobulinimas seimos gydytojo praktikoje. Visapus seimos gydytojo praktika.

VU

3.

Algimantas Alfonsas Vingras

Doc, dr.

4.

Janina Urbelien

Doc.,dr.

5.

Eduardas Razgauskas Grazina Stanislava Drsutien Virginija Zilinskait Vida Domarkien Laimonas Griskevicius Remigijus Nargla Marius Miglinas Zaneta Petrulionien Jonas Misira Zita Ausrel Kucinskien Irena Butrimien Irena Ona Marciukaitien

Doc, dr.

6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16.

Doc, dr. Doc, dr. Doc, dr. Doc, dr. Doc., dr. Doc., dr. Doc., dr. Doc., dr. Prof. Habil. Dr. Doc., dr. Doc, dr.

Vidaus lig diferencin diagnostika. Terapini gdzi tobulinimas seimos gydytojo praktikoje. Seimos medicinos VU pagrindai.Visapus seimos gydytojo praktika. VU Moters sveikata Vaik ligos Vaik ligos Hematologija Pulmonologija Nefrologija Kardiologija Kardiologija Laboratorin medicina Reumatologija Dermatologija VU VU VU VU VU VU VU VU VU VU

VU VU

82

P2.2. Numatomi rezident vadovai (cikl vadovai)

Eil. nr.

1

Vardas, pavard

2

Pedagoginis ir mokslo laipsnis

3

Numatomas dstyti dalykas ar ciklas, kuriam vadovaus

5

Institucij a, is kurios kvieciam a

17.

VU dstytojai Virginijus Sapoka

Doc, dr.

18.

Vytautas Kasiulevicius

E. doc.p., dr.

19.

Algimantas Alfonsas Vingras Janina Urbelien

Doc, dr.

20.

Doc.,dr.

21.

Gintaras Urbonas

Asistentas

22.

Egl Zbien

Mokslo darbuotoja, dr.

23.

Eduardas Razgauskas Grazina Stanislava Drsutien Virginija Zilinskait

Doc, dr.

Vidaus ligos Seimos medicinos pagrindai. Terapini gdzi tobulinimas seimos gydytojo praktikoje. Chirurgini gdzi tobulinimas seimos gydytojo praktikoje. Visapus seimos gydytojo praktika. Vaik sveikatos priezira seimos gydytojo praktikoje. Ambulatorin pediatrija. Vidaus ligos Seimos medicinos pagrindai. Terapini gdzi tobulinimas seimos gydytojo praktikoje. Chirurgini gdzi tobulinimas seimos gydytojo praktikoje. Visapus seimos gydytojo praktika. Seimos medicinos pagrindai.Visapus seimos gydytojo praktika. Seimos medicinos pagrindai.Visapus seimos gydytojo praktika. Akuserija-ginekologija Vaik ligos

VU VU

VU

VU VU

VU

VU

24. 25.

Doc, dr. Doc, dr.

VU VU 83

26. 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. 34. 35. 36.

Vida Domarkien Goda Denapien Laimonas Griskevicius Dalius Jatuzis Remigijus Nargla Marius Miglinas Zaneta Petrulionien Jonas Misira Irena Butrimien Irena Ona Marciukaitien Kit institucij, gydymo staig dstytojai Vida Cirbien

Doc, dr. Dr., lektor Doc, dr. Lektorius, dr. Doc., dr. Doc., dr. Doc., dr. Doc., dr. Doc., dr. Doc, dr.

Vaik ligos Gastroenterologija Hematologija Neurologija Pulmonologija Nefrologija Kardiologija Kardiologija Reumatologija Dermatologija Seimos medicinos pagrindai.Visapus seimos gydytojo praktika. Seimos medicinos pagrindai.Visapus seimos gydytojo praktika. Seimos medicinos pagrindai.Visapus seimos gydytojo praktika. Reumatologija. Seimos medicinos pagrindai. Seimos medicinos pagrindai. Terapini gdzi tobulinimas seimos gydytojo praktikoje. Chirurgini gdzi tobulinimas seimos gydytojo praktikoje. Visapus seimos gydytojo praktika. Seimos medicinos pagrindai. Terapini gdzi tobulinimas seimos gydytojo praktikoje. Chirurgini gdzi tobulinimas seimos gydytojo praktikoje. Visapus seimos gydytojo praktika.

VU VU VU VU VU VU VU VU VU VU Vs Vilniaus rajono poliklinika UAB ,,Baltupi seimos medicinos centras" UAB ,,Pasilaici seimos medicinos centras" VUL SK

37.

asistent

38.

Irena Morozien

asistent

39.

Egl Galgauskien

asistent

40.

Palma Gircien

asistent

VUL SK

41.

Dalia Vasilinien

asistent

VUL SK

42.

Lina Vencevicien

asistent

84

43.

Raminta Meidut

asistent

44.

Inga Brezinskien

asistent

45.

Daiva Makaravicien Grazina Kalibatien Augustina Jankauskien Vanda Kriukien Vytautas Zubka Zenonas Baranauskas Algimantas Julius Kudaba Birut Aleknien Vigantas Dunauskas Vitalijus Sokolovas Boleslovas Vaitekonis Gintautas Kkstas Daina Simulynien Raimondas Pliauksta Rita Jazukevicien Roma Palubinskien Nijol Marija Kasinskien

asistent asistent asistent asistent asistentas Dr., lektorius asistentas asistent asistentas Dr., lektorius asistentas asistentas asistent asistentas asistent asistent asistent

46. 47. 48. 49. 50. 51. 52. 53. 54. 55. 56. 57. 58. 59. 60. 61.

Seimos medicinos pagrindai. Terapini gdzi tobulinimas seimos gydytojo praktikoje. Chirurgini gdzi tobulinimas seimos gydytojo praktikoje. Visapus seimos gydytojo praktika. Seimos medicinos pagrindai. Terapini gdzi tobulinimas seimos gydytojo praktikoje. Chirurgini gdzi tobulinimas seimos gydytojo praktikoje. Visapus seimos gydytojo praktika. Seimos medicinos pagrindai.Visapus seimos gydytojo praktika. Ambulatorin pediatrija. Vaik ligos Vaik ligos Vaik ligos Onkologija Darbo ir aplinkos medicina Vidaus ligos Vidaus ligos Chirurgija Traumatologija ortopedija Reanimacija ir intensyvi terapija Aus-nosies-gerkls ligos Aus-nosies-gerkls ligos Aki ligos Reabilitacija Aki ligos

VUL SK

VUL SK

Vs Antakalnio poliklinika Vs Antakalnio poliklinika VUVL VMUL VUVL VU Onkologijos istitutas Vs Centro poliklinika VMUL VUL SK VUL SK VGPUL VUL SK VUL SK VUL SK VUL SK VUL SK VUL SK

85

62.

Rima Filipavicit Audron Marcinkut

asistent asistent Dr., lektorius

Gerontologija Suaugusi infekcins l. Psichiatrija

63.

64.

Gintautas Daubaras

Gerontologijos centras Vilniaus universitetin infekcini lig ligonin Vs Antakalnio poliklinika

86

14.4. Vilniaus universiteto Rektoriaus sakymas ,,Dl komisijos "

87

VI LNI AUS UNI VER S ITETO R EKTORI US

SAKYMAS DL KOMISIJOS 2005 m. 04 mn.20 d. Nr. D- 178 1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Svietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministr 2004 m. birzelio 17 d. sakymu Nr.969/V-445 patvirtintais Rezidentros bazi vertinimo ir atrankos nuostatais rezidentros bazi vertinimui ir atrankai sudarau komisij: Doc.dr. Algirdas Utkus - Medicinos fakulteto prodekanas, komisijos pirmininkas Dr. Juozas Stanaitis ­ Bendrosios, plastins chirurgijos, ortopedijos traumatologijos klinikos docentas Dr. Vytautas Kasiulevicius ­ Vidaus lig, seimos medicinos ir onkologijos klinikos lektorius Jonas Bartlingas - SAM Sveikatos prieziros istekli valdymo skyriaus vedjas Robertas Adomaitis ­ MF gydytojas rezidentas Jolanta Nekrosien -Vilniaus universiteto Teiss skyriaus vedja Asta Gutauskien ­ Doktorantros ir rezidentros skyriaus vyresnioji specialist 2. pareigoju komisij, isnagrinjus medicinos staig pateiktas paraiskas, iki s.m. geguzs 13 d. atrinkti bazes, nustatyti laikotarp, kuriam atrinkta baz ir pateikti tvirtinti. 3. sakymo vykdymo kontrol pavedu Doktorantros ir rezidentros skyriui.

Rektorius Issisti: Doktorantros ir rezidentros sk., Medicinos fakultetui, komisijos nariams

S. Vaskevicien, 2687093

88

14.5. Vilniaus universiteto Rektoriaus sakymas ,,Dl komisijos darbo reglamento"

89

VI LNI AUS UNI VER S ITETO R EKTORI US SAKYMAS

DL KOMISIJOS DARBO REGLAMENTO 2005 m. geguzs 5 d. Nr. D ­ 208 Vilnius

Vadovaujantis LR Svietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministr 2004 m. birzelio 17 d. sakymu Nr. ISAK-969/V-455 ,,Dl medicinos rezidentros, odontologijos rezidentros bei veterinarins medicinos rezidentros studij program reikalavim ir rezidentros bazi atrankos ir vertinimo nuostat patvirtinimo" tvirtinu rezidentros bazi vertinimo ir atrankos komisijos darbo reglament. PRIEDAS. 2 lapai.

Prorektorius dr. A. Pikturna ____________________________ Doktorantros ir rezidentros sk., Finans ir ekonomikos direkcijai, Medicinos fakultetui

A. Gutauskien, 2687094

90

PATVIRTINTA VU prorektoriaus dr. A. Pikturnos 2005 m. geguzs 5 d. sakymu Nr. D-208 REZIDENTROS BAZI VERTINIMO IR ATRANKOS KOMISIJOS DARBO REGLAMENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Rezidentros bazi vertinimo ir atrankos komisija (toliau vadinama ­ Komisija) sudaroma rezidentros bazi vertinimui ir atrankai, atliekamai Vilniaus universitete nustatyta tvarka, organizuoti ir vykdyti. 2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Vilniaus universiteto Statutu, Vilniaus universiteto studij nuostatais, Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos rezidentros reglamentu, Lietuvos Respublikos Svietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro sakymu ,,Dl medicinos rezidentros, odontologijos rezidentros bei veterinarins medicinos rezidentros studij program reikalavim ir rezidentros bazi atrankos ir vertinimo nuostat patvirtinimo", kitais teiss aktais ir siuo reglamentu. 3. Komisija veikia j sudariusios Vilniaus universiteto vardu pagal jai suteiktus galiojimus. 4. Komisija vykdo tik rastiskas Vilniaus universiteto uzduotis susijusias su rezidentros bazi vertinimo ir atrankos organizavimu ir j atlikimu. II. KOMISIJOS FUNKCIJOS

5. Komisija vykdo Vilniaus universiteto uzduotis, susijusias su rezidentros bazi vertinimo ir atrankos procedr atlikimu. 6. Komisija, organizuodama rezidentros bazi vertinim ir atrank bei j atlikdama; parenka rezidentros bazi vertinimo ir atrankos kriterijus; vertina, ar potenciali rezidentros bazi pasilymai attinka keltus reikalavimus; nagrinja, vertina, palygina pateiktus pasilymus; nustato tinkamiausias bazes; patvirtina ir priima sprendim apie atrinktas rezidentros bazes; nagrinja potenciali bazi pretenzijas; atlieka kitus veiksmus, numatytus teiss aktais, reikalingus rezidentros bazi atrankai ir vertinimui organizuoti ir vykdyti. 7. Komisija nuo jos sudarymo dienos gauna galiojimus sio reglamento 6 punkte nurodytoms funkcijoms vykdyti. III. KOMISIJOS TEISS IR PAREIGOS

8. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teis: gauti is potenciali rezidentros bazi reikaling informacij apie staigos veikl, mokymo proceso aprpinimo, rezidentros organizavimo galimybes staigoje; prasyti, kad potencialios bazs esant reikalui paaiskint pasilymus; gavusi Vilniaus universiteto galiojim, atmesti rezidentros bazi vertinimo ir atrankos isvadas, jei paaiskja, kad pasilym uztikrinanti rezidentros baz buvo likviduota, reorganizuota ar nevykd sipareigojim, ar netinkamai juos vykd; 91

susipazinti su informacija, susijusia su bazi vertinimo ir atrankos nagrinjimu, aiskinimu, vertinimu ir palyginimu. 9. Komisija privalo: vykdyti siame reglamente nurodytas funkcijas ir Vilniaus universiteto nustatytas uzduotis; vykdydama funkcijas ir uzduotis, laikytis teiss akt reikalavim; Vilniaus universitetui pareikalavus, teikti savo veiksm ir sprendim susijusi su rezidentros bazi vertinimo ir atrankos, paaiskinimus; nustatyti rezidentros programos cikl (ciklus), kurie gali bti atliekami rezidentros bazje; nustatyti maksimal galinci studijuoti rezident skaici bazje; nustatyti laikotarp, kuriam atrinkta rezidentros baz; apie savo sprendim rastu informuoti paraiskos teikj; neatskleisti informacijos, susijusios su atliktomis vertinimo ir atrankos procedromis, jei jos atskleidimas priestarauja statymams. IV. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

10. Sprendimus Komisija priima posdziuose. Posdis yra teistas, jeigu jame dalyvauja ne maziau kaip 2/3 Komisijos nari. 11. Komisijos veiklai vadovauja pirmininkas. Pirmininkas skiriamas Vilniaus universiteto Rektoriaus sakymu. 12. Jei pirmininkas dl svarbi priezasci negali dalyvauti posdyje, Vilniaus universiteto Rektorius paskiria j pavaduojant Komisijos nar. 13. Komisija priima sprendimus posdyje paprasta bals dauguma, atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. 14. Komisijos sprendimai forminami protokolu, kur pasiraso visi Komisijos posdyje dalyvav Komisijos nariai. Protokol raso vienas is pirmininko paskirt Komisijos nari. V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15. Posdzio protokolai ir kiti rezidentros bazi vertinimo ir atrankos procedr dokumentai saugomi Lietuvos archyv departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka. 16. Komisijos veikla pasibaigia pateikus Vilniaus universitetui atrinktas rezidentros bazes, primus sprendim nutraukti vertinim ir atrank, vykdzius visas Vilniaus universiteto uzduotis. Nuolatins Komisijos veikla pasibaigia, j sudarusiam Vilniaus universitetui primus sprendim dl jos isformavimo. 17. Komisijos nariai, pazeid teiss aktus, s reglament, atsako statym nustatyta tvarka.

92

14.6. Vilniaus universiteto Rektoriaus sakymas ,,Dl rezidentros bazi"

93

VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIUS SAKYMAS DL REZIDENTROS BAZI 2005 m. 05 mn. 25 d. Nr. D - 236 Vilnius Vadovaujantis Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministr sakymu patvirtintais Rezidentros bazi vertinimo ir atrankos nuostatais (2004 06 17 Nr. ISAK-969/V-455 2 priedas) ir Vilniaus universiteto Rezidentros bazi vertinimo ir atrankos komisijos sprendimu, sakau: 1. Keturi met laikotarpiui nuo 2005 09 01 iki 2009 09 01 tvirtinti sias rezidentros bazes: 1.1. Vs Vilniaus gimdymo namai; 1.2. Vs Vilniaus psichosocialins reabilitacijos centras; 1.3. Vs Vilniaus greitosios pagalbos universitetin ligonin; 1.4. Valstybinis patologijos centras; 1.5. Vs Respublikin Vilniaus psichiatrijos ligonin; 1.6. Vs Antakalnio poliklinika; 1.7. Vs Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras; 1.8. Vs Centro poliklinika; 1.9. Vs Vilniaus miesto universitetin ligonin; 1.10. Vilniaus priklausomybs lig centras; 1.11. Valstybin Teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM; 1.12. Vs Respublikin tuberkuliozs ir infekcini lig universitetin ligonin; 1.13. Vs Seskins poliklinika 1.14. Vs Vilniaus rajono centrin poliklinika; 1.15. UAB ,,Sanitas Familiae"; 1.16. UAB ,,Baltupi seimos medicinos centras", 1.17. Lietuvos teiss universiteto Teismo medicinos institutas. 2. Dviej met laikotarpiui nuo 2005 09 01 iki 2007 09 01 tvirtinti sias rezidentros bazes: 2.1. UAB ,,Northway medicinos centras"; 2.2. UAB ,,SK Impeks Medicinos diagnostikos centras"; 94

2.3. UAB ,,Pasilaici seimos medicinos centras`. 3. Vykstant Vilniaus m. sveikatos prieziros staig restruktrizacijai ar atsiradus kitoms nenumatytoms aplinkybms, suteikti teis Rezidentros bazi atrankos ir vertinimo komisijai koreguoti patvirtint rezidentros bazi veiklos laikotarpius.

Rektorius

akad. B. Juodka

Issisti: Doktorantros ir rezidentros sk., MedF, rezidentros bazms

S. Vaskevicien, 2687093

95

Information

Tvirtinu

95 pages

Find more like this

Report File (DMCA)

Our content is added by our users. We aim to remove reported files within 1 working day. Please use this link to notify us:

Report this file as copyright or inappropriate

7590


You might also be interested in

BETA
Tvirtinu