Read Microsoft Word - sav_darbu_metodika GALUTINIS.doc text version

KAUNO KOLEGIJA KRASTOTVARKOS FAKULTETAS ZELDINI IR AGROTECHNOLOGIJ KATEDRA

DAL BULAVIEN, NIJOL JURKSAITIEN

METODINIAI PATARIMAI SAVARANKISKIEMS DARBAMS RENGTI

Metodin priemon

Mastaiciai 2010

Apsvarstyta Kauno kolegijos Krastotvarkos fakulteto Zeldini ir agrotechnologij katedros posdyje 2010 m. lapkricio 3 d., protokolo Nr. K-24-2. Pareng: lektor, dr. Dal Bulvien lektor Nijol Jurksaitien

2

TURINYS

Pratarm........................................................................................................................................ 4 1. Student savarankisko darbo samprata .................................................................................... 6 2. Savarankisk darb formos .................................................................................................... 12 2.1 Pasiruosimas tarpiniams atsiskaitymams, praktini darb atlikimui ir gynimui ........ 12 2.2. Referatas..................................................................................................................... 12 2.3. Pasiruosimas seminarui.............................................................................................. 14 2.4. Ekskursija................................................................................................................... 15 2.5. Pranesimas.................................................................................................................. 16 2.6. Probleminio mokymo(si) savarankiskas darbas......................................................... 18 2.7. Semestrinis darbas...................................................................................................... 18 2.8 Profesins veiklos ir specializacijos praktikos ataskaita............................................. 19 2.9. Baigiamosios praktikos ataskaita ............................................................................... 20 2.10.Projektinis darbas ...................................................................................................... 20 2.11.Integruotas savarankiskas darbas .............................................................................. 22 2.12. Mokslini straipsni rengimas ................................................................................. 23 2.13. Baigiamasis darbas................................................................................................... 24 3. Bendrieji studij rasto darb teksto ir forminimo reikalavimai ............................................ 25 3.1. Rasto darbo struktrini dali forminimas ............................................................... 31 Informacijos saltini srasas....................................................................................................... 34 Priedai

3

PRATARM

Metodin priemon ,,Metodiniai patarimai savarankiskiems darbams rengti yra skirta Kauno kolegijos Krastotvarkos fakulteto Zeldini ir agrotechnologij katedros dstytojams ir studentams. Metodins priemons tikslas ­ pateikti pagrindinius metodinius nurodymus savarankiskiems student darbams ruosti, pagerinti rengiam studij rasto darb kokyb, nes aukstj mokykl studij programose didelis dmesys skiriamas vairiems per mokymo(si) laik rengiamiems rasto darbams. Jie yra svarbi studij proceso dalis, parodanti student zini, gebjim, kompetencij brandum. Viening, visoms Lietuvos aukstosioms mokykloms skirt savarankisk darb rengimo standart nra, nes reikalavimai darb kokybei kinta. Kiekviena mokymo institucija kuria savas studij darb rasymo bei forminimo normas. Student savarankisk darb rengimo tikslas ­ surinkti medziag ir j apibdinti pasirinktu aspektu arba stengtis papildyti jau zinomus dalykus, issikelti galim tolimesn analizs tiksl ir uzdavinius. Pirmieji tokio pobdzio darbai, kuriuos rengia studentas, dar negali nei prilygti, nei juolab vadintis moksliniais darbais, taciau jie moko mokslinio darbo rengimo gdzi, taip pat padeda rasti savit kalbjim, mokytis formuluoti tezes, besiremiant svarbiausiais teoriniais samprotavimais, susijusiais su pasirinkta savarankisko darbo tema. Taip pat savarankiskuose darbuose jau pritaikomi ir tinkamo citavimo, sav minci formulavimo, pateikimo gdziai. Rasydamas savarankiskus rasto darbus, studentas palengva eina nuo lengvesni dalyk prie sudtingesni, kaupia ir sistemina informacij. Taip ismokstama dirbti sistemingai ir motyvuotai. Savarankiskiems rasto darbams priskirtini referatai, vairi tyrim ataskaitos, pranesimai, dokumentins ataskaitos, tezs, seminarai ir kiti darbai, priklausomai nuo studij programos ir dstomo dalyko turinio bei apimties. Savarankiskas darbas skiriamas, siekiant padti studentams sieti teorines zinias su praktiniais gdziais, gilinti mokomojo dalyko teorines zinias, puoselti gebjim vertinti, analizuoti ir apibendrinti teorin medziag, skatinti pateikti isvadas, ugdyti savarankisko darbo gdzius, gebjim analizuoti, krybiskum, saviraisk. Apibendrinant galima teigti, kad besimokanciojo savarankiskas darbas yra ta veikla, kuri: · · padeda pasiekti zini, mokjim ir gdzi lyg, kuris yra btinas konkreciai uzduociai atlikti; ugdo tokius mokjimus ir gdzius, kurie galina didinti mokymo proceso savarankiskum;

4

· · ·

padeda susiformuoti atitinkam psichologin nuostat pazintinei veiklai; sudaro palankias slygas mstymo procesams tobulinti; vyksta pedagogui tiesiogiai nedalyvaujant, tik konsultuojant.

Metodinje priemonje pateikta medziaga yra rekomendacinio pobdzio, todl kiekvienas dstytojas turi galimyb pasirinkti jam tinkamiausias savarankisko darbo formas ir parengti individualius savo dalyko (modulio) savarankisko darbo rengimo metodinius nurodymus. Svarbu suvokti, kad pagrindinis tikslas Svarbiausia rengiant dalyko savarankisk darb atlikimo metodikas yra pasiekti studij programos ir dalyko tikslus, ismokyti studentus mstyti, skirt fakt ir nuomon, daryti isvadas ir apibendrinimus, bendrauti ir bendradarbiauti, atskleisti kiekvieno studento potencialias galimybes, siekiant studento saviraiskos ir savirealizacijos, kad savarankiskas darbas peraugt krybin veikl ­ auksciausi smoningumo israisk. Nemanome, kad si metodin priemon yra tobula, taciau tikims, kad ji bus naudinga dstytojams ir studentams, o patyrusius kolegas paskatins pasidalyti savo patirtimi. Jums padedant si priemon bus galima tobulinti ir plsti.

5

1. STUDENT SAVARANKISKO DARBO SAMPRATA

Student savarankiskas darbas yra svarbi neuniversitetini studij sudedamoji dalis. Studij kokyb, student issimokslinimas labai priklauso nuo to, kaip organizuojamas, kontroliuojamas, vertinamas ir aprpinamas literatra, kitomis mokymo priemonmis student savarankiskas darbas, kokia student motyvacija ir pasirengimas savarankiskai atlikti studij uzduotis. Dstytojas parengia savarankisko darbo organizavimo dalyke model. Sio modelio tikslas isryskinti savarankisko darbo organizavimo dalyke etapus ir savarankisko darbo formas. Savarankisko darbo tikslas ­ ugdyti student savarankiskumo gebjimus, sprendziant ir atliekant konkrecias uzduotis, bei organizuojant j praktin pritaikym. Savarankisko darbo organizavimo uzdaviniai: 1. Parengti savarankisko darbo organizavimo ir vertinimo metodik teorinse paskaitose. 2. Parengti savarankisko darbo uzduoci rengimo metodik ir savarankisko darbo uzduotis. 3. Parengti savarankisko darbo uzduoci vertinimo sistem ir nustatyti kriterijus. Sprendziant iskeltus uzdavinius dalyke savarankiskas darbas gali bti realizuojamas atskirais etapais (1.1. pav.).

6

Savarankisko darbo organizavimo ir vertinimo

metodika (1etapas)

Savarankisko darbo

Savarankisko darbo organizavimo ir vertinimo metodika (2 etapas)

Savarankisko darbo organizavimo ir vertinimo metodika (3 etapas)

Suformuojamas darbo tikslas ir uzdaviniai

Rengiamos dalyko savarankisko darbo uzduotys

Numatomi savarankisko darbo organizavimo paskaitoje metodai, formos

Numatomos savarankisko darbo formos

Rengiami uzduoci atlikimo metodiniai nurodymai

Numatomi atsiskaitymo terminai

Numatomi istekliai

Numatomi vertinimo kriterijai ir rengiama vertinimo sistema

Sudaromas konsultacij grafikas

Numatoma uzduoci vertinimo sistema

Studento savarankiskas darbas

1. 1 pav. Savarankisko darbo organizavimo dalyke etapai

Rengiant savarankisk darb metodinius patarimus ar rekomendacijas numatomi reikalingi jiems rengti istekliai. Savarankisk darb atlikimui reikalingi istekliai pateikiami 1.1. lentelje:

1.1 lentel Savarankisko darbo istekliai Savarankisko darbo formos 1. Savarankisko darbo uzduotys teorinse paskaitose 2. Pasiruosimas tarpiniam atsiskaitymui 3. Praktiniai darbai 3.1. Pasiruosimas atlikimui 3.2. Darbo atlikimas 1. Savikontrols klausimai darbo atlikimui 2. Vertinimo sistema 3. Tem srasas 1. Praktinio darbo uzduotis 2. Praktinio darbo atlikimo metodiniai nurodymai 3. Vertinimo sistema 7 Reikalingi istekliai 1. Savarankisko darbo uzduoci temos 2. Savarankisko darbo uzduoci vertinimas 1. Savikontrols klausimai kiekvienai dalyko temai is kurios numatytas tarpinis atsiskaitymas 2. Tarpini atsiskaitym grafikas 3. Tarpini atsiskaitym vertinimo kriterijai ir sistema

3.3. Pasiruosimas gynimui 5. Dalyko savarankiskas darbas

1. Savikontrols klausimai (pasiruosimo) 2. Darbo ataskaita (ruosia studentas) 3. Vertinimo sistema 1. Savarankisko darbo metodiniai nurodymai 2. Atsiskaitymo ir vertinimo sistema

Visos savarankisko darbo uzduotys kiekviename studij dalyke turi konkrecius ir tik tam dalykui bdingus tikslus, kuri negalima pasiekti darbo auditorijoje metu. Todl dstytojas teikdamas savarankisko darbo uzduotis turi labai aiskai suformuluoti uzduoties tikslus (1.2 lentel).

1.2 lentel Savarankisko darbo tikslai ( rekomendacijos) Kursas

I

Savarankisko darbo tikslai Pagilinti dalyko zinias Skatinti gilintis kai kuriuos studijuojamo dalyko klausimus Ugdyti gebjim naudotis informacijos saltiniais Formuoti surinkt duomen palyginimo gdzius Formuoti medziagos apibendrinimo ir isvad teikimo gdzius Pagilinti dalyko zinias Formuoti surinkt duomen palyginimo gdzius Formuoti informacijos sisteminimo gebjimus Pateikti issami pasirinktos temos analiz Formuoti apibendrinimo, analizs, vertinimo ir isvad teikimo gdzius Pagilinti dalyko zinias Ugdyti gebjim atlikti nagrinjamos temos tyrim Formuoti gebjim vertinti ir isskirti teigiamas, neigiamas ir kitas nagrinjamos temos ypatybes Formuoti apibendrinimo, analizs, vertinimo ir isvad teikimo gdzius

II

III

Specializacija Pagilinti dalyko zinias

Formuoti aprasomo objekto dalykinio turinio analizs gdzius, pateikiant vertinimus ir apibendrinancias isvadas Formuoti vertinimo gebjimus, gilinantis nagrinjamos temos ypatumus Formuoti analizs, vertinimo ir modeliavimo gdzius Formuoti isvad ir rekomendacij teikimo nagrinjamu klausimu gdzius

Studentai turi issiugdyti siuos bendruosius gebjimus: · · · · · · · mokymosi mokytis; skaiciavimo gebjimus, t.y. rinkti, registruoti ir pateikti duomenis; informacini technologij panaudojimo; komunikacinius, lingvistinius ir bendravimo uzsienio kalbomis gebjimus; darbo su kitais asmenimis gebjimus t.y. dirbti komandoje, sprsti problemas, priimti ir vykdyti sipareigojimus; tarpasmeninius, tarpkultrinius, socialinius ir pilietinius; verslumo.

8

Silome dalyko (modulio) savarankisk darb metodinius patarimus rengti pagal 1.3 lentelje pateikt struktr.

1.3 lentel Savarankisko darbo struktra Institucija Studij programa Studij forma Dalykas Savarankisko darbo rsis Savarankisko darbo tema Savarankiskam darbui skirt valand skaicius Savarankisko darbo tikslas Savarankisko darbo uzdaviniai Temos/ uzduotys Metodiniai patarimai Struktra Rekomenduojamas informacijos saltini srasas Vertinimas Dstytojas 1. ( turt derti su dalyko siekiniais ir tarpdalykiniais rysiais) 2. 3. Jei tai issamus tem srasas, galima iskelti priedus ir pateikti ten papildoma lentele, kur studentai galt uzsirasyti pasirinkt tem (1 priedas) Siame skyriuje pateikiamas nagrinjamo savarankisko darbo struktrini dali aptarimas. Tik tais atvejais jei kazkuo issiskiria nuo metodiniuose patarimuose pateiktos struktros Tik tais atvejais jei kazkuo issiskiria nuo bendruose metodiniuose patarimuose pateikt vertinimo rekomendacij Pareigos, vardas, pavard

Vienas ir tas pats studentas vairiose situacijose mokosi skirtingai. Koks bus jo poziris ­ giluminis ar pavirsutiniskas, priklauso nuo akademins uzduoties. Pavirsutiniskas poziris neturi nieko bendro su ismintimi, uztat labai siejasi su betiksliu kaupimu. Jis priklauso dirbtiniam mokymosi pasauliui, kuriame supratim pakeit tikslus nenaudojam zini fragment atgaminimas, siekiant tikti dstytojui ir gauti teigiam vertinim. Giluminis poziris knija t mokymosi tip, kurio dstytojai tikisi is student. Giluminis poziris leidzia studentams pasitelkus akademines zinias valdyti ir aiskintis pasaul, esant uz aukstosios mokyklos rib. Btent taip mokantis, gaunami rezultatai, turintys tam tikrus bendrus pozymius: aiski struktra, tvirta mokslini zini baz, sugebjimas taikyti savo ir kit idjas naujoms situacijoms, zini integruotumas. Todl dstytojams rengiant dalyko savarankisk darb uzduotis ir j rengimo metodinius nurodymus, reikt atsizvelgti kuriame kurse (semestre) studentas mokosi, ar

9

studentas turs pakankamai kit dalyk zini nurodytai uzduociai pilnai atlikti. Savarankisk darb apimtys taip pat turt priklausyti nuo sprendziamos problemos sudtingumo ir galutinio rezultato pateikimo formos. Nustatydamas savarankiskam darbui atlikti reikaling valand skaici, dstytojas turi orientuotis tai, kad studentui savarankiskam darbui atlikti reikia dvigubai daugiau laiko, nei t pat darb atliekanciam dstytojui. Orientacins laiko ir apimci rekomendacijos pateiktos 1.4 lentelje.

1.4 lentel Savarankisk darb apimtys (rekomendacijos) Sudtingumo lygis Apimtis A-4 formato psl.

Savarankisko darbo rsis

Skiriama valand 30 proc. nuo savarankisko darbo valand skaiciaus 0,30 val.

Pasiruosimas kontroliniams darbams/tarpiniams atsiskaitymams Pasiruosimas praktini darb atlikimui ir gynimui Referatas 1 praktiniam darbui I lygis: ne maziau kaip penki autori panaudojimas (rekomenduojama I kurse) II lygis (rekomenduojama II kurse) III lygis ( rekomenduojam III kurse ir spec. dalykams) I lygis II lygis III lygis I lygis II lygis III lygis I lygis II lygis III lygis iki 10 iki 20 iki 30 iki 10 iki 20 iki 30 iki 10 iki 20 iki 30 iki 10 iki 20 iki 30 iki 30 iki 30 1- 5 1-5 1-5 iki 15 iki 20 Iki 5 Iki 5

20-30 30-40 40-60 20-30 30-40 40-60 20-30 30-40 40-60 20-30 30-40 40-60 30-60 5-10 40-60 2-10 2-10 10-20 4-5 20-30 30-40 Iki 10 val. Iki 10 val.

Situacijos analiz Tyrimas Projektas Verslo planas Pasirengimas seminarui Semestrinis darbas Nam darb rinkinys (viso semestro) Dokument rinkinys Paroda Ekskursija/isvyka Profesins veiklos praktikos ataskaita Tezs Pranesimas

1 nam darbas 1 dokumentas organizavimas Kai vyksta ne profesins veiklos praktikos metu I lygio (rekomenduojam 1 kreditui) II lygio (rekomenduojama 2 kreditams) Ne maziau kaip trij informacijos saltini panaudojimas. Ne maziau kaip trij informacijos saltini panaudojimas.

10

Student savarankisko darbo kokybs gerinimo priemons: · student savarankisk darb uzduotis aktualizuoti, numatyti studij profesionalizacij ugdancias uzduotis ar j komponentes (grupinio darbo, probleminio mokymo, projektinio darbo ir pan.) taip pat ir interaktyvias studij uzduotis; · savarankisko darbo uzduoci reguliarus atnaujinimas (kas 2-3 m.); · skatinti student savarankisko darbo save sivertinim; · Diferencijuoti savarankisko darbo uzduotis (referatai, analitiniai darbai, tyrimai, projektai ir kt.). Diferencijuoti savarankisko darbo uzduotis atsizvelgiant student issilavinimo vairov; · skatinti, kad savarankiski darbai bt aptariami seminaruose, pratybose ir t.t; · aukstesnse studij pakopose labiau individualizuoti savarankisko darbo uzduotis. Studij dalyk savarankisko darbo uzduoci skaicius paprastai turi bti lygus n-1, kur n yra sudij dalyko kredit skaicius.

11

2. SAVARANKISK DARB FORMOS 2.1. Pasiruosimas tarpiniams atsiskaitymams, praktini darb atlikimui ir gynimui

Student savarankisko darbo organizavimo bdai sudaro viening, darni sistem. Galimi frontalaus, grupinio, individualaus ir integruoto darbo vairs deriniai. Kiekvienas dstytojas pagal dstomo dalyko specifik, pasirenka atitinkamas savarankisko darbo formas. Si metodini patarim tikslas - pateikti pagrindinius metodinius, darbo turinio ir forminimo reikalavimus, taikomus ruosiamiems studij darbams rengti. Pasiruosimui tarpiniams atsiskaitymams, praktini darb atlikimui ir gynimui skiriama 30 procent nuo vis dalyke skirt savarankiskam darbui skirt valand. Tarpini atsiskaitym tikslas ­ leisti studentui rodyti, kad jis pasiek dalyko programoje iskeltus tikslus. J paskirtis ­ nustatyti dalyko tiksl pasiekimo lyg. Praddamas dstyti dalyk dstytojas, siekdamas motyvuoti dalyko studijoms, pateikia studentams dalyko program, nurodo jos tikslus, supazindina su tarpini atsiskaitym ir egzamino uzduoci pavyzdziais, temomis, klausimais, j organizavimo tvarka bei rezultat vertinimo kriterijais. Pries kiekvien praktin darb studentas turi susipazinti su temomis, kurias reikia pakartoti pries atliekant praktin darb, darbo tikslais ir uzdaviniais, savikontrols klausimais, esanciais prie kiekvieno praktinio darbo. Pries praktin darb, studentui isduodama praktinio darbo uzduotis ir darbo eigos aprasymas (1 priedas), pagal kuriuos praktinis darbas atliekamas savarankiskai, konsultuojantis su dstytoju. Atliks darb, studentas privalo j apginti.

2.2. Referatas

Referatas ­ savarankiskas studij darbas, skirtas issamiau nagrinti konkreci teorin problem arba apibendrinti empirinius duomenis. Referato tikslai ­ skatinti studentus labiau gilintis kai kuriuos studijuojamo dalyko klausimus, ugdyti gebjim naudotis literatros saltiniais, formuoti medziagos apibendrinimo ir isvad teikimo gdzius. Referatu siekiama: · atskleisti student krybiskum, j sugebjim parinkti tinkamiausius autorius, zvelgti j darbo esm, tikinamai perteikti si esm rastu;

12

·

rasytiniu referatu parodyti student gebjim kryptingai ir logiskai analizuoti sukauptas zinias, nagrinjamas problemas, daryti mokslinius apibendrinimus;

· zodiniu referato pristatymu suteikti studentams papildom galimybi atsakyti

student ir dstytoj klausimus, pademonstruoti nagrinjamos temos zinias, gyti auditorijos valdymo gdzi. Referatas (I lygio) ­ tai studij darbas, kuriame trumpai nagrinjama viena studijuojamo dalyko tema, vieno ar keli autori citat santrauka ir loginis j isdstymas. Referatas (II lygio) ­ tai studij darbas, kuriame nagrinjama klausimo esm, trumpas knygos, straipsnio turinys. Referatas (III lygio) ­ tai studij darbas, kurio esm sudaro mokslinje literatroje egzistuojanci koncepcij ar poziri tam tikra problema (tema) loginis isdstymas. Referatus pateikti galima dviem bdais: · Rastu; · Rastu, kartu su zodiniu pristatymu. Referatai gali bti individuals ir grupiniai (pastaruoju atveju nurodant kiekvieno studento indl darb). Referato konkreci apimt ir sudtingumo lyg nustato dstytojas, kuris rengdamas referato rengimo metodinius nurodymus gali nurodyti ir pagrindinius reikalavimus, pvz.: · · referato apimtis ne maziau kaip desimt A-4 formato puslapi; ne maziau kaip penki autori panaudojimas.

Rengiant referatus ir siekiant savarankisk studij darb kokybs, rekomenduojama referato struktra (2.2.1 lentel) ir referato vertinimo kriterijai (2.2.3 lentel).

2.2.1 lentel Referato struktra Darbo dalys Antrastinis lapas Turinys vadas Teorin dalis Isvados Naudotos literatros ir duomen saltini srasas Reikalavimai Pateikti pagal bendrus studij rasto darb reikalavimus Surasyti skyri ir poskyri pavadinimus bei puslapius Nurodyti nagrinjamus klausimus, darbo tiksl, uzdavinius ir aktualum Apibendrinti literatroje pateikt medziag pasirinkta tema. Dal grsti nuosekliu ir sistemingu literatros isdstymu Pateikti esminius apibendrinimus. (Pabaigoje btinas referato autoriaus parasas ir data) Pateikti naudot duomen saltini, literatros bibliografinius aprasus pagal bendrus studij rasto darb reikalavimus

Referat temas dazniausiai pateikia dstytojas arba jas issirenka patys studentai is pateikto sraso. Referato kokyb dazniausiai priklauso nuo to, kaip studentai geba pasirengti referato rasymui. Geriau studentams pasirengti savarankiskam darbui rekomenduojami orientaciniai referato rengimo etapai (2.2.2 lentel).

13

2.2.2 lentel Referato rengimo etapai Etapai Referato tema formuluojama aiskiai ir glaustai (iki 7-8 zodzi) Vadovliai, enciklopedijos, zinynai, moksliniai straipsniai, internetiniai saltiniai ( pagal dstytojo pateiktus metodinius nurodymus) Konspektuoti tem lieciancius klausimus (konspekto kortels forma pateikta 2 priede) Pasizymti saltinio bibliografin apras ir tinkamo teksto puslapius Svarbiausius teiginius, argumentus perpasakoti savais zodziais Pasizymti savo mintis prie autoriaus minci Konsultuotis su dalyko dstytoju dl referato turinio Isvengti nukrypim salutines temas Aprasom dal tikslinga skaidyti skyrius, poskyrius, jiems suteikiant tikslius pavadinimus Tarp skyri ir poskyri turi bti islaikomas loginis suderinamumas Patikslinamos svokos, susijusios su nagrinjama tema Analizuojami ir apibendrinami vairi autori poziriai nagrinjamas temas terpiamas ir darbo autoriaus (studento) poziris, vertinimas Nedert arogantiskai neigti kit autori teigini, bei j darb rezultat Kiekvienas skyrius turi bti isbaigtas, - turti pradzi, analiz ir apibendrinim 2.2.3 lentel Referato vertinimo kriterijai vertinimas 10 ­ 9 (puikiai ­ labai gerai) 8 (gerai) 7 (vidutiniskai) 6 (patenkinamai) 5 (silpnai) 4 (nepatenkinamai ir maziau) Kriterij aprasymas Panaudota naujausia literatra ir kiti informacijos saltiniai. Tema isnagrinta issamiai, sklandus tekstas. Studentas sugeba analizuoti, apibendrinti, daryti isvadas, panaudoti gimining dalyk zinias Tem isdstymas geras, sklandi kalba. Studentas sugeba analizuoti, apibendrinti, daryti isvadas. Darbas turi forminimo trkum Darbas pakankamai geras. Panaudota ne visa rekomenduojama literatra. Dstyme yra nelogiskumo ir nenuoseklumo Tema isnagrinta, taciau pasigendama dstymo nuoseklumo, remiamasi vienu autoriumi Nepakankamai isnagrinta tema, pasinaudota tik vadovliu, apimtis nepakankama Darb sudaro tik dalis klausim, nra struktrini dali, nenurodyti informacijos saltiniai. Is dalies nuplagijuotas darbas

Temos pasirinkimas Literatros paieska Literatros studijavimas

Plano (turinio) sudarymas

Teksto rasymas

2.3. Pasiruosimas seminarui

Priklausomai nuo seminaro formos (klausim nagrinjimas, referat skaitymas, misrus) pateikiamas seminaro planas, kurio tikslai yra ugdyti gebjim kritiskai mstyti, sprsti problemas, lavinti iskalb, formuluoti savo pozir. Labai svarbu, gerai apgalvoti ir is anksto pateikti studentams pasiruosimo seminarui uzduot ir dalyvavimo seminare vertinimo kriterijus. Nes pagrindinis seminar bruozas ­ diskusijos. Tai labiausiai paplits mazj grupi mokymo metodas. Svarbiausi diskusij tikslai ­ ugdyti sugebjim kritiskai mstyti, formuoti demokratiskumo ir kitus gdzius, kognityvinius sugebjimus. Sis metodas labiausiai tinka dstyti priestaringai suprantamiems dalykams, keisti

14

student nuostatoms, mokyti sprsti problemas, lavinti iskalb, dalyvauti diskusijose ­ isklausant oponentus, vertinant pateiktus argumentus, suformuluojant savo pozir, nepasiduodant emocijoms. S metod rekomenduojama rinktis dstytojams, kurie nelabai paiso uzsimim planingumo. Informacijos perteikimui sis metodas nelabai tinka. Seminarus reikia is anksto suplanuoti. Siuo atveju planavimas turi specifini bruoz. Pirmiausia numatoma seminaro tema, tikslas ir bendras diskusijos pagrindas (knyga, televizijos programa, ekskursija ir pan.) ­ tai, apie k bus kalbama seminaro metu. Labai svarbu, kad studentai turt specifini zini tais klausimais, kuriais bus diskutuojama. Per diskusij turi bti aiskiai apibrzti dstytojo ir student vaidmenys. Seminaras vyksta skmingai, jei dstytojas zino, kada ir kaip jam galima sikisti. Jis turi zirti, kad nebt nukrypstama nuo temos, atkreipti dmes neteisingai nurodytus faktus ir logines klaidas, ir atsizvelgdamas tai vadovauti seminarui. Labai svarbu, gerai apgalvoti ir pateikti studentams pasiruosimo seminarui uzduot ir dalyvavimo seminare vertinimo kriterijus.

2.4. Ekskursija

EKSKURSIJA (pagal Lietuvos Respublikos turizmo statym) ­ trumpiau nei par trunkantis objekt ar vietovi lankymas pagal nustatyt marsrut arba isvyka vadovaujant gidui. EKSKURSIJA (pagal tarptautini zodzi zodyn) [lot. excursio "ispuolis"] tai kolektyvinis muziejaus, zymios vietos, parodos ir pan. aplankymas: kelion, isvyka, iskyla kur nors lavinimosi, mokslo, sporto arba pramogos tikslais. Ekskursij rsys: 1. Ekskursijos skirtos spdziams, isgyvenimams patirti, pramogoms, vertybi isskirtinumui patirti: · · · · · ekskursijos ­degustacijos; ekskursijos ­ koncertai; ekskursijos ­ mugs; ekskursijos ­ spdziai; ekskursijos ­ pramogos.

2. Mokslinio ­ tiriamojo pobdzio, dalykiskos, kuriose pabrziama demonstruojam objekt reiksm, teorijos iliustravimas realiais, autentiskais vaizdais ( mokymo procesas is auditorijos perkeliamas natrali aplink): · ekskursijos ­ ekspedicijos;

15

·

ekskursijos pamokos. Ekskursijos klasifikuojamos: pagal turin ekskursijos skirstomos apzvalgines (

daugiatemes) ir temines, pagal ekskursijos dalyvius ekskursijos gali bti individualios, grupins, vaikams, suaugusiems ir t.t.. Pagal form ekskursijos gali bti: pasivaiksciojimas, ekspedicija, pamoka, reklama, koncertas, bandomoji, mokomoji. Ekskursij trukm - nuo 45 min. iki paros.

2.4.1 lentel Ekskursijos struktra Eil. Nr. 1. Struktrins dalys a. organizacin b. informacin Turinys Dstytojo veikla zanga: Pristatoma ekskursijos tema, marsrutas, ekskursijos eiga ir taisykls ir t.t. zangoje pateikiama informacija, tikslas ir Uzduoties aiskinimas, uzduotis, turi suzadinti ekskursant akcentuojant svarbiausius interes ir dmes, atspindti temos aspektus ( k pamatys ekskursijos originalum ir isskirtinum. Joje turi bti metu ir k turi atkreipti dmes, apie 20 proc. informacijos, ilgam kokius duomenis, kuriame sirziancios dalyvi atmint ekskursijos etape turi susirinkti) Dstymas Tai pasirinktos temos atskleidimas Vedant ekskursij dstytojui, turi ekskursijos metu. Joje turi bti pateikta bti taikomi didaktikos principai: apie 60 proc. pagrindins informacijos. moksliskumas, rysys su 5 proc. informacijos skiriama informacijos gyvenimus, prieinamumas, gavimui savarankiskai arba klausinjant sistemingumas, tikimumas, ekskursijos vadovo vaizdumas, pozityvumas Ekskursijos pabaiga Vyksta nieko nerodant, taciau yra logiskas Gali vykti auditorijoje, kai ekskursijos uzbaigimas, tiesiog ekskursijos dalyviai pristato apibendrinant tai kas girdta, matyta ir atliktas uzduotis. patirta. Si dalis gali sutalpinti apie 15 proc. informacijos Pabaiga- tai dalyvi informavimas apie Dstytojas apibendrina ekskursijos tolimesnius j veiksmus ir grztamojo rysio rezultatus

2.

3. a. apibendrinimas

b. pabaiga

Ekskursijos form, laik, trukm ir uzduotis numato dstytojas. Pries ekskursij dstytojas supazindina studentus su ekskursijos forma, laiku, trukme ir uzduoties tikslais ir uzdaviniais. Taip pat studentams turi bti parengti atsiskaitymo uz ekskursij metodiniai nurodymai ir j vertinimo kriterijai.

2.5. Pranesimas

Pranesimus galima rengti vairiomis temomis. Taip pat jis skiriamas opioms, aktualioms kurios nors srities problemoms, neretai pateikiami praktiniai pasilymai, rekomendacijos. Kartais pranesime isdstoma veiklos programa tam tikram laikotarpiui. Pranesimas turt bti logiskas, issamus, bet trumpas, tikinantis, aiskus, sklandus. Jis neturi bti ilgas- 10-45 minuts su zanga, dstymu, visais logiskais rodymais ir isvadomis.

16

Pranesim yra labai vairi rsi, taciau savarankiskuose studij darbuose dazniausiai naudojami yra informacinis, diskusinis ir mokslinis pranesimai (2.5.1 lentel).

2.5.1 lentel Pranesim rsys ir uzdaviniai Eil. Nr. 1. 2. 3. Pranesim rsys Informacinis Diskusinis Mokslinis Pranesim uzdaviniai Suteikti zini Aptarti projekt, sumanym, problem, kritikos apzvalg Tikslus teigini, hipotezi isklimas, j pagrindimas, argumentavimas, nuoseklus, sistemingas, objektyvus vienos ar kitos problemos isdstymas

Moksliniam stiliui bdinga: akademinis tikslumas, zodzi reiksms apibrztumas, gausi bei vairi mokslin terminija ir terminologin frazeologija, reiksti terminus tarptautiniais zodziais, gauss naujadarai, polinkis vartoti veiksmazodinius ir bdvardinius daiktavardzius, dazni beasmeniniai sakiniai, linkstama papunkciui pateikti faktus ir teiginius, emociniai elementai rysks tik mokslinje polemikoje, cia gausu retorini klausim. Mokslin stili lemia pacios mokslo sakos, objekto, metodo, svok argumentavimo pobdis, priklausomai nuo to, kokios srities mokslinis pranesimas.

2.5.2 lentel Projekt, verslo plan pranesimo planai I Variantas 1. Nurodyti projekt uzdavinius 2. Galimi bdai jiems atlikti: gerosios ypatybs, j trkumai 3. Geriausia iseitis: uzdaviniams (problemoms) sprsti, ekonominiu (taupumo atzvilgiu) II Variantas 1. Padaryt projekt isvardijimas (buvusi, esam) 2. J kritika: gerosios savybs, trkumai 3. Silomas projektas 4. Kuo jis geresnis III Variantas 1. Susidariusi bkl 2. Btinumas rasti iseit 3. Galima iseitis 4. Siloma iseitis 5. Kuo ji geresn

Kritikuojant btina pabrzti ir gersias reiskinio ar projekto savybes, turi bti nurodomos ir klaidos, ir tobulumas, netikslumai ir kitos blogybs. Galimas ir toks programos ar projekto pristatymo bdas be kit kritikos, kai isnagrinj vien projekt ar program (tai gali bti ir priesinink), js iskeliate visas galimas teigiamybes, imate antr- aiskinate pranasumus, o toliau rodinjate savojo projekto ar programos naujoves ir tai, kuo jis geresnis uz anuos gerus ar labai gerus projektus bei programas. Rengiant pranesimo metodinius nurodymus rekomenduojami sie pranesimo vertinimo kriterijai: 1. Studento savarankiskumas. 2. Pranesimo pristatymas (rekomenduojama vertinti ir oratorinius gebjimus). 3. Vaizdini priemoni tinkamas pateikimas. 4. Pranesimo struktros islaikymas. 5. Papildom zini pateikimas (pvz. literatros apzvalga).

17

6. Rezultat analiz (statistin analiz). 7. Isvad pagrstumas.

2.6. Probleminio mokymo(si) savarankiskas darbas

Krybiniai mokymo(si) procesai negalimi be problemini metod. Sprendziant problem, svarbu suprasti uzduot ir ieskoti atsakymo. Darbo rengimo metu atsiranda didziuls saviraiskos galimybs ypac prisidedancios prie mokslins pasaulziros formavimo. Probleminio mokymo(si) savarankiskame darbe didziausias dmesys skiriamas problemoms, su kuriomis studentai susidurs profesinje veikloje. Probleminiai savarankiski darbai skatina studentus taikyti gilumin pozir problemos sprendim, bti atsakingais uz priimtus sprendimus ir padeda issiugdyti poreik nuolat tobulti. Probleminiai savarankiski darbai gali bti keli lygi: I lygis ­ kai pedagogas kelia, formuoja ir sprendzia mokomj problem, o studentai sprendzia analogiskas uzduotis savarankiskai. II lygis ­ kai pedagogas iskelia, suformuluoja problem, bet nenurodo tiksli sprendimo bd. Studentai savarankiskai j iesko, sprendzia problemas, priima sprendimus. III lygis ­ kai pedagogas tik nurodo mokslin problem, bet jos nesuformuluoja. Studentai savarankiskai aptaria problem, iesko sprendimo bd ir j sprendzia, priima motyvuotus sprendimus. Probleminiai savarankiski studij darbai gali bti vairi form, kurias pasirenka dstytojas, atsizvelgdamas studij programos, dalyko (modulio) tikslus ir siekinius.

2.7. Semestrinis darbas

Semestriniame darbe yra sprendziamos mazesns apimties negu baigiamajame darbe teorins, taikomojo pobdzio ar praktins problemos. Jie gali bti aprasomieji, analitiniai, taikomojo pobdzio ir mokslo tiriamieji. Semestrinio darbo tikslai ­ ugdyti student gebjim naudotis literatra ir kitais informacijos saltiniais, analizuoti ir sisteminti duomenis, vertinti ir apibendrinti informacij, formuluoti isvadas bei pasilymus, dirbti savarankiskai. Studentas gauna darbo metodinius nurodymus, kuriuose nurodyta tema, darbo planas, darbo turinys, literatra bei kiti klausimai susij su pasirinkta darbo tema.

18

Dstytojas konsultuoja student ir teikia pastabas bei silymus. Atsiskaitymui studentas turi turti galutinai sutvarkyt ir istaisyt darb bei pristatyti visai grupei. Pristatymo trukm iki 10 min.

2.7.1 lentel

Semestrinio darbo struktra

Darbo dalys Antrastinis lapas Turinys vadas Teorin dalis Empyrin dalis Isvados ir pasilymai Literatra Priedai Reikalavimai Pateikti pagal bendrus studij rasto darb reikalavimus Turinyje privalo bti nurodytos visos semestrinio darbo sudtins dalys. Kiekvienos dalies apimtis priklauso nuo darbo pobdzio, jo paskirties Pagrsti temos aktualum ir naujum, nurodyti tiksl, uzdavinius, objekt bei tyrimo metodus. Trumpai isdstoma darbo struktra ir turinys Apzvelgti literatr nagrinjama tema, atskleisti susistemintas vairi mokslinink nuomones, issakyti ir pagrsti sav nuomon apie nagrinjam problem Pateikti faktin tiriamosios problemos situacij ir faktins medziagos analiz Suformuluoti svarbiausias darbo isvadas, atsizvelgiant darbo tikslus, silymai turi atsispindti esamos problemos sprendimo bdus, nurodyti nauj idj gyvendinimo kryptis Pateikti visus naudotos literatros ir duomen saltinius Pateikti priedus, papildancius darb (darbo lenteles, schemas, primins informacijos saltinius ir kit papildom medziag)

2.8. Profesins veiklos ir specializacijos praktikos ataskaita

Praktikos metu studentai atlieka uzduotis, kurios nurodytos dalyko praktikos metodiniuose nurodymuose (4 priedas). Atlik uzduotis studentai rengia ppraktikos ataskait. Praktikos ataskaita rengiama pagal dstytojo parengtus ataskaitos rengimo metodinius nurodymus. Praktikos ataskait rekomenduojama rengti pagal si struktt: 1. Antrastinis lapas. 2. Turinys. 3. vadas. 4. Nagrinjamos temos ir uzduotys. 5. Uzduoci atlikimo rezultatai ir j aptarimas. 6. Isvados. 7. Informacijos saltiniai. 8. Priedai. Praktikos ataskaitos vertinimo sistem ir kriterijus dstytojas nurodo dalyko metodiniuose nurodymuose. Praktikos ataskaitos pateikimo ir pristatymo dat nurodo dstytojas.

19

2.9. Baigiamosios praktikos ataskaita

Baigiamosios praktikos tikslai yra nurodyti studij programoje. Praktikos apimtis 6 kreditai. Praktika atliekama valstybinse ir privaciose staigose bei organizacijose. Praktikos viet studentas pasirenka pats arba j pasilo katedra. Praktikos vadov skiria katedra. Pries isvykstant praktik studentams yra rengiamas instruktazas. Su praktikos ir baigiamojo darbo vadovais derinama programa. Praktikos tikslai ir uzdaviniai yra pateikiami baigiamosios praktikos dalyko programoje. Praktikos pabaigoje studentas parengia praktikos ataskait, j pateikia praktikos vadovui monje ir gauna jo atsiliepim bei vertinim pagal desimtbal sistem. Rekomenduojama praktikos ataskait sudaryti tokia forma: 1. Antrastinis lapas. 2. Uzpildytas siuntimas praktik (praktikos atlikimo trisal sutartis) bei praktikos vadovo monje gautas atsiliepimas ir vertinimas. 3. vadas.

4. Objekto charakteristika. 5. monje taikom technologij ir kit veiklos rodikli analiz pagal mons veiklos sritis, atsizvelgiant praktikos tikslus ir uzdavinius. 6. Isvados. 7. Rekomendacijos. Ataskaita forminama pagal bendrus studij rasto darb reikalavimus ir pristatoma praktikos vadovui nustatytu laiku. Praktikos gynimo laik nurodo praktikos vadovas.

2.10. Projektinis darbas

Profesinje zmoni veikloje vis dazniau prioritetas skiriamas krybiskam ir savarankiskam problem sprendimui, gebjimams dirbti komanda, bendrauti ir bendradarbiauti. Mokymo(si) procese projektas yra planinga ir organizuota veikla, kurios tikslas veikti ar issprsti uzduot.

20

Dalyvaudamas projektinje veikloje, studentas keicia ne tik objektyvi realyb efektyvesniam jos funkcionavimui, bet ir keicia pats save, pltodamas savo patirt, zinias, gebjimus, keldamas profesin kvalifikacij. Kadangi projekto vykdymas paremtas mokymu(si) grupmis, tai projekto dalyviai gauna prog realiai susidurti su netiktomis, netgi konfliktinmis situacijomis bendradarbiaujant, o tai lavina gebjim bendrauti, asmenines studento savybes bei veiklos gebjimus. Didaktiniai projekt pozymiai: · · · · · · · studentai turi bti atviri naujoms idjoms, koncepsijoms, turi imtis iniciatyvos ir patys savarankiskai atsirikti bei daryti isvadas; studentai susiduria su tikromis problemomis, iskylanciomis realiame gyvenime, o tai juos ypac motyvuoja; projekto metu vyksta kartu ir teorinis, ir praktinis mokymas(is); integruojami skirtingi dalykai praktiniame ir teoriniame lygmenyje; studentai turi galimyb pajusti savo tak projekto gyvendinimui, atsakomyb uz savo priimtus sprendimus, veikl; dstytojas bendrauja su studentais kaip patarjas, partneris; galutinis projekto produktas ­ tezs, pranesimas, paroda, inzinerinis projektas ir pan. · · · · · · · · · · · · · · · pamatyti problem ar uzdavin; apibrzti juos; priimti tinkam sprendim; issprsti problem ar uzdavin.

Projektinis savarankiskas darbas moko studentus:

Projekto metu ugdomi ir student savarankisk veikl takojantys veiksniai: iniciatyvumas, isradingumas, sumanumas; savo darbo planavimas; probem sprendimui turinci takos veiksni analizavimas; reikiamos informacijos paieska; gebjimas atsirinkti btin medziag; gebjimas atrinkta meziaga, turimais ar gautais duomenimis remtis tyrimo metu; gebjimas analizuoti rezultatus; gebjimas integruoti keli dalyk zinias; gebjimas pasikliauti savo protu, bti realistu; dalyvavimas renkant ir apdorojant duomenis; kritiskumas;

21

·

tinkamas darbo uzbaigimas, isvad formulavimas.

Rengdamas metodinius nurodymus ir uzduotis projektiniam savarankiskam darbui, dstytojas turi jas tinkamai suplanuoti nustatydamas projekto ribas (kiek laiko ir kit istekli galima tam skirti), projekto vykdymo plan, ir kiekvieno komandos nario vertinim.

2.11. Integruotas savarankiskas darbas

Pastaruoju metu tiek pedagogikos teorijoje, tiek svietimo staig praktikoje akcentuojamas visuminis, holistinis ugdymo principas. Visuminio pozirio esm ­ ,,viskas egzistuoja sveikos, rysio, ir prasms kontekstu, ir kad bet pokytis, vykis lemia viso darinio persitvarkym, tegu ir nedidel, ir kad niekada negalima visiskai suprasti reiskini, kurie suvokiami izoliuotai.." (R. Miller, p.24.) Visuminio ugdymo samprata remiasi nuostata, jog pasaulis yra integruota visuma, kurioje viskas susij. Visuminje ugdymo sampratoje pagrindinis vaidmuo tenka tiek asmenybs ( intelektiniai, emociniai, fiziniai, dvasiniai ir kt.), tiek atskir dalyk, metod, ugdymo tiksl ir uzdavini, atskir koncepsij ir kt. rysiams. Teorinius svietimo integracijos pagrindus analizavo J. Lauzikas, jis daug dmesio skyr ugdymo proceso integralumui ir teig, kad zmogus is prigimties nori bti vientisas. Taciau kartais ugduymo procese nesilaikoma integracijos principo: · · · pervertinami arba aktyvieji, arba teikiamieji metodai; neislaikoma laisvs ir drausms santykio ­ krypstama krastutinumus ir vienpusiskum; neislaikomas turinio integralumas ­ be tarpusavio rysio pateikiami net giminingi dalykai, atskiros temos. Todl svarbiausias integralins pedagogikos siekis ­ fizin ir dvasin ugdytinio vienyb, taip pat jo individualybs ugdymas ir rengimas darniam slyciui su pasauliu. Integruoto savarankisko darbo esm: bendras darbo tikslas, dalykins uzduotys, dalykins ir bendros konsultacijos, darbo pristatymas dalyvaujant vis integruot dalyk dstytojams, vertinimas. Integruoto savarankisko darbo siekiniai: · · · · · integruoti tarpdalykines zinias ir gebjimus; sigyti zini savarankiskai studijuojant; tobulinti ir pltoti komunikacinius gebjimus; pltoti problem sprendimo gebjimus; skatinti motyvacij, smalsum, krybiskum;

22

·

mokytis dirbti grupse ir valdyti grupinius projektus (rengiant grupinius savarankiskus darbus). Ruosiantis rengti integruotus savarankiskus darbus labia svarbu bendravimas ir

bendradarbiavimas aptariant darbus, uzdavinius, j atlikimo metodus ir eig. Silome rekomendacinio pobdzio zingsnius (2.11.1 lentel).

2.11.1 lentel Integruoto savarankisko darbo zingsniai Darbo pavadinimas 1. Apsisprendimas 2. Student/student grups parinkimas 3. Koleg pasirinkimas Turinys naudingumas aktualumas ir svarba naujumas atviras pokyciams ketina skaityti paskaitas uzsienyje dalyvauja/dalyvaus tarptautiniuose projektuose laikysis ISD specifikos

4. Darbo temos, tiksl ir struktros aptarimas 5. ISD atsiskaitymo form/bd nustatymas 6. Susitikimas su studentais

ISD esms, tem, tiksl ir uzdavini pristatymas reikalavim pateikimas konsultacij laiko aptarimas vertinimo aptarimas

7. Konsultavimas, stebjimas 8. Atsiskaitymas 9. vertinimas

2.12. Mokslini straipsni rengimas

Kiekvienas studentas, kuris svajoja siekti profesins karjeros, turt bti susipazins su mokslini straipsni bei pranesim rasymo pagrindais, mokti kalbti auditorijai, bendrauti grupje, sugebti pateikti duomenis tekstu ir iliustracijomis, rengti mokslinius pristatymus ir kitus dalykus, kurie tobulina ir lengvina bendravimo gdzius. Straipsniai gali bti dvejopi: moksliniai ir populiarinamieji (2.12. 1 lentel)

2.12.1 lentel Straipsni rsys Moksliniai Rasomi tos srities mokslininkams Populiarinamieji Rasomi ne profesionalams

Nuo populiarinamojo pranesimo skiriasi: Rasoma apie jau istirtus dalykus apimtimi Tekstas turi bti labai patrauklus issamesne problemos analize platesniu bei gausesniu duomen, rodym, iliustracij pateikimu sudtingesne kalba Straipsniai rasomi profesine kalba, kurioje vartojamos profesins reiksms svokos, tiksls terminai

23

Pagrindiniai metodiniai mokslinio straipsnio struktros reikalavimai yra sie: 1. Antrast. 2. Autoriaus vardas, pavard. 3. Institucijos pavadinimas, kurioje mokosi ar dirba autorius. 4. Anotacija. 5. vadas. 6. Straipsnio turinys. 7. Isvados. 8. Saltiniai ir literatra. 9. Santrauka viena is pagrindini uzsienio kalb (angl, prancz, vokieci). Taciau dazniausiai kiekvienas leidinys pateikia bendruosius mokslinio straipsnio rengimo, teksto maketavimo reikalavimus, tyrimo duomen ir literatros saltini pateikimo bibliografini apras pavyzdzius ir apimt. Todl pateikiant straipsn publikuoti, laikomasi kiekvieno leidinio reikalavim.

2.13. Baigiamasis darbas

Baigiamasis darbas ­ tai kvalifikacinis savarankiskas darbas, atskleidziantis studento gebjim susieti studij dalyk teorines zinias, praktinius gdzius, tyrimo metodus ir profesines kompetencijas. Baigiamojo darbo rengimo metodiniai nurodymai pateikti http://www.zak.lt

24

3. BENDRIEJI STUDIJ RASTO DARB TEKSTO IR FORMINIMO REIKALAVIMAI

Rengdamas savarankisk darb studentas naudojasi savo atliktais tyrimais, informacini saltini medziaga ir suformuoja savo pozir iskeltam darbo tikslui ir uzdaviniams realizuoti, padaro isvadas ir pateikia pasilymus. · Rasant bet kokio tipo studij darb btina laikytis tam tikr rastvedybos reikalavim. · Visi rasto darbai spausdinami kompiuteriu. Silomas sriftas: Times New Roman.

3.1 lentel Rekomenduojamas studij darb sriftas Teksto tipas Pagrindinis tekstas Antrasts A lygis Antrasts B lygis Antrasts C lygis Srifto tipas Paprastas Pajuodintas Pajuodintas Pajuodintas, kursyvas Srifto dydis 12 pt 14 pt 14 pt 12 pt Srifto pobdis Sakinys (mazosios ir didziosios raids) Visos didziosios raids Sakinys Sakinys

· Kiekvienas darbo skyrius pradedamas naujame lape. Poskyriai gali bti rasomi tame paciame lape, atskiriant nuo teksto dviej eiluci (zingsneli) tarpu, kaip parodyta 3.1 pav.

1. ZEMS DIRBIMAS (A lygis) 1.2. Bendri zems dirbimo klausimai (B lygis)

1.2.1.Arimas (C lygis)

3.1 pav. Darbo dali antrasci zymjimas

·

Darbas rasomas ant balto A4 formato (210 x 297) vienoje popieriaus lapo pusje.

Rekomenduojama nustatyti tokias parastes: Virsutin parast ­ 2 cm Apatin parast ­ 2 cm Kairioji parast ­ 3 cm Desinioji parast ­ 1,5 cm

25

· Darbo kalba turi atitikti bendrins lietuvi kalbos normas bei specialybs terminij. · Teksto pastraip pradzia turi bti 1,5 cm nuo kairiosios parasts (Format/Tabs/ Tab stop position). Tarpas tarp eiluci turi bti 1,5 (1,5 Space). Spausdinant tekst, tarp zodzi paliekamas tik vienas tarpas. Taskas, kablelis, dvitaskis, kabliataskis, klaustukas spausdinami po zodzio paskutins raids be tarpo, o po si zenkl paliekamas vienas tarpas. Tekste pries brksn ir po jo paliekamas vienas tarpas. Isspausdinus atidaromuosius skliaustelius, toliau tekstas spausdinamas be tarpo. Uzdaromieji skliausteliai spausdinami is karto po paskutinio zenklo (kaip ir taskas, kablelis). Kabuts spausdinamos taip pat. Lietuvi kalboje kabuts zymimos pradzioje du kableliai apacioje, o citatos ar kito isskiriamo zodzio pabaigoje ­ virsuje (pvz.: Raste ,,Dl kompiuteri remonto" nurodomi ir jo gedimai). Augal veisls isskiriamos viengubomis kabutmis, zymimomis zodzio virsuje. · Visi darbo skyriai numeruojami is eils. Kiekvienas skyrius ­ vadas, analitin dalis, praktin dalis, isvados, informacijos saltini srasas, priedai ­ rasomi naujame lape. Jei analitin ir praktin dalys susideda is keli poskyri ­ jie numeruojami arabiskais skaitmenimis, pvz.: 1. 1.1. 1.2.1. 1.2.2. 1.3. 2. ir t.t. · Tarpas tarp skyri ar poskyri pavadinim ir teksto ­ 2 intervalai. Skyri ir poskyri pavadinimai centruojami. Tokios darbo antrasts, kaip: turinys, vadas, isvados, informacijos saltiniai vadinamos A lygio antrastmis, nenumeruojamos ir rasomos didziosiomis raidmis paryskinai 14 pt sriftu, eiluts viduryje/Center. · Visi darbo lapai turi bti sunumeruoti. Lapai numeruojami nuo antrojo (antrastinis lapas nenumeruojamas), arabiskais skaitmenimis, apatinje parastje per vidur (Insert/ Page Numbers/Position: Botom of Page (Footer)/Aligment: Center), be task ir brksneli. Baigiama paskutiniu lapu. · Jei prie savarankisko darbo pridedami papildomi dokumentai, t.y. priedai, jie darbo puslapius neskaiciuojami, o numeruojami atskirai. Juose pateikiami paveikslai, didels duomen lentels ir kita pagalbin medziaga, kuri nurodoma tekste. Priedai numeruojami eils tvarka. J skaicius neapibrziamas. Kiekvienas priedas dedamas atskir lap. Pried puslapiuose, virsutins parasts (Header) desinje pusje paryskinai (Bold) rasoma, pvz.: "1 priedas", "2

26

priedas". Jei priedas yra tik vienas, jis nenumeruojamas. Jei yra keli priedai, jie nuo pagrindinio teksto atskiriami lapu, kurio optiniame centre uzrasomas "PRIEDAI". Antrastinis lapas. Antrastinis (titulinis) lapas laikomas pirmuoju darbo lapu, taciau jis nenumeruojamas. Sio lapo atitinkamose vietose uzrasomas kolegijos ir fakulteto pavadinimas, katedra, skyrius, studento vardas ir pavard, studij programos pavadinimas, darbo pavadinimas, konsultant ir recenzent kvalifikaciniai laipsniai, vardai bei pavard, parasymo vieta, metai ir kita informacija (5 priedas). Studij darb antrastiniame lape nurodoma: · mokymo staigos pavadinimas (sriftas ­ 14 pt/Bold); · fakulteto pavadinimas (sriftas ­ 14 pt); · katedros pavadinimas (sriftas ­ 12 pt); · darbo autoriaus vardas ir pavard (didziosios raids, 14 pt). · studij programos, studij formos pavadinimas ir kursas ((sriftas ­12 pt); · darbo pavadinimas (sriftas ­ 18-24 pt/Bold); · savarankisko darbo rsis (sriftas ­ 14 pt); · darbo vadovo pedagoginis mokslo vardas ir mokslinis laipsnis, visas vardas ir pavard (sriftas ­ 12 pt); · vietovs, kurioje parengtas darbas, pavadinimas (centruotai, sriftas ­ 12 pt) ir kitoje eilutje po juo ­ darbo aprasymo metai (sriftas ­ 12 pt). Antrastiniame lape negali bti sutrumpinim, isskyrus grupi pavadinimus, pedagoginius vardus ir mokslinius laipsnius: vyresn. dst., doc., prof., dr., habil. dr. (5 priedas ). Po antrastiniu lapu dedamas lapas, kuriame pateikiamas darbo vertinimas su dstytojo pastabomis (6 priedas). Darbe naudot informacijos saltini srasas. Bibliografinis aprasas sudaromas remiantis Lietuvos standartu LST ISO 690 ir LST ISO 690-2. Rasto darb autoriams zinotina, kaip zymti informacijos saltinius bet kokiame studij darbe. Pateikiame kelet rekomendacij. · Informacijos saltini srasas pateikiamas po isvad atskiru skyriumi su antraste INFORMACIJOS SALTINIAI (jis nenumeruojamas). Kiekvienas tekste nurodomas saltinis turi bti pateikiamas informacijos saltini srase. Negalima nurodyti darb, nepamint tekste. · Informacijos saltini srasas sudaromas autori pavardzi abcls tvarka. Kolektyviniai darbai, kuri konkrets autoriai antrastiniame krinio lape/virselyje nra nurodyti (paprastai toki leidini autoriais bna organizacija ar grup zmoni) srase pateikiami pagal pirmj pavadinimo raid. Jei informacijos saltini srase pateikiami keli to paties autoriaus

27

darbai, jie isdstomi pagal leidinio publikavimo metus chronologine tvarka pradedant nuo anksciausiai publikuoto leidinio (pvz.: 1995 m., 1999 m., 2001 m. ir t.t.) · Informacijos saltini srase ir lietuvi, ir kitomis lotyn raidyno (angl, vokieci ir t.t.) kalbomis parasyti saltiniai pateikiami bendra abcls tvarka. Slav raidyno saltiniai pateikiami atskirai, po lotyn. · Informacijos saltinius uzsienio kalbomis btina rasyti originalo kalba. · Informacijos saltini srase pateikiami saltiniai turi bti numeruojami. · Aprasant naudotus informacijos saltinius yra pateikiama: autoriaus ar autori pavards ir vardai, leidinio pavadinimas, isleidimo vieta, isleidimo metai, standartinis numeris. Galima nurodyti bendr knygos puslapi skaici, taciau tai nra btina. · Atkreiptinas dmesys, kad tarptautinis standartinis knygos numeris (ISBN, ISSN) yra btinas elementas, todl j nurodyti btina. Jis rasomas pabaigoje. Zinant s numer, per Internet labai patogu surasti leidinius. · Informacijos saltini srase cituotas knyg puslapis nezymimas. Cituot straipsnio disertacijos puslap nurodyti btina. Toliau pateikiami pavyzdziai, kaip studij darb bendrame srase zymime. Knygos zymimos: · vieno autoriaus knyga: SESKAS, Aloyzas. Augalininkysts technologij praktiniai darbai: mokymo priemon. Mastaiciai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2008. 130 p. ISBN 978-9955-27-066-9. · dviej autori knyga: ZEMAITAITIEN, Dana; ir MISIUS, Romualdas. Ziedas prie ziedo: gli komponavimo teorija ir praktika. Vilnius: Valstieci laikrastis, 2008. 69 p. ISBN 978-9955-708-13-1. · trij autori knyga: DANILCENKO, Honorata; JARIEN, Elvyra; ir RUTKOVIEN, Vida. Ekologin darzininkyst, Kaunas: Tirazas, 2004. 73 p. · keturi ir daugiau autori knyga: DANILCENKO, Honorata, et al. Standartizacija ir produkcijos kokybs kontrol: metodiniai patarimai. Akademija: LZU leidybos centras, 2005. 48 p. · vieno redaktoriaus parengta knyga: Lietuvi kalbos zinynas. Sudar Petras Kniksta. Kaunas, 2002.

28

· knyga be autoriaus: Silals krasto padavimai. Silal: Silals viesoji biblioteka, 2000. 2 d. · zurnalai, laikrasciai ir kiti tsiamieji leidiniai Tarp knyg: Lietuvos kultros ministerijos, Lietuvos nacionalins Martyno Mazvydo bibliotekos mnesinis zurnalas. 1991- .Vilnius, 1991- . ISSN 0868-8826 STEEL, E.A. National index of parish registers. London, 1968, vol. 1, p. 155-167.

Straipsniai zymimi: · vieno autoriaus straipsnis is knygos ar daugiatomi leidini: MARKEVICIEN, Laima. Kambarini gli sortimento tyrimas. In Dekoratyvij ir sodo augal sortimento, technologij ir aplinkos optimizavimas: mokslini straipsni rinkinys. Mastaiciai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2008, p.39-43. ISBN 978-9955-27-065-2. · dviej autori straipsnis is knygos ar daugiatomi leidini: VAIDELYS, Jonas; ir MISINAS, Donatas. Dekoratyvij zolini augal sortimento formavimo principai. In Dekoratyvij ir sodo augal sortimento, technologij ir aplinkos optimizavimas: mokslini straipsni rinkinys. Mastaiciai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2008, p. 79-83. ISBN 978-9955-27-065-2. · straipsnis is zurnal, laikrasci ir kit tsiamj leidini: VAIDELYS, Jonas. Dekoratyvij zolini augal sortimento kaita Lietuvos miestuose ir optimalaus sortimento formavimo prielaidos. Miest zeldyn formavimas 2008: gls ir glynai [mokslini straipsni rinkinys]. Klaipda: Klaipdos universiteto leidykla, 2008, p.144-150. ISSN 1822-9778. WRIGLEY, E.A. Parish registers and the historian. In STEEL, D.J. National index of parish registers. London, 1968, vol. 1, p. 155-167.

· straipsnis is knygos: MERKYS, Vytautas. Ausrininkai. In Mazosios Lietuvos enciklopedija. Vilnius, 2000, t. 1, p. 103.

29

WRIGLEY, E.A. Parish registers and the historian. In STEEL, D.J. National index of parish registers. London, 1968, vol. 1, p. 155-167.

Elektroniniai dokumentai: · elektronins knygos, duomen bazs, kompiuteri programos: MARGELIEN, Jolanta. Bendroji ekologija ir aplinkos apsauga: mokymo priemon [CDROM]. Mastaiciai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2008. ISBN 978-9955-27-122-2. CARROL, Lewis. Alice's Advantures in Wonderland [interaktyvus]. Texinfo ed. 2.1. [Dortmund, Germany ]: WindSpiel, November 1994 2001 [zirta 1995 m. vasario 10 d]. Prieiga per internet: <http://www.germany.eu.net/books/carrrol/alice.html>. · straipsniai is elektronini knyg, duomen bazi, kompiuteri program:

GIRDZIJAUSKAS, Juozapas. Ankstyvasis periodas (iki XIX a. pabaigos). In Klasikin lietuvi literatra: antologija [interaktyvus]. Vilnius: Mokslinink sjungos institutas, 2002 [zirta 2002 m. balandzio 26 d.], ekr. 2. Prieiga per internet: http://anthology.lms.lt/lindex.html. MCCONNELL, W.H. Constitutional History, In The Canadian Encyclopedia [CD-ROM]. Mcintosh'o versija 1.1. Toronto: McClelland&Stewart, c. 1993. ISBN 0-7710-1932-7 · elektroniniai serialiniai leidiniai (laikrasciai, zurnalai ir kiti tsiamieji leidiniai):

Informacijos mokslai [interaktyvus]. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1994- [zirta 2001 m. lapkricio 9 d.]. Prieiga per internet: http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/inf-mok/inf mok.html>. · straipsniai is elektronini leidini (laikrasci, zurnal ir kit tsiamj leidini):

GUDONIEN, Vilija. Politin visuomen ir informacija. In Informacijos mokslai [interaktyvus]. 1998, [nr.] 9 [zirta 2001 m. lapkricio 9 d.], ekr.3. Prieiga per internet: <http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/inf-m-9/index.htmll>. STONE, Nan. The Globalization of Europe. In Harward Business Rewiew [interaktyvus]. May-June 1989 [zirta 1990 m. rugsjo 3 d.], ekr. 1-2. Prieiga per: BRS Information Technologies, McLean (Va.).

30

3.1. Rasto darbo struktrini dali forminimas

Darbo turinys. Turinys pateikiamas darbo pradzioje, antrame puslapyje Turinyje surasomi vis dali, skyri ir poskyri, paragraf numeriai, pavadinimai ir nurodomi puslapiai. Pats turinys sras netraukiamas. Zodis "TURINYS" rasomas didziosiomis ir paryskintomis raidmis. Turinio dalis, skyrius, poskyrius, paragrafus ir puslapius numeruojame arabiskais skaitmenimis. Po kiekvieno skaiciaus, vardijancio turinio dal, rasome taskus. Po puslap nurodancio skaiciaus tasko nerasome. Kiekvienos dalies, skyriaus, poskyrio ar paragrafo pavadinimas rasomas didzija raide. Po jo ­ taskin linija iki nurodomo puslapio (8 priedas). Turinyje skyriai ,,vadas", ,,Priedai" nenumeruojami, nenaudojama taskin linija ir nenurodomi puslapi numeriai (6 priedas). Turinyje skyriai ,,Isvados" arba ,,Isvados ir pasilymai", ,,Informacijos saltiniai" nenumeruojami, po taskins linijos nurodomi puslapi numeriai (8 priedas). vadas. vade grindziamas temos pasirinkimas, nurodomas aktualumas, naujumas, suformuluojami: darbo problema, darbo tikslas, uzdaviniai, tyrimo objektas. Darbo tikslas turt bti vienas, o uzdavini keletas. Uzdaviniai formuojami visam darbui, tiek informacijos saltini analizei, tiek eksperimentinei jo daliai. Vartotini veiksmazodziai uzdaviniams sudaryti: paaiskinti, apibrzti, identifikuoti, apibdinti, interpretuoti, iliustruoti, palyginti, supriesinti, sudaryti, issprsti, isskirti, sugretinti, atskirti, vertinti, isnagrinti, nustatyti, isanalizuoti, schematizuoti, isdiferencijuoti, kritikuoti, suformuluoti, sukurti, suprojektuoti, sudaryti, parengti, patikrinti ir kt. Gali bti naudojami ir du veiksmazodziai. Svarbu parasyti vad taip, kad j perskaicius bt galima susidaryti spd apie darbo esm. vade paprastai nurodoma, su kokiais sunkumais autorius susidr rinkdamas informacijos saltinius, faktin medziag, atlikdamas tyrimus, rasydamas darb, ar pasiek uzsibrzt tiksl. vado apimtis iki 2 puslapi. Darbo rezultatai ir j aptarimas. Analitin dalis. Tai pagrindin darbo dalis. Sioje dalyje pateikiama faktin arba projektins tiriamosios problemos situacija ir faktins medziagos analiz. Naudojant statistini duomen, finansins apskaitos, tyrim, apklaus bei stebjim medziag, atliekami vairs ekonominiai skaiciavimai, kurie surasomi analitines lenteles. Tekste iskeltos hipotezs patvirtinamos arba paneigiamos, priezastys ir pasiekimai pagrindziami.

31

Asmenini tyrim rezultat aprasymo nedert pradti zodziais: "as istyriau", "as atradau" ir pan. Geriau vartoti beasmeni zodzi junginius: "nustatyta", "istirta" ir pan. Nepatartina piktnaudziauti zanginiais zodzi junginiais: "btina pabrzti", "reikt pazymti" ir pan. Nevartotini ilgi sakiniai, nes tok tekst sunkiau suprasti. Nuorodos kitas darbo dalis (skyrius, poskyrius), lenteles, paveikslus daromos uzrasant j eils numerius. Pavyzdziai: (4 skyrius); (p.54). Lentels, paveikslai, grafikai. Beveik visuose studij darbuose naudojama vaizdin medziaga. Ji terpiama tekst tam, kad bt aiskiau, tiksliau, kad isryskt skirtumai, o lentelse bt galima pateikti daugiau informacijos. Kiekviena lentel ar paveikslas (grafikai, diagramos studij darbuose zymimi kaip paveikslai) turi bti numeruojami ir btinai aptariami tekste. Didzioji dalis lenteli, paveiksl gali bti pateikiami prieduose. Taciau ir prieduose pateikiam medziag privalu aptarti tekste. Negalima tekst ar priedus dti iliustracij (paveiksl, grafik, lenteli) medziagos, kuri nebuvo analizuojama tekste. Kiekvieno skyriaus iliustracijos numeruojamos pazymint skyriaus ar poskyrio numer, po to ­ paveikslo numer, ir tik tuomet - pavadinim. Diagramos nenumeruojamos atskirai, jos zymimos kaip paveikslai ir numeruojamos is eils. Paveikslai ir lentels numeruojamos kiekvienam skyriui atskirai, kartu rasant ir j pavadinim. Paveiksl (ir diagram) numeriai bei pavadinimai zymimi po paveikslu (centruotai). Lentels zymimos desinje pusje nurodant ir lentels numer, pvz.: "4.7.1 lentel", o kitoje eilutje centruotai uzrasomas lentels pavadinimas. Iliustracij ir lenteli numeriai ir pavadinimai rasomi paryskintai, 10 pt sriftu, kaip parodyta 3.2 pav. 1. Kvalifikacijos klimo uzdavinys

Naujai parengto specialisto

bazins zinios

Seniau parengto specialisto zinios

Kvalifikacijos klimas

4.7.1 pav. Kvalifikacijos klimo uzdavinys (A.Sakalas, 2001, p. 68) 3.2. pav. Paveikslo pavyzdys

32

2. Student vertinimas ...Student zini vertinimo pasiskirstymas matomas grafike (2.1 pav.)

100 80 60 40 20 0 1

Bendrieji dalykai

2

Specialybs dalykai

3

4

Specializacijos dalykai

3.3 pav. Grafiko pavyzdys 4.7.1 lentel N kyje auginam augal derlingumas t/ha, 2005m. Eil. Nr. 1. 2. 3. Augalai Zieminiai kvieciai Mieziai Bulvs Derlingumas 5 3,7 25

3.4 pav. Lentels pavyzdys

Isvados ir rekomendacijos. Isvadose ir silymuose pateikiamos isvados, rekomendacijos bei silymai. Isvados turi remtis nagrinjamja medziaga, turi bti glaustai suformuluotos ir isdstytos nuosekliai. Isvadose nepateikiama citat. Sioje dalyje pateikiami svarbiausi tyrimo rezultatai, atsakymai vade formuluotus darbo tikslus bei uzdavinius. Isvados ir silymai turi atspindti esamos problemos sprendimo bdus, nurodyti nauj idj gyvendinimo kryptis. Po isvadomis ir pasilymais studentas pasiraso.

33

INFORMACIJOS SALTINIAI 1. ATKOCINIEN, Zenona; STONKIEN, Marija; JANONIS, Osvaldas. Rasto darb metodiniai nurodymai. Vilnius: VU l-ka, 2007. 121 p. ISBN 978-9955-33-140-7. 2. BALTRNIEN, V.; ir PETRAUSKIEN, K. Baigiamj darb metodiniai nurodymai: mokomoji knyga. Vilnius, 2001. 27 p. ISBN 9955-9418-5-5. 3. BORUSEVICIEN, Nijol. Mokymo(si) procesai edukaciniu ir filosofiniu aspektu.Siauliai: K. J. Vasiliausko leidykla Lucilijus, 2004. ISBN9955-564-61-X.p.131 4. KARDELIS, K.; ir BAGOCINAS S. Baigiamj darb (kursini, diplomini, magistro) rasymas ir forminimas: metodiniai patarimai LKKA studentams ir magistrantams. Kaunas: LKKA, 2000. 64 p. 5. KARDELIS, Kstutis. Mokslini tyrim metodologija ir metodai. Kaunas: Judex, 2002. 398p. ISBN 9986-948-65-7. 6. KUITIEN, Nina. Mokslini studij darb rengimo metodins rekomendacijos. Mokomoji metodin knyga. Kdainiai, 2010. 126 p. ISBN 978-9955-27-180-2. 7. Neuniversitetini studij rezultat vertinimo nuostatos: Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministro sakymas Nr. 35. Vilnius, 2002-15-15. 8. RAMSDEN P Kaip mokyti aukstojoje mokykloje.Vilnius: Aidai, 2000. 9. RIENECKER, L ir JORGENSEN P. S. Kaip rasyti mokslin darb. Vilnius: Aidai, 2003.p.44. 10. STAPONKIEN, Jurga ir RUDYT, Dalia, ir STASINAIT Vida. Bendrieji student praktinio mokymo reikalavimai.Metodin priemon.VS Siauli universiteto leidykla, 2005.ISBN 9986-38-582-2. p.36.

34

PRIEDAI

1 Priedas

PRAKTINIO DARBO STRUKTRA

_____________________________________________________________________________

/darbo pavadinimas/

Praktinio darbo tikslas: Uzdaviniai: 1. 2. 3. ................................. Uzduotys: 1. 2. ................................. Darbo eiga: Savikontrols klausimai darbo atlikimui: 1. 2. 3. 4. 5. ................................. Temos pakartojimui: 1. 2. 3. 4. .................................

Pastaba: Praktiniame darbe turi bti visi nurodyti punktai.

2 priedas KORTELS Nr. STRAIPSNIO AUTORIUS: PAVADINIMAS: SALTINIS: TEMA:

TIKSLAS, PROBLEMA UZDAVINIAI, TRUMPAS TURINYS PASTABOS (savo minci trumpas isdstymas nagrinjamu klausimu)

DATA: ZURNALO AR LAIKRASCIO Nr. PUSLAPIAI:

3 priedas

Tiksl ir uzdavini formulavimui naudotini veiksmazodziai [6] Sritis Supratimas Turinys Sugebjimas papasakoti, k zino, interpretuoti tai, is kur tai zino Veiksmazodziai Nustatyti padt, viet Paaiskinti Isgryninti Nustyti Identifikuoti Atpazinti Papasakoti Apzvelgti Diskutuoti Pademonstruoti Padaryti apibraiz, eskiz Panaudoti Aprasyti Padaryti plan, lentel, schem, sras Pritaikyti Veikti, vaidinti Valdyti Atskirti zirti skirtum Charakterizuoti Svarstyti Diskutuoti Eksperimentuoti Sprsti problemas Tikrinti Nustatyti rys Palyginti Priespastatyti Sugretinti Tyrinti Apskaiciuoti Numatyti Analizuoti Nagrinti Suskaidyti Kontroliuoti Kritikuoti Komponuoti Sudaryti Sukoncentruoti Komplektuoti Sudaryti plan, schem Sisteminti Pasilyti KuRti Patarti Paaiskinti Apibendrinti Projektuoti Numatyti Organizuoti Rengti Isdstyti Klasifikuoti Pritaikyti Perdirbti Sumontuoti vertinti

Pritaikymas

Zini ir sitikinim pritaikymas

Analizavimas

Gebjimas analizuoti studijuojamos srities elementus, j tarpusavio rysius, organizavimo principus

Sintezavimas

Gebjimas sukurti nagrinjamos srities unikalius rysius, sukurti veiksm plan, numatyti abstrakcius rysius

Vertinimas

Gebjimas priimti

sprendim, paremt vidiniais ir isoriniais poreikiais

Nustatyti vert Susidaryti nuomon Kritikuoti Padaryti isvad Nagrinti Patikrinti Atskirti Perzirti Atrinkti Pakeisti Isrinkti Ismatuoti

4 priedas .Institucija: Studij forma: Dalykas: PROFESINS VEIKLOS, TECHNOLOGINS IR SPECIALIZACIJOS PRAKTIKOS KORTELS STRUKTRA Tema: Tikslas: Uzdaviniai: 1. 2. 3. . 4. Literatra. Darbo priemons: Metodiniai nurodymai. Darbo eiga. Klausimai pakartojimui Darbo vertinimas.

5 priedas

Times New Roman 14 pt Bold Times New Roman 14 pt Times New Roman 12 pt

KAUNO KOLEGIJOS KRASTOTVARKOS FAKULTETO

ZELDINI IR AGROTECHNOLOGIJ KATEDRA

Times New Roman 14 pt

JONAS PETRAITIS

Agroversl technologij nuolatini studij skyriaus I kurso studentas(-)

Times New Roman 12 pt

Times New Roman 18 pt Bold

KININKO X KIO KRIMAS IR PLTROS PERSPEKTYVOS

Agroversl pagrind dalyko referatas

Times New Roman 14 pt

Vadov

lekt. Nijol Jurksaitien

Mastaiciai 2010

6 priedas KAUNO KOLEGIJOS KRASTOTVARKOS FAKULTETO ZELDINI IR AGROTECHNOLOGIJ KATEDRA

......................................................................grups studento(s) ................................................................................................................

(Vardas, pavard)

..............................................................................................................................

Dalyko pavadinimas ........................................................ Darbo pateikimo data

Pastabos dl darbo...................................................................................................................... ........................................................................................................................................................... ........................................................................................................................................................... ........................................................................................................................................................... ........................................................................................................................................................... ........................................................................................................................................................... ........................................................................................................................................................... ........................................................................................................................................................... ........................................................................................................................................................... ........................................................................................................................................................... ........................................................................................................................................................... ........................................................................................................................................................... vertinimas......................................... .............................................................

Data

Information

Microsoft Word - sav_darbu_metodika GALUTINIS.doc

42 pages

Find more like this

Report File (DMCA)

Our content is added by our users. We aim to remove reported files within 1 working day. Please use this link to notify us:

Report this file as copyright or inappropriate

365697


You might also be interested in

BETA
studiju programos vadovas
Microsoft Word - sav_darbu_metodika GALUTINIS.doc