Read Rodikliu_skaiciavimo_metodika-final.pdf text version

Vertybini popieri birza NASDAQ OMX Vilnius

MONI FINANSIN ANALIZ

RODIKLI SKAICIAVIMO METODIKA

© Visi preki zenklai ir autori teiss siame leidinyje priklauso j atitinkamiems savininkams. Siame leidinyje pateikiam tekstin ir grafin informacij be NASDAQ OMX Vilnius sutikimo draudziama naudoti kituose leidiniuose, interneto tinklalapiuose, ziniasklaidos priemonse ar kitur. Gavus leidim is savininko, kopijuojant leidinio turin nuorodos saltin yra privalomos. NASDAQ OMX Vilnius siekia, kad leidinyje pateikiama informacija bt tiksli, teisinga ir atnaujinta, taciau neatsako uz pateikiamos informacijos naujum, tikslum, teisingum bei pasekmes, kurios gali kilti dl naudojimosi siame leidinyje pateikta informacija. Visais klausimais dl autorini teisi bei leidinyje esancios informacijos kreipkits el. pastu [email protected] ISBN 978-609-95195-0-0 VILNIUS 2010

2

TuRINyS

vadas .........................................................................................................................................4 I. Akcini bendrovi finansin analiz ..................................................................................... 5 1. Akcini bendrovi finansini ataskait pagrindini straipsni paaiskinimas .................. 5 2. Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas .......................................................................... 11 2.1. Likvidumo rodikliai ............................................................................................................. 11 2.2. Pelningumo rodikliai .......................................................................................................... 14 2.3. Finansinio sverto rodikliai ................................................................................................. 23 2.4. Turto panaudojimo efektyvumo rodikliai ......................................................................... 32 2.5. Rinkos verts rodikliai ....................................................................................................... 37 II. Bank finansin analiz ........................................................................................................49 1. Bank finansini ataskait pagrindini straipsni paaiskinimas .......................................49 2. Bank rodikli apskaiciavimas ............................................................................................. 56 2.1. Likvidumo rodikliai ............................................................................................................... 56 2.2. Kapitalo pakankamumo rodikliai ........................................................................................ 57 2.3. Pelningumo rodikliai .......................................................................................................... 59 2.4. Efektyvumo rodikliai .......................................................................................................... 67 2.5. Finansinio sverto rodikliai ..................................................................................................70 2.6. Rinkos verts rodikliai ........................................................................................................72 III. Investicij grzos apskaiciavimas ....................................................................................... 76 IV. Priedai. Finansini ataskait pavyzdziai ............................................................................ 77 1 Priedas. Gamybins mons balansas ................................................................................... 77 2 Priedas. Gamybins mons pelno (nuostoli) ataskaita .................................................... 80 3 Priedas. Gamybins mons pinig sraut ataskaita........................................................... 81 4 Priedas. Prekybos mons balansas .....................................................................................83 5 Priedas. Prekybos mons pelno (nuostoli) ataskaita ........................................................86 6 Priedas. Prekybos mons pinig sraut ataskaita ..............................................................87 7 Priedas. Banko balansin ataskaita ...................................................................................... 89 8 Priedas. Banko pelno (nuostoli) ataskaita ..........................................................................93 Saltiniai ......................................................................................................................................96

3

vadas

moni finansini rodikli analiz investuotojams, finans analitikams bei kitiems finans rinkos dalyviams yra viena is kertini priemoni dabartinei moni finansinei situacijai vertinti bei galimiems jos pokyciams ateityje numatyti. Sparciai keiciantis ekonomikos ir finans rink slygoms, susiformavo poreikis krybiskai taikyti klasikinius finans analizs rodiklius, ieskoti nauj bd ir metod, leidzianci giliau atskleisti moni finansin bkl bei j nulemiancius veiksnius. Tad siuolaikin moni finans analiz pasizymi didele tiek paci moni, tiek reitingavimo agentr, moni ir finans rink stambiausi pasaulini duomen bazi, tiek nepriklausom finans analitik taikom rodikli vairove. Leidinys ,,moni finansin analiz. Rodikli skaiciavimo metodika" parengtas, atsizvelgiant pastaruoju metu vykusius pokycius finans analizje, kuriuos didele dalimi nulm tarptautini finansins atskaitomybs standart (TFAS) formavimasis ir j taikymo tarptautinje moni finans apskaitos praktikoje pltra. TFAS privaloma taikyti Europos Sjungoje kotiruojamoms vertybini popieri birzose monms (nuo 2007 m. sausio 1 d.), pleciasi j panaudojimo galimybs ir kitose stambiausiose pasaulio finans rinkose (JAV, Kinijoje ir kitose). Greta pamint veiksni pastarojo meto pasaulin finans kriz nulm esminius komercini bank finansins atskaitomybs, veiklos normatyv, rizikos vertinimo bei finansini rodikli praktikos pokycius. Europos Sjungos salyse gyvendintos Europos parlamento ir Tarybos Direktyvos 2006/48/EB bei Direktyvos 2006/49/EB nuostatos, atsizvelgiama Bazelio II susitarim bank rizik vertinimo ir kontrols srityje. Artimiausiu metu numatomi tolimesni bank prieziros pokyciai. Metodikos pradzioje, vadovaujantis TFAS, paaiskinti pagrindiniai akcini bendrovi ir bank finansini ataskait straipsniai. Toliau pateikti finansiniai rodikliai, j apibrzimai bei interpretavimas, o taip pat taikymo pavyzdziai tipiskos gamybins mons, prekybins mons bei komercinio banko atvejais. Pabaigoje pridti moni ir bank finansini ataskait pavyzdziai pagal TFAS, pagal kuriuos buvo apskaiciuotos finansini rodikli reiksms. Pagrindini finansini ataskait straipsni bei finansini rodikli pavadinimai taip pat nurodyti angl kalba. parengt leidin traukta daug rodikli. Pirmiausia tai rodikliai, kurie naudojami monms, esancioms NASDAQ OMX vertybini popieri birz Baltijos salyse prekybos srasuose, vertinti. Greta j pateikiami Lietuvos statistikos departamento skelbiami rodikliai bei kiti, tiek placiausiai paplit moni analizs praktikoje, tiek ir retesni, bet naudingi ir rekomenduotini gilesnei finans analizei, siekiant nustatyti mons vert, jos veiklos kitimo tendencijas ir palyginti atitinkam laikotarpi arba tos pacios kio sakos moni rodiklius. Rodikliai apskaiciuoti pagal vieneri ataskaitini met finansini ataskait duomenis. Metodins medziagos sudarytoja: prof. dr. Valdon Darskuvien (Vytauto Didziojo universitetas). Metodikos konsultant: dr. Renata Bagdonien (Lietuvos bankas, Kredito staig prieziros departamentas).

4

I. aKCINI BENdROvI FINaNsIN aNaLIZ

1. AKCINI BENDROVI FINANSINI ATASKAIT PAGRINDINI STRAIPSNI PAAISKINIMAS sTRaIPsNI PaaISKINIMas

Ilgalaikis turtas (Non-current assets, long-term assets, fixed assets) ­ tai visas kitas turtas, kuris neatitinka trumpalaikio turto apibrzimo. Jis nra skirtas parduoti arba suvartoti per vien ataskaitin laikotarp, bet numatomas naudoti mons gamybos, prekybos ar kitokioje veikloje ir uzdirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Ilgalaik turt sudaro materialusis ir nematerialusis turtas, finansinis turtas bei kitas ilgalaikis turtas. (Balansas, Turto A dalis) (Balance sheet, Assets side, part A) (zr. 1 ir 4 priedus). Nematerialusis turtas (Intangible assets) ­ tai atskiras nepiniginis turtas, neturintis fizins formos, kuriuo mon disponuoja ir kur naudodama tikisi gauti tiesiogins ir netiesiogins ekonomins naudos, o sio turto savikaina gali bti patikimai vertinta. Nematerialiojo turto pavyzdziai gali bti preki zenklai, patentai ir licencijos, autori ir gretutins teiss, teis demonstruoti kino filmus, pltros darbai, kompiuteri programos, prestizas. (Balansas, Turto A dalis, eilut I) (Balance sheet, Assets side, part A, item I) (zr. 1 ir 4 priedus). Prestizas (Goodwill) ­ bsima ekonomin nauda, kuri tikimasi gauti is turto, kurio nemanoma atskirai identifikuoti ir atskirai pripazinti. (Balansas, Turto A dalis, eilut I.2) (Balance sheet, Assets side, part A, item I.2) (zr. 1 ir 4 priedus). Ilgalaikis materialusis turtas (Tangible assets, property, plant and equipment) ­ fizin form turintis turtas, kuris naudojamas prekms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai bei ketinamas naudoti ilgiau nei vien ataskaitin laikotarp. Tiktina, kad mon ateityje is turto gaus ekonomins naudos, o turto savikaina gali bti patikimai vertinta. Ilgalaikiam materialiajam turtui balanse priskiriama zem, pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas, ranga, rengimai, transporto priemons ir kt. (Balansas, Turto A dalis, eilut II) (Balance sheet, Assets side, part A, item II) (zr. 1 ir 4 priedus). Atidtojo mokescio turtas (Deferred taxes) - yra sumos, atgautinos vlesniais laikotarpiais uz skirtumus tarp turto ir jo mokestins bazs, ir turi bti pripazintas tik tada, kai tiktina, jog bus gautas apmokestinamasis pelnas. (Balansas, Turto A dalis, eilut IV.1) (Balance sheet, Assets side, part A, item IV.1) (zr. 1 ir 4 priedus). Trumpalaikis turtas (Current assets, short-term assets) ­ tai turtas, kuris atitinka bet kur is si kriterij: a) tikimasi j realizuoti, ketinama parduoti arba sunaudoti prastinio kio subjekto veiklos ciklo metu; b) jis laikomas vis pirma pardavimo tikslais; c) tikimasi j realizuoti per dvylika mnesi nuo balanso datos; d) tai yra pinigai arba pinig ekvivalentai, isskyrus t atvej, kai maziausiai dvylika mnesi po balanso datos yra apribotas j keitimas arba naudojimas sipareigojimams padengti. Trumpalaik turt sudaro atsargos, isankstiniai apmokjimai, nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos ir kitas trumpalaikis turtas. (Balansas, Turto B dalis) (Balance sheet, Assets side, part B) (zr. 1 ir 4 priedus).

Akcini bendrovi finansin analiz

5

Atsargos (Inventory) ­ turtas, kuris yra a) laikomas parduoti prastins veiklos metu, b) yra siuo metu gaminamas, numatant j parduoti, c) zaliav ir medziag, kurios bus sunaudotos gamybos proceso metu arba teikiant paslaugas, pavidalu. Atsargos apima prekes, nupirktas ir laikomas ketinant jas perparduoti, taip pat zem ir kit nekilnojamj turt, skirt perparduoti. Atsargos taip pat apima kio subjekto pagamint arba tebegaminam produkcij, be to, zaliavas ir kitokias medziagas, laikomas ketinant jas panaudoti gamyboje. Paslaug teikjo atveju atsargos apima tas islaidas, uz kurias kio subjektas dar nra pripazins susijusi pajam. (Balansas, Turto B dalis, eilut I.1) (Balance sheet, Assets side, part B, item I.1) (zr. 1 ir 4 priedus). Per vienerius metus gautinos sumos (Amounts receivable within one year) - visi trecij asmen siskolinimai monei, nepriklausomai nuo siskolinimo pobdzio ir saltinio, padengtini ne vliau kaip einanciais po ataskaitini metais. Siame straipsnyje taip pat parodoma ilgalaiki skol monei dalis, kuri turi bti padengta ne vliau kaip per einancius po ataskaitini metus. Visos gautinos sumos balanse parodomos j grynja verte, t.y. atskaicius beviltisk siskolinim dal. Per vienerius metus gautinas sumas sudaro pirkj siskolinimas, dukterini ir asocijuot moni skolos ir kitos gautinos sumos. (Balansas, Turto B dalis, eilut II) (Balance sheet, Assets B side, item II) (zr. 1 ir 4 priedus). Pirkj siskolinimas (Accounts receivable) ­ tai siskolinimai monei uz parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, uz kurias buvo israsytos sskaitos. (Balansas, Turto B dalis, eilut II.1) (Balance sheet, Assets B side, item II.1) (zr. 1 ir 4 priedus). Pinigai ir pinig ekvivalentai (Cash and cash equivalents) ­ tai pinigai kasoje, sskaitose ir indliai iki pareikalavimo bei trumpalaiks labai likvidzios investicijos, kurios gali bti lengvai iskeiciamos aiskias pinig sumas ir kurioms bdinga nereiksminga verts pasikeitimo rizika. (Balansas, Turto B dalis, eilut IV) (Balance sheet, Assets side, part B, item IV) (zr. 1 ir 4 priedus). Turtas (Total assets) ­ tai mons kontroliuojami istekliai, turintys kain arba vert, kuri galima patikimai nustatyti, gauti is prajusi laikotarpi vyki arba tie, is kuri mon tikisi gauti ekonomins naudos ateityje. Turtas yra skirstomas ilgalaik ir trumpalaik, apjungiant sumas, kurios turi bti atgautos per laikotarp, ne ilgesn negu dvylika mnesi nuo balanso datos, ir sumas, kurias tikimasi atgauti vliau negu po dvylikos mnesi nuo balanso datos. (Balansas, Turto dalies sumin eilut) (Balance sheet, Assets side, item "Total assets") (zr. 1 ir 4 priedus). Nuosavas kapitalas (Equity) ­ tai turto dalis, likusi is kio subjekto turto atmus visus sipareigojimus. Nuosav kapital sudaro kapitalas (statinis (pasirasytasis), pasirasytasis neapmoktas kapitalas, akcij priedai bei savos akcijos), perkainojimo rezervas bei privalomasis, savoms akcijoms sigyti ir kiti rezervai, o taip pat nepaskirstytasis pelnas. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim C dalis) (Balance sheet, Equity and liabilities part C) (zr. 1 ir 4 priedus). statinis (pasirasytasis) kapitalas (Subscribed capital, statutory capital) - mons statuose nurodytas ir akcinink (savinink) nestas bei dar nenestas, taciau jau pareikalautas nesti (dti) turtas, kad mon galt pradti ir tsti veikl, isreiskiamas pasirasyt akcij nominalij verci suma. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim C dalis, eilut I.1) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part C, item I.1) (zr. 1 ir 4 priedus). Savos akcijos (Treasury stock) ­ mons nuosavybs priemons, kurias yra sigijusi pati mon ar kiti jos konsoliduotos grups nariai. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim C dalis, eilut I.4) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part C, item I.4) (zr. 1 ir 4 priedus).

Akcini bendrovi finansin analiz

6

Akcij priedai (Additional paid-in capital) ­ tai nominalios verts pervirsis arba suma, lygi skirtumui tarp akcij nominaliosios verts ir j emisijos kainos (t.y., kainos, kuria buvo vykdomas pirminis ar papildomas akcij pardavimas investuotojams). (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim C dalis, eilut I.3) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part C, item I.3) (zr. 1 ir 4 priedus). Akcijos rinkos kaina (Current share price) - kaina, kuri rinkoje investuotojas moka uz vien akcij. Analizei naudojama akcijos kaina vertybini popieri birzoje. Paprastoji akcija (Ordinary share, common stock) ­ nuosavybs vertybinis popierius, antraeilis vis kit nuosavybs priemoni klasi atzvilgiu, kuris pazymi jo savininko - akcininko dalyvavim bendrovs kapitale ir suteikia jam teises mons nuosavyb, turt, peln, taip pat ir teis dalyvauti mons valdyme. Pagal disponavimo bd paprastosios akcijos skirstomos vardines (ordinary registered shares) ir pareikstines (ordinary bearer shares). Privilegijuotoji akcija (Preference share) - akcija, dazniausiai nesuteikianti balsavimo teiss, bet garantuojanti savininkui teis gauti fiksuot dividend, o mon likviduojant - jam priklausanci turto dal. Privilegijuotoji akcija pripazstama finansiniu sipareigojimu arba nuosavybs priemone, vertinant su jomis (akcijomis) siejamas teises bei nustatant, ar jos turi pagrindines finansinio sipareigojimo ypatybes. Kai privilegijuotosios akcijos negali bti ispirktos, kaip jas tinkamai klasifikuoti, nustatoma pagal kitas j teises. Perkainojimo rezervas (rezultatai) (Revaluation reserves) ­ suma, kuria pasikeicia nuosavas kapitalas dl ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim C dalis, eilut II) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part C, item II) (zr. 1 ir 4 priedus). Rezervai (Reserves) - laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savinink numatytiems tikslams. Rezervai apima ir statymu numatytus, ir pacios mons savinink nuozira sudarytus rezervus is ataskaitiniais ir ankstesniaisiais metais uzdirbto paskirstytinojo pelno. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim C dalis, eilut III) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part C, item III ) (zr. 1 ir 4 priedus). Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) (Retained earnings (loss), profit (loss) brought forward) tai ankstesniaisiais metais bei ataskaitiniu laikotarpiu uzdirbtas ir sukauptas, bet dar nepaskirstytas pelnas arba per tuos laikotarpius patirti ir dar nepadengti nuostoliai. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim C dalis, eilut IV) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part C, item IV) (zr. 1 ir 4 priedus). Dotacijos ir subsidijos (Grants and assistance (subsidies)) - tai finansavimo priemons, apimancios param, skirt suteikti ekonomins naudos konkreciai monei ar moni, atitinkanci tam tikrus kriterijus, grupei, o taip pat dotacijas, t.y. valstybs ir savivaldybs institucij, tarptautini organizacij ir fond bei kit trecij asmen pervedamus isteklius monei, kuri praeityje atitiko ar ateityje atitiks tam tikras slygas, paremti. Sios dotacijos neapima t paramos form, kuri nemanoma pagrstai vertinti ir sandori, kuri is mons normalios prekybos sandori nemanoma isskirti. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim D dalis) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part D) (zr. 1 ir 4 priedus).

Akcini bendrovi finansin analiz

7

Moktinos sumos ir sipareigojimai (Liabilities) ­ tai dabartiniai mons pareigojimai (prievols), atsirandantys is praeities laikotarpi vyki, uz kuriuos kio subjektas privals ateityje atsiskaityti turtu ir kuri vert galima patikimai vertinti. Si prievoli (teisini ir konstruktyvi) vykdymas nulems mons istekli, atitinkanci ekonomin naud, sunaudojim. sipareigojimai apima po vieneri met moktinas sumas ir ilgalaikius sipareigojimus bei per vienerius metus moktinas sumas ir trumpalaikius sipareigojimus. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim E dalis) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part E) (zr. 1 ir 4 priedus). Po vieneri met moktinos sumos ir ilgalaikiai sipareigojimai (Amounts due after one year and long-term liabilities, non-current liabilities) - visi kiti mons sipareigojimai, nepriskiriami trumpalaikiams, per vienerius metus moktinoms sumoms ir sipareigojimams. Tai ilg laik finansavim teikiantys finansiniai sipareigojimai (t.y. nesantys apyvartinio kapitalo, naudojamo prastiniame kio subjekto veiklos cikle, dalimi), uz kuriuos neprivaloma atsiskaityti per dvylika mnesi nuo balanso datos. Po vieneri met moktinos sumos ir ilgalaikiai sipareigojimai apima finansines skolas, skolas tiekjams, gautus isankstinius apmokjimus, atidjinius, atidtojo mokescio sipareigojim ir kitus. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim E dalis, eilut I) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part E, item I) (zr. 1 ir 4 priedus). Finansins skolos (Debt) ­ tai finansiniai sipareigojimai, apimantys sutartinius sipareigojimus: a) perduoti grynuosius pinigus (bei pinig ekvivalentus) ar kit finansin turt kitam kio subjektui, b) pasikeisti finansinmis priemonmis ar finansiniais sipareigojimais su kitu kio subjektu tokiomis slygomis, kurios yra potencialiai nepalankios siam kio subjektui. Arba tai finansiniai sipareigojimai, apimantys sutartis, kurios bus ar gali bti vykdomos paties kio subjekto nuosavybs priemonmis ir yra: a) neisvestin priemon, uz kuri kio subjektas yra arba gali bti sipareigojs perduoti kintam jo paties nuosavybs priemoni skaici, b) isvestin priemon, uz kuri bus ar gali bti atsiskaitoma kitokiu bdu, negu keiciant fiksuot pinig sum ar kit finansin turt. Finansini sipareigojim, reiskianci sutartin prievol ateityje perduoti grynuosius pinigus pavyzdziai yra apmoktini vekseliai, moktinos paskolos, apmoktinos obligacijos, konvertuojamosios obligacijos iki j pavertimo paprastosiomis akcijomis, taciau jie neapima moktin prekybos skol. Balanse finansins skolos skirstomos ilgalaikes ir trumpalaikes. Ilgalaiks finansins skolos susietos su terminu apima lizingo (finansins nuomos) ar panasius sipareigojimus, skolas kredito staigoms (gautas ilgalaikes paskolas) ir kitas finansines skolas. Trumpalaiks finansins skolos ­ tai susietos su terminu skolos kredito staigoms ir kitos finansins skolos. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim E dalis, eiluts I.1 ir II.2) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part E, items I.1 and II.2) (zr. 1 ir 4 priedus). Atidjiniai (Provisions) ­ neapibrzto laiko ar sumos sipareigojimas, kai: a) mon turi dabartin prievol (teisin arba konstruktyvi) dl praeities vykio, b) tiktina, kad ekonomin naud teikianci istekli ismokos bus reikalingos prievolei vykdyti bei c) gali bti pakankamai (tiksliai vertinta) prievols suma. Atidjiniai nustatomi skaiciavimo bdu, naudojant vertinimus, atsizvelgiant rizik ir neapibrztumus, bei pripazstami kaip ilgalaikiai ir kaip trumpalaikiai sipareigojimai. Atidjini pavyzdziai gali bti mons restruktrizavimo islaidoms kompensuoti, tiekj garantijos, baudos ar aplinkos sutvarkymo islaidos, jei jai buvo padaryta zala, naftos gavybos mons ar atomins jgains uzdarymo islaid suma, kurios pakakt, kad ta mon vykdyt prievol, atlygindama padaryt zal. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim E dalis, eiluts I.4 ir II.7) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part E, items I.4 and II.7) (zr. 1 ir 4 priedus).

Akcini bendrovi finansin analiz

8

Atidtojo mokescio sipareigojimas (Deffered taxes liability) ­ tai sipareigojimas mokti bsimaisiais laikotarpiais atsirandancius pelno mokescius. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim E dalis, eilut I.5) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part E, item I.5) (zr. 1 ir 4 priedus). Per vienerius metus moktinos sumos ir trumpalaikiai sipareigojimai (Amounts due within one year and short-term liabilities, current liabilities) ­ sipareigojimas, atitinkantis bet kur is si kriterij: a) uz j tikimasi atsiskaityti prastinio kio subjekto veiklos ciklo metu, b) jis laikomas vis pirma su tikslu j parduoti, c) uz j turi bti atsiskaityta per dvylika mnesi po balanso datos, d) kio subjektas neturi beslygins teiss nukelti atsiskaitymo uz sipareigojim maziausiai dvylika mnesi po balanso datos. sipareigojimai, kurie yra prastiniame kio subjekto veiklos cikle naudojamo apyvartinio kapitalo dalis (pvz., moktinos verslo sumos, kai kurios kaupimo sumos darbuotojams ir kitos veiklos snaudos), net jei jie turi bti vykdyti po dvylikos mnesi nuo balanso datos, taip pat priskiriami trumpalaikiams sipareigojimams. Per vienerius metus moktinos sumos ir trumpalaikiai sipareigojimai apima ilgalaiki skol einamj met dal, finansines skolas, skolas tiekjams, gautus isankstinius apmokjimus, pelno mokescio sipareigojimus, su darbo santykiais susijusius sipareigojimus, atidjinius ir kitus. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim E dalis, eilut II) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part E, item II) (zr. 1 ir 4 priedus). Skolos tiekjams (Trade payables, accounts payable) ­ tai prekybos skolos arba sipareigojimai sumokti uz gautas prekes ar suteiktas paslaugas, uz kurias buvo israsytos sskaitos ar buvo tiesiogiai susitarta su tiekju. Skolos tiekjams gali bti pripazstamos kaip ilgalaikiai ir kaip trumpalaikiai sipareigojimai. (Balansas, Nuosavo kapitalo ir sipareigojim E dalis, eiluts I.2 ir II.3) (Balance sheet, Equity and liabilities side, part E, items I.2 and II.3) (zr. 1 ir 4 priedus). Pardavimo pajamos (Sales) - ekonomins naudos padidjimas dl preki pardavimo ir paslaug teikimo per ataskaitin laikotarp, pasireiskiantis mons turto padidjimu arba sipareigojim sumazjimu, kai dl to padidja nuosavas kapitalas, isskyrus papildomus akcinink nasus. Pajamos pripazstamos vadovaujantis kaupimo principu, t.y. apskaitoje registruojamos tada, kai jos uzdirbamos, neatsizvelgiant pinig gavim. Pardavimo pajam straipsnyje turi bti pateikiamos grynosios pardavimo pajamos, vertintos tikrja verte. (Pelno (nuostoli) ataskaita, eilut I) (Income statement, item I) (zr. 2 ir 5 priedus). Pardavimo savikaina (Cost of sales) - tai per ataskaitin ir ankstesnius laikotarpius patirtos islaidos, tenkancios per ataskaitin laikotarp suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekms, pasireiskiancios ekonomins naudos sumazjimu per ataskaitin laikotarp, kai dl to sumazja nuosavas kapitalas, isskyrus tiesiogin jo mazinim. Snaudos apskaitoje pripazstamos vadovaujantis kaupimo bei palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uzdirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsizvelgiant pinig isleidimo laik. Pardavimo savikainos straipsnyje turi bti pateikiama grynoji pardavimo savikaina. (Pelno (nuostoli) ataskaita, eilut II) (Income statement, item II) (zr. 2 ir 5 priedus). Palkanos (Interest) - tai skolinimosi snaudos, apimancios per ataskaitin laikotarp susikaupusias banko sskaitos pereikvojimo, ilgalaikio ir trumpalaikio skolinimosi palkanas bei paskolai gauti padaryt islaid snaudomis pripazint dal, vertybini popieri, susijusi su skolomis, isleidimo snaudomis pripazint dal, o taip pat kapitalizuotas palkanas. Pelno (nuostoli) ataskaitoje palkanos pateikiamos finansins ir investicins veiklos snaud sudtyje. (Pelno (nuostoli) ataskaita, eiluts VII.2 dalis) (Income statement, part of the item VII.2) (zr. 2 ir 5 priedus).

Akcini bendrovi finansin analiz

9

Grynasis pelnas (nuostoliai) (Net profit (loss)) ­ suma, kuri pateikiama atskiroje pelno (nuostoli) ataskaitos eilutje, apibendrinancioje visus per ataskaitin laikotarp pripazint pajam ir snaud straipsnius, ir parodanti ekonomins naudos padidjim (sumazjim). (Pelno (nuostoli) ataskaita, eilut XIII) (Income statement, item XIII) (zr. 2 ir 5 priedus). Mazumos dalis (Minority interest) ­ dukterins mons veiklos rezultato ar grynojo turto dalis, priskirtina dalims, kuri patronuojanti mon nevaldo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai per dukterines mones. Patronuojanti mon ­ tai mon, turinti vien ar daugiau dukterini moni. Balanse mazumos dalis pateikiama atskirai nuosavo kapitalo sudtyje, kai bendrov valdo ne 100% dukterini moni akcij. Dividendai (Dividends) ­ pelno dalis, paskirta nuosavybs vertybini popieri savininkams proporcingai jiems nuosavybs teise priklausanci nuosavybs vertybini popieri nominaliai vertei pagal vertybini popieri klas (arba tam tikros klass nuosavybs vertybini popieri nominaliai vertei).

Akcini bendrovi finansin analiz

10

2. aKCINI BENdROvI ROdIKLI aPsKaICIavIMas

2.1. LIKvIdUMO ROdIKLIaI (LIQUIdITY RaTIOs) 2.1.1. Einamojo likvidumo koeficientas (Current ratio)

Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai sipareigojimai (ir per vienerius metus moktinos sumos) Current assets Current liabilities (and amounts due within one year)

Einamojo likvidumo koeficientas rodo, kokiu laipsniu trumpalaikis turtas padengia trumpalaikius sipareigojimus (ir kitas per vienerius metus moktinas sumas), t.y. jis parodo mons galimyb vykdyti trumpalaikius sipareigojimus, panaudojus turim trumpalaik turt. Likvidumas priklauso nuo mons gebjimo trumpalaik turt paversti pinigais ir taip apmokti savo skolas bei padengti kitas moktinas sumas. Vidutin rodiklio reiksm sudaro 1,2 ­ 2 (kartai). Bendru atveju sis rodiklis turi bti ne mazesnis uz vienet. Zemesn reiksm rodyt potencialias mons finansines problemas, nepajgum iskart apmokti skol. Kritiniu atveju, net ir esant didesnei uz vienet rodiklio reiksmei, kai trumpalaikis turtas yra nelikvidus, mon gali susidurti su trumpalaikio likvidumo problemomis. Aukstesn nei 2 reiksm gali rodyti neefektyviai naudojamas atsargas bei neefektyviai valdom kit trumpalaik turt ir sipareigojimus. Kita vertus, jei su mone pirkjai atsiskaito is karto, o skol tiekjams apmokjimo terminai ilgi, einamojo likvidumo koeficientas gali bti zemesnis uz vienet. Paprastai vairiuose ekonomikos sektoriuose jis yra skirtingas, priklauso nuo tipiskos monms veiklos ciklo trukms, gaminam produkt ar teikiam paslaug verts, atsiskaitym atidjim termin, todl analizuojant reikt atkreipti dmes sio rodiklio dinamikos tendencijas bei ekonomikos sektoriaus ypatumus. Taip pat likvidumo koeficient apsprendzia sezoniniai svyravimai. Palyginkime dviej skirting sektori skmingai veikianci moni einamojo likvidumo koeficientus.

Gamybins mons: 105 998 = 1,77 59 838 Prekybos mons: 198 500 = 0,7 284 000

Nagrinti einamojo likvidumo koeficient naudinga kartu su kritinio likvidumo koeficientu. Jei einamojo likvidumo koeficientas reiksmingai padidja, tuo tarpu kritinio likvidumo koeficientas beveik nepakinta, tai liudija apie isaugusias atsargas.

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

11

2.1.2. Kritinio likvidumo koeficientas (Acid test (Quick) ratio)

Trumpalaikis turtas - Atsargos Trumpalaikiai sipareigojimai (ir per vienerius metus moktinos sumos) Current assets ­ Inventory Current liabilities (and amounts due within one year)

Kritinio likvidumo koeficientas yra grieztesnis mons likvidumo lygio vertinimas, nes apskaiciuojant s rodikl daroma prielaida, kad atsargos nra likvidzios. Atsargos skaiciuojant s rodikl nra traukiamos dl ilgo laikotarpio, kurio greiciausiai prireikt, norint jas parduoti ir gauti pinigus (taciau is kitos puss, kai kurios atsargos gali bti netgi likvidesns, negu pirkj siskolinimas). Tuo tarpu pirkj siskolinimas laikomas likvidziu. Taciau taip yra tik tuose ekonomikos sektoriuose, kuriuose pirkjai atsiskaito per labai trump laik arba klientams bdingas aukstas kreditingumas. Jeigu likvidus turtas virsija trumpalaikius sipareigojimus (ir kitas per vienerius metus moktinas sumas), laikoma, kad tokia mon yra saugi ir neturt susidurti su trumpalaikio likvidumo problemomis. Praktikoje kritinio likvidumo koeficientas svyruoja apie 1, taciau atitinkamos normos nustatymas priklauso nuo konkretaus nagrinjamo ekonomikos sektoriaus ypatum. Palyginkime kritinio likvidumo koeficient skirtumus toms pacioms skirting ekonomikos sektori monms.

Gamybins mons: 105 998 - 32 834 = 1,22 59 838

Prekybos mons: 198 500 - 71 000 = 0,45 284 000

2.1.3. Absoliutaus likvidumo pinigais rodiklis (Cash ratio)

Pinigai ir pinig ekvivalentai Trumpalaikiai sipareigojimai (ir per vienerius metus moktinos sumos) Cash and cash equivalents Current liabilities (and amounts due within one year)

Absoliutaus likvidumo pinigais rodiklis - konservatyviausias is likvidumo rodikli, nes j apskaiciuojant daroma prielaida, kad pirkj siskolinimas ir kitos per vienerius metus gautinos sumos irgi gali bti nelikvidzios. Taigi absoliutaus likvidumo pinigais rodiklis parodo, koki dal trumpalaiki sipareigojim mon gali skubiai padengti kritiniu atveju, pasinaudodama faktiskai turima pinig suma. Sis rodiklis rodo mons gebjim uzdirbti pinigus, kuris priklauso nuo mons veiklos pobdzio ir veiklos ciklo ypatum bei pinig valdymo politikos. Kuo konservatyvesn mons pinig valdymo politika, tuo didesnis laikom pinig ir pinig ekvivalent likutis, tuo sis rodiklis aukstesnis.

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

12

Palyginimui pateikti moni, disponuojanci dideliais pinig likuciais, absoliutaus likvidumo pinigais koeficientai.

Gamybins mons: 22 083 = 0,37 59 838

Prekybos mons: 55 600 = 0,2 284 000

2.1.4. Apyvartinis kapitalas (Working capital)

Trumpalaikis turtas - Trumpalaikiai sipareigojimai (ir per vienerius metus moktinos sumos) Current assets - Current liabilities (and amounts due within one year)

Apyvartinis kapitalas (kartais vadinamas grynuoju (net) apyvartiniu kapitalu) rodo, kokia suma trumpalaikis turtas virsija trumpalaikius sipareigojimus (ir per vienerius metus moktinas sumas). Didesnis teigiamas rodiklis parodo aukstesn mons likvidumo lyg. Apyvartinis kapitalas funkcionuoja kaip likvidumo rezervas, apsidraudziant nenumatytais ir neplanuotais atvejais. Didesnis apyvartinis kapitalas reikalingas, jeigu mon negali skubiai pasiskolinti ls veiklai vykdyti. Tradiciniu likvidumo analizs atveju laikoma, jog, esant neigiamai apyvartinio kapitalo reiksmei, mon gali nevykdyti savo trumpalaiki sipareigojim. Kita vertus, apyvartinis kapitalas atskleidzia likvidaus turto finansavimo trumpalaikiais sipareigojimais mast. Kuo didesnis apyvartinis kapitalas, tuo su didesnmis investicij trumpalaik turt finansavimo problemomis mon gali susidurti. Gamybini moni, pasizyminciu ilgu veiklos ciklu bei didesniais mokjim atidjimais, apyvartinis kapitalas yra didesnis. Tuo tarpu mons, kurios is anksto atsiskaito uz paslaugas bei prekes, dazniausiai turi zem apyvartin kapital. Kai kuriuose ekonomikos sektoriuose moni veiklai yra bdingas neigiamas apyvartinis kapitalas. Jis rodo, jog mon sugeba savo trumpalaikiais sipareigojimais (atiddama mokjimus tiekjams bei kitiems kreditoriams) finansuoti ne tik investicijas atsargas, pirkj siskolinimus ir kitas per vienerius metus gautinas sumas, bet ir dal investicij ilgalaik turt. Palyginimui pateikti apyvartinio kapitalo skaiciavimai dviems skirting ekonomikos sektori monms.

Gamybins mons: 105 998 - 59 838 = 46 160 Lt

Prekybos mons: 198 500 - 284 000 = -85 500 Lt

2.1.5. Apyvartinio kapitalo ir turto santykis (Working capital to total assets)

Apyvartinis kapitalas (Working capital) Turtas (Total assets)

Apyvartinio kapitalo ir turto santykio rodiklis atskleidzia grynj investicij likvid turt, atmus trumpalaikius sipareigojimus, mast lyginant su bendromis mons investicijomis turt. Palyginus su apyvartiniu kapitalu, isreikstu absoliucia suma, sis rodiklis patogus tuo, kad leidzia

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

13

palyginti vairaus dydzio mones. Santykinai aukstesnis rodiklis parodo aukstesn mons likvidumo lyg. Sio rodiklio dinamika atspindi didjanci ar mazjanci tikimyb, kad mon bankrutuos. Zemiau pateiktos dviej moni apyvartinio kapitalo ir turto santykio reiksms.

Gamybins mons: 46 160 = 0,17 271 096

Prekybos mons: 85 500 = 0,16 520 800

2.2. PELNINGUMO ROdIKLIaI (PROFITABILITY RATIOS) 2.2.1. Grynasis pelningumas (Net profit margin)

Grynasis pelnas (Net profit) Pardavimo pajamos (Sales)

Grynasis pelningumas (arba grynojo pelno marza) parodo, kiek procent (arba lit) grynojo pelno uzdirba vienas pardavimo pajam litas, t.y. jis parodo mons veiklos efektyvum. Didesn rodiklio reiksm rodo geresn vis mons snaud kontrol. Analizuojant moni veiklos rezultatus, zemas pelningumas gali bti siejamas su mons orientacija pardavimo pajam didinim zem kain sskaita, o taip pat su tarp konkurent vykstancia kain konkurencija. Kuo mazesnis pelningumas, tuo didesni pardavimo pajam reikia, siekiant uzdirbti t pat peln. Palyginimui apskaiciuotos dviej skirting ekonomikos sektori moni grynojo pelningumo reiksms.

Gamybins mons: 45 746 = 0,1093 arba 10,93% 418 368

Prekybos mons: 22 140 = 0,025 arba 2,5% 869 000

Sis, o taip pat ir kiti pelningumo rodikliai labai priklauso nuo ekonomikos slyg. Ekonomikai augant jie gerja, o ekonomikai smunkant, prastja.

2.2.2. Bendrasis pelningumas (Gross profit margin)

Bendrasis pelnas (Gross profit) Pardavimo pajamos (Sales)

Bendrasis pelningumas (arba bendrojo pelno marza) parodo mons sugebjim uzdirbti peln is pagrindins mons veiklos, kontroliuoti pardavimo pajam bei pardavimo savikainos lyg. Kuo didesn bendrojo pelno suma uzdirbama kiekvienam pardavimo pajam litui, tuo efektyvesn

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

14

mons veikla. Bendrojo pelningumo lygiui didel tak turi mons veiklos pobdis bei ekonomikos sektorius, kuriame ji veikia. Palyginimui pateiktos dviej moni bendrojo pelningumo reiksms.

Gamybins mons: 133 798 = 0,3 198 arba 31,98% 418 368

Prekybos mons: 182 000 = 0,209 arba 20,9% 869 000

2.2.3. Veiklos pelningumas (Operating profit margin)

Tipins veiklos pelnas (Operating profit) Pardavimo pajamos (Sales)

Veiklos pelningumas (arba veiklos pelno marza) parodo, kiek procent (arba lit) veiklos pelno uzdirba vienas pardavimo pajam litas, t.y. jis parodo mons tipins veiklos, neatsizvelgiant finansin ir investicin veikl, efektyvum. Tipin veikla apima kines operacijas, susijusias su veikla, is kurios mon kelet ataskaitini laikotarpi gauna daugiausia pajam ir kuri mon laiko pagrindine. Kuo didesn (tipins) veiklos pelno suma uzdirbama kiekvienam pardavimo pajam litui, tuo geriau valdomas pardavimo pajam, pardavimo savikainos bei veiklos snaud lygis, tuo didesnis mons (tipins) veiklos pelningumas. Zemiau paskaiciuoti dviej moni veiklos pelningumo rodikliai.

Gamybins mons: 58 577 = 0,14 arba 14,00% 418 368

Prekybos mons: 30 400 = 869 000 0,0349 arba 3,49%

2.2.4. Veiklos pelningumas pries palkanas ir mokescius (Earnings before interest and taxes margin, EBIT margin)

Pelnas pries palkanas ir mokescius (Earnings before interest and taxes (EBIT)) Pardavimo pajamos (Sales) Pelnas pries palkanas ir mokescius = prastins veiklos pelnas + Finansins veiklos rezultatas Earnings before interest and taxes (EBIT) = Profit from continuing operations + Financial income (expenses), net

Pelnas pries palkanas ir mokescius yra vienas svarbiausi mons veiklos efektyvumo rodikli. Jis parodo mons peln, uzdirbt veiklos ir investicinio cikl metu, bet pries mons finansavimo politikos takos pelnui vertinim bei pelno mokescio atskaitym. Sis rodiklis rodo, kok peln mon bt uzdirbusi, jei ji nebt turjusi finansini skol. Daznai finansins veiklos rezultat nulemia paskol

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

15

palkan snaudos, tad tokiu atveju sis pelnas parodo veiklos rezultat neatskaicius palkan snaud. Siekiant supaprastinti skaiciavimus, praktikoje EBIT daznai prilyginamas mons veiklos pelnui. Tuo tarpu, norint kuo objektyvesnio jo vertinimo, ypac kai mons vykdo sudting apskaitos politik, rekomenduojama isplsti sio dydzio skaiciavimo baz, traukiant turto verts sumazjimo nuostolius, valiut kurso pokycio tak, peln is turto pardavimo, tiktinus sandori nuostolius ir kt. Veiklos pelningumas pries palkanas ir mokescius (arba pelno pries palkanas ir mokescius marza) parodo, kiek procent (arba lit) pelno pries palkanas ir mokescius uzdirba vienas pardavimo pajam litas, ir atskleidzia vis mons pajam bei snaud, isskyrus finansini ir pelno mokescio, poveik mons pelningumui. Kuo didesn pelno pries palkanas ir mokescius suma uzdirbama kiekvienam pardavimo pajam litui, tuo efektyvesn mons veikla. Sis rodiklis svyruoja nuo 5-6% prekybos sektoriuje iki 12% ir daugiau telekomunikacij sektoriuje. Sparciai auganci, nauj technologij sektoriuose jis daznai neigiamas. Palyginkite dviej moni veiklos pelningum pries palkanas ir mokescius. Siame pavyzdyje daroma prielaida, kad si moni atveju pelno (nuostoli) ataskaitose pateikiam finansins ir investicins veiklos rezultat sudaro tik finansins veiklos pajamos ir snaudos.

Gamybins mons: 59 692 + 406 = 0,1436 arba 14,36% 418 368

Prekybos mons: 29 540 + 5 380 = 0,04 arba 4,0% 869 000

2.2.5. Grynasis veiklos pelningumas po mokesci (Net operating profit after tax margin, NOPAT margin)

Grynasis veiklos pelnas po mokesci (Net operating profit after tax (NOPAT)) Pardavimo pajamos (Sales) Grynasis veiklos pelnas po mokesci = Pelnas pries palkanas ir mokescius × (1 ­ Pelno mokescio tarifas) Net operating profit after tax (NOPAT) = Earnings before interest and taxes (EBIT) × (1 - Profit tax)

Grynasis veiklos pelnas po mokesci parodo apibendrint visos mons veiklos rezultat po pelno mokescio atskaitymo, bet pries finansins veiklos rezultato vertinim. Finansins veiklos rezultat didele dalimi nulemia palkan snaudos. Atliekant skaiciavimus rekomenduojamas naudoti monei taikomas pelno mokescio tarifas. Grynasis veiklos pelningumas po mokesci (arba grynojo veiklos pelno po mokesci marza) parodo, kiek procent (arba lit) grynojo veiklos pelno po mokesci uzdirba vienas pardavimo pajam litas, t.y. rodo mons veiklos efektyvum pries mons kapitalo (skolinto ir nuosavo) struktros poveikio pelningumui vertinim. Didesn rodiklio reiksm rodo aukstesn mons veiklos pelningum.

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

16

Palyginimui apskaiciuotos dviej moni grynojo veiklos pelningumo po mokesci reiksms.

Gamybins mons: (59 692 + 406) × (1 - 0,20) = 0,1 149 arba 11,49% 418 368 Prekybos mons: (29 540 + 5 380) × (1 - 0,20) = 0,032 arba 3,2% 869 000 2.2.6. Veiklos pelningumas pries palkanas, mokescius ir nusidvjim (amortizacij) (Earnings before interest, taxes, depreciation and amortization margin, EBITDA margin)

Pelnas pries palkanas, mokescius ir nusidvjim (amortizacij) Pardavimo pajamos Earnings before interest, taxes, depreciation and amortization (EBITDA) Sales Pelnas pries palkanas, mokescius ir nusidvjim (amortizacij) = = prastins veiklos pelnas + Finansins veiklos rezultatas + Nusidvjimas bei amortizacija Earnings before interest, taxes, depreciation and amortization (EBITDA) = = Profit from continuing operations + Financial income (expenses), net + Depreciation and amortization

Pelnas pries palkanas, mokescius ir nusidvjim (amortizacij) (EBITDA) parodo mons uzdirbt peln pries mons finansavimo politikos, o taip pat pelno mokescio poveikio pelnui vertinim. Bendru atveju jis apskaiciuojamas prie prastins veiklos pelno pridedant finansins veiklos rezultat bei ilgalaikio turto nusidvjim ir amortizacij. moni veikloje finansins veiklos rezultat daznai nulemia vien finansini skol palkanos. Be to, reikia atkreipti dmes tai, kad nusidvjimo ir amortizacijos snaudos nra pinig islaidos. Todl praktikoje apskaiciuojama pelno suma (EBITDA) daznai laikoma apytiksliu mons veiklos pinig srautu. Kuo didesn mons ilgalaikio materialaus turto vert ir nusidvjimas, tuo EBITDA didesnis uz mons uzdirbt veiklos peln. Todl sis rodiklis itin tinka lyginti ir vertinti veiklos rezultatus t moni, kurios vykdo didelio masto kapitalo investicijas. Be to, kuo didesns mons gautos paskolos ir aukstesns mokamos palkanos, tuo EBITDA didesnis uz mons uzdirbt peln. Sis rodiklis leidzia palyginti moni rezultatus, neatsizvelgiant naudojamus veiklos finansavimo saltinius ir j struktra. Veiklos pelningumas (arba pelno pries palkanas, mokescius ir nusidvjim (amortizacij) marza) pries palkanas, mokescius ir nusidvjim (amortizacij) parodo, kiek procent (arba lit) pelno pries palkanas, mokescius ir nusidvjim (amortizacij) uzdirba vienas pardavimo pajam

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

17

litas. Tai vienas pagrindini veiklos pelningumo vertinimo rodikli. Kuo didesn pelno pries palkanas, mokescius ir nusidvjim (amortizacij) (EBITDA) suma uzdirbama kiekvienam pardavimo pajam litui, tuo efektyvesn mons veikla. Sis rodiklis svyruoja nuo 7-8% prekybos sektoriuje iki 30% ir daugiau telekomunikacij sektoriuje. Toliau pateikiamas veiklos pelningumo pries palkanas, mokescius ir nusidvjim (amortizacij) apskaiciavimas.

Gamybinei monei: 59 692 + 406 + 12 000 = 0,1723 arba 17,23% 418 368 Prekybos monei: 29 540 + 5 380 + 19 460 = 0,0625 arba 6,25% 869 000 2.2.7. Pelningumo koeficientas (Earnings before taxes margin, EBT margin)

Pelnas pries mokescius (Earnings before taxes (EBT)) Pardavimo pajamos (Sales)

Pelningumo koeficientas, kitaip tariant pelno pries mokescius marza, parodo prastins mons veiklos, t.y. pasikartojanci kini operacij, susijusi su visa mons tipine ir netipine veikla, pelningum, atsiribojant nuo pelno mokescio tarifo takos galutiniam mons veiklos rezultatui. Tai daznai statistikoje naudojamas rodiklis, siekiant palyginti skirting ekonomikos sektori moni veiklos rezultatus. Pelningumo koeficientas parodo, kiek procent (arba lit) pelno pries mokescius uzdirba vienas pardavimo pajam litas. Kuo didesn sio rodiklio reiksm, tuo efektyvesn mons veikla.

Pelningumo koeficientas gamybinei monei: 59 692 = 0,1427 arba 14,27% 418 368 Prekybos monei: 29 540 = 0,0339 arba 3,4% 869 000

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

18

2.2.8. Turto pelningumas (grza) (Return on assets, ROA)

Grynasis pelnas Vidutinis turtas = Grynasis pelnas Pardavimo pajamos × Pardavimo pajamos Vidutinis turtas =

= Grynasis pelningumas x Turto apyvartumas Net profit Average total assets = Net profit Sales × Sales Average total assets =

= Net profit margin × Total assets turnover

Nustatant turto pelningum rekomenduotina skaiciuoti vidutin turt, ypac jei dl dideli pokyci monje turtas per metus zymiai pakinta.

Vidutinis turtas = Turtas laikotarpio pradzioje + Turtas laikotarpio pabaigoje 2 Beginning total assets + Ending total assets 2

Average total assets =

Turto pelningumas (arba turto grza) parodo, kiek lit grynojo pelno tenka vienam turto litui. Sis rodiklis atspindi viso mons turto panaudojimo efektyvum ir vidutiniskai sudaro nuo 5% iki 20%. Turto pelningumo lygis priklauso nuo mons veiklos ypatum, ypac ilgalaikio turto panaudojimo masto bei jo verts. Aukstesn rodiklio reiksm parodo efektyvesn turto naudojim. Reiksminga turto grzos rodiklio, kaip dviej rodikli, t.y. grynojo pelningumo ir turto apyvartumo, sandaugos, israiska, nes ji aiskiai parodo dviej pagrindini veiksni ­ grynojo pelningumo ir turto apyvartumo - reiksm turto grzos dydziui. Statistikoje turto pelningumas (grza) daznai skaiciuojamas peln pries mokescius padalinant is turto sumos. Taip siekiama atsiriboti nuo mokesci politikos ypatum bei poveikio siam pelningumo rodikliui. Be to, pasitaiko atvej, kai turto pelningumas skaiciuojamas prie grynojo pelno pridjus finansins veiklos snaudas po pelno mokescio atskaitymo ir padalinus si sum is vidutinio metinio turto. Taip norima vertinti turto pelningum, neatsizvelgiant mons mokam paskol palkan bei kit finansins veiklos snaud poveik grynojo pelno rezultatui. Palyginkite dviej skirting ekonomikos sektori moni turto pelningumo rodiklius.

Gamybins mons: 45 746 45 746 418 368 = = 0,109 × 1,615 = 0,176 arba 17,6% × (246 979 + 271 096)/ 2 418 368 259 037,5 Prekybos mons: 22 140 22 140 869 000 = × = 0,025 × 1,755 = 0,0439 arba 4,39% (520 800 + 469 280)/2 869 000 495 040

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

19

2.2.9. Nuosavo kapitalo pelningumas (grza) (Return on equity, ROE)

Grynasis pelnas Nuosavas kapitalas = Grynasis pelnas Pardavimo pajamos × Pardavimo pajamos Turtas × Turtas Nuosavas kapitalas =

= Grynasis pelningumas x Turto apyvartumas x

Turtas Nuosavas kapitalas Total assets Equity Total assets Equity =

Net profit Equity

=

Net profit Sales

×

Sales Total assets

×

= Net profit margin ×Total assets turnover ×

Nustatant nuosavo kapitalo pelningum, jei dl dideli pokyci monje nuosavas kapitalas per metus zymiai pakinta, rekomenduojama skaiciuoti vidutin nuosav kapital.

Vidutinis nuosavas kapitalas = = Nuosavas kapitalas laikotarpio pradzioje + Nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje 2 Average equity = Beginning equity + Ending equity 2

Nuosavo kapitalo pelningumas (arba nuosavo kapitalo grza) parodo, kiek lit grynojo pelno tenka vienam nuosavo kapitalo litui. Sis rodiklis svarbiausias akcininkams, vertinant j praeito laikotarpio investicij mon grz. Todl skaiciavimuose rekomenduotina naudoti visiems paprastj akcij savininkams (taip pat ir mazumos) priskiriamo grynojo pelno bei nuosavo kapitalo sumas. Atliekant analiz, reikia atkreipti dmes, kad sio rodiklio reiksm priklauso nuo nuosavo kapitalo balansins verts, o pastarj nulemia akcinio kapitalo didinimo bei mazinimo ypatumai, ilgalaikio materialaus turto perkainojimas ir kiti veiksniai. Didinant akcin kapital, o taip pat atliekant turto perkainojim aukstesne rinkos verte, nuosavas kapitalas padidja, o nuosavo kapitalo pelningumas sumazja. Tuo tarpu superkant akcijas ar kitaip mazinant nuosav kapital sio rodiklio reiksm auga. Nuosavo kapitalo grza priklauso ir nuo mons kapitalo struktros. Dl paskol palkan snaud mazja mons grynasis pelnas. Kuo didesns mons finansins skolos, tuo mazesnis gali bti ir akcinink nuosavas kapitalas. Tokiu atveju nuosavo kapitalo grza daznai padidja. Nuosavo kapitalo pelningumo rodikl galima isskaidyti kelet sudtini dali - grynj pelningum, turto apyvartum bei turto ir nuosavo kapitalo santyk. J sandauga apibendrintai atskleidzia si pagrindini veiksni poveik nuosavo kapitalo grzos dydziui ir jo pasikeitimui. Faktin nuosavo kapitalo pelningum investuotojai paprastai lygina su nustatytu reikalaujamos grzos is investicij mons akcijas dydziu. Palyginimui pateikti dviej itin skming moni nuosavo kapitalo pelningumo rodikliai.

Gamybins mons: 45 746 45 746 418 368 259 037,5 = = 0,109 × 1,615 × 1,51 = 0,2667 × × (189 603 + 153 357)/ 2 418 368 259 037,5 171 480 arba 26,67%

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

20

Prekybos mons: 22 140 22 140 869 000 495 040 = = 0,025 × 1,755 × 5,198 = 0,2324 × × (101 600 + 88 880)/ 2 869 000 495 040 95 240 arba 23,24% 2.2.10. Panaudoto kapitalo pelningumas (grza) (Return on capital employed, ROCE)

Grynasis veiklos pelnas po mokesci Panaudotas kapitalas = Pelnas pries palkanas ir mokescius Pardavimo pajamos = Pardavimo pajamos Panaudotas kapitalas =

× (1 ­ Pelno mokescio tarifas) ×

= Grynasis veiklos pelningumas po mokesci ×

Pardavimo pajamos Panaudotas kapitalas

Net operating profit after tax (NOPAT) Capital employed

=

EBIT Sales

× (1 - Tax rate) × Sales

Sales Capital employed

=

= NOPAT margin ×

Capital employed

Panaudotas kapitalas = Nuosavas kapitalas + Finansin skola Capital employed = Equity + Debt Finansin skola = Ilgalaik finansin skola + Trumpalaik finansin skola Debt = Long-term debt + Short-term debt

Panaudoto kapitalo pelningumas (arba panaudoto kapitalo grza) parodo, kiek lit grynojo veiklos pelno po mokesci tenka vienam panaudoto kapitalo litui. Sis rodiklis atspindi viso mons nuosavo ir skolinto kapitalo panaudojimo efektyvum. Aukstesn rodiklio reiksm parodo efektyvesnes kapitalo investicijas. Kuo didesnis sis rodiklis, tuo didesn bendra skolinto ir nuosavo kapitalo grza. monms, pasizymincioms pinig uzdirbimo gebjimais, panaudoto kapitalo reiksmei nustatyti rekomenduojama skaiciuoti ,,grynj" finansin skol, t.y. trumpalaik ir ilgalaik finansin skol mazinti pinig ir pinig ekvivalent, trumpalaiki (finansini) investicij bei terminuot indli suma. Panaudoto kapitalo pelningumas gali bti apskaiciuojamas kaip dviej rodikli - grynojo veiklos pelningumo po mokesci bei pardavimo pajam ir panaudoto kapitalo santykio, sandauga. Pirmasis is j parodo mons visos veiklos, isskyrus finansins, pelningumo poveik panaudoto kapitalo grzos dydziui. Antrasis pardavimo pajam santykio su panaudotu kapitalu arba kapitalo apyvartumo rodiklis yra dydis, atvirkscias kapitalo intensyvumui. Jis rodo, kokio dydzio kapitalo (nuosavo ir skolinto) monei reikia, siekiant uztikrinti pardavimo pajam lyg. Sie du rodikliai atspindi pagrindinius veiksnius bei priezastis nulemiancius panaudoto kapitalo grz.

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

21

Palyginimui pateikti dviej moni panaudoto kapitalo pelningumo rodikliai. Darome prielaid, kad monms taikomas 20% pelno mokescio tarifas.

Gamybins mons: (59 692 + 406)×(1 - 0,20) 48 078,4 418 368 = × 189 603 + 645 + 23 000 418 368 213248 Prekybos mons: (29 540 + 5 380)×(1 - 0,20) = 101 600 + 95 000 + 27 000 27 936 869 000 × 869 000 223 600 = 0,032 × 3,886 = 0,1244 arba 12,44% = 0,1 149 × 1,962 = 0,2254 arba 22,54%

Panaudoto kapitalo pelningumas lyginamas su nuosavo kapitalo pelningumu. Skirtumus tarp si dviej rodikli nulemia mons finansavimo struktra, skolinto kapitalo panaudojimo laipsnis ir efektyvumas. Jei mons finansin skola lygi nuliui, tai si dviej rodikli reiksms sutampa.

2.2.11. Investuoto kapitalo pelningumas (grza) (Return on capital invested, ROCI)

Grynasis veiklos pelnas po mokesci Investuotas kapitalas = Pelnas pries palkanas ir mokescius Pardavimo pajamos = Pardavimo pajamos Investuotas kapitalas =

× (1 ­ Pelno mokescio tarifas) ×

= Grynasis veiklos pelningumas po mokesci ×

Pardavimo pajamos Investuotas kapitalas = =

Net operating profit after tax (NOPAT) Capital invested = EBIT Sales × (1 - Tax rate) ×

Sales Capital invested Sales

= NOPAT margin ×

Capital invested

Investuotas kapitalas =Grynasis turtas = Ilgalaikis turtas + Apyvartinis kapitalas Capital invested = Net assets = Fixed assets + Working capital

Investuoto kapitalo pelningumas parodo investicij grz, t.y. kiek lit grynojo veiklos pelno po mokesci tenka vienam mons grynj turt investuoto kapitalo litui. Sis rodiklis atspindi mons grynojo turto, tiek ilgalaikio turto, tiek ir apyvartinio kapitalo, panaudojimo efektyvum. Todl kartais praktikoje sis rodiklis vadinamas grynojo turto pelningumu (grza). Aukstesn rodiklio reiksm parodo efektyvesn viso grynojo turto naudojim.

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

22

Reiksminga investuoto kapitalo pelningumo rodiklio, kaip trij rodikli - veiklos pelningumo pries palkanas ir mokescius, mokesci koeficiento bei pardavimo pajam ir investuoto kapitalo santykio - sandaugos israiska. Ji atskleidzia pagrindinius veiksnius, nulemiancius investuoto kapitalo (arba grynojo turto) grzos dyd. Kai kurie finans analitikai rekomenduoja grynj turt skaiciuoti sumazinant apyvartin kapital trumpalaiki finansini skol dydziu. Tokiais atvejais investuoto kapitalo pelningumo ir panaudoto kapitalo pelningumo skaiciavim rezultatai nesiskiria. Konkreti rodiklio skaiciavimo metodika pasirenkama priklausomai nuo to, kuri veiksni taka investicij grzai analizuojama. Palyginimui pateikti dviej moni panaudoto kapitalo pelningumo rodikliai, tariant, kad monms taikomas 20% pelno mokescio tarifas.

Gamybins mons: (59 692 + 406)×(1 - 0,20) 60 098 418 368 = × (1 - 0,20) × 165 098 + 105 998 + 59 838 418 368 211 258 = 0,2275 arba 22,75% = 0,144 × (1 - 0,20) × 1,98

Prekybos mons: (29 540 + 5 380)×(1 - 0,20) 34 920 869 000 = × (1 - 0,20) × 322 300 + 198 500 + 284000 869 000 236 800 = 0,1174 arba 11,74% 2.3. FINaNsINIO svERTO ROdIKLIaI ((FINANCIAL) LEVERAGE RATIOS) 2.3.1. siskolinimo koeficientas (Total liabilities to total assets ratio)

sipareigojimai (Total liabilities) Turtas (Total assets) sipareigojimai (Total liabilities) = Turtas (Total assets) - Nuosavas kapitalas (Equity)

= 0,04 × (1 - 0,20) × 3,67

siskolinimo koeficientas atspindi, kokia mons turto dalis yra sigyta uz skolintas lsas. Jis yra svarbus kreditoriams, kadangi parodo, kiek apsaugotos j lsos. Kuo didesnis rodiklis, tuo zemesnis saugumo lygis. Statistikoje sis rodiklis naudojamas skirting ekonomikos sektori moni bendro siskolinimo laipsnio palyginimui. Normalu, kai sis rodiklis sudaro nuo 0,4 iki 0,6. Kuo sis rodiklis aukstesnis, tuo labiau moni veikla finansuojama skolintomis lsomis, o ne akcinink investicijomis. Tuo didesn ir finansin rizika. vairiuose ekonomikos sektoriuose sio rodiklio reiksm skirtinga ir priklauso tiek nuo monms bdingo veiklos ciklo, skol tiekjams ir kit moktin sum atidjim bei apmokjimo laikotarpi, tiek nuo moni skolinimosi politikos.

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

23

Palyginimui pateikti dviej moni su skirtingu skolinimosi mastu siskolinimo koeficientai.

Gamybins mons: 271 096 - 189 603 = 0,30 271 096

Prekybos mons: 520 800 - 101 600 = 0,8 520 800

2.3.2. Skolos ir turto santykis (Debt to assets ratio)

Skola (Debt) Turtas (Total assets) Skola (Debt) = Ilgalaik finansin skola (Long-term debt) + Trumpalaik finansin skola (Short-term debt)

Skolos ir turto santykis parodo, kokia suma mons ilgalaiki ir trumpalaiki sipareigojim, susijusi su palkan mokjimais, tenka vienam mons turto litui. Sis rodiklis atskleidzia kreditori rizikos mast, lyginant su mons turto balansine verte. Kuo sis rodiklis didesnis, tuo aukstesn tiktina rizika kreditoriams. Dl skol, ypac ilgalaiki, susijusi su palkan mokjimais, mons patiria palkan norm svyravim rizik. Augant palkan norm lygiui ekonomikoje, palkan snaudos didja, o mons grynasis pelnas mazja. Palyginimui pateikti dviej skirting moni finansins skolos ir turto santykiai.

Gamybins mons: 645 + 23 000 = 0,087 271 096

Prekybos mons: 95 000 + 27 000 = 0,23 520 800

2.3.3. Grynosios finansins skolos ir turto santykis (Net financial debt to assets ratio)

Grynoji finansin skola (Net financial debt) Turtas (Total assets) Grynoji finansin skola = Ilgalaik finansin skola + Trumpalaik finansin skola ­ ­ Trumpalaiks investicijos ­ Terminuoti indliai ­ Pinigai ir pinig ekvivalentai Net financial debt = Long-term debt + Short-term debt ­ Marketable securities ­ - Cash and cash equivalents

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

24

Grynosios finansins skolos ir turto santykis parodo, kokia suma mons finansini skol, atmus turimus pinigus ir trumpalaikes (finansines) investicijas, tenka vienam mons turto litui. Tai tikslesnis mons finansins rizikos lygio vertinimas. Apskaiciuojant s rodikl atsizvelgiama tai, kokia dalis finansini skol galt bti padengta turimais pinigais ar itin likvidziomis trumpalaikmis (finansinmis) investicijomis. Kuo didesniu pinig likuciu mon disponuoja, tuo sis rodiklis bus mazesnis. mons gebjimas uzdirbti pinigus priklauso nuo mons veiklos pobdzio ir veiklos ciklo ypatum bei pinig valdymo politikos. Kita vertus, kuo geresnis mons gebjimas uzdirbti pinigus bei didesni pinig likuciai, tuo geresns prielaidos skolintis. Esminis rodiklio trkumas yra tas, kad grynoji finansin skola lyginama su turto balansine verte, kuri gali zymiai skirtis nuo tikrosios, rinkos verts. Palyginimui pateikti dviej skirting moni grynosios finansins skolos ir turto santykiai.

Gamybins mons: 645 + 23 000 - 22 083 = 0,006 271 096

Prekybos mons: 95 000 + 27 000 - 55 600 = 0,127 520 800

2.3.4. sipareigojim ir nuosavo kapitalo santykis (Total liabilities to equity ratio)

sipareigojimai (Total liabilities) Nuosavas kapitalas (Equity) sipareigojimai (Total liabilities) = Turtas (Total assets) - Nuosavas kapitalas (Equity)

sipareigojim ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kokia bendr mons ilgalaiki ir trumpalaiki sipareigojim, susijusi tiek su mons veiklos ciklu, tiek su jos skolinimusi, suma tenka vienam nuosavo kapitalo litui. Kuo sis rodiklis didesnis, tuo aukstesnis mons finansins rizikos laipsnis, t.y. dideli sipareigojimai, kuriuos teks padengti ateityje. Ilgalaikiai sipareigojimai, susij su palkan mokjimais, sukelia palkan norm svyravim rizik. Augant palkan norm lygiui ekonomikoje, palkan snaudos didja, o mons grynasis pelnas mazja. vairiuose ekonomikos sektoriuose sio rodiklio reiksm skirtinga ir parodo mons finansavimo struktr balansine verte. Palyginimui pateikti dviej skirting moni sipareigojim ir nuosavo kapitalo santykiai.

Gamybins mons: 271 096 + 189 603 = 0,42 189 603

Prekybos mons: 520 800 - 101 600 = 4,13 101 600

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

25

2.3.5. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis (Debt to equity ratio)

Skola (Debt) Nuosavas kapitalas (Equity) Skola (Debt) = (Ilgalaik finansin skola (Long-term debt) + Trumpalaik finansin skola (Short-term debt))

Skolos ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kiek lit trumpalaiki ir ilgalaiki skol tenka vienam nuosavo kapitalo litui. Apskaiciuojant skolas, vertinami visi su palkan mokjimu susij mons sipareigojimai. Tai vienas is pagrindini finansinio sverto rodikli. Kuo didesn rodiklio reiksm, tuo aukstesnis mons finansinis svertas. vairiuose ekonomikos sektoriuose sio rodiklio reiksm skirtinga. Analizuojant mons veikl, aukstas rodiklis gali liudyti apie didesn finansin rizik, nes monei gali bti sudtinga padengti savo palkan ir skolos grzinimo mokjimus ir gauti pakankamai ls tolesniam finansavimui. Priimtinas skolos ir nuosavo kapitalo santykis priklauso nuo daugelio veiksni, tame tarpe nuo ekonomikos sektoriaus ypatum, mons galimybs gauti paskolas bei skmingai isplatinti savo obligacijas, o taip pat pajam gavimo pastovumo. Tuo atveju, kai skola lyginama su nuosavo kapitalo balansine verte, siam rodikliui didel tak gali turti mons apskaitos politika, akcinio kapitalo didinimo bei mazinimo bei turto perkainojimo sprendimai. Todl nuosavo kapitalo balansin vert gali zymiai skirtis nuo tikrosios, rinkos verts. Praktikoje sis rodiklis, apskaiciuotas balansine verte, lyginamas su skolos ir nuosavo kapitalo santykiu, apskaiciuotu rinkos verte. Kuo didesn nuosavo kapitalo rinkos vert, tuo sis rodiklis zemesnis, o tai gali tapti argumentu papildomai skolinantis. Kita vertus, pastarj rodikl dert vertinti atsargiai, nes rinkos pakilimo laikotarpiu jis sudaro galimybes pernelyg daug pasiskolinti ir sukelti potenciali bankroto grsm. Tuo tarpu rinkos nuosmukio laikotarpiais siskolinusioms monms sio rodiklio reiksm padidja ir atspindi itin aukst j patiriamos finansins rizikos lyg. Palyginimui pateikti dviej skirting moni (finansins) skolos ir nuosavo kapitalo santykiai.

Gamybins mons: 645 + 23 000 = 0,125 189 603

Prekybos mons: 95 000 - 27 000 = 1,2 101 600

2.3.6. Grynosios finansins skolos ir nuosavo kapitalo santykis (Net (financial) debt to equity ratio)

Grynoji finansin skola (Net financial debt) Nuosavas kapitalas (Equity) Grynoji finansin skola = Ilgalaik finansin skola + Trumpalaik finansin skola ­ - Trumpalaiks investicijos ­ Terminuoti indliai - Pinigai ir pinig ekvivalentai Net (financial) debt = Long-term debt + Short-term debt ­ Marketable securities ­ - Cash and cash equivalents Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

26

Grynosios finansins skolos ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kiek vienam nuosavo kapitalo litui tenka ilgalaiki ir trumpalaiki finansini skol, susijusi su palkan mokjimu, atmus turimus pinigus bei kitas itin likvidzias finansines trumpalaikio turto investicijas. Tai grieztesnis mons finansins rizikos lygio vertinimas. Kuo sis rodiklis aukstesnis, tuo didesn mons rizikos dalis tenka kreditoriams, o ne jos akcininkams. Geresnis mons gebjimas uzdirbti pinigus bei didesni pinig likuciai s rodikl mazina ir sudaro palankesnes galimybes skolintis bei perkelti didesn rizikos dal kreditoriams. Grynosios finansins skolos ir nuosavo kapitalo santykis gali bti apskaiciuojamas ne tik balansine, bet ir rinkos verte. Pastaruoju atveju rinkos pakilimo laikotarpiu rinkos verte apskaiciuoto rodiklio reiksm gali bti santykinai zema ir sudaryti prielaidas papildomai skolintis, pavyzdziui, vykdant agresyvios pltros planus, sigyjant ir restruktrizuojant kitas mones. Palyginimui pateikti dviej moni grynosios finansins skolos ir nuosavo kapitalo santykiai.

Gamybins mons: 645 + 23 000 - 22 083 = 0,008 189 603

Prekybos mons: 95 000 +27 000 - 55 600 = 0,65 101 600

2.3.7. Ilgalaiks skolos ir nuosavo kapitalo santykis (Long-term debt to equity ratio)

Ilgalaik finansin skola (Long-term debt) Nuosavas kapitalas (Equity)

Ilgalaiks finansins skolos ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kiek lit ilgalaiki skol tenka vienam nuosavo kapitalo litui. Apskaiciuojant ilgalaikes finansines skolas, vertinami visi su palkan mokjimu susij mons ilgalaikiai sipareigojimai. Sis rodiklis atspindi mons ilgalaikio siskolinimo laipsn. Kuo jis didesnis, tuo aukstesn ilgalaik finansin rizika. Ilgalaiks skolos sukelia palkan norm svyravim rizik. Augant palkan norm lygiui ekonomikoje, palkan snaudos didja, o mons grynasis pelnas mazja. Jei rodiklis didesnis nei 1, tai mon yra pasiskolinusi ilgam laikotarpiui daugiau, nei j yra investav akcininkai. Jei mons pinig srautai nra stabils ir auksti, tai dl palkan mokjimo ir skolos grzinimo sunkum mon gali susidurti su ilgalaikio mokumo problemomis. Toliau pateikiami ilgalaiks finansins skolos ir nuosavo kapitalo santykio pavyzdziai.

Gamybins mons: 645 = 0,003 189 603

Prekybos mons: 95 000 = 0,935 101 600

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

27

2.3.8. Bendrojo mokumo koeficientas (Equity to total liabilities ratio)

Nuosavas kapitalas (Equity) sipareigojimai (Total liabilities)

Bendrojo mokumo koeficientas rodo, kokia nuosavo kapitalo suma tenka vienam mons sipareigojim litui. Tai statistikoje naudojamas rodiklis, atskleidziantis moni balanso struktros skirtumus tiek tarp atskir moni, tiek tendencijas skirtinguose ekonomikos sektoriuose. Vis sipareigojim padengimas akcinink nuosavu kapitalu parodo mons finansin stabilum. Kuo sis rodiklis didesnis, tuo kreditoriai yra saugesni. Palyginimui apskaiciuotos bendrojo mokumo koeficient reiksms dviems analizuojamoms monms.

Gamybins mons: 189 603 = 2,33 271 096 - 189 603 Prekybos mons: 101 600 = 0,24 520 800 - 101 600 2.3.9. Skolos ir panaudoto kapitalo santykis (Debt to capital employed ratio)

Skola (Debt) Panaudotas kapitalas (Capital employed) Skola (Debt) = Ilgalaik finansin skola (Long-term debt) + Trumpalaik finansin skola (Short-term debt) Panaudotas kapitalas = Ilgalaik finansin skola + Trumpalaik finansin skola + Nuosavas kapitalas Capital employed = Long-term debt + Short-term debt + Equity

Skolos ir panaudoto kapitalo santykis atspindi mons finansinio sverto lyg. Kuo didesns mons trumpalaiks ir ilgalaiks finansins skolos, tuo jos finansinis svertas yra aukstesnis. Taip pat sis rodiklis parodo mons finansavimo struktr. Jei rodiklis virsija 0,5 arba 50%, tai mons panaudoto kapitalo sudtyje daugiau skolinto kapitalo ir ji orientuojasi aktyv finansinio sverto panaudojim. Jei sis rodiklis zemas, tai mon mazai naudojasi skolintu kapitalu. Tai rodo konservatyvi skolinimosi politik, nepakankamai isnaudojamus skolinimosi teikiamus privalumus, ypac ekonomikos augimo laikotarpiu. Priimtinas skolos ir panaudoto kapitalo lygis priklauso nuo daugelio veiksni, tame tarpe ir nuo ekonomikos bkls. Ekonomikos nuosmukio laikotarpiu aukstas rodiklis rodo potencialias mons likvidumo problemas.

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

28

Apskaiciuojant skolas, btina vertinti visus su palkan mokjimu susijusius mons sipareigojimus. Skolos ir panaudoto kapitalo santykis gali bti skaiciuojamas tiek balansine verte, tiek rinkos verte. Palyginimui pateikti dviej skirting sektori moni skolos ir panaudoto kapitalo santykiai.

Gamybins mons: 645 + 23 000 = 0,11 189 603 + 645 + 23 000

Prekybos mons: 95 000 + 27 000 = 0,55 101 600 + 95 000 + 27 000

2.3.10. Ilgalaiks skolos koeficientas (Long-term debt ratio)

Ilgalaik finansin skola (Long-term debt) (Ilgalaik finansin skola (Long-term debt) + Nuosavas kapitalas (Equity))

Ilgalaiks skolos koeficientas yra vienas finansins skolos ir panaudoto kapitalo santykio atvej, kai mon neturi trumpalaiki finansini skol. Nemazai finansinink link manyti, kad sis rodiklis tiksliau atspindi kapitalo struktr, t.y. mons ilgalaikio finansavimo skolintu ir nuosavu kapitalu santyk. Ilgalaiks skolos koeficientas dazniau skaiciuojamas rinkos nei balansine verte. Palyginimui dviej skirtingo masto ilgalaikes skolas turinci moni ilgalaiks skolos koeficientai. Gamybins mons, turincios nedidel ilgalaik paskol:

645 = 0,003 645 + 189603

Prekybos mons, pasizymincios aukstu ilgalaikio skolinimosi lygiu:

95 000 = 0,48 95 000 + 101 600 2.3.11. Turto ir nuosavo kapitalo santykis (Total assets to equity ratio)

Turtas (Total assets) Nuosavas kapitalas (Equity)

Turto ir nuosavo kapitalo santykis rodo, kiek kart mons turtas virsija jos nuosav kapital. Tai finans struktros rodiklis. Finansinje analizje j skaiciuojant vietoje viso turto daznai naudojama grynojo turto, t.y. ilgalaikio turto ir apyvartinio kapitalo suma, o vietoje viso nuosavo kapitalo paprastj vardini akcij savinink nuosavyb. Aukstesnis turto ir nuosavo kapitalo rodiklis padidina nuosavo kapitalo grz.

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

29

Palyginimui pateikti dviej moni turto ir nuosavo kapitalo santykiai. Gamybins mons, turincios 5 000 vienet isleist privilegijuotj akcij, mokanci 0,05 Lt dividend privilegijuotajai akcijai:

189 603 - (5 000 + 5 000 × 0,05) = 184 353 Lt 271 096 = 1,47 184 353

Prekybos mons, kurios vis akcin kapital sudaro paprastosios vardins akcijos:

520 800 = 5,13 101 600

2.3.12. Nuosavo kapitalo ir turto santykis (Equity to total assets ratio or Equity ratio)

Nuosavas kapitalas (Equity) Turtas (Total assets)

Nuosavo kapitalo ir turto santykis rodo, koki dal mons turto finansuoja nuosavas kapitalas. Tai taip pat finans struktros rodiklis. Kuo sis rodiklis didesnis, tuo didesnis mons akcinink investicij mastas, o taip pat tuo didesn j investicij rizika. Atliekant skaiciavimus vertinamos tiek nuosavo kapitalo, tiek viso turto sumos finansins analizs laikotarpio pabaigoje. Palyginimui pateikti dviej moni nuosavo kapitalo ir turto santykiai.

Gamybinei monei: 189 603 - (5 000 + 5 000 X 0,05) = 184 353 Lt 184 353 = 0,68 271 096 Prekybos mons, kurios vis akcin kapital sudaro paprastosios vardins akcijos: 101 600 = 0,195 520 800 2.3.13. Manevringumo koeficientas (Current assets to equity ratio)

Trumpalaikis turtas (Current assets) Nuosavas kapitalas (Equity)

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

30

Manevringumo koeficientas parodo trumpalaikio turto investicij padengim akcinink nuosavu kapitalu. Tai statistikoje naudojamas rodiklis, atskleidziantis skirtinguose sektoriuose veikianci moni balanso struktros bei trumpalaikio turto finansavimo skirtumus. Palyginimui pateikti dviej skirting sektori moni manevringumo koeficientai.

Gamybins mons: 105 998 = 0,56 189 603

Prekybos mons: 198 500 = 1,95 101 600

2.3.14. Grynosios finansins skolos ir pelno pries palkanas, mokescius ir nusidvjim (amortizacij) santykis (Net financial debt to earnings before interest, taxes, depreciation and amortization (EBITDA) ratio)

Grynoji finansin skola Pelnas pries palkanas, mokescius ir nusidvjim (amortizacij) Net financial debt Earnings before interest, taxes, depreciation and amortization (EBITDA) Grynoji finansin skola = Ilgalaik finansin skola + Trumpalaik finansin skola ­ - Trumpalaiks investicijos ­ Terminuoti indliai - Pinigai ir pinig ekvivalentai Net financial debt = Long-term debt + Short-term debt ­ Marketable securities ­ Cash and cash equivalents

Grynosios finansins skolos ir pelno pries palkanas, mokescius ir nusidvjim (amortizacij) santykis rodo, kiek kart mons sipareigojimai, susij su palkan mokjimu, virsija jos uzdirbam per metus peln pries palkanas, mokescius ir nusidvjim (amortizacij). Kadangi sis pelnas siejamas su mons pinig srautais is pagrindins veiklos, tai apskaiciuota rodiklio reiksm apytiksliai parodo, per kiek met gali bti padengtos mons finansins skolos, su slyga, jei nebus vykdomos investicijos bei nebus mokamas pelno mokestis. Jei rodiklio reiksm siekia 4 ir daugiau, tai mons situacija yra laikoma kritine. Zemiau apskaiciuoti dviej moni su skirtingo masto skolomis grynosios finansins skolos ir pelno pries palkanas, mokescius ir nusidvjim (amortizacij) santykiai.

Gamybins mons: 645 + 23 000 - 22 083 = 0,02 596 92 + 406 + 12 000

Prekybos mons: 95 000 + 27 000 - 55 600 = 1,22 29 540 + 5 380 + 19 460

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

31

2.3.15. Palkan koeficientas (Times interest earned ratio)

Pelnas pries palkanas ir mokescius (Earnings before interest and taxes) Palkan islaidos (Interest expense)

Siame pavyzdyje darome prielaid, kad vien tik palkan islaidos sudaro finansins ir investicins veiklos snaudas. Palkan koeficientas rodo, kaip mon sugeba vykdyti savo sipareigojimus mokti palkanas. Jeigu pelnas pries palkanas ir mokescius daug kart virsija mokam palkan sum, tai aisku, kad mon lengvai vykdys siuos sipareigojimus. Ir atvirksciai, jeigu palkanos sudaro didel dal pelno pries palkanas ir mokescius, pavyzdziui, daugiau nei 1/3, tai mon gali turti sunkum ismokant palkanas. Palyginimui pateikti dviej moni, kurios skiriasi gaut paskol sumomis bei mokamomis palkanomis, palkan koeficientai.

Gamybins mons: 59 692 + 406 = 26,31 2 284

Prekybos mons: 29 540 + 5 380 = 5,77 6 050

2.4. TURTO PaNaUdOJIMO EFEKTYvUMO ROdIKLIaI (ASSET UTILISATION RATIOS) 2.4.1. Atsarg apyvartumas (Inventory turnover)

Pardavimo savikaina (Cost of sales) Vidutins metins atsargos (Average inventory) Vidutins metins atsargos = Atsargos laikotarpio pradzioje + Atsargos laikotarpio pabaigoje 2 Beginning inventory + Ending inventory 2

Average inventory =

Atsarg apyvartumas rodo, kiek per metus atsargos padaro apyvart. Kuo didesnis apyvartumas, tuo greiciau atsargos juda, tuo greiciau jos realizuojamos ir uzdirbami pinigai. Sis rodiklis apibdina atsarg realizavimo galimybes. Didesnis atsarg apyvartumas mazina mons investicijas atsargas ir didina atsarg valdymo efektyvum. Sis rodiklis taip pat gali bti apskaiciuojamas imant ne vidutines metines atsargas, o atsargas met pabaigoje, jei met pradzios ir pabaigos reiksms mazai skiriasi.

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

32

Palyginimui dviej skirting ekonomikos sektori moni atsarg apyvartumo koeficientai.

Gamybins mons: 284 570 = 8,72 (32 403 + 32 834)/2

Prekybos mons: 687 000 = 10,29 (71 000 + 62 500)/2

2.4.2. Pirkj siskolinimo apyvartumas (Accounts receivables turnover)

Pardavimo pajamos (Sales) Pirkj siskolinimas (Accounts receivable)

Nustatant pirkj siskolinimo apyvartum, rekomenduotina skaiciuoti vidutin pirkj siskolinim, ypac jei dl dideli pokyci monje pirkj siskolinimas per metus zymiai pakinta.

Vidutinis pirkj siskolinimas = Pirkj siskolinimas laikotarpio pradzioje + Pirkj siskolinimas laikotarpio pabaigoje 2 Beginning accounts receivable + Ending accounts receivable 2

=

Average accounts receivable =

Pirkj siskolinimo apyvartumas rodo, kiek is pirkj gautinos sumos padaro apyvart per metus. Be to, jis apibdina pirkj skol surinkimo efektyvum. Didesn rodiklio reiksm rodo, jog klientai greiciau atsiskaito su mone uz gautas prekes ir paslaugas, ir isreiskia aukstesn mons veiklos efektyvum. Sis rodiklis, kaip ir atsarg apyvartumas, gali bti apskaiciuojamas imant ne vidutin per metus pirkj siskolinim, o pirkj siskolinim met pabaigoje. Taciau perdtai aukstas rodiklis gali liudyti, kad mons kreditavimo politika, nustatant klientams atsiskaitymo terminus uz parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, yra per griezta, ir mon neisnaudoja viso pelningumo potencialo, ribodama pardavim skolon rizikingesniems klientams. Kai kada finans analizs praktikoje skaiciuojamas ne vien pirkj siskolinimo apyvartumas, bet vis per vienerius gautin sum apyvartumas. Toks rodiklis aktualus tada, kai pirkj siskolinimas, lyginant su kitomis per vienerius metus gautinomis sumomis nra reiksmingas. Palyginkite dviej moni pirkj siskolinimo apyvartumo koeficientus.

Gamybins mons: 418 368 = 8,27 (50 632 + 50 570)/2

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

Prekybos mons: 869 000 = 26,58 (29 190 + 36 200)/2

33

2.4.3. Skol tiekjams apyvartumas (Accounts payable turnover)

Pardavimo savikaina (Cost of sales) Skolos tiekjams (Accounts payable)

Nustatant skol tiekjams apyvartum rekomenduotina skaiciuoti vidutines skolas tiekjams, ypac jei dl dideli pokyci monje skolos tiekjams per metus zymiai pakinta.

Vidutins skolos tiekjams = Skolos tiekjams laikotarpio pradzioje + Skolos tiekjams laikotarpio pabaigoje 2 Average accounts payable = Beginning accounts payable + Ending accounts payable 2

=

Skol tiekjams apyvartumas rodo, kiek moktinos sumos tiekjams padaro apyvart per metus. Jis apibdina mons atsiskaitym su tiekjais efektyvum. Zemesn rodiklio reiksm rodo, jog mon turi dideles skolas tiekjams, o taip pat tiktina, jog sutartyse su tiekjais nustatyti ilgesni atsiskaitymo terminai. Kita vertus, mon gali vluoti apmokti savo skolas tiekjams. Atidti atsiskaitymai tiekjams suteikia jai papildom trumpalaik finansavim bei padidina jos likvidum. Taciau jei atsiskaitym atidjimai yra susij su palkan ar delspinigi mokjimais, tai sukelia papildomas finansines islaidas ir mazina mons peln. Sis rodiklis, kaip ir atsarg apyvartumas, gali bti apskaiciuojamas imant ne vidutines per metus skolas tiekjams, o skolas tiekjams met pabaigoje. Taip pat tikslesni skaiciavim rezultatai gaunami, jei vietoje pardavimo savikainos naudojami mons pirkim kreditan duomenys. Taciau tam viesos informacijos nepakanka, o vidin mons informacija apie pirkimus ne visada gaunama. Palyginimui dviej skirting moni skol tiekjams apyvartumo koeficientai.

Gamybins mons: 284 570 (804 + 2 562)/2 = 169,08

Prekybos mons: 687 000 = 4,06 (172 800 + 165 000)/2

2.4.4. Apyvartinio kapitalo apyvartumas (Working capital turnover)

Pardavimo pajamos (Sales) Apyvartinis kapitalas (Working capital)

Nustatant apyvartinio kapitalo apyvartum rekomenduotina skaiciuoti vidutin apyvartin kapital, ypac jei dl dideli pokyci monje apyvartinis kapitalas per metus zymiai pakinta.

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

34

Vidutinis apyvartinis kapitalas = = Apyvartinis kapitalas laikotarpio pradzioje + Apyvartinis kapitalas laikotarpio pabaigoje 2 Average working capital = Beginning working capital + Ending working capital 2

Apyvartinio kapitalo apskaiciavim zr. 2.1.4. punkte. Apyvartinio kapitalo apyvartumas parodo, kiek pardavimo pajam uzdirba vienas apyvartin kapital mons investuotas litas. Kuo didesnis apyvartumas, tuo daugiau apyvart per metus padaro sis kapitalas, tuo mazesns mons investicijos j ir tuo efektyvesnis jo valdymas. Maza sio rodiklio reiksm arba mazjimo tendencija gali reiksti artjant apyvartini ls stygi. Neigiama apyvartinio kapitalo apyvartumo reiksm yra tada, kai apyvartinis kapitalas neigiamas, t.y. trumpalaikis siskolinimas virsija trumpalaik turt. Ekonomikos augimo laikotarpiu jis rodo papildomas veiklos finansavimo galimybes, tuo tarpu nuosmukio laikotarpiu, sparciai mazjant pardavimo pajamoms, jis rodo itin didel grsm mons stabilumui ir likvidumui. Palyginimui pateikti dviej skirting sektori moni apyvartinio kapitalo apyvartumo koeficientai.

Gamybins mons: 418 368 = 11,23 (46 160 + 28 355)/2

Prekybos mons: 869 000 = - 9,86 - (85 500 + 90 800)/2

2.4.5. Ilgalaikio turto apyvartumas (Long-term asset turnover)

Pardavimo pajamos (Sales) Ilgalaikis turtas (Long-term assets)

Ilgalaikio turto apyvartumas parodo, kiek vienas ilgalaikio turto litas uzdirba pardavimo pajam. Kuo didesn sio rodiklio reiksm, tuo su mazesnmis investicijomis ilgalaik turt uzdirbamos didesns pardavimo pajamos, tuo aukstesnis mons ilgalaikio turto valdymo efektyvumo lygis. Ilgalaikio turto apyvartum lemia mons veiklos pobdis ir btin investicij mastas, priklausantys nuo ekonomikos sektoriaus ypatum bei mons vykdomos investavimo politikos.

Gamybins mons ilgalaikio turto apyvartumas sudaro: 418 368 = 2,534 165 098 Prekybos mons: 869 000 = 2,69 322 300

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

35

2.4.6. Turto apyvartumas (Total asset turnover)

Pardavimo pajamos (Sales) Turtas (Total assets)

Turto apyvartumas rodo, kiek vienas turto litas sukuria pardavimo pajam. Aukstesn sio rodiklio reiksm rodo didesn viso turto valdymo efektyvumo laipsn. Turto apyvartumui didel tak turi mons veiklos pobdis, investavimo strategija, o taip pat ekonomikos sektorius.

Gamybins mons turto apyvartumo koeficientas: 418 368 = 1,54 271 096 Prekybos mons: 869 000 = 1,67 520 800 2.4.7. Grynojo turto apyvartumas (Net asset turnover)

Pardavimo pajamos (Sales) Grynasis turtas (Net assets) Grynasis turtas = Ilgalaikis turtas + Apyvartinis kapitalas Net assets = Fixed assets + Working capital

Grynojo turto apyvartumas rodo, kiek mons investuotas vienas litas grynj turt, t.y. ilgalaik turt ir apyvartin kapital, sukuria pardavimo pajam. Aukstesn sio rodiklio reiksm rodo didesn grynojo turto arba mons investuoto kapitalo valdymo efektyvumo laipsn. Kartais sis rodiklis vadinamas investuoto kapitalo apyvartumu ir yra atvirkscias dydis investuoto kapitalo imlumui. Grynojo turto (investuoto kapitalo) apyvartumas yra vienas pagrindini veiksni, didinanci investuoto kapitalo grz. Palyginimui pateikti dviej skirting moni grynojo turto apyvartumo rodikliai.

Gamybins mons: 418 368 = 1,98 165 098 + 105 998 - 59 838

Prekybos mons: 869 000 = 3,67 322 300 + 198 500 - 284 000

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

36

2.5. RINKOs vERTs ROdIKLIaI (MARKET VALUE RATIOS)

Si rodikli skaiciavimui dviems skirting sektori monms naudojami pasirinkti duomenys: gamybinei monei akcijos rinkos kaina 4,60 Lt bei paprastj akcij skaicius 80 000 vienet, prekybinei monei akcijos rinkos kaina 3,50 Lt bei paprastj akcij skaicius 100 000 vienet.

2.5.1. Kapitalizacija, Lt (Capitalization, LTL)

Paprastj akcij skaicius (Number of ordinary shares) × Akcijos rinkos kaina (Market share price)

mons kapitalizacija (rinkos vert) ­ parodo mons nuosavo kapitalo rinkos vert, jeigu uz visas mons akcijas bt mokama rinkos kaina konkreciu laiko momentu. Skaiciuojant mons kapitalizacij, atsizvelgiama apyvartoje esanci paprastj vardini akcij skaici konkreciu laiko momentu bei akcijos rinkos kain, pavyzdziui, sesijos uzdarymo metu. Akcijos kainai rinkoje kylant, kapitalizacija didja ir atvirksciai. Jei per metus mon isleido vien ar kelias papildomas emisijas, tai kapitalizacija perskaiciuojama nuo padidinto statinio kapitalo registravimo dienos.

Gamybinei monei: 80 000 × 4,60 = 368 000 Lt Prekybos monei: 100 000 × 3,50 = 350 000 Lt 2.5.2. Vienos akcijos pelnas, Lt (Earnings per share (EPS), LTL)

Vienos akcijos pelnas parodo, kiek mons uzdirbto grynojo pelno, priskirtino paprastj akcij savininkams, tenka vienai apyvartoje esanciai paprastajai akcijai. Tai vienas pagrindini rodikli, naudojam finans rinkose akcinink investicij moni akcijas palyginimui bei vertinimui. Sio rodiklio dyd nulemia tiek pelno apskaitos monse ypatumai, tiek akcinio kapitalo formavimo sprendimai, todl jo skaiciavimui bei palyginamumo uztikrinimui skiriamas ypatingas dmesys. Vienos akcijos pelno (pagrindinio ir sumazinto) skaiciavimo metodika apibrzta 33-ajame tarptautiniame apskaitos standarte (TAS 33).

2.5.2.1. Pagrindinis vienos akcijos pelnas, Lt (Basic earnings per share (EPS), LTL)

Grynasis pelnas priskirtinas patronuojancios mons paprastj akcij savininkams - Privilegijuotj akcij dividendas Vidutinis svertinis paprastj akcij skaicius apyvartoje

Net profit attributable to ordinary shareholders - Preference share dividend Weighted average ordinary shares outstanding

mons skaiciuoja peln arba nuostolius, priskirtinus patronuojancios mons paprastj akcij savininkams, ir tsiamos veiklos peln arba nuostolius, priskirtinus si akcij savininkams. Pagrindinis vienos akcijos pelnas parodo grynojo pelno, priskirtino patronuojancios mons paprastj akcij savininkams, dal, tenkanci vienai apyvartoje esanciai paprastajai akcijai. Sis santykis nurodo grynojo pelno dal, kuri yra paprastosios akcijos savininko nuosavyb.

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

37

Skaiciuojant laikotarpio peln (santykio skaitikl), jo suma koreguojama privilegijuotj dividend sumomis po apmokestinimo, o taip pat skirtumais, atsirandanciais atsiskaitant uz privilegijuotsias akcijas, ir dl kitokio panasaus privilegijuotj akcij, priskiriam nuosavybei, poveikio. Privilegijuotj akcij dividend sum po apmokestinimo, kuri turi bti atimta is pelno arba nuostolio, sudaro per ataskaitin laikotarp deklaruot nesukaupt bei sukaupt, neatsizvelgiant tai, ar buvo paskelbti ar ne, privilegijuotj akcij dividend suma. Privilegijuotj akcij balansins verts pervirsis, virsijantis sumos, mokamos uz jas atsiskaitant, tikrj vert, pridedamas skaiciuojant vienos akcijos peln arba nuostol. Skaiciuojant pagrindin vienos akcijos peln visada imamas mons grynasis pelnas per paskutinius 12 mnesi. Pavyzdziui, jei sis rodiklis skaiciuojamas spalio 1 d., tai grynasis pelnas apskaiciuojamas nuo prajusi met spalio 1 d. iki einamj met spalio 1 d. Paprastj akcij skaicius (santykio vardiklis) turi bti per ataskaitin laikotarp esanci apyvartoje paprastj akcij skaiciaus svertinis vidurkis. Taip parodoma akcinink kapitalo dydzio keitimosi galimyb dl apyvartoje esanci akcij skaiciaus didjimo arba mazjimo per ataskaitin laikotarp. Akcijos traukiamos nuo tos dienos, kada atlygis uz jas tampa gautinas. Svertinis vidurkis koreguojamas dl vyki (isskyrus potenciali paprastj akcij konvertavim), keicianci apyvartoje esanci akcij skaici, bet nekeicianci atitinkam istekli, pavyzdziui, dl kapitalizavimo arba papildomo isleidimo (akcij dividend), dl akcij isleidimo papildom element (suteikiant teises dabartiniams akcininkams), akcij padalijimo, atvirkstinio akcij padalijimo. Vidutinis svertinis paprastj akcij skaicius apyvartoje skaiciuojamas atsizvelgiant mnesi skaici, kur konkrecios akcijos buvo apyvartoje.

Skaiciavimo pavyzdys:

Darome prielaid, kad finansini met pradzioje buvo 38 000 paprastj akcij, o per finansinius metus vyko sie akcij skaiciaus pokyciai: likutis finansini met pradzioje (sausio 1 d.): 38 000 paprastj akcij; vasario 1 dien isleista 24 000 paprastj akcij emisija; lapkricio 1 dien isleista 18 000 paprastj akcij emisija; likutis finansini met pabaigoje (gruodzio 31 d.): (38 000+24 000+18 000) = 80 000 paprastj akcij. Vidutinis svertinis paprastj akcij skaicius = (38 000 × 12/12) + (24 000 × 11/12) + + (18 000 × 2/12) = 63 000

Gamybins mons: 45 746 - 5 000 - 0,05 = 0,72 Lt/akcijai 63 000 Prekybos monei, kurios nuosavas kapitalas per metus nekito bei kuri neturi isleidusi privilegijuot akcij, pagrindinis akcijos pelnas: 22 140 = 0,22 Lt/akcijai 100 000

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

38

2.5.2.2. Sumazintas vienos akcijos pelnas, Lt (Diluted earnings per share (DEPS), LTL)

Sumazinto vienos akcijos pelno tikslas susijs su pagrindinio vienos akcijos pelno tikslu ­ pateikti kiekvienai paprastajai akcijai tenkancios sios mons rezultat dalies vertinim, atsizvelgiant visas vienos akcijos peln mazinancias potencialias paprastsias akcijas, esancias apyvartoje per ataskaitin laikotarp. Potencialios paprastosios akcijos yra finansinis instrumentas ar kitokia sutartis, kuri gali suteikti jos savininkui teis paprastsias akcijas, pavyzdziui: · · · finansiniaisipareigojimaiarbanuosavybspriemons,skaitantprivilegijuotsiasakcijas,ku rios gali bti konvertuotos paprastsias akcijas, pasirinkimosandoriaiirakcijgarantijos, akcijos,kuriosbtisleistosvykdantsutartimisformintsusitarim(pavyzdziui,versloar turto pirkimo) slygas.

Tokiu bdu dabartiniai akcininkai gauna informacij apie galim vienos akcijos pelno sumazinim, remiantis prielaida, kad konvertuotinos priemons yra konvertuojamos, kad pasirinkimo sandoriai ir akcij garantijos yra panaudojamos arba kad paprastosios akcijos yra isleidziamos gyvendinant nurodytas slygas. Sumazintas vienos akcijos pelnas apskaiciuojamas taip pat kaip pagrindinis pelnas _vienai akcijai, grynj peln padalinant is vis per laikotarp buvusi apyvartoje bei peln vienai akcijai mazinanci potenciali paprastj akcij svertinio vidurkio. Skaiciuojant sumazint vienos akcijos peln, laikotarpio grynasis pelnas, priklausantis paprastj akcij savininkams, koreguojamas dividend ar kit straipsni, susijusi su peln mazinanciomis potencialiomis paprastosiomis akcijomis ir atimam apskaiciuojant peln arba nuostol, sumomis po mokesci, per ataskaitin laikotarp pripazint palkan, susijusi su peln mazinanciomis potencialiomis paprastosiomis akcijomis, bei bet koki kit pajam arba snaud pokyci, kurie atsirast konvertavus vienos akcijos peln mazinancias potencialias paprastsias akcijas, sumomis po mokesci. Skaiciuojant sumazint vienos akcijos peln, laikotarpio grynasis pelnas dalinamas is paprastj akcij skaiciaus svertinio vidurkio, pridjus t paprastj akcij, kurios bt isleidziamos konvertuojant visas vienos akcijos peln mazinancias potencialias paprastsias akcijas, skaiciaus svertin vidurk. Potencialios paprastosios akcijos laikomos vienos akcijos peln mazinanciomis tik tada, jeigu j konvertavimas paprastsias akcijas sumazint vienos akcijos peln ar padidint vienos akcijos nuostol dl tsiamos veiklos (neapimant straipsni, siejam su nutraukiama veikla).

Skaiciavimo pavyzdys:

Darome prielaid, kad finansini met pradzioje mon buvo isleidusi 10 000 konvertuojamj obligacij. Kiekvienas 10 obligacij paketas yra konvertuojamas dvi paprastsias akcijas. Einamj met palkan islaidos, susijusios su konvertuojamj akcij sipareigojimu, sudaro 1 000 Lt. Einamasis ir atidtas mokestis, susijs su palkan islaidomis, lygus 200 Lt. Patikslintas mons paprastj akcij savininkams tenkantis pelnas: 45 746 ­ 5 000 × 0,05 + 1 000 - 200 = 46 296 Lt Paprastj akcij skaicius po konvertavimo: 10 000/2 = 5 000 Paprastj akcij skaicius, naudojamas sumazjusiam akcijos pelnui apskaiciuoti: 63 000 + 5 000 = 68 000

Sumazintas akcijos pelnas analizuojamai gamybinei monei: 46 296 = 0,68 Lt/akcijai 68 000

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

39

2.5.3. Akcijos kainos ir pelno santykis (Price / earnings ratio (P/E, PER))

Akcijos rinkos kaina (Current share price) Vienos akcijos pelnas (Earnings per share)

Akcijos kainos ir akcijos pelno santykis atspindi, kiek investuotojas moka uz vien mons praeitu laikotarpiu uzdirbto grynojo pelno lit. Sis rodiklis susieja akcijos rinkos vert su apskaitiniu pelnu. Kadangi pelnui didel tak turi mons apskaitos politika, finansavimo ir kapitalo struktros formavimo sprendimai, tai yra vienas esmini sio rodikli trkum. Be to, P/E rodikliui didel poveik turi bendros akcij rinkos augimo ar kritimo tendencijos. Akcij rinkos dalyviai link investuoti akcijas su zemu P/E santykiu ir geromis pelno augimo perspektyvomis. Paprastai investuotojai moka didesn kain uz akcijas tokios mons, kurios pelnui bdingos spartaus augimo tendencijos. Kuo aukstesnis P/E rodiklis, tuo didesn vert akcij savininkams, tuo akcija brangesn. Kuo zemesnis rodiklis, tuo didesnis pesimizmas bdingas investuotoj lkesciams, tuo pigesn akcija ir mazesn jos vert. P/E rodiklis gali bti naudojamas lyginant kelias, ypac to paties ekonomikos sektoriaus, mones. Stambi moni P/E siekia 15 ­ 20, o gerokai virsijantis si reiksm rodiklis, pavyzdziui, 30 ir daugiau rodyt, jog mons akcijos yra pervertintos. Investuotojai naudoja P/E rodikl apytiksliam investicij akcij atsipirkimo laikotarpio vertinimui. Atskirai ekonomikos sektoriui ar visai rinkai gali bti skaiciuojamas vidutinis P/E. Vidutinis P/E skaiciuojamas kaip sumins moni kapitalizacijos ir paskutinij 4 ketvirci suminio sioms moni emisijoms tenkancio grynojo pelno santykis. Nuostolingai dirbanci moni finansinis laikotarpio rezultatas skaiciavim netraukiamas.

n

P/E =

C

i =1 n i =1

i

P

i

kur:

Ci - emisijos kapitalizacija; Pi - emisijai tenkantis grynasis pelnas; n - skaicius moni, kurioms skaiciuojamas vidutinis P/E.

Siekiant vertinti mons vystymosi perspektyvas ir akcijos kainos tendencijas rinkoje, galima skaiciuoti prognozuojam P/E rodikl. Siuo atveju, skaiciuojant vienos akcijos peln, imamas mons prognozuojamas ateinancio laikotarpio pelnas.

Gamybinei monei apskaiciuotas P/E rodiklis lygus: 4,60 = 6,39 0,72 Prekybinei monei: 3,50 = 15,9 0,22

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

40

2.5.4. Akcijos balansin vert, Lt (Book value per share (BV), LTL)

Nuosavas kapitalas - Privilegijuotj akcij kapitalo dalis ir j dividendas Paprastj akcij skaicius Equity - Preference share equity and preference share dividend Number of ordinary shares

Akcijos balansin vert atspindi teorin paprastosios akcijos vert, kartais vadinama likvidacine verte, kuri bt gaunama monei pardavus turt balansine verte ir padengus savo sipareigojimus. Akcijos balansin vert rodo vienos apyvartoje esancios paprastosios vardins akcijos vert, remiantis apskaitos duomenimis.

Gamybins mons akcijos balansin vert: 189 603 = 2,37 Lt/akcijai 80 000 Prekybos mons, neturincios isleist privilegijuot akcij, akcijos balansin vert: 101 600 = 1,0 Lt/akcijai 100 000 2.5.5. Akcijos kainos ir balansins verts santykis (Price to book value ratio (P/BV))

Akcijos rinkos kaina (Current share price) Akcijos balansin vert (Book value per share)

Akcijos rinkos kainos ir akcijos balansins verts santykis nurodo, kiek investuotojas moka uz vien turto lit, kur jis teoriskai gaut mon likviduojant. Akcijos balansin vert apskaiciuojama is nuosavo kapitalo atimant privilegijuotj akcij dividendus bei privilegijuotj akcij balansin vert. Sis rodiklis susieja nuosavo kapitalo rinkos vertinim su praeito laikotarpio apskaitos duomenimis. Jei sis rodiklis virsija 1, tai mons akcij rinkos kapitalizacija virsija nuosavo kapitalo balansin vert. Kuo didesn rodiklio reiksm, tuo didesn vert mon kuria, pelningai naudodama turim turt, ir tuo labiau ji vertinama rinkoje. Esant aukstam kainos ir balansins verts santykiui, akcijos vadinamos ,,augimo akcijomis". Jei sis rodiklis zemesnis uz 1, tai mons akcij rinkos kaina mazesn uz j balansin vert. Tai parodo prast fundamentali mons veiksni bei jos vadov sprendim vertinim rinkoje. Kita vertus, zem rodiklio reiksm gali nulemti didelis akcij pasilos rinkoje pervirsis bei akcij rinkos nuosmukis. moni su zemu kainos ir balansins verts santykiu akcijos vadinamos ,,verts akcijomis".

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

41

Gamybins mons kainos ir balansins verts santykis apskaiciuojamas: 4,60 = 2 2,3 Prekybos monei sis rodiklis sudaro: 3,5 = 3,5 1,0

2.5.6. Rinkos ir balansins verts santykis (Market to book value ratio (MBV))

Nuosavo kapitalo rinkos vert (Market value of equity (MVE) Nuosavo kapitalo balansin vert (Book value of equity (BVE)) = Kapitalizacija (Capitalization) Nuosavas kapitalas (Equity)

Rinkos ir balansins verts santykis rodo, kiek mons nuosavo kapitalo rinkos vert virsija balansin vert. Kuo didesn rodiklio reiksm, tuo didesn vert mon yra sukrusi, pelningai naudodama turim turt, ir tuo labiau ji vertinama rinkoje. Pelning gamybos moni kapitalizacijos ir balansins verts santykis sudaro 2 ­ 4. Jei rodiklio reiksm mazesn uz 1, pavyzdziui, nuostolingoms monms, tai mons akcij rinkos kapitalizacija zemesn uz j balansin vert. O tai rodo prast mons vertinim rinkoje. Apskaiciuojant s rodikl, nuosavo kapitalo rinkos vert prilyginama jo kapitalizacijai. Be to, nuosavo kapitalo rinkos vert gali bti apskaiciuojama, taikant diskontuot pinig sraut metodus, ypac tais atvejais, kai mons akcijos nra kotiruojamos rinkoje. Sio rodiklio trkumas yra balansins nuosavo kapitalo verts naudojimas, dl ko neatsizvelgiama mons veiklos tstinum, potencial turto verts augim, disponavim nematerialiu turtu. Rinkos ir balansins verts santykis daznai naudojamas moni, uzdirbanci zem peln ar patirianci nuostolius, nuosavo kapitalo vertinimui. Palyginimui apskaiciuoti dviej moni nuosavo kapitalo rinkos ir balansins verts santykiai.

Gamybins mons: 368 000 = 2 189 603 Prekybos mons: 350 000 = 3,5 101 600

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

42

2.5.7. Akcijos kainos ir pardavimo pajam santykis (Price to sales ratio (P/S))

Akcijos rinkos kaina (Current share price) Vienos akcijos pardavimo pajamos (Sales per share)

Vienos akcijos pardavimo pajamos (Sales per share) = = Pardavimo pajamos (Sales) Paprastj vardini akcij skaicius (Number of ordinary shares)

Akcijos rinkos kainos ir pardavimo pajam, tenkanci vienai akcijai, santykis rodo, kiek investuotojas moka uz vien mons uzdirbt vienos akcijos pardavimo pajam lit. Normalu, jei kainos ir pardavimo pajam santykis lygus 1 ­ 1,5. Kuo sis rodiklis didesnis, tuo labiau investuotojai vertina mons pastangas uzdirbti pajamas, jos uzimam rink ir sios rinkos pltros potencial. Zem rodiklio reiksm gali nulemti ribotos mons augimo perspektyvos, o taip pat didelis akcij pasilos rinkoje pervirsis bei akcij rinkos nuosmukis. Palyginimui apskaiciuoti dviej moni kainos ir vienos akcijos pardavimo pajam santykiai.

Gamybins mons: 4,60 = 0,9 408 118/80 000

Prekybos mons: 3,5 = 0,4 869 000 /100 000

2.5.8. Akcijos kainos ir ilgalaikio materialaus turto santykis (Price to tangible assets ratio (P/TA))

Akcijos rinkos kaina (Current share price) Vienos akcijos ilgalaikis materialus turtas (Tangible assets per share) Vienos akcijos ilgalaikis materialus turtas = Ilgalaikis materialus turtas Paprastj vardini akcij skaicius Tangible assets Number of ordinary shares

Tangible assets per share =

Akcijos rinkos kainos ir mons vienos akcijos ilgalaikio materialaus turto santykis rodo, kiek investuotojas moka uz vien mons investicij ilgalaik material turt, tenkanci vienai paprastajai vardinei akcijai, lit. Normalu, jei kainos ir ilgalaikio materialaus turto santykis lygus 1 ­ 3. Kuo sis rodiklis didesnis, tuo geriau investuotojai vertina mons perspektyvas uzdirbti, vykdant investavimo politik. moni, kuri balansin ilgalaikio materialaus turto vert yra zema, kainos ir vienos akcijos ilgalaikio materialaus turto santykis gali bti itin aukstas. S rodikl tikslinga naudoti monms, kurios plecia veikl vykdydamos investicijas bei uzdirba mazai arba neuzdirba pelno.

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

43

Palyginimui apskaiciuoti dviej moni kainos ir vienos akcijos ilgalaikio materialaus turto santykiai.

Gamybins mons: 4,60 =3 122 413/80 000

Prekybos mons: 3,5 = 2,36 148 080 /100 000

2.5.9. mons verts ir pardavimo pajam santykis (Enterprise value to sales ratio (EV/S))

mons vert (Enterprise value (EV)) Pardavimo pajamos (Sales) mons vert = Nuosavo kapitalo rinkos vert + Grynoji finansin skola Enterprise value (EV) = Market value of equity (MVE) + Net financial debt

mons verts ir pardavimo pajam santykis rodo, kokia mons verts dalis tenka vienam mons uzdirbt pardavimo pajam litui. mons vert - tai jos rinkos vert, nustatoma kaip nuosavo kapitalo rinkos verts ir jos grynosios finansins skolos rinkos verts suma. Bendru atveju mons vert suprantama kaip verslo vert arba nuosavo ir skolinto kapitalo, investuoto versl, vert. Nuosavo kapitalo rinkos vert laikoma lygi kapitalizacijai arba apskaiciuojama taikant diskontuot pinig sraut modelius. Kuo rodiklis didesnis, tuo didesn tak pardavimo pajam augimas turi mons verts didinimui. Auksta mons verts ir pardavimo pajam santykio reiksm gali reiksti, kad investuotojai optimistiskai vertina mons ateities perspektyvas ir tikisi spartaus pajam augimo. Kita vertus, jis gali rodyti, kad mon yra pervertinta, o jos akcijos brangios.

Gamybins mons verts ir pardavim santykis sudaro: 645 + 23 000 - 22 083 = 1 562 Lt 368 000 + 1 562 = 0,88 418 368 Sis rodiklis analizuojamai prekybos monei lygus: 95 000 +27 000 - 55 600 = 66 400 Lt 350 000 + 66 400 = 0,48 869 000

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

44

2.5.10. mons verts ir pelno pries palkanas ir mokescius santykis (Enterprise value to earnings before interest and taxes ratio (EV/EBIT))

mons vert (Enterprise value (EV)) Pelnas pries palkanas ir mokescius (Earnings before interest and taxes (EBIT)) mons vert = Nuosavo kapitalo rinkos vert + Grynoji finansin skola Enterprise value (EV) = Market value of equity (MVE) + Net financial debt

mons verts ir jos pelno pries palkanas ir mokescius santykis rodo, kokia mons rinkos verts dalis tenka vienam mons uzdirbto pelno pries palkanas ir mokescius litui. mons vert tai jos rinkos vert, nustatoma kaip nuosavo kapitalo rinkos verts ir jos grynosios finansins skolos rinkos verts suma. Nuosavo kapitalo rinkos vert laikoma lygi kapitalizacijai arba apskaiciuojama taikant diskontuot pinig sraut modelius. Kai kuriais atvejais apskaiciuojant s rodikl pelno pries palkanas ir mokescius suma (EBIT) gali bti prilyginama veiklos pelnui arba taikoma grynojo veiklos pelno po mokesci (NOPAT) reiksm. Kuo sis rodiklis didesnis, tuo labiau investuotojai vertina mons gebjimus uzdirbti peln is pagrindins veiklos bei investicins veiklos bei potencial jo augim. Be to, aukst sio rodiklio reiksm gali nulemti didelis akcij paklausos rinkoje pervirsis bei akcij rinkos pakilimas. Normalu, jei mons verts ir jos pelno pries palkanas ir mokescius santykis sudaro 7 ­ 10 (kart). mons verts ir jos pelno pries palkanas ir mokescius santykis ypac naudingas vertinant sigijim ir susijungim sandorius, kuriems naudojamos skolintos lsos. Be to, sis rodiklis itin naudingas, kai vertinamos mons, susidedancios is skirting veikl padalini. Palyginimui apskaiciuoti dviej moni verts ir pelno pries palkanas ir mokescius santykiai.

Gamybins mons: 645 + 23 000 - 22 083 = 1 562 Lt 368 000 + 1 562 = 59 692 + 406 6,1

Prekybos mons: 95 000 + 27 000 - 55 600 = 66 400 Lt 350 000 + 66 400 = 11,9 29 540 + 5 380

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

45

2.5.11. mons verts ir pelno pries palkanas, mokescius ir nusidvjim (amortizacij) santykis (Enterprise value to earnings before interest, taxes and depreciation (amortization) ratio (EV/EBITDA))

mons vert Pelnas pries palkanas, mokescius ir nusidvjim (amortizacij) Enterprise value (EV) Earnings before interest, taxes and depreciation (amortization) (EBITDA) mons vert = Nuosavo kapitalo rinkos vert + Grynoji finansin skola Enterprise value (EV) = Market value of equity (MVE) + Net financial debt

mons verts ir jos uzdirbamo pelno pries palkanas, mokescius ir nusidvjim (amortizacij) santykis rodo, kiek investuotojas moka uz vien mons gauto pelno pries palkanas, mokescius ir nusidvjim (amortizacij) lit. mons vert - tai jos rinkos vert, nustatoma kaip nuosavo kapitalo rinkos verts ir jos grynosios finansins skolos rinkos verts suma. Nuosavo kapitalo rinkos vert laikoma lygi kapitalizacijai arba apskaiciuojama taikant diskontuot pinig sraut modelius. mons pelno pries palkanas, mokescius ir nusidvjim (amortizacij) dydis daznai vardijamas kaip jos pinig srautas. Tad sis rodiklis parodo, kaip investuotojai vertina mons gebjimus uzdirbti pinig srautus is pagrindins veiklos bei j augim ateityje. Be to, aukst sio rodiklio reiksm gali nulemti didelis akcij paklausos rinkoje pervirsis bei akcij rinkos pakilimas. mons verts ir jos uzdirbamo pelno pries palkanas, mokescius ir nusidvjim (amortizacij) santykis praktikoje svyruoja nuo 5-6 iki 10 (kart). S rodikl itin tikslinga naudoti moni vertinimui kapitalui intensyviose ekonomikos sektoriuose, bei monms, kuri veiklos pelnas, EBIT ar grynasis pelnas yra neigiami. Palyginimui apskaiciuoti dviej moni verts ir pelno pries palkanas, mokescius ir nusidvjim (amortizacij) santykiai.

Gamybins mons: 645 + 23 000 - 22 083 = 1 562 Lt 368 000 + 1 562 = 5,1 59 692 + 406 + 12 000 Prekybos mons: 95 000 + 27 000 - 55 600 = 66 400 Lt 350 000 + 66 400 = 7,65 29 540 + 5 380 + 19460

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

46

2.5.12. Vienos akcijos dividendas Lt (Dividends per share (DPS), LTL)

Dividendas - Privilegijuot akcij dividendas Paprastj akcij skaicius Dividends - Preference share dividend claim Number of ordinary shares

Vienos akcijos dividendas rodo paskirstytino pelno dal, tenkanci vienai paprastajai akcijai.

Vienos akcijos dividendas gamybinei monei apskaiciuojamas: 15 000 - 5 000 × 0,05 = 0,18 Lt/akcijai 80 000 Prekybos monei, neturinciai privilegijuotj akcij ir nemokanciai privilegijuotj akcij dividend: 9 420 = 0,09 Lt/akcijai 100 000

2.5.13. Dividendinis pelningumas (pajamingumas) (Dividend yield)

Vienos akcijos dividendas (Dividends per share) Akcijos rinkos kaina (Current share price)

Dividendinis pelningumas parodo, kokia dividend suma arba dalis procentais ismokama vienam akcij rinkos verts litui. Kitaip tariant, jis atspindi akcinink investicijos akcijas pelningum dl mokamo dividendo. Dividendinis pelningumas kartu su pelningumu dl akcij kain augimo parodo bendr investicijos akcij grz akcininkui. Dividendin pelningum lyginant su bank indli ar Vyriausybs obligacij palkan procentu, galima vertinti investicijos akcijas pelningum, taip pat ir akcijos rinkos kainos pagrstum. moni dividendinio pelningumo palyginimas tarpusavyje turi trkum dl skirtingos moni dividendo mokjimo politikos.

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

47

Dividendinis pelningumas gamybinei monei apskaiciuojamas: 0,18 = 0,039 arba 3,9% 4,60 Prekybos monei: 0,09 = 0,027 arba 2,7% 3,5

2.5.14. Dividendo mokjimo koeficientas (Dividend payout ratio)

Vienos akcijos dividendas (Dividends per share) Vienos akcijos pelnas (Earnings per share)

Dividendo mokjimo koeficientas nurodo, kokia mons grynojo paskirstytinojo pelno dalis skiriama mokti akcininkams dividendais. Sis rodiklis svyruoja priklausomai nuo kasmetinio mons uzdirbamo grynojo pelno pokyci. Ilgalaik rodiklio pokyci tendencija parodo mons vadov vykdom mons ls reinvestavimo politik. Kuo mazesn reiksm, tuo didesn grynojo pelno dal mon reinvestuoja savo veiklos pltr.

Dividendo mokjimo koeficientas gamybinei monei: 0,18 = 0,25 arba 25% 0,72 Prekybos monei: 0,09 = 0,409 arba 40,9% 0,22

Akcini bendrovi rodikli apskaiciavimas

48

II. BaNK FINaNsIN aNaLIZ

1. BANK FINANSINI ATASKAIT PAGRINDINI STRAIPSNI PAAISKINIMAS

Grynieji pinigai ir lsos centriniuose bankuose (Cash and cash balances with central banks)-siame straipsnyje detalizuojami grynj pinig ir kit mokjimo priemoni likuciai, ls likuciai korespondentinse Lietuvos banko ir kit valstybi centriniuose bankuose, tiksliniai indliai, privalomosios atsargos, atpirkimo sandoriai, klient lsos operacijoms su vertybiniais popieriais. (Balansas, Turto dalis, 1 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 1) (zr. 7 pried). Prekybinis finansinis turtas (Positions held with trading intent) ­ jos apima investicijas finansines priemones - nuosavybs vertybinius popierius, skolos vertybinius popierius, paskolas ir kitas - sigyjamas siekiant gauti pelno is trumpalaiki kainos ar maklerio marzos svyravim, turint tiksl jas parduoti artimoje ateityje. Siam straipsniui priskiriama dalis finansinio turto portfelio, kurio sandara rodo, kad jis neseniai buvo panaudotas trumpalaikio pobdzio pelnui gauti, isvestins finansins priemons (isskyrus naudojamas apsidraudimo (hedge) sandoriuose), o taip pat ir su siomis priemonmis susijusios garantins mokos. (Balansas, Turto dalis, 2 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 2) (zr. 7 pried). Tikrja verte vertinamas finansinis turtas (Financial assets at fair value) ­ tai finansins priemons, kuri pirminio pripazinimo metu buvo nusprsta vertinti jas tikrja verte, tikrosios verts pokycius pateikiant pelno (nuostolio) ataskaitoje. Jos apima investicijas nuosavybs vertybinius popierius, skolos vertybinius popierius, paskolas ir kitus isankstinius mokjimus, kuriais prekiaujama aktyvioje rinkoje ir kurie dl to turi kotiruojam rinkos kain. Siam straipsniui galima priskirti tik tok finansin turt, kurio tikroji vert gali bti patikimai vertinta bei kuris panaikina arba sumazina priestaravimus tarp finansini priemoni vertinimo ir pripazinimo, arba kai tos finansins priemons yra naudojamos rizikos valdymo ir investavimo strategijai gyvendinti (grieztai dokumentuota ir patvirtinta vadovybs). (Balansas, Turto dalis, 3 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 3) (zr. 7 pried). Parduoti turimas finansinis turtas (Availabale-for-sale financial assets) ­ tai neisvestins finansins priemons, kuri neketinama arba nra galimybi laikyti iki termino pabaigos ir nesiekiama gauti pelno per trump laikotarp ir kurios nebuvo priskirtos kitoms finansinio turto grupms. Jis apima dukterini, bendrj ir asocijuot moni nuosavybs vertybinius popierius (kai apskaitai pasirinktas 39 TAS metodas), valdymo tikslais sigytus nuosavybs vertybinius popierius, likvidumui palaikyti skirtus skolos vertybinius popierius ir kt. (Balansas, Turto dalis, 4 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 4) (zr. 7 pried). Paskolos ir gautinos sumos (Loans and receivables) ­ apima banko suteiktas bei perimtas ar sigytas paskolas, kitas lsas bankuose bei kitose finans institucijose, isperkamj nuom, investicijas nekotiruojamas aktyvioje rinkoje skolos priemones. Siam straipsniui priskiriamos neisvestins finansins priemons su fiksuotais ar kitaip nustatytais mokjimais, kurios nra kotiruojamos rinkoje, bei kai jomis neketinama prekiauti iskart arba artimiausiu metu, j neketinama priskirti finansiniam turtui, vertinamam tikrja verte, ir jos nra sigytos su nuolaida. (Balansas, Turto dalis, 5 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 5) (zr. 7 pried).

Bank finansin analiz

49

Investicijos, laikomos iki termino pabaigos (Held-to-maturity instruments) ­ tai neisvestins finansins priemons su fiksuotais ar kitaip nustatytais mokjimais ir apibrztu galiojimo terminu, kai sias priemones ketinama ir yra galimybi islaikyti iki j galiojimo termino pabaigos bei kai jos nepatenka paskol ir gautin sum grup. (Balansas, Turto dalis, 6 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 6) (zr. 7 pried). Isvestins finansins priemons: apsidraudimo sandoriai (Derivative instruments: hedged items) ­ tai tam tikros isvestins finansins priemons arba tam tikras neisvestinis finansinis turtas (tik apdraudimo nuo uzsienio valiut keitimo kurso pokyci rizikos atveju), kuri tikrj vert arba pinig srautus ir tam tikr apdraustj straipsni tikrosios verts arba pinig sraut pokycius tikimasi tarpusavyje uzskaityti. (Balansas, Turto dalis, 7 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 7) (zr. 7 pried). Apdraustj straipsni tikrosios verts pokyciai sudarant portfelio apdraudimo nuo palkan normos rizikos sandorius (Fair value changes of the hedged items in the portfolio hedge of interest rate risk) ­ apima apdraustiems straipsniams priskiriamas pelno (nuostolio) sumas, kai nuo palkan normos rizikos apdraudziama turto portfelio dalies tikroji vert. (Balansas, Turto dalis, 8 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 8) (zr. 7 pried). Materialusis turtas (Tangible assets) ­ tai fizin form turintis ilgalaikis turtas, atmus nusidvjim, apimantis nekilnojamj turt, rang bei rengimus. (Balansas, Turto dalis, 9 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 9) (zr. 7 pried). Nematerialus turtas (Intangible assets) ­ tai turtas, neturintis fizins formos, kuriuo bankas disponuoja ir kur naudoja, tikdamasis gauti tiesiogins ir netiesiogins ekonomins naudos, o sio turto savikaina gali bti patikimai vertinta. S turt sudaro prestizas bei kitas nematerialusis turtas, pavyzdziui, banko vardas, licenzijos, kompiuteri programos ir kt. (Balansas, Turto dalis, 10 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 10) (zr. 7 pried). Investicijos dukterines, asocijuotsias ir bendrsias mones, skaitant prestiz (kai apskaitai taikomas nuosavybs metodas) (Investments in associated undertakings) ­ apima investicijas, apskaitomas nuosavybs metodu, bei sigijimo savikainos metodu apskaitomas investicijas. (Balansas, Turto dalis, 11 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 11) (zr. 7 pried). Mokestinis turtas (Deffered tax and current tax assets) ­ tai pervirsis, atsirandantis dl jau sumokt uz ataskaitin ir ankstesnius laikotarpius mokesci, virsijanci mokesci baz, taip pat nauda, susijusi su mokesci nuostoliu, kur galima perkelti atgal ankstesnio ataskaitinio laikotarpio mokesciui atstatyti, pelno mokesci sumos, atgautinos vlesniais laikotarpiais uz skaitomus laikinuosius skirtumus, nepanaudot mokesci nuostoli perklim, nepanaudot mokesci kredit perklim. Mokestin turt sudaro einamojo laikotarpio mokestis (pelno mokescio suma, mokama (atgaunama) nuo laikotarpio apmokestinamojo pelno (mokesci nuostolio)) bei atidtieji mokesciai. (Balansas, Turto dalis, 12 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 12) (zr. 7 pried). Parduoti laikomas ilgalaikis turtas ir perleidziamos turto grups (Availabale-for-sale fixed assets) ­ apima turt (ilgalaik materialj, finansin, turt, perimt uz skolas) ar jo grup, kuriuos per metus nuo j priskyrimo siai kategorijai planuojama parduoti prastomis slygomis nekeiciant j bkls. (Balansas, Turto dalis, 14 eilut) (Balance sheet, Assets side, item 14) (zr. 7 pried).

Bank finansin analiz

50

Prekybiniai finansiniai sipareigojimai (Positions held with trading intent) ­ tai finansins priemons, sigyjamos siekiant gauti pelno is trumpalaiki kainos ar maklerio marzos svyravim, turint tiksl jas parduoti artimoje ateityje, dalis finansini sipareigojim portfelio, kurio sandara rodo, kad jis neseniai buvo panaudotas trumpalaikio pobdzio pelnui gauti. Prekybinius finansinius sipareigojimus sudaro isvestins finansins priemons (isskyrus naudojamas apsidraudimo (hedge) sandoriuose) bei su siomis priemonmis susijusios garantins mokos, sipareigojimai parduoti pasiskolint finansin turt, kuris nra nuosavyb, kredito staig ir kiti indliai, skol sipareigojimai (sertifikatai), skaitant obligacijas, kurias ketinama atpirkti artimiausiu metu, kiti sipareigojimai. (Balansas, sipareigojim, nuosavybs ir mazumos nuosavybs dalis, 16 eilut) (Balance sheet, Liabilities and equity side, item 16) (zr. 7 pried). Tikrja verte vertinami finansiniai sipareigojimai (Financial liabilities at fair value) ­ finansins priemons, kuri pirminio pripazinimo metu buvo nusprsta vertinti jas tikrja verte, tikrosios verts pokycius pateikiant pelno (nuostolio) ataskaitoje. Siam straipsniui priskiriami tik tokie finansiniai sipareigojimai, kuri tikroji vert gali bti patikimai vertinta, o taip pat kurie panaikina arba sumazina priestaravimus tarp finansini priemoni vertinimo ir pripazinimo, arba kai tos finansins priemons yra naudojamos rizikos valdymo ir investavimo strategijai gyvendinti (grieztai dokumentuota ir patvirtinta vadovybs). (Balansas, sipareigojim, nuosavybs ir mazumos nuosavybs dalis, 17 eilut) (Balance sheet, Liabilities and equity side, item 17) (zr. 7 pried). Amortizuota savikaina vertinami finansiniai sipareigojimai (Financial liabilities at amortized cost) ­ tai tokie sipareigojimai, kurie vadovaujantis 39 TAS reikalavimais turi bti vertinami amortizuota savikaina. Jie apima kredito staig indlius, kitus indli, skol sipareigojimus (sertifikatus), skaitant obligacijas, subordinuotsias paskolas, kitus sipareigojimus. Kredito staig indliai apima visas is sandorio salies, kuri yra kredito staiga, gautas sumas prastos bakins veiklos eigoje. Indlius (isskyrus kredito staig indlius) sudaro visi sipareigojimai kitoms sandorio salims, tokioms kaip finans staigos, mons, privats klientai. (Balansas, sipareigojim, nuosavybs ir mazumos nuosavybs dalis, 18 eilut) (Balance sheet, Liabilities and equity side, item 18) (zr. 7 pried). Isvestins finansins priemons: apsidraudimo sandoriai (Derivative instruments: hedged items) ­ tam tikros isvestins finansins priemons arba tam tikras neisvestinis finansinis sipareigojimas (tik apdraudimo nuo uzsienio valiut keitimo kurso pokyci rizikos atveju), kuri tikrj vert arba pinig srautus ir tam tikr apdraustj straipsni tikrosios verts arba pinig sraut pokycius tikimasi tarpusavyje uzskaityti. (Balansas, sipareigojim, nuosavybs ir mazumos nuosavybs dalis, 20 eilut) (Balance sheet, Liabilities and equity side, item 20) (zr. 7 pried). Apdraustj straipsni tikrosios verts pokyciai sudarant portfelio apdraudimo nuo palkan normos rizikos sandorius (Fair value changes of the hedged items in the portfolio hedge of interest rate risk) ­ apima apdraustiems straipsniams priskiriamas pelno (nuostolio) sumas, kai nuo palkan normos rizikos apdraudziama sipareigojim portfelio dalies tikroji vert. (Balansas, sipareigojim, nuosavybs ir mazumos nuosavybs dalis, 21 eilut) (Balance sheet, Liabilities and equity side, item 21) (zr. 7 pried). Atidjiniai (Provisions) ­ tai neapibrzto laiko ar sumos sipareigojimai, sudaromi jei dl praeities vykio bankas turi dabartin sipareigojim, kai tiktina, kad sipareigojimui padengti bus reikalingos ismokos, bei sipareigojim suma gali bti pakankamai tiksliai vertinta. S straipsn sudaro atidjiniai restruktrizavimui, nebaigtoms teisinms byloms ir mokestiniams gincams, pensijoms ir kitoms ismokoms darbuotojams, kreditavimo sipareigojimams ir garantijoms (specialieji atidjiniai), kiti atidjiniai. (Balansas, sipareigojim, nuosavybs ir mazumos nuosavybs dalis, 22 eilut) (Balance sheet, Liabilities and equity side, item 22) (zr. 7 pried).

Bank finansin analiz

51

Kapitalas (Share capital, Equity) ­ skirstomas dvi dalis: apmokt kapital ir neapmokt kapital. Apmoktas kapitalas - tai registruotas statinis kapitalas. Neapmokt kapital sudaro apmoktos akcijos, skirtos kapitalo padidinimui, kai kapitalo padidjimas dar neregistruotas, bei neapmoktos akcijos, kuri emisija buvo paskelbta. (Balansas, sipareigojim, nuosavybs ir mazumos nuosavybs dalis, 27 eilut) (Balance sheet, Liabilities and equity side, item 27) (zr. 7 pried). Kita nuosavyb (Other equity) ­ tai sudtini finansini priemoni nuosavybs dalis ir kitos nuosavybs priemons. Ji apima visas sutartines prievoles, taip pat ir kylancias is isvestini finansini priemoni, kurios bus ar gali bti apmoktos paties emitento nuosavybs priemonmis, banko isleist sudtini finansini priemoni nuosavybs dal. (Balansas, sipareigojim, nuosavybs ir mazumos nuosavybs dalis, 29 eilut) (Balance sheet, Liabilities and equity side, item 29) (zr. 7 pried). Perkainojimo rezervai, kiti verts koregavimai (Revaluation reserves and other value adjustments) ­ apima materialiojo ilgalaikio turto, nematerialiojo turto, parduoti turimo turto perkainojimo rezervus, grynosios investicijos uzsienio mon apdraudim (veiksmingoji dalis), pinig sraut apdraudim (veiksmingoji dalis), valiutos keitimo skirtum, parduoti laikomo ilgalaikio turto ar perleidziam turto grupi verts koregavimus. (Balansas, sipareigojim, nuosavybs ir mazumos nuosavybs dalis, 30 eilut) (Balance sheet, Liabilities and equity side, item 30) (zr. 7 pried). Palkan pajamos (Interest income) ­ tai gaunamos palkanos ir kitos sutartyse numatytos pajamos, savo pobdziu panasios palkanas ir skaiciuojamos tam tikrais laikotarpiais arba nuo reikalavimo sumos, kai lsos laikomos sskaitose centriniuose bankuose, uz prekybin finansin turt, uz tikrja verte vertinam finansin turt, uz parduoti turim finansin turt, uz paskolas ir kitas gautinas sumas (skaitant isperkamj nuom), uz investicijas, laikomas iki termino pabaigos, uz apsidraudimo nuo palkan normos rizikos sandorius, o taip pat kitos palkan pajamos. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 1 eilut) (Income statement, item 1) (zr. 8 pried). Palkan islaidos (Interest expenses) ­ tai palkanos ir kitos sutartyse numatytos islaidos, savo pobdziu panasios palkanas ir skaiciuojamos tam tikrais laikotarpiais arba nuo reikalavimo sumos centriniams bankams uz j lsas korespondentinse ir kitose sskaitose bei kitus turimus sipareigojimus, uz prekybin finansin turt, uz tikrja verte vertinam finansin turt, uz amortizuota savikaina vertinamus finansinius sipareigojimus (terminuotus bei neterminuotus indlius ir kitas grzintinas sumas), uz apsidraudimo nuo palkan normos rizikos sandorius, o taip pat kitos palkan islaidos. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 2 eilut) (Income statement, item 2) (zr. 8 pried). Dividend pajamos (Dividend income) ­ apima dividendus uz sigytas nuosavybs priemones, priskirtas prekybiniam finansiniam turtui, tikrja verte vertinamam finansiniam turtui, parduoti turimam finansiniam turtui. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 4 eilut) (Income statement, item 4) (zr. 8 pried). Paslaug ir komisini pajamos (Commisions and fee income) ­ gauti vienkartiniai negrzinami mokesciai ir kitos pajamos uz operacij vertybiniais popieriais, pervedimo, atsiskaitymo ir mokjimo operacij, patiktini ir kitos pasitikjimu grindziamos veiklos, mokjim aptarnavimo, struktrizuoto finansavimo, skol pavertimo investicijomis operacij aptarnavimo paslaugas, uz sipareigojimus kredituoti bei kitos panasios pajamos. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 5 eilut) (Income statement, item 5) (zr. 8 pried).

Bank finansin analiz

52

Paslaug ir komisini islaidos (Commisions and fee expenses) ­ vienkartiniai negrzinami mokesciai ir kitos islaidos, patirtos dl suteikt saugojimo paslaug, komisiniai uz tarpininkavimo paslaugas, uz pervedimo, atsiskaitymo ir mokjimo operacijas, uz skol pavertimo investicijomis operacij aptarnavim bei kitos panasios islaidos. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 6 eilut) (Income statement, item 6) (zr. 8 pried). Grynasis realizuotasis pelnas uz finansin turt ir sipareigojimus, nevertinamus tikrja verte (nuostolis dl to) (Net gains (losses) on financial assets and liabilities at amortized cost) ­ grynasis pirkimo bei pardavimo operacij (pripazinimo nutraukimo) rezultatas is parduoti turimo finansinio turto, paskol ir kit gautin sum (skaitant isperkamj nuom), investicij, laikom iki termino pabaigos, amortizuota savikaina vertinam finansini sipareigojim (indli ir kit moktin sum), o taip pat kito finansinio turto ir sipareigojim, nevertinam tikrja verte. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 7 eilut) (Income statement, item 7) (zr. 8 pried). Grynasis pelnas uz prekybin finansin turt ir prekybinius finansinius sipareigojimus (nuostolis dl to) (Net gains (losses) on financial assets and liabilities available for sale) ­ tai tikrosios verts pasikeitimo grynasis rezultatas, gautas is nuosavybs vertybini popieri ir susijusi isvestini finansini priemoni, palkanini finansini priemoni ir susijusi isvestini finansini priemoni, is operacij uzsienio valiuta, kredito finansini ir susijusi isvestini finansini priemoni, is birzos preki ir susijusi isvestini finansini priemoni, kito prekybinio finansinio turto ir prekybini finansini sipareigojim. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 8 eilut) (Income statement, item 8) (zr. 8 pried). Grynasis pelnas uz finansin turt ir sipareigojimus, vertinamus tikrja verte (nuostolis dl to) (Net gains (losses) on financial assets and liabilities at fair value) ­ tai tikrja verte vertinamo finansinio turto ir finansini sipareigojim tikrosios verts pasikeitimo grynasis rezultatas. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 9 eilut) (Income statement, item 9) (zr. 8 pried). Grynasis pelnas uz apsidraudimo sandorius (nuostolis dl to) (Net gains (losses) on derivatives hedging) ­ tai grynasis rezultatas is tikrosios verts apdraudimo sandori, pinig sraut apdraudimo sandori, grynosios investicijos uzsienio mon apdraudimo sandori, tikrosios verts ar pinig sraut apdraudimo nuo palkan normos rizikos sandori. Sis rezultatas apima apdraustj straipsni tikrosios verts pokyci bei apdraudimui naudojam isvestini finansini priemoni tikrosios verts pokyci (skaitant sandori nutraukim ir neefektyvi apdraudimo dal) rezultatus. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 10 eilut) (Income statement, item 10) (zr. 8 pried). Grynasis valiut kurs pasikeitimo rezultatas (Net gains (losses) from currency changes) ­ tai realizuotas ir nerealizuotas rezultatas, gautas atsiskaitant uz piniginius straipsnius, o taip pat perskaiciuojant piniginius straipsnius valiut kursais, besiskirianciais nuo kurs, buvusi j pirminio pripazinimo metu. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 11 eilut) (Income statement, item 11) (zr. 8 pried). Grynasis pelnas uz turto (isskyrus laikom parduoti) pripazinimo nutraukim (nuostolis dl to) (Net gains (losses) on financial assets) ­ tai ilgalaikio turto investicij bei veikloje naudojamo turto, kuris nepriskiriamas pardavimui laikom ilgalaikiam turtui ar perleidziamoms turto grupms, perleidimo plauk ir susijusi perleidimo islaid skirtumas. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 12 eilut) (Income statement, item 12) (zr. 8 pried).

Bank finansin analiz

53

Kitos veiklos pajamos (Other operating income) ­ apima pajamas, gautas perkainojus materialj turt, kuris po pirminio pripazinimo vertinamas taikant perskaiciavimo ir tikrosios verts model, pajamas is investicinio turto nuomos mokesci, veiklos nuomos pajamas bei kitos veiklos pajamas. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 13 eilut) (Income statement, item 13) (zr. 8 pried). Kitos veiklos islaidos (Other operating expenses) ­ tai islaidos, patirtos perkainojus materialj turt, kuris po pirminio pripazinimo vertinamas taikant perskaiciavimo ir tikrosios verts model, tiesiogins veiklos islaidos susijusios su investicinio turto remontu ir eksploatacija, islaidos veiklos nuomai bei kitos veiklos islaidos. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 14 eilut) (Income statement, item 14) (zr. 8 pried). Operacins islaidos (Operating expenses) ­ apima islaidas personalo islaikymui bei bendrsias ir administracines islaidas. Islaidas personalo islaikymui sudaro atlyginimai ir darbo uzmokestis, socialinio draudimo islaidos, pensijos ir kitos panasios ismokos, ismokos nenuolatiniams darbuotojams, ismokos akcijomis. Bendrsias ir administracines islaidas sudaro reklamos ir rinkodaros islaidos, ismokos specialistams (konsultantams), rangos naudojimo, nuomos ir kitos islaidos, islaidos, patirtos perkant banko veikl papildancias paslaugas. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 15 eilut) (Income statement, item 15) (zr. 8 pried). Atidjiniai (Provisions) ­ tai bendra papildomai sudaryt ir panaudot atidjini, skirt restruktrizavimui, nebaigtoms teisinms byloms ir mokestiniams gincams, pensijoms ir kitoms ismokoms darbuotojams, kreditavimo sipareigojimams ir garantijoms (nebalansiniams straipsniams), sipareigojimams pagal sutartis bei kit atidjini suma. Pelno (nuostoli) ataskaita, 17 eilut) (Income statement, item 17) (zr. 8 pried). Verts sumazjimas (Impairment of assets) ­ apima nuostolius dl finansinio turto, nevertinamo tikrja verte, verts sumazjimo bei nefinansinio turto verts sumazjim. Nuostolius dl finansinio turto, nevertinamo tikrja verte, verts sumazjimo sudaro nuostoliai is savikaina vertinamo finansinio turto (nekotiruojam nuosavybs vertybini popieri ir susijusi isvestini finansini priemoni), is parduoti turimo finansinio turto, is amortizuota savikaina vertinam paskol, gautin sum (skaitant isperkamj nuom), is investicij, laikom iki termino pabaigos. Nefinansinio turto verts sumazjim sudaro nekilnojamojo turto, rangos ir rengim, investicinio turto, prestizo ir kito nematerialaus turto, investicij dukterines, asocijuotas ir bendrsias mones, apskaitoje parodom nuosavybs metodu verts sumazjimas. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 18 eilut) (Income statement, item 18) (zr. 8 pried). Neigiamo prestizo pripazinimas (Negative goodwill) ­ tai verslo jungimo metu sigyto identifikuojamo turto, sipareigojim ir neapibrztj sipareigojim grynosios tikrosios verts dalis, virsijanti verslo jungimo savikain (sigijimo dien sumokt sum). (Pelno (nuostoli) ataskaita, 19 eilut) (Income statement, item 19) (zr. 8 pried). Pelnas uz parduoti laikomo ilgalaikio turto ar perleidziamo turto grupes, kai tai nelaikoma nutraukta veikla (nuostolis dl to) (Profit (loss) after taxes from discontinued operations) ­ tai ilgalaikio turto ar perleidziamos turto grups, kurie yra laikomi pardavimui, taciau neatitinka nutrauktos veiklos apibrzimo pagal 5 TFAS, perkainojimo rezultatas. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 21 eilut) (Income statement, item 21) (zr. 8 pried).

Bank finansin analiz

54

Pelnas uz nutraukt veikl, sumokjus mokescius (nuostolis dl to) (Profit (loss) from continuous operations related to available for sale fixed assets) ­ tai plauk ir islaid rezultatas, gautas vertinant plaukas is nutrauktosios veiklos, islaidas, tenkancios nutrauktajai veiklai, islaidas pelno mokesciui, susijusiam su nutrauktja veikla, ilgalaikio turto ar perleidziamos turto grups, atitinkancios nutrauktos veiklos apibrzim, tikrosios verts pasikeitimo rezultat atmus pardavimo islaidas, sum, tiesiogiai susijusi su nutrauktosios veiklos perleidimu, koregavimus ir pan. Nutraukta veikla laikoma pardavimui arba perleidziama kio subjekto veiklos dalis (atskiro pobdzio verslas, geografin veiklos sritis, dukterin mon, sigyta isskirtinai perpardavimui), atskirai identifikuojama pinig sraut ir finansins atskaitomybs tikslais. (Pelno (nuostoli) ataskaita, 23 eilut) (Income statement, item 23) (zr. 8 pried).

Bank finansin analiz

55

2. BaNK ROdIKLI aPsKaICIavIMas

2.1. LIKvIdUMO ROdIKLIaI (LIQUIDITY RATIOS) 2.1.1. Likvidumo normatyvas (Liquidity requirement)*

Likvidus turtas (Liquid assets) Einamieji sipareigojimai (Current liabilities)

× 100%

Likvidumo normatyvas skirtas likvidumo rizikai valdyti, t.y. rizikai, kad bankas nesugebs laiku vykdyti savo finansini sipareigojim ir/ar siekdamas juos vykdyti gali bti priverstas parduoti finansin turt ir/ar uzdaryti pozicijas ir dl likvidumo rinkoje stokos patirs nuostoli. Likvidumo normatyvo skaiciavimo metodika patvirtinta Lietuvos banko (LB) valdybos 2004 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 1 (LB valdybos 2008 m. geguzs 29 d. nutarimo Nr. 87 redakcija) ,,Likvidumo normatyvo skaiciavimo taisykls". Reikalaujama, kad nurodytas santykis bt ne mazesnis kaip 30%. Per didelis likvidumas nra naudingas, nes rodyta, kad paprastai vis sipareigojim is karto padengti nereikia. Nepagrstai didelis likvidumo rodiklis liudija apie neoptimaliai naudojamas banko skolintas lsas pajamoms uzdirbti. Antra vertus, siekiant komercini bank veiklos stabilumo, bankai privalo turti likvidumo bufer ir kitoms rizikoms dengti.

2.1.2. Maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvas (Exposure requirement)*

Sis rodiklis yra vienas is banko paskol portfelio limit, skirt individuali (ir tarpusavyje susijusi skolinink) kredit koncentracijai valdyti. Koncentracijos rizika suprantama kaip galimyb bankui patirti santykinai didel nuostol, kad sutrikt normali banko veikla. Sis normatyvas patvirtintas LB valdybos 2006 m. lapkricio 9 d. nutarimu Nr. 138 ,,Kapitalo pakankamumo skaiciavimo bendrosios nuostatos". Maksimali paskol suma vienam skolininkui negali virsyti 25% banko/grups kapitalo, apskaiciuoto pagal kapitalo pakankamumo skaiciavimo taisykles. Paskola yra laikomi visi banko piniginiai reikalavimai, taip pat neatsaukiami piniginiai banko sipareigojimai paskolos gavjui ir su juo susijusiems asmenims. Didel rodiklio reiksm rodo pernelyg aukst banko paskol portfelio koncentracij bei aukst kredito rizik. Maksimali pozicijos vert arba paskol suma, banko suteikta j patronuojanciai monei, kitoms sios patronuojancios mons dukterinms monms arba savo paties dukterinms monms, kiekvienam skolininkui negali virsyti 75% banko kapitalo, jeigu Lietuvos bankas vykdo konsoliduot visos grups priezir. Jeigu Lietuvos bankas nevykdo konsoliduotos visos grups prieziros, paskolos suma, banko suteikta j patronuojanciai monei, kitoms sios patronuojancios mons dukterinms monms arba savo paties dukterinms monms, kiekvienam skolininkui negali virsyti 20 % banko kapitalo.

* ­ rodiklis oficialiai reikalaujamas periodiskai pateikti Lietuvos bankui

Bank rodikli apskaiciavimas

56

2.1.3. Dideli pozicij (paskol) normatyvas (Large exposure requirement) *

Sis normatyvas patvirtintas LB valdybos 2006 m. lapkricio 9 d. nutarimu Nr. 138 ,,Kapitalo pakankamumo skaiciavimo bendrosios nuostatos". Numatyta, kad banko suteikt dideli pozicij (paskol) bendroji suma neturi virsyti 800% banko/grups kapitalo (apskaiciuoto pagal ,,Kapitalo pakankamumo skaiciavimo taisykles"). Didele pozicija (pvz., paskola) yra laikoma paskola jos gavjui (skolininkui) arba paskol suma gavjui ir su juo susijusiems asmenims, kurios grynoji vert lygi arba virsija 10% banko kapitalo. Sis normatyvas, kaip ir maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvas, rodo paskol kredito koncentracijos lyg.

2.1.4. Maksimalios atviros pozicijos uzsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvas (Maximum open position in foreign currencies and precious metals requirement)*

Sis rodiklis patvirtintas LB valdybos 2006 m. lapkricio 9 d. nutarimu Nr. 138 ,,Kapitalo pakankamumo skaiciavimo bendrosios nuostatos". Leidziamas maksimalios bendrosios (isskyrus eurus) atviros pozicijos dydis ­ ne daugiau kaip 25%, o vienos valiutos (isskyrus eurus) ar taurij metal maksimalios atviros pozicijos dydis ­ ne daugiau kaip 15% banko kapitalo (apskaiciuoto pagal ,,Kapitalo pakankamumo skaiciavimo taisykles"). Didels sio rodiklio reiksms liudija apie per didel banko veiklos tam tikra valiuta (ar tauriaisiais metalais) koncentracij bei aukst uzsienio valiutos kurso rizik.

2.2. KaPITaLO PaKaNKaMUMO ROdIKLIaI (CAPITAL ADEQUACY RATIOS) 2.2.1. Kapitalo pakankamumo normatyvas (Capital adequacy requirement)

Kapitalo pakankamumo normatyvas isreiskiamas banko kapitalo ir turto, vertinto pagal rizik, santykiu. Sis santykis turi bti ne mazesnis kaip 8%. Kapitalo pakankamumo normatyvu siekiama sumazinti kredito, o taip pat rinkos bei operacin rizik ir apsaugoti tiek indlininkus, tiek investuotojus, taip pat didinti bank veiklos stabilum. Skaiciavimo metodika apibrzta Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkricio 9 d. nutarimu Nr. 138 patvirtintose ,,Kapitalo pakankamumo skaiciavimo bendrosiose nuostatose". Bank kapitalo pakankamumo lyg reguliuoja kapitalo direktyvos reikalavimai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2006/48/EB bei Direktyvos 2006/49/EB nuostatose, jie patvirtinti Lietuvos banko valdybos sprendimu. Kapitalo pakankamumo rekomendacijos pateikiamos Bazelio II susitarimo dokumentuose. Siuo normatyvu ribojamas banko pakankamumo (mokumo) rodiklis, lygus kapitalo (kapitalo bazs) ir kapitalo, reikalingo kredito rizikai, prekybos knygoje vardijamai rizikai ir operacinei rizikai padengti, poreiki sumos santykiui. Banko kapitalo, reikalingo kredito rizikai, prekybos knygoje vardijamai rizikai ir operacinei rizikai padengti, poreikis vis laik turi virsyti arba bti lygus pagal rizik vertint (turto) pozicij sumai, apskaiciuojamai taikant standartizuot, vidaus reitingais pagrst (IRB) ir kitus rizikos vertinimo metodus. Prekybos knyga (trading book) vardijama kaip banko finansini priemoni, naudojam prekybos tikslais arba siekiant apdrausti kitas prekybos knygos pozicijas, balansins ir nebalansins pozicijos. Prekybos knygoje vardyta rizika (trading book risk) ­ tai rinkos rizika, sandorio salies kredito rizika, atsiskaitym rizika, prekybos knygos dideli pozicij rizika. Bankin knyga (banking book) apima visas banko balansini ir nebalansini pretenzij pozicijas, netraukiamas prekybos knyg.

Bank rodikli apskaiciavimas

57

2.2.2. Bendrojo kapitalo pakankamumo koeficientas (Total capital adequacy ratio)

Bendrasis kapitalas (Total capital) Pagal rizik vertintas turtas (Credit risk-adjusted assets) Bendrasis kapitalas = Pirmojo lygio (pagrindinis) kapitalas + Antrojo lygio kapitalas Total capital = Tier I (Core) capital + Tier II capital

Pagal rizik vertintas turtas (Risk-adjusted assets) = 0%×T1 + 20%×T2 + 50%×T3 + 100%×T4 +150%×T5, kur T1, T2, T3, T4, T5 - turto pozicij, suskirstyt grupes pagal kredito rizikos laipsn, grynoji vert. Siuo atveju darome prielaid, kad banko pagal rizik vertinto turto vert lygi 1 700 500 tkst. Lt.

218 010 000 = 0,128 arba 12,8% 1 700 500 000

Sis koeficientas parodo, kokiu mastu banko pagal rizik vertintas turtas yra padengtas bendru banko kapitalu ­ tiek pagrindiniu arba pirmojo lygio, tiek ir papildomu arba antrojo lygio kapitalu. Kuo didesnis sis rodiklis, tuo didesn banko kapitalo rizika. Formuojant banko kapital, akcinink grzos reikalavimai yra lyginami su reguliuojancij institucij ir reitingo agentr kapitalo reikalavimais. Stambiuose bankuose sis rodiklis yra zemesnis. Bank kapitalo pakankamumo lyg reguliuoja kapitalo direktyvos reikalavimai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2006/48/EB bei Direktyvos 2006/49/EB nuostatose, jie patvirtinti Lietuvos banko valdybos sprendimu. Bendrojo kapitalo pakankamumo koeficientas lyginamas su kapitalo pakankamumo normatyvu ir turi bti ne mazesnis nei 8%. Mazesniuose bankuose sis rodiklis daznai virsija nustatyt normatyvo lyg. Banko pirmojo lygio kapital sudaro statinis kapitalas be privilegijuotj akcij, kapitalo rezervas (emisinis skirtumas), atsargos kapitalas (atsargos rezervas), prajusi met nepaskirstytinojo pelno dalis, kurios nenumatoma ismokti dividendais, arba prajusi met nuostolis, einamj met nepaskirstytasis pelnas, bendrieji rezervai turto nuostoliams padengti, privilegijuotosios akcijos be kaupiamojo dividendo, o taip pat privalomasis rezervas. Banko antrojo lygio kapital sudaro neterminuotosios subordinuotos paskolos, neterminuotieji skolos vertybiniai popieriai, neterminuotosios privilegijuotosios akcijos, ilgalaikio turto ar finansinio turto perkainojimo rezervai, apribotasis (skirstomasis) pelnas, nustatyto termino subordinuotos paskolos, nustatyto termino kaupiamosios privilegijuotosios akcijos ir kt. Pastarosios banko kapitalo sudedamosios dalys sudaro slygas padidinti banko kapital iki reikalingo dydzio ir sumazinti banko kapitalo rizikos laipsn. Tuo pat metu sios kapitalo didinimo priemons sudaro slygas nesumazinti nuosavo kapitalo grzos bei rinkos verts rodikli. Kapitalo pakankamumo vertinimas yra susijs su kapitalo planavimu, kuris turi aiskiai atskleisti dabartin banko kapitalo, reikalingo rizikai padengti, poreik, planuojam kapitalo panaudojim ir siekiam kapitalo lyg, vertinus numatom prisiimti papildom rizik. Bankas privalo apsibrzti rizikos lyg, kaip bankui nepriimtin atskir veiklos srici ar produkt rizik (vertinus rizikos tak banko pajamoms). Rizikos lygio apibrzimas yra pagrindas nustatant nuoseklius rizikos ribojimo limitus, jeigu tokie naudojami valdant rizik. Bankas taip pat analizuoja ir atskleidzia bsimus vidaus ir isors kapitalo saltinius, jeigu prisimus papildom rizik reikt didinti kapital. Kapitalas planuojamas atsizvelgiant ekonomikos (arba atskir rink) cikliskum (ypac kredito rizikai padengti). Planuojant ekonomikos ar atskir rink nuosmuk, kapitalas turi bti didinamas.

Bank rodikli apskaiciavimas

58

2.2.3. Pagrindinio kapitalo pakankamumo koeficientas (Core (Tier I) capital adequacy ratio)

Pirmojo lygio (pagrindinis) kapitalas (Tier I (Core) capital) Pagal rizik vertintas turtas (Risk-adjusted assets)

Pagal rizik vertintas turtas (Risk-adjusted assets) = 0%×T1 + 20%×T2 + 50%×T3 + 100%×T4 +150%×T5 Kur T1, T2, T3, T4, T5 - turto pozicij, suskirstyt grupes pagal kredito rizikos laipsn grynoji vert. Siuo atveju darome prielaid, kad banko pagal rizik vertinto turto vert lygi 1 700 500 tkst. Lt.

218 010 000 - 5 000 000 1 700 500 000

= 0,125 arba 12,5%

Sis rodiklis parodo, kokiu mastu banko pagal rizik vertintas turtas yra padengtas pirmojo lygio arba pagrindiniu kapitalu. Kuo didesnis sis rodiklis, tuo didesn banko kapitalo rizika. Pagal rizik vertint pozicij (turto ir nebalansini pozicij) vert apskaiciuojama, atsizvelgiant nustatytus kredito rizikos koeficientus. Tuo tikslu visos banko turto (ir nebalansins) pozicijos suskirstomos grupes pagal rizikos laipsn ir j grynoji vert padauginama is priskirto rizikos koeficiento (nuo 0 iki 150 proc.). Bank kapitalo pakankamumo lyg reguliuoja kapitalo direktyvos reikalavimai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2006/48/EB bei Direktyvos 2006/49/EB nuostatose, jie patvirtinti Lietuvos banko valdybos sprendimu. Pagrindinio kapitalo pakankamumo koeficientas yra susietas su kapitalo pakankamumo normatyvu (turi bti ne mazesnis nei 1/2×8%). Juo remiantis, vertinant turt pagal rizik turi bti atsizvelgiama ne tik kredito, bet ir rinkos bei operacins rizikos lyg bei siekiama uztikrinti tok kapitalo lyg, kuris padengt si rizik sukeltus nuostolius. Banko pirmojo lygio kapital sudaro statinis kapitalas be privilegijuotj akcij, kapitalo rezervas (emisinis skirtumas), atsargos kapitalas (atsargos rezervas), prajusi met nepaskirstytinojo pelno dalis, kurios nenumatoma ismokti dividendais, arba prajusi met nuostolis, einamj met nepaskirstytasis pelnas, bendrieji rezervai turto nuostoliams padengti, privilegijuotosios akcijos be kaupiamojo dividendo, o taip pat privalomasis rezervas.

2.3. PELNINGUMO ROdIKLIaI (PROFITABILITY RATIOS) 2.3.1. Turto pelningumas (grza) (Return on assets, ROA)

Grynasis pelnas (Net profit) Vidutinis turtas (Average total assets) Vidutinis turtas = Turtas laikotarpio pradzioje + Turtas laikotarpio pabaigoje 2 Beginning total assets + Ending total assets 2

Average total assets = Bank rodikli apskaiciavimas

59

40 000 000 (938 500 000 + 1 879 010 000)/2

= 0,028 arba 2,8%

Rodiklis apibdina banko turto panaudojimo efektyvum. Kuo didesn rodiklio reiksm, tuo pelningiau naudojamas banko turtas. Dl banko veiklos specifikos, kai pajamos uzdirbamos ir pelnas gaunamas is palkan, komisini mokesci ir pan., sio rodiklio reiksms bankuose yra daug mazesns nei monse ir dazniausiai siekia vos vien procent. Kuo bankas stambesnis ir didesn jo turto vert, tuo turto grzos rodiklis yra mazesnis. Tuo tarpu santykinai nedideli itin pelningai veikianci bank turto grza gali bti gerokai didesn, pavyzdziui, 3 - 5%. Turto grzos augimui didel tak turi banko uzdirbamos grynosios palkan pajamos, o taip pat augancios nepalkan pajamos, ypac susijusios su paslaug ir komisini pajamomis, prekyba finansiniu turtu, isvestinmis finansinmis priemonmis, operacijomis uzsienio valiuta ir kt. Tuo tarpu atidjiniai paskol nuostoliams padengti s rodikl mazina. Tad banko turto grz nulemia tiek banko turto valdymo sprendimai, tiek ir bendra salies ekonomin situacija bei vyriausybs politika. Turto pelningumo (grzos) rodikl galima isskaidyti kelet sudtini dali ­ pelno marz (grynojo pelno ir bendr veiklos pajam santyk) bei turto panaudojimo efektyvumo rodikl (bendr veiklos pajam ir turto santyk). J sandauga apibendrintai atskleidzia si dviej pagrindini veiksni poveik turto grzos dydziui ir jo pasikeitimui.

2.3.2. Nuosavo kapitalo pelningumas (grza) (Return on equity, ROE)

Grynasis pelnas (Net profit) Vidutinis nuosavas kapitalas (Average total equity) Vidutinis nuosavas kapitalas = Nuosavas kapitalas laikotarpio pradzioje + Nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje = 2 Average total equity = Beginning total equity + Ending total equity 2

40 000 000 (128 000 000 + 218 010 000)/2

Grynasis pelnas Vidutinis nuosavas kapitalas

= 0,231 arba 23,1%

=

Grynasis pelnas Vidutinis turtas

×

Vidutinis turtas Vidutinis nuosavas kapitalas

=

= Turto grza ×

Vidutinis turtas Vidutinis nuosavas kapitalas

Bank rodikli apskaiciavimas

60

Net profit Average equity

=

Net profit Average total assets

×

Average total assets Average equity

=

= Return on assets ×

Average total assets Average equity

40 000 000 (128 000 000 + 218 010 000)/2

×

=

40 000 000 (938 500 000 + 1 879 010 000)/2

×

(938 500 000 + 1 879 010 000)/2 (128 000 000 + 218 010 000)/2

= 0,028 x 8,144 = 0,231 arba 23,1%

Rodiklis parodo, kiek banko uzdirbto grynojo pelno tenka vienam nuosavo kapitalo litui ir yra apibendrinantis grzos akcininkams matas. Kuo didesnis grynasis pelnas bei kuo su mazesniu banko nuosavu kapitalu jis pasiekiamas, tuo sis rodiklis didesnis. Kai bankas efektyviai valdomas ir skmingai pritraukia indlius bei kitus skolintus isteklius, sis rodiklis gali gerokai virsyti 20%. Vertindami banko valdymo efektyvum, akcininkai lygina faktin nuosavo kapitalo grz (pelningum) su siekiamos grzos is investicij banko akcijas dydziu. Kuo didesnis banko nuosavas kapitalas, tuo sis rodiklis yra zemesnis ir tuo mazesnis nuosavo kapitalo panaudojimo efektyvumas. Nuosavas kapitalas gali bti perteklinis dl pernelyg dideli akcij emisij ar kit jo didinimo priemoni, o tai mazina kiekvienam akcininkui atitenkancio paskirstytinojo grynojo pelno dal. Atsizvelgiant akcinink tikslus, bankuose siekiama palaikyti ekonomiskai pagrst nuosavo kapitalo dyd, t.y. santykinai mazesn, bet pakankam apsidrausti nuo banko patiriamos rizikos. Nuosavo kapitalo grzos (pelningumo) rodikl galima isskaidyti kelet sudtini dali turto grz (pelningum) bei turto ir nuosavo kapitalo santyk. J sandauga apibendrina si dviej pagrindini veiksni poveik nuosavo kapitalo grzos dydziui. Kuo didesnis turto ir nuosavo kapitalo santykis, tuo didesnis banko finansinis svertas, tuo didesn banko mokumo rizika. Antra vertus, tuo labiau bankas didina nuosavo kapitalo grz.

2.3.3. Turto pelningumas (grza) pries mokescius (Pre-tax return on assets, pre-tax ROA)

Pelnas pries mokescius (Profit before taxes) Vidutinis turtas (Average total assets) Turtas laikotarpio pradzioje + Turtas laikotarpio pabaigoje 2 Beginning total assets + Ending total assets 2

Vidutinis turtas =

Average total assets =

Bank rodikli apskaiciavimas

61

47 000 000 (938 500 000 + 1 879 010 000)/2

= 0,033 arba 3,3%

Rodiklis apibdina banko turto panaudojimo efektyvum, neatsizvelgiant pelno mokescio tak banko pelnui. Kuo didesn rodiklio reiksm, tuo pelningesnis, racionalesnis banko turto panaudojimas. Sis rodiklis skaiciuojamas, siekiant palyginti bank padalini, kuriems taikomas skirtingas pelno mokescio tarifas veikiant skirtingose salyse, o taip pat konkurent valdymo pelningumo rezultatus.

2.3.4. Pagal rizik vertinto turto pelningumas (grza) (Return on risk-weighted assets, RORA)

Grynasis pelnas (Net profit) Vidutinis pagal rizik vertintas turtas (Average risk-weighted assets) Vidutinis pagal rizik vertintas turtas = = Pagal rizik vertintas turtas laikotarpio pradzioje + Pagal rizik vertintas turtas laikotarpio pabaigoje 2 Average total risk-weighted assets = = Beginning total risk-weighted assets + Ending total risk-weighted assets 2

Pagal rizik vertintas turtas (Risk-adjusted assets) = 0%×T1 + 20%×T2 + 50%×T3 + 100%×T4 +150%×T5, kur T1, T2, T3, T4, T5 - turto pozicij, suskirstyt grupes pagal kredito rizikos laipsn, grynoji vert. Siuo atveju darome prielaid, kad banko pagal rizik vertinto turto vert met pradzioje lygi 830 500 tkst. Lt, o met pabaigoje sudaro 1 700 500 tkst. Lt.

40 000 000 (830 500 000 + 1 700 500 000)/2

= 0,031 arba 3,1%

Rodiklis parodo, kiek banko uzdirbto grynojo pelno tenka vienam pagal rizik vertintam turto litui. Tai konservatyvus rodiklis, leidziantis atsizvelgti ne tik veiklos pelningum, bet ir banko turto investicij (paskol portfelio, finansini investicij ir kt.) rizikingum. Kuo jis didesnis, tuo efektyvesnis banko valdymas.

2.3.5. Pagal rizik vertinto kapitalo pelningumas (grza) (Risk adjusted return on capital, RAROC)

Pajamos (Income) Turto (paskolos) rizika arba Rizikos vert (Asset (loan) risk or Value at risk (VAR)) Bank rodikli apskaiciavimas

62

Sis rodiklis naudojamas banko turto (pavyzdziui, paskol, nuosavybs vertybini popieri ir kt.) rizikai vertinti. vertinto pagal rizik kapitalo grza yra lyginama su akcinink reikalaujama nuosavo kapitalo grza ir turi j virsyti. Pagal s rodikl stambi klient paskol pelningumas nustatomas, atsizvelgiant laukiamas per vienerius metus pajamas is paskolos ir tiktin paskolos rizik. Rizikos vert (VAR) ­ tai finansini priemoni portfelio galim nuostoli dl rinkos kainos kitimo kiekybinis vertinimas tam tikru laikotarpiu su tam tikra tikimybe. Bankui taikant vidaus modeli metod, pagal rizik vertinta pozicijos vert nustatoma remiantis ,,Kapitalo pakankamumo skaiciavimo bendrosiose nuostatose" pateikta metodika, kuri atitinka ES Direktyv reikalavimus bei Bazelio II rekomendacijas. Pagal si metodik rizikos vertei skaiciuoti taikomi statistiniai tikimybi vertinimo metodai. Rizikos vert turi bti lygi galimam nuostoliui is banko paskol (ar kito turto, pavyzdziui, nuosavybs vertybini popieri) pozicij, nustatytam taikant rizikos verts vidaus modelius pagal 99 proc. kvantilio pasikliautinj interval, taikom ketvircio pajam uz paskol (ar kito turto, pavyzdziui, nuosavybs vertybini popieri) pozicijas ir atitinkamo nerizikingo lygio, apskaiciuoto per ilgojo laikotarpio duomen kaupimo period, skirtumui, padaugintam is 12,5.

2.3.6. Grynj palkan pajam marza (Net interest margin (NIM), net interest income margin (NIIM))

Grynosios palkan pajamos (Net interest income) Turtas (Total assets) Grynosios palkan pajamos = Palkan pajamos ­ Palkan snaudos Net interest income = Interest income ­ Interest expenses

104 000 000 - 31 500 000 1 879 010 000

= 0,0385 arba 3,9%

Sis rodiklis parodo banko finansins veiklos, susijusios su kreditavimu bei ls, uz kurias mokamos palkanos, pritraukimu, pelningum. Kuo didesnis skirtumas tarp gaunam palkan uz banko paskolas ir palkan, sumokam uz veiklai finansuoti naudojamas lsas, tuo sis rodiklis didesnis. Tai vienas pagrindini komercini bank veiklos efektyvumo mat. Zema sio rodiklio reiksm, lyginant su kitais bankais, rodo, jog finansuodamas savo veikl jis pernelyg remiasi indliais ir kitais finansavimo saltiniais, uz kuriuos moka aukstas palkanas, arba neuzdirba pakankamai palkan uz isduotas paskolas. Sis rodiklis priklauso nuo bendr ekonomikos slyg, rinkos palkan norm svyravim, o taip pat nuo banko turto ir sipareigojim termin ir j atotrkio bei turto ir sipareigojim jautrumo palkan norm pokyciams. Grynj palkan pajam marzos valdymas yra viena is pagrindini banko skmingos veiklos slyg.

Bank rodikli apskaiciavimas

63

2.3.7. Palkan pajam ir turto santykis ((Gross) interest income margin)

Palkan pajamos (Interest income) Turtas (Total assets)

104 000 000 1 879 010 000

= 0,0553 arba 5,5%

Rodiklis parodo banko sugebjim uzdirbti palkan pajamas is viso turto. Kuo sis rodiklis aukstesnis, tuo pelningesn banko veikla. Jis priklauso nuo banko turto (paskol, finansinio ir kt. turto) struktros, turto kokybs, termin ir jautrumo palkan norm svyravimams, paskol palkan politikos. Antra vertus, jis priklauso nuo palkan norm rinkoje. Augant palkan normoms rinkoje, sis rodiklis didja, ir atvirksciai.

2.3.8. Nepalkan pajam ir turto santykis (Non-interest income to assets)

Nepalkan pajamos (Non-interest income) Turtas (Total assets)

500 000 + 52 000 000 + 4 500 000 + 13 000 000 + 10 000 000 + 3 750 000 = 1 879 010 000 = 0,0445 arba 4,45%

Rodiklis parodo, kiek nepalkan pajam uzdirba vienas investuotas turt litas. Kuo sis rodiklis didesnis, tuo placiau isvystyta kita pajamas uzdirbanti banko veikla, tuo ji efektyvesn.

2.3.9. Veiklos pajam ir turto santykis (Total operating income to assets)

Veiklos pajamos (Total operating income) Turtas (Total assets) Veiklos pajamos = Palkan pajamos + Nepalkan pajamos Total operating income = Interest income + Non-interest income

104 000 000 + 500 000 + 52 000 000 + 4 500 000 + 13 000 000 + 10 000 000 + 3 750 000 = 1 879 010 000 = 0,0999 arba 10%

Rodiklis parodo, kiek bendr veiklos pajam uzdirba vienas investuotas turt litas. Kuo sis rodiklis didesnis, tuo placiau isvystyta ne tik kreditavimo, bet ir kita pajamas uzdirbanti banko veikla, tuo ji efektyvesn.

Bank rodikli apskaiciavimas

64

2.3.10. Pajam ir vidutinio turto santykis (Total income to total average assets ratio)

Veiklos pajamos (Total operating income) - Atidjiniai paskol nuostoliams padengti (Provisions for loan losses) Vidutinis turtas (Total average assets)

72 500 000 + 52 000 000 - 7 000 000 + 500 000 + 13 000 000 + 4 500 000 - 15 750 000 (938 500 000 + 1 879 010 000)/2 = 0,085 arba 8,5%

=

Rodiklis parodo, kiek vienas banko turto litas uzdirba bendr veiklos pajam. Bendrsias pagrindins veiklos pajamas sudaro: grynosios palkan pajamos, grynosios paslaug ir komisini pajamos ir kt. Kuo sis rodiklis didesnis, tuo pelningesn banko veikla.

2.3.11. Pelno marza (Profit margin)

Grynasis pelnas (Net profit) Veiklos pajamos (Total operating income) Veiklos pajamos (Total operating income) = = Palkan pajamos (Interest income) + Nepalkan pajamos (Non- interest income)

= 104 000 000 + 500 000 + 52 000 000 + 4 500 000 + 13 000 000 + 10 000 000 + 3 750 000 = 0,213 arba 21,3%

Sis rodiklis parodo, kiek grynojo pelno uzdirbama vienam palkan ir nepalkan pajam litui. Kuo sis rodiklis aukstesnis, tuo geriau bankas geba kontroliuoti savo islaidas, tuo jis pelningesnis. Pelno marza priklauso nuo banko paskol palkan lygio, kitos pajamas uzdirbancios veiklos mast ir pelningumo bei j augimo. Tuo tarpu kuo didesns banko palkan, veiklos islaidos, o taip pat atidjiniai paskol nuostoliams padengti, pelno mokescio tarifas, tuo sis rodiklis zemesnis.

40 000 000

2.3.12. Palkan islaid ir turto santykis (Interest expenses to assets)

Palkan islaidos (Interest expenses) Turtas (Total assets)

31 500 000 1 879 010 000

= 0,0168 arba 1,68%

Sis rodiklis parodo islaid, susijusi su bank ls saltini pritraukimu veiklai finansuoti, mast. Jis priklauso nuo ls saltini struktros, j termin bei jautrumo palkan norm svyravimams. Kuo sis rodiklis mazesnis, tuo efektyvesnis banko sipareigojim valdymas. Aukstas rodiklis, palyginus su kit bank duomenimis, rodo, jog naudojami brangs banko veiklos finansavimo saltiniai.

Bank rodikli apskaiciavimas

65

2.3.13. Nepalkan islaid ir turto santykis (Non-interest expenses to assets)

Nepalkan islaidos (Non-interest expenses) Turtas (Total assets)

7 000 000 + 3 500 000 + 75 500 000 + 7 500 000 + 15 750 000 = 0,0581 arba 5,81% 1 879 010 000

Rodiklis parodo, kiek nepalkan islaid tenka vienam investuotam turt litui. Kuo sis rodiklis didesnis, tuo didesns banko veiklos islaidos (dl aukstesni banko paslaug ir komisini islaid, operacini islaid bei kit veiklos islaid). Siekiant didesnio banko veiklos efektyvumo sis rodiklis turt bti mazinamas.

2.3.14. Palkanas uzdirbancio turto pajamingumas (Yield on interest earning assets)

Palkan pajamos (Interest income) Palkanas uzdirbantis vidutinis turtas (Average interest earning assets)

Darome prielaid, kad banko palkanas uzdirbantis vidutinis turtas sudaro 1 083 000 tkst. Lt

104 000 000 = 0,096 arba 9,6% 1 083 000 000

Rodiklis rodo, kiek palkanas uzdirbancio turto litas sukuria palkan pajam. Tai tradicinis rodiklis, atskleidziantis banko turto investicij pelningum bei jautrum palkan norm svyravimams. Banko turtas, uzdirbantis palkanas, apskaiciuojamas kaip vis turto straipsni, susijusi su gaunamomis palkan pajamomis, suma (pavyzdziui, banko suteiktos paskolos kredito staigoms ir finans institucijoms bei nefinansiniam sektoriui, izdo trumpalaikiai vertybiniai popieriai, skolos vertybiniai popieriai, isperkamoji nuoma).

2.3.15. Vidutini sipareigojim palkan kast norma (Cost of average interest bearing liabilities)

Palkan islaidos (Interest expenses) Vidutiniai su palkan mokjimu susij sipareigojimai (Average interest bearing liabilities)

Darome prielaid, kad banko vidutiniai sipareigojimai, susij su palkan mokjimu, sudaro 1 212 000 tkst. Lt.

31 500 000 = 0,026 arba 2,6% 1 212 000 000

Sis tradicinis rodiklis rodo, kiek bankui kainuoja vienas sipareigojim litas. Banko sipareigojimai, uz kuriuos bankas moka palkanas, yra jautrs palkan norm svyravimams ir nulemia banko veiklos pelningum. sipareigojimai, uz kuriuos mokamos palkanos, apima indlius, banko siskolinimus, isleistus skolos vertybinius popierius ir kt.

Bank rodikli apskaiciavimas

66

2.3.16. Palkan skirtumas (marza) (Spread)

Palkanas uzdirbancio vidutinio turto pajamingumas - Vidutini sipareigojim palkan islaid norma Yield on average interest earning assets - Cost of average interest bearing liabilities

0,096 - 0,026 = 0,07 arba 9,6% - 2,6% = 7%

Rodiklis rodo skirtum tarp banko skolinimo ir skolinimosi palkan norm bei leidzia analizuoti, ar efektyvi banko turto ir sipareigojim struktra. Vidutinio turto pajamingumo ir vidutini sipareigojim palkan islaid normos skirtumas turi bti teigiamas. Tai reiskia, kad banko turtas palkan uzdirba daugiau, nei jam tenka sumokti palkan uz sipareigojimus. Sis rodiklis tradiciskai skirtas banko palkan normos rizikai analizuoti bei vertinti.

2.4. EFEKTYvUMO ROdIKLIaI (EFFICIENCY RATIOS) 2.4.1. Islaid ir pajam santykio rodiklis (Cost-income ratio)

Nepalkan islaidos Grynosios palkan pajamos (pries atidjinius paskol nuostoliams padengti) + Nepalkan pajamos Non-interest expenses Net interest income (before provision for loan losses) + Non-interest income Grynosios palkan pajamos = Palkan pajamos­ Palkan islaidos Net interest income = Interest income ­ Interest expenses

7 000 000 + 3 500 000 + 75 500 000 + 7 500 000 + 15 750 000 = 104 000 000 - 31 500 000 + 500 000 + 52 000 000 + 4 500 000 + 13 000 000 + 10 000 000 + 3 750 000 = 0,699 arba 69,9%

Rodiklis rodo, kokia nepalkan islaid (tame tarpe operacini islaid) dalis tenka vienam banko uzdirbam grynj palkan pajam ir nepalkan pajam litui. Grynosios palkan pajamos siuo atveju gali bti apskaiciuojamos neatsizvelgiant paskol portfelio kokyb ir neatimant atidjini paskol nuostoliams padengti. Mazesnis rodiklis reiskia, kad banko vadovyb efektyviau valdo islaidas ir racionaliau uzdirba pajamas. Tai vienas is pagrindini komercini bank veiklos efektyvumo rodikli.

Bank rodikli apskaiciavimas

67

2.4.2. Palkan islaid koeficientas (Interest expense ratio)

Palkan islaidos (Interest expenses) Veiklos pajamos (Total operating income) Veiklos pajamos = Palkan pajamos + Nepalkan pajamos Total operating income = Interest income + Non-interest income

31 500 000 = 104 000 000 + 500 000 + 52 000 000 + 4 500 000 + 13 000 000 + 10 000 000 + 3 750 000 = 0,168 arba 16,8%

Rodiklis rodo, kokia palkan islaid dalis tenka vienam banko bendr veiklos pajam (palkan ir nepalkan pajam) litui. Sis rodiklis vertina banko veiklos efektyvum, pritraukiant ir panaudojant finansinius isteklius. Kuo sis rodiklis mazesnis, tuo efektyvesnis islaid valdymas, ir tuo didesnis banko pelningumas.

2.4.3. Atidjini paskol nuostoliams padengti koeficientas (Provision for loan losses ratio)

Atidjiniai paskol nuostoliams padengti (Provision for loan losses) Veiklos pajamos (Total operating income) Veiklos pajamos = Palkan pajamos + Nepalkan pajamos Total operating income = Interest income + Non-interest income

15 750 000 = 104 000 000 + 500 000 + 52 000 000 + 4 500 000 + 13 000 000 + 10 000 000 + 3 750 000 = 0,084 arba 8,4%

Rodiklis rodo, kiek lit atidjini paskol nuostoliams padengti tenka vienam banko uzdirbamam veiklos pajam litui. Kuo sis rodiklis didesnis, tuo blogesn paskol portfelio kokyb ir tuo mazesnis banko pelningumas. Tai vienas is pagrindini komercini bank rodikli, skirt paskol portfelio kokybei bei kredito rizikai vertinti.

2.4.4. Nepalkan islaid koeficientas (Non-interest expense ratio)

Nepalkan islaidos (Non-interest expenses) Veiklos pajamos (Total operating income) Veiklos pajamos = Palkan pajamos + Nepalkan pajamos Total operating income = Interest income + Non- interest income

Bank rodikli apskaiciavimas

68

7 000 000 + 3 500 000 + 75 500 000 + 7 500 000 + 15 750 000 = 104 000 000 + 500 000 + 52 000 000 + 4 500 000 + 13 000 000 + 10 000 000 + 3 750 000 = 0,582 arba 58,2%

Rodiklis rodo, kokia nepalkan islaid (tame tarpe operacini islaid) dalis tenka vienam banko bendr pajam (palkan ir nepalkan pajam) litui. Mazesnis rodiklis rodo didesn banko pelningum. Taciau pernelyg zemas rodiklis gali rodyti potencialias banko problemas (pavyzdziui, nepakankamai kvalifikuot darbuotoj samdym).

2.4.5. Kompensavimo koeficientas (Compensation ratio)

Atlyginimai ir kitos ismokos Grynosios palkan pajamos (pries atidjinius paskol nuotoliams padengti) + Nepalkan pajamos Total compensation and benefits Net interest income (before provision to loan losses) + Non-interest income

45 000 000 = 104 000 000 - 31 500 000 + 500 000 + 52 000 000 + 4 500 000 + 13 000 000 + 10 000 000 + 3 750 000 = 0,288 arba 28,8%

Rodiklis rodo, kokia dalis banko darbuotoj atlyginim ir kit ismok tenka vienam banko grynj palkan pajam ir nepalkan pajam litui. Grynosios palkan pajamos siuo atveju apskaiciuojamos neatimant atidjini paskol nuotoliams padengti. Kuo sis rodiklis mazesnis, tuo grieztesn atlyginim ir kit ismok banko darbuotojams kontrol. Sis rodiklis skirtas darbuotoj kompensavimo snaud lygiui atskleisti bei komercinio banko kompensavimo politikai analizuoti.

2.4.6. Nepalkan islaid (be atlyginim ir kit ismok) koeficientas (Non-compensation ratio)

Nepalkan islaidos be atlyginim ir kit ismok darbuotojams Grynosios palkan pajamos (pries atidjinius paskol nuotoliams padengti) + Nepalkan pajamos Non-compensation non-interest expenses Net interest income (before provision to loan losses) + Non-interest income Nepalkan islaidos be atlyginim ir kit ismok darbuotojams = = Nepalkan islaidos ­ Atlyginimai ir kitos ismokos Non-compensation non-interest expenses = Total non-interest expenses ­ Compensation and benefits

7 000 000 + 3 500 000 + 75 500 000 + 7 500 000 + 15 750 000 - 45 000 000 = 104 000 000 - 31 500 000 + 500 000 + 52 000 000 + 4 500 000 + 13 000 000 + 10 000 000 + 3 750 000 = 0,411 arba 41,1%

Bank rodikli apskaiciavimas

69

Rodiklis rodo, kokia dalis banko nepalkan islaid, atmus darbuotoj atlyginimus ir kitas ismokas, tenka vienam banko grynj palkan pajam ir nepalkan pajam litui. Sis rodiklis yra vienas is pagrindini, skirt banko valdymo efektyvumui vertinti. Kuo jis mazesnis, tuo bankas valdomas efektyviau, tuo didesn operacini ir kit nepalkan islaid (nesusijusi su darbuotoj motyvacija) kontrol.

2.4.7. Nepalkan pajam ir islaid santykis (Overhead efficiency ratio)

Nepalkan pajamos (Non-interest income) Nepalkan islaidos (Non-interest expenses)

500 000 + 52 000 000 + 4 500 000 + 13 000 000 + 10 000 000 + 3 750 000 = 0,767 7 000 000 + 3 500 000 + 75 500 000 + 7 500 000 + 15 750 000 arba 76,7%

Rodiklis rodo, kiek nepalkan pajam tenka vienam banko nepalkan islaid litui. Kuo sis rodiklis didesnis, tuo efektyvesnis banko valdymas, skmingai diversifikuojant veiklas. Taciau praktikoje sis rodiklis retai virsija 1. Antra vertus, s rodikl mazina tokios btinos bank islaidos, kaip, pavyzdziui, investicijos naujas technologijas.

2.5. FINaNsINIO svERTO ROdIKLIaI (LEVERAGE RATIOS) 2.5.1. Finansinio sverto koeficientas (Leverage ratio)

Nuosavas kapitalas (Total equity) Turtas (Total assets)

218 010 000 = 0,116 arba 11,6% 1 879 010 000

Rodiklis rodo, kiek nuosavo kapitalo tenka vienam turto litui. Tai vienas is pagrindini rodikli, atskleidzianci banko finansinio sverto lyg. Aukstas rodiklis rodo zemesn banko kapitalo rizik. Taciau jis neatsizvelgia banko turto rizikingum. Jis atskleidzia banko kapitalo formavimo bei veiklos finansavimo politik, o taip pat priklauso nuo kapitalo pakankamumo reguliavimo. Sis rodiklis neturt bti zemesnis nei 2%.

2.5.2. Turto ir nuosavo kapitalo santykis (Assets to equity ratio)

Turtas (Total assets) Nuosavas kapitalas (Total equity)

1 879 010 000 = 8,6 218 010 000

Rodiklis rodo, kiek turto tenka vienam nuosavo kapitalo litui. Tai rodiklis atvirkscias banko finansinio sverto koeficientui, daznai vadinamas nuosavo kapitalo daugikliu. Aukstas rodiklis gali liudyti apie didelius sipareigojimus, aukstesn banko kapitalo rizik. Jis taip pat susijs su banko kapitalo struktros formavimo politika bei priklauso nuo kapitalo pakankamumo reguliavimo.

Bank rodikli apskaiciavimas

70

2.5.3. sipareigojim ir nuosavo kapitalo santykis (Liabilities to equity ratio)

sipareigojimai (Liabilities) Nuosavas kapitalas (Total equity)

1 661 000 000 = 7,6 218 010 000

Rodiklis rodo, kiek vienam nuosavo kapitalo litui tenka sipareigojim Aukstas rodiklis gali liudyti apie didesn rizik, padengiant sipareigojimus ir sunkumus, gaunant pakankamai ls tolesnei banko pltrai.

2.5.4. Paskol ir indli santykis (Total loans to total deposits ratio)

Paskolos (Total loans) Indliai ir akredityvai (Deposits and letters of credit)

840 000 000 = 0,538 arba 53,8% 9 000 000 + 353 000 000 + 1 200 000 000

Rodiklis parodo, kokiu mastu banko paskolos yra finansuojamos indliais. Paskolos apskaiciuojamos kaip vis banko suteikt paskol tiek finansinms institucijoms, tiek ir nefinansiniam sektoriui, suma.

2.5.5. Atidjini blogoms paskoloms padengti ir paskol santykis (Provision for loan losses to total loans ratio)

Atidjiniai blogoms paskoloms padengti (Provision for loan losses) Paskolos (Total loans)

15 750 000 = 0,0188 arba 1,88% 840 000 000

Rodiklis rodo paskol portfelio kokyb. Banko rizikos valdyme didinant paskol portfel, svarbu uztikrinti jo kokybs gerjim - atidjim blogoms paskoloms ir paskol portfelio santykio mazjim.

2.5.6. Atidjini blogoms paskoloms padengti ir turto santykis (Provision for loan losses to total assets ratio)

Atidjiniai blogoms paskoloms padengti (Provision for loan losses) Turtas (Assets)

15 750 000 = 0,008 arba 0,8% 1 879 010 000

Rodiklis parodo, kokia atidjini blogoms paskoloms dalis tenka vienam banko turto litui ir atspindi paskol portfelio kokyb. Bankui augant, svarbu uztikrinti tinkam jo paskol kokybs kontrol ir kredito rizikos valdym. Kuo sis rodiklis zemesnis, tuo geresnis banko kredito rizikos valdymas.

Bank rodikli apskaiciavimas

71

2.6. RINKOs vERTs ROdIKLIaI (MARKET VALUE RATIOS) Si rodikli skaiciavimui naudojamos nurodytos reiksms einamj met pabaigoje:

Paprastj akcij skaicius (Number of ordinary shares) Akcijos nominali vert (Share face value) Akcijos rinkos kaina (Current share price) Privilegijuotj akcij skaicius (Number of preference shares) Privilegijuotosios akcijos (su 10% nekaupiamuoju dividendu) nominali vert (Face value of preference share) Dividendas (Dividends) 13 000 000 10 Lt 15,45 Lt 40 000 500 Lt 5 000 000 Lt

2.6.1. Kapitalizacija, Lt (Capitalization, LTL)

Paprastj akcij skaicius (Number of ordinary shares) × Akcijos rinkos kaina (Current share price)

13 000 000 × 15,45 = 200 850 000 Lt

Apskaiciuota kapitalizacija parodo banko nuosavo kapitalo rinkos vert, jeigu uz visas jo akcijas bt mokama rinkos kaina konkreciu laiko momentu. Skaiciuojant banko kapitalizacij, atsizvelgiama faktiskai isleist ir apmokt paprastj vardini akcij skaici konkreciu laiko momentu bei akcijos rinkos kain, pavyzdziui, sesijos uzdarymo metu. Akcijos kainai rinkoje kylant, kapitalizacija didja ir atvirksciai. Jei per metus bankas isleido papildom emisij, tai kapitalizacija perskaiciuojama nuo padidinto statinio kapitalo registravimo dienos.

2.6.2. Vienos akcijos pelnas, Lt (Earnings per share (EPS), LTL)

Vienos akcijos pelnas parodo, kiek banko uzdirbto grynojo pelno, priskirtino paprastj akcij savininkams, tenka vienai apyvartoje esanciai paprastajai akcijai. Tai vienas pagrindini rodikli, naudojam finans rinkose akcinink investicij bank akcijas palyginimui bei vertinimui. Banko vienos akcijos pelnas skaiciuojamas taip pat, kaip ir moni vienos akcijos pelnas. Vienos akcijos pelno (pagrindinio ir sumazinto) skaiciavimo metodika apibrzta 33 - ajame tarptautiniame apskaitos standarte (TAS 33).

2.6.2.1. Pagrindinis vienos akcijos pelnas, Lt (Basic earnings per share (BEPS), LTL)

Vienos akcijos pelnas parodo, kiek banko uzdirbto grynojo pelno, priskirtino paprastj akcij savininkams, tenka vienai apyvartoje esanciai paprastajai akcijai. Tai vienas pagrindini rodikli, naudojam finans rinkose akcinink investicij bank akcijas palyginimui bei vertinimui. Banko vienos akcijos pelnas skaiciuojamas taip pat, kaip ir moni vienos akcijos pelnas. Vienos akcijos pelno (pagrindinio ir sumazinto) skaiciavimo metodika apibrzta 33 - ajame tarptautiniame apskaitos standarte (TAS 33).

Grynasis pelnas - Privilegijuotj akcij dividendas Vidutinis svertinis paprastj akcij skaicius apyvartoje Net profit - Preference share dividend Weighted average number of ordinary shares outstanding

Bank rodikli apskaiciavimas

72

40 000 000 - (20 000 000 × 0,1) = 3,02 Lt/akcijai 12 600 000

Bankai skaiciuoja peln arba nuostolius, priskirtinus paprastosios nuosavybs savininkams, ir tsiamos veiklos peln arba nuostolius, priskirtinus siems nuosavybs savininkams. Pagrindinis vienos akcijos pelnas parodo grynojo pelno, priskirtino paprastj akcij savininkams, dal, tenkanci vienai apyvartoje esanciai paprastajai akcijai. Sis santykis nurodo grynojo pelno dal, kuri yra paprastosios akcijos savininko nuosavyb. Skaiciuojant laikotarpio peln (santykio skaitikl), jo suma koreguojama privilegijuotj dividend sumomis po apmokestinimo, o taip pat skirtumais, atsirandanciais atsiskaitant uz privilegijuotsias akcijas, ir dl kitokio panasaus privilegijuotj akcij, priskiriam nuosavybei, poveikio. Privilegijuotj akcij dividend sum po apmokestinimo, kuri turi bti atimta is pelno arba nuostolio, sudaro per ataskaitin laikotarp deklaruot nesukaupt bei sukaupt, neatsizvelgiant tai, ar buvo paskelbti ar ne, privilegijuotj akcij dividend suma. Privilegijuotj akcij balansins verts pervirsis, virsijantis sumos, mokamos uz jas atsiskaitant, tikrj vert, pridedamas skaiciuojant vienos akcijos peln arba nuostol. Skaiciuojant pagrindin vienos akcijos peln, visada imamas banko grynasis pelnas per paskutinius 12 mnesi. Pavyzdziui, jei sis rodiklis skaiciuojamas spalio 1 d., tai grynasis pelnas apskaiciuojamas nuo prajusi met spalio 1 d. iki einamj met spalio 1 d. Paprastj akcij skaicius (santykio vardiklis) turi bti per ataskaitin laikotarp esanci apyvartoje paprastj akcij skaiciaus svertinis vidurkis. Taip parodoma akcinink kapitalo dydzio keitimosi galimyb dl apyvartoje esanci akcij skaiciaus didjimo arba mazjimo per ataskaitin laikotarp. Akcijos traukiamos nuo tos dienos, kada atlygis uz jas tampa gautinas. Svertinis vidurkis koreguojamas dl vyki (isskyrus potenciali paprastj akcij konvertavim), keicianci apyvartoje esanci akcij skaici, bet nekeicianci atitinkam istekli, pavyzdziui, dl kapitalizavimo arba papildomo isleidimo (akcij dividend), dl akcij isleidimo papildom element (suteikiant teises dabartiniams akcininkams), akcij padalijimo, atvirkstinio akcij padalijimo. Vidutinis svertinis paprastj akcij skaicius apyvartoje skaiciuojamas atsizvelgiant mnesi skaici, kur konkrecios akcijos buvo apyvartoje.

Svertinio vidurkio skaiciavimas:

Darome prielaid, kad met pradzioje buvo 10 600 000 paprastj akcij, o kovo 1 dien buvo isleista nauja 2 400 000 paprastj akcij emisija. Taigi met pabaigos likutis bus 13 000 000 akcij. Vidutinis svertinis paprastj akcij skaicius: (10 600 000 × 12/12) + (2 400 000 × 10/12) =12 600 000 arba (10 600 000 × 2/12) + (13 000 000 × 10/12) =12 600 000

Bank rodikli apskaiciavimas

73

2.6.2.2. Sumazintas vienos akcijos pelnas, Lt (Diluted earnings per share (DEPS), LTL)

Sumazinto vienos akcijos pelno tikslas susijs su pagrindinio vienos akcijos pelno tikslu ­ pateikti kiekvienai paprastajai akcijai tenkancios sio banko rezultat dalies vertinim, atsizvelgiant visas vienos akcijos peln mazinancias potencialias paprastsias akcijas, esancias apyvartoje per ataskaitin laikotarp. Potencialios paprastosios akcijos yra finansinis instrumentas ar kitokia sutartis, kuri gali suteikti jos savininkui teis paprastsias akcijas, pavyzdziui: ·finansiniaisipareigojimaiarbanuosavybspriemons,skaitantprivilegijuotsiasakcijas, kurios gali bti konvertuotos paprastsias akcijas, ·pasirinkimosandoriaiirakcijgarantijos, ·akcijos,kuriosbtisleistosvykdantsutartimisformintsusitarim(pavyzdziui,versloar turto pirkimo) slygas.

Tokiu bdu dabartiniai akcininkai gauna informacij apie galim vienos akcijos pelno sumazinim, remiantis prielaida, kad konvertuotinos priemons yra konvertuojamos, kad pasirinkimo sandoriai ir akcij garantijos yra panaudojamos arba kad paprastosios akcijos yra isleidziamos gyvendinant nurodytas slygas. Sumazintas vienos akcijos pelnas apskaiciuojamas taip pat kaip pagrindinis pelnas vienai akcijai, grynj peln padalinant is vis per laikotarp buvusi apyvartoje bei peln vienai akcijai mazinanci potenciali paprastj akcij svertinio vidurkio. Detalesn jo skaiciavimo metodika, kaip ir moni sumazinto vienos akcijos pelno, apibrzta 33-ajame tarptautiniame apskaitos standarte (TAS 33).

2.6.3. Akcijos kainos ir pelno santykis (Price - earnings ratio (P/E, PER))

Akcijos rinkos kaina (Current share price) Vienos akcijos pelnas (Earnings per share)

15,45 = 5,12 3,02

Rodiklis atspindi, kiek investuotojas moka uz vien banko praeitu laikotarpiu uzdirbto grynojo pelno, priskirtino vienai paprastajai akcijai, lit. Sio rodiklio atzvilgiu galima lyginti bankus tarpusavyje. Kuo rodiklis didesnis, tuo banko akcijos brangesns, investuotoj geriau vertinamos rinkoje. Kuo zemesnis rodiklis, tuo didesnis pesimizmas bdingas investuotoj lkesciams, tuo pigesn akcija ir mazesn jos vert. Analizuojant banko veikl, reikt atsizvelgti sio rodiklio kitimo tendencijas.

2.6.4. Akcijos balansin vert, Lt (Book value per share (BV), LTL)

Nuosavas kapitalas - Privilegijuot akcij kapitalo dalis ir j dividendas Paprastj akcij skaicius Equity -Preference share equity and preference share dividend Number of ordinary shares

218 010 000 - (20 000 000 + 20 000 000 × 0,1) = 15,08 Lt/akcijai 13 000 000

Rodiklis atspindi teorin paprastosios akcijos vert. Siam rodikliui didel tak daro banko apskaitos politika bei nuosavo kapitalo didinimo ir mazinimo sprendimai. Apskaiciuojant privilegijuotoms akcijoms tenkanci turto dal, remiamasi nominalia privilegijuotos akcijos verte.

Bank rodikli apskaiciavimas

74

2.6.5. Kainos ir balansins verts santykis (Price to book value ratio (P/BV))

Akcijos rinkos kaina (Current share price) Akcijos balansin vert (Book value per share)

15,45 = 1,02 15,08

Rodiklis parodo, kiek investuotojas moka uz vien banko nuosavo kapitalo lit. Sis rodiklis susieja nuosavo kapitalo rinkos vert su praeito laikotarpio apskaitos duomenimis. Jei sis rodiklis virsija 1, tai banko akcij rinkos kaina virsija akcijos balansin vert. Kuo didesn rodiklio reiksm, tuo didesn vert bankas kuria akcininkams ir tuo labiau jis vertinamas rinkoje.

2.6.6. Vienos akcijos dividendas, Lt (Dividend per share (DPS), LTL)

Dividendas (Dividends) - Privilegijuot akcij dividendas (Preference share dividend) Paprastj akcij skaicius (Number of ordinary shares)

5 000 000 - (20 000 000 × 0,1) = 0,23 Lt/akcijai 13 000 000

Vienos akcijos dividendas akcijai rodo paskirstytino pelno dal, tenkanci vienai paprastajai

2.6.7. Dividendinis pelningumas (pajamingumas) (Dividend yield)

Vienos akcijos dividendas akcijai (Dividends per share) Akcijos rinkos kaina (Current share price)

0,23 = 0,015 arba 1,5% 15,45

Rodiklis isreiskia investicij banko akcijas pajamingum arba pelningum dl dividendo mokjimo, t.y. koki dal pelnas is investicijos (dividendas) sudaro lyginant j su akcijos rinkos verte (investicijos suma).

2.6.8. Dividendo mokjimo koeficientas (Dividend payout ratio)

Vienos akcijos dividendas (Dividend per share) Vienos akcijos pelnas (Earnings per share)

0,23 = 0,08 arba 8% 3,02

Dividendo mokjimas koeficientas nurodo, kokia mons grynojo paskirstytinojo pelno dalis skiriama mokti akcininkams dividendais. Sis rodiklis priklauso nuo kasmetinio mons uzdirbamo grynojo pelno pokyci bei nuo banko akcinink dividendo mokjimo politikos.

Bank rodikli apskaiciavimas

75

III. INvEsTICIJ GRZOs aPsKaICIavIMas

1. Grza per investicij laikotarp (Holding period return)

P1 - P0 + D1 R= P0

kur P0 yra pradin VP kaina, P1 - VP kaina laikotarpio pabaigoje ir D1 yra gauti dividendai. Siuo rodikliu apskaiciuojama bendra investicij grza per investicijos laikymo laikotarp, ir kuri gaunama pelno is akcij kainos pokycio bei pelno is dividend pavidalu. Tikslesnis investicij grzos apskaiciavimas remiasi diskontuot pinig sraut skaiciavimo formulmis.

2. Vidutin metin grza per investicij laikotarp (Average annual holding period return)

R=

((PN - P ) / N) + D O ((PO + P ) / 2 N

kur P0 yra pradin vertybini popieri kaina, PN - vertybini popieri kaina investicijos laikotarpio pabaigoje, N - met skaicius (investicijos trukm), D yra vidutiniai metiniai dividendai arba uzdirbtos vidutins metins palkanos. Tuo atveju, kai investuojama ilgesniam nei vieneri met laikotarpiui, tenka vertinti vidutin metin investicij grz. Apskaiciuojant apytiksliai vidutin metin investicij grz, siuo atveju atsizvelgiama investicijos met skaici. Tikslesniam investicij grzos apskaiciavimui btina naudotis diskontuot pinig sraut skaiciavimo formulmis.

Investicij grzos apskaiciavimas

76

Iv. PRIEdaI. FINaNsINI aTasKaIT PavYZdZIaI

1 PRIEdas

GaMYBINs MONs BaLaNsas

Pilno balanso forma_________

(mons pavadinimas) (mons kodas, adresas, kiti duomenys) (Tvirtinimo zyma) 20___ m. ______________ ___ d. BaLaNsas _____________________________________ Nr. _____ (finansins atskaitomybs sudarymo diena) (ataskaitinis laikotarpis) a. I. I.1. I.2. I.3. I.4. I.5. II. II.1. II.2. II.3. II.4. II.5. II.6. II.7. II.8. II.8.1. II.8.2. III. III.1. III.2. III.3. III.4. IV. IV.1. IV.2. ILGaLaIKIs TURTas NEMATERIALUSIS TURTAS Pltros darbai Prestizas Patentai, licencijos Programin ranga Kitas nematerialusis turtas MATERIALUSIS TURTAS Zem Pastatai ir statiniai Masinos ir rengimai Transporto priemons Kita ranga, prietaisai, rankiai ir renginiai Nebaigta statyba Kitas materialusis turtas Investicinis turtas Zem Pastatai FINANSINIS TURTAS Investicijos dukterines ir asocijuotas mones Paskolos asocijuotoms ir dukterinms monms Po vieneri met gautinos sumos Kitas finansinis turtas KITAS ILGALAIKIS TURTAS Atidtojo mokescio turtas Kitas ilgalaikis turtas

Litai

(finansins atskaitomybs valiuta ir jos tikslumo lygis) Praj finansiniai metai 146309 24705 24705 103861 74200 8361 21300 17500 4000 12000 1500 243 243

TURTAS

Pastabos Nr.

Finansiniai metai 165098 24005 24005 122413 71800 5543 45070 18500 5000 12000 1500 180 180

Finansini ataskait pavyzdziai

77

TURTAS TRUMPaLaIKIs TURTas ATSARGOS, ISANKSTINIAI APMOKJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS Atsargos Zaliavos ir komplektavimo gaminiai Nebaigta gamyba Pagaminta produkcija Pirktos preks, skirtos perparduoti Isankstiniai apmokjimai Nebaigtos vykdyti sutartys PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS Pirkj siskolinimas Dukterini ir asocijuot moni skolos Kitos gautinos sumos KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS Trumpalaiks investicijos Terminuoti indliai Kitas trumpalaikis turtas PINIGAI IR PINIG EKVIVALENTAI TURTO IS vIsO:

Pastabos Nr. Pastabos Nr.

Finansiniai metai 105998 32834 32834 6980 7394 18460 51081 50570 511 22083 271096

Praj finansiniai metai 100670 32863 32403 5187 5491 21725 460 50779 50632 147 17028 246979 Praj finansiniai metai 153357 88000 80000 8000 9300 8300 1000 56057 20649 35408

B. I. I.1. I.1.1. I.1.2. I.1.3. I.1.4. I.2. I.3. II. II.1. II.2. II.3. III. III.1. III.2. III.3. IV.

NUOSAVAS KAPITALAS IR SIPAREIGOJIMAI C. I. I.1. I.2. I.3. I.4. II. III. III.1. III.2. III.3. IV. IV.1. IV.2. d. NUOsavas KaPITaLas KAPITALAS statinis (pasirasytasis) Pasirasytasis neapmoktas kapitalas (-) Akcij priedai Savos akcijos (-) PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI) REZERVAI Privalomasis Savoms akcijoms sigyti Kiti rezervai NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) Ataskaitini met pelnas (nuostoliai) Ankstesni met pelnas (nuostoliai) dOTaCIJOs, sUBsIdIJOs

Finansiniai metai 189603 93500 85000 8500 11860 9860 2000 84243 28186 56057

Finansini ataskait pavyzdziai

78

NUOSAVAS KAPITALAS IR SIPAREIGOJIMAI E. I. I.1. I.1.1. I.1.2. I.1.3. I.2. I.3. I.4. I.4.1. I.4.2. I.4.3. I.5. I.6. II. II.1. II.2. II.2.1. II.2.2. II.3. II.4. II.5. II.6. II.7. II.8. MOKTINOs sUMOs IR sIPaREIGOJIMaI PO VIENERI MET MOKTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI SIPAREIGOJIMAI Finansins skolos Lizingo (finansins nuomos) ar panass sipareigojimai Kredito staigoms Kitos finansins skolos Skolos tiekjams Gauti isankstiniai apmokjimai Atidjiniai sipareigojim ir reikalavim padengimo Pensij ir panasi sipareigojim Kiti atidjiniai Atidtojo mokescio sipareigojimas Kitos moktinos sumos ir ilgalaikiai sipareigojimai PER VIENERIUS METUS MOKTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI SIPAREIGOJIMAI Ilgalaiki skol einamj met dalis Finansins skolos Kredito staigoms Kitos skolos Skolos tiekjams Gauti isankstiniai apmokjimai Pelno mokescio sipareigojimai Su darbo santykiais susij sipareigojimai Atidjiniai Kitos moktinos sumos ir trumpalaikiai sipareigojimai NUOsavO KaPITaLO IR sIPaREIGOJIM IS vIsO:

Pastabos Nr.

Finansiniai metai 81493 21655 645 645 7800 13210 13210 59838 23000 23000 804 15707 1275 15052 4000 271096

Praj finansiniai metai 93622 21307 1407 1407 7800 12100 12100 72315 10000 10000 2562 15640 23558 5287 15107 161 246979

___________________________________ (mons vadovo pareig pavadinimas)

__________ (parasas)

_____________________________ (vardas ir pavard)

Finansini ataskait pavyzdziai

79

2 PRIEdas

GaMYBINs MONs PELNO (NUOsTOLI) aTasKaITa

Pilnos pelno (nuostoli) ataskaitos forma (mons pavadinimas) (Tvirtinimo zyma) 20___ m. ______________ ___ d. PELNO (NUOsTOLI) aTasKaITa _____________________________________ Nr. _____ (finansins atskaitomybs sudarymo diena) __________________________ (ataskaitinis laikotarpis) Eil. nr. I. II. III. Iv. IV.1 IV.2 v. vI. VI.1. VI.2. vII. VII.1. VII.2. vIII. IX. X. XI. XII. XIII. STRAIPSNIAI PaRdavIMO PaJaMOs PaRdavIMO savIKaINa BENdRasIs PELNas (NUOsTOLIaI) vEIKLOs sNaUdOs Pardavimo Bendrosios ir administracins TIPINs vEIKLOs PELNas (NUOsTOLIaI) KITa vEIKLa Pajamos Snaudos FINaNsIN IR INvEsTICIN vEIKLa Pajamos Snaudos PRasTINs vEIKLOs PELNas (NUOsTOLIaI) PaGaUT NETEKIMaI PELNas (NUOsTOLIaI) PRIES aPMOKEsTINIM PELNO MOKEsTIs GRYNasIs PELNas (NUOsTOLIaI) Pastabos Nr. Finansiniai metai 418368 284570 133798 75221 54337 20884 58577 1521 5162 3641 (406) 1878 2284 59692 59692 13946 45746 Praj finansiniai metai (finansins atskaitomybs valiuta ir jos tikslumo lygis) Litai (mons kodas, adresas, kiti duomenys)

____________________________________ (mons vadovo pareig pavadinimas)

___________ (parasas)

_______________________ (vardas ir pavard)

Finansini ataskait pavyzdziai

80

3 PRIEdas

GaMYBINs MONs PINIG sRaUT aTasKaITa

Netiesioginiu bdu sudaromos ataskaitos forma

20___ m. ______________ ___ d. PINIG sRaUT aTasKaITa (ataskaitinis laikotarpis) Pastabos Nr. Litai Finansiniai metai 45746 12000 (431) 460 - 62 - (364) - (17398) (7851) (4012) 1055 3839 - 406 - 33512 (29852) (937) 1878 (28911) Praj finansiniai metai

Eil. Nr. I. I.1. I.2. I.3. I.4. I.5. I.6. I.7. I.8. I.9. I.10. I.11. I.12. I.13. I.14. I.15. I.16. I.17. I.18. I.19. II. II.1. II.2. II.3. II.4. II.5. II.6. II.7. II.8. II.9.

Straipsniai Pagrindins veiklos pinig srautai Grynasis pelnas (nuostoliai) Nusidvjimo ir amortizacijos snaudos Po vieneri met gautin sum (padidjimas) sumazjimas Atsarg (padidjimas) sumazjimas Isankstini apmokjim (padidjimas) sumazjimas Nebaigt vykdyti sutarci (padidjimas) sumazjimas Pirkj siskolinimo (padidjimas) sumazjimas Dukterini ir asocijuot moni skol (padidjimas) sumazjimas Kit gautin sum (padidjimas) sumazjimas Kito trumpalaikio turto (padidjimas) sumazjimas Ilgalaiki skol tiekjams ir gaut isankstini apmokjim padidjimas (sumazjimas) Trumpalaiki skol tiekjams ir gaut isankstini apmokjim padidjimas (sumazjimas) Pelno mokescio sipareigojim padidjimas (sumazjimas) Su darbo santykiais susijusi sipareigojim padidjimas (sumazjimas) Atidjini padidjimas (sumazjimas) Kit moktin sum ir sipareigojim padidjimas (sumazjimas) Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimo rezultat eliminavimas Finansins ir investicins veiklos rezultat eliminavimas Kit nepinigini straipsni eliminavimas Grynieji pagrindins veiklos pinig srautai Investicins veiklos pinig srautai Ilgalaikio turto (isskyrus investicijas) sigijimas Ilgalaikio turto (isskyrus investicijas) perleidimas Ilgalaiki investicij sigijimas Ilgalaiki investicij perleidimas Paskol suteikimas Paskol susigrzinimas Gauti dividendai, palkanos Kiti investicins veiklos pinig sraut padidjimai Kiti investicins veiklos pinig sraut sumazjimai Grynieji investicins veiklos pinig srautai

Finansini ataskait pavyzdziai

81

Eil. Nr. III. III.1. III.1.1. III.1.2. III.1.3. III.1.4. III.2. III.2.1. III.2.1.1. III.2.1.2. III.2.2 III.2.2.1. III.2.2.2. III.2.2.3. III.2.2.4. III.2.3. III.2.4. III.2.5. III.2.6. Iv. IV.1. IV.2. v. vI. vII. vIII.

Straipsniai Finansins veiklos pinig srautai Pinig srautai, susij su mons savininkais Akcij isleidimas Savinink nasai nuostoliams padengti Sav akcij supirkimas Dividend ismokjimas Pinig srautai, susij su kitais finansavimo saltiniais Finansini skol padidjimas Paskol gavimas Obligacij isleidimas Finansini skol sumazjimas Paskol grzinimas Obligacij supirkimas Sumoktos palkanos Lizingo (finansins nuomos) mokjimai Kit mons sipareigojim padidjimas Kit mons sipareigojim sumazjimas Kiti finansins veiklos pinig sraut padidjimai Kiti finansins veiklos pinig sraut sumazjimai Grynieji finansins veiklos pinig srautai Ypatingj straipsni pinig srautai Ypatingj straipsni pinig sraut padidjimas Ypatingj straipsni pinig sraut sumazjimas valiut kurs pasikeitimo taka grynj pinig ir pinig ekvivalent likuciui Grynasis pinig sraut padidjimas (sumazjimas) Pinigai ir pinig ekvivalentai laikotarpio pradzioje Pinigai ir pinig ekvivalentai laikotarpio pabaigoje

Pastabos Nr. _______ (parasas)

Finansiniai metai (9500) 5500 (15000) 9954 13000 13000 (3046) (762) (2284) - - - - - 454 5055 17028 22083

Praj finansiniai metai ____________ (vardas ir pavard)

_______________________________ (mons vadovo pareig pavadinimas)

Finansini ataskait pavyzdziai

82

4 PRIEdas

PREKYBOs MONs BaLaNsas

Pilno balanso forma (mons pavadinimas) (mons kodas, adresas, kiti duomenys) (Tvirtinimo zyma) 20___ m. ______________ ___ d. BaLaNsas _____________________________________ Nr. _____ (finansins atskaitomybs sudarymo diena) (ataskaitinis laikotarpis) Litai (finansins atskaitomybs valiuta ir jos tikslumo lygis)

TURTAS a. I. I.1. I.2. I.3. I.4. I.5. II. II.1. II.2. II.3. II.4. II.5. II.6. II.7. II.8. II.8.1. II.8.2. III. III.1. III.2. III.3. III.4. IV. IV.1. IV.2. ILGaLaIKIs TURTas NEMATERIALUSIS TURTAS Pltros darbai Prestizas Patentai, licencijos Programin ranga Kitas nematerialusis turtas MATERIALUSIS TURTAS Zem Pastatai ir statiniai Masinos ir rengimai Transporto priemons Kita ranga, prietaisai, rankiai ir renginiai Nebaigta statyba Kitas materialusis turtas Investicinis turtas Zem Pastatai FINANSINIS TURTAS Investicijos dukterines ir asocijuotas mones Paskolos asocijuotoms ir dukterinms monms Po vieneri met gautinos sumos Kitas finansinis turtas KITAS ILGALAIKIS TURTAS Atidtojo mokescio turtas Kitas ilgalaikis turtas

Pastabos Nr.

Finansiniai metai 322300 124200 93650 30550 148080 72000 11000 65080 39020 17000 22020 11000 11000

Praj finansiniai metai 295880 120860 93500 27360 137400 66400 10800 60200 26620 11300 15320 11000 11000

Finansini ataskait pavyzdziai

83

B. I. I.1. I.1.1. I.1.2. I.1.3. I.1.4. I.2. I.3. II. II.1. II.2. II.3. III. III.1. III.2. III.3. IV.

TURTAS TRUMPaLaIKIs TURTas ATSRAGOS, ISANKSTINIAI APMOKJIMAI IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS Atsargos Zaliavos ir komplektavimo gaminiai Nebaigta gamyba Pagaminta produkcija Pirktos preks, skirtos perparduoti Isankstiniai apmokjimai Nebaigtos vykdyti sutartys PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS Pirkj siskolinimas Dukterini ir asocijuot moni skolos Kitos gautinos sumos KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS Trumpalaiks investicijos Terminuoti indliai Kitas trumpalaikis turtas PINIGAI IR PINIG EKVIVALENTAI TURTO IS vIsO: NUOSAVAS KAPITALAS IR SIPAREIGOJIMAI

Pastabos Nr. Pastabos Nr.

Finansiniai metai 198500 71000 71000 71000 56270 29190 27080 15630 15630 55600 520800 Finansiniai metai 101600 17620 17620 23000 13000 10000 60980 12720 48260

Praj finansiniai metai 173400 62500 62500 62500 68190 36200 31990 5710 5710 37000 469280 Praj finansiniai metai 88880 17620 17620 23000 13000 10000 48260 19810 28450

C. I. I.1. I.2. I.3. I.4. II. III. III.1. III.2. III.3. IV. IV.1. IV.2. d.

NUOsavas KaPITaLas KAPITALAS statinis (pasirasytasis) Pasirasytasis neapmoktas kapitalas (-) Akcij priedai Savos akcijos (-) PERKAINOJIMO REZERVAS (REZULTATAI) REZERVAI Privalomasis Savoms akcijoms sigyti Kiti rezervai NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) Ataskaitini met pelnas (nuostoliai) Ankstesni met pelnas (nuostoliai) dOTaCIJOs, sUBsIdIJOs

Finansini ataskait pavyzdziai

84

E. I. I.1. I.1.1. I.1.2. I.1.3. I.2. I.3. I.4. I.4.1. I.4.2. I.4.3. I.5. I.6. II. II.1. II.2. II.2.1. II.2.2. II.3. II.4. II.5. II.6. II.7. II.8.

NUOSAVAS KAPITALAS IR SIPAREIGOJIMAI MOKTINOs sUMOs IR sIPaREIGOJIMaI PO VIENERI MET MOKTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI SIPAREIGOJIMAI Finansins skolos Lizingo (finansins nuomos) ar panass sipareigojimai Kredito staigoms Kitos finansins skolos Skolos tiekjams Gauti isankstiniai apmokjimai Atidjiniai sipareigojim ir reikalavim padengimo Pensij ir panasi sipareigojim Kiti atidjiniai Atidtojo mokescio sipareigojimas Kitos moktinos sumos ir ilgalaikiai sipareigojimai PER VIENERIUS METUS MOKTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI SIPAREIGOJIMAI Ilgalaiki skol einamj met dalis Finansins skolos Kredito staigoms Kitos skolos Skolos tiekjams Gauti isankstiniai apmokjimai Pelno mokescio sipareigojimai Su darbo santykiais susij sipareigojimai Atidjiniai Kitos moktinos sumos ir trumpalaikiai sipareigojimai NUOsavO KaPITaLO IR sIPaREIGOJIM IS vIsO:

Pastabos Nr.

Finansiniai metai 419200

Praj finansiniai metai 380400 116200 75000 75000 27850 27850 3800 9550 264200 25000 165000 35100 10100 29000 469280

135200 95000

95000 27950 27950 4300 7950 284000

27000 172800 42000 10200

32000 520800

__________________________ (mons vadovo pareig pavadinimas)

_____________________________ (vardas ir pavard)

Finansini ataskait pavyzdziai

85

5 PRIEdas

PREKYBOs MONs PELNO (NUOsTOLI) aTasKaITa

Pilnos pelno (nuostoli) ataskaitos forma (mons pavadinimas)

(mons kodas, adresas, kiti duomenys) (Tvirtinimo zyma)

20___ m. ______________ ___ d. PELNO (NUOsTOLI) aTasKaITa _____________________________________ Nr. _____ (finansins atskaitomybs sudarymo diena) __________________________ (ataskaitinis laikotarpis) Eil. nr. I. II. III. Iv. IV.1 IV.2 v. vI. VI.1. VI.2. vII. VII.1. VII.2. vIII. IX. X. XI. XII. XIII. STRAIPSNIAI PaRdavIMO PaJaMOs PaRdavIMO savIKaINa BENdRasIs PELNas (NUOsTOLIaI) vEIKLOs sNaUdOs Pardavimo Bendrosios ir administracins TIPINs vEIKLOs PELNas (NUOsTOLIaI) KITa vEIKLa Pajamos Snaudos FINaNsIN IR INvEsTICIN vEIKLa Pajamos Snaudos PRasTINs vEIKLOs PELNas (NUOsTOLIaI) PaGaUT NETEKIMaI PELNas (NUOsTOLIaI) PRIES aPMOKEsTINIM PELNO MOKEsTIs GRYNasIs PELNas (NUOsTOLIaI) ______________ (parasas) Pastabos Nr. Finansiniai metai 869000 (687000) 182000 (151600) (96000) (55600) 30400 4520 6700 (2160) (5380) 670 (6050) 29540 - - 29540 (7400) 22140 Praj finansiniai metai 768800 (604050) 164750 (127000) (79000) (48000) 37750 2940 4000 (1060) (4690) 510 (5200) 36060 - - 36060 (8110) 27950 ___________________ (vardas ir pavard) Litai (finansins atskaitomybs valiuta ir jos tikslumo lygis)

__________________________ (mons vadovo pareig pavadinimas)

Finansini ataskait pavyzdziai

86

6 PRIEdas

PREKYBOs MONs PINIG sRaUT aTasKaITa

Netiesioginiu bdu sudaromos ataskaitos forma

20___ m. ______________ ___ d. PINIG sRaUT aTasKaITa (ataskaitinis laikotarpis) Eil. Nr. I. I.1. I.2. I.3. I.4. I.5. I.6. I.7. I.8. I.9. I.10. I.11. I.12. I.13. I.14. I.15. I.16. I.17. I.18. I.19. II. II.1. II.2. II.3. II.4. II.5. II.6. II.7. II.8. II.9. Straipsniai Pagrindins veiklos pinig srautai Grynasis pelnas (nuostoliai) Nusidvjimo ir amortizacijos snaudos Po vieneri met gautin sum (padidjimas) sumazjimas Atsarg (padidjimas) sumazjimas Isankstini apmokjim (padidjimas) sumazjimas Nebaigt vykdyti sutarci (padidjimas) sumazjimas Pirkj siskolinimo (padidjimas) sumazjimas Dukterini ir asocijuot moni skol (padidjimas) sumazjimas Kit gautin sum (padidjimas) sumazjimas Kito trumpalaikio turto (padidjimas) sumazjimas Ilgalaiki skol tiekjams ir gaut isankstini apmokjim padidjimas (sumazjimas) Trumpalaiki skol tiekjams ir gaut isankstini apmokjim padidjimas (sumazjimas) Pelno mokescio sipareigojim padidjimas (sumazjimas) Su darbo santykiais susijusi sipareigojim padidjimas (sumazjimas) Atidjini padidjimas (sumazjimas) Kit moktin sum ir sipareigojim padidjimas (sumazjimas) Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimo rezultat eliminavimas Finansins ir investicins veiklos rezultat eliminavimas Kit nepinigini straipsni eliminavimas Grynieji pagrindins veiklos pinig srautai Investicins veiklos pinig srautai Ilgalaikio turto (isskyrus investicijas) sigijimas Ilgalaikio turto (isskyrus investicijas) perleidimas Ilgalaiki investicij sigijimas Ilgalaiki investicij perleidimas Paskol suteikimas Paskol susigrzinimas Gauti dividendai, palkanos Kiti investicins veiklos pinig sraut padidjimai Kiti investicins veiklos pinig sraut sumazjimai Grynieji investicins veiklos pinig srautai Pastabos Nr. Finansiniai metai 22140 19460 (6700) (8500) (9920) - 7010 - 4910 - 7800 7400 100 100 1400 - 5380 - 50580 (33480) (5700) 670 (38510) Litai Praj finansiniai metai

Finansini ataskait pavyzdziai

87

Eil. Nr. III. III.1. III.1.1. III.1.2. III.1.3. III.1.4. III.2. III.2.1. III.2.1.1. III.2.1.2. III.2.2 III.2.2.1. III.2.2.2. III.2.2.3. III.2.2.4. III.2.3. III.2.4. III.2.5. III.2.6. Iv. IV.1. IV.2. v. vI. vII. vIII.

Straipsniai Finansins veiklos pinig srautai Pinig srautai, susij su mons savininkais Akcij isleidimas Savinink nasai nuostoliams padengti Sav akcij supirkimas Dividend ismokjimas Pinig srautai, susij su kitais finansavimo saltiniais Finansini skol padidjimas Paskol gavimas Obligacij isleidimas Finansini skol sumazjimas Paskol grzinimas Obligacij supirkimas Sumoktos palkanos Lizingo (finansins nuomos) mokjimai Kit mons sipareigojim padidjimas Kit mons sipareigojim sumazjimas Kiti finansins veiklos pinig sraut padidjimai Kiti finansins veiklos pinig sraut sumazjimai Grynieji finansins veiklos pinig srautai Ypatingj straipsni pinig srautai Ypatingj straipsni pinig sraut padidjimas Ypatingj straipsni pinig sraut sumazjimas valiut kurs pasikeitimo taka grynj pinig ir pinig ekvivalent likuciui Grynasis pinig sraut padidjimas (sumazjimas) Pinigai ir pinig ekvivalentai laikotarpio pradzioje Pinigai ir pinig ekvivalentai laikotarpio pabaigoje

Pastabos Nr.

Finansiniai metai (9420) (9420) 22000 22000 (6050) (6050) - - - - - 6530 18600 37000 55600

Praj finansiniai metai -

____________ (vardas ir pavard)

_______________________________ (mons vadovo pareig pavadinimas)

_______ (parasas)

Finansini ataskait pavyzdziai

88

7 PRIEdas

BaNKO BaLaNsIN aTasKaITa

0001 forma patvirtinta Lietuvos banko valdybos 2006 m. rugsjo 28 d. nutarimu Nr. 121

_____________________________________________ (banko pavadinimas) _____________________________________________ (kodas, adresas, tel., faks.)

__________________ Nr. __________ (data) tkst. Lt Eil. Nr. 1 Straipsniai 2 1. Grynieji pinigai ir lsos centriniuose bankuose 2. Prekybinis finansinis turtas 2.1. Isvestins finansins priemons 2.2. Nuosavybs vertybiniai popieriai 2.3. Skolos vertybiniai popieriai 2.4. Paskolos ir kiti isankstiniai mokjimai 3. Tikrja verte vertinamas finansinis turtas 3.1. Nuosavybs vertybiniai popieriai 3.2. Skolos vertybiniai popieriai 3.3. Paskolos ir kiti isankstiniai mokjimai 4. Parduoti turimas finansinis turtas 4.1. Nuosavybs vertybiniai popieriai 4.2. Skolos vertybiniai popieriai 4.3. Paskolos ir kiti isankstiniai mokjimai 5. Paskolos ir gautinos sumos (skaitant isperkamj nuom) 5.1. Skolos vertybiniai popieriai 5.2. Paskolos ir kiti isankstiniai mokjimai 6. Investicijos, laikomos iki termino pabaigos 6.1. Skolos vertybiniai popieriai 6.2. Paskolos ir kiti isankstiniai mokjimai 840000 250000 250000 344000 80000 80000 840000 344000 90000 30000 60000 10000 10000 128000 13000 Einamieji finansiniai metai 3 455000 128000 Praj finansiniai metai 4 382000 13000

Finansini ataskait pavyzdziai

89

7. 7.1. 7.2. 7.3. 7.4. 7.5. 8. 9. 9.1. 9.2. 10. 10.1. 10.2. 11. 12. 12.1. 12.2. 13. 14.

Isvestins finansins priemons: apsidraudimo sandoriai Tikrosios verts apdraudimas Pinig sraut apdraudimas Grynosios investicijos uzsienio mon apdraudimas Tikrosios verts apdraudimas nuo palkan normos rizikos Pinig sraut apdraudimas nuo palkan normos rizikos apdraustj straipsni tikrosios verts pokyciai sudarant portfelio apdraudimo nuo palkan normos rizikos sandorius Materialusis turtas Nekilnojamasis turtas, ranga ir renginiai Investicinis turtas Nematerialusis turtas Prestizas Kitas Investicijos dukterines, asocijuotsias ir bendrsias mones, skaitant prestiz (kai apskaitai taikomas nuosavybs metodas) Mokestinis turtas Einamojo laikotarpio mokesci Atidtj mokesci Kitas turtas Parduoti laikomas ilgalaikis turtas ir perleidziamos turto grups Is viso turto 1879010 938500 12000 28100 10500 8500 1010 900 84500 84500 72000 72000

Finansini ataskait pavyzdziai

90

15. 16. 16.1. 16.2. 16.3. 16.4. 16.5. 16.6. 17. 17.1. 17.2. 17.3. 17.4. 17.5. 18. 18.1. 18.2. 18.3. 18.4. 18.5. 19. 20. 20.1. 20.2. 20.3. 20.4. 20.5. 21. 22. 22.1. 22.2. 22.3. 22.4. 22.5. 22.6. 23. 23.1. 23.2. 24. 25. 26.

Centrini bank indliai Prekybiniai finansiniai sipareigojimai Isvestins finansins priemons sipareigojimai parduoti pasiskolint finansin turt, kuris nra nuosavyb Kredito staig indliai Indliai (isskyrus kredito staig indlius) Skol sipareigojimai (sertifikatai), skaitant obligacijas, kurias ketinama atpirkti artimiausiu metu Kiti sipareigojimai Tikrja verte vertinami finansiniai sipareigojimai Kredito staig indliai Indliai (isskyrus kredito staig indlius) Skol sipareigojimai (sertifikatai), skaitant obligacijas Subordinuotosios paskolos Kiti sipareigojimai amortizuota savikaina vertinami finansiniai sipareigojimai Kredito staig indliai Indliai (isskyrus kredito staig indlius) Skol sipareigojimai (sertifikatai), skaitant obligacijas Subordinuotosios paskolos Kiti sipareigojimai Finansiniai sipareigojimai, susij su perleidziamu finansiniu turtu Isvestins finansins priemons: apsidraudimo sandoriai Tikrosios verts apdraudimas Pinig sraut apdraudimas Grynosios investicijos uzsienio mon apdraudimas Tikrosios verts apdraudimas nuo palkan normos rizikos Pinig sraut apdraudimas nuo palkan normos rizikos apdraustj straipsni tikrosios verts pokyciai sudarant portfelio apdraudimo nuo palkan normos rizikos sandorius atidjiniai Restruktrizavimui Nebaigtoms teisinms byloms ir mokestiniams gincams Pensijoms ir kitoms ismokoms darbuotojams Kreditavimo sipareigojimams ir garantijoms (specialieji atidjiniai) sipareigojimams pagal sutartis Kiti atidjiniai Mokestiniai sipareigojimai Einamojo laikotarpio mokesci Atidtj mokesci Kiti sipareigojimai akcinis kapitalas, apmokamas pareikalavus (kooperatins akcijos) sipareigojimai, susij su parduoti laikomomis perleidziamomis turto grupmis Is viso sipareigojim

9000

11000

1618000 353000 1200000 65000

775500 171000 600000 4500

100

1000 1000 33000

2000 2000 22000

1661000

810500

Finansini ataskait pavyzdziai

91

27. 27.1. 27.2. 28. 29. 29.1. 29.2. 30. 30.1. 30.2. 30.3. 30.4. 30.5. 30.6. 30.7. 30.8. 31. 32. 33. 34. 35. 35.1. 35.2.

Kapitalas Apmoktasis kapitalas Neapmoktasis kapitalas Emisinis skirtumas Kita nuosavyb Su sudtinmis finansinmis priemonmis susijusi nuosavyb Kita Perkainojimo rezervai, kiti verts koregavimai Materialiojo turto Nematerialiojo turto Grynosios investicijos uzsienio mon apdraudimas (veiksmingoji dalis) Valiutos keitimo skirtum Pinig sraut apdraudimas (veiksmingoji dalis) Parduoti turimo turto Parduoti laikomo ilgalaikio turto ar perleidziam turto grupi Kiti Rezervai (skaitant prajusi met nepaskirstytj peln arba nuostol) <supirktos nuosavos akcijos> Einamj met pelnas <Isankstiniai dividendai> Mazumos nuosavyb Perkainojimo rezervai Kita Is viso nuosavybs ir mazumos nuosavybs Is viso sipareigojim, nuosavybs ir mazumos nuosavybs

150000 150000 13000 5000 5000 1000 1000

100000 100000 3000 3000 3000

9010 40000

-13000 35000

218010 1879010

128000 938500

____________________________ (vadovo pareig pavadinimas)

___________________ (parasas)

_____________________ (vardas ir pavard)

Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) _____________________________________ (vykdytojo vardas ir pavard, telefonas)

__________________ (parasas)

______________________ (vardas ir pavard)

Finansini ataskait pavyzdziai

92

8 PRIEdas

BaNKO PELNO (NUOsTOLI) aTasKaITa

Balansins ataskaitos priedas patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2006 m. rugsjo 28 d. nutarimu Nr. 121 (Lietuvos banko valdybos 2008 m. geguzs 29 d. nutarimo Nr. 86 redakcija)

_____________________________________________ (banko pavadinimas) _____________________________________________ (kodas, adresas, tel., faks.)

__________________ Nr. __________

(data)

tkst. Lt Einamieji finansiniai metai 3 Praj finansiniai metai 4

Eil. nr. 1

Straipsniai 2 TsTIN vEIKLa Finansins ir veiklos pajamos ir islaidos

1. 1.(i) 1.1. 1.2. 1.3. 1.4. 1.5. 1.6. 1.7. 1.8. 2. 2.(i) 2.1. 2.2. 2.3. 2.4. 2.5. 2.6. 3. 4. 4.1. 4.2. 4.3.

Palkan pajamos Is j uz paskolas Uz lsas centriniuose bankuose Uz prekybin finansin turt (jei apskait traukiamas atskirai) Uz tikrja verte vertinam finansin turt (jei apskait traukiamas atskirai) Uz parduoti turim finansin turt Uz paskolas ir kitas gautinas sumas (skaitant isperkamj nuom) Uz investicijas, laikomas iki termino pabaigos Uz apsidraudimo nuo palkan normos rizikos sandorius Kitos palkan pajamos <Palkan islaidos> Is j indliams Centriniams bankams Prekybiniam finansiniam turtui (jei apskait traukiamas atskirai) Tikrja verte vertinamam finansiniam turtui (jei apskait traukiamas atskirai) Amortizuota savikaina vertinamiems finansiniams sipareigojimams Apsidraudimo nuo palkan normos rizikos sandoriams Kitos palkan islaidos Islaidos dalinink akcijoms ispirkti, dalininkams pareikalavus dividend pajamos Uz prekybin finansin turt (jei apskait traukiamas atskirai) Uz tikrja verte vertinam finansin turt (jei apskait traukiamas atskirai) Uz parduoti turim finansin turt

104000

67000

16000 12000 73000 3000

8000 10000 47000 2000

31500 11000

16000 6000

20500

10000

500

500

500

500

Finansini ataskait pavyzdziai

93

5. 6. 7. 7.1. 7.2. 7.3. 7.4. 7.5. 8. 8.1. 8.2. 8.3. 8.4. 8.5. 8.6. 9. 10.

Paslaug ir komisini pajamos <Paslaug ir komisini islaidos> Grynasis realizuotasis pelnas uz finansin turt ir sipareigojimus, nevertinamus tikrja verte (nuostolis dl to) Parduoti turim finansin turt Paskolas ir kitas gautinas sumas (skaitant isperkamj nuom) Investicijas, laikomas iki termino pabaigos Amortizuota savikaina vertinamus finansinius sipareigojimus Kit finansin turt ir sipareigojimus Grynasis pelnas uz prekybin finansin turt ir prekybinius finansinius sipareigojimus (nuostolis dl to) Nuosavybs vertybinius popierius ir susijusias isvestines finansines priemones Palkanines finansines priemones ir susijusias isvestines finansines priemones Operacijas uzsienio valiuta Kredito finansines priemones ir susijusias isvestines finansines priemones Birzos prekes ir susijusias isvestines finansines priemones Kit prekybin finansin turt ir prekybinius finansinius sipareigojimus (skaitant misrias isvestines finansines priemones) Grynasis pelnas uz finansin turt ir sipareigojimus, vertinamus tikrja verte (nuostolis dl to) Grynasis pelnas uz apsidraudimo sandorius (nuostolis dl to)

52000 7000 4500

38000 6000 1700

4500

1700

Finansini ataskait pavyzdziai

94

1 11. 12. 13. 14. 15. 15.1. 15.2. 16. 16.1. 16.2. 16.3. 17. 18. 18.1. 18.1.1. 18.1.2. 18.1.3. 18.1.4. 18.2. 18.2.1. 18.2.2. 18.2.3. 18.2.4. 18.2.5. 18.2.6. 19. 20. 21.

2 Grynasis valiut kurs pasikeitimo rezultatas Grynasis pelnas uz turto (isskyrus laikom parduoti) pripazinimo nutraukim (nuostolis dl to) Kitos veiklos pajamos Kitos veiklos islaidos Operacins islaidos Personalo islaikymo islaidos Bendrosios ir administracins islaidos amortizacija Nekilnojamojo turto, rangos ir rengini Investicinio turto Nematerialiojo turto (isskyrus prestiz) atidjiniai verts sumazjimas Nuostoliai dl finansinio turto, nevertinamo tikrja verte, verts sumazjimo Savikaina vertinamo finansinio turto (nekotiruojam nuosavybs vertybini popieri ir susijusi isvestini finansini priemoni) Parduoti turimo finansinio turto Paskol ir gautin sum (skaitant isperkamj nuom) Investicij, laikom iki termino pabaigos Nefinansinio turto verts sumazjimas Nekilnojamojo turto, rangos ir rengini Investicinio turto Prestizo Kito nematerialiojo turto Investicij dukterines, asocijuotsias ir bendrsias mones, apskait traukiam taikant nuosavybs metod Kito turto Neigiamo prestizo pripazinimas Pelnas (nuostolis) is dukterini, asocijuot ir bendrj moni, apskait traukiam taikant nuosavybs metod Pelnas uz parduoti laikomo ilgalaikio turto ir perleidziamo turto grupes, kai tai nelaikoma nutraukta veikla (nuostolis dl to) Is viso pelno uz tstin veikl pries sumokant mokescius (nuostolio dl to) Mokesci islaidos (pajamos), susij su tstins veiklos pelnu (nuostoliu) Is viso pelno uz tstin veikl sumokjus mokescius (nuostolio dl to) Pelnas uz nutraukt veikl sumokjus mokescius (nuostolis dl to) Is viso pelno uz tstin ir nutraukt veikl sumokjus mokescius (nuostolio dl to)

3 13000

4 12000

10000 3500 75500 45000 30500 7500

7000 3000 47600 30000 17600 4000

15750

13500

3750 47000 7000 40000 40000

4900 41000 6000 35000 35000

22. 23.

24.

Mazumos pelnas (nuostolis) PELNas (NUOsTOLIs), PRIsKIRTINas PaTRONUOJaNCIOs MONs NUOsavYBs vaLdYTOJaMs 40000 35000

____________________________ (vadovo pareig pavadinimas)

__________________ (parasas)

____________________ (vardas ir pavard)

Vyriausiasis buhalteris (buhalteris)

______________________________________ (vykdytojo vardas ir pavard, telefonas) ____________________ (parasas) ___________________ (vardas ir pavard)

Finansini ataskait pavyzdziai

95

SaLTINIaI

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. Europos parlamento ir Tarybos Direktyva 2006/48/EB dl kredito staig veiklos pradjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1). Europos parlamento ir Tarybos Direktyva 2006/49/EB dl investicini moni ir kredito staig kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201). moni finansin analiz. Rodikli skaiciavimo metodika (2001). 2-as patais. leid. Vilnius, Nacionalin vertybini popieri birza. Kapitalo pakankamumo skaiciavimo bendrosios nuostatos, Lietuvos banko (LB) valdybos 2006 m. lapkricio 9 d. nutarimas Nr. 138. Likvidumo normatyvo skaiciavimo taisykls, Lietuvos banko (LB) valdybos 2004 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 1 (LB valdybos 2008 m. geguzs 29 d. nutarimo Nr. 87 redakcija). Tarptautiniai finansins atskaitomybs standartai (2007). International Accounting Standards Committee Foundation (IASCF), London, UK. Guide to NASDAQ OMX Baltic Securities market (2009). NASDAQ OMX. Hawawini G., Viallet C. (2006). Finance for Executives. Managing for value creation. South Western College Publishing. Helfert E.A. (2000).Techniques of Financial Analysis. A Guide to Value Creation. 10th ed. McGraw-Hill Irwin. Palepu K.G., Healey P.M., Bernard V.L. Peek E. (2007). Business Analysis and Valuation. IFRS edition. Thomson Learning. Saunders A., Cornett M.M. (2008). Financial Markets and Institutions. McGraw-Hill Irwin. www.bloomberg.com www.db.com www.fitchratings.com www.lb.lt www.mckinseyquarterly.com www.financial.thomsonreuters.com www.standardandpoors.com www.stat.gov.lt

96

www.nasdaqomxbaltic.com

Information

97 pages

Find more like this

Report File (DMCA)

Our content is added by our users. We aim to remove reported files within 1 working day. Please use this link to notify us:

Report this file as copyright or inappropriate

628422


You might also be interested in

BETA