Read MEDICINA-2009-4_399-405.pdf text version

moksliniai tyrimai

PROFESINIO PASITENKINIMO VEIKSNIAI IR J GRZTAMASIS RYSYS SU BENDRUOMENS SLAUGYTOJ PASITENKINIMU DARBU

FACTORS OF PROFESSIONAL SATISFACTION AND THEIR FEEDBACK RELATION WITH WORK SATISFACTION OF COMMUNITY NURSES

Vitalija Gerikien¹, Jadvyga Petrauskien²

¹Siauli kolegijos Sveikatos fakultetas ²Kauno medicinos universiteto Visuomens sveikatos fakultetas ¹Faculty of Health, Siauliai College, Lithuania ²Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine, Lithuania SANTRAUKA Reiksminiai zodziai: bendruomens slaugytojas, pasitenkinimas darbu, pasitenkinimo darbu pasekms. Darbo tikslas. vertinti Lietuvos bendruomens slaugytoj profesinio pasitenkinimo veiksnius, skiriamus pagal keliamas hipotezes pasitenkinimo darbu pasekmms, ir j galim grztamj rys su pasitenkinimu darbu. Tyrimo medziaga ir metodai. 2005 m. atlikta Lietuvos bendruomens slaugytoj anonimin anketin apklausa. Tyrime dalyvavo 1016 slaugytoj is vis 10 Lietuvos apskrici. Atsako daznis ­ 73,2 proc. Statistin duomen analiz atlikta SPSS programos 12 versija. Rezultatai. Tyrimo duomenimis, slaugytoj pasitenkinimas darbu glaudziai susijs su slaugytoj pasididziavimu savo profesija, staiga, kurioje jie dirba. Patenkint darbu slaugytoj darbo atlikimo vertinimo balo vidurkis 3,57 (95 proc. PI 3,51; 3,63) yra didesnis nei nepatenkint savo darbu slaugytoj 2,95 (95 proc. PI 2,83; 3,07) (F=50,883; lls=2; p<0,001). Didesn dalis patenkint (85 proc.) nei nepatenkint (67 proc.) darbu slaugytoj yra patenkinti savo gyvenimu (p<0,001). Logistins regresins analizs duomenimis, bendruomens slaugytoj pasitenkinimui darbu didziausi reiksm turi pasitenkinimas gyvenimu (galimybi santykis 2,941). Antras pagal reiksmingum ­ didziavimasis savo staiga (galimybi santykis 1,307), toliau ­ geras darbo atlikimas (galimybi santykis 1,270), didziavimasis slaugytojo profesija (galimybi santykis 1,168). Isvados. Pasitenkinimas gyvenimu, didziavimasis savo staiga ir slaugytojo profesija, geras darbo atlikimas didina Lietuvos bendruomens slaugytoj pasitenkinim darbu ir gali turti grztamj poveik bendruomens slaugytoj pasitenkinimui darbu. ABSTRACT. Key words: community nurse, satisfaction work, effects of work satisfaction. Objective. To assess the factors of work satisfaction of Lithuanian community nurses which are referable for effects of satisfaction work by hypotheses and their possible feedback for the work satisfaction. Material and methods. Method of the study is anonymous questionnaire survey of Lithuanian community nurses. Survey of nurses was carried in 2005. questionnaires were completed by 1016 nurses in Lithuanian 10 counties. e response rate was 73.2 %. e data was analyzed using SPSS 12.0. Results. According to the findings of this study, that work satisfaction of nurses is closely related to the feeling of pride about their profession and institution where they work. e average point of good work performance by the nurses satisfied with work was 3.57 (95 % CI 3.51; 3.63), and by those who were not satisfied ­ 2.95 (95 % CI 2.83; 3.07), (F=50.883; df=2; p<0.001). A bigger part of the respondents who are satisfied with work (85%), compared to those who are not (67 %), allege that they are satisfied with their life (p<0.001). According to the data of the logistical regression analysis, life satisfaction is the most important of community nurses (odds ratio 2.941). e second most important factor is pride in one's own institution (odds ratio 1.307), followed by work performance (odds ratio 1.270), pride in the profession of nurse (odds ratio 1.168). Conclusions. e life satisfaction, pride in one's own institution, and profession of nurse, good work performance increased work satisfaction of Lithuanian community nurses and can have feedback relation with work satisfaction of community nurses.

Vitalija Gerikien Siauli kolegijos Sveikatos fakultetas M.K.Ciurlionio g. 16a, Siauliai [email protected]

teorija ir praktika 2009 - T. 15 (Nr. 4), 399­405 p.

Copyright © 2009 MEDICINOS TEORIJA IR PRAKTIKA. ISSN 1392-1312. All rights reserved. 399

moksliniai tyrimai

VADAS Siekiant pagrindinio Lietuvos sveikatos prieziros reformos tikslo ­ gerinti gyventoj sveikat, svarbu, kad siame procese aktyviai dalyvaut sveikatos prieziros organizatoriai, sveikatos politikai, mokslininkai, gydytojai, slaugytojai, kiti sveikatos prieziros specialistai, pacientai ir visuomen. Ypac svarbus bendruomens slaugos vaidmuo slaugant pagyvenusius zmones, skatinant sveik gyvensen, sveikatos palaikym, dalyvavim gydymo procese, reabilitacijoje ir teikiant slaug itin sunkiems pacientams, atliekant tyrimus, formuojant mokymo ir sveikatos politik [1]. Bendruomens slaugytojo glauds ir nuolatiniai rysiai su pacientais bei sveikais asmenimis bendruomenje padeda uzkirsti keli ligoms ir gydyti ankstyvas j stadijas [2]. Kokybiska pacient priezira negali bti suteikta be kompetenting slaugytoj [3]. Kiekvienos sveikatos prieziros organizacijos tikslas yra nuolat pltoti ir stiprinti organizacijos veiklos strategij, struktr, siekiant veiklos efektyvumo, pacient sveikatos prieziros kokybs ir darbuotoj pasitenkinimo darbu [4]. Slaugytoj pasitenkinimas darbu ­ vienas svarbiausi organizacijos valdymo tiksl [5]. Slaugos pagrindas yra pacient pasitenkinimas gauta paslauga, o slaugytoj darbo pagrindas ­ slaugytoj pasitenkinimas darbu ir profesins veiklos galimybmis [6]. Slaugytojo pasitenkinimas vairiais darbo aspektais ir kitais j supancios aplinkos veiksniais slygoja pasitenkinim darbu, slaugytojo entuziazm, nuosirdum dirbant, nor keistis, tobulti, priimti naujoves ir dalyvauti jas gyvendinant. Mazas pasitenkinimas darbu gali slygoti menkos kokybs paslaug, silpnus bendradarbiavimo, bendravimo rysius, priesiskum, blog sveikat ar dazn slaugytoj kait. Sveikatos prieziros darbuotojai ­ tai raktas reformos procese [7]. Siekiant, kad sis ,raktas sklandziai atrakint efektyvios veiklos galimybes, btina sudaryti tam palankias slygas. Daugelis vairi pasaulio sali mokslinink domisi slaugytoj pasitenkinimo darbu tema. Daznai nagrinjami vairs profesins veiklos, socialiniai ir ekonominiai veiksniai, lemiantys slaugytoj pasitenkinim darbu, t. y. dazniausiai nagrinjamos pasitenkinimo darbu priezastys. Reciau nagrinjamos pasitenkinimo darbu pasekms. Spector [8] isskiria sias pasitenkinimo darbu pasekmes: darbo atlikimas, darbuotoj kaita, sveikata, pasitenkinimas gyvenimu. Patenkintas darbu darbuotojas labiau stengiasi ir savo darb atlieka geriau arba atvirksciai ­ gerai savo darb atliks darbuotojas tampa labiau patenkintas darbu. Nepatenkinti savo darbu darbuotojai dazniau ketina palikti darb [9] ir atvirksciai ­ patenkinti darbu darbuotojai reciau nei nepatenkintieji keicia darb [10]. Tyrimai patvirtina, kad nepatenkinti darbu darbuotojai turi daugiau sveikatos nusiskundim [11]. Nepasitenkini400

mas darbu slygoja slaugytoj perdegimo sindrom, daznas stresines situacijas darbe [12]. Pasitenkinimas darbu skatina didziavimsi savo profesija ir staiga, kurioje darbuotojas dirba, pilietisko elgesio atsak [13]. vairi autori darbai [14, 15, 16] suteikia galimyb suvokti, kad pasitenkinimo darbu pasekms tokios pat svarbios kaip ir priezastys, sukeliancios pasitenkinim darbu. Pasitenkinimo darbu pasekms ir galimas grztamasis j poveikis pasitenkinimui darbu leidzia pasitenkinim darbu pazvelgti kaip nenutrkstam proces zmogiskj istekli valdyme. Svarbu zvelgti tiek slaugytoj pasitenkinim veikiancius veiksnius, tiek slaugytoj pasitenkinimo darbu poveik j profesinei savigarbai, ketinimams keisti darb, gerai savijautai, darbo kokybei ir pasitenkinimui savo gyvenimu. Taigi ir sio tyrimo tikslas ­ vertinti Lietuvos bendruomens slaugytoj profesinio pasitenkinimo veiksnius, skiriamus pagal keliamas hipotezes pasitenkinimo darbu pasekmms, ir j galim grztamj rys su pasitenkinimu darbu. TYRIMO MEDZIAGA IR METODAI Atlikta bendruomens slaugytoj anonimin anketin apklausa, kuri vyko Lietuvos pirmins asmens sveikatos prieziros staigose 2005 m. vasario ir kovo mnesiais. Tyrimo imciai sudaryti naudota lizdin (klasterin) atranka. Lizdai isskirti naudojant Lietuvos teritorijos administracin paskirstym pagal apskritis. Desimt Lietuvos teritorijos apskrici tapo lizdais. Kiekvienoje apskrityje atrinktos apskrici centr didziosios poliklinikos ar pirmins sveikatos prieziros centrai ir po vien kiekvienos apskrities rajono poliklinik ar pirmins sveikatos prieziros centr, kuri struktroje dirbo daugiausia bendruomens slaugytoj ir buvo kaimo ambulatorijos, bendruomens medicinos punktai. Is viso atrinkta 20 staig, kuriose dirbo 1389 slaugytojai. Anketos isdalintos visiems slaugytojams. Anketas uzpild 1016 slaugytoj. Atsako daznis ­ 73,2 proc. Statistin duomen analiz atlikta naudojant duomen kaupimo ir analizs SPSS programos 12 versijos programin paket. Siekdami sumazinti analizuojam pozymi skaici (informacijos kiek), nustatyti bendrus dsningumus, naudojome faktorin analiz. Duomen tinkamumas faktorinei analizei tikrintas Kaizerio-Mejerio-Olkino (KMO) matu ir Bartleto sferiskumo kriterijumi. Naudota KMO gradacija: 0,9<KMO ­ faktorin analiz puikiai tinka; 0,8< KMO0,9 ­ gerai tinka, 0,7<KMO0,8 ­ tinka patenkinamai, 0,6<KMO0,7 ­ tinka pakenciamai; 0,5<KMO0,6 ­ tinka nepakankamai; KMO<0,5 ­ faktorin analiz nepriimtina. Faktoriams formuoti imti tie veiksniai, kuri svori verciai () yra 0,4 [17]. Profesinio pasitenkinimo veiksniai pagal Spector [8] bei Bettencourt ir bendraautori [13] hipotezes, priskiriami pasitenkiniteorija ir praktika 2009 - T. 15 (Nr. 4)

moksliniai tyrimai

mo darbu pasekmms (didziavimasis slaugytojo profesija, ketinimai keisti darb, geras darbo atlikimas, didziavimasis savo staiga, pastangos dirbti, teigiamas savo sveikatos vertinimas, pasitenkinimas gyvenimu), faktorinei analizei puikiai tiko. KMO lygus 0,845, Bartleto sferiskumo kriterijaus p<0,05. Anketos profesinio pasitenkinimo veiksni skals vidinio patikimumo laipsnis vertintas Cronbach alfa koeficientu. Koeficiento reiksms iki 0,6 rodo zem skals patikimum, 0,6­0,7 ­ pakankam, 0,7­1,0 ­ aukst vidin skals patikimum [18]. Ms pasirinktos skals patikimumas pakankamas, nes Cronbach alfa koeficientas ­ 0,6. Atliekant vienmat duomen analiz, pozymi statistinis rysys vertintas susiet lenteli metodu. Remiantis lentels duomenimis, apskaiciuota chi kvadrato (²) reiksm, jo laisvs laipsni skaicius (lls) ir statistinis reiksmingumas (p). Skaiciuoti pasitenkinimo darbu vidurkiai (balais) pagal penki bal Likert skal ir j 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI). Grupi vidurkiams palyginti taikytas Fiserio testas (F). Pozymi rysiai laikyti statistiskai reiksmingi, kai p0,05; kai p0,01 ­ labai reiksmingais, o kai p0,001 ­ itin reiksmingi. Slaugytoj pasitenkinimas darbu priklaus nuo j amziaus, todl vertinant pasitenkinimo darbu rysius su pasitenkinimu gyvenimu ir slaugytoj sveikatos vertinimu, kurie faktorins analizs bdu negrupuoti, atlikta rodikli tiesiogin standartizacija amziaus atzvilgiu [19]. Standartu laikyta vis respondent amziaus struktra. Naudojant daugiamat logistin regresij, vertinta profesinio pasitenkinimo veiksni taka slaugytoj pasitenkinimui darbu. Pasitenkinimas darbu ­ priklausomas kintamasis. Nepriklausomi kintamieji buvo 7 anksciau paminti

faktorins analizs bdu gauti profesinio pasitenkinimo veiksniai. Siekiant pasalinti amziaus tak slaugytoj pasitenkinimui darbu, nepriklausomiems kintamiesiems priskirtas slaugytoj amzius. Isanalizavus duomenis logistins regresijos metodu, gauti parametr, skaiciuot kiekvienam nepriklausomam kintamajam, verciai: logistins regresijos koeficientai , j standartins paklaidos, statistinis reiksmingumas (p), galimybi santykiai (GS) ir j 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI). Statistiskai reiksmingai didesns uz vienet GS reiksms rodo, kad veiksnio reiksms padidjimas vienu balu padidina tikimyb priskirti tiriamj labiau patenkint savo darbu slaugytoj grupei. REZULTATAI Vertinant profesinio pasitenkinimo veiksni rys su slaugytoj pasitenkinimu darbu bal vidurkiais nustatyta, kad savo darbu patenkinti bendruomens slaugytojai reiksmingai labiau (p<0,001) didziuojasi savo profesija, staiga, kurioje dirba, labiau stengiasi darbe ir savo darb atlieka geriau, turi maziau ketinim keisti darbo viet ar profesij nei nepatenkinti savo darbu slaugytojai (1 lentel). Vertinant veiksnius, susijusius su slaugytoj sveikata, nustatyta, kad statistiskai reiksmingai (²=19,019; lls=4; p<0,001) mazesn dalis patenkint savo darbu slaugytoj, lyginant su nepatenkintais savo darbu slaugytojais, vertina savo sveikat kaip blog ar gana blog (atitinkamai 2,0 proc. ir 7,0 proc.). Didesn dalis patenkint savo darbu slaugytoj (98,0 proc.) savo sveikat vertino gerai, gana gerai ar vidutiniskai lyginant su nepatenkintais savo darbu slaugytojais (93,0 proc.) (p=0,002). Standartizavus rodiklius amziaus atzvilgiu reiksmingi skirtumai tarp grupi islieka (1 pav.).

1 lentel. Slaugytoj pasitenkinimo darbu rysys su profesinio pasitenkinimo veiksniais (balais)

Veiksniai Didziavimasis slaugytojo profesija Pasitenkinimas darbu Patenkinti Nepatenkinti Patenkinti Nepatenkinti Patenkinti Nepatenkinti Patenkinti Nepatenkinti Patenkinti Nepatenkinti Vidurkis, balais 3,21* 2,52 1,95* 2,44 3,57* 2,95 3,78* 3,13 3,25* 2,59 95 proc. PI 3,13; 3,31 3,34; 3,69 1,89; 2,01 2,26; 2,62 3,51; 3,63 2,83; 3,07 3,73; 3,84 2,99;3,26 3,18; 3,33 2,44; 2,75 Reiksmingumas F=63,012; lls=2; p<0,001 F=36,592; lls=2; p<0,001 F=50,883; lls=2; p<0,001 F=72,927; lls=2; p<0,001 F=53,613; lls=2; p<0,001

Ketinimas keisti darb

Geras darbo atlikimas

Didziavimasis savo staiga

Pastangos dirbti *p0, 001, palyginti su nepatenkintais darbu

teorija ir praktika 2009 - T. 15 (Nr. 4)

401

moksliniai tyrimai

1 pav. Bendruomens slaugytoj pasitenkinimo darbu rysys su savo sveikatos vertinimu, proc. (standartizuota amziaus atzvilgiu)

*p<0,001, palyginti su nepatenkintais darbu

2 pav. Slaugytoj pasitenkinimo darbu rysys su pasitenkinimu gyvenimu, proc. (standartizuota amziaus atzvilgiu)

*p<0,001, palyginti su nepatenkintais darbu

Nustatytas statistiskai reiksmingas pasitenkinimo darbu ir pasitenkinimo gyvenimu rysys (²=57,691; lls=4; p<0,001). Didesn patenkint savo darbu respondent dalis (84,8,6 proc.) lyginant su nepatenkintais savo darbu respondentais (68,6 proc.) teig, kad yra patenkinti savo gyvenimu (p<0,001) ir atvirksciai ­ reiksmingai (p<0,001) mazesn patenkint (15,2 proc.) nei nepatenkint (31,4 proc.) darbu slaugytoj dalis yra nepatenkinti gyvenimu. Standartizavus rodiklius amziaus atzvilgiu reiksmingi skirtumai islieka (2 pav.). Siekiant issiaiskinti profesinio pasitenkinimo veiksni,

402

skiriam pasitenkinimo darbu pasekmms, poveik bendruomens slaugytoj pasitenkinimui darbu, kai pasekm tampa priezastimi, is 2 lentelje pateikt logistins regresins analizs rezultat matyti, kad bendruomens slaugytoj pasitenkinimui darbu tarp galim pasitenkinimo darbu pasekmi didziausi svarb turi pasitenkinimas gyvenimu (GS=2,941). Antras pagal reiksmingum veiksnys ­ didziavimasis savo staiga (GS=1,307), toliau ­ geras darbo atlikimas (GS=1,270), didziavimasis slaugytojo profesija (GS=1,168). Pasitenkinimo gyvenimu padidjimas vienu balu gali

teorija ir praktika 2009 - T. 15 (Nr. 4)

moksliniai tyrimai

2 lentel. Bendruomens slaugytoj pasitenkinimo darbu galimybs, atsizvelgiant profesinio pasitenkinimo veiksnius (daugiamat logistin regresija)

Veiksniai Didziavimasis slaugytojo profesija Ketinimai keisti darb Geras darbo atlikimas Didziavimasis savo staiga Pastangos dirbti Savo sveikatos vertinimas Pasitenkinimas gyvenimu Amzius Logistins regresijos koeficientas 0,155 -0,091 0,239 0,268 -0,132 0,185 1,079 -0,009 Standartin paklaida 0,053 0,051 0,075 0,107 0,130 0,308 0,373 0,015 p 0,004 0,073 0,001 0,012 0,310 0,549 0,004 0,538 Galimybi santykis GS 1,168 0,913 1,270 1,307 0,877 1,203 2,941 0,991 95 proc. PI 1,052; 1,296 0,827; 1,009 1,096; 1,471 1,060; 1,613 0,680; 1,131 0,658;2,200 1,416; 6,107 0,963; 1,020

3 kartus padidinti slaugytoj pasitenkinim darbu. Pasididziavimo savo staiga ir profesija bei darbo atlikimo vertinimo padidjimas vienu balu atitinkamai 31 proc., 17 proc. ir 27 proc. padidint galimyb slaugytojams bti labiau patenkintiems darbu. REZULTAT APTARIMAS Bendruomens slaugytoj profesinio pasitenkinimo veiksni, priskiriam pasitenkinimo darbu pasekmms, vertinimas leido pazvelgti galimas pasitenkinimo darbu pasekmes ir j grztamj poveik pasitenkinimui darbu. Zvelgiant profesinio pasitenkinimo veiksnius, priskiriamus pasitenkinimo darbu pasekmms, matyti, kad, vienmats analizs duomenimis, patenkinti darbu slaugytojai labiau didziuojasi savo profesija, labiau didziuojasi staiga, kurioje jie dirba, visas jgas skiria darbui ir geriau j atlieka, yra labiau patenkinti savo gyvenimu nei nepatenkinti savo darbu slaugytojai. Logistin regresin analiz parod grztamj mint profesinio pasitenkinimo veiksni, priskiriam pasitenkinimo darbu pasekmms, rys su bendruomens slaugytoj pasitenkinimu darbu, kai pasekm gali tapti priezastimi. Nustatyta, kad didziavimasis slaugytojo profesija (GS=1,168) ir savo staiga (GS=1,307), darbo atlikimas (GS=1,270), pasitenkinimas gyvenimu (GS= 2,941) yra reiksmingi slaugytoj pasitenkinimui darbu. Tai leidzia pritarti literatroje skelbiamai nuomonei, kad pasitenkinimo darbu pasekms gali bti ir pasitenkinimo darbu priezastys [8]. Empirinis tyrimas, atliktas Taivanyje, parod, kad paslaugos, teikiamos patenkint savo darbu slaugytoj, yra kokybiskesns [14]. Pagal Locke ir Latham [20], pasitenkinimo darbu poveikis darbo atlikimui yra netiesioginis. Pasitenkinimas skatins gerai atlikti darb tik tada, kai jis bus susijs su sipareigojimu ir jo tikslais. Spector [8] pasitenkinimo darbu ir darbo atlikimo rys aiskina dviem galimais poziriais: pasitenkinimas darbu lemia geresn darbo atlikim arba geras atlikimas lemia pasitenkinim darbu. Chmiel

teorija ir praktika 2009 - T. 15 (Nr. 4)

[21], Robbins [10] kelia hipotez: geras darbo atlikimas sukelia didel pasitenkinim darbu, o ne atvirksciai. Individualus pasitenkinimas gerai atliktu darbu ir didziavimasis jo rezultatais ugdo atsakomyb, kuri didina pasitenkinim darbu. Ms tyrimo rezultatai parod, kad patenkinti savo darbu respondentai savo darb atlieka geriau, darbo atlikimo vertinimo padidjimas vienu balu 27 proc. padidina galimyb slaugytojams bti labiau patenkintiems darbu. Taigi galima teigti, kad patenkintas darbu slaugytojas labiau stengiasi ir savo darb atlieka geriau arba atvirksciai ­ gerai atliks savo darb tampa labiau patenkintas darbu. Slaugytojo pasididziavim profesija slygoja artim zmoni, vadov, gydytoj, valdymo, mokslo institucij atstov ir visos visuomens poziris. Tik patenkintas savo darbu slaugytojas gali didziuotis savo profesija ir staiga, kurioje jis dirba. Patenkintas darbu slaugytojas apie organizacij, kurioje dirba, atsiliepdamas teigiamai, gali suteikti gyventojams (pacientams) ,,nerasyt rekomendacij" pasirinkti si staig. O nepatenkintas darbu slaugytojas nepalankia savo nuomone gali suteikti daugiau galimybi kitoms sveikatos prieziros paslaug srityje konkuruojancioms staigoms. Slaugytoj pasitenkinimo darbu didinimas turi teigiam poveik ne tik slaugytojams asmeniskai, bet ir organizacijos gerovei bei sveikatos rezultatams [15].Todl organizacija turi pasalinti klitis, zlugdancias darbuotojo didziavimsi [22]. Pasididziavim savo profesija ir staiga galime sieti su pilietisko elgesio organizacijoje svoka. Bettencourt su bendraautoriais [13] kelia prielaid, kad pasitenkinimas darbu ­ pagrindinis darbuotojo pilietisko elgesio organizacijoje veiksnys. Patenkinti darbu darbuotojai labiau link teigiamai kalbti apie organizacij, padti kitiems ir atlikti daugiau nei paprastai is j tikimasi. Pagal Barczyk [22], kai darbuotojai nesididziuoja savo darbu, organizacija netenka darbuotoj isradingumo. Sio tyrimo rezultatai pagrindzia pasitenkinimo darbu ir pasididziavimo profesija bei staiga

403

moksliniai tyrimai

reiksmingus rysius vienmatje duomen analizje ir daugiamatje logistinje regresijoje. Pasididziavimo slaugytojo profesija ir savo staiga padidjimas vienu balu atitinkamai 17 ir 31 proc. padidina galimyb respondentams bti labiau patenkintiems savo darbu. Pasitenkinimo darbu ir pasitenkinimo gyvenimu rysiais domisi daugelis tyrj. Siam rysiui paaiskinti keliamos trys hipotezs [16], kurios sukelia priestaring diskusij. Vertindami slaugytoj pasitenkinimo darbu ir pasitenkinimo gyvenimu rys pagal sklidimo hipotez, slaugytojo pasitenkinimas (nepasitenkinimas) darbu sklinda pasitenkinimo (nepasitenkinimo) gyvenimu erdv arba pasitenkinimas (nepasitenkinimas) gyvenimu sklinda pasitenkinimo (nepasitenkinimo) darbu erdv. Problemos namuose gali paveikti pasitenkinim darbu arba atvirksciai. Pagal kompensacin hipotez nepatenkintas darbu slaugytojas ieskos pasitenkinimo kitose gyvenimo srityse arba nepatenkintas gyvenimu slaugytojas visas savo jgas skirs darbui ir jaus pasitenkinim, t. y. nepasitenkinimas vienoje gyvenimo srityje gali bti kompensuojamas kitose gyvenimo srityse. Vadovaudamiesi segmentavimo hipoteze suprantame, kad pasitenkinimas darbu ir pasitenkinimas gyvenimu neturi rysio. Jei slaugytojas patenkintas savo darbu, dar nereiskia, kad jis bus patenkintas savo gyvenimu ir atvirksciai. Pagal si hipotez, zmogaus gyvenim sudaro atskiros dalys ir pasitenkinimas ar nepasitenkinimas vienoje gyvenimo srityje visiskai neturi poveikio kitoms sritims. Slaugytoj, dirbanci Cils skubios pagalbos tarnybose, tyrimas parod glaud rys tarp slaugytoj pasitenkinimo gyvenimu ir pasitenkinimo darbu [23]. Ms tyrimo rezultatai parod, kad bendruomens slaugytojams pasitenkinimo gyvenimu padidjimas vienu balu gali net 3 kartus padidinti j pasitenkinim darbu. Tai galima paaiskinti tiek sklidimo, tiek kompensacine hipotezmis ir zinoma tuo, kad asmenins ir darbo bdos daznai susipina. Pagal Daukantait ir Bergman [24], pasitenkinimas gyvenimu gali bti isskaidytas pasitenkinim tam tikromis specifinmis gyvenimo sritimis, t. y. pasitenkinim darbu, pasitenkinim sveikata, laisvalaikiu, rysiais su tvais, partneriais, vaikais ir t. t. Kiti autoriai metaforiskai teigia, kad pasitenkinimas gyvenimu yra kaip ,,sluoksniuotas pyragas", kur sudaro pasitenkinimas vairiomis gyvenimo sritimis [25]. Johnson su bendraautoriais [26] tvirtina, kad pasitenkinimas darbu yra didel sio ,,pyrago" dalis. Taigi darbas ­ tai gyvenimo dalis, o pasitenkinimas darbu ­ pasitenkinimo gyvenimu dalis. ISVADOS Patenkinti darbu Lietuvos bendruomens slaugytojai labiau nei juo nepatenkinti didziuojasi slaugytojo profesija ir staiga, kurioje dirba, yra labiau patenkinti savo gyvenimu, darb atlieka geriau, labiau stengiasi darbe, savo sveikat vertina

404

geriau ir turi maziau ketinim keisti darbo viet ar profesij. Logistins regresins analizs duomenimis, pasitenkinimas gyvenimu, didziavimasis savo staiga ir slaugytojo profesija, geras darbo atlikimas didina bendruomens slaugytoj pasitenkinim darbu. Tai atskleidzia galim si veiksni grztamj poveik bendruomens slaugytoj pasitenkinimui darbu. LITERATROS SRASAS

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. Ciocien A. Bendruomens slauga pirminje sveikatos prieziroje. Sveikatos mokslai 2002; 4(20): 2­5. Sveikata 21. Pagrindiniai PSO visuomens sveikatos prieziros principai Europos regione. Vilnius: Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija; 1998. Fasche JL. Employers and the nursing workforce: seeking local solutions to a national problem. NC Med J 2004; 65(2): 1­2. Kramer M, Schmalenberg C. Confirmation of a Healthy Work Environment. Critical Care Nurse. 2008; 28: 56­63. Fletcher CE. Hospital RN's job satisfactions and dissatisfactions. J Nurs Adm 2001; 31(6): 324­31. Shaver KH, Lacey LM. Job and career satisfaction among staff nurses: effects of job setting and environment. J Nurs Adm 2003; 33(3): 166­72. Healy J, McKee M. Health sector reform in Central and Eastern Europe: the professional dimension. Health Pol Plann 1997; 12(4): 286­95. Spector P.E. Industrial and organizational psychology: research and Practice. Second edition. New York: John Wiley; 2000. Clark AE, Georgellis Y, Sanfey P. Job satisfaction, wages and quit: Evidence from German Panel Data, Research in Labor Economics. In: Clark AE. Les indicateurs de la satisfaction au travail. Quelles sont les caractéristiques d'un bon employ. Observations recueillies dans certains pays de l'OCDE. OCDE; 1998; 34: 29. Robbins SP. Organizacins elgsenos pagrindai. Kaunas: Poligrafija ir informatika; 2003. Dua JK. Job stressors and their effects on physical health, emotional health and job satisfaction in a university. J Educ Admin 1994; 32(1): 59­78. McGrath A, Reid N, Boore J. Occupational stress in nursing. Int J Nurs Stud 2003; 40(5): 555­65. Bettencourt A, Gwinner KP, Meuter ML. A comparison of attitude, personality and knowledge predictors of service-oriented organizational citizenship behaviors. J Appl Psychol 2001; 86(1): 29­41. Tzeng HM. e influence of nurses' working motivation and job satisfaction on intention to quit: an empirical investigation in Taiwan. Int J Nurs Stud 2002, 39(8): 867­78. Pillay R. Work satisfaction of professional nurses in South Africa: a comparative analysis of the public and private sectors. Human Resources for Health 2009, 7:15. Available from: http:// www.human-resources-health.com/content/7/1/15. Rain JS, Lane IM, Steiner DD. A Current Look at the Job Satisfaction / Life Satisfaction Relationship: Review and Future Considerations. Hum Relat 1991; 44(3): 287­307. Cekanavicius V, Murauskas G. Statistika ir jos taikymai II. Vilnius: TEV; 2004. Coons SJ, Rao S, Keininger DL, Hays RD. A comparative review of generic quality-of-life instruments. PharmacoEconomics 2000; 17(1): 13­35. Petrauskien J, Starkuvien S, Kaldien R, Bierontas D, Kriaucelinas A. Sveikatos ir jos netolygum vertinimo pradmenys. Kaunas: KMU leidykla; 2006. Locke EA, Latham GP. Work motivation and satisfaction: Light at the end of the tunnel. Psychol Sci 1990; 1(4): 240­6. Chmiel N. Darbo ir organizacin psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika; 2005.

10. 11. 12. 13.

14. 15.

16. 17. 18. 19. 20. 21.

teorija ir praktika 2009 - T. 15 (Nr. 4)

moksliniai tyrimai

22. Barczyk C. Visuotins kokybs vadyba. Vilnius: Eugrimas; 1999. 23. Parra SL, Paravic TK. Job satisfaction of nurses working at the emergency medical assistance service. Ciencia y Enfermeria 2002; 8(2). Available from: http://www.scielo.cl/scielo.php?pid=S0717955320020002000 05&script=sci_arttext&tlng=es 24. Daukantait D, Bergman LR. Components of subjective wellbeing in Swedish women / Reports from the project individual development and adaptation. Stockholm: Department of Psychology, Stockholm university; 2003. Vol. 83. 25. Andrews FM, Withey SB. Social indicators of well-beeing: American's perceptions of life quality. New York: Plenium; 1976. 26. Johnson K, Arthaud-Day ML, Rode JC, Near JP. Job and life satisfaction. In: Gartner WB, Shaver KG, Carter NM, Reynolds PD, editors. Handbook of entrepreneurial dynamics. Sage Publications; 2004, 164.

Gautas 2009 m. birzelio 16 d., aprobuotas 2009 m. gruodzio 14 d. Submitted June 16, 2009, accepted December 14, 2009.

teorija ir praktika 2009 - T. 15 (Nr. 4)

405

Information

7 pages

Report File (DMCA)

Our content is added by our users. We aim to remove reported files within 1 working day. Please use this link to notify us:

Report this file as copyright or inappropriate

532456