Read BENDROSIOS text version

BENDROSIOS PROGRAMOS IR ISSILAVINIMO STANDARTAI

Priesmokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas

Vilnius, 2003

Pratarm vadas Priesmokyklinis ugdymas Dorinis ugdymas Kalbos Matematika Gamtamokslinis ugdymas Socialinis ugdymas Meninis ugdymas Informacins technologijos Technologijos Kno kultra

2

UDK 371.2/373(474.5) Be-192

Bendroji priesmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa patvirtinta Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministro 2002 m. birzelio 24 d. sakymu Nr .1147 Priesmokyklinio ugdymo standartas, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos ir issilavinimo standartai patvirtinta Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. sakymu Nr. ISAK1015

Bendrojo ugdymo tarybos redakcin grup: Pranas Gudynas, Darius Kuolys, Egl Prancknien Svietimo pltots centro redakcin grup: Marija Bareikien, Zibartas Jacknas, Violeta Jonynien, Ona Monkevicien, Elena Motiejnien, Irma Neseckien, Alvyda Pacevicit Programas ir standartus reng: M. Balsys, B. Banevicit, M. Bareikien, D. Bigelien, V. Blauzdys, L. Bobrova, V. Bortkevicien, N. Burneikait, A. Ciurlionyt, V. Dagien, A. Daulenskien, A. Dikcius, D. Dobravolskait, L. Duoblien, J. Dzikavicit, S. Gerulaitis, V. Gerulaitis, A. Girdzijauskas, R. Girdzijauskien, V. Glebuvien, V. Grazien, P. Gudynas, V. Gudzinskien, P. Ivanovas, Z. Jacknas, L. Jaglinska, V. Januskevicius, R. Jarien, A. Jasinska, L. Jasinauskas, V. Jonynien, E. Karbocien, A. Katinien, V. Kazragyt, J. Kiaupien, R. Krasauskien, I. Lauruvnait, L. Lauzikas, E. Marcelionien, R. Matlasaitien, O. Monkevicien, E. Motiejnien, I. Musteikien, E. Narbutas, I. Neseckien, S. Norkus, A. Pacevicit, D. Paulauskien, V. Plentait, H. Prosniakova, R. Rachlevicit, M. Ramonien, A. Rudien, V. Salien, V. Sicinien, I. Staknien, K. Stankevicien, S. Stasaitis, J. Sidabrien, R. Skripkien, H. Sokolovska, R. Sapiro, D. Sejnicka, K. Slezevicius, R. Tuinylait, K. Urba, S. Vaitkevicit, E. Velicka, S. Vingelien, M. Vosylien, A. Tarasonien. Silymus teik: G. Ambrutien, V. Augustinavicius, E. Bakonis, J. Banyt, J. Baranova, N. Bazarien, S. Bitlierit, G. Blazys, J. Brazauskien, V. Bugailiskyt, V. Buivydavicius, N. Bunina, A. Buracien, E. Butkus, D. Cesnavicius, O. Cepulnien, R. Dambrauskien, R. Darafjus, S. Dijokien, R. Dimentova, I. Fedorovic, V. Fursovas, L. Galkut, R. Garliauskien, D. Gizien, I. Golubeva, P. Gudynas, J. Gudmonas, V. Gudonien, L. Jankauskien, J. Janknien, R. Jasinien, V. Jarusevicius, R. Jarusevicien, J. Jevsejevien, J. Jokimaitis, N. Jucien, S. Jurkevicius, J. Jurkynas, G. Jurkynien, Z. Kairaitis, V. Kaladyt, R. Kamuntavicius, J. Kanciauskien, L. Kasperavicien, R. Kazlauskien, N. Kirklien, D. Kiseliova, A. Kiseliovas, D. Kolesnikova, B. Kornilova, R. Krusinskien, V. Kulikova, G. Kundrotas, L. Kunskait, D. Kuolys, J. Litvinait, A. Lesauskien, A. Luksa, I. Maciulevicien, R. Makarskait, J. Malinauskas, E. Manelis, A. Mankelinien, I. Masoit, S. Matkevicien, V. Matonis, R. Matonien, S. Molis, R. Narunec, S. Narunec, I. Narusien, N. Naujokien, L. Paulauskas, J. Paulionyt, N. Petrnait, S. Pleitien, A. Porutis, A. Poska, S. Potelinien, R. Prokurotien, M. Purlien, V. Rackauskas, A. Ragauskas, R. Raudonis, A. Razmantien, A. Rimeika, G. Sapoznikovas, E. Sederevicit, S. Skapien, D. Skurauskien, J. Slavinien, N. Slizauskien, V. Stanevicien, R. Stanknien, M. Strickien, P. Survila, R. Salna, J. Sackut, G. Seibokien, B. Setkus, S. Spokien, A. Suminien, R. Tamasauskas, D. M. Usoryt, V. Vaicekauskien, S. Vaitieknas, L. Vilkien, V. Vysniauskien, J. Zabarskait, V. Zdanevicien, A. Zulumskyt, L. Zadeikait, Z. Zebrauskien, L. Zilnien ir kt.

ISBN 9986­03­524­4

© Svietimo ir mokslo ministerijos Svietimo pltots centras, 2003

3

P r a t a r m

Pagrindinis valstybs lygmens dokumentas, reglamentuojantis ugdymo turin bendrojo lavinimo mokykloje, yra Bendrosios programos ir issilavinimo standartai. Sis dokumentas rengiamas priesmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopoms. Bendrj program ir issilavinimo standart paskirtis ­ laiduoti ugdymo derm, tstinum ir kokyb visose salies mokyklose. Bendrosios programos ir issilavinimo standartai yra vientisas dokumentas. Bendrosios programos nusako ugdymo krypt (tikslus ir uzdavinius), taip pat tai, ko ir kaip turt bti mokomi moksleiviai (ugdymo turin ir metodus), kad gyt jiems btin zinojim ir supratim, issiugdyt esminius gebjimus ir vertybines nuostatas. Standartai nusako laukiamus ugdymo rezultatus. Jais konkretinamos bendrosios programos, tiksliau apibrziamas moksleivi gebjim, zini ir supratimo platumas bei gilumas, nusakoma, kaip moksleiviai turt pademonstruoti, ko yra ismok (nurodyti, paaiskinti, analizuoti, sukurti, teikti pavyzdzius, kelti hipotezes, planuoti ir atlikti bandymus, grafiskai pavaizduoti duomenis, analizuoti saltinius ir t.t.). Siuo dokumentu is esms uzbaigiamas svarbus bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinio pertvarkos etapas, prasidjs 1994 m. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrj program projektu. 1996 m. Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministerijos kolegija patvirtino Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos samprat, bendrsias programas bei issilavinimo standart projektus I­X klasms (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. I­X klass. ­ Vilnius: Leidybos centras, 1997; Bendrojo issilavinimo standartai. I­X klass. Projektas. ­ Vilnius: Leidybos centras, 1997). Siais dokumentais buvo apibrzti bendrieji ugdymo principai ir gairs, o mokykl bendruomens buvo kvieciamos remtis jais krybiskai ­ ,,pagal savo poreikius, siekius ir galimybes". 1997 met ,,Bendrosiose programose" paskelbta mokyklos, ugdymo turinio bei ugdymo samprata ir toliau laikytina demokratinius Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos pagrindus apibrzianciu, prasmingas tolesnio jos modernizavimo gaires nurodanciu dokumentu. Siame leidinyje pateikiama 2002 m. LR svietimo ministro patvirtinta priesmokyklinio ugdymo programa (Bendroji priesmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. ­ Vilnius: Svietimo aprpinimo centras, 2002) ir 2003 m. patvirtintas priesmokyklinio ugdymo(si) standartas, pradinio bei pagrindinio ugdymo bendrosios programos kartu su issilavinimo standartais. Nekeiciant esmini ugdymo turinio formavimo nuostat bei princip, atnaujintose programose ir issilavinimo standartuose daugiau dmesio skiriama tam, kad:

4

! moksleiviams bt sudarytos kuo palankesns slygos gyti ir pltoti asmenin, socialin, pazinimo ir kultrin kompetencij, kuri sudaro vertybini nuostat, gebjim, zini ir supratimo visuma; ! bt uztikrinta auksta ugdymo(si) kokyb; ! ugdymo turinys ir procesas glaudziau sietsi su moksleivi patirtimi ir aktualiais sociokultriniais j gyvenamosios aplinkos poreikiais; ! moksleiviai patirt skm mokydamiesi ir isvengt socialins atskirties. Rengiant 2003 m. Bendrsias programas ir issilavinimo standartus buvo remiamasi: ! Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis I­X klasms,

patvirtintomis LR SMM kolegijos 1996 m. birzelio 27 d. nutarimu Nr. 48; ! Bendrojo lavinimo mokyklos issilavinimo standart I­X klasms projektais, patvirtintais LR SMM kolegijos 1996 m. birzelio 27 d. nutarimu Nr. 47; ! Bendrojo lavinimo mokykl 2003­2005 met bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais LR svietimo ir mokslo ministro 2003 m. kovo 31 d. sakymu Nr. 408; ! Valstybins svietimo strategijos 2003­2012 met nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX­1700. Taip pat buvo atsizvelgta : ! mokytoj, mokytoj asociacij, ekspert komisij nari, nepriklausom ekspert pastabas ir pasilymus; ! mokytoj gyt moksleivi darbo per pamokas, egzaminus vertinimo patirt; ! tarptautini ir nacionalini moksleivi pasiekim tyrim rezultatus; ! tarptautin patirt ir Europos Sjungos svietimo dokumentus. Program bei standart rengjai dkingi visiems krasto pedagogins bendruomens nariams, kuri kvalifikuoti patarimai ir pastabos padjo tobulinti siuos tolesniam ugdymo turinio ir proceso modernizavimui skirtus dokumentus. Pastab ir pasilym laukiame adresu: Svietimo pltots centras Ugdymo turinio skyrius M. Katkaus g. 44 2600 Vilnius Elektroninis pastas [email protected] Elektroninis Bendrj program ir issilavinimo standart variantas yra Svietimo pltots centro interneto svetainje www.pedagogika.lt

5

v a d a s

BENDROJI DALIS

Priesmokyklinis, pradinis ir pagrindinis vaiko ugdymas laikomas vienu svarbiausi siuolaikins svietimo politikos prioritet, mokymosi vis gyvenim pagrindu. Skmingai veiktas sis bendrojo ugdymo tarpsnis kloja pamat tolesniam asmens mokymuisi, bsimai akademinei, darbinei karjerai. Koks turi bti ugdymo turinys siuo laikotarpiu? Kaip suzadinti ir palaikyti vaik nor mokytis? Kaip padti mokytis kiekvienam? Ko ir kiek vaikai gali ir turi ismokti? Kaip vertinti? Koki zini, gebjim, nuostat vaikams prireiks gyvenime? Atsakym siuos ir kitus klausimus nuolat iesko mokytojai, Bendrj program bei issilavinimo standart rengjai, vadovli autoriai. Svietimo reformos metais gyta patirtis rodo, kad atsakymai uzduotus klausimus keiciasi ir kad ugdymo turinio atnaujinimas tampa nuolatiniu procesu. Galima isskirti kelet svarbiausi ugdymo turinio kait lemianci veiksni: ! Btinyb uztikrinti ugdymo kokyb: tobulinti mokyklos veikl; zadinti moksleivi nor mokytis, atliepti j poreikius bei galias, susieti mokymsi su praktiniu gyvenimu, padti moksleiviams tapti aktyviais pilieciais, patriotais, solidariais Europos ir pasaulio bendrijos nariais. ! Salies politinio, ekonominio, socialinio bei kultrinio gyvenimo kaita: globalizacija, darnus vystymasis, Lietuvos sijungimas Europos Sjung. ! Informacins (zini) visuomens pltra: moksleivi informacini gebjim ugdymas, mokymasis mokytis, mokymas naudotis siuolaikinmis informacinmis technologijomis. ! Mokyklos bendruomens ir vietos bendruomens kaita: mokyklos bendruomens poziris savo veikl ir jos tobulinimo perspektyvas, vietos bendruomens poreikiai.

Leidinyje pateikiamos atnaujintos bendrosios programos ir issilavinimo standartai labiau nei ,,Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. I­X klass" (1997) atliepia siandienos gyvenimo poreikius.

6

UGDYMO TIKSLAI IR UZDAVINIAI

Bendrojo lavinimo mokyklos tikslas ­ isugdyti asmen, pajg savarankiskai bei kartu su kitais sprsti savo ir visuomens gyvenimo problemas, pozityviai keisti Lietuvos tikrov, krybingai atsakyti siuolaikinio pasaulio isskius, gebant prasminti savo gyvenim priestaringoje dabarties tikrovje (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos, I­X klass. 1997). Sio tikslo siekiama vedant vaik per visas ugdymo pakopas: priesmokyklin, pradin, pagrindin, vidurin ugdym. Priesmokyklinio ugdymo tikslas ­ laiduojant vaiko asmenybs skleidimsi, ugdyti aktyv, savimi ir savo gebjimais pasitikint, stipri pazinimo motyvacij turint vaik, sudaryti prielaidas tolesniam skmingam ugdymuisi mokykloje. Pradinio ugdymo tikslas ­ isugdyti sveik, aktyv, krybing, elementaraus rastingumo ir socialini, informacini, pazintini, veiklos gebjim bei vertybini nuostat pagrindus gijus vaik. Pagrindinio ugdymo tikslas ­ laiduojant darni asmens dvasini ir fizini gali pltot, isugdyti aktyv, savarankisk, atsaking, sociokultrinio rastingumo, btino skmingai socialinei integracijai ir tolesniam mokymuisi, pagrindus gijus moksleiv. Siekiant uzsibrzt tiksl mokyklai iskyla sie pagrindiniai ugdymo uzdaviniai: ! uztikrinti darni prigimtini moksleivio gali pltot, puoselti jo dvasin kultr, pilietiskum; ! sudaryti moksleiviams slygas gyti sociokultrinio rastingumo pagrindus, padti issiugdyti asmenin, socialin, pazinimo (kalbin, matematin, gamtamokslin ir technologin rastingum) bei kultrin kompetencij, reikaling skmingam iskylanci asmeninio bei socialinio gyvenimo klausim sprendimui; ! padti moksleiviams issiugdyti komunikacinius gebjimus, gyti informacins kultros, kompiuterinio rastingumo pagrindus, atitinkancius siandienio gyvenimo ir ateities poreikius; ! atskleisti ir pltoti krybines moksleivi galias, ugdyti menin ir estetin kompetencij, padti sitraukti kultrin bendruomens gyvenim; ! ugdyti moksleivi gebjim kritiskai mstyti, sprsti problemas; ! ugdyti moksleivi pasitikjim savo jgomis, iniciatyvum, savarankiskum, nusiteikim imtis atsakomybs, nuostat ir gebjim mokytis vis gyvenim, tobulti.

7

KOMPETENCIJOS UGDYMAS

Siuolaikinje ugdymo teorijoje ir praktikoje pabrziama asmens kompetencijos atsakingai ir produktyviai veikti konkreciame socialiniame kontekste, realiame gyvenime svarba. Nemazai dmesio sios kompetencijos ugdymui skiriama naujausiuose Europos Komisijos svietimo dokumentuose. Asmens kompetencija suprantama kaip zini, gebjim bei nuostat visuma, galinanti kelti prasmingus tikslus bei j siekti, mokytis vis gyvenim, bti aktyviu pilieciu ir dalyvauti visuomens gyvenime, susirasti tinkam darb. Kompetencijos samprata nusako svarbiausius siuolaikinio svietimo uzdavinius ­ rengti besimokanciuosius ryztingai ir tikslingai pritaikyti gytus gebjimus, zinias bei patirt gyvenime, profesinje veikloje ir nuolat mokantis. Bendrasis privalomasis ugdymas turi suformuoti asmens kompetencijos, t.y. gebjimo komunikuoti gimtja ir uzsienio kalba, matematinio, gamtamokslinio ir technologinio rastingumo, informacini komunikacini gebjim, mokjimo mokytis, tarpasmenins ir pilietins kompetencijos, verslumo, kultrinio isprusimo, pagrindus. Todl pradinje ir pagrindinje mokykloje daug dmesio turi bti skiriama kiekvieno moksleivio kompetencijos, orientuotos aktualias gyvenimo visuomenje reikmes, ugdymui. Turi bti palaipsniui atsisakoma abstraktaus, tarpusavyje nepakankamai susieto gebjim bei nuostat ugdymo ir zini perteikimo. Siose ,,Bendrosiose programose ir issilavinimo standartuose" visa svietimo bendruomen, mokykl vadovai ir mokytojai kvieciami pazvelgti kiekvieno moksleivio vertybini nuostat, gebjim ir zini bei supratimo pltot kaip integral proces ­ moksleivio kompetencijos ugdym.

Vertybins nuostatos

Neatsiejama asmenins, socialins, pazinimo bei kultrins kompetencijos dalis yra asmens vertybi sistema. Todl bendrojo lavinimo mokykla, kiekvienas mokytojas ugdo sias moksleivi bendrsias vertybines nuostatas: ! pagarb sau ir kitam, nusiteikim santykius su zmonmis grsti savitarpio supratimu, konstruktyviai sprsti konfliktus; ! tolerantisk pozir fizinius, religinius, socialinius, kultrinius zmoni skirtumus; ! patriotizm, pagarb tautos tradicijoms, kultros paveldui, nusiteikim j saugoti ir pltoti; ! pagarb demokratijos vertybms; ! tausojant santyk su gamtine ir kultrine aplinka, jos vairove, nusiteikim pasirinkti darnaus vystymosi principus atitinkant gyvenimo bd; ! rpinimsi kitais, neabejingum viskam, kas vyksta salia; ! sziningum, atsakomyb uz zod, veiksm, poelg;

8

! iniciatyvum, krybiskum, kokybs siekim; ! nuostat sveikai gyventi; ! nuostat realiai vertinti bei nuolat tobulinti asmenin, socialin, pazinimo bei kultrin kompetencij. Moksleivi bendrosios vertybins nuostatos ugdomos per vis dalyk pamokas, joms stiprinti ir tvirtinti turi bti skirtas visas ugdymo procesas, mokyklos gyvenimas, mokyklins bendruomens rysiai su vietos bendruomens nariais ir institucijomis.

Gebjimai

Kitas esminis asmens kompetencijos dmuo, jos ,,serdis" yra gebjimai ir gdziai. Bendrojo lavinimo mokykloje pltojami bendrieji asmeniniai, socialiniai, pazinimo, komunikaciniai, darbo ir veiklos moksleivi gebjimai: ! mokytis, nuolatos tobulinti gytus gebjimus; ! komunikuoti, rasti, tvarkyti ir perduoti informacij; ! kritiskai mstyti ir sprsti problemas; ! racionaliai planuoti ir organizuoti veikl, tvarkyti laiko, finansinius ir kitus isteklius; ! veikti krybiskai, iniciatyviai, prasmingai ir savarankiskai, prisiimti atsakomyb uz savo veiksmus; ! bendrauti ir bendradarbiauti, konstruktyviai sprsti nesutarimus ir konfliktus; ! dalyvauti mokyklos, vietos bendruomens, visuomens gyvenime, prireikus imtis lyderio vaidmens; ! pazinti ir puoselti gamtin ir kultrin aplink, atsizvelgti krasto darnaus vystymosi interesus; ! sveikai gyventi, prasmingai leisti laisvalaik. Bendrj asmens gebjim ugdymas apima vis ugdymo turin ir proces, mokyklos bendruomens gyvenim ir veikl. Bendrj gebjim spektr praplecia ir detalizuoja atskir ugdymo srici ir jas sudaranci dalyk gebjimai, aprasyti bendrosiose programose ir issilavinimo standartuose.

Zinios ir supratimas

9

Labai svarbus mokykloje ugdomos kompetencijos dmuo yra suprastos ir sistemingos zinios. Zini paskirtis ­ padti moksleiviui susikurti mokslin visumin pasaulio vaizd, issiugdyti racionalaus mstymo bei veiklos gebjimus, vertybines nuostatas. Zini pobd lemia bendrieji ugdymo pakopos ir konkrecios mokyklos misij, poreikius bei veiklos slygas atitinkantys ugdymo tikslai ir uzdaviniai. Jos nurodomos dalyk bendrosiose programose (turinyje) ir issilavinimo standartuose. Btina siekti, kad moksleivi gyjamos zinios: ! bt jiems prasmingos, t.y. atitikt moksleivi interesus ir poreikius, padt jiems rengtis suaugusij gyvenimui ir tapti atsakingais salies pilieciais, aktyviais, krybingais socialinio, kultrinio gyvenimo dalyviais, ekonomiskai savarankiskais zmonmis; ! bt is esms mokslins, t.y. patikimos ir teisingos, sistemingos, integruotos, atskleidziancios vairiapusius tikrovs reiskini rysius ir sveikas; ! tapt asmens patyrimo, kompetencijos dmeniu. Atsizvelgiant btinyb laiduoti mokykloje pateikiam zini prasmingum, ugdymo programose siekiama islaikyti deram fundamentini mokslo zini, turinci pasaulzirin reiksm, ir taikomojo pobdzio zini, atskleidzianci mokslo ssajas su technologijomis, gamyba, darbo pasauliu, zmogaus praktinio gyvenimo poreikiais, santyk. Sios zinios sikomponuoja atskiras moksleivi ugdymo sritis: dorin, kalbin, matematin, gamtamokslin, technologin, socialin, menin ugdym, kno kultr. Nemaza mokykloje gyjam zini dalis atspindi vairi tikrovs srici rysius ir atsiskleidzia per dalyk integravim. Zinios, kaip patyrimo, kompetencijos elementas, bna prasmingos, jeigu jos: ! atspindi moksleiviui svarbius reiskinius, j ypatybes, rysius, dsningumus. Todl ugdymo programose vengtina zini apie moksleiviui nereiksmingus, atsitiktinius reiskinius ar j savybes; ! apima tolydzio moksleivio patyrime pasikartojancius reiskinius, j savybes, rysius, dsningumus. Informacija apie pavienius, praktiniame gyvenime nepasikartojancius reiskinius dazniausiai issitrina is zmogaus atminties ir netampa jo patyrimo dmeniu. Todl nedert apkrauti moksleivi atminties ziniomis apie reiskinius ar procesus, kurie yra tolimi j dabartiniam patyrimui ir greiciausiai nebus jiems svarbs ateityje; ! yra nuolat taikomos vairiose zmogaus dvasins ir praktins veiklos srityse. Siektina, kad zinias ir j gijimo bdus moksleiviai galt taikyti sprsdami mokymosi ir kitus gyvenimo bei veiklos uzdavinius; ! nuolatos pasitvirtina vairiuose kontekstuose, lemia moksleivio veiklos skm. Mokykla neturt siekti perteikti kuo daugiau zini. Sparcios mokslo pazangos, kvalifikacij kaitos ir mokymosi vis gyvenim slygomis tai daryti neprasminga. Mokyklos pareiga ­ dti visas

10

pastangas, kad pateikiamos zinios sitvirtint kaip organiska moksleivio patyrimo ir kompetencijos, svarbi tiek siandieniniame jo gyvenime, tiek ateityje, dalis.

UGDYMO PROCESAS

Bendrojo lavinimo mokykloje siekiama vairiapuss moksleivi gali pltots, j kompetencijos ugdymo ir rengimo tolesniam mokymuisi bei profesinei veiklai. Puoseljant moksleivi patirt ir kompetencij labai svarbu, kad ugdymo programos bt grindziamos ne akademinmis, o real gyvenim atspindinciomis ziniomis, gebjimus ir nuostatas formuojanciais ugdymo bdais bei kitomis didaktinmis nuostatomis. Apgalvotas mokomosios medziagos struktrinimas ir pateikimas koncentrais, tinkamai parinkti bei taikomi mokymo ir mokymosi bdai leidzia moksleiviams patirti kaskart naujus, vairiapusiskesnius zini ir gebjim pritaikymo aspektus. Mokomoji medziaga darosi moksleiviui aktuali, prasminga, vertinga, jeigu jis: ! iesko informacijos vairiuose saltiniuose, apibendrina, perteikia kitiems; ! tyrinja aplink, kaupia issamius ir visapusiskus duomenis, idjas, faktus, juos grupuoja, klasifikuoja, analizuoja, sintetina, kritiskai vertina; ! identifikuoja problemas, iesko j sprendim; ! formuluoja hipotezes, tikrina j pagrstum; ! daro sprendimus ir juos koreguoja atsizvelgdamas besikeiciancias aplinkybes; ! aiskina, pristato savo darbo rezultatus; ! vertina uzsibrzt tiksl gyvendinimo skmingum ir t.t. Tokiu konstruktyvistiniu poziriu paremtas mokymas ir mokymasis yra kur kas efektyvesnis nei reprodukcinis. Aktyvus interpretacinis moksleivio santykis su mokomja medziaga pltoja jo galias, vertybi sistem, intelektins ir praktins veiklos gebjimus. Ugdymo procese mokytojas turt taikyti mokymo ir mokymosi metodus, skatinancius aktyvi moksleivi veikl, bendradarbiavim, savarankiskum, krybiskum, atsakomyb. Ugdymo metod pasirinkim, suprantama, lemia ne vien interpretacinis poziris ugdymo proces, bet ir nemaza kit veiksni: mokomajam dalykui keliami tikslai ir uzdaviniai, jo specifika, mokyklos turima technin baz, mokytojo patirtis, moksleivio psichofizins brandos ypatybs, interesai, gebjimai, polinkiai. Ugdymo turinio integracija tampa prielaida moksleiviams aktyviau sitraukti mokymosi proces, bendradarbiauti atliekant projektinius darbus, vairius tyrinjimus realioje aplinkoje. Ugdymo turinio integracija gyvendinama vairiais bdais: kuriant ir gyvendinant integruojamsias programas

11

(pavyzdziui, kalbos ugdymas, sveika gyvensena, darnus vystymasis, pilietinis ugdymas, kompiuterinis rastingumas ir t.t.); derinant tarpusavyje vairi dalyk mokymo(si) tikslus, turin, metodologij; parenkant integruotam ugdymui palankius metodus (pavyzdziui, tarpdalykiniai projektai, menin raiska, tyrimai); susiejant mokomj medziag su gyvenimo aktualijomis ir pan. Pradinio ir pagrindinio ugdymo pakopos moksleivi poreikiai ir galios labai vairios. Todl mokykla ir jos mokytojai, siekdami padti kiekvienam moksleiviui gyti tolesniam mokymuisi ir gyvenimui btin kompetencij bei patirt, turt diferencijuoti ir individualizuoti ugdym, kad kuo daugiau moksleivi kuo geriau realizuot prigimtines galias ir kuo maziau j patirt mokymosi neskm. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos teikia daugiau galimybi diferencijuoti ugdymo turin. Moksleiviai gali pasirinkti ankstyvj uzsienio kalbos mokymsi, pagilint dalyk (pavyzdziui, valstybins kalbos, uzsienio kalb, kno kultros, kit mokomj dalyk) mokymsi bei kryptingj menin ugdym. Pirmojo pagrindinio ugdymo programos koncentro (V­VIII klass) bendrieji ugdymo planai numato mokyklai teis silyti moksleiviams pasirenkamuosius dalykus ar privalomj mokomj dalyk modulius. Antrasis koncentras (IX­X pagrindins mokyklos, I­II gimnazijos klass) skirtas profilinio mokymo pradmenims. Specialij poreiki moksleiviams sudaromos slygos mokytis pagal j galimybes, pagal modifikuotas ir adaptuotas ugdymo programas. Jaunimo mokyklose pagrindinio ugdymo programa gali bti gyvendinama per 6 ar 7 metus. Savitais bruozais ugdymo turinys ir procesas pasizymi mokyklose, savo veikl grindzianciose netradicinmis ugdymo sistemomis, mokyklose nelietuvi mokomja kalba, gydymo staig mokyklose, suaugusij bendrojo lavinimo mokyklose, klasse, mokymo centruose ir kt. Bendrosios pradinio ir pagrindinio ugdymo programos ir bendrieji ugdymo planai sudaro slygas atliepti vairi tip mokyklose besimokanci asmen poreiki vairov, padti moksleiviams skmingai veikti si bendrojo lavinimo atkarp. Formaliojo mokymosi galimybes isplecia vairus moksleivi laisvai pasirenkamas papildomasis ugdymas, skirtas specifiniams asmens gabumams pltoti, jo polinkiams, saviraiskos ir saviugdos interesams tenkinti.

BENDRJ PROGRAM IR ISSILAVINIMO STANDART STRUKTRA

Priesmokyklinis ugdymas

Bendroji priesmokyklinio ugdymo(si) programa nusako pagrindinius vaik nuo 5/6 met ugdymo(si) tikslus, principus, skmingam ugdymui(si) pradinje mokykloje btinas kompetencijas ir tai, kokiais bdais j reikt siekti. Si programa nesiejama su konkreciomis ugdymo sritimis ar dalykais. Jos struktr sudaro penkios kompetencij grups:

12

! socialin kompetencija; ! sveikatos saugojimo kompetencija; ! pazinimo kompetencija; ! komunikavimo kompetencija; ! menin kompetencija. Priesmokyklinio ugdymo(si) standartas nusako Bendrosios priesmokyklinio ugdymo(si) programos gyvendinimo rezultatus.

Pradinis ir pagrindinis ugdymas

Bendrosios pradinio ir pagrindinio ugdymo programos nusako 6/7­10/11 met ir 10/11­ 16/17 met moksleivi ugdymo(si) tikslus ir uzdavinius, didaktines nuostatas bei turin, t.y. tai, ko ir kaip turt mokytis moksleiviai, kad gyt tolesniam mokymuisi, gyvenimui, profesinei veiklai btinas vertybines nuostatas, gebjimus, zinias ir supratim. Giminingi mokomieji dalykai programose jungiami ugdymo sritis. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programose yra isskirtos sios ugdymo sritys: ! Kalbos (gimtosios kalbos, lietuvi valstybin kalba, uzsienio kalbos) ! Matematika ! Gamtamokslinis ugdymas (pasaulio pazinimas, gamtos tyrimai, gyvoji gamta, medziagos ir j kitimai, fizikiniai reiskiniai) ! Dorinis ugdymas (pasaulio pazinimas, etika, tikyba) ! Socialinis ugdymas (pasaulio pazinimas, istorija, geografija, pilietins visuomens pagrindai) ! Informacins technologijos (tik pagrindinio ugdymo programose) ! Technologijos (mityba, tekstil, konstrukcins medziagos, elektronika) ! Meninis ugdymas (dail, muzika, teatras, sokis) ! Kno kultra Isskiriant sias ugdymo sritis buvo atsizvelgta ms salies mokyklos tradicijas ir tarptautin patirt. Kai kurias ugdymo sritis sudaro keli giminingi mokomieji dalykai, o kai kurias tik vienas. Grupuojant dalykus sritis galima: ! labiau orientuotis moksleivi kompetencijos ugdym; ! suderinti ir integruoti ugdymo turin; ! remtis moksleivi mokymosi, o ne mokslo logika;

13

! atsizvelgti moksleivi poreikius ir galias; ! isvengti pasikartojimo ir dideli mokymosi krvi; ! skmingiau integruoti ugdymo turinyje aktualias siuolaikinio gyvenimo temas: sveikos gyvensenos nuostat, gyvenimo gdzi, pilietiskumo, verslumo ugdymo, mokymsi mokytis, darnaus vystymosi idjas ir kt. Grupuojant ugdymo turin sritis bus manoma palaipsniui atsisakyti nelankscios dalykins sistemos, pamatyti ugdymo turinio ssajas ir visum, skatins mokytojus bendradarbiauti, taikyti mokykloje siuolaikinius mokymosi metodus ir kurti mokymsi skatinanci aplink. Bendrojoje kiekvienos ugdymo srities programoje: ! keliami tai sriciai bdingi ugdymo(si) tikslai bei uzdaviniai; ! nusakoma, kokias vertybines nuostatas, gebjimus, zinias ir supratim padeda issiugdyti tos srities studijos; ! aptariamos didaktins nuostatos; ! koncentrais kas dvi klass (I­II, III­IV, V­VI, VII­VIII, IX­X) isdstomas srit sudaranci dalyk turinys (tematika). Siekiama, kad turinys laiduot mokymo ir mokymosi tstinum. Bendrieji gebjimai ir vertybins nuostatos, pateiktos bendrojoje program dalyje, kartojamos ugdymo srityje norint pabrzti t srici svarb nurodytiems gebjimams ar nuostatoms ugdyti(s). Pradinio ir pagrindinio issilavinimo standartais nusakomi laukiami pradinio ir pagrindinio ugdymo rezultatai, nuzymintys, ko moksleivis turt bti ismoks, kokius gebjimus ir nuostatas issiugds mokydamasis pagal bendrsias programas. Issilavinimo standartai yra skirti: ! mokyklos bendruomens nariams, ugdymo program ir mokymo priemoni krjams, svietimo politikams ir administratoriams, visai visuomenei informuoti apie moksleivi ugdymo rezultatus, kuriuos pasiekti pareigojama mokykla; ! reguliuoti mokytojo, mokyklos, visos bendrojo lavinimo sistemos veikl issilavinimo standartuose nustatytiems ugdymo rezultatams pasiekti; ! kriterijams, kuriais remiamasi vertinant ugdymo proces ir pasiekimus, nustatyti. Issilavinimo standartai yra siekiamyb, orientyras moksleiviams, pedagogams. Kiekvienas moksleivis standarto siekia pagal individualias galimybes, savo tempu. Moksleivi pasiekti skirting dalyk ar j srici rezultatai tuo paciu metu gali skirtis: vieni moksleiviai standarte aprasyt gebjim, zini ir supratimo tik pradj siekti, kiti ­ jau pasiek, o dar kiti ­ pazeng toliau, negu reikalauja standartas, ypac gebjim srityje. Issilavinimo standartai parengti visiems bendrsias programas trauktiems dalykams ir j turinio sritims ir nusako laukiamus moksleivi pasiekimus siose srityse.

14

Issilavinimo standartai, kaip ir bendrosios programos, parengti dviklasiams koncentrams: I­II, III­ IV, V­VI, VII­VIII, IX­X klasms (Bendrosios programos ir issilavinimo standartai XI­XII klasms patvirtinta LR svietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjcio 21 d. sakymu Nr. 1465). Toks laukiam ugdymo rezultat isdstymas sudaro galimybes: ! laiduoti mokymo(si) tstinum; ! numatyti ir stebti bendrj bei individuali moksleivi pazang einant is klass klas. Pradinio ir pagrindinio issilavinimo standartai pateikiami lentelse is karto po atitinkamo dalyko bendrosios programos. Moksleivi pasiektus rezultatus standartuose nusako: ! esminiai gebjimai. Jie nurodo tai, k svarbiausia turi gyti moksleivis, mokydamasis dalyko, jo dalies ar konkrecios temos; ! pasiekimai. Jie rodo tai, pagal k (moksleivio demonstruojami gebjimai, zinios ir supratimas, nuostatos, gdziai ir kt.) galima sprsti apie moksleivio mokymosi rezultatus. Stengtasi, kad moksleivi pasiekim aprasai nebt nei per daug apibendrinti, nei per daug detals. Jeigu pasiekimai aprasomi pernelyg abstrakciai, mokytojams, moksleiviams, j tvams sunku suprasti zini ar gebjim apimt bei gilum ir nusprsti, ar standartas pasiektas, ar ne. Jeigu pasiekimus stengiamasi aprasyti kuo detaliau, nukrypstama zinias, mokytojui nebelieka erdvs gebjimams ugdyti, didja mokymosi krviai.

BENDRJ PROGRAM IR ISSILAVINIMO STANDART GYVENDINIMAS

Bendrosios programos ir issilavinimo standartai yra svarbus orientyras mokyklos bendruomenei, kiekvienam mokytojui planuojant ugdym, atrenkant ugdymo turin, organizuojant ugdymo proces ir vertinant jo rezultatus. ,,Bendrosios programos brzia gaires, kuriomis remdamasi mokyklos bendruomen pasirengia individualisias programas" [Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. I­X klas. 1997], konkretina ir planuoja ugdymo proces. Issilavinimo standart paskirtis 1997 met projektuose apibrziama taip: ,,standartai turi bti vienas is pagrindini orientyr rengiant mokymo programas, individualias konkreciai mokyklai, klasei ar netgi paskiram vaikui" [Bendrojo issilavinimo standartai. I­X klas. Projektas, 1997]. Bendrosios programos ir issilavinimo standartai suteikia mokykloms ir mokytojams reali galimyb sitraukti ugdymo turinio krim: pritaikyti ugdymo turin ir metodus klass ir individualiems moksleivi poreikiams ir galioms, derinti su mokyklos keliamais tikslais, mokytojo turima patirtimi ir istekliais. Planuodamas savo darb klasje, mokytojas, orientuodamasis standartuose aprasyt moksleivi gebjim ugdym, pertvarko, atrenka, adaptuoja, integruoja, diferencijuoja ugdymo turin ir mokomj medziag, rengia papildomas uzduotis, naujus turinio elementus ir kt.

15

Bendrosios programos nusako, kaip moksleiviai ugdomi, ko mokomi. Pagal bendrsias programas parengti issilavinimo standartai apibrzia konkrecius laukiamus rezultatus ir tai, kaip moksleivis pademonstruoja savo zinojim ir supratim, gebjimus, vertybines nuostatas. Btina atskirti issilavinimo standartus nuo moksleivi pasiekim vertinimo diagnostiniais testais. Issilavinimo standartai, kaip bendrj program dalis, yra pirminis dokumentas, o ugdymo rezultatams vertinti rengiamos egzamin ar pasiekim tyrim programos ir vairios vertinimo uzduotys. Bendrj program tikslais ir uzdaviniais numatomas daugiau negu vien testais pamatuojamos zinios ir gebjimai apimantis ugdymo rezultatas: issilavinimo standartuose aprasomi visi moksleivi pasiekimai, nustatomi vairiais vertinimo bdais (ne vien testais). Pavyzdziui, patikrinti, ar moksleiviai moka apskaiciuoti kno judjimo greit, galime testu. Tuo tarpu, ar moksleiviai ,,saugiai naudojasi laboratorine ranga", ar ,,dirba bendradarbiaudami", gali nustatyti tik pats mokytojas, stebdamas j veikl per pamokas. Egzamin ar test uzduotimis manoma patikrinti ir vertinti moksleivi zinias ir daugum gebjim. Taciau patikrinti ir vertinti kai kuriuos gebjimus (pavyzdziui, praktins veiklos) ir vertybines nuostatas iki siol gana sunku ­ tiek teoriskai, tiek praktiskai. ,,Bendrosiomis programomis ir issilavinimo standartais" vadovaujamasi rengiant vertinimo dokumentus: moksleivi pasiekim ir pazangos vertinimo ugdymo procese samprat, egzamin programas, moksleivi diagnostini tyrim programas, dokumentus moksleivi pasiekimams nustatyti, fiksuoti ir kt. ,,Bendrosios programos ir issilavinimo standartai" yra pagrindas vadovli ir kit mokymo priemoni autoriams, mokyklos ir mokytoj darbo vertintojams (vidaus ir isors auditui), mokymosi aplinkos krjams mokyklose.

ISSILAVINIMO STANDARTAI IR VERTINIMAS

Siuolaikinis poziris mokym ir mokymsi kaip moksleivio patirties, jo kompetencijos pltot skatina keisti moksleivio pasiekim lygmens samprat ir kitaip stebti bei fiksuoti pazang. Todl standartuose stengiamasi nuzymti pazang, rodanci nuolatin moksleivi pasiekim pltot, kad mokytojas galt stebti ir vertinti mokymosi rezultatus per visus mokslo metus (pradzioje, nuolat ugdymo metu ir pabaigoje), einant is klass klas. Turt atsirasti daugiau galimybi moksleiviui eiti individualios pazangos keliu. Issilavinimo standart isdstymas kas dvi klass galt bti perjimas prie moksleivi ugdymo rezultat aprasymo remiantis nuoseklia individuali pasiekim pltote. Nevienod moksleivi pasiekim konkrecioje klasje priezastis dazniausiai yra ta, kad vienas daro pazang greiciau, o kitas lciau. Pavyzdziui, VI klasje gali bti moksleivi, kurie is tam tikro dalyko tam tikros srities tra pasiek tik IV klass lyg, ir yra moksleivi, kuri tos pat srities zinios ir gebjimai aiskiai pranoksta VI klass standart. Tai gali rodyti ne zini apimtis, o aukstesnio lygio gebjimas taikyti turimas zinias.

16

Nustatant, kokie yra moksleivio pasiekimai, palyginti su standartu, btina atkreipti dmes tai, kad standart aprasai yra isreiksti vairaus lygmens pazintiniais gebjimais nuo zemiausio lygio ­ zini atkartojimo, paskui ­ supratimo, taikymo, iki auksciausio lygio ­ sintezs ir vertinimo. Jeigu standarto aprasas numato tik zini taikym, o moksleivis geba jas susieti su ankstesnmis, argumentuotai vertinti, jis yra pranoks standart. Standartuose taip pat randame veiklos (gebjimas matuoti, saugiai naudotis prietaisais, projektuoti, konstruoti ir t.t.), socialini, krybini ir kt. gebjim aprasus. Individuals moksleivi pasiekimai auga skirtingai. Kiekvienas eina pazangos keliu savo tempu. Vienas tik artja prie standarto, kitas j yra pasieks, o trecias ­ pranoks. Vienam moksleiviui geriau sekasi mokytis vien dalyk, kitam ­ kit. Net vairi to paties dalyko srici pasiekimai bna skirtingi. Pavyzdziui, moksleivio geometrijos rezultatai puiks, o trigonometrija jam sekasi prasciau. Vertindami moksleivio pasiekimus pagal issilavinimo standartus, nustatome jo mokymosi raid: ar jis atsilieka ir jam reikia pagalbos, ar jo pasiekimai atitinka, ar pranoksta koncentro standart. Atsizvelgiant tai diferencijuojami moksleiviui keliami reikalavimai ir jam skiriamos uzduotys, parenkami mokymo(si) metodai, atitinkamai vertinami ir pasiekti rezultatai. Moksleivio pasiekimai fiksuojami pasirinktais bdais (aprasu, recenzija, pazymiu). Galima tarti, kad, pavyzdziui, VI klass auksciausias vertinimas, reiskiantis, jog moksleivis savo gebjimais pranoko standart, atitinka zemiausi patenkinam vertinim VIII klasje. Siektina, kad darbas su moksleiviu bt kuo labiau individualizuotas, keliami reikalavimai ir vertinimas atitikt jo galimybes ir dedamas pastangas. Nors kokybinis standartuose fiksuojam ugdymo pasiekim pobdis riboja galimybes tiesiogiai taikyti juos formaliai vertinant moksleivi ugdymo rezultatus, issilavinimo standartai yra pagrindinis orientyras mokytojams ir isoriniams vertintojams: ! planuojant vertinim; ! vertinant moksleivi pazang ir pasiekimus ugdymo procese (formuojantysis ir diagnostinis vertinimas); ! apibendrinamajam vertinimui mokymosi etap ar program pabaigoje (metinis vertinimas, egzaminai, pasiekim patikrinimas ir kt.); ! fiksuojant vertinimo informacij; ! informuojant ir komentuojant vertinimo informacij (rezultatus); ! vertinant ir koreguojant ugdymo proces. (Zr. Moksleivi pazangos ir pasiekim vertinimo samprata. Projektas//Svietimo naujienos. Informacinis leidinys, Nr.10 (165), geguzs mn., 2003, p. 5­9) Moksleivi pasiekim aprasymas issilavinimo standartuose ­ sudtingas procesas. Rengiant standartus vyko kartais gana sunkios standart rengj, mokytoj, ekspert diskusijos dl formuluoci ir dl numatom pasiekim realumo (per sunks ar per lengvi). Buvo remiamasi mokytoj patirtimi vertinant moksleivi darbus bei veikl per pamok, is dalies atsizvelgta tarptautini moksleivi pasiekim tyrim ir egzamin rezultatus. Issilavinimo standart tobulinimas ­ nuolatinis procesas, jis

17

tsis juos taikant, lyginant laukiamus rezultatus su konkreciais moksleivi pasiekimais per pamok, kontroliniais darbais, egzamin, diagnostini tyrim rezultatais.

***

,,Bendrosios programos ir issilavinimo standartai" turt tapti nuolat atnaujinamu dokumentu, kuris padt svietimo bendruomenei, politikams ir visuomenei susitarti dl Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos tiksl ir siekiam ugdymo rezultat.

18

P

RIESMOKYKLINIS UGDYMAS

TURINYS

Bendroji programa Ugdymo(si) standartas

19

BENDROJI PROGRAMA

Priesmokyklinis ugdymas ­ visuotinis vieneri (isimtiniais atvejais ­ dvej) met trukms ugdymas, skirtas vaikams nuo 5 met padti subrsti mokyklai. Priesmokyklinis ugdymas vyksta priesmokyklinje grupje pagal priesmokyklinio ugdymo program. Jei vaikas ugdomas tik namie, tvai (globjai) informuojami apie priesmokyklinio ugdymo naujoves, konsultuojami svarbiais vaiko ugdymo klausimais, tvams (globjams) pageidaujant vaikui teikiama korekcin ar kita specialioji pagalba. Pagrindins priesmokyklinio ugdymo nuostatos isdstytos Priesmokyklinio ugdymo koncepcijoje. Priesmokykliniu ugdymu siekiama sudaryti slygas vaiko socializacijai, fizini, psichini ir dvasini gali harmoningam skleidimuisi, palengvinti jam pereiti prie sistemingo ugdymosi mokykloje. Institucinis priesmokyklinis ugdymas ypac rekomenduotinas labai uzimt tv, uzdaresnje, vien seimos aplinkoje augantiems, tautini bendrij ir imigrant, specialij ugdymosi poreiki vaikams bei vaikams is socialins rizikos grupi seim. Priesmokyklins grups veikia ikimokyklinio ugdymo staigose arba bendrojo lavinimo mokyklose. Isimtiniais atvejais jos gali bti kurtos kitos paskirties svietimo ar kultros staigose ir privaciuose namuose. Priesmokyklinje grupje vykstant ugdym reglamentuoja si bendroji priesmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Joje nusakyti pagrindiniai vaik nuo 5 iki 6/7 met ugdymo(si) tikslai, principai, skmingam ugdymuisi mokykloje btinos vaik kompetencijos, nurodytos vaik ir ugdytoj veiklos kryptys ir bdai, teikiantys galimyb per vienerius metus pasiruosti vaikui mokyklai. Si programa skirta priesmokyklinio ugdymo pedagogams. Pedagogas, atsizvelgdamas kiekvieno vaiko ar vaik grups ugdymosi poreikius, buvimo grupje trukm (visos ar puss dienos), lanksciai naudojasi bendrja programa, diferencijuoja ir individualizuoja ugdymo turin bei metodus. Programa taip pat skiriama tvams (globjams), ikimokyklini staig, bendrojo lavinimo mokykl vadovams, seimos konsultantams, socialiniams, specialiesiems pedagogams, pradini klasi mokytojams, vaik teisi apsaugos tarnyb darbuotojams. Ji pads geriau suprasti priesmokyklinio amziaus vaiko ugdymosi reikmes, pagalbos teikimo bdus, leis kurti kokybisko ugdymo(si) slygas. Bendroji priesmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa neatsiejamai susijusi su Priesmokyklinio ugdymo(si) standartu. J papildo ir sukonkretina Metodins priesmokyklinio ugdymo rekomendacijos.

Tikslas

Priesmokyklinio ugdymo tikslas ­ laiduojant vaiko asmenybs skleidimsi ugdyti aktyv, savimi ir savo gebjimais pasitikint, stipri pazinimo motyvacij turint vaik, sudaryti prielaidas tolesniam skmingam jo ugdymuisi mokykloje.

20

Uzdaviniai

! Garantuoti vaikui saugius, turiningus, dziugius ir krybiskus priesmokyklinius metus. Gerbti ir palaikyti vaiko zaidim, sudaryti slygas jo pltotei. ! Skatinti veikti, bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamziais ir suaugusiaisiais kartu pltojant jo emocin, socialin ir kultrin patirt. ! Sergti ir stiprinti vaiko psichin ir fizin sveikat, garantuoti jo saugum, padti adaptuotis naujoje ugdymosi aplinkoje, tenkinti aktyvumo ir judjimo poreik. ! Plsti vaiko supratim apie aplinkin pasaul sudarant galimybes patirti pazinimo dziaugsm, pltoti intelektinius gebjimus, atrasti ir perimti vairius pasaulio pazinimo bdus. ! Ugdyti sakytin vaiko kalb kaip saviraiskos, bendravimo, pazinimo priemon, sudaryti prielaidas ugdytis rasytin kalb, zadinti ir puoselti vaiko poreik knygai. ! Ugdyti vaiko krybiskum, zadinti jautrum aplinkos estetikai ir meno reiskiniams, pagarb tradiciniam menui, skatinti save atskleisti meno priemonmis ir kitais bdais.

Ugdymo turinio sudarymo principai

Priesmokyklinio ugdymo turinys sudarytas remiantis siais principais: ! vertybini nuostat ugdymo; Programoje prioritetas teikiamas bendrj vertybini ir pozityvi asmenini nuostat pradmen formavimui(si). ! socialinio kultrinio kryptingumo; Ugdymo turinys orientuotas vaiko gyvenimui ir ugdymui(si) reikaling socialini, kultrini kompetencij pltojim ir tautinio tapatumo jausmo zadinim. ! tikslingumo; Programos turinys atitinka konceptualiuosius priesmokyklinio ugdymo tikslus ir uzdavinius. Jis orientuotas vaiko adaptacijos naujoje aplinkoje lengvinim, socializacij, ugdymosi motyvacijos zadinim ir prielaid tolesniam ugdymuisi sudarym. ! prieinamumo; Ugdymo turinys atitinka 5­6/7 met vaiko psichofizines galimybes, jo pazinimo ir raiskos bdus bei stili, bendravimo ir elgesio modelius bei emocij pasaul. Ugdymo turinys sudarytas taip, kad j bt galima lanksciai taikyti atsizvelgiant kiekvieno vaiko individualius poreikius, interesus ir galimybes.

21

Ugdymo turinys pritaikytas skirtingoje socialinje ir kultrinje aplinkoje (seimoje ar institucijoje) augusiam ir ugdytam vaikui. ! integralumo; Ugdymo turinys sudarytas atsizvelgiant vaiko visumin pasaulio suvokim ir jo mstymo bei veiklos konkretum ir sinkretiskum. ! tstinumo. Priesmokyklinio ugdymo turinys suderintas su ikimokyklinio ir pirmos klass ugdymo turiniu siekiant, kad vaikas darniai pereit nuo ugdymo(si) seimoje ar ikimokyklinje grupje prie ugdymo(si) priesmokyklinje grupje, o vliau ­ mokykloje. Programoje atsizvelgta vaiko jau gyt patirties ir gebjim lygmen bei jo ugdymo(si) perspektyv ­ ko jam reiks skmingai pradziai ir sistemingam ugdymui(si) mokykloje.

Ugdytinos kompetencijos: vertybins nuostatos, gebjimai, patirtis

Priesmokyklinio ugdymo siekiamyb ­ padti vaikui gyti kasdieniam gyvenimui ir skmingam ugdymui(si) mokykloje btin kompetencij. Slyginai isskiriamos penkios kompetencij grups, kuri pagrindas ­ jau susidaryt vertybini nuostat, gyt gebjim ir gdzi bei patirties visuma. Socialin kompetencija ­ gyventi ir bti greta, kartu. ! Atsirads pasitikjimo savimi ir savo gebjimais jausmas, savigarba, skms pajauta; pasitikjimas artimaisiais, pedagogais ir draugais; tikjimas, kad kiti j vertina palankiai, pripazsta, priima. ! Savijautos, svarbiausi poreiki, ketinim, kai kuri elgesio bd, gebjim bei pasiekim suvokimas ir isreiskimas kitiems suprantamais bei priimtinais bdais; gebjimas pagal vaiko isgales suprasti, kas trukdo gerai jaustis, veikti ir bendrauti su kitais. ! Domjimasis kitais ir gebjimas juos suprasti: suvokti suaugusij ir vaik mimik, gestus, emocin intonacij atspalv, ,,jausm zodyn", nujausti kito emocin bsen, zvelgti akivaizdzius ketinimus, norus, suprasti prast veikl ir elges, gerbti kit nuomon. ! Gebjimas seimos aplinkoje ar bendraamzi grupje elgtis savarankiskai, kai suprantama, kas yra gerai, o kas blogai, derinti ketinimus ir veiksmus, bendradarbiauti, taikyti daug kart isbandytus ger savijaut ir sugyvenim garantuojancius bendravimo bdus, panaudoti vien kit kasdieni sunkum veikimo, konflikt ir problem sprendimo bd. ! Gebjimas susivaldyti prastose nedidels tampos situacijose, riboti kai kuriuos savo norus ir geidzius, noras ir mginimas testi zod, atlikti sipareigojimus.

22

! Gebjimas nujausti, kada kitam reikia pagalbos, noras ir mginimas padti, kitokios isvaizdos, neprasto elgesio, kitaip mstancio, kalbancio ir zaidziancio bendraamzio toleravimas. ! Gebjimas orientuotis, prisitaikyti ir lanksciai elgtis vairioje socialinje aplinkoje ar situacijose: namie, grupje, sveciuose, pas gydytoj, parduotuvje, sventje ir kt. ! Susigyvenimo su socialine aplinka ir gamta jausmas intuityviai suvokiant gamtos, zmogaus, jo veiklos rys, noras saugoti gamt, tvarkyti aplink.

Sveikatos saugojimo kompetencija ­ sveikai gyventi, saugiai judti ir veikti. ! Gebjimas bti aktyviam, judriam, prireikus sukaupti jgas, vali, fiziskai issikraunant islieti emocin ar nejudrumo sukelt tamp, atsipalaiduoti, nusiraminti. ! Gebjimas savarankiskai ar padedant suaugusiajam saugiai elgtis buityje, zaidziant ar judant namie, vaik grupje, lauke, kelyje ar nezinomoje vietoje. ! Gebjimas savarankiskai laikytis asmens higienos, aktyvios veiklos, poilsio ir maitinimosi ritmo, pasakyti kitiems, kai pavargstama ar blogai jauciamasi. ! Gebjimas justi ir valdyti savo kn einant, bgant, sliauziant, ropojant, lipant, sokinjant, vartantis; gebjimas mesti, pagauti, spirti, atmusti kamuol ar sokinjant daikt. ! Gebjimas judant keisti krypt, temp, greit, jg, islaikyti pusiausvyr, trumpai isbti nejudriam. ! Gebjimas nuotaik, sumanymus, muzik, vaizd, zod isreiksti knu ­ mimika, kno poza, raiskiu gestu, atskiru judesiu ar veiksm eile, ritmiskai ar laisvai judant.

Pazinimo kompetencija ­ tyrinti ir atrasti pasaul. ! Domjimasis viskuo, kas supa vaik: gamta ir jos reiskiniais, zmonmis ir j gyvenimo bdu, darbu, kryba, daiktais, technika, meno kriniais, vairia veikla ir technologijomis. ! Pojci jautrumas: vaizd, gars, lytjimo ir kit jutim panasumo ir skirtumo, visumos ir element, sandaros ir prasms suvokimas. ! Mstymo pradmenys: loginio ­ gebjimas pagal isorinius pozymius daiktus ar reiskinius priskirti tam tikrai grupei, sudaryti daikt sekas, daiktus lyginti, rsiuoti, grupuoti, skaiciuoti, matuoti, suvokti aisk nuoseklum, dsningum, priezasties ir pasekms rys, elementariai apibendrinti; kritinio-probleminio ­ gebjimas ieskoti naujos informacijos, pastebti akivaizdzius pokycius, priestaravimus, zvelgti praktin problem, pagal vaiko galimybes rasti kelet jos sprendimo bd, numatyti, apmstyti; krybinio ­ gebjimas atrasti, keisti, modeliuoti, kurti savitus variantus, drsiai reiksti sav matym.

23

! Gebjimas sivaizduoti, zaisti vaizdiniais, zodzi prasmmis, mintimis, realyb skirti nuo vaizduots, fantazij pasaulio. ! Gebjimas pavadinti, apibdinti, paaiskinti, pristatyti zaidim, krybin darbel, poelg. ! Gebjimas taikyti kelet skirting savs ir aplinkos pazinimo bd: spontaniskai ir tikslingai stebti, klausinti apie domius arba nesuprantamus aplinkos daiktus ir reiskinius, eksperimentuoti numatant pasekmes, ieskoti informacijos knygose, paveikslliuose, sivaizduoti klausantis skaitomo teksto ar sakytinio pasakojimo. Komunikavimo kompetencija ­ klausytis, kalbti, bandyti skaityti, rasyti isreiskiant save ir bendraujant su kitais. ! Gebjimas kalbtis su suaugusiaisiais ir vaikais (kalba klausant keliems zmonms, pakartoja, jeigu kas nesuprato, nepertraukia kito, nenukrypsta nuo pagrindins pokalbio temos). ! Gebjimas kalbti bandant atsizvelgti situacij (viet, laik, kontekst, pasnekov). ! Gebjimas kurti naujus zodzius, eksperimentuoti, ,,zaisti" kalba, reiksti krybin iniciatyv. ! Gebjimas pasakoti ir deklamuoti. ! Gebjimas pastebti vaizd, zenkl, raidzi, gars skirtumus ir panasumus. ! Domjimasis rasytiniais tekstais, rasmenimis, gebjimas imituoti ir komentuoti rast ir jo elementus; imituoti skaitym, komentuoti iliustracijas. ! Gebjimas savo isgyvenimus, patirt, mintis reiksti piesiniais, zenklais, raidmis, judesiais, t.y. kalbin raisk sieti su kitomis raiskos formomis. ! Domjimasis knygomis, pomgis jas vartyti, klausytis skaitymo, pagarba ir potraukis knygai. ! Elementariai islavintas kalbos jausmas: jaucia tekst nuotaik, junta kalbos vaizdingum, ritm, rim, gali apibdinti teksto pradzi, pabaig ir teksto visum. ! Gebjimas perskaityti savo vard ar kitus vaikui reiksmingus zodzius, skaitymo ir rasymo krypties (is kairs desin) suvokimas.

Menin kompetencija ­ sivaizduoti, pajausti, kurti, groztis. ! Jautrumas groziui ­ gamtos, zmogaus sukurt daikt, meno krini, zmoni tarpusavio santyki; nuostata save isreiksti meno kalba, kurti. ! Gebjimas spontaniskai reiksti savo nuotaik, jausmus, mintis ir santyk su pasauliu vairiomis menins raiskos priemonmis. ! Jautrumas vairi meno sak raiskos priemonms ir j derinimui ­ linijai, spalvai, formai, garsui, zodziui, judesiui, ritmui, intonacijai, kompozicijai.

24

! Gebjimas atrasti ir ismginti atsipalaidavimui, emocinei iskrovai, savijautos gerinimui, bendravimui tinkancius meno krinius ir menin raisk: mimik, muzikin dialog, ,,iskalb" vaizd plokstumoje ir erdvje, raisk judes, persiknijim, sijautim kito isgyvenimus. ! Gebjimas kurti ­ natraliai, laisvai, drsiai, savitai, sivaizduojant, atrandant variantus, keiciant, pritaikant, pertvarkant. ! Gebjimas ieskoti ir atrasti individual suvokim atitinkancius, asmeniskai patrauklius ir priimtinus menins raiskos bdus ir priemones. ! Gebjimas dalytis asmeniniais menins ir estetins patirties spdziais, vertinti, kas grazu, kas ne. ! Jautrumas gamtos garsams, muzikos intonacijoms ir ritmams, muzik lydinciam tekstui, tautodails zenklams ir formoms, tvisks gamtos spalv ir form deriniams, zaidim, rateli ir soki judesiams. ! Pastabumas ir jautrumas met laik kaitai; kalendorini svenci ir liaudies paproci, kalendorini dain, rateli bei zaidimo darnos jutimas.

Skmingo ugdymo(si) mokykloje prielaidos ! Gebjimas taikyti vaikui prastus pazinimo, veiklos ir elgesio bdus: klausinjim, zaidim, tvarkymsi, domjimsi tuo, kas vyksta, dalijimsi spdziais su suaugusiuoju, atrandant naujas si bd taikymo galimybes. ! Ugdymui(si) mokykloje svarbi pazinimo, veiklos ir elgesio bd ismginimas: keliais skirtingais bdais tikslingai ieskoti informacijos, diskutuoti, sprsti praktines problemas, krybiskai veikti, mstyti, mokytis is suaugusiojo. ! Gebjimas vis ilgiau susikaupti, islaikyti dmes; didesnis savarankiskumas, kruopstumas, veiksm tikslumas, kantrumas, susivaldymas. ! Gebjimas ieskoti vairi bd tikslui pasiekti, klitims veikti, nesutrikti neaiskioje ar dviprasmiskoje situacijoje. ! Gebjimas krybin uzduot, zaidim ar darbel atlikti nuo sumanymo iki norimo rezultato: t sumanym sukonkretinti, sivaizduoti, kaip tai turt atrodyti, pasirinkti atlikimo bd, atlikti, pristatyti draugams. ! Gebjimas sumanymus tobulinti ir atlikti individualiai, poromis, nedidelmis grupelmis, visiems drauge, to paties tikslo siekti sutartinai, padedant vienas kitam, o kartais ir pasivarzant, parungtyniaujant. ! Gebjimas vienam is kito mokytis: stebint kit veikl, kartu tariantis dl zaidimo ar darbelio, jo atlikimo bdo, diskutuojant, vienas kitam patariant, pasidziaugiant.

25

! Nusiteikimas priimti individuali pedagogo pagalb, padedanci veikti emocines ir elgesio problemas, pazinimo ir veiklos gebjim stok.

Ugdymo kryptys ir metodai

Priesmokyklinio ugdymo proceso kryptys: ! orientacija vaik, jo poreikius, interesus, vaik kultr; ! humanistinmis, demokratinmis vertybmis grindziamas gyvenimo bdas vaik grupje ir seimoje; ! tinkamas zaidimo ir tikslingo ugdymo(si) santykis, pirmenyb teikiant zaidimui; ! vaiko ir pedagogo sveika, skatinanti vaiko aktyvum, krybiskum, praturtinanti jo patirt, padedanti perimti kultrines vertybes.

Priesmokyklinio ugdymo bdai, metodai, formos: ! vaiko zaidimui ir kitai veiklai palankios aplinkos sudarymas, ugdomj priemoni keitimas, pedagogo ir vaiko bendravimas, skatinantis aktyv aplinkos tyrinjim, netikt, vaikui domi pazinimo, bendravimo, saviraiskos situacij krimas; ! vaiko sumanyto zaidimo ir kitos veiklos palaikymas, jei reikia, pagalba juos gyvendinant; nauj sumanym skatinimas; ! vaiko patirties turtinimas, sudarant tyrinjimo, informacijos paieskos, atradimo, problem sprendimo situacijas, skatinant savaip gyvendinti pedagogo pasilyt idj, taikyti suzinotus ar paties atrastus zaidimo ir veiklos bdus naujose situacijose; ! ypac atsakingas vaiko elgesio ir veiklos modeliavimas, zadinant jautrum kitam, jo isgyvenimams, palaikant tinkamus vaik jausm raiskos, bendravimo ir bendradarbiavimo bdus, skatinant sekti geru draug ar suaugusiojo pavyzdziu, kuriant elgesio taisykles ir j laikantis; ! vaikui domi, jo patirt plecianci tem, projekt, zaidimo ir veiklos bd, zaisl, meno krini, medziag pasilymas; ! vaik sumanyt projekt gyvendinimas, vaik zaidim ir krybins raiskos dien ar savaici organizavimas, atradim isvyk planavimas ir organizavimas kartu su vaikais ir tvais, kasdienybs ir svenci ritmo krimas. Galimi ir kiti vaik ugdymo bdai, atitinkantys svarbiausius priesmokyklins grups veiklos principus.

26

Priesmokyklinio ugdymo pedagogo vaidmenys: ! sudaryti slygas vaiko gyvenimui ir ugdymui(si); ! globoti, palaikyti, paremti vaik; ! padti vaikui ugdytis, palengvinant jo ugdymsi; ! bti zaidim ir veiklos partneriu; ! bti vaikui domios, netiktos patirties saltiniu; ! bti pavyzdziu, vadovu, patarju; ! tarpininkauti; ! atstovauti vaiko teisms ir jas ginti; ! numatyti, planuoti veikl; ! stebti, tyrinti, analizuoti, vertinti; apmstyti ir prognozuoti vaiko raid; tobulinti ugdymo proces. Taip skatinamas vaiko aktyvumas, nuostata ir gebjimai paciam tyrinti pasaul, ieskoti savo vietos jame.

Ugdymo turinio gyvendinimo slygos

Saugi ir ugdanti aplinka Ugdymo(si) turinio gyvendinimui sukuriama ar pritaikoma sio amziaus vaiko poreikius ir galimybes atitinkanti, ugdymo tikslus orientuota, saugi aplinka: grups erdv, kitos patalpos, zaidim, sporto aikstels. Jeigu vaikas ugdomas namie, vaiko gyvenimo erdv pagal seimos galimybes pertvarkoma taip, kad tenkint priesmokyklinio ugdymo(si) poreikius. Priesmokyklin ugdym organizuojant netipiskomis slygomis (ne darzelyje ar mokykloje) taip pat turi bti sudarytos siam ugdymui(si) palankios slygos. Kuriant priesmokyklinio ugdymo(si) aplink keliami sie reikalavimai: ! grups erdvje vaikas turi rasti visk, ko reikia zaidimams, aktyviai veiklai ir poilsiui; ! aplinka kuriama taip, kad vaikas joje jaustsi ess seimininkas ­ galt netrukdydamas kitiems laisvai j keisti, pritaikyti zaidimams ir veiklai; ! aplinka turt bti jauki, zaisminga, estetiska ir krybiska, funkcionali, skatinanti vaik aktyvum, nor veikti ir ugdytis; ! grups ar klass erdv turt bti sudaryta is mazesni erdvi individualiai, grupeli ir visos grups veiklai, turt pakakti erdvs judti;

27

! btina patalpas, baldus, rang ir ugdymo priemones pritaikyti vaik ugdymosi netolygumams salinti, specialiesiems ugdymo(si) poreikiams tenkinti. Kurdami ugdymo(si) turiniui gyvendinti tinkam aplink pedagogai vadovaujasi ,,Mokykl aprpinimo standartais".

Emocinis klimatas grupje Vaikui garantuojamas ne tik fizinis saugumas, bet ir gera emocin atmosfera bei palanki socialin aplinka. Kiekvienas vaikas mylimas, jaucia suaugusij dmes ir param (yra isklausomas, paguodziamas, jam padedama). Suaugusieji skatina vaikus ugdytis demokratiskus tarpusavio santykius, pagarb ir uzuojaut vienas kitam, palaiko nor ir mginimus pagal galimybes vienas kitam padti. Pedagogas padeda vaikui adaptuotis naujoje aplinkoje, priimti nuolat vykstanci aplinkos ir dienos ritmo kait, ugdytis nuostat isbandyti ir perimti dar nezinomus pazinimo ir veiklos bdus, pratintis prie nauj zmoni, veikti ne visai prastose situacijose.

Pedagogo ir vaiko bei jo seimos sveika Ugdymo turinys gyvendinamas per vis vaiko buvim priesmokyklinje grupje: jam tvarkantis, valgant, ruosiantis ilstis, eiti lauk, neformaliai bendraujant su pedagogu ar grups sveciais, spontaniskai zaidziant ar dalyvaujant pedagogo organizuotoje veikloje. Pedagogas kryptingai ir tikslingai planuoja ugdomj veikl j traukdamas vaikus, derindamas j poreikius bei interesus ir programoje numatytus tikslus. Jis taiko vairius veiklos ir ugdymo proceso planavimo modelius. Kita vertus, lanksciai prisitaiko prie netiktai atsiradusi vaik nor, spontaniskai kilusi zaidim ar kitos veiklos situacij, siklauso vaik silymus, nesibaimindamas keisti isankstini sumanym ar plan. gyvendinant ugdymo(si) turin pedagogui labai svarbu ugdymo proces organizuoti taip, kad jis bt vaikams patrauklus, dziaugsmingas, skatinantis pazinimo motyvacij, krybiskum. Vaikai skatinami bendrauti ir bendradarbiauti, mokytis vienas is kito. Grups pedagogas bendradarbiauja su kitais pedagogais, specialij param vaikui teikianciais specialistais ir vaiko seima. Organizuodamas ugdymo proces pedagogas remiasi su priesmokyklinio ugdymo tikslais derancia seimos patirtimi, vaiko ugdymo tradicijomis, stengiasi teigiamai paveikti seimos pedagogin kultr.

Ugdymo turinio atranka, sukonkretinimas ir pritaikymas

28

Ugdymo turinys lanksciai pritaikomas vairiems priesmokyklins grups veiklos modeliams ­ visos ir puss dienos grupms, sestadieninms, trumpalaikms pavasario ir vasaros grupms; ugdymui(si) seimoje konsultacinse valandlse ir paramos tvams grupse.

Atrinkdamas ir sukonkretindamas ugdymo turin pedagogas vadovaujasi: ! priesmokyklins programos tikslais ir uzdaviniais; ! vaiko pazinimu ir jo ugdymosi poreiki vertinimu; ! vaiko seimos pageidavim ir galimybi analize; ! specialist isvadomis ir rekomendacijomis, jei tai yra specialij ugdymosi poreiki vaikas arba dl koki nors priezasci buvo atliktas jo pedagoginis, psichologinis vertinimas. Ugdymo turin pritaiko pagal kiekvieno vaiko ir bendr grups lyg. Turin pritaikydamas vaikui remiasi geriau susiformavusiais jo gebjimais ir patirtimi, tuo siekdamas kompensuoti ir neutralizuoti pastebtas ugdymosi spragas. Vaiko ugdymosi poreikiai nustatomi per mnes jam pradjus lankyti priesmokyklin grup, stebint jo kasdien veikl ir analizuojant darbelius. Ugdymo turinys visai grupei pritaikomas orientuojantis bendrus grup lankanci vaik poreikius ir ypatumus. Kitakalbiams ir misri seim vaikams sudaromos j kalbos lyg atitinkancios nuoseklios lietuvi kalbos ugdymo(si) programos. Socialins rizikos grups seim vaikams socialiniai gdziai ugdomi sustiprintai ir yra taikomi specials emocins paramos bdai, zaidimo ir meno terapija. Specialij poreiki vaikams numatomos stimuliuojamojo, korekcinio, reabilitacinio ugdymo priemons. Pedagogas nuolat analizuoja ir vertina savo darb: kaip jam sekasi gyvendinti ugdymo turinio tikslus, kokie kiekvieno vaiko pasiekimai ir spragos, nuolat krybiskai atnaujina ugdomj medziag, siekia veiksmingesni ugdymo turinio gyvendinimo bd.

Ugdymo turinio tstinumas Atrinkdamas ugdymo turin konkreciai grupei ir j individualizuodamas pedagogas atsizvelgia seimoje ir darzelyje gytus vaiko gebjimus, gerai susipazsta su tolesnio ugdymo(si) perspektyva, t.y. pradinio ugdymo programomis. Priesmokyklinio ugdymo pedagogas konstruktyviai bendradarbiauja su bsimuoju vaik mokytoju, derina reikalavimus, drauge informuoja tvus, domisi buvusi ugdytini skme mokykloje. Mokytojas susipazsta su bsimais moksleiviais, j pasiekimais, lkesciais. Vaikams sudaroma galimyb susipazinti su bsimu mokytoju, klase, mokykla. Esant galimybei, pltojami bendri priesmokyklins grups vaik ir pradini klasi moksleivi projektai: bendros krybini darbeli parodos, svents, zaidim dienos.

29

Perjimo is priesmokyklins grups mokykl laikotarpiu ypac jautriai reaguojama vaiko patiriamus sunkumus ir problemas, jam laiku suteikiama parama.

Zaidimas ­ vaiko gyvenimo ir ugdymosi bdas

Zaidimas kaip vyraujanti vaiko veikla Priesmokykliniame amziuje kinta vaiko zaidimo motyvas ir eiga: nuo atsitiktinio susidomjimo zaislu ar draugo zaidimu prie isankstinio tikslo ir veiksm numatymo, pasirengimo zaidimui, jo organizavimo ir sumanymo gyvendinimo.Vaikas dazniau eina nuo minties prie veiksmo negu atvirksciai. Orientuodamasis prisiimt vaidmen, jis pats nusistato vidaus elgesio taisykles. Kuo vairesni vaidmenys, tuo daugiau elgesio modeli ismginama. Suaugusij pamokomas vaikas su malonumu zaidzia tradicinius zaidimus, perimdamas is kartos kart perduodamus vairius elgesio modelius. Zaidimas vaikui yra svarbiausia vidins drausms, savireguliacijos, susivaldymo priemon. Zaisdami keliese vaikai savaime skatina vienas kit laikytis zaidimo taisykli. Ugdymui skirti zaidimai su taisyklmis (didaktiniai, judrieji) pratina zaisti lygiomis teismis, priimti taisykl kaip visiems privalom, mokytis j gerbti kaip susitarimo dalyk. Zaisdamas vaikas laisvai priskiria norimas reiksmes daiktams, veiksmams, jas keicia, zaidzia jomis. Vartoja sutartinius garsus, zodzius, zenklus, simbolius, grafinius uzrasus. Gebjimas atsieti reiksm nuo realaus daikto ­ zingsnis raids link, skaitmens simbolins prasms perpratimo. Zaisdamas vaikas veiksmais, laikysena, mimika, gestais, kalba parodo, kaip jis suvokia suaugusiuosius, j veikl, elgsen. Zaisdami keliese vaikai mokosi ,,skaityti" socialinius zenklus, juos suprasti, atspti ketinimus ir tinkamai elgtis. Zaidimo patirtis padeda lengviau perprasti naujas bendravimo situacijas, pritapti prie kit, pelnyti pripazinim. Zaidimas atpalaiduoja vaik, padeda paties atkuriamoje situacijoje dar kart isgyventi vairias emocijas, islieti nerim, tamp keliancius jausmus, kartu patirti zaidimo malonum. Laisv veikti zaidziant skatina daug kart mginti, keisti, interpretuoti, modeliuoti, atrinkti, apsisprsti, ­ stiprina ryzt ir realiame gyvenime reiksti norus, rodyti iniciatyv ir pastangas, priimti sprendimus, krybiskai keisti aplinkybes arba prisitaikyti prie to, ko negalima pakeisti. Vaik kryboje itin ryskus zaidimo ir menins raiskos giminingumas: vaikai zaidzia garsais (gamtos gars mgdziojimas, girdt daineli perkrimas), judesiais (spontaniski, nuotaik isreiskiantys judesiai, zmoni, gyvn judesi mgdziojimas). Vaikas mielai zaidzia suaugusj ­ susitapatina su juo, pamgdzioja. Dmesys tam, k ir kaip daro, kalba suaugs zmogus, padeda vaikui gyti mokymosi is suaugusiojo pradmenis.

Socialins, komunikacins, pazinimo, menins, sveikatos saugojimo kompetencij raiska vaiko zaidime

30

! Intuityvus gebjimas suprasti suaugusiojo mimikos, gest, veiksm login sek, veiklos prasm, ketinimus, bendravimo normas ir zaidziant atkurti bei savaip modeliuoti suaugusiojo vaidmen sijauciant, susitapatinant su juo. ! Gebjimas sitraukti zaidim, pakviesti, priimti kit, susitarti dl vaidmen, eigos, zaisl, vietos, derinti sumanymus, veiksmus, nuomones, kontroliuoti savo elges, vadovauti, paklusti. ! Gebjimas is tradicini zaidim perimti ir taikyti zaismingo bendravimo, isradingo pramogavimo, nuotaikingo rungtyniavimo bdus. ! Gebjimas kurti paciam ir suprasti kit zaidimo ,,kalb": tariam situacij, vidaus zaidimo taisykles, sutartinius veiksmus, gestus, daikt prasms keitim, atliekamo vaidmens kalb. ! Zaidimui btin veiksm valdymas: planuoti, pasiruosti, tikslingai pasirinkti, pasidaryti, zaisti, uzbaigti zaidim, susitvarkyti. ! Gebjimas gera valia priimti zaidimo taisykles, eig, tartis dl j, jas keisti, kurti naujas. ! Gebjimas dlioti, statyti, modeliuoti, konstruoti sivaizduojant norim rezultat, ieskant nauj sprendim, isradingai panaudojant vairias medziagas, konstruktorius; sijautimas zaidimo situacij, savo vaidmen; israiskingas vaidmens krimas. ! Gebjimas zaisti zodziais, j reiksmmis, vaizdiniais, judesiais ir kitomis menins raiskos priemonmis. ! Nuostata saugiai judti, zaisti su zaislais, kitomis priemonmis namie, grupje ir lauke.

Vaiko kompetencij ugdymas

Socialin kompetencija ­ gyventi ir bti greta, kartu

Uzdaviniai: ! Palaikyti ir puoselti vaiko orum, pasitikjim savimi bei savo gebjimais, artimumo grups draugams bei greta esantiems suaugusiesiems jausm. ! Palaikyti ir skatinti natral domjimsi savimi, bendraamziais, suaugusiaisiais, zmoni sukurtais daiktais ir kultros vertybmis. ! Sudaryti slygas vaikui suvokti savo jausmus, suprasti, isreiksti ir tenkinti svarbiausius savo poreikius, padti jam atsiskleisti ir pltoti pomgius bei interesus, ugdytis gebjimus. ! Palaikyti ir pltoti vaiko gebjim, gerbiant kitus, issakyti ar kitaip isreiksti savo jausmus, nuomon, teises, sumanymus, siekius. ! Skatinti suprasti ir vertinti, kas yra gera ir kas bloga, numatyti poelgi pasekmes sau ir kitiems; skatinti jautrum ir nor padti kitam; gerbti ir pripazinti kito teis elgtis savaip.

31

! Padti tapti atsakingesniam, savarankiskesniam, krybiskesniam, ilgiau islaikyti dmes, susitelkti veiklai, ugdytis savikontrols gdzius. ! Sudaryti slygas pajusti skirtum tarp augimo seimoje ir gyvenimo vaik grupje; gyti zaidim, veiklos greta ir drauge gebjim; bendravimo, bendradarbiavimo, praktini problem sprendimo, taiki ginc, kasdieni sunkum veikimo patirt. ! Plsti supratim apie seim, draugus, kaimynus, bendruomen, gimtin, tvyn Lietuv; zmoni darb, kryb, tarpusavio rysius, paslaug tarnybas. ! Skatinti ir puoselti komunikacin veikl: menin raisk (vaidyb, sok, muzikavim) drauge, judjim greta ir drauge, vaik grupei skirtus pazinimo projektus. ! Ugdyti nuostat suvokti daiktus ir meno krinius kaip zmoni proto, vaizduots, krybini gali ir rank darbo produkt, ­ juos pazinti, vertinti, tausoti. ! Zadinti nor tapti moksleiviu, tikjim savo jgomis ir skme.

Vaik veikla Vaikai grupje gali natraliai bendrauti. Vaikas pratinasi pastebti ir priimti kit vaik dmes, palankumo zenklus, pats rodo palank ir pagarb dmes kitiems, pajunta mandagaus, atidaus bendravimo privalumus. Domisi kitu, jo zaislais, sumanymais, nuomone, jausmais, pratinasi klausytis ir girdti kalbantj, atsako klausimus, paaiskina, pats klausia, kalbina, pasakoja. Pajunta kartl dl jam reiskiamo abejingumo ar netinkamo elgesio, iesko bd to isvengti. Zaisdamas, k nors veikdamas vienas arba greta kito, stengiasi susikaupti, netrukdyti kitiems, dalijasi patirtimi, zaislais ar priemonmis. Kartu su kitais (dviese, keliese ar su visa grupe) kuria taisykles, bendrus darbus, projektus: tariasi, silo, isklauso ir palaiko sumanymus, derina ketinimus, veiksmus, kartu siekia numatyto tikslo. Nebijo rizikuoti ieskodamas krybini sprendim, bti kitoks, gerbia kito savitum. Drsiai imasi sprsti kylancias problemas, konfliktines situacijas, pratinasi veikti kasdienius sunkumus. Vaikas jauciasi saugus, kai j palaiko iskilus sunkumams; zinodamas elgesio normas, draug, tv ir pedagog lkescius, pamokytas tinkamo elgesio bd ir nuolat skatinamas vaikas stengiasi atsisakyti nepriimtino elgesio proci. Vaikas aktyviai, krybiskai pltoja savo sumanymus arba pedagog, tv pasilytas jam domias temas, idjas, zaidimus, skatinancius tyrinti savo kn, jausmus, mintis, kalb, atskleisti savo norus, polinkius, gabumus, krybiskum, augimo ir keitimosi suvokim. Tyrinja savo ir kit zmoni panasumus bei skirtumus, seimos, grups, kiemo gyvenim, kaupia ir sistemina informacij apie zmones, vairias profesijas, tarnybas, bendruomen, kaim ir miest, gimtin, tvyn Lietuv ir pasaul. Stebi daiktus, meno krinius seimoje, grupje, isvykose; lankosi muziejuose, parodose, spektakliuose, koncertuose.

32

Pratinasi bendrauti su vairiais zmonmis. grup atsinesa ir perkelia savo seimos teigiam patirt: bendravimo bd, zaidimus, pomgius. Dalyvaudamas isvykose, sventse bendrauja su kit vaik seimos nariais, skirting socialini grupi zmonmis vairioje aplinkoje ­ grupje, seimose, tv darbovietse, bendruomens renginiuose. Stebi, tyrinja, apmsto, vaizduoja, komentuoja vaik grups, seimos, bendruomens gyvenim; is draug, tv, pedagog, kit zmoni perima atitinkamai situacijai tinkancius elgesio bdus, juos spontaniskai atspindi zaidimuose. Stebdamas suaugusiuosius, j veiksmus, klausydamasis paaiskinimo, isbando naujus veikimo ir elgesio bdus, juos perima, krybiskai pritaiko. Susipazsta su bsima mokykla, klase, mokytoju. Uzmezgamas artimas rysys: vaikas­vaikas; bendruomen. vaikas­tvai­priesmokyklins grups pedagogas­bsimas mokytojas; vaikas­

Pedagogo ir kit ugdytoj veiklos kryptys ir nuostatos ! Vaik grupje ir seimoje kuriamas saugus, demokratiskas, taikaus bendravimo ir bendradarbiavimo klimatas. ! Palaikomas ir puoseljamas pasitikjimo, abipusio supratimo, pagarbos ir paramos, keitimosi patirtimi rysys: priesmokyklins grups pedagogas­vaikas­tvai­mokytojas. ! Remiamasi socialine vaiko aplinka ir gyvenimiskomis situacijomis kaip natraliu saltiniu mokantis bti, sugyventi, pritapti. ! Grups aplinkoje greta kit panaudojami vaiko seimos ir vietos bendruomens ypatumus atspindintys zaislai, veiklos priemons, meno kriniai, kitos kultrins vertybs. ! Natraliu elgesiu ir specialiai paryskindami ugdytojai modeliuoja, kaip bendrauti, tartis, aiskintis, reiksti ir ginti savo nuomon, teises, kaip priimti ir gerbti kito jausmus ir idjas, prisiimti atsakomyb, atlikti pareigas, uzjausti, paguosti, padti. ! Pasiloma vaiko socialin patirt tvirtinanti ir turtinanti veikla, vaikui domios idjos, projektai, temos. ! Sudaromos slygos vaikui patirti skms jausm sprendziant problemas, atliekant krybinius darbus, natraliai priimti neskm kaip postm naujiems ieskojimams.

Sveikatos saugojimo kompetencija ­ sveikai gyventi, saugiai judti ir veikti

Uzdaviniai: Saugoti ir puoselti psichin vaiko sveikat: ! Palaikyti ir gerinti vaiko savijaut, puoselti savigarb ir orum, padedant susidaryti ger nuomon apie savo isvaizd, gebjimus, bdo savybes.

33

! Pratinti po tampos ar didesni isgyvenim fizine iskrova mazinti emocin tamp, atsipalaiduoti po ilgesnio buvimo nejudrioje padtyje, nusiraminti. ! Meno priemonmis kurti palanki emocin atmosfer. Jei reikia, dainavim ir muzikos klausym, piesim ir lipdyb, judjim ir vaidyb panaudoti terapijos tikslams: emociniam stabilumui pasiekti, teigiamam emociniam klimatui sukurti. ! Skatinti glaudesn vaiko ir gamtos rys, padti atgauti emocin pusiausvyr gamtos (sauls, oro, zems, vandens) galioms padedant. ! Tobulinti gebjim tvardytis, susilaikyti nuo netinkam bd islieti emocijas, laikytis susitarim, taisykli, tvarkos, valdyti savo kn. ! Skatinti ugdytis gebjim prireikus sutelkti jgas, vali, istverm. ! Gerbti bet kokios isvaizdos, sveikatos, judrumo vaikus ir suaugusiuosius, suvokti savo galimybi ribas.

Didinti socialin saugum tobulinant orientavimsi naujoje socialinje aplinkoje, ugdant saugaus elgesio procius: ! Tobulinti gebjim greitai ir lanksciai orientuotis naujoje priesmokyklins grups aplinkoje ir sitraukti bendraamzi grups veikl. ! Jausti salia esant, bti atsakingam uz savo ir kit saugum zaidziant, laisvai ir organizuotai judant kartu su kitais vaikais grupje, salje ar lauke. ! Palaikyti vaiko nuostat ir pastangas atsispirti pagundoms, prireikus pasakyti ,,ne", elgtis pagal supratim, kas yra gera ir kas bloga. ! Skatinti vaik kreiptis pagalbos pedagog ar tvus, jei yra skriaudziamas, patiria prievart (tarp bendraamzi ar net seimoje). ! Padti suzinoti ir siminti, kur ir k reikt kreiptis pagalbos susirgus, vykus nelaimei, istikus bdai, jei salia nra artimj, pedagog. ! Pratinti bendrauti su fizins ir protins negalios istiktais vaikais ir suaugusiaisiais. ! Skatinti suzinoti, kokius zaidimus mgsta vaiko seima, gimtojo miesto ar kaimo zmons, kokios j laisvalaikio ir svenci tradicijos, rungtys, estafets, pratintis jose dalyvauti.

Saugoti ir stiprinti fizin vaiko sveikat: ! Palaikyti ir zadinti vaiko poreik judti, skatinti fizin aktyvum. ! Padti vaikui pazinti savo kn ir fizines galimybes bei isreiksti save judesiu, sivaizdavimu, fantazavimu.

34

! Padti perimti sveikat stiprinancias gyvenimo nuostatas: pratintis laikytis asmens higienos, tinkamo dienos ritmo, stengtis sveikai maitintis, rengtis pagal or, grdintis, taisyklingai sdti, stovti, daug judti ir zaisti lauke. ! Plsti vaiko supratim apie sveikat ir jos tausojim, pratinti pajusti, kada jis jauciasi blogai, istikus nelaimei kreiptis pagalbos artimuosius, pedagogus ar kitus pazstamus zmones, tarnybas. ! Sudaryti slygas ugdytis fizines kno galias ir judesio kultr: tobulinti gebjim laisvai, koordinuotai, vairiais bdais vaikscioti, bgioti, sliauzti, ropoti, lsti, lipti, sokinti; judinti liemen, kojas, rankas, galv. ! Judant pratintis orientuotis erdvje, isvengti klici, keisti judjimo greit ir krypt, judti ritmiskai, pradti judti ir sustoti pagal signal. ! Ugdytis vikrum, lankstum, stiprum, vali, istverm, drs. ! Ugdytis taisykling kvpavim, lavinti rankos miklum, tikslum; akies ir rankos, ausies ir balso, vairi jutim (regjimo ir girdjimo, girdjimo ir lytjimo, regjimo ir lytjimo) sveik; didinti jutimin jautrum. ! Saugiai naudotis fiziniam judjimui skirta ranga, priemonmis, zaislais. ! Kno poza, balsu, judesiais ir gestais bandyti isreiksti jausmus, originalias, neprastas, netiktas krybines idjas ir sumanymus; judesiui suteikti simbolin prasm ir israisk; derinti judes ir zodin raisk. Vaik veikla Zaisdamas, juddamas, aktyviai veikdamas ir ilsdamasis; turdamas galimyb su draugais ir pedagogais pasidalyti ne tik dziaugsmingais, bet ir skaudziais isgyvenimais, sulaukti j paramos ir pagalbos, vaikas jauciasi saugus, auga atviras, pasitikintis. Rpindamasis asmens higiena, atlikdamas kasdienius saviruosos darbus, vaikas pranta laiku keltis, gulti, eiti dienos poilsio, praustis su muilu ir sluostytis ranksluosciu, pries valg ir pasinaudojs tualetu plauti rankas, valytis dantis, skalauti burn, susisukuoti, deramai naudotis stalo rankiais, tvarkingai valgyti (neskubti, gerai sukramtyti maist, jausti malonum). Ismoksta savarankiskai uzsiristi ir atsiristi bat raistelius, susisagstyti drabuzius, susijuosti dirz. pranta apsirengti pagal or. Valgydamas pratinasi naudotis servetle, kosdamas ir ciauddamas prisidengti burn nosine. Ismoksta pasidengti ir sutvarkyti stal, zaidim viet. Jei seimoje mazai rpinamasi vaiko tvarkingumu, jis skatinamas priesmokyklinje grupje nusimaudyti, pasikeisti drabuzlius, kartu su suaugusiuoju juos issiskalbti. Buityje vaikas vis labiau pasitiki savimi ir savo gebjimais, jauciasi savarankiskesnis, ne taip priklausomas nuo suaugusiojo. Kalbdamasis su suaugusiuoju, vartydamas paveiksllius, klausydamasis skaitom krinli, zirdamas filmukus ir kt., issiaiskina, kad rpinimasis asmens higiena, tinkama apranga ir maitinimusi apsaugo nuo lig, supranta, k valgyti sveika, o kas gali pakenkti sveikatai, suzino, kur kreiptis susirgus, vykus nelaimei.

35

Zaisdamas lauke, miske, prie vandens vairiu met laiku vaikas pranta susirasti zaidim ir pramog, zaidim aikstelje mokosi vazintis dviratuku, rogutmis, paspirtuku, vezimliu, vaikisku automobiliu. Jis gerai sidmi saugaus elgesio miske, prie vandens, kelyje taisykles, suzino, kaip elgtis paklydus, pasimetus, issigandus. Dalyvaudamas sventse vaikas pratinasi puostis, padeda ruosti sventin stal, vaisinasi ir sidmi sventinius patiekalus, ismoksta tradicini zaidim. Rungtyse, estafetse isbando savo jg, vikrum, drs, ismoksta laimti ir garbingai pralaimti. Zaisdamas, bgiodamas su draugais vaikas plecia supratim apie save ir savo kn, jo sandar, vairi zmoni isvaizd, j panasumus ir skirtumus. Mokosi jam dar nezinom veido ir kno dali pavadinim. Ismoksta sugyventi ir natraliai bendrauti su specialij poreiki vaikais ir suaugusiaisiais. Vaikas pratinasi pats pasirinkti vairesn kno padt: zaisdamas guli ant kilimo, sdi turkiskai, ant kamuolio, kalads; piesdamas, vartydamas knygeles taisyklingai sdi prie stalo sviesioje vietoje. Noriai ir kantriai atlieka pedagogo pasilytus pratimus ar judesius, skirtus ydingai laikysenai taisyti. Rytin manksta, kno kultra salje, judrieji ir sportiniai zaidimai lauke yra skirti vaiko fizini gali aktyviam ugdymui(si). vairiai juddamas vaikas tyrinja grups, sporto sals, lauko aikstels ar kit erdv; pratinasi judti vietoje ir keisdamas padt erdvje, vairiu tempu ir vairiomis kryptimis; suzino, kur ir kaip judti saugu ar pavojinga. Vaikas isbando vairius vaiksciojimo, bgiojimo, ropojimo, sliauzimo, lipimo, lindimo, sokinjimo bdus. Zaisdamas judriuosius, improvizacinius, krybinius zaidimus, vaikas atlieka judesius visu knu, rankomis, kojomis, galva. Ismoksta tradicini zaidim bei pramog ir pajunta dalyvavimo kalendorinse ir kitose sventse dziaugsm. Atlikdamas vairius judesius su lazdelmis, juostelmis, lankais, kamuoliais, grodamas zaisliniais muzikos instrumentais, vaikas lavina kairs ir desins rankos, kojos judesi tikslum, tobulina taisyklingo kvpavimo gdzius, koordinacij, jg, ugdosi taiklum. Laisvai juddamas, eidamas ratel, sokdamas, improvizuodamas skambant muzikai, zaidziant sesliams ir sviesai, vaikas ugdosi saviraiskos knu gebjim. Juddamas greta kito, poroje, ratu, rikiuotje, laisvai ar sutartinai su kitais, vaikas pratinasi laikytis taisykli, jausti draug, pajusti asmenins ir bendros erdvs ribas. Issidkdamas, issisldamas ir nusiramindamas, atsipalaiduodamas, vaikas pajunta, kaip gerja jo savijauta, dingsta tampa, uzplsta energija arba apima ramyb. Ilgesn laik isbuvs nejudrus pats pradeda bgioti, laipioti, vartytis ar kitaip aktyviai judti.

Pedagogo ir kit ugdytoj veiklos kryptys ir nuostatos ! Pedagogas stengiasi, kad kiekvienas vairi gebjim ir isvaizdos vaikas is vairios seimos aplinkos grupje jaustsi saugus, orus, priimamas, vertinamas. Pedagogas gina vaiko teises, jeigu jis yra apleistas, skriaudziamas, patiria prievart, jeigu jam nesudaromos tinkamos ugdymosi slygos.

36

! Priesmokyklins grups vaikams sudaromos kuo geresns ir saugesns slygos judti: parenkama tinkama vieta, saugs rengimai ir priemons judti kieme, sporto aikstynuose, isvykose gamt. Grupje vaik judjimo vairovei skatinti rengiami laipteliai, paaukstinimai, koptls, virvs ir kitos priemons, parpinama judrum skatinanci priemoni ir zaisl. ! Pedagogas atsizvelgia ne tik sio amziaus tarpsnio vaik galimybes, bet ir kiekvieno ugdytinio individualum, skiria berniuk ir mergaici fizinius ypatumus, j poreikius, bendravimo ir zaidim skirtumus. ! Puoseljant vaiko sveikat ir kno kultr, svarbiausia yra ne pratimai, rikiuots, varzybos, normos, bet vaiko savijauta, judjimo dziaugsmas ir fizinio, emocinio, krybinio, socialinio bei protinio aktyvumo skatinimas. ! Pedagogas vairina kno kultros ugdymo bdus, ypac daznai taikydamas judriuosius, sportinius ir tradicinius zaidimus, israisk ir saviraisk judesiu, krybin improvizacij, sportins rangos ir priemoni skatinam judjim. ! Kaitaliojama aktyvi ir rami, dinamin ir statin veikla, fizinis krvis ir atsipalaidavimas. ! Vaikai kiek galima daugiau juda ir zaidzia lauke, grdinasi oru, saule ir vandeniu, organizuojamos tolimosios isvykos, sveikatingumo dienos. ! Siekiama sveikatos ir kno kultros ugdymo form natralumo sukuriant grupje judjimui palankias slygas. sportinius rezultatus nesiorientuojama. ! Fiziskai pasyviems, silpnesniems, daznai sergantiems ar specialij poreiki vaikams taikomas aktyvusis, stimuliuojamasis, korekcinis, abilitacinis ugdymas. ! Kno kultra priesmokyklinje grupje neatsiejama nuo muzikos, vaidybos, zaidimo ir darbo veiklos. ! Vertinant vaik raid, atsizvelgiama paties vaiko ankstesnius pasiekimus, lt ar spart gebjim tobuljim.

Pazinimo kompetencija ­ tyrinti ir atrasti pasaul

Uzdaviniai: ! Palaikyti ir skatinti natral vaiko domjimsi grups ir lauko aplinka, zmonmis, j sukurtais daiktais ir meno kriniais, zmoni grupmis (seima, kaimynais, profesijomis), j gyvenimo bdu, darbais, technika ir technologijomis; gamta ­ gyvnais, augalais, kai kuriais negyvosios gamtos daiktais ir reiskiniais, orais, met laikais, zeme, dangaus knais. ! Padti vaikui susivokti, jog jis ­ gamtos dalis, perprasti zmogaus, jo veiklos ir gamtos rys, suzinoti tradicin lietuvi pozir gamt, pajusti pagarb Gyvybei ir Zemei, susigyvenimo su tvisks gamta ir zmonmis jausm.

37

! Padti atrasti vis vairesnius savs, socialins aplinkos ir gamtos pazinimo bdus: tyrinjant visais jutimais, stebint, klausinjant, eksperimentuojant, sprendziant problemas, ieskant informacijos knygose, filmuose, klausantis pasakojim, skaitymo, gamtos ir muzikos gars, dain. ! Skatinti ugdyti(s) pastabum: sudaryti slygas visais jutimais tyrinti spalv ir gars derinius, form ir dydzi vairov, visum ir jos elementus, issidstym erdvje, laike, panasumus ir skirtumus. ! Skatinti ugdyti(s) mstym: · sudaryti slygas pazinti bei pavadinti pagrindines spalvas, formas, suvokti ir nusakyti daikt dyd, erdvin padt vienas kito ir savo kno atzvilgiu, sudti daikt eiles, sudaryti grupes, keisti grupavimo pagrind, varijuoti, komponuoti, modeliuoti, gyt patirt taikyti praktinei veiklai, krybai; · skatinti kasdienje pazintinje veikloje vairiais bdais tapatinti, lyginti, matuoti, skaiciuoti, atskaiciuoti daiktus, zmones, lyginti j grupes (daugiau, maziau, po lygiai), sprsti praktinius sudties ir atimties uzdavinius su daiktais, patiems sudaryti uzdavinius, pagal vaiko galimybes atpazinti ir naudoti skaitmenis; · skatinti pastebti sena ir nauja aplinkoje, akivaizdzius pokycius, neaiskumus, klausinti, zvelgti ir sprsti zaidim, bendravimo, aplinkos tyrinjimo, menins raiskos problemas; · sudaryti slygas ir skatinti sivaizduoti, fantazuoti, kurti, perkurti, ieskoti savit sumanymo atlikimo sprendim, reiksti savo matym. ! Pazstant aplink plsti ir turtinti zodyn, ugdytis kalb ­ tiksliau pavadinti, aiskinti, apibdinti daiktus, reiskinius; zodziais perteikti savo patirt kitam ir suprasti kito perteikiam informacij; paaiskinti, apibdinti naudot pazinimo bd, jo eig, naujai gyt patirt. ! Patirtus spdzius ir isgyvenimus fiksuoti vaizdais, isreiksti zodziais, judesi ir gest kalba, perkelti zaidimus ir menin veikl.

Vaik veikla Gyvendamas seimoje ir bendraamzi grupje, vaikas natraliai domisi savimi ir kitais zmonmis: j panasumais ir skirtumais, isvaizda, jausmais, mintimis, darbais ir kryba, gyvenimo bdu; zmoni grupmis ­ seima, vaik grupe, paslaug tarnybomis, profesijomis, vietins bendruomens gyvenimo tradicijomis; praeities ir dabarties vykiais ­ savo augimu, zmoni gyvenimo istorijomis, aplinkos pokyciais; gyvenimo vieta ­ savo namais, sodyba, kaimu, gatve, miestu, kultrinmis vertybmis; artimiausia vietove, jos pavirsiumi, natraliai gamtoje randamais ir zmoni auginamais augalais bei gyvnais, dangaus knais, gamtos reiskiniais, dienos ir nakties kaita, met tkme. Tyrindami aplink vaikai atkreipia dmes j kasdieniam gyvenimui svarbius dalykus: vaik grups taisykles; kasdienybs ir svenci ritm, atspindint vaik supanci zmoni gyvenimo bd;

38

paros ritm, nuo kurio priklauso vaiko dienos tkm; orus, kuriuos svarbu atsizvelgti renkantis drabuzius; maist, nes natralesnius, neperdirbtus produktus sveikiau valgyti; saug elges zmogui pavojingose situacijose. Priesmokyklinje grupje ir darzelio arba mokyklos glyne, sode, darze vaikas sodina, daigina, laisto, purskia, ravi gles ir kitus augalus, sluosto nuo j dulkes; maitina gyvnlius ir valo j narvelius pratindamasis sukurti jiems palankias augimo slygas, ismokti j prieziros darb, suzinoti j gyvenimo, mitybos ir kitus procius, suvokti savo veiklos poveik aplinkai, gamtai. Augal bei gyvn paros ir met ritm, augimui btinas slygas gretina su savo augimo istorija, zmogaus gyvenimo ritmu ir linija aiskindamiesi panasumus ir skirtumus. Vaikai isbando vairius pasaulio pazinimo bdus: visais pojciais tyrinja tai, kas yra aplink ­ siziri, siklauso, uodzia, ragauja, liecia; stebi atsiradim, pokycius ­ ilgesn laik kryptingai stebi domesnius reiskinius, k nors trumpai stebi kasdien, kart per savait, kart per mnes; pavadina, apibdina, klausinja, aiskinasi; skaiciuoja, matuoja; renka, gretina, lygina, grupuoja, kolekcionuoja, modeliuoja; atlieka problemines uzduotis, tyrinja techninius atradimus ­ magneto trauk, mikroskopo, teleskopo galimybes, energij, zaidzia su techniniais zaislais, kompiuteriais, klausosi muzikos; isbando, eksperimentuoja vairius sumanymus; pratinasi ,,uzrasyti" stebjimo, tyrinjimo rezultatus ­ nupiesti, pazenklinti simboliu, paveikslliu, daryti plan, zemlap, ,,raso" savo gyvenimo istorij. Vaikai pavadina, klausinja, aiskinasi ir patys aiskina, apibdina, dalijasi patirtimi, zenklina; apmsto ir isreiskia savo pozir. Atradim isvykose stebi senovinius ir siuolaikinius miesto ar kaimo pastatus, sodybas, kiemus, gatves, vairi technik, kultros vertybes, zmoni darbus. Esant galimybei, sirengia Ekologin takel, praktikuoja ilgalaikes gamtos tyrinjimo isvykas. Noriai prisideda prie artimiausios aplinkos tvarkymo, ziem maitina paukstelius, pavasar kartu su suaugusiaisiais kelia jiems inkilus, nusiteikia neskriausti gyvnli, netersti aplinkos. Iesko informacijos knygose apie gamt, zmoni sukurt pasaul, technikos ir technologijos stebuklus, zirinja nuotraukas, paveikslus, pavadinimus po jais, klausosi informacini tekst, ziri filmuot medziag ­ aiskinasi, kur ir kaip gyvena zmons, augalai ir gyvnai, kaip jie prisitaiko prie gamtos slyg (smlynuose, ledynuose, atogrzose), atranda gamtos paslaptis, zmogaus sukurto pasaulio vairov. Klausydamiesi pasak, eili, dain, padavim, sakmi, msli, priezodzi, garsazodzi, greitakalbi, suzino apie senoli pozir pasaul (gyvn charakterio apibdinim, augal ir gyvn simbolius tautodailje, zoleli medicin). gyt pazinimo patirt panaudoja praktinje veikloje: bando nuspti orus, noriai geria gydomj zoleli arbat, pamgdzioja gyvn elgsen zaisdami, vaidindami, kuria simbolius, zenklus. Patiria dalyvavimo seimos, vaik grups, bendruomens kultriniame gyvenime poreik. Pajunta rys tarp svenci, met laik, zems kio darb ir tradicij, atkreipia dmes sventiniuose ritualuose naudojamus augalus-simbolius: eglut, Kald medel, verbas, paparcio zied.

39

Ugdosi pagarb sventais laikytiems gyvnams, augalams (pvz., zalciui, zuolui), Gyvybei salia savs, Zemei.

Pedagogo ir kit ugdytoj veiklos kryptys ir nuostatos ! Pagrindinis socialins kultrins aplinkos ir gamtos pazinimo saltinis bei priemon ­ natrali seimos, priesmokyklins grups, vietins bendruomens ir gamtos aplinka. ! Priesmokyklinje grupje kuriama socialins aplinkos ir gamtos pazinimui specialiai pritaikyta aplinka: parpinama priemoni, padedanci geriau pazinti save, zmog, jo gyvenimo bd, tarpusavio santykius, bendruomen, gimtin; auginamos gls ir kiti augalai, laikomos zuvyts, papgls, vzliukai ir kiti gyvnliai, yra vairios gamtins medziagos. ! Vaikai skatinami atkreipti dmes natralias ir zmogaus sukurtas medziagas, augalus, gyvnus, gamtos ir socialinius kultrinius reiskinius, j atvaizdus visur: kelyje priesmokyklin grup, buityje, tradicinse sventse, zaidimuose, knygose, pasakojimuose ir kt. ! Pedagogas ne tik atsako vaikus dominancius klausimus, bet ir skatina vaikus ieskoti informacijos enciklopedijose, fotoalbumuose, perzirint specialius filmus; vaikai skatinami daryti atradimus, isvadas po tyrinjim, eksperiment. ! Skatinant vaik smalsum, klausinjim, keitimsi patirtimi, jiems siloma domi stebjim, vairaus darbo gamtoje ar grupje, netikt darbeli is gamtins medziagos, tyrinti ir eksperimentuoti vaikams domi tem ir problem. ! Temos, projektai, vaikams domios idjos sieja ne tik pazintin, bet ir vis kit vaik veikl. ! Pedagogas padeda vaikams uzrasyti j atradimus, stebjim ir tyrinjim keli, eksperimento isvadas; uzduodamas kryptingus atviruosius klausimus, skatina zingsnis po zingsnio sprsti problemas, daryti isvadas; bendradarbiaudamas padeda kurti vaikams gerai suvokiamus vaizdinius modelius: met rat, augalo, gyvno ar zmogaus gyvenimo linij, artimiausios vietovs pavirsiaus zemlap, sudaryti skl kolekcij; tikslingai pamoko naudotis darbo rankiais, skaiciuoti daiktus, matuoti. ! Vaikams organizuojamos tolimosios isvykos, atradim isvykos gamt, miest, sodyb, rengiamas Ekologinis takelis, gamtos tyrinjim aikstels, technikos ir technologini atradim eksperimentavimo vietos, keliaujama prie artimiausi gamtos ir kultros paminkl. ! Ugdant pirmenyb teikiama vertybinms nuostatoms (vaikas skatinamas pajausti, pasigrozti, saugoti, prisiimti atsakomyb) bei gebjimams (stebti, aiskintis, daryti isvadas ir kt.) ir praktiniams gdziams (pasodinti, palaistyti, pamaitinti), o ne siauro pobdzio zinioms (zinoti medzi ar augal pavadinimus).

40

! Siekiama patenkinti kiekvieno vaiko individualius pazinimo interesus; atsizvelgti vaik pasaulio pazinimo ypatumus.

Komunikavimo kompetencija ­ klausytis, kalbti, bandyti skaityti, rasyti isreiskiant save ir bendraujant su kitais

Uzdaviniai: ! Palaikyti ir skatinti vaiko nor bendrauti su bendraamziais ir kitais zmonmis turtinant ir pltojant socialin kultrin vaiko patirt. ! Plsti ir gilinti intuityv vaiko supratim apie gimtosios kalbos (ir tarms) savitum, ugdyti meil ir pagarb gimtajam zodziui. ! Sudaryti slygas ir pratinti naudotis kalba kaip universaliausia saviraiskos priemone ­ ugdyti vaiko gebjimus reiksti mintis, jausmus, nuotaikas, pasakoti patirtus spdzius, reiksti savo nuomon. ! Sudaryti slygas klausytis ir girdti vairius aplinkos garsus (zmoni kalbos, gamtos, muzikos ir kt.) sakytinius pasakojimus, atliekamus tautosakos krinius (zaidimus, zaidinimus, skaiciuotes, dainas, msles, pasakas ir kt.), skaitomus grozins ir pazintins literatros krinius. ! Pratinti siklausyti draugo, pedagogo kalb, isgirsti perteikiam informacij, kalbtojo ko nors nesupratus klausti, prasyti pakartoti, leisti abejoti, nesutikti. ! Ugdyti sakytin vaiko kalb. Skatinti kalbti prasmingai, taisyklingai, raiskiai. Nepazeisti individualaus vaiko kalbjimo stiliaus, islaikyti tarms ypatybes, toleruoti vaiko daromas klaidas, kad bt skatinamas vaiko pasitikjimas savimi. ! Skatinti vaiko nor pasakoti, klausinti, atsakinti, deklamuoti, eiliuoti, zaisti zodziais, garsais, taisyklingai juos tarti. ! Zadinti vaiko domjimsi knyga, poreik skaityti, padti jam pamgti knyg. Ugdyti estetin skaitytojo skon. ! Sudominti vaik grafiniais simboliais (raidmis, zodziais, tekstais, uzrasais ir pan.), skatinti juos pazinti ir atpazinti, zaisti jais, patiems juos kurti. ! Skatinti vaiko nor vairioje veikloje vartoti simbolius, imituoti rast (keverzoti, piesti, rasyti raides, j junginius, zodzius) perteikiant savo isgyvenimus, mintis, krybinius bandymus. ! Skatinti vaiko nusiteikim laikytis kalbinio bendravimo etikos, grindziamos bendrosiomis zmogaus vertybmis.

41

! Pratinti bendraujant isklausyti ir isgirsti kalbtoj, ugdyti dmesingum, kantryb ir tolerancij kito zmogaus kalbjimui (pvz., kitoms kalboms, tarmms, kalbjimo bdui ir pan.). ! Bendravimui taikant naujas technologijas (kompiuter, mobilj telefon ir pan.), sudaryti vaikams slygas veikiant patirti maloni isgyvenim. ! Skatinti vaik kryb, menin raisk kaip savit komunikacijos bd.

Vaik veikla Vaikas klausosi sekam pasak, sakmi, padavim, skaitom grozins ir pazintins literatros krini, deklamuojam eilrasci, muzikos ras. Klausosi grups draug, pedagog, sveci ar kit suaugusij pasakojim, radijo ir TV laid vaikams. Pratinasi isgirsti pedagogo ar draugo silymus, pastabas, paskatinimus, juos reaguoti. Kalbasi su grups draugais, pedagogais, pasakoja patirtus spdzius, nutikimus. Kuria isgalvotas istorijas, bando apibdinti jam patikusius daiktus, reiskinius. Seka girdtas pasakas, kuria savo (pasakas be galo, juok pasakas, pasakas apie gyvnus ir kt.). Keicia pasakos pabaig, pradzi, vyki sek, veda naujus veikjus, juos keicia ir kt. Kuria skaiciuotes, eilrascius, gars pamgdziojimus, greitakalbes, zaidimus. Deklamuoja, vaidina, imituoja judesiais, mgdzioja zodziais, gestais, mimika. Zaidzia zodziais ir kuria naujus zodzius, iesko panasiai skambanci, besirimuojanci zodzi. Varto ir zirinja knygas, periodinius leidinius, atsinesa mgstamiausi knyg ir apie j pasakoja kitiems. Iliustruoja knygas, rengia piesini parodas. Padedamas suaugusij, taiso apiplysusias knygas, jas aplenkia, steigia grups bibliotekl. Kartu su pedagogu skaito periodin vaik spaud, paveiksl, grozins ir pazintins literatros knygas. Piesia ornamentus, spalvina, karpo, lipdo lavindamas smulkiuosius rankos raumenis. Raso molyje, smlyje, ant stiklo, lentoje ir kitur. Stebi, kaip raso, spausdina ar renka tekst kompiuteriu suaugusieji. Mgina pamgdzioti. Kuria knygeles, grups laikrast, lankstinuk, dienorast, skelbimus, kvietimus, sveikinimo atvirukus, zemlapius, kalendorius, grups taisykles, dienotvark, valgiarast, receptus ir kt. Pagal galimybes lankosi bibliotekoje, knygyne, teatre, muziejuose, parodose, spaustuvje ir pan.

Pedagogo ir kit ugdytoj veiklos kryptys ir nuostatos ! Kalbos ugdymas(is) turt natraliai sieti kalbos raisk su kitomis raiskos formomis ­ vaizdu, garsu, forma, judesiu.

42

! Suaugusieji turt sukurti kuo palankesn aplink bendrauti, kalbai ugdyti(is) ir knygoms skaityti. ! Vaiko kalba ugdoma natraliai, atsizvelgiant vaiko kalbos raidos dsningumus ir ypatybes ­ spontaniskum ir egocentriskum. Svarbiausias pedagogo uzdavinys ­ sudaryti tinkamas slygas kalbiniam vaiko aktyvumui. ! Kalbos ugdymas(is) ­ individualus dalykas. Kiekvienam vaikui taikomi individuals reikalavimai atsizvelgiant berniuk ir mergaici skirtumus, tarmi ypatybes, kalbsenos ypatumus, seimos kalb. Su vaikais is kitakalbi, misri seim pedagogas kryptingai bendrauja individualiai. ! Pedagogas kalbasi su vaikais individualiai, jiems zaidziant ar k nors veikiant grupelmis; kartais kalba su visa grupe. ! Ugdant vaiko kalb turi vyrauti zaisms principas. Pedagogas sukuria slygas vaiko kalbiniams zaidimams ir krybinei kalbinei raiskai. ! Pedagogo kalba yra pavyzdys ir modelis, todl ji turi bti aiski, taisyklinga, turtinga ir vaizdinga. ! Pedagogas sistemingai ir kryptingai stebi ir vertina vaiko kalbos pokycius ir pazang bei visaip j skatina. ! Ugdydamas vaiko kalb grups pedagogas glaudziai bendradarbiauja su kitais pedagogais ir tvais. Prireikus inicijuoja profesional kalbin korekcin darb su vaiku.

Menin kompetencija ­ sivaizduoti, pajausti, kurti, groztis

Uzdaviniai: ! Zadinti teigiam nuostat meninei veiklai ir menui, skatinti isgyventi krybin dziaugsm, pasitenkinim, skms jausm. ! Sudaryti slygas sitraukti menin veikl, atsiskleisti joje ir pazinti save, tenkinti ir praturtinti prigimtinius poreikius groziui, griui, geranoriskam bendravimui, emocinei ir fizinei iskrovai. ! Skatinti spontanisk menin raisk kasdien ­ zaidziant, bendraujant, dirbant, svenciant, poilsiaujant priesmokyklins grups, nam aplinkoje ir gamtoje. ! Menine veikla auginti savimi pasitikint, visapusiskai aktyv vaik: lakios vaizduots, jautr, mstant, save isreiskiant, kuriant, atliepiant ir gerbiant savo bei kit kryb. ! Pasilyti menin veikl, skatinanci atidum ir jautrum, priimtino elgesio ir bendravimo bd modeliavim ir permim, dorinius vertinimus.

43

! Atverti vaiko kno ir dvasios gyvybingum siekiant j darnos ­ skatinti judesi natralum, grakstum islaisvinant kn; siekti intonacij spalvingumo, tikslumo valdant kvpavim, intonavim, artikuliacij ir balso tembr; siekti grafini, tapybini vaizd, lipdini israiskingumo, sudtingumo lavinant akies ir rankos judes. ! Meno priemonmis ­ garsu, balsu, zodziu, judesiu, linija, spalva, forma ­ jautrinti jutimus, stiprinti j rysius, zadinti vaizdinius, asociacijas. ! Sudarant slygas intuityviai suvokti meno krinius, atkurti ir pertvarkyti stebinius bei spdzius, meno vaizdiniais praturtinti vaiko pasauljaut ir pasaulvok. ! Zaidziant, improvizuojant ar atliekant vaidmen, stebint lli, dramos, pantomimos, muzikos vaidinimus, ugdyti vaidybos gebjimus: veikjo ir jo aplinkybi simbolizavim, vertinim, veiksm pltot, jos temp, ritm; skatinti raiskaus zodzio, dails, muzikos, sokio patirt, vairiai pritaikyti dekoracijas, kurti personaz kostiumus. ! Piesiant, tapant, lipdant, konstruojant, regint savo ir kit darbus ugdytis dails gebjimus: pajausti linijos, spalvos, formos raiskos galimybes plokstumoje ir erdvje; suteikti joms asmeniskai svarb emocin atspalv, simbolin prasm; tyrinti vairias zmogaus, augal, gyvn, daikt vaizdavimo idjas ir j raiskos bdus; kurti vaizdus derinant, komponuojant, modeliuojant, pritaikant, numatant. ! Muzikuojant ­ klausant muzikos, dainuojant, ritmuojant, grojant, improvizuojant ugdytis muzikinius gabumus (ritmo ir metro, melodijos ir derms jausm, muzikinius intonacinius vaizdinius) bei gebjimus (intuityviai ir smoningai suvokti muzik bei muzikin kalb, valdyti balso diapazon, siekti tikslaus intonavimo, pajausti ritm, iskalbingai reiksti emocijas, islaikyti dmes, lavinti muzikin atmint). ! Sudaryti slygas plsti ir kaupti vairios menins veiklos ­ muzikos, dails, teatro, sokio ­ bei vairi meno priemoni, medziag ir technik naudojimo patirt. ! Zadinti vaiko tautinio tapatumo jausm praturtinant ir pltojant seimoje gyt kultrin patirt etninmis meno vertybmis (tautosakos, tautodails, etnomuzikos ir kt.).

Vaik veikla Menin veikla ­ universali vaiko visuminio ugdymo priemon. Ji atveria placias galimybes pajausti ir stebti groz, zadinti poreik bendrauti su menu ir j kurti. Menin veikla laiduoja skms isgyvenim, sustiprina teigiam savs vertinim, krybini gali pajautim, laisv kalbjim geriau suvokiant savo isgyvenimus, svajones ir nuotaikas. Dl savo vairumo ir universalumo menin veikla yra savita ir nepamainoma pazinimo forma. Menin veikla padeda vaikui pazinti ir isreiksti save paciomis vairiausiomis meno priemonmis bei formomis: vaidinant, sokant, muzikuojant, kuriant dails darbelius. Siektina, kad vaikai kurt ir isreikst save tiek zinomomis, tiek ir naujomis meno priemonmis.

44

Meninis vaik ugdymas pasizymi veiklos rsi vairove. Jis apima ir menin raisk, ir gamtos bei meno reiskini pazinim; tuo bdu jis natraliai tenkina vaiko gimtus psichologinius saviraiskos ir pazinimo poreikius. Menin veikla lavina vaik krybines galias, padeda ugdytis ir atsiskleisti gabumams, turtina emocin patirt, turi lemiamos takos vaiko intelekto raidai. Menin raiska yra puiki priemon ugdyti ir pltoti vaiko socialinius ir komunikacinius gebjimus.

Dail ir konstrukcin kryba. Dail yra ta vaik gyvenimo sritis, kur kiekvienas gali atrasti tik jam vienam tuo metu itin svarb savs isreiskimo bd be zodzi. Vaikui prieinamos vairios grafins, tapybins, lipdymo ar konstravimo priemons bei medziagos, darbui pritaikyta vieta (saugioje ir jaukioje aplinkoje) sudaro galimyb jam pasinerti ypating vaizd pasaul. Cia vaikas kuria dazniausiai tik jam vienam suprantamus ir labai svarbius dalykus. Vaikai paprastai dirba po vien, grupelmis ar visa grupe. Jie savitu bdu ­ linijomis, spalvomis ar formomis ne tik isreiskia save, mazina emocin tamp, bet ir derina rankos, akies ir kit kno dali judesius, lavina krybos gebjimus, mokosi sprsti problemas, jautriai reaguoja savo ir kit darbus, mokosi bendrauti vaizd kalba, gyja pasitikjimo savo jgomis. Dail kaip terapinio pobdzio veikla palengvina vaiko prisitaikym naujoje aplinkoje, padeda salinti kalbos, elgesio, emocij sutrikimus. Kaupiant dails raiskos ir krybos, regimos aplinkos pajautimo ir pazinimo patirt lavja estetin nuovoka. Veikdami su tapybinmis, grafinmis, form plokstumoje ir erdvje krimo priemonmis bei vairiomis dails medziagomis vaikai kuria isgyvent ir sivaizduojam pasaul paci pasirinkta ar pedagogo siloma technika. Svarbu sukurti jauki, saviraisk ir kryb skatinanci aplink, zadinti vaik pasitikjim savo jgomis, drs, jautrum, aprpinti tinkamomis medziagomis ir priemonmis. Saviraiskos procese vaikai pajunta ir atranda linijos, spalvos, formos, medziag struktros ypatumus, kuriuos sieja su aplinkoje regim daikt savybmis. Pajunta ir atranda form, spalv, reiskini skirtumus. Ne tik regjimo, lytjimo, bet ir kitais pojciais pajunta tai, k vaizduoja, sivaizduoja, ­ susitapatina. Pojciais gyt patirt sieja su vaizduote, atmintimi, asociacijomis. Kalbasi apie tai, k veikia, mato, jaucia. Pratinasi patys ant darbeli uzsirasyti vard, pavard ar pirmsias j raides, bando kitiems paaiskinti, kas pavaizduota. Vaikai aktyvs savo darbus eksponuodami, rodydami kitiems. Dails patirtis kaupiama ne tik priesmokyklins grups patalpoje. Vaikai gyvena gamtos ir zmogaus sukurtame regim vaizd pasaulyje. Augalai, gyvnai, pauksciai, negyvoji gamta zadina j vaizduot, harmonizuoja emocin bsen. Aplinkos daiktai taip pat gali tapti puikia ugdymo priemone. Abiem atvejais svarbiausias vaidmuo tenka pedagogui ­ atkreipti dmes, pasilyti, pazadinti domjimsi, pasigrti.

Muzika. Vaik muzikinis ugdymas pasizymi veiklos srici vairove: tai dainavimas ir grojimas, muzikos klausymas ir judjimas pagal j, kryba ir improvizavimas, muzikos pazinimas ir muzikiniai

45

zaidimai. Ugdant vaikus siekiama skirting muzikins veiklos srici derms ir sveikos, taip pat siekiama kuo glaudesns sveikos su kitomis ugdymo sritimis (aplinkos pazinimu ir gimtja kalba, daile ir etnine kultra, sokiu ir vaidyba). Itin svarbus rysys su etnine kultra, kalendorinmis sventmis, paprociais ir tradicijomis. Vaik muzikinis ugdymas vyksta ne tik organizuojant muzikos valandles, bet ir kit vaik veikl, laisvalaik, pramogas. Penkiameci ir sesiameci muzikiniai gabumai dar nra galutinai susiformav ­ jie lanksts, paslanks, dinamiski. Pagrindinis muzikinio ugdymo tikslas ­ ugdyti ir puoselti vaik muzikinius gabumus, padti jiems isryskti ir atsiskleisti. Ugdomoji ir lavinamoji veikla yra pati svarbiausia, todl jos neturt uzgozti pasirengimas sventms ir perdtas pasiekim vaikymasis. Dainuodami vaikai mokosi pazinti savo balso ypatumus ir galimybes, pratinasi taisyklingai kvpuoti, raiskiai artikuliuoti ir tiksliai intonuoti. Taisyklingam kvpavimui ugdyti naudojami vairs zaidimai ir pratimai (gls uostymas, pko ar plunksnos ptimas, bits dzgimas, gyvats snypstimas). Raiski tart lavina skaiciuots, greitakalbs, pauksci bals pamgdziojimai. Tikslaus intonavimo vaikai mokosi vairiu aukstumu kartodami msles ir patarles, mgdziodami pedagog, vienu skiemeniu dainuodami melodij be zodzi, drauge tsdami vien ton, uzsidengdami vien aus (kad girdt savo bals) ir pan. Grojimas zaisliniais muzikos instrumentais ir gamtos daiktais ­ natrali vaik saviraiskos dalis. Naudotini akmenukai, lazdels, molio svilpyns, vairs bgneliai, atskiros metalofono plokstels, zaisliniai klavisiniai instrumentai. Grodami vaikai susipazsta su vairiais garso isgavimo bdais ­ musimu, ptimu, braukimu. Grojant lavja judesi koordinacija, plastak bei pirst motorika, tembrin klausa, ugdomas ritmo jausmas. Is buitini atliek ir gamtos daikt vaikai gaminasi paprasciausius zaislinius muzikos instrumentus. Vaikai kuria ir improvizuoja padainuodami savo vard, sugalvodami melodij mslei ar patarlei, isreiksdami tam tikr nuotaik garsais, skambanci muzik perteikdami judesiais ar pavaizduodami spalvomis. Klausydamiesi muzikos, vaikai mokosi susikaupti, siklausyti, isgirsti. Apibdindami girdt muzik, jie mokosi tinkamai vartoti svokas (greita ir lta, linksma ir lidna, tyli ir garsi muzika). Muzikos valandli metu klausomasi skambancios tylos, gamtos gars ir civilizacijos triuksmo, vairiais daiktais isgaunam gars, siuolaikins ir senovins, liaudies ir profesionaliosios, lietuvi ir kit taut muzikos. Siekiama, kad repertuar sudaryt skirting dermi (ne tik mazoro, bet ir minoro, taip pat ir senovini dermi) ir skirtingo metro (ne tik dviej, bet ir trij dali bei misraus) muzika. Klausantis gamtos gars ir muzikos, turtja ir pleciasi vaik muzikins kalbos patirtis. Dainuodami dainas ir grodami zaisliniais muzikos instrumentais, zaisdami muzikinius zaidimus ir spontaniskai improvizuodami, klausydamiesi gamtos ir muzikos gars, vaikai turtina savo muzikins kalbos zodyn. Jie klausosi vairi dermi ir metr muzikos, dainuoja vairi dermi (mazorines, minorines ir kt.) dainas, skanduoja vairi metr (dviej, trij dali ir misraus) skanduotes. Ypatinga ugdomoji reiksm tenka muzikiniam folklorui, leidzianciam susieti muzikavim ir kitas veiklos rsis. Folkloro vaidmuo ­ ne vien pazintinis, bet ir krybinis, estetinis, etinis. Prisilytdami

46

prie liaudies meno, paproci ir tradicij, vaikai perima protvi zinias ir ismint. Ypac aktualus folkloras siuolaikiniam miesto vaikui, kurio rysiai su etnine kultra yra vis trapesni. Vaik krybiskum puoselja smulkiosios tautosakos zanrai (msls, patarls, greitakalbs, pauksci bals pamgdziojimai), pasakos su dainuojamaisiais intarpais, dainos apie gyvnus, piemen folkloras, muzikiniai rateliai ir zaidimai. Kalendorins dainos padeda vaikams geriau pazinti tradicines sventes, pajusti ritming gamtos pulsavim, laiko tkm.

Sokis. Vaik spontaniskos saviraiskos poreik, j prigimtin potrauk judti tenkina sokis. Sokdami vaikai pazsta savo kn, jo galimybes, lavina lankstum, vikrum, koordinacij, mokosi pajusti erdv. Sokis priesmokykliniame amziuje glaudziai siejasi su muzikavimu ir vaidyba. Jis ugdo vaik socialinius ir komunikacinius gebjimus, turtina j emocin patirt, lavina kinestezin intelekt. Sokis apima ne tik tradicin sok, bet ir laisv, spontanisk judesio improvizacij, pantomimos, vaidybos, muzikavimo elementus. Laisvai juddami erdvje, improvizuodami judesiais, vaikai mokosi jausti judjimo krypt, temp, ritm, charakter. Juddami kryptingai ir koordinuotai, vaikai mokosi sudaryti paprasciausias figras, sustoti ratel, vor, dviem eilmis, poromis. Sokdami paprasciausius sokius, vaikai gunda ritmingai atlikti elementarius judesius (suoliukus, pritpimus, sukinius), mokosi elementari sokio zingsneli. Sokdami spontanisk sok, vaikai improvizuotais judesiais perteikia skambancios muzikos nuotaik, vaizduoja vairi gyvn, personaz charakterius (pvz., kaip juda vilkas ir kaip lap, kaip kiskis, o kaip meska). Skatintina sokio kryba, judesio improvizacija (pvz., ,,Jurgeli meistreli"), veiksm koordinacija, mginimas judti darniai, sutartinai (pvz., ,,Silai, silai, susivykit"). Sokio uzsimim metu ypac svarbs liaudies zaidimai, rateliai ir sokiai. Zaisdami kalendorinius zaidimus, eidami ratelius, sokdami tradicinius etninius sokius, vaikai susipazsta su praeities paprociais, darbo veiksmais (pvz., ,,Audjl"). Paprastais liaudies zaidimais, rateliais ir sokiais, taip pat sokio elementais pavairinami spektakliai, svents ir vakarons.

Vaidyba. Vaikai zaidzia socialinius zaidimus, kuriuose atkuria ir naujai kuria regtus socialinius vaidmenis, bdingus veiksmus, zodzius, intonacijas, pajaucia socialini vertybi (pagalbos, paslaugumo ir kt.) reiksmingum, isbando socialinio elgesio bdus, sprendzia krybines ir dorovines problemas. Aukltoja, bdama jautri stebtoja ar zaidimo partner, pagyvina zaidim, pratsia siuzet, paskatina ryskiau atlikti vaidmenis, modeliuoja priimtino elgesio bdus. Vaikai krybiskai pltoja aukltojos pradtas socialini zaidim, lli ir dramos vaidybines improvizacijas: simbolizuoja veikj ir jo aplinkybes, perteikia vertinimus, kuria fizinius ir kalbinius (intonacinius) veiksmus pagal temp ir ritm. Vaikai veikia laisvai, krybiskai, komunikuodami. Vaidindami improvizuoja trumpas sceneles be zodzi ir su zodziais, pavieniui ir su partneriu; vaidyb sieja su kita veikla ­ kno kultra, kalba, daile, muzika, etnokultra. Zaidzia dramos arba lli teatr ­ kuria sceneli siuzetus, pasiskirsto vaidmenimis, juos atlieka, parengia skelbim ir

47

programles, pakviecia zirovus ir pan. Nuolat sitraukdami vaidybin veikl, vaikai dziaugiasi galimybe patenkinti vairiopos krybins saviraiskos poreik, atranda save, tobulina krybinius ir socialinius gebjimus, pasitikjim ir teigiam savs vertinim. Dekoruoja vaidinimui skirt viet (scenos dekoracijoms, personaz kostiumams, reikmenims, garsinimui pritaiko daiktus is grups, darzelio, nam aplinkos, sukaupto teatrinio rekvizito), panaudodami vairias dails technikas kuria dekoracij ir kostium detales. Parodo parengtas vaidybines sceneles draugams (savo ir kit grupi vaikams), tveliams svenci ir koncert metu. Vaidinime atskleidzia vairius meninius gebjimus: padainuoja zinomas daineles, eina ratelius, soka, pagroja ar sukuria garsus elementariais instrumentais, parenka krinius muzikiniam fonui. Pasirodydami zirovams, vaikai plecia socialinio bendravimo patirt, pratinasi laisvai ir krybingai bendrauti viesose situacijose, pajunta menins komunikacijos groz bei teikiam malonum. Stebi vairius teatro vaidinimus grupje, darzelyje, namuose, kultros institucijose. Dalijasi spdziais, isgyvenimais, kilusiomis mintimis, vaidyba ir piesiniais atkuria personaz zodzius (intonacijas) ar kno judesius, elgesio bd. Pasakoja apie stebtus artist ir paci atliekamus vaidmenis, savais zodziais nusako, kuo skiriasi pagrindins teatro rsys (lli, dramos, operos, baleto, cirko). Dalyvauja grupiniuose vaidmeniniuose zaidimuose susitikdami su ikimokyklinukais ir pradinukais (,,Ligonin", ,,Mokykla" ir kt.).

Meniniai projektai. Vienas is bd susieti vairias menins vaik veiklos sritis yra meno projektai. Jie suteikia galimyb vaikams visapusiskai tyrinti meno pasaul, patiems aktyviai veikti, numatyti, ieskoti ir atrasti, sprsti problemas. Viena menins veiklos sritis praturtina kit, padeda susidaryti vientisus meninius vaizdinius, vienu metu isbandyti ir derinti saviraisk bei kryb vaizdu, zodziu, judesiu, garsu, balsu. Pedagogas zvelgia, fiksuoja vaikams kilusias idjas, kartu su jais, j tvais ir kitais suaugusiaisiais kuria idj gyvendinimo projektus. Meno projektai gali bti siejami su kitomis vaik ugdymo sritimis: etnokultra, gamta, ekologija, sveikata, kalba, zaidimais. Meno projektais galt bti grups aplinkos krimas bei pertvarkymas, vaik kasdiens ir neprastos patirties raiska, krybos darb ekspozicij rengimas, pasiruosimas vaidinimams, koncertams, sventms. Patirti vairios menins raiskos ir savs atradimo dziaugsm taip pat galt padti organizuojamos men dienos, krybins raiskos savaits, isvykos parodas, spektaklius, koncertus, susitikimai su menininkais.

Pedagog ir kit ugdytoj darbo kryptys ir nuostatos ! Priesmokyklinje grupje pasitikima vaiko saviraiskos ir krybos galiomis, rodoma pagarba ir pritarimas, grimasi menins raiskos procesu ir rezultatais.

48

! Ugdytojai kompetentingi atpazinti, zvelgti vaik estetinio suvokimo savitum, menins raiskos gabum bei gebjim ypatumus ir lyg, pasireng sudaryti slygas jiems skleistis. ! Ugdytojai sudomina, padrsina, menin veikl traukia drovius, nedrsius, uzdarus, kit nesuprastus, skaudintus ir menins raiskos patirties stokojancius vaikus, pastiprina j krybinius proverzius. ! Dziaugiamasi kiekviena spontaniska menine vaiko veiksena, ji palaikoma, ispltojama, praturtinama individualiai arba traukiant vis grup. ! Paliekama erdv vaiko krybai: pedagogas vaik tyrinjimui silo patraukli, neisbandyt krybinio darbelio idj arba nauj raiskos bd, dar neisbandytas priemones ir medziagas. Pedagogo pasilymas ­ tik paskata paties vaiko meniniams ieskojimams. ! Silomi ugdymo uzdavinius atitinkantys meno kriniai ir vairios menins veiksenos, lavinami vaik meninei raiskai btini pirminiai suvokimo ir atlikimo gebjimai, skatinamos improvizacijos, spontaniska menin kryba, tyrinjama meno kalba, eksperimentuojama menins raiskos priemonmis, bdais, idjomis. ! Sudaromos galimybs kaupti spdzius, vaizdinius, menin patirt, kuriamos vaikui domios situacijos, keliamos problemos, silomos netiktos temos, skiriama laiko bandyti, tyrinti, isvykoms, naudojamos vairios medziagos, priemons. ! Menin veikla suprantama kaip bendravimas ­ kuriami bendri meno projektai, bendri dails darbai, skatinamas grupinis muzikavimas, atlikjo ir zirovo bendravimas, palaikomas savitas reagavimas eksponuojamus meno krinius. ! Planuojant, aiskinant, apibdinant sumanym, snekantis, tariantis, issakant mintis, idjas, bsenas menins raiskos metu arba pristatant savo bei reaguojant kit kryb pltojama vaiko kalba, kaupiamas meno zodynas. ! Kartu su vaikais kuriama jiems patraukli, estetiska, etniskai savita ir funkcionali grups aplinka ­ parenkamas vaik gyvenimo ritm ir ugdymo situacij atitinkantis muzikos fonas; kuriama vaik ir meninink darb turtinga, skoninga, neperkrauta grups erdv.

Ugdymo(si) vertinimas

Priesmokyklins grups pedagogas, siekdamas pazinti vaik, visus metus pagal reikm j stebi, taiko kitus pazinimo metodus issiaiskindamas vaiko savijaut, poreikius, interesus, vairi gebjim lyg, bendravimo ir veiklos ypatumus, nam kultrin aplink, seimos lkescius ir nuostatas ugdym. Pedagogas laiku pastebi vaiko elgesio problemas, ryski gdzi ar patirties stok, atpazsta specialiuosius ugdymosi poreikius. Remdamasis sukaupta vaiko pazinimo medziaga, individualizuoja ugdym, parenka skatinamojo, korekcinio, reabilitacinio, terapinio ugdymo formas, prireikus pasirpina, kad vaikui bt teikiama specialist pagalba.

49

Bendradarbiaudamas su tvais, priesmokyklins grups pedagogas ruden ir pavasar vertina vaiko pasiekimus. Pasiekim vertinimo mokslo met pradzioje tikslas ­ atsizvelgiant realius vaiko gebjimus bei patirt ir siekiant optimalaus jo brandumo mokyklai numatyti vaiko tolesnio ugdymo(si) gaires, sudaryti individuali program vaikui ar vaik grupei, koreguoti ugdymo proces. Pasiekim vertinimo mokslo met pabaigoje tikslas ­ nustatyti individuali kiekvieno vaiko pazang ir informuoti apie j tvus bei bsimj mokytoj (abejotinais atvejais rekomenduotinas specialist vaiko vertinimas). Vaiko pasiekim vertinimui naudojama vaiko brandumo mokyklai vertinimo metodika, parengta orientuojantis ,,Priesmokyklinio ugdymo(si) standart". Prireikus atliekami tarpiniai vaik pasiekim vertinimai. Tai tikslinga, jei vertinant vaiko brandum ar pasiekimus mokslo met pradzioje isryskjo didels ugdymosi spragos.

UGDYMO(SI) STANDARTAS

Priesmokyklinio ugdymo(si) standarte pateikiamos vertybins nuostatos, gebjimai ir patirtis, kuriuos turt bti gijs mokykl pradedantis lankyti vaikas, ugdytas pagal ,,Bendrj priesmokyklinio ugdymo ir ugdymosi program".

Priesmokyklinio ugdymo(si) standartas skirtas: ! garantuoti ugdymo(si) tstinum. Priesmokyklins grups pedagogai standartu naudojasi numatydami vaik grups ir kiekvieno vaiko ugdymo(si) gaires, padedancias pasiekti vaiko brandum mokyklai, gebjimams, btiniems skmingam ugdymui(si) pradinje mokykloje, ugdyti. Pirmosios klass pedagogams priesmokyklinio ugdymo(si) standartas padeda susiorientuoti, k galt bti pasiek mokykl pradedantys lankyti vaikai, kaip toliau planuoti ir organizuoti ugdym(si); ! siekti vaiko ugdymo(si) darnos, nuolatins pazangos. Priesmokyklinio ugdymo(si) standartas padeda pedagogams nustatyti tas sritis, kuriose vaiko raida skminga, pastebti jo ugdymosi spragas arba specialiuosius poreikius ir tikslingai siekti harmoningos vaiko gebjim raidos individualizuojant bei diferencijuojant ugdym(si), taikant skatinamuosius, aktyviuosius ar specialiuosius ugdymo(si) bdus; ! vertinti ugdymo(si) turinio ir proceso kokyb. Priesmokyklins grups pedagogai skatinami apmstyti, analizuoti ir vertinti turinio atrankos kokyb, taikom metod ir bd efektyvum. Priesmokyklinio ugdymo(si) standartas padeda nusistatyti ugdymo(si) kokybs kriterijus;

50

! vertinti vaiko brandum mokyklai. Priesmokyklinio ugdymo(si) standartas tiesiogiai nra skirtas vaiko brandumui mokyklai vertinti, taciau jis yra orientyras rengiant vaik brandumo mokyklai vertinimo metodik.

Priesmokyklinio ugdymo(si) standarto kaip ir ,,Bendrosios priesmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programos" pagrind sudaro slyginai isskiriamos penkios kompetencij grups: ! socialin kompetencija ­ gyventi ir bti greta, kartu; ! sveikatos saugojimo kompetencija ­ sveikai gyventi, saugiai judti ir veikti; ! pazinimo kompetencija ­ tyrinti ir atrasti pasaul; ! komunikavimo kompetencija ­ klausytis, kalbti, bandyti skaityti, rasyti isreiskiant save ir bendraujant su kitais; ! menin kompetencija ­ sivaizduoti, pajausti, kurti, groztis. Priesmokyklinio ugdymo(si) standarto lentels skiltyje ,,Sritis" rasytos visos penkios kompetencij grups, skiltyje ,,Esminiai gebjimai" apibendrintai pateikiami tie gebjimai, kurie sudaro kiekvien kompetencij grup priesmokyklinio ugdymo(si) etape, skiltyje ,,Pasiekimai" ­ tipiskiausi vaik veiklos pavyzdziai, kurie rodo, jog vaikas yra gijs aprasyt vertybini nuostat pradmenis, tam tikr gebjim lyg ir patirt. Vaik veiklos pavyzdziai ­ tik orientyras, padedantis suprasti, kokios vairios gali bti vaiko esmini gebjim atsiskleidimo sritys. Jei suaugusieji pastebjo, kad vaiko veikla atitinka bent kelis pateiktus veiklos pavyzdzius, galima daryti isvad, kad vaikas gijs tam tikr esmin gebjim. Priesmokyklinio ugdymo(si) standarte orientuojamasi bendr vaiko brandumo mokyklai lyg, pakankam skmingam ugdymuisi mokykloje. Jei vaikas priesmokykliniame amziuje negyja standarte aprasyt kompetencij, jis toliau kryptingai ugdomas mokykloje arba dar vienerius metus priesmokyklinje grupje. Jei tam tikros kompetencijos negijs vaikas ugdomas mokykloje, jam teikiama pedagogo ar specialioji pagalba.

Sritis Socialin kompetencija

Esminiai gebjimai 1. Zinoti svarbi asmenin informacij ir gebti pasakyti kitiems.

Pasiekimai 1.1. Pasako vard, pavard, kiek met, zino savo lyt. 1. 2. Geba pasakyti, ko nori, kuo domisi, k mgsta. 1. 3. Palygina save, koks yra dabar ir buvo anksciau: pasako arba pavaizduoja kelet savo pasiekim, susijusi su augimu, arba zino, jog tuoj eis mokykl. 2.1. Jauciasi ess seimos, grups narys: pasako savo nuomon, norus, palaikomas ir skatinamas atsizvelgia kit nuomon,

2. Gebti perimti artimj, bendraamzi ir pedagog kai kuriuos gyvensenos ypatumus bei vertybines

51

Sritis

Esminiai gebjimai nuostatas.

Pasiekimai prasymus. 2.2. Domisi suaugusij gyvenimu, pasitiki artimaisiais ir gerai pazstamais suaugusiaisiais: seka j pavyzdziu, is j mokosi, praso patarti, paaiskinti, kreipiasi pagalbos istikus neskmei ar sunkumams. 2.3. Palankiai priima kit draugiskumo ir meils zenklus, savo jausmus seimos nariams ir draugams isreiskia mimika, zodziu, elgsena ir kitais bdais. 2.4. Skatinamas dazniausiai laikosi seimos bei grups gyvenimui prastos tvarkos ir susitarim. 2.5. Skiria savo, seimos, vaik grups gyvenimo kasdienyb ir ypatingus vykius, sventes, rodo nor juose dalyvauti. 3.1. Orientuodamasis kito vaiko ar suaugusiojo mimik, balso intonacij, veiksmus, zodzius, dazniausiai teisingai pasako, kaip kitas jauciasi, ar draugiski, ar nedraugiski jo ketinimai. 3.2. Mimika, zodziu, piesiniu, elgesiu geba parodyti savo jausmus, ketinimus, bando parodyti uzuojaut serganciajam ir nelaims istiktajam. 3.3. Zino vien kit pagalbos draugui, ligoniui bd (greta jo netriuksmauti, atnesti dovanl, pralinksminti), pranesa suaugusiajam apie kit asmen istikusi bd, bando sulaikyti draug nuo rizikingo poelgio. 4.1. Atpazsta daznai lankomas vietas ir prast aplink, kurioje gyvena, dirba, ilsisi seimos nariai bei zaidzia vaik grup, zino, kur kas padta, laikoma. 5.1. Zaidzia laisvai, isradingai, nesibaimindamas rizikuoti, keisti, daryti savaip. 5.2. Domisi greta esanciais vaikais, dalyvauja bendraamzi pokalbiuose, zaidimuose, trumpam suvaldydamas spontaniskus savo norus, taikydamas kelet kitiems priimtino elgesio bd (pakviecia zaisti, palaiko kito sumanym, aiskina savo ketinimus ir kt.). 5.3. Pats sumano, planuoja ir organizuoja zaidim, kuria dails ar kit darbel nuo idjos iki paciam patrauklaus rezultato. 5.4. Bendrauja ir bendradarbiauja su vienu ar keliais vaikais buityje, zaisdamas ar bendrai kurdamas darbel: silo sprendimus, derina veiksmus, tariasi dl

3. Gebti suprasti kito savijaut, ketinimus, akivaizdziose situacijose skirti, kas gerai ir kas blogai, parodyti uzuojaut ir padti salia esantiesiems.

4. Gebti orientuotis nam ir kitoje prastoje aplinkoje.

5. Zaidziant arba prastoje buitinje aplinkoje pasitikti savimi ir savo gebjimais, gebti bendrauti, priimti nuo savo paties elgesio priklausancius sprendimus, numatyti savo elgesio pasekmes, turti atsakomybs, savitvardos, savitvarkos pradmenis.

52

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai taisykli. 5.5. zeistas, nuskriaustas, supyks pats bando ieskoti iseities, taiko kelet bd, padedanci isvengti fizins jgos naudojimo (pasako, kaip jauciasi, kreipiasi kitus pagalbos, pasitraukia ar kt.). 5.6. Pats arba zaidimo draug bei suaugusij skatinamas sutvarko savo buvimo ir zaidim viet, tausoja zaislus ir daiktus.

Sveikatos saugojimo kompetencija

1. Pagal galimybes rpintis savo ir kit saugumu bei sveikata.

1.1. Savarankiskas buityje ir zaisdamas geros nuomons apie savo isvaizd ir gebjimus. 1.2. Savarankiskai ar skatinamas saugiai elgiasi namie ir vaik grupje. 1.3. Geba atsipalaiduoti, nusiraminti: pabgioja, paskauja isliedamas emocijas; pailsi stebdamas zuveles akvariume, ramiai zaisdamas, vartydamas knygeles. 1.4. Supranta, kada jauciasi blogai ar yra pavargs, ir pasako apie tai kitiems, eina pailsti. 1.5. Stengiasi nesipesti, nezeidinti kit. 2.1. Paaiskina, kodl suaugusieji draudzia paciam junginti elektros ir dujinius prietaisus, imti degtukus, astrius daiktus, vaistus, skalbimo priemones ar kt. Zino, kokia nelaim gali atsitikti pazeidus draudim. 2.2. Neiseina is kiemo, zaidim aikstels, bando atsispirti nepazstamo vaiko ar suaugusiojo pasilymams kur nors eiti, k nors daryti. 2.3. Zino, kaip saugiai elgtis kelyje. 2.4. Kreipiasi pagalbos tvus ar pedagog, jei yra skriaudziamas. 2.5. Suaugusiojo prizirimas saugiai naudojasi elektros ir kitais buities prietaisais. 3.1. Pasako vien ar kelias priezastis, dl ko zmons serga, ir kas padeda augti sveikiems. 3.2. Savarankiskai arba patariamas geba pasirinkti drabuzius ir apav pagal orus, plauna rankas pries valg ir pasinaudojs tualetu, zino, kad nesveika istis dien zirti televizori. 3.3. Zino, kad istikus bdai ar nelaimei gali padti artimieji, pazstami ir kai kuri staig tarnautojai (gydytojai, policininkai). 3.4. Zino nam, darzelio adres arba telefonus arba mamos ar tcio darbo

2. Zinoti ir vengti liesti nam ir vaik grups aplinkoje esancias pavojingas medziagas, buities technikos prietaisus, vengti pavojing viet ir rizikingo elgesio.

3. Zinoti, kad zmons bna sveiki ir serga, ir kas jiems gali padti.

53

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai telefonus, policijos, gaisrins ir greitosios pagalbos telefonus.

4. Gebti savarankiskai laikytis asmens higienos, pirmenyb teikti gytiems sveiko gyvenimo prociams.

4.1. Prausiasi su muilu, pats sausai sluostosi ranksluosciu, savarankiskai arba priminus valosi dantis, savarankiskai naudojasi tualetu. 4.2. Pasako kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis t, kuriuos reikia riboti. 4.3. Esant galimybei, juda, bna lauke, gamtoje. 4.4. Dazniausiai laikosi arba bando laikytis pastovaus aktyvios veiklos ir poilsio bei maitinimosi ritmo. 5.1. Zaisdamas, juddamas ar k nors veikdamas tyrinja savo kn. 5.2. Pasako ar pavaizduoja dails priemonmis kno dalis. 5.3. Pasako, kad kne plaka sirdis, teka kraujas, virskinamas maistas. 6.1. Geba eiti, bgti, sliauzti, sokinti keisdamas krypt, temp, greit. 6.2. Gerai islaiko pusiausvyr eidamas paaukstinimu, trumpai isbna nejuddamas. 6.3. Geba mesti, pagauti, spirti ir atmusti kamuol, sokinjant daikt. 6.4. Zaisdamas prastus judriuosius zaidimus yra vikrus ir lankstus. 6.5. Geba sekti akimis rankos judesius, nyksciu paliesti visus kitus tos pacios rankos pirstus. 7.1. Isbands atranda ir taiko kelet raiskos mimika, knu ir judesiu bd. 7.2. Laisvai improvizuoja juddamas skambant muzikai. 7.3. Pasako, kaip jauciasi pailsjs, juddamas ir po aktyvios veiklos. 1.1. Klausinja apie zmones, suaugusij gyvenim, darbus ir kryb, mokosi is j, patirtus spdzius atkuria ir modeliuoja zaisdamas. 1.2. Stebi, klausinja apie gimtojo kaimo, miesto gyvenim, jo kasdienyb ir sventes. 1.3. Klausinja, stebi, tyrinja augalus, gyvnus, orus, vandens telkinius, vietoves, dangaus sviesulius ir kt. 1.4. Stebi artimiausi aplink, skaiciuoja, matuoja, lygina, grupuoja daiktus, klausosi skaitom tekst, varto nuotrauk ir paveiksl knygas atpazindamas daznai matytus aplinkos

5. Domtis savo knu, gebti pavadinti ar pavaizduoti pagrindines kno dalis, nutuokti apie kno vidaus sandar.

6. Jausti ir valdyti savo kn zaidziant ir laisvai ar tikslingai judant.

7. Gebti spontaniskai isreiksti savo nuotaik, idjas, mintis mimika, kno poza, judesiu

Pazinimo kompetencija

1. Domtis savimi, suaugusiais zmonmis, artimiausia gamtine ir kultrine aplinka, pasauliu atrandant nauja ir isgyvenant pazinimo dziaugsm, isbandant vis kitus pasaulio pazinimo bdus.

54

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai vaizdus, daiktus, reiskinius, kelet j vardija, pakomentuoja. 1.5. Spontaniskai eksperimentuoja pastebdamas isorinius medziag, daikt ir augal pokycius, labai akivaizd priezasties ir pasekms rys, numato daznai taikyto eksperimento rezultatus, juos aiskina, vaizduoja piesiniu, zenklina sugalvotais simboliais, skaitmenimis. 1.6. Geba zaisti stalo zaidimus, padedancius lyginti, sisteminti, klasifikuoti, apibendrinti informacij apie aplink, gamt.

2. Intuityviai jausti zmogaus ir gamtos bendrum, groztis gamtine aplinka, zinoti, jog jos negalima tersti, paciam arba kam nors padedant rpintis augintiniais.

2.1. Po isvykos piev, misk, prie vandens ar dangaus kn stebjimo geba spdzius pavaizduoti piesiniu, kno judesiu, isreiksti zodziu, isradingai naudoja gamtin medziag darbeliams ir krybai. 2.2. Zino, jog reikia taupyti vanden, elektr, popieri ir kitas gamtos dovanas, negalima tersti gamtos, skatinamas tvarko buvimo gamtoje vietas. 2.3. Savarankiskai arba skatinamas priziri augintin (augal arba gyvn), rodo rpestingum, grozisi juo, kalbina, glosto, pavadina. 2.4. Pasako kelis dalykus, kuo gyvnai ir augalai naudingi zmogui, zino, ko saugotis gamtoje (nevalgyti uog, skl miske, lauke, saugotis dygli ir kt.). 3.1. Skiria ir parodo kelet natralios aplinkos ir zmoni sukurt daikt, jeigu jie gerai zinomi. 3.2. Paaiskina maisto ruosimo, sodo ir buities darb bei rankdarbi atlikimo kelis bdus, spontaniskai arba kieno nors padedamas sitraukia prastus kasdienius bei aplinkos grazinimo darbus. 3.3. Klausinja apie kompiuterius, transporto ir informacijos priemones, technin rang, patirtus spdzius isreiskia modeliuodamas, konstruodamas. 4.1. Geba apibdinti draugo isvaizd, vieno kito daikto isorines savybes. 4.2. Pasako vien kit mint apie namuose ar vaik grupje auginamo, artimiausioje aplinkoje daznai matyto ir stebto augalo arba gyvno isorinius pozymius, zino, ko reikia, kad jis augt, gyvent. 4.3.Geba teisingai isdlioti paveiksllius, vaizduojancius zmogaus, gerai zinomo augalo ar gyvno gyvenimo

3. Gebti atskirti, kas natralu, o kas sukurta zmogaus, domtis technika, technine kryba, darbo procesais.

4. Gebti tyrinti ir pazinti artimiausi nam, gyvenamosios vietovs aplink, remiantis jutimais ir vaizduote gebti vardyti kai kuriuos aplinkos daiktus ir reiskinius.

55

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai cikl. 4.4. Skiria ir mgdzioja garsazodzius, pastabus isors detalms, gerai skiria lytjimu pazstamas daikt savybes. 4.5. Bando sprsti problemas ­ kelia klausimus apie neaiskius ar nezinomus dalykus, aiskinasi, iesko informacijos, sidmi faktus, savaip apmsto. 4.6. Skiria realyb nuo prasimanymo, fantazijos.

Komunikavimo kompetencija

1. Gebti tenkinti savo poreik bendrauti ir pazinti pasaul.

1.1. Geba elementariai pasakoti, apibdinti, svarstyti, diskutuoti, aiskinti, informuoti. 1.2. Turi gebjim kalbti su suaugusiaisiais ir vaikais pradmenis (kalba klausant keliems zmonms, pakartoja, jeigu kas nors nesuprato, nepertraukia kito, nenukrypsta nuo pagrindins pokalbio temos). 1.3. Geba kalbti atsizvelgdamas situacij (viet, laik, kontekst). 1.4. Domisi zodzi reiksmmis (suvokia aplinkoje vartojam prast zodzi, frazi prasmes, nezinom zod is konteksto; geba is patirties nustatyti nezinomo zodzio prasm; junta zodzio daugiareiksmiskum). 1.5. Kuria naujus zodzius, eksperimentuoja, ,,zaidzia" kalba. 1.6. Zaismingai, natraliai sieja kalbin raisk su kitomis raiskos formomis ­ vaizdu, garsu, forma, judesiu. 2.1. Pastebi vaizd, zenkl (ne vien raidzi), gars skirtumus ir panasumus ­ lavja vaik regimasis ir girdimasis suvokimas. 2.2. Mgina ir geba imituoti ir komentuoti rast ir jo elementus; imituoja skaitym komentuodamas iliustracijas. 2.3. Gana gera rasymo pradmenims akies ir rankos koordinacija. 2.4. Stengiasi savo isgyvenimus, patirt, mintis reiksti piesiniais, zenklais, raidmis, judesiais. 2.5. Perskaito savo vard ar kitus jam reiksmingus zodzius; suvokia skaitymo ir rasymo krypt (is kairs desin). 2.6. Domisi knygomis, mgsta jas vartyti, skaitom klausytis. 2.7. Geba sukaupti dmes. 2.8. Suvokia mokjimo skaityti ir rasyti privalumus ir teikiamas galimybes. 3.1. Taisyklingai ir aiskiai taria daugum gimtosios kalbos gars.

2. Pradti domtis skaitymu ir rasymu.

3. Intuityviai jausti gimtosios kalbos model: kalbant praktiskai

56

Sritis

Esminiai gebjimai taikyti jos dsnius ir normas.

Pasiekimai 3.2. Nujaucia zodzi ssajas sakinyje, j darybos, kaitymo dsnius, todl kalba taisyklingai. 3.3. Domisi kalbos normomis ir stengiasi j laikytis. 3.4. Natraliai, spontaniskai kalbdamas vartoja sudtingesnes kalbos formas. 3.5. Intuityviai suvokia balso stiprumo, kalbjimo tempo, intonacij, loginio kircio, pauzi variantiskum. 3.6. Kloja individualaus kalbos stiliaus pamatus. 4.1. Turi elementariai islavint kalbos jausm: jaucia tekst nuotaik, junta kalbos vaizdingum, ritm, rim, gali pastebti teksto sandar (pradzi, pabaig, teksto visum; gali vertinti, interpretuoti veikj poelgius, rysius; nusakyti veiksmo viet, laik, eig; jaucia vairi zanr tekst specifiskum). 4.2. Geba rodyti krybin iniciatyv ­ vaidinti, improvizuoti, baigti pasak, ,,sukurti" bendr ar vien savo knyg su iliustracijomis ir kt. 4.3. Geba atskirti ismon nuo realybs. 4.4. Turi pasakojimo ir deklamavimo gdzi pradmenis. 4.5. Turi mgstamus krinius, autorius, zurnaliukus, TV laidas, herojus, bando ir geba argumentuoti savo pasirinkim.

4. Gerbti knygas ir jomis domtis, turti estetins nuostatos pradmenis.

Menin kompetencija Dail 1. Laisvai, spontaniskai reiksti savo nuotaik, idjas, sumanymus, mintis dails raiskos priemonmis pasitikint savimi, isgyvenant krybos dziaugsm 1.1. Laisvai reiskia spdzius, isgyvenimus, sumanymus bent keliomis dails raiskos priemonmis. 1.2. Vaizduoja abstrakcius ir realius dalykus, detaliai atskleidzia sumanym, savitai reiskia turim patirt. 1.3. Kruopsciai atlieka dails darbelius, rodancius ger akies ir rankos koordinacij. 2.1. Tyrinja dails priemones (piestukus, teptukus, kreideles, guas, mol ar kitas lipdymo medziagas, netradicines medziagas), yra isbands bent kelis vaizdavimo bdus. 2.2. Intuityviai naudoja linij, dm, spalv, form isgyvenimams ir idjoms reiksti, kuria bandydamas, komponuodamas, derindamas. 2.3. Intuityviai siekia ritmo, spalv derms, kontrasto. 2.4. Siekdamas gyvendinti sumanym

2. Gebti kurti sivaizduojant, fantazuojant, modeliuojant, isbandant ir intuityviai taikant dails raiskos priemones, elementarias technikas.

57

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai geba atlikti dails darbus tam tikra seka, keletu variant, gali jungti skirtingas medziagas. 2.5. Geba savarankiskai pasiruosti ir susitvarkyti darbo viet; moka saugiai ir taupiai elgtis su dails priemonmis, medziagomis.

3. Pastebti ir jautriai reaguoti aplinkos daiktus ir reiskinius, groztis savo ir kit dails kryba, spontaniskai dalytis meniniais spdziais.

3.1. Geba atidziai stebti aplink, pastebi meno krinius, noriai kaupia potyrius ir spdzius semdamasis kvpimo krybai. 3.2. Grozisi savo ir kit dails kryba, aiskina savo sumanym ir jo sprendim, domisi kito idjomis. 1.1. Dainuoja atitinkancias suvokim ir dainavimo galimybes vienbalses dainas, ratelius, skanduotes, muzikinius zaidimus, gamtos gars pamgdziojimus ir kt. 2.1. Naudoja vairius garso isgavimo bdus (musim, braukim, ptim) ir saltinius (kno garsus, skambancius daiktus, instrumentus) dainai, judesiui, sokiui, zaidimui; taip pat groja pagal ras (musa puls ar ritmo motyv). 3.1. Improvizuoja isbandydamas balso ir instrumento galimybes, zaidzia kontrastinga dinamika ar tempais, pritaiko paprasciausius ostinato.

Muzika

1. Gebti dainuoti, skanduoti ir intonuoti.

2. Gebti groti: tyrinti ir naudoti vairius garso isgavimo bdus.

3. Bandyti kurti: improvizuoti ir komponuoti naudojant tradicinius ir netradicinius grojimo bdus ir garso saltinius. 4. Suvokti muzikos kalb klausantis, atliekant, kuriant muzik, judant pagal j, taip pat uzrasant ir skaitant nat rast. 4.1. Jausti puls, atraminius garsus, skirti trumpus ir ilgus garsus. 4.2. Padainuoti paprastas intonacijas vairiomis dermmis (mazoru, minoru ir t.t.).

4.1.1. Ritmuoja paprastus darinius dviej ir trij dali metru juddamas (pvz., zingsniuodamas, sibuodamas ir pan.) ir pasitelkdamas zod (pvz., skanduot ir pan.). 4.2.1. Skiria aukstus ir zemus garsus, geba pakartoti paprastus keli gars darinius.

5. Apibdinti ir vertinti klausom bei atliekam muzik. 5.1. Apibdinti muzikin aplink. 5.2. Intuityviai perteikti muzikos nuotaikas. 5.1.1. Muzikin aplink (seimoje, darzelyje, koncert) apibdina savais zodziais. Atpazsta muzikinius ir nemuzikinius garsus. 5.2.1. Naudoja kit men priemones krinio nuotaikai isreiksti (zaidzia judesiu, spalva, linija, zodziu ir t.t.).

58

Sritis Teatras Vaidyba ir vaidinimo krimas (dramatizavimas, scenavimas)

Esminiai gebjimai 1. Laisvai ir israiskingai vaidinti spontaniskai improvizuojamose ir parengtose lli bei dramins vaidybos scenelse.

Pasiekimai 1.1. Issaugo stebimoje vietoje (scenoje) saiking psichofizin tamp, sivaizduoja veikjo aplinkybes, jas vertina ir reaguoja fiziniais bei kalbiniais intonaciniais lls ar savo paties veiksmais, sukuria veikjo ir veikjo aplinkybi simbolius, nuotaik, veiksm dinamik, issaugo tinkam j temp. 1.2. Kuria ar savaip perkuria dramin siuzet; perteikia is anksto numatyt elementari fizini ir kalbini intonacini veiksm sek. 1.3. Atsizvelgdamas savo sumanym, is cia pat esanci zaisl, daikt ir speciali detali sukuria dekoracijas, kostiumus ar j detales, vaidinimo reikmenis, garsus. 2.1. Isreiskia patirtus isgyvenimus (jaudinimsi, dziaugsm) vaizdingais zodziais ir kitomis priemonmis (piesdamas, juddamas pagal muzik ir t.t.). 2.2. Pasakoja, kok veikj vaidino, k jis veik, kas atsitiko; atpasakoja tai, k mat scenoje ir k is vaidinimo suprato. 2.3. Kalba apie vaidinimo sukelt nuotaik, reiskia asmeninius emocinius vertinimus. 3.1. Pastebi, atpazsta ir vardija lli, dramins, pantomimins vaidybos momentus kasdienje grups veikloje ir darzelyje, teatruose matytus vaidinimus. 1.1. Sokdamas elementarius zaidimus, ratelius, sokius ar j fragmentus rodo judesi koordinavimo pradmenis, islaiko pusiausvyr, jaucia krypt, nesusiduria su kitais, reaguoja tempo, ritmo, nuotaikos pokycius. 2.1. Improvizuotais judesiais perteikia nuotaik, sumanymus, muzik, vaizd, zod. 2.2. Kuria judesius ar j sek tirdamas laiko ir erdvs elementus (temp, ritm, lygmenis, kryptis). 3.1. Sokio sukeltus spdzius isreiskia savais zodziais, piesiniais ar judesiais. Pasako, kas patiko ar nepatiko.

Teatrins patirties suvokimas, interpretavimas ir vertinimas

2. Gebti dalytis spdziais apie savo paties ir kit vaidinimus.

3. Atpazinti vaidybin ir teatrin veikl aplinkoje.

Sokis

1. Gebti sokti: sklandziai, israiskingai pavieniui, poroje ir grupje.

2. Bandyti kurti naudojantis sokio raiskos priemonmis.

3. Interpretuoti ir vertinti: gebti dalytis sokio patirties spdziais.

59

D

PRADINIS UGDYMAS Etika Bendroji programa Issilavinimo standartai IV klasei Tikyba PAGRINDINIS UGDYMAS Etika Bendroji programa Issilavinimo standartai VI klasei Issilavinimo standartai VIII klasei Issilavinimo standartai X klasei Tikyba

ORINIS

UGDYMAS

TURINYS

60

PRADINIS UGDYMAS

Dorinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje yra integrali ir viena esmini ugdymo srici. Ji laiduoja moraliai mstancios ir veikiancios asmenybs tapsm. Tokios asmenybs branda formuojama nuo pat pradini klasi ir dar anksciau. Todl labai svarbu, kaip suprantamas dorinis ugdymas ir kaip dorinio ugdymo pagrindai bus formuojami pradinje mokykloje. Siame leidinyje pateikiama dorinio ugdymo samprata ir koncepcija daugiausia paremta 1997 m. isleistose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose pateikiama samprata ir koncepcija. Jos atnaujintos reaguojant visuomens kaitos slygas, jai keliamus isskius ir svietimo naujoves.

Tikslas

Dorinio ugdymo tikslas ­ sudaryti moksleiviams slygas atskleisti bendrsias zmogaus vertybes ir jomis grsti asmenin bei viesj savo gyvenim. Pradinse klasse kuriami savs suvokimo ir pozityvi santyki su kitais zmonmis pagrindai. Supazindinama su svarbiausiomis bendrosiomis zmogaus ir krikscioniskosios morals normomis. Ugdant siekiama elgesio proci, gdzi, emocini isgyvenim ir intelektualij veiksni derms. Doriskai moksleiviai ugdomi per vis dalyk pamokas ir papildomojo ugdymo renginius. Kryptingam doriniam ugdymui skiriami etikos ir tikybos dalykai, vien kuri moksleivi tvai laisvai pasirenka. Etikos arba tikybos pamokos vyksta visose pradinse klasse. Etika ir tikyba ­ vienodai rimtai ir pagarbiai vertintini mokomieji dalykai. Pries juos renkantis, tvai ir vaikai supazindinami su abiej dalyk programomis. Etikos ir tikybos pamokas darnion dorinio ugdymo visumon sieja bendrosios zmogaus vertybs, dalis bendr tiksl ir uzdavini, didaktiniai pagrindai, ugdymo turinio tematika ir problematika. Etikos ir tikybos pamokas skiria tai, kad etikos pamokos yra nekonfesins, jos grindziamos humanistine zmogaus ir gyvenimo samprata. Etikos pamokose moksleivi dorin smon brandinama remiantis tradicinmis krasto ir bendrosiomis zmogaus vertybmis. Tikybos pamokose doriskai ugdoma pabrziant konkrecios konfesijos religin patirt, ugdym grindziant asmens santykiu su Dievu ir siuo poziriu aiskinant dorines kategorijas.

Uzdaviniai

gyvendinant dorinio ugdymo tiksl siekiama, kad moksleiviai:

61

! issiugdyt savs kaip asmens, savo individualybs nuovok suprasdami, kad visi zmons yra ir panass, ir skirtingi; ! gyt savo ir kit laisvs, orumo, verts pajautim; ! suvokt elgesio taisykli prasm ir reikalingum; ! suprast, kad zmogus turi ne tik teises, bet ir pareigas, kad kiekvienas yra atsakingas uz savo sprendimus bei veikl; ! issiugdyt pagarb pozir tvyns gamt, kultr, seimos ir tautos tradicijas; ! suvokt save kaip atsaking bendruomens ir tautos nar ir ugdytsi tolerancij kitoms bendruomenms ir tautoms (tautinms mazumoms).

Ugdytinos vertybins nuostatos

Vertybini nuostat (atsakomybs, sziningumo, dmesingumo kitam, pagarbos, meils, tolerancijos, supratimo, teisingumo, siekio tobulti ir t. t.) formavimas(is) persmelkia vis dorinio ugdymo srit. Jas galime rasti apibrztuose tiksluose, uzdaviniuose, gebjimuose ir didaktinse nuostatose. Jos yra pamatas brandzios asmenybs tapsmui. Todl vertybins nuostatos yra pintos kiekvien mint ar veiksm, kuriuos silo programos turinys ir issilavinimo standartai.

Bendrieji gebjimai

Dorinis ugdymas orientuotas vis asmens bendrj gebjim ugdym. 1. Asmens brand liudija: ! savo verts suvokimas; ! tolerancija kitiems ir ,,kitokiems"; ! atsakomyb uz savo sprendimus ir veiksmus; ! kritiskumas vertinant savo elges. 2. Komunikacinius gebjimus rodo: ! gebjimas reiksti savo jausmus ir mintis, nezeidziant kitaip manancij; ! gebjimas girdti ir suprasti kito nuomon; ! gebjimas svarstyti dorovs problemas. 3. Socialinius gebjimus rodo: ! bendradarbiavimas sprendziant dorovs klausimus;

62

! gebjimas dalyvauti dialoge; ! susitarimo paieska, taikus ir pagarbus konflikt sprendimas; ! empatija ir pagalba kitam; 4. Pazintinius gebjimus liudija: ! domjimasis aplinkiniu pasauliu, gebjimas zvelgti jo darnos pazeidimus dorovs poziriu; ! gebjimas zvelgti zmog ir reiskin is vairi pozicij, lanksciai, nesabloniskai; ! gebjimas analizuoti savo patirt ir kit informacij etiniu aspektu; 5. Darbo ir veiklos gebjimus rodo: ! gebjimas planuoti veikl, atsizvelgiant bendrsias zmogaus vertybines nuostatas; ! gebjimas pasirinkti tikslingiausi veiklos bd, metod ir priemones, nenusizengiant dorovs principams; ! gebjimas vertinti savo veiksmus doriniu aspektu, juos koreguoti.

Didaktins nuostatos

Dorinis ugdymas grstinas moksleivi gyvenimo patirtimi ir glaudziai sietinas su j asmeninmis bei artimiausios aplinkos problemomis. Todl labai svarbu atsizvelgti turim moksleivi patirt ir zinias. Mokytoj pareiga ­ parinkti tokius ugdymo bdus, kurie teikt bendriausi supratim apie tai, kas yra gera ir teisinga, stiprint doro elgesio motyvacij, skatint tinkamus sprendimus. Pradinio ugdymo pakopoje doriskai ugdant ypac reiksmingas mokytojo pavyzdys, nes tokio amziaus vaikai dazniausiai paklsta autoritetui. Vaikai tiki absoliuciomis ir universaliomis vertybmis, pastoviomis taisyklmis. Todl mokytojas turt nuolat apmstyti savo elges, jo tak vaikams ir nepiktnaudziauti savo autoritetu. Santykis su vaikais turt bti grindziamas tolerancijos principu, atvirumu vairioms nuomonms bei sitikinimams. Privalu sergti kiekvieno moksleivio gyvenimo privatum ir intymum, gerbti ir puoselti jo dvasin autonomij. Neleistina pasaulzirin prievarta: moksleiviai patys, mokytojui padedant, turi ieskoti atsakym jiems rpimus etikos bei religijos klausimus. Privalu atsizvelgti tai, jog tikybos pamokas lanko ir tikintys, ir abejojantys, o neretai ir netikintys moksleiviai, todl btina ugdym individualizuoti. Vaikas siekia bti pripazintas ir gerbiamas toks, koks jis yra, o jo savigarba lemia savijaut klass bendruomenje, gebjim sutarti, bendrauti, bendradarbiauti. Todl dorinio ugdymo uzdaviniai nuolat sietini su saviraiskos mokymo uzdaviniais. Apie savo patirt, problemas, svajones vaikai gali kalbti zodziais, piesiniais, vairiais dirbiniais, muzika, judesiais. Vaikai turi jausti, kad j nuomon ir patirtis yra nepakartojama, domi kitiems, vertinama.

63

Ypatingas dmesys skirtinas kalbai ­ pradinukai kaip niekas kitas tiki zodzio jga, zodiniais sipareigojimais. Mokoma mandagumo formuli, ugdomas gebjimas aiskiai formuluojant, tiksliai parenkant zodzius issakyti savo nuomon ir vertinimus, sprsti konfliktus ir sipareigoti. Kasdieni situacij aptarimas nuolat sietinas su literatros krini skaitymu, jos iliustravimu, inscenizavimu, aptarimu. Skatintinas vairiausi istorij krimas (pavieniui, dviese, grupmis) ­ jomis vaikai aiskinasi pasaulio srang, sprendzia savo paci ir zmoni tarpusavio santyki problemas, svajoja. Mokytojas turt numatyti ir vairius konkreciais darbais pagrstus sipareigojimus ­ pradinukai siekia atlikti svarb vaidmen bendruomenje, vertina aiskius veiklos rezultatus. Tai, ko mokomasi dorinio ugdymo pamokose, turt bti siejama su vairia moksleivi veikla mokykloje ir uz jos rib (karitatyvine veikla, pilietinmis iniciatyvomis, paslaug teikimu, vairiais projektais). Dorinio ugdymo mokytojai ir klasi aukltojai, kit dalyk mokytojai bei moksleivi tvai turt nuolat bendradarbiauti, derinti savo veiklos kryptis ir strategijas.

Struktra

Dorinis ugdymas apima siuos mokomuosius dalykus: ! etik; ! katalik tikyb; ! staciatiki tikyb.

Tikybai mokyti rengiamos keturi konfesij bendrosios programos: katalik, staciatiki, evangelik reformat ir evangelik liuteron. Netrukus j sulauksime atskiru leidiniu. Dabar silome naudotis 1998 m. patvirtinta katalik tikybos programa ir 1997 m. patvirtinta staciatiki tikybos programa.

ETIKA

BENDROJI PROGRAMA

Etikos paskirtis ­ atskleidziant bendrsias zmogaus vertybes, ugdant gebjim atsakingai ir ismintingai apsisprsti bei elgtis, brandinti dorin smon, padti moksleiviams susikurti dorins kultros pagrindus.

64

Etika yra sutartinis mokomojo dalyko, kurio turinys tik is dalies atitinka su sia svoka siejam mokslins disciplinos turin, pavadinimas. Etika paprastai vadinamas moral tiriantis mokslas, filosofijos saka, aptarianti bei vertinanti zmogaus poelgius, veikl ir gyvenimo bd. Etikos dalykas pradinse klasse yra skirtas placiai suvokiamam doriniam ugdymui. Jo turinys sudarytas atsizvelgiant brstancio zmogaus savivokos, savikros, socializacijos ir inkultrizacijos poreikius. Etikos kurse yra svarstoma mintus poreikius atliepianti etin problematika remiantis elementariomis grio ir teisingumo sampratomis. Pradinio ugdymo pakopoje mokant etikos pirmiausia turi bti orientuojamasi asmens savistabos, savivokos ir savikros bei bendravimo problemas. Labai svarbu, kad moksleiviai ugdytsi sziningum, teisingumo ir atsakomybs jausm, mokytsi suvokti savo patirt ir ja naudotis kuriant dorinmis vertybmis grst santyk su savo aplinka. Pradinse klasse etikos mokoma per vis dalyk pamokas, taciau ugdymo planai numato ir atskir etikos dalyk. Etikos programa turi daug ssaj su kit dalyk programomis: tikybos, literatros, istorijos, pilietinio ugdymo, geografijos, biologijos, men. Per kiekvieno dalyko pamokas moksleiviai susipazsta su pasauliu, aptaria jo vairovs, zmogaus vietos jame, gamtos ir technikos, zmoni sugyvenimo, vertybi klausimus. Taip pat per vis dalyk pamokas ugdomas vaiko jautrumas, dmesingumas kitam bei bendruomeniskumo jausmas.

Tikslas

Etikos pradinje mokykloje tikslas ­ sudaryti slygas moksleiviams issiugdyti gebjim kurti pozityv, dorinmis vertybmis grst santyk su pasauliu.

Uzdaviniai

gyvendinant etikos ugdymo tiksl siekiama, kad moksleiviai: ! bt dmesingi stebdami save ir savo aplink, zvelgdami ssajas tarp vairi zmoni elgesio bd ir j padarini; ! (pasi)tikt savimi ir kitais zmonmis, juos gerbt, jiems padt ir gebt atsispirti nederamai besielgiancij takai; ! gebt tinkamai bendrauti su kitais (reiksti savo nuomon, reaguoti kito nuomon ir elges, rodyti jautrum, bti sziningi, atsakingi, gerbt vyresn, kitataut, negal zmog); ! suvokt savo ir priimt kito savitum, bt tolerantiski, sugebt konstruktyviai veikti konfliktus; ! bandyt skirti gr nuo blogio ir ieskot bd siems reiskiniams paaiskinti; ! gerbt praeities kultrin palikim, tautines ir kit taut kultr tradicijas.

65

Metodins nuorodos

Pradinje mokykloje daugumos vaik dorinis mstymas yra ikikonvencinio lygmens (pagal L. Kohlbergo teorij): paklstama autoritetui, siekiant isvengti bausms arba siekiama bti geram kitiems, tikintis is j to paties. Sio amziaus vaikai tiki absoliuciomis ir universaliomis vertybmis, pastoviomis taisyklmis, blogiu laiko tai, uz k baudziama, o pareiga ­ paklusnum autoriteto nurodymams, kalts dyd nustato pagal elgesio padarinius, neatsizvelgdami ketinimus (pagal J. Piaget teorij). Dl si dorinio mstymo ypatybi vaikai negali suvokti kai kuri vertybi santykinumo, individualumo, o j dorini princip formavimuisi ypac didel tak turi mokytojo elgesys, j paci elgesio vertinimai ir tie tarpusavio santykiai klass bendruomenje, kuriuos skatina mokytojai: jie turi bti grindziami aiskiais ir pastoviais doriniais principais. Veiksmingiausias mokymas yra tas, kuris siejamas su elgesio praktika: kasdieni istorij aptarimas, elgesio bd mokymas (pavyzdziui, kaip paguosti kit, atsiprasyti, atleisti, sutaikyti susipykusius ir pan.). Pradinukams stinga gebjimo suvokti kito zmogaus pozicij, jo ketinimus, taip pat gebjimo numatyti savo poelgi tak kitiems zmonms. Kol vaikai to negali padaryti racionaliai, protaudami, skatintina j empatija, nuojauta, dorin jautra. Naudotini vairs pratimai ir zaidimai, kurie lavina gebjim jausti kitus, sivaizduoti, k isgyvena patyrusieji neskm, nuskriaustieji ir pan., taip pat gebjim atpazinti, k liudija apie kito zmogaus dvasin bsen jo laikysena, zvilgsnis, kalba. Atkreiptinas dmesys liaudies pasakas bei kitas vaik literatroje randamas istorijas: jose vaizduojamas gris ir blogis, jos patenkina darnaus ir teisingo pasaulio suvokimo poreik, palaiko vaik optimizm. Jas verta ir skaityti, ir pasakoti, vaizduoti, aptarinti. Nuosekliai, ypac III­IV klasse, ugdomas mstymo kritiskumas ir krybiskumas, gebjimas lyginti, grupuoti, klausti, rasti savo argumentus.

Struktra

Etikos programos temos suskirstytos keturias grupes pagal tam tikrus santykio aspektus. Tem grups: 1. As ­ As ­ atskleidzia santyk su savimi (savivoka, saviugda, savikra, savizina, asmenins vertybs ir nuostatos, savs prasminimas). 2. As ­ Tu ­ rodo dialogin bendravim, atvirum kitam kaip pamatin prasmingo asmens egzistavimo slyg. 3. As ­ Mes ­ rodo santyk su aplinkiniais (seima, draugais, bendruomene, tauta, visuomene). 4. As ­ Tai ­ atskleidzia santyk su aplinka (gamta, kultra, buitimi). Daugelis tem kiekvienoje amziaus pakopoje pakartojamos aukstesniu lygiu.

66

Turinys

I­II klass As ­ As Kas as esu (mano isvaizda, bdas, elgesys, pomgiai). Mano ir kit panasumai, skirtumai. Mano jausmai (lidesys ir dziaugsmas) ir mintys (grazios ir piktos, tvarkingos ir padrikos). Mano svajons ir galimybs. As patiriu vairius dalykus, stengiuosi garbingai priimti neskmes. As turiu savo nuomon apie save, kitus ir aplinkin pasaul. As augu ir keiciuosi (pasidziavimas, reiklumas sau ir nuolatinis siekis tobulti). As ­ Tu Bendrauti su Kitu: suprasti Kit, uzjausti Kit, kreiptis Kit. Noriu turti draug, juo pasitikti ir jo neapvilti (geri ir blogi ketinimai, pasielgti tycia ir netycia). Kaip galiu padti savo draugui: zodziu, jausmu, darbais. Kaip ismokti nesipykti, susitaikyti, taikiai sprsti iskilusius konfliktus. Jausti skriaud ir jausti kalt, mokytis atleisti. As ­ Mes Mano seima, jos kasdiens ir svenci tradicijos, bendravimo bdas, nari pareigos. Mano draugai, kas jiems bdinga, kas mane su jais suartina. Mane supantys kiti zmons; kaip jie bendrauja: taisykls, susitarimai. Mano Lietuva, jos praeitis ir dabartis, iskilios asmenybs, lietuviai ir kitos Lietuvoje gyvenancios tautos, j paprociai. As ­ Tai Pasaulis kupinas domi dalyk. As stebiu ir stebiuosi reiskiniais ir daiktais, mokausi juos atpazinti, puoselti, tausoti. Gamtos tvarka ir jos paslaptys. Pagarba gamtai ir gyvybei. Mano kasdienyb, darbai ir svents.

67

Praeities isminci pasakojimai apie gerum ir ties. III­IV klass As ­ As Mano gyvenimo istorija (praeitis ir dabartis). As augu gaudamas ir duodamas. K as galiu ir ko negaliu (kodl kiti gali tai, ko as negaliu; kodl kai kuriuos darbus nudirbti ir sprendimus padaryti padeda vyresni zmons). Mano svajons apie ateit (nezinia, gyvenimo keliai, mano tikslai, pasitikjimas savo sviesia ateitimi). Esu vairus: linksmas ir nusimins, geranoriskas ir pavydus. Kaip nugalti blog nuotaik, pykt ir pavyd? As mokausi vairi darb. As ­ Tu As dalinuosi su savo artimu mintimis ir jausmais. Pasitikiu draugu ir stengiuosi jo neapvilti; laikausi duoto zodzio. Nebijau pareiksti savo nuomon, j apginti, pripazstu savo klaidas. Sakau ties ir vengiu melo, mokausi atskirti teisingus ir melagingus liudijimus; saugau paslaptis. Padedu savo artimam atlikti darbus ir moku kartu dziaugtis. Stengiuosi bti draugiskas su kitos tautybs moksleiviu ir j suprasti. Padedu vyresniajam ir jis man padeda. Stengiuosi suprasti negalj ir jam padti. As ­ Mes Zmons gyvena bendruomenje. Zmones sieja darbai, vertybs, laisvalaikis. Zmons dziaugiasi ir svencia sventes, vaikai zaidzia zaidimus. Zmones suartina rpesciai ir skms. Kartais zmons konfliktuoja ir imasi smurto. Vaikai ir suaugusieji turi savo teises. Gyvendami bendruomenje turime paklsti priimtiems statymams, gerbti visus bendruomens narius.

68

Mano klass dalyvavimas Lietuvos gyvenime: ms darbai ir lkesciai. As ­ Tai Pasaulis kupinas domios informacijos: k as turiu zinoti apie zmog, kuriomis ziniomis tikti. Pastebiu tai, kas mano aplinkoje nauja ir vertinu tai, kas sena. Biblijos ir kit religij sventj knyg pasakojimai apie zmogaus gerum, pasaulio tvark. Visa, kas gyva, turi savo pradzi ir pabaig; nuolatinis gamtos atsinaujinimas. Artimiausios aplinkos puoseljimas.

Issilavinimo standart samprata ir specialieji dalyko gebjimai

Jeigu bandysime taikyti labai griezt mat, vertindami moksleivio dorybingum, neabejotinai sumanymas nepavyks. Taciau etikos standartus galima pazvelgti kaip lkescius, kad moksleiviai issiugdys tam tikrus specialiuosius (kartu ir bendruosius) gebjimus. Vieni is j gali bti fiksuojami tik apytikriai arba apskritai netinkami fiksuoti (asmenini vertybi formavimas ir kt.), nes zeidzia moksleivio asmenin apsisprendim. Be to, vargiai pavykt rasti bendr pagrind asmeniniams gebjimams vertinti dl pasaulzir, kurios pasirenkamos, vairovs. O kiti gebjimai fiksuojami tiksliau (pavyzdziui, svok vartojimas, tradicij ismanymas, mstymo operacijos). Dorybingumo ugdymas isskaidytas penkias specialij gebjim sritis, kurioms taikomas skirtingas matas, o j pasiekim sumos vidurkis nereiskia asmens doros vertinimo. Issilavinimo standartai gali padti nustatyti, kurlink nukreipti mokytojo ir moksleivio pastangas, siekiant tam tikro moksleivio gebjimo raiskos. Tai orientyras mokytojui, daznai labai intuityviai organizuojanciam ugdymo proces ir nenuosekliai arba neproporcingai sudedanciam ugdymo akcentus. Etikos pasiekimams fiksuoti skirtos penkios specialij gebjim sritys: 1. Kasdienio patyrimo ­ rodanti moksleivio gebjim bti savimi ir kurti besikeicianciame pasaulyje (isryskja asmeniniai gebjimai). 2. Aprasomoji ­ rodanti moksleivio gebjim aprasyti arba nupasakoti vairius asmeninius bei socialinius reiskinius, kultrines, istorines, religines vertybes (isryskja komunikaciniai ir is dalies socialiniai gebjimai). 3. Normatyvin ­ rodanti moksleivi suvokiamas ir disponuojamas asmenines ir visuomenines vertybes, normas, principus (isryskja asmeniniai ir kritinio mstymo gebjimai). 4. Analitin ­ rodanti moksleivi gebjim pazinti, apmstant vairius reiskinius ir vertybes, t. y. analizuoti, sintetinti, argumentuoti, pagrsti (isryskja kritinio ir krybinio mstymo gebjimai). 5. Problem sprendimo ­ rodanti moksleivi gebjim analizuoti problemas ir daryti sprendimus (isryskja kritinio mstymo, problem sprendimo, asmeniniai ir socialiniai bei darbo gebjimai).

69

Bendrieji ir specialieji gebjimai

Per etikos pamokas ugdomi bendrieji ir specialieji dalyko gebjimai. Bendrieji gebjimai yra asmeniniai, socialiniai, komunikaciniai, kritinio mstymo ir pazintiniai. Vis gebjim ugdymas yra vienodai svarbus ir vyksta per visas etikos pamokas. Kai kuriems gebjimams ugdyti skiriamos specialios temos. Bendruosius gebjimus atitinka specialieji dalyko gebjimai. Pastarieji sidmtini mokytojui, daznai intuityviai organizuojanciam ugdymo proces ir nenuosekliai arba neproporcingai sudedanciam gebjim ugdymo akcentus. Moksleivis per etikos pamokas ne tik mokosi ir gyja zini ateiciai, bet ir geba bti nuosirdus, dmesingas pasauliui ir kitiems, t. y. bti cia ir dabar. Taigi svarbu formuoti atvir, autentisk laikysen pasaulio atzvilgiu. Tai gyvendinama ugdant specialj vaiko gebjim ­ isgyventi kasdien patyrim. Kitas specialusis gebjimas, kuris artimas pirmajam, siuose issilavinimo standartuose pavadintas aprasomuoju. Kuriamas su pasauliu santykis yra fenomenologinis. Jis liudija vaiko mokjim ne tik vertinti, bet ir aprasyti vairi reiskini etinius aspektus. Dar kitas gebjimas atveria normatyvin etik, silanci kuri nors vien is galim etini nuostat, pagal kuri suprantamas ir aiskinamas pasaulis. Tai ­ normatyvinis gebjimas. Skatinama, kad moksleivis pasirinkt artimiausias jo asmenybei vertybines gyvenimo nuostatas. Ketvirtasis specialusis gebjimas atitinka analitin mstym ir tik is dalies analitin etik (etikos svok, kalbos aiskinimsi). Bendresne prasme sio gebjimo ugdymas ­ tai kritinio mstymo ugdymas, mokymas apibrzti, analizuoti, kelti klausimus, ieskoti alternatyv, argumentuoti, sintetinti, kurti ir kt. Jis vadinamas analitiniu gebjimu. Penktasis gebjimas, ugdomas per etikos pamokas, ­ problem sprendimas. Jis svarbus siuolaikinje visuomenje, suvokiant, kad su sunkumais susiduriama nuolat. Turime mokyti moksleivius j neissigsti, o gebti juos veikti.

ISSILAVINIMO STANDARTAI IV KLASEI

Tem grups AS ­ AS

Esminiai gebjimai Kasdienis patyrimas: suvokti savo buvimo unikalum, bti dmesingam sau. Aprasomieji: aprasyti, nupasakoti save: mintis, pojcius, nuotaikas, svajones.

P A S I E K I M A I 1. Stebi save ir stebisi savimi. 2. zvelgia savo augim ir kait.

1. Apibdina savo isvaizd ir nupasakoja biografijos faktus. 2. Isvardina savo jusles ir jas apibdina. 3. Apibdina savo nuotaikas, jausmus: pavyzdziui, pasididziavim, uzuojaut, kalt. 4. Papasakoja kylancias mintis, sumanymus.

70

Tem grups

Esminiai gebjimai Normatyviniai: suvokti savo asmens ir elgesio ypatumus, juos derinti su normomis, taisyklmis, kurtis vertybines nuostatas. Analitiniai: analizuoti charakterio savybes, elges, grazius ir blogesnius jausmus bei mintis.

P A S I E K I M A I 1. Isvardina savo savybes: pavyzdziui, geras, draugiskas, uzsispyrs ir kt . 2. Isvardina savo pareigas ir teises klass bendruomenje. 3. Isskiria sau svarbiausias vertybes: pavyzdziui, paslapties saugojim, zodzio laikymsi. 1. Nusako savo isorinius bruozus ir elgesio ypatumus. 2. Palygina savo skirtingus jausmus (pavyzdziui, dziuges ir nuoskaud), nustato priezastis, kas juos sukl. 3. Palygina, kaip asmenin nuomon skiriasi nuo kit nuomoni. 4. Skiria savo fantazijas nuo realybs. 1. zvelgia asmenini sunkum atsiradimo viet, laik ir bando rasti priezast. 2. Siekia veikti asmeninius keblumus, ne kaltindamas kitus, o klausdamas j patarimo. 1. Suvokia, kad Kitas yra kitoks ir vertina jo unikalum. 2. Priima draugo nuotaikas; kartu dziaugiasi, o blog nuotaik padeda pakeisti geresne. 1. Aptaria savo ir Kito nuomones, pasakoja, kuo ir kodl jos skiriasi. 2. Apibdina savo ir Kito tikjim, sitikinimus, vertybes: pavyzdziui, kas k brangina. 3. Aptaria savo santyk su vienmeciu ir su vyresniu zmogumi. 4. Supranta pagarbos vyresniam zmogui reiksm ir moka tai paaiskinti. 1. Suvokia paramos ir palaikymo svarb santykyje su savo artimu. 2. Suvokia draugo neskmes ir siekia jam padti. 3. Zino pazado reiksm ir geba j testi. 4. Stengiasi sakyti ties ir vengia melo, nebijo issakyti kitoki nuomon. 1. Lygina save su Kitu, zvelgia abiej ypatumus. 2. Svarsto, kodl vieni tampa draugais, o kiti ­ ne. 3. Lygina draug santyk, grst vieno dominavimu ir grst susitarimu. 4. Svarsto krybins idjos turin ir kaip j suderinti su draugo idja organizuojant bendr veikl. 1. zvelgia bendravimo skmes ir neskmes, jas priima ir svarsto, kaip galima tobulinti bendravim. 2. Susipyks siekia susitaikyti; suvokia, kad zengti Kito link yra ne zeminantis, o protingas elgesys. 1. Stebi ir fiksuoja zmoni bendravimo bdus artimiausioje aplinkoje, suvokia j vairov.

Sprsti asmenines problemas: zvelgti problem, jos priezastis, ieskoti tinkam iseici. AS ­ TU Kasdienis patyrimas: atsiverti Kitam, suvokti santykio su Kitu vert. Aprasomieji: aprasyti, papasakoti savo nuomon apie Kit ir Kitok bei santyk su juo.

Normatyviniai: suvokti draugiskam santykiui btinas vertybes ir j laikytis.

Analitiniai: lyginti skirting zmoni ypatumus ir ieskoti argument j draugystei pagrsti. Sprsti tarpasmenines problemas.

AS ­ MES

Kasdienis patyrimas: bti dmesingam zmonms ir j sugyvenimui.

71

Tem grups

Esminiai gebjimai Aprasomieji: aprasyti, apibdinti savo seimos, draug, tautos gyvenimo tradicijas, skmes ir neskmes. Normatyviniai: suvokti draugisko ir mandagaus bendravimo normas, principus, klass bendruomenje nusistovjusias vertybes. Analitiniai: analizuoja draug, seimos, tautos gyvenimo ir proci vairov, elgesio ypatumus, iesko argument tai vairovei paaiskinti. Sprsti bendravimo su aplinkiniais problemas.

P A S I E K I M A I 1. Apibdina savo seim, artimiausius savo draugus, grup, kurioje dazniausiai leidzia laik. 2. Apibdina savo tautos ypatumus ir tai, kuo ji gali didziuotis. 1. Zino, kad reikia pasidalinti su aplinkiniais ir geba dalintis. 2. Suvokia mandag elges ir geba mandagiai elgtis su bendraklasiais ir kitais zmonmis. 3. Stengiasi padti nuskriaustajam. 1. Lygina skirtingas seimas, j pasirinkt gyvenimo tvark. 2. zvelgia skirtingus savo draug charakterius, stengiasi kiekvien suprasti. 3. Lygina savo taut su kitomis, iesko panasum ir skirtum. 1. Supranta, kad keblum kyla dl to, kad visi yra ne tik panass, bet ir skirtingi. 2. Iskilus nesusipratimui, iesko savo kalts, moka j pripazinti ir atsiprasyti. 3. Esant gincytinoms situacijoms stengiasi jas sprsti nesaliskai ir be pykcio. 1. Junta ir vertina savo rys su artimiausia aplinka.

AS ­ TAI

Kasdienis patyrimas: suvokti ir pajusti rys su artimiausia aplinka, kasdieniais daiktais. Aprasomieji: aprasyti, apibdinti seimos, tautos sventes ir tradicijas, papasakoti simintinas Biblijos istorijas apie zmoni zygdarbius. Normatyviniai: zvelgti draugisko gyvenimo seimoje ir su kitais aplinkiniais principus, suvokti susitarim reiksm. Analitiniai: diskutuoti apie seneli ir senoli perduodam ismint, tautos vertybes, argumentuoti nuomones.

1. Aptaria tautos sventes. 2. Isvardina kitas Lietuvoje ir ne Lietuvoje gyvenancias tautas, bendrais bruozais nusako j gyvenimo bd, elgesio ypatumus, sventes. 3. Papasakoja Biblijos ir kitas senas istorijas apie zmoni pasiaukojim, meil, tikjim. 1. zvelgia savo seimos elgesio taisykles, principus ir vertybes. 2. Zino pagrindin zmoni draugisk santyki princip ­ dmes ir pagalb ir juos aptaria.

1. Svarsto savo tautos palikim, seneli perduodamas vertybes, siekia suvokti, kodl jos yra vertybs ir analizuoja, ar jos kinta. 2. Lygina skirting informacij ta pacia morals tema. 3. Lygina pasakojimus apie gr ir blog su savo patirtu griu ir blogiu ir savo mintimis apie juos.

72

Tem grups

Esminiai gebjimai Sprsti savo aplinkoje atsirandancias problemas.

P A S I E K I M A I 1. Atsiradus keblumui, iesko bd jam sprsti. 2. Zino, kur kreiptis pagalbos iskilus sunkumams, bdai. 3. Sprendzia nesudtingas savo aplinkos gamtosaugos problemas.

TIKYBA

KATALIK TIKYBA

Bendrojo lavinimo mokyklos programos. Katalik tikyba I­XII klasei. ­ Vilnius: Leidybos centras, 1998.

STACIATIKI TIKYBA

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. I­X klass. ­ Vilnius: Leidybos centras, 1997, 106­119 psl.

PAGRINDINIS UGDYMAS

Tikslas

Dorinio ugdymo tikslas ­ asmens dorins kultros pagrindai, knijantys humanizmo ir demokratijos vertybes bei principus ir atliepiantys kintancias asmens ir visuomens gyvenimo reikmes bei isskius. Pagrindinje mokykloje doriniu ugdymu toliau pltojamos moksleivi zinios ir tobulinami gebjimai, gyti pradinio ugdymo pakopoje. Pagrindins mokyklos V­VIII klasse gilinama moksleivi savivoka, supazindinama su savikros pradmenimis. Placiau nagrinjamos pradinje mokykloje svarstytos problemos, taciau daugiausia dmesio vis dar skiriama asmeninei patirciai ir pazstamai socialinei aplinkai. Svarstant dorovs norm klausimus, laikomasi paauglysts nelieciamumo principo ­ skatinama suprasti neverciant pasirinkti. Daugiau reiksms teikiama racionalaus mstymo ir dialoginio bendravimo ugdymui. IX­X klasse supazindinama su etikos ir religijos teorij pagrindais. Atskleidziamas teorij ir vairi gyvenimo bei veiklos srici rysys.

73

Problem pltimas derinamas su savizinos gilinimu. Sistemingai ugdomas etinis (ir religinis) mstymas, lavinami filosofinio mstymo gebjimai. Doriskai moksleiviai ugdomi per vis dalyk pamokas ir papildomojo ugdymo renginius. Kryptingam doriniam ugdymui skiriami etikos ir tikybos dalykai, vien kuri moksleiviai (15 met ir vyresni) arba tvai (jei moksleivis dar neturi 15 met) laisvai pasirenka. Etikos arba tikybos pamokos vyksta visose pagrindins mokyklos klasse. Etika ir tikyba ­ vienodai rimtai ir pagarbiai vertintini mokomieji dalykai. Pries juos renkantis, tvai ir vaikai supazindinami su abiej dalyk programomis. Etikos ir tikybos pamokas darnion dorinio ugdymo visumon sieja bendrosios zmogaus vertybs, dalis bendr tiksl ir uzdavini, didaktini pagrind, ugdymo turinio tematika ir problematika. Etikos ir tikybos pamokas skiria tai, kad etikos pamokos yra nekonfesins, jos grindziamos humanistine zmogaus ir gyvenimo samprata. Etikos pamokose moksleivi dorin smon brandinama remiantis tradicinmis krasto ir bendrosiomis zmogaus vertybmis. Atskleidziant vairias pasaulietines ir religines pasaulzirines bei etines sistemas, pateikiamos pasaulzirinio apsisprendimo galimybs. Tikybos pamokose doriskai ugdoma pabrziant konkrecios konfesijos religin patirt, ugdym grindziant asmens santykiu su Dievu ir siuo poziriu aiskinant dorines kategorijas.

Uzdaviniai

gyvendinant dorinio ugdymo tiksl siekiama, kad moksleiviai: ! brandintsi dorin smon, gebt smoningai, sziningai bei atsakingai rinktis elges ir gyvensen; ! sismonint ir isreikst egzistencinius zmogaus patyrimus, klausimus, poreikius ir siekius; ! ieskot atsakym gyvenimo prasms klausimus remdamiesi asmenine patirtimi, tautos ir zmonijos isminties lobiais; ! kurtsi pasaulzir, grindziam bendrosiomis zmogaus vertybmis; ! atskleist pagrindines krikscionybs vertybes ir krikscioniskosios pasaulziros principus; ! orientuotsi pasaulzirinje ir religinje visuomens vairovje.

Ugdytinos vertybins nuostatos

Vertybini nuostat (atsakomybs, sziningumo, dmesingumo kitam, pagarbos, meils, tolerancijos, supratimo, teisingumo, siekio tobulti ir t. t.) formavimas(is) persmelkia vis dorinio ugdymo srit. Jos yra pamatas brandzios asmenybs tapsmui. Vertybines nuostatas galime rasti dorinio ugdymo tiksluose, uzdaviniuose, gebjimuose ir didaktinse nuostatose. Jos yra pintos kiekvien

74

programos turinio ir issilavinimo standart formuluot. Todl atskirai vertybins nuostatos neaptariamos.

Bendrieji gebjimai

! Pazinti ir gerbti save, suvokti savo asmens nelygstam vertingum; tikti savo galiomis ir nuolatinio tobuljimo galimybe bei btinybe. ! Siekti gyvenimo prasms, dziaugsmo ir pilnatvs. ! Savo gyvenim grsti szine, suvokti atsakomyb uz pasirinktas dorines nuostatas. ! Puoselti pagarb kiekvienam zmogui, solidarumu, teisingumu ir gerumu grsti savo santykius su kitais zmonmis bei jais rpintis; bti empatiskam ir atjaucianciam. ! Pazinti, suprasti ir doriniu poziriu vertinti visuomeninius bei istorinius reiskinius, laikytis dorini pilietins ir demokratins gyvensenos princip. ! Branginti tautos garb ir saugoti kultros palikim. ! Branginti gamt ir ja rpintis. ! Bti atviram tikrovs kaitai, naujas galimybes ir naujas problemas atverianciame gyvenime, smoningai ir atsakingai rinktis pozir, pozicij ar elgsen, taisyti padarytas klaidas. Dorinis ugdymas orientuotas vis asmens bendrj gebjim (asmenini, socialini, komunikacini, pazintini ir veiklos) ugdym.

Didaktins nuostatos

Dorinis ugdymas grstinas moksleivi gyvenimo patirtimi ir glaudziai sietinas su j asmeninmis bei artimiausios aplinkos ir visuomens problemomis. Mokytoj pareiga ­ parinkti tokius ugdymo bdus, kurie stiprint doro elgesio motyvacij, tinkamus sprendimus. Todl btina atkreipti dmes asmenybs integralum (nuostat, sitikinim, tikjimo ir elgesio bei gyvensenos atitikim) ir padti moksleiviams jo siekti. Doriskai ugdant ypac reiksmingas tolerancijos principas, atvirumas vairioms nuomonms bei sitikinimams. Privalu sergti kiekvieno moksleivio gyvenimo privatum ir intymum, gerbti ir puoselti jo dvasin autonomij. Neleistina pasaulzirin prievarta: moksleiviai patys, mokytojui padedant, turi ieskoti atsakym jiems rpimus etikos bei religijos klausimus. Privalu atsizvelgti tai, jog tikybos pamokas lanko ir tikintys, ir abejojantys, o neretai ir netikintys moksleiviai, todl btina ugdym individualizuoti. Dorinio ugdymo pamokos grindziamos itin glaudzia moksleivi ir mokytojo sveika bei savarankiska moksleivi veikla: pokalbiais, diskusijomis, tekst analize ir interpretacija, rasini

75

rasymu, vaidyba, piesimu, mokomaisiais ir aukljamaisiais zaidimais, pazintinmis isvykomis, pasnekesiais su vairi pasaulzir zmonmis. Moksleiviai mokomi savarankiskai rinkti ir analizuoti asmens dorinei raidai svarbi informacij, tirti saltinius, doriniu poziriu vertinti dabarties visuomens gyvenim ir politinius reiskinius, gretinti skirtingas pasaulzirines ir vertybines sistemas. Dorin asmens smon brandinama ne tik racionaliais, bet ir intuityviais asmens pradais, pasitelkiant vaizduojamuosius menus, grozin literatr, muzik, siejant dorinio ugdymo ir krybines uzduotis. Mokytojai turt atkreipti dmes jausm ugdym, kuris doriskai aukljant yra labai svarbus. Tai, ko mokomasi dorinio ugdymo pamokose, turt bti siejama su vairia moksleivi veikla mokykloje ir uz jos rib (karitatyvine veikla, pilietinmis iniciatyvomis, paslaug teikimu, projektais). vairi projekt organizavimas ir vykdymas geriausiai atskleidzia, kaip moksleiviai gytas zinias, supratim ir vertybines nuostatas geba taikyti (arba mokosi taikyti) veikloje.

Struktra

Dorinio ugdymo pamokose mokomasi etikos arba tikybos. Bendroji etikos programa skirta svarstyti etikos problemas keturiais aspektais: asmens santykio su savimi (As ­ As), asmens santykio su kitu (As ­ Tu), asmens santykio su visuomene (As ­ Mes) ir su aplinka (As ­ Tai). Tikybos mokymui(si) siuo metu yra rengiamos keturi krikscionisk konfesij bendrosios programos: katalik, staciatiki, reformat ir liuteron. Kiekviena is si program silo nagrinti tikjimo problemas j atitinkancios Baznycios dogm poziriu. Tikybos program pasirinkimas priklauso nuo mokyklos religins orientacijos arba moksleivio seimos ir asmeninio tikjimo. Antruoju atveju, t. y. kai moksleivio religiniai sitikinimai nesutampa su ta konfesija, pagal kurios program dirba mokytojas, moksleivio dorinio ugdymosi(si) organizavimas turi bti atskirai derinamas su mokyklos administracija. Kadangi naujos tikybos programos dar neparengtos, silome naudotis 1998 m. patvirtinta katalik tikybos bendrja programa ir 1997 m. patvirtinta staciatiki tikybos bendrja programa. Dorinis ugdymas apima: ! etik; ! katalik tikyb; ! staciatiki tikyb.

Dorinio ugdymo pamokos glaudziai sietinos su visu kitu pagrindinio ugdymo pakopos turiniu. Jose moksleiviai turt gebti doriniu atzvilgiu analizuoti ir vertinti per kitas pamokas gyjam humanitarin, socialin ir gamtamokslin patyrim. Itin pltotinos dorinio ir literatros, gimtosios

76

kalbos ugdymo, dorinio ir istorijos, pilietinio ugdymo, dorinio ir men mokymo ir ypac dorinio ir ekologinio, sveikos gyvensenos, kno kultros ugdymo ssajos. Dorinio ugdymo mokytojai ir klasi aukltojai, kit dalyk mokytojai bei moksleivi tvai turt nuolat bendradarbiauti, derinti savo veiklos kryptis ir strategijas.

ETIKA

BENDROJI PROGRAMA

Etika yra filosofijos dalis, kurioje apmstoma, kaip reikia gyventi. Taciau mokykloje siuo mokomuoju dalyku siekiama ne tik apmstyti, bet ir nukreipti moksleivius bendrj zmogaus vertybini nuostat formavimsi ir humanisk elges. Etikos dalyko pagrindas ­ dmesys zmogaus savigarbai ir orumui, kryptingas j puoseljimas. Pamokos grindziamos nuostata, kad zmogus yra morali btyb, kad kiekvienas asmuo geba doriskai tobulti ir savarankiskai bei atsakingai kurtis savo gyvenim bei j prasminti. Kita nuostata ­ zmogus yra sociali btyb, gebanti bendrauti ir bendradarbiauti, turinti visuomenins, pilietins, tautins pareigos ir atsakomybs jausm. Bendriausias dalyko tikslas ­ isugdyti dor zmog ­ neturi vieno tobulo j atitinkancio metodo, todl svarbu, kad dorinio ugdymo mokytojas mokt pasirinkti pedagoginius modelius, juos derinti, bt dmesingas kiekvienam moksleiviui ir kiekvienai sprendziamai bendravimo problemai, suvokt kiekvieno atvejo unikalum. Siuolaikinis ugdymas grindziamas ne grieztai fiksuotomis apibrztimis, negincijamais kriterijais, o suvokimu, kad ugdymo procesas reikalauja nuolatinio atnaujinimo, kritinio zvilgsnio. Turint galvoje btinum ugdyti naujas asmens kompetencijas, o ne mokyti zini, buvo atnaujinta 1997 m. bendroji etikos programa. Rengiant etikos program siekta pakeisti jos struktr is esms nekeiciant jos turinio. Turinys kiek susiaurjo, bet temos grupuojamos aiskiau. Taip pat buvo sukurti issilavinimo standartai, kurie pads mokytojui darbo proces nukreipti moksleivi gebjim ugdymsi, o ne siminti zinias. Kuriant program ir standartus norta parodyti pasaulio polilogiskum, pazir vairov. Moksleiviai pagrindinje mokykloje skatinami ne tiesiogiai perimti vyresniosios kartos vertybes, o savarankiskai mstyti, interpretuoti, sprsti, rinktis. Programa ir standartai mokytojo nuozira individualizuojami priklausomai nuo esam slyg, pasirinkto moksleivi profilio (IX­X klasse), turimos moksleivi patirties ir zinojim.

Tikslas

Pagrindinje mokykloje siekiama, kad vaikas suvokt save ir kaip zmoni gimins nar, ir kaip nepakartojam, nelygstamos verts asmen; brandintsi pasaulzirines nuostatas, bendruomenin ir

77

pilietin smon ir ja grstos elgsenos gdzius, mokytsi argumentuoto ir pagarbaus santykio su pasauliu, jo atveriamomis problemomis, ugdytsi sziningum, dorin tapatum bei kultrin savimon.

Uzdaviniai

gyvendinant etikos ugdymo tikslus siekiama, kad moksleiviai: ! suvokt savo jausmus, juos vertint ir koreguot, bt jautrs kitiems; ! vadovautsi savo szine, j derint su bendrosiomis zmogaus moralinmis vertybmis, daryt asmeninius vertybinius sprendimus; ! jaust asmenin vert ir sykiu nuolatin poreik tobulti; ! pazint zmoni bendruomens (su)gyvenimo taisykles, normas ir jas taikyt bendraudami; ! suvokt savo asmens priedermes artimiesiems ir visuomenei, ugdytsi atsakomyb, tolerancij ir siomis vertybmis vadovautsi bendraudami su kitais; ! suvokt asmenins laisvs priklausomyb nuo kit laisvs ir bendruomens laisvs; ! suvokt vairius visuomeninius konfliktus ir gebt juos sprsti, remdamiesi teisingumo, sziningumo principais; ! skirt vairi pasaulio religij moralaus elgesio sampratas ir dorovines vertybes, gerbt savo ir kit taut kultrines tradicijas; ! bt atviri visuomens gyvenimo kaitai, gebt derinti siuolaikins kultros isskius su tradicinmis vertybmis; ! svarstyt pagarbos gyvybei, pagarbos kitai lyciai klausimus, formuotsi asmenines nuostatas siais klausimais ir liudyt tai savo elgesiu; ! ugdytsi ekologines nuostatas ir jomis vadovautsi santykyje su aplinka; ugdytsi atsakomybs uz savo aplink jausm; ! svarstyt pasaukimo ir profesins etikos klausimus, numatyt savo profesijos orientyrus; ! krybiskai veikt bendruomenje, svarstyt ir suvokt krybiskos veiklos analogijas tautoje, valstybje, pasaulyje.

Metodins nuorodos

Etikos dalykas remiasi bendraisiais didaktiniais dorinio ugdymo pagrindais.

78

Dstant etik, itin svarbu tinkamai parinkti metodus. Esama vairi etikos mokslo krypci ir zmogaus prigimties bei jo ugdymo samprat. Mokytojams siloma remtis humanistins ir egzistencins ugdymo krypties patirtimi, padedancia sieti dorin ir visumin asmenybs brandinim, aukljim ir saviaukl. Viena vertus, mokytojai turt moksleivius skatinti bti nuosirdzius, autentiskus darant sprendimus ir reiskiant mintis, kita vertus, daznu atveju turt skatinti daugiau pasvarstyti, siklausyti kitus ir susivokti pries sprendziant problem, tariant zod ar elgiantis. Moksleivis turt issiugdyti realybs jausm, pats suprasti ir vertinti situacij etiniu aspektu. Svarbus mokytojo uzdavinys ­ atverti moksleiviui elgsenos pasirinkim galimybes ir nukreipti j labiausiai moralines jo nuostatas ir bendrsias zmogaus vertybes atliepianciu keliu. Mokytojas turt tiesmuk moralizavim ir savo vertybi bei princip silym pakeisti paci moksleivi atrast ir tik mokytojo pakoreguot nuostat diegimu. Be to, mokytojas turt nebijoti pripazinti savo abejoni, klausim ar net klaid. Zini teikimas yra tik viena is sudedamj ugdymo dali. Etikos mokytojui turi rpti, kaip zinojim paversti doro elgesio motyvacija, kaip formuoti dorines nuostatas ir principus, lavinti dorin mstym, mokyti savitvardos, stiprinti moksleivi vali. Siekiant si tiksl, pasakojimas nra veiksmingiausias metodas, ypac tais atvejais, kai moksleiviams trksta vidini paskat perimti zinias. Todl zini perteikimas nuolat turi bti derinamas su vairiais kitais metodais, grindziamais moksleivi aktyvumu. Siloma pasakojamuosius ir aiskinamuosius metodus kaitalioti su diskusijomis, zaidimais, projektais, savarankisk darb pristatymais, krybiniais es arba vaizduojamaisiais kriniais, testais ir kt. Ypac svarbus uzdavinys yra klass bendruomens brimas. Siektina, kad klasje vyraut savitarpio pagarba, pagalba, mstymo, saviraiskos ir krybos laisve grindziami santykiai. Kuriant toki atmosfer labai reiksmingas mokytojo autoritetas, gytas moksleiviams rodomu dmesiu, siklausymu j nuomon. Tolerancija ir pagarba grstoje bendruomenje rastsi slyg kritiskumui, dialogui ir polilogui.

Didaktins nuostatos

Svarbiausios dorinio ugdymo didaktins nuostatos: ! pozityvios deklaruojamos vertybs ir pozityvus santykis su ugdytiniais; ! mokytojo deklaruojam vertybi ir veiklos vienov; ! mokymo turinio ir metodo atitikmuo, metod vairov; ! mokytojas organizuoja ir koordinuoja ugdymosi proces, bet ne teisjauja; ! humanistins psichologijos ir egzistencins filosofijos bei raidos psichologijos ismanymas, j taikymas mokant; ! pagarbi, tolerantiska ir draugiska atmosfera klasje ir uz jos rib;

79

! palankios slygos saviraiskai ir krybai; ! kritisko ir savarankisko mstymo ugdymas, aptariant dalykin medziag ir sprendziant kasdienes problemas; ! dialoginio ir poliloginio bendravimo nuostata.

Dstant etik, btina atsizvelgti moksleivi amzi, to amziaus tarpsnio nulemtus gebjimus, interesus, patirt ir asmenybs augimo poreikius. Mokytojas turt zinoti, kok dorinio mstymo lygmen yra pasiek jo moksleiviai, atsizvelgdami tai grsti savo darb. Todl atkreiptinas dmesys kiekvieno amziaus tarpsnio moksleiviams bdingas mstymo tendencijas (pagal L. Kohlbergo, E. Eriksono teorijas). V­VI klasse moksleiviai orientuojasi ,,geros mergaits", ,,gero berniuko" pavyzd, jiems svarbi daugumos nuomon ir stereotipai, VII­VIII klasse moksleiviai link neigti autoritet silomas dorines vertybes, todl santykis su kiekvienu turi bti itin atsargus ir individualus, siekiant juos nukreipti pozityv pasaulio vaizdin; IX­X klasse moksleiviai formuoja savo asmen, lygiuodamiesi idealus, taciau yra kritiski ir link dalintis pagrstomis nuomonmis.

Struktra

Pagrindinje mokykloje, kaip ir pradinje, turinio temos suskirstytos pagal vienod struktr: As ­ As, As ­ Tu, As ­ Mes, As ­ Tai. Sioje struktroje daugelis tem kiekvienoje amziaus pakopoje pasikartoja vis aukstesniu lygiu ir atitinka amziaus tarpsnio ypatumus. Tos pacios temos aukstesnje pakopoje gali atsidurti kitoje tem grupje. Tai reiskia, kad jos bus analizuojamos kitu aspektu. Pirmoji tem grup As ­ As nukreipta asmens savistab, suvokim, pazinim, savikr, savs prasminim. Antroji ­ As ­ Tu nukreipta santyk su atskirais subjektais. Sis santykis pagrstas ypatingu dmesingumu Kitam, kitaip jaucianciam ir mstanciam, susitarimo ir supratimo bei empatijos paieskomis. Trecioji ­ As ­ Mes ­ nukreipta santyk su artimiausiais zmonmis, vairiomis zmoni grupmis, bendruomenmis, visuomene. Ketvirtoji ­ As ­ Tai atskleidzia santyk su pasauliu, gyvja ir negyvja gamta, kasdieniais daiktais ir reiskiniais, senja ir naujja kultra. Etikos programa turi daug ssaj su kit dalyk (literatros, istorijos, geografijos, biologijos, men, tikybos) programomis. ! Nagrindami literatrinius krinius, moksleiviai gali remtis vairiomis vertybi teorijomis, psichologinmis zvalgomis. Apsibrzdami vartojamas etikos svokas, mokosi kalbos kultros ir komunikacijos. ! Nagrindami istorij, moksleiviai gali remtis atitinkanciomis laikmecius morals sampratomis, geriau pagrsti asmenybi veikl ir socialinius judjimus. ! Nagrindami geografij, moksleiviai gali remtis zinomais skirting kultr mitais, religinmis, etinmis tradicijomis.

80

! Nagrindami biologij moksleiviai susiduria su bioetikos ir ekologins etikos problemomis, kuri svarstymo argumentacija taikant etikos zinias yra akivaizdesn. ! Itin glaudus etikos santykis su tikyba, kurios paskirtis ta pati ­ dorinis ugdymas. Todl per abu dalykus labai panasiai, tik skirtingais aspektais aptariami vertybiniai sprendimai, moral. ! Men pamokose isryskja kultrini ir dorovini vertybi raida, akivaizdziau suprantamos j ssajos. ! Popamokinje veikloje remdamiesi etikos teorijomis moksleiviai turt geriau sprsti konfliktus ir problemas. ! Remiantis etikos dalyke analizuota bendrj zmogaus vertybi samprata formuojama pilietin smon, demokratins nuostatos.

Turinys

V­VI klass

As ­ As As kuriu save; patiriu, klystu, taisausi. Augimo pokyciai (fizinis ir asmenybs augimas), dziaugsmai ir nerimas. Prigimtins galios ir j pltojimas. Mano norai ir draudimai, kaip juos suderinti. Mano siekiai, kaip juos gyvendinti (drsa ir kuklumas, savigarba ir tustyb, uzsispyrimas ir nuolankumas). Bdo brandinimas; mano siekiamos dorybs (gerumas, teisingumas, atsakomyb).

As ­ Tu Bendrauju su Kitu ir Kitokiu. Mokausi susitarti ir sprsti konfliktus. Pasitikti ir pasitikjimu grsti draugyst. Prisitaikyti prie Kito ir pasipriesinti Kitam. Vykdau sipareigojimus Kitam. As ­ Mes Gyvenu bendruomenje: tarp bendraamzi ir su suaugusiaisiais.

81

Demokratin bendruomen, jos principai ir zmogaus teiss. Bendravimas seimoje ir bendruomenje: tapatumai ir skirtumai. Mokausi rinktis vertybes ir daryti sprendimus, elgtis pagal normas.

As ­ Tai Vertinu savo kasdien aplink (netersiu aplinkos, nevengiu tvarkymo(si) darb, saugau tai, kas kit sukurta). Pazstu normas, idealus, vertybes, pritariu jiems ir kuriu savo. Nerasyti zmoni etiniai statymai (nusikaltimas ir bausm, nusikaltimas ir atleidimas). Senj kultr mitai apie zmones, herojus, dievus, gr ir blog. Lietuvi kultros tradicijos mano kasdienybje ir sventse.

VII­VIII klass

As ­ As Pamatins zmogaus savybs ir pamatiniai poreikiai. Fiziniai ir dvasiniai paauglysts pokyciai. As ir laikas; svajons, lkesciai, viltys ir j pildymasis. Nuotaikos, jausmai, j rodymas ir suvaldymas. Egoizmas ir jo padariniai. Gyvybs stebuklas ir vert. Kaip isvengti pavoj gyvybei. Kvaisalai, priklausomyb ir natralaus dziaugsmo saltiniai.

As ­ Tu Draugyst, vairs jos bdai (su draugu, artimu, pazstamu). Mano ir Kito bendravimo princip derinimas. Bti atviram, istikimam, atsargiam ir kritiskam. Isdavyst ir kalts jausmas. Turti savo nuomon ir veikti mstymo stereotipus.

82

As ­ Mes Mano seima, santykiai su tvais, tarpusavio supratimas ir konfliktai, paveldjimas ir panasumas. Mano klas; kaip as prisidedu kurdamas jos atmosfer ir veiklos planus. Mano tauta, jos ypatumai, praeitis, idealai. Bendruomens ir visuomen; bti j nariu ir bti autonomiskam. Zmoni laisv ir pareigos. Lyderiai ir autoritetai (pagarba ir paklusimas). Vietiniai ir tarptautiniai konfliktai, j sprendimai, solidarumas ir tolerancija.

As ­ Tai Mano darbai, bendri darbai, pagarba darbui, darbas pagal pasaukim. Zmogaus kryba, kultra, vairios kultros, civilizacijos. Zmoni turtas, nuosavyb. Turto kaupimas, naudojimas, parama kitiems. Materialins ir dvasins vertybs. Gamtos puoseljimas ir protingas panaudojimas, ekologins nuostatos.

IX­X klass As ­ As Mano tapatumas; bti panasiam idealizuojamas asmenybes ir bti isskirtiniam. Valios laisv ir determinuotumas, pastangos kurti savo gyvenim ir lemt. Mano szin ir vertybins nuostatos (kaip jos kinta). Savarankiskumas ir mano autoritetai. Pasaukimo paieskos ir profesiniai orientyrai. Mano idealai ir realyb. Mirties problema; kaip susitaikyti su zmogaus mirtimi; natrali ir netikta mirtis, savizudyb. Kaip nerim pakeisti dziaugsmu. As ­ Tu Mano santykis su kitos lyties zmogumi. Meil, meils rsys.

83

Bti empatiskam Kitam dziaugsmo ir netekties atveju. Prakalbinti ir isklausyti Kit. Suprasti ir pateisinti Kit.

As ­ Mes vairios zmoni nuomons ir elgesio bdai. Vyrai ir moterys; hierarchija ir lygios galimybs. Tautin bendruomen ir pasaulio bendruomen; tautiniai skirtumai ir susitarim paieskos. Karas, nesantaika, neapykanta; holokaustas ir jo padariniai. Demokratins visuomens ir demokratijos vertybs. Politika ir moral; istorins asmenybs, j charakteriai ir nuopelnai; ar istoriniai asmenybi nuopelnai visuomet atitinka moralinius visuomens principus.

As ­ Tai Gyvenimo prasminimas skirtingose religinse ir filosofinse sistemose. Siuolaikin kultra ir siuolaikin visuomen, vertybi pastovumas ir kaita; jaunimo isskiai. Globalizacija ir vartotojiskumas. Mokslo atradim vertingumas ir j keliamos problemos (pavyzdziui, gen inzinerija ir kt.); atsakomyb ateities kartoms. Zmogaus gyvybs problema: abortai ir eutanazija; zalingi prociai.

Issilavinimo standart samprata ir specialieji dalyko gebjimai

Jeigu bandysime taikyti labai griezt mat vertindami moksleivio dorybingum, neabejotinai sumanymas nepavyks. Taciau etikos standartus galima pazvelgti kaip lkescius, kad moksleiviai issiugdys tam tikrus specialiuosius (kartu ir bendruosius) gebjimus. Vieni is j gali bti fiksuojami tik apytikriai arba apskritai netinkami fiksuoti (asmenini vertybi formavimas ir kt.), nes zeidzia moksleivio asmenin apsisprendim. Be to, vargiai pavykt rasti bendr pagrind asmeniniams gebjimams vertinti dl pasaulzir vairovs. O kiti gebjimai galimi fiksuoti tiksliau (pavyzdziui, svok vartojimas, tradicij ismanymas, mstymo operacijos). Dorybingumo ugdymas isskaidytas penkias specialij gebjim sritis, kurioms taikomas skirtingas matas, o j pasiekim sumos vidurkis nereiskia asmens doros vertinimo. Standartai gali padti nustatyti, kur link nukreipti mokytojo ir moksleivio pastangas siekiant tam tikro moksleivio gebjimo raiskos. Tai orientyras mokytojui, daznai labai intuityviai organizuojanciam ugdymo proces ir nenuosekliai arba neproporcingai sudedanciam ugdymo akcentus.

84

Etikos pasiekimams fiksuoti isskirtos penkios specialij gebjim sritys: 1. Kasdienio patyrimo ­ rodanti moksleivio gebjim bti savimi ir kurti besikeicianciame pasaulyje (isryskja asmeniniai gebjimai); 2. Aprasomoji ­ rodanti moksleivio gebjim aprasyti arba nupasakoti vairius asmeninius bei socialinius reiskinius, kultrines, istorines, religines vertybes (isryskja komunikaciniai ir is dalies socialiniai gebjimai); 3. Normatyvin ­ rodanti moksleivi suvokiamas ir disponuojamas asmenines ir visuomenines vertybes, normas, principus (isryskja asmeniniai ir kritinio mstymo gebjimai); 4. Analitin ­ rodanti moksleivi gebjim pazinti, apmstant vertybes ir vairius reiskinius dorovs poziriu, t. y. analizuoti, sintetinti, argumentuoti, pagrsti (isryskja kritinio ir krybinio mstymo gebjimai); 5. Problem sprendimo ­ rodanti moksleivi gebjim analizuoti morals problemas ir daryti sprendimus (isryskja kritinio mstymo, problem sprendimo, asmeniniai ir socialiniai bei veiklos gebjimai).

Bendrieji ir specialieji gebjimai

Per etikos pamokas ugdomi bendrieji ir specialieji dalyko gebjimai. Bendrieji gebjimai yra asmeniniai, socialiniai, komunikaciniai, kritinio mstymo, pazintiniai ir veiklos. Vis gebjim ugdymas yra vienodai svarbus ir vyksta per visas etikos pamokas. Kai kuriems gebjimams ugdyti yra skirtos specialios temos. Bendruosius gebjimus atitinka specialieji dalyko gebjimai. K kiekvienas is j reiskia? Moksleivis per etikos pamokas ne tik mokosi ir gyja zini ateiciai, bet ir geba bti nuosirdus, dmesingas pasauliui ir kitiems, t. y. geba bti cia ir dabar. Taigi svarbu formuoti atvir, autentisk laikysen pasaulio atzvilgiu. Tai gyvendinama ugdant specialj vaiko gebjim ­ isgyventi kasdien patyrim. Kitas specialusis gebjimas, kuris artimas pirmajam, pavadintas aprasomuoju. Kuriamas su pasauliu santykis yra fenomenologinis. Jis liudija vaiko mokjim ne vertinti, o aprasyti vairi reiskini etinius aspektus. Dar kitas gebjimas atveria normatyvin etik, silanci pagal kuri nors vien is galim etini nuostat suprasti ir aiskinti pasaul. Tai ­ normatyvinis gebjimas. Skatinama, kad moksleivis pasirinkt artimiausias jo asmenybei vertybines gyvenimo nuostatas. Ketvirtasis specialusis gebjimas atitinka analitin mstym ir tik is dalies analitin etik (etikos svok, kalbos aiskinimsi). Bendresne prasme ugdyti s gebjim reikst ugdyti kritin mstym, mokyti apibrzti svokas, nagrinti, kelti klausimus, ieskoti alternatyv, argumentuoti, sintetinti, kurti ir kt. Jis vadinamas analitiniu gebjimu. Penktasis per etikos pamokas ugdomas gebjimas ­ problem sprendimo. Jis svarbus siuolaikinje visuomenje, suvokiant, kad su sunkumais susiduriama nuolat. Turime moksleivius mokyti j neissigsti, bet gebti juos veikti.

85

ISSILAVINIMO STANDARTAI VI KLASEI

Tem grups AS ­ AS Esminiai gebjimai Kasdienis patyrimas: atsiverti patyrimo dziaugsmui, suvokti asmeninio patyrimo svarb savasties krimui. Aprasomieji: aprasyti, papasakoti savo vairius patyrimus, jausenas ir elgsenas. Normatyviniai: zvelgti asmeninio elgesio ypatumus, juos derinti su dorinmis vertybmis, projektuoti netolim savo ateit. Analitiniai: apmstyti savo mintis ir jausmus, ieskoti argument savo elgesiui pagrsti. Sprsti asmenines problemas. AS ­ TU Kasdienis patyrimas: atsiverti Kitam, bti jam dmesingam, j isgirsti. Aprasomieji: aprasyti, nupasakoti santyk su Kitu ir Kitokiu. Normatyviniai: suvokti pagarbos, pasitikjimo ir kritiskumo svarb bendraujant su Kitu. Analitiniai: paaiskinti kai kuri vertybi sampratas ir rasti joms pavyzdzi. PASIEKIMAI 1. Fiksuoja savo patyrim, kiekvieno patyrimo unikalum. 2. Bendriausia prasme suvokia savo asmens tapsm.

1. Aptaria asmenisk patyrim, j skiria nuo kit patyrimo ir tai paaiskina. 2. Dalinasi apmstymais apie savo prigimt, savo asmens savitum. 3. Svarsto savo drs ir skiria baimes. 1. zvelgia savo elgesio ypatumus ir dsningumus. 2. Formuluoja asmeninius tikslus ir lkescius.

1. Apibdina jausmo svok. Lygina savo jausmus, patirt, elges su kit. 2. Pateikia argument savo elgesiui pagrsti. 3. Suvokia ir geba paaiskinti savigarbos svok ir reiksm remdamasis pavyzdziais. 1. Suvokia neisvengiam problem atsiradim ir tai, kad jas galima ir btina sprsti. 2. Rodo ryzt veikti keblumus. 1. Kreipiasi Kit, rodo jam dmes. 2. Jaucia darnaus buvimo su Kitu dziaugsm. 3. Yra empatiskas Kitam. 1. Aptaria tarpasmeninio santykio problemas. 2. Suvokia Kito ypatumus ir iesko j paaiskinimo. 3. Aptaria bendravim su kitos kultros ir tikjimo zmogumi. 1. Suvokia pagarbos, pasitikjimo, atvirumo ir kritini pastab issakymo svarb bendraujant su Kitu. 2. Svarsto draugysts, bendravimo principus. 1. Suvokia pasitikjimo, atsakomybs svokas ir j turinius. Juos paaiskina pavyzdziais. 2. Lygina vairias draugysts israiskas. 3. Argumentuoja pagalbos draugui ir nepazstamam zmogui reiksm. 1. Paaiskina, kodl nutrksta santykis su Kitu ir iesko bd jam atkurti. 2. Suvokia empatijos ir pagalbos Kitam (istikus neskmei, nelaimei) reiksm, jais remiasi bendraudamas su kitais.

Sprsti tarpasmenines problemas.

86

Tem grups AS ­ MES

Esminiai gebjimai Kasdienis patyrimas: atsiverti bendravimui, santykio su kitais patyrimui. Aprasomieji: aprasyti, papasakoti apie bendravim klasje, seimoje, su skirtingo amziaus zmonmis. Normatyviniai: zvelgti zmoni bendravimo taisykles ir normas, suvokti zmogaus ir vaiko teises bei sipareigojimus. Analitiniai: analizuoti, lyginti asmenin ir bendruomenin gyvenim ir juos grindziancias dorines vertybes. Sprsti bendruomenines problemas.

PASIEKIMAI 1. Suvokia bendravimo su kitais vert, kiekvieno patirto santykio reiksm.

1. Aptaria vaik ir suaugusij bendravim, savo santyk su suaugusiaisiais, savo seimos nariais. 2. Apibdina gyvenim bendruomenje. 3. Svarsto bendraamzi poreikius. 4. Aptaria demokratines visuomenes. 1. zvelgia zmoni bendravimo etikos nerasytas taisykles, zino tradicijas. 2. Aptaria bendruomens normas, vertybes, svarsto savo santyk su jomis. 3. Suvokia, k reiskia zmogaus ir vaiko teiss ir sipareigojimai, juos zino. 1. Lygina gyvenim seimoje, bendruomenje ir asmenin gyvenim. 2. Randa dorovini nuostat ir poelgi ssajas.

1. Svarsto vairias nuomones, siekia bendro sutarimo. 1. Jaucia aplinkinio pasaulio vairov ir tvark. 2. Jaucia kasdienybs ir svenci groz.

AS ­ TAI

Kasdienis patyrimas: suvokti aplinkinio pasaulio vairov, kad jis pats dalyvauja joje. Aprasomieji: aprasyti, papasakoti apie sensias kultras, buvusias civilizacijas ir krikscioniskj kultr, j puoseljamas vertybes. Normatyviniai: ismanyti senj kultr mitus ir j herojus, suvokti bendrsias zmogaus ir krikscionisksias vertybes.

1. Apibdina sensias kultras ir krikscioniskj kultr. 2. Isreiskia savo nuomon apie vairioms kultroms bdingas moralines normas.

1. Suvokia senj kultr mituose aprasytus kilnius heroj poelgius. 2. Atpazsta bendrsias zmogaus ir krikscionisksias vertybes.

Analitiniai: svarstyti 1. Lygina skirting kultr vertybes. svokas, reikalingas 2. Suvokia svokas: kultra, religija, tradicija, norma, vairioms kultroms ir j vertyb, teiss ir moka paaiskinti j turin. vertybms aptarti, lyginti 3. Kuria klausimus apie norim pazinti aplinkinio skirting kultr vertybes. pasaulio tvark. Sprsti problemas. 1. Nesitaiksto su atsirandanciomis problemomis, silo bdus joms sprsti. 2. Sugeba saugoti aplink ir zino, kaip elgtis, kur kreiptis istikus pavojui.

87

ISSILAVINIMO STANDARTAI VIII KLASEI

Tem grups AS ­ AS Esminiai gebjimai Kasdienis patyrimas: suvokti laiko tkm, savo pasirinkim reiksm. Aprasomieji: aprasyti, nupasakoti savo mintis apie gyvenimo prasm, laik, tikrov ir svajones. Normatyviniai: suvokti laisvs, szins, pareigos, laims reiksm asmeniniame gyvenime. Analitiniai: kritiskai apmstyti labiausiai vertinamas vertybes ir kokios j pasirinkimo priezastys; analizuoti tiesos ir klaidos santyk. Sprsti asmenines problemas. AS ­ TU Kasdienis patyrimas: vertinti Kito buvim salia, rodyti dmes, reiksti rpest. Aprasomieji: aprasyti, papasakoti savo ir Kito ginamas tiesas ir nuomon, issakyti savo pozir skirtybi derinimo galimybes. Normatyviniai: suvokti humanizmo principus ir tolerancijos reiksm, istikimybs svarb. Analitiniai: kritiskai apmstyti Kito poelgius, ieskoti j argument, analizuoti draugiskumo israiskas. PASIEKIMAI 1. Jaucia kiekvieno akimirksnio vert, laiko tkm. 2. Suvokia savo pasirinkimo, kuri nulemia netolim ateit, svarb. 1. Aptaria savo gyvenimo prasms paieskas. 2. Svarsto laiko tkm. 3. Apibdina savo svajoni ir realybs sankirt. 4. Apibdina savo savarankiskumo brandinim, galias ir klaidas. 1. Suvokia asmens valios laisvs, sziningumo ir pareigingumo vertybes. 2. vertina laim savo vertybi skalje. 1. Analizuoja ir argumentuoja savo vertybi pasirinkimo priezastis. 2. Analizuoja savo vertybi kait priklausomai nuo amziaus. 3. Apibrzia svokas: valios laisv, szin ir pavyzdziais aiskina j turin. 4. Nagrinja savo klaidas, tiesos ir klaidos santyk. 1. Pasitiki savimi veikdamas sunkumus. 2. Pastebi savo klaidas ir jas taiso. 3. Iesko savyje gali nusivylimui ir kanciai veikti. 1. Fiksuoja ir brangina Kito atvirum ir nor pagelbti bei pats siekia taip elgtis. 2. Yra pasirengs priimti Kit, koks jis yra. 3. Vertina draugo buvim salia. 1. Aptaria savo ir Kito skirtingus supratimus. 3. Svarsto Kito tikinjimo savo tiesa galimybes ir ribas. 4. Apibdina priesinimosi ir prisitaikymo svarb tarpusavio santykiams pltoti. 5. Aptaria vairius draugysts modelius. 1. Vertina istikimyb ir netoleruoja isdavysts. 2. Supranta humanizmo principus ir tolerancijos reiksm, jais vadovaujasi. 1. Analizuoja netiktus artimo zmogaus poelgius, iesko j paaiskinimo. 2. Lygina savo ir Kito pasirinkimus, svarsto alternatyvas. 3. Analizuoja supratingos ir ,,aklos" draugysts skirtumus. Argumentuoja draugiskos nuostatos ir veiksmo vienovs reiksm. 1. Tiria konfliktin, problemin situacij is Kito perspektyvos. 2. Kritiskai vertina savo sprendimus. 3. Sprsdamas problemas, iesko savyje krybini gali ir jas zvelgia Kitame.

Sprsti tarpasmenines problemas.

88

Tem grups AS ­ MES

Esminiai gebjimai Kasdienis patyrimas: suvokti savo buvim visuomenje, vertinti kiekvien bendravimo patirt. Aprasomieji: aprasyti, nupasakoti vairius bendravimo santykius. Normatyviniai: skirti demokratins ir autoritarins visuomens principus, pagrindines vertybes. Suvokti bendriausius profesins etikos principus. Analitiniai: analizuoti, lyginti religin ir sekuliarizuot, demokratin ir kitas visuomenes; analizuoti dl skirtybi kylancius konfliktus.

PASIEKIMAI 1. Suvokia priklausym nuo kit zmoni (seimos, draug, tautos, visuomens).

1. Apibdina zmoni santykius priklausomai nuo seimos, profesijos, lyties, turtins padties. 2. Aptaria asmens ir visuomens santyk. 1. Skiria autoritarins visuomens ir demokratins visuomens vertybines nuostatas. 2. Supranta solidarumo ir tolerancijos svokas, vadovaujasi solidarumo ir tolerancijos vertybmis. 3. Supranta profesinio bendravimo taisykles.

1. Analizuoja religins ir sekuliarios bendruomens ypatumus; nusako bendruomens ir visuomens skirtumus. 2. Lygina demokratins visuomens principus su kit visuomeni principais. 3. Analizuoja konflikt priezastis seimose, tarp taut ir tarp kultr. 4. Aiskina svokas tautin garb, savigarba, lyderis, pateikia j pavyzdzi. 1. Analizuoja savo santykio su kit tikjim ar taut zmonmis problemas ir siekia jas pozityviai sprsti. 2. Apgalvotai vertina kitos lyties, amziaus, tautos asmen pastabas, siekia jas siklausyti. 3. Suvokia atsakomybs reiksm darant bendrus sprendimus. 1. Fiksuoja kasdien supancio pasaulio kitim, vertina dalyvavim jo krybiniame procese.

Sprsti visuomenines problemas.

AS ­ TAI

Kasdienis patyrimas: fiksuoti, kaip kinta aplinkinis pasaulis, vertinti jo vairov. Aprasomieji: aprasyti, nupasakoti zmogaus prigimties ypatumus, jo gyvenimo prasms paieskas vairiose kultrose ir savo tautoje. Normatyviniai: suvokti vairi religini tradicij vertybini nuostat skirtumus, zinoti zmogaus teises ir pareigas, gyvn teises. Analitiniai: analizuoti originalum ir kaip jis reiskiasi zmogaus mstyme, kultros procese.

1. Aptaria zmoni prigimt, skiria tai, kas paveldima, nuo to, kas perduodama. 2. Svarsto zmogaus gyvenimo prasms sampratas vairiose kultrose, religinse tradicijose. 3. Apibdina savo tautos dorovinio gyvenimo ypatumus. 1. Ismano skirting religini tradicij vertybes. 2. Zino zmogaus teises ir pareigas demokratinje visuomenje ir jomis vadovaujasi. 3. Zino gyvn teises ir geba jas argumentuoti.

1. Lygina sablonisk ir original mstym, argumentuoja j reiksm kultros stabilumui ir pltotei.

89

Tem grups

Esminiai gebjimai Moraliai sprsti ekologines ir kultros problemas.

PASIEKIMAI 1. zvelgia ekologinius pavojus artimiausioje aplinkoje ir juos sprendzia.

ISSILAVINIMO STANDARTAI X KLASEI

Tem grups AS ­ AS Esminiai gebjimai Kasdienis patyrimas: suvokti savasties formavimsi. Aprasomieji: aprasyti savo tapatyb, apibdinti autoritetus, nupasakoti gyvenimo perspektyvas. Normatyviniai: suvokti savo valios laisvs ribas, szins reiksm moraliam gyvenimui, sprendimams. Analitiniai: kritiskai apmstyti pamatinius asmens poreikius, analizuoti proto ir jausmo santykio problemas, argumentuoti savo sprendimus, siprasminimo pastangas. Sprsti asmenines problemas. PASIEKIMAI 1. Yra tapatus sau. 2. Suvokia savikros gali. 1. Svarsto asmens tapatybs klausimus. 2. Aptaria savo pastangas bti autoritetu ir priklausym nuo autoritet. 3. Svarsto gyvenimo perspektyvas, atsizvelgdamas savo lyt ir jos apibrztas funkcijas. 1. Nusako savo valios laisvs ir determinuotumo santyk. 2. zvelgia savo szins ssajas su vertybmis. 3. zvelgia savo nuomons ir vertinimo pokycius. 1. Analizuoja pamatinius asmens poreikius remdamasis savo patirtimi. 2. Analizuoja savo jausmo ir proto santyk, jo tak savarankiskiems sprendimams. 3. Nurodo sprendimo ir elgesio ssaj arba j neatitikties pavyzdzi, juos pagrindzia, interpretuoja. 4. Kelia savs prasminimo klausimus, svarsto galimus atsakymus. 1. Formuluoja savo apsisprendimo, tapatumo paiesk problemas, nurodo saltinius joms sprsti. 2. Tiria esanci problem lauk ir kelia j sprendimo hipotezes, savo pozir argumentuoja. 1. Fiksuoja santykio su Kitu trapum. 2. Priima Kito issk, yra pasirengs santykio su Kitu pokyciui. 1. Aptaria savo ir Kito jausm ir juos atspindincio elgesio ypatumus. 2. Svarsto jausmo rodymo ir pasitikjimo Kitu ribas. 3. Apibdina mylincij santyk. 4. Aptaria idealo reiksm. 1. Apibdina meils jausm ir nurodo jos savybes, pateikia meils alternatyv. 2. Supranta artimo vert ir jo netekt.

AS ­ TU

Kasdienis patyrimas: suvokti santykio su Kitu trapum, bti jautriam Kitam. Aprasomieji: aprasyti savo jausmus kitam, atvirumo ir pasitikjimo ribas, apibdinti mylincij santyk, savo idealus. Normatyviniai: suvokti artimo vert, meils reiksm.

90

Tem grups

Esminiai gebjimai Analitiniai: analizuoti mylincij santyk, artimo idealizavim ir branginim.

PASIEKIMAI 1. Analizuoja mylimojo ir mylinciojo sampratas. 2. Svarsto abejingumo turint ir vertinimo netekus priezastis. 3. Svarsto atsakomybs kait priklausomai nuo Kito artumo. 4. Analizuoja Kito idealizavimo teigiamus ir neigiamus aspektus. 1. Analizuoja problem su Kitu priezastis. 2. Nesureiksmina problem, ieskodamas jose pozityvi, o ne negatyvi prasmi. 3. Padeda Kitam netekties atveju. 1. Yra empatiskas kit problemoms ir jaucia atsakomyb uz kitus ir kitiems.

Sprsti tarpasmenines problemas.

AS ­ MES

Kasdienis patyrimas: jausti atsakomyb uz kitus.

Aprasomieji: aprasyti 1. Svarsto skirting lyci specifik ir lygias galimybes. skirting lyci specifik ir 2. Svarsto moralumo samprat pilietinje visuomenje, elgesio ypatumus; morals ir politikos derinimo problemas. nupasakoti morals ir 3. Aptaria istorini asmenybi tak autoritarinms ir politikos derinimo demokratinms valstybms sukurti ir valdyti bei galimybes, asmenybi formuoti tautos moral. vaidmen formuojant tautos moral. Normatyviniai: suvokti skirting lyci lygias teises; zvelgti paklusimo ir pasipriesinimo autoritetams ypatumus. Analitiniai: apmstyti asmens, tautos, visuomens laisvs problem, kritiskai vertinti prievartos panaudojim. Sprsti visuomenines problemas. 1. Rodo pagarb kitos lyties asmeniui, zino lygias teises ir pareigas. 2. zvelgia autoriteto visuomenje pranasumus ir pavojus. 1. Analizuoja asmens ir tautos rys. 2. Isskleidzia asmens laisvs ir sipareigojim ssajas demokratinje visuomenje. 3. Analizuoja savo ir kit taut santyk, suvokia holokausto padarinius. 4. Identifikuoja savo santyk su tautinmis ir demokratinmis vertybmis. 1. vertina vairius bdus religinms ir kultrinms problemoms, konfliktams sprsti, pagrsdamas savo pozicij asmeninmis vertybmis, kitais argumentais. 2. Kelia probleminius klausimus apie tautin savimon bei demokratines visuomenes. 1. Jaucia savo gyvenamo laiko ir vietos vert, savs prasminimo juose galimybes ir ribas.

AS ­ TAI

Kasdienis patyrimas: suvokti gyvenamosios vietos ir laiko bei j kaitos patyrimo reiksm. Aprasomieji: aprasyti, nupasakoti gyvenimo prasms ir krybos ssajas vairiose teorijose, skirtinguose kontekstuose; apibdinti globalizacijos problemas.

1. Remdamasis vairiomis psichologinmis bei filosofinmis teorijomis, literatra, religinmis tradicijomis atskleidzia rys tarp gyvenimo prasms ir krybos. 2. Apibdina gyvenimo ir mirties temas skirting religini konfesij mokyme. 3. Aptaria globalizacijos ir vartotojiskumo problemas.

91

Tem grups

Esminiai gebjimai Normatyviniai: suvokti skirtingus vairi gyvenimo samprat pasaulzirinius pagrindus; pabrzti savo nuostat gyvybs issaugojimo klausimais. Analitiniai: analizuoti skirtingas religines tradicijas, j deklaruojamas vertybes, ieskoti argument tolerantiskam sugyvenimui; kritiskai svarstyti globalines problemas. Moraliai sprsti kultrines, religines problemas.

PASIEKIMAI 1. Nurodo vairias gyvenimo prasms sampratas ir jas grindziancias vertybes. 2. Turi savo nuostat gyvybs issaugojimo klausimais ir prireikus j gina.

1. Pazsta ir toleruoja religini tradicij (judaizmo, islamo, budizmo, krikscionybs ir kt.) specifik, turi savo nuomon apie jas, j pagrindzia. 2. Analizuoja globalini problem sprendimo vairius pozirius, atskleidzia t problem aktualum kasdienybje. 3. Kritiskai vertina masini informacijos priemoni skleidziam informacij, reklamas. 1. Protingai sprendzia siuolaikines vartojimo kultros problemas. 2. Turi ir reiskia nuomon apie siuolaikin kultr, korektiskai sprendzia problemas, atsirandancias dl vertybinio reliatyvizmo, pazir pliuralizmo. 3. Iesko dor bd religiniams, socialiniams konfliktams sprsti ir geba juos taikyti.

TIKYBA

KATALIK TIKYBA

Bendrojo lavinimo mokyklos programos. Katalik tikyba I­XII klasei. ­ Vilnius: Leidybos centras, 1998.

STACIATIKI TIKYBA

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. I­X klass. ­ Vilnius: Leidybos centras, 1997, 106­119 psl.

92

K

ALBOS

TURINYS

GIMTOSIOS KALBOS PRADINIS UGDYMAS Lietuvi kalba Bendroji programa Issilavinimo standartai BALTARUSI, LENK RUS KALBOS Baltarusi kalba Bendroji programa Lenk kalba Bendroji programa Rus kalba Bendroji programa Baltarusi, lenk, rus kalb issilavinimo standartai PAGRINDINIS UGDYMAS Lietuvi kalba Bendroji programa Issilavinimo standartai BALTARUSI, LENK RUS KALBOS Baltarusi kalba Bendroji programa Lenk kalba Bendroji programa Rus kalba Bendroji programa Baltarusi, lenk, rus kalb issilavinimo standartai LIETUVI VALSTYBIN KALBA PRADINIS UGDYMAS Bendroji programa Issilavinimo standartai PAGRINDINIS UGDYMAS Bendroji programa Issilavinimo standartai

93

UZSIENIO KALBOS PRADINIS UGDYMAS IR PAGRINDINIS UGDYMAS Bendroji programa Issilavinimo standartai ANKSTYVASIS UGDYMAS Bendroji programa Issilavinimo standartai

94

GIMTOSIOS KALBOS PRADINIS UGDYMAS

Siandieninje bendrojo lavinimo sistemoje pradinis ugdymas yra tarpin grandis tarp priesmokyklinio ir pagrindinio ugdymo. Todl kalbos ugdymo pradinje mokykloje paskirtis ­ toliau pltoti priesmokykliniais metais gyt kalbin kompetencij, padti moksleiviams gyti nauj, reikaling jaunesniojo mokyklinio amziaus vaikams, gebjim bei rengti moksleiv perjimui aukstesn ugdymo(si) pakop.

LIETUVI KALBA

BENDROJI PROGRAMA Tikslas

Svarbiausia gimtosios kalbos kaip mokomojo dalyko paskirtis pradinje mokykloje ­ kalbins vaiko kompetencijos ugdymas. Isskirtini sie kalbins kompetencijos aspektai: ! bendravimo; ! skaitymo ir rasymo; ! skaitytojo; ! elementaraus kalbos pazinimo. Kalbinis bendravimas ­ tai moksleivio gebjimas bendrauti su bendraamziais ir savo aplinkos zmonmis sakytine ir rasytine kalba: gebjimas klausytis ir suprasti kit kalb, gebjimas paciam kalbti ­ reiksti savo mintis ir jausmus, pazstant, perimant ir puoseljant vertingiausias savo krasto tradicijas. Gebjimas skaityti ir rasyti ­ tai valdyta skaitymo ir rasymo technika bei smoningo skaitymo ir rasymo gdziai. Skaitymas ir rasymas ­ viena is vaiko bendravimo, pasaulio pazinimo ir saviraiskos priemoni.

95

Pirmieji skaitytojo bruozai: gebjimas skaityti tautosak, grozin vaik literatr, informacinius leidinius bei vaik periodik; bandymas vertinti skaitom tekst; estetins nuovokos pradmenys; gebjimas pasirinkti knyg, j skaityti nuosekliai, iki pabaigos, suprasti knygos vert. Elementarus vis kalbos lygmen pazinimas: tekst vairovs, zodzi rysi sakinyje, zodzi reiksmi, darybos ir kaitymo, kalbos gars samprata, gyta skaitant ir rasant vairius tekstus, bei pradinis gimtosios kalbos raidos ir savitumo suvokimas. Taisyklingos rasybos, rastingumo placija prasme pradmenys. Kalbins kompetencijos ugdymas grindziamas savo tautos kultros pazinimu ir puoseljimu. Kalbos ugdymas neatsiejamas nuo vaiko asmenybs, vertybini nuostat formavimosi.

Uzdaviniai

1. Ugdyti(s) sakytin kalb: moksleivio gebjim bendrauti su bendraamziais ir kitais savo aplinkos zmonmis, mokyti(s) juos isklausyti ir prasmingai bei taisyklingai kalbti. 2. Ugdyti(s) rasytin kalb: ismokyti naudotis rasytiniais saltiniais, isugdant sklandaus ir smoningo skaitymo gdzius; mokyti reiksti mintis ir jausmus rasytine kalba, sudarant aiskios, estetiskos rasysenos bei taisyklingos rasybos gdzius. 3. Auginti skaitytoj, jauciant skaitymo malonum: ! turint estetin nuovok, suprantant meno krinyje iskeliamas dvasines vertybes bei kalbos groz; ! suvokiant mokslo populiariosios, periodins literatros ir kit informacijos saltini svarb ir nuolat jauciant poreik semtis is j zini, gebant savarankiskai rasti reikiam informacij bei tikslingai ja naudotis. 4. Mokyti(s) lietuvi kalbos, laipsniskai atskleidziant fonetin ir gramatin jos sandar, gimtosios kalbos reiksm tautos ir asmens gyvenime, santyk su moksleivio tarme, kalbine aplinka; skatinti vaiko nor domtis kalba ir ugdyti poreik tobulinti savo kalb.

Ugdytinos vertybins nuostatos

Ugdant gimtj kalb vis pirma formuojamos bendrosios vertybins nuostatos: pagarba asmeniui, demokratins visuomens tradicijoms, Tvyns meil, sziningumas, pareigingumas ir kita. gyjant kalbin kompetencij ugdomos ir specifins vertybins nuostatos: ! pagarba gimtajai kalbai, tautos kultrai, tradicijoms ir tolerancija kitoms kalboms ir tautoms; ! nusiteikimas mokytis gimtosios kalbos: poreikis kalbti grazia kalba, siekis tobulinti savo snekamj bei rasomj kalb;

96

! nuosirdus kalbinis bendravimas su bendraamziais ir suaugusiaisiais: mokjimas isklausyti kit, gerbti jo nuomon, ginant savo pozir neuzgauti savo ir kit orumo; ! nusiteikimas bti aktyviu skaitytoju, suvokianciu, kas gera ir kas bloga, kas grazu ir kas negrazu.

Didaktins nuostatos

Kalbos ugdymas pradinje mokykloje grindziamas siomis didaktinmis nuostatomis: 1. Interpretacijos nuostata. Ir mokytojas, ir moksleivis siandieninje mokykloje yra savarankiskos, krybiskos asmenybs, gebancios savaip prasmingai remtis vairiais ugdymo turinio saltiniais, t. y. juos interpretuoti, o ne pazodziui atkartoti. 2. Vaiko ir mokytojo bendradarbiavimas. Moksleivis yra visateisis ugdymo proceso dalyvis. Mokytojas silo vairi informacij, mokymosi stili, suteikdamas moksleiviams galimyb rinktis. Per gimtosios kalbos pamok vyrauja mokytojo ir moksleivio, moksleivio ir skaitomo teksto, moksleivio su paciu savimi dialogas. 3. Kiekvienas moksleivis yra individualus. Mokytojas, gerai pazindamas kiekvien moksleiv, taiko ir silo tinkamiausi jam mokymo(si) bd, skatina kiekvieno kalbin saviraisk. 4. Dziaugsmo ir skms nuostata. Kiekvieno individo mokymosi rezultatai ir skm priklauso nuo motyvacijos. Kuo daugiau domimasi kalba, tuo lengviau, dziaugsmingiau ji ismokstama. Tikima skme, o is neskmi (pavyzdziui, rasybos klaid) mokomasi. 5. Mokymosi mokytis nuostata. Mokytojo padedamas, moksleivis suvokia, kaip mokomasi kalbos: geba naudotis literatra kaip kalbos ugdymosi saltiniu ir stimulu krybai; randa reikiam informacij zodynuose, enciklopedijose, vadovliuose; geba naudotis vadovlio ir kitos mokomosios medziagos tekstu; ko nors nezinodamas moka paklausti mokytojo. 6. Kalbos ugdymosi ir asmenybs brendimo neatsiejamumas. Humanistinmis vertybmis pagrstas kalbos ugdymo turinys, tinkamai organizuotas ugdymo procesas brandina moksleivio asmenyb, kita vertus, ir moksleivis, kaip visateisis ugdymo proceso dalyvis, daro tak ir kalbos ugdymo turiniui, ir paciam ugdymo(si) procesui. 7. Literatros ir kalbos ugdymo integravimas. Ir mokytojas, ir moksleivis turt suprasti, kad gryniausias, skaidriausias kalbos ugdymo(si) saltinis siandien yra tautosaka ir geriausi gimtosios literatros rasytoj kriniai. 8. Praktins kalbins veiklos nuostata. Kalbti mokomasi kalbant, skaityti ­ skaitant, rasyti ­ rasant, t. y. pradinukas turi kuo daugiau kalbti, skaityti, rasyti, o ne atmintinai mokytis taisykli.

Struktra

97

Programos turin sudaro dvi slygiskai atskirtos, bet ugdymo procese neatsiejamos dalys: 1) kalbinis ugdymas (kalbos vartojimas ir kalbos pazinimas); 2) literatrinis ugdymas.

Turinys

I­II klass

KALBINIS UGDYMAS Pokalbiai apie tai, kodl reikia mokytis lietuvi kalbos. Mokymas(is) reiksti savo mintis, jausmus, pokalbiai su bendraamziais ir mokytoju vaikams aktualiomis (paci pasirinktomis ar mokytojo pasilytomis) temomis. Pasakojimai apie vaikui gerai pazstamus dalykus. Pasak klausymas, sekimas, inscenizavimas. Eilrasci deklamavimas. Kalbos garso samprata. Lietuvi kalbos garsai: balsiai, priebalsiai, dvibalsiai. Garsin zodzio analiz. Taisyklingas gars tarimas. Raid ­ garso zenklas. Supazindinimas su lietuvi kalbos spausdintinmis ir rasytinmis raidmis. Skaitymo ir rasymo gdzi sudarymas ir tobulinimas. Rengimasis suvokti kalbos dalis (veiksm, daikt, pozymi pavadinimai). Moksleivio kalbos zodyno pltimas. Zaidimai zodziais. Zodzi, kuri rasyba nesiskiria nuo tarimo, rasymas. Vard rasymas didzija raide. Nosini raidzi, -e (kur?, kame?) zodzio gale rasymo pradzia. Sakinio rib zymjimas. Pradinis supazindinimas su pasakojimu, vairi pasakojim krimas. Spontaniski krybiniai darbai pagal vaiko galimybes.

LITERATRINIS UGDYMAS Pokalbiai apie knyg, kodl zmons skaito knygas. Orientavimasis knyg pasaulyje: supazindinimas su knygos autoriumi, pavadinimu, dailininku. Mokymas pasirinkti knyg. Mokymas(is) skaityti knyg vienam ir kartu su draugu. Pazintis su vaik periodine spauda, vaikams skirt radijo ir televizijos laid klausymas ir zirjimas.

98

vairi tautosakos, grozins literatros krini, dalykini tekst skaitymas. Pratinimas pajausti meninio krinio estetin ir etin vert. Eiliuoto ir prozos krinio skirtum suvokimas, poezijos kalbos skambesio girdjimas. Zaidimai zodziais panaudojant tautosakos ir grozins literatros krinius. Krybini darb rasymas, mokytojui padedant pasirinkti tem, sudaryti plan ir kt.

III­IV klass

KALBINIS UGDYMAS Ryskiausi bendrins kalbos ir vaiko tarms skirtum aptarimas. Kalba ­ tautos istorijos, kultros atspindys. Kit kalb taka lietuvi kalbai anksciau ir dabar. Mokymasis dalyvauti dialoge: pradti pokalb, j tsti, paklausti, atsakyti klausim atsizvelgiant adresat ir situacij. Pasakojimai apie save ir kitus rimtai, dalykiskai ir pasmaikstaujant. Tikroviski ir pramanyti pasakojimai. Nesudtingo pasakojamojo teksto atpasakojimas. Sklandus, smoningas ir pagal vaiko galimybes raiskus teksto skaitymas. Misrieji dvigarsiai. Minkstumo zenklas. Lietuvi kalbos garsins sandaros apibendrinimas. Reiksmins zodzio dalys (saknis, priesdlis, priesaga, galn). Sudurtiniai zodziai. Zaidimai sudarant naujus zodzius. Mokymas(is) klasifikuoti zodzius: supazindinimas su kalbos dalimis ­ veiksmazodziu, daiktavardziu, bdvardziu. Veiksmazodzi kaitymas laikais, skaiciais, asmenimis. Veiksmazodzio bendratis. Veiksmazodzio vartojimas. Esamojo ir btojo kartinio laiko veiksmazodzi galni rasyba. Paprasciausi priebalsi asimiliacijos atvejai. Daiktavardzi ir bdvardzi gimins, skaiciai ir linksniai. Daiktavardzi ir bdvardzi vartojimas ir rasyba (asmenvardzi ir vietovardzi, vienaskaitos galininko ir daugiskaitos kilmininko, vietininko, priesag -elis, -el). Moksleivio kalbos zodyno pltimas. Sinonimai. Antonimai. Palyginimai. Sakinys. Elementarus sakinio intonacijos supratimas. Zodzi rysiai sakinyje (klausim klimas). Supazindinimas su sakinio dalimis: pagrindinmis (veiksniu, tariniu), antrininkmis (neskirstant atskiras rsis). Vienarss sakinio dalys. Skyrybos zenklai sakinio gale. Neisplst vienarsi sakinio dali skyryba. Kablelio rasymas pries jungtukus o, bet, kad, taciau. Pratinimas uzrasyti pokalb.

99

Nuodugnesnis supazindinimas su pasakojimu, pradinis supazindinimas su aprasymu. vairi pasakojim ir aprasym rasymas. Teksto planavimas, atpasakojimas. Krybiniai darbai. Teksto redagavimas, tobulinimas.

LITERATRINIS UGDYMAS vairi tekst skaitymas balsu ir tyliai. Teksto temos ir pagrindins minties supratimas. Zodzio reiksms aiskinimasis ir tikslinimasis. Sinonim, antonim, palyginim vartojimas krinyje. Mokymas(is) reiksti savo nuomon apie perskaityt knyg. Knygos reklama. Lietuvi tautosakos zanrai. Pasak, sakmi, padavim sekimas. Vaik dain, zaidim mokymasis. Smulkiosios tautosakos panaudojimas zaidziant, bendraujant. Prozos krinio skaitymas: vykis, veikjai, veiksmo laikas ir vieta, labiausiai patikusi krinio dalis. Eilrascio skaitymas: vaizdai, garsai, spalvos, nuotaika, skambesys. Eilrasci deklamavimas. Elementarus dramos krinio savitumo supratimas. Vaidinimas. Dalykinio teksto skaitymas ir mokymasis rasti jame reikiam informacij. Gebjimas naudotis zodynais ir enciklopedijomis. Vadovlio mokomj tekst skaitymas ir supratimas (tema, pagrindiniai ir antraeiliai dalykai, isvados). Tikslingas periodins spaudos skaitymas, radijo ir televizijos laid klausymas ir zirjimas. Krybini darb rasymas: temos pasirinkimas, medziagos kaupimas, planavimas, rasymas, redagavimas, perrasymas, skelbimas.

Literatra

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

Aktyvaus mokymosi metodai. ­ Vilnius: Garnelis, 1998. Amonasvilis S. Sveiki, vaikai! ­ Kaunas: Sviesa, 1986. Bitinas B. Individualij mokymo program rengimo prielaidos // Pedagogika, 1998, Nr. 35. Butkien G., Kepalait A. Mokymasis ir asmenybs brendimas. ­ Vilnius: Margi rastai, 1996. Daujotyt V. Tekstas ir krinys. ­ Vilnius: Kultra, 1998. Grenstadas N. M. Mokytis ­ tai atrasti. ­ Vilnius: Margi rastai, 1996. Jensen E. Tobulas mokymas. ­ Vilnius: Ab ovo, 1999. Kjargaard E., Martinnien R. Nepaprastas pavasaris. ­ Vilnius: Danielius, 1999. Lauzikas J. Pedagoginiai rastai. ­ Kaunas: Sviesa, 1993.

100

10. Lepeskien V. Humanistinis ugdymas mokykloje. ­ Vilnius: Leidybos centras, 1996. 11. Martinaitis M. Literatra ir kalbos rislumo ugdymas // Mokykla, 2000, Nr. 6. 12. Marcelionien E., Plentait V. Ar suvokiame reformuotos mokyklos kalbos ugdymo krypt? // Zvirbli takas, 2001, Nr. 4. 13. Naucknait Z. Teksto komponavimas: rasymo procesas ir tekst tipai. ­ Vilnius: Gimtasis zodis, 2002. 14. Plentait V., Marcelionien E. Lietuvi kalbos ugdymo gairs I­IV klasei // Zvirbli takas, 2001, Nr. 3, 4. 15. Sukys J. Kalbos patarimai pradini klasi mokytojams ir mokini tvams. ­ Vilnius: Gimtasis zodis, 2001. 16. Ttlyt R. Eilrascio skaitymas. ­ Vilnius: Gimtasis zodis, 1996. 17. Urba K. Sesi H. K. Anderseno medaliai. ­ Kaunas: Sviesa, 1998.

101

ISSILAVINIMO STANDARTAI

Pasiekimai II klas IV klas

1. Bendrauja atsizvelgdamas adresat, kalbos vartojimo situacij, motyvus. 2. Girdi pasnekovo kalbos nuotaik ir j reaguoja. 3. Moka isklausyti kalbantj ir stengiasi bti tolerantiskas kitaip mananciajam. 4. Stengiasi taisyklingai kalbti bendrine kalba ir islaiko savo tarm (jeigu j turi) bei reikiamai j vartoja. 5. Moka tiksliai perduoti suprantam sio amziaus vaikui informacij ir j priimti. 6. Moka nuotaikingai papasakoti apie save, apie tai, k mat, girdjo, jaut.

Sritis

1. Kalbin veikla. 1.1. Kalbjimas ir klausymas

Esminiai gebjimai

Gebti bendrauti su bendraamziais ir 1. Bendraudamas su bendraamziais, vaikas juos girdi, kitais aplinkos zmonmis, mokti juos isklauso, nori jiems atsakyti ir, jeigu zino, atsako. isklausyti ir stengtis prasmingai bei taisyklingai kalbti. 2. Geba atsakyti suaugusiojo (mokytojo, kit mokyklos darbuotoj) klausimus, ko nors nesuprats, moka paprasyti klausim pakartoti. 3. Geba trumpai papasakoti apie save: pasakyti vard, pavard, kur gyvena, kurioje mokykloje mokosi, apie savo seim, pomgius ir kt. 4. Moka trumpai (2­3 sakiniais) papasakoti paties patirt nutikim. 5. Suvokia, kas yra tikra ir isgalvota: pasakodamas apie tikrus vykius, supranta, kad negalima isgalvoti. 6. Noriai dalyvauja krybiniuose zaidimuose: prasimano vairias situacijas (pokalbis telefonu, parduotuvje, gydytojo kabinete ir kt.), nebtus nutikimus (kartu su draugais kuria pasakas, fantastines istorijas).

1.2. Skaitymas (skaitymo technika ir teksto suvokimas)

Gebti naudotis siam amziaus tarpsniui tinkamais rasytiniais saltiniais, susidaryti sklandaus ir smoningo skaitymo gdzius.

1. Yra valds skaitymo proces, t. y. skaito sakiniais, zodziais arba skiemenimis, ir supranta, k perskaits. 2. Pagal savo galimybes geba skaityti ir suprasti spausdintin bei rasytin tekst. 3. Moka orientuotis vadovlyje ­ susirasti reikiam tekst, pratim, uzduot, zino sutartini zenkl reiksmes,

7. Skiria, kas tikra ir kas isgalvota. 8. Pagal savo galimybes geba prasimanyti vairi kalbini zaidim, kurti pasakas, fantastines istorijas. 1. Smoningai, sklandziai, reikiamu tempu skaito vairius tekstus. 2. Geba skaityti klass draug, mokytojo ranka parasytus tekstus. 3. Moka savarankiskai rasti reikiam informacij vadovliuose, zodynuose, enciklopedijose ir kt., j

102

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas

supranta vadovlio ir pratyb ssiuvinio paskirt, juos svariai uzlaiko. 4. Pradeda formuotis skaitytojo bruozai: susidomi knyga, vaik zurnalais, lanko bibliotek, noriai skaito jaunesniajam mokykliniam amziui tinkamas knygas.

IV klas

suprasti ir tikslingai ja naudotis. 4. Skaito vaikams skirtus laikrascius, zurnalus, randa straipsn sudominusia tema, pasako apie j savo nuomon.

1.3. Rasymas (rasymo technika, teksto krimas, rasyba)

Gebti rasytine kalba reiksti savo mintis, jausmus, individuali patirt, perteikti sio amziaus tarpsnio vaikui suprantam informacij.

5. Orientuojasi knygoje (autorius, pavadinimas, dailininkas; tekstas, iliustracijos, turinys, leidykla, isleidimo metai), pagal turin moka susiieskoti reikiam tekst. 6. Yra bibliotekos skaitytojas, zino bibliotekos taisykles, saugo ir tausoja knygas. 1. Geba rasytine kalba reiksti mintis ir jausmus bei 1. Yra valds rasymo proces, t. y. geba rasyti raides ir aprasyti patirtus ir matytus vykius; parasyti pasakojim jungti jas zod, zodzius sakinius, o sakinius tekst (2­3 bei aprasym. sakinius). 2. Geba parasyti nesudtingo teksto atpasakojim. 2. Pradeda formuotis rasytojo (zmogaus, gebancio rastu perteikti savo mintis ir jausmus) bruozai: nori uzrasyti arba nupiesti savo spdzius, nutikimus, kurti ,,knygas", parasyti laisk ir kt. 3. Geba rastu perteikti skaityt ar isgirst suprantam 3. Moka rasyti zodzius, kuri rasyba nesiskiria nuo sio amziaus tarpsnio vaikui informacij. tarimo. 4. Moka pagal galimybes redaguoti, tobulinti savo 4. Moka parasyti savo vard, pavard, savo miesto, tekst. miestelio ar kaimo pavadinim. 5. Sakin pradeda rasyti didzija raide, sakinio gale deda 5. Moka rasyti: task. · zodzius, kuri rasyba nesiskiria nuo tarimo; · daiktavardzi ir bdvardzi vienaskaitos galinink; · daiktavardzi ir bdvardzi daugiskaitos kilminink; · daiktavardzi vietinink; · daiktavardzi ir bdvardzi vardinink pagal pavyzdzius (brolis ­ broliai, zuvis ­ zuvys, brangus ­ brangs);

103

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas IV klas

· asmenvardzius ir vietovardzius; · esamojo laiko veiksmazodzius; · btojo kartinio laiko veiksmazodzius; · paprasciausius priebalsi asimiliacijos atvejus (dirbti ­ dirba, nesdavo ­ nes, verkdavo ­ verk ir kt.). 6. Stengiasi rasyti aiskiai, skaitomai, tvarkingai: laikosi raidzi standart, tekst pradeda rasyti toliau nuo krasto, palieka parastes, svariai uzlaiko ssiuvinius. 1. Atpazsta kalbos garsus: balsius, priebalsius, 1. Girdi ir pasako zodzio garsus is eils, skiria ilguosius dvigarsius, ­ ir kalbdamas juos taisyklingai taria. ir trumpuosius balsius, priebalsius, dvibalsius. 2. Moka taisyklingai tarti ir kirciuoti dazniau vartojamus 2. Kalbdamas stengiasi taisyklingai tarti bendrins zodzius, savo krasto vietovardzius, savo bei artimj kalbos garsus. vardus. 3. Moka zod suskirstyti reiksminmis dalimis ir jas 3. Pradeda skirti bendrins kalbos ir tarms vartojimo pazymti sutartiniais zenklais. sritis. 4. Atpazsta kalbos dalis: veiksmazod, daiktavard, 4. Skiria zodzius, reiskiancius veiksm, daikt ir bdvard, bdo prieveiksm, stengiasi taisyklingai ir pozymi pavadinimus. tikslingai jas vartoti. 5. Stengiasi tikslingai vartoti kalboje sinonimus, 5. Domisi kalba: suvokia, kuri kalba yra jo gimtoji, antonimus, perkeltins reiksms zodzius. grozisi zodzi zaismu tautosakoje, grozinje literatroje, zaidzia kalbinius zaidimus, kuria ,,naujus" zodzius pagal pavyzd. 6. Gali paaiskinti, kodl apie t pat kalbama ir rasoma skirtingai (kada tiksliai, aiskiai ir kada ­ pasmaikstaujant, prikuriant...) 7. Supranta zodzi rysius sakinyje: geba savarankiskai kelti klausimus sakinio zodziams. 8. Atpazsta sakinio veiksn, isreikst daiktavardzio vardininku, ir tarin, isreikst veiksmazodzio asmenuojamja forma. 9. Yra elementariai susipazins su kai kuriais gimtosios

2. Kalbotyros pradmenys

Elementariai suvokti kalbos sandar.

104

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas IV klas

3. Literatra ir kultra

kalbos dsningumais, taisyklmis, nuolat tobulina savo kalb. 1. Klausydamas, skaitydamas intuityviai suvokia Gebti skaityti meninius ir nemeninius 1. Intuityviai pajunta skaitomo meninio krinio bei jo meninio krinio groz ir moka zodziais isreiksti savo krinius: kalbins raiskos groz (isreiskia savo spdzius kalbinmis spdzius. · ugdytis estetin nuovok; priemonmis ­ zodziais ,,grazu", ,,negrazu", ,,patiko", · turtinti savo jausm pasaul; ,,nepatiko", ,,graziai pasakyta" ir pan., ir nekalbinmis ­ · suprasti krinio dvasines vertybes juokiasi, asaroja, piktinasi ir pan. bei kalbos groz; · ugdytis poreik naudotis informaciniais saltiniais; · jausti skaitymo malonum. 2. Supranta nesudtingo pasakojamojo krinio turin: 2. Supranta nesudting pasakojamj krini turin: tem, pagrindin mint, vykius, veiksmo viet, laik, apie k juose rasoma, kas ir k juose veikia (veikjai). veikjus. 3. Skiria prozos, poezijos ir dramos krin. 3. Skiria eiliuot tekst nuo neeiliuoto, girdi eiliuoto teksto skambes. 4. Noriai klausosi liaudies dainos, sekamos pasakos, sakms, padavimo. 5. Moka padeklamuoti labiausiai patikusius eilrascius. 6. Noriai dalyvauja pasak inscenizacijose, dramos krini vaidinimuose, eilrasci deklamavimo konkursuose, liaudies dain, zaidim popietse. 7. Moka uzminti msli, pasakyti skaiciuoci, gamtos gars pamgdziojim, kartu su kitais padainuoti liaudies dain. 8. Zino zymiausius I­II klasje skaitytus gimtosios literatros ir uzsienio rasytojus. 9. Supranta, kas yra knygos autorius, pavadinimas, kolektyvin autoryst, dailininkas. 10. Zino, kad knyg yra labai vairi: pasak, msli, 4. Moka pasekti labiausiai patikusi pasak, padeklamuoti eilrasci. 5. Zino kelet zymiausi (skaityt pradinje mokykloje) lietuvi literatros (ypac savo krasto) ir uzsienio rasytoj. 6. Zino apie balt gimin, ypac latvius (skaitytos pasakos, patarls, rasytoj krini istraukos ir kt.). 7. Elementariai suvokia reiksmingiausius lietuviskos knygos istorijos momentus: pirmoji lietuviska knyga, K. Donelaitis, spaudos draudimo metai, knygnesiai... 8. Zino zymiausius kalbininkus: J. Jablonsk, K. Bg, ... . 9. Naudojasi siam amziaus tarpsniui skirtais informaciniais leidiniais (enciklopedijomis, zodynais...). 10. Moka atsirinkti vertingas vaikams skirtas radijo ir

105

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas

liaudies dain, rasytoj sukurt, dailinink piest (paveikslli), vadovli, zodyn, enciklopedij. 11. Moka pasakyti savo nuomon apie girdt radijo ar matyt televizijos laid vaikams. 12. Skaito savo amziui skirt mokytojo rekomenduot geriausi periodin leidin ­ zurnal ar laikrast. 13. Pagal savo gebjimus kuria msles, pasakas, eilrascius, pasakojimus, leidzia ,,knygas", klass laikrascius, zurnalus, plakatus ir kt.

IV klas

televizijos laidas, geba pasakyti savo nuomon apie jas. 11. Moka atsirinkti, kas yra vertingiausia periodinje spaudoje, ir nuolat j skaito. 12. Kuria pasakas, msles, eilrascius, pasakojimus, leidzia ,,knygas", klass, mokyklos laikrascius, zurnalus ir kt. 13. Dalyvauja klass, mokyklos statomuose spektakliuose. 14. Naudojasi kompiuterine informacija (jeigu yra galimybi).

106

BALTARUSI, LENK, RUS KALBOS

Baltarusi, lenk, rus kalboje, kaip ir kit pasaulio taut kalbose, isreikstas vienintelis, savitas ir nepakartojamas tikrovs matymo bdas. Tauta savja kalba isreiskia ir palieka ateinancioms kartoms vertybi ir moralini kategorij suvokim, savo istorin atmint, socialin patirt. Dl to gimtosios kalbos reikia pirmiausia mokytis ne kaip zenkl sistemos, bet kaip kultros palikimo ir bendravimo bdo. Baltarusi, lenk, rus kalb mokymo modeliai yra analogiski lietuvi kalbos mokymo modeliui, nes gimtosios kalbos dalyko paskirtis, pagrindinis tikslas, vertybins bei didaktins nuostatos is esms nesiskiria. Taciau baltarusi, lenk, rus gimtosios kalbos mokymo Lietuvoje tikslus, uzdavinius ir turin lemia skirtinga situacija: baltarusi, lenk, rus mokyklos funkcionuoja kitoje, ne savo tautos, kalbinje ir visuomeninje kultrinje terpje. Todl ugdymo turinys bei procesas gauna kelet svarbi aspekt: ! siekiama suvokti priklausomyb savo tautai, issaugoti ir puoselti etnokultrin tautinei mazumai priklausanci asmen tapatum. Todl gimtosios kalbos mokymas(is) siejamas su savosios tautos istorija, kultros paveldu bei tradicijomis, zadinamas domjimasis si dien Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos kultra; ! gimtosios kalbos mokymas(is) glaudziai sietinas su Lietuvos socialiniu kultriniu kontekstu, pilietiskumu bei tolerancija; pabrziamos savosios ir lietuvi, slav ir balt kultr bei tradicij ssajos, savosios bendruomens Lietuvoje istorija, tautosaka ir etnokultra; ! svarbi ugdymo turinio dalis ­ baltarusi, lenk, rus kalbos Lietuvoje ypatumai. Skiriama nemazai laiko ir dmesio gimtosios kalbos kultrai, savosios kalbos sveikai su lietuvi bei kitomis kalbomis.

Uzdaviniai

Svarbiausi baltarusi, lenk, rus (gimtosios) kalbos ugdymo uzdaviniai yra sie: Moksleiviai turt: ! pazinti ir suprasti gimtj kalb ir literatr kaip baltarusi, lenk, rus tautos ir Lietuvos kultros dal, susipazinti su baltarusi, lenk, rus tautos tradicijomis; ! gebti bendrauti su bendraamziais ir kitais savo aplinkos zmonmis, atsizvelgdami tiksl, adresat bei kalbjimo situacij;

! issiugdyti skaitymo kultros pagrindus, mokti skaityti siekdami raiskumo, suvokdami teksto turin; ! susipazinti su savo amziui suprantamais baltarusi, lenk, rus tautosakos, pasaulio taut vaik literatros klasikos kriniais, gebti atskleisti juose iskeliamas vertybes, issiugdyti estetinius poreikius; ! susipazinti su moksleivi amziui suprantama mokslo populiarija ir kita negrozine literatra, gebti atskleisti dalykinio teksto informatyvum; ! gebti tiksliai perteikti isgirst ar perskaityt, suprantam pagal savo amzi informacij; ! gebti naudotis savo amziui skirtais informaciniais saltiniais; ! pagal savo amziaus galimybes gebti aiskiai ir taisyklingai reiksti mintis ir jausmus zodziu ir rastu, kurti (mgdziodami, pagal pavyzd) vairi zanr tekstus; ! issiugdyti poreik tobulinti savo kalb, laikytis bendrins kalbos norm, ismokti taisyklingos rasybos pagrind; ! puoselti krybiskum, vaizduot.

108

BALTARUSI KALBA

BENDROJI PROGRAMA Struktra

Gimtosios kalbos ugdymo turin sudaro dvi integralios dalys: kalbinis bei literatrinis ir kultrinis ugdymas. Kalbinis ugdymas apima kalbos vartojimo gdzi ugdym ir pradin kalbos sistemos element pazinim. Pradinje mokykloje moksleiviai, dalyvaudami vairiose kalbins veiklos situacijose, ugdosi kalbos jausm, gyja intuityvios ir smoningos kalbins veiklos patirties, ugdosi krybines galias, susidaro rasytins ir sakytins kalbos pagrindus. Kalbos sistemos pazinimas turi vykti per zaidimo situacijas, nesigilinant teorij. Bendraudami gimtja kalba, moksleiviai kartu intuityviai susipazsta su kalbos sistema. Pradinje mokykloje formuojasi literatrinio lavinimosi pagrindai: mokomasi suprasti perskaityto teksto prasm, kalbins raiskos savitum, atpazinti meninio teksto zanr. Literatriskai lavinant svarbu plsti estetin ir bendrj kultrin vaik patirt, ugdyti nor skaityti ir gebjim pasirinkti. Literatrinis lavinimasis turi padti suvokti svarbiausias gimtosios ir visuotins literatros vertybes, literatrins krybos rys su visuomenine ir kultrine aplinka. Gimtosios baltarusi kalbos mokytojas turi pasitelkti ir kit taut (lietuvi, rus, lenk) literatros ir meno krinius.

Turinys

I­II klass

KALBINIS UGDYMAS Kam zmogui reikalinga kalba. Gimtoji kalba ir kitos kalbos. vairios kalbjimo situacijos. Laisvas savo jausm, minci reiskimas, diskusijos sio amziaus vaikui artimomis temomis, pasakojimai, kuriais skatinama gretinti vairius faktus, nuomones, pagal moksleivio galimybes apibendrinti, daryti isvadas (dialogins ir monologins kalbos pratybos). Klausimai ir atsakymai remiantis tekstu arba vykiais.

109

Kalbos skambumas. Kalbos israiskingumo ugdymas(is) (pasakojimai, vaidinimai, etiudai, pasak sekimas, eilrasci deklamavimas ir kt.). Zaidimai, jungiantys kalbjim ir veikl. Sakinio suvokimas ir sudarymas, intonacijos trkum salinimas. Vaiko zodyno turtinimas ir tikslinimas. Zaidimas zodziais, zodzi daryba pagal analogij, panaudojant tautosakos, literatros krinius. Etimologiniai zaidimai. Gamtos, muzikos garsai ir baltarusi kalbos garsai. Garsin zodzi sudtis. Supazindinimas su svokomis: balsiai, priebalsiai. Garsas ir raid. Supazindinimas su spausdintinmis ir rasytinmis baltarusi kalbos raidmis. Skaitymo ir rasymo mokymo pradzia. Neilg zodzi, kuri rasyba nesiskiria nuo tarimo, rasymas. Vard rasymas didzija raide. Sakinio rib zymjimas. Krybiniai teksto darbai.

LITERATRINIS UGDYMAS Orientavimasis knyg pasaulyje: supazindinimas su knygos autoriumi, pavadinimu, dailininku, mokymas pasirinkti knyg, skaityti vienam ir kartu su draugu. Praktinis supazindinimas su baltarusi, lietuvi ir kit taut tautosakos bei literatros zanrais. Nedidelio apsakymo, pasakos, eilrascio turinio supratimas, vyki isaiskinimas, nuomons apie turin issakymas, plano sudarymas. Trumpas girdto ar skaityto teksto atpasakojimas. Krini mokymasis atmintinai.

III­IV klass

KALBINIS UGDYMAS Gimtoji kalba ir kitos kalbos, valstybin kalba. Baltarusi kalba greta kit giminisk kalb. Kalba. Snekamojo stiliaus sintaksins konstrukcijos. Kalbos etiketo elementai (pasisveikinimai, atsisveikinimai, prasymai ir t. t.). Tekstas. Tema, pagrindin mintis ir teksto dalys. Teksto planas ir pasakojimas. Teksto stilius. Pranesimas, aprasymas, svarstymas. Tikr ir isgalvot nuotyki pasakojim krimas. Sklandus, smoningas skaitymas. Sakinys. Sakinio samprata. Elementarus intonacijos, sakinio dali, vienarsi sakinio dali, zodzi jungini, zodzi rysi sakinyje supratimas. Sakini rsys. Vienarsi sakinio dali skyryba. Sudtinio sakinio dmen skyryba. Tiesiogins kalbos skyryba.

110

Zodis. Zodzio reiksms aiskinimas pagal kontekst. Sinonim, antonim, palyginim, frazeologizm vartojimas kalboje. Perkeltin zodzi prasm. Zodynai. Sudurtiniai ir sudurtiniai sutrauktiniai zodziai. Kalbos dalys: daiktavardis, bdvardis, veiksmazodis, prieveiksmis, vardis, prielinksnis. Asmenavimo samprata. Linksniuojamj zodzi vienaskaitos ir daugiskaitos galni rasymas. Veiksmazodzio kaitymas laikais: esamuoju, btuoju, bsimuoju. Btojo laiko veiksmazodzi kaitymas skaiciumi ir gimine. Dalelyts su veiksmazodziais rasyba. Prieveiksmio ir veiksmazodzio rysys sakinyje. Prieveiksmi vartojimas ir rasymas. vardzi 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo asmens vienaskaita ir daugiskaita. Asmenini vardzi vartojimas. Reiksmins zodzio dalys. Vienskiemeniai zodziai. Priebalsi rasymas priesdliuose. Apostrofas po priesdli.

LITERATRINIS UGDYMAS vairi tekst skaitymas garsiai ir tyliai. Mokti nustatyti vyki sek tekste, nagrinti ir vertinti veikj elges vaik literatros kriniuose. Perskaityto teksto plano sudarymas. Atpasakojimas pagal plan. Mokytis skaityti dialog. Deklamavimas, pasak sekimas. Meninio teksto iliustravimas, vaidinimas. Baltarusi tautosaka: pasakos, sakms, padavimai, dainos, msls, patarls, garsazodziai, skaiciuots. Baltarusi tautos krybos lyginimas su lietuvi ir kit taut kryba. Mokyti orientuotis konkretaus ir vairi autori knygose. Grozin baltarusi literatra, zymiausi vaik literatros atstovai: (V. Vitka, A. Klyska, J. Kupala, J. Kolos, A. Volski ir kt.). Grozin lietuvi ir kit taut literatra.

111

LENK KALBA

BENDROJI PROGRAMA Struktra

Si lenk kalbos programa skatina vaik kalb priimti kaip garsins, gramatins ir leksins sistemos visum. Moksleiviai per pamokas lavina savo kalb vairiais pratimais, skaitydami ir rasydami, susipazsta su kalbos elementais bei mokosi naudotis ja smoningai. Mokomasi ne tik kalbos, bet ir ugdomas mstymas, kuriant zodinius ir rasytinius pasakojimus. vairiomis uzduotimis mokoma taikyti gramatikos ir ortografijos taisykles. Vienas is lenk kalbos mokymo tiksl yra parodyti kalbos kaip bendravimo instrumento reiksm. Zodiniais frazeologiniais pratimais moksleiviai skatinami turtinti savo zodyn, stiprinti gramatikos gdzius. Lavinant literatrin isprusim, skatinamas moksleivi bendravimas su bendraamziais bei kitais j aplinkos zmonmis, ugdoma sociokultrin j kompetencija. Per lenk kalbos pamokas moksleiviai ugdosi klausymo, skaitymo ir rasymo gdzius, mokosi naudotis rasytiniais saltiniais, sklandziai reiksti mintis zodziu ir rastu, lavinamas individualus literatrinis skonis. Vienas is lenk kalbos programos tiksl ­ padti moksleiviui isgyventi krybin dziaugsm, gimtosios kalbos groz, skatinti krybiskum. Siekiama supazindinti su mokslo populiarija literatra, atskleisti informacin teksto vert, ugdyti kalbins kompetencijos pagrindus. Gimtosios kalbos ugdymo turin sudaro dvi integralios dalys: kalbinis ugdymas, literatrinis ir kultrinis ugdymas. Mokymo procese ir pateikiant didaktin medziag turt vyrauti indukciniai metodai, skatinantys moksleivio aktyvum, ugdantys jo mstym, o tradicinius monologiskuosius mokymo metodus priartinantys prie praktini, kuriais daugiau reiksms skiriama moksleivio ir kit mokymo struktr dialogui.

Turinys

I­II klass

KALBINIS UGDYMAS Kam zmogui reikalinga kalba. Gimtoji kalba ir kitos kalbos. Bendrin kalba ir gimtoji tarm. vairios kalbjimo situacijos.

112

Laisvas jausm, minci reiskimas, pokalbiai sio amziaus vaikui artimomis temomis, pasakojimai, kuriais skatinama gretinti vairius faktus, nuomones, pagal moksleivio galimybes apibendrinti, daryti isvadas (dialogins ir monologins kalbos pratybos); bendraamzi ir mokytojo pasakojimo klausymas, pratinimas formuluoti klausimus ir atsakymus remiantis tekstu arba vykiais; draminiai zaidimai, jungiantys kalbjim (kalbin elgsen) ir veikl. Kalbos israiskingumo ugdymas (pasakojimai, inscenizavimas, etiudai, pasak sekimas, eilrasci deklamavimas ir kt.). Sakinio suvokimas ir sudarymas, intonavimo ir kirciavimo trkum salinimas. Zodyno turtinimas vairi reiksmi zodziais (veiksm, daikt, reiskini, jausm, pozymi pavadinimais, mandagumo formuluotmis dialoge ar laiske, tarmybi ekvivalentais bendrins kalbos leksikoje ir kt.) ir frazeologizmais. Gamtos, muzikos garsai, lenk kalbos ir kit kalb garsai. Garsin zodzio sudtis. Taisyklingas zodzi ir zodzi jungini tarimas. Tarimo ir kirciavimo pratybos. Garsas ir raid. Supazindinimas su spausdintinmis ir rasytinmis lenk kalbos raidmis. Mokymas skaityti ir rasyti. Abcl. Balsiai ir priebalsiai. Neilg zodzi, kuri rasyba nesiskiria nuo tarimo, rasymas. Vard, zinom vietovi pavadinim rasymas didzija raide. ó ir rz rasymas daznai vartojamuose zodziuose, minkstj priebalsi rasymas. Sakinio rib zymjimas. Skyrybos zenklai sakinio gale. Daiktavardziai. Veiksmazodziai, j skaicius, veiksmo laiko supratimas. Taisyklingo gramatini form vartojimo ir vairi sakini sudarymo pratimai. Krybiniai teksto darbai.

LITERATRINIS IR KULTRINIS UGDYMAS Orientavimasis knyg pasaulyje: supazindinimas su knygos autoriumi, dailininku, mokymas pasirinkti knyg, skaityti. Praktinis supazindinimas su vairiais tautosakos ir literatros zanrais, nesudtingo turinio dalykiniais tekstais. Pratinimas pajausti estetin tautosakos ir grozins literatros vert, suvokti eiliuoto ir prozos krinio skirtumus. Pirmieji moksleivi krybiniai darbai: vaizdelio, zinuts, eilrascio, pasakojimo krimas.

III­IV klass

KALBINIS UGDYMAS

113

Gimtoji kalba ir kitos kalbos. Valstybin kalba. Lenk kalba greta baltarusi, rus ir kit giminisk kalb. Pratinimas pajausti garsins kalbos skambum. Artikuliacijos pratimai. Mokymasis dalyvauti dialoge: pradti pokalb, j tsti, paklausti, atsakyti klausim. Monologins kalbos pradmenys: pasakojimas apie save ir kitus atsizvelgiant adresat ir tiksl, motyvus. Girdto, skaityto teksto perpasakojimas ir atpasakojimas. Pasakojim apie tikrus ir pramanytus nuotykius krimas. Sklandus, smoningas skaitymas. Sakinio samprata (praktiskai). Kas reiskiama sakiniu. Elementarus sakinio intonacijos rsi supratimas (sakinio modalumo poziriu). Skyrybos zenklai sakinio gale. Pauz ir loginis kirtis kalboje (neaiskinant si termin). Supazindinimas su sakinio dalimis: pagrindinmis (veiksniu, tariniu) ir antrininkmis (neskirstant atskiras rsis). Zodzi rysiai sakinyje. Klausim klimas sakinio zodziams. Pratinimas uzrasyti pokalb. Kablelis pries ale, lecz, który, e, poniewa, aby. Zodzio reiksms aiskinimas is konteksto. vairs leksikos ir frazeologijos pratimai. Praktinis supazindinimas su perkeltine zodzio reiksme. Pirminis supazindinimas su kalbos dalimis: veiksmazodziu, daiktavardziu, bdvardziu, prieveiksmiu, skaitvardziu. J derinimas, reiksm, gramatins formos, rasyba. Lenk kalbos garsin sandara: balsiai ir priebalsiai. Minkstieji priebalsiai, j rasyba ir tarimas. Paprasciausi priebalsi asimiliacijos atvejai. Daznai vartojam zodzi, kuri rasyba nesiskiria nuo tarimo, rasymas. Krybiniai darbai: vairi tekst krimas (pasakojimas, aprasymas). Teksto planavimas. Atpasakojimas.

LITERATRINIS IR KULTRINIS UGDYMAS vairi tekst skaitymas balsu ir tyliai. Pratinimas pasirengti tekst skaityti balsu (pabraukti, kas svarbiausia, pazymti pauzes). Mokymasis skaityti dialog, interpretuoti eilrast. Deklamavimas, pasak sekimas. Meninio teksto iliustravimas, inscenizavimas, siejimas su kitomis israiskos formomis (plastika, judesiu, muzika ir kt.). Lenk ir lietuvi tautosaka, Vilniaus krasto tautosaka. Pasakos, padavimai, legendos, dainos, msls, patarls, skaiciuots. Grozin lenk literatra: A. Mickiewicz, W. Syrokomla, M. Konopnicka. Zymiausi vaik literatros atstovai (pavyzdziui, J. Brzechwa, M. Kownacka, J. Grabowski, J. Poraziska). Grozin kit taut literatra: H. Ch. Anderseno, Broli Grimm, A. A. Milne'o, M. Twaino ir kit krybos pavyzdziai.

114

Eiliuoto ir prozos krinio skirtumai. Dramos krinio savitumas. Literatrin moksleivi kryba. Dalykinio teksto skaitymas ir mokymasis jame rasti reikiam informacij. Vadovlio mokomj dalykini tekst skaitymas ir supratimas (tema, pagrindiniai ir salutiniai dalykai, isvados, naudojimasis pagalbine vaizdine medziaga ir kt.).

115

RUS KALBA

BENDROJI PROGRAMA Struktra

Gimtosios kalbos ugdymo turin sudaro dvi integralios dalys: kalbinis bei literatrinis ir kultrinis ugdymas. Kalbinis ugdymas apima kalbini gebjim formavimsi bei kalbos pazinim ir vartojim. Literatrinis ir kultrinis ugdymas apima vairi taut vaik literatros ir tautosakos pavyzdzi skaitym ir aptarim bei rus ir slav kultros ir tradicij pazinim, estetins nuovokos formavimsi.

Metodins nuorodos

Pradinje mokykloje moksleiviai, dalyvaudami vairiose kalbins veiklos situacijose, ugdosi kalbos jausm, gyja intuityvios ir smoningos kalbins veiklos patirties, ugdosi krybines galias, susidaro sakytins ir rasytins kalbos pagrindus. Kalbos sistema pazstama per zaidimo situacijas, kalbinius zaidimus, nesigilinant teorij. Bendraudami gimtja kalba, moksleiviai kartu intuityviai susipazsta su kalbos sistema, mokytojo padedami pazsta taisyklingo gimtosios kalbos vartojimo normas. Pradinje mokykloje formuojasi literatrinio ugdymosi pagrindai: mokomasi suprasti perskaityto teksto prasm, kalbins raiskos savitum. Svarbu plsti estetin ir bendrj kultrin vaik patirt, ugdyti skaitytoj, turint poreik skaityti ir gebant pasirinkti. Daugiausia dmesio skiriama kalbinei veiklai: kalbjimo ir klausymosi, skaitymo ir rasymo gebjimams formuotis. Moksleivi kalbin veikla turi turti konkret komunikacin tiksl, lavinti moksleivi mstymo bei krybinius gebjimus. Svarbiausia cia yra mokyti(s) suvokti ir kurti sakytinius bei rasytinius tekstus. Teksto suvokimo proces siloma skaidyti tris pakopas: pries klausym (skaitym), klausymo (skaitymo) metu, po klausymo (skaitymo). Parengiamojoje pakopoje mokytojo uzduotis ­ paskatinti moksleivius daugiau suzinoti apie tai, ko jie klausysis (k skaitys), paraginti juos aktyviai prisiminti, k jie jau zino kalbama tema, pradti ja mstyti. Svarbus sios pakopos siekis ­ nusistatyti klausymosi (skaitymo) tikslus. Tie tikslai turi bti ne tik mokytojo ar vadovlio apibrzti, bet ir iskelti paci moksleivi. Antrosios pakopos paskirtis ­ uztikrinti, kad moksleiviai suprast, jog prasms suvokimas (klausymas bei skaitymas) yra aktyvus procesas, paskatinti juos dalytis nuomonmis ir ziniomis. Siame etape moksleiviai skaito bei analizuoja tekst (siekia suvokti autoriaus tikslus bei pagrindin

116

teksto mint, nagrinti teksto kalb ir pan.). Trecioji pakopa ­ tai laikas refleksijai bei krybai: teksto idj apmstymas, savo nuomons reiskimas, teksto idj pltojimas bei krybinis perdirbimas (pavyzdziui, teksto pratsimas arba savo to paties zanro teksto krimas ir pan.). Refleksija gali bti vairi form: rasinlis, grups uzrasyti klausimai (spdziai), piesiniai ir pan. Teksto nagrinjimas ­ viena is skmingo teksto krimo slyg, nes tinkamai parinktas analizei tekstas gali bti gero ar tobulintino teksto pavyzdys. Todl tekst analiz pasitelkiama ir kaip vienas is bd mokytis kurti tekst. Pries kurdami tekst moksleiviai apsvarsto teksto tikslus, adresat (klass draugai, direktorius, knygos herojus), parenka iskeltiems tikslams ir situacijai tinkam zanr (pavyzdziui, skelbimas, laiskas) bei kalbin raisk. Moksleiviai ugdosi informacinius gebjimus, mokytojui padedant ieskodami bei atrinkdami reikiam informacij. Parasyt tekst mokytojo bei draug padedami moksleiviai pagal isgales redaguoja.

Turinys

I­II klass

KALBINIS UGDYMAS Kalbin veikla Klausymas ir kalbjimas Kas yra klausymas. Neskmingo klausymosi priezastys. Mandagus ir atidus mokytojo ir klass draug pasisakym klausymas. Klausim formulavimas siekiant isaiskinti, patikslinti informacij. Zaidimo situacijos, jungiancios kalbjim ir veikl. Mandagumo formuls, tinkancios vairioms kalbjimo situacijoms (kreipimasis, pasisveikinimas, prisistatymas, prasymas, padka, atsiprasymas, atsisakymas, atsisveikinimas, nezinojimas). Intonacijos reiksm bendraujant. Laisvas minci, jausm reiskimas, pokalbiai moksleivi amzi atitinkanciomis temomis, pasakojimai skatinant gretinti faktus, pagal moksleivio galimybes apibendrinti, daryti isvadas. Rislus pasakojimas bei atpasakojimas pagal klausimus ar plan. Skaitymas Skaitymo gdzi formavimas(is). Pauzs ir loginio kircio paisymas. Klausim ir atsakym formulavimas remiantis perskaitytu tekstu.

117

Rasymas Spausdintins ir rasytins rus kalbos raids. Rasymo gdzi formavimas(is). Aiskios rasysenos reiksm komunikacijai. Zodzi, kuri rasyba nesiskiria nuo tarimo, rasymas. Vard ir vietovardzi rasymas didzija raide. Sakinio suvokimas ir sudarymas. Sakinio rib zymjimas. Skyrybos zenklai sakinio gale. Rasytini tekst krimas pagal pavyzd (rastelis, laiskas, skelbimas, rasinlis). Kalbins veiklos temos As. Mano seima. Mano draugai. Mano klas, mokykla. Mano miestas (kaimas). Kuo as noriu bti? Mano ir draug pomgiai ir pareigos. Elgesio taisykls ir etiketo reikalavimai (per pamok, valgykloje, sveciuose ir pan.). Bendravimo sunkumai ir j sprendimo bdai.

Kalbos pazinimas ir vartojimas Kam zmogui reikalinga kalba. Zodzio poveikis zmogui. Patarls apie zod ir kalb. Gimtoji kalba. Bendrin kalba. Gamtos garsai. Muzikos garsai. Rus kalbos garsai. Garsas ir raid. Abcl. Balsiai ir priebalsiai, taisyklingas j tarimas. Zodyno turtinimas (veiksm, daikt, reiskini, pozymi pavadinimais, frazeologizmais). Pradinis veiksmo laiko supratimas. Gramatini form vartojimo pratimai. Kalbiniai zaidimai.

LITERATRINIS IR KULTRINIS UGDYMAS Rus tautosakos (pasak, msli, patarli, greitakalbi, priezodzi), rus, lietuvi bei kit taut vaik literatros krini skaitymas ir aptarimas. Pratinimas pajausti pazintin, etin bei estetin tautosakos ir grozins literatros vert. Kalbos israiskingumo ugdymas (pasak sekimas, eilrasci deklamavimas, inscenizavimas ir pan.). Orientavimasis knyg pasaulyje: knyg vairov (vadovlis, pasak rinkinys, vaik enciklopedija ir kt.), knygos autorius, pavadinimas, dailininkas, sutartiniai zenklai. Mokymasis naudotis biblioteka, savarankiskai pasirinkti knyg pagal pomgius. Mokymasis atskirti eiliuot ir neeiliuot krin. Pasak iliustravimas.

118

Krybiniai darbai: eilrascio, pasakojimo, msls krimas. Tradicins rus svents, pavyzdziui, senieji Naujieji metai. J personazai, simbolika, dainos, eilrasciai, tradicijos.

III­IV klass

KALBINIS UGDYMAS Kalbin veikla Klausymas ir kalbjimas Klausymas ir kalbjimas kaip bendravimas ir bendradarbiavimas. Pradinis kalbjimo tiksl suvokimas: informuoti, tikinti, pasveikinti, isreiksti jausmus. Oficialios ir neoficialios situacijos suvokimas. Mandagaus kalbjimo tonas, garsas, tempas. Mimikos bei pozos reiksm bendravimui. Mokymasis dalyvauti pokalbyje: pradti pokalb, tsti, atsakyti klausimus, paklausti, mandagiai sutikti ar nesutikti, isreiksti savo nuomon bei j pagrsti, reiksti pagarb kalbinmis priemonmis. Skaitymas Skaitymo gdzi lavinimas(is). Sklandus ir smoningas skaitymas. Raiskusis skaitymas. Klausim ir atsakym formulavimas remiantis perskaitytu tekstu. Zodzio reiksms aiskinimas is konteksto. Grozinio, mokslo populiariojo (vaik enciklopedijos straipsni) bei dalykinio (pavyzdziui, matematikos vadovlio) teksto skaitymas ir mokymasis rasti jame reikiam informacij. Rasymas Rasytini tekst krimas (skelbimas, atvirukas, laiskas, rasinlis). Rasymo gdzi tobulinimas. Rasybos ir skyrybos gdzi formavimas: ! skiriamj (, ) bei minkstinamojo () zenkl vartojimas; ! nekirciuot balsi rasyba, j rasybos tikrinimas ( ­ ); ! balsi po , , , , rasyba; ! sidmtinos rasybos zodziai (, );

119

! zodzi su skardziaisiais priebalsiais pries dusliuosius arba zodzio gale (, ) ir su dusliaisiais pries skardziuosius (, ) rasyba; ! zodzi su netariamais priebalsiais rasyba (, ); ! veiksmazodzi bendraties bei vienaskaitos 2-ojo ir 3-iojo asmens rasyba (,

, );

! su veiksmazodziais; ! priesdli ir prielinksni rasymas su daiktavardziais bei bdvardziais; ! kablelis pries , , sudtiniame sakinyje. Rasybos tikrinimas naudojantis zodynu. Naujoji eilut ( ). Kalbins veiklos temos Mano gimin, genealoginis medis. Laisvalaikis, kelions, pomgiai, svents. Sveika gyvensena. Mano lektra. Knyg ismintis. Vaik periodika. Kinas, televizija, teatras, muzika. As ir kompiuteris. Mano svajons ir laimjimai, darbai ir kryba. Vaik teiss ir pareigos. Mano gimtin. Lietuva, jos sostin, valstybin simbolika, tradicijos. Mano gimtosios kalbos salis ­ Rusija, jos sostin, valstybin simbolika, gamta, tradicijos. Zmogus ir gamta. Zmogus ir gyvnai. Tekstas ir jo struktra Tekstas. Teksto tema. Pavadinimo ir temos rysys. Reiksminiai zodziai. Pagrindin teksto mintis. Teksto struktra: zanga, dstymas, pabaiga. Pastraipa. Jungtukai ir vardziai kaip rislumo priemons (specialiai nesimokant termin). Teksto planas. Glaustas ar smulkus girdto ir skaityto teksto atpasakojimas. vairaus pobdzio tekst (pasakojimo, aprasymo, su samprotavimo elementais) krimas. Pasakojamojo pobdzio teksto elementai: veiksmo vieta, laikas, veikjai, vyki nuoseklumas. Pradinis teksto zanro (rastelis, laiskas, rasinlis) supratimas. Teksto redagavimas.

Kalbos pazinimas ir vartojimas

120

Gimtoji kalba ir kitos kalbos. Valstybin kalba. Rus kalba greta kit giminisk kalb (baltarusi, lenk, ukrainieci). Sinonim ir antonim vartojimas kalboje (specialiai nesimokant termin). vairs leksikos ir frazeologijos pratimai. Pradinis perkeltins zodzio reiksms suvokimas. Kai kurie zodzi darybos bdai. Kalbiniai zaidimai. Pradinis kalbos dali suvokimas: daiktavardis, bdvardis, veiksmazodis, prieveiksmis, vardis, prielinksnis. J funkcijos, gramatins formos, rasyba. Pradinis sakinio dali suvokimas: pagrindins (veiksnys, tarinys) ir antrininks (nevardijant). Zodzi rysiai sakinyje. Klausim sakinio zodziams klimas.

LITERATRINIS IR KULTRINIS UGDYMAS Rus ir kit taut tautosakos (pasak, padavim, legend, dain), grozins literatros krini (rus ir kit taut autori: I. Krylovo, . Puskino, L. Tolstojaus, . Cechovo, S. Marsako, K. Ciukovskio, N. Nosovo, H. Ch. Anderseno, J. K. Rowling ir kit) skaitymas ir aptarimas. Mokymasis atskirti eilrast, apsakym, pasak, msl, greitakalb, patarl, pasakci, taip pat grozins literatros krin ir dalykin bei mokslo populiarj tekst. Mokymasis nusakyti veiksmo laik, viet, pagrindinius personazus, paaiskinti j poelgi priezastis, isreiksti ir pagrsti savo nuomon apie juos. Eilrascio deklamavimas, pasak sekimas. Pratinimas pajausti garsins kalbos groz. Poezijos arba prozos istrauk mokymasis atmintinai. Grozinio teksto iliustravimas. Teatro spektakli, animacini film, skirt vaikams, perzira ir aptarimas. Krybiniai darbai: eilrascio, pasakos, msls, greitakalbs ir pan. krimas. Slavai (rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainieciai). Tradicins rus svents, pavyzdziui, senieji Naujieji metai, Uzgavns. J simbolika, dainos, eilrasciai, tradicijos.

121

BALTARUSI, LENK, RUS KALB ISSILAVINIMO STANDARTAI

Pasiekimai II klas IV klas

1.1. Suvokia pasnekovo kalbos intencijas (paklausti, 1.1. Isklauso ir atsako bendraamzi bei suaugusij (mokytojo, kit mokyklos darbuotoj) klausimus, ko nors nurodyti, silyti ir pan.) ir jas reaguoja. Kelia klausimus, tikslina, jei kas neaisku. nesuprats papraso klausim pakartoti. Abejodamas ar 1.2. Bendrauja atsizvelgdamas situacij (oficiali, nezinodamas apie tai pasako. neoficiali). 1.3. Geba pradti pokalb, tsti, mandagiai sutikti ar 1.3. Bendraudamas su bendraamziais, dalyvaudamas zaidimo situacijose (pokalbis telefonu, parduotuvje ir kt.) nesutikti, reiksti pagarb pasnekovui kalbinmis priemonmis. vartoja mandagumo formules. 1.4. Smulkiau papasakoja apie save, savo seim ir 1.4. Trumpai papasakoja apie save: pasako vard, draugus, apie tai, k mat, girdjo, jaut, panaudodamas pavard, gyvenamj viet, mokyklos pavadinim, papasakoja apie savo seim, pomgius, apie paties patirt aprasymo elementus. nutikim. 1.5. Perteikia skaityt ar isgirst suprantam sio amziaus tarpsnio vaikui informacij. 1.6. Reiskia savo nuomon, vertinim, spdzius 1.6. Reiskia ir argumentuoja savo nuomon, vertinim, (patinka, nepatinka, sutinku, nesutinku). spdzius (nesutinku todl, kad...). 1.7. Prasimano nebtus nutikimus (kartu su draugais 1.7. Pagal isgales kuria pasakas, fantastines istorijas. kuria pasakas, fantastines istorijas). 2.1. Skaito skiemenimis, zodziais arba sakiniais ir 2.1. Skaito smoningai, sklandziai, reikiamu tempu supranta k perskaits. Nusako teksto tem, randa tekste vairius tekstus. Tinkamai intonuoja sakinius. Nusako nurodytas detales. teksto tem, pagrindin mint, randa reiksminius zodzius. 2.2. Supranta nesudting pasakojamj krini turin: 2.2. Nusako nesudtingo pasakojamojo krinio apie k juose rasoma, kas ir k juose veikia. veiksmo viet, laik, trumpai apibdina veikjus, vykius. 2.3. Vaikams skirtuose laikrasciuose, zurnaluose randa straipsn dominancia tema, pasako apie j savo nuomon.

Sritis

I. Kalbin veikla Kalbjimas ir klausymas

Esminiai gebjimai

1. Gebti bendrauti su bendraamziais ir kitais aplinkos zmonmis, perduoti sio amziaus tarpsnio vaikui suprantam informacij.

Skaitymas (skaitymo technika, teksto suvokimas, naudojimasis informaciniais saltiniais)

2. Gebti naudotis siam amziaus tarpsniui tinkamais rasytiniais saltiniais, susidaryti sklandaus ir smoningo skaitymo gdzius.

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas IV klas

2.4. Moka orientuotis vadovlyje ­ susiranda reikiam 2.4. Pasako grozins literatros knygos duomenis tekst, pratim, uzduot, sutartini zenkl reiksmes, (autorius, pavadinimas, dailininkas, tekstas, iliustracijos, supranta vadovlio ir pratyb ssiuvinio paskirt. turinys, leidykla, isleidimo metai), pagal turin moka surasti reikiam tekst. Mokytojo padedamas randa reikiam informacij zodynuose, vaikams skirtose enciklopedijose ir ja naudojasi. 3.1. Raso raides ir jungia jas zod, zodzius sakinius, 3.1. Raso skaitomai, aiskiai, laikydamasis rasymo o sakinius tekst (2­3 sakinius). standart. 3.2. Trumpai uzraso arba nupiesia savo spdzius, nutikimus. 3.3. Pagal pavyzd paraso laisk, trump rasinl. 3.2. Geba trumpai rasytine kalba reiksti mintis ir jausmus bei aprasyti patirtus ir matytus vykius; paraso trump pasakojim bei aprasym. 3.3. Rasydamas rasinl laikosi trinars struktros (zanga, dstymas, pabaiga). Vartoja jungtukus ir vardzius kaip rislumo priemon. 3.4. Mokytojo, tv ar klass draug padedamas redaguoja, tobulina savo tekst. 3.5. Sakin pradeda rasyti didzija raide, sakinio gale deda reikiam zenkl (task, sauktuk, klaustuk), pastraip pradeda rasyti toliau nuo krasto, palieka parastes. 3.6. Moka rasyti: · zodzius, kuri rasyba nesiskiria nuo tarimo; · zinomus asmenvardzius ir vietovardzius; · taisyklingai perkelia zodzius kit eilut. Baltarusi kalba: · balsius , ir , , ir ; · priesdlius -, -, -; · bdvardzi galnes: -, -i, -, -, -, -, -, -i;

Rasymas (rasymo technika, teksto krimas, rasyba)

3. Gebti rasytine kalba reiksti savo mintis, jausmus, individuali patirt.

3.5. Sakin pradeda rasyti didzija raide, sakinio gale deda task.

3.6. Moka rasyti zodzius, kuri rasyba nesiskiria nuo tarimo. Moka parasyti savo vard, pavard, savo miesto, miestelio ar kaimo pavadinim.

123

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas IV klas

· pailgintus ( , ) priebalsius; · ( ); · priebalsius ir , ir ; · pries kirciuot skiemen; · dalelyt e su veiksmazodziais. Moka zymti skiriamuosius zenklus. Lenk kalba: · zodzius su minkstaisiais priebalsiais; · paprasciausius priebalsi asimiliacijos atvejus (ryba ­ rybka, raz ­ razy); · zodzius didzija ir mazja raide pagal svarbiausias taisykles; · ó ir u, rz ir , i ir j pagal ismoktas taisykles; · nie drauge ir skyrium su zinomomis kalbos dalimis; · prielinksnius su daiktavardziais; · skyrybos zenklus sakinio gale, kablel pries neisplstas vienarses sakinio dalis, pries jungtukus ale, lecz, który, e, aby, poniewa. Rus kalba: · zodzius su tikrinamais nekirciuotais balsiais; · ismoktus sidmtinos rasybos zodzius (, ); · balsius po , , , , ; · priebalsi asimiliacijos atvejus (, ); · veiksmazodzi bendratis (); · vienaskaitos 2-ojo bei 3-iojo asmens veiksmazodzius (, ); · su veiksmazodziais;

124

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas IV klas

· priesdlius kartu, o prielinksnius atskirai nuo daiktavardzio. 1.1. Atpazsta gimtosios kalbos garsus, kalbdamas 1.1. Atpazsta gimtosios kalbos garsus, skiria balsius ir taisyklingai juos taria. priebalsius. Taisyklingai taria dazniau vartojamus zodzius, savo krasto vietovardzius, savo bei artimj vardus. 1.2. Skiria zodzius, reiskiancius veiksm, daikt ir 1.2. Atpazsta kalbos dalis: veiksmazod, daiktavard, pozymi pavadinimus. bdvard, prieveiksm, reikiamai jas vartoja. 1.3. Kalbdamas vartoja sinonimus, antonimus, perkeltins reiksms zodzius. 1.4. Supranta zodzi rysius sakinyje: geba savarankiskai kelti klausimus sakinio zodziams. 1.5. Pasitaiso, kai jam nurodoma klaida. 1.1. Klausydamas, skaitydamas grozin krin isreiskia 1.1. Reaguoja skaitomo grozinio krinio bei jo kalbins raiskos groz (isreiskia savo spdzius kalbinmis savo spdzius kalbinmis priemonmis. priemonmis ­ zodziais ,,grazu", ,,negrazu" arba nekalbinmis ­ juokiasi, asaroja, piktinasi ir pan.). 1.2. Isvardija pagrindinius grozinio krinio 1.2. Trumpai apibdina pagrindinius grozinio krinio personazus, nusako j tarpusavio santykius, 1­2 sakiniais personazus, paaiskina j poelgius, pasako savo nuomon vertina j poelgius. apie juos. 1.3. Randa analogij tarp vairi krini pradzios ir 1.3. Lygina personazus bei j poelgius, randa pabaigos, j personaz poelgi. priezasties ir pasekms rysius tarp j poelgi. 1.4. Supranta, kas yra knygos autorius, nurodo kelet 1.4. Nurodo kelet klasje ir savarankiskai skaityt klasje skaityt savosios ir kit taut rasytoj. savosios ir kit taut knyg, pasako j autorius. 1.5. Skiria, kas tikra, kas isgalvota. 1.5. Skiria grozin tekst nuo negrozinio. 1.6. Skiria eiliuot tekst nuo neeiliuoto. 1.6. Skiria prozos ir poezijos krin. 1.7. Skiria eilrast, pasak, msl, greitakalb, patarl. 1.8. Moka padeklamuoti labiausiai patikusius 1.8. Moka pasekti labiausiai patikusi pasak, eilrascius, uzminti msli, pasakyti skaiciuoci. padeklamuoti eilrasci, moka atmintinai kelias patarles, paaiskina j prasm.

II. Kalbos ugdymas

1. Elementariai suvokti kalbos sandar.

III. Literatrinis ir kultrinis ugdymas

1. Suvokti ir vertinti grozinius ir negrozinius krinius, ugdytis estetin nuovok, krybiskum; plsti savo kultrin akirat

125

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas

1.9. Kartu su draugais kuria msles, pasakas, eilrascius, dalyvauja leidziant klass laikrascius ir kt. 1.10. Pagal isgales dalyvauja klass pasak inscenizacijose, dramos krini vaidinimuose, eilrasci deklamavimo konkursuose, dain, zaidim popietse.

IV klas

1.9. Pagal isgales kuria pasakas, msles, eilrascius, pasakojimus, dalyvauja leidziant klass, mokyklos laikrascius ir kt. 1.10. Dalyvauja klass, mokyklos kuriamuose spektakliuose, sventse, parodose, konkursuose. 1.11. Keliais sakiniais papasakoja apie girdt radijo ar matyt televizijos laid, spektakl vaikams, isreiskia savo nuomon apie juos. 1.12. Gali isvardyti kelet slav taut (rusai, baltarusiai, ukrainieciai, lenkai), trumpai papasakoti apie j tradicijas.

126

PAGRINDINIS UGDYMAS

Viso bendrojo ugdymo prasm siejant su moksleivio asmenybs brendimu, jo poreikiais ir gebjimais, jo ir visuomens lkesciais, iskyla ypatinga kalbinio bei literatrinio ugdymo svarba. Itin svarbu suvokti kalb kaip mstymo israisk, elgesio ir veiklos slyg, lemianci kiekvieno kalbanciojo, klausanciojo, skaitanciojo, rasanciojo pazinimo galimybes, bendravim, saviraisk ir gyvensen apskritai. gimtj kalb srit eina lietuvi, rus, lenk, baltarusi kalb programos. Jos parengtos remiantis tais paciais principais, kurie aptariami lietuvi kalbos bendrojoje programoje (zr. sk. ,,Tikslas", ,,Uzdaviniai", ,,Ugdytinos vertybins nuostatos", ,,Didaktins nuostatos". Kiekvienos kalbos programoje atskirai (sk. ,,Metodins nuorodos") vardijami tik svarbiausi dalyko aspektai. Gimtj kalb ugdymo turin sudaro kalbinis ir literatrinis ugdymas. Ugdymo procese siektina sias sritis integruoti, daugiausia dmesio skiriant kalbinei veiklai (kalbjimui ir klausymui, skaitymui ir rasymui).

LIETUVI KALBA

BENDROJI PROGRAMA Tikslas

Bendriausia gimtosios kalbos kaip dalyko paskirtis ­ isugdyti asmens komunikacin kompetencij. Komunikacija suprantama kaip gebjimas reiksti, suvokti ir interpretuoti mintis, jausmus, faktus zodziu ir rastu vairiuose socialiniuose kontekstuose. Komunikacin kompetencija sudaro prielaidas kiekvieno moksleivio visaverciam asmeniniam gyvenimui, skmingam mokymuisi, profesinei bei visuomeninei veiklai. Siekiama isugdyti asmen, gebant gimtja kalba perimti praeities (tautos ir pasaulio) kultros paveld, susivokiant dabarties gyvenime, gebant aktyviai, atsakingai dalyvauti kuriant kultros vertybes. Kalbos ugdymas yra glaudziai susijs ne tik su asmenybs formavimusi, bet ir su tautinio tapatumo raida. Per gimtosios kalbos pamokas mokytojas ugdo pagarb gimtajam zodziui, tautos literatrai ir kultrai, padeda moksleiviui suvokti save kaip tautos kultros tsj ir puoseltoj.

127

Uzdaviniai

Moksleiviai turt: ! pazinti ir suprasti gimtj kalb ir literatr kaip tautos kultros dal, suvokti kultros tradicijas ir gebti jas krybingai pltoti; ! issiugdyti gebjimus vartoti vairias rasytins ir sakytins kalbos formas, atsizvelgdami kalbjimo ir rasymo situacij, tikslus ir adresat; ! suvokti kalbos sistemos pagrindus, issiugdyti poreik nuolat tobulinti savo kalb, rpintis ja; ! skaitydami grozinius tekstus, patirti ir isgyventi esmini vertybi prasm ir siekti jomis grsti savo gyvenim; ! suprasti literatros kaip meno savitum ir vert, plsti savo estetin patirt; ! issiugdyti poreik skaityti, susidaryti skaitymo kultros pagrindus; ! aktyviai domtis siuolaikiniu literatriniu ir kultriniu gyvenimu (vairiais renginiais, teatru, kinu, spauda, televizija ir pan.); ! gebti kritiskai vertinti vairias kultrinio gyvenimo formas; ! ismokti tikslingai taikyti vairias teksto suvokimo ir krimo strategijas; ! gebti remtis savo lingvistine ir literatrine kompetencija mokydamiesi kit dalyk.

Ugdytinos vertybins nuostatos

Asmens dvasins ir dorovins brandos siekimas. Kurdamas, skaitydamas, interpretuodamas bei vertindamas vairaus pobdzio tekstus, diskutuodamas bei dalydamasis isgyvenimais, moksleivis pazsta bei apmsto savo ir kit dvasin patirt, pasitikrina, keicia, kuria savsias vertybes; skaitydamas grozinius krinius, gyja estetins patirties. Nuolat gilinamas kalbos pazinimas, pltojami kalbiniai gebjimai tampa savizinos, saviugdos, saviraiskos priemone. Asmens socialins brandos siekimas. Kurdamas vairios paskirties sakytins ir rasytins kalbos tekstus, mokydamasis pasirinkti kalbjimo tiksl, adresat ir paskirt atitinkancias kalbins raiskos priemones, skaitydamas ir aptardamas vairi istorini period ir skirting kultr tekstus, moksleivis pazsta individo ir visuomens rysi vairov. Jis mokosi isklausyti kit, gerbti jo nuomon, apginti savo pozir, nepazeisdamas kit ir savo paties orumo. Bendraudamas su kitais, vertina juos ir mokosi is j: ugdosi kalb, turtina savo literatrin patirt ir suvokia, kad ir kiti mokosi is jo, todl jaucia atsakomyb uz savo minci ir pasakym tikrum, tikslum. Asmens kultrins brandos siekimas. Skaitydamas, interpretuodamas bei vertindamas savo tautos ir kit kultr literatrin palikim, pazindamas kalb kaip socialin kultrin reiskin, moksleivis suvokia istorins atminties, tradicij, gimtosios kalbos vert, asmeninio dalyvavimo

128

kultros krime prasm, supranta, kad kiekviena kultra yra savita ir unikali. Visa tai sudaro prielaidas ugdytis dialogu, atsakomybe, krybiskumu grst santyk su savosios kultros tradicija, tolerancij kitoms kalboms ir kultroms, kritisk pozir vairias kultros apraiskas, atsparum destruktyviems kultros reiskiniams.

Didaktins nuostatos

Kalbos ugdymo ir literatrinio lavinimo metodai priklauso nuo ugdymo tikslo, temos ir turinio, moksleivi amziaus ir sugebjim, mokytojo asmenybs. Mokytojas turt suprasti mokymo metodo reiksm, mstyti kritiskai ir rinktis tokius metodus, kurie padt susidaryti vertybines nuostatas, skatint moksleivio savarankiskum, kritin mstym ir gebjim gyt informacij lanksciai ir krybiskai taikyti kalbinje veikloje. Mokytojas visada turt bti atviras naujoms idjoms ir ugdymo kaitai. 1. Interpretacijos nuostata. Si nuostata keicia ankstesn reprodukcin ugdymo proceso supratim. Ir mokytojas, ir moksleivis siandieninje mokykloje yra savarankiskos, krybiskos asmenybs, gebancios savaip prasmingai remtis vairiais ugdymo turinio saltiniais. Siloma rinktis aktyvius ugdymo bdus, padedancius moksleiviams savarankiskai aiskintis, atrasti, vertinti ir kurti, diskutuoti ginant savj pozir. 2. Komunikacijos nuostata. Komunikacija priklauso nuo kalbjimo ar rasymo tikslo, intencij, adresato ir adresanto, bendravimo bdo ir pranesimo turinio. Todl svarbu, kad moksleiviui bt aisks iskelti tikslai ir uzdaviniai, kad jie atspindt komunikacinius moksleivio poreikius, gerint mokymosi motyvacij, o kalbin veikla bt siejama su kuo realesnmis situacijomis bendraujant ir bendradarbiaujant. 3. Sistemiskumo nuostata. Gilinant moksleivi kalbos pazinim, nuolat pabrziama, kad kalba egzistuoja kaip zenkl sistema, pabrziamas kalbos ir mstymo rysys. Siekiama atskleisti sistemin kalbos vienet vientisum, mokomasi remtis sisteminmis kalbos sandaros ziniomis, savarankiskai suvokiant ir kuriant vairius tekstus. Kalbos sistemos pazinimas turt padti moksleiviui aprpti raiskos priemoni vairov ir krybiskai rinktis tinkamas. Sistemiskumo nuostata labai svarbi ir interpretuojant literatros tekstus, kai siekiama aprpti krinio visumos prasm. 4. Integracijos nuostata. Svarbs yra keli sios nuostatos aspektai. 4.1. Kalbos ugdymosi ir asmenybs brendimo neatsiejamumas. Humanistinmis vertybmis pagrstas kalbos ugdymo turinys, tinkamai organizuotas ugdymo procesas brandina moksleivio asmenyb, kita vertus, ir moksleivis, kaip visateisis ugdymo proceso dalyvis, daro tak ir kalbos ugdymo turiniui, ir paciam ugdymo(si) procesui.

129

4.2. Gimtosios kalbos ir literatros vientisumo suvokimas. Literatra yra atitinkamai organizuota kalba, kuri reikia mokytis suprasti. Atidus literatros tekst skaitymas atskleidzia kalbins raiskos galimybes, kalbins zaisms efektyvum ir prasm. Kita vertus, kalbos pazinimas isplecia krinio prasms suvokimo galimybes. 4.3. Gimtosios kalbos ir kit kalb rysys. Gimtosios kalbos mokjimu ir pazinimu remiamasi mokantis svetimj kalb. Gretinant gimtosios ir kit kalb (latvi, rus, lenk, angl, vokieci, prancz...) vartosen, atkreipiamas dmesys fonetines, leksines, morfologines, sintaksines, stilistines gimtosios kalbos ypatybes, atskleidziamas gimtosios kalbos savitumas. 4.4. Rysiai su kitais dalykais. Kalbos ugdymo ssajas su kitais mokomaisiais dalykais lemia bendroji kultrin kalbos paskirtis: kalba kuriamas ir perteikiamas vis dalyk turinys. Siektina, kad ir per kit dalyk pamokas (ir gyvenime) bt laikomasi pagrindini rastingumo reikalavim. Gimtosios kalbos mokymas ypac sietinas su istorijos, etnins kultros, men, dorinio ugdymo ir kitais dalykais. 5. Bendradarbiavimo nuostata. Mokymasis suvoktinas kaip socialin veikla, kurios esm ­ dalijimasis. Moksleiviai mokosi is mokytojo ir vieni is kit keisdamiesi patirtimi, nuomonmis, diskutuodami. Jie aptaria kartu, kaip suprato nagrinjam saltini informacij, idjas, raiskos bdus. Persakydami visa tai savais zodziais ir klausydamiesi kit, jie gyja galimyb pasitikrinti savj suvokim. Moksleiviai supranta, kad sipareigojimas mokytis kartu su kitais yra asmeniskai vertingas. 6. Individualizavimo nuostata. Mokymo turinys pateikiamas atsizvelgiant moksleivi amziaus ypatybes, j kalbos vartojimo motyvus, skaitymo interesus. Mokytojas turt padti moksleiviams pazinti vairius mokymosi bdus, pasirinkti tinkamiausius, stengiasi optimizuoti bendravim ir mokymsi, individualizuodamas ir konkretindamas mokomj medziag, traukdamas mokymosi veikl ir individual moksleivi gyvenimo patyrim. 7. Intuicijos ir smoningumo nuostata. Ugdant kalb bei literatrin nuovok siekiama islaikyti tinkam kalbos jausmo, intuityvumo, asmeninio patyrimo ir smoningo, logisko kalbos ir literatros pazinimo santyk. Kuo mazesnis vaikas, tuo dazniau jis kalbos mokosi is pavyzdzio (mokytojo kalbos, literatros), savaime, intuityviai jausdamas, kas tinka ir kas netinka, o vliau vis geriau suprasdamas kalbos logik, kalbos sistem. Taciau ir tada siektina intuicijos ir smoningumo derms, nepervertinant ar nesumenkinant kurio nors is si komponent. 8. Mokymosi mokytis nuostata. Moksleiviui teks gyventi ir dirbti sparciai kintanciame pasaulyje, todl btina ismokti mokytis savarankiskai. Jis turt bti skatinamas apmstyti savo mokymsi, pazinti save kaip besimokantj, suvokti individualius poreikius, susiformuluoti mokymosi tikslus ir planuoti veikl taip, kad siuos tikslus pasiekt. Moksleiviai turt ismanyti vairias mokymosi strategijas, padedancias siekti kalbins komunikacijos tiksl (pavyzdziui, zinoti vairi bd, kaip planuoti rasin, kaip islaikyti dmes

130

klausantis teksto, kaip kontroliuoti savo suvokim skaitant, kaip rasti reikiam informacij zodynuose, enciklopedijose, vadovliuose, zinynuose, elektroniniuose informacijos saltiniuose). Moksleiviai turt suvokti, kad jie mokosi nuolat siedami jau turimas zinias su naujomis, suprasti zini ir gebjim vert, numatyti praktines j taikymo galimybes. 9. Praktins veiklos nuostata Kalbjimas, klausymas, skaitymas ir rasymas yra neatsiejamai susij, todl daugiausia dmesio skirtina ne izoliuotoms, bet integruotoms, prasmingoms uzduotims. Rasymo mokymas sietinas su praktinmis teksto krimo bei redagavimo uzduotimis; literatrins, estetins patirties, kritins nuovokos pltimas grindziamas atidziu grozini krini bei kitokio pobdzio tekst skaitymu ir interpretavimu. Mokomoji medziaga turt bti pakankamai susijusi su visu mokymosi kontekstu ir aktuali.

Struktra

Programos turin sudaro dvi struktrins dalys: 1. Kalbinis ugdymas (kalbos vartojimas ir kalbos pazinimas). 2. Literatrinis ugdymas.

KALBINIS UGDYMAS Moksleivis ugdosi kalbinius gebjimus vartodamas kalb ir pazindamas kalbos sistem. Kalbos vartojimas suvokiamas kaip procesas, apimantis kalbos vartojimo bdus (rasytin ir sakytin, monologin ir dialogin), kalbos tikslus, paskirt, adresat, situacij. Kalbos pazinimas suprantamas kaip kalbos sistemos element, j rysi bei funkcij suvokimas ir nagrinjimas. Siektina, kad moksleiviai taisyklingos kalbos mokytsi nagrindami normin vartosen, o ne is klaid. Ugdymo procese kalbos vartojimas ir kalbos pazinimas turi bti glaudziai siejami. Kalbos sistemos pazinimas plecia moksleivi kalbins raiskos galimybes, sudaro prielaidas siekti tiek smoningai suvokto kalbos taisyklingumo, tiek rastingumo apskritai. Kalbos sisteminiai reiskiniai ir jos lavinimo bdai turi bti pateikiami moksleiviams kuo aiskiau, suprantamiau, vengiant pseudomokslisk, jiems nesuprantam ir priesiskum dalykui kelianci termin bei svok. Sudarant slygas moksleiviui ugdytis kalb siektina vis kalbins veiklos rsi ­ kalbjimo, klausymo, skaitymo, rasymo ­ derms. Kartu atkreiptinas dmesys, kad visuomen zengia rasomosios kalbos (elektronins terps, kompiuterinio bendravimo) etap. Prognozuotina, kad sigalint kalbjimui rastu vis daugiau dmesio reiks skirti rasomosios kalbos ugdymo klausimams.

131

Dalyko turinys (tiek kalbos vartosenos, tiek kalbos pazinimo) pateikiamas koncentriniu principu. Jo esm ta, kad tos pacios temos nagrinjamos (nuolat kartojamos, pleciamos, gilinamos) visuose koncentruose. Tarkim, moksleiviai visuose koncentruose mokosi kurti vis tip (pasakojimo, aprasymo, samprotavimo) tekstus. Taciau V­VI klasse dominuoja pasakojimas, VII­VIII ­ aprasymas, IX­X ­ samprotavimas. Samprotaujamojo pobdzio tekst mokosi kurti ir sestokas, ir desimtokas, taciau turinys ir struktra skiriasi. Sestokas paraso elementarios struktros samprotavim jam gerai pazstama tema, o desimtokas geba polemizuoti gana abstrakciais klausimais. Itin svarbu lavinti moksleivi gebjim mokytis. Todl, mokant suvokti ar kurti tekst, daugiau dmesio skiriama procesui. Moksleiviai turi ismokti vairi strategij1, taikom suvokiant bei kuriant (rengiantis, komponuojant, redaguojant, pateikiant) tekstus.

LITERATRINIS UGDYMAS Pagrindinis literatrinio ugdymo, kurio samprat eina darbas per pamokas ir vairios uzklasins veiklos formos, saltinis yra groziniai tekstai, atitinkantys labai dinamiskai besikeiciancius psichologinius ir emocinius jaunesnij ir vyresnij paaugli poreikius. Literatros tekstai turt provokuoti moksleivi mstym, ugdyti jausmus, padti pazinti pasaul ir save pasaulyje, mokyti subtilaus bendravimo, ugdyti skaitymo kultr. Pagrindinje mokykloje siekiama issaugoti ir stiprinti pradinse klasse susiformavus nor skaityti, skaitymo kaip asmeniskai moksleiviui svarbios veiklos poreik, ugdyti pagarb literatrai. Turi bti itin atidziai analizuojama atitinkamam amziaus tarpsniui skirta literatra, rodoma pagarba moksleivio lektrai, skaitymo interesams, labai subtiliai, nuosekliai t interes rat pleciant suaugusij literatros klasikos tekstais. Ugdymo procese reikt vengti itin sudting, psichologiskai bei intelektualiai sunkiai suvokiam tekst, kurie kelt priesiskum skaitymui ir apskritai literatrai bei humanitarinei kultrai. Literatrinio ugdymo turinys pagrindinje mokykloje modifikuojamas, atsizvelgiant moksleivi kultrin ir literatrin isprusim, pasirengim. Skaitant ir nagrinjant literatros krinius, daugiausia dmesio skiriama zmogiskajam literatros turiniui, taip pat meniniam literatros krinio (teksto) savitumui. Literatros teorijos mokomasi tiek, kiek btina meniniam savitumui, literatros vairovei bei kaitos bruozams suvokti. Literatrinio ugdymo programa sudaryta laikantis liberalumo principo, siekiant praktiskai gyvendinti mokytojo krybins laisvs idj. Programoje is esms nevardijami konkrets autoriai bei tekstai. Nurodomi literatrologiniai aspektai, rekomenduojama literatros tekst problematika, temins, zanrins dominants, isvardijamos literatros teorijos svokos, su kuriomis susipazstama atitinkamose klasse. (Tos pacios svokos programoje antr kart nebekartojamos, taciau ugdymo procese, laikantis tstinumo, perimamumo princip, prie j btina nuolat grzti, jas kartoti, siejant su konkreciais groziniais ar negroziniais tekstais.) Pagrindins mokyklos programoje (IX­X kl.) nurodyta keletas konkreci lietuvi literatros klasik, kurie nebepatenka aukstesnij klasi program. Su j

1

Strategija suprantama kaip organizuota nuosekli ir tikslinga elgsena, kuri pasirenkama vienai ar kitai problemai sprsti (pavyzdziui ,,minci lietus" rengiantis rasyti, numatymas, klausim klimas skaitant).

132

kryba susipazstama pagrindinje mokykloje. Taciau tai nereiskia, kad jie yra pagrindinis programos akcentas. Pagrindinje mokykloje skaitomi ir kiti autoriai, tarp j nemazai t, kurie traukti XI­XII klasi program. Sis liberalumo principas leidzia mokytojui savo nuozira pasirinkti literatros vadovlius arba dirbti be vadovli, atsizvelgti moksleivi interesus ir silymus, krybiskai derinti darb pamokoje ir uzklasin skaitym, papildomojo ugdymo veikl. Kiekvienais mokslo metais rekomenduojama ismokti atmintinai ne maziau kaip 5 poezijos krinius arba prozos istraukas bei is rekomenduojam knyg sraso savarankiskai perskaityti ne maziau kaip 4 knygas. Esant galimybms siloma klasje kartu istisai perskaityti vien didesns apimties krin. Literatrinis ugdymas apima ir kit kultrinio gyvenimo form (kinas, televizija, radijas, teatras, parodos, ziniasklaida) pazinim. Moksleiviai susipazsta su si form raiskos ypatumais, mokosi kritiskai vertinti informacij, zvelgti manipuliavimo atvejus.

Turinys

V­VI klass

KALBINIS UGDYMAS Kalbos vartojimas Kalbjimas ir klausymas Klausymosi svarba bendraujant. Tinkamo klausymosi taisykls. Kalbjimas atsizvelgiant tiksl: sudominti, isreiksti mintis ir jausmus, informuoti, tikinti. Kalbjimas vairiems adresatams: jaunesniems uz save, bendraamziams, vyresniems. Monologinis ir dialoginis kalbjimas. Pokalbis, interviu, diskusija, gincas, pasakojimas, atpasakojimas, pasakos sekimas, informacijos perteikimas, pristatymas, trumpas ir issamus atsakymas klausim, klausim formulavimas. Skaitymas Skaitymo tiksl (savo malonumui, mokymuisi, informacijai rasti) suvokimas. Skaitymas atsizvelgiant teksto paskirt, adresat, pobd. Skaitymo gdzi tobulinimas (sklandus skaitymas, tinkamas intonavimas, pauzs, loginiai kirciai). Raiskusis skaitymas. Teksto prasms suvokimas (tema, pagrindin mintis, problema, faktas ir nuomon, detal ir visuma, tiesiogin ir perkeltin prasm). Suvokimo strategijos (numatymas, klausimai, perfrazavimas).

133

Rasymas Rasymas atsizvelgiant tiksl: sudominti, reiksti savo mintis ir jausmus, informuoti, tikinti. Rasymas vairiems adresatams: jaunesniems uz save, bendraamziams, vyresniems. Rasymo eiga: planavimas, juodrascio rasymas, juodrascio svarstymas (su draugais ir (arba) mokytoju), redagavimas, pateikimas. Teksto struktra (vadin, dstymo, apibendrinamoji pastraipos). Teksto tipai: pasakojimas, aprasymas, samprotavimas. Rasymas paisant zanro reikalavim: rasinys, laiskas, interviu, straipsnis, charakteristika (personazo, pazstamo zmogaus ir kt.), zinut, kvietimas, skelbimas, sveikinimas, pasiaiskinimas, instrukcija, krybiniai bandymai (pasaka, apsakymas, pasakcia, sakm, eilrastis ir pan.).

Kalbos pazinimas Fonetika ir akcentologija. Garsai ir raids. Balsiai, priebalsiai, dvigarsiai. Ilgj ir trumpj balsi, minkstj ir kietj priebalsi tarimo normos. Priebalsi tarimas zodzio gale ir keli priebalsi sandroje. Priebalsi supanasjimas. Supanasjusi priebalsi tarimas ir rasyba. Dvigarsi tarimas ir rasyba. Kirtis ir priegaid (bendrasis supazindinimas). Praktins kirciavimo taisykls, tarties ir kirciavimo normos (trumpj ir ilgj skiemen kirciavimas, priespaskutinio skiemens taisykl). Leksika. Tikrovs zenklai ir sutartiniai zenklai. Zodis ­ kalbos zenklas. Zodzio forma ir reiksm. Tiesiogin ir perkeltin reiksm. Zodzi daugiareiksmiskumas. Zodzi formos ir (arba) turinio sutapimas. Sinonimai, antonimai, homonimai. Frazeologizmai. Leksikos normos (dazniausiai moksleivi vartojami zodziai). Naudojimasis zodynais. Morfologija. Zodis ­ kalbos dalis. Zodis kaip atskiras vienetas ir zodis sakinyje (junginyje, pasakyme). Kaitomosios ir nekaitomosios kalbos dalys (samprata, pirminis supazindinimas su visomis kalbos dalimis). Daiktavardis ir veiksmazodis. Daiktavardis ir bdvardis. Prielinksnis. Jungtukas, jaustukas, istiktukas. Morfologins ir sintaksins kalbos dali ypatybs. Nagrinjam kalbos dali rasybos ypatumai. Prieveiksmis, skaitvardis, dalelyt (supazindinimas). Skaitvardzio vartojimo ypatumai (dauginiai skaitvardziai, kelintini skaitvardzi derinimas su daiktavardziu). Prielinksni vartosena (pas, per, , ant). Zodzio sandaros kartojimas. Nosini saknies balsi rasyba. Zodzi darybos bdai ir normos (priesdli ir priesag vartojimas). Svarbiausi nagrinjam kalbos dali darybos bdai. Sintaks. Zodzio galimyb jungtis. Zodzi prijungimas ir su(si)jungimas. Zodzi junginys. Sakinys. Sakini rsys pagal komunikacin tiksl. Sakinio dalys. Pagrindins ir antrininks sakinio dalys. Veiksnys ir tarinys. Papildinys, aplinkybs ir pazyminys. Vienarsi sakinio dali skyrimas

134

kableliais (paprasciausi atvejai). Vientisinis ir sudtinis sakinys. Asmeniniai ir beasmeniai sakiniai. Tiesiogin kalba (paprasciausi skyrybos atvejai). Kreipinys, jo skyryba. Rasyba ir skyryba pagal poreikius. Pastraipa.Tekstas. Is kalbos istorijos. Vard ir pavardzi kilm, vietovardziai, liaudiskoji ir mokslin j etimologija.

LITERATRINIS UGDYMAS Literatrologiniai aspektai Literatra kaip ismon. Literatra, knyga kaip zini saltinis. Knyga, literatra tarp kit meno rsi. Turinys Mit, sakmi ismon. Dievai ir mitins btybs, j vardai. Smulkioji tautosaka, jos savitumas. Liaudies pasaka, pagrindiniai pasak tipai. Treciojo brolio motyvas ir jo prasm. Literatrins pasakos. Literatrini pasak vairov. Literatrins pasakos ir liaudies pasakos bendrumai ir skirtumai. Garsesnieji folkloriskj literatrini pasak (Broli Grimm, A. Giedriaus, A. Vaiciulaicio, P. Cvirkos) pavyzdziai. Tikrovs perkrimas siuolaikinse originaliose literatrinse pasakose. Literatrini pasak personaz vairov. Dviej vaizduojamj pasauli ­ pirminio (tikroviskojo) ir antrinio (pramanytojo) ­ suvokimas. Antrinio vaizduojamojo pasaulio vairov. Literatrini pasak etins, zmogiskosios vertybs. Literatrin pasaka kaip tikrovs pazinimo saltinis. Skaityt pasak pasaulio krybins transformacijos. Tikrovs pasaulis literatroje, realistinio tipo tekstai, j turinio vairov. Grozinis ir dalykinis tekstas. Faktas ir ismon grozinje literatroje. Krinio temos samprata, temos atpazinimas. Krinio problemos samprata, atpazinimas ir formulavimas. Krinio turinys, glaustas bei smulkus turinio atpasakojimas. Krinio idjos supratimas ir apibdinimas. Poezija, eilrastis kaip savitas kalbjimas. Eiliuota kalba. Eilrascio turinio problemiskumas: pasakojamasis eilrastis, besiuzetis eilrastis, eilrastis nuotaika, eilrastis spdis. Eilrascio muzikalumas. Eilrasci deklamavimas, raiskusis skaitymas kaip prasms perteikimo bdas. Perkeltin zodzio reiksm. Metafora. Knyga kaip literatros pateikimo forma. Knygos struktra. Glausta knygos istorija ir ateities prognozs. Knygos ,,gimimas" siandien. Redagavimo samprata. Knyg vairov. Knyga ir periodika.

135

Knygos krjas, menininkas, autorius, rasytojas, poetas, sudarytojas. Rasytojo gyvenimo ir jo krybos rysys. Knyga siuolaikinio moksleivio gyvenime (interesai, motyvacija). vairios perskaityt knyg aptarimo formos. Literatra ir teatras. Inscenizacija. Pjes. Skirtingos ir artimos literatros ir teatro raiskos galimybs. Vaidmeninis, raiskusis skaitymas, deklamavimas. Literatra ir dail. Literatros siuzetai dailje. Iliustracijos. Bandymas iliustruoti. Literatra ir muzika. Eilrascio melodija, intonacija. Dainuojamasis eilrastis. Straipsni apie teatr, muzik, dail, kin, televizij skaitymas, supratimas ir aptarimas. Kit kultrins komunikacijos rsi ­ kino, fotografijos, televizijos, interneto ­ rysys su knyga, literatra. Ziniasklaida ir populiarioji kultra. Pagrindins teorins svokos Turinys ir forma, tema, problema, idja, veikjai (personazai), inscenizacija, pjes, vykis, krinio veiksmas, vieta ir laikas, pasakojimas, dialogas, palyginimas, metafora, kartojimas, epitetas, rimas, konfliktas.

VII­VIII klass

KALBINIS UGDYMAS Kalbos vartojimas Kalbjimas ir klausymas Klausymosi tikslai. Pasyvus ir aktyvus klausymasis. Klausymosi strategijos (nusiteikimas aktyviai klausytis; klausymosi tikslo paisymas, pagrindins minties, fakt, dat, pavadinim, neaiskios informacijos pasizymjimas). Klausymosi grztamasis rysys (tikslinamieji, aiskinamieji klausimai, komentarai). Netinkamo klausymosi priezastys ir padariniai. Privatusis ir viesasis kalbjimas. Kalbos etiketas. Kalbjimas atsizvelgiant adresat ir situacij. Adresato sudominimo priemons (citatos, patarls, palyginimai, humoras). Kalbjimas atsizvelgiant tiksl: informuoti, sudominti, tikinti, reiksti savo mintis. dialogas, pokalbis. Diskusija (objekto isskyrimas, nuomoni reiskimas ir pagrindimas, polemizavimas, Monologas,

apibendrinimas). Skaitymas

136

Skaitymo tiksl (savo malonumui, mokymuisi, informacijai rasti) suvokimas. Skaitymas atsizvelgiant teksto paskirt, adresat, pobd. Raiskiojo skaitymo gdzi tobulinimas (tinkamas intonavimas, pauzs, loginiai kirciai). Teksto prasms suvokimas (tema, pagrindin mintis, problema, faktas ir nuomon, detal ir visuma, tiesiogin ir perkeltin prasm). Skaitymo strategijos (numatymas, klausimai, perfrazavimas, reiksminiai zodziai, tikslin perzvalga). Informacijos radimas, atranka. Tekst, kuriuose prasm reiskiama ne vien verbaliniais zenklais, suvokimas. Rasymas Rasymas atsizvelgiant tiksl ir adresat. Teksto struktra. Teksto komponavimas. Pastraipos struktra (nuoseklumas, rislumas). Pastraip siejimo bdai. Teksto redagavimas atsizvelgiant adresat, turin, stiliaus ir kompozicijos vientisum, kalbos taisyklingum. Teksto tipai: pasakojimas, aprasymas, samprotavimas. Aprasymas ir pasakojimas (jausm, stebini, vyki, proces ir kt.). Aprasymo ir pasakojimo raiskos priemons. Samprotavimas, jo raiska (tez, argumentai, kontrargumentai, apibendrinimas, siejamosios kalbos priemons). Aprasymo, pasakojimo, samprotavimo derinimas tekste. Dalykiniai tekstai. Referatas, straipsnis, knygos (parodos, spektaklio ir kt.) pristatymas, laiskas, charakteristika. Skelbimas, kvietimas. Asmeniniai tekstai. Laiskas, dienorastis, zinut. Krybiniai bandymai. Apsakymas, eilrastis. Menin charakteristika, stilistins charakterizavimo priemons. Krybin grozinio teksto transformacija (rsies, zanro, tipo, pasakojimo perspektyvos keitimas).

Kalbos pazinimas Fonetika ir akcentologija. J tarimas ir rasyba lietuviskuose ir tarptautiniuose zodziuose. Tarptautini zodzi tarties, kirciavimo ir rasybos ypatumai. Fonetikos apibendrinimas.

137

Leksika. Skoliniai. Neteiktinos svetimybs. Archaizmai. Naujadarai. Terminai. Tarptautiniai zodziai. Leksikos normos. Morfologija. Skaitvardis, vardis, prieveiksmis, morfologins j ypatybs, rasybos ypatumai (tsinys). Neasmenuojamosios veiksmazodzio formos (dalyvis, pusdalyvis, padalyvis). J vartojimas, kaitymas, daryba ir rasyba. Dalelyt. Reiksm, vartojimas, rasyba. Kalbos dali vartojimo normos. Kalbos dali apibendrinimas. Sintaks. Zodzi rysiai: derinimas, valdymas, sliejimasis. Veiksnys ir tarinys. Veiksnys, jo raiska. Tarini rsys ir raiska. Brksnys tarp veiksnio ir tarinio. Antrininks sakinio dalys, j raiska. Pazyminys. Derinamieji ir nederinamieji pazyminiai. Priedlis. Isplstiniai pazyminiai. Pazymini skyryba. Tikslinamosios, isplstins aplinkybs, j skyryba. Vienarss sakinio dalys, j skyryba. terpiniai, j skyryba. Sudtiniai jungtukiniai sakiniai (sujungiamieji ir prijungiamieji), j skyryba. Pastraip krimo bdai. Sakini siejimas pastraipoje. Sintakss normos. Kalbotyros pradmenys. Indoeuropieci kalb seima. Lietuvi kalba ir kitos balt kalbos, taut ir kalb likimai. Lietuvi kalbos ir slav, german kalb rysiai.

LITERATRINIS UGDYMAS Literatrologiniai aspektai Literatros rsys, zanrai, tipai. Turinys Epikos samprata. Epas. Pasirinkto epo istraukos analiz. Epo herojaus savitumas. Epo santykiai su kitais tautosakos zanrais (pasaka, daina ir t. t.). Klasikinio romano arba jo istrauk analiz. Socialin ir moralin problematika (teorin samprata ir praktinis atpazinimas). Romano veikj tipiskumas ir individualumas. Siuolaikinio (jaunimo) romano arba apysakos analiz. Psichologin literatra. Psichologizmo samprata, isgyvenim raiska literatroje. Dienorastis kaip pasakojimo forma, jo santykis su tradiciniais literatros zanrais. Psichologinis literatros tikrumas ir dirbtinumas. Epinis ir lyrinis apsakymas. Isoriniai ir vidiniai apsakymo zanro bruozai. Dvasini lzi, lemting moment vaizdavimas apsakymuose. Istorin literatra. Istorini asmenybi vaizdavimas. Grozins literatros ir istorijos mokslo santykis. Nuotyki ir detektyvin literatra. Intrigos vaidmuo krinyje. Siuzeto struktra, dinamiskumas ir statiskumas. Kompozicijos samprata, kompozicijos menin motyvacija.

138

Literatrins pasakos ir fantastikos santykis. Romantin ir siuolaikin literatrin pasaka. Pasakos elementai siuolaikinje literatroje. Komiskoji literatra. Satyra ir humoras. Svarbesnieji komiskosios literatros zanrai. Komiskasis herojus. Komizmo raiskos bdai. Trumpalaikis, prasmingas ir lkstas komizmas. Lyrika. Poezijos ir lyrikos svokos. Eiliuoti pasakojamieji kriniai. Lyrikos zanrai (eilrastis, elegija). Poemos, pasakcios, balads rsins priklausomybs problema. Eilrasci analiz, suvokimas. Klasikinio ir modernaus eilrascio skirtybs. Poezijos ritmas ir metras. Dramaturgija. Isoriniai ir vidiniai draminio krinio pozymiai. Dramaturgijos zanrai (tragedija, komedija, drama, dramin pasaka). Bendriausioji absurdo dramos samprata. Dramos santykis su epika, lyrika, tautosaka. Publicistika ir dokumentika. Publicistikos, dokumentikos ir autoriaus gyvenimo bei veiklos rysys. Ismon ir faktai publicistikoje. Pagrindins teorins svokos Episkumas, lyrizmas, komizmas, psichologizmas, dramatizmas. Epas, romanas, apysaka, apsakymas, pasakcia, drama, poema, eilrastis, komedija, tragedija, memuarai. Dialogas, monologas, siuzetas, peizazas, kompozicija, veikjo portretas, charakteris, konfliktas. Epitetas, metafora. Eildara, rimas, ritmas, metras.

IX­X klass

KALBINIS UGDYMAS Kalbos vartojimas Kalbjimas ir klausymas Viesasis kalbjimas. Pasirengimas viesajai kalbai: temos pasirinkimas, tikslo numatymas, medziagos rinkimas (israsai, konspektai, interviu). Kalbos komponavimas: zanga, pagrindin mintis, teigini dstymo tvarka, apibendrinimas. Kalbos sakymas. Dalykiniai pokalbiai. Interviu ­ pasirengus ir ekspromtu. Diskusija (pltojama). Vadovavimas diskusijai. Referato pristatymas ir skaitymas (tvarka, iskalbos reikalavimai). Skaitymas Skaitymo tiksl (savo malonumui, mokymuisi, informacijai rasti) suvokimas. Skaitymas atsizvelgiant teksto paskirt, adresat, pobd, teksto darom poveik.

139

Teksto prasms suvokimas (tema, pagrindin mintis, problema, faktas ir nuomon, detal ir visuma, tiesiogin ir perkeltin prasm, potekst, ssajos su kontekstu). Suvokimo strategijos (numatymas, klausimai, perfrazavimas, reiksminiai zodziai, tikslin perzvalga). Informacijos tvarkymas (vairs paieskos bdai, atranka, sisteminimas, israsai, citatos, tikslingas naudojimas). Tekst, kuriuose prasm reiskiama ne vien verbaliniais zenklais, suvokimas. Rasymas Rasymas atsizvelgiant tiksl ir adresat. Dalykiniai tekstai. Referatas. Medziagos rinkimas, israsai, sisteminimas, apibendrinimas. zanga (esmini klausim isskyrimas, problemos formulavimas). Dalyko (temos, problemos, nuomons) dstymas. Isvados. Citavimas. Tezs. Straipsnis kaip samprotaujamojo pobdzio tekstas. Prasymas, anketa, autobiografija, charakteristika. Recenzija (objekto pristatymas, spdis, argumentai, apibendrinimas), anotacija. Es. Raiskos ypatumai. Krybiniai bandymai. Miniatira, novel, dedikacija, eilrastis. Rasymo eiga (variant skaitymas, aptarimas, tobulinimas, redagavimas); reikalavim ir individualaus rasymo bdo derinimas.

Kalbos pazinimas Kirciavimas. Kirtis ir priegaid, priegaidzi rsys. Linksniuojamj kalbos dali kirciuots. Naudojimasis kirciavimo zodynu. Veiksmazodzi ir kit kalbos dali kirciavimo ypatumai. Kirciavimo normos. Leksika. Tarmybs, j vartojimo sfera. Leksikos normos. Lietuvi kalbos tarms. Bdingiausios fonetins, leksins ir gramatins tarmi ypatybs. Gimtosios tarms santykis su bendrine tarme. Sintaks. Sudtiniai prijungiamieji sakiniai, j skyryba (tsinys). Salutini sakini sintaksiniai sinonimai. Bejungtukiai sakiniai, j vartojimas ir skyryba. Sudtiniai misrieji sakiniai. Vientisinio ir sudtinio sakinio apibendrinimas. Sakini sudarymo ir siejimo normos. Morfologija. Kalbos dali kartojimas pagal poreikius. Kalbos dali vartosenos normos (pagal poreikius).

140

Kalbotyros pradmenys. Seniausi rasytiniai lietuvi kalbos saltiniai, kultrinis j kontekstas. Bendrins kalbos formavimasis. Zymiausi lietuvi kalbos tyrintojai ir ugdytojai (J. Jablonskis, K. Bga, J. Balcikonis ir kt.). Lietuvi kalbos savitumas ir vert. Gyvenamosios vietos tarms santykis su bendrine kalba.

LITERATRINIS UGDYMAS Literatrologiniai aspektai Visuotins ir lietuvi literatros kaita. Nacionalin literatra. Literatros tradicija, jos kaita ir tstinumas. Pagrindins epochos, literatros kryptys. Tautosakos ir literatros rysys. Romantinis ir realistinis vaizdavimo bdas. Turinys Antikin literatra, jos pasaulvaizdis. Keli antikos mit bei literatros krini analiz. Tautosakos kilm, meninis savitumas, rsys ir zanrai. Viduramziai, Renesansas (bendriausias susipazinimas). Romantizmas. Romantins literatros idealai. Romantinis herojus. Nauj literatros form radimasis. Realistin literatra, realistinis vaizdavimo bdas, socialin problematika, fakto ir ismons santykis. Psichologizmas literatroje. Rasytojo gyvenimo ir krybos rysys. Modernioji literatra. Tikroviskojo vaizdo transformacijos. XX a. literatros tematika, problematika ir poetika. Paaugli ir jaunimo literatros psichologin problematika, psichologinis autentiskumas. Populiariosios literatros samprata. Negrozin literatra (laiskai, dienorasciai, atsiminimai, eseistika). Pastaba. IX­X klasse turt bti skaitoma A. Baranausko ,,Anyksci silelis", pasirinkti Zemaits, K. Binkio kriniai, nes si autori kryba nenagrinjama XI­XII klasse. Pagrindins teorins svokos Romantizmas, realizmas, modernizmas. Pasakotojas, pasakotojo tipai. Literatros krinio stilius, stilizacija. Grozinio krinio erdv ir laikas. Simbolis, alegorija, metafora.

141

ISSILAVINIMO STANDARTAI

Pasiekimai VI klas VIII klas X klas

1.1. Argumentuotai vertina teksto darom poveik. 1.2. Skaito ir supranta gana abstrakcius vairios tematikos tekstus. 1.3. Skaito tekst, tinkamai intonuodamas bei suddamas loginius prasminius kircius. 1.4. Neiskreipdamas suformuluoja pagrindin viso teksto ar pastraipos mint, aptaria idjas. Skiria fakt nuo nuomons. 1.5. Supranta placiajai visuomenei skirtus tekstus, kuriuose prasm reiskiama ne vien verbaliniais zenklais (zemlapius, komiksus, reklam, televizijos laidas, brzinius). Kritiskai vertina ziniasklaidos ir populiariosios kultros tekstus. 1.6. Geba issiaiskinti nesuprastas mintis, idjas, svokas klausdamas, dar kart skaitydamas, savarankiskai rasdamas informacij vairiuose saltiniuose: zodynuose, zinynuose, enciklopedijose ir kt. 1.7. Atsizvelgdamas tiksl, taiko tinkamiausius teksto (knygos) perzvalgos principus. 1.1. Atidziai skaito, klausosi bei 1.1. Suvokia teksto autoriaus tikslus. supranta teksto paskirt (informuoti, tikinti ir pan.). 1.2. Skaito ir supranta artimos savo 1.2. Skaito ir supranta platesn kontekst patirciai ir pazstamos tematikos tekstus. (buitin, socialin, kultrin) apimancios tematikos tekstus. 1.3. Savarankiskai pasirengs skaito 1.3. Is anksto pasirengs skaito tekst, tinkamai intonuodamas bei tekst, tinkamai intonuodamas bei suddamas loginius prasminius kircius. suddamas loginius prasminius kircius. 1.4. Glaustai atpasakoja tekst ar jo 1.4. Neiskreipdamas suformuluoja dal, neiskreipdamas suformuluoja pagrindin viso teksto ar pastraipos mint, pagrindin viso teksto ar pastraipos atsako klausimus, pats formuluoja mint, atsako klausimus. klausimus. Atpazsta ir tinkamai supranta ironij. 1.5. Supranta nesudtingus paaugliams 1.5. Supranta nesudtingus vaikams skirtus tekstus, kuriuose prasm reiskiama skirtus tekstus, kuriuose prasm ne vien verbaliniais zenklais (zemlapius, reiskiama ne vien verbaliniais zenklais komiksus, reklam, televizijos laidas, (zemlapius, komiksus, reklam, televizijos laidas, virtualiosios aplinkos brzinius). tekstus). 1.6. Supranta, kas jam neaisku 1.6. Geba issiaiskinti nesuprastas mintis, (zodziai, klausimai, uzduotys ar pan.), ir idjas, svokas klausdamas, dar kart geba issiaiskinti klausdamas arba dar skaitydamas, rasdamas informacij kart atidziai siskaitydamas. nurodytuose saltiniuose. 1.7. Zino, kam reikalinga bendroji bei tikslin teksto (knygos) perzvalga. Randa mgstamo pobdzio grozins literatros knyg, naudodamasis mintais bdais. 2.1. Savarankiskai pasirenka tekstus, atsizvelgdamas savo pomgius. 1.7. Zino, kam reikalinga bendroji bei tikslin teksto (knygos) perzvalga. Randa dalykin informacij nurodyta tema, naudodamasis mintais bdais.

Sritis

Kalbos vartojimas. Sakytinio ir rasytinio teksto suvokimas

Esminiai gebjimai

1. Suprasti teksto paskirt, kalbtojo ar rasytojo tikslus bei teksto prasm.

2. Rasti ir tvarkyti informacij,

2.1. Randa mokytojo nurodytus saltinius 2.1. Savarankiskai pasirenka tekstus mokymuisi, papildomai informacijai. vairiems tikslams (mokymuisi, papildomai

142

Sritis

Esminiai gebjimai

atsizvelgiant tikslus.

Pasiekimai VI klas VIII klas X klas

informacijai, savo malonumui ir pan.). 2.2. Naudojasi vairiais informacijos paieskos bdais (katalogais, dalyk rodykle, enciklopedijomis, elektroniniais katalogais, paieskos sistemomis, zinynais, zodynais). Gauna informacijos is zmoni. 2.3. Atrenka saltinius, nustato informacijos naudingum, j rsiuoja, uzraso ir vertina.

Teksto krimas (zodziu ir rastu)

2.2. Naudojasi biblioteka, randa 2.2. Randa reikiam informacij, leidin, naudodamasis katalogu ar dalyk naudodamasis katalogais, dalyk rodykle, rodykle. Gauna informacijos is zmoni. enciklopedijomis, zinynais, zodynais, elektroniniais katalogais. Gauna informacijos is zmoni. 2.3. Zinodamas klausymo ar 2.3. Isrenka tai, kas svarbiausia, pazymi skaitymo tikslus, atrenka informacij sutartu bdu, israso citatas, bibliografinius nurodytu aspektu, pazymi sutartu bdu, duomenis. uzraso bibliografinius duomenis. 2.4. Atrenka, sistemina, apibendrina ir 2.4. Atrenka, sistemina ir apibendrina 2.4. Atrenka ir sidmi nauj argumentuotai vertina nauj informacij, informacij, klausydamasis monologins nauj informacij, klausydamasis kalbos ir zodziu bendraudamas su kitais. monologins kalbos ir zodziu bendraudamas klausydamasis monologins kalbos, dalyvaudamas diskusijoje, apibendrindamas su kitais. interviu medziag. 3.1. Kalba ir raso atsizvelgdamas 3.1. Kalba ir raso atsizvelgdamas 3.1. Kalba ir raso atsizvelgdamas 3. Kurti tekst, laikantis tiksl, adresato lkescius. Is anksto tiksl, adresat (bendraamziai, artimieji, tiksl, adresat, kalbjimo situacij: skiria pagrindini tekst oficiali ir neoficiali situacijas, dazniausiai pasirengs kalba vairiose oficialiose mokytojai, kiti suaugusieji) ir krimo princip bei tinkamai pasirenka kalbin raisk. Natraliai situacijose mazai pazstamiems ar aplinkybes: smoningai pasirenka bendrj stiliaus nepazstamiems adresatams, pasirenka kalba oficialiose situacijose pazstamiems zodzius, kai kurias sintaksines reikalavim. oficialioms situacijoms tinkam kalbin adresatams. konstrukcijas (pavyzdziui, pilnieji, raisk. nepilnieji sakiniai), laikosi kalbos etiketo. 3.2. Savarankiskai pasirenka efektyvias 3.2. Raso taikydamas zinias apie rasymo 3.2. Raso taikydamas zinias apie proceso etapus ir strategijas (,,minci lietus", strategijas. rasymo proceso etapus (planavimas, laisvasis rasymas, ,,tinklo nrimas" ir pan.). juodrascio rasymas, redagavimas, Renkasi strategijas mokytojo padedamas. publikavimas). Naudojasi mokytojo pasilytomis strategijomis. 3.3. Kuria tekst, laikydamasis trinars 3.3. Kuria tekst, laikydamasis trinars 3.3. Kuria tekst, stengdamasis struktros (pradzia, dstymas, pabaiga), struktros (pradzia, dstymas, pabaiga), laikytis trinars struktros (pradzia, dstymas, pabaiga), teksto nuoseklumo teksto nuoseklumo ir pastraipos vientisumo teksto nuoseklumo ir pastraipos vientisumo reikalavim. Savarankiskai istaiso nurodytus bei bendrj stiliaus reikalavim. reikalavim. Mokytojui patarus istaiso Savarankiskai istaiso nurodytus trkumus. trkumus. trkumus. 4.1. Kuria taigios kompozicijos, gyvo ir 4.1. Kuria sudtingesns kompozicijos, 4.1. Kuria nesudtingos 4. Kurti vairi tip ir savito stiliaus pasakojimus. Zino savo tempto siuzeto pasakojimus. Rasydamas kompozicijos pasakojimus, grstus zanr tekstus. stiliaus pranasumus ir trkumus ir tai motyvuotai sieja pasakojimo, aprasymo, patirtimi bei ismone. Stengiasi siekti Puoselti stiliaus

143

Sritis

Esminiai gebjimai

individualum.

Pasiekimai VI klas

vaizdumo, gyvumo, naudodamasis leksikos bei sintakss teikiamomis galimybmis. 4.2. Tiksliai perteikia informacij. Naudojasi mokytojo pasilytais bdais bei priemonmis, kurie padeda adresatui suvokti informacij. 4.3. Moka nuosekliai, dalykiskai apibdinti daikt (Kaip tai atrodo?), proces (Kaip tai daroma? ­ kuria instrukcijas, zaidimo taisykles, receptus ir pan.). 4.4. Kuria tekstus (pavyzdziui, reklam, kvietim, skelbim) siekdamas informatyvumo ir taigumo derms.

VIII klas

samprotavimo elementus, siekia taigumo, savitumo.

X klas

atsizvelgdamas tobulina savo tekstus. 4.2. Efektyviai perteikia informacij, savarankiskai renkasi tinkamus informacijos perteikimo bdus, vaizdines priemones. 4.3. Moka nuosekliai, dalykiskai paaiskinti svokas (Kas tai yra?), analizuoti procesus (Kodl taip nutinka?). Laikydamasis zanro reikalavim, raso referat ir j pristato. 4.4. Kuria tekstus (pavyzdziui, reklam, kvietim, skelbim, interneto svetains puslap) isradingai siekdamas informatyvumo ir taigumo derms. 4.5. Rastu ir zodziu issako savo nuomon apie gana abstrakcius dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi vairiais saltiniais, visuotinai priimtinais kriterijais. Laikosi samprotaujamojo teksto struktros. Tikslingai komponuoja tekst, siekdamas taigumo. Paraso tekst spaudai (straipsn, nuomon, skaitytojo laisk ar pan.). 5.1. Efektyviai klausosi, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, priestarauja, vertina, apibendrina, vadovauja diskusijai. 1.1. Taisyklingai kirciuoja vairi kalbos dali zodzius, praktiskai taikydamas pagrindines kirciavimo taisykles bei naudodamasis zodynais.

5. Dalyvauti vairaus pobdzio pokalbiuose (pasnekesyje, diskusijoje, gince, interviu ir pan.), siekiant uzsibrzt tiksl. 1.1. Taisyklingai taria ir raso balsius, Kalbos pazinimas 1. Taikyti zinias apie priebalsius, dvigarsius lietuviskuose kalbos sandar zodziuose, randa kirciuot skiemen. prasmingam ir taisyklingam minci reiskimui zodziu ir rastu Dalyvavimas pokalbiuose

4.2. Tiksliai ir aiskiai perduoda informacij, mokytojo padedamas renkasi tinkamiausius bdus bei priemones, kad padt adresatui j suvokti. 4.3. Moka nuosekliai, dalykiskai arba meniskai apibdinti vairius objektus (pavyzdziui, parasyti charakteristik), palyginti du objektus, paaiskinti proces (Kaip tai veikia?). 4.4. Kuria tekstus (pavyzdziui, reklam, kvietim, skelbim, interneto svetains puslap) isradingai siekdamas informatyvumo ir taigumo derms. 4.5. Rastu ir zodziu issako savo 4.5. Rastu ir zodziu issako savo nuomon apie maziau pazstamus dalykus, nuomon apie konkrecius gerai vertina, argumentuodamas remiasi savo pazstamus dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi savo patirtimi. patirtimi, kitais saltiniais (pavyzdziui, perskaitytomis knygomis), visuotinai Laikosi elementarios samprotaujamojo sutartais kriterijais (pavyzdziui, zanro teksto struktros (tez, argumentai, reikalavimais). Laikosi samprotaujamojo isvada). teksto struktros (tez, argumentai, kontrargumentai, isvada). 5.1. Efektyviai klausosi, klausia, 5.1. Efektyviai klausosi, klausia, atsako, atsako, reiskia savo nuomon, argumentuoja, priestarauja, apibendrina. priestarauja.

1.1. Taisyklingai taria ir raso balsius, priebalsius, dvigarsius tarptautiniuose zodziuose, taisyklingai kirciuoja daznai vartojamus zodzius, praktiskai taikydamas priespaskutinio skiemens taisykl ir

144

Sritis

Esminiai gebjimai

bei efektyviai jomis naudotis.

Pasiekimai VI klas

1.2. Tinkamai vartoja vienareiksmius ir daugiareiksmius zodzius. Randa tekste sinonimus, antonimus, homonimus, frazeologizmus. Vengia svetimybi, barbarizm. Nurodzius klaid moka istaisyti pats arba remiasi zodynu. 1.3. vardija zodzi darybos bdus. Paaiskina, kaip sudarytas zodis. Zino dazniau vartojam priesdli ir priesag vartojimo normas. 1.4. Skiria pagrindines lietuvi kalbos dalis. Ismano svarbiausias morfologines j ypatybes. Taisyklingai vartoja prielinksnius pas, per, , ant. Taiko zinomas rasybos taisykles. 1.5. Atpazsta sakin kaip kalbos vienet. Moka vartoti skyrybos zenklus sakinio gale. Moka skirti kreipin, vienarses sakinio dalis kableliais, ismano nesudtingus tiesiogins kalbos atvejus, elementarios struktros sudtinius sakinius.

VIII klas

naudodamasis zodynais. 1.2. Paaiskina perkeltins reiksms zodzius. Skiria skolinius ir tarptautinius zodzius. Nevartoja svetimybi, barbarizm. Randa klaid ir istaiso. Naudojasi kalbos praktikos leidiniais. 1.3. Paaiskina nagrinjam kalbos dali darybos bdus. Zino ir taiko svarbiausias zodzi darybos normas. 1.4. Skiria visas lietuvi kalbos dalis, atpazsta jas tekste. Paaiskina kaitymo ypatybes ir vartosenos normas. Taiko visas rasybos taisykles. 1.5. Randa sakinyje sakinio dalis, nusako j funkcijas ir raisk. Moka skirti visus vienarsi sakinio dali atvejus, aiskinamsias, isplstines sakinio dalis, terpinius. Skiria tiesiogin kalb, sudtingesns struktros sudtinius sakinius. Laikosi zinom pastraip ir sakini siejimo norm. 2.1. Zino, kad lietuvi kalba priklauso indoeuropieci kalb seimai. Zino seniausius rasytinius lietuvi kalbos saltinius. 2.2. Supranta, kaip ir kodl kalba keiciasi: kinta zodzi reiksms, atsiranda nauji zodziai. 1.2. Paaiskina knygos adresat vairov ir su ja susijus knygos savitum.

X klas

1.2. Atpazsta tekste tarmybes, zino j vartojimo sfer ir prasm. Kalboje isvengia neteiktin zodzi. Randa lietuviskus atitikmenis. Naudojasi kalbos praktikos leidiniais. 1.3. Remiasi zodzi darybos ziniomis taisyklingai kirciuodamas ir rasydamas. 1.4. Apibdina kalbos dali funkcijas. Remiasi kaitybos ziniomis taisyklingai rasydamas. Laikosi kalbos dali vartojimo norm. 1.5. Skiria sakini tipus ir rsis. Atpazsta vis rsi sudtinius sakinius, juos taisyklingai skiria. Moka skirti citatas. Laikosi sakini siejimo norm.

2. Suvokti kalb kaip socialin ir kultrin reiskin.

2.1. Zino, kad lietuvi kalba priklauso balt kalboms. 2.2. Zino, kad lietuvi kalba ­ valstybin. Supranta, kad kalba nuolat kinta. Supranta kalbos svarb bendravimui, mokymuisi ir kt. 1.1. Paaiskina savit knygos viet tarp kit kultros reiskini.Aptaria knygos struktr. Nusako autoriaus,

2.1. Zino svarbiausius lietuvi kalbos tyrjus ir j darbus. Aptaria svarbiausias lietuvi kalbos tarmi ypatybes. 2.2. Supranta, kaip ir kodl kalba keiciasi, gali vardyti kitimo priezastis, sieja jas su istoriniu, kultriniu kontekstu. Suvokia dabartin kalbos bkl. 1.1. Paaiskina knygos reiksm zmogaus saviugdai. Diskutuoja apie besikeicianci knygos situacij ir vaidmen.

Literatrinis ugdymas

1. Suprasti ir savarankiskai vertinti knygos kaip kultrins

145

Sritis

Esminiai gebjimai

komunikacijos priemons reiksm.

Pasiekimai VI klas

sudarytojo, vertjo ir kit knygos krj funkcijas. 1.2. Glaustai nusako pagrindinius knygos istorijos etapus. Apibdina knygnesi vaidmen.

VIII klas

1.2. Aptaria savo skaitymo polinkius ir j kait. Argumentuoja savo lektros pasirinkim.

X klas

1.2. Paaiskina, kas yra literatros klasika, pateikia pavyzdzi. Nusako, kas yra nacionalin literatra bei literatros tradicija. Argumentuotai vertina populiarij literatr, aptaria jos santyk su tradicine kultra. 2.1. Paaiskina liaudies krybos prigimt, 2.1. Apibdina lietuvi liaudies dain 2.1. Atpazsta liaudies pasak, jos 2. Paaiskinti, vertinti skiria tautosakos rsis ir pagrindinius savitum. Diskutuoja apie isliekamj pradzios ir pabaigos formules. menin literatros Apibdina tipinius pagrindini liaudies liaudies dain ir kit tautosakos zanr vert. zanrus. Atpazsta kai kuriuos liaudies pasak krinio savitum. motyvus ir paaiskina j prasm. Paaiskina pasak veikj bruozus. Skiria pasak, tautosakos ir autorins krybos rys; sakm, padavim, smulkiosios atpazsta tautosakos tipazus, vertybes, tautosakos krinius. stiliaus apraiskas literatroje. 2.2. Skaitom krin susieja su 2.2. Skiria literatros rsis, nusako 2.2. Zino, kad grozin literatra yra isorinius ir vidinius j pozymius. Apibdina atitinkama istorine epocha. ismon. Argumentuotai aptaria pagrindinius, aktualesnius literatros zanrus literatros krinio ,,tikroviskum": kas (roman, apysak, apsakym, pasakci, primena tikrov, kas isgalvota. Skiria eilrast, balad, poem, dram, tragedij, literatrin pasak nuo liaudies, komedij), pateikia kiekvienos rsies ir apibdina ,,pramanytj" literatrins pagrindini zanr pavyzdzi. Atpazsta pasakos pasaul. ,,fakto" literatr ir paaiskina jos specifik. 2.3. Apibdina epochos bei individualj 2.3. Aptaria siuzeto struktr 2.3. Apibdina eiliuotos ir prozins krinio stili. Atpazsta krinyje daugum (ekspozicij, uzuomazg, kulminacij, kalbos skirtumus. Formuluoja, vardija atomazg), paaiskina skirting rsi ir zanr pagrindini menini priemoni, paaiskina j krinio tem, problem, pagrindin mint. Apibdina krinio veiksmo viet krini siuzeto specifik. Paaiskina krinio paskirt ir prasm. Apibdina literatros krinio pasakotoj. Aptaria krinio kompozicij. Analizuoja veikj ir laik. Apibdina ir vertina skaitom kompozicijos savitum. Suvokia krinio (literatrini charakteri) krimo bdus ir literatros krini veikjus. Pastebi priemones. Atpazsta, paaiskina metaforas, tematikos bei problematikos ir poetikos krinyje epitetus, palyginimus, (stiliaus) ssajas. komizmo formas. pakartojimus, aiskina j reiksm. 3.1. Aptaria rasytojo pasaulzir, 3.1. Apibdina dvasinius heroj idealus. 3. Suvokti ir 3.1. Atpazsta teigiamus ir neigiamus Palygina veikj isgyvenimus su savaisiais. moralines nuostatas, isreikstas krinyje, savarankiskai aptarti krinio veikjus, vertina j poelgius. svarsto literatros krini etins Isreiskia savo nuomon apie literatroje literatros krinyje Palygina skirting autori, zanr problematikos klausimus. Palygina vairi vaizduojamas vertybes: kilnum, atskleidziamas vertybes. krinius ta pacia (seimos, mokyklos, epoch kriniuose atspindtas tas pacias gamtos, gyvnijos ir pan.) tema, issako riteriskum, pasiaukojim, meil,

146

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas

savo nuomon apie juos.

VIII klas

istikimyb, seim ir kt.

X klas

arba artimas temas, moralines, socialines ir kt. vertybes. Paaiskina, kurios krinio idjos asmeniskai priimtinos, kurios ­ nereiksmingos. 4.1. Apibdina ryskiausi kultros epoch ir krypci (antikos, romantizmo, realizmo, modernizmo) bendriausius bruozus. Atpazsta gyvenimo aktualijas XX a. kriniuose. Aptardamas krin, esant reikalui, remiasi istoriniu, biografiniu kontekstu. 5.1. Argumentuotai issako savo literatrinius spdzius. Esant galimybei, aptaria literatros krinio temomis sukurtus paveikslus.

4. Suprasti ir paaiskinti socialin kultrin literatros kontekst.

4.1. Esant reikalui, sieja krinio vaizduojam pasaul su autoriaus biografija. Atpazsta ir skiria praeities ir dabarties krinius. Skiria lietuvi ir kit taut autori krinius. 5.1. Raiskiai skaito zinomus prozos ir poezijos tekstus. Paseka pasak, papasakoja padavim, moka atmintinai smulkiosios tautosakos krini (msli, patarli, priezodzi, gamtos gars mgdziojim). Raiskiai skaito krinio dialogus vaidmenimis. Iliustruoja skaitytus krinius.

4.1. Krinio problematik ir idjas sieja su autoriaus vaizduojamu laiku ir kultriniu kontekstu.

5. Krybiskai interpretuoti literatros krin.

5.1. Is anksto pasirengs raiskiai skaito neaptartus prozos tekstus, deklamuoja aptartus poezijos tekstus. Modeliuoja (sivaizduoja) literatros krinio inscenizacij arba ekranizacij. Argumentuotai reiskia savo nuomon apie knygos (krinio) iliustracijas. Moka perteikti (pasakoti, sekti) pasakojamosios bei smulkiosios tautosakos krinius (pavyzdziui, anekdotus, skaiciuotes, pajuokavimus).

147

BALTARUSI, LENK, RUS KALBOS

Baltarusi, lenk, rus kalboje, kaip ir kit pasaulio taut kalbose, isreikstas vienintelis, savitas ir nepakartojamas tikrovs matymo bdas. Tauta savja kalba isreiskia ir palieka ateinancioms kartoms vertybi ir moralini kategorij suvokim, savo istorin atmint, socialin patirt. Dl to gimtosios kalbos reikia pirmiausia mokytis ne kaip zenkl sistemos, bet kaip kultros palikimo ir bendravimo bdo. Baltarusi, lenk, rus kalb mokymo modeliai yra analogiski lietuvi kalbos mokymo modeliui, nes gimtosios kalbos dalyko paskirtis, pagrindinis tikslas, vertybins bei didaktins nuostatos is esms nesiskiria. Taciau baltarusi, lenk, rus gimtosios kalbos mokymo Lietuvoje tikslus, uzdavinius ir turin lemia skirtinga situacija: baltarusi, lenk, rus mokyklos funkcionuoja kitoje, ne savo tautos, kalbinje ir visuomeninje kultrinje terpje. Todl ugdymo turinys bei procesas gauna kelet svarbi aspekt: ! siekiama suvokti priklausomyb savo tautai, issaugoti ir puoselti etnokultrin tautinei mazumai priklausanci asmen tapatum. Todl gimtosios kalbos mokymas(is), skaitomi grozins literatros tekstai siejami su savosios tautos istorija, kultros paveldu bei tradicijomis, zadinamas domjimasis si dien Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos kultra; ! gimtosios kalbos mokymas(is) glaudziai sietinas su Lietuvos socialiniu kultriniu kontekstu, pilietiskumu bei tolerancija; pabrziamos savosios ir lietuvi, slav ir balt kultr bei tradicij ssajos, savosios bendruomens Lietuvoje istorija, tautosaka ir etnokultra; ! svarbi ugdymo turinio dalis ­ baltarusi, lenk, rus kalbos Lietuvoje ypatumai. Skiriama nemazai laiko ir dmesio gimtosios kalbos kultrai, savosios kalbos sveikai su lietuvi bei kitomis kalbomis.

Uzdaviniai

Svarbiausi baltarusi, lenk, rus (gimtosios) kalbos ugdymo uzdaviniai yra sie. Moksleiviai turt: ! pazinti ir suprasti gimtj kalb ir literatr kaip baltarusi, lenk, rus tautos ir Lietuvos kultros dal, suvokti baltarusi, lenk, rus tautos bei Lietuvos tradicijas ir gebti jas saugoti bei pagal isgales krybingai pltoti;

! suvokti visuomens daugiakalbiskum kaip pranasum, issiugdyti tolerantisk pozir daugiakultriskum, reiksdami save remtis bendromis visiems zmonms vertybmis; ! issiugdyti komunikacinius gebjimus suvokti, kurti ir perteikti rislius vairi zanr, stili bei form tekstus; ! suvokti kalbos sistemos pagrindus, issiugdyti poreik nuolat tobulinti savo kalb ir laikytis bendrins kalbos norm; ! issiugdyti poreik skaityti, susidaryti skaitytojo estetins kultros pagrindus; ! gyti estetin literatrin nuovok, plsti savo estetin patirt; ! gyti savisvietos ir saviugdos gdzi, laikytis nuostatos mokytis vis gyvenim; ! issiugdyti informacinius gebjimus, strategin kompetencij; ! puoselti savo ir kit krybiskum; ! gebti remtis savo lingvistine ir literatrine kompetencija mokydamiesi kit dalyk.

149

BALTARUSI KALBA

BENDROJI PROGRAMA Struktra

Gimtosios kalbos ugdymo turin sudaro dvi integralios dalys: kalbinis bei literatrinis ir kultrinis ugdymas. Pagrindinje mokykloje moksleiviai toliau ugdosi rasytin ir sakytin kalb, kalbos jausm, pamazu mokosi suvokti funkcini stili savitumus, plecia kalbins veiklos akirat, motyvuoja savo komunikacin veikl, gilinasi zodzio reiksm ir kilm, zodzio prasmes epe, dramoje, lyrikoje. Sioje pakopoje moksleiviai susidaro visumin kalbos sandaros vaizd, suvokia kalbos sistem, sociokultrin jos kontekst, ismoksta taisyklingai rasyti. Moksleiviai toliau plecia ir gilina savo literatrin patirt. Literatrinis ugdymas turi padti suvokti svarbiausias baltarusi ir visuotins literatros vertybes, literatrins krybos rys su visuomene, kultrine ir literatrine aplinka. Groziniai kriniai ir kita mokymo medziaga renkama ir grupuojama daugiausia teminiu principu. Teminis principas turi padti atverti moksleiviams sudting literatros, kultros ir zmogaus dvasios pasaul. Per grozin literatr moksleiviai patiria savo estetini jausm ir mstymo galias, gali dziaugtis ir suprasti, kad pastangos zvelgti, suvokti ir isgyventi literatros krinio prasm yra asmeniskai vertingos. Formuojami ir pltojami literatros teorijos pagrindai. Literatrinis lavinimasis ­­ tekst skaitymas bei interpretavimas, svarbiausi literatros form, stili krini nagrinjimas, taip pat pazintis su j krjais. Skaitymui ir nagrinjimui silomi kriniai, kurie: ! padeda moksleiviams gerai susipazinti su vairiomis gyvenimo sritimis; ! yra susij su tautine savimone; ! per zmogaus charakter ir poelgius atskleidzia svarbiausias dorovines ir estetines visuomens vertybes; ! formuoja moksleivio pozir Tvyn, kalb, kultr, istorij, tradicijas.

150

V­VI klasse moksleiviai toliau susipazsta su tautosakos ir literatros krini tem ir turinio vairove. Programa sudaryta remiantis teminiu principu, o tautosakos krini ­ ir zanriniu principu. Moksleiviams siloma skaityti poezijos ir prozos zanr krini. V­VI klasse moksleiviams parodomi grozins, publicistins ir mokslins literatros skirtumai. VII­VIII klasse moksleivi dmesys sutelkiamas vairius zmogaus vaizdavimo literatroje bdus, literatros rsis ir zanrus, zanrines formas ir menins j raiskos priemones. Moksleiviai ne tik supazindinami su literatros kriniais, ­ kartu formuojasi ir dorovins j vertybs. Pagrindinis IX­X klasse skaitom ir analizuojam tekst parinkimo principas yra istorinis chronologinis. Analizuojami kriniai siejami su moksleiviams zinomais epochos bruozais ir rasytojo biografijos faktais. Moksleiviai mokosi ne tik teisingai vertinti konkrecius krinius, bet ir apibdinti juos savo tautos ir visos zmonijos istorins kultros raidos poziriu, sieti konkrecius gimtosios literatros faktus su pagrindinmis visuotins literatros raidos epochomis. Pateikiam sras, minimal ir btin visoms mokykloms, sudaro 50­80% vis krini, kitus krinius mokytojai pasirenka atsizvelgdami moksleivi poreikius ir turimus vadovlius.

Turinys

V­VI klass

KALBINIS UGDYMAS Kalbin veikla Kalbjimas ir klausymas Klausymas kaip kalbins veiklos rsis. Klausymo reiksm bendraujant kalba. Supazindinimas su kalbjimo tikslais: informuoti, tikinti, pasveikinti ir kt. Kalbjimas vairiose situacijose, savo nuomons pasakymas ir pagrindimas. Kalbjimo specifika oficialiose ir neoficialiose situacijose. Intonacijos reiksm bendraujant. Monologas (pasakojimas, glaustas bei detalus atpasakojimas, pasakos sekimas, informacijos perteikimas, knygos ar klass laikrascio pristatymas, prisistatymas) ir dialogas (pokalbis, interviu) kaip kalbjimo formos. Komunikacins nuovokos pltimas. Skaitymas Skaitymo gdzi tobulinimas (intonacija, pauzs, loginiai kirciai).

151

Raiskusis skaitymas. Atskiro zodzio prasms suvokimo svarba viso teksto suvokimui. vairi tekst deklamavimas. Pasakojimo tipo teksto suvokimo strategija: Kas pagrindinis veikjas? Kur ir kada viskas vyksta? K veikia pagrindinis veikjas? K tas veikjas jaucia? Kuo viskas baigiasi? Rasymas Rasybos, skyrybos norm mokymasis. Mokymasis naudotis informacijos saltiniais. Laisko, sveikinimo, kvietimo, skelbimo rasymas. Pasakojimas siuzeto arba gyvenimo patirties pagrindu. Rasybos ir skyrybos reiksm komunikacijai. Tekstas ir jo struktra Teksto tema ir struktra. Plano sudarymas. Teksto tipai: pasakojimas, aprasymas, samprotavimas. Grozinio teksto supratimo puoseljimas, jo teigiam vertybi atskleidimas, mokymasis kalbti apie tekst, vairus interpretavimas. Teksto krimas ir atpasakojimas (rastu ir zodziu, detalus ir glaustas). Teksto analiz ir krimo pratybos.

Kalbos pazinimas ir vartojimas Kalba kaip reiskinys Kalba kaip bendravimo priemon. Bendravimo turinys ir jo perteikimo bdai. Zenkl rsys: kalbiniai ir nekalbiniai (simboliai, sutartiniai zenklai ir kt.). Baltarusi kalbos kilm ir raida. Fonetika Kalbos garsai, balsiai, priebalsiai. Skiemuo, kirtis. Garsas ir raid. Minkstj priebalsi rasyba. Minkstumo zenklas. Skardzij ir duslij priebalsi rasyba. Leksika

152

Zodzio reiksm. Zodzi daugiareiksmiskumas. Zodzi vartojimas perkeltine reiksme. Homonimai. Sinonimai. Antonimai. Placiai vartojami zodziai. Profesin leksika. Tarmybs. Pasen zodziai. Neologizmai. Tarptautiniai zodziai. Frazeologizmai. Pagrindiniai baltarusi kalbos zodzi darybos bdai. Priesdli rasyba. Sudurtiniai zodziai. Sudurtiniai sutrauktiniai zodziai, j rasyba. Morfologija Kalbos dalys. Kalbos dali klasifikacija. Daiktavardis. Daiktavardzio reiksm, pagrindiniai morfologiniai pozymiai, sintaksinis vaidmuo. Bendriniai ir tikriniai daiktavardziai. Didzij raidzi rasymas pavadinimuose. Daiktavardzi gimins. Daiktavardzi skaiciai. Skaiciais nekaitomi daiktavardziai. Daiktavardzi linksniai ir linksniuots. Daiktavardzi linksniavimas. Pavardzi, miest ir kaim pavadinim linksniavimas. Bendrosios gimins daiktavardziai. Skirtingai linksniuojami ir nelinksniuojami daiktavardziai. Dalelyts rasymas su daiktavardziais. Daiktavardzi daryba ir rasyba. Bdvardis. Bdvardzio reiksm ir pagrindiniai morfologiniai pozymiai, sintaksinis vaidmuo. Bdvardzi linksniavimas, galni rasyba. Kokybiniai, santykiniai ir savybiniai bdvardziai. Bdvardzi laipsniai, j reiksm ir daryba. Dalelyts rasymas su bdvardziais. Sudurtini bdvardzi daryba ir rasyba. Veiksmazodis. Veiksmazodzio reiksm, morfologiniai pozymiai, sintaksinis vaidmuo. Bendratis. Sangrziniai veiksmazodziai. Veiksmazodzi galni rasyba. Asmenuots. Balsi ir priebalsi kaita veiksmazodzi saknyje. Dalelyts rasymas su veiksmazodziais. Darybiniai ir nedarybiniai veiksmazodziai (supazindinimas). Veiksmazodzi nuosakos (tiesiogin, tariamoji, liepiamoji). Beasmeniai veiksmazodziai. Veiksmazodzi daryba ir rasyba. Skaitvardis. Skaitvardzio reiksm, morfologiniai pozymiai, sintaksinis vaidmuo. Skaitvardzi skyriai. Kiekini skaitvardzi poskyriai (pagrindiniai, kuopiniai, dauginiai, trupmeniniai), j daryba ir rasyba. Skaitvardzi linksniavimas, kirciavimas, rasyba. vardis. vardzio reiksm, morfologiniai pozymiai, sintaksinis vaidmuo. vardzi skyriai. vardzio vartojimas ir rasyba. Nezymimj ir neigiamj vardzi daryba ir rasyba. Sintaks Zodzi junginys, pagrindinis ir priklausomasis zodis. Tiesioginiai, klausiamieji, skatinamieji sakiniai. Saukiamieji sakiniai. Skyrybos zenklai sakinio gale.

153

Pagrindins sakinio dalys, antrininks sakinio dalys: papildinys, pazyminys, aplinkybs. Vienarss sakinio dalys, kablelis tarp vienarsi sakinio dali. Kreipinys, jo skyryba. Sudtiniai sakiniai. Kablelis sudtiniame sakinyje. Tiesiogin kalba po autoriaus zodzi ir pries juos, tiesiogins kalbos skyryba.

LITERATRINIS IR KULTRINIS UGDYMAS Nagrinjam krini problematika ir vertybs Gimtin. Tvyn. Tauta. Senj laik atgarsiai. Kultrinis palikimas. Gamta. Ekologija. Zems veidas. Zmogaus ir gamtos santykis. Vietovi legendos. Gyvenimo prasm. Dorov. Ms svajons. Laim. Vaikyst. Vaikas ir pasaulis. Vaik ir suaugusij santykiai. Nuotykiai. Vaizduot. Drsa ir isradingumas. Gebjimas svajoti, dziaugtis, stebtis. Meno pasaulis. Spalvos, garsai. Gebjimas jausti, matyti ir atvaizduoti groz. Literatrinis ugdymas Mitas, legenda, sakm (panasumas ir skirtumas). Liaudies pasakos. Buitins, gyvulins, stebuklins pasakos. Msls. Patarls ir priezodziai. Baltarusi liaudies dainos ir j zanrai. Literatrin pasaka, meniniai jos ypatumai. Meninio krinio tema. Pradinis susipazinimas su meninmis priemonmis (epitetu, palyginimu, metafora). Krinio siuzetas, kompozicija (pradinis susipazinimas). Literatrinis herojus (poelgiai, portretas, kalba, autoriaus charakteristika). Men zanrai. Literatra ­ zodzio menas. Proza ir poezija. Epinio ir lyrinio krinio ypatybs. Eilrasciai proza. Menin ir mokslin literatra (ismon ir faktas). Literatra ir kiti menai Literatra ir dail. Literatros siuzetai dailje. Iliustracijos. Literatra ir teatras. Inscenizacija. Spektakli pasak perzira ir aptarimas. Skaitoma ir nagrinjama Mitai. Baltarusi legendos ir padavimai: ,,", ,, ". Baltarusi liaudies pasakos: ,, ", ,,a ", ,, ". Msls, patarls ir priezodziai. Baltarusi liaudies dainos. Biblijos sakms: ,, ", ,, ".

154

. ,, ", poema ,,". . ,, ", ,, " (poemos ,, " istraukos), ,, " (knygos ,, " istrauka), ,,", ,,", ,, ". . ,, ", ,, ". . ,, a", ,, ". . ,,", ,, ", ,, ", ,," (is

apysakos ,, ").

. ,,", ,,- ". . ,, ". . ,, ". . ,,". . ,,". . ,, ". . ,, ". ,, ". . ,, " (V skyrius sutrumpintas).

VII­VIII klass

KALBINIS UGDYMAS Kalbin veikla Kalbjimas ir klausymas Klausymas ir bendravimo kultra. Monologas (pasakojimas, atpasakojimas keiciant asmen, pranesimas), dialogas (pokalbis, interviu) ir polilogas (konferencija, diskusija) kaip kalbjimo formos. Kalbjimas vairiose situacijose, savo nuomons pasakymas ir pagrindimas. Kalbos etiketo funkcijos: kontakto uzmezgimas, mandagumas, reguliavimas. Skaitymas Grozini ir negrozini tekst skaitymas. Skaitymas atsizvelgiant teksto paskirt, kompozicij, raisk. Raiskusis skaitymas kaip prasms perteikimo bdas.

155

Pasakojimo strategija. Jaunimo literatros skaitymas, paci pasirinkt knyg aptarimas, savo pasirinkimo motyvavimas. Rasymas Charakteristika. Autobiografijos rasymas. Pareiskimas. Ataskaita. Parasyto teksto pateikimas, apiforminimas. Rasinlis-charakteristika. Publicistinio stiliaus teksto atpasakojimas. Tekstas ir jo struktra Tekstas. Teksto pavadinimas, epigrafas. Idja. Pagrindin teksto tema. Teksto struktra: zanga, dstymas, pabaiga. Teksto analizs ir krimo pratybos. Rasinys pagal pateikt siuzet, pasakojimo pradzi arba pabaig. Smulkus aprasomojo pobdzio teksto, zmogaus isvaizdos arba darbo atpasakojimas. Knygos recenzija. rasymas. Pasakojimas. Veiksmazodzi laik vartojimas, sintaksinis vaidmuo. Literatros krini veikj charakteristika. Samprotaujamojo pobdzio rasiniai probleminmis, diskusinmis temomis is savo patirties ir skaityt krini. Straipsnelio laikrasciui

Kalbos pazinimas ir vartojimas Kalba kaip reiskinys Baltarusi kalbos vaidmuo nacionalins kultros raidoje. Kalbos kultra ­ bendrosios zmogaus kultros dalis. Morfologija ir rasyba Dalyvis. Gramatiniai pozymiai, reiksm, sintaksinis vaidmuo. Veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai. Dalyviai sakinyje, j skyryba. Linksniavimas, rasybos ypatybs, vartojimas. Padalyvis. Padalyvio reiksm, ypatybs, daryba, rasyba, vartojimas. Prieveiksmis. Prieveiksmio reiksm, gramatiniai pozymiai, sintaksinis vaidmuo. Prieveiksmi kilm, skyriai, laipsniavimas, daryba ir rasyba. Prielinksnis. Prielinksnio morfologiniai pozymiai, sintaksinis vaidmuo. Prielinksni rasyba. Jungtukas. Jungtuko morfologiniai pozymiai, sintaksinis vaidmuo. Sujungiamj ir prijungiamj sakini jungtukai, j vartojimas.

156

Dalelyt. Dalelyts vaidmuo ir vartojimas sakinyje. Dalelyci skyriai. Neigiamj dalelyci rasymas su kitais zodziais. Dalelyci rasyba. Jaustukas. Jaustuko vaidmuo kalboje. Jaustuk skyryba. Sakini su jaustukais raiskus skaitymas. Sintaks ir skyryba Zodzi junginys ir sakinys. Zodzi junginys, jo reiksm ir sandara. Zodzi jungini sintaksiniai rysiai: derinimas, valdymas, sliejimas. Sakinys, jo sandara. Sakini tipai. Zodzi tvarka sakinyje. Sakinio intonacija ir loginis kirtis. Pagrindins sakinio dalys. Veiksnys. Tarinys, jo rsys. Brksnys tarp veiksnio ir tarinio. Antrininks sakinio dalys. Papildinys ir jo reiskimo bdai. Priedlis, jo skyryba. Aplinkybi rsys. Pilnieji ir nepilnieji sakiniai. Vienarss sakinio dalys (kartojimas). Vienarss sakinio dalys, sujungtos jungtukais. Vienarsi sakinio dali skyryba. Vienarsiai pazyminiai, j skyryba. Vienarss sakinio dalys ir j apibendrinamieji zodziai. Dvitaskis ir brksnys sakiniuose su apibendrinamaisiais zodziais.

LITERATRINIS IR KULTRINIS UGDYMAS Nagrinjam krini problematika ir vertybs Dorovins vertybs. Optimizmas ir pesimizmas. Bendrieji principai ir mano nuomon. Saviraiska. Iskylantys klausimai ir abejons. Gyvenimo prasm. Tvai ir vaikai. Kiekvieno amziaus sunkumai. Sutarimas ir nesutarimai. Atotrkis nuo nam. Menas ir menininkai. Krybos galia. Meno reiksm. Meno pasaulio vairov. Istorija ir tauta. Praeities ir si dien didvyriai. Tauta ir valstyb. Visuomeniniai ir tautiniai priestaravimai. Tolerancija. Gamtos harmonija. Miestas ir kaimas. Zmoni ir gamtos santykis. Ms saknys. Protvi palikimas. Meil. Moterys ir vyrai. Istikimyb. Atsakomyb uz savo poelgius.

Literatrinis ugdymas Epini tekst ypatybs: pasakojimas apie veiksm, autorius ir pasakotojas, personazas, siuzetas. Epiniai zanrai: pasakos, legendos, apsakymai, novels, apysakos. Lyriniai-epiniai zanrai (poema). Dramini tekst ypatybs: gyvas veiksmas, siuzetas, konfliktas, personazo kalba ir replikos, scena, dekoracijos, veikj srasas. Draminiai zanrai: drama, tragedija, komedija. Satyra. Epizodas, siuzetas, tema, kompozicija, personazas, eildara, menins priemons (tsiama). ,,Gyvenimai" kaip viduramzi literatros zanras. Kronikos. Literatra ir kiti menai

157

Televizija ir radijas, j raiskos priemons. Televizijos ir radijo laid, spaudos jaunimui aptarimas. Grozins literatros ir muzikos ssajos. Skaitoma ir nagrinjama Baltarusi pasakos, legendos, anekdotai.

. ,,", ,,", ,, ", poema ,, ". . ,, ", ,, , ...", ,, ", ,,", ,,". . ,,". . ,, ". . ,, ", ,, ", ,, ", ,,". . ,, ". . ,,". . ,, ". . ,, , ". . ,, ". . ,, " (sutrumpinta). . ,," (sutrumpinta). . ,, " (sutrumpinta). . ,, ", ,, ?.." . ,, , ..." . ,, ", ,, ", ,, ", ,, i ". . ,,". . , . , . , . ­ eilrasciai pasirinktinai.

IX­X klass

KALBINIS UGDYMAS Kalbin veikla Kalbjimas ir klausymas

158

Kalbjimo formos: monologas (prakalba, atpasakojimas su vertinimais ir komentarais, pranesimas, projekto ar referato pristatymas, ekskursas), dialogas (pokalbis, interviu), polilogas (diskusija, polemika, debatai). Klausymas kaip aktyvus dalyvavimas. Kalbjimas vairiose situacijose, savo nuomons pasakymas ir pagrindimas. Skaitymas Skaitymas atsizvelgiant teksto paskirt, kompozicij, raisk. Raiskusis skaitymas kaip prasms perteikimo bdas. Skaitymas kaip aktyvus procesas. Skaitymo strategijos (skaitymo tikslo suvokimas, skaitymo rsies pasirinkimas, reiksmini zodzi radimas, svarbios informacijos pabraukimas arba israsymas, konspektavimas, schem sudarymas, naudojimasis zodynais, skaitymas numatant, klausim klimas, perfrazavimas, skaitymas pakartotinai, hipotezi klimas ir tikrinimas). Jaunimo literatros skaitymas, paci pasirinkt knyg aptarimas, savo pasirinkimo motyvavimas. Literatrins spaudos skaitymas, pagrindini Baltarusijos ir Lietuvos dienrasci aptarimas. Rasymas Dalykinio rasto (galiojimo, protokolo), laisko laikrast, anotacijos, recenzijos, referato, biografijos rasymas. Rasymo eiga: temos suvokimas, planavimas, juodrascio rasymas, juodrascio svarstymas (su draugais ir (arba) mokytoju), redagavimas, pateikimas. Tekstas ir jo struktra Tekstas. Teksto pavadinimas, epigrafas, idja, tema ir pagrindin mintis, skaidymas ir siejimas. Kalbos tipai: aprasymas, pasakojimas, samprotavimas. Publicistinio stiliaus rasinys. Prasymas. Protokolas. Straipsnio tezi planas ir konspektas. Pranesimas arba referatas. Citat vartojimas tekste, menin j funkcija. Pastraip tipai: zangin, dstymo, pabaigos. Mokymasis savarankiskai rinktis, vertinti ir interpretuoti vairi literatros rsi, tip ir zanr tekstus. Teksto redagavimas. Teksto stiliaus, situacijos ir zanro atitikimas. Teksto analizs ir krimo pratybos.

Kalbos pazinimas ir vartojimas Kalba kaip reiskinys

159

Kalbos vaidmuo visuomens gyvenime. Gimtoji kalba. Valstybin kalba. Dvikalbyst ir daugiakalbyst. Baltarusi kalbos raidos etapai. Baltarusi kalbos tarms, Vilniaus krasto baltarusi kalbos ypatybs. Nacionalinio ir kultrinio atgimimo klausimai dabartiniu metu. Sintaks ir skyryba Pagrindins zinios apie sudtin sakin. Sujungiamieji sakiniai. Sujungiamj sakini rsys, j jungtukai ir skyrybos ypatumai. Prijungiamieji sakiniai. Pagrindinis ir salutinis sakinys. Salutini sakini jungimas prie pagrindini. Jungiamieji zodziai. Atliepiamieji zodziai. Salutinio sakinio vieta sudtiniame prijungiamajame sakinyje. Salutini sakini rsys, j skyryba. Salutini sakini laipsniai. Bejungtukiai sakiniai. Bejungtuki sakini supratimas. Bejungtuki sakini intonacija ir skyryba. Jungtukini ir bejungtuki sakini sinonimika. Misrieji sudtiniai sakiniai. Misrij sakini rsys, j skyryba. Tiesiogin ir netiesiogin kalba. Baltarusi skyrybos principai: gramatin, login intonacijos. Pagrindins skyrybos taisykls, autorin skyryba.

LITERATRINIS IR KULTRINIS UGDYMAS Nagrinjam krini problematika ir vertybs Gimtin. Tvyn. Tauta. Kultrinis palikimas. Istorija ir tauta. Ms saknys. Gamta. Ekologija. Zmogaus ir gamtos santykis. Gamtos harmonija. Miestas ir kaimas. Gris ir blogis, jausmas ir protas. Gyvenimo prasm. Dorov. Asmenyb ir visuomen. Laim. Nacionalins vertybs. Meno pasaulis. Menas ir menininkai. Krybos galia. Meno reiksm. Autorius ir krinys. Gyvenimas, meil, mirtis. Moterys ir vyrai. Kilnumas, atsakomyb. Pasirinkimo klausimas. Krikscioniskoji moral. Nusikaltimas ir bausm. Zmogus ir karas. Literatrinis ugdymas Renesanso literatra. Humanizmas literatroje. Bendri duomenys apie baroko, klasicizmo, svieciamojo amziaus literatrines kryptis. Travesti. Burleska. Romantizmas kaip literatrin kryptis. Literatra ir tautosaka. Realizmas literatroje. Literatrins tradicijos. vaizdis-simbolis. Literatros zanrai, vairi literatros zanr personazai (tsiama). Silabin, tonin eildara. Tautosakos tradicijos literatroje. Autoriaus pozicija. Romanas kaip epinis zanras. Vidinis monologas. Menin detal. Publicistika. Tautiskumas ir bendrosios zmogaus vertybs.

160

Literatra ir kiti menai Literatra ir kinas. Literatros krinio ekranizacija. Literatros ir kino kalba. Literatros krinio interpretavimas (rezisierius, aktorius, scenarijaus autorius...). Literatros ir kino krinio aptarimas ir palyginimas. Literatra ir naujosios informacins technologijos (internetas).

Skaitoma ir nagrinjama Senovs kultra ­ Europos kultros istakos; zmogaus garb; drsa, narsa, zygdarbis; meil, santuoka, draugyst. Viduramzi kultra ­ religinis menas; istikimyb; garb; pamaldumas, sventumas, asketizmas, zmogaus tobulinimas.

,, " ,, ( )" ,, " ,," . ,, " . ,, "

Renesanso kultra ­ humanistins vertybs: laisvas ir visapusiskas asmenybs lavinimasis; tarnyba tvyns labui, krybiskumas, tikjimas savo jgomis, asmenybs harmonija, meil ir draugyst, zmogus ­ grozio ir vertybi matas mene. Baroko, Svieciamojo amziaus ir klasicizmo kultra ­ racionalistini ir svieciamj tendencij raida Europos kultroje ir mene. Baroko menas ­ grio ir blogio kova, religin poezija; Svieciamasis amzius ­ mokslas ir issilavinimas, pilietybs supratimas, tauta; klasicizmo epocha ­ antikins literatros personazai ir formos, racionalizmo principai, visuomeninis ir aukljamasis meno vaidmuo. Romantizmas ­ maistavimas, individualizmas, patriotizmas, moters ir meils idealizavimas, asmenybs ir visuomens priespriesa, dmesys individualiam zmogaus pasauliui. Nacionalinio atgimimo literatra ­ susidomjimas savo tautos likimu ir istorija, dmesys buitinms tautos tradicijoms, kalbai.

. , . ­ eilrasciai pasirinktinai ' ,," ,," (pasirinktinai)

XX a. treciojo ir ketvirtojo desimtmecio baltarusi literatra: socialiniai konfliktai, literatros ir visuomens gyvenimo idealizacijos ir politizacijos didjimas, Stalino represijos.

. ­ 1­2 apysakos is rinkinio ,, " ,, " . - ,," . ,,", ,," . ­ kriniai pasirinktinai ­ eilrasciai, apsakymai . ­ 5­6 eilrasciai, dvi poemos, drama ,," . ­ lyrika (3­4eilrasciai), apsakym ciklas ,, ", poema ,, " . ­ lyrika (5­6 eilrasciai) . ,,", ,,........." . ­ poezija; proza (kriniai pasirinktinai) . ­ apsakymai (pasirinktinai), apysaka ,, ", ,, " (pasirinktinai) . ,, " . ­ pasakcios (3­4), komedija ,, ", ,, "

161

Karo ir pokario metas ­ taut persekiojimas; vertybi kriz; literatra ­ vertybi gynja.

Dabarties literatra ­ literatra ir asmens kulto ideologija; kova pries vairius karus; zmogaus ir gamtos santykis; asmens garb, laisv, solidarumas, zmogaus teiss, jausm ir isgyvenim pasaulis.

. , . , . ­ lyrika pasirinktinai . , . , . , . ­ lyrika pasirinktinai . ­ 1 krinys pasirinktinai . ­ 3­4apsakymai pasirinktinai . ,,", . ,," ­ autoriai ir kriniai pasirinktinai . ­ 1 pjes pasirinktinai . ,, " . ,, ", poezija (3­4 eilrasciai pasirinktinai) . , . , . , . , . , . , . , . , . - ­ lyrika pasirinktinai . ,, " . ,, " . ,, " . ,,"

162

LENK KALBA

BENDROJI PROGRAMA Struktra

Gimtosios kalbos ugdymo turin sudaro dvi integralios dalys: kalbinis ugdymas, literatrinis ir kultrinis ugdymas. Ugdant kalb vengiama akademiskumo, skatinamas moksleivio aktyvumas, lavinamas jo mstymas bei mokjimas teorines zinias taikyti praktikoje. Kalbos nagrinjimas ir vartosena turt atitikti konkrecios klass galimybes. Svarbu, kad kalbos sandaros elementai bt pateikiami kiekvienu atveju reikiama apimtimi ir tvarka. Siekiama ankstesnse klasse suprast, ismokt gramatikos, fonetikos, leksikos medziag gilinti ir pltoti, siejant su naujja. Gramatikos mokymas ir mokymasis orientuojamas praktines moksleivi galimybes, skatinamas aktyvusis kalbos vartojimas vairi tip gimtosios kalbos pamokose. V­VI klasi moksleiviai turt gebti kurti zodinius ir rasytinius aprasymus, atpasakojimus, turt bti susipazin su nesudting reikal rast rasymu (instrukcija, laiskas, skelbimas, sveikinimas). VII­VIII klasi moksleiviai turt ismokti kurti specialius dalykinius tekstus (personazo, situacijos ir vidini isgyvenim aprasymas, pasirengimas rasyti samprotaujamojo pobdzio tekstus, autobiografijas, prasymo rasymas). IX­X klasi moksleiviai turt susisteminti zemesnse klasse gytas gramatines zinias, t..y. pazvelgti gramatik kaip sistem ir mokti kurti dedikacijas, progines kalbas, dalykines ir menines biografijas ir reikal rastus. Moksleivio rasto darbuose pasirinkta tema turi bti ir aprasymo, ir pasakojimo, ir samprotavimo element. Literatrinio ir kultrinio ugdymo tekstai grupuojami teminiu principu. Pateikiama programa yra pagrindas toms, kurias sudarys mokytojai, atsizvelgdami savo moksleivi poreikius. Programoje nurodomi literatros kriniai, kuriuos atrenka pats mokytojas, atsizvelgdamas individualius moksleivi poreikius bei suvokimo lyg. Sioje programoje literatriniai tekstai isdstyti pagal temas, literatros rsis, zanrus. Svarbu pabrzti krinio prasm ir vairiapusiskum, atsizvelgiant moksleivi amzi, gyvenimo patirt.

163

Kiekvienas pedagogas turi teis, atsizvelgdamas klass literatrinio suvokimo ir mokymosi galimybes, pats parinkti literatrinius, publicistinius, informacinius tekstus, vaizdin medziag, dramos ir muzikos krinius, dails reprodukcijas bei kitus kultrinius saltinius. Per pamokas isnagrinti kriniai leis moksleiviams suvokti ir bandyti sprsti daugel klausim. Moksleiviai turt suvokti tradicinius ir universaliuosius savo gyvenamosios aplinkos ir gimtins, tvyns kultros elementus, puoselti regionines ir tautines tradicijas. Gimtosios kalbos pamokos ugdo moksleivi tautin savimon, pilietiskum, suvokim, kad jie yra istorins, kultrins, teritorins bendruomens nariai. IX­X klasi programa yra pagrindas programoms, kurias sudarins mokytojai, atsizvelgdami savo moksleivi poreikius. Tai nereiskia, kad visi sioje programoje paminti autoriai ir kriniai turi bti detaliai ir issamiai studijuojami. Svarbu, kad moksleivis suvokt literatros svarb, literatros krinio ir jo kultrinio konteksto rys, tekst zirt kaip bendruomens savimons, epochos idj ir vertybi, autoriaus egzistencins patirties reiskj. Literatros krinio nereikt komentuoti izoliuotai nuo kit meno form, ypac dails, architektros ir muzikos. Mokymo proceso metu analizuodami krinius, moksleiviai literatros teorijos ir kultros terminus vartoja jau V­VIII klasse, bet aukstesnse klasse tos svokos yra prapleciamos ir gilinamos analizuojant konkrecius literatros krinius (pavyzdziui, tragikomedijos, miescioniskumo (koltuneria), filisterio svokos nagrinjant G. Zapolskos ,,Moralno pani Dulskiej"). Nagrinjant epinius tekstus dmesys kreipiamas pasakojimo struktr: pasakojim pirmuoju ir treciuoju asmeniu. Aiskinamasi pasakotojo poziris, galimas pasakotojo ir autoriaus pozirio nesutapimas (pavyzdziui, humoristiniuose tekstuose). Mokomasi suprasti epini krini zanr (legendos, novels, poemos, apysakos, romano ir kt.) skirtybes; siekiama suvokti priestaringo bei kintancio charakterio veikj, realistin ir romantin personaz, mokti juos gretinti, zvelgti autoriaus intencijas. Nagrinjant lyrinius tekstus mokomasi suvokti autoriaus, literatrins srovs specifiskum (pavyzdziui, lyginant kelis to paties motyvo eilrascius), esminius struktrinius lyrikos elementus ­ lyrin vyksm, subjekt, poetin situacij. Skaitant draminius tekstus dmesys kreipiamas prozins ir eiliuotos dramos skirtybes, mokomasi suprasti tragedij kaip poetiskiausi dramos zanr, o jos veikjus ­ kaip isskirtines asmenybes, kurios isreiskia visuotinius idealus. Remiantis konkreciais literatriniais tekstais, aiskinamos tragizmo, komizmo, grotesko svokos.

164

Turinys

V­VI klass

KALBINIS UGDYMAS Kalbin veikla Kalbjimas ir klausymas Sakytins ir rasytins kalbos vartojimas. Dialogas. vairios kalbjimo intencijos. vairi dialogini tekst inscenizavimas. Vaidinimas, deklamavimas. Klausymas kaip kalbins veiklos rsis. Klausymo reiksm bendraujant kalba. Komunikacins nuovokos pltimas. Skaitymas Raiskaus skaitymo gdzi tobulinimas (interpretacija, pauzs, loginiai kirciai). Rasymas Rasymo eiga ir tvarka. Atpasakojimas (detalus ir glaustas). Instrukcijos, laisko rasymas. Skelbim, sveikinim rasymas. Redagavimo pratybos. Tekstas ir jo struktra Tekst tipai: pasakojimas, aprasymas, interviu. Plano sudarymas. Teksto struktra. Teksto krimas pagal tem. Kompozicijos laikymasis. Teigini pagrstumas.

Kalbos pazinimas ir vartojimas Fonetika. Raids ir garso svokos. Praktinis zini apie raid ir gars taikymas. Balsiai ir priebalsiai. Taisyklingas j tarimas ir uzrasymas raidmis. Minkstj priebalsi rasyba. Minkstumo zenklas. Skardzij ir duslij priebalsi rasyba. Taisyklingas zodzi kirciavimas. Gars asimiliacija. Bendrins kalbos ir Vilniaus krasto tarms fonetikos ypatybs. Sisteminiai rasybos, skyrybos, tarties pratimai. Pratinimas naudotis ortografiniu lenk kalbos zodynu (,,Slownik ortograficzny z zasadami pisowni"). Leksika

165

Zodis ­ kalbos zenklas. Zodzio reiksms suvokimas. Naudojimasis lenk kalbos zodynu (,,Slownik jzyka polskiego"). Zodyno pastraipos analiz, zodzi reiksmi aiskinimo bdai. Antonim por ir sinonim kaupimas. Perkeltins zodzi reiksms suvokimas. Frazeologini jungini vartojimas. Daugiareiksmiai zodziai ir homonimai. Leksikos ir frazeologijos pratybos. Vengimas kartoti tuos pacius zodzius ir gramatines konstrukcijas. Morfologija Kalbos dalys. Kalbos dali klasifikacija: kaitomos ir nekaitomos, savarankiskos ir nesavarankiskos kalbos dalys. Kalbos dali zini gilinimas: veiksmazodis, daiktavardis, bdvardis, jungtukas, prielinksnis, prieveiksmis, j vaidmuo kalbinje komunikacijoje. Kiekini ir kelintini skaitvardzi vartojimo ypatumai. Taisyklingas bendraties sudarymas ir vartojimas. Laik samprata, veiksmazodzio asmenys. Prielinksni vartojimas su daiktavardziais ir vardziais. vardzi klasifikacija reiksms aspektu. Reiksmins zodzio dalys: saknis, priesdlis, priesaga, galn. Nauj zodzi krimas pasitelkiant priesdlius ir priesagas. Kamieno ribos ir galn. Giminisk zodzi samprata ir rinkimas. Sintaks ir skyryba Sakinys. Tarinio, kaip sakinio pagrindo, ir veiksnio, kaip atlikjo, isskyrimas. Veiksnio ir tarinio rysys sakinyje. Vientisinio ir sudtinio sakinio svoka. Antrininks sakinio dalys: aplinkyb, pazyminys, papildinys (be klasifikacijos). Antrininks sakinio dalys kaip pagrindini sakinio dali apibdintojos. Klausim antrininkms sakinio dalims klimas ir formulavimas. Vienarsi sakinio dali skyryba. Tiesiogini, skatinamj, klausiamj sakini vartojimas. Gebjimas pakeisti tiesiogin kalb netiesiogin. Skyrybos zenklai sakinio gale. Kreipinio vartojimas. Vientisinio ir sudtinio sakinio skyrimas kalbiniame kontekste. Isplstiniai ir neisplstiniai sakiniai. Zodzi derinimas sakinyje.

LITERATRINIS IR KULTRINIS UGDYMAS Nagrinjam krini problematika ir vertybs Kelions. Kelias. Nuotykiai. Kelioni bdai ir tikslai. Kelioni suvenyrai. Prisiminimai. Namai. Seima. Kaimynai. Vaik ir suaugusij pasaulis. Vaikas ir jo draugai. Draug teiss ir pareigos. Pazink save. Islik tvirtas kiekvien dien. Svajons. Ydos ir teigiamosios ypatybs. As ir kiti. Mokykla: darbas, pramogos ir pomgiai. Nesutarimai mokykloje ir j sprendimo bdai. Atsakomyb. Tolerancijos stoka.

166

Gimtin. Tvyn. Tvyns simbolika. Senj laik atgarsiai. Dideli darb troskimas ir garb. Pasaulis. Tiesa ir legendos apie pasaulio sukrim. Zems veidas. Zmogaus ir gamtos derm. Kasdienybs nepaprastumai, sapnai, svajons, vaizduot. Magijos ir fantastikos pasaulis. Literatrinis ugdymas Literatrin fikcija: literatrin ismon ar melas; tema, pavadinimas; meno tiesa ir gyvenimo tiesa; pavaizduotasis ir tikrovs pasaulis. Pavaizduotojo pasaulio elementai: literatros veikjas, veiksmas, fabula, laikas, erdv. Autorius, jo biografija ir skaitytojas. Menin kalba. Prozos ir poezijos kalba. Grozin (menin) kalba ir snekamoji kalba. Gars pamgdziojimas. Epitetas, palyginimas, metafora, personifikacija. Raiskusis grozinio teksto skaitymas ir deklamavimas. Eilrascio intonacija. Eilrascio ritmas. Skaiciuots. Poezija proza. Silabinis eilrastis. Giesm. Ritmas. Strofa. Zanrai: pasaka, balad, legenda, mitas, pasakojimas, romanas; pasakcia ir dorovin jos prasm; dramos kriniai. Literatrin komunikacija: monologas, dialogas. Rysys: siuntjas ir gavjas. Pasakotojas ir adresatas. Eilrascio subjektas, eilrascio nuotaika. Kultros zenklai ir tradicijos: teatras, scena, publika, scenografija; iliustracijos vaidmuo, poetinis vaizdas ir dailininko vaizdas. Literatra ir kitos meno sritys, kultros tekstai (kinas, teatras, dail, muzika, televizijos laidos). Skaitoma ir nagrinjama J. Korczak ,,Król Maciu Pierwszy". A. Mickiewicz ­ pasakcios (3­4 pasirinktinai), balads (,,Pani Twardowska", ,,Powrót taty"). L. M. Montgomery ,,Ania z Zielonego Wzgórza". A. de Saint-Exupery ,,Maly Ksi". H. Sienkiewicz ,,W pustyni i w puszczy" (fragmentai). W. Zahorski ,,Podania i legendy wileskie" (1 ­ 2 pasirinktinai). Senovs graik mitai: ,,Dedal i Ikar", ,,Demeter i Kora", ,,Prometeusz", ,,O królu Midasie". Literatrin pasaka pasirinktinai: H. Ch. Andersenas, Broliai Grimmai, Ch. Perrault (maziausiai viena kiekvieno rasytojo). Pasakojimai ir novels pasirinktinai (pavyzdziui, M. Dbrowska ,,Umiech dziecistwa", E. Orzeszkowa ,,Dobra pani", B. Prus ,,Kamizelka", ,,Grzechy dziecistwa", H. Sienkiewicz ,,Janko Muzykant").

167

Eilrasciai

vaikams

pasirinktinai:

K.

Illakowiczówna,

H.

Januszewska,

J.

Kulmowa,

A. Mickiewicz, Cz. Milosz, J. Slowacki, J. Tuwim, D. Wawilow (kiekvieno poeto 1­2 eilrasciai). Klasikiniai ir siuolaikiniai lenk ir pasaulins literatros autori kriniai pasirinktinai (pavyzdziui, J. Brzechwa ,,Akademia Pana Kleksa", F. H. Burnett ,,Tajemniczy ogród", E. Knight ,,Lessie, wró", J. K. Rowling ,,Harry Potter", M. Twain ,,Przygody Tomka Sawyera").

VII­VIII klass

KALBINIS UGDYMAS Kalbin veikla Kalbjimas ir klausymas Kalbjimo situacijos: oficiali ir neoficiali, joms bdinga raiska, stilistin neasmenini ir neveikiamj konstrukcij vert. Skaitymas Raiskaus skaitymo, deklamavimo ir taigaus kalbjimo lavinimas. Vaidinimas. Teksto suvokimas. Svarbiausios informacijos atsirinkimas. Laikas ir erdv kriniuose. Krinio veikj elgesio ir asmenybs vertinimas. Rasymas Pasakojimas. Veiksmazodzio laik vartojimas pasakojime, stilistinis j vaidmuo. Veikjo apibdinimas. Situacijos ir vidini isgyvenim aprasymas. Biografija. Autobiografijos rasymas. Dienorastis. Prisiminimai. Pareiskimas. Ataskaitos rasymas. Tekstas ir jo struktra Pasirengimas rasyti samprotaujamojo pobdzio tekst. Rasinio temos nagrinjimas. Problemos radimas. Argumentavimas. Citat parinkimas. Jausmini aprasym svarba teksto meniskumui. Kompozicijos pratybos.

Kalbos pazinimas ir vartojimas Fonetika Taisyklingas, atitinkantis tarties normas zodzi kirciavimas. Nuolatins tarties pratybos. Nosini balsi tarimo ypatumai.

168

Leksika Vardazodziai, vietovi pavadinimai, j etimologija ir daryba. Daryba, stilistins vertybs ir mazybini, malonini bei neigiamo atspalvio zodzi vartojimas. Barbarizmai, naujadarai ir skoliniai, j vartojimo sritys. Leksikos, zodzi darybos klaid taisymas. Zodyno turtinimas. Mokymas naudotis zodynais: dabartins lenk kalbos zodynu ir skolini zodynu (,,Slownik poprawnej polszczyzny", ,,Slownik wyrazów obcych"). Morfologija Pagrindiniai ir isvestiniai zodziai. Dvinar analiz. Formanto ir zodzio saknies skyrimas. Sudurtini zodzi daryba. Prieveiksmio struktra ir rasyba. Bdvardzi ir prieveiksmi laipsniavimas: aukstesnysis ir auksciausiasis laipsnis. Taisyklingas asmenuojamj veiksmazodzi (tarmini bei bendrins lenk kalbos ) vartojimas. Galni kaitos ypatumai. Taisyklinga liepiamosios ir tariamosios nuosakos daryba ir vartojimas. Skaitvardzio struktra, skirstymas pagal reiksm. Daugini skaitvardzi (liczebniki zbiorowe) vartojimas. Skaitvardzio ir daiktavardzio jungini linksniavimas. Jaustukas, jo vaidmuo kalboje. Dalelyt, jos vaidmuo kalboje ir rasyba. Veiksmazodzi nuosakos. Veiksmazodzi asmenavimas. Veikslai. Neasmenuojamj veiksmazodzio form vartojimas. Dalyvi daryba ir rsys. Veikiamoji ir neveikiamoji veiksmazodzio rsis. Sintaks Veiksmazodzio vaidmuo sakinyje. Dalyvio vaidmuo sakinyje. Dalyvinis sakinio ekvivalentas (równowanik imieslowowy zdania skladowego). Prieveiksmio vaidmuo sakinyje. Derinimo, siejimo ir valdymo rysiai sakinyje. Sintaksini ­ derinimo, valdymo, siejimo ­ klaid salinimas. Aplinkybs, j reiskimo bdai ir skirstymas pagal reiksm. Papildinys. Papildinio reiksm ir vartojimas sakinyje. Tiesioginis ir netiesioginis papildinys, reiskimo bdai. Pazyminys kaip daiktavardzio apibdinimas, pazymini skirstymas ir tvarka sakinyje. Isplstinis pazyminys, skyryba.

LITERATRINIS IR KULTRINIS UGDYMAS Nagrinjam krini problematika ir vertybs Atotrkis nuo nam. Sunkus ir lengvas sugrzimas seim. Kultra. Subkultra. Tvyn, tauta ir valstyb. Piliecio pareigos. Tradicij ir siandienos zmogus. Laisvs samprata. Teiss ­ privilegijos ar pareigos. Visuomeniniai ir tautiniai priestaravimai. Tolerancija. Sutarimai ir nesutarimai. Praeities ir si dien didvyriai. Zmogus visatoje. Gyvenimas ­ labirintas. Vertybi skal. Idealai. Autoritetai. Riteriskumas. Gyvenimo modeliai. Egzistencijos dziaugsmas.

169

Menas ir menininkai. Krybos israiska. Menininkas ir menu besidomintis zmogus. Krybos galia. kvpimas. Meno reiksm. Literatros pasaulio vairov. Svajoni mokykla. Bendrieji principai ir mano nuomon. Savisvieta. Saviraiska. Mokslas, darbas ir pasisekimas. Jaunyst ir branda. Maistas ir maistininkas. Paaugli nepasitikjimas savimi, sunkumai. Moteris ir vyras. Meil ir neapykanta. Istikimyb ir pasiaukojimas. Menas atleisti. Tikrov ar tuscios svajons. Pinigai. Karjera. Labdaryb. Literatrinis ugdymas Literatrin fikcija: krinio idja, motyvas, metaforin krinio mintis; tikroviskas vaizdavimas ir autoriaus ismon. vairs pasaulio vaizdavimo bdai. Literatrin konvencija. Vaizdavimo bdai: realizmas, fantastika, groteskas, simbolin literatrini paveiksl prasm. Komizmas. Veikjo isvaizda, likimas, elgesys ir jo kalba. Pasakojimo formos (treciuoju ir pirmuoju asmeniu). Menin kalba ir jos funkcijos: poetinis vaizdas, lyrin situacija, alegorija, simbolis, ironija. Metafora. Pakartojimas. Retorins figros: retorinis klausimas, retorinis kreipinys, antitez. Literatros rsys: epas, lyrika, drama. Literatros zanrai. Komedija. Tragedija. Mazosios scenins formos. Novel. Pasaka. Satyra. Himnai: literatrinis himnas, tautinis himnas. Sonetas. Epigrama. Romanai: nuotyki, istorinis, fantastinis, buitinis. Dramos svokos: konfliktas, dramos veikjas, scena, veiksmas, didaskalija, monologas, dialogas, prologas, epilogas. Kultros zenklai. Aptariamos kultrins, literatrins radijo, televizijos laidos, filmai, spektakliai. Aptariama literatrin spauda, vietin spauda. Europins kultros tradicijos (bibliniai ir antikiniai motyvai literatros kriniuose). Protvi tradicijos. Skaitoma ir nagrinjama A. Fredro ,,Zemsta". K. J. Galczyski ,,Zaczarowana doroka". I. Jurgielewiczowa ,,Inna", ,,Ten obcy" (pasirinktinai). A. Kamiski ,,Kamienie na szaniec". J. Kochanowski ,,Fraszki" (3­4 pasirinktinai). I. Krasicki ,,ona modna".

170

A. Mickiewicz ­ balads ir romansai (pavyzdziui, ,,wite", ,,To lubi"), ,,Sonety krymskie" (pavyzdziui, ,,Stepy akermaskie"), ,,Grayna", ,,Dziadów cz II". S. Mroek ,,Wesele w Atomicach", ,,Slo" (pasirinktinai). H. Sienkiewicz ,,Krzyacy" (fragmentai). W. Szekspir ,,Romeo i Julia". S. eromski ,,Syzyfowe prace" (fragmentai). Ezop, La Fontaine, I. Krasicki, A. Mickiewicz (kiekvieno rasytojo po 1­2 pasakcias). Biblijos sakms (pavyzdziui, ,,Syn marnotrawny", ,,Milosierny Samarytanin", ,,O siewcy"). Graik mitai (pavyzdziui, ,,Wdrówki Odyseusza", ,,Wyprawa Argonautów", ,,Syzyf", ,,Niobe", ,,Labirynt"). Lenk ir pasaulins literatros novels ir pasakojimai pasirinktinai: M. Dbrowska (pavyzdziui, ,,Marcin Kozera"), E. Hemingway (pavyzdziui, ,,Stary czlowiek i morze"), E. Orzeszkowa (pavyzdziui, ,,A...B...C..."), B. Prus (pavyzdziui, ,,Z legend dawnego Egiptu", ,,Nawrócony"), H. Sienkiewicz (pavyzdziui, ,,Latarnik", ,,Sachem", ,,Wspomnienia z Maripozy"), O. Wilde (pavyzdziui, ,,Slowik i róa"). Lenk tradicijas puoseljantys tautiniai eilrasciai pasirinktinai (pavyzdziui, M. Konopnicka ,,Rota", J. Wybicki ,,Pie legionów polskich"). Klasikiniai ir siuolaikiniai lenk ir pasaulins literatros autori kriniai pasirinktinai (D. Defoe ,,Przypadki Robinsona Cruzoe", K. Dickens ,,Opowie wigilijna", M. Musierowicz ,,Kwiat kalafiora", J. Swift ,,Podróe Guliwera").

IX­X klass

KALBINIS UGDYMAS Kalbin veikla Kalbjimas ir klausymas Kalbins raiskos nurodant faktus ir issakant savo pozir skirtumai. Diskusija. Dalyvavimas diskusijoje. Isvad formulavimas. Interviu. Klausim formulavimas. Kalbos kultra. Skaitymas Skaitymas atsizvelgiant teksto paskirt, kompozicij, raisk. Rasymas

171

Straipsnio konspektavimas. Referatas. Bibliografinis rasas. Veikjo apibdinimas (lyginamasis, dinaminis). Dedikacija. Progin kalba. Dalykin ir menin biografija. Reikal rastai (oficialus laiskas, motyvacinis laiskas, gyvenimo aprasymas). Vertimas. Vertimo gdzi lavinimas verciant publicistikos, nesudtingus grozins literatros tekstus. Tekstas ir jo struktra Samprotavimas: temos suvokimas, tez, hipotez, argumentai, kontrargumentai, citatos. Teksto redagavimas. Teksto krimo element ­ aprasymo, pasakojimo ir samprotavimo ­ jungimas rasto darbuose. Uzrasai. Uzsirasinjimas. Uzras naudojimas.

Kalbos pazinimas ir vartojimas Fonetika Tarties ir kirciavimo pratybos. Lenk fonetikos ypatumai, palyginti su kit moksleiviams zinom kalb (rus, lietuvi ir kt.) ypatumais. Tarmini kalbos klaid salinimas. Sunkesni priebalsi grupi tarimas ir rasyba. Fonetikos zini ir gebjim sisteminimas. Rasybos taisykls ir praktinis j taikymas. Pratinimas naudotis taisyklingos tarties lenk kalbos zodynu (,,Slownik poprawnej wymowy"). Leksika Zodzio turinys ir reiksm. Abstrakcios ir konkrecios, bendros ir tikslios svokos. Stilistin zodzio vert, spalva. Sinonimai. Antonimai. Homonimai. Archaizmai. Frazeologizm rsys. Leksiniai ir struktriniai vertiniai siuolaikinje lenk kalboje. Perifraz. Leksikografija. Pratinimas naudotis frazeologizm, sinonim zodynais (,,Slownik frazeologiczny", ,,Slownik wyrazów bliskoznacznych"). Morfologija Zinom kalbos dali sisteminimas. Zodzi daryba ir kaitymas. Zodzio struktra. Sintaks Sakiniai, j rsys. Sakinio dali sisteminimas. Pilnasis, nepilnasis, terptinis sakinys. Sudtini sakini struktra, j rsys. Tiesiogin ir netiesiogin kalba. Zini apie zodzi rysius, zodzi vaidmen ir tvark sakinyje, sakini tipus sisteminimas. Lenk kalbos skyrybos sistema ir taisykls. vairios paskirties tekst sintakss ir stiliaus skirtumai. Kalbotyros pagrind elementai

172

Indoeuropieci kalb seima (slav, balt, german, roman kalbos). Kalb panasumas, giminiskumas. Lenk kalbos santykis su kitomis kalbomis (istorinis ir siuolaikinis poziris). Kalbos atmain vairov.

LITERATRINIS IR KULTRINIS UGDYMAS Skaitoma ir nagrinjama Istorinis ir kultrinis literatros kontekstas, vertybs ir problematika Senovs kultra ­ Europos kultros istakos; zmogaus garb; tikjimas, viltis, meil; istikimyb, drsa, vyriskumas, santuoka ir seimos meil, draugyst.

Autoriai ir kriniai Senovs graik ir romn mitai (pavyzdziui, ,,Orfeusz i Eurydyka", ,,Edyp", ,,Elektra", ,,O zaloeniu Rzymu"). Homer ,,Iliada" (fragmentai). Horacy (1­2 eilrasciai pasirinktinai). Senojo ir Naujojo Testamento istraukos (pavyzdziui, ,,Ksiga Hioba", ,,Ksiga Koheleta", ,,Psalmy" (2­3 pasirinktinai)). ,,Bogurodzica". ,,Legenda o w. Aleksym" (fragmentai). Gall Anonim ,,Kroniki" (fragmentai). Slota ,,O zachowaniu si przy stole" (fragmentai). ,,Dzieje Tristana i Izoldy wg Bediera". F. Villon ,,Wielki Testament" (fragmentai). W. Szekspir ,,Sen nocy letniej". M. Rej. Jo reiksm gimtosios kalbos raidai. J. Kochanowski ,,Pieni" (1­2 pasirinktinai), himnas (pavyzdziui, ,,Czego chcesz od nas, Panie..."). P. Skarga ,,Kazania" (fragmentai). G. Boccacio ,,Sokól". Molier ,,witoszek". J. Sobieski ,,Listy do Marysieki" (1­2 pasirinktinai). J. Ch. Pasek ,,Pamitniki" (fragmentai). A. Morsztyn, J. Baka (abiej poet po 1­2 eilrascius pasirinktinai). I. Krasicki ­ satyra (pavyzdziui, ,,Do króla"), herojin komiskoji poema ,,Monachomachia" (fragmentai). S. Trembecki (2­3 pasakcios). F. Karpiski ,,Laura i Filon" (fragmentai). A. Mickiewicz ­ balads ir romansai (pavyzdziui, ,,Romantyczno", ,,Lilie"), ,,Konrad Wallenrod", ,,Pan Tadeusz" (fragmentai). J. Slowacki, A. Mickiewicz (abiej poet po 1­2 eilrascius pasirinktinai). W. Syrokomla, ,,Gawdy" (1­2 pasirinktinai). J. I. Kraszewski ,,Powie bez tytulu", ,,Stara ba" (fragmentai). Novels pasirinktinai: H. Sienkiewicz (pavyzdziui, ,,Szkice wglem", ,,Bartek Zwycizca"),

Viduramzi kultra ­ religinis menas: istikimyb, garb, pamaldumas, sventumas, saviugda.

Renesanso kultra ­ humanistins vertybs: pasaulio grozis, tikjimas, szins ramyb, gris, darbas, krybiskumas, asmenybs harmonija, draugyst, humoras, meil, prabanga, tvyn, tarnyba tvynei. Baroko tradicijos ­ grio ir blogio kova; religin poezija; tolerancija; sarmatizmas; baroko menas.

Svieciamasis amzius ­ mokslas, issilavinimas, proto ir patirties isklimas; pilietybs, pareigos supratimas, egoizmo nugaljimas, tauta; juokas, ironija, kritika. Romantizmo tradicijos ­ romantinis maistas, menininko pranaso vaidmuo, individualizmas, laisv, patriotizmas, moters ir meils idealizavimas; tragizmas, Vilniaus romantizmo mokykla.

Pozityvistin literatra ­ literatros ssajos su sukilimu Lenkijoje, nauja patriotizmo samprata; lenk pozityvizmo idealai; darbas, verslas,

173

Istorinis ir kultrinis literatros kontekstas, vertybs ir problematika verzlumas, visuomeniskumas; tautos kultas.

Autoriai ir kriniai B. Prus (pavyzdziui, ,,Powracajca fala", ,,Omylka"), E. Orzeszkowa (pavyzdziui, ,,Gloria victis", ,,Oficer"), M. Konopnicka (pavyzdziui, ,,Mendel Gdaski", ,,Milosierdzie gminy"). H. Sienkiewicz ,,Quo vadis" (fragmentai), ,,Trylogia" (fragmentai). B. Prus ,,Kroniki" (1­2 pasirinktinai). A. Asnyk, M. Konopnicka (abiej poet po 1­2 eilrascius pasirinktinai). Jaunosios Lenkijos poezija: K. Przerwa-Tetmajer, J. Kasprowicz, L. Staff (kiekvieno poeto po 1­2 eilrascius pasirinktinai). S. eromski ,,Silaczka", ,,Rozdziobi nas kruki, wrony...", ,,Wierna rzeka" (fragmentai). G. Zapolska ,,Moralno pani Dulskiej". Poetini grupi ­ ,,Skamander", ,,agary", futurist ­ atstovai ir j kryba. B. Lemian, K. I. Galczyski (abiej poet po 1­ 2 eilrascius pasirinktinai). M.Dbrowska ,,Ludzie stamtd" (1­2 pasakojimai). Karo ir pokario meto poezijos apzvalga: K. K. Baczyski, T. Róewicz, W. Broniewski, K. I. Galczyski (kiekvieno poeto po 2­3 eilrascius pasirinktinai). Z. Nalkowska ,,Medaliony" (2­3 pasakojimai). L. Kruczkowski ,,Niemcy" (fragmentai). J. Iwaszkiewicz ,,Ikar", ,,Mlyn nad Lutyni" (pasirinktinai). Dabartins poezijos apzvalga: W. Szymborska, Z. Herbert, J. Twardowski, S. Baraczak, E. Lipska, Cz. Milosz (kiekvieno poeto po 2­3 eilrascius pasirinktinai). T. Konwicki ,,Nowy wiat i okolice", ,,Kalendarz i klepsydra" (pasirinktinai). S. Lem (1­2 pasakojimai pasirinktinai). Dabartins prozos apzvalga: Cz. Milosz ,,Piesek przydrony", O. Tokarczuk ,,Podró ludzi ksigi", D. Terakowska ,,Tam, gdzie spadaj anioly" (pasirinktinai).

Prie XX amziaus slenkscio ­ menas menui; nuotaika, estetizmas, zmogus ir visuomen.

Tarpukaris ­ pasaulinio karo ir revoliucijos patirtis; nauji literatros uzdaviniai nepriklausomoje valstybje, avangardin meno kryptis. Karo ir pokario metas ­ fasizmo ir komunizmo patirtis, vertybi kriz; taut persekiojimas, literatra ­ vertybi gynja.

Dabarties kultra ­ asmens garb, laisv, solidarumas, zmogaus teiss, jausm, isgyvenim pasaulis, zmogaus ir gamtos derm.

174

RUS KALBA

BENDROJI PROGRAMA Struktra

Gimtosios kalbos ugdymo turin sudaro dvi integralios dalys: kalbinis bei literatrinis ir kultrinis ugdymas. Kalbinis ugdymas apima kalbini gebjim ugdym(si) bei kalbos pazinim ir vartojim. Ugdymo procese kalbini gebjim formavimas glaudziai siejamas su kalbos pazinimu. Programoje rekomenduojamos literatros tekst problematika bei vertybs, nurodomi grozins literatros krini analizs aspektai, pateikiamas privalom krini srasas. Nagrinjam krini srasas pateikiamas tam, kad bt uztikrintas klasikini krini nagrinjimas bei vienoda svietimo erdv (kad moksleiviai, pereidami is vienos mokyklos kit, neskaityt t paci krini VI ir VIII klasse; kad bt apibrztas krini, su kuriais gali bti susijusios egzamino uzduotys, srasas). Atsizvelgdamas konkreci moksleivi poreikius bei polinkius, turimus isteklius, laiko snaudas, mokytojas papildo pateikiamus srasus sudarydamas savo individualij program. Programoje kalbinio bei literatrinio ugdymo svokos ir aspektai nurodomi pagal klases. Tos pacios svokos antr kart nebekartojamos, taciau ugdymo procese, laikantis tstinumo princip, prie j nuolat grztama, siejant su konkreciais tekstais bei uzduotimis.

Metodins nuorodos

Tiek pradinje, tiek pagrindinje mokykloje daugiausia dmesio skiriama kalbinei veiklai: kalbjimui ir klausymui, skaitymui ir rasymui. Moksleivi kalbin veikla turt bti paremta konkreciu komunikaciniu tikslu, lavinti moksleivi mstymo bei krybinius gebjimus. Siekiama vis keturi kalbins veiklos rsi ­ kalbjimo, klausymo, skaitymo ir rasymo ­ derms. Kalbiniam ugdymui svarbiausia yra mokyti(s) suvokti ir kurti sakytinius bei rasytinius tekstus. Silomos sios teksto suvokimo proceso organizavimo pakopos: pries klausym (skaitym), klausymo (skaitymo) metu, po klausymo (skaitymo). Parengiamojoje pakopoje mokytojo uzduotis ­ paskatinti moksleivius daugiau suzinoti apie tai, ko jie klausysis (k skaitys), paraginti juos aktyviai prisiminti, k jie jau zino kalbama tema, pradti ja mstyti. Svarbus sios pakopos siekis ­ klausymosi (skaitymo) tiksl nusistatymas bei suvokimas. Tie tikslai turi bti ne tik mokytojo ar vadovlio apibrzti, bet ir iskelti paci moksleivi. Antrosios pakopos paskirtis ­ uztikrinti, kad moksleiviai

175

suprast, jog prasms suvokimas (klausymas ir skaitymas) yra aktyvus procesas, supazindinti moksleivius su vairiomis teksto suvokimo strategijomis bei paskatinti juos dalytis nuomonmis ir ziniomis. Siame etape moksleiviai skaito, analizuoja ir interpretuoja tekst (aiskinasi autoriaus tikslus bei pagrindin teksto mint, kelia hipotezes bei tikrina savo supratim, aptaria zanrinius bei kompozicijos ypatumus, nagrinja teksto kalb, stili bei j rys su turiniu). Treciosios pakopos metu skiriamas laikas refleksijai ir krybai: teksto idj apmstymams, savo nuomons reiskimui, teksto idj pltojimui bei krybiniam perdirbimui (pavyzdziui, kitokio finalo arba teksto pratsimo krimui, atpasakojimui keiciant pasakojimo perspektyv ir pan.). Refleksija gali bti vairi form: rasinys, pasisakymas, grups uzrasyti klausimai, piesiniai, schemos ir pan. Teksto nagrinjimas ­ viena is skmingo teksto krimo slyg, nes tinkamai parinktas analizei tekstas gali bti gero ar tobulintino teksto pavyzdys. Todl tekst analiz pasitelkiama ir kaip vienas is bd mokytis kurti tekst. Pries kurdami tekst moksleiviai apsvarsto teksto adresat, tikslus, iskeltiems tikslams ir situacijai tinkam zanr bei kalbos stili. Svarbs mokymosi proceso organizavimo aspektai ­ tikslus teksto krimo situacijos, adresato apibrzimas bei j vairinimas (laiskas sau, draugui, bendraamziui, gyvenanciam ... amziuje, mokytojui, mokyklos direktoriui, laikrast, vadovlio ar grozinio krinio autoriui, knyg ar film herojams, uzsienieciui ir pan.). Tai pads moksleiviams praktiskai suvokti adresato vaidmen ir svarb, tikslingai taikyti turimas kalbos mokslo zinias. Mokydamiesi kurti tekst moksleiviai susipazsta bei ismgina vairias teksto krimo strategijas (pavyzdziui, ,,minci lietus", 7 klausimai), ugdosi informacinius gebjimus, rasdami bei atrinkdami tinkam informacij. Parasyt tekst mokytojo bei draug padedami moksleiviai redaguoja tiksl realizavimo, turinio, rislumo, raiskos, taisyklingumo aspektais. Svarbu moksleivi darbus padaryti prieinamus bendraamziams bei tvams, juos skelbti. Tai paskatins moksleivius rasyti kuo domiau, kuo geriau. Teksto nagrinjimas ­ taip pat viena is skmingo kalbos pazinimo slyg, nes tekste akivaizdziai atsiskleidzia kalbos sistemos vienet vaidmuo, komunikacin j reiksm konkrecioje kalbinje situacijoje, sakini siejimo bdai. Nagrinjant kalbos sistem, kalbos dsningumus, einama nuo vaidmens prie gramatinio apibdinimo, o ne atvirksciai. Kalbos pazinimo ir vartojimo gdzi formavimosi tikslas ­ gebjimas taisyklinga kalba, atsizvelgiant kalbos vartojimo normas reiksti mintis bei jausmus, kurti vairi stili rasytinius bei sakytinius tekstus, o ne akademinis teorijos ismanymas, gramatikos taisykli bei kalbos istorijos fakt mokymasis atmintinai. Todl cia pabrziamas praktinis aspektas: pagrindini kalbos dsningum suvokimas bei gebjimas jais remtis kuriant tekst, naudotis vairiais informacijos saltiniais (vadovliais, zinynais, zodynais, kompiuterinmis programomis rasybai tikrinti) redaguojant tekst. Tiek pradinje, tiek pagrindinje mokykloje panaudojamos zaidimo situacijos, pasitelkiami kalbiniai zaidimai, kuri tikslai ­ moksleivi mstymo, kalbos jausmo, krybiskumo ugdymas, kalbjimo situacijos bei adresato suvokimas, j poveikis kalbins raiskos priemoni parinkimui. Literatrinio ir kultrinio ugdymo esm ­ plsti estetin ir bendrj kultrin moksleivio patirt, ugdyti asmenyb, gebanci suvokti, interpretuoti bei pagrstai vertinti meninius tekstus bei vairias siuolaikins komunikacijos formas. Literatrinio ugdymo poziriu svarbiausia turt bti ne

176

specifiniai literatriniai dalykai, o etin, visuomenin nagrinjam krini problematika, zmogiskasis literatros bei meno turinys, padedantis auganciam ir brstanciam zmogui susivokti savyje, susikurti vertybi orientyrus, pagal kuriuos jis galt apmstyti savo gyvenimo prasm, santykius su kitais zmonmis ir pan. Literatros mokymasis turt bti naudingas saviugdai, atlikti bendresn kultrologin funkcij. Literatros esm bei specifika suvokiama siejant, lyginant grozinius krinius su kit men raiska bei siuolaikins komunikacijos formomis. Literatrinis ugdymas suprantamas kaip bendrojo kultrinio ugdymo dalis, literatros ir kit men kriniai nagrinjami (ypac IX­X klasse) siejant su bendra Rusijos ir Europos kultra, su Rusijos ir Lietuvos tradicijomis bei istorija, siuolaikinio gyvenimo aktualijomis.

Turinys

V­VI klass

KALBINIS UGDYMAS Kalbin veikla Klausymas ir kalbjimas Klausymosi reiksm bendraujant. Klausymas ir bendravimo kultra. Klausymosi strategijos (nusiteikimas klausytis; klausymosi tikslas; pagrindins minties, fakt, dat, pavadinim, neaiskios informacijos pasizymjimas). Klausymosi grztamasis rysys (tikslinamieji, aiskinamieji klausimai, komentarai). Kalbjimas atsizvelgiant tiksl: informuoti, tikinti, sudominti ir pan. Kalbjimas atsizvelgiant turin: temos paisymas, turinio tinkamumas kalbjimo temai. Kalbjimas atsizvelgiant situacij ir adresat: oficiali ir neoficiali situacija (stilistin kalbos raiska). Kalbjimo formos: monologas (pasakojimas kaip informacijos perteikimas, glaustas bei detalus atpasakojimas, pasakos sekimas, prisistatymas, knygos, klass, laikrascio pristatymas, pasisakymas), dialogas (pokalbis, interviu), polilogas (diskusija). Pokalbis kaip bendradarbiavimas: dalijimasis mintimis, jausmais, patirtimi ir ziniomis, mstymas kartu, siejamas vienos temos ir tiksl. Adresato sudominimo bdai: citatos, patarls, frazeologizmai, palyginimai. Mandagumo formuls vairiose kalbjimo situacijose: telefonu, troleibuse, parduotuvje, mokykloje (kreipimasis, sveikinimas, prasymas, padka, atsiprasymas, atsisakymas, paguoda, atsisveikinimas), leksin ir gramatin j raiska. Intonacijos reiksm bendraujant.

177

Skaitymas Skaitymo tiksl (savo malonumui, mokymuisi, informacijai rasti) suvokimas. Skaitymo gdzi tobulinimas (intonacija, pauzs, loginiai kirciai). Raiskusis skaitymas kaip prasms perteikimo bdas. Grozini ir negrozini tekst skaitymas, j specifikos suvokimas (faktas ir nuomon, tikrov ir ismon, tiesiogin ir perkeltin prasm, dalis ir visuma). Atskiro zodzio prasms suvokimo svarba visam tekstui suvokti. Teksto suvokimo strategijos (reiksmini zodzi radimas, naudojimasis zodynais, skaitymas pakartotinai, skaitymas numatant, klausim klimas, perfrazavimas, pasakojimo tipo teksto suvokimo strategija: Kas pagrindinis veikjas? Kur ir kada viskas vyksta? K veikia pagrindinis veikjas? K tas veikjas jaucia? Kuo viskas baigiasi?). Rasymas Rasymas paisant zanro reikalavim: rasinys (laisva tema, pagal paveiksl ar piestus paveiksllius), asmeninis laiskas, rastelis, sveikinimas, kvietimas, skelbimas, pasiaiskinimas, dienorastis, krybiniai bandymai (pasaka, apsakymas, eilrastis ir pan.). Pazintis su rasymo eiga: temos suvokimas, planavimas, juodrascio rasymas, juodrascio svarstymas (su tvais, draugais, mokytoju), redagavimas, pateikimas. Parasyto teksto apiforminimas, pateikimas ir bendravimo kultra. Rasybos ir skyrybos, rasysenos reiksm komunikacijai. Rasymo strategijos (naudojimasis ortografijos zodynu, ,,minci lietus", planavimas). Kalbins veiklos temos Seima. Klas. Draugyst. Knygos. Vaik periodika. Naminiai gyvnai. Gamta. Met laikai. Pomgiai. Mokymosi ir bendravimo sunkumai bei j sprendimo bdai. Naujosios informacins technologijos. Tekstas ir jo struktra Tekstas. Teksto tema. Pavadinimo ir idjos rysys. Teksto struktra: zanga, dstymas, pabaiga. Pastraipa kaip teksto struktros dalis. Rislumas kaip teksto savyb. Rislumo priemons (reiksminiai zodziai, sinonimai, vardziai, jungtukai). Teksto tipai: pasakojimas, aprasymas, samprotavimas. Bdvardzio reiksm aprasymui, teksto vaizdingumui. Veiksmazodzio reiksm pasakojimui, teksto dinamiskumui kurti. Pasakojimo tipo teksto struktros suvokimas: vietos, laiko, heroj pristatymas, veiksmo raida, kulminacija, veiksmo pabaiga, isvados.

178

Aprasymo tipo teksto struktros suvokimas: supazindinimas su daiktu ar vieta (trumpa istorija); visumos ir dali aprasymas, savo santykio su daiktu ar vieta nusakymas. Elementarus samprotavimo tipo teksto struktros suvokimas: tez, argumentas, isvados. vairaus pobdzio tekst (pasakojimo, aprasymo, su samprotavimo elementais) krimas.

Kalbos pazinimas ir vartojimas Kalba kaip reiskinys Kalba ­ svarbiausia zmoni bendravimo priemon. Zodin ir nezodin (kno israiska, sutartiniai zenklai) komunikacija. Kalbos kultra, jos reiksm bendravimui. Indoeuropieci kalb seima. Slav ir balt kalbos. Fonetika Rus kalbos balsi ir priebalsi taisyklingas tarimas bei estetin funkcija. Priebalsi supanasjimas, j rasyba. Skiriamieji ir , j rasyba. Balsi ir priebalsi kaita zodzio skiemenyje (pavyzdziui, -ir --, -- ir --). Rasybos pratybos. Kirciavimo pratybos. Naudojimasis rasybos ir kirciavimo zodynais. Grafika Rastas. Rus abcls trumpa istorija ir ypatybs. Leksika Zodis ­ kalbos zenklas. Daugiareiksmi zodzi ir homonim vartojimas. Tiesiogin ir perkeltin zodzio reiksm. Sinonimai, antonimai, frazeologizmai, j vartojimas kalboje. Rusiskoji leksika ir zodziai skoliniai; archaizmai, neologizmai, profesionalizmai, dialektizmai ir j vartojimas kalboje. Leksikos kaita ir tautos istorija. Aiskinamieji ir etimologiniai zodynai, j vartojimas. Leksikos pratybos, zaidimai, kryziazodziai. Zodzi daryba Zodzio dalys: saknis, priesdlis, priesaga, galn, j rysys su zodzio reiksme ir rasyba. Priesdli ir priesag (-, -, -, -, -, -, - ir kt.) reiksms. Zodzio darybos, reiksms nustatymo pratybos. Morfologija ir rasyba Zodis kaip kalbos dalis. Savarankiskos ir pagalbins kalbos dalys. Daiktavardzi, bdvardzi ir veiksmazodzi kaitymo, rasybos ir vartojimo ypatumai. Sintaks ir skyryba

179

Sakinys kaip prasminis kalbos vienetas. vairi sakini (tiesiogini, klausiamj ir saukiamj) diferencijavimas ir vartojimas. Pagrindins ir antrininks sakinio dalys: papildinys, pazyminys, aplinkyb. J raiskos bdai ir reiksm komunikacijai. Isplstinio ir neisplstinio sakinio informatyvumas, vaizdingumas ir vartojimas. Vienarsi sakinio dali skyrimas kableliais. Kreipinys, jo skyryba. Sudtinio sakinio skyryba. Dialogas, jo grafika ir skyryba.

LITERATRINIS IR KULTRINIS UGDYMAS Nagrinjam krini problematika ir vertybs Pasaulis aplink mus. Hipotezs ir mitai apie pasaulio atsiradim. Mit ir pasak pasaulis. Biblijos ir liaudies ismintis bei vertybs. Zmogus kaip gyvojo pasaulio dalis. Atlygis uz gr ir blog. Pagarba vyresniems ir seniems. Meil tvams ir namams, artimajam. Zmoni tarpusavio santykiai. vairs problem sprendimo bdai. Gebjimas atsispirti norui kersyti ir kitiems negeriems jausmams. Kuklumas ir dorumas kaip tipiskos rus tautosakos ir literatros vertybs. Zmogaus dorovs isbandymai pasakose ir gyvenime. Didvyriskumas ir patriotizmas. Drsa ir narsumas. Valia, atkaklumas ir istverm. Gamtos grozis ir poezija. Zmogaus ir gyvn santykiai, j savitarpio pagalba. Literatrinis ugdymas Literatra ­ zodzio menas. Literatra kaip ismon. Literatros istakos: mitai, sakms, tautosaka. Mitai ir sakms. Senovs graik, slav, balt bei kit taut mit skaitymas ir aptarimas. J ssajos, panasumai ir skirtybs. Slav ir balt tikjim ir apeig atspindys siuolaikinio zmogaus gyvenime (Uzgavns (), Jonins ( ), Vlins (

)) ir kalboje (patarls, frazeologizmai, pavyzdziui, ). Biblijos sakmi

skaitymas ir aptarimas. Senovs graik ir Senojo Testamento sakmi apie pasaulio sukrim palyginimas. Tautosaka ­ informacijos apie tautos patirt ir vertybes saltinis. Tautosakos rsys: pasakojamoji, dainuojamoji, smulkioji. Smulkiosios tautosakos zanrai (priezodis, patarl, msl, anekdotas). Vaik tautosaka. Lietuvos rus tautosaka. vairi tautosakos zanr skaitymas ir aptarimas. Rus didvyri epas. Bylina, jos raiskos ypatybs (hiperbol, pasikartojimas, ritmas, intonacija). Ilja Muromecas ir Heraklis.

180

Liaudies pasakos: stebuklins, gyvulins, buitins. Pasakos etins vertybs. Kompozicijos ir raiskos ypatumai. Keliaujantys siuzetai. Rus liaudies pasakos, tipiskieji j personazai. Rus, lietuvi, lenk pasak ir legend skaitymas ir aptarimas. Literatrin pasaka. Zinomiausi literatrini pasak pavyzdziai (. Puskinas, H. Ch. Andersenas, O. Wilde'as ir kt.) Proza ir poezija. Eiliuota kalba. Eilrascio melodika. Eilrasci deklamavimas. Poezijos arba prozos istrauk mokymasis atmintinai. Elementari pazintis su literatros rsimis (epas, lyrika, drama) ir zanrais (pasaka, liaudies daina, legenda, mitas, bylina, eilrastis, balad, poema, pasakcia, apsakymas). vairi zanr krini skaitymas ir aptarimas. Elementarus rasytojo, autoriaus ir pasakotojo svok suvokimas. Literatra ir kiti menai bei siuolaikins komunikacijos formos Literatra ir teatras. Inscenizacija. Dramos ir baleto teatr spektakli pasak perzira ir aptarimas. Literatra ir dail. Literatros ir Biblijos siuzetai dailje. Iliustracijos. Bandymai iliustruoti. Literatra ir knyg leidyba. Knygos turinio ir apipavidalinimo rysys. Knyg vairov (pasak rinkiniai, vadovliai, zodynai, zinynai, enciklopedijos). Knyga pries skaitant (pavadinimas, leidykla, leidimo metai, turinys, anotacija, apipavidalinimas). vairios perskaityt knyg aptarimo formos. Knyga ir periodika. Vaikams skirta periodika. Skaitoma ir nagrinjama

. ,,, ", ,,", ,, " ir kitos pasakcios. . ,,". . ,, ", ,, ", ,,", ,,", ,, ", ,,-", ,,". . ,,", ,,", ,, ", ,,". . ­ 1­2 kriniai pasirinktinai. . ,, " ir kiti humoristiniai apsakymai. . , . ­ lyrika pasirinktinai. . ,,", ,, ". . ,, ". . ,, " ( . ).

181

VII­VIII klass

KALBINIS UGDYMAS Kalbin veikla Kalbjimas ir klausymas Klausymas ir kalbjimas kaip bendradarbiavimas. Klausymas kaip aktyvus dalyvavimas bendravime (nezodiniai supratimo, sutikimo, nustebimo ir pan. signalai). Klausymosi strategijos (svarbios ar domios informacijos pasizymjimas). Kalbjimas atsizvelgiant turin: informacijos patikimumas, argument svarumas, tinkamumas kalbjimo temai. Adresato sudominimo bdai: retoriniai klausimai, humoras. Kalbjimo formos: monologas (atpasakojimas keiciant asmen, pranesimas, filmo pristatymas, ekskursas, reportazas), dialogas ir polilogas (konferencija). Kalbos etiketo funkcijos: kontakto uzmezgimo, mandagumo, reguliavimo. Mandagumo formuls vairiose kalbjimo situacijose: gimtadienyje, bibliotekoje, teatre, muziejuje, poliklinikoje ir pan. (sveikinimas, komplimentas, kvietimas, pasiteiravimas, reikalavimas, priestaravimas), leksin ir gramatin j raiska. Skaitymas Grozini ir negrozini tekst skaitymas. Skaitymas atsizvelgiant teksto zanr, kompozicij. Skaitymas kaip aktyvus procesas. Teksto suvokimo strategijos (skaitymo rsies pasirinkimas (apzvalginis, atrenkamasis,

studijuojamasis), svarbios informacijos pasizymjimas). Rasymas Rasymas paisant zanro reikalavim: dalykinis laiskas, instrukcija, anketa, autobiografija, prasymas, santrauka, skaitytojo dienorastis, straipsnis mokyklos laikrast, rasinys laisva ir literatrine tema, charakteristika (personazo, pazstamo zmogaus), vietovs aprasymas, krybiniai bandymai. Rasymo strategijos (naudojimasis kompiuterinmis programomis rasybai tikrinti, informacijos radimas ir atranka, 7 klausimai ir pan.). Tekstas ir jo struktra Sakytinio ir rasytinio teksto ypatumai. Rasytinio teksto pavadinimas, epigrafas, idja.

182

Pagrindin ir salutins teksto temos. Pastraipa kaip teksto struktros dalis. Rislumas kaip teksto savyb. Rislumo priemons (veiksmazodzi laikas ir rsis, prieveiksmiai). Sakini rysiai tekste: sekos ir paralelinis rysys. Teksto tipo (pasakojimas, aprasymas, samprotavimas) parinkimas atsizvelgiant teksto paskirt, adresanto tikslus. Samprotavimo tipo teksto struktros suvokimas: zanga, tez, argumentai, isvados. Retorini argument tipai: faktai, pavyzdziai, patarls, Biblijos citatos, statymai, dsniai. Priezasties ir pasekms rysiai ir gramatin j raiska (, , ir kt.). Teksto analizs ir krimo pratybos. Kalbins veiklos temos Seima. Mokykla. Zmoni santykiai. Etikos klausimai. Literatra. Kinas. Muzika. Televizijos laidos, skirtos paaugliams. Paaugli periodika. Internetas. Gamta. Sportas. Kelions.

Kalbos pazinimas ir vartojimas Kalba kaip reiskinys Kalba ­ pazinimo ir zini kaupimo priemon, tautos dvasins kultros israiska. Kalba ­ zmogaus saviraiskos ir apibdinimo bdas ir priemon. Fonetika Tarimo ir kirciavimo normos. Tarms (, ). Leksika Bibliniai ir antikiniai frazeologizmai, j vartojimas. Rus ir lietuvi frazeologizm gretinimas. Bendro vartojimo leksika, zargonas, j vartojimo sferos. Tarptautiniai zodziai, j reiksm ir vartojimas. Vietovi bei j gyventoj pavadinimai ir tautos istorija. Leksikos klaid analiz ir isvengimas.

Morfologija ir rasyba Skaitvardis, vardis, prieveiksmis, veiksmazodis, dalyvis ir padalyvis: j vaidmuo, gramatiniai pozymiai, vartojimas ir rasyba. Pagalbins kalbos dalys: prielinksnis, jungtukas, dalelyt, istiktukas, j pozymiai, vartojimas su pagrindinmis kalbos dalimis, rasyba ir reiksm komunikacijai. Kompiuteris kaip priemon pasitikrinti rasyb. Kalbos kultros pratybos. Sintaks ir skyryba

183

Zodzi rysiai zodzi junginyje. Pilnieji ir nepilnieji sakiniai. J vartojimas sakytinje ir rasytinje kalboje. Zodzi tvarka sakinyje, jos funkcijos (rislumo, estetin: paralelizmas, inversija). Pagrindins sakinio dalys: veiksnys ir tarinys. Tarinio tipai, bdingi pasakojimui ir aprasymui. Brksnys tarp veiksnio ir tarinio. Dalyvin ir padalyvin aplinkybs, j skyryba. Rus kalbos funkciniai stiliai: snekamasis buitinis, mokslinis, publicistinis, dalykinis, grozins literatros stilius, j vartojimo sritys.

LITERATRINIS IR KULTRINIS UGDYMAS Nagrinjam krini problematika ir vertybs Vaikysts pasaulis. Vaikysts dziaugsmai ir sunkumai. Vaik tarpusavio santykiai. Draugyst, savitarpio pagalba, ziaurumas. Ugdymo klausimai, ugdytoj ir ugdytini klaidos ir atradimai. Vaik teiss ir pareigos. Vaikai paklydliai. Asmenybs formavimasis. Vertybi skal: garb, negarbingumas, atsakomyb, uzuojauta, istikimyb, veidmainiskumas, isdavysts problema. Tvyns meil. Kovos troskimas. Heroizmas ir pasiaukojimas. Karo ziaurumas. Zmogus ir visuomen. Prietaras kaip kelias tragedij. Humoras ir satyra kaip priemon kovoti su visuomens ydomis. Baudziauninkai ir baudziavininkai. Darbo ir dirbancij slovinimas. Laisv ir priklausomyb. Paprastas zmogus ir pasaulio galingieji. Car ir kunigaiksci paveikslai. ,,Mazojo zmogaus" drama ir maistas. Zmogus ir menas. Zmogus krjas. Krybos galia. Poezijos galia ir vaidmuo zmogaus gyvenime. Peterburgo paveikslas rus literatroje. Zmogus ir gamta. Zmogus ir stichija. Kelions ir nuotykiai. Kelions kaip pasaulio ir savs pazinimo bdas. Kelioni isbandymai. Pagarba savo ir kit taut tradicijoms ir paprociams. Tolerancija. Literatrinis ugdymas Pasaulio vaizdavimo bdai literatroje: realistinis, romantinis, fantastikos elementai. Literatros rsys: epas, lyrika, drama. Epini tekst ypatumai: pasakojimas apie veiksm, pasakotojas, siuzetas. Epiniai zanrai: apsakymai, novels, apysakos.

184

Lyrikos tekst ypatumai: jausm vaizdavimas, lyrinis subjektas, ,,vaidmenin" lyrika. Eiliuotos kalbos pozymiai (strofa, eilut, rimas, metras). Lyrikos zanrai: eilrastis, eilrastis laiskas (). Lyriniai epiniai zanrai: poema, giesm (). Epini, lyrini bei lyrini epini tekst skaitymas ir interpretavimas. Dramos tekst ypatumai: veiksmas, siuzetas, konfliktas, replika, remarka, scena, dekoracijos, personaz srasas. Dramos zanrai: komedija, tragedija. Dramos tekst skaitymas, interpretavimas bei inscenizavimas. Poezijos arba prozos istrauk mokymasis atmintinai. Krinio pavadinimas, epigrafas; personazo vardas ir pavard (,," ), portretas, personazo kalba, poelgiai, interjeras, peizazas kaip charakteristikos ir tam tikros nuotaikos krimo bdai. Pasakotojo samprotavimai, autobiografiniai motyvai. J reiksm teksto suvokimui. Literatros krinio siuzetas kaip vyki seka, jo struktra: ekspozicija, uzuomazga, veiksmo raida, kulminacija, atomazga. Menin kalba ir jos funkcijos. Menins kalbos vaizdini ir ekspresini priemoni (epiteto, palyginim, metafor, hiperboli, grotesko, ironijos, retorini klausim ir susukim, paralelizmo, inversijos) atpazinimas. Menin priemon kaip bdas autoriaus poziriui vaizduojam pasaul suprasti. Literatra ir kiti menai bei siuolaikins komunikacijos formos Literatra ir dail. Literatriniai siuzetai dailje. Iliustracijos. Literatra ir teatras. Inscenizacija. Teatr spektakli pagal literatros krinius perzira bei aptarimas. Literatra ir kinas. Literatros krinio ekranizacija. Televizija ir radijas, j raiskos priemons. Televizijos, radijo laid, spaudos jaunimui aptarimas. Skaitoma ir nagrinjama

. ,,", ,, ", ,, " (krinio istraukos),

,, ", ,, ".

. ,, , ", ,,", ,,". . ,, " (istraukos pasirinktinai), ,,". . ,,". . ,, ", ,, ", ,,, ", ,, " (istraukos pasirinktinai).

185

. - ,, , ". . ,," (istraukos pasirinktinai), ,," (istraukos pasirinktinai), ,, ". . ,, ", ,,". . ,, ". . ,,". . ,," (istraukos pasirinktinai), ,, ". . ,, , ...", ,, ". . ,, " (istraukos pasirinktinai). . ,,". . ,, ". ,,", ,," (istraukos pasirinktinai). . ,, ". . ,, " (istraukos

pasirinktinai).

. . . ,, , ". . - ,, " (istraukos pasirinktinai).

IX­X klass

KALBINIS UGDYMAS Kalbin veikla Kalbjimas ir klausymas Klausymosi strategijos (raiskos bd, savo spdzi pasizymjimas). Kalbjimas atsizvelgiant adresat: adresato interes, kompetencijos, poreiki paisymas. Kalbjimas atsizvelgiant turin: kontrargument nuspjimas ir paneigimas, argument seka. Kalbjimo formos: monologas (prakalba, atpasakojimas su vertinimu ir komentarais, projekto ar referato pristatymas), dialogas ir polilogas (polemika, debatai). Adresato sudominimo bdai (paradoksas, antitez, diskreti kompozicija).

186

Geros prakalbos savybs: informatyvumas, taigumas, logiskumas, tinkamumas, nuoseklumas, prieinamumas adresatui, taisyklingumas, zodingumas, vaizdingumas. Skaitymas Skaitymas kaip aktyvus procesas: kritiskas informacijos, argument vertinimas. Teksto suvokimo strategijos (konspektavimas, schem sudarymas, hipotezi klimas ir tikrinimas). Raiskusis skaitymas kaip individualaus suvokimo israiskos bdas. Rasymas Rasymas atsizvelgiant tiksl: informacijos perteikimas, tikinimas, refleksija ir saviraiska. Rasymas paisant zanro reikalavim: dalykinis rastas (galiojimas, protokolas, gyvenimo aprasymas), referatas, straipsnis, laiskas salies laikrast, anotacija, recenzija, rasinys (laisva ir literatrine tema), dviej personaz palyginimas, kelioni apybraizos, krybiniai bandymai (eilrastis ir pan.). Tekstas ir jo struktra Pastraip tipai: zangin, dstymo, pabaigos. Pastraipos struktra: nuo klausimo prie atsakymo, nuo tezs prie argument, nuo pavyzdzi prie isvados ir pan. Rislumas kaip teksto savyb. Rislumo priemons (terptiniai zodziai). Teksto stiliaus, situacijos ir zanro atitikimas. Teksto analizs ir krimo pratybos. Kalbins veiklos temos Svietimas. Zmogus ir visuomen. Profesija. Etikos klausimai. Literatra. Kinas. Menas. Muzika. Televizija. Ziniasklaida. Zmogus ir gamta. Kelions.

Kalbos pazinimas ir vartojimas Kalba kaip reiskinys Kalbos funkcijos: komunikacin, pazintin, estetin. Kalbos vaidmuo tautos gyvenime. Gimtoji kalba. Valstybin kalba. Dvikalbyst. Indoeuropieci kalb seima (slav, balt, german, roman sakos). Kalb sveika. Senoji rus kalba. V. Lomonosovo trij stili teorija. Tarptautin rus kalbos reiksm. Leksika

187

Konkreti ir abstrakti zodzio reiksm. Zodzi junglumas. Zodzio stilistin spalva. Archaizm ir neologizm vaidmuo poezijoje. Zinomiausi rus kalbos zodynai ir j autoriai (. , . ).

Leksikos pratybos.

Sintaks ir skyryba Vienarsi sakinio dali jungimo bdai sakinyje ir skyryba. Isskirtins sakinio dalys, j vartojimas ir skyryba. terptini zodzi vaidmuo, vartojimas ir skyryba. Kreipinys, jo vartojimas, stilistin raiska ir skyryba. Tiesiogin ir netiesiogin kalba: vartojimas ir skyryba. Citat vartojimas ir skyryba. Sudtini sujungiamj, prijungiamj, bejungtuki sakini skyryba. Sudtini sujungiamj ir bejungtuki sakini sinonimika. Rus kalbos funkciniai stiliai: snekamasis, mokslinis, publicistinis, dalykinis, grozins literatros stilius, j vartojimo sritys. Gramatiniai ir leksiniai stili pozymiai. Rus skyrybos principai: gramatinis, loginis, intonacijos. Skyrybos zenkl variantiskumas ir derinimas. Autoriaus skyryba.

LITERATRINIS IR KULTRINIS UGDYMAS Nagrinjam krini problematika ir vertybs Rus literatros amzinosios temos ir motyvai: humanizmas, uzuojauta, gyvenimo prasms ieskojimas, meils siekimas, individualizmo pasmerkimas, patriotizmas, garb. ,,Kenciantieji egoistai" (,,c "), ,,nereikalingo zmogaus" paveikslas rus literatroje. Asmenybs aukljimo paradoksai. Knygos ir svietimo reiksm asmenybs formavimuisi. Savianaliz ir saviugda. Zmogus ir visuomen. Kova su prietarais, biurokratizmu, dl visuomens atnaujinimo. Socialiniai eksperimentai, j pamokos ir kaina. Visuomens harmonijos ir teisingumo samprata. Rus rasytojai apie maist ir prievart. Zmogus ir pinigai, materialins vertybs, socialin padtis. Pasirinkimo kaina. Legend ir magijos pasaulis. Zmogus ir jo likimas. Pastangos suprasti Diev ir jo sukurt pasaul. Gyvenimo tragizmas ir isbandymai: Antrasis pasaulinis karas, totalitarizmas. Zmogaus teiss. Literatrinis ugdymas

188

Grozins literatros raidos pagrindini epoch ir krypci (klasicizmo, romantizmo, realizmo, modernizmo) esmini ypatum suvokimas. Krinio bei jame vaizduojamos epochos atitikimas ir istorin literatros kaita. Literatros krinio kompozicija. Chronologinis bei nechronologinis vyki pateikimas, rmin (ziedin) kompozicija, ,,pasakojimas pasakojime" (,, "). Lyrinis nukrypimas, sapnas, dienorastis kaip kompozicijos elementai. Menin detal. Literatros rsi ir zanr apibendrinimas. Lyriniai zanrai: elegija, od, epigrama. Epiniai zanrai: memuarai, kelions apybraizos, dienorastis, novel, romanas. Meninio krinio stiliaus (menins raiskos priemoni vienovs), individualaus autoriaus stiliaus supratimas. Autoriaus ir pasakotojo (lyrinio subjekto) santykis su vaizduojamu pasauliu. Pasakojimas (). Poezijos arba prozos istrauk mokymasis atmintinai. Literatra ir kiti menai bei siuolaikins komunikacijos formos Literatra tarp kit men. Literatra ir muzika. Lyrikos ir muzikos krinio nuotaika. Rus romansai. Literatros ir kino kalba. Rezisieriaus teis savaip interpretuoti literatros krin. Literatra ir naujosios informacins technologijos. Rus literatra internete.

Skaitoma ir nagrinjama Antika ­ Europos kultros istakos; antikins Graik ir romn mitai literatros ir Biblijos vertybs pamaldumas, asketizmas, sventumas, istikimyb, patriotizmas Renesansas ­ humanizmo epocha; pasitikjimas . ,," (1 novel zmogaus krybinmis galiomis, zems gyvenimo pasirinktinai) dziaugsmas, rysys su antika Klasicizmas ir Svieciamasis amzius ­ proto gali . , . ­ 1­2 kriniai ir issilavinimo svarbos isklimas, gyvenimo ir pasirinktinai men reglamentacija, literatros didaktiskumas, . ,," pareiga ir pilietiskumas isskirtinmis idealizavimas, aplinkybmis, laisv, romantinis . ,, " menininko filosofin lyrika maistas, . : vienatvs, meils tragizmas, Romantizmo tradicijos ­ isskirtin asmenyb . : draugysts, meils, laisvs, Biblijos istraukos Viduramzi kultra ­ religinis menas; romumas, ,, " (krinio istraukos)

189

individualizmas, saviironija, klajons, egzotika, tvyns, laisvs, filosofin lyrika praeities idealizavimas . ,, " (krinio istraukos) . ,," . ,," arba ,," . ,, " Realizmas ­ tipiskas personazas tipiskomis . ,, " aplinkybmis, gyvenimo tikrovs vaizdavimas, . ,, " socialini problem isklimas, psichologizmas . ,," . ,," . ,, " . ,," (krinio istraukos) . ,, " (sk.

,,") . ,, ", ,," . ,, -" . ,,"

Modernizmas ­ nauj form ieskojimai, . , . , . , . pasirinktinai . ­ 1­2 apsakymai pasirinktinai . ,, " Antrojo pasaulinio karo tematika ,,Lageri proza" ,,Atsilimo laik" poezija Poetai bardai Siuolaikin rus literatra . ,, " . ­ 1­2 apsakymai pasirinktinai . , . , . , . , . , . ­ lyrika pasirinktinai . , . ­ 1­2 apsakymai pasirinktinai literatriniai eksperimentai, krypci vairov , . , . ­ lyrika (simbolizmas, akmeizmas, futurizmas) Sovietinio periodo paradoksai

190

BALTARUSI, LENK, RUS ALB ISSILAVINIMO STANDARTAI

Pasiekimai VI klas

1.1. Mokytojui suteikus param supranta autoriaus tikslus (informuoti, tikinti ir pan.).

Sritis

I. Kalbin veikla Sakytinio ir rasytinio teksto suvokimas

Esminiai gebjimai

1. Suprasti teksto paskirt, kalbtojo ar rasytojo tikslus bei teksto prasm.

VIII klas

1.1. Savarankiskai nusako autoriaus tikslus (informuoti, tikinti ir pan.).

X klas

1.1. Siekia kritiskai vertinti teksto darom poveik. 1.2. Suformuluoja pagrindin viso teksto ar pastraipos mint, aptaria idjas. Skiria fakt nuo nuomons. Atpazsta ir tinkamai supranta potekst. 1.3. Supranta placiajai visuomenei skirtus tekstus (zemlapius, piestus paveiksllius, reklam, televizijos laidas, schemas), kuriuose prasm reiskiama ne vien zodiniais zenklais. 1.4. Geba issiaiskinti nesuprastas mintis, idjas, svokas klausdamas, dar kart skaitydamas, savarankiskai rasdamas informacij vairiuose saltiniuose (zodynuose, zinynuose, enciklopedijose). 1.5. Konspektuoja, kelia sivaizduojamo testo klausimus, sudaro schemas bei lenteles. 2.1. Savarankiskai pasirenka tekstus vairiems tikslams (mokymuisi, papildomai informacijai, savo malonumui ir pan.). 2.2. Gauna informacijos is zmoni, rasytini ir elektronini saltini, naudodamasis bibliotekos bei elektroniniais

1.2. Suformuluoja pagrindin viso teksto 1.2. Glaustai atpasakoja tekst ar jo dal, suformuluoja pagrindin viso teksto ar pastraipos mint, atsako klausimus, pats formuluoja klausimus. Atpazsta ir tinkamai ar pastraipos mint, atsako klausimus. supranta ironij. 1.3. Supranta nesudtingus paaugliams 1.3. Supranta nesudtingus vaikams skirtus tekstus (zemlapius, piestus skirtus tekstus (zemlapius, piestus paveikslus, reklam, televizijos laidas), paveiksllius, reklam, televizijos laidas, grafikus), kuriuose prasm reiskiama ne vien kuriuose prasm reiskiama ne vien zodiniais zenklais. zodiniais zenklais. 1.4. Geba issiaiskinti nesuprastas mintis, 1.4. Supranta, kas neaisku (zodziai, idjas, svokas klausdamas, dar kart klausimai, uzduotys ar pan.), ir geba skaitydamas, rasdamas informacij issiaiskinti klausdamas arba dar kart nurodytuose saltiniuose. atidziai siskaitydamas. 1.5. Randa tekste reiksminius zodzius, paaiskina savo pasirinkim. 2. Rasti ir tvarkyti informacij, atsizvelgiant tikslus. 1.5. Pasizymi teksto tezes, reiksming informacij.

2.1. Savarankiskai pasirenka tekstus, 2.1. Savarankiskai pasirenka tekstus atsizvelgdamas savo pomgius. vairiems tikslams (mokymuisi, papildomai informacijai, savo malonumui ir pan.). 2.2. Gauna informacijos is zmoni ir 2.2. Gauna informacijos is zmoni, rasytini saltini, bibliotekoje randa rasytini ir elektronini saltini, konkreciam tikslui nurodyt leidin. naudodamasis bibliotekos bei elektroniniais

191

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas

2.3. Atrenka informacij nurodytu aspektu, uzraso bibliografinius duomenis. 3.1. Kalba ir raso atsizvelgdamas tiksl, adresat ir kalbjimo situacij: skiria oficiali ir neoficiali situacijas, laikosi kalbos etiketo.

VIII klas

katalogais, dalyk rodykle. 2.3. Atrenka ir apibendrina nauj, atitinkanci tikslus informacij. 3.1. Kalba ir raso atsizvelgdamas tiksl, adresat ir kalbjimo situacij, dazniausiai tinkamai pasirenka kalbin raisk.

X klas

katalogais, dalyk rodykle. 2.3. Atrenka, apibendrina, sursiuoja ir argumentuotai vertina nauj informacij.

Teksto krimas (zodziu ir rastu)

3. Kurti vairi zanr tekstus, laikantis pagrindini teksto krimo princip bei bendrj stiliaus reikalavim.

4. Kurti vairi tip tekstus, reiksti bei pagrsti savo nuomon.

3.1. Kalba ir raso atsizvelgdamas tiksl, kalbjimo situacij ir adresato lkescius. Kalba vairiose oficialiose situacijose mazai pazstamiems ar nepazstamiems adresatams, pasirenka tinkam kalbin raisk. 3.2. Kurdamas tekst paiso zanro 3.2. Kurdamas tekst paiso zanro 3.2. Kurdamas tekst paiso zanro reikalavim: raso atitinkamos struktros reikalavim: raso atitinkamos struktros reikalavim: raso dalykin laisk, rasin literatros tema (pavyzdziui, dviej autobiografij, charakteristik, instrukcij, rasin laisva tema, asmenin laisk, sveikinim, skelbim, dalykin prasym laikosi stiliaus reikalavim. Logiskai skirsto personaz palyginimas), straipsn, referat, gyvenimo aprasym, laikosi stiliaus tekst pastraipas. bei pasiaiskinim. Siekia rislumo reikalavim. Tinkamai sieja sakinius (vartoja tinkamus vardzius, jungtukus). pastraipas, pastraipas tekst (vartoja tinkamus vardzius, jungtukus, terptinius zodzius). 4.1. Kuria vairi tip tinkamos 4.1. Kuria sudtingesns kompozicijos 4.1. Kuria nesudtingos kompozicijos tekstus. Kurdamas kompozicijos pasakojimus apie tikrus bei pasakojimus bei aprasymus (pavyzdziui, samprotaujamj tekst, laikosi atitinkamos proceso, zmogaus). Rasydamas sieja isgalvotus vykius, apibdina daikt, struktros (tez, argumentai, pasakojimo, aprasymo, samprotavimo gyvn. Stengiasi siekti vaizdumo, elementus, siekdamas vaizdumo, taigumo. kontrargumentai, isvada). Tikslingai gyvumo, naudodamasis leksikos bei komponuoja tekst, siekdamas taigumo. Geba kurti elementarios struktros sintakss teikiamomis galimybmis. samprotavimo tekst (tez, argumentai, isvada). 4.2. Rastu ir zodziu issako savo 4.2. Rastu ir zodziu issako savo 4.2. Rastu ir zodziu issako savo nuomon apie konkrecius, gerai zinomus nuomon, vertina, argumentuodamas nuomon apie gana abstrakcius dalykus

192

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas

dalykus, vertina, argumentuodamas remiasi savo patirtimi.

VIII klas

remiasi savo patirtimi, kitais saltiniais (pavyzdziui, perskaitytomis knygomis).

X klas

(pavyzdziui, etikos problemas), vertina, argumentuodamas remiasi vairiais saltiniais (ziniasklaida, istorijos faktais ir pan.). 5.1. Klausosi, klausia, atsako, kelia problemas, argumentuoja, pltoja mintis ar idjas, vertina, apibendrina, toleruoja kitoki nuomon, siekia bendradarbiauti. 1.1. Taisyklingai kirciuoja vairi kalbos dali zodzius, tikslingai naudojasi rasybos bei kirciavimo zodynais. Intonacija perteikia vairius reiksminius zodzi ir teksto dali santykius.

Dalyvavimas pokalbiuose

5. Dalyvauti vairaus pobdzio pokalbiuose (pasnekesyje, diskusijoje, interviu ir pan.), siekiant iskelt tiksl.

II. Kalbos pazinimas ir vartojimas

5.1. Klausosi, klausia, atsako, reiskia 5.1. Klausydamasis, klausdamas, savo nuomon, geba mandagiai isreiksti atsakydamas, priestaraudamas, nesutikim. argumentuodamas, apibendrindamas laikosi kalbos etiketo, kalbinmis priemonmis reiskia pagarb pasnekovui. 1.1. Taisyklingai taria ir raso balsius ir 1.1. Kalbdamas ir rasydamas 1. Taikyti zinias apie priebalsius tarptautiniuose zodziuose, taisyklingai taria ir raso balsius ir kalbos sandar taisyklingai kirciuoja daznai vartojamus priebalsius. Taisyklingai taria abcls prasmingam ir raidzi pavadinimus, tikslingai naudojasi zodzius. Abejodamas dl rasymo ar taisyklingam minci reiskimui zodziu ir rastu abcle dirbdamas su zodynu. Tinkamai kirciavimo pasitikslina atitinkamuose zodynuose. Tinkamai intonuoja vairi tip intonuoja vairi tip sakinius. bei efektyviai jomis sakinius. naudotis. 1.2. Tinkamai vartoja perkeltins 1.2. Tinkamai vartoja vienareiksmius ir daugiareiksmius zodzius. Randa tekste reiksms zodzius, sinonimus, antonimus, frazeologizmus bei patarles. Vengia pertar, sinonimus, antonimus, homonimus. barbarizm. Randa klaid ir istaiso. Remiasi Vengia pertar (zodzi parazit). Nurodzius klaid moka istaisyti pats arba kalbos praktikos leidiniais. remiasi aiskinamuoju zodynu.

1.3. vardija zodzio dalis. Paaiskina, kaip sudarytas zodis. Zino dazniau vartojam priesdli ir priesag reiksm. 1.4. Skiria pagrindines kalbos dalis. Ismano svarbiausias morfologines j ypatybes. Taisyklingai vartoja

1.3. Paaiskina nagrinjam kalbos dali darybos bdus. Taiko svarbiausius zodzi darybos bdus. 1.4. Skiria visas kalbos dalis, atpazsta 1.4. Apibdina kalbos dali vaidmen. jas tekste. Taisyklingai vartoja prielinksnius Remiasi kaitybos ziniomis taisyklingai su daiktavardziais bei vardziais. Taiko rasydamas. Laikosi kalbos dali vartojimo

1.2. Atpazsta tekste tarmybes, archaizmus, zargonizmus, paaiskina j prasm, nusako vartojimo sfer. Isvengia pertar, barbarizm, zargonizm. Randa jiems bendrins kalbos atitikmen. Vengia netikslingai vartoti tuos pacius zodzius, vairina gramatines konstrukcijas. Remiasi kalbos praktikos leidiniais. 1.3. Remiasi zodzi darybos ziniomis taisyklingai rasydamas.

193

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas

prielinksnius su daiktavardziais. Taiko zinomas rasybos taisykles. 1.5. Atpazsta bei taisyklingai sudaro sakin. Vartoja tinkamus skyrybos zenklus sakinio gale. Skiria kreipin, vienarses sakinio dalis kableliais, nesudtingus tiesiogins kalbos atvejus, elementarios struktros sudtinius sakinius. 2.1. Zino, kad gimtoji kalba priklauso slav kalboms.

VIII klas

zinomas rasybos taisykles. 1.5. Randa sakinyje sakinio dalis, nusako j vaidmen ir raisk. Taiko zinomas skyrybos taisykles, taisyklingai vartoja sakinius su vienarsmis ar isplstinmis sakinio dalimis, tiesiogin kalb, dialog. norm.

X klas

1.5. Moka vis rsi sudtini sakini, citat, sakini su vienarsmis ar isplstinmis sakinio dalimis, terpiniais skyryb. Taisyklingai keicia tiesiogin kalb netiesiogin.

2. Suvokti kalb kaip socialin kultrin reiskin.

2.1. Atpazsta svarbiausias savosios kalbos tarmi ypatybes.

III. Literatrinis ugdymas

1. Suprasti ir savarankiskai vertinti knygos kaip kultrins komunikacijos priemons reiksm.

2.2. Zino, kad lietuvi kalba ­ valstybin, o jo gimtoji kalba Lietuvoje turi tautins mazumos kalbos status. Supranta, kad kalba nuolat kinta. Supranta kalbos svarb bendravimui, mokymuisi ir kt. 1.1. Paaiskina knygos reiksm zmonijai. Pakomentuoja knygos struktr, paaiskina autoriaus, dailininko ir kit knygos krj vaidmen.

2.2. Supranta, kaip ir kodl kalba keiciasi: kinta zodzi reiksms, atsiranda nauji zodziai ir pan. Supranta kalbos svarb bendravimui, mokymuisi ir kt.

2.1. Zino savosios kalbos viet ir santyk su kitomis indoeuropieci kalbomis. Gali isvardyti kelet svarbiausi savosios kalbos tyrj. 2.2. Supranta, kaip ir kodl kalba keiciasi, gali vardyti kitimo priezastis, sieja jas su istoriniu, kultriniu kontekstu. Supranta kalbos svarb bendravimui, mokymuisi ir kt.

1.1. Paaiskina knygos reiksm zmogaus 1.1. Supranta knygos adresato vairov ir su tuo susijus knygos savitum. Apibdina saviugdai. Paaiskina, kas yra literatros klasika, pateikia pavyzdzi. Argumentuotai savo skaitymo polinkius ir j kait. vertina populiarij literatr. Diskutuoja Argumentuoja savo lektros pasirinkim. apie besikeicianci knygos situacij ir vaidmen. 2.1. Skaitomame krinyje atpazsta 2.1. Skiria literatros rsis, nusako j 2.1. Zino, kad grozin literatra yra antikos, romantizmo, realizmo, modernizmo pozymius. Apibdina pagrindinius, ismon. Skiria literatrin ir liaudies bruozus. aktualesnius literatros zanrus (apsakym, pasak, mit, padavim, smulkiosios tautosakos zanrus (misl, patarl ir pan.). apysak, pasakci, eilrast, balad, poem,

194

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas VIII klas X klas

tragedij, komedij), pateikia kiekvienos rsies ir pagrindini zanr krini pavyzdzi. 2.2. Aptaria siuzeto struktr 2. Paaiskinti, vertinti 2.2. Formuluoja, vardija grozinio (ekspozicij, uzuomazg, kulminacij, menin literatros krinio tem, problem, pagrindin krinio savitum. mint. Apibdina krinio veiksmo viet atomazg). Analizuoja veikj krimo bdus ir priemones (portretas, interjeras ir ir laik, nuotaik, literatros krini pan.).Atpazsta krinyje epitetus, veikjus. Atpazsta krinyje epitetus, palyginimus, pakartojimus, metaforas, palyginimus, pakartojimus, aiskina j hiperboles, ironij, aiskina j reiksm. reiksm. 3.1. Atpazsta teigiamus ir neigiamus 3.1. Apibdina dvasinius heroj idealus. 3. Suvokti ir krinio veikjus, vertina j poelgius. Palygina veikj isgyvenimus su savaisiais. savarankiskai vertinti Isreiskia savo nuomon apie literatroje literatros krinyje vaizduojamas vertybes: kilnum, atskleidziamas vertybes. riteriskum, pasiaukojim, meil, istikimyb, seim ir kt.

4. Krybiskai interpretuoti literatros krin.

2.2. Apibdina krinio kompozicij, aptaria jos savitum. Apibdina literatros krinio pasakotoj. Aptardamas krin, esant reikalui, remiasi istoriniu, biografiniu kontekstu. Atpazsta krinyje daugum pagrindini menini priemoni, paaiskina j paskirt ir prasm. 3.1. Aptaria autoriaus pasaulzir, dorovines nuostatas, isreikstas krinyje, svarsto literatros krini etins problematikos klausimus. Palygina vairi epoch kriniuose atspindtas tas pacias arba artimas temas, dorovines, socialines ir kt. vertybes. Paaiskina, kurios krinio idjos asmeniskai priimtinos, kurios ­ nereiksmingos. 4.1. Glaustai, bet vaizdziai apraso savo 4.1. Krybiskai transformuoja tekst, 4.1. Raiskiai skaito zinomus prozos pltoja jo idjas (kuria teksto pratsim arba literatrinius spdzius. Modeliuoja ir poezijos tekstus, tinkamai intonuoja, (sivaizduoja) literatros krinio praleist epizod, atpasakoja keisdamas deda loginius kircius. Raiskiai skaito inscenizacij arba ekranizacij. Aptaria krinio dialogus vaidmenimis, dalyvauja pasakojimo perspektyv). Argumentuotai reiskia savo nuomon apie knygos (krinio) literatros krinio temomis sukurtus inscenizacijose. iliustracijas, baleto ar dramos inscenizacij. paveikslus; parenka (silo) tinkam muzik kai kuriems literatros krinio fragmentams, argumentuoja savo pasirinkim.

195

LIETUVI VALSTYBIN KALBA PRADINIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA

Lietuvi valstybins kalbos mokymas(is) nelietuvi bendrojo lavinimo mokyklose deda bendravimo lietuvi kalba pagrindus, sudaro slygas moksleiviui pazinti lietuvi kultr, dalytis informacija bei socialinmis kultrinmis vertybmis su kit tautybi zmonmis, ugdytis bendrj ir lietuvi kalbos kultr; padeda formuotis, skleistis ir brsti asmenybei. Pakankamas lietuvi valstybins kalbos mokjimas ­ viena is svarbiausi Lietuvos piliecio tapsmo prielaid.

Tikslas

Lietuvi valstybins kalbos kaip mokomojo dalyko pradinje mokykloje tikslas ­ sudaryti slygas moksleiviams gyti elementari bendravimo lietuvi kalba kompetencij.

Uzdaviniai

Svarbiausi lietuvi valstybins kalbos ugdymo uzdaviniai yra sie. Moksleiviai turt: ! gebti elementariai bendrauti lietuvi kalba prastose, numatomose kasdienio gyvenimo situacijose; ! issiugdyti elementarius gebjimus gauti ir perteikti informacij, suprasti ir reiksti mintis, jausmus; ! issiugdyti poreik nuolat tobulinti savo kalbinius gebjimus; ! pazinti ir suvokti lietuvi kalb kaip lietuvi tautos kultros dal; ! pagal isgales domtis siuolaikiniu visuomeniniu kultriniu Lietuvos gyvenimu; ! gyti pilietins ir patriotins savimons pagrindus.

Ugdytinos vertybins nuostatos

Lietuvi valstybine kalba siekiama brandinti sias vertybines nuostatas: ! nor pazinti lietuvi kalb kaip tautos kultros israisk; ! tolerancij, atvirum kitoms kalboms ir kultroms; ! nusiteikim nuolat mokytis, plsti saviraiskos galimybes, puoselti krybiskum ir savarankiskum; ! nusiteikim puoselti socialum, tolerancij ir solidarum bendraujant ir bendradarbiaujant; ! pagarb humanistiniams idealams, kultrinms zmonijos vertybms.

Bendrieji gebjimai

Siekdami lietuvi valstybins kalbos ugdymosi tiksl ir uzdavini pradinje mokykloje moksleiviai turi issiugdyti elementari lietuvi kalbos gebjim, kuriais galt naudotis numatomose kasdiense gyvenimo situacijose bendravimo ir mokymosi poreikiams tenkinti: suprasti nesudtingus klausomus ir skaitomus tekstus bei kurti tekstus zodziu ir rastu. Komunikacins kompetencijos sritys ­ lingvistin, sociokultrin, sociolingvistin ir strategin kompetencijos ­ suponuoja ugdymo turin ir ugdymosi procese suvokiamos kaip zini ir issiugdom, vieni kitus slygojanci gebjim visuma. Lingvistin kompetencija suprantama kaip praktins fonetikos, gramatikos (morfologijos ir sintakss), leksikos taisykli bei teksto (dialoginio ir monologinio) krimo priemoni suvokimas ir gebjimas visa tai taikyti klausant, skaitant, kalbant ir rasant. Pradinje mokykloje svarbu mokytis taisyklingos tarties, fonetins rasybos, taisyklingos ir raiskios intonacijos. Akcentuotini tie garsai ir intonacijos tipai, kurie nebdingi moksleivi gimtajai kalbai arba nuo jos bent siek tiek skiriasi. Ugdytini gebjimai tinkamai intonuoti tekst (vairi teksto rsi intonacija, pirmojo ir paskutinio sakinio intonacija, pastraipos intonacija, dialogo replik intonacija ir pan.), konstatuojamj, klausiamj, skatinamj sakinius. Pradinje mokykloje moksleiviai turt ismokti pakankamai zodzi, reikaling elementariam bendravimui, taikyti elementariausias rasybos ir skyrybos taisykles, reiksti pagrindines abstrakcisias svokas (vieta, laikas, bdas ir t. t.). Mokymosi procese btina funkcins ir sistemins gramatikos derm. Sociokultrin kompetencija suvokiama kaip visuomens kultros placija prasme, bendrojo socialinio kultrinio konteksto pazinimas, btinas skmingam bendravimui. Socialin kultra ­ tai

197

zinios apie visuomens bendravimo normas, kalbos etiket, kultr, paprocius, tradicijas, svarbiausias visuomenines vertybes, kasdien bendravim ir gebjimas tas zinias taikyti bendraujant. Pradinje kalbos ugdymo pakopoje (I­IV klass) siekiama moksleivius supazindinti su svarbiausiomis lietuvi mandagumo formulmis bei universalija patirtimi, apimancia kasdien gyvenim, artimiausi aplink ir joje besireiskiancius zmoni santykius. Strategin kompetencija ­ tai gebjimas naudotis zodinmis ir nezodinmis priemonmis klausant ar skaitant tekstus, kalbant ar rasant, bendraujant su pasnekovu; taip pat tai gebjimas paremti kalb papildomomis bendravimo priemonmis. Kaip klausytojai, pradinje mokykloje moksleiviai turt issiugdyti gebjim suprasti klausom tekst esm ir detales pasirenkant tinkamas supratimo strategijas; suprasti nezinomus teksto elementus (zodzius, zodzi junginius) is konteksto, kurio element dauguma yra zinoma; suprasti svarbi informacij tekste, kuriame yra nedaug nezinom zodzi ar gramatini form. Kaip skaitytojai, moksleiviai turt gebti suprasti nesudtingus tekstus: suprasti nezinomus zodzius, sudarytus is zinom element; suprasti nezinomus teksto elementus (zodzius, zodzi junginius) is konteksto; suprasti zinomus tarptautinius zodzius. Kaip kalbtojai, moksleiviai turt issiugdyti siuos strateginius gebjimus: remtis vizualia ar zodine parama; apibdinti daiktus, reiskinius, kuri pavadinti nemoka, nurodant konkrecius pozymius; identifikuoti parodant daikt; prasyti padti ir pan. Kaip rasantieji, moksleiviai turi gebti naudotis rasymo pavyzdziais, schemomis, lentelmis; pritaikyti kuriamam tekstui kalbos zinias, elementariai planuoti rasomo teksto turin. Ugdantis komunikacinius gebjimus itin svarbi kalbins veiklos rsi ­ klausymo, kalbjimo, skaitymo ir rasymo ­ derm. Pirmoje ir antroje klasse pirmiausia ugdomi ir lavinami klausymo ir kalbjimo gebjimai. Trecioje ir ketvirtoje klasse ugdomi vis keturi kalbins veiklos rsi gebjimai teikiant pirmum klausymui ir kalbjimui.

Didaktins nuostatos

Lietuvi valstybins kalbos ugdymo(si) tikslai, uzdaviniai ir turinys yra glaudziai susij su lingvistins didaktikos klausimais: kaip ir kokius mokymo(si) metodus pasirinkti, kad jie skatint mokytis kalbos ir padt kokybiskai j ismokti. Mokymo(si) procese naudotini vairs metodai, kad kiekvienas moksleivis galt siekti mokymosi tiksl, brst kaip asmenyb ­ krybiska, aktyvi, gebanti bendrauti ir bendradarbiauti, padti kitiems. Mokytojas gali laisvai pasirinkti tokius metodus, kurie skatint moksleivio savarankiskum, krybini gali skleidimsi, kritin mstym, socialum, gebjim gautas zinias taikyti kalbinje veikloje ir pan. Organizuodamas ugdymo proces mokytojas turt laikytis pagrindini didaktini nuostat. 1. Komunikacijos nuostata. Grindziant kalbos mokym(si) komunikaciniais principais daugiausia mokymo(si) laiko skiriama individualiems ar grups kalbos veiksmams. Moksleiviai nuolat turi bti

198

skatinami kurti tekstus, atsizvelgdami kalbjimo ar rasymo tiksl, adresat, bendravimo bd ir informacijos turin. Kalbins raiskos form turi bti mokomasi kartu su jos funkcija; si nuostata kitokia negu anksciau vyravusi ­ pirmiau buvo mokomasi form, o tik tada form vartojimo. 2. Interpretacijos nuostata. Si nuostata skatina aktyvinti kritin moksleivio mstym, zadinti jo aktyvum, o tradicin monologiskj ugdymo proces keisti dialogiskj, bding moderniajai didaktikai. Mokymo(si) procesas suvokiamas kaip aktyvi mokytojo organizuojama moksleivio veikla, o moksleivis ­ kaip pagrindinis mokymo(si) proceso subjektas. Jam siloma savarankiskai ar padedamam mokytojo aiskintis, atrasti, vertinti ir kurti, diskutuoti ginant savj pozir ir pan. 3. Individualizavimo nuostata. Organizuojant ugdymo(si) proces ir vadovaujant moksleivio kalbinei veiklai itin daug dmesio kreipiama individualiuosius psichologinius (dmesio, emocij, mstymo, motyvacijos, suvokimo) jo ypatumus. Mokytojas padeda moksleiviui pazinti vairius mokymo(si) bdus, pasirinkti tinkamiausius; individualizuodamas ir konkretindamas mokomj medziag, mokomj veikl planuoja atsizvelgdamas individual moksleivi gyvenimo patyrim. 4. Bendradarbiavimo nuostata. Kalbos mokymasis suvoktinas kaip socialin veikla. Moksleiviai mokosi kartu ir vieni is kit, keiciasi informacija, nuomonmis, patirtimi, diskutuoja. Kalbdami patys ir klausydamiesi kit jie supranta, kad mokymasis kartu su kitais yra asmeniskai vertingas. Mokymosi laikas taip pat optimaliai panaudojamas individualiai ir grupinei kalbinei moksleivi veiklai, kuri skatina j aktyvi saviraisk ir bendradarbiavim vartojant kalb. Intensyviai dirbama poromis, mazomis grupelmis vienu metu. Mokymasis gyja natralaus bendravimo ir bendradarbiavimo pobd, siekiama mokymosi tikslo (kalbos kaip bendravimo priemons) ir to tikslo siekimo priemons (kalbins veiklos) vienovs, skatinamas moksleivi bendravimas lietuvi kalba ir mokykloje, ir uz mokyklos rib. 5. Integracijos nuostata. Svarbs keli sios nuostatos aspektai: 5.1. Kalbos ugdymosi ir asmens brendimo nuostata. Humanistinmis vertybmis pagrstas kalbos ugdymo(si) turinys, tinkamai organizuotas ugdymo(si) procesas brandina moksleivio asmenyb. Kita vertus, ir moksleivis, kaip visateisis ugdymo proceso dalyvis, daro tak ir kalbos ugdymo turiniui, ir paciam ugdymo(si) procesui. 5.2. Lietuvi valstybins kalbos ir moksleivi gimtosios kalbos rysys. Mokymosi procese btina atsizvelgti kalb sveik, moksleivi gimtj kalb. Lietuvi kalba patiria slav (baltarusi, lenk, rus) kalb tak. Ir ji pati daro tak Lietuvos tautini mazum kalboms. Todl ugdymo procese privalu numatyti bdus siekti vis kalb taisyklingumo ir grynumo. 6. Intuicijos ir smoningumo nuostata. Ugdant(is) kalb siekiama islaikyti tinkam kalbos nuovokos, intuityvumo, asmeninio patyrimo ir ziniomis grsto kalbos vartojimo (ir pazinimo) santyk. Kuo mazesnis vaikas, tuo lengviau jis mokosi kalbos is pavyzdzio, pamgdziodamas kalbanciuosius: draugus, piest pasakojim, animacini film veikjus. Todl mokant negimtosios kalbos pradinje ugdymo pakopoje labai svarbu organizuoti ugdymo proces zaidim, vaidinim, inscenizacij,

199

kelioni ir pan. forma, kad bt skatinamas moksleivi noras ir poreikis kalbti lietuviskai ir kartu bt formuojama reikiama kalbin kompetencija, gyjama nauj kalbos priemoni. 7. Mokymosi mokytis nuostata. Si nuostata yra labai svarbi moksleiviui, siekianciam gyti komunikacin kompetencij. Pradini klasi moksleiviams sunku aiskiai suprasti kalbos mokymosi tikslus, suvokti ne tik savo komunikacinius poreikius, bet ir kalbos mokymosi neskmi priezastis. Todl reikia padti moksleiviams issiugdyti gebjim mokytis kalbos, pavyzdziui, suskaidyti tekst struktrines dalis, rasti reikiam informacij; ismokti bd zodziams suprasti ir siminti bei atsirinkti tinkamiausius; suprasti, kad kalbin aplinka veikia mokymsi; ismokti vairi kompensavimo strategij, padedanci suprasti skaitomus ir klausomus tekstus; mokytis is savo ir kit patirties, ugdytis atsakomyb uz savo mokymsi, klaidas ir pan.

Struktra

Ugdymo turin bei struktr lemia pagrindinis lietuvi kalbos mokymo(si) tikslas ­ ismokti elementariai bendrauti lietuvi kalba. Mokymasis bendrauti lietuvi kalba bendravimo situacijomis, sociokultrine ir lingvistine kompetencija. Bendravimo situacijos turt aprpti svarbiausias gyvenimo sritis: seim, namus, draugus, mokymsi, laivalaik, pomgius, keliones, gamt, sveik gyvensen, ziniasklaid ir pan. Bendravimo situacijos sietinos su sociokultrins kompetencijos ugdymu. Socialinmis ziniomis grindziama mokomj dalyk integracija (horizontalieji rysiai) ir perimamumas (vertikalieji rysiai). Pirmuoju atveju pabrztina kalb, pasaulio pazinimo, dorinio ugdymo, men integracija; antruoju ­ koncentriskas sociokultrini tem pateikimas, kai moksleiviams augant ir brstant gilja ir pleciasi aplinkinio pasaulio suvokimas, didja saviraiskos galimybs, nuo tiesiogini aplinkos realij einama prie tolesni ir abstraktesni dalyk, kurie krybiskai pltojami orientuojantis aukstesn zini ir gebjim lygmen. Apibendrinta zmoni tarpusavio bendravimo situacij vairov gali bti pateikta kaip tipini situacij srasas (nebaigtinis). Joms bdingos specifins raiskos formuls, nusistovj pasakymai, teiktini kasdieniam artim zmoni bendravimui, oficialiam pokalbiui ir pan. Pavyzdziui, svarbiausios bendravimo formuls, pazintis, pokalbis, bendra veikla, nuomon, nuotaikos, jausmai, dorovins nuostatos. Tai vadinamosios komunikacins intencijos (kalbos veiksmai). Ugdymo procese j raiska pleciama ir kartojama koncentriskai, einant nuo paprasciausi, elementari mandagumo formuli prie sudtingesni gramatini konstrukcij. Svarbi komunikacins kompetencijos ugdymo slyga ir prielaida, taigi ir ugdymo turinio dalis, yra lingvistin kompetencija. Kaip ugdymo turinys teikiami sie lingvistins kompetencijos elementai: leksika, zodzi darybos modeliai, praktins fonetikos, rasybos ir skyrybos taisykls, gramatini form ir konstrukcij elementai, abstrakcij svok raiskos bdai. Ugdymo(si) procese jie siejami su socialinmis labiausiai sietinas su

200

ziniomis, o j derm priklauso nuo komunikacini pamokos tiksl ir uzdavini. Sioje programoje nurodomos tik abstrakciosios svokos ir j raiskos bdai. Bendrojoje programoje kalbos ugdymo turinys teikiamas koncentrais kas dvi klass: I­II, III­IV klass. Turin sudaro slygiskai atskirtos, bet ugdymo procese neatsiejamai susijusios dalys: ! sociokultrins temos (tem srasas); ! komunikacins intencijos (kalbos veiksmai) ir j raiska; ! abstrakciosios svokos ir j raiska; ! kalbin veikla: klausymas, kalbjimas, skaitymas, rasymas.

Turinys

I­II klass

Sociokultrins temos Pazintis. Seima. Draugai. Namai, gyvenamoji aplinka. Mokykla, klas. Pomgiai. Dienotvark. Seimos diena. Parduotuvje. Sventje. Kelionje. Sociokultrines temas plecia, praturtina lietuvi grozins literatros kriniai vaikams (eilrasciai, dainos, zaidimai ir kt.) ar j fragmentai, tautosakos kriniai (pasakos, dainels, skaiciuots, rimuots, zaidimai ir pan.).

Komunikacins intencijos (kalbos veiksmai) ir j raiska Svarbiausios bendravimo formuls: kaip pasisveikinti, atsisveikinti; kaip atsiprasyti, kaip atsakyti; kaip padkoti, kaip atsakyti; kaip palinkti. Pazintis: kaip susipazinti; kaip supazindinti. Pokalbis: kaip uzkalbinti draug, nepazstamj; kaip pradti ir uzbaigti pokalb. Informacija: kaip paklausti informacijos apie viet, laik, pozymius; kaip suteikti informacij apie viet, laik, pozymius; kaip patvirtinti informacij; kaip paneigti informacij; kaip spti (apie pavoj ir pan.). Bendra veikla: kaip paprasyti padti k nors padaryti; kaip sutikti k nors padaryti; kaip atsisakyti k nors padaryti; kaip pasilyti savo pagalb; kaip atsisakyti padti; kaip paprasyti leidimo veikti; kaip leisti k nors veikti; kaip liepti k nors veikti; kaip uzdrausti k nors veikti; kaip pakviesti; kaip atsisakyti kvietimo; kaip pasveikinti.

201

Nuomon: kaip paklausti, kas kam patinka ar nepatinka; kaip pasakyti, kas kam patinka ar nepatinka; kaip paklausti kito nuomons; kaip pasakyti savo nuomon. Nuotaikos, jausmai: kaip issakyti savo norus, pageidavimus, troskimus; kaip isreiksti savo pasitenkinim ar nepasitenkinim; kaip nustebti; kaip nusakyti bsen; kaip isreiksti dziaugsm, lides; kaip gailtis ko nors; kaip isreiksti privaljim.

Abstrakciosios svokos ir j raiska Dabarties, praeities, ateities veiksmas, reiskiamas veiksmazodzi esamojo, btojo kartinio ir bsimojo laiko formomis. Skatinimas, reiskiamas liepiamja forma. Subjektas, reiskiamas vardazodzi vardininku ir elementariais zodzi junginiais. Objektas, reiskiamas vardazodzi galininku ir kilmininku, priemons nagininku, adresatiniu naudininku. Pozymis, reiskiamas bdvardziais ir vardziais. Kiekyb, reiskiama kiekiniais pagrindiniais skaitvardziais ir kiekio prieveiksmiais. Vieta, reiskiama vardazodzi vietininku, prieveiksmiais ir prielinksninmis konstrukcijomis. Laikas, reiskiamas prieveiksmiais, vardazodzi galininku, prielinksninmis konstrukcijomis. Bdas, reiskiamas prieveiksmiais. Tikslas, reiskiamas bendratimi ir vardazodzi kilmininku. Neigimas, reiskiamas neigiamosiomis dalelytmis ir priesdliais. Klausimas, reiskiamas klausiamaisiais zodeliais ir intonacija. Kreipinys, reiskiamas sauksmininku. Leksikos minimumas atrenkamas atsizvelgiant zodzi vartojimo situaciniame kontekste (mokymosi, klass gyvenimo ir pan.) btinum, daznum, zodzi junglum. I­II klasse turt bti mokoma(si) zodzi, reikalingiausi bendraujant ­ kalbant ar klausant ­ prasciausiose kasdienio gyvenimo situacijose: viesajame transporte, parduotuvje, kavinje, poliklinikoje, bibliotekoje ir pan. Moksleiviai turt ismokti identifikuoti save ir kitus, pasakyti vard, pavard, amzi, nam adres, telefon; trumpai apibdinti seim, draugus, namus, kuriuose gyvena, mokykl, kurioje mokosi; pasakyti, k mgsta ir ko nemgsta (veikla, maisto produktai ir pan.), apibdinti savo pomgius ­ t. y. gyti elementariausi lietuvi kalbos vartojimo gdzi.

Kalbin veikla Klausymas. Ugdomi gebjimai suprasti mokytojo ir draug nurodymus, paliepimus ir prasymus, susijusius su bendrais veiksmais, etiketo frazes, trumpus pasakymus, pokalbius, trumpus tekstus gerai zinomomis temomis ir reaguoti kalb, kurioje yra nedaug nezinom zodzi. Klausomasi gyvos

202

snekamosios ir vaizdo bei garsinmis priemonmis perteikiamos bendrins kalbos. Ugdoma kalbin nuovoka, gebjimas suprasti naujus dalykus, isgirsti reikiam informacij, siklausyti gars tarim, kalbos intonavim. Kalbjimas. Kalbant pagal situacij programoje nusakytomis sociokultrinmis temomis, mokomasi paprasciausi kalbos veiksm: pasisveikinti, atsisveikinti, atsiprasyti, padkoti, paklausti informacijos, j patvirtinti ar paneigti, paprasyti padti, issakyti savo norus, pageidavimus ir pan. Taip pat ugdomi gebjimai nezodinmis priemonmis reiksti trkstamus kalbos dalykus. Siekiant taisyklingos tarties, tinkamos artikuliacijos skatintina dalyvauti rateliuose, zaidimuose, dainuoti, deklamuoti, sakyti atmintinai skaiciuotes, rimuotes, vaidinti.

III­IV klass Sociokultrins temos ! As tarp zmoni (pazintis; draugai; mokytojai; kaip bendraujama). ! As ir mano seima (giminysts rysiai; gimtieji namai; protviai). ! Ms mokykla (mokyklos gyvenimas; ko ir kaip mokoms; kaip tvarkoms savo mokykloje; mokyklos tradicijos ir svents). ! Mano ir kit pomgiai (mano diena; laisvalaikis; seimos nari darbas ir pomgiai; poilsis, kelions; atostog nuotykiai). ! Knyg ismintis (mgstamos knygos; knyg personazai; knyga ir kompiuteris). ! Mes ir gamta (ms krasto gamta; jos domybs; met laikai ir mnesiai). ! Gimtasis miestas ar kaimas (gimtins praeitis ir dabartis; miestelio (kaimo) zmons, j darbai, rpesciai; gimins svents ir tradicijos). ! Mano tvyn Lietuva (Lietuva ­ salis prie Baltijos jros; Vilnius ­ Lietuvos Respublikos sostin; Lietuvos Respublikos simboliai; lietuvi svents ir tradicijos). III­IV klasse sociokultrins kompetencijos pltimo ir turtinimo bei elementaraus literatrinio ugdymo tikslais teiktini skaityti trumpi ir nesudtingi tautosakos kriniai (pasakaits, sakms, padavimai, msls, skaiciuots ir pan.), adaptuoti lietuvi grozins literatros tekstai. Silomi autoriai: R. Cerniauskas, L. Degsys, J. Degutyt, Z. Gaizauskait, A. Karosait, Just. Marcinkevicius, P. Masiotas, J. Minelga, V. Misevicius, Vyt Nemunlis, V. Palcinskait, S. Poskus, V. Racickas, R. Skucait, M. Vainilaitis, V. Zilinskait, L. Zitkevicius.

Komunikacins intencijos (kalbos veiksmai) ir j raiska Svarbiausios bendravimo formuls: kaip pasisveikinti, atsisveikinti; kaip pasiteirauti apie naujienas, kaip atsakyti; kaip atsiprasyti, kaip atsakyti atsiprasym; kaip padkoti, kaip atsakyti padk; kaip pagirti; kaip palinkti apetito, gero kelio, geros sveikatos.

203

Pazintis: kaip susipazinti, kaip supazindinti kitus. Pokalbis: kaip uzkalbinti draug, nepazstamj ­ bendraamz ir vyresn zmog; kaip pradti kalb; kaip siterpti pokalb; kaip perklausti neisgirdus; kaip kalbti telefonu; kaip baigti pokalb. Informacija: kaip paklausti informacijos; kaip suteikti informacij; kaip patvirtinti informacij; kaip paneigti informacij; kaip spti (apie pavoj ir pan.). Bendra veikla: kaip paprasyti padti k nors padaryti; kaip sutikti ar nesutikti k nors padaryti; kaip pasilyti savo pagalb; kaip priimti kito pagalb; kaip atsisakyti kito silomos pagalbos; kaip paprasyti leidimo veikti; kaip leisti k nors veikti; kaip uzdrausti k nors veikti; kaip pakviesti; kaip padkoti uz kvietim; kaip pasveikinti, kaip palinkti, kaip teikti dovan. Nuomon: kaip paklausti kito nuomons; kaip suabejoti, nepatikti; kaip pasakyti savj nuomon. Nuotaikos, jausmai: kaip isreiksti savo pasitenkinim ar nepasitenkinim; kaip pasakyti savo norus, siekius; kaip paguosti; kaip isreiksti dziaugsm, lides; kaip gailtis (ko nors, dl ko nors); kaip apgailestauti.

Abstrakciosios svokos ir j raiska Veiksmas, jo pradzia, tsa. Dabarties, praeities, ateities veiksmas, reiskiamas asmenuojamomis veiksmazodzio formomis. Bsenos raiska vardazodzi vardininku. Skatinimas, reiskiamas liepiamja nuosaka. Subjektas, reiskiamas vardazodzi vardininku ir elementariais zodzi junginiais. Objektas, reiskiamas vardazodzi galininku, kilmininku, adresato naudininku. Pozymis, reiskiamas bdvardziais, vardziais, skaitvardziais. Priklausomyb, reiskiama kilmininko linksniu ir vardziais. Kiekyb, reiskiama kiekiniais pagrindiniais ir dauginiais skaitvardziais ir kiekio prieveiksmiais. Vieta, reiskiama vardazodzi vietininku, prieveiksmiais, prielinksninmis konstrukcijomis. Laikas, reiskiamas prieveiksmiais, vardazodzi galininku ir nagininku, prielinksninmis konstrukcijomis, elementariais salutiniais sakiniais. Bdas, reiskiamas prieveiksmiais. Priezastis, reiskiama prieveiksmiais, nesudtingomis prielinksninmis konstrukcijomis ir salutiniais sakiniais. Tikslas, reiskiamas bendratimi ir vardazodzi kilmininku. Neigimas, reiskiamas neigiamosiomis dalelytmis ir priesdliais. Klausimas, klausiamieji zodeliai, klausiamoji intonacija. Kreipinys. Kreipinio raiska sauksmininku.

204

Kalbin veikla Klausymas. Mokomasi suprasti mokytojo ir draug kalb pamokoje, etiketo frazes; suprasti pazstam ir nepazstam asmen trump pokalbi, pasakojim, pranesim buitinmis temomis turin ir svarbias detales; ugdomas gebjimas suprasti naujus dalykus klausantis trump autentiskos kalbos tekst ar j fragment (zinuci, skelbim, eilrasci, daineli ir pan.), siklausyti gars tarim, kalbos intonavim. Kalbjimas. Ugdomi ir tvirtinami gebjimai dalyvauti pokalbyje zinomomis temomis, pritaikant zinomus zodzius, frazes. Mokomasi kurti trumpus pasakojimus, aprasymus remiantis tuo, kas girdta ar matyta; nesudtingomis kalbos priemonmis mokomasi reiksti nuomon, jausmus ir pan. Tobulinama tartis ir kalbos intonacija. Skaitymas. Formuojami ir lavinami skaitymo technikos ir gebjimo suprasti rasytin tekst pagrindai: taisyklingai intonuoti (pradinje pakopoje mokymosi tikslais garsinis skaitymas yra svarbus), suvokti teksto antrast, grafin suskaidym, iliustracijas ir pan. Mokomasi skaitant suvokti turinio esm, veiksmo viet ir laik, skirti pagrindinius ir antraeilius dalykus. Ugdomas gebjimas suprasti trump zinuci, skelbim, pranesim ir pan. esm ir svarbias detales; savarankiskai su zodynu skaityti trumpus vaik literatros krinius ar j fragmentus, suprasti nesudtingas idiomas. Ugdoma kalbin nuovoka, turtinamas zodynas. Rasymas. Rasymo, kaip teksto krimo, gdziai pradinje kalbos ugdymo pakopoje dar labai menki, todl formuojami ir lavinami gebjimai is klausos ar is atminties rasyti zinomus zodzius, rasyti tekst reikiamus zodzius ar sakinius, kurti trumpus (keli sakini) informacinius tekstus (rastelius, skelbimus, kvietimus ir pan.). Mokoma(si) rasyti raides, uzrasyti garsus, taikant vairias vaik krybiskum zadinancias uzduotis.

205

ISSILAVINIMO STANDARTAI

Pasiekimai II klas

1.1. Supranta pagrindines bendravimo formules ir etiketo frazes, kai kalbama ltai, taisyklingai intonuojant. 2.1. Supranta klausomo teksto paskirt ir tikslus (prasyti, dkoti, skatinti, drausti, kviesti ir pan.), kai kalbama nesudting konstrukcij sakiniais, ltai, aiskiai. 3.1. Girdimos buitins kalbos sraute atpazsta II klass program atitinkancius zodzius, posakius. 4.1. Supranta mokytojo per pamok teikiamas instrukcijas, nurodymus, elementarius paaiskinimus, kai jie pakartojami kelet kart, ir juos reaguoja nezodinmis priemonmis. 4.2. Supranta labai trumpo, nesudtingos raiskos pasakojimo zinoma tema esm. 4.3. Supranta gerai zinomo daikto aprasym, jei gali remtis vaizdu. 4.4. Supranta pagrindin dalykinio teksto (reklamos, skelbimo, pranesimo apie orus ir pan.) informacij, kai kalbos turinys yra susijs su ismoktais dalykais.

Sritis

Klausomo teksto suvokimas

Esminiai gebjimai

1. Suprasti pagrindines bendravimo formules ir etiketo frazes. 2. Suprasti kalbos paskirt ir tikslus.

IV klas

1.1. Supranta pagrindines bendravimo formules ir etiketo frazes, kai kalbama natraliu tempu. 2.1. Supranta klausomo teksto paskirt ir tikslus, kai kalbama nesudtingais sakiniais, natraliu tempu. 3.1. Girdimos buitins kalbos sraute atpazsta IV klass program atitinkancius zodzius bei posakius. 4.1. Supranta vairias instrukcijas, nurodymus, paaiskinimus, susijusius su artimiausia aplinka (mokykla, viesuoju transportu, parduotuve ir pan.), ir juos reaguoja zodinmis ir nezodinmis priemonmis. 4.2. Supranta trumpo, nesudtingos raiskos pasakojimo esm ir detales. 4.3. Supranta trump, nesudting daikto ar asmens, reiskinio aprasym. 4.4. Supranta viesus pranesimus: trumpus informacinius pranesimus, reportazus, radijo ir televizijos informacini pranesim fragmentus, kuri pagrindin leksika yra zinoma, o tematika atitinka moksleivio amzi ir pazintinius poreikius. 5.1. Supranta pokalbius, susijusius su asmenine patirtimi ir artimiausia aplinka. 5.2. Supranta spektakli, kino film, radijo ir televizijos laid, skirt jaunesniojo mokyklinio amziaus vaikams, esm ir detales. 6.1. Klausydamasis raiskiai skaitom autentisk lietuvi

3. Atpazinti zinomus dalykus didesniame buitins kalbos kontekste. 4. Suprasti specifin informacij didesniame kalbos kontekste.

5. Suprasti pokalb.

5.1. Supranta trump ir nesudting pokalbi gerai zinomomis temomis esm. 5.2. Supranta spektakli, kino film ir televizijos laid vaikams esm. 6.1. Klausydamasis raiskiai skaitom adaptuot lietuvi

6. Klausytis ir suprasti grozinius

206

Sritis

Esminiai gebjimai

tekstus.

Pasiekimai II klas

rasytoj grozini krini vaikams, reaguoja juos zodinmis ir nezodinmis priemonmis.

IV klas

rasytoj grozini krini vaikams, supranta j turin: tem, pagrindin mint, viet, laik, veikjus. 1.1. Supranta skaitomo teksto, atitinkancio IV klass program, paskirt (informuoti, kviesti, skatinti ir pan.), suvokia pagrindin teksto mint bei svarbias, akivaizdzias detales. 1.2. Skaitydamas geba ieskoti reikiamos informacijos, kai suteikiama parama. 2.1. Siekdamas suprasti tekst naudojasi iliustracijomis, nuotraukomis, nuorodomis, kita vaizdine informacija. 2.2. Geba tikrintis skaityto teksto suvokim: pazymti teiginius, uzpildyti lenteles, atsakyti klausimus, vykdyti nurodymus ir pan. 2.3. Issiaiskina nezinomus zodzius is konteksto, paveikslli, remdamasis kalbos(-) ziniomis, klausdamas ar naudodamasis zodynu (padedamas mokytojo ar savarankiskai). 3.1. Pasirenka ir skaito savo malonumui nesudtingus lietuvi autori grozinius krinius vaikams. 3.2. Supranta nesudtingus vaik literatros tekstus ir geba juos elementariai aptarti pagal pateikt plan, klausimus ir pan. 1.1. Kuria dialog gerai zinomomis temomis, atitinkanciomis IV klass program, siekdamas komunikacini tiksl (susipazinti, supazindinti, suteikti ar paklausti informacijos, pakviesti ir pan.). 1.2. Savarankiskai uzmezga ir palaiko pokalb prastose numatomose kasdiense situacijose vartodamas trumpas, nesudting konstrukcij frazes.

Skaitomo teksto suvokimas

1. Suprasti skaitomo teksto paskirt bei teksto esm ir detales.

2. Skaitant taikyti vairias teksto suvokimo strategijas. 3. Skaityti vaik literatros tekstus.

Teksto krimas zodziu

1. Dalyvauti pokalbyje.

1.1. Pagal pavyzd pradeda, tsia, uzbaigia elementar pokalb gerai zinomomis temomis, atitinkanciomis II klass program, geba isreiksti svarbiausias bendravimo formules. 1.2. Uzkalbintas geba reaguoti zinomomis kalbins raiskos priemonmis, atsakyti nesudtingus klausimus.

207

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas

1.3. Geba paklausti, paprasyti, elementariai reiksti nuomon.

IV klas

1.3. Geba klausti, reiksti nuomon, pritarti ir nepritarti, papriestarauti vartodamas nesudting konstrukcij frazes, remdamasis vaizdine ar zodine pagalba. 2.1. Geba atpasakoti klausyt ar skaityt tekst; padedamas j glaudina arba ispltoja. Apibdina veikjus, juos vertina. Kalbdamas apie vyk nusako jo viet, laik, pasekmes. Pagal isgales reiskia nuomon, daro isvadas. 3.1. Savarankiskai ar remdamasis vaizdu, pavyzdziais geba kurti 5­7 sakini tekst zinoma tema. 3.2. Geba papasakoti apie save, savo seim, draugus, pomgius. 3.3. Geba kurti trump aprasymo ir pasakojimo tipo tekst, apibdinti veikjus, nurodyti veiksmo viet ir laik. 1.1. Padedamas geba rasyti trumpus informacinio pobdzio tekstus (rastelius, asmeninio pobdzio laiskelius ir pan.) gerai zinomomis temomis atsizvelgdamas adresat ir adresanto tikslus. 1.2. Naudodamasis parama, kuria trumpus aprasymo ir pasakojimo tipo tekstus zinomomis temomis. 1.3. Naudodamasis parama ir remdamasis per gimtosios kalbos pamokas gytomis ziniomis, laikosi pagrindini teksto krimo princip: trinars struktros (zanga, dstymas, isvados), pastraipos vientisumo. 2.1. Rasydamas geba remtis pagalbinmis priemonmis: naudojasi gramatikos lentelmis, schemomis, rasymo pavyzdziais, teikiamais vadovlyje ar kitose mokomosiose priemonse. 2.2. Rasydamas taiko elementariausias rasybos ir skyrybos

2. Analizuoti klausyt ar skaityt tekst.

2.1. Padedamas geba atpasakoti klausyt tekst.

3. Kurti monolog.

3.1. Remdamasis vaizdine informacija geba kurti elementar 3­5 sakini tekst gerai zinoma tema. 3.2. Geba labai trumpai papasakoti apie save, artimiausi aplink. 3.3. Keliais sakiniais apibdina gerai zinomus asmenis ar daiktus, pasakoja apie vyk.

Teksto krimas rastu

1. Rasyti vairi tip tekstus atsizvelgiant tiksl ir adresat.

2. Taikyti pagrindines rasybos ir skyrybos taisykles.

208

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas IV klas

taisykles (skiria sakini ribas, moka konstatuojamojo, klausiamojo, skatinamojo sakinio skyryb ir pan.).

209

PAGRINDINIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA

Lietuvi valstybins kalbos mokymas(is) nelietuvi bendrojo lavinimo mokyklose deda bendravimo lietuvi kalba pagrindus, sudaro slygas moksleiviui pazinti lietuvi kultr, dalytis informacija bei socialinmis kultrinmis vertybmis su kit tautybi zmonmis, ugdytis bendrj ir lietuvi kalbos kultr; padeda formuotis, skleistis ir brsti asmenybei. Pakankamas lietuvi valstybins kalbos mokjimas ­ viena is svarbiausi Lietuvos piliecio tapsmo prielaid.

Tikslas

Lietuvi valstybins kalbos kaip mokomojo dalyko tikslas ­ sudaryti slygas moksleiviui issiugdyti bendravimo lietuvi kalba kompetencij, suvokiam kaip lingvistins, sociolingvistins, sociokultrins, strategins ir diskurso kompetencij visum, sudaranci prielaidas kiekvieno moksleivio visaverciam asmeniniam gyvenimui, skmingai pazintinei, visuomeninei bei bsimai profesinei veiklai.

Uzdaviniai

Svarbiausi lietuvi valstybins kalbos ugdymo nelietuvi bendrojo lavinimo pagrindinje mokykloje uzdaviniai yra sie. Moksleiviai turt: ! ismokti bendrauti lietuvi kalba vairiose asmeninio ir viesojo gyvenimo situacijose, visuomeninje veikloje; ! gyti galimyb aktyviai sijungti Lietuvos kultrin kontekst, krybin veikl, pasirengti tolesniam mokymuisi lietuvi kalba; ! issiugdyti komunikacinius gebjimus: gauti, apdoroti ir perteikti informacij is vairi saltini, reiksti mintis, jausmus lietuvi kalba; ! issiugdyti poreik nuolat tobulinti savo kalbinius gebjimus; ! pazinti ir suvokti lietuvi kalb ir literatr kaip lietuvi tautos kultros dal; ! gyti tautins ir pilietins savimons pagrindus; ! pagal isgales domtis visuomeniniu kultriniu Lietuvos gyvenimu.

Ugdytinos vertybins nuostatos

Lietuvi valstybins kalbos mokymusi siekiama brandinti sias vertybines nuostatas: ! nor pazinti lietuvi kalb kaip tautos kultros israisk; ! tolerancij, atvirum kitoms kalboms ir kultroms; ! nusiteikim nuolat mokytis, plsti saviraiskos galimybes, puoselti krybiskum ir savarankiskum; ! nusiteikim puoselti socialum, tolerancij ir solidarum bendraujant ir bendradarbiaujant; ! pagarb humanistiniams idealams, kultrinms zmonijos vertybms.

Bendrieji gebjimai

Siekdami lietuvi valstybins kalbos ugdymosi pagrindinje mokykloje tiksl ir uzdavini moksleiviai turi issiugdyti pakankam gebjim skmingai vartoti kalb vairiose gyvenimo situacijose bendravimo ir mokymosi poreikiams tenkinti. Komunikacins kompetencijos sritys ­ lingvistin, sociolingvistin, sociokultrin, diskurso, strategin kompetencijos ­ suponuoja ugdymo turin ir ugdymo(si) procese suvokiamos kaip zini ir issiugdom, vieni kitus slygojanci gebjim visuma. Lingvistin kompetencija suprantama kaip praktins fonetikos, gramatikos (morfologijos ir sintakss), leksikos, zodzi darybos, rasybos, skyrybos taisykli bei zini apie teksto (dialoginio ir monologinio) suvokim, krim turjimas ir gebjimas visa tai taikyti, vartojant kalb. Konkreciosiose ugdymo programose btina nurodyti ne tik funkcins gramatikos dalykus (abstrakcisias svokas ir j raisk), bet ir btinus sistemins gramatikos dalykus, aktualius vienam ar kitam koncentrui. Pagrindins mokyklos moksleiviai turt mokti pakankamai zodzi, taikyti pagrindines rasybos ir skyrybos taisykles, suprasti pagrindines abstrakcisias svokas (erdv, laikas, priezastis ir t. t.) ir gebti jas reiksti, atsizvelgdami kalbos tiksl ir adresat ­ tai sociolingvistins kompetencijos sritis. Sociokultrin kompetencija suvokiama kaip visuomens kultros placija prasme, bendrojo socialinio kultrinio konteksto pazinimas, btinas skmingam bendravimui. Tai zinios apie visuomens bendravimo normas, kalbos etiket, kultr, paprocius, tradicijas, svarbiausias visuomenines vertybes, kasdien gyvenim, zmoni tarpusavio santykius, gyvenimo bd, nezodins raiskos savitumus ir pan. bei gebjimas tas zinias taikyti bendraujant. V­X klasse siekiama geresnio tarpkultrini skirtum suvokimo, kad moksleiviai lengviau prisitaikyt prie kultrinio lietuviskai kalbancios bendruomens savitumo, kad galt natraliai

211

reaguoti ir skmingai dalyvauti komunikacijoje. Tam tikslui pasiekti reikia ir tam tikro savosios kultros suvokimo, savosios tautos kultros patirties gretinimo su lietuvi kultra. Sociokultrins kompetencijos pltimas ir gilinimas yra svarbus ir tekst (publicistini, mokslo populiarij, ypac grozins literatros) suvokimui. Kita vertus, skaitydamas grozinius tekstus ar j klausydamasis moksleivis taip pat formuojasi sociokultrin kompetencij. Diskurso kompetencija suprantama kaip gebjimas suprasti ir kurti tekstus, tinkamus kontekstui. V­X klasi moksleiviai jau turi pakankamai kalbos istekli, kad galt kurti ilgesn diskurs zodziu ar rastu, pltoti tekst, jo informatyvum vartodami vairias raiskos priemones, terpinius, vairesns struktros sakinius. Gebjimas vartoti ilgesnius sakinius, nuosekliai juos jungti yra labai svarbus, reikalingas vis tip (aprasymo, pasakojimo, samprotavimo) tekstams kurti. IX­X klasi moksleiviai turt gebti laisviau vartoti gramatines konstrukcijas, lanksciau jas sieti. Jie turt gebti tiksliau ir laisviau tekst papildyti savo komentarais, poziriais ir emocinmis reakcijomis pasnekov ar pranesimo (teksto) turin. Strategin kompetencija ­ tai gebjimas naudotis zodinmis ir nezodinmis priemonmis klausant ar skaitant tekstus, kalbant ar rasant, bendraujant su kitais; taip pat tai gebjimas paremti kalb papildomomis bendravimo priemonmis ir kitomis kompensavimo strategijomis. Kaip klausytojai, pagrindins mokyklos moksleiviai turt issiugdyti gebjim suprasti klausom tekst esm ir svarbias detales, taikyti vairias teksto supratimo strategijas; stengtis suprasti nezinomus elementus (zodzius, zodzi junginius) is konteksto, kurio element dauguma yra zinoma; surasti reikiam informacij tekste, kuriame yra nezinom zodzi ar gramatini form. Kaip skaitytojai, moksleiviai, skaitydami tekst, turt gebti pasirinkti tinkamiausi skaitymo bd (pazintin, detalj, apzvalgin); stengtis suprasti zodzius, zodzi junginius is konteksto, kurio element dauguma yra zinoma; teisingai interpretuoti tarptautini zodzi, zinom is gimtosios kalbos ir atpazstam pagal formaliuosius pozymius, reiksm; mokti rasti nezinom zodzi ar posaki, idiom reiksm dvikalbiame ar aiskinamajame zodyne, jei j reiksm nusakoma zinomais zodziais; suprasti reikiam teksto su nezinomais zodziais informacij. Kaip kalbtojai, moksleiviai turt issiugdyti siuos gebjimus: atsizvelgti kalbjimo tiksl ir adresat, pasirinkti tinkamiausias kalbins raiskos priemones; mokti pasakyti mint kitais zodziais; apibdinti daiktus, reiskinius, jei j nemoka pavadinti, bendresnmis svokomis, nusakant daikto ar reiskinio bendrsias savybes, ypatingus pozymius ar paskirt; apibdinti daiktus, reiskinius, jei j pavadinti nemoka, nurodant konkrecius pozymius; identifikuoti parodant daikt; prasyti padti. Kaip rasantieji, moksleiviai turt gebti kurti tekstus atsizvelgdami rasymo tiksl, adresat, adresanto tikslus; remtis ziniomis ir patirtimi, visu manomu sociokultriniu kontekstu; parodyti, kad nemoka isreiksti minties; apibdinti daiktus, reiskinius, jei j pavadinti nemoka, vartodami kitus zodzius; naudotis dvikalbiais ir aiskinamaisiais zodynais. Ugdantis komunikacinius gebjimus itin svarbi yra kalbins veiklos rsi ­ klausymo, kalbjimo, skaitymo ir rasymo ­ derm.

212

Didaktins nuostatos

Lietuvi valstybins kalbos ugdymo(si) tikslai, uzdaviniai ir turinys yra glaudziai susij su lingvistins didaktikos klausimais: kaip ir kokius mokymo(si) metodus pasirinkti, kad jie skatint mokytis kalbos ir padt kokybiskai j ismokti. Mokymo(si) procese taikytini vairs metodai, kad kiekvienas moksleivis kuo geriau galt pasinaudoti savo isgalmis ir pasiekt mokymosi tikslus, brst kaip asmenyb ­ krybiska, aktyvi, gebanti bendrauti ir bendradarbiauti, padti kitiems ir pati imtis atsakomybs. Mokytojas gali laisvai pasirinkti tokius metodus, kurie skatint moksleivio savarankiskum, krybini gali skleidimsi, kritin mstym, socialum, gebjim gautas zinias taikyti kalbinje veikloje ir pan. Organizuodamas ugdymo proces mokytojas turt laikytis pagrindini didaktini nuostat. 1. Komunikacijos nuostata. Grindziant kalbos mokym(si) komunikaciniais principais beveik visas mokymo(si) laikas skiriamas prasmingai individualiai ar grupinei veiklai. Komunikacinis kalbos mokymas(is) skatina kurti tekstus atsizvelgiant kalbjimo ar rasymo tiksl, adresat, bendravimo bd ir informacijos turin. Taigi kalbins raiskos form mokomasi kartu su jos funkcija, priesingai anksciau vyravusiai nuostatai, kad pirmiau turi bti ismokstama formos. 2. Interpretacijos nuostata. Si nuostata skatina aktyvinti kritin moksleivio mstym, zadinti jo aktyvum, o tradicin monologiskj (reproduktyvj) ugdymosi proces keisti dialogiskj, bding moderniajai didaktikai. Mokymo(si) procesas ­ aktyvi mokytojo organizuojama moksleivio veikla, o moksleivis ­ pagrindinis mokymo(si) proceso subjektas. Jam siloma savarankiskai ar padedamam mokytojo aiskintis, atrasti, vertinti ir kurti, diskutuoti ginant savj pozir ir pan. 3. Individualizavimo nuostata. Organizuojant ugdymo(si) proces ir vadovaujant moksleivio kalbinei veiklai itin daug dmesio kreipiama individualiuosius psichologinius (dmesio, emocij, mstymo, motyvacijos, suvokimo) jo mokymosi stiliaus ypatumus. Mokytojas padeda moksleiviui pazinti vairius mokymo(si) bdus, pasirinkti tinkamiausius; individualizuodamas ir konkretindamas mokomj medziag, mokomj veikl planuoja atsizvelgdamas individual moksleivio gyvenimo patyrim. 4. Bendradarbiavimo nuostata. Kalbos mokymasis suvoktinas kaip socialin veikla. Moksleiviai mokosi kartu ir vieni is kit, keiciasi informacija, nuomonmis, patirtimi, diskutuoja. Kalbdami patys ir klausydamiesi kit, kartu atlikdami ar kurdami uzduotis jie supranta, kad mokymasis kartu su kitais yra asmeniskai vertingas. Mokymosi laikas taip pat optimaliai panaudojamas individualiai ir grupinei kalbinei moksleivi veiklai, kuri skatina j aktyvi saviraisk ir bendradarbiavim vartojant kalb. Intensyviai dirbama poromis, mazomis grupelmis vienu metu. Mokymasis gyja natralaus bendravimo ir bendradarbiavimo pobd, siekiama mokymosi tikslo (kalbos kaip bendravimo priemons) ir to tikslo siekimo priemons (kalbins veiklos) vienovs, skatinamas moksleivi bendravimas lietuvi kalba ir mokykloje, ir uz mokyklos rib.

213

5. Integracijos nuostata. Svarbs keli sios nuostatos aspektai: 5.1. Kalbos ugdymosi ir asmens brendimo nuostata. Humanistinmis vertybmis pagrstas kalbos ugdymo(si) turinys, tinkamai organizuotas ugdymo procesas brandina moksleivio asmenyb. Kita vertus, ir moksleivis, kaip visateisis ugdymo proceso dalyvis, daro tak ir kalbos ugdymo turiniui, ir paciam ir ugdymo(si) procesui. 5.2. Lietuvi valstybins kalbos ir moksleivi gimtosios kalbos rysys. Mokymosi procese atsizvelgiama kalb sveik, moksleivi gimtj kalb. Smoningas lietuvi ir moksleivi gimtosios kalbos gretinimas padeda sudaryti klaid prevencijos sistem, geriau zvelgti lietuvi ir gimtosios kalbos panasumus ir skirtumus, geriau sias kalbas pazinti. Lietuvi kalba patiria kit kalb tak. Ir ji pati daro tak kitoms kalboms. Todl ugdymo procese privalu numatyti bdus siekti vis mokomj kalb taisyklingumo ir grynumo. 5.3. Rysiai su kitais dalykais. Kalbos ugdymo ssajas su kitais mokomaisiais dalykais lemia lietuvi valstybins kalbos mokymosi tikslai ­ ismokti bendrauti lietuvi kalba vairiose asmeninio ir viesojo gyvenimo situacijose. Todl labai skatintinas ir kit dalyk (istorijos, geografijos, gamtos, technologij, men ir pan.) mokymasis lietuvi kalba. Ugdantis valstybin kalb siekiama vairiapuss tarpdalykins ugdymo turinio ir gebjim integracijos. Lietuvi kalbos dalykas yra glaudziai susijs su kitais mokomaisiais dalykais. Lietuvi ir kit kalb ugdym(si) sieja bendri metodologiniai principai, tem ir problem paralels. Itin svarbu maksimaliai isnaudoti lietuvi valstybins kalbos ir moksleivi gimtosios kalbos bei literatros integracijos galimybes padedant moksleiviams perimti gimtosios kultros, kaip Lietuvos kultros dalies, ir lietuvi kultros patirt kaip darni visum. Siektina, kad ugdymo procese bt ieskoma natrali integracijos galimybi. Svarbu, kad kit mokomj dalyk svokos, terminai bt vartojami tiksliai, taisyklingai ir tikslingai, o j turinys pateikiamas vaizdziai ir prasmingai. Dmes vartojamo zodzio reiksmei ir israiskai, itin gyvai besireiskiant gimtosios kalbos pamokose, moksleiviai turt islaikyti per lietuvi ir uzsienio kalb pamokas bei vis ugdymo(si) proces. 5.4. Lietuvi kalbos ir literatros rysys. Itin svarbs ugdymo turinio integracijai yra kalbos ir literatros, kaip zodzio meno, dalykai. Grozini krini skaitymas ir nagrinjimas nra atskiras lietuvi valstybins kalbos mokymosi tikslas ar uzdavinys, t. y. moksleiviai nra tam specialiai rengiami. Taciau remiantis kalb mokymo(si) integracijos galimybmis galima tiktis, kad dauguma grozinio teksto suvokimo gebjim, isugdyt per gimtosios kalbos ir literatros pamokas, bus lengvai pritaikomi skaitant grozinius tekstus lietuvi kalba. Be to, grozini tekst skaitymas daro mokymosi proces patrauklesn, o eilrasci, istrauk mokymasis atmintinai lavina tart, atmint, kalbos raiskum, taigum, turtina literatrin ir kultrin moksleivi kompetencij ir pan. Grozini tekst panaudojimo galimybs priklauso nuo ugdymo(si) pakopos bei pamokai, temai keliam tiksl. V­X klasse galt bti skaitomi tautosakos tekstai (pasakos, sakms, padavimai, legendos, msls ir pan.), vidurinio mokyklinio amziaus vaikams skirti kriniai ar j istraukos.

214

6. Intuicijos ir smoningumo nuostata. Ugdant(is) kalb siekiama islaikyti tinkam kalbos nuovokos, intuityvumo ir ziniomis grsto kalbos vartojimo (ir pazinimo) santyk. Kuo mazesnis vaikas, tuo lengviau jis mokosi kalbos is pavyzdzio, pamgdziodamas kalbanciuosius: draugus, piest paveikslli, animacini filmuk veikjus ir pan. Todl mokant negimtosios kalbos labai svarbu organizuoti ugdymo proces zaidim, vaidinim, inscenizacij, kelioni ir pan. forma, kad bt skatinamas moksleivi noras ir poreikis kalbti lietuviskai ir kartu bt formuojama realiam gyvenimui btina kalbin kompetencija, pleciama kalbos priemoni vairov. 7. Mokymosi mokytis nuostata. Si nuostata yra labai svarbi moksleiviui, siekianciam gyti komunikacin kompetencij. Moksleiviai turt suvokti savo komunikacinius poreikius, aiskiai suprasti mokymosi tiksl; mokymosi procese moksleiviai turt gebti isskaidyti uzduot smulkesnes dalis; suprasti, kokios leksikos, gramatikos ir fonetikos klaidos netrukdyt skmingai komunikacijai; zinoti, kaip rasti reikiam informacij, vertinti j; isbandyti vairius zodzi siminimo bdus ir pasirinkti tinkamiausius; suprasti, kad kalbin aplinka veikia mokymsi; ismokti vairi kompensavimo strategij, padedanci suprasti skaitomus ir klausomus tekstus; mokytis is savo ir kit patirties. Moksleiviui svarbu yra suprasti, kad nuolatinis zini ir gebjim vertinimas parodo mokymosi laimjimus, bti atsakingam uz mokymosi rezultatus.

Struktra

Ugdymo turin bei struktr lemia pagrindinis lietuvi kalbos mokymo(si) tikslas ­ ismokti bendrauti lietuvi kalba. Todl ugdymo(si) turinio struktra labiausiai sietina su bendravimo situacijomis, sociokultrine ir lingvistine kompetencija. Bendravimo situacijos turt apimti svarbiausias gyvenimo sritis: kasdien buit, kultr, men, literatr, iskili asmenybi gyvenim ir kryb, moksl ir svietim, ziniasklaidos priemones, teis, ekonomik, politik, sveikatos apsaug, ekologij ir pan. Bendravimo situacijos sietinos su sociokultrins kompetencijos ugdymu. Sociokultrinmis ziniomis grindziama mokomj dalyk integracija (horizontalieji rysiai) ir perimamumas (vertikalieji rysiai). Pirmuoju atveju pabrztina kalbos dalyk, literatros, istorijos, dails, muzikos integracija; antruoju ­ koncentriskas sociokultrini tem pateikimas, kai moksleiviams augant ir brstant gilja ir pleciasi aplinkinio pasaulio suvokimas, didja saviraiskos galimybs, nuo tiesiogini aplinkos realij einama prie tolesni ir abstraktesni dalyk, kurie krybiskai pltojami orientuojantis aukstesn zini ir gebjim lygmen. Apibendrinta zmoni tarpusavio bendravimo situacij vairov gali bti pateikta kaip tipini situacij srasas (nebaigtinis). Joms bdingos specifins raiskos formuls, nusistovj pasakymai, teiktini kasdieniam artim zmoni bendravimui, oficialiam pokalbiui ir pan. Tai ­ vadinamosios

215

komunikacins intencijos (kalbos veiksmai): svarbiausios bendravimo formuls, pazintis, pokalbis, bendra veikla, nuomon, nuotaikos, jausmai, dorovins nuostatos. Svarbi komunikacins kompetencijos ugdymo(si) slyga ir prielaida, taigi ir ugdymo turinio dalis, yra lingvistin kompetencija. Kaip ugdymo turinys teiktini sie lingvistins kompetencijos elementai: leksika (zodziai, zodzi reiksmi vairov: polisemija, sinonimai, antonimai, frazeologiniai zodzi junginiai ir pan.), zodzi darybos modeliai, praktins fonetikos, rasybos ir skyrybos taisykls, gramatini konstrukcij elementai, abstrakcij svok raiskos bdai. Bendrojoje programoje kalbos ugdymo turinys teikiamas koncentrais kas dvi klass: V­VI, VII­ VIII, IX­X klass. Turin sudaro slygiskai atskirtos, bet ugdymo procese neatsiejamai susijusios dalys: ! sociokultrinio ir literatrinio ugdymo temos; ! komunikacins intencijos (kalbos veiksmai) ir j raiska; ! abstrakciosios svokos ir j raiska; ! kalbin veikla: klausymas, kalbjimas, skaitymas, rasymas.

Turinys

V­VI klass

Sociokultrinio bei literatrinio ugdymo temos Vasara mieste ir kaime; zmons ir darbai. Ms seimos vasara. Met laikai, mnesiai. Keliaujame po rudenjanci sal. Gamta ­ ms namai. Ms kaimas (miestas, miestelis) Lietuvos zemlapyje. Zymios ms kaimo (miesto, miestelio) vietos. Garss ms kaimo (miesto, miestelio) zmons. Ms kaimo (miesto, miestelio) gyventoj profesijos ir darbai. Panass ir skirtingi zmons. Mano labiausiai mylimas ir gerbiamas zmogus. Ms seimos albumas. Mano mgstamiausias dalykas mokykloje. Mano pomgiai. Is turistinio zygio sugrzus. Mano mgstamos sporto sakos. Mano draugai. Istorins ms salies vietos ir datos. Praeitis vietovi ir daikt pavadinimuose. Tautins, valstybins ir religins lietuvi svents. Lietuvi liaudies menas (drozyba, keramika, audimas ir pan.). Ms salies krastovaizdis. Kelions po Lietuv.

216

Sociokultrines temas papildo, praturtina ir pltoja skaitomi ar klausomi lietuvi tautosakos kriniai, vaik literatros tekstai. V­VI klasse skaityti teiktinos lietuvi liaudies darbo dainos, buitins ir stebukl pasakos, sakms, legendos ir padavimai apie ezer ir upi, kaln ir slni ir pan. atsiradim; lietuvi brimai, oro spjimai ir pan. Skaitomi lietuvi rasytoj (R. Budrio, P. Cvirkos, J. Degutyts, L. Degsio, L. Gutausko, G. Isoko, Just. Marcinkeviciaus, S. Nries, V. Palcinskaits, V. Racicko, R. Skucaits, B. Vilimaits) kriniai (ar j istraukos) vaikams.

Komunikacins intencijos (kalbos veiksmai) ir j raiska Svarbiausios bendravimo formuls: kaip pasisveikinti, kaip atsisveikinti, perduoti linkjimus; kaip pasiteirauti apie naujienas, kaip atsakyti; kaip pagirti, kaip atsakyti pagyrim; kaip palinkti geros sveikatos, gero kelio ir pan. Pazintis: kaip supazindinti (kartojimas). Pokalbis: kaip uzkalbinti nepazstam vyresn zmog; kaip pradti pokalb (kartojimas); kaip kalbti telefonu; kaip perklausti neisgirdus (kartojimas); kaip apibendrinti isvadas. Informacija: kaip apibdinti daiktus, spalvas, nuotaik; kaip palyginti daiktus ir j pozymius; kaip palyginti zmones; kaip perspti apie pavoj; kaip patvirtinti, paneigti informacij (kartojimas); kaip kalbti apie savo ir kit santykius; kaip palyginti save su kitais. Bendra veikla: kaip tikinti draug k nors veikti; kaip patarti draugui k nors daryti ar ko nors nedaryti; kaip atkalbti draug k nors veikti; kaip paraginti, paskatinti k nors veikti. Nuomon: kaip pasakyti savo nuomon (kartojimas); kaip pagrsti savo nuomon; kaip apibendrinti nuomon, padaryti isvadas. Nuotaikos, jausmai: kaip isreiksti abejon; kaip pasidziaugti tuo, kas pasakyta; kaip pasakyti apie savijaut; kaip isreiksti pageidavim, nor; kaip parodyti susirpinim, baim.

Abstrakciosios svokos ir j raiska Dabarties veiksmas, reiskiamas veiksmazodzi esamuoju laiku. Dabarties veiksmas, sutampantis su kalbjimo momentu. Dabarties veiksmas, ilgesnis uz kalbjimo moment. Apibendrinamasis veiksmas, reiskiamas veiksmazodzio esamuoju ir bsimuoju laiku; vartosenos sinonimika. Praeities vienkartinio ir pasikartojancio ar tstinio veiksmo raiska eigos ir vykio veikslo veiksmazodzi btuoju kartiniu ir btuoju dazniniu laiku. Veiksmo pradzios ir pabaigos raiska raidos veiksmazodziais su bendratimi. Veiksmo baigtumo raiska veiksmazodziais su priesdliais: pa- (rezultatin reiksm), -, is-, pri-, at-, ap-, nu-, uz-, par-, per-.

217

Veiksmo eigos raiska veiksmazodziais su priesagomis -inti, -dinti. Bsenos raiska beasmeniais veiksmazodziais ir negiminine bdvardzi forma. Bvio raiska daiktavardzi nagininku. Objekto raiska zodzi junginiais su tranzityviniais ir intranzityviniais veiksmazodziais. Pozymis, reiskiamas junginiais su kilmininku. Pozymis, reiskiamas prielinksninmis konstrukcijomis: be, nuo + kilmininko linksnis ir su + nagininko linksnis. Priesingi pozymiai, reiskiami antonimais. Didesnis ypatybs intensyvumas, reiskiamas bdvardzi laipsniais. Medziaga, reiskiama priesagins darybos bdvardziais. Skirtingas ypatybs intensyvumas, reiskiamas priesdliniais ir priesaginiais bdvardziais. Ypatybs stiprumas, reiskiamas deminutyviniais dariniais. Paskirtis, reiskiama kilmininku. Zodzi tvarkos svarba. Medziaga, reiskiama vardazodzi kilmininku ir prielinksninmis konstrukcijomis su is. Vartosenos sinonimika. Kiekyb, reiskiama dauginiais skaitvardziais. Kiekyb, reiskiama kiekio semantikos daiktavardziais. Vietos raiska vardazodzi vietininku. Vietos raiska daiktavardziais su priesagomis -ykla, -in. Krypties raiska prieveiksmiais. Krypties raiska prielinksninmis konstrukcijomis su , is. Kelio raiska nagininku. Kelio raiska prielinksninmis konstrukcijomis su per, po. Laikas, reiskiamas prielinksninmis konstrukcijomis su apie, per. Laiko trukm, reiskiama prielinksninmis konstrukcijomis su nuo ... iki. Laiko trukm, reiskiama junginiais su vardazodzi galininku. Slygos raiska salutiniais sakiniais su jei, jeigu. Bdo raiska prieveiksmiais. Bdo raiska prielinksninmis konstrukcijomis su ant, be. Neigimas, reiskiamas dalelyte n ir jungtukais nei ... nei... Neigimas, reiskiamas vardziais niekas, niekieno, prieveiksmiais niekaip, n kiek, niekur, niekada.

218

Kreipinys, reiskiamas sauksmininku ir jaustuku. Gretinimas, reiskiamas konstrukcijomis su bdvardzi ir prieveiksmi laipsni formomis. Gretinimas, reiskiamas lyginamosiomis konstrukcijomis su lyg, kaip. Apibrztumas, reiskiamas vardazodzi galininku, neapibrztumas, reiskiamas kilmininku. Klausimo raiska klausiamosiomis bei abejojamosiomis dalelytmis argi, kazin, nejaugi.

Kalbin veikla Klausymas. Mokomasi suprasti didesns apimties buitins kalbos tekstus (zinutes, pokalbius ir kt.) ir reaguoti juos; suprasti tiesiogiai ir vaizdo bei garso priemonmis perteikiam sudtingesni tekst esm ir detales, pasizymti svarbiausius dalykus. Kalbjimas. Pltojami gebjimai kalbti zinoma tema atliekant nurodytus kalbos veiksmus: uzmegzti ir tsti pokalb, palaikyti netikt pokalb, dalyvauti jame; trumpai pasakoti (kurti monolog) ar dalyvauti pokalbyje apie kasdien veikl, artimiausius planus, pomgius, interesus; mokomasi pagrsti, argumentuoti, paaiskinti vairi veiksm, reiskini priezastis. Ugdomi gebjimai imti ir duoti interviu. Skaitymas. Siekiama ugdyti gebjim suprasti skaitom tekst, rasti reikiam informacij, patirti estetini isgyvenim. Skaitant siekiama ismokti suprasti tekstus, kuriuose yra nezinom kalbos dalyk (zodzi, kalbos struktr ir pan.), mokomasi detaliai suprasti tekst naudojantis zodynais ir zinynais. Skaityti tekstus, pateikiancius vairias nuomones ir pozirius, bei gebti juos isskirti, apibdinti ir apibendrinti. Ugdomi gebjimai skaityti periodin spaud: orientuotis laikrastyje ar zurnale, skirti dalykin informacij ir laisvalaikio skaitinius, faktus ir nuomones. Ugdomas poreikis ir gebjimas skaityti grozin literatr: pasirinkti reikiam ar patinkanci literatr (pasakas, apsakymus, eilrascius, nuotyki apysak ir pan.). Rasymas. Mokomasi rasyti informacinius rastelius, trumpus neoficialius laiskus, rasinlius zinomomis temomis, elementarias girdto arba skaityto teksto santraukas.

VII­VIII klass

Sociokultrinio bei literatrinio ugdymo temos Vasara ­ kelioni metas. Kurorte, sporto, skaut ar kitoje stovykloje. Sveciuojams kaimyninje mokykloje. Ms mokykloje ­ sveciai is kaimynini sali. Ms kaimai, miesteliai ir miestai; legendos ir tikrov. Herbai ir simboliai, j ssajos su zmogumi, gamta ir darbu.

219

Zymiausi Lietuvos mokslininkai, menininkai, aktoriai. Iskiliausi lietuvi rasytojai. Praeitis poezijos, prozos ir dramos kriniuose. Lietuvi rasytojai apie gamt ir zmog. Parskrid is anapus vandenyno (pazintis su iseivijos literatra, darbu Lietuvai). Vidinis ir isorinis zmogaus grozis. Literatros krini veikjai, j portretai, charakteriai. Lietuvi tauta, jos kalbos ir kultros vairov. Lietuvi tapyba, skulptra ir j krjai. Ziniasklaidos priemons; dienos, savaits, mnesio vykiai; reiksmingiausi straipsniai; faktai ir nuomoni vairov. Gris ir blogis gyvenime, liaudies kryboje, literatroje. Ms salies sportininkai; populiarios Lietuvoje sporto sakos. Zmogus ir gamta; zmogaus atsakomyb uz gamt. Lietuvos gamta liaudies dainose, legendose, poezijoje. Lietuvos regionai: Aukstaitija, Dzkija, Suvalkija, Zemaitija. Svajons apie tolimas keliones. Klimatas. Orai.

Skaitytini lietuvi tautosakos kriniai (pasakos, legendos, sakms, padavimai, msls, patarls, priezodziai, brimai, uzkeikimai ir pan.), lietuvi literatros klasik A. Baranausko, J. Bilino, V. Mykolaicio-Putino, V. Krvs, Vaizganto ir kt. kriniai ar j fragmentai. VII­VIII klasse savarankiskai ar padedami mokytojo moksleiviai skaito vidurinio mokyklinio amziaus vaikams skirt grozin literatr (J. Apucio, J. Avyziaus, V. Bubnio, J. Degutyts, J. Ivanauskaits, J. Mikelinsko, R. Skucaits, S. Saltenio, A. Zurbos, V. Zilinskaits tekstai pasirinktinai), susipazsta su iskiliausi zodzio meno meistr ­ S. Nries, Just. Marcinkeviciaus, J. Vaicinaits ir kt. krybos pavyzdziais. VII­VIII klasse moksleiviai taip pat pasirinktinai supazindinami su keli iseivijos rasytoj (B. Brazdzionio, J. Meko, H. Nagio, B. Pkelevicits, H. Radausko, J. Svabaits) krybos fragmentais.

Komunikacins intencijos (kalbos veiksmai) ir j raiska Svarbiausios bendravimo formuls: kaip paklausti savijautos, pasiteirauti apie naujienas, kaip atsakyti; kaip pagirti, pasakyti kompliment. Pazintis: kaip susipazinti, kaip supazindinti kitus (kartojimas). Pokalbis: kaip pradti pokalb, kalb; kaip siterpti pokalb; kaip paskatinti kalbti toliau; kaip uzbaigti pokalb, kalb.

220

Informacija: kaip paklausti informacijos apie daikt, jo ypatybes, paskirt, apie asmen, isorinius ir vidinius jo bruozus; kaip suteikti informacij apie daikto ypatybes, paskirt; kaip pasitikslinti informacij neisgirdus ar nesupratus; kaip patikslinti informacij; kaip vardyti informacijos saltin. Bendra veikla: kaip pazadti tikrai k nors padaryti; kaip pritarti kito ketinimams; kaip atkalbti (kartojimas); kaip vengti kalbti; kaip paraginti, paskatinti k nors veikti. Nuomon: kaip pritarti kito nuomonei; kaip nepritarti jai; kaip suabejoti kito nuomone; kaip isreiksti sitikinim; kaip isreiksti tikimyb; kaip isreiksti tikrum ar netikrum; kaip apibendrinti, padaryti isvad (kartojimas). Nuotaikos, jausmai: kaip pasakyti, kam teikiama pirmenyb; kaip isreiksti pasitenkinim ar nepasitenkinim; kaip isreiksti nusivylim; kaip parodyti abejingum, pasipiktinim; kaip parodyti susirpinim, baim, nerim; kaip nuraminti, paguosti.

Abstrakciosios svokos ir j raiska Veiksmo rezultatas, reiskiamas veiksmazodzi laik formomis, veiksmazodzi priesag -telti(telti), -terti vediniais, veiksmazodzi priesdli su-, at-, - vediniais. Veiksm pavadinimai ­ priesaginiai veiksmazodzi abstraktai su priesagomis -imas, -ymas. Priezastinis veiksmas, reiskiamas veiksmazodziais su priesaga -inti. Skatinimas, reiskiamas liepiamja ir tiesiogine nuosakomis. Raiskos sinonimika. Pozymis, reiskiamas junginiais su vardazodzi nagininku. Ypatybi pavadinimai ­ bdvardzi abstraktai su priesagomis -umas, -yb ir galni vediniai. Ypatyb pagal panasum, reiskiama bdvardziais su priesaga -iskas. Vidin ir isorin ypatyb, reiskiama bdvardziais su priesagomis -ingas, -uotas, -otas, -tas ir sudurtiniais bdvardziais. Ypatybs stiprumas, reiskiamas daugiskaitos kilmininku. Rsin ypatyb, reiskiama vardziuotinmis bdvardzi formomis. Priklausomyb, reiskiama bdvardziais su priesaga -inis. Priklausomyb, reiskiama nezymimaisiais vardziais. Kiekyb, reiskiama prielinksninmis konstrukcijomis su apie, be, iki. Vieta, reiskiama daiktavardziais su priesagomis -tuv, -uma ir priesdliais pa-, uz-. Kryptis, reiskiama prielinksninmis konstrukcijomis su link, salia, skersai. Kryptis, reiskiama veiksmazodzi priesdliais uz-, pri- ir prielinksninmis konstrukcijomis su uz, prie. Kryptis, reiskiama prieveiksmiais su prielinksniais.

221

Kelias, reiskiamas prielinksninmis konstrukcijomis su per, pro. Reiksmi skirtumai. Vartosenos sinonimika. Laiko daznumas, reiskiamas junginiais su galininku ir prieveiksmiais. Bdas, reiskiamas prielinksninmis konstrukcijomis su iki, is, su. Bdas, reiskiamas lyginamosiomis konstrukcijomis. Bdo raiska salutiniais sakiniais. Tikslas, reiskiamas vardazodzi naudininku. Tikslas, reiskiamas prielinksninmis konstrukcijomis su dl. Neigimas, reiskiamas vardziais n vienas, n viena, joks, jokia, prieveiksmiais niekaip, n kiek. Priespriesa, reiskiama priesinamojo sujungimo sakiniais su bet, taciau. Gretinimas, reiskiamas konstrukcijomis su tarsi, tartum. Kreipinys, reiskiamas sauksmininku ir priedliu. Klausimo raiska intonacija ir zodzi tvarka.

Kalbin veikla Klausymas. Mokomasi suprasti zinomos tematikos snek nezinomame, neprastame kontekste ir reaguoti j; suprasti ilgos kalbos, kurioje yra pasakojimo, aprasymo, samprotavimo element, esm ir svarbias detales; isrinkti reikiam informacij is ilgo klausomo teksto; lavinami gdziai suprasti radijo ir televizijos informacini pranesim, populiari pazintini laid esm ir kai kurias specifines detales. Kalbjimas. Pltojami zemesnse pakopose ugdyti gebjimai palaikyti netikt pokalb, mokomasi pereiti nuo vienos pokalbio temos prie kitos atliekant nurodytus kalbos veiksmus; issamiai apibdinti patirtus dalykus, aptarti j sukeltus spdzius, emocijas; vertinti, diskutuoti vairiomis aktualiomis temomis. Skaitymas. Lavinami gdziai skaityti aprasomojo, pasakojamojo ir samprotaujamojo pobdzio tekstus, kuriuose yra vari fakt, poziri, nuomoni, idj; savarankiskai pasirinkti skaityti ir suprasti vairi stili ir zanr grozins literatros tekstus (poezij, proz, neilgus dramos krinius ar j fragmentus); skaitant grozinius tekstus suprasti ne tik siuzet, bet ir idjas, veikj paveikslus; skaitant mokslo populiarij literatr bei publicistinius tekstus suprasti svarbiausius skaitomo teksto faktus, mokytis isrinkti reikiam informacij is keli tekst (ar j istrauk), ugdytis gebjim suprasti tekst esm ir detales. Rasymas. Pltojami zemesnse ugdymo pakopose ugdyti gebjimai rasyti aprasymus bei pasakojimus apie gerai pazstamus ir nepazstamus zmones, daiktus ir pan.; perkurti buitin tekst oficialj ir atvirksciai, pavartojant vairius sakini tipus ir j rysi bdus; kurti nesudtingus oficialaus (prasymas, anketa, pasiaiskinimas, gyvenimo aprasas, anotacija ir pan.) ir neoficialaus

222

(asmeninis rastelis, laiskas, kvietimas ir pan.) stiliaus tekstus, pritaikant kalb adresatui, reiskiant savo nuomon, vertinant. Ugdomas gebjimas planuoti, komponuoti ir taisyti parasyt tekst.

IX­X klass

Sociokultrinio ir literatrinio ugdymo temos Jaunimo gyvenimas: bendraamzi grups, siekiai, santykiai su artimaisiais, konfliktai ir j sprendimas; draugyst ir meil; gyvenimo prasms ieskojimas. Lietuvos mokykla: mokyklos samprata; gyvenimas mokykloje; bendravimas ir bendradarbiavimas, moksleivi ir mokytoj santykiai; mokykla ir vietos bendruomen. Svarbiausios Lietuvos praeities epochos, datos, vykiai istorijoje ir lietuvi literatroje. Baltai. Lietuvi ir latvi gyvenimo bdas, tikjimas, paprociai. Prsai, j kalbos ir kultros pdsakai. Mazoji Lietuva, jos zmons, kultra. Prie Mazosios Lietuvos zemlapio. Tradicins lietuvi svents, paprociai ir apeigos. Tautosakos lobiai: sakms, padavimai, anekdotai, patarls, priezodziai; mitologins btybs: aitvaras, laum, velnias ir kt.; satyra ir humoras liaudies kryboje ir literatroje; pasak pasaulis paauglio akimis, panass vairi taut pasak siuzetai ir veikjai, j ypatybs; pasak iliustracijos. XIX a. antrosios puss tautinio sjdzio literatra. Zmogus ir menas: M. K. Ciurlionis ­ dailininkas ir kompozitorius; tvisks gamta ir poezija: A. Baranauskas, Maironis, S. Nris, P. Sirvys ir kt. Zmogus ir mokslas: Vilniaus universiteto istorijos bruozai. Zmogus ir visuomen: ziniasklaida; jaunimo vaizdis ziniasklaidoje; meno, kultros, politikos laidos per radij ir televizij. Kalba ir bendravimas: asmeninio bendravimo ir reikal rastai.

IX­X klasi sociokultrins temos glaudziai siejamos su literatra. Pavadinimas ,,literatra" yra slyginis, nes moksleiviams skaityti teiktini ne tik grozins literatros, bet ir publicistikos, mokslo populiariieji tekstai ir pan. Ugdomas poreikis lietuvi kalba skaityti vairi zanr ir stili tekstus, mokoma(si) suvokti grozin ir negrozin tekst. Baigiamosiose pagrindins mokyklos klasse is nagrinjam literatros epoch apibdinimo, iskiliausi krj biografij bei krini ar j istrauk moksleiviai turt susidaryti bendriausi lietuvi literatros vaizd, siek tiek susipazinti su literatros procesu, kur sudaro tai, kas sukurta Lietuvoje, tremtyje, emigracijoje. Sociokultrini tem seka ugdymo(si) procese gali bti keiciama. Jos teiktinos remiantis tekstais. Kita vertus, silomi autoriai gali bti keiciami kitais mokytojo nuozira.

223

Silomi autoriai: J. Aputis, B. Baltrusaityt, A. Baranauskas, K. Boruta, K. Bradnas, P. ir P. Dirglos, K. Donelaitis, J. Grusas, V. Macernis, Maironis, Just. Marcinkevicius, S. Nris, K. Ostrauskas, H. Radauskas, B. Radzevicius, A. Ramonas, I. Simonaityt, I. Seinius, Satrijos Ragana, P. Tarasenka, D. Urnevicit, Vaizgantas, A. Vienuolis, Bit Vilimait.

Komunikacins intencijos (kalbos veiksmai) ir j raiska Pokalbis: kaip pradti pokalb (kartojimas); kaip isskaiciuoti reiskiant savo pozir; kaip nurodyti informacijos ar zini saltin; kaip pateikti argumentus. Monologinis kalbjimas: kaip pradti, tsti ir baigti vies kalb. Informacija: kaip palyginti informacij, faktus, nuomones; kaip pranesti apie skirtybes; kaip nurodyti, kada ar kaip kas vyko, atsitiko; kaip vardyti veiksm nenurodant atlikjo; kaip pasakyti, kas yra koks. Bendra veikla: kaip isreiksti btinum ar neisvengiamum k nors veikti; kaip paneigti btinum k nors veikti. Nuomon: kaip paklausti nuomons; kaip pareiksti savo nuomon (kartojimas); kaip isreiksti pritarim ar nepritarim; kaip isreiksti tikrum ar netikrum, abejon; kaip paklausti, ar kas pritaria, ar nepritaria. Nuotaikos, jausmai: kaip isreiksti savo domjimsi ar nesidomjim; kaip isreiksti ko nors tikimyb, galimyb; kaip paklausti, ar kas stebina, ar nestebina; kaip isreiksti nustebim; kaip isreiksti patikim ar nepatikim; kaip isreiksti dziaugsm, malonius jausmus; kaip isreiksti pasitenkinim ar nepasitenkinim; kaip pasipiktinti.

Abstrakciosios svokos ir j raiska Veiksmo eiga ir rezultatas, reiskiamas zodzi darybos priemonmis, veiksmazodzi laikais; veiksmo pradzia, tsa, kartojimasis dabartyje, praeityje, ateityje; veiksmazodzi laik vartojimo sinonimika, perkeltins reiksms. Veiksmas, nukreiptas subjekt ar atliekamas subjekto naudai, reiskiamas sangrziniais veiksmazodziais. Tarpusavio ir savaiminis veiksmas, reiskiamas sangrziniais veiksmazodziais. Bsenos raiska vardazodzi vardininku ir nagininku, bevarde bdvardzi gimine; bsenos kaita, vardininko ir nagininko opozicija. Skatinimas, reiskiamas liepiamja, tiesiogine, tariamja nuosakomis. Vartosenos sinonimika. Tariamas slyginis veiksmas, reiskiamas tariamosios nuosakos formomis.

224

Subjektas, reiskiamas vardazodzi vardininku, neapibrzto kiekio kilmininku, vardazodzi kilmininku junginiuose su neveikiamosios rsies dalyviais, daiktavardzi ar kit vardazodzi samplaikomis. Objektas, reiskiamas vardazodzi galininku, kilmininku, nagininku, naudininku, prielinksninmis konstrukcijomis, veiksmazodzi bendratimi, salutiniu sakiniu. Pozymis, reiskiamas bdvardziais, vardziais, skaitvardziais, vardazodzi kilmininku, nagininku, prielinksninmis konstrukcijomis, zodzi junginiais, veikiamaisiais ir neveikiamaisiais dalyviais, salutiniu pazyminio sakiniu. Kiekyb, reiskiama pagrindiniais ir dauginiais skaitvardziais, kiekio prieveiksmiais, daiktavardziais, prielinksninmis konstrukcijomis, lyginamosiomis konstrukcijomis, salutiniais sakiniais. Tikslaus ir apytikslio kiekio raiska prielinksninmis konstrukcijomis ir vairiais zodzi junginiais. Vieta, reiskiama vardazodzi vietininku, prieveiksmiais, prielinksninmis konstrukcijomis, salutiniais sakiniais, iliatyvu, vietos tikslinimas. Krypties raiska prieveiksmiais ir prielinksninmis konstrukcijomis. Kelio raiska prielinksninmis konstrukcijomis ir nagininku. Laikas, reiskiamas prieveiksmiais, vardazodzi galininku ir nagininku, naudininku, vietininku, prielinksninmis konstrukcijomis, veikiamaisiais ir neveikiamaisiais dalyviais, pusdalyviais, padalyviais, salutiniais sakiniais. Bdo raiska prieveiksmiais, nagininku, prielinksninmis ir lyginamosiomis konstrukcijomis; pusdalyviais, bdiniais, salutiniais sakiniais. Tikslas, reiskiamas bendratimi, vardazodzi kilmininku, naudininku, prielinksninmis

konstrukcijomis, prieveiksmiais, iliatyvu, zodzi junginiais ir salutiniais sakiniais. Priezasties raiska prieveiksmiais, prielinksninmis konstrukcijomis, nagininku, zodzi junginiais, salutiniais sakiniais. Slygos raiska salutiniais sakiniais. Nuolaida, reiskiama salutiniais sakiniais, dalyvinmis konstrukcijomis. Neigimas, reiskiamas neigiamosiomis dalelytmis, zodzi darybos bdais, vardziais ir salutiniais sakiniais. Klausimo raiska klausiamosiomis dalelytmis, intonacija, klausiamaisiais vardziais. Kreipinys, reiskiamas sauksmininku ir zodzi junginiais. Apibrztumas ir neapibrztumas, reiskiamas vardazodzi vardininku, galininku; j ir kilmininko opozicija; vienaskaitos ir daugiskaitos opozicija. Gretinimo ir priespriesos raiska bdvardzi laipsniais, dalelytmis, zodzi junginiais ir priesinamojo jungimo sakiniais, prielinksninmis konstrukcijomis. Modalumas, reiskiamas dalelytmis ir veiksmazodzi nuosak formomis.

225

Kalbin veikla Klausymas. tvirtinant gyt lietuvi kalbos supratimo is klausos patirt siekiama, kad moksleiviai suprast bendrin buitinio, publicistinio, meninio bei mokslinio stiliaus kalb, pavyzdziui, autentiskus pokalbius, pasakojimus, radijo ir televizijos informacinius pranesimus, reportazus, laidas apie svarbiausius Lietuvos ir pasaulio vykius, pazintines laidas, menini film kalb. Kalbjimas. Pltojami anksciau gyti kalbjimo gebjimai, mokoma uzmegzti ir tsti netikt pokalb, pereiti nuo vienos temos prie kitos, pasakoti apie patirtus dalykus, juos vertinti; mokomasi kompensuoti nepakankam kalbos mokjim zodinmis (performuluoti frazes, kuri nesugebama pakartoti, vartoti bendresnes svokas nusakant daikto pozymius ir pan.) ir nezodinmis priemonmis. Mokoma(si) vartoti kuo daugiau zodzi, vairias sinonimiskas veiksmazodzi formas, sudtingesnes kalbos formas ir konstrukcijas; kalbant remtis socialine kultrine patirtimi, placiau komentuoti, reiksti savo nuomon, vertinti. Skaitymas. Puoseljami gebjimai skaityti ieskant informacijos (j atrenkant, grupuojant) ar tenkinant estetinius ar kitokius savo poreikius. Mokoma(si) tikslingai pasinaudoti teksto informacija, taikyti vairius skaitymo bdus ir strategijas. Mokoma(si) suprasti ir apibdinti skaitom tekst (pasizymti svarbesnes vietas ar mintis, uzsirasyti zodzius, sakinius, komentar ir pan.); skaityti ir suprasti nezinom tem tekstus; savarankiskai pasirinkti ir skaityti bei suprasti vairi stili ir zanr tekstus pagal pomgius ir asmeninius interesus; susipazinti su iskiliausi lietuvi rasytoj kriniais ar j fragmentais. Mokomasi naudotis zodynais, zinynais, enciklopedijomis ir pan. Rasymas. Pleciami ir tobulinami anksciau gyti gebjimai rasyti aprasomojo, pasakojamojo tipo tekstus, mokomasi kurti samprotaujamojo pobdzio tekstus, oficialius (prasymas, anketa, charakteristika, gyvenimo aprasas, laiskas, anotacija ir pan.) ir neoficialius (rastelis, zinut, asmeninis laiskas, sveikinimas ir pan.) tekstus nagrintomis temomis pritaikant kalb adresatui, reiskiant savo nuomon, pozir, vertinim, klausiant adresato nuomons, vertinimo ir pan. Ugdomi gebjimai savarankiskai planuoti, isdstyti ir taisyti parengt tekst.

226

ISSILAVINIMO STANDARTAI

Pasiekimai VI klas VIII klas X klas

1.1. Supranta tekst, kuriuose yra priestaring nuomoni, poziri ir pan., paskirt, prasm, adresanto tikslus. 1.1. Supranta buitins snekos paskirt 1.1. Supranta teksto zinoma tema (informuoti, teirautis, kviesti, nurodyti ir paskirt, prasm, adresanto tikslus prastame pan.), prasm ir adresanto tikslus, kai ir neprastame kalbos kontekste. kalbama zinomomis temomis nesudting konstrukcij sakiniais. 2.1. Supranta trump, aiski, 2.1. Supranta vies informacinio nesudtingos kalbins raiskos vies pobdzio tekst esm ir svarbias detales. skelbim, pranesim ir pan. esm. 2.2. Klasje, parduotuvje, poliklinikoje ir pan. klausydamasis nesudtingos raiskos instrukcij, nurodym, adekvaciai juos reaguoja. 3.1. Supranta trump informacini pranesim zinomomis temomis turin, isskiria esminius dalykus. 2.2. Supranta ir geba vykdyti nesudtingas instrukcijas (elgesio, mokomosios ir buitins veiklos ir pan.). 3.1. Supranta informacinius skelbimus, perteikiamus vairiomis garso bei garso ir vaizdo priemonmis. Suvokia informacijos esm, svarbias detales. 3.2. Supranta informacijos esm, spja fiksuoti (sidmti, pasizymti) kai kurias svarbias detales.

Sritis

Klausomo teksto suvokimas

Esminiai gebjimai

1. Suprasti teksto paskirt, prasm, adresanto tikslus.

2. Suprasti vairius informacinius tekstus, perteikiamus betarpiskai.

2.1. Supranta viesus informacinio pobdzio tekstus, isskiria esmin ir papildom informacij, detales. 2.2. Supranta instrukcijas, nurodymus klasje, mokykloje, buityje, visuomeninje veikloje ir pan. Adekvaciai reaguoja. 3.1. Supranta informacinius skelbimus, perteikiamus vairiomis garso bei garso ir vaizdo priemonmis. Suvokia informacijos esm, svarbias detales. 3.2. Supranta daugelio informacini bei kit populiari radijo ir televizijos laid turin, skiria esm ir detales.

3. Suprasti vairius informacinius tekstus, perteikiamus garso bei garso ir vaizdo priemonmis.

4. Suprasti pokalb

3.2. Supranta pagrindin per radij ir televizij teikiam neilg, susijusi su gerai zinomais dalykais tekst informacij, nors ir nespja fiksuoti detali. 4.1. Supranta ilgesni buitini pokalbi turin ir esmines detales, geba suformuluoti pagrindines mintis. 5.1. Mokymosi tikslais ar savo

5. Suprasti meninius

4.1. Klausydamasis seka ispltot pokalb mokymosi, laisvalaikio, pomgi, buities ir pan. temomis. Supranta pokalbio temas, atpazsta nuomones, pozirius. 5.1. Mokymosi tikslais ar savo

4.1. Klausydamasis seka pokalbio, kuriame yra zinomos ir naujos informacijos, eig, atpazsta emocijas, pozirius, nuomones, daro isvadas, komentuoja. 5.1. Mokymosi tikslais ar savo

227

Sritis

Esminiai gebjimai

tekstus.

Pasiekimai VI klas

estetiniams poreikiams tenkinti klausydamasis raiskiai skaitom grozins literatros tekst, zirdamas spektaklius vaikams, kino filmus, televizijos laidas bendrais bruozais supranta j turin.

VIII klas

malonumui klausydamasis raiskiai skaitom grozini tekst, zirdamas spektaklius, kino filmus, televizijos laidas supranta j turin, simena patikusius posakius, idiomas.

X klas

malonumui klausydamasis raiskiai skaitom grozini tekst, zirdamas spektaklius, kino filmus, televizijos laidas supranta j turin ir pagrindines mintis.

6. Klausant taikyti vairias teksto suvokimo strategijas.

6.1. Tikslingai klausosi, siedamas jau zinoma ir nauja, atsirinkdamas ir pasizymdamas reikiam informacij. 6.2. Is konteksto nuspja nezinomus zodzius. 6.3. Papraso pakartoti sakin, replik ar zod.

6.1. Tikslingai klausosi, siedamas jau zinoma ir nauja, atsirinkdamas ir pasizymdamas reikiam informacij. 6.2. Is konteksto nuspja nezinomus zodzius bei posakius. 6.3. Pasitikrina klausimais, ko nesuprats, ar teisingai suprats.

Skaitomo teksto suvokimas

1. Suprasti teksto paskirt, prasm, adresanto tikslus.

2. Suprasti vairius tekstus.

6.4. Papraso paaiskinti nezinomus zodzius. 1.1. Skaitydamas tekstus zinoma tema, supranta teksto paskirt (informuoti, sveikinti ir pan.), adresanto tikslus. Suvokia pagrindines teksto mintis ir kai kurias detales. 2.1. Skaito informacinius bei tikinamuosius autentiskus tekstus zinomomis temomis, geba atrinkti informacij vairiems tikslams.

6.4. Papraso paaiskinti, ko nesuprato. 1.1. Skaitydamas supranta teksto paskirt, adresanto tikslus; suvokia pagrindines teksto mintis, svarbias detales.

5.2. Supranta radijo ir televizijos laid, kino film kalb. Pasitaikantys nesuprantami zodziai ir posakiai netrukdo, kai j yra nedaug. 6.1. Tikslingai klausosi, siedamas jau zinoma ir nauja, atsirinkdamas ir pasizymdamas reikiam informacij. 6.2. Is konteksto nuspja nezinomus zodzius bei posakius. 6.3. Naudojasi vairiomis strategijomis (supratimo tikrinimo, kompensavimo) sekdamas pagrindin mint, isskirdamas ir grupuodamas detales, nustatydamas pozirius. 6.4. Papraso paaiskinti nezinomus zodzius, posakius, frazeologizmus. 1.1. Skaito vairius tekstus, supranta teksto paskirt, suvokia adresanto tikslus, skaitomo teksto prasm.

2.1. Skaito informacinius, tikinamuosius bei diskusinius tekstus, atrenka informacij vairiems tikslams.

2.1. Skaito informacinius, tikinamuosius, diskusinio pobdzio tekstus ir atrenka reikiam informacij is vairi saltini.

228

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas VIII klas X klas

2.2. Supranta skaitom tekst turin, 2.2. Supranta skaitom tekst turin, pagrindines mintis ir svarbias detales, kai detales. Skiria pagrindin informacij nuo kalbama zinomomis temomis. antraeils.

2.2. Diskusinio pobdzio tekstuose geba atpazinti vairius pozirius ir nuomones, skirti svarbiausi informacij nuo antraeils, teiginius, argumentus nuo pavyzdzi. 2.3. Atsirenka aktuali informacij, 2.3. Atpazsta argument sek, atsirenka 2.3. Atsirenka ir apibendrina atsizvelgdamas uzduot, interesus, ir apibendrina reikiam informacij (pagal informacij, daro isvadas. pomgius ir pan. uzduot, poreikius ir pan.). 3. Skaityti ir suprasti 3.1. Suvokia grozin literatr kaip 3.1. Suvokia grozin literatr kaip 3.1. Suvokia grozin literatr kaip grozinius tekstus. zmonijos patirties israisk, prasming zmonijos patirties israisk, prasming zmonijos patirties israisk, prasming isgyvenim saltin. isgyvenim saltin. isgyvenim saltin. 3.2. Skaito nurodytus nesudtingus 3.2. Savarankiskai pasirenka ir skaito 3.2. Savarankiskai pasirenka ir skaito grozinius tekstus. vairi rsi grozin literatr (poezij, vairi rsi ir zanr grozinius tekstus savo proz, nedidelius dramos krinius). malonumui, nurodytus ­ mokymuisi. 3.3. Skaitydamas grozin tekst sieja 3.3. Skaitydamas grozinius tekstus geba 3.3. Suvokia dalykinio ir grozinio teksto su savo patirtimi. gretinti analogisk tem krinius. paskirt. Atpazsta literatros rsis ir zanrus. Padedamas skaitom tekst geba palyginti su gimtja kalba skaitytais groziniais tekstais temos, problem aspektais. 3.4. Apibdina veikjus, trumpai 3.4. Nusako pasakojimo situacij, 3.4. Aptaria svarbiausius grozinio atpasakoja esminius vykius, vertina apibdina veikjus, veiksmus, laik, erdv, krinio pavaizduoto pasaulio aspektus, veikj poelgius, aiskinasi pagrindin pasakotojo pozicij, pagrindin mint. pasakotojo pozicij. mint ir pan. 4. Skaitant taikyti 4.1. Nurodzius pasirenka 4.1. Savarankiskai pasirenka skaitymo 4.1. Tikslingai pasirenka tinkamiausi vairias teksto suvokimo tinkamiausi skaitymo bd: apzvalgin, bd: apzvalgin, pazintin, detalj ar skaitymo bd: apzvalgin, pazintin, strategijas. pazintin, detalj ar atrankin. atrankin, taiko j pagal uzduot. detalj, atrankin. 4.2. Skaitom tekst sieja su vaizdu: 4.2. Skaitom tekst sieja su vaizdu: 4.2. Skaitom tekst sieja su vaizdu: paveikslliais, nuotraukomis, paveikslliais, nuotraukomis, paryskinimais, paveikslliais, nuotraukomis, paryskinimais, paryskinimais, diagramomis, diagramomis, schemomis, zemlapiais ir diagramomis, schemomis, zemlapiais ir schemomis, zemlapiais ir pan. pan. pan. 4.3. vairiais bdais tikrinasi teksto 4.3. vairiais bdais tikrinasi teksto 4.3. vairiais bdais tikrinasi teksto suvokim: skaito dar kart, issiaiskina suvokim: skaito dar kart, issiaiskina suvokim: skaito dar kart, issiaiskina nezinomus zodzius, posakius, pasizymi nezinomus zodzius, posakius, pasizymi nezinomus zodzius, posakius, pasizymi

229

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas

reikiam informacij, klausia, praso pagalbos ir pan. 4.4. Skaito balsu paisydamas skaitymo tikslo.

VIII klas

X klas

reikiam informacij, klausia, praso pagalbos ir pan. 4.4. Skaito numatydamas galimus testo klausimus. 4.5. Skaitydamas naudojasi zinynais, zodynais, enciklopedijomis, paaiskinimais. 4.6. Naudojasi skaitymo gebjimais, gytais per gimtosios kalbos ir literatros bei kit mokomj dalyk pamokas. 1.1. Laisvai kalba zinomomis temomis atsizvelgdamas kalbjimo tikslus, adresat, situacij; aiskiai taria, taisyklingai intonuoja, vartoja sudtingesnes sakini konstrukcijas. 1.2. Uzmezga ir tsia pokalb netikta tema su pazstamais ir nepazstamais zmonmis. 2.1. Keiciasi informacija, nuomonmis, mintimis, abejonmis, poziriais, vertinimais. 2.2. Formuluoja reikalavimus btiniausi poreiki tenkinimo situacijose (buityje, svietimo ir paslaug sferoje ir pan.). 2.3. Diskutuoja vairiomis temomis, pateikia alternatyvi teigini, argument. Apibendrina kit nuomones, pozirius, diskusijos rezultatus. 2.4. Imdamas ar duodamas interviu

Teksto krimas zodziu

reikiam informacij, klausia, praso pagalbos ir pan. 4.4. Skaitydamas siekia suprasti tekst: skaito balsu, atpazsta gramatin raisk, formuluoja klausimus. 4.5. Skaitydamas naudojasi zinynais, 4.5. Skaitydamas naudojasi zinynais, zodynais, enciklopedijomis, zodynais, enciklopedijomis, paaiskinimais. paaiskinimais. 4.6. Naudojasi skaitymo gebjimais, 4.6. Naudojasi skaitymo gebjimais, gytais per gimtosios kalbos ir literatros gytais per gimtosios kalbos ir literatros bei bei kit mokomj dalyk pamokas. kit mokomj dalyk pamokas. 1. Laisvai kalbti 1.1. Suprantamai kalba zinomomis 1.1. Kalba zinomomis temomis vairiomis temomis temomis atsizvelgdamas kalbjimo atsizvelgdamas kalbjimo tikslus, adresat, atsizvelgiant tiksl, tikslus, adresat, situacij. situacij; aiskiai taria, pakankamai adresat, situacij. taisyklingai intonuoja. 1.2. Uzmezga ir palaiko pokalb 1.2. Uzmezga ir palaiko pokalb, buitinmis temomis. sitraukia pokalb kuriame gali pasitaikyti is anksto dominancia tema. nenumatyt element, pereina nuo vienos temos prie kitos. 2. Dalyvauti pokalbyje, 2.1. Keiciasi informacija, 2.1. Keiciasi informacija, nuomonmis, diskusijoje, imti ir duoti nuomonmis, mintimis. mintimis, poziriais. interviu. 2.2. Klausia ir atsako klausimus, 2.2. Formuluoja reikalavimus susijusius su btiniausi poreiki btiniausi poreiki tenkinimo situacijose tenkinimu. (buityje, svietimo ir paslaug sferoje ir pan.). 2.3. Dalyvauja diskusijoje su 2.3. Diskutuoja vairiomis temomis, bendraamziais zinomomis temomis. komentuoja kit nuomones ar pozirius. Priima ar atmeta silymus, formuluoja Paaiskina klausimo, problemos, diskusijos savo. esm, nuomoni skirtumus ir pan. 2.4. Is anksto pasirengs arba 2.4. Is anksto pasirengs formuluoja

230

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas

suteikus param suformuluoja interviu klausimus. Atsako interviu klausimus, jeigu is anksto zino interviu tem ir kalba apie gerai zinomus dalykus. 3.1. Supranta, kad viesas kalbjimas skiriasi nuo asmeninio pokalbio. Kalba apie faktus, vykius, reiskinius, interesus ir pomgius, asmenin bei kit patirt, problemas. 3.2. Is anksto pasirengs viesai pateikia skelbimus, informacines zinutes ir pan. aktualia tema.Kalba apie save, savo seim, draugus vartodamas tinkamas nesudtingas israiskos priemones. 3.3. Suteikus param apibdina daiktus, vietoves, veikl (pomgius, mokymsi ir pan.). 3.4. Pasakoja apie tikr ar sivaizduojam vyk praeityje, dabartyje ir ateityje.

VIII klas

interviu klausimus bei teiginius. Pasirengs kalba asmeninmis ir visuomeninmis temomis. Nenukrypsta nuo interviu temos.

X klas

3. Kalbti monologu.

4. Zinoti ir taikyti kalbjimo strategijas, remtis teksto krimo ismanymu, kalbos ziniomis.

pasako ir paaiskina savo pozir ar nuomon; pasitikslina klausim, reaguoja pasnekovo nuomon, pozir, emocijas, vertina juos. 3.1. Supranta, kad viesas kalbjimas 3.1. Supranta, kad viesas kalbjimas skiriasi nuo asmeninio pokalbio. Kalba apie skiriasi nuo asmeninio pokalbio. Kalba apie faktus, vykius, reiskinius, interesus ir faktus, vykius, reiskinius, interesus ir pomgius, asmenin bei kit patirt, pomgius, asmenin bei kit patirt, problemas. problemas. 3.2. Be isankstinio pasirengimo pateikia 3.2. Ekspromtu pateikia informacin informacin tekst kasdienio bendravimo tekst, kalbins israiskos priemonmis ir temomis. Nuosekliai apibdina zinomus intonacija isryskindamas svarbiausias detales. Paaiskina svokas, apibdina dalykus, susijusius su pomgiais ar interesais. vairius objektus, pasakoja apie vykius ar procesus, juos analizuoja, vertina. 3.3. Is esms geba apibdinti 3.3. Apibdina savo ir kit viltis ir artimiausius ir tolimesnius ateities planus, lkescius. procius, gyvensen, asmenin patirt. 3.4. Glaustai atpasakoja, kas matyta, 3.4. Pasakoja apie buvusi ir bsim kasdien veikl. Pasakoja spektakli, kino girdta, skaityta, patirta. Pristato, aptaria ir film, televizijos laid turin, dalijasi analizuoja radijo ir televizijos laidas, mintimis apie perskaityt grozin ar perskaityt straipsn, grozin krin. negrozin tekst. 4.1. Kalba nesudtingais, dazniausiai 4.1. Kalba pakankamai sudting 4.1.Kalbdamas vartoja tinkamas vientisiniais sakiniais. Aiskiai, konstrukcij sakiniais siekdamas minties gramatines formas ir struktras, atsizvelgia pakankamai taisyklingai taria zinomus aiskumo. Aiskiai, taisyklingai taria zinomus kalbjimo tiksl ir adresat. Intonacija ir zodzius, tinkamai intonuoja sakinius. zodzius, tinkamai intonuoja sakinius, balsu geba perteikti reiksmi niuansus. atsizvelgia adresato lkescius ir adresanto tikslus. 4.2. Reiksdamas mintis keicia 4.2. Kai neprisimena reikiamo zodzio, 4.2. Vartoja pakankamai turting nezinomus zodzius sinonimais, klausia, daikto ar veiksmo pavadinimo, apibdina j zodyn. Nordamas pridengti zodyno praso padti rasti tinkam zod. kitais, zinomais zodziais. spragas aiskina ir perfrazuoja zodzius ar

231

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas VIII klas X klas

posakius. 4.3. Suklyds pasitaiso.

Teksto krimas rastu

1. Rasyti tekstus atsizvelgiant paskirt, adresat, adresanto tikslus. 2. Rasyti vairius informacinio pobdzio tekstus.

4.3. Suteikus param geba 4.3. Nurodzius klaid geba pasitaisyti. pasitaisyti: pavartoti tinkamiausi zod ar jo form. 4.4. Kurdamas tekst naudojasi ir 4.4. Kurdamas tekst, siekdamas nezodins raiskos priemonmis. didesnio taigumo, tikslingai vartoja zodines ir nezodines israiskos priemones. 4.5. Pasitelkia teksto krimo gebjimus, issiugdytus per gimtosios kalbos bei kit dalyk pamokas. 1.1. Padedamas raso nurodytos 1.1. Pagal pavyzd raso nurodytos paskirties tekstus, reiksdamas savo paskirties tekstus, reiskia adresanto tikslus, tikslus, atsizvelgdamas adresat. atsizvelgia adresat. 2.1. Raso vairius informacinius tekstus (rastel, kvietim, pranesim, zinut ir pan.) nurodytu tikslu nurodytam adresatui. 2.2. Raso pagal nurodytus reikalavimus, atskleisdamas faktin informacij. 3.1. Pagal pavyzd ar kitoki param (plan, siuzetinius paveiksllius ir pan.) kuria aprasomojo ir pasakojamojo pobdzio tekstus gerai zinomomis temomis. 2.1. Naudodamasis parama arba savarankiskai raso vairaus pobdzio oficialius ir neoficialius informacinius tekstus. 2.2. Rasydamas apibendrina informacij, pateikia savo nuomon, vertina. 3.1. Kuria aprasomojo pobdzio tekstus apie pazstamus ir nepazstamus zmones, daiktus ir pan.

4.4. Kurdamas tekst, siekdamas didesnio taigumo, tikslingai vartoja zodines ir nezodines israiskos priemones. 4.5. Pasitelkia teksto krimo gebjimus, issiugdytus per gimtosios kalbos bei kit dalyk pamokas. 1.1. Pasirenka kuriamo teksto tip atsizvelgdamas adresanto tikslus, teksto paskirt, adresat. 2.1. Naudodamasis parama arba savarankiskai raso vairaus pobdzio oficialius ir neoficialius informacinius tekstus. 2.2. Rasydamas isdsto, detalizuoja informacij, isdsto savo nuomon, vertina pasirinktu ar nurodytu aspektu, apibendrina. 3.1. Padedamas kuria samprotaujamojo pobdzio tekst.

3. Rasyti vairi tip tekstus.

3.2. Kuria pasakojim laikydamasis vyki nuoseklumo, priezasties ir pasekms raiskos. 4. Taikyti vairias 4.1. Padedamas laikosi pagrindini 4.1. Laikosi pagrindini teksto krimo

3.2. Padedamas kuria tekst derindamas aprasymo, pasakojimo ir samprotavimo elementus ir atsizvelgdamas rasymo tikslus, uzduot. 4.1. Laikosi pagrindini teksto krimo

232

Sritis

Esminiai gebjimai

rasymo strategijas.

Pasiekimai VI klas

teksto rasymo princip: trinars struktros ir pastraipos vientisumo. 4.2. Ismano teksto krimo pakopas (pasirengimas, komponavimas, redagavimas, pateikimas). 4.3. Padedamas glaudina ir pltoja tekst. 4.4. Raso tekst remdamasis planu, pavyzdziu, vaizdine ar zodine parama. 4.5. Padedamas redaguoja tekst tikslo, adresato, turinio, pastraipos ir kalbos poziriu. 4.6. Naudojasi ziniomis apie kalbos dalis, j formas, junglum, sakin, sakini siejim, israiskos priemones. 4.7. Taiko pagrindines rasybos ir skyrybos taisykles. Nurodzius klaid moka istaisyti. 4.8. Padedamas naudojasi rasymo gebjimais, issiugdytais per gimtosios kalbos ir literatros bei kit dalyk pamokas.

VIII klas

princip: trinars struktros, pastraipos vientisumo. 4.2. Ismano teksto krimo pakopas (pasirengimas, komponavimas, redagavimas, pateikimas). 4.3. Nurodzius glaudina ir pltoja tekst. 4.4. Rasydamas tekst remiasi vaizdine ir zodine informacija, asmenine patirtimi bei sociokultriniu kontekstu. 4.5. Padedamas redaguoja tekst tikslo, adresato, turinio, pastraipos, sakini struktros, stiliaus ir kalbos poziriu. 4.6. Naudojasi ziniomis apie kalbos dalis, j formas, junglum, sakin, sakini siejim, israiskos priemones. 4.7. Taiko pagrindines rasybos ir skyrybos taisykles. Nurodzius klaid moka istaisyti. 4.8. Padedamas naudojasi rasymo gebjimais, issiugdytais per gimtosios kalbos ir literatros bei kit dalyk pamokas.

X klas

princip: trinars struktros, pastraipos vientisumo. 4.2. Ismano teksto krimo pakopas (pasirengimas, komponavimas, redagavimas, pateikimas). 4.3. Nurodzius glaudina ir pltoja tekst. 4.4. Raso tekst remdamasis vairiais saltiniais (knygomis, televizija ir pan.), sociokultriniu kontekstu. 4.5. Padedamas redaguoja tekst tikslo, adresato, turinio, pastraipos, sakini struktros, stiliaus ir kalbos poziriu. 4.6. Naudojasi ziniomis apie kalbos dalis, j formas, junglum, sakin, sakini siejim, israiskos priemones. 4.7. Taiko pagrindines rasybos ir skyrybos taisykles. Nurodzius klaid moka istaisyti. 4.8. Padedamas naudojasi rasymo gebjimais, issiugdytais per gimtosios kalbos ir literatros bei kit dalyk pamokas.

233

UZSIENIO KALBOS PRADINIS IR PAGRINDINIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA

Uzsienio kalb mokymasis ir mokjimas sudaro slygas asmenybei formuotis ir brsti: bendrauti su pasauliu, pazinti kitas kultras ir supazindinti su savja, naudotis informacijos saltiniais pazinimo tikslais ir keistis informacija su kit krast zmonmis, plsti kalbin akirat bei formuotis bendrj kalbos ir bendravimo kultr. Mokantis uzsienio kalb gyjami zmogui btini kultrins ir kalbins komunikacijos gebjimai. Kit kalb ir kultr pazinimas ir gretinimas su gimtja kalba ir kultra sudaro slygas pltotis kultrinei ir kalbinei savimonei. Kit kalb mokymasis skatina moksleivio savarankiskum, kritin mstym ir krybiskum.

Tikslas

Uzsienio kalb mokymo(si) tikslai: ! gyti uzsienio kalbos komunikacin kompetencij, suteikianci galimyb vartoti kalb vairiose asmeninio bei viesojo gyvenimo situacijose; ! ugdyti(s) asmenines ir socialines vertybines nuostatas, atvirum pasaulio bendruomenei ir tolerancij, krybiskum ir saviraisk uzsienio kalba.

Uzdaviniai

Moksleiviai, mokydamiesi uzsienio kalbos, turt: ! bendrauti uzsienio kalba (keistis informacija, idjomis, nuomonmis, poziriais, patirtimi) prastose asmeninio ir viesojo gyvenimo situacijose; ! issiugdyti lingvistin kompetencij, btin skmingai komunikuoti; ! ismokti komunikacini intencij raiskos bdus ir rinktis juos pagal komunikacin situacij; ! taikyti tinkamas strategijas, suvokdami ir kurdami tekstus bei bendraudami rastu ir zodziu; ! naudotis informacinmis technologijomis, ieskodami informacijos ir informacija uzsienio kalba; keisdamiesi

234

! ismokti vairi kalbos mokymosi bd ir taikyti juos mokydamiesi kalb; ! susipazinti su salies (sali), kurios (kuri) kalb mokosi, bendravimo normomis ir jas taikyti bendraudami su tos salies (t sali) atstovais.

Ugdytinos vertybins nuostatos

Mokant(is) uzsienio kalbos ugdomos vertybins nuostatos: ! atvirumas kalbai ir jos atstovaujamai kultrai ar kultroms; ! nusiteikimas pltoti kultrin savimon perprantant kitok mstym, kultr, gyvensen, jausen, gretinant uzsienio kalb ir kit taut kultr su gimtja; ! noras nuolatos mokytis kalb ir ruostis gyventi daugiatauciame, daugiakultriame ir daugiakalbiame pasaulyje; ! pagarba mokymuisi kaip prasmingam ir naudingam darbui; ! atsakomyb uz mokymosi skm ir rezultatus; ! nusiteikimas siekti savarankiskumo ir krybiskumo savo veikloje; ! nusiteikimas ugdytis skmingai komunikacijai btinas normas ir vertybes: · gebjim klausytis pasnekovo, · tolerancij, diskusij kultr, · gebjim dirbti kartu, bendradarbiauti ir bendrauti, · pagarb kalbai kaip zmonijos kultros apraiskai.

Bendrieji gebjimai

Mokant(is) uzsienio kalb, ugdomi bendrieji gebjimai: ! komunikaciniai bei informaciniai gebjimai: skaityti, rasyti, klausytis, kalbti; rasti reikiam informacij sakytiniuose ir rasytiniuose tekstuose; suprasti, analizuoti, interpretuoti ir vertinti zodin ir vaizdin informacij, pateikiam vairiais rysio kanalais ir vairioje terpje; vairiais bdais (rastu ir zodziu, informacinmis komunikacinmis technologijomis) perteikti informacij, komunikuoti; ! mstymo (intelektiniai) gebjimai: sintetinti, vertinti ir taikyti gytas zinias naujomis slygomis; panaudoti zinias vairiose, taip pat naujose, situacijose; numatyti problem sprendimo strategij ir ieskoti konkreci sprendim;

235

! socialiniai gebjimai: bendrauti ir bendradarbiauti; girdti ir suprasti kito nuomon ir argumentus, grsti ir argumentuoti savj pozicij, tikinti siekiant norimo tikslo.

Didaktins nuostatos

Siuo metu placiausiai taikoma komunikacin mokymo kryptis, kuri remiasi kalbos kaip komunikacijos priemoni sistemos samprata ir kalbos mokymosi kaip proceso, paremto interakcija ir prasmingu komunikavimu, samprata. Moksleivi kalbos mokymosi procesas organizuojamas taip, kad beveik visas mokymo laikas naudojamas individualiai ir grupinei kiekvieno moksleivio veiklai. Pratybos siejamos su situacijomis, kurios moksleiviams pazstamos, artimos natraliam bendravimui, ir todl juos domina, motyvuoja ir kartu lavina ne tik kalbinius, bet ir socialinius gebjimus. Nauja kalbin medziaga pateikiama situacijose, kuriose savaime gldi poreikis bendrauti, pavyzdziui, per zaidimus, pokalbius, diskusijas. Tokiose kalbos pratybose moksleivi dmesys pirmiausia kreipiamas kalbos turin, prasm, o ne form. Pratybos vyksta gyvu tempu, kuo vairiau, aktyviau, kad lingvistin medziaga gausiai kartotsi vis kitokiame kontekste ir susidaryt tvirti gdziai. Tokiam darbui klass skirstomos grupes, moksleiviai skatinami pratybas atlikti poromis ar grupelmis, suteikiant kuo daugiau galimybi pamokos metu visiems moksleiviams aktyviai vartoti kalb ir efektyviai isnaudoti pamokos laik. Vengiama monotonijos, mechanisko neprasmingo kartojimo. Salinama klaid baim, t. y. mokytojas dmes kreipia pirmiausia tai, ar pavyko moksleiviui perteikti norim mint, o tik paskui atsizvelgia klaidas, salina j priezastis specialiomis pratybomis. Pamokoms btinas psichologinis komfortas, skatinantis neformaliai bendrauti, kiekviena pamoka plecia moksleivi pasaulio suvokim ir didina mokymosi motyvacij. Svarbu, kad kiekvienas moksleivis dirbt visomis isgalmis ir ne tik reikiamai ismokt kalbos, bet ir brst kaip besimokanti ir visuomeniska asmenyb ­ krybiska, aktyvi, gebanti bendradarbiauti, padti kitam ir imtis atsakomybs. Kalbins veiklos rsi mokoma susietai, taciau kiekvienos j lyginamasis svoris gali keistis priklausomai nuo mokymo(si) tiksl. Skirtingose mokymo pakopose pirmenyb gali bti teikiama klausymui, kalbjimui, skaitymui ar rasymui. Taip pat svarbu nepamirsti, kad supratimo galimybs visada didesns uz raiskos: kiekvienas daug daugiau supranta negu geba isreiksti. Mokant uzsienio kalbos reikia sia aplinkybe metodiskai pasinaudoti. Garsinis ar grafinis pirmumas pateikiant naujus dalykus priklauso nuo ugdom gebjim: ugdant kalbjimo ir klausymo gebjimus, vyrauja garsinis pateikimas, o mokant skaityti ir rasyti svarbs abu ­ ir garsinis, ir grafinis. vadinje ir pradinje kalbos mokymo pakopose svarbesnis kalbjimas ir klausymas, todl pirmumas teikiamas garsiniam kodui. Vidurinje ir aukstesniojoje pakopoje skaitymo ir rasymo reiksm padidja. Be to, galimas tam tikras atotrkis tarp garsinio ir grafinio kalbos reiskini vaizdo formavimo dl garso ir raids vienokio ar kitokio atitikimo konkrecioje kalboje, pavyzdziui, didesn raids ir garso simetrija vokieci kalboje leidzia anksciau, negu mokantis

236

kit kalb, kelti didesnius reikalavimus skaitymo ir rasymo technikai mazinant atotrk tarp garsinio ir grafinio kalbos reiskini vaizdo formavimosi. Ugdant receptyviuosius (klausymo ir skaitymo) gebjimus, svarbu atsizvelgti tai, kad moksleiviai turi gusti taikyti vairius informacijos suvokimo bdus, atitinkancius klausymo ir skaitymo tikslus. Pagrindins klausomo ir skaitomo teksto supratimo rsys yra sios: globalusis supratimas (kai aiskinamasi bendras teksto turinys, esmin informacija), selektyvusis supratimas (kai ieskoma reikiamos konkrecios informacijos), detalusis supratimas (kai perprantama visa, tiek svarbiausia, tiek ne tokia svarbi informacija, kritiskai vertinama ir vliau panaudojama veikloje). Sioms klausomo ir skaitomo teksto supratimo rsims bdingi skirtingi gebjim deriniai. vadinje ir pradinje pakopose formuojami ir ugdomi pagrindiniai darbo su klausomu ir skaitomu tekstu gebjimai, bendri visoms klausymo ir skaitymo rsims. Kadangi sie gebjimai sudaro globaliojo teksto supratimo pamat, rekomenduojama vadinje ir pradinje pakopose mokyti klausyti ir skaityti siuo bdu. vairios klausymo ir skaitymo strategijos lavinamos vidurinje ir aukstesniojoje pakopoje pateikiant klausymo ir skaitymo uzduotis ir supratimo tikrinimo bdus, atitinkancius uzsibrztus tikslus. Stengiamasi, kad moksleiviai kuo anksciau klausytsi autentiskos kalbos ir skaityt minimaliai adaptuotus ir neadaptuotus dabartins kalbos tekstus. Mokant(is) kalbos reikia atsizvelgti kalb sveik. Reikt skatinti moksleivius lyginti uzsienio kalb su gimtja. Ugdant gebjim klausyti moksleiviai skatinami kuo dazniau klausytis autentiskos kalbos (televizija, radijas, kino filmai, kalbos rasai ir t. t.) ir kreipti dmes kitokius negu gimtosios kalbos garsus bei intonavimo tipus. Uzsienio kalbos mokymo(si) rysys su gimtja kalba turi bti kuo glaudziausias. Uzsienio kalbos mokytojui rpi, kad formuotsi moksleivi ne tik uzsienio, bet ir gimtosios kalbos nuojauta. Tas pat pasakytina ir apie uzsienio krast ir gimtj kultr. Skatintinas uzsienio ir gimtosios kalb mokytoj bendravimas. Taciau moksleivi gimtoji kalba uzsienio kalbos pamokoje vartojama labai saikingai, pavyzdziui, pirmosiose mokymo pakopose aiskinant uzduotis, situacijas, tikrinant uzsienio kalba gautos informacijos supratim ir pan. Svarbu, kad moksleiviai prast reiksti mintis pagal uzsienio kalbos dsnius. Antrosios uzsienio kalbos moksleiviai mokosi lengviau, ypac jei kalba giminiska jau zinomoms kalboms. vyksta teigiamas pirmosios uzsienio kalbos kompetencij ir kalbos mokymosi strategij perklimas. Kita vertus, gali pasireiksti ir neigiamas perklimas, net ir giminiskose kalbose, jei jos pasizymi kai kuriomis skirtingomis struktromis. Pradedant mokyti antrosios uzsienio kalbos, reikt atkreipti moksleivi dmes kalb panasumus ar skirtumus. Mokant(is) uzsienio kalb svarbu rysys su kitais dalykais, skatinamas integruotas kalbos ir vairi kit dalyk, pavyzdziui, istorijos, geografijos, pilietiskumo, verslumo, men ir kt., mokymas. Moksleiviai skatinami ieskoti vairi srici informacijos uzsienio kalba, aptarti jiems domius studijuojamus dalykus, taigi jie valdo dalyko zinias bei lavina kalbos gebjimus. Nuo pat uzsienio kalbos mokymosi pradzios vyksta ir sociokultrinis asmenybs ugdymas. Tekstai, temos, situacijos, uzduotys, darbo formos skatina domtis kalbos salies (sali) visuomens ir

237

kultros bruozais, padeda moksleiviams ugdytis atvirum kitoms kultroms. Kiekviena pamoka yra vertybiskai prasminta: veikla atitinka moksleivi patirt, interesus ir ugdymo tikslus. Vertindamas moksleivi pasiekimus, mokytojas vadovaujasi priimtomis vertinimo nuostatomis bei issilavinimo standartais, kuriuose numatyti moksleivi mokymosi rezultatai kiekvienoje pakopoje. Mokytojas interpretuoja issilavinimo standartus, kurdamas konkrecius moksleivi pasiekim vertinimo kriterijus. Vertinimui mokymosi procese skirtos uzduotys rengiamos remiantis issilavinimo standartuose numatytais moksleivi gebjimais. Vertinama moksleivi mokymosi pazanga ir pasiekimai. Ypac kruopsciai mokytojas turi stebti kiekvieno moksleivio mokymosi bd ir vertinti jo efektyvum. Tuo tikslu moksleivis gali bti konsultuojamas, su juo tariamasi, zadinamas jo pasitikjimas savimi ir noras mokytis kalb. Daug dmesio turt bti skiriama moksleivi gebjimui vertinti savo pasiekimus. Cia gali praversti Europos kalb aplankas, skirtas moksleivio negimtj kalb mokjimo sivertinimui. Komunikacinei kompetencijai ugdyti reikia toki mokymo priemoni, kurios teikt galimybes mokyti visokeriopos kalbins veiklos. Mokymo priemoni komplektus turt sudaryti moksleivio vadovlis, pratyb ssiuviniai, garsajuosts, mokytojo knyga. Kartu gali bti naudojamos papildomos mokymo priemons: skaitini knygos, lentels, paveikslai, vairi vaizdo medziaga ir kt. Pravartu turti zinyn, paveikslli, dvikalbi bei vienkalbi mokomj zodyn. Pagal galimybes naudojamos kompiuterins mokomosios programos, internete esanti kalbos mokymosi medziaga. Mokytojas renkasi tokias mokymo priemones, kurios padeda gyvendinti programos reikalavimus, ir naudoja tokius mokymo metodus, kuriais moksleiviai pasiekia geriausius rezultatus.

Struktra

Kalbos Lietuvoje pravartu mokytis labiausiai paplitusi Europos kalb (angl, prancz, vokieci, rus), taip pat kaimynini sali kalb (lenk, latvi, est) bei t sali, su kuriomis bendraujama vairiose gyvenimo srityse (pavyzdziui, Skandinavijos) kalb. Pagrindinje mokykloje moksleiviams privalomos mokytis dvi uzsienio kalbos. Pirmosios uzsienio kalbos pradedama mokytis IV klasje ir pagrindinje mokykloje jos mokomasi 8-erius metus. Pirmoji uzsienio kalba pasirenkama is trij oficiali Europos Sjungos kalb (angl, prancz, vokieci). Antrosios uzsienio kalbos pradedama mokytis dvejais metais vliau nei pirmosios, VI klasje. Pagrindinje mokykloje antrosios kalbos mokymasis trunka 5-erius metus. Antroji uzsienio kalba pasirenkama is keleto labiausiai paplitusi Europos kalb (angl, prancz, vokieci, rus, ispan), kaimynini sali kalb (lenk, latvi) ar kit Europos sali kalb (dan, norveg, sved ar kt.). Gali bti skirting antrosios uzsienio kalbos mokymosi tiksl. Moksleivis gali uzsibrzti, kad baigdamas vidurin mokykl antrosios uzsienio kalbos ismokt:

238

1) vis keturi kalbins veiklos rsi taip, kaip pirmosios uzsienio kalbos pagrindinje mokykloje (pasiekti antrosios uzsienio kalbos standart); 2) vis keturi kalbins veiklos rsi taip, kaip ir pirmosios uzsienio kalbos vidurinje mokykloje (pasiekti pirmosios uzsienio kalbos standart); 3) kalbti ir suprasti is klausos taip, kaip ir pirmosios uzsienio kalbos vidurinje mokykloje (prioritetas kalbjimui); 4) suprasti is klausos ir skaityti taip, kaip ir pirmosios uzsienio kalbos vidurinje mokykloje (prioritetas klausymui ir skaitymui). Siekiant treciojo ar ketvirtojo tikslo, pirmenyb teikiama pamintoms dviem kalbins veiklos rsims, bet moksleivis stengiasi ismokti ir kit ­ neprioritetini ­ kalbins veiklos rsi, tik zemesniu lygiu. Kad ir kokius antrosios uzsienio kalbos mokymosi tikslus moksleiviai sau kelt, vadinje ir pradinje pakopose jie turt susidaryti vienodus vis kalbins veiklos rsi pagrindus, o tikslai ir programa diferencijuojami nuo ketvirt met. Atsizvelgdama moksleivi uzsibrztus antrosios uzsienio kalbos mokymosi tikslus, mokykla turi sudaryti tinkamas mokymosi slygas, pirmiausia skirti pakankamai pamok. Savaitini uzsienio kalbos pamok neturt bti maziau kaip trys, nes jei intensyvumas menkesnis, kalbos mokymasis neduoda laukiamo rezultato, todl programos reikalavimai lieka negyvendinti. Uzsienio kalb skmingiau mokomasi remiantis atitinkamais gebjimais, gytais mokantis gimtosios kalbos. Todl bendrojo lavinimo mokykloje rekomenduojama pradti mokyti pirmosios uzsienio kalbos ketvirtojoje klasje, o antrosios ­ po dvej met. Turincios galimybi mokyklos gali organizuoti ankstyvojo ar pagilinto kalbos mokymo grupes ar klases nuo II arba V klass ar aukstesniojoje pakopoje, nuo IX klass. Pagilinto mokymo grupse siekiama komunikacins kompetencijos, artimos autentiskam bendravimui visokeriopoje veikloje. Taip pat skatinami kalb fakultatyvai ir breliai, kuriuose, remiantis kryptingai parinktais tekstais is vairi mokslo sak, gali bti mokoma verslo kalbos, vertimo, dirbti kompiuteriu ir kt.

Pakopos Uzsienio kalbos mokymas(is) slygiskai skirstomas keturias pakopas: vadin, pradin, vidurin, aukstesnij. Uzsienio kalbos mokymosi pakopa apibrzia numatom kalbos mokjimo (komunikacin) lyg, kuris siejamas su tam tikr gebjim visuma siekiant praktini kalbos vartojimo tiksl programoje numatytose kalbos vartojimo srityse ir situacijose. Pakopos orientuojamos konkrecias komunikacines uzduotis, kurioms atlikti moksleivis turi taikyti vairias strategijas, siekdamas suprasti arba sukurti sakytin ar rasytin tekst bei bendraudamas zodziu ir rastu. Pakop taip pat apibdina tam

239

tikri diskursai, juos atitinkantys gramatiniai modeliai ir leksika. Svarbiu kriterijumi laikomas moksleivio savarankiskumo laipsnis kalbinje komunikacinje veikloje. vadinje ir pradinje pakopoje formuojami elementarios komunikacins kompetencijos pagrindai; vidurinje pakopoje isugdoma minimali bendravimo kompetencija, o aukstesnioji pakopa moksleiv rengia dalyvauti kalbinje veikloje, ypac daug dmesio skiriant savarankisko darbo gdziams ugdyti, krasto kultrai geriau pazinti bei elementariems pasirinkto profilio profesins kalbos pagrindams puoselti. Pirmosios uzsienio kalbos vadin pakopa sutampa su pirmaisiais kalbos mokymo metais (IV klas), pradin pakopa tsiasi antraisiais ir treciaisiais metais (V ir VI klass), vidurin apima ketvirtuosius ir penktuosius metus (VII ir VIII klass), o aukstesnioji trunka likusius metus (IX­XII klass). Antrosios uzsienio kalbos vadins ir pradins pakopos trukm priklauso nuo jai mokytis skirto savaitini valand skaiciaus bei nuo pirmosios ir antrosios uzsienio kalb giminiskumo laipsnio. Antrosios uzsienio kalbos vadin pakopa gali trukti tik kelis pirmj kalbos mokymosi met mnesius arba vienerius mokymosi metus (VI klasje); pradin pakopa gali trukti pusantr met (VI ir VII klass) arba dvejus metus (VII­VIII klass); vidurin pakopa baigtsi su pagrindine mokykla (VIII­X arba IX­X klass), o aukstesnioji sutapt su vidurine mokykla (XI ir XII klass). Pirmosios ir antrosios uzsienio kalbos programos skiriasi kalbos vartojimo srici, tem, situacij apimtimi. Mokantis antrosios uzsienio kalbos, pateikiamas kiek siauresnis sociokultrinis kontekstas, daugiau orientuojamasi buitines kalbos vartojimo situacijas bei geriau pazstamas kultrinio pobdzio temas ir situacijas. Numatomi pirmosios bei antrosios uzsienio kalbos mokymosi pasiekimai yra orientaciniai. Kiekvienos pakopos issilavinimo standartas nurodo vidutinius moksleivio, besimokancio pirmosios ir antrosios uzsienio kalbos, pasiekimus, kai uzsienio kalbai mokytis per visus mokymosi metus (7-erius pirmosios ir 5-erius antrosios) yra skiriamas minimalus savaitini valand skaicius, t. y. ne maziau kaip trys pamokos per savait, taip pat kai sudaromos kitos btinos slygos, pavyzdziui, klass dalijamos grupes, dirbama su visu mokymo priemoni komplektu ir pan. Nesant si slyg, moksleivi pasiekimai pakopos pabaigoje gali atsilikti nuo issilavinimo standartuose numatyt pasiekim. Kita vertus, jei kalbos mokymuisi yra skiriamas didesnis nei minimalus valand skaicius (4 savaitins valandos arba 5­6 savaitins valandos (pagilinto mokymo atveju)), moksleivi pasiekimai pakopos pabaigoje turt virsyti numatytuosius issilavinimo standartuose. Aukstesn pirmosios kalbos mokjimo lygmen taip pat turt pasiekti moksleiviai, pradj mokytis pirmosios uzsienio kalbos II klasje (ankstyvasis uzsienio kalb mokymas(is)). Todl mokytojas, sudarydamas program bei konkretindamas uzsienio kalb issilavinimo standartus, turi lanksciai naudotis bendrosiomis programomis bei issilavinimo standartais. Mokykla, atsizvelgdama moksleivi poreikius ir konkreci situacij, turi sudaryti tinkamas slygas uzsienio kalboms mokytis, o svarbiausia ­ uztikrinti kalbos mokymosi tstinum.

240

Siekiama, kad moksleivi, baigusi vidurin mokykl, kalbos mokjimo lygis atitikt kitose Europos salyse bendrai priimt abituriento uzsienio kalbos pasiekim lygmen. Europos Taryba yra sukrusi kalbos mokjimo lygi sistem, susidedanci is 6 lygi: A1 ­ ,,Lzis", A2 ­ ,,Pusiaukel", B1 ­ ,,Slenkstis", B2 ­ ,,Aukstuma", C1 ­ ,,Nepriklausomas vartotojas", C2 ­ ,,Meistriskumas". Kiekvienas kalbos mokjimo lygis apibrzia tam tikr kalbos vartotojo komunikacin kompetencij. Daugelis Europos Tarybai priklausanci sali yra parengusios mint lygi turinio aprasus. Uzsienio kalb mokymosi pakopos, priimtos Lietuvoje, yra suderintos su siais ET kalb mokjimo lygiais:

1-oji uzsienio kalba

Klas IV V VI VII VIII IX X XI XII

Mokymosi metai 1-ieji 2-ieji 3-ieji 4-ieji 5-ieji 6-ieji 7-ieji 8-ieji 9-ieji

Kalbos mokymosi pakopa vadin pradin vidurin

Europos Tarybos nustatytas kalbos mokjimo lygis

A1 ,,Lzis" A2 ,,Pusiaukel" B1 ,,Slenkstis"

aukstesnioji 2-oji uzsienio kalba

B2 ,,Aukstuma"

Klas VI VII VIII IX X XI XII

Mokymosi metai 1-ieji 2-ieji 3-ieji 4-ieji 5-ieji 6-ieji 7-ieji

Kalbos mokymosi pakopa vadin pradin

Europos Tarybos nustatytas kalbos mokjimo lygis

A1 ,,Lzis" vidurin A2 ,,Pusiaukel" aukstesnioji B1 ,,Slenkstis"

Turinys

241

Uzsienio kalb mokymo(si) tikslas ir turinys placija prasme yra komunikacins kompetencijos ugdymas(is). Komunikacinei kompetencijai gyti ir realizuotis reikalingi: A ­ kalbins veiklos gebjimai ­ klausymo, skaitymo, kalbjimo, rasymo (receptyvieji, produktyvieji, interaktyvieji); B ­ kalbins veiklos kontekstas ­ sritys, temos, situacijos; C ­ komunikacins intencijos; D ­ kalbos medziaga ­ fonetin, grafin, gramatin, leksin; E ­ sociokultrins zinios. Komunikacin kompetencija susideda is keli kompetencij: lingvistins, sociolingvistins, diskursins, strategins, sociokultrins, socialins (pagal J. A. van Ek). Ugdant(is) lingvistin kompetencij, btina pazinti, palaipsniui valdyti ir taisyklingai vartoti kalbos struktras, sukaupti ir tinkamai vartoti zodyn, ismokti raides, garsus bei suvokti j santykius, taisyklingai tarti. Moksleiviams svarbu gauti minimali zini apie kalbos isplitim, kalb seim, susidaryti bendr supratim apie kalbos funkcionavim. Svarbu sudaryti slygas moksleiviui zvelgti esminius kalbos kaip komunikavimo priemoni sistemos bruozus, plsti kalbin akirat. Siam procesui padeda uzsienio kalbos gretinimas su gimtja kalba ir kitomis kalbomis, kurias moksleivis moka ar girdi aplinkoje. Lingvistins kompetencijos ugdymas nra savitikslis: ji yra komunikacins kompetencijos ir bendro kultrinio bei lingvistinio issilavinimo pagrindas. Ugdant(is) sociolingvistin kompetencij, mokoma(si) vartoti ir interpretuoti kalbos formas pagal situacij: situacija (kas su kuo, apie k, kur ir kokiu tikslu bendrauja) lemia kalbos form pasirinkim. Ugdant(is) diskursin kompetencij, mokoma(si) suprasti, suvokti ir formuluoti, kurti rislius ir aiskius vairi zanr ir stili sakytinius ir rasytinius tekstus. Ugdant(is) strategin kompetencij, mokoma(si) naudotis vairiomis strategijomis, siekiant suprasti klausom arba skaitom tekst, kuriant savo tekst rastu ir zodziu, bendraujant su pasnekovu, taip pat siekiant gusti kalb paremti papildomomis bendravimo priemonmis (gestais, mimika ir pan.) ir kitomis kompensavimo strategijomis. Ugdant(is) sociokultrin kompetencij, gyjama zini ir ugdomas suvokimas to sociokultrinio konteksto, kuriame kalba vartojama. Sociokultrin kompetencija ugdoma nuo pat pirmosios pamokos visais kalbos mokymo(si) bdais. Ugdant(is) socialin kompetencij, ugdomas pasitikjimas savimi, gebjimas ir noras bendrauti su kitais, mokjimas tinkamai elgtis vairiose socialinse situacijose.

A. Komunikacin kompetencij realizuoja keturi rsi kalbin veikla: ! klausymas ­ kalbos supratimas is klausos, t. y. informacijos primimas is kalbanciojo ar raso, radijo ar televizijos ir pan. (sakytinio teksto suvokimas (recepcija));

242

! skaitymas ­ informacijos primimas is rasytini saltini: publicistikos, reikal rast, grozins ar mokslins literatros ir pan. (rasytinio teksto suvokimas (recepcija)); ! kalbjimas ­ dalijimasis informacija kalbant monologu (sakytinio teksto produkavimas) ar dialogu (interakcija zodziu) atsidrus uzsienyje, kelionje ar susitikus uzsieniet Lietuvoje ir pan.; ! rasymas ­ informacijos perteikimas bei savo minci, nuomons, vertinimo raiska rastu (rasytinio teksto produkavimas ir interakcija rastu).

B. Kalbins veiklos kontekst apibdina sritys, temos, situacijos. Komunikacin kompetencija ugdoma mokantis vartoti kalb situacijose, susijusiose su realiais bendravimo poreikiais. Temos ir situacijos apima dvi kalbos vartojimo sritis: asmenin ir visuomenin. Abi kalbos vartojimo sritys yra glaudziai susijusios, joms bendros daugelis tem ir situacij, pavyzdziui, moksleivio pomgiai ir teatras, kinas; moksleivio aplinka ir ekologijos klausimai ir pan. Siekiama, kad kiekviena tema, situacija bt siejama su moksleivio patirtimi, veikla. Programoje temos ir situacijos pateikiamos koncentriskai, t. y. einant is pakopos pakop kiekviena tema papildoma naujomis situacijomis ir naujomis raiskos priemonmis. Pagrindins mokyklos uzsienio kalbos kursas apima sias pagrindines temas: Moksleivis, jo aplinka (seima, draugai). Svietimas, mokymasis. Namas, ir butas, gyvenamoji aplinka. Klimatas, oras. Kelions, transportas. Maistas, maitinimasis. Parduotuvs, pirkiniai. Paslaugos, aptarnavimas. Profesija, darbas. Sveikata, higiena, sveika gyvensena. Ekologija, aplinkos apsauga. Laisvalaikis, pramogos, sportas. Politinis, ekonominis, visuomeninis gyvenimas. Siuolaikins informacins technologijos. Kultrinis gyvenimas (kinas, teatras, parodos, koncertai, svents).

243

C. Kalbinje veikloje moksleiviai reiskia komunikacines intencijas. Komunikacin kompetencija, mokantis uzsienio kalb, ugdoma sistemingai pltojant gebjim atlikti su natraliomis bendravimo situacijomis susijusius kalbos veiksmus: gauti ir teikti informacijos (pavyzdziui, identifikuoti, teirautis, suzinoti ir reiksti slyg, priezast, pasekm, suzinoti veiksmo bd); reiksti nuostatas: intelektin (pavyzdziui, silyti(s), pritarti, priestarauti, suzinoti, reiksti nuomon, tikinti, atkalbti), emocin (pavyzdziui, reiksti nor, pasitenkinim, domjimsi, nustebim), dorovin (pavyzdziui, dkoti, atsiprasyti, prasyti, leisti, drausti, lyginti, vertinti); reiksti veiksmo vykdym (pavyzdziui, prasyti ar silyti, sutikti ar atsisakyti k nors daryti), mandagumo konvencijas (pavyzdziui, sveikintis su bendraamziu, su suaugusiuoju, atitinkamai kreiptis, susipazinti, supazindinti, pradti, tsti ir baigti tiesiogin pokalb ir pokalb telefonu, linkti kokia proga, pertraukti pasnekov). Si ar panasi kalbos veiksm mokomasi vis laik, bet einant is pakopos pakop turtja j kalbin raiska.

D. Kalbinei veiklai atlikti reikalinga kalbos medziaga apima kalbos priemones (fonetik, grafik, ortografij, gramatik, leksik, diskurs), btinas numatytiems kalbos veiksmams, reiskiant mint zodziu ar rastu (kalbos produkavimas) ar suvokiant sakytin ar rasytin kalb (kalbos recepcija). Todl moksleiviai turi mokytis suvokti recepcijai reikalingas kalbos priemones ir vartoti ar kurti produkavimui reikalingas kalbos priemones.

E. Sociokultrins zinios apima pazinim t visuomeni ir kultr, kuriose vartojama moksleivio studijuojamoji uzsienio kalba. Sociokultrins zinios dazniausiai neatsiranda is tiesiogins moksleivio gyvenimo patirties, neretai jos bna iskreiptos stereotip, todl mokant uzsienio kalb joms turi bti skiriama itin daug dmesio. Moksleiviai gali suvokti Europos visuomenms ir kultroms bdingus bruozus, susipazindami su tokiais sociokultrinio gyvenimo aspektais: Kasdienis gyvenimas (maitinimasis, svents, darbas, laisvalaikis ir kt.). Gyvenimo slygos (gyvenimo lygis, gyvenamieji namai, nam aplinka ir kt.). Tarpasmeniniai santykiai (visuomens sluoksniai, lyci santykiai, seimos struktra ir santykiai, kart santykiai, darbo santykiai, policija, pareignai, bendruomens santykiai ir kt.). Vertybs, nuostatos, poziriai (regionins kultros, institucijos, tradicijos, socialin kaita ir raida, istorija, istorins asmenybs, istoriniai vykiai, tautins mazumos, politika, menai, religija). Kno, judesi kalba (gestai, mimika, aki kontaktas ir kt.); pagalbin informacija tekste (iliustracijos, lentels, tipografins ypatybs). Socialins konvencijos (punktualumas, dovanos, apranga, valgymas, elgesio ir pokalbio tabu, viesnags laikas, atsisveikinimas, isvykimas ir kt.). Ritualinis elgesys (religini, seimos, tautini svenci elgesys, zirov elgesys viesj rengini metu, paminjimai, svents, sokiai, diskotekos ir kt.).

244

PIRMOJI UZSIENIO KALBA

vadin pakopa (IV klas)

Kalbin veikla Sakytinio teksto supratimas (klausymas). Mokomasi suprasti nurodymus, susijusius su pamokos vyksmu, bendrais veiksmais, trumpus pasakymus, pokalbius, daineles, eilrascius ir reaguoti kalb, kai joje saikingai vartojama nesimokyt kalbos dalyk. Klausomasi gyvos snekamosios ir rasytos bendrins sakytins ltoko tempo kalbos. Ugdoma kalbin nuovoka, gebjimas suprasti naujus dalykus. Rasytinio teksto supratimas (skaitymas). Formuojami skaitymo technikos ir gebjimo suprasti tekst pagrindai: suvokti raids ir garso santykius, zodzi jungimo skaitant bei teksto skaitymo ir intonavimo pagrindus, teksto antrast, iliustracijas, grafin suskaidym. Mokomasi sklandziai su mokytoju skaityti parengt tekst. Pratinamasi tyliai skaitant suvokti pagrindin informacij, veiksmo viet ir laik, pagrindinius veikjus. Stengiamasi suprasti iliustruotus trumpus tekstus (piest paveikslli rasus ir pan.). Tekstai ­ specialiai mokymo tikslais parasyti, pritaikyti, o dalis autentisk. Skaitomi lengvi pasakojamojo pobdzio eilrasciai, rimuots, dalis j ismokstama atmintinai. Ugdoma kalbos nuojauta, gebjimas suprasti naujus kalbos dalykus. Interakcija ir produkavimas zodziu (kalbjimas). Mokomasi kalbti pagal tikr ar sivaizduojam situacij programoje numatyta tematika atliekant is anksto numatytus kalbos veiksmus; nezodinmis priemonmis reiksti trkstamus kalbos dalykus; dalyvauti zaidimuose, dainuoti vaikiskas daineles, sakyti atmintinai skaiciuotes, rimuotes, trumpus pasakojamojo pobdzio eilrascius, vaidinti; atsakyti klausimus apie skaityto ar klausyto teksto veiksmo viet ir laik, pagrindinius veikjus. Siekiama taisyklingo tarimo ir intonavimo. Interakcija ir produkavimas rastu (rasymas). Rasymas dar laikomas kit gebjim tvirtinimo priemone: rastu atliekami daugiausia elementars perrasymo, rasymo ir kitokie pratimai, uzrasomi trumpi kalbos pavyzdziai siekiant formuoti garso ir raids santyk. Siekiama taisyklingos rasybos ir dailios rasysenos.

Kalbos medziaga gyjamos svarbiausios ir btinos tarimo, rasybos zinios, mokomasi raidzi pavadinim,

susipazstama su zodzi tvarka pasakojamajame, klausiamajame ir liepiamajame sakiniuose, artikeliais, kai kuriomis veiksmazodzi ir vardazodzi formomis, dazniausiai vartojamais bdvardziais, prielinksniais, prieveiksmiais, jungtukais, klausiamaisiais zodziais. (Konkreti kalbos medziaga pateiktina atsizvelgiant kiekvienos klass tiksl ir kalbos specifik.)

245

Temos ir situacijos Kalbos supratimas ir raiska kalbant apie seimos, mokyklos, draug kasdien aplink: vaikas seimoje, su draugais; seimos nari ir draug vardai, tautyb, pomgiai, adresai; laikas, oras; dienotvark; naminiai gyvnai; mokyklos ir klass pavadinimas ir adresas; mgstami mokomieji dalykai.

Pradin pakopa (V­VI klass)

Kalbin veikla Sakytinio teksto supratimas (klausymas). Mokomasi suprasti mokytojo ir draug kalb pamokoje bei klass etiketo frazes; suprasti pagrindin trump pokalbi, pasakojim, zinuci turin, kai kalbama bendrine kalba ltoku tempu. Ugdytis gebjim suprasti naujus dalykus klausantis trump autentiskos kalbos atkarp (eilrasci, daineli). Klausytis gyvos snekamosios ir rasytos kalbos. Rasytinio teksto supratimas (skaitymas). Siekiama lavinti skaitymo technik ir gebjim suprasti tekst. Gebti perskaityti nezinomus zodzius pagal zinomas skaitymo taisykles, jungti zodzius grupes ir jas taisyklingai intonuoti. Pereinama prie tylaus skaitymo. Tyliai skaitant tekst pirm kart siekiama is esms suprasti, o pakartotinai skaitant ­ sigilinti detales. Skaityti vaik tautosakos ir literatros pavyzdzius, grozinius ir negrozinius tekstus (dalykinius straipsnelius, skelbimus, pranesimus ir pan.), kurie gali bti autentiski, pritaikyti ar specialiai parasyti mokymo tikslais. Tekstuose gali bti nezinom zodzi, netrukdanci suprasti turinio esm. Siekiama toliau lavinti kalbos nuojaut, gebjim suprasti naujus kalbos dalykus; pratinamasi savarankiskai skaityti papildomus skaitinius, naudotis vadovlio zodynliu. Interakcija ir produkavimas zodziu (kalbjimas). Tvirtinami anksciau gyti gebjimai pltojant juos pagal numatyt tematik ir kalbos veiksmus bei tobulinant tart, intonavim. Pratinamasi kurti, vaidinti, iliustruoti skaitytus ir girdtus dalykus. Pratinamasi kalbti nepasirengus, pagal bendravimo situacijas. Interakcija ir produkavimas rastu (rasymas). Pleciama, tvirtinama garso ir raids santyki nuovoka. Dedami elementars rasymo kaip kalbins veiklos pagrindai: keliais trumpais sakiniais uzrasomas monologins kalbos turinys, sakytins kalbos pavyzdziai. Mokomasi naudotis vadovlio priedais tikrinantis rasyb. Mokomasi keliais trumpais risliais sakiniais perteikti faktin informacij.

Kalbos medziaga Pleciamos tarimo, rasybos, gramatikos zinios. Teikiamos pirmosios zinios apie veiksmazodzio laik vartojim, zodzi daryb. Kalbos zinias nuo antrj mokymo met reikt teikti diferencijuotai ­ recepcijai ir produkavimui.

246

Temos ir situacijos Naujomis sociokultrinio gyvenimo situacijomis pleciama vadins pakopos tematika: seima, draugai (gimins, butas, nam aplinka, svents), seimos nari ir artimj uzsimimai, specialybs, darbas ir poilsis seimoje; valgis ir apdaras; susipazinimas ir draugysts uzmezgimas; bendra veikla ir zaidimai su draugais, klas, klass darbai, kelias mokykl ir pas draug; moksleivis ir jo pasaulis (gamta, gyvenamoji vietov, geografin padtis), moksleivis ir jo norai (susirasinjimo draugai, sporto zaidimai, kiti krastai), moksleivis ir jo kasdiena (mokykla, dienotvark, higiena, pirkimas), moksleivis ir jo isgyvenimai (draugyst, konfliktai). Bandoma sekti vidutinio ilgumo pasakas, atmintinai ismokstama pasakojamojo pobdzio eilrasci. Skaitom ir klausom dalyk vertinimas, pirmojo spdzio issakymas, Lietuvos ir uzsienio kalbos salies (sali) bendraamzi aplinkos gretinimas.

Vidurin pakopa (VII­VIII klass)

Kalbin veikla Sakytinio teksto supratimas (klausymas). Pleciami anksciau gyti gebjimai, kai klausomasi sudtingesns struktros kalbos. Pradedama pratintis suprasti trumpus buitinio stiliaus pavyzdzius. Tarp klausomos kalbos daugja autentiskos kalbos ras. Rasytinio teksto supratimas (skaitymas). Toliau lavinama skaitymo technika ir gebjimas suprasti tekst. Mokomasi suprasti tekstus, susijusius su numatyta tematika ir turincius nezinom kalbos dalyk: dalykinius straipsnelius, skelbimus, pranesimus, instrukcijas, reklam ir pan., issiaiskinti nezinomus kalbos dalykus is konteksto, remiantis turimomis kalbos ziniomis bei naudojantis zodynais ir zinynais. Savarankiskai rinktis ir skaityti vidutinio ilgumo tekstus ir pasirengti juos vertinti. Susipazstama su dvikalbiais zodynais, gramatikos zinynais ir mokomasi jais naudotis. Skaityti jaunimo literatros pavyzdzius, nedideles pjeses, istraukas ar atskiras scenas (ir vaidmenimis). Pradti skaityti nuotyki ir detektyvinius pasakojimus. Skaityti jaunimo spaud: rubrikas, antrastes, trumpus paaiskinimus prie tekst, orientuotis laikrastyje, skirti dalykin informacij, pramoginius tekstus. Naudojami autentiski, pritaikyti ar specialiai mokymo tikslais parasyti tekstai. Interakcija ir produkavimas zodziu (kalbjimas). Pltojant susiformavusius gebjimus kalbti numatyta tematika ir atliekant numatytus kalbos veiksmus, mokomasi pradti ir palaikyti netikt trump pokalb, kalbti apie matytus, girdtus ir skaitytus dalykus, j sukelt spd reiskiant savo pozir ir nuomon, aptarti jaunimo spaud; atkurti skaityt ar klausyt tekst, imti interviu, vaidinti, dalyvauti nesudtingose diskusijose, reaguojant kito nuomon. Interakcija ir produkavimas rastu (rasymas). tvirtinant anksciau gytus gebjimus, pradedama rasyti trumpus rasinlius pagal programos tematik, kurti sav tekst pagal pavyzd. Mokomasi rasyti trumpus asmeninius laiskus numatyta tematika, reiksti savo nuomon.

247

Kalbos medziaga Pleciamos tarimo, gramatikos ir leksikos zinios, apibendrinamos rasybos ir tarties taisykls. Supazindinama su sudtiniais sakiniais, pateikiamos zinios apie prijungiamuosius sakinius. Zodynas gausinamas sinonimais, antonimais, frazeologizmais.

Temos ir situacijos Naujomis situacijomis ir nauja tematika turtinamas kalbos supratimas bei raiska daug dmesio skiriant jos funkcionavimui kalbos salies (sali) realijose bei pltojant asmenin pozir ir interesus: dienos vykiai ir atsitikimai; mokyklos kasdienyb, vaik ir jaunimo organizacijos; laiko paskirstymas vairiai veiklai; sporto komanda ir klubas; sveikata (mitybos prociai, taisyklinga mityba, liga, vaist pirkimas); pasto paslaugos, susirasinjimas; susisiekimo priemons, eismo taisykls, elgesys eismo metu; kelion, isvyka, ekskursija (kelyje, naujos vietos, gyvenvieci rsys); kultros renginio lankymas, svents; moksleivio pomgiai anksciau ir dabar; vairi sali gamta vairiais met laikais; peizazas, gamtos apsauga; isvaizda, charakteris, nuotaika. Mokomasi aptarti skaitytus ir girdtus dalykus, reiksti savo nuomon, pozir juos.

Aukstesnioji pakopa (IX­X klass)

Kalbin veikla Sakytinio teksto supratimas (klausymas). tvirtinami gebjimai suprasti artimus numatytai tematikai meninio ir buitinio stiliaus pokalbius, pasakojimus, zinutes, kai kalbama bendrine kalba normaliu tempu. Mokomasi klausytis trump informacinio pobdzio (apie svarbiausius vykius pasaulyje) radijo ir televizijos laid ar j ras, suprasti bendrin autentisk normalaus tempo meninio, publicistinio ir buitinio stiliaus pasnekovo ar pasnekov kalb (pokalbius, pasakojimus), pranesimus, reportazus, radijo ir televizijos laidas apie svarbiausius pasaulio vykius nagrintomis temomis, kai suteikiama parama. Rasytinio teksto supratimas (skaitymas). Siekiama gusti skaityti vairaus stiliaus numatytos tematikos tekstus ir pasirengti juos aptarti ir vertinti. Skaitant grozinius tekstus, suprasti veikj veiksm motyvus. Skaitant mokslo populiarij literatr bei publicistinius tekstus, suprasti svarbiausius faktus, mokti isrinkti reikiam informacij is keli tekst. Skaityti jaunimo spaud. Skaityti autentiskus tekstus ir j adaptacijas, suprasti j esm, o su zodynu, zinynu ­ ir detales. Pltojami gebjimai skaityti ieskant informacijos ir savo malonumui, keisti skaitymo temp atsizvelgiant tai, kaip reiks naudoti teksto informacij, t. y. valdyti vairias skaitymo rsis ir strategijas. Mokomasi aptarti skaitom tekst (pasizymti svarbesnes vietas ar mintis, uzsirasyti zodzius, sakinius, komentar ir pan., susirasti papildomos informacijos ir kt.). Susipazstama su salies periodine spauda siekiant ismokti skirti laikrastyje vairias sritis (politin, ekonomin, kultrin, reklam, sport) ar issirinkti dominancius dalykus. Mokomasi naudotis vairiais zodynais.

248

Interakcija ir produkavimas zodziu (kalbjimas). Pltojant ankstesnius gebjimus palaikyti is anksto neparengt pokalb, pratinamasi pereiti nuo vienos temos prie kitos ir atlikti reikiamus kalbos veiksmus. Stengiamasi nuodugniau pasakoti, aptarti ir vertinti patirt dalyk sukeltus spdzius, sitraukti diskusij. Kalbti apie ne tik svetimja, bet ir gimtja kalba skaitytus ar girdtus dalykus. Kompensuoti nepakankam kalbos mokjim zodinmis ir nezodinmis priemonmis bei kalbjimo strategijomis. Kalbant pagal sukurtas situacijas, remtis vairia sociokultrine patirtimi. Kalbant buitine tematika, placiau komentuoti, vertinti, reiksti savo nuomon. Smoningai vartoti abstrakcius ir konkrecius zodzius, kalbos sablonus, frazeologizmus, terminus. Interakcija ir produkavimas rastu (rasymas). Pltojami gyti gebjimai rasyti is anksto numatyta tematika, pagrsti nuomon, naudotis pagalbine medziaga perduodant informacij ir tikrinantis rasyb. Mokomasi savarankiskai ar remiantis pavyzdziais rasyti nagrintomis temomis trumpus tekstus nesudtinga kalba (rastelius, reikal ir asmeninius laiskus) pritaikant kalb adresatui, reiskiant nuomon, vertinim; mokomasi savarankiskai planuoti, isdstyti ir taisyti parengt tekst.

Kalbos medziaga Daugiausia dmesio skiriama gramatikos ir leksikos zinioms plsti ir iseitai medziagai apibendrinti. Susipazstama su kalbos etiketo raiska vairiais stiliais (buityje, oficialiojoje kalboje), kalbos dalyk vartojimo strategijos (pakeitimai, paaiskinimai, ispltimai, supaprastinimai ir kt.) klausimais. Pirmosios zinios apie kalbos stilius.

Temos ir situacijos Naujomis situacijomis ir temomis turtinamas kalbos supratimas ir raiska daug dmesio skiriant jos funkcionavimui kalbos salies (sali) realijose, pltojant asmenin pozir ir interes bei gretinant tos salies ir savosios kultrines vertybes: laisvalaikio formos ir vairs renginiai; svarbiausi kultrinio ir politinio gyvenimo vykiai; televizijos ir radijo programos jaunimui; tautins svents; sveika gyvensena, ligonio slaugymas; buitins technikos naudojimas; buitinis aptarnavimas; zmoni santykiai, draugyst, meil; pareigos ir teiss; kalbos salies (sali) gamta, ekologija, gamtos apsaugos klausimai; bsimoji ar dominanti profesija ir jos pasiekimo keliai; kalbos salies (sali) teisin ir politin sistema, valstybs politikos bruozai; tradicijos, paprociai, religijos; valstybs simboliai, institucijos, visuomenins ir tarptautins organizacijos; kelions kitas salis (kelions dokument tvarkymas, pinig keitimas ir pan.); periodin spauda ir straipsni rinkimosi skaityti argumentavimas; nuodugnesnis skaityt ar girdt dalyk aptarimas.

ANTROJI UZSIENIO KALBA

249

vadin pakopa (VI klas)

Kalbin veikla Sakytinio teksto supratimas (klausymas). Mokomasi suprasti nurodymus, paliepimus ir prasymus, susijusius su pamokos vyksmu, bendrais veiksmais, klass etiketo frazes, trumpus pasakymus, pokalbius ir reaguoti kalb, kai joje saikingai vartojama nesimokyt kalbos dalyk. Klausomasi gyvos snekamosios ir rasytos bendrins sakytins kalbos. Ugdoma kalbos nuojauta, gebjimas suprasti naujus dalykus. Rasytinio teksto supratimas (skaitymas). Puoseljami skaitymo technikos ir gebjimo suprasti tekst pagrindai: siekiama formuoti raids ir garso santykius, dti zodzi jungimo skaitant bei teksto skaitymo ir intonavimo pagrindus, suvokti teksto antrast, iliustracijas, grafin suskaidym. Pratinamasi skaitant suvokti esmin informacij, nustatyti veiksmo viet ir laik, skirti pagrindinius veikjus. Mokomasi suprasti trumpus iliustruotus tekstus prie paveikslli. Tekstai ­ specialiai mokymo tikslais parasyti, pritaikyti, o dalis autentisk. Ugdoma kalbos nuojauta, gebjimas suprasti naujus kalbos dalykus. Interakcija ir produkavimas zodziu (kalbjimas). Trumpai kalbti pagal tikr ar sivaizduojam situacij programoje numatyta tematika atliekant numatytus kalbos veiksmus; veiksmo viet ir laik, pagrindinius veikjus. Siekiama taisyklingo tarimo ir intonavimo. Interakcija ir produkavimas rastu (rasymas). Rasymas dar laikomas kit gebjim tvirtinimo priemone: rastu atliekami daugiausia elementars perrasymo, rasymo ir kitokie pratimai, uzrasomi trumpi kalbos pavyzdziai siekiant formuoti garso ir raids santyk. nezodinmis priemonmis reiksti trkstamus kalbos dalykus; atsakyti klausimus apie skaityto ar klausyto teksto

Kalbos medziaga gyjamos svarbiausios tarimo, rasybos zinios, mokomasi raidzi pavadinim, susipazstama su zodzi tvarka pasakojamajame, klausiamajame ir liepiamajame sakiniuose, artikeliais, kai kuriomis veiksmazodzi ir vardazodzi formomis, dazniausiai vartojamais bdvardziais, prielinksniais, prieveiksmiais, jungtukais, klausiamaisiais zodziais. (Konkreti kalbos medziaga pateiktina atsizvelgiant kiekvienos klass tiksl ir kalbos specifik.)

Temos ir situacijos Kalbos supratimas ir raiska dmes skiriant kalbos salies (sali) realijoms: susipazinimas, pazinties uzmezgimas; moksleivio seima, draugai; seimos nari ir draug vardai, tautyb, pomgiai; seimos nari ir artimj specialybs; moksleivis ir jo aplinka (butas, kambarys); kasdien moksleivio veikla (mokykla, mokymasis, dienotvark, poilsis); moksleivio laisvalaikis, pomgiai (zaidimai, sportas, atostogos, kelions); parduotuvs, kasdieniai pirkiniai, maitinimasis; pasaulio salys, Europos miestai ir sostins, transporto priemons; oras, met laikai.

250

Pradin pakopa (VII­VIII klass)

Kalbin veikla Sakytinio teksto supratimas (klausymas). Mokomasi detaliai suprasti programos tematikos pokalbi, pasakojim, zinuci turin, kai kalbama normaliu tempu; naudojamasi specialiai mokymuisi parengtais tekstais, kuriuose gali bti ir nauj kalbos dalyk, netrukdanci suprasti turinio esm. Ugdomas gebjimas suprasti pagrindin trump autentiskos kalbos atkarp turin. Klausomasi gyvos snekamosios ir rasytos kalbos. Rasytinio teksto supratimas (skaitymas). Siekiama toliau lavinti skaitymo technik ir gebjim suprasti tekst, sklandziai skaityti savarankiskai parengt tekst ar jo dal. Tyliai skaitant mokomasi suprasti numatytos tematikos tekstus, atitinkancius ismokt kalbos medziag. Skaitant tekst pirm kart, siekiama is esms suprasti su tam tikra tematika susijusi ir turinci nauj kalbos raiskos priemoni medziag, o skaitant pakartotinai ­ sigilinti detales ir vertinti tekst. Lavinama kalbos nuojauta, pratinamasi is konteksto suvokti nezinom zodzi reiksm, panaudojant turimas kalbos zinias (rasybos, darybos ir pan.). Skaityti publicistinius ir dalykinius straipsnelius, skelbimus, pranesimus ir pan. Tekstai autentiski, pritaikyti ar specialiai parasyti mokymo tikslais. Savarankiskai skaityti papildomus skaitinius, naudotis vadovlio zodynliu ir kitais priedais. Interakcija ir produkavimas zodziu (kalbjimas). Pleciami turimi gebjimai dalyvaujant ilgesniame numatytos tematikos pokalbyje ir pltojant numatytus kalbos veiksmus. Mokomasi glaustai pasakoti, inscenizuoti, kas girdta, matyta ar skaityta. Pratinamasi kalbti nepasirengus, pagal bendravimo situacijas. Interakcija ir produkavimas rastu (rasymas). Dedami elementars rasymo kaip kalbins veiklos pagrindai: keliais trumpais sakiniais uzrasomas monologins kalbos turinys, sakytins kalbos pavyzdziai. Mokomasi keliais trumpais risliais sakiniais perteikti faktin informacij, atkurti skaitytus tekstus. Mokomasi naudotis vadovlio priedais tikrinantis rasyb.

Kalbos medziaga Pleciamos tarimo, rasybos, gramatikos ir leksikos zinios. Kalbos zinias, pradedant nuo pradins pakopos, reikt teikti diferencijuotai ­ recepcijai ir produkavimui.

Temos ir situacijos Naujomis sociokultrinio gyvenimo situacijomis pleciama vadins pakopos tematika: moksleivio seima, draugai: darbas ir poilsis seimoje, gimins, svents (gimtadieniai, Kaldos ir t. t.); draugysts uzmezgimas; moksleivio gyvenamoji vieta (namas, butas, nam aplinka); susisiekimas ir transportas (susisiekimo priemons mieste, kelias mokykl ir pas draug, trumpos kelions ir isvykos); pasto paslaugos, susirasinjimas; sveikata, liga, vaist pirkimas; moksleivis ir jo norai (ateities planai,

251

profesijos); moksleivio pomgiai (sportas, televizija, kinas, kompiuteris); moksleivis ir jo isgyvenimai (santykiai su draugais, konfliktai, paaugli interesai); kelions (trumpos kelions ir isvykos, kiti krastai). Skaitom ir klausom dalyk vertinimas, pirmojo spdzio issakymas, Lietuvos ir uzsienio kalbos salies (sali) bendraamzi aplinkos gretinimas.

Vidurin pakopa (IX­X klass) Kalbin veikla Sakytinio teksto supratimas (klausymas). Pleciami anksciau gyti gebjimai, kai klausomasi ilgiau trunkancios sudtingesns struktros kalbos. Mokomasi suprasti trumpus buitinio stiliaus pavyzdzius: pokalbius, pasakojimus, zinutes. Tarp klausomos kalbos daugja autentiskos kalbos ras. Pratinamasi klausytis trump informacinio pobdzio (apie svarbiausius vykius pasaulyje) radijo ir televizijos laid ar j ras. Rasytinio teksto supratimas (skaitymas). Toliau lavinami gebjimai dirbti su tekstu. Mokomasi suprasti tekstus, susijusius su numatyta tematika ir turincius nezinom kalbos dalyk, issiaiskinti juos is konteksto, remiantis turimomis kalbos ziniomis bei naudojantis zodynais ir zinynais. Savarankiskai rinktis ir skaityti vidutinio ilgumo tekstus ir pasirengti juos vertinti. Ugdomi gebjimai skaityti ieskant informacijos ir savo malonumui, keisti skaitymo temp atsizvelgiant tai, kaip reiks naudoti teksto informacij, t. y. taikyti vairius skaitymo bdus ir strategijas, isrinkti reikiam informacij is keli tekst. Mokomasi aptarti skaitom tekst (pasizymti svarbesnes vietas ar mintis, uzsirasyti zodzius, sakinius, komentar ir pan., susirasti papildomos informacijos ir kt.). Skaityti dalykinius straipsnelius, skelbimus, pranesimus, instrukcijas, reklam ir pan. Pratintis skaityti jaunimo spaud: rubrikas, antrastes, paaiskinimus prie tekst. Naudojami autentiski, pritaikyti ar specialiai mokymo tikslais parasyti tekstai. Susipazstama su dvikalbiais zodynais, gramatikos zinynais ir mokomasi jais naudotis. Interakcija ir produkavimas zodziu (kalbjimas). Pltojant susiformavusius gebjimus kalbti numatyta tematika ir atliekant numatytus kalbos veiksmus, pratinamasi palaikyti is anksto neparengt trump pokalb, kalbti apie matytus, girdtus ir skaitytus dalykus, j sukelt spd, juos vertinti, reiskiant savo pozir ir nuomon. Aptarti jaunimo spaud, atkurti skaityt ar girdt tekst, imti interviu, vaidinti, dalyvauti nesudtingose diskusijose, reaguojant kito nuomon. Kompensuoti nepakankam kalbos mokjim zodinmis ir nezodinmis priemonmis bei kalbjimo strategijomis. Kalbant pagal situacijas, remtis vairia sociokultrine patirtimi. Interakcija ir produkavimas rastu (rasymas). tvirtinant anksciau gytus gebjimus, mokomasi rasyti rastelius, trumpus asmeninius laiskus, pildyti blankus, anketas numatytomis temomis, pritaikant kalb adresatui; reiksti savo nuomon, sutraukti ar isplsti, perdirbti skaityt ar girdt tekst, kurti savo tekst pagal skaityt ar klausyt pavyzd. Naudotis pagalbine medziaga kuriant tekst, perduodant informacij rastu; naudotis zodynais ir zinynais tikrinantis rasyb, skyryb.

Kalbos medziaga

252

tvirtinamos ir pleciamos tarimo, gramatikos ir leksikos zinios. Supazindinama su sudtiniais sakiniais, pateikiamos zinios apie prijungiamuosius sakinius, antonimus, pirmosios zinios apie frazeologizmus, apibendrinamos rasybos ir tarties taisykls. Daugiausia dmesio skiriama gramatikos ir leksikos zinioms plsti ir iseitai medziagai apibendrinti. Susipazstama su kalbos etiketo raiska vairiais stiliais (buityje, oficialiojoje kalboje), kalbos dalyk vartojimo strategijomis (pakeitimai, paaiskinimai, ispltimai, supaprastinimai ir kt.). Pirmosios zinios apie kalbos stilius. Zodynas gausinamas sinonimais, antonimais, frazeologizmais.

Temos ir situacijos Naujomis situacijomis ir nauja tematika turtinamas kalbos supratimas bei raiska daug dmesio skiriant jos funkcionavimui salies (sali) realijose bei pltojant asmenin pozir ir interes: kultrinis gyvenimas (kinas, koncertai, parodos, kultros renginio lankymas); kalbos salies (sali) gamta, klimatas; aplinkos tarsa, ekologijos problemos; jaunimo gyvenimo bdas (veikla, pomgiai, jaunimo mada, problemos, televizijos ir radijo programos jaunimui, laisvalaikio formos); zmoni santykiai (draugyst, meil); paslaugos ir aptarnavimas (buitinis aptarnavimas, pastas, medicinos paslaugos); maitinimasis (maisto produktai, apsipirkimas, kavin, restoranas, mitybos prociai, taisyklinga mityba); turizmas, kelions kitas salis (kelions dokument tvarkymas, pinig keitimas, viesbucio paslaugos ir pan.); aktuals kultros ir politikos vykiai, valstybs simboliai (herbas, vliava, himnas ir pan.); tradicijos, paprociai, religijos, tautins svents. Mokomasi aptarti skaitytus ir girdtus dalykus, reiksti savo nuomon, pozir juos.

253

ISSILAVINIMO STANDARTAI

Esminiai gebjimai Pasiekimai vadin pakopa Pradin pakopa IV kl. (I uzs.k.), VI kl. (II uzs.k.) VI kl. (I uzs.k.), VIII kl. (II uzs.k.) Supranta pasnekovo posakius iseitos programos temomis, kai kalbama ltai ir tariama aiskiai. Gali uzduoti klausimus ir atsakyti, kur gyvena, kas patinka, paklausti ir pasakyti, kuo vardu. Supranta pasnekovo posakius kasdiense situacijose, kai kalbama ltai ir, esant reikalui, pakartojama. Supranta tiesiogiai adresuotus klausimus, trumpus paprastus nurodymus ir instrukcijas bei vykdo trumpus paprastus nurodymus. vadin pakopa VIII kl. (I uzs.k.), X kl. (II uzs.k.) Supranta paprastus kasdienius posakius, kai kalbama aiskiai, neskubant ir kai kreipiamasi tiesiogiai. Pasnekovui stengiantis, gali suprasti ir sudtingesn kalb. vadin pakopa X kl. (I uzs.k.) Pakankamai efektyviai be dideli pastang bendrauja prastomis kasdienmis temomis (pavyzdziui, seima, pomgiai, kelions, dienos vykiai). Detaliai supranta tiesiogiai adresuot standartin kalb prastomis temomis, kartkartmis papraso pakartoti arba pasakyti kitaip. Parenka kalbjimo stili atsizvelgdamas adresat. Pradeda, palaiko ir baigia trumpus pokalbius zinomomis dominanciomis temomis vairiose situacijose. Geba perimti pokalbio iniciatyv, taciau neretai prireikia pasnekovo pagalbos.

Sritis

1. Interakcija Bendrauti su pasnekovu. ir produkavimas zodziu (kalbjimas) 1.1. Interakcija zodziu (dialogas) ­ bendravimas zodziu, siekiant uzsibrzto komunikacinio tikslo Dalyvauti pokalbyje.

Pradeda pokalb, prisistato, pasisveikina ir atsisveikina, padkoja. Reaguoja pasnekov replikas, reiksdamas intencijas, atitinkancias programos tematik.

Formuluoja paprastus pasakymus, jei pasnekovas kalba ltai, leisdamas perfrazuoti, pakartoti, kartais paddamas suformuluoti taisykling pasakym. Geba atsiprasyti ir reaguoti atsiprasym, paklausti pasnekovo, pavyzdziui, k jis veikia laisvalaikiu, ir atsakyti tok klausim. Supranta buitinius pasakymus, susijusius su kasdienmis temomis, kai pasnekovas taria aiskiai, ltai, pakartoja.

Supranta tiesiogiai adresuojam aiski bendrin kasdiens aplinkos kalb dominanciomis temomis. Dalyvauja pokalbiuose kasdiense situacijose, pavyzdziui, paste, banke, parduotuvje. Geba pakviesti, priimti kvietim arba jo atsisakyti.

254

Sritis

Esminiai gebjimai Dalyvauti diskusijoje.

Pasiekimai vadin pakopa Pradin pakopa IV kl. (I uzs.k.), VI kl. (II uzs.k.) VI kl. (I uzs.k.), VIII kl. (II uzs.k.) Teikia ir gauna informacijos apie kiek, skaici, kain ir pan. Paaiskina, kokios paslaugos pageidauja, paklausia, pavyzdziui, kainos, uzsisako patiekal. Paklausia ir pasako, kuri valanda. vadin pakopa VIII kl. (I uzs.k.), X kl. (II uzs.k.) Pasikeicia svarbia informacija ir asmeniskai paklaustas pateikia savo nuomon apie praktinius dalykus, jei padedama suformuluoti ir jei, esant reikalui, gali paprasyti pakartoti anksciau kit issakytas pagrindines mintis. Paklausia informacijos apie keliones, naudojasi viesuoju transportu, perka bilietus, papraso parodyti keli, taip pat pats j paaiskina. Klausia apie vairius dalykus, uzmezga trumpus pokalbius parduotuvje, paste, banke. Bendrauja atlikdamas paprastas kasdienes uzduotis, kuri tikslas ­ nesudtingas ir tiesioginis pasikeitimas informacija (pavyzdziui, apie kelion, kainas, keli ir pan.) Suprantamai perteikia mintis ir informacij zinomomis temomis, jei suteikiama galimyb kartkartmis paprasyti paaiskinti bei padedama isreiksti pageidaujam mint. vadin pakopa X kl. (I uzs.k.) Geba is anksto nepasirengs dalyvauti diskusijoje zinomomis temomis, paaiskina problemas. Pasikeicia nuomonmis, issako asmenin pozir. Dalyvauja pokalbyje abstraktesnmis temomis, pavyzdziui, kultra, muzika, knygos, filmai. Bendrauja tipinse kasdienio gyvenimo situacijose, tokiose kaip kelions, viesbutis, maitinimasis, preki sigijimas, gaudamas reikiam informacij. Paklausia tikslesni detali.

Bendrauti gaunant ir teikiant paslaugas.

Papraso ir paprasytas paduoda, parodo (k nors). Geba pasakyti skaicius, kainas.

Paklausia ir atsako paprastus klausimus bei formuluoja paprastus teiginius btiniausi poreiki sferoje ar labai panasiomis temomis; laikosi trump paprast nurodym.

Pasikeisti informacija.

Paklausia ir atsako klausimus apie save, apie tai, kur gyvena, kokius turi daiktus; paklausia ir pasako, kuri valanda.

Atsako klausimus, jei klausiama ltai ir aiskiai.

Keiciasi informacija, patikrina ir patvirtina faktin informacij apie prastus kasdienius dalykus.

Dalyvauti interviu.

Papasakoja apie save, savo artimuosius, k veikia, kur gyvena, koks issilavinimas.

Imasi iniciatyvos, pavyzdziui, praddamas nauj pokalbio tem, taciau bendravimo metu priklauso nuo klausianciojo. Nordamas atlikti numatytq interviu, geba naudotis is anksto parengta medziaga.

255

Sritis 1.2. Produkavimas zodziu (monologas) ­ gebjimas kurti vairaus pobdzio tekstus zodziu, reiskiant mintis (intencijas) ir siekiant uzsibrzto komunikacinio tikslo

Esminiai gebjimai Pasakoti is patirties.

Pasiekimai vadin pakopa Pradin pakopa IV kl. (I uzs.k.), VI kl. (II uzs.k.) VI kl. (I uzs.k.), VIII kl. (II uzs.k.) Trumpai pasakoja apie save, savo seim. vadin pakopa VIII kl. (I uzs.k.), X kl. (II uzs.k.) Apibdina kasdien savo aplink ­ zmones, moksl, vietas, taip pat vykius bei veikl dabar ir praeityje. Paaiskina, kodl kas nors patinka ar nepatinka. Pasakodamas lygina, vartoja nesudting aprasomojo pobdzio kalb. Parengia labai trump, prie situacijos priderint skelbim, pranesim. vadin pakopa X kl. (I uzs.k.) Apibdina vairius zinomus dalykus is savo interes srities. Papasakoja atsitikim, knygos ar filmo turin, apibdina tiek realius, tiek sivaizduojamus vykius.

Parengia trumpus skelbimus, kurie, nepaisant galimo nebdingo kirciavimo ir intonavimo, yra aiskiai suprantami. Isdsto trump pranesim, Kalbti Parengia trump pranesim, parengt zinoma tema, trumpai auditorijai. (pavyzdziui, pristato kok nors asmen). Isdsto trump pranesim, pateikia nuomones, ketinim ir veiksm priezastis, juos paaiskina. parengt zinoma tema. Atsako pateiktus klausimus savarankiskai ar Po pranesimo atsako kelet klausim, taciau jei klausiantysis su pagalba. kalba greitai, gali paprasyti pakartoti. Naudojasi turimomis kalbos ziniomis, ypac zodzi darybos, taip pat Naudojasi patirtimi, gyta bendraujant gimtja kalba: bendravimo Taikyti situacija, kontekstu, aplinka, taip pat daiktais kaip iliustracine medziaga, zodziais, panasiais kitos, zinomos kalbos zodzius, pirmiausia ­ kompensavimo interpretuoja pasnekovo mimik ir gestus ir pats naudojasi jais. Nurodo, gimtosios kalbos, be to, tarptautiniais zodziais; esant reikalui, papraso strategijas pasnekovo pakartoti arba kalbti aiskiau ir lciau; naudojasi is anksto ko nori, rodydamas konkret daikt (pavyzdziui, ,,Prasyciau stai to"). bendraujant pasirengtais uzrasais. Kompensuoja gestais, nordamas paaiskinti, k zodziu ir kalbant nori pasakyti, kai vartoja netinkam zod. Isreiskia mint pakeisdamas monologu. nezinom zod panasios reiksms zodziu. Apibrzia kokio nors konkretaus daikto, kurio pavadinimo neprisimena, savybes. Sakytins kalbos Geba paklausti, atsakyti Bendraudamas remiasi issakyt Bendrauja kasdiense ir Pakankamai lengvai bendrauja is kokyb nesudtingus klausimus, supranta minci pakartojimu ltesniu tempu, nesudtingose situacijose, kai reikia anksto numatytose situacijose,

Parengti vies skelbim.

256

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai vadin pakopa Pradin pakopa IV kl. (I uzs.k.), VI kl. (II uzs.k.) VI kl. (I uzs.k.), VIII kl. (II uzs.k.) perfrazavimu ir klaid taisymu. Geba paklausti ir atsakyti nesudtingus klausimus, reaguoti nesudtingus teiginius, susijusius su kasdieni reikmi tenkinimu, laikytis trump, nesudting nurodym. Taisyklingai vartoja paprastas gramatines formas ir konstrukcijas. Kalba nesudtinga kalba ir dazniausiai vartojamais zodziais. Paraso trump pasveikinimo Paraso ant atviruko trump tekst tekst, susidedant is zinom (pavyzdziui, apie atostogas). Paraso zodzi ir struktr. kvietim, nurodydamas susitikimo viet ir laik. Paraso trump laisk apie save (kur gyvena, k veikia, kaip sekasi; apibdina save ir savo seim). Raso trumpas paprastos struktros Pildydamas anket paraso pavard, vard, gyvenamj viet. sablonines zinutes apie dalykus, susijusius su btiniausiomis Paraso elektronin susipazinimo reikmmis. Uzraso skaicius ir datas zinut. (pavyzdziui, gimimo ar atvykimo sal dat), savo vard, pavard, tautyb, adres, amzi (pavyzdziui, pildant viesbucio registracijos blank). paprastus, nesudtingus nurodymus. Kalba paprasta kalba, vartodamas iseitos programos leksik ir struktras. vadin pakopa VIII kl. (I uzs.k.), X kl. (II uzs.k.) pasikeisti informacija apie prastus, kasdienius dalykus. Dalyvauja trumpuose visuomeninio pobdzio pokalbiuose, supranta tiek, kad palaikyt pokalb savo pastangomis, taciau kartais reikalinga pagalba. Pakankamai sklandziai bei nuosekliai apibdina savo aplinkos zmones, gyvenimo ir veiklos slygas. Raso paprastus asmeninius laiskus, kuriuose praso teikti informacij ar perduoti j, taip pat geba padkoti, atsiprasyti. vadin pakopa X kl. (I uzs.k.) jeigu, reikalui esant, suteikiama parama. Be ypating pastang geba dalyvauti nesudtinguose kasdieniuose pokalbiuose, paklausti ir atsakyti klausimus, pasikeisti mintimis ir informacija prastomis temomis kasdiense situacijose, paprasyti, pasitikslinti, paaiskinti, pakartoti. Pasakoja nuosekliai, paprasta kalba. Asmeniniuose laiskuose smulkiai apraso savo potyrius, jausmus ir vykius, pateikia informacij ir reiskia mintis zinomomis abstrakciomis ar kultrinmis temomis, tokiomis kaip muzika, filmai. Supranta zinutes, kuriose ko nors klausiama, aiskinami sunkumai. Raso zinutes, kuriomis perduoda nesudting svarbi informacij kasdienmis temomis.

2. Interakcija ir produkavimas rastu (rasymas) ­ gebjimas bendrauti bei kurti vairaus pobdzio tekstus rastu, reiskiant mintis (intencijas) uzsibrztu komunikaciniu tikslu

Rasyti laiskus, sveikinimus, kvietimus, skelbimus.

Rasyti zinutes, rastelius, pildyti anketas.

Supranta trump, paprast zinut rastu, jei suteikiama galimyb paprasyti perfrazuoti. Raso trumpas zinutes ir rastelius apie dalykus, susijusius su btinomis reikmmis, isreiksdamas tai, kas svarbiausia.

257

Sritis

Esminiai gebjimai Taikyti kompensavimo strategijas rasant

Pasiekimai vadin pakopa Pradin pakopa IV kl. (I uzs.k.), VI kl. (II uzs.k.) VI kl. (I uzs.k.), VIII kl. (II uzs.k.) vadin pakopa VIII kl. (I uzs.k.), X kl. (II uzs.k.) vadin pakopa X kl. (I uzs.k.)

Gaudamas informacij naudojasi zodynu, zinynu, taip pat piesiniais, schemomis, piktogramomis ir pan. Esant reikalui, praso pagalbos.

3. Recepcija: sakytinio teksto supratimas (klausymas) ­ gebjimas suprasti . sakytin tekst, siekiant uzsibrzto komunikacinio tikslo

Rasytins kalbos Paraso atskirus paprastos kokyb struktros zodzi junginius ir sakinius vartodamas zinom leksik. Paraso kelet atskir sakini arba trump parengt tekst. Suprasti pokalb Supranta pokalb, susidedant is keleto zinom frazi, kuri leksika ir gramatin struktra yra zinomos.

Suprasti

Paraso nesudtingus zodzi junginius ir sakinius, sujungtus paprasciausiais jungtukais, tokiais kaip ,,ir", ,,bet", ,,taciau". Rastu papraso asmeninio pobdzio dalyk ar perteikia juos. Supranta didel dal to, kas Supranta pokalbio tem, jei kalbama Geba sekti pagrindines pokalbio ltai ir aiskiai. mintis, jei kalbama bendrine kalba ir kalbama, taciau gali patirti sunkum dalyvaudamas pokalbyje aiskiai tariama. su keliais pasnekovais, kurie nesistengia, kad j kalba bt lengviau suprantama. Supranta bendrine kalba normaliu Supranta bendrine kalba normaliu Supranta paprasciausias ir kasdien Supranta paprastas frazes ir tempu ir aiskiai tariant perduodamos tempu ir aiskiai tariant dazniausiai vartojamus zodzius bendraujant dazniausiai perduodamos informacijos esm ir informacijos esm, kai kalbama vartojamas frazes apie asmen, jo artimos aplinkos temomis kasdienio gyvenimo temomis: apie svarbias detales, kai kalbama (smulkesn informacija apie asmen, seim ir artimiausi aplink, kai kasdienio gyvenimo temomis: mokymsi, laisvalaik, sventes, jo seim, gyvenamj vietov, ltai kalbama bendrine kalba ir apie mokymsi, laisvalaik, atostogas, keliones. Supranta uzsimim, pirkinius, dienotvark, aiskiai tariama. sventes, atostogas, kin, muzik. maitinimsi, aprang), kai kalbama kasdieniame gyvenime prast zinuci, pranesim, skelbim, bendrine kalba normaliu tempu ir sakom bendrine kalba normaliu aiskiai tariama. Supranta trump ir tempu ir aiskiai tariant, informacij. paprast pranesim ir skelbim, sakom bendrine kalba normaliu tempu ir aiskiai tariant, esm. Supranta trumpus nesudtingus ir Supranta trump ir nesudting Supranta sudtingesnius nurodymus Detaliai supranta smulkius

Vien kalbins raiskos bd keicia kitu. Planuoja rasym: isdsto pagrindinius pageidaujamus pateikti dalykus. Raso paprastus rislius tekstus vairiomis su interes sritimis susijusiomis temomis, apibendrina ir vertina vairi saltini informacij bei argumentus.

258

Sritis

Esminiai gebjimai nurodymus, skelbimus.

Pasiekimai vadin pakopa Pradin pakopa IV kl. (I uzs.k.), VI kl. (II uzs.k.) VI kl. (I uzs.k.), VIII kl. (II uzs.k.) ltai tariamus nurodymus, kaip elgtis ir mokytis klasje. zinuci ir skelbim, trump pranesim esm. vadin pakopa VIII kl. (I uzs.k.), X kl. (II uzs.k.) vadin pakopa X kl. (I uzs.k.)

Suprasti tiesiogiai sakom ir garso juostoje rasyt kalb.

Supranta pagrindin trump kelis kartus isklausyt tekst, sudaryt is zinom frazi ir zodzi, informacij.

Suprasti kino film, zini, televizijos laid turin. Taikyti kompensavimo strategijas suprantant sakytin kalb.

Supranta pagrindin trump animacini ir vaidybini vaikams skirt film turin, kai vaizdas glaudziai susijs su kalba.

ir skelbimus, isskiria juose reikiam nurodymus ir skelbimus. Supranta informacij. nesudting technin informacij (pavyzdziui, kaip naudotis kokiu nors kasdieniu buitiniu prietaisu), kuri pateikiama normaliu kalbos tempu. Supranta pagrindin mint, esmin Supranta pagrindin ilgesni tekst, Supranta pagrindin kalbos informacij ir detales. Atrenka sudaryt is zinom frazi, tarp kuri informacij ir svarbesnes detales. svarbesn informacij. Supranta Identifikuoja kalbanciojo pozir yra keletas nezinom zodzi, pagrindin trump radijo laid aptariam dalyk. informacij. Kelis kartus isklauss jaunimui ras informacij. kalbos ras supranta ir svarbesnes detales. Supranta televizijos zini (apie Supranta didel dal veiksmo film, Supranta pagrindinius televizijos vykius) esm, kai komentarai kuri kalba nesudtinga ir glaudziai laid (interviu, trump pranesim) paremti vaizdais. susijusi su vaizdu. faktus, kai kalba nesudtinga.

Praleidzia nezinomus zodzius, nesuprastas frazes, ieskodamas pagrindins informacijos. Supranta nezinomus elementus (zodzius, zodzi junginius) is konteksto, kurio element dauguma yra zinoma, struktra aiski ir mintys dstomos ar vykiai aptariami nuosekliai. Supranta nezinomus reguliariosios darybos zodzius, sudarytus is zinom element (saknies ir afiks) pagal produktyviosios darybos dsningumus. Supranta antrosios uzsienio kalbos zodzius, panasius pirmosios uzsienio kalbos zodzius, jei t zodzi tarimo skirtumai atitinka bendruosius t dviej kalb tarties skirtumus. Supranta bendrine kalba normaliu Supranta bendrine kalba normaliu Supranta paprastas frazes ir Sakytins kalbos Supranta paprasciausias tempu ir aiskiai tariant perduodamos tempu ir aiskiai tariant supratimo dazniausiai vartojamas frazes apie dazniausiai pasitaikancius zodzius perduodamos informacijos esm ir informacijos esm, kai kalbama artimos aplinkos temomis kokyb asmen, jo seim ir artimiausi (pavyzdziui, smulkesn informacija kasdienio gyvenimo temomis (apie svarbias detales, kai kalbama aplink, kai ltai kalbama kasdienio ir kultrinio gyvenimo mokymsi, laisvalaik, sventes, bendrine kalba ir aiskiai tariama. apie asmen, jo seim, gyvenamj

259

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai vadin pakopa Pradin pakopa IV kl. (I uzs.k.), VI kl. (II uzs.k.) VI kl. (I uzs.k.), VIII kl. (II uzs.k.) vadin pakopa VIII kl. (I uzs.k.), X kl. (II uzs.k.) atostogas). Supranta kasdieniame gyvenime prast zinuci, pranesim, skelbim, perduodam bendrine kalba normaliu tempu ir aiskiai tariant, informacij. vadin pakopa X kl. (I uzs.k.) temomis (apie mokymsi, laisvalaik, sventes, atostogas, kin, muzik, susisiekim, keliones ir pan.).

4. Recepcija: rasytinio teksto supratimas Suprasti zinutes, (skaitymas) ­ nurodymus. gebjimas suprasti rasytin tekst, siekiant uzsibrzto komunikacinio Skaityti tikslo orientacijai.

vietov, uzsimim), kai kalbama bendrine kalba normaliu tempu ir aiskiai tariama. Supranta trump ir paprast pranesim ir skelbim, perduodam bendrine kalba normaliu tempu ir aiskiai tariant, esm. Suprasti Supranta paprastus trumpus Supranta paprast, trump asmenin korespondencij. tekstus, kurie rasomi atvirlaiskyje. laisk. Supranta labai trumpus nesudtingus nurodymus (pavyzdziui, kaip atlikti mokomj uzduot). Supranta trumpus nesudtingus nurodymus (pavyzdziui, kaip nukakti is vienos vietos kit). Supranta paprastus rastelius apie konkrecius dalykus arba laukiam informacij. Supranta klausimyn apie asmens duomenis. Randa reikiamos informacijos daznai naudojamuose informaciniuose tekstuose (lankstinukuose, kataloguose, valgiarasciuose, skelbimuose, reklamoje, srasuose, eismo tvarkarasciuose, bilietuose, programose, zemlapiuose, planuose, iskabose, rodyklse). Randa reikiam informacij paprastuose tekstuose (laiskuose, reklaminiuose leidiniuose,

Supranta vyki aprasym, bsen, jausm, nor, pageidavim raisk asmeniniuose laiskuose. Supranta vairias paprasta kalba parasytas taisykles (prast buitini prietais naudojimo, saugos, elgesio viesbutyje).

Detaliai supranta asmenini laisk nagrintomis temomis informacij. Detaliai supranta koki nors rengini konstrukcijos ir veikimo aprasym.

Randa reikiamos informacijos paprastuose tekstuose (pavyzdziui, zemlapyje), atpazindamas dazniausiai vartojamus pavadinimus, vardus, pasakymus.

Randa reikiamos informacijos kasdieniuose tekstuose (laiskuose, oficialiuose dokumentuose).

Perzvelgdamas gana ilg tekst randa ieskomos informacijos bei susieja is vairi teksto viet ar is keli tekst gaunam informacij, kad galt atlikti speciali uzduot.

Ieskoti reikiamos Supranta trump ir aiski informacini tekst esm, ypac informacijos ir kai tekst lydi iliustracijos. argument.

Perzvelgdamas nesudting straipsn Supranta svarbiausi straipsni apie kasdien visuomens nagrinta tema, randa reiksmingiausias jo vietas. Supranta gyvenim, aktualius vykius,

260

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai vadin pakopa Pradin pakopa IV kl. (I uzs.k.), VI kl. (II uzs.k.) VI kl. (I uzs.k.), VIII kl. (II uzs.k.) trumpuose straipsneliuose apie vykius). vadin pakopa VIII kl. (I uzs.k.), X kl. (II uzs.k.) pagrindin nesudting dalykini ir pazintini tekst dominanciomis temomis informacij. Supranta vyki eig ilgesniuose aiskios struktros tekstuose. vadin pakopa X kl. (I uzs.k.)

Taikyti kompensavimo strategijas suprantant rasytin tekst.

Rasytinio teksto supratimo kokyb

Supranta labai trumpus ir paprastus tekstus skaitydamas po sakin, remdamasis zinomais zodziais bei paprastais pasakymais.

vietos naujienas informacij. Randa svarbius faktus bei teiginius mokslo populiariuosiuose tekstuose. Naudodamasis zodynu supranta paprastus apsakymus, noveli, apysak, roman istraukas apie konkrecius vykius, kai tekstuose aisks laiko ir priezasties rysiai. Supranta nezinomus zodzius is konteksto, ieskodamas pagrindins arba reikiamos informacijos ar stengdamasis suprasti pagrindin teksto turin. Supranta reguliariosios darybos zodzius, sudarytus is zinom element (saknies ir afiks) pagal produktyviosios darybos dsningumus. Teisingai interpretuoja antrosios uzsienio kalbos zodzi, panasi pirmosios uzsienio kalbos zodzius, reiksm, zinodamas, kad j prasm gali nesutapti. Randa nezinom ar pamirst zodzi, posaki reiksm vadovlio Naudojasi dvikalbiu mokomuoju zodynlyje, jei tai btina tekstui suprasti. zodynu, jei btina issiaiskinti nezinomo ar pamirsto zodzio, posakio reiksm. Supranta pagrindin nesudting Detaliai supranta gana ilgus Supranta trumpus ir paprastus dalykini straipsneli nesudtingos struktros tekstus tekstus nagrintomis temomis, dominanciomis temomis turin. vairiomis temomis. sudarytus is daznai vartojamos buitins leksikos.

261

ANKSTYVASIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA

Ankstyvuoju uzsienio kalb mokymu siekiama geriau pasinaudoti kalb mokymuisi palankiu amziaus tarpsniu ir pagerinti uzsienio kalb mokymosi rezultatus vlesniais etapais.

Si programa yra pasirenkamoji. Ji skiriama tiems moksleiviams, kurie uzsienio kalbos mokosi nuo antrosios klass. Moksleiviai kurie uzsienio kalbos mokosi nuo ketvirtosios klass, vadovaujasi bendrja uzsienio kalb ugdymo programa. Ankstyvasis uzsienio kalb mokymas pradinje mokykloje turt pereiti pagilint uzsienio kalb mokym pagrindinje mokykloje. Nesant tam slyg, moksleiviai toliau mokosi uzsienio kalbos pagal bendrj program.

Tikslas

Ankstyvojo uzsienio kalbos mokymo(si) tikslas ­ is(si)ugdyti elementari uzsienio kalbos komunikacin kompetencij.

Uzdaviniai

Siekdami uzsienio kalbos mokymo(si) tikslo moksleiviai turt: ! domtis uzsienio kalba ir noriai jos mokytis; ! suvokti uzsienio kalb (kalbas) kaip sociokultrins tikrovs dal; ! vartoti uzsienio kalb kaip komunikacijos priemon; ! susiformuoti pagrindus tolesniam kalbos mokymuisi.

Ugdytinos vertybins nuostatos

Mokant(is) uzsienio kalbos ugdomos sios vertybins nuostatos: ! domjimasis kitomis kalbomis, noras j mokytis;

! atvirumas kitoms kalboms ir kultroms; ! savo kalbos ir kultros vertinimas ir branginimas; ! noras bendrauti ir bendradarbiauti; ! noras mokytis savarankiskai; ! atsakomyb uz mokymosi skm ir rezultatus.

Bendrieji gebjimai

Mokant(is) uzsienio kalbos, ugdomos sios bendrosios kompetencijos (bendrieji gebjimai):

! Pazinimo kompetencija. Moksleiviai mokosi naudotis kalba kaip pasaulio pazinimo priemone. Susipazstama su informacijos saltiniais, mokomasi jais naudotis. Moksleiviai gyja sociokultrini zini apie kitomis kalbomis kalbanci ir kit krast zmoni gyvenim. Lygindami savo gimtj kalb ir kultr su kitomis kalbomis ir kultromis, moksleiviai ugdosi bendrj kultros supratim, tampa atviresni kitoms kultroms, geriau pazsta ir mokosi vertinti savo krasto kultr. ! Socialin kompetencija. Moksleiviai mokosi kalbos kaip bendravimo su kitakalbiais

zmonmis priemons. Ugdomi elementars gebjimai bendrauti su uzsienio kalbos salies atstovais (bendraamziais ar suaugusiais) moksleivio amziui ir socialinei patirciai bdingose situacijose (mokymosi, buitinje ar seimos, laisvalaikio aplinkoje). Besimokydami uzsienio kalbos moksleiviai nuolatos bendradarbiauja, dalijasi patirtimi, dirba grupmis ar poromis, mokosi vieni is kit, siekia bendr tiksl ir pan. ! Krybin kompetencija. Moksleiviai mokosi kalbins veiklos per krybin veikl, ugdomos vairios intelekto rsys (emocinis, kinestezinis ir kt.). Moksleiviai patys aktyviai kuria tekstus, krybiskai reiksdami mintis ir jausmus, pasakoja, vaidina, inscenizuoja, dainuoja, piesia ir pan. ! Mokymosi kompetencija. Moksleiviai mokosi savarankiskai sprsti vairius mokymosi proceso uzdavinius, vertinti situacijas ir pasirinkti j sprendimo bdus. Mokymosi gebjimai randasi pacios mokymosi patirties procese, moksleiviui aktyviai dirbant ir mokytojui padedant. Moksleiviai pratinami analizuoti ir gretinti vairius dalykus, apibendrinti, efektyviai naujai gautas zinias traukti turim zini sistem. Moksleiviai mokosi naudotis mokymosi situacijomis: islaikyti dmes, suvokti uzduot,

bendradarbiauti poroje ar grupje, aktyviai taikyti naujai gautas zinias, naudotis turimais istekliais savarankiskam mokymuisi ir pan. Ugdomas savarankiskumas ir atsakomyb uz mokymsi.

263

! Komunikavimo kompetencija sioje programoje pateikiama kaip dalyko (ne bendroji) kompetencija, zr. skirsn ,,Turinys".

Didaktins nuostatos

Mokymo(si) proceso organizavimo principai: ! Laikomasi komunikacins mokymo krypties princip, organizuojama aktyvi moksleivio kalbin veikla. Veikla vyksta grupelmis, poromis, mokytojas yra veiklos partneris, draugas. ! Kalbin veikla susijusi su natralia aplinka ir tos aplinkos pazinimu, pamokoje sukuriamos vaik patirciai artimos situacijos. Kalbos mokoma kartu su kit dalyk turiniu. Kalbin medziaga pateikiama gyvenimiskame kontekste, pabrziamas turinys, prasm, o ne forma. ! Kalbos mokymas neatsiejamas nuo moksleivio asmenybs visuminio ugdymo. Remiamasi amziaus grups ypatumais, taikomas zaidimo ir atradimo principas. Skatinama vairiapus veikla, apimanti visas intelekto rsis (kinestezin, emocin ir kt.). ! Suteikiama kuo daugiau galimybi girdti kalb klass aplinkoje, suvokimas is klausos ugdomas pirmiausia. Rasymo gebjimai ugdomi vliau. ! Kartojimo, imitacijos elementai derinami su krybisku, savarankisku kalbos vartojimu; derinamos substitucins ir natralios komunikacins uzduotys. ! Taisykles moksleiviai, mokytojo padedami, formuluoja indukciniu bdu, analizuodami vartojamas struktras. Derinami indukcinis ir dedukcinis principai. ! Atsizvelgiama individualias moksleivio ypatybes, sudaromos slygos visiems tobulti. Skatinamas moksleivio savarankiskumas, lavinamas gebjimas mokytis.

Mokymo(si) priemons: ! Mokymo(si) priemons atitinka vaik pazintinio, emocinio ir t. t. vystymosi ypatybes. Naudojama daug vaizdini priemoni: plakat, paveikslli, kaladli, zaisl, buities daikt, drabuzi ir pan. Pagal galimybes pasitelkiamos informacins technologijos. ! Mokymui(si) naudojami klasje esantys objektai: ranga, baldai, augalai ir kt. Vaiko asmeniniai daiktai ir mokymosi reikmenys pasitelkiami kalbinei veiklai organizuoti. ! Naudojamos priemons, skirtos ugdyti vairiems kitiems gebjimams: sporto, gamtos pazinimo, dails, muzikos ir kt.

Vertinimo principai:

264

! Taikomos vairios vertinimo metodikos, formalaus ir neformalaus vertinimo bdai; pazymiu nevertinama. vertinimo kriterij aptarim traukiami ir moksleiviai bei j tvai ar globjai. ! Vertinami pasiekimai ir pazanga, pabrziama tai, k moksleivis geba, ko ismoko, kur padar pazang. Vertinama atlikta veikla, sukurtas produktas, pademonstruoti gebjimai ir zinios. Vertinama (neformaliai) moksleivio pastangos ir poziris mokymsi. Naudotinas aplanko (portfolio) metodas. ! Klaidos traktuojamos kaip natrali mokymosi proceso dalis. ! Skatinama moksleivio savistaba ir savo paties pasiekim ir pazangos vertinimas.

Struktra

Skirsnis nepildomas ­ uzsienio kalba yra sudedamoji kalbinio ugdymo dalis.

Turinys

Uzsienio kalbos (dalyko) turin lemia kalbos kaip komunikacijos priemons samprata ir uzsienio kalbos mokymo(si) tikslas ­ is(si)ugdyti elementari uzsienio kalbos komunikacin kompetencij. Kalbin komunikacin kompetencija yra kalbos mokymo(si) turinys placija prasme. Ji apibdinama kaip zini ir gebjim visuma, slygiskai grupuojama tokias sritis: ! Lingvistin kompetencija: leksikos zinios, gebjimai suvokti ir vartoti zinom leksik; perteikti prasm; kalbos

gramatini kalbos istekli zinojimas ir gebjimas jais operuoti atpazstant ir kuriant taisyklingos formos frazes ir sakinius; gebjimas suvokti ir fonetini element suvokimas ir raiska; rasybos zinios ir gebjimai. ! Sociolingvistin kompetencija: zinios ir gebjimai, reikalingi tinkamai vartoti kalb vairiose socialinse situacijose, suvokti ir pasirinkti raiskos priemones pagal situacij, tiksl, adresat ir pan. ! Pragmatin kompetencija: zinojimas princip, pagal kuriuos kalba veikia realiame gyvenime, ir gebjimas suvokti, kaip kalba organizuojama, kaip ji vartojama siekiant realizuoti vairias komunikacines funkcijas, kaip vyksta zmoni kalbin sveika; gebjimas suvokti ir kurti risl tekst, naudoti sakytin diskurs ir rasytin tekst vairiais funkciniais tikslais (intencijomis), gebjimas sveikauti pagal kalbines ir socialines konvencijas.

Pirmaisiais trejais uzsienio kalbos mokymo(si) metais (II­IV klasse) ugdomi si kompetencij pradiniai elementai:

265

! moksleiviai gyja minimal atskir zodzi ir fiksuot frazi bagaz (apie 1000 semantini leksini vienet suvokimui ir raiskai), reikaling tam tikroms sritims, temoms, situacijoms (zr. srici, tem, situacij sras lentelje); ! moksleiviai geba vartoti minimal paprast gramatini struktr ir sakinio modeli skaici pagal ismokt medziag (struktr sras mokytojai parengia patys konkreciai uzsienio kalbai ­ angl, prancz ir t. t.); ! moksleiviai geba perteikti prasm naudodamiesi turimomis leksinmis, gramatinmis ir kt. kalbos priemonmis (zr. svok sras lentelje); ! moksleiviai taria ismoktus zodzius, frazes, intonuoja sakinius taip, kad supranta gimtakalbis; ! moksleiviai perraso zinomus zodzius ir trumpas frazes, paraso savo vard, tautyb ir kt. asmens duomenis; ! moksleiviai tinkamai vartoja kalb pagal sociolingvistin situacij, parenka tinkamas kalbins raiskos priemones, moka mandagiai pasisveikinti, paprasyti, padkoti, atsiprasyti ir pan.; ! moksleiviai parenka tinkamas kalbos priemones norimoms funkcijoms (intencijoms) reiksti (kalb vartoja nebtinai sklandziai ir tiksliai), kuria nesudting rasytin tekst, vartodami paprastus jungtukus; kalba vartodami ismoktus pasakymus, darydami pauzes, pasitaisydami (zr. komunikacini funkcij (intencij) sras lentelje). Sioje programoje numatyta kompetencij (zini ir gebjim) apimtis slygiskai atitinka Europos Tarybos nustatyt kalb mokjimo A1 lyg ,,Lzis". Temos, sritys, situacijos, svokos, funkcijos (intencijos) pritaikytos moksleivio patirciai.

Kalbos vartojimo kontekstas ir tikslai

Sritys, temos, situacijos

As ir mano seima. Gimins, draugai. Namai, kambariai, baldai, buities daiktai. Asmeniniai daiktai, zaislai. Mokykla, klas, mokymasis, klass aplinkos kalba. Knas, veidas. Drabuziai. Maistas ir grimai. Pirkiniai. Sportas. Higiena. Sveikata. Laisvalaikio veikla. Radijas, televizija, kinas, knygos. Svents. Atostogos. Kelions, transportas. Pasaulis aplink mus. Orai. Gyvnai, augalai. Vietovs.

Svokos

Gebjimai, veiksmai, dabarties, praeities, ateities veikla. Bdas. Tikslas. Priemon. Priezastis.

266

Pozymis: isvaizda, spalva, dydis, forma, talpa. Lyginimas. Kiekyb, skaicius, seka. Priklausomyb. Nuosavybs ir giminysts rysiai. Vieta ir pozicija. Laikas: valandos, savaits dienos, mnesiai. Kalbos funkcijos (komunikacins intencijos) Kviesti, raginti, silyti, paprasyti padti. Kreiptis, paprasyti, padkoti, atsiprasyti, atsisveikinti. Paprasyti pakartoti, paaiskinti. Atsakyti klausim, teigin, silym, sveikinim. Apibdinti. Papasakoti. Paaiskinti. Samprotauti. Kalbos struktros Konkreci kalb mokytojai patys parenka struktras, reikalingas suvokimui ir raiskai. pasisveikinti, prisistatyti, susipazinti, pasveikinti, Gauti ir teikti informacij: paklausti ir atsakyti klausim. Reiksti savo ir suzinoti kit nuomon ir jausmus.

ISSILAVINIMO STANDARTAI

Moksleivio uzsienio kalbos mokymosi pazanga ir pasiekimai nustatomi pagal moksleivio kalbin veikl, kurioje atsispindi jo komunikacin kompetencija. Issilavinimo standartai apibdina skirtingus pasiekim lygmenis skirtingose pakopose (klasse). Kalbin veikl (gebjimus siaurja prasme) sudaro: ! klausymas ­ sakytinio teksto supratimas, ! kalbjimas ­ sveika ir raiska zodziu, ! skaitymas ­ rasytinio teksto supratimas, ! rasymas ­ sveika ir raiska rastu.

267

Sritis

Sakytinio teksto supratimas ­ klausymas

Esminiai gebjimai

Suprasti klausimus.

Pasiekimai vadin pakopa, II klas

Supranta tiesiogiai uzduodamus klausimus apie aplinkoje esancius daiktus ir asmenis.

Pradin pakopa, IV klas

Supranta klausimus apie daiktus, asmenis, vietoves.

Suprasti pokalb. Suprasti pagrindin informacinio teksto informacij. Suprasti nurodymus, skelbimus. Suprasti rasyto informacinio teksto esm. Suprasti televizijos filmus, laidas, vaizdajuostes. Vartoti bendravimo formules. Dalyvauti pokalbyje.

Supranta trump pokalb is keleto frazi, kai leksika ir struktros zinomos. Supranta paprastas dazniausiai vartojamas frazes ir trumpus tekstus, kai kalbama bendrine kalba, ltai, tariama aiskiai. Supranta trumpus nesudtingus (mokytojo) nurodymus.

Sveika ir raiska zodziu ­ kalbjimas

Supranta ilgesn pokalb, kuriame dauguma zodzi ir struktr zinoma, bet pasitaiko ir nezinom. Supranta paprastus trumpus tekstus zinomomis temomis, kai kalbama bendrine kalba, normaliu tempu, tariama aiskiai. Supranta trumpus nesudtingus nurodymus, skelbimus, informacinius pranesimus. Supranta pagrindin raso teksto informacij, kai Supranta pagrindin raso teksto informacij, o kai suteikiama vaizdin parama. klausoma kelet kart ­ supranta ir detales. Supranta pagrindines vaikams skirt trump animacini ir Supranta vaikams skirtus animacinius ir vaidybinius vaidybini film mintis. filmus, televizijos laidas. Pasisveikina, atsisveikina, padkoja, atsipraso ir pan. Pasisveikina, atsisveikina, padkoja, atsipraso ir pan. vartodami kelias paprasciausias formules. Atsako klausimus apie save ir kitus asmenis, aplinkos daiktus ir dabarties veiksmus. Papraso k nors parodyti, atlikti. Atsako klausimus apie save ir kitus asmenis, aplinkos daiktus, dabarties, praeities ir ateities veiksmus. Pradeda pokalb, uzduoda klausim. Papraso k nors parodyti, atlikti. Apibdina save ir pazstamus asmenis, daiktus, vietas. Pasakoja is patirties. Paaiskina, kaip atlikti paprastus veiksmus. Paprastomis frazmis reiskia nuomon, jausmus, vertinimus. Supranta trumpus nesudtingus nurodymus, zinutes,

Pasikeisti informacija mokymosi ir buitiniame kontekste. Apibdinti. Pasakoti. Paaiskinti. Samprotauti. Rasytinio teksto Suprasti nurodymus, zinutes,

Apibdina save ir pazstamus asmenis, aplinkos daiktus. Trumpomis frazmis pasakoja is patirties. Paprastais zodziais ir frazmis reiskia nuomon, jausmus. Supranta trumpus nesudtingus nurodymus.

268

Sritis

supratimas ­ skaitymas

Esminiai gebjimai

skelbimus. Suprasti klausimus. Suprasti informacini tekst esm. Suprasti aprasymus, pasakojimus, aiskinimus, samprotavimus. Surasti reikiam informacij tekstuose.

Pasiekimai vadin pakopa, II klas

Supranta klausimus apie asmens duomenis, aplinkos daiktus, dabarties veiksmus. Supranta keli sakini informacin tekst is zinom zodzi, kai tekstas su iliustracijomis. Supranta trump nesudting aprasym, pasakojim esm, kai tekstas su iliustracijomis. Randa reikiam informacij trumpuose informaciniuose tekstuose, aprasymuose, pasakojimuose.

Pradin pakopa, IV klas

informacinius skelbimus.

Sveika ir raiska rastu ­ rasymas

Rasyti trumpus tekstus kontaktui uzmegzti ir palaikyti. Rasyti patirt dalyk aprasymus, pasakojimus.

Supranta klausimus apie asmens duomenis, kitus asmenis, aplinkos daiktus, dabarties, praeities ir ateities veiksmus. Supranta neilg informacin tekst, kuriame gali bti keletas nezinom zodzi. Supranta trump nesudting aprasym, pasakojim, aiskinim, samprotavim esm ir detales. Randa reikiam informacij ilgesniuose informaciniuose tekstuose, aprasymuose, pasakojimuose, samprotavimuose. Raso trumpus susipazinimo laiskelius, zinutes. Raso trumpus laiskelius, zinutes susipazinti ir kontaktui palaikyti, sveikinimus, kvietimus. Raso labai trumpus aprasymus ir pasakojimus apie save ir Raso trumpusfrazeologizmus, aprasymus ir pasakojimus savo veikl. apie save ir savo veikl, apie kitus asmenis ir j veikl.

269

M

ATEMATIKA

TURINYS

PRADINIS UGDYMAS Bendroji programa Issilavinimo standartai PAGRINDINIS UGDYMAS Bendroji programa Issilavinimo standartai

PRADINIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA Tikslas

Pagrindinis matematikos mokymo pradinje mokykloje tikslas ­ sudaryti slygas moksleiviams issiugdyti matematinio rastingumo pradmenis. Siekiama, kad moksleiviai gyt matematikos zini, gdzi ir gebjim, btin moksleivio kasdienio gyvenimo problemoms sprsti, tolesniam mokymuisi bei vairiapusei pazintinei veiklai, issiugdyt reikiamas vertybines nuostatas. Bendrieji matematikos mokymo pradzios mokykloje tikslai: ugdyti moksleivi matematinius problem sprendimo, mstymo ir komunikacinius gebjimus; padti moksleiviams ismokti matematines svokas ir procedras taip, kad jie suprast j rysius ir bt pajgs taikyti zinias; sudominti moksleivius matematika, formuoti teigiam pozir j.

Uzdaviniai

Baigdami pradin mokykl moksleiviai turt gebti: ! paprasciausiais atvejais taikyti matematinio mstymo elementus; ! bendrauti vartodami matematines svokas ir matematinius informacijos uzrasymo bdus; ! matematiskai tirti realias situacijas, sprsti j patirt ir interesus atitinkancias kasdienio gyvenimo problemas, remdamiesi isoriniais ir vidiniais matematikos rysiais; ! taikyti konkrecias aritmetikos, geometrijos, matavim, algebros ir statistikos zinias, mokjimus ir gdzius, sprsdami praktinius ir formalius matematinius uzdavinius; ! suprasti ir vertinti matematikos svarb ir taikymo galimybes kasdieniame zmogaus gyvenime bei profesinje veikloje; ! mokytis matematikos.

Ugdytinos vertybins nuostatos

271

Matematikos mokymasis pradinje mokykloje ne tik pltoja pazintines moksleivi galias, bet ir ugdo j vertybines nuostatas bei stiprina nusiteikim mokytis. Krybiskumas, atvirumas naujoms idjoms, sziningumas, tiesos siekimas, smalsumas, isradingumas ir darbstumas ­ tai vertybs, kurias ugdo tinkamai parinktas matematikos mokymo turinys ir mokymo(si) metodai. Mokant moksleivius matematikos, reikt: ! ugdyti teigiam j pozir matematik; ! skatinti vertinti matematin mstymo pobd; ! ugdyti pasitikjim savo matematinmis ziniomis ir gebjimais jas taikyti; ! skatinti vertinti ekonomin racionalum; ! ugdyti protiniam darbui reikaling sziningum, objektyvum, atkaklum, krybiskum; ! ugdyti savigarb ir pagarb kitiems, savarankiskum.

Bendrieji gebjimai

Bendrj zmogaus gebjim ugdymas ­ vienas svarbiausi siuolaikini svietimo tiksl. Dl savo visa apimancio pobdzio bendrieji gebjimai negali priklausyti nuo vieno mokomojo dalyko ir turi bti ugdomi mokantis vis dalyk, taip pat ir matematikos. Siuolaikinje matematikos didaktikoje isskiriami sie labiausiai su matematiniu ugdymu susij bendrieji gebjimai: matematinio mstymo, matematins komunikacijos ir problem sprendimo, kuri ugdymuisi ir pltojimui slygos moksleiviams turi bti sudarytos mokantis matematikos jau pradinje mokykloje. Moksleiviai turt mokytis: ! matematiskai mstyti: suprasti matematikos svokas bei j rysius, sudaryti paprasciausius algoritmus, formuluoti prielaidas ir spjimus, nustatyti dsningumus, argumentuoti ir apibendrinti; ! naudotis matematiniu zodynu ir simboliais taip, kad galt skaityti ir suprasti matematinius tekstus, apibdinti matematinius objektus ir procedras, reiksti mintis ir diskutuoti matematiniais klausimais; ! naudotis vidiniais ir isoriniais matematikos rysiais, sprendziant kasdienio gyvenimo ir matematines problemas; ! matematiskai tirti realias situacijas ir problemas, rasti racionalius j sprendimo bdus, t. y. mokytis formuluoti problem, aiskintis jos esm, rasti sprendimo bd, j realizuoti, numatyti galimus rezultatus, juos patikrinti ir interpretuoti; ! atlikti standartines matematines procedras: skaiciuoti, matuoti, apytiksliai numatyti atsakym, apdoroti duomenis, transformuoti, palyginti ir klasifikuoti matematinius objektus.

272

Didaktins nuostatos

Jaunesniojo mokyklinio amziaus vaikai suvokia pasaulio reiskinius taip, kaip bdinga tik jiems dl j brstancio proto bei temperamento. Sio amziaus vaik matematikos mokymasis sudtingai susipyns su zaidimu, manipuliavimu konkreciais daiktais, verbaline komunikacija. Jiems reikalinga konkreti, aktyvi, teikianti malonum veikla, susijusi su artimiausia j aplinka ir atitinkanti j interesus: jiems turi bti domu tai, k jie daro. Matematikos turinys pradinje mokykloje gali bti perteiktas faktiniu, pavaizduotu ar sivaizduotu eksperimentu. Galima pasitelkti tiek moksleivio tyrinjim gerai organizuotoje mokymosi aplinkoje, tiek mokytojo aiskinim ir iliustravim. Visais atvejais labai svarbu sudaryti pakankamai galimybi savarankiskai eksperimentuoti ir tyrinti. Matematini uzduoci sistema turi bti sudaryta taip, kad padt moksleiviams suvokti matematikos reiksm ir praktin naud kasdieniame zmoni gyvenime, pltot moksleivio patirt, ugdyt kiekini, kokybini, erdvini ir logini santyki suvokimo gebjimus, todl pradinje mokykloje siloma daugiausia dmesio sutelkti praktini problem (tikro, gyvenimisko konteksto) sprendimui, pirmenyb teikiant neformalioms problem sprendimo strategijoms. Matematinis mstymas turt reikstis kaip neformalus svarstymas, numatymas, pagrindimas. Turi bti einama nuo vaizdzios, konkrecios mokomosios medziagos prie abstrakcios. Svokos turi bti nuosekliai formuojamos, fiksuojamos ir tvirtinamos suteikiant moksleiviui gausyb konkretaus patyrimo, gdziai tvirtinami kuo prasmingesne praktika (pavyzdziui, integruojant matematikos mokymsi kit dalyk pamokas). Matematika suvokiama geriau ir nuodugniau, jei pazinimo proces traukiama sensorinmotorin, aktyvi fizin veikla: manipuliavimas, dliojimas, karpymas, lankstymas, konstravimas, modeliavimas, figr gaminimas. vairi uzduoci atlikimas turi bti organizuotas taip (taikant aktyviuosius mokymo metodus, sudarant zaidimo situacijas), kad zadint prigimtin moksleivi smalsum, skatint isradingum ir krybiskum. Matematins komunikacijos gebjim ugdymas ­ ypac svarbus veiksnys, padedantis vaikams susikurti neformalius, intuityvius rysius tarp vairi abstrakci matematikoje vartojam simboli, svok, objekt, suvokti ir patiems nustatyti rysius tarp vairi matematini idj. Kalba ­ kartu su simboliais ir grafinmis priemonmis ­ leidzia suformuluoti ir isreiksti matematines idjas, ji yra tarsi tiltas tarp konkreci ir abstrakci dalyk, todl jau pradinje mokykloje moksleiviai turi turti kuo daugiau galimybi vartoti j subrendimo lyg atitinkanci matematin kalb: klausyti, kalbti, skaityti ir rasyti. Analizuodami pateikt informacij, ieskodami srysi ir dsningum, formuluodami isvadas ir vairiais bdais pagrsdami savo sprendimus ar spjimus, moksleiviai turt diskutuoti su mokytoju ir tarpusavyje. Diskusijos apie galimus vairius uzduoties atlikimo bdus padeda moksleiviams pasirinkti tiek uzduot, tiek paties moksleivio individualyb, jo patirt geriausiai atitinkant sprendim.

273

Siuolaikiniam matematikos mokymui reikia nemazai mokymo priemoni, kad moksleiviai galt bandyti, tirti, savarankiskai ,,atrasti" ir suvokti matematinius srysius. Reikalingas didelis vairi pagalbini demonstracini objekt rinkinys visam mokymo laikotarpiui. Mokomoji medziaga turi bti parinkta taip, kad tikt visiems, skatint domjimsi matematika. Mokant matematikos reikt naudoti zemlapius, tvarkarascius (autobus, traukini ir pan.), parduotuvi cekius ar kit panasi medziag, kuri bt domu tyrinti. Jau pradinje mokykloje, sprendziant painesnes praktines uzduotis, tikrinant j atsakymus, gali bti naudojami kiseniniai skaiciuokliai ­ taip daugiau likt laiko matematini metod ir srysi esmei suprasti. Matematikos mokomasi labai skirtingai ir nevienodu tempu. Gilindamasis abstrakt matematikos pasaul moksleivis susiduria su savitais (daznai bdingais vien jam) sunkumais. veikti juos gali padti tik profesionalus, gerai ismanantis matematikos mokymo metodik ir konkretaus vaiko asmenybs savybes, intelektualinio ir socialinio brandumo ypatumus mokytojas. Mokytojas privalo sudaryti kuo geresn psichologiskai ir intelektualiai saugi mokymosi aplink: ! vertindamas moksleivi teiginius, samprotavimus ir spjimus; ! skatindamas moksleivius gerbti vienas kito nuomon; ! parinkdamas geriausiai pamokos tikslus, kitas mokymo aplinkybes atitinkant mokymosi kontekst; ! sumaniai derindamas vairius mokymo metodus; ! tikslingai panaudodamas fizin erdv ir kitus daiktus; ! racionaliai paskirstydamas pamokos laik. Labai daug dmesio reikia skirti gabiems matematikai moksleiviams. Ypac svarbu uzsiimti j tiriamojo darbo ir mstymo gdzi pltojimu. Moksleiviams, turintiems dideli mokymosi sunkum (pavyzdziui, turintiems negal), turi bti rengiamos adaptuotos, modifikuotos ar specialios matematikos mokymosi programos. Visi moksleiviai turi pakankamai daznai patirti skm savo matematinje veikloje. Moksleivi pasiekim pabrzimas skatina teigiam j pozir matematik ir save. Aprasant matematikos tematik ir standartus, vartojami sie uzduoties sunkum nusakantys terminai: paprasciausiais uzdaviniais vadiname uzdavinius, kuriuos sprendziant reikia atlikti vien standartin operacij ar pritaikyti paprasciausi algoritm; paprastais uzdaviniais vadiname uzdavinius, kuriuos sprendziant reikia suderinti ir atlikti dvi standartines operacijas ar paprasciausius algoritmus; nesudtingais uzdaviniais vadiname tokius uzdavinius, kuriuos sprendziant reikia suderinti ir atlikti 3­4 standartines operacijas.

274

Pagal analogij su uzdavinio sunkumo apibrzimu reikia suprasti ir kitus zodzi derinius su zodziais ,,paprasciausias", ,,paprastas" ir ,,nesudtingas". Pavyzdziui, ,,paprasciausias atvejis" suprantamas kaip standartinis, prilygstantis paprasciausiam uzdaviniui; ,,nesudtingas reiskinys"­ tai reiskinys, apskaiciuojamas 3­4 veiksmais, ir pan.

Turinys

I­II klass

1. Matematinis tyrimas ir matematikos taikymas. 1.1. vairios praktins, su asmeniniu moksleivi patyrimu bei artimiausia j aplinka susijusios situacijos, kuriose gali bti taikomi matematiniai faktai ir procedros (pavyzdziui, aritmetiniai veiksmai, tiesioginiai matavimai) suderinant kelis standartinius veiksmus ar procedras. 1.2. Problem sprendimo strategijos (pavyzdziui, vis galim variant perrinkimas, spjimas ir tikrinimas, isskaidymas paprastesnes dalis, paveikslli ar schem naudojimas). 1.3. Paprasciausi spjim pagrstumo nustatymas, teigini bei uzdavini sprendim teisingumo vertinimo bdai. 1.4. Vidiniai ir isoriniai matematikos rysiai.

2. Teigiamieji skaiciai ir veiksmai su jais. 2.1. Skaici iki 100 skaitymas ir uzrasymas. Lyginiai ir nelyginiai skaiciai. Supazindinimas su skaiciais iki 1000. 2.2. Vienazenklio skaiciaus pridjimas ir atmimas nevirsijant simto. Dvizenkli skaici sudtis ir atimtis. 2.3. Supazindinimas su daugybos, dalybos veiksmais. Skaici 2, 3, 4, 5 daugybos lentels. 2.4. Aritmetini veiksm komponentai. Aritmetini veiksm rysiai ir atlikimo tvarka. 2.5. Tekstini skaiciavimo uzdavini (1­2 veiksm) sprendimas.

3. Matai ir matavimai. Geometrija. 3.1. Ilgio (cm, m), mass (kg), laiko (h, min), temperatros (C°), talpos (l) matavimas, matavim rezultat uzrasymas. Pinig (ct, Lt), laiko (h, paromis) skaiciavimas, rezultat uzrasymas. 3.2. Matini skaici stambinimas ir smulkinimas.

275

Vienini matini skaici sudtis ir atimtis nevirsijant simto. 3.3. vairi objekt padties plokstumoje ir erdvje nusakymas (svokos: desinje, kairje, virsuje, apacioje, viduryje, priekyje ir pan.). 3.4. Geometrins figros: atkarpa, trikampis, skritulys, kvadratas, staciakampis, kubas, rutulys, piramid. Keturkampio svoka. Geometrini figr elementai: krastins, kampai, virsns. 3.5. Duoto ilgio atkarp braizymas. Ornamentai.

4. Algebros elementai. 4.1. Dviej skaici ir dydzi palyginimas. 4.2. Paprasciausi dsningum ir taisykli nusakymas. 4.3. Paprasciausi lygci sprendimas spjimo ir bandymo bdu.

5. Statistikos elementai. 5.1. Objekt klasifikavimas pagal nurodytus vien arba du pozymius. 5.2. Informacijos radimas lentelse ir stulpelinse diagramose. 5.3. Stebjim rezultat uzrasymas.

III­IV klass

1. Matematinis tyrimas ir matematikos taikymas. 1.1. vairios praktins, su asmeniniu moksleivi patyrimu bei artimiausia j aplinka susijusios situacijos, kuriose gali bti taikomi matematiniai faktai ir procedros (pavyzdziui, aritmetiniai veiksmai, tiesioginiai ir netiesioginiai matavimai) suderinant kelis standartinius veiksmus ar procedras. 1.2. Problem sprendimo strategijos (pavyzdziui, vis galim atvej perrinkimas, spjimas ir tikrinimas, isskaidymas paprastesnes dalis, paprastesnio ar atskiro problemos atvejo issprendimas, schem ar diagram naudojimas, lentels sudarymas, susijusi, panasi problem nagrinjimas). 1.3. Paprasciausi spjim pagrstumo nustatymas, teigini bei uzdavini sprendim teisingumo vertinimo bdai. 1.4. Vidiniai ir isoriniai matematikos rysiai.

276

2. Teigiamieji skaiciai ir veiksmai su jais. 2.1. Skaici iki 10 000 skaitymas, uzrasymas, palyginimas. Supazindinimas su skaiciais iki 1 000 000. Paprastj trupmen su vardikliais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 100 skaitymas ir uzrasymas. Desimtaini trupmen propedeutika. Rysys tarp paprastj ir desimtaini trupmen (paprasciausi atvejai: 0,1=

1 1 1 1 , 0,01= , 0,5= , 0,25= ). 10 100 2 4

2.2. Sveikj neneigiamj skaici sudtis ir atimtis nevirsijant 10 000. 2.3. Lentelin daugyba ir dalyba. Skaiciaus vienos ir keli dali radimas. Daugiazenkli skaici daugyba is vienazenklio ir dvizenklio skaiciaus. Natralij skaici dalyba be liekanos ir su liekana is vienazenklio ir dvizenklio skaiciaus. 2.4. Aritmetini veiksm rysiai. Aritmetini veiksm atlikimo tvarka, skliaustai. 2.5. Tekstini skaiciavimo uzdavini (1­3 veiksm) sprendimas.

3. Matai ir matavimai. Geometrija. 3.1. Ilgio (cm, m, km, mm), mass (kg, g, cnt, t), talpos (l, ml), temperatros (C°) matavimas, matavim rezultat uzrasymas. Laiko (h, min, s, paromis, metais, amziais), ploto (cm², m²), pinig (Lt, ct) skaiciavimas, skaiciavim rezultat uzrasymas. Vidutinio greicio svokos propedeutika. 3.2. Vieniniai ir sudtiniai matiniai skaiciai. Matini skaici smulkinimas ir stambinimas. Sudties ir atimties veiksmai su vieniniais ir sudtiniais matiniais skaiciais. Vienini ir sudtini skaici daugyba ir dalyba is vienazenklio ir dvizenklio skaiciaus. 3.3. vairi objekt padties plokstumoje ir erdvje nusakymas (svokos: desiniajame virsutiniame kampe, kairiajame apatiniame kampe, viduryje, isorje, viduje ir pan.). 3.4. Tolesn pazintis su erdvini kn formomis: staciakampis gretasienis, ritinys, kgis. Erdvini geometrini kn elementai: briaunos, virsns, sienos. Trikampio ir keturkampio perimetras. Staciakampio plotas. Staciakampio gretasienio trio propedeutika. Supazindinimas su simetriskomis figromis. 3.5. Geometrini figr vaizdavimas. Ornamentai.

4. Algebros elementai.

277

4.1. Dviej skaici ar dydzi palyginimas. 4.2. Paprasciausi dsningum ir taisykli nusakymas. 4.3. Paprasciausi lygci sudarymas ir sprendimas.

5. Statistikos elementai. 5.1. Objekt klasifikavimas pagal nurodytus vien arba du pozymius. 5.2. Duomen radimas lentelse, diagramose, zinynuose. 5.3. Duomen rinkimo ir pateikimo bdai, j interpretavimas.

ISSILAVINIMO STANDARTAI

Si standart tikslas ­ detalizuoti moksleivi, baigianci II ir IV klases, matematikos mokymosi pasiekimus. Lentelje apibdintas tik pagrindinis pasiekim lygmuo.

278

Sritis

1. Matematinis tyrimas ir matematikos taikymas

Esminiai gebjimai

Gebti matematiskai modeliuoti kasdienio gyvenimo situacijas ir sprsti problemas, taikant paprasciausias problem sprendimo strategijas. Paprasciausiais atvejais taikyti matematinio mstymo elementus. Komunikuoti panaudojant matematins kalbos elementus.

Pasiekimai II klas

1.1.1. Perskaits arba isklauss supranta paprastus uzdavinius ir uzduotis. 1.1.2. Supranta matematinius kasdiens kalbos aspektus, bando atsakyti paprastus praktinius ir matematinius klausimus vartodamas matematins kalbos elementus. 1.2.1. Supranta ir mokytojo padedamas pasidaro paprastus piesinius, schemas ir modelius. 1.2.2. Daugeliu atvej teisingai panaudoja zinomus paprast uzdavini sprendimo ir situacij tyrimo bdus. 1.2.3. Mokytojo padedamas taiko paprasciausias problem sprendimo strategijas naujam uzdaviniui sprsti. 1.3.1. Teisingai vartoja ir savais zodziais bando paaiskinti zinomus matematikos teiginius, taiko juos praktinse situacijose. 1.3.2. Daugeliu atvej teisingai nustato paprasciausi spjim pagrstum, teigini, uzdavini sprendim teisingum. 1.3.3. Suprantamai pateikia uzduoci atsakymus, bando argumentuoti sprendimus. 1.4.1. Mokytojo padedamas suvokia paprasciausius rysius tarp kai kuri matematikos srici. 1.4.2. Mokytojo padedamas formuluoja paprastus praktinius ir matematinius uzdavinius. 2.1.1. Teisingai perskaito skaicius nuo vieno iki simto, retai klysta skaitydamas didesnius skaicius iki 1000. 2.1.2. Teisingai pazymi skaitmenimis zodziais pasakytus ar parasytus skaicius nuo vieno iki simto, retai klysta zymdamas didesnius skaicius iki 1000. 2.1.3. Suvokia natralij skaici iki 100 sek.

IV klas

1.1.1. Perskaits arba isklauss supranta nesudtingus uzdavinius ir uzduotis. 1.1.2. Supranta matematinius kasdiens kalbos aspektus, tinkamai atsako nesudtingus praktinius ir matematinius klausimus vartodamas matematin kalb. 1.2.1.Supranta ir daugeliu atvej teisingai pasidaro paprastus piesinius, schemas ir modelius. 1.2.2. Daugeliu atvej teisingai panaudoja zinomus nesudting uzdavini sprendimo ir situacij tyrimo bdus. 1.2.3. Daugeliu atvej teisingai taiko zinom sprendimo strategij naujam uzdaviniui sprsti. 1.3.1. Teisingai vartoja ir savais zodziais paaiskina zinomus matematikos teiginius, taiko juos praktinse situacijose. 1.3.2. Daugeliu atvej teisingai nustato paprasciausi spjim pagrstum, nesudting teigini ir uzdavini sprendim teisingum. 1.3.3. Tinkamai pateikia uzduoci atsakymus, paaiskina darbo eig. 1.4.1. Suvokia paprasciausius rysius tarp kai kuri matematikos srici. 1.4.2. Daugeliu atvej teisingai formuluoja nesudtingus praktinius ir matematinius uzdavinius. 2.1.1. Teisingai perskaito skaicius nuo vieno iki 10 000, retai klysta skaitydamas didesnius skaicius iki 1 000 000. 2.1.2. Teisingai pazymi skaitmenimis zodziais pasakytus ar parasytus skaicius nuo vieno iki 10 000, retai klysta zymdamas didesnius skaicius iki 1 000 000. 2.1.3. Suvokia natralij skaici iki 10 000 sek.

2. Teigiamieji skaiciai ir veiksmai su jais

Suvokti santykin skaiciaus didum ir aritmetini veiksm poveik skaiciui. Sieti skaicius ir elementarius aritmetinius veiksmus su konkreciais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis.

279

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas IV klas

2.1.4. Teisingai suskaiciuoja vairius artimiausios aplinkos objektus iki 10 000, bando is anksto (neskaiciavs) vertinti j kiek. 2.1.5. Skaito ir raso paprastsias taisyklingsias trupmenas su vardikliais 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 100, pademonstruoja jas konkreciai ir grafiskai. 2.1.6. Skaito ir raso desimtaines trupmenas, turincias ne daugiau kaip du zenklus po kablelio. 2.1.7. Paprasciausiais atvejais (pavyzdziui, 0,1= 0,01= 2.2.1. Mintinai be klaid prideda ir atima vienazenklius skaicius nevirsijant 20-ties. 2.2.2. Daugeliu atvej teisingai prideda ir atima vienazenklius skaicius nevirsijant simto, retai klysta suddamas ir atimdamas dvizenklius natraliuosius skaicius (lengvesniais atvejais ­ mintiniu, sunkesniais ­ rasytiniu bdu). 2.3.1. Vienazenkli skaici daugyb pakeicia vienod dmen suma. Daugeliu atvej zino skaici 2, 3, 4, 5 daugybos is vienazenkli skaici ir 10 rezultatus. 2.3.2. Daugeliu atvej teisingai atlieka praktines dalybos lygias dalis uzduotis.

zvelgti skaiciavim taikymo 2.1.4. Teisingai suskaiciuoja vairius artimiausios galimybes ir taikyti juos sprendziant aplinkos objektus iki 100, bando is anksto (neskaiciavs) kasdienio gyvenimo ir matematines vertinti j kiek. problemas. vertinti artimiausios aplinkos daikt kiek, paprasciausiais atvejais numatyti skaiciavim rezultatus. Pasirinkti tinkam (tiek uzduoties, tiek moksleivio atzvilgiu) skaiciavimo bd.

1 , 10

1 , 100

0,5=

1 , 2

0,25=

1 ) 4

sieja

desimtaines

trupmenas su paprastosiomis. 2.2.1. Daugeliu atvej be klaid mintinai prideda ir atima vienazenklius skaicius nevirsijant 10 000. 2.2.2. Daugeliu atvej teisingai sudeda ir atima daugiazenklius skaicius nevirsijant 10 000 (lengvesniais atvejais ­ mintiniu, sunkesniais ­ rasytiniu bdu). 2.3.1. Be klaid mintinai sudaugina vienazenklius skaicius.

2.3.2. Daugeliu atvej teisingai atlieka daugyb ir dalyb is vienazenklio, dvizenklio skaiciaus bei apvali trizenkli ir keturzenkli skaici (pavyzdziui, 100, 1000). 2.3.3. Daugeliu atvej teisingai apskaiciuoja vien ar kelias skaiciaus dalis. 2.3.4. Konkreciais atvejais paaiskina liekanos atsiradim. 2.4.1. Zino aritmetini veiksm komponent 2.4.1. Zino aritmetini veiksm komponent pavadinimus, suvokia aritmetini veiksm rys, zino j pavadinimus, j atlikimo tvark ir skliaust prasm, atlikimo tvark ir skliaust prasm. daugeliu atvej teisingai naudojasi pagrindinmis aritmetini veiksm savybmis ir rysiais skaiciavimams

280

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas

2.4.2. Paprasciausiais atvejais sugeba is anksto numatyti (vertinti) skaiciavim rezultat.

IV klas

supaprastinti. 2.4.2. Nesudtingais atvejais sugeba is anksto numatyti (vertinti) skaiciavim rezultat. 2.4.3. Pasitikrina skaiciavim rezultatus skaiciuokliu. 2.4.4. Daugeliu atvej savarankiskai pasirenka tinkam skaiciavim bd. 2.5.1. Daugeliu atvej teisingai issprendzia nesudtingus tekstinius skaiciavimo uzdavinius. 3.1.1. Zino svarbiausius matavimo vienetus: ilgio ­ centimetrais, metrais, kilometrais, milimetrais, mass ­ kilogramais, gramais, tonomis, laiko ­ valandomis, minutmis, sekundmis, paromis, metais, amziais, temperatros ­ laipsniais, pinig ­ litais ir centais, talpos ­ litrais, mililitrais, temperatros ­ laipsniais, ploto ­ kvadratiniais metrais ir kvadratiniais centimetrais. 3.1.2. Matuoja ilgius, mas, talp, laik buitiniais matavimo prietaisais, teisingai skaito ir uzraso matavim rezultatus, naudojasi kalendoriumi. 3.1.3. Nesudtingais atvejais be matavimo ranki bando vertinti artimiausios aplinkos objekt ar daikt parametrus. 3.1.4. Supranta ir paprastais atvejais sugeba taikyti vidutinio greicio svok. 3.2.1. Atlieka nesudtingus ilgio, mass, talpos, laiko, temperatros, perimetro, ploto ir pinig skaiciavimus kasdiense situacijose. 3.3.1. Supranta objekt padt nusakancius kasdiens kalbos zodzius bei daugeliu atvej teisingai juos vartoja.

3. Matai ir matavimai. Geometrija

Apibdinti artimiausios aplinkos objekt form, tarpusavio padt ir juos klasifikuoti. Suvokti bendr matavimo vienet btinum ir srysius, naudotis jais matavim rezultatams isreiksti. Matuojant nustatyti vairi artimiausios aplinkos objekt ir situacij parametrus (ilg, svor, talp, temperatr, greit ir pan.). Taikyti standartin perimetro ir ploto skaiciavimo procedr praktinms ir matematinms uzduotims bei problemoms sprsti. vertinti (nematuojant) artimiausios aplinkos objekt ir situacij parametrus (ilg, svor, talp ir pan.). Vaizduoti geometrines figras.

2.5.1. Daugeliu atvej teisingai issprendzia paprastus tekstinius skaiciavimo uzdavinius. 3.1.1. Zino svarbiausius matavimo vienetus: ilgio ­ metrais ir centimetrais, mass ­ kilogramais, laiko ­ paromis ir valandomis, temperatros ­ laipsniais, pinig ­ litais ir centais, talpos ­ litrais ir suvokia bendr matavimo vienet btinum. 3.1.2. Matuoja laik, ilg, mas, talp, temperatr buitiniais matavimo prietaisais, teisingai uzraso ir skaito matavimo rezultatus, naudojasi kalendoriumi. 3.1.3. Paprasciausiais atvejais be matavimo ranki bando vertinti artimiausios aplinkos objekt ar daikt parametrus.

3.2.1. Atlieka nesudtingus ilgio, mass, talpos, laiko, temperatros ir pinig skaiciavimus kasdiense situacijose. 3.3.1. Supranta daikt viet nusakancius kasdiens kalbos zodzius (desinje, kairje, viduryje ir pan.) ir daugeliu atvej teisingai juos vartoja. 3.4.1. Atpazsta ir teisingai pavadina atkarp, trikamp, 3.4.1 Atpazsta ir teisingai pavadina paprasciausias keturkamp (skiria kvadrat ir staciakamp), skritul, kub, geometrines figras ir knus: atkarp, trikamp, skritul, rutul. apskritim, keturkamp, staciakamp, kvadrat, kub, staciakamp gretasien, rutul, piramid, kg, ritin, gali paaiskinti paprast geometrini figr savybes bei paprasciausius dvimaci ir trimaci figr rysius.

281

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas

3.4.2. Zino plokstumos geometrini figr element pavadinimus (krastin, kampas, virsn). 3.4.3. Supranta paprastus piesinius ir brzinius, piesia paprastus geometrinius objektus, konstruoja zinomas geometrines figras pagal pavyzd. 3.5.1. Nubraizo nurodyto dydzio atkarpas, konstruoja paprastus ornamentus. 4.1.1. Teisingai palygina natraliuosius ir vieninius matinius skaicius, nevirsijancius simto.

IV klas

3.4.2. Zino geometrini figr element pavadinimus (virsn, krastin, kampas, siena, briauna). 3.4.3. Supranta nesudtingus piesinius ir brzinius, piesia nesudtingus geometrinius objektus, konstruoja zinomas geometrines figras. 3.5.1. Nubraizo nurodyto dydzio atkarpas, piesia nurodytas nesudtingas figras, kuria ornamentus. 4.1.1. Teisingai palygina natraliuosius ir vieninius bei sudtinius matinius skaicius, nevirsijancius 10 000. 4.1.2. Konkreciose situacijose teisingai palygina dvi paprastsias ir desimtaines trupmenas.

4. Algebros elementai

5. Statistikos elementai

Remtis skaici tvarkos srysiais skaiciams ir dydziams palyginti. Palyginti skaicius ir dydzius pavaizduojant juos grafiskai ar konkreciai. 4.2.1. Daugeliu atvej savarankiskai pastebi paprastus Atpazinti, nusakyti ir taikyti paprastus 4.2.1. Mokytojo padedamas atpazsta paprasciausius srysius, dsningumus, taisykles ar srysius, dsningumus ir taisykles, taiko juos praktinms dsningumus, taisykles ir struktras, taiko jas praktinms situacijoms apibdinti. struktras praktinms situacijoms situacijoms apibdinti. apibdinti. Taikyti formalius ir neformalius 4.3.1. Sprendzia paprasciausias lygtis (be raidins 4.3.1. Suvokia raidins arba kitokios simbolikos lygci sprendimo bdus. simbolikos) bandym bdu. prasm, kai ta simbolika vartojama skaiciams zymti; sprendzia paprasciausias lygtis, paaiskina sprendim. 4.3.2. Remdamasis uzdavinio slyga daugeliu atvej teisingai sudaro paprasciausias lygtis. 5.1.1. Paprastais atvejais sugeba pasirinkti kriterijus 5.1.1. Mokytojo padedamas sugeba pasirinkti kriterij Planuoti ir atlikti tyrim. paprastiems objektams rsiuoti pagal vien pozym ir j objektams rsiuoti pagal kelet pozymi ir juos taikyti. Rinkti, sutvarkyti ir analizuoti taikyti. duomenis, daryti isvadas. Skaityti lenteles ir diagramas. 5.2.1. Mokytojo padedamas nusprendzia, kokie 5.2.1. Daugeliu atvej savarankiskai nusprendzia, Pateikti tyrim rezultatus lentelmis ir duomenys ir kokiu bdu bus renkami. kokie duomenys ir kokiu bdu bus renkami. diagramomis. 5.2.2. Sugeba rasti nurodytus duomenis 5.2.2. Daugeliu atvej teisingai vertina, koki paprasciausiose lentelse ir stulpelinse diagramose. duomen trksta, randa juos lentelse, stulpelinse ir skritulinse diagramose arba zinynuose. 5.3.1. Mokytojo padedamas sugeba atlikti 5.3.1. Daugeliu atvej savarankiskai renka duomenis, paprasciausius stebjimus. teisingai sutvarko juos pagal kelet pozymi, pateikia lentele ar pavaizduoja stulpeline diagrama. 5.3.2. Mokytojo padedamas fiksuoja, analizuoja gautus 5.3.2. Paprasciausiais atvejais savarankiskai analizuoja duomenis ir daro isvadas. sutvarkytus duomenis ir daro pagrstas isvadas.

282

PAGRINDINIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA

Matematika yra svarbi siuolaikinio zmogaus ugdymo sritis. Zinom matematikos svok, matematini modeli, metod, rysi vairioms situacijoms analizuoti supratimas bei taikymas sudaro prielaidas ne tik pazinti pasaul, perimti simtmeciais susiformavusi zmogaus mstymo bei veiklos kultr, bet ir padeda individui jo praktinje veikloje formuluoti matematines prielaidas, hipotezes, vertinti savo bei kit individ logini argument tinkamum bei patikimum, taigi prisitaikyti prie nuolat kintancios tikrovs. Gebjimo susigaudyti informacijos jroje bei priimti tinkamus sprendimus pagrindinje mokykloje formavimas siejamas su tam tikros moksleivi matematins kompetencijos ugdymu. Si samprata apima ne tik kiekvieno moksleivio matematinio rastingumo gijim, matematini gabum pltojim, bet ir moksleivio nor bei gebjim nuolatos aktyviai mokytis. Todl galima teigti, kad matematikos kaip mokomojo dalyko paskirtis yra keleriopa. Pirmiausia siekiama, kad visi moksleiviai tapt matematiskai rastingi, t. y. kad kiekvienas pagrindin mokykl baigiantis moksleivis mokt pagrindines matematines svokas ir procedras, gebt atpazinti matematinius objektus ir juos pavaizduoti, pritaikyti standartinius ar jau taikytus sprendimo algoritmus naujai uzduociai sprsti, matematiskai tirti paprastas praktines situacijas, pagrsti sprendimus, argumentuoti, remtis analogijomis, vairiais bdais (grafikais, simboliais, lentelmis ir pan.) pateikta informacija bei gebt j siais bdais perteikti. Mokant matematikos taip pat svarbu pltoti kiekvieno moksleivio matematinius gabumus, sudaryti slygas gabiausiems moksleiviams atsiskleisti ir pademonstruoti savo galimybes. Moksleiviai turt tapti issilavinusiais matematini metod vartotojais ir gyti matematikai bdingo mstymo ir krybos pradmenis. Taip pat visi baigiantys pagrindin mokykl moksleiviai, nepriklausomai nuo j gabum, turt pajusti matematikos groz bei praktin naud. Pagrindinje mokykloje kiekvienas moksleivis turi patirti skm mokydamasis matematikos, o matematikos ugdymo turinys, jo perteikimo bdai ir tam naudojami metodai turi padti moksleiviui susiformuoti mokymosi skm ir matematikos mokymosi prasmingum orientuotas nuostatas bei bendruosius ugdymo tikslus atitinkanci vertybi sistem.

Tikslas

Mokant matematikos turi bti siekiama ne tik matematikos mokomojo dalyko tiksl, bet ir bendrj ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje tiksl ­ siekti vertybini nuostat, gebjim, gdzi ir zini brandos. Matematikos mokymo pagrindinje mokykloje tikslas ­ suteikti galimyb moksleiviams:

! ugdytis bendruosius matematinius gebjimus; ! ugdytis specialiuosius gebjimus, susijusius su vairiomis matematikos sritimis; ! domtis matematika, formuotis deklaruojamas bendrojo ugdymo turinyje nuostatas ir vertybines orientacijas.

Uzdaviniai

Uzsibrzt tiksl realizavimas pagrindinje mokykloje siejamas su tam tikrais laukiamais rezultatais. Siekiama, kad moksleiviai, baigdami pagrindin mokykl: ! valdyt matematinio mstymo elementus, ismokt bendrauti vartodami matematines svokas ir matematinius informacijos uzrasymo bdus, naudotis matematiniu zodynu ir simboliais, ismokt matematiskai tirti paprastas realias situacijas ir sprsti paprastas gyvenimo problemas, suprast ir panaudot vidinius ir isorinius matematikos rysius; ! gyt skaici ir skaiciavim, ekonomikos element, geometrijos, matavim, algebros, funkcijos ir funkcini srysi, statistikos, kombinatorikos, tikimybi teorijos konkreci zini tiek, kad galt savarankiskai sprsti praktinius ir matematikos uzdavinius; ! suprast matematikos svarb visuomens gyvenime, pritaikomum vairiose zmoni praktins veiklos srityse, moksluose, technikoje, suprast ir vertint matematikos objektyvum, krybiskum, issiugdyt isradingum, smalsum, atkaklum, valingum, nor, atsakomyb ir gebjim mokytis.

Ugdytinos vertybins nuostatos

Geras matematikos mokymas ne tik ugdo moksleivio gebjimus, lavina intelekt ir formuoja bendruosius darbo gdzius, bet ir pltoja jo vertybines nuostatas, stiprina nusiteikim bei gebjim mokytis. Krybiskumas, atvirumas naujoms idjoms, sziningumas, tiesos siekimas, smalsumas, isradingumas, darbstumas, savarankiskumas bei gebjimas bendradarbiauti su kitais ­ tai vertybs, kurias ugdo tinkamai parinktas matematikos mokymo turinys ir mokymo(si) bdai. Mokydamasis matematikos, moksleivis turt: ! ugdytis teigiam pozir matematik, moksl ir technologij, domtis si srici laimjimais; ! ugdytis pasitikjim savo matematikos ziniomis ir gebjimu jas taikyti; ! susipazinti su profesijomis, susijusiomis su matematika, tiksliaisiais mokslais ir technologijomis, matematikos, tikslij ir gamtos moksl bei technologij svarba profesinei veiklai; ! ugdytis mokslin pasaulzir, atvirum, objektyvum, pakantum nezinomybei,

isradingum, zini troskim, nusiteikim nuolatinei kaitai, poreik mokytis;

284

! ugdytis bendradarbiavimo gdzius.

Bendrieji gebjimai

gyt zini kiekis ir mokjimas gerai atlikti standartines procedras ne visada lemia moksleivi skm toliau studijuojant ar dirbant, nes nauj zini ir informacijos srautas sparciai didja. Si tendencija ypac ryski siandien, besikuriancioje informacinje visuomenje. Vis svarbesni darosi universals moksleivi gebjimai ­ bendrieji gebjimai, padedantys moksleiviams skmingai toliau mokytis ir taikyti tarpusavyje susijusias zinias, patiems pazinti, atrasti, dalyvauti priimant sprendimus kasdieniame gyvenime ar profesinje veikloje. Siuolaikinje matematikos didaktikoje prasta skirti tris svarbiausius bendruosius matematinius gebjimus ­ problem sprendimo, matematinio mstymo ir matematinio komunikavimo. Glaudziai su bendraisiais gebjimais susijs ir moksleivi gyt zini integruotumas (dalykinis, tarpdalykinis bei sociokultrinis). Jis svarbus gyvendinant visuminio ugdymo principus. Todl, mokydamasis matematikos, moksleivis turt: ! ugdytis gebjim matematiskai mstyti (mokytis suprasti ir valdyti naujas svokas ir zodyn, konstruoti algoritmus, apibendrinti svokas ir rezultatus, argumentuoti bei rodinti); ! mokytis naudotis matematiniu zodynu ir simboliais taip, kad gebt skaityti ir suprasti matematinius tekstus, aprasyti matematinius objektus ir procedras, reiksti mintis ir diskutuoti matematiniais klausimais; ! ugdytis gebjim matematiskai tirti problemas ir rasti racionalius j sprendimus (nagrinti problemin situacij, formuluoti problem, aiskintis jos esm, rasti sprendimo bd, j realizuoti, numatyti galimus vienokio ar kitokio sprendimo bdo pritaikymo rezultatus, patikrinti gaut matematinio uzdavinio atsakym, interpretuoti j pradins problemos terminais, issiaiskinti praktin matematini rezultat vert konkreciai probleminei situacijai); ! mokytis naudotis vidiniais ir isoriniais matematikos rysiais taip, kad gebt atpazinti ekvivalencias svokas ir procedras, rasti vairi matematikos tem rysius bei matematikos ir kit disciplin rysius; ! mokytis atlikti standartines operacijas, tokias kaip ilgio, ploto, trio ir kit dydzi matavimas, skaitmenini reiskini reiksmi skaiciavimas, algebrini reiskini pertvarkymas, funkcij reiksmi skaiciavimas, funkcij tyrimas, grafik brzimas, vairi mokykloje nagrinjam matematini objekt palyginimas, klasifikavimas ir transformavimas, apytikslis atsakymo prognozavimas, statistini duomen apdorojimas ir pan.

Didaktins nuostatos

Didaktiniu poziriu ypac svarbs sie matematikos mokymo(si) aspektai:

285

! matematikos zini gijimas; ! matematini modeli krimas ir taikymas; ! matematikos teikiam galimybi informacijai perteikti panaudojimas; ! matematikos pltros procesas (t. y. procesas, kuriam vykstant atrandami ir pagrindziami matematiniai dsningumai, kaupiamos ir apibendrinamos matematikos zinios); ! vidini bei isorini matematikos rysi panaudojimas. Matematikos mokymas(is) yra visavertis tik jei visiems siems aspektams skiriama reikiamai dmesio. Siuolaikins mokyklins matematikos zinios suvokiamos ne tik kaip faktai, svokos, teoremos ar standartiniai algoritmai, bet ir kaip geras matematikos supratimas. Zinios yra tikrai vertingos ir veiksmingos tik jei moksleivis jas supranta, geba interpretuoti ir taikyti, jei suvokia, kodl mokosi matematikos. Didjant informacijos kiekiui ir tobuljant informacinms technologijoms vis svarbiau darosi ne tiek siminti gausyb fakt, kiek atpazinti situacijas bei klausimus, kuriuos gali atsakyti ar jau atsak matematika, ir susirasti reikiam informacij. Ugdant gebjimus sprsti problemas, moksleiviai dazniau turt susidurti su btinybe rinkti papildomus duomenis, mokytis spti, nebijoti klysti, rasti savo klaidas, pagrsti spjimus. Todl reikt kartu su kit dalyk mokytojais parinkti problemas, kurioms issprsti prireikt keli dien ar savaici, bendro ar grupinio moksleivi darbo, gebjimo naudotis technika (ypac kompiuteriu), atlikti tyrimus, o ne vien mechaniskai taikyti zinias. Nuodugniam matematikos suvokimui ir gebjimui skmingai j taikyti takos turi pacios matematikos vidini ir tarpdalykini rysi atskleidimas. Mokykloje matematikos temos turt bti isdstytos taip, kad moksleiviai atpazint vairiai pateiktas svokas ir operacijas (pavyzdziui, ½, 0,5 ir 50%; funkcijos grafiko susikirtimo su Ox asimi task abscisi ir lygties f(x) = 0 sprendini ieskojimas). Ismok pereiti nuo vieno problemos sprendimo ar matematins svokos pateikimo bdo prie kito, moksleiviai gis lankst ir reiksming problem sprendimo rank, geriau supras matematikos esm, formali veiksm, matematini idj ir realaus pasaulio rys. Daznai geriau mokti vien uzdavin issprsti keliais bdais, nei kelis ­ tuo paciu bdu. Ne maziau svarbu mokytis zvelgti matematikos metod universalum, suvokti, kad tie patys metodai gali bti taikomi vairi tip uzdaviniams sprsti. Pravartu moksleiviams parodyti, kaip kituose dalykuose ar realiame pasaulyje iskilusios problemins situacijos modeliuojamos matematikoje. Matematikos metod universalumas geriausiai isryskja, kai jie taikomi kit dalyk uzdaviniams (problemoms) sprsti. Fizikoje, biologijoje, chemijoje, geografijoje ir kituose dstomuose dalykuose vartojamos tos pacios matematins svokos ir operacijos, j savybs, tik taikymo kontekstas yra skirtingas. Reikia padti moksleiviams zvelgti vairiuose dalykuose vartojamas vienodas matematines svokas, nes kita uzrasymo forma gali atrodyti kaip kitas metodas ar kita svoka. Matematikos ir kit dalyk mokytojai turt kartu aptarti, kaip jie

286

pateiks medziag savo dalyko pamokose, kaip atskleis moksleiviams metod ir svok, apibrzimo taikymo, interpretavimo vairiuose moksluose rysius.

Struktra

Pagrindins mokyklos matematikos kurs sudaro 4 pagrindiniai skyriai: 1. Skaiciai ir skaiciavimai. 2. Algebra. Funkcijos ir srysiai. 3. Plokstumos ir erdvs geometrija. Matai ir matavimai. 4. Statistika. Kombinatorika. Tikimybi teorija.

Skaiciai ir skaiciavimai. Gera skaiciaus svokos samprata yra viso tolesnio matematikos mokymo pagrindas, todl si svok formuoti reikia itin rpestingai. I­VI klasse daugiausia dmesio skiriama veiksmams su natraliaisiais skaiciais ir trupmenomis mokyti (temos mokymuisi skiriama 60­70% laiko). VII­X klasse toliau pleciama skaiciaus svoka ir ugdomi sudtingesni skaiciavimo gebjimai su vairiai pateiktais skaiciais (sveikaisiais, trupmeniniais, saknimis). (Temos mokymuisi skiriama 20­ 30% laiko). Moksleiviai ismoksta veiksm su racionaliaisiais ir iracionaliaisiais skaiciais taisykles ir savybes, geba atlikti paprastus veiksmus su racionaliaisiais ir iracionaliaisiais skaiciais, apskaiciuoti nesudting reiskini reiksmes, vertinti rezultat ir, pasinaudodami zinomomis formulmis, paprastais atvejais apskaiciuoja geometrini figr plotus, trius, funkcij reiksmes, procentus, taiko zinias ir gdzius atlikdami vairias praktines uzduotis. Pasirenka tinkamus veiksmus, kai uzduotis pateikiama zodziais, patikrina rezultato prasmingum pagal uzduoties slyg.

Algebra. Algebra yra ypac svarbi matematikos mokymo sritis, ugdant moksleivi gebjim struktrizuoti ir formalizuoti. I­VI klasse moksleiviai rengiami suprasti vliau dstomas algebros temas (propedeutikai skiriama 5­10% laiko). VII­X klasse moksleiviai mokomi operuoti simboliais, is zodziais pateiktos slygos uzrasyti paprastus algebrinius reiskinius, nesudtingus algebrinius reiskinius bei taisykles pasakyti zodziais, zinoti veiksm su algebriniais reiskiniais atlikimo taisykles ir taikyti jas nesudtingiems racionaliems reiskiniams pertvarkyti. Formuojamas kintamojo, lygties ir nelygybs svok supratimas. Moksleiviai ismoksta vairiais bdais sprsti paprastas tiesines, kvadratines lygtis, tiesini lygci sistemas bei lygci sistemas, kai viena lygtis netiesin, tiesines ir kvadratines nelygybes, tiesini nelygybi sistemas, ismoksta jas susidaryti is nesudting, zodziais pateikt matematinio ir realaus turinio uzdavini slyg (temos mokymuisi skiriama 30­40% laiko).

287

Funkcijos ir srysiai. Funkcins priklausomybs ir srysio svokos matematikoje yra vienos is svarbiausi. Todl moksleiviai turi bti nuosekliai pratinami nustatyti dydzi, esanci j aplinkoje, tarpusavio priklausomyb. Funkcins kintam dydzi priklausomybs samprata palaipsniui pradedama formuoti jau nuo I klass (I­VII klasse temos propedeutikai skiriama 5­10% mokymosi laiko), taciau pati funkcijos svoka ir atitinkama simbolika vedama tik VIII klasje, vliau pltojama bei gilinama vidurinje mokykloje. Pagrindinje mokykloje funkcijos svoka formalizuojama pamazu. Mokydamiesi funkcij moksleiviai gyja supratim, kad daugelis realiai vykstanci proces gali bti matematiskai isreiksti funkcijomis, susipazsta su vairiais funkcins priklausomybs pateikimo bdais, paprasciausiais atvejais teisingai vartoja svokas: argumentas, funkcija, funkcijos reiksm, grafikas, apibrzimo ir reiksmi sritis, funkcijos reiksmi didjimo ir mazjimo intervalai, pateikia vairiais bdais isreikst funkcij pavyzdzi, paaiskina nesudtingas situacijas, aprasytas funkcijomis, ir geba funkcijomis aprasyti paprastas situacijas, ismoksta nubrzti tiesins, kvadratins ir kit funkcij grafikus, nagrinti j savybes is grafiko (temos mokymuisi VIII­X klasse skiriama 30­40% laiko).

Plokstumos ir erdvs geometrija, matai ir matavimai. Geometrija ­ tradicin ir gana reiksminga matematikos mokymosi sritis, kaip aplinkos aprasymo ir pazinimo, loginio bei erdvinio mstymo ugdymo rankis. (Temos mokymuisi visose klasse skiriama 25­35% laiko). Mokantis geometrijos pleciamas ir gilinamas supratimas apie matematikos ir realaus pasaulio rys. Moksleiviai ismoksta pazinti, apibrzti ir klasifikuoti pagrindines geometrines figras, nurodyti j elementus, atlieka nesudtingas konstravimo, brzimo, matavimo uzduotis, tinkamai pasirenka matavimo rankius, vienetus ir metodus. Geba pagrsti nesudtingo geometrinio turinio uzdavinio sprendim, tinkamai pateikti j zodziu, rastu ar brziniu, pasigaminti model, zino ir paprasciausiais atvejais geba rodyti pagrindines geometrini figr savybes, taiko jas nesudtingoms realaus ir matematinio turinio uzduotims ir problemoms sprsti.

Statistika, kombinatorika, tikimybi teorija. Siuolaikins visuomens gyvenime, priimant pagrstus sprendimus, placiai naudojama vairi rsi statistin informacija. Norint suprasti toki informacij ir mokti j vertinti, btina zinoti paprasciausias tikimybi teorijos ir statistikos svokas bei metodus ir turti patyrimo analitiskai vertinti statistin medziag. (Pradinje mokykloje temos mokymuisi skiriama apie 5­7% laiko, vliau, pagrindinje mokykloje, apie 10­15% laiko). Moksleiviai mokosi savarankiskai rinkti, tvarkyti vairius savo aplinkos duomenis, pasirinkti tinkam duomen vaizdavimo bd bei pavaizduoti imt diagrama, apibdinti imt skaitinmis charakteristikomis (aritmetiniu vidurkiu, mediana, moda, imties plociu ir kt.). Teisingai vartoja pagrindinius statistikos terminus. Paprasciausiais pavyzdziais paaiskina koreliacijos idj. Mokantis statistikos ugdomas supratimas apie statistinius metodus, kaip galing bd isvadoms ir sprendimams daryti.

288

Mokydamiesi kombinatorikos moksleiviai mokosi sudaryti rinkinius, braizydami galimybi medzio model ugdosi supratim apie kombinatorins daugybos ir sudties taisykli taikym galim rinkini skaiciui rasti. Mokydamiesi tikimybi teorijos moksleiviai kartoja nesudtingus bandymus, apskaiciuoja j baigci daznius, santykinius daznius. Ugdomas supratimas apie vykio santykin dazn, kaip vykio tikimybs vert, kai bandymas kartojamas daug kart. Moksleiviai mokosi kurti paprastus teorinius modelius su bandymu susijusi vyki tikimybms apskaiciuoti, geba isvardyti vykiams palankias baigtis, pateikti btin ir negalim vyki, vykiui priesingo vykio pavyzdzi, paprasciausiais atvejais apskaiciuoti j tikimybes.

Turinys

V­VI klass

1. Matematinis tyrimas ir matematikos taikymas. 1.1. Matematinis komunikavimas. 1.2. Matematinis mstymas. 1.3. Problem sprendimo strategijos. 1.4. Matematikos rysiai. 2. Skaiciai ir skaiciavimai. Natralieji skaiciai. Trupmeniniai skaiciai. Procentai. 2.1. Natralij skaici skaitymas ir rasymas, palyginimas, apvalinimas. 2.2. Natralij skaici sudtis ir atimtis. 2.3. Natralij skaici daugyba ir dalyba. 2.4. Paprastj trupmen savybs, palyginimas, sudtis, atimtis, daugyba ir dalyba. 2.5. Desimtaini trupmen palyginimas, sudtis, atimtis, daugyba ir dalyba. Paprastj trupmen vertimas desimtainmis ir atvirksciai. 2.6. Teigiamj ir neigiamj skaici samprata. Skaiciaus modulio samprata. 2.7. Veiksmai, sprendziant vairias uzduotis. 2.8. Natralij skaici dalikliai ir kartotiniai. Lyginiai, nelyginiai, pirminiai ir sudtiniai skaiciai. 2.9. Procentai ir j skaiciavimai. 3. Algebra. Funkcijos ir srysiai. 3.1. Reiskini rasymas ir skaitymas, j reiksmi skaiciavimai. 3.2. Lygtys ir nelygybs, j sprendimas.

289

3.3. Koordinats, grafikai ir dviej dydzi priklausomybi lentels. 3.4. Tiesioginis dydzi proporcingumas. 4. Plokstumos ir erdvs geometrija. Matai ir matavimai. 4.1. Paprasciausios geometrins figros: taskas, ties, spindulys, atkarpa, kampas, trikampis, apskritimas, staciakampis, kvadratas. 4.2. Ilgio, ploto, trio, mass, laiko matavimo vienetai. Matavimai. Mastelis. 4.3. Briaunainiai. Prizms. Kubas. Staciakampis gretasienis. Sukiniai. 5. Statistikos ir kombinatorikos elementai. 5.1. Kokybiniai ir kiekybiniai duomenys. 5.2. Dazni lentel. 5.3. Diagramos svoka, diagram vairov. 5.4. Rinkiniai.

VII­VIII klass

1. Matematinis tyrimas ir matematikos taikymas. 1.1. Matematinis komunikavimas. 1.2. Matematinis mstymas. 1.3. Problem sprendimo strategijos. 1.4. Matematikos rysiai. 2. Skaiciai ir skaiciavimai. Teigiamieji ir neigiamieji skaiciai. 2.1. Vienas kitam priesingi skaiciai. Skaici palyginimas. 2.2. Teigiamj ir neigiamj skaici sudtis, atimtis, algebrin suma. 2.3. Teigiamj ir neigiamj skaici daugyba, dalyba. Skaicius, atvirkstinis skaiciui n. 2.4. Klimas sveikuoju laipsnio rodikliu. Laipsniniai reiskiniai, j reiksmi skaiciavimai ir pertvarkymai. 2.5. Desimties laipsniai. Standartin skaiciaus israiska. Matavimo vienet srysiai. 2.6. Kvadratins saknys. Reiskini su saknimis reiksms ir pertvarkiai. 2.7. Veiksmai, sprendziant vairias uzduotis. Absoliucioji ir santykin paklaidos. Matavimai. 2.8. Skaici teorijos elementai. 2.9. Procentai. Seimos ekonomika. Gamyba ir prekyba.

290

3. Algebra. Funkcijos ir srysiai. 3.1. Tapatyb. Algebriniai reiskiniai. Tapats reiskini pertvarkymai. 3.2. Vienanariai. Standartin vienanario israiska. Daugianariai. Vienanari ir daugianari veiksm savybs. Daugianari skaidymas dauginamaisiais. 3.3. Tiesins lygtys, j sudarymas ir sprendimas. 3.4. Tiesins nelygybs. Skaitini nelygybi savybs. Skaici intervalai. Nelygybi sprendimas. Nelygybi sistemos ir j sprendimas. 3.5. Funkcijos svoka. Tiesioginis ir atvirkstinis dviej dydzi proporcingumas. 4. Plokstumos ir erdvs geometrija. Matai ir matavimai. 4.1. Kampai. Kamp rsys. Kamp zymjimas. Kampo pusiaukampin. Gretutiniai ir kryzminiai kampai. Centrinis kampas. Apskritimo lankas. 4.2. Trikampiai. Trikampio aukstins, pusiaukrastins, pusiaukampins. Trikampi lygumo pozymiai. Trikampio nelygyb. 4.3. Tiess. Dviej tiesi lygiagretumas. Kampai, gauti dvi tieses perkirtus trecija. Tiesi lygiagretumo pozymiai. Lygiagreci tiesi brzimas. 4.4. Keturkampiai. Lygiagretainis ir jo savybs. Staciakampis, rombas, kvadratas. Trapecija. Trikampi ir keturkampi plotai. Daugiakampio plotas. 4.5. Teisingi ir neteisingi teiginiai. Apibrzimas, teorema. 4.6. Pitagoro teorema. Atstumas nuo tasko iki tiess. Trikampio nelygyb. 4.7. Simetrija tiess atzvilgiu. Simetrija tasko atzvilgiu. Simetriskos figros. 4.8. Geometriniai knai. Stacioji prizm. Sukiniai. Ritinys, jo pavirsiaus plotas ir tris. 5. Statistika. Kombinatorika. Tikimybi teorija. 5.1. Duomen rinkimas, vaizdavimas ir grupavimas. Imtis. Imties dydis. 5.2. Kiekybinio dydzio imties skaitins charakteristikos (imties vidurkis, mediana, moda, imties plotis, kvartiliai). 5.3. Kombinatorin daugybos taisykl. 5.4. Bandymas ir jo baigtys. vyki tiktinumas.

IX­X klass

1. Matematinis tyrimas ir matematikos taikymas. 1.1. Matematinis komunikavimas.

291

1.2. Matematinis mstymas. 1.3. Problem sprendimo strategijos. 1.4. Matematikos rysiai. 2. Skaiciai ir skaiciavimai. Procent skaiciavimas ekonomikoje. 2.1. Skaiciai ir veiksmai su jais. 2.2. Skaici teorijos elementai. 2.3. Paprastieji ir sudtiniai procentai. Mokesciai. Draudimas. 3. Algebra. Funkcijos ir srysiai. 3.1. Algebrins trupmenos, j veiksmai: sudtis, atimtis, daugyba, dalyba ir klimas laipsniu. 3.2. Paprasciausi kvadratini lygci ir pilnosios kvadratins lygties sprendimas. Kvadratins lygties sprendini formul ir Vieto teorema. Kvadratini trinari skaidymas dauginamaisiais. 3.3. Tiesini lygci su dviem kintamaisiais sistemos, j sprendinio geometrin interpretacija ir grafinis sprendimo bdas. Tiesini lygci sistem sprendimas algebriniu bdu. 3.4. Racionaliosios lygtys, j sprendimas. 3.5. Kvadratins nelygybs. Grafinis ir algebrinis kvadratini nelygybi sprendimas. 3.6. Koordinaci sistema. Atstumas tarp koordinaci plokstumos task. 3.7. Funkcija. Funkcijos grafikas ir jos savybs. 3.8. Funkcija f(x) = k x. Tiesin funkcija. Tiesins funkcijos grafikas. 3.9. Funkcija f(x) = k/x, jos grafikas. 3.10. Kvadratin funkcija f(x) = a x2 + b x + c, jos grafikas ir savybs. 4. Plokstumos ir erdvs geometrija. Matai ir matavimai. 4.1. Proporcingosios atkarpos. Panasieji trikampiai. Trikampi panasumo pozymiai. 4.2. Trikampio ir trapecijos vidurin linija, jos savybs. Trikampio pusiaukrastini savyb. 4.3. Apskritimas ir skritulys. Apskritimas, apskritimo ir jo lanko ilgiai. Skritulys, jo ir jo dali plotai. Apskritimo ir tiess tarpusavio padtys. Centriniai ir brztiniai kampai. 4.4. brztiniai apskritim ir apibrztiniai apie apskritim daugiakampiai. Taisyklingieji daugiakampiai. 4.5. Trigonometrija. Trigonometriniai staciojo trikampio element santykiai. Stacij trikampi sprendimas. Kosinus ir sinus teorema. Trikampi sprendimas. Geometrini figr plotai. Skritulio ispjova, nuopjova, j plotai.

292

4.6. Tiess ir plokstumos erdvje. Tiesi tarpusavio padtys, tiess ir plokstumos statmenumas, plokstuma ir pasviroji, pasvirosios projekcija, tasko atstumas nuo plokstumos, lygiagrecios plokstumos. Plokstum tarpusavio padtys, kampai tarp tiesi ir plokstum. 4.7. Erdviniai knai. Taisyklingoji piramid. Taisyklingosios piramids pavirsiaus ploto ir trio skaiciavimo formuls. Kgis. Sfera. Rutulys. 5. Statistika. Kombinatorika. Tikimybi teorija. 5.1. Pozymi koreliacija. 5.2. Rinkiniai. Galimybi medis ir lentel. Kombinatorins sudties ir daugybos taisykls. 5.3. Bandymas ir jo baigci aib. Atsitiktinis vykis. vykio santykinis daznis ­ jo tiktinumo matas. 5.4. Klasikinis vykio tikimybs apibrzimas. Tikimybs savybs: 0 P(A) 1, btinojo, negalimojo vyki tikimybs, vykiui A priesingo vykio tikimyb.

ISSILAVINIMO STANDARTAI

Matematikos standartai nusako siekiamus mokymosi pagrindinje mokykloje rezultatus, t. y. juose nurodomos pagrindins zinios ir gebjimai, kuriuos turt turti dauguma moksleivi, uzbaigusi atitinkam pakop ar klas. Jie skirti moksleiviams, mokytojams, mokyklos bendruomenei, svietimo vadovams, tvams. Standartai formuluojami tik VI, VIII ir X klasi pagrindiniam pasiekim lygmeniui ­ t. y. matematinio rastingumo lygmeniui, kuris nusako gerus matematikos rezultatus, pakankamus skmingam tolesniam mokymuisi. S lygmen turt bti pasiekusi didesnioji moksleivi, baigusi nurodytas klases, dalis. Siektinos moksleivi zinios ir gebjimai standartuose vardijami ta pacia tvarka, kaip ir pateiktajame matematikos turinyje. Aprasant matematikos standartus vartojami tokie uzduoties sunkum nusakantys terminai: paprasciausi uzdaviniai ­ tai uzdaviniai, kuriuos sprendziant reikia atlikti vien standartin operacij ar pritaikyti paprasciausi algoritm, paprasti uzdaviniai ­ tai uzdaviniai, kuriuos sprendziant reikia suderinti ir atlikti dvi standartines operacijas ar paprasciausius algoritmus, nesudtingi uzdaviniai ­ tai uzdaviniai, kuriuos sprendziant reikia suderinti ir atlikti 3­4 standartines operacijas. Pagal analogij su uzdavinio sunkumo apibrzimu reikia suprasti ir kitus zodzi derinius su zodziais ,,paprasciausias", ,,paprastas" ir ,,nesudtingas". Pavyzdziui, ,,paprasciausias atvejis" suprantamas kaip standartinis, prilygstantis paprasciausiam uzdaviniui; ,,nesudtingas reiskinys" ­ reiskinys, apskaiciuojamas 3­4 veiksmais, ir pan.

293

Esminiai gebjimai

Komunikuoti vartojant matematin kalb.

Pasiekimai VI klas VIII klas X klas

1.1.1. Susiranda reikiam informacij vadovlyje, zinyne ar kitame informacijos saltinyje. 1.1.2. Skaito ir supranta aiskiai suformuluotas paprast uzdavini slygas. 1.1.3. Savarankiskai nagrinja nesudting aiskinamj vadovlio tekst, uzdavini sprendimo pavyzdzius, kelia klausimus ir iesko juos atsakymo, savais zodziais paaiskina matematines svokas ir procedras; apibendrina perskaityt tekst bei isnagrintus pavyzdzius ir formuluoja isvadas. 1.1.4. Apraso ir paaiskina nesudtingo uzdavinio sprendim pasitelkdamas vairius matematinius modelius, tinkamus matematinius terminus bei simbolik. 1.2.1. Teisingai pasirenka ir pasinaudoja zinomais algoritmais ir procedromis nesudtingoms uzduotims atlikti. 1.2.2. Geba sekti paprast login argumentacij, tikrina argumentacijos patikimum. 1. Matematinis tyrimas ir matematikos taikymas 1.1.1. Susiranda vadovlyje svarbiausias 1.1.1. Savarankiskai issinagrinja nesudtingus taisykles, apibrzimus, suvokia j paaiskinimus ir nauj svok, taisykli, uzdavini sprendimo bd supranta paprasciausius pateiktus pavyzdzius. paaiskinimus, taisykli taikymo pavyzdzius, pateiktus vadovlyje. 1.1.2. Geba sekti mokytojo ir (ar) draug 1.1.2. Atsako paprastus klausimus vartodamas matematinius terminus, pateikia sav aiskinim. pavyzdzi. 1.1.3. Skaito, isklauso ir suvokia nesudting 1.1.3. Mokytojo padedamas randa informacij tekst, kuriame vartojami zinomi matematiniai papildomoje literatroje, zinynuose, kompiuteryje. simboliai (=, <, >, +, -, ×, : ) ar terminai.

Taikyti matematikai bdingas mstymo strategijas ir procedras.

1.1.4. Savarankiskai apraso ar paaiskina 1.1.4. Savarankiskai uzraso paprasto uzdavinio sprendim, pasitelkdamas matematinius simbolius, paprast uzdavini sprendim, tinkamai vartodamas matematinius terminus, simbolius, brzin. brzinius. 1.1.5. Naudojasi braizymo rankiais, lentelmis, skaiciuokliu. 1.2.1. Analizuoja paprast uzduoci slygas, 1.2.1. Moka ir taiko matematinius terminus bei pasirenka tinkamas taisykles, algoritmus ar zymjimus savarankiskai nagrindamas procedras uzduociai atlikti. vadovlyje ar kitur pateikt informacij. Mokytojui vadovaujant ir paaiskinant taiko juos analizuodamas pavyzdzius ar realias situacijas. 1.2.2. Nesudtingais atvejais is pavyzdzi, 1.2.2. Paprasciausiais atvejais daro isvadas is savarankiskai atlikto tyrimo ar paaiskinim pateikt pavyzdzi, apibendrina uzdavini sprendimo metodus, analizuoja j taikymo kitose formuluoja isvadas. srityse galimybes, kaupia ir pateikia informacij zodziais, skaiciais, brziniu ar simboliais. 1.2.3. Skaito ir supranta aiskiai suformuluotas 1.2.3. Bando pagrsti savo teiginius ir paprast uzdavini slygas, kelia klausimus ir pasirinkt sprendimo bd. pasirenka tinkamus veiksmus uzduociai atlikti.

1.2.3. Pagrindzia paprastus teiginius.

294

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas VIII klas X klas

1.2.4. Remdamasis turimomis ziniomis ir gebjimais bando sprsti problemines uzduotis. 1.3.1. Supranta problem sprendimo strategij 1.3.1. Analizuoja paprast realaus turinio 1.3.1. Paprastoms realioms gyvenimo ir paprastais atvejais j taiko. uzduoties formuluot ir geba atsirinkti taisykles ar situacijoms suteikia matematin israisk, metodus uzduociai atlikti. issprendzia susidaryt matematin uzdavin, gautus rezultatus vertina ir interpretuoja pradins situacijos poziriu. 1.3.2. Suvokia, kokias zinomas procedras 1.3.2. Analizuoja paprasciausias realaus gyvenimo situacijas, formuluoja jas matematiniais galima taikyti paprasciausioms teorinms ir nesudtingoms praktinms uzduotims sprsti. terminais, numato sprendimo plan ir geba j realizuoti, pasitikrina, ar atsakymas atitinka uzduoties slyg. 1.3.3. Nesudtingoms uzduotims atlikti susiranda trkstam informacij. 1.3.2. Naudoja tinkamus matematinius modelius (lygtis, nelygybes, funkcijas, grafikus, diagramas ir pan.) nesudtingiems praktinio turinio uzdaviniams sprsti. 1.3.3. Racionaliai naudojasi skaiciuokliu ar kompiuteriu sprendimui realizuoti ir vertinti, ar rezultatas atitinka uzduoties slyg, tikrina ir interpretuoja rezultatus atsizvelgdamas pradin problemin situacij. 1.4.1. Pateikia procent skaiciavimo pavyzdzi ekonomikoje, kituose mokomuosiuose dalykuose.

Identifikuoti ir formuluoti problemas bei jas tirti ir sprsti matematiniais metodais.

1.4.1. Pateikia rysi tarp matematikos tem, Zinoti ir taikyti vidinius matematikos ir kit mokomj dalyk pavyzdzi. ir isorinius matematikos rysius.

1.4.2. Taiko skaiciavimo gebjimus konkreciose praktinse situacijose. 1.4.3. Taiko zinias apie mastel, diagramas, kampo didum ir koordinates geografijos pamokose. 1.4.4. Matuoja ir apskaiciuoja staciakampio ar staciojo trikampio formos zems sklypo plot, staciakampio gretasienio formos kn tr bei pavirsiaus plot.

1.4.1. Teisingai vartoja ekonomikos svokas: darbo uzmokestis, palkanos, valiut kursai, kaina, antkainis, savikaina, pajamos, islaidos, kastai, nuostolis, pelnas; geba pasinaudoti turimomis ziniomis realaus turinio paprastiems uzdaviniams sprsti. 1.4.2. Analizuoja ir komentuoja vairias diagramas.

1.4.2. Taiko geometrijos zinias ir gebjimus praktiniams matavimams ir skaiciavimams, realaus turinio uzdaviniams sprsti. 1.4.3. Suvokia rys tarp lygci su dviem 1.4.3. Taiko matematikos gebjimus ir zinias kintamaisiais bei j sistem ir j grafinio vaizdo mokydamasis kit dalyk (gamtos ir socialini moksl), suvokia gyt matematikos zini taikymo koordinaci plokstumoje, moka tuo pasinaudoti. galimybes, pateikia j taikymo pavyzdzi is kit mokslo ir praktikos srici. 1.4.4. Tiesiogin ir atvirkstin proporcingum, reiskini pertvarkius taiko sprsdamas fizikos, chemijos ir kit dalyk uzduotis.

295

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas

1.4.5. Analizuoja ir komentuoja paprastas diagramas.

VIII klas

X klas

1.4.5. Statistikos zinias taiko informacijos priemonse pateiktiems ar paci surinktiems duomenims tvarkyti, vaizduoti bei vertinti. 1.4.6. Pateikia matematikos taikymo pavyzdzi, nenagrinjam mokykloje.

Suprasti, perskaityti, vaizduoti ir vartoti skaicius vairiais pavidalais realaus turinio, matematini bei kit mokomj dalyk uzdavini ir problem kontekste. Uzrasyti skaicius vairiais bdais. Remtis skaici tvarkos srysiais. Atlikti aritmetinius veiksmus su skaiciais bei sieti pagrindinius aritmetinius veiksmus tarpusavyje. Suprasti ir paaiskinti skaiciavim procedras. Pasirinkti tinkam skaiciavimo bd bei tinkam metod

2. Skaiciai ir skaiciavimai. Procentai 2.1.1. Zino ir taiko veiksm su racionaliaisiais 2.1.1. Geba perskaityti, uzrasyti zodziais ir 2.1.1. Uzraso skaiciui priesing skaici, skaiciais taisykles ir savybes paprastiems skaitmenimis daugiazenklius natraliuosius vaizduoja juos skaici tiesje. Apskaiciuoja skaicius (iki milijardo). Skiria svokas ,,skaitmuo" paprast skaitini reiskini su moduliais reiksmes. racionaliems reiskiniams apskaiciuoti. ir ,,skaicius". 2.1.2. Apskaiciuoja nesudting skaitini 2.1.2. Paprastais atvejais palygina 2.1.2. Supranta skaitmens reiksms reiskini reiksmes. racionaliuosius skaicius (vaizduoja juos skaici priklausomum nuo jo vietos rasant skaicius tiesje, remiasi skaici skirtumu arba santykiu). desimtaine skaiciavimo sistema. Paprastais atvejais palygina, nurodytu tikslumu suapvalina natraliuosius skaicius. 2.2.1. Taiko sudties savybes veiksmams 2.2.1. Paprastais atvejais sudeda ir atima racionaliai atlikti. Suvokia, kad atimtis yra teigiamuosius ir neigiamuosius skaicius, moka atvirkstinis sudciai veiksmas. Sudeda ir atima reiskin, sudaryt is keli skaici sudties ir natraliuosius skaicius. atimties, uzrasyti algebrine suma. Taiko veiksm atlikimo taisykles bei veiksm savybes paprastoms praktinms uzduotims atlikti. 2.3.1. Taiko daugybos savybes: nari keitimo, 2.3.1. Moka ir taiko teigiamj ir neigiamj jungimo ir skirstymo. Mintinai daugina is 10, 100, skaici daugybos ir dalybos taisykles paprastiems 1000, ... . skaiciavimams, supranta, kad du skaiciai yra vienas kitam atvirkstiniai, kai j sandauga lygi 1; skiria uzrasus: ­a2 ir (­a)2. 2.3.2. Dalija natraliuosius skaicius, 2.4.1. Zino ir vartoja klimo laipsniu terminus. apytiksliai vertina rezultat. Suvokia, kad natralij skaici aibje dalyba ne visuomet manoma. Atlieka dalyb su liekana. 2.4.2. Paprasciausiais atvejais mintinai ar 2.4.1. Perskaito ir uzraso paprastsias skaiciuokliu kelia skaicius natraliuoju laipsniu. trupmenas. Supranta trupmenas, kaip sveikj skaici santyk.

296

Esminiai gebjimai

(mintinai, rastu ar su skaiciuokliu). Numatyti skaiciavim rezultatus, vertinti skaiciavimo rezultat prasmingum.

Pasiekimai VI klas

2.4.2. Skiria taisyklingsias ir netaisyklingsias trupmenas. Isskiria netaisyklingosios trupmenos sveikj dal, misrj skaici pavercia netaisyklingja trupmena. 2.4.3. Paprastais atvejais prastina ir bendravardiklina, palygina dvi trupmenas, sudeda trupmeninius skaicius, atima trupmen is trupmenos, daugina paprastsias trupmenas, dalija paprastj trupmen is paprastosios trupmenos. 2.4.4. Taiko trupmenas paprastiems praktiniams uzdaviniams sprsti.

VIII klas

2.4.3. Taiko paprastiems laipsniniams reiskiniams skaiciuoti laipsni su vienodais pagrindais daugybos ir dalybos taisykles. 2.4.4. Zino laipsnio su neigiamu sveikuoju rodikliu apibrzim ir remiasi juo pertvarkydamas paprastus laipsninius reiskinius. 2.4.5. Zino, kad laipsniams su sveikuoju rodikliu galioja tos pacios veiksm taisykls kaip ir laipsniams su natraliuoju rodikliu, taiko jas paprastiems reiskiniams su neigiamuoju laipsnio rodikliu pertvarkyti. 2.4.6. Apskaiciuoja paprast reiskini su laipsniais reiksmes. 2.5.1. Uzraso skaicius standartine israiska; palygina skaicius, uzrasytus standartine israiska; paaiskina, kas vadinama skaiciaus eile, pateikia pavyzdzi ir is kit mokslo srici. Remiasi skaiciaus standartine israiska vienus matavimo vienetus isreiksdamas kitais. 2.6.1. Paaiskina, kas yra kvadratin saknis is neneigiamojo skaiciaus, pateikia pavyzdzi. 2.6.2. Apskaiciuoja apytiksl kvadratins saknies reiksm skaiciuokliu. 2.6.3. Tiesiogiai arba remdamasis kvadratins saknies savybmis apskaiciuoja, prastina ir pertvarko paprastus reiskinius su saknimi. 2.7.1. Zino veiksm atlikimo tvark, geba apskaiciuoti paprast skaitini reiskini reiksmes, vertinti bei pasitikrinti skaiciavimo rezultat. 2.7.2. Paprast reiskin, parasyt zodziais, uzraso simboliais, ir atvirksciai.

X klas

2.5.1. Perskaito ir uzraso vairias desimtaines trupmenas, paprastais atvejais palygina jas, suapvalina. 2.5.2. Paprastais atvejais atlieka sudties, atimties, daugybos, dalybos veiksmus su desimtainmis trupmenomis.

2.5.3. Mintinai daugina ir dalija desimtaines trupmenas is 10; 100; ...; 0,1; 0,01; ... . 2.5.4. Remiasi paprastj ir desimtaini trupmen rysiu sprsdamas paprasciausius uzdavinius. 2.6.1. Suvokia, kad neigiamieji skaiciai yra priesingi teigiamiesiems skaiciams ir skaici asyje atidedami kair nuo nulio. 2.6.2. Vaizduoja sveikuosius skaicius ir paprasciausias trupmenas skaici tiesje, surikiuoja pagal dyd nesudtingus skaicius. 2.6.3. Supranta, kas yra skaiciaus modulis, ir randa j.

297

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas

2.6.4. Palygina tarpusavyje racionaliuosius skaicius.

VIII klas

2.7.3. Naudojasi skaiciuokliu reiskini reiksmms apskaiciuoti, is anksto vertindamas skaiciavimo rezultat. 2.7.4. Supranta svokas: skaiciavim tikslumas, absoliucioji ir santykin paklaidos. Nesudtingais atvejais apskaiciuoja dyd nurodytu tikslumu. Supranta rys tarp matavimo prietaiso padalos verts ir matavimo tikslumo, vertina matavimo tikslum.

X klas

2.7.1. Zino, kaip atliekami veiksmai su natraliaisiais ir teigiamais trupmeniniais skaiciais, veiksm savybes, pasirenka tinkam veiksm ir skaiciavimo bd paprastoms uzduotims sprsti, geba pasitikrinti skaiciavimo teisingum, numatyti rezultat. 2.7.2. Realaus turinio uzdaviniuose vertina skaiciavimo rezultato prasmingum, apytiksliai numato uzdavinio atsakym. Naudojasi skaiciuokliu. Suprasti ir vartoti 2.8.1. Paprastais atvejais randa dviej skaici skaici teorijos svokas didziausi bendr dalikl ir maziausi bendr (pavyzdziui, pirminiai kartotin. skaiciai, daugikliai ir 2.8.2. Paaiskina, kurie skaiciai yra lyginiai, t. t.) realaus turinio bei kurie nelyginiai, pateikia pirmini ir sudtini matematiniams skaici pavyzdzi. uzdaviniams ir 2.8.3. Skaido sudtinius skaicius keliais problemoms sprsti. dauginamaisiais. Taiko paprastus skaici dalumo pozymius. Skaiciaus (dydzio) 2.9.1. Suvokia, kad 1% yra skaiciaus (dydzio) procentus isreiksti to simtoji dalis, ir apskaiciuoja sveikj skaiciaus skaiciaus (dydzio) ir procent. trupmenos sandauga. Taikyti skaiciavimus, vertinimus, procentus ir proporcijas sprendziant kasdienio gyvenimo, realaus 2.9.2. Zino, kuri skaiciaus dal sudaro 10%, turinio, matematinius ir 25%, 50%, 75%, 100%. Paprasciausiais atvejais kit mokomj dalyk randa skaici, kai zinoma, kam lygs keli jo uzdavinius bei procentai. Sieja procentus su desimtainmis ir problemas. paprastosiomis trupmenomis.

2.8.1. Paprasciausiais atvejais taiko skaici teorijos elementus (pavyzdziui, bendras daliklis ir kartotinis, skaici dalumo pozymiai ir t. t. ).

2.2.1. Paprastais atvejais taiko skaici teorijos elementus (pavyzdziui, bendras daliklis ir kartotinis, skaici dalumo pozymiai ir t. t.).

2.9.1. Nesudtingais atvejais skaiciuoja kelis skaiciaus procentus ar vis skaici, kai zinomi keli jo procentai, apskaiciuoja, kiek vienas skaicius sudaro kito skaiciaus procent. Remiasi procent ir trupmen rysiu. Naudojasi skaiciuokliu skaiciuodamas procentus. Skaicuoja procentus sprsdamas paprastas realaus turinio, matematines ir kit mokomj dalyk uzduotis. 2.9.2. Paaiskina, kas yra paprastosios palkanos, paprastais atvejais apskaiciuoja paprastsias palkanas arba indl, zinodamas gautas paprastsias palkanas.

2.3.1. Paprastais atvejais pasinaudoja formule metinms paprastosioms ir sudtinms palkanoms, palkanoms per nurodyt laik apskaiciuoti.

2.3.2. Yra susipazins su vairiais mokesciais ir geba konkreciais atvejais apskaiciuoti mokesci dyd.

298

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas

2.9.3. Skaiciuoja procentus sprsdamas paprasciausius realaus turinio ir ekonomikos uzdavinius (preki pabrangimas bei preki kain nuolaidos, nam kio klausimai).

VIII klas

X klas

2.3.3. Yra susipazins su vairiomis draudimo rsimis, moka apskaiciuoti draudimo mokas.

Modeliuoti ir taikyti algebrinius metodus sprendziant realaus turinio, matematinius bei kit mokomj dalyk uzdavinius ir problemas. Suprasti ir naudotis algebros simboliais, svokomis ir metodais. Pertvarkyti raidinius 3.2.2. Atspja ir patikrina, ar skaicius yra reiskinius ir lygties sprendinys. Paprasciausiais atvejais apskaiciuoti skaitines j sprendzia tiesines lygtis. reiksmes. Sudaryti lygtis, nelygybes ar nelygybi sistemas bei taikyti formalius ir neformalius j sprendimo bdus.

2.9.3. Remdamasis proporcijomis ir valiut kurs lentele apskaiciuoja keiciant gaunam pinig kiek, nustato, kur naudingiausia keisti pinigus. 2.9.4. Sprendzia konkrecius paprastus ekonominio turinio uzdavinius ir teisingai vartoja svokas: kaina, antkainis, nuolaida, savikaina, pajamos, islaidos, kastai, nuostolis, pelnas; apskaiciuoja preks kainos nuolaid ir procentin nuolaid. 3. Algebra. Funkcijos ir srysiai 3.1.1. Perskaito ir uzraso simboliais paprastus 3.1.1. Is zodziais pateiktos slygos uzraso raidinius reiskinius, paprastais atvejais sutraukia paprasciausius reiskinius, geba perskaityti panasiuosius narius. simboliais uzrasyt reiskin. 3.1.2. Apskaiciuoja paprasciausi reiskini 3.1.2. Suvokia, kad raidinio reiskinio skaitin reiksmes, kai zinomos reiskin einanci raidzi reiksm priklauso nuo raidzi reiksmi, kad yra reiksms. raidzi reiksmi, su kuriomis reiskinys neturi prasms. 3.2.1. Geba sudaryti paprasciausias lygtis is 3.1.3. Paprast tekstin slyg uzraso uzdavinio slygos. algebriniu reiskiniu.

3.1.1. Tapaciai pertvarko nesudtingus algebrinius reiskinius, apskaiciuoja j reiksmes.

3.1.2. Prastina paprastas algebrines trupmenas, atlieka nesudtingus trupmen sudties, atimties, daugybos, dalybos, klimo natraliuoju laipsniu veiksmus. 3.2.1. Sprendzia paprastas nepilnsias kvadratines lygtis remdamasis sandaugos, lygios nuliui, savybe. 3.1.4. Vartoja terminus, susijusius su 3.2.2. Sprendzia nesudtingas kvadratines reiskiniais ir j pertvarkiais. lygtis taikydamas diskriminanto bei sprendini radimo formules. 3.2.3. Patikrina, ar skaicius yra kvadratins 3.2.1. Taiko vienanari ir daugianari veiksm lygties sprendinys, paaiskina, kokia lygtis neturi atlikimo taisykles bei savybes paprastiems sprendini. reiskiniams pertvarkyti. 3.2.2. Atsimena ir taiko greitosios daugybos 3.2.4. Yra susipazins su Vieto teorema ir formules: (a ± b)2 = a2 ± 2ab + b2, (a + b)(a ­ b) = taiko j kvadratins lygties sprendiniams rasti. a2 ­ b2 paprastiems reiskiniams pertvarkyti, skaiciavimams supaprastinti. 3.2.5. Is realios nesudtingo turinio slygos 3.2.3. Paprasciausiais atvejais skaido daugianarius dauginamaisiais, iskeldamas bendr susidaro ir issprendzia kvadratin lygt. dauginamj pries skliaustus, taikydamas greitosios daugybos formules ir grupavim.

299

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas VIII klas

3.3.1. Sudaro ir sprendzia paprastas tiesines lygtis su vienu kintamuoju. Isnagrinja kelis tiesini lygci, turinci be galo daug ir neturinci sprendini, pavyzdzius.

X klas

3.2.6. Skaido kvadratin trinar pirmojo laipsnio (tiesiniais) dauginamaisiais. 3.3.1. Zino, kokia lygtis yra vadinama tiesine lygtimi su dviem kintamaisiais, kas yra jos sprendinys, patikrina, ar skaici pora yra tiesins lygties su dviem kintamaisiais sprendinys, geba jos sprendinius pavaizduoti koordinaci plokstumoje. 3.3.2. Naudodamasis grafikais apytiksliai apskaiciuoja tiesini lygci su dviem kintamaisiais sistemos sprendinius. 3.3.3. Geba paprast lygci sistem su dviem kintamaisiais issprsti bent vienu algebriniu bdu (keitimo ar sudties). 3.3.4. Sudaro paprastas tiesini lygci sistemas ir pasirenka sprendimo bd konkreciai lygci sistemai sprsti. 3.3.5. Sprendzia paprastas lygci sistemas, kai viena lygtis tiesin, o kita kvadratin, is nesudtingos realaus turinio slygos geba susidaryti tokias sistemas ir jas issprsti. 3.4.1. Zino pagrindin trupmenos savyb, slyg, kokia trupmena lygi nuliui, ir naudojasi siomis ziniomis paprastoms racionaliosioms lygtims sprsti. 3.4.2. Is tekstins slygos susidaro paprast racionalij lygt, j issprendzia ir atrenka sprendinius, atitinkancius slyg. 3.5.1. Sprendzia paprastas kvadratines nelygybes naudodamasis kvadratins funkcijos grafiko eskizu arba isskaidydamas kvadratin trinar dauginamaisiais ir nustatydamas sandaugos zenkl.

3.2.3. Supranta ir perskaito uzrasus x>a, xa, x<b, xb, pasako kelis konkrecius nelygybs sprendinius. Sprendzia paprasciausias nelygybes.

3.4.1. Zino svokas: intervalas, uzdaras, atviras, pusiau uzdaras, baigtinis ir begalinis intervalai.

300

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas VIII klas X klas

3.5.2. Nesudtingais atvejais sudaro kvadratines nelygybes, atsirenka sprendinius, atitinkancius slyg.

3.4.2. Sprendzia paprastas tiesines nelygybes su vienu kintamuoju ir j sprendinius vaizduoja skaici tiesje arba uzraso jas atitinkanci skaici tiess dal intervalu ir moka j perskaityti. 3.4.3. Sprendzia paprasciausias tiesini nelygybi su vienu kintamuoju sistemas, dvigubas nelygybes uzraso nelygybi sistema. 3.4.4. Sudaro paprastas tiesines nelygybes ir paprasciausias j sistemas, atspindincias realias gyvenimo situacijas. 3.5.1. Supranta uzras y = f(x). Zino, kas yra 3.3.1. Zino, kaip turint dvi statmenas tieses vairiais bdais uzrasyti funkcijos apibrzimo sritis, pateikia funkcij sudaroma koordinaci sistema, ir nubraizo j. ir analizuoti dviej dydzi priklausomyb. Atideda taskus koordinaci plokstumoje ir uzraso pavyzdzi, braizo, sujungdamas taskus, ir tasko koordinates, isreikstas sveikaisiais skaiciais. nagrinja paprasciausi funkcij grafikus, moka Suprasti proporcij sudaryti dalin funkcijos reiksmi lentel. esm. 3.5.2. Supranta ir paprastais atvejais vartoja 3.3.2. Analizuoja paprasciausiais grafikais bei Vartoti pagrindines su tiesioginio ir atvirkstinio proporcingumo svokas lentelmis pateiktas priklausomybes tarp dviej funkcija susijusias bei sprendzia proporcijas. kintamj. svokas. Braizyti, skaityti bei nagrinti funkcij grafikus, naudotis jais sprendziant lygtis, nelygybes ar j sistemas. Modeliuoti funkcijomis 3.4.1. Paaiskina, kokie skaiciai yra tiesiogiai 3.5.3. Skaito, analizuoja grafikus, kuriuose realius reiskinius ir proporcingi, pateikia pavyzdzi ir remiasi vaizduojama tiesiogin dviej dydzi teorines situacijas. proporcijos savybe sprsdamas paprastus priklausomyb. uzdavinius. 3.5.4. Realiose situacijose atpazsta, kurie dydziai susij tiesiogine, kurie atvirkstine priklausomybe, pateikia pavyzdzi.

3.6.1. Apskaiciuoja atstum tarp dviej task, kai zinomos j koordinats, bei atkarpos vidurio tasko koordinates. 3.7.1. Teisingai vartoja su funkcija susijusias svokas: priklausomieji ir nepriklausomieji kintamieji, funkcijos apibrzimo ir reiksmi sritys, funkcijos reiksmi didjimo ir mazjimo intervalai. Is pateikto funkcijos grafiko nurodo funkcijos apibrzimo ir reiksmi sritis, taskus, kuriuose funkcijos reiksms lygios nuliui arba duotajam skaiciui, funkcijos reiksmi didjimo ir mazjimo intervalus. 3.7.2. Apskaiciuoja funkcijos, apibrztos formule, reiksmes. Randa funkcijos, pateiktos grafiko eskizu, reiksmes. Nurodo zinom funkcij apibrzimo sritis. 3.7.3. Naudojasi funkcij savybmis ir grafikais nesudtingiems realaus turinio uzdaviniams, lygtims, nelygybms bei j sistemoms sprsti.

301

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas VIII klas X klas

3.8.1. Zino, kad funkcijos f(x) = k x grafikas yra ties, einanti per koordinaci pradzi, nubrzia j, kai duotas koeficientas k, patikrina, ar taskas priklauso funkcijos grafikui. Paaiskina funkcijos f(x) = k x savybes ir grafiko issidstymo priklausomyb nuo koeficiento k. 3.8.2. Uzraso funkcijos f(x) = k x, nusakytos zodziais ar tasku koordinaci plokstumoje, formul. 3.8.3. Atpazsta tiesin funkcij, geba nubrzti jos grafik. Nurodo kintamojo reiksmes, su kuriomis tiesins funkcijos reiksms yra teigiamos, su kuriomis ­ neigiamos, didesns ar mazesns uz nurodyt skaici. Nurodo, ar funkcijos reiksms didja, ar mazja. 3.8.4. Moka uzrasyti tiesin funkcij, kai zinomos dvi jos reiksms nurodytuose taskuose, rasti jos koeficientus. 3.8.5. Sprendzia paprastus realaus turinio uzdavinius, kuriuose dydzi priklausomyb nusakoma tiesine funkcija. 3.9.1. Paaiskina, kaip issidsts funkcijos f(x) = k/x grafikas koordinaci plokstumoje priklausomai nuo koeficiento k zenklo, patikrina, ar taskas priklauso funkcijos grafikui. 3.9.2. Apskaiciuoja funkcijos f(x) = k/x koeficient k, kai duotas vienas grafiko taskas; nurodo funkcijos apibrzimo srit. 3.10.1. Atpazsta kvadratin funkcij, pateikia pavyzdzi. Brzia funkcij f(x) = a x2, f(x) = a x2 + c,

302

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas VIII klas X klas

f(x) = a (x + m)2 + n ir f(x) = a x2 + b x + c grafik eskizus, kai duotos m, n, a, b ir c reiksms, paaiskina, kaip nuo parametro a reiksms priklauso funkcijos grafiko vaizdas. Paprastais atvejais randa kvadratins funkcijos reiksmi srit, didziausi (maziausi) funkcijos reiksm. 3.10.2. Remdamasis konkrecios kvadratins funkcijos grafiku paaiskina, kur funkcijos reiksms didja, kur mazja, kuris taskas yra parabols virsn, nustato simetrijos as, funkcijos reiksmi srit, didziausi (maziausi) funkcijos reiksm, ar taskas priklauso funkcijos grafikui, intervalus, kuriuose funkcijos reiksms teigiamos ir kuriuose neigiamos. 3.10.3. Is nesudtingos realaus ar matematinio turinio slygos uzraso kvadratines priklausomybes, pavaizduoja jas grafiskai. 3.10.4. Apskaiciuoja parabols virsns koordinates, randa simetrijos as, paprastais atvejais apskaiciuoja funkcijos grafiko susikirtimo su koordinaci asimis task koordinates.

Atpazinti, apibdinti, palyginti, klasifikuoti ir vaizduoti geometrines (plokstumos ir erdvs) figras. Suprasti matavimo vienet srysius ir vairius matavimo bdus. Matuojant pasirinkti tinkamus matavimo vienetus ir rankius.

4. Plokstumos ir erdvs geometrija. Matai ir matavimai 4.1.1. Atpazsta ir pavadina paprasciausias 4.1.1. Apibrzia, atpazsta smailiuosius, plokstumos figras, j elementus. bukuosius, statj ir istiestin kampus, moka juos pazymti, praktiskai randa, perlenkdamas kampo model, kampo pusiaukampin. 4.1.2. Paprasciausiais atvejais brzia ties, 4.1.2. Atpazsta gretutinius ir kryzminius statmen duotajai. kampus, taiko j savybes paprastiems uzdaviniams sprsti. 4.1.3. Atpazsta centrinius kampus ir juos 4.1.3. Brzia (naudodamas matlank) statj, atitinkancius lankus, paprasciausiais atvejais geba smailj, bukj ir istiestin kampus, apytiksliai nustatyti j didum laipsniais. vertina kampo didum laipsniais.

4.1.1. Sprendzia paprastus matematinio ir realaus turinio uzdavinius, kuriuose reikia remtis atkarp proporcingumu. 4.1.2. Paaiskina, kaip gauti panasias figras, pateikia panasi figr pavydzi. 4.1.3. Apibrzia, kokie trikampiai vadinami panasiais, k vadiname trikampi panasumo koeficientu, formuluoja ir taiko trikampi panasumo pozymius paprastiems uzdaviniams sprsti.

303

Esminiai gebjimai

Atlikti tiesioginius ir netiesioginius matavimus. Suprasti formules ir procedras vairiems matams apskaiciuoti ar vertinti. vertinti, aprasyti ir palyginti matavimo rezultatus. Suprasti ir taikyti geometrines savybes bei srysius, matus ir matavimus sprendziant realaus turinio, matematini bei kit mokomj dalyk uzdavinius ir problemas. Taikyti dedukcij paprasciausiems geometriniams teiginiams argumentuoti. Suprasti ir taikyti trigonometrinius staciojo trikampio element srysius.

Pasiekimai VI klas VIII klas X klas

4.1.4. Sprendzia nesudtingus praktinius ir paprasciausius rodymo uzdavinius remdamasis trikampi panasumu ir atkarp proporcingumu. 4.2.1. Suformuluoja trikampio ir trapecijos vidurins linijos savybes, remiasi jomis paprastiems uzdaviniams sprsti. 4.1.4. Matuoja trikampi kampus. Zino, kad 4.2.1. Bet kuriame trikampyje nubrzia trikampio kamp suma lygi 180°, ir ta informacija aukstines, pusiaukrastines. naudojasi paprastiems uzdaviniams sprsti. 4.2.2. Atpazsta lygias plokstumos figras. 4.1.5. Suvokia, kas yra keturkampis, apibrzia Apibrzia trikampi lygum, formuluoja trikampi staciakamp ir kvadrat, brzia nurodyto dydzio lygumo pozymius, paprastais atvejais remiasi jais sias figras. trikampi lygumui nustatyti, trikampi elementams apskaiciuoti ir praktinio turinio uzdaviniams sprsti. 4.2.3. Issinagrinja lygiasonio trikampio 4.1.6. Skiria svokas ,,apskritimas" ir savybes, taiko jas paprastiems uzdaviniams ,,skritulys". Brzia nurodyto dydzio apskritim, sprsti. Zino ir taiko statinio pries 30° kamp pazymi centr, styg, skersmen, spindul. savyb paprastiems uzdaviniams sprsti. 4.1.7. Matuoja atkarp ilgius ir atstumus tinkamais matavimo rankiais: liniuote, rulete, gairelmis ir paprastais atvejais apskaiciuoja trikampi, keturkampi perimetrus, apskritimo ilg, staciakampio, staciojo trikampio ir skritulio plotus.

4.2.2. Zino, kokiu santykiu trikampio pusiaukrastini susikirtimo taskas dalija pusiaukrastines, ir tai, kad jis yra materialios trikamps plokstels sunkio centras, remiasi tuo paprastiems uzdaviniams sprsti.

4.2.1. Zino laiko matavimo vienetus ir svokas: para, valanda, minut, sekund, metai, mnuo, savait, diena, lygiadienis, saulgrzos diena. Isreiskia valandas, minutes, sekundes vienas kitomis. 4.2.2. Zino mass matavimo vienetus ir j pavadinim sudarymo princip. Smulkina ir stambina mass vienetus.

4.3.1. Zino, kokiomis savybmis pasizymi kampai, gauti dvi lygiagrecias tieses perkirtus trecija, ir taiko jas sprsdamas paprastus vairaus turinio uzdavinius. 4.3.2. Taiko tiesi lygiagretumo pozymius sprsdamas nesudtingus vairaus turinio uzdavinius.

4.3.1. Zino svokas: apskritimas, skritulys, skersmuo, spindulys, styga. Apskaiciuoja apskritimo ilg ir skritulio plot, kai zinomas spindulio ilgis, ir randa spindulio ilg zinodamas apskritimo ilg. 4.3.2. Apskaiciuoja apskritimo dali plotus, perimetrus, nesudting figr, sudaryt is staciakampi ar trikampi ir skritulio ar jo dali, plotus, paprasciausiais atvejais ir perimetrus.

304

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas VIII klas X klas

4.3.3. Naudodamasis brziniu ar modeliu issinagrinja tiess ir apskritimo tarpusavio padtis. Formuluoja ir taiko apskritimo stygos ir jai statmeno spindulio (arba skersmens), liestini, iseinanci is vieno tasko, savybes paprastiems uzdaviniams sprsti. 4.3.4. Skiria centrin kamp nuo brztinio kampo, randa brztinio kampo didum, kai zinomas j atitinkancio centrinio kampo didumas. 4.2.3. Supranta, kaip ismatuoti figros plot. 4.3.3. Moka bent vienu bdu nubrzti Smulkina ir stambina ploto vienetus. Nurodo lygiagrecias tieses. kelet reali objekt, kuri plotas 1 ha, 1 a, 1 m2, 1 cm2, 1 mm2, 1 dm2.

4.4.1. Atpazsta figras, vadinamas 4.2.4. Sieja kvadrato ploto skaiciavimo daugiakampiu, pateikia pavyzdzi. formul su skaiciaus kvadrato svoka. Paprasciausiais atvejais apskaiciuoja skaiciaus kvadrat ar pasako skaici, kai zinomas jo kvadratas. 4.3.5. Sprendzia paprastus rodymo, 4.2.5. Paprasciausiais atvejais pasinaudoja 4.4.2. Apibrzia lygiagretain, zino ir paaiskina zinomomis formulmis, palete ar kitais praktiniais lygiagretainio savybes, remiasi jomis paprastiems skaiciavimo uzdavinius, susijusius su kampais apskritime. Naudojasi brztini kamp, kurie bdais plotui, masei, nueitam keliui, greiciui, uzdaviniams sprsti. remiasi t pat lank, lygumu paprasciausiems laikui rasti. teiginiams rodyti ar paneigti. 4.4.1. Paaiskina, kurie daugiakampiai 4.4.3. Atpazsta staciakamp, romb, kvadrat, 4.2.6. vertina brziniu ar modeliu pateikt ir gyvenime daznai aptinkam daikt ilg, perimetr, trapecij (lygiason trapecij), zino ir paaiskina j vadinami brztiniais apskritim, kurie ­ apibrztiniais apie apskritim. savybes, taiko jas paprastiems uzdaviniams plot. Taiko geometrijos zinias paprasciausioms praktinio turinio uzduotims ir problemoms sprsti. sprsti, staciakampiui, rombui is duot element nubraizyti. 4.4.2. Paprastais atvejais brzdamas randa apie 4.4.4. Paaiskina, kaip gaunamos lygiagretainio, 4.2.7. Zino trio ir talpos matavimo vienetus trikamp apibrzto ir trikamp brzto apskritimo trikampio ir trapecijos ploto formuls, paprastais (m3, cm3, dm3, l ) , isreiskia juos vienus kitais, centr. atvejais apskaiciuoja vairi trikampi, smulkina ir stambina juos. Apskaiciuoja kno lygiagretaini ir trapecij aukstines, krastines, mas, kai zinoma trio vieneto mas. plotus, j jungini plotus. Palygina trikampi, turinci bendr aukstin (pagrind), plotus. Vienus ploto vienetus isreiskia kitais. 4.2.8. Sieja kubo trio skaiciavimo formul su 4.4.5. Zino, kaip apskaiciuoti daugiakampio 4.4.3. Paprasciausiais atvejais apskaiciuoja skaiciaus kubo svoka. Paprasciausiais atvejais plot, dalijant j trikampius, ir kreivins figros apie trikamp apibrzto ir trikamp brzto apskaiciuoja skaiciaus kub ar pasako skaici, kai plot, naudojantis palete, ir paprastais atvejais juos apskritimo spindulio ilg. zinomas jo kubas. apskaiciuoja. 4.5.1. Supranta, kas yra teiginys, pateikia 4.4.4. Formuluoja brztinio apskritim ir 4.2.9. Suvokia, kad mastelis yra nurodomo teising ir neteising teigini pavyzdzi. apibrztinio apie apskritim keturkampi savybes plane ir tikrojo dydzio santykis, sieja j su ir taiko jas paprastiems uzdaviniams sprsti. tiesioginiu proporcingumu. vertina atstum ar ilg, zinodamas zemlapio ar brzinio mastel.

305

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas VIII klas

4.5.2. Supranta, kas yra apibrzimas, teorema, pateikia pavyzdzi, paprasciausiais atvejais suranda teoremos slyg ir isvad.

X klas

4.4.5. Zino, kurie daugiakampiai vadinami taisyklingaisiais, geba nubrzti taisyklingj daugiakamp (trikamp, keturkamp, sesiakamp), apskaiciuoti j brzto ar apibrzto apskritimo spindulio ilg, kai zinomas krastins ilgis (ir atvirksciai), kampus, plot. 4.5.1. Zino staciojo trikampio smailiojo kampo sinuso, kosinuso ir tangento apibrzimus, remiasi jais staciojo trikampio elementams apskaiciuoti, paprastiems realaus turinio uzdaviniams sprsti. 4.5.2. Paaiskina, kaip apibrziamas kampo nuo 0° iki 180° sinusas ir kosinusas, geba j reiksmes rasti skaiciuokliu, taiko formul sin2x+cos2x = 1 paprasciausiems uzdaviniams sprsti. 4.5.3. rodo trikampio ploto formul S = 0,5 a b sin#C ir lygiagretainio ploto formul S = a b sin#C, geba pasinaudoti jomis nesudtingiems uzdaviniams sprsti. 4.5.4. Taiko kosinus ir sinus (smailiojo trikampio) teorem paprastiems praktinio turinio uzdaviniams sprsti, trikampio elementams apskaiciuoti.

4.6.1. Formuluoja Pitagoro teorem, yra susipazins su jos rodymu, naudojasi ja paprastiems (taip pat ir rodymo) uzdaviniams sprsti. 4.6.2. Zino, kas yra pasviroji ties, kaip randama jos projekcija ir tasko atstumas nuo tiess, paprastais atvejais moka apskaiciuoti zinomo ilgio pasvirosios projekcijos ilg. 4.6.3. Zino ir taiko trikampio nelygyb paprastiems uzdaviniams sprsti.

4.7.1. Paaiskina, kokie taskai yra simetriski tiess atzvilgiu, kokios figros simetriskos tiess atzvilgiu, moka pazymti taskui simetrisk tiess atzvilgiu task, nubraizyti paprast figr, simetrisk duotajai tiess atzvilgiu. 4.5.5. Apskaiciuoja skritulio ispjovos ir 4.7.2. Paaiskina, kokie taskai ir figros yra paprasciausius nuopjovos ploto atvejus simetriski tasko atzvilgiu, juos atpazsta ir nubrzia paprast figr, simetrisk duotajai tasko matuodamas ar apskaiciuodamas reikiamus duomenis. atzvilgiu. 4.7.3. Pateikia pavyzdzi figr, turinci simetrijos as ar (ir) simetrijos centr, paprastais atvejais nustato zinom geometrini figr simetrijos asi skaici. 4.7.4. Paaiskina, kodl lygiagretainis yra simetriskas jo strizaini susikirtimo tasko atzvilgiu. 4.7.5. Remiasi figr simetrija paprastiems skaiciavimo uzdaviniams sprsti.

306

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas

4.3.1. Atpazsta ir pavadina paprasciausius erdvinius knus (taip pat ir piramides), j elementus. 4.3.2. Isskiria is prizmi kub ir staciakamp gretasien. Moka pasigaminti kubo model (isklotin), piesia siuos knus plokstumoje.

VIII klas

4.8.1. Atpazsta prizm, moka nubrzti prizms eskiz, suvokia, kaip atrodo prizms isklotin, kokios figros gali bti prizms sienos. 4.8.2. Apskaiciuoja staciosios prizms pavidalo daikto tr, pavirsiaus plot.

X klas

4.6.1. Pasitelks model ar brzin, vairius erdvinius knus, geba nurodyti lygiagrecias ar susikertancias plokstumas, lygiagrecias, prasilenkiancias ar susikertancias tieses, statmenas ar pasvirusias plokstum tieses. 4.6.2. Paprastais atvejais apskaiciuoja tasko atstum nuo plokstumos, kamp tarp tiess ir plokstumos, paprasciausiais atvejais (zinomuose erdviniuose knuose) ­ kampus tarp dviej tiesi ar dvisien kamp tarp plokstum, modelyje parodo ir pavaizduoja kamp tarp tiess ir plokstumos, tarp plokstum. 4.7.1. Paaiskina, kaip gaunama piramid, nubrzia piramids vaizdo eskiz, isklotin, zino, kokios piramids yra taisyklingosios, paprastais atvejais apskaiciuoja kn, turinci taisyklingosios piramids form, aukstines, briaunas, pavirsiaus plotus ir trius. 4.7.2. Paaiskina ir pademonstruoja modeliu, kaip gaunamas kgis, kaip atrodo jo isklotin. Pasigamina kgio model. 4.7.3. Paprastais atvejais skaiciuoja kgio pavidalo kn tr ir pavirsiaus plot. 4.7.4. Skiria svokas ,,rutulys" ir ,,sfera". 4.7.5. Apskaiciuoja rutulio tr, sferos pavirsiaus plot, zinodamas jo spindulio ar skersmens ilg, ir atvirksciai. 5.1.1. Surenka kiekybinius duomenis, kai stebimi du to paties objekto pozymiai, ir uzraso juos task poromis.

4.3.3. Paprastais atvejais apskaiciuoja staciakampio gretasienio ir jo formos detali jungini trius ir pavirsiaus plotus.

4.8.3. Vaizduoja ir apibdina figras, gautas sukant trikamp, staciakamp, pusskritul apie ties.

4.3.4. Atpazsta (pastebi aplinkoje) ir pavadina 4.8.4. Apskaiciuoja ritinio formos kn kgio, ritinio, rutulio formos knus. soninio ir viso pavirsiaus plot, tr.

Suprasti, kas yra duomenys, kaip jie renkami, tvarkomi, uzrasomi dazni lentelje.

5. Statistika. Kombinatorika. Tikimybi teorija 5.1.1. Zino, kas yra imtis, imties dydis. 5.1.1. Kelia paprastus klausimus apie save, Stebdamas arba matuodamas surenka nurodyto seim, draugus, klas pagal vien pozym dydzio imt pagal vien pozym, uzraso duomenis (kokybin arba kiekybin); teikia pasilymus, dazni lentele. kokius duomenis ir kaip rinkti; silo atsakym variantus.

307

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas

5.2.1. Paprastais atvejais registruoja pozymio reiksmi daznius, uzraso duomenis dazni lentelje. 5.2.2. Supranta, kas pavaizduota dazni lentele. 5.3.1. Supranta, kas pavaizduota paprasta stulpeline, staciakampe, skrituline, linijine diagrama. 5.3.2. Paprastais atvejais vaizduoja duomenis stulpeline diagrama ir paprasciausiais atvejais ­ skrituline ar staciakampe diagrama.

VIII klas

5.1.2. Supranta, kaip grupuojami kiekybinio dydzio imties duomenys, ir juos sugrupuoja.

X klas

Suprasti, kas pavaizduota diagrama. Pavaizduoti duomenis tinkama diagrama.

5.1.3. Is diagramos nustato pozymi reiksmi daznius, randa imties dyd.

5.1.2. Surinktus pagal du pozymius duomenis pavaizduoja koordinaci plokstumoje taskine diagrama ir is jos nustato, ar pozymiai priklausomi, ar nepriklausomi, ar yra teigiamai, ar neigiamai koreliuoti, ar tarp j nra koreliacijos.

5.1.4. Teisingai supranta, kas pavaizduota vairi tip diagramomis.

Interpretuoti duomenis ir daryti isvadas, pagrstas duomen analize.

5.1.5. Nesudtingais atvejais imties duomenis vaizduoja tinkamo tipo diagrama. 5.3.3. Is dazni lentels ar diagramos palygina 5.2.1. Zino, kas yra imties vidurkis, mediana, stebimo pozymio reiksmes pagal j daznum. moda, paprastais atvejais juos apskaiciuoja. Supranta, kas yra imties plotis bei kvartiliai. 5.2.2. Komentuoja informacij, pateikt diagrama ar dazni lentele, suvokia, kokios vairios gali bti matuojamo dydzio reiksms, parenka pavyzdzi is vairi informacijos saltini. 5.3.1. Paprasciausiais atvejais braizo 5.4.1. Paprasciausiais atvejais uzraso dviej element rinkinius (remiasi galimybi medziu ar galimybi med, supranta ir taiko daugybos taisykl mazam rinkini skaiciui apskaiciuoti. lentele, srasu), apskaiciuoja rinkini variant skaici. 5.3.2. Supranta, kad sudtingesnio bandymo baigtys gali bti koduojamos dviej ar keli element rinkiniais. 5.4.1. Supranta, kas yra bandymas ir jo baigtys. Atlieka paprasciausi bandym ir nustato galimas jo baigtis, isvardija konkreciam vykiui palankias baigtis.

5.1.3. Supranta ir paaiskina koreliacijos svok, ja remiasi interpretuodamas duomenis ar darydamas isvadas.

5.2.1. Pateikia rinkini, kuriuose element tvarka svarbi, ir rinkini, kuriuose element tvarka nesvarbi, pavyzdzi. 5.2.2. Sprendzia paprastus kombinatorikos uzdavinius skaidydamas juos elementarius jungtimis ,,arba", ,,ir", taikydamas sudties ir daugybos taisykles. 5.3.1. Supranta bandymo ir jo baigci aibs, su bandymu susijusio vykio ir jam palanki baigci aibs svokas. Suskaiciuoja bandymo baigtis, su bandymu susijusiam vykiui palankias baigtis.

vairiais bdais realiose situacijose suskaiciuoti rinkini variant skaici.

308

Esminiai gebjimai

Suprasti, kas yra bandymas ir jo baigci aib. Turti supratim apie atsitiktinius vykius, bdus j tiktinumui nustatyti. Suprasti ir naudotis tikimybi teorijos svokomis ir klasikiniu tikimybs apibrzimu realaus turinio uzdaviniams ir problemoms sprsti.

Pasiekimai VI klas VIII klas

5.4.2. Paprasciausiais atvejais pasirinks baigci kodus uzraso bandymo baigci aib.

X klas

5.3.2. Kartoja bandym daug kart, suskaiciuoja, kiek kart vyko, kiek kart nevyko su bandymu susijs vykis. Apskaiciuoja nesudtingo vykio santykin dazn ir pagal j vertina vykio tikimyb. 5.4.1. Paprastais atvejais taikydamas klasikin 5.4.3. Intuityviai nustato, kuris vykis is dviej ar keli vyki labiau (maziau) tiktinas, taiko sias tikimybs apibrzim apskaiciuoja vyki tikimybes. Palygina atsitiktinius vykius pagal j svokas paprasciausiems uzdaviniams sprsti. tikimybes. 5.4.2. Atskiria btinus, negalimus vykius, zino, kam lygi j tikimyb. Atpazsta vykiui priesing vyk, apskaiciuoja jo tikimyb. 5.4.3. Pateikdamas konkreci pavyzdzi, paaiskina pagrindines tikimybi savybes, taiko jas paprastiems uzdaviniams sprsti.

309

G

AMTAMOKSLINIS UGDYMAS

TURINYS

PRADINIS UGDYMAS Bendroji programa Issilavinimo standartai PAGRINDINIS UGDYMAS Bendroji programa Issilavinimo standartai

PRADINIS UGDYMAS PASAULIO PAZINIMAS

Pasaulio pazinimo paskirtis ­ vesdinti vaik artimiausi socialin bei gamtin aplink; padti suvokti, kaip gamtin, kultrin, socialin aplinka veikia zmoni gyvensen; sudaryti slygas issiugdyti toje aplinkoje reikiamus gyvenimui gebjimus, gdzius, vertybines nuostatas. Pasaulio pazinimo kurs sudaro dvi dalys: ,,Socialinis ugdymas" bei ,,Gamtamokslinis ugdymas". Jos isskirtos slygiskai, siekiant, kad isryskt kiekvienos ugdymo srities problematika, temins ssajos. Mokytojai, vadovli autoriai laisvai komponuoja abiej dali tematik, islaikydami prasmines jungtis, temin nuoseklum.

GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA

Gamtamokslinis ugdymas pradinje mokykloje ­ neatsiejama bendrojo ugdymo dalis, ne tik perteikianti moksleiviams esmines gamtos moksl zinias, bet ir ugdanti j bendruosius bei dalykinius gebjimus. Siektina, kad moksleiviai galt patirti pazinimo dziaugsm, ismokt dalyvauti sprendziant vairias, susijusias tiek su gyvja, tiek su negyvja gamta problemas, atsakingai priimt sprendimus. Remiantis gamtos mokslais ugdomos ir vertybins moksleivi nuostatos, galinancios juos tapti brandziomis asmenybmis. Siuolaikinio, greitai kintancio gyvenimo slygomis svarbu moksleivius parengti taikyti gytas zinias ir gebjimus sprendziant tiek savo kasdienio, tiek visuomeninio gyvenimo problemas, ugdyti pasitikjim, ismokyti susirasti ir atsirinkti reikiam informacij vairiausiuose saltiniuose, j perteikti kitiems, drauge dirbti.

Tikslas

Pagrindinis gamtamokslinio ugdymo tikslas ­ sudaryti slygas moksleiviams issiugdyti gamtamokslinio rastingumo pradmenis. Siekiama, kad moksleiviai pradinje mokykloje gyt

311

apibendrint zini apie gamt ir juos supanci aplink, gebjim, kurie padt pazinti pasaul ir issiugdyt vertybines nuostatas. Btina suteikti galimyb moksleiviams: ! patirti pazinimo dziaugsm, suvokti gamtos vientisum ir harmonij, vairov; ! issiugdyti siekim nuolat mokytis, gebjim vairiais bdais ir is vairi saltini rinkti gamtamokslinio pobdzio informacij, j analizuoti, suvokti, kritiskai vertinti ir taikyti toliau mokantis ir kasdieniame gyvenime, planuoti gamtotyrin ir aplinkosaugin veikl, veikti ir kritiskai vertinti veiklos rezultatus; ! suvokti zmog kaip biologin ir socialin btyb, suprasti zmogaus viet ir vaidmen gamtoje, issiugdyti gebjim numatyti gyvenimo bdo padarinius savo ir kit zmoni sveikatai, atsakomyb uz aplinkos issaugojim ir gebjim aktyviai dalyvauti sprendziant aplinkos problemas.

Uzdaviniai

Gamtamokslinis ugdymas turt padti moksleiviams: ! stebint augal ir gyvn vairov, aiskinantis j tarpusavio priklausomyb, auginant augalus ir globojant gyvnus, gebti atrasti bendras augal ir gyvn sandaros bei veiklos ypatybes, pastebti gyv organizm prisitaikym prie kintanci aplinkos slyg; ! atpazinti, apibdinti ir gebti grupuoti pagrindinius gamtos reiskinius, medziag savybes, krastovaizdzio bruozus; ! tiek padedant mokytojui, tiek savarankiskai gebti naudotis vairiais prieinamais informacijos saltiniais: zemlapiais, knygomis, vaik enciklopedijomis, televizija, kompiuteriu, suaugusij pasakojimais ir kt. Gaut informacij taikyti tolesniame mokymesi ir kasdieniame gyvenime; ! saugiai naudotis buitiniais prietaisais ir medziagomis, mokyklinmis priemonmis; ! planuoti ir atlikti paprasciausius stebjimus ir bandymus, vaizdziai pateikti j rezultatus, vertinti savo pasiekimus ir numatyti, k dar reikt pasimokyti; ! aiskinantis, kaip zmogaus organizmas auga ir keiciasi, kokie jo poreikiai, susipazinti su savo organizmu ir jo veikla, suvokti, kaip reikia saugoti savo sveikat, rpintis kitais zmonmis; ! bnant gamtoje j saugoti, tvarkyti aplink. Aiskinantis, kaip zmoni veikla j keicia, suvokti savo kaip vartotojo vaidmen tausojant gamtos isteklius.

Ugdytinos vertybins nuostatos

312

Gamtamokslinis ugdymas ne tik kuria moksleivi pasaulvaizd, bet ir, tinkamai parinkus gamtos moksl turin ir ugdymo(si) metodus bei bdus, pltoja j vertybines nuostatas: ! pagarb gyvajai ir negyvajai gamtai, atsakomyb uz jos issaugojim bei racional istekli naudojim. Moksleiviai turt suprasti, kad gamta yra vientisa, kad visi esame priklausomi nuo jos, kad saugodami dirvozem, misk, up ar jr ir kt., saugome save, ugdytis nuostat uzsiimti konkrecia globjiska ir gamtosaugine veikla; ! savigarb bei pagarb kitiems, neabejingum viskam, kas vyksta salia, atsakomyb uz save, savo veiksmus, rpinimsi kitais. Gamtotyrinje veikloje kiekvienas moksleivis gali surasti j dominanci srit, issiaiskinti savo polinkius ir galimybes, gyti pasitikjimo savo jgomis, ugdytis savigarb ir pagarb kitiems. Pazindami gamt moksleiviai kartu planuoja, dirba, diskutuoja, vertina savo darb. Tai ugdo nor dalintis savo skmmis ir neskmmis su draugais, bendradarbiauti grupje ar komandoje, skatina prisiimti atsakomyb uz savo veiksmus ir veiklos rezultatus, padti kitiems; ! iniciatyvum, veiklum, krybiskum, atvirum kaitai, ieskojimams, naujoms idjoms, poreik tobulti. Moksleivi veikla gamtoje arba zmogaus sukurtoje aplinkoje, jos tyrinjimas, reali gyvenimisk problem sprendimas, darbas su vairiais informacijos saltiniais, mokymosi priemoni bei rangos naudojimas, darbo planavimas ugdo moksleivi smalsum, skatina klausti, silyti idjas, kritiskai mstyti, nor krybiskai taikyti gytas zinias ir gebjimus, siekim nuolat mokytis ir tobulti.

Bendrieji gebjimai

Gamtamokslinis ugdymas padeda moksleiviams issiugdyti bendruosius gebjimus: Komunikacinius: ! vairiuose saltiniuose ieskoti informacijos apie gamt, j tvarkyti, analizuoti, vaizdziai ir aiskiai perteikti kitiems ir pritaikyti savo problemoms sprsti; ! aiskiai reiksti savo mintis, isklausyti ir siklausyti kito nuomon, argumentais pagrsti savj. Pazintinius: ! pazinti pagrindinius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus ir reiskinius bei j tarpusavio rysius; ! savais zodziais paaiskinti paprasciausias gamtos svokas; ! pazinti savo organizm, suprasti sveikos gyvensenos prielaidas, apibdinti galimus pasirinktos gyvensenos padarinius savo sveikatai;

313

! sieti gytas gamtos moksl zinias su turima patirtimi ir taikyti jas paprasciausiems kasdienio gyvenimo sunkumams sprsti; ! numatyti savo poelgi gamtoje padarinius; ! remiantis gytomis ziniomis bei bandym ar stebjim rezultatais klausti ir bandyti ieskoti atsakym savo ir kit iskeltus klausimus. Darbo ir veiklos: ! saugiai naudotis mokyklinmis gamtos tyrim priemonmis, taip pat buitiniais prietaisais ir ranga; ! padedant mokytojui atlikti gamtamokslin tyrim: · formuluoti hipotez; · planuoti ir atlikti paprasciausius stebjimus ir bandymus; · apibendrinti tyrim rezultatus zodziu ir rastu, piesiniais ir schemomis; · remiantis tyrim rezultatais daryti isvadas ir gebti jas perteikti kitiems.

Didaktins nuostatos

Pradinio ugdymo pakopoje tsiama moksleivi pazintis su artimiausia aplinka, kasdieniais gamtos reiskiniais. Pasirenkama veikla apsiriboja nesudtingu tyrimu, suteikianciu galimyb vaikui visais pojciais gauti informacij apie supanci aplink bei pastebti paprastus priezasties ir pasekms rysius.

Svarbiausios pazinimo proceso organizavimo kryptys

! Pazinimo veikla vairi, jos turinys nuolat keiciamas, kad vaikas galt islaikyti dmes. Pasitelkiami zaidimai, vaidyba, piesimas, tautosaka, muzika, vaik literatra. ! Moksleiviams skiriamos uzduotys turi atitikti j amzi, psichomotorines galias ir istverm, bti domios ir patrauklios, traukti visus moksleivius, skatinti j bendravim ir bendradarbiavim. ! Daznai mokomasi ne tik klasje, bet ir artimoje aplinkoje, jeigu manoma, pamokos vedamos gamtoje, muziejuje, jaunj gamtinink centre, kininko sodyboje, pas amatininkus ir pan. ! Mokomasi ne tik is vadovli, bet ir atliekant paprastus stebjimus ir bandymus (sodinama ir auginama, tirpinama, maisoma ir garinama, sveriama ir matuojama), ieskoma atsakym klausimus.

314

! Moksleivi veiklai turi bti sudaromos saugios slygos. Nereikt manyti, kad kokybiskam gamtamoksliniam ugdymui btina moderni ranga bei priemons. Puiku, jeigu yra galimyb naudotis specialia ranga, kompiuteriu, internetu ar vaizdo medziaga, taciau daznai galima apsieiti ir su paprasciausiais buities daiktais, zaislais, tuo, k randame gamtoje, k moksleiviai pasigamina patys. Tam galima panaudoti vairias medziagas bei atliekas (pavyzdziui, pirkini pakuotes, popieri ir kt.). ! Nors pagrindinis mokymosi objektas yra artimiausia aplinka, skatinamas vaik domjimasis tolim krast gamta, dangaus knais, ms planetos praeitimi, gamtos moksl pasiekim pritaikymu vairiose vaikams rpimose srityse. ! Tai, kas patirta ir atrasta, apibendrinama, daromos vaik amzi atitinkancios isvados. Mokomasi, kaip domiai pavaizduoti ir pristatyti savo veiklos rezultatus, organizuojamos darb parodls klasje, kit klasi moksleiviams, tvams. ! Moksleiviai, mokytojo padedami ir savarankiskai, planuoja savo veikl, aptaria jos taisykles ir j vertina, numato, k ir kaip darys toliau. Taip nuosekliai ugdomi gamtos pazinimo, savo darbo vertinimo ir tobulinimo gebjimai, mokomasi planuoti ir gyvendinti tai, kas numatyta, taikyti gytas zinias ir gebjimus naujose situacijose. Pagrindin pradinio ugdymo savyb yra integralumas, supancios aplinkos ir pasaulio visuminio vaizdo krimas. Gamtamokslinis ugdymas glaudziai siejamas su socialiniu, technologiniu ir meniniu ugdymu, taip pat su matematika ir kalbomis. Jie vieni kitus papildo arba sudaro viening visum. Ugdymo turinys pradinse klasse gali bti organizuojamas ne dalykiniu principu, o integruojant atskir srici temas, metodus, realias moksleiviams iskylancias problemas.

Struktra

Gamtamokslinio ugdymo srit sudaro sie dmenys: 1. 2. 3. 4. Gamtos tyrimai; Gyvoji gamta (biologija); Medziagos ir j kitimai (chemija); Fizikiniai reiskiniai (fizika).

Pradins mokyklos klasse gamtamokslinio ugdymo pradmenys integruojami su socialinio ugdymo pradmenimis ,,Pasaulio pazinimo" kurse. Gamtos tyrim tematikoje nagrinjamas gyvosios ir negyvosios gamtos pazinimo procesas, t. y. veiklos bdai, kuriais buvo atrastos, kaupiamos, tikslinamos ir pltojamos gamtamokslins zinios. Kad sios zinios, j prigimtis bei vert bt moksleivi gerai suprasta ir mokymasis tapt visaverciu, btina vis likusi tem medziag sieti su gamtos stebjimais ir eksperimentais bei bandymais. Kokie tai

315

turt bti darbai, eksperimentai ar stebjimai, mokytojas sprendzia pats, atsizvelgdamas moksleivi pasirengimo lyg, turim patirt ir amziaus ypatybes bei turimas priemones ir galimybes.

Turinys

I­II klass

Gamtos tyrimai Gamtos tyrimo eiga: nesudtingi bandymai ir stebjimai. Daikt ir gamtos objekt grupavimas ir lyginimas. Dazniausiai vartojami ilgio, mass ir laiko vienetai. Gyvoji gamta Zmogaus gimimas. Zmogaus ir gyvn kno bei augal dalys. Sveika mityba. Ms aplinkos augalai ir gyvnai. Btiniausios slygos jiems ir zmogui isgyventi. Medziagos ir j kitimai Mus supancios medziagos ir j savybs. Zmogaus poveikis kasdienei aplinkai ir gamtai. Svari aplinka. Fizikiniai reiskiniai Judjimo samprata. Kelias, greitis, laikas ir j matavimo prietaisai. Siluma ir jos saltiniai. Silumos taupymo bdai. Elektros laidininkai ir dielektrikai. Met laik, dienos ir nakties kaita. Sauls ir Mnulio uztemimai. Sauls poveikis Zemei ir zmogui.

III­IV klass

Gamtos tyrimai Gamtos tyrimo eiga: informacijos paieska, paprasti bandymai ir stebjimai, rezultat pateikimas (zodziu, rastu, lentele), isvad formulavimas. Daikt ir gamtos objekt grupavimas bei lyginimas. Pagrindiniai ilgio, mass ir laiko vienetai. Gyvoji gamta Zmogaus knas ir vidaus organai. Pagrindiniai sveikos ir saugios gyvensenos principai. Artimiausios aplinkos augalai ir gyvnai. Pagrindiniai pozymiai skirstant juos grupes.

316

Dauginimosi reiksm ir islikimas gamtoje. Mitybos grandins. Aplinkos tarsos problema. Medziagos ir j kitimai Medziagos ir j savybs. Medziag grztami ir negrztami pokyciai. Agregatiniai medziagos bviai. Vandens apytakos ratas. Zmogaus santykis su gamta. Gamtos istekli naudojimas ir saugojimas. Fizikiniai reiskiniai Kelias, greitis, laikas ir j matavimo vienetai bei prietaisai. Energijos istekliai. Energijos perdavimo grandins. Energijos ir vandens istekli taupymas. Elektros energijos saltiniai. Elektros energijos taupymo bdai. Saul ir jos planetos. Saul ­ sviesos, silumos ir gyvybs saltinis. Zem ­ ms planeta. Mnulis ­ Zems palydovas. Zvaigzds ir zvaigzdynai. Zems evoliucija. Gyvybs raida. Met laik, dienos ir nakties kaita.

ISSILAVINIMO STANDARTAI

Gamtamokslinio issilavinimo standartai nusako siekiamus mokymosi pradinje mokykloje rezultatus, t. y. nurodomos siektinos vertybins nuostatos, pagrindins zinios ir gebjimai, kuriuos turt bti gij dauguma baigianci atitinkam pakop ar klas bendrojo lavinimo mokyklos moksleivi. Jie skirti moksleiviams, mokytojams, mokyklos bendruomenei, svietimo vadovams, tvams. Gamtamokslinio issilavinimo standartai pads vertinti ir sivertinti moksleivi pasiekimus, individualizuoti ugdymo turin, planuoti bei derinti dalyko turinio isdstym ir metodus, atitinkama kryptimi pltoti materialin baz. Lentelje pateiktas pagrindinis moksleivi pasiekim lygmuo II ir IV klasms. Pagrindin lygmen turt pasiekti dauguma baigianci pradin mokykl moksleivi.

317

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas IV klas

1.1. Mokytojo padedamas atlieka paprastus stebjimus ir 1.1. Mokytojo padedamas susiplanuoja ir savarankiskai bandymus, formuluoja isvadas ir apie tai pasakoja kitiems. atlieka paprastus stebjimus ir bandymus, rezultatus pateikia zodziu, rastu, lentele, nesudtingomis diagramomis, formuluoja isvadas, perteikia jas kitiems, palygina savo ir draug gautus stebjim ir bandym rezultatus. 1.2. Grupuoja daiktus ir gamtos objektus pagal paskirt, 1.2. Pats susiranda bdus, kaip grupuoti medziagas, nurodytus isorinius pozymius, juos lygina. augalus, gyvnus, gamtos reiskinius pagal bendrus j pozymius. 1.3. Naudojasi paprasciausiais buitiniais ilgio, laiko ir 1.3. Matuoja laik, ilg, plot, aukst, mas, temperatr temperatros matavimo prietaisais. naudodamasis paprasciausiais buitiniais matavimo prietaisais. 1.4. Nurodo dazniausiai vartojamus ilgio, mass bei laiko 1.4. Nurodo pagrindinius ilgio, mass bei laiko vienetus ir vienetus (metras, centimetras, kilogramas, valanda, juos naudoja. minut) ir juos naudoja. 1.5. Saugiai naudojasi mokyklinmis gamtos tyrimo 1.5. Saugiai ir krybiskai naudojasi mokyklinmis gamtos priemonmis, zaislais, buityje naudojamais prietaisais ir tyrimo priemonmis, zaislais, buitiniais prietaisais ir medziagomis. medziagomis. 1.6. Drsiai klausia, randa reikiam informacij mokytojo 1.6. Drsiai klausia, issako savo idjas, savarankiskai nurodytuose saltiniuose, geba, k suzinojs, trumpai randa reikiam informacij apie gamt jo amziui skirtuose papasakoti ar pavaizduoti piesiniu. saltiniuose, moka naudotis bibliotekos paslaugomis, gaut informacij trumpai apibendrina ir perteikia kitiems zodziu, rastu ar piesiniu. 1.7. Pateikia pavyzdzi, kaip pasikeit zmoni gyvenimas 1.7. Remdamasis pavyzdziais paaiskina, kad pritaikius dl mokslo atradim. mokslo atradimus galima pagerinti zmoni gyvenimo slygas ir sveikat. 2.1.1. Savais zodziais paaiskina, kaip gimsta kdikis ir 2.1.1. Nurodo vaikyst ir paauglyst kaip svarbius kaip jis isauga iki suaugusio zmogaus. zmogaus gyvenimo etapus. 2.1.2. Nurodo pagrindines zmogaus kno dalis bei j 2.1.2. Nurodo zmogaus kno dalis bei (schemoje) paskirt. Supranta, kad jutimo organai padeda zmogui pagrindinius vidaus organus (sird, skrand, plaucius, inkstus), savais zodziais paaiskina pagrindines j orientuotis aplinkoje. funkcijas. Supranta, kad atskiros kno dalys sudaro vien visum. 2.1.3. Nurodo gyvn kno bei augal dalis ir j paskirt. 2.1.3. Isvardina esminius zmogaus ir gyvn kno dali panasumus ir skirtumus.

1. Gamtos tyrimai Mokytojui padedant atlikti paprastus stebjimus ir bandymus.

Rasti reikiam informacij ir j perteikti.

2. Gyvoji gamta Organizmas

Suvokti organizm kaip darniai veikianci sistem.

Sritis

Esminiai gebjimai

Nurodyti, kaip ir kodl reikia rpintis savo ir kit zmoni sveikata.

Pasiekimai II klas IV klas

2.1.4. Supranta, kad tinkamas maistas duoda mums 2.1.4. Supranta sveikos gyvensenos (fizinio aktyvumo, pakankamai energijos judti ir dirbti, padeda augti ir sveikos mitybos, grdinimosi, pakankamo miego) tak saugo sveikat. sveikatai. Paaiskina, kodl pavojinga gerti svaigalus, rkyti ir vartoti narkotikus. Savais zodziais paaiskina, kodl reikia laikytis higienos reikalavim. 2.2.1. Atpazsta kai kuriuos artimiausioje aplinkoje 2.2.1. Atpazsta ne tik savo aplinkoje dazniausiai aptinkamus augalus ir gyvnus. aptinkamus grybus, zoles, krmus, medzius, naminius ir laukinius gyvnus, bet ir kitose pasaulio salyse zinomus domius organizmus; kai kuriuos is j placiau apibdina. 2.2.2. Nurodo pagrindines augal ir gyvn sistematines 2.2.2. Apibdina pagrindinius augal (forma, spalva, grupes. kvapas) ir gyvn (stuburiniai, bestuburiai, plunksnos, kailis) pozymius, pagal kuriuos jie gali bti skirstomi grupes. 2.2.3. Paaiskina dauginimosi reiksm gyvybs islikimui. Sudaigina sklas ir nurodo dygimui btinas slygas. 2.3.1. Nurodo pagrindines slygas, btinas augal ir 2.3.1. Nusako gyvn ir zmoni priklausomyb nuo gyvn gyvybei palaikyti, savais zodziais paaiskina, kaip augal. Pateikia pavyzdzi, kaip kai kurie augalai ir gyvnai yra prisitaik prie gamtos slyg, ir susieja j augalai ir gyvnai reaguoja met laik kait. prisitaikym su islikimu. 2.3.2. Pateikia paprasciausi mitybos grandini pavyzdzi. 2.3.3. Pateikia pavyzdzi, kaip zmons panaudoja savo 2.3.3. Apibdina siuksli poveik gamtai ir pasilo, kaip reikmms zem ir vandens telkinius. Silo, k moksleiviai sumazinti j kiek namuose ir mokykloje (nesiukslinimas, kompostavimas, pakartotinis panaudojimas, atliek galt daryti, kad j gyvenamoji aplinka tapt svaresn. rsiavimas). 3.1.1. Lygina kasdienje aplinkoje aptinkamas medziagas 3.1.1. Grupuoja kasdienje aplinkoje aptinkamas pagal jutimais nustatomus pozymius (spalv, bv, medziagas pagal jutimais nustatomus j pozymius (spalv, pavirsiaus ypatybes, sunkum, degum). bv, pavirsiaus siurkstum, kietum, sunkum, degum, plastiskum). 3.1.2. Pateikia daikto ir j sudaranci medziag pavyzdzi 3.1.2. Mokytojo padedamas tiria kasdienje aplinkoje (pavyzdziui, stalas ­ medinis, plastmasinis). aptinkam medziag savybes, atlieka bandymus, susijusius su medziag kitimais (pavyzdziui, tirpina vairias medziagas, isdziovina ir isdegina mol, garina vanden ir pan.). 3.1.3. Remdamasis pavyzdziais nurodo, kad kasdiens 3.1.3. Pateikia natrali ir dirbtini medziag pavyzdzi, aplinkos daiktai pagaminti is skirting medziag. savais zodziais palygina j savybes.

Gyvybs tstinumas Apibdinti gyvybs ir vairov islikim gamtoje.

vairov

ir

Organizmas ir Nurodyti gyv aplinka. priklausomyb nuo Biosfera ir zmogus negyvosios aplinkos.

organizm gyvosios ir

Nurodyti aplinkos tarsos mazinimo bdus. 3. Medziagos ir j Grupuoti vairias medziagas pagal j savybes, tyrinti jas. kitimai Medziagos ir j savybs

319

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas IV klas

3.1.4. Nurodo, kad ta pati medziaga gali bti vairi bvi (kieta, skysta, dujin), pateikia pavyzdzi. 3.2.1. Remdamasis pavyzdziais nurodo, kad medziagas 3.2.1. Pateikia grztam ir negrztam medziag kitim kaitinant, deginant pasikeicia j savybs (pavyzdziui, pavyzdzi, paaiskina skirtum tarp grztam ir negrztam ruosiant maist, deginant med ir kitas medziagas). medziag pokyci. 3.2.2. Nurodo, kad degimui ir kvpavimui reikalingas oras. 3.3.1. Pateikia pavyzdzi, kaip medziag savybs lemia, 3.3.1. Paaiskina, kad skirting medziag naudojimas kokie daiktai is j gaminami. priklauso nuo j savybi (pavyzdziui, medienos, metal). 3.3.2. Nurodo, kad plovikliai, skalbimo milteliai ir kitos 3.3.2. Nurodo pagrindinius oro ir vandens tarsos saltinius, kasdienio vartojimo priemons tersia vanden. j poveik aplinkai. 3.3.3. Pateikia pavyzdzi, kokias buitines atliekas ir kaip 3.3.3. Papasakoja, kaip valomas nesvarus vanduo. bt galima panaudoti antr kart (pvz.: popieri, stikl). 3.3.4. Pasilo vandens ir kuro taupymo namuose ir mokykloje bd. 4.1.1. Palygina artimiausios aplinkos judanci objekt 4.1.1. Naudodamasis pateiktais ar savo gautais nueit keli, greit, laik (pavyzdziui, automobilis vaziuoja duomenimis apskaiciuoja nueit keli, laik ir greit, nurodo j matavimo vienetus. greiciau, negu eina zmogus). 4.2.1. Nurodo Saul, kur, maist ir kt. kaip svarbiausius 4.2.1. Pateikia zmoni veiklos, kuriai reikalinga energija, energijos saltinius. pavyzdzi, nurodo saltinius ir is kur ji gaunama. Pateikia Sauls ir vjo energijos panaudojimo pavyzdzi. 4.2.2. Pateikia energijos naudojimo kasdieniame 4.2.2. Aiskina, kokiems tikslams naudojama elektros gyvenime pavyzdzi (dujos ­ maistui gaminti, benzinas ­ energija, ir nurodo jos saltinius. automobili kurui ir pan.). 4.2.3. Pateikia dirbtini sviesos ir silumos saltini 4.2.3. Apibdina paprastas energijos perdavimo grandines pavyzdzi. (baterija ­ elektros lemput, gyv organizm mitybos grandin). 4.2.4. Nurodo, kuriems tikslams elektra naudojama 4.2.4. Atpazsta, kur energija eikvojama be reikalo kasdieniame gyvenime. (namuose, mokykloje), ir iesko bei silo paprasciausi energijos taupymo bd. 4.2.5. Atpazsta, kur elektros energija eikvojama be 4.2.5. Tiria ir apibdina pagrindines sviesos, garso, reikalo (namuose ar mokykloje). Silo paprasciausi silumos, elektros ir magneto savybes. elektros energijos taupymo bd.

Medziag kitimai

Nurodyti, kada ir kaip keiciasi medziag savybs.

Svarbiausios medziagos ir j panaudojimas

Paaiskinti, kad medziag naudojimas susijs su j savybmis. Nurodyti aplinkos tarsos saltinius bei silyti savo artimiausios aplinkos saugojimo bdus.

4. Fizikiniai reiskiniai Judjimas ir jgos Energija ir fizikiniai procesai

Apibdinti judjim. Nurodyti svarbiausius energijos isteklius ir silyti jos taupymo bd

320

Sritis

. Zem ir Visata

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas

4.2.6. Nurodo, kad oras gali bti sausas ir drgnas. Paaiskina, kad liets ir sniegas susidaro is ore esanci vandens gar. 4.3.1. Bendrais bruozais apibdina dienos ir nakties, met laik kait.

IV klas

4.2.6. Paprasciausiu bdu pavaizduoja vandens apytakos rat gamtoje.

Apibdinti Zem ir Sauls sistem.

4.3.1. Apibdina pakitimus gamtoje, kurie vyksta per par ir metus (pavyzdziui, oro temperatr, dienos ilg ir kt.). 4.3.2. Nurodo, kad kartais vyksta Sauls ir Mnulio 4.3.2. Met laik, dienos ir nakties kait sieja su gyvosios uztemimai. gamtos kaita ir kasdieniu zmoni gyvenimu. 4.3.3. Aiskina, kad Sauls poveikis gali bti kenksmingas 4.3.3. Zino dangaus knus ­ Saul, Mnul, planetas, (persikaitinus gali istikti sauls smgis, oda gali smarkiai zvaigzdes. Paaiskina Zems form ir padt Sauls sistemoje. nudegti).

321

PAGRINDINIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA

Gamtamokslinis ugdymas pagrindinje mokykloje ­ neatsiejama bendrojo ugdymo dalis rengiant moksleivius gyvenimui. Gamtamokslinis ugdymas svarbus kiekvienam siuolaikiniam zmogui dl to, kad jis suprast pasaul, kuriame gyvena, gebt suvokti ms planetoje gyvyb palaikancias sistemas ir procesus, atsakingai taikyt gamtotyros zinias kasdieniame gyvenime bei profesinje veikloje. Svarbu ne tik perteikti moksleiviams esmines gamtos moksl zinias, bet ir ugdyti j bendruosius ir konkreciuosius dalykinius gebjimus, kad moksleiviai patys galt atrasti ir patirti pazinimo dziaugsm, atpazint ir ismokt dalyvauti sprendziant vairias, susijusias tiek su gyvja, tiek su negyvja gamta problemas, atsakingai priimt sprendimus ir jais pasitikt, gebt dirbti kolektyve. Ne maziau svarbios ir ugdomos vertybins moksleivi nuostatos, galinancios moksleivius tapti brandziomis asmenybmis, kurioms nesvetimos bendrosios zmogaus morals normos. Gamtamokslinis moksleivi ugdymas remiasi gamtos moksl dalyk: biologijos, chemijos, fizikos, astronomijos ­ ziniomis. Su sia ugdymo sritimi susijs ir geografijos mokomasis dalykas. Be to, moksleiviams padedama issiugdyti sveikos gyvensenos, ekologinio susivokimo gdzius, suprasti, kad gamtotyros zinios daro didel tak visuomeniniam, politiniam ir ekonominiam zmonijos gyvenimui. Gamtos pasaulis vientisas, todl ugdant moksleivius negalima apsiriboti atskir gamtos moksl dalyk dstymu. Reikia nagrinti bendrus slycio taskus: bendras gamtamokslines temas, glaudziai susijusias su moksleivi kasdieniu gyvenimu, universalias svokas ir dsningumus pagal bendrus gyvosios ir negyvosios gamtos pazinimo metodus. Siuolaikinio, greitai kintancio gyvenimo slygomis svarbu moksleivius ismokyti susirasti ir atsirinkti reikiam informacij vairiausiuose saltiniuose, j analizuoti, kritiskai vertinti ir perteikti kitiems.

Tikslas

Pagrindinis gamtamokslinio ugdymo tikslas ­ sudaryti slygas moksleiviams issiugdyti gamtamokslinio rastingumo pagrindus. Siekiama, kad moksleiviai perimt esmines gamtos moksl svokas bei sampratas, gyt gebjim, kurie padt pazinti pasaul, ir issiugdyt vertybines nuostatas. Moksleiviai rengiami ir brandinami tolesniam gyvenimui kaip visaverciai pilieciai, gebantys adaptuotis besikeiciancioje visuomenje, pasireng toliau tobulintis. Btina suteikti galimyb moksleiviams: ! patirti pazinimo dziaugsm, suvokti gamtos vairov, vientisum ir harmonij, suprasti esmines gamtos moksl svokas bei dsningumus;

! issiugdyti siekim nuolat mokytis, gebjim vairiais bdais ir is vairi saltini rinkti gamtamokslinio pobdzio informacij, j analizuoti, kritiskai vertinti, apibendrinti, perteikti kitiems bei taikyti toliau mokantis, profesinje veikloje ir kasdieniame gyvenime, planuoti gamtotyrin ir aplinkosaugin veikl, veikti ir kritiskai vertinti veiklos rezultatus; ! suvokti zmog kaip biologin ir socialin btyb, suprasti zmogaus viet ir vaidmen gamtoje, mokslo, technologij, gyvenimo lygio ir kultros tarpusavio rys, issiugdyti gebjim numatyti gyvenimo bdo padarinius savo ir kit zmoni sveikatai bei aplinkai, issiugdyti atsakomyb uz aplinkos issaugojim ir aktyviai dalyvauti sprendziant aplinkos problemas.

Uzdaviniai

Gamtamokslinis ugdymas turt padti moksleiviams: ! atpazinti ir klasifikuoti svarbiausius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus ir reiskinius, ismokti pastebti dsningumus, suprasti ir taikyti pagrindines gamtos moksl svokas, dsnius bei teorijas, tikslingai vartoti fizikini dydzi simbolius ir dimensijas; ! aiskinantis organizm vairov suprasti pagrindinius gyvybinius procesus, atpazinti pagrindines organizm grupes ir j prisitaikymo prie aplinkos reiksm gyvybs islikimui; ! atpazinti vairias medziagas, apibdinti j panaudojim ir paplitim gamtoje, klasifikuoti j savybes, pastebti medziag kitim dsningumus; ! tiriant ir analizuojant fizikinius reiskinius gyvojoje ir negyvojoje gamtoje issiugdyti mokslin pasaulvok ir atsaking pozir aplink, gamt, gyvyb; ! sprsti nesudtingus praktinius gamtos moksl uzdavinius, pritaikant kit mokomj dalyk zinias bei gebjimus; ! kryptingai ir tikslingai ieskoti informacijos vairiuose saltiniuose, naudotis informacini technologij teikiamomis galimybmis, surinkt informacij apibendrinti, ja pasinaudoti, perteikti kitiems; ! formuluoti hipotezes, planuoti stebjimus ir bandymus joms patikrinti, apibendrinti gautus duomenis, daryti isvadas, patraukliai pateikti rezultatus, vertinti j tikslum ir patikimum, pastebti ir istaisyti klaidas; ! saugiai naudotis laboratorine ranga ir medziagomis, buitine technika, issiaiskinti sveikos gyvensenos pranasumus ir stengtis laikytis jos nuostat; ! domintis gamtos moksl ir technologij raida Lietuvoje ir pasaulyje, ms salies prioritetinmis gamtos moksl, technikos ir technologij pltots kryptimis, susipazinti su profesijomis, kurioms reikia gamtos moksl zini ir gebjim;

323

! aiskinantis teigiamus ir neigiamus gamtos moksl bei technologij raidos padarinius gamtai ir visuomens gyvenimui, taikyti gytas gamtos moksl zinias ir gebjimus sprendziant vairias kasdienio gyvenimo, aplinkotyros, aplinkosaugos ir darnaus vystymosi problemas.

Ugdytinos vertybins nuostatos

Gamtamokslinis ugdymas ne tik formuoja moksleivi pasaulvaizd, bet ir, tinkamai parinkus gamtos moksl turin ir ugdymo bei ugdymosi bdus, pltoja j vertybines nuostatas. Iniciatyvumas, veiklumas, krybiskumas, atvirumas kaitai, ieskojimams, naujoms idjoms, poreikis tobulti. Gamtamokslinis ugdymas glaudziai susijs su moksleivi veikla gamtoje arba zmogaus sukurtoje aplinkoje, jos tyrinjimu, reali gyvenimisk problem sprendimu. Darbas su vairiais informacijos saltiniais, mokymosi priemoni bei rangos naudojimas, hipotezi klimas ir j tikrinimas, savo darbo planavimas ugdo moksleivi smalsum, skatina klausti, silyti idjas, kritiskai mstyti, nor krybiskai taikyti gytas zinias ir gebjimus, siekim nuolat mokytis ir tobulti. Pagarba gyvajai ir negyvajai gamtai, atsakomyb uz jos issaugojim bei racional istekli naudojim. Gamtamokslinio ugdymo pamokose moksleiviai supazindinami su gyvja ir negyvja gamta, padedama suvokti, kad gamta yra ne tik vairi, bet ir vientisa, pilna didingumo ir harmonijos, formuojamas supratimas, kad visi esame priklausomi nuo gamtos, kad saugodami dirvozem, misk, up ar jr, saugojame save, savo versl, vaik ateit, skatinama uzsiimti konkrecia globjiska ir gamtosaugine veikla. Tai sudaro puikias galimybes ugdyti moksleivi meil ir pagarb gamtai bei zmogaus sukurtai aplinkai, gamtos grozio ir trapumo suvokim, nor j saugoti ir puoselti. Rpinimasis kitais, neabejingumas viskam, kas vyksta salia, atsakomyb uz save, savo veiksmus. Aktyvus darbas gamtamokslinio ugdymo pamokose moksleiviams sudaro slygas kartu planuoti, dirbti, diskutuoti, vertinti savo darb. Tai ugdo nor dalintis savo skme ir neskme su draugais, bendradarbiauti grupje ar komandoje, skatina prisiimti atsakomyb uz savo atliekam darb ir jo rezultatus, padti kitiems. Savigarba bei pagarba kitiems. Labai vairioje gamtamokslinio ugdymo veikloje kiekvienas moksleivis gali surasti j dominanci srit, issiaiskinti savo poreikius ir galimybes, ugdytis teigiam pozir tvarking ir saug darb, siekti objektyviai sivertinti savo mokymosi rezultatus, ugdytis savigarb ir pagarb kitiems.

Bendrieji gebjimai

Gamtamokslinis ugdymas padeda moksleiviams issiugdyti gebjimus, laiduojancius nor skmingai mokytis ir taikyti tarpusavyje susijusi gamtos moksl dalyk zinias. Gebjimai labiausiai apima mstymo (ir tik kartais fizin) veikl, kai, siekiant issamesni zini ir supratimo, formuluojami

324

klausimai ir hipotezs, renkama, interpretuojama ir panaudojama gamtamokslin informacija, daromos isvados. Gamtamokslini gebjim ugdymas prasmingas tik tada, kai jis siejamas su ziniomis ir supratimu. Gamtamokslinius bendruosius gebjimus galima suskirstyti sias grupes: Komunikacinius: ! naudojantis informacinmis technologijomis ieskoti gamtamokslins informacijos vairiuose saltiniuose, j tvarkyti, analizuoti, vertinti, vaizdziai ir aiskiai perteikti kitiems; ! aiskiai reiksti savo mintis, isklausyti ir siklausyti kit, argumentuotai isdstyti savj nuomon. Pazintinius: ! zinoti pagrindinius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus ir reiskinius bei j tarpusavio rysius, juos suprantamai apibdinti ir paaiskinti pasitelkiant gamtos moksl dsnius ir sampratas; ! kritiskai analizuoti vartojamus gamtos moksl svok apibdinimus ir apibrzimus; ! pazinti savo organizm, suprasti sveikos gyvensenos pagrindus, apibdinti galimus pasirinkto gyvenimo bdo padarinius savo ir kit zmoni sveikatai; ! sieti gytas gamtos moksl zinias su turima gyvenimo patirtimi ir taikyti sprendziant savo problemas; ! prognozuoti savo poelgi gamtoje padarinius; ! remiantis gytomis ziniomis ar tyrim rezultatais klausti, kelti hipotezes, bandyti jas pagrsti bei patikrinti. Darbo ir veiklos: ! saugiai ir krybiskai naudotis mokyklinmis gamtos tyrim priemonmis ir aparatra, buitiniais prietaisais ir ranga; ! atlikti gamtamokslin tyrim: · formuluoti hipotez; · planuoti ir atlikti paprasciausius stebjimus ir bandymus; · apibendrinti tyrim rezultatus zodziu ir rastu, simboliais ir diagramomis ir kt.; · jais remiantis formuluoti logiskas isvadas, jas perteikti kitiems, koreguoti hipotezes.

Didaktins nuostatos

Pagrindinje

mokykloje

islaikomas

pradto

gamtamokslinio

ugdymo

tstinumas

ir

integralumas. Projektiniai darbai, bandymai, ilgesn laik trunkantys stebjimai ir tyrimai, reikiamos

325

informacijos ieskojimas vairiuose saltiniuose ir vairiais bdais (pavyzdziui, imant interviu is mokytojo ar specialist, is interneto, miesto skaitykloje ir kt.) pads nuo mokymo pereiti prie mokymosi, padarys mokymsi domesn ir parodys jo prasm, pads pltoti moksleivi gabumus ir kiekvienam is j atrasti sau patraukli saviraiskos srit. Gebjimas taikyti tai, kas ismokta, skatins tolesnio mokymosi motyvacij, pads suprasti gyt zini bei gebjim svarb toliau mokantis ar profesinei veiklai.

Svarbiausios gamtamokslinio pazinimo proceso organizavimo kryptys

! Mokymasis glaudziai siejamas su moksleivi tiriamja veikla, su gilesniu gamtos reiskini ir dsningum pazinimu, su gamtos moksl atradim reiksms kuriant naujas technologijas ir uztikrinant zmoni gyvenimo kokyb supratimu. Ypac svarbu ugdyti moksleivi kritin mstym, gebjim naudoti mokslinius gyvosios ir negyvosios gamtos pazinimo metodus, gebjim ieskoti, atsirinkti ir vertinti informacij, pratinti naudotis papildomais informacijos saltiniais (zinynais, enciklopedijomis, atlasais, duomen bazmis, internetu). Patartina gamtos moksl pamokose naudotis informacini technologij teikiamomis galimybmis, tuo tikslu pasitelkiant vairias mokomsias kompiuterines programas. ! Labai daznai vaikas pasaul suvokia siaurai arba net klaidingai, todl numatant ir planuojant vairi veikl pamok metu svarbu atsizvelgti kiekvieno moksleivio individuali patirt, padti j susieti su aptariamomis mokslo svokomis ir idjomis, gilinti turimas zinias ir ugdyti gebjimus. ! Labai svarbu, kad moksleiviai mokytsi taikyti gytas gamtos moksl zinias ir gebjimus naujose situacijose mokydamiesi ir gyvenime. Tinkamai parinktos, susietos su problemomis, su kuriomis moksleiviai susiduria kasdieniame gyvenime, praktinio darbo uzduotys leidzia suprasti reiskinius, kuriuos bando paaiskinti teorija. Tokiu bdu moksleiviai susiduria su naujomis problemomis bei hipotezmis, kurios skatina vairi bd ir metod, kaip jas issprsti ir patikrinti, paiesk. Sprsdami iskilusias problemas ar bandydami patikrinti suformuotas hipotezes, patys moksleiviai gali pasitikrinti ir sivertinti, kaip suprato pagrindinius gamtos moksl dsningumus. ! Gamtamokslinio ugdymo pamokose reikt uztikrinti saugi, etisk, praktin veikl. Moksleiviai mokomi saugiai atlikti stebjimus ir tyrimus klasje, laboratorijoje, lauko slygomis, skatinami patys pasirengti vairias mokymo priemones bei rang is turim medziag. Be to, mokymosi aplinka planuojama taip, kad visi moksleiviai jaustsi joje gerai ir galt skmingai bendrauti ir bendradarbiauti. Mokant btina atsizvelgti moksleivi amzi, galimybes ir pasirinkt mokymosi profil. ! Ypac daug dmesio turt bti skirta ugdyti moksleivi savarankiskumui. Svarbiausios savarankisko darbo formos yra: stebjimai ir bandymai, modeliai (imitacijos), ekskursijos ir

326

isvykos, projektai, diskusijos, debatai ir t. t. Btina toliau skatinti moksleivius uzsiimti savarankiska tyrinjim ir aplinkosaugine veikla, domtis zymi pasaulio ir Lietuvos mokslinink gyvenimu ir nuveiktais darbais. Sie dalykai ir mokytojo pavyzdys skatins moksleivio ,,as" pltot, ugdys pagarb gyvybei ir atsakomyb uz gamtos likim. ! Mokymo procese salia prastini metod ­ paskaitos, demonstravimo, pokalbio ir kt. ­ turt bti dazniau naudojami aktyvieji mokymo metodai, tokie kaip darbas grupmis, projektiniai darbai ir kt. Taip dirbant mokymas is pradzi atrodo sunkesnis, taciau kartu jis yra krybiskesnis ir domesnis, skatina moksleivi ir mokytojo bendradarbiavim, poziri ir dalyk integracij, ne tik moksleivi, bet ir mokytojo tobuljim. ! Gamtamokslinio ugdymo pamokose svarbu puoselti tinkam kalbos vartojim.

Moksleiviams svarbu issiugdyti gebjim aiskiai reiksti savo mintis ir papasakoti apie savo darb kitiems. Jie turt suvokti, kad gamtos moksl kalba yra labai tiksli, gebti kritiskai analizuoti zodzius, vartojamus apibdinant svokas. Reikia neuzmirsti, kad gamtamokslinis ugdymas ­ neatsiejama bendrojo ugdymo dalis, todl moksleiviai turi pratintis taikyti kit mokomj dalyk pamokose gytas zinias ir gebjimus sprsdami gamtamokslines problemas. ! Daug dmesio reikt skirti socialiniams aspektams: koki tak daro gamyba zmogaus ir gamtos santykiams, visuomens vystymosi ir aplinkos issaugojimo perspektyvoms ir pan.

Struktra

Gamtos moksl blok sudaro sie dmenys: 1. Gamtos tyrimai 2. Gyvoji gamta (biologija): 2.1. Organizmas; 2.2. Gyvybs tstinumas ir vairov; 2.3. Organizmas ir aplinka. Biosfera ir zmogus. 3. Medziagos ir j kitimai (chemija): 3.1. Medziag sudtis ir savybs; 3.2. Medziag kitimai; 3.3. Svarbiausios medziagos ir j panaudojimas. 4. Fizikiniai reiskiniai (fizika): 4.1. Judjimas ir jgos; 4.2. Energija ir fizikiniai procesai; 4.3. Zem ir Visata.

327

Visame gamtos moksl kurse nagrinjamos ekologijos ir aplinkosaugos, sveikatos ir higienos problemos, placiau apibdinama zmogaus vieta ir vaidmuo pasaulyje. Gamtos tyrim dmuo yra bendras visiems gamtos mokslams, todl visose pagrindins mokyklos klasse jis yra integruotas likusius tris dmenis. Vengiant pasikartojim, fizikoje nra isskirta medziagos sandaros dalies, nes chemijoje tai placiau ir giliau nagrinjama.

V­VIII klasi koncentras dalijamas dvi dalis, besiskiriancias gamtos moksl integracijos laipsniu ir gyliu. V­VI klasse dstomas integruotas gamtos moksl kursas ,,Gamta ir zmogus", apimantis biologijos, fizikos, chemijos, zems mokslo, sveikos gyvensenos, ekologijos, technikos, zems kio mokslus. V klasje siame kurse integruojami ir kai kurie geografijos klausimai, o nuo VI klass geografija atsiskiria savarankisk disciplin. V­VI klasi gamtos moksl kursas integruojamas gana giliai, neisskiriant atskir mokomj dalyk. VII­VIII klasse, islaikant gana tvirtus tarpdalykinius rysius, atsiskiria biologijos, chemijos ir fizikos dalykai. IX­X klasse dstomi apibendrinamieji biologijos, chemijos ir fizikos kursai. Norintys ir turintys polink gamtos mokslus moksleiviai gali pasirinkti papildom vieno is gamtos moksl modul, t. y. gilinti pagrindin turin. Taip pat galimi pasirenkamieji dalykai.

Turinys

V­VI klass

Gamtos tyrimai Gamtos tyrimo eiga: paprasciausi, gyvenimo patirtimi paremt hipotezi formulavimas ir tikrinimas, informacijos paieska, planavimas pagal aprasym, paprasti bandymai ir stebjimai, rezultat pateikimas (lentele, diagrama, schema), isvad formulavimas. Pavyzdziai is mokslo istorijos. Mokslo zini taikymas gamtos reiskiniams aiskinti ir numatyti. Si zini taikymo gamtoje ir buityje pavyzdziai. Gyvoji gamta Lstels, audiniai, organai, organizmas. Vienalsciai ir daugialsciai organizmai. Fotosintez ir kvpavimas. Pagrindiniai zmogaus vidaus organai ir j paskirtis. Berniuk ir mergaici kno isors bei vidaus organ veiklos pakitimai jiems brstant. Netaisyklingos mitybos, vaist vartojimo ir judjimo stokos padariniai.

328

Naujo organizmo formavimasis susiliejus lytinms lstelms. Evoliucija ­ nuolatin gamtos kaita. Medziai, krmai, zols, stuburiniai ir bestuburiai. Gamintojai, gyvadziai ir skaidytojai. Mitybos grandins ir tinklai. Medziag ciklas ekosistemoje. Sausumos, oro ir vandens tarsa, jos padariniai.

Medziagos ir j kitimai Fizins medziag savybs, nustatomos jutimo organais. Medziag naudojimas pagal j savybes. Misiniai, j isskaidymas. Medziagos susideda is daleli. Medziagos bsenos: kietoji, skystoji ir dujin. Vandens ratas gamtoje. Vandeniniai tirpalai. Oras. Oro tarsa. Vien medziag virtimas kitomis: degimas, rdijimas, puvimas. Degiosios ir nedegiosios medziagos. Kuras ­ energijos saltinis. Kitos kuro rsys. Maistins medziagos.

Fizikiniai reiskiniai Mechaninio judjimo samprata. Kelio, laiko, greicio apskaiciavimas. Si dydzi matavimo prietaisai ir matavimo vienetai. Kn sveikos pavyzdziai. Zems traukos, trinties, tamprumo jgos. Dinamometrai. Kn mas. Svarstykls. Medziagos bsena. Vanduo gamtoje. Siluma. Silumos perdavimas. Temperatra ir jos matavimas. Silumos saltiniai. Degimas. Kuro rsys. Kuro taupymo btinyb. Energijos saltiniai ir virsmai. Dvi elektros krvi rsys. elektrint kn sveika. Paprasciausios elektros grandins. Elektros energija buityje. Pradins zinios apie magnetin lauk. Magnetinis Zems laukas. Kompasas. Garsas. Aidas. Triuksmo poveikis zmogui. Sviesos saltiniai. Veidrodis. Didinamasis stiklas. Zem. Zem Sauls sistemoje. Mnulis. Sauls ir Mnulio uztemimai.

VII­VIII klass

329

Gamtos tyrimai Gamtos tyrimo eiga: stebjimai, hipotezs, informacijos rinkimas ir apibendrinimas, eksperimentai, tyrim rezultat apdorojimas ir pateikimas. Svarbiausi veiksni, veikianci tiriam reiskin, nustatymas ir vertinimas. Priklausomybs tarp dviej ir daugiau kintamj dydzi numatymas ir patikrinimas naudojant zinomas mokslo teorijas ir dsnius. Dazniausiai naudojami vienetai, simboliai, dimensijos ir j prasm.

Gyvoji gamta (biologija) Organizmas Organins ir neorganins medziagos, vitaminai. Pagrindins organ sistemos ir j svarba gyviesiems organizmams. Atrama ir judjimas. Fotosintezs vaidmuo gamtoje. Augal ir gyvn mityba ir kvpavimas. Nuoding medziag, alkoholio, rkymo poveikis organizmui. Triuksmo saltiniai ir poveikis zmogui. Lyci bendravimas ir sveikata.

Gyvybs tstinumas ir vairov Chromosomos ir genai. Augal ir gyvn dauginimosi bdai. Paveldimumas ir kintamumas. Labiausiai paplitusi organizm sistematin padtis, j rysys su zmogaus sveikata ir reiksme gamtoje. Gamtin atranka. Organizmas ir aplinka. Biosfera ir zmogus Organizm bendrija kaip vientisa sistema. Mitybos rysiai ekosistemose. Populiacija. Vidursiniai ir tarprsiniai santykiai. Populiacij savireguliacijos sutrikimai ir j priezastys. Medziagos ir j kitimai (chemija) Medziag sudtis ir savybs Fizikins medziag savybs: mas, tankis, virimo ir lydymosi temperatra. J matavimas, matavimo vienetai. Saugaus darbo su cheminmis medziagomis reikalavimai. Vienalyciai ir nevienalyciai misiniai. J isskaidymo bdai. Medziag agregatiniai bviai. Garinimas ir kristalizacija.

330

Periodinis dsnis. Periodin element sistema. Periodai ir grups. Atomo sandara: protonai, neutronai, elektronai, elektron sluoksniai. Atomai, molekuls, jonai. Cheminiai elementai. Izotopai. Radioaktyvumas. Cheminiai elementai gamtoje ir zmogaus organizme. Vienins ir sudtins medziagos. Chemin formul. Cheminiai rysiai. Avogadro skaicius. Molis.

Medziag kitimai Fizikiniai ir cheminiai kitimai. Chemini kitim pozymiai. Chemini reakcij vyksmui btinos slygos. Paprasciausios chemini reakcij lygtys. Lti ir greiti medziag kitimai. Degimas. Rdijimas, apsauga nuo jo. Maisto medziag gedimas, kaip jo isvengti. Kaip naudotis informacija apie maisto produkt, vaist laikymo slygas ir galiojimo terminus. Svarbiausios medziagos ir j panaudojimas Oras ­ duj misinys. Oro tarsa. Oro apsaugos nuo tarsos ir taupaus naudojimo btinyb. Deguonies ir vandenilio panaudojimas, svarbiausios savybs. Oksidai. Ozonas. Ozono sluoksnis, jo reiksm. Chemins medziagos buityje. Natralios ir dirbtins medziagos, j pranasumai ir trkumai, naudojimas. Zmogaus organizmui reikalingi cheminiai elementai ir mikroelementai, j taka sveikatai; kaip isvengti j trkumo. Zmogaus veiklos poveikis aplinkai.

Fizikiniai reiskiniai (fizika) Judjimas ir jgos Tiesiaeigis ir kreivaeigis judjimas. Atskaitos sistema. Kelias. Greitis. Vidutinis greitis. Pagreitis. Laisvieji ir priverstiniai svyravimai ir juos apibdinantys dydziai. Rezonansas. Mechanins bangos, garsas. Kn sveika. Inercija. Kn mas. Kn veikiancios jgos, jo mass ir pagreicio rysys. Veiksmo ir atoveikio jgos. Jgos: tamprumo, trinties ir kitos. Kn pusiausvyra. Jgos momentas. Mass centras. Paprastieji mechanizmai. Hidrostatika. Atmosferos slgis. Energija ir fizikiniai procesai

331

Mechanin energija. Darbas. Galia. Potencin ir kinetin energija. Energijos tverms dsnis. Molekulin medziagos sandara. Kietj kn, skysci ir duj sandara. Siluminis kn pltimasis. Elektros srov. Elektros grandin. Elektros srovs veikimas. Sviesa. Sviesos sklidimo dsniai. Zem ir Visata Mnulio fazi kaitos, uztemim priezastys. Planet judjimas.

IX­X klass

Gamtos tyrimai Skirtumas tarp imci vidurki, jo patikimumas. vyki sutapimas ir priezastinis rysys. Sisteminis poziris gamt: sistema, visuma ir dalis, struktros lygmenys, funkcij hierarchija ir tarpusavio priklausomyb. Tradicin mokslinio pazinimo eiga: stebjimas, hipotez, eksperimentas, nauja hipotez, teorija. Mokslini ties slygotumas ir negalutinumas, pazinimo ribos. Mokslo pasiekim nedoro panaudojimo atvejai. Mokslin tiesa, tikjimas, sitikinimas. Mokslo ir kit pazinimo form skirtumas. Mokslo funkcijos, vaidmuo zmonijos istorijoje. Mokslins mstysenos ir mokslins pasaulziros ypatumai. Pakantumas kitos pasaulziros ir pasauljautos zmonms. Mokslininko profesijos pobdis, jos sigijimo bdai ir perspektyvos.

Gyvoji gamta (biologija) Organizmas Organizmo sandaros lygmenys. Lstel ­ struktrinis-funkcinis organizmo elementas. Augalin ir gyvnin lstels. Ferment veikla. Fotosintezs ir kvpavimo procesai. Audini sandaros ir funkcij priklausomyb. Kraujotakos ir kvpavimo, virskinimo, salinimo bei judjimo organ sandara ir funkcijos. Sveika mityba. Nerv sistemos ir hormon vaidmuo palaikant organizmo vientisum. Kno danga. Imunin sistema. Jutimo organ ir smegen sveika. Sveiko lytinio gyvenimo pasirinkimas. Pagrindini organ veiklos sutrikimai ir j priezastys. Zaling proci ir aplinkos poveikis organizmui. Dazniausiai pasitaikancios ligos ir j priezastys. Gyvybs tstinumas ir vairov Genetins informacijos perdavimas. Lytini ir nelytini lsteli susidarymas. Genotipas ir fenotipas. Mutagenai, mutacijos. Gen inzinerijos pagrindiniai principai. Zems ir joje esancios gyvybs kilms hipotezs esm.

332

Organizmas ir aplinka. Biosfera ir zmogus Ekosistema. Vandens, anglies ir deguonies apytaka biosferoje. Bendrij kaita. Oro, sausumos, vandens ir maisto tarsos sumazinimo ar visisko isvengimo bdai. Bioindikatori naudojimas. Dirvos erozija ir tarsa. Svarbiausios aplinkosaugins problemos ir ekologinis gyvenimo bdas.

Medziagos ir j kitimai (chemija) Medziag sudtis ir savybs Molinis duj tris. Skaiciavimai pagal reakcij lygtis. Elektrinis neigiamumas. Joninis rysys ir joniniai junginiai. Kovalentiniai junginiai. Kovalentinis rysys. Metaliskasis rysys. Vandenilinis rysys. Medziag kitimai Oksidacijos-redukcijos reakcijos, j lygci lyginimas. Medziag tirpimas vandenyje. Tirpal pH. Main reakcijos tirpaluose. Drusk tirpumo lentel. Egzotermins ir endotermins reakcijos. Reakcijos greitis. Katalizatoriai. Biologiniai katalizatoriai ­ fermentai. Chemini reakcij grztamumas. Svarbiausios medziagos ir j panaudojimas Vanduo. Tirpalai. Indikatoriai. Vandens tarsa. Vandens valymo bdai. Vandens apsaugos nuo tarsos ir taupaus naudojimo btinyb. Rgstys, bazs, druskos ir oksidai buityje, gamtoje, technologijose ir zmogaus organizme. Svarbiausieji metalai, j savybs. Metalai aplinkoje. Metal gavimo bdai. Lydiniai. Korozija. Apsauga nuo jos. Svarbiausieji nemetalai, j junginiai ir savybs. Nemetalai ir j junginiai gamtoje ir aplinkoje. Druskos, sieros rgstys. Rgstieji liets. Augalams btini cheminiai elementai. Trsos, j teikiama nauda ir keliamas pavojus zmogui bei gamtinei aplinkai. Chemijos pramon Lietuvoje. Pramons moni gamybos atliekos, tarsa ir poveikis gamtai; si problem sprendimo bdai. Anglies junginiai, j vairov. Angliavandeniliai. Organinis kuras: nafta, gamtins dujos, akmens anglis, biokuras. Naftos perdirbimo produktai. Lietuvos energetikos moni tarsa, tarsa naftos produktais, autotransporto ismetamomis dujomis, j mazinimo bdai. Organinio kuro istekliai Lietuvoje ir pasaulyje. Alternatyvs energijos saltiniai. Racionalus gamtini istekli naudojimas.

333

Bendras supratimas apie pagrindines organini jungini klases ir j panaudojim. Bendras supratimas apie maisto medziag: angliavandeni, riebal, baltym struktr. Vitaminai, vaistai ir kitos biologiskai aktyvios medziagos. Maisto priedai. Biotechnologijos. Bendras supratimas apie gamtinius ir dirbtinius polimerus, j savybes ir panaudojim. Sintetini medziag poveikis sveikatai ir gamtinei aplinkai. Dazai, lakai, plovikliai, valikliai. Kosmetins priemons. Bendras supratimas apie pagrindini chemini element ir j jungini pasiskirstym ir apytak gamtoje. Technologijos be atliek ir antrinis zaliav perdirbimas.

Fizikiniai reiskiniai (fizika) Energija ir fizikiniai procesai Temperatr skals. Medziagos agregatins bsenos ir virsmai. Vidin kn energija ir jos kitimas. Kuro degimo siluma. Siluminiai varikliai. Siluminiai reiskiniai ir ekologins problemos. Elektrinis laukas. Elektringosios dalels. Elektrin talpa. Kondensatorius. Elektros srov. Srovs saltiniai. Srovs stipris, tampa, varza. Omo dsnis. Laidinink jungimo bdai. Elektros srovs darbas ir galia. Elektros srov elektrolituose. Srov dujose. Elektros srov vakuume. Elektroninis metal laidumas. Puslaidininkiai. Laidumo priklausomyb nuo temperatros. Superlaidumas. Elektronini prietais samprata. Elektros srovs magnetinis laukas. Elektromagnetiniai reiskiniai. Elektros varikliai.

Elektromagnetin indukcija. Generatoriai. Transformatoriai. Zems magnetinis laukas. Virpesi kontras. Elektromagnetiniai virpesiai. Elektromagnetins bangos. Siuolaikins rysio priemons. Sviesa. Sviesos sklidimo dsniai. Spinduli eiga lsyje ir prizmje. Sviesos bangins savybs. Infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai. Rentgeno spinduliai. Elektromagnetini bang skal. Optiniai prietaisai. Atomas. Fotonas. Fotoefektas. Branduolio sandara. Radioaktyvumas. Radioaktyvij spinduli poveikis. Branduolinis reaktorius. Atomin energetika ir jos alternatyvos Lietuvoje darnaus vystymosi poziriu. Zem ir Visata Sauls sistema. Zvaigzds. J energetika ir evoliucija. Pauksci Tako ir kitos galaktikos. Visata.

334

ISSILAVINIMO STANDARTAI

Gamtamokslinio issilavinimo standartai nusako siekiamus mokymosi pagrindinje mokyklose rezultatus, t. y. nurodomos siektinos vertybins nuostatos, pagrindins zinios ir gebjimai, kuriuos turt bti gij dauguma bendrojo lavinimo mokyklos moksleivi, baigianci atitinkam pakop ar klas. Jie skirti moksleiviams, mokytojams, mokyklos bendruomenei, svietimo vadovams, tvams. Gamtamokslinio issilavinimo standartai pads vertinti ir sivertinti moksleivi pasiekimus, individualizuoti ugdymo turin, planuoti bei derinti dalyko turinio isdstym ir metodus, atitinkama kryptimi pltoti materialin baz. Issilavinimo standart lentelje pateiktas pagrindinis moksleivi pasiekim lygmuo II, IV, VI, VIII ir X klasms. Siektinos moksleivi zinios ir gebjimai vardinami ta pacia tvarka, kaip ir pateiktoje gamtos moksl bloko struktroje.

335

Esminiai gebjimai

Atlikti stebjimus ir bandymus, rezultatus pateikti zodziu, rastu.

Pasiekimai V­VI klas

1.1. Pagal aprasym susiplanuoja ir savarankiskai atlieka paprastus stebjimus ir bandymus, rezultatus pateikia zodziu, rastu, lentele, diagramomis, formuluoja isvadas.

VII­VIII klas

1. Gamtos tyrimai 1.1. Susiplanuoja ir savarankiskai atlieka stebjimus ir bandymus, rezultatus pateikia zodziu, rastu, lentele, diagramomis, grafikais, formuluoja isvadas.

IX­X klas

Matuoti kai kuriuos fizikinius dydzius naudojantis buitiniais ir mokykliniais matavimo prietaisais. Naudoti pagrindinius matavimo vienetus ir dimensijas. Naudoti mokyklines gamtos tyrimo priemones, chemines medziagas ir buityje naudojamus prietaisus. Savarankiskai rasti reikiam informacij vairiuose saltiniuose, j apibendrinti ir klasifikuoti, perteikti kitiems.

1.1. Savarankiskai susiplanuoja ir atlieka stebjimus ir bandymus savo ar kit sukurtai hipotezei patikrinti, rezultatus apibendrina ir pateikia zodziu, rastu, lentele, diagramomis, grafikais, pasiekia, kad eksperimento rezultatai pasikartot, formuluoja korektiskas isvadas. 1.2. Pritaiko matematikos pamokose gytas zinias 1.2. Pritaiko matematikos pamokose gytas zinias 1.2. Pritaiko matematikos pamokose gytas zinias ir gebjimus reiskiniams aiskinti, gautiems gautiems rezultatams apdoroti, dydzi vidutinei ir gebjimus gautiems rezultatams apdoroti, rezultatams apdoroti ir apibendrinti, dydzi vertei nustatyti. dydzi vidutinei vertei nustatyti. vidutinei vertei nustatyti. 1.3. Matuoja laik, ilg, plot, aukst, mas, 1.3. Matuoja laik, ilg, plot, aukst, mas, 1.3. Matuoja laik, ilg, plot, aukst, mas, temperatr, tr, jg, slg, srovs stipr, tamp temperatr, tr naudodamasis buitiniais temperatr, tr, jg, slg naudodamasis naudodamasis matavimo prietaisais, vertina ilgio, matavimo prietaisais. matavimo prietaisais, vertina ilgio, mass, mass, temperatros, trio (kai naudojama temperatros, trio (kai naudojama menzra) menzra), srovs stiprio, tampos matavimo matavimo paklaidas. paklaidas. 1.4. Nurodo pagrindinius ilgio, mass, ploto, trio, 1.4. Nurodo pagrindinius ilgio, mass, ploto, trio, 1.4. Operuoja pagrindiniais matavimo vienetais ir dimensijomis. Kartotinius ar dalinius SI vienetus temperatros bei laiko vienetus ir juos naudoja. temperatros, tankio, greicio, jgos, slgio, pavercia pagrindiniais. energijos bei laiko matavimo vienetus ir juos naudoja. Moka kartotinius ar dalinius vienetus paversti pagrindiniais SI vienetais. 1.5. Saugiai ir krybiskai naudojasi mokyklinmis 1.5. Saugiai ir krybiskai naudojasi mokyklinmis 1.5. Saugiai ir krybiskai naudojasi mokyklinmis gamtos tyrimo priemonmis, buityje naudojamais gamtos tyrimo priemonmis, cheminmis gamtos tyrimo priemonmis, cheminmis prietaisais ir medziagomis. medziagomis ir buityje naudojamais prietaisais. medziagomis ir buityje naudojamais prietaisais. 1.6. Drsiai klausia, issako savo idjas, savarankiskai randa reikiam informacij apie gamt savo amziaus moksleiviams skirtuose saltiniuose, moka naudotis bibliotekos paslaugomis, gaut informacij trumpai apibendrina ir perteikia kitiems zodziu, rastu, diagrama ar piesiniu. 1.7. Palygina savo ir draug gautus stebjim ir 1.6. Issako savo idjas, savarankiskai randa reikiam informacij vairiuose saltiniuose, gaut informacij apibendrina ir perteikia kitiems zodziu, rastu, diagrama ar grafiku. 1.6. Issako savo idjas, savarankiskai randa reikiam informacij vairiuose saltiniuose, naudojasi kompiuterinmis technologijomis, gaut informacij apibendrina, klasifikuoja, kaupia ir perteikia kitiems zodziu, rastu, diagrama ar grafiku. 1.7. Palygina savo ir draug gautus stebjim ir

1.7. Palygina savo ir draug gautus stebjim ir

Esminiai gebjimai

Pasiekimai V­VI klas

bandym rezultatus, pastebi netikslumus. 1.8. Pateikia mokslo atradim pavyzdzi, kurie pakeit zmoni pasaulvok ir buit.

VII­VIII klas

bandym rezultatus. Pastebi netikslumus ir nurodo j priezastis. 1.8. Samprotauja apie artimiausios aplinkos gyvenimo slyg pagerinimo bdus, panaudojant gamtos moksl laimjimus, argumentuoja savo nuomon siais klausimais.

IX­X klas

bandym rezultatus. Pastebi klaidas, nurodo j priezastis ir zino, kaip jas bt galima istaisyti. 1.8. Paraso trump pranesim gamtamoksline tema, pateikia jame tikslus, tyrimo metodus, rezultatus ir isvadas, j pritaikymo galimybes. Pastebi bendrus gamtos moksl dsningumus. 1.9. Argumentuodamas savo nuomon diskutuoja apie Lietuvos ir vietins bendruomens gyvenimo slyg pagerinimo bdus, gamtos moksl laimjimus, j teigiamus ir neigiamus ypatumus. 2.1.1. Apibdina organizmo sandaros lygmenis: lsteles, audinius, organus ir j sistemas. Apibdina lstel kaip struktrin-funkcin vienet, nurodo lstels sandaros priklausomyb nuo funkcijos. Piesinyje atpazsta audini grupes (augal: asimiliacinis, apytakinis, dengiamasis; gyvn: epitelinis, kraujas, kaulinis, raumeninis, nervinis), nurodo j prisitaikym atlikti funkcijas. 2.1.2. Apibdina medziag pernasos svarb lstels gyvybinei veiklai. 2.1.3. Susieja fotosintez ir kvpavim kaip energetinius procesus.

Apibdinti organizmo sandaros lygmenis ir j funkcijas.

2.1.1. Nurodo, kad gyvi organizmai sudaryti is lsteli. Palygina vienalst ir daugialst organizm, pateikia j pavyzdzi.

2. Gyvoji gamta 2.1. Organizmas 2.1.1. Nurodo augalo ir gyvno lsteli skirtumus. Paaiskina, jog audinius sudaro vienodos lstels, atliekancios panasi funkcij ir kad organai yra sudaryti is skirting audini, skirt tam tikrai organo funkcijai atlikti.

Apibdinti organizm sandar ir susieti j su atliekamomis gyvybinmis funkcijomis.

2.1.3. Nurodo fotosintez kaip organini medziag ir deguonies gamybos proces, vykstant augaluose. 2.1.4. Nurodo kvpavim kaip proces, kurio metu is maisto gaunama energija. 2.1.5. Schemoje ar piesinyje nurodo zmogaus vidaus organus (sird, plaucius, skrand, inkstus, zarnas, galvos smegenis) ir bendrais bruozais nusako j paskirt.

2.1.2. Nurodo difuzijos proces kaip medziag patekimo lsteles bd. 2.1.3. Apibdina fotosintez, jos vaidmen gyvojoje gamtoje. 2.1.4. Apibdina kvpavim kaip energijos proces, vykstant augal ir gyvn lstelse. 2.1.5. Apibdina duj ir maisto medziag pernasos reiksm organizmui.

2.1.5. Nurodo kraujotakos organus, apibdina didj ir mazj kraujo apytakos ratus. Apibdina kraujotakos ligas (insultas, infarktas, hipertonija) ir nurodo j atsiradimo priezastis. 2.1.6. Susieja kvpavimo organ sandar su j veikla. Paaiskina duj apykait alveolse. 2.1.7. Susieja virskinamojo trakto ir virskinimo liauk veikl. Apibdina ferment reiksm

2.1.7. Nurodo svarbiausias maisto medziagas ir savais zodziais nusako, kodl yra labai svarbu

2.1.7. Nurodo angliavandeni, baltym, riebal, vitamin ir neorganini medziag btinum

337

Esminiai gebjimai

sveikai maitintis.

Pasiekimai V­VI klas VII­VIII klas IX­X klas

gyviesiems organizmams. gyvybiniams organizmo procesams. 2.1.8. Apibdina inkst ir odos vaidmen salinant 2.1.8. Susieja inkst sandar su salinimo funkcija medziag apykaitos produktus. ir nurodo j vaidmen reguliuojant vandens kiek organizme. 2.1.9. Nusako nerv sistemos vaidmen 2.1.9. Apibdina galvos ir nugaros smegenis bei reguliuojant organizmo veikl. nervus ir reflekso lank. Supranta antinksci ir kasos svarb palaikant pastovi organizmo terp. 2.1.10. Apibdina isorini jutimo organ svarb 2.1.10. Piesiniuose atpazsta akies ir ausies dalis, aplinkos pokyciams vertinti bei smegen nurodo j funkcijas ir sutrikimus: trumparegyst, vaidmen pojciams suvokti. toliaregyst, kurtum, ausies uzdegim. 2.1.11. Nurodo mikrob plitimo bdus bei 2.1.11. Apibdina odos apsaugin funkcij ir apsaugos nuo j priemones. nurodo kelet odos prieziros taisykli. 2.1.12. Apibdina imunitet kaip apsaugin kraujo funkcij, nurodo skiep paskirt. 2.1.13. Paaiskina atramos ir judjimo svarb 2.1.13. Piesinyje atpazsta zmogaus griauci dalis, gyviesiems organizmams. nurodo kaul jungtis. 2.1.14. Sprsdamas asmenines problemas pritaiko 2.1.14. Nurodo lytini hormon vaidmen zinias apie pokycius lytinio brendimo metu. lytiniam brendimui. 2.1.15. Argumentuotai paaiskina savo pozir draugyst, ankstyv lytin gyvenim. 2.1.16. Apibdina priemones, kuriomis zmons bando padidinti arba sumazinti vaisingum. 2.1.17. Paaiskina alkoholio, vaist, narkotini medziag tiesiogin poveik zmogaus sveikatai.

2.1.9. Nurodo pagrindinius jutimo organus.

2.1.11. Remdamasis turimomis ziniomis apie mikroorganizmus, savais zodziais nusako, kodl reikia laikytis higienos reikalavim. 2.1.13. Supranta taisyklingos laikysenos ir fizinio aktyvumo svarb sveikatai. 2.1.14. Apibdina lytinio brendimo metu mergaici ir berniuk organizmuose vykstancius pasikeitimus ir tinkamai juos vertina.

Suprasti, kodl reikia rpintis savo ir kit zmoni sveikata.

2.1.17. Nurodo vaist, nuoding medziag, alkoholio, rkymo poveik paauglio organizmui, geba derinti vaikysts malonumus ir nor bti sveikam.

Apibdinti dauginimsi kaip vien svarbiausi proces gyvybs vairovei ir islikimui palaikyti.

2.1.17. Argumentuoja savo pozir alkoholio, tirpikli, narkotik, rkal vartojim, triuksmo problem. Geba savarankiskai pasirinkti sveik gyvensen ir atsispirti neigiamai bendraamzi takai. 2.2. Gyvybs tstinumas ir vairov 2.2.1. Apibdina apvaisinim kaip lytini lsteli 2.2.1. Nurodo chromosom ir gen. susijungim ir supranta apie abiej tv genetins informacijos susiliejim.

2.2.1. Apibdina DNR vaidmen saugant ir perduodant genetin informacij.

338

Esminiai gebjimai

Pasiekimai V­VI klas VII­VIII klas

2.2.2. Nurodo skirtumus tarp lytinio ir nelytinio dauginimosi, pateikia pavyzdzi.

IX­X klas

2.2.7. Nurodo evoliucij kaip nuolatin gyvosios Apibdinti augal ir gamtos kait. gyvn skirting pozymi issiskyrim kaip evoliucijos proceso padarinius. 2.2.9. Suranda skirtumus tarp medzi, krm ir zoli, tarp stuburini ir bestuburi, nurodo ir atpazsta kai kuriuos is si organizm.

2.2.2. Nurodo mitoz kaip nelytini ir mejoz kaip lytini lsteli susidarymo bdus ir siose lstelse esancius chromosom rinkinius. 2.2.3. Pateikia paveldim ir nepaveldim zmogaus 2.2.3. Skaito ir uzraso monohibridinius pozymi pavyzdzi. kryzminimus, analizuoja gautus rezultatus. 2.2.4. Apibdina gamtin atrank kaip labiausiai 2.2.4. Nurodo mutagen vaidmen mutacijoms susidaryti. Apibdina mutacij padarinius. prisitaikiusi organizm isgyvenim nuolat kintancioje aplinkoje. 2.2.5. Apibdina aplinkos tak pozymiams 2.2.5. Apibdina vjo bei vabzdzi vaidmen apdulkinant augalus. Nurodo pagrindinius augal susidaryti, pateikia pavyzdzi. prisitaikymo bdus skloms platinti. 2.2.6. Nurodo gen perklimo kitus organizmus perspektyvas. 2.2.7. Apibdina dabartins atmosferos atsiradim. Apibdina, kaip remiantis fosilij pavyzdziais, aiskinama evoliucijos raida. 2.2.8. Apibdina mokslinink pozir gyvybs atsiradim ir biovairov Zemje. 2.2.9. Nurodo sporini induoci bei sklini augal sandaros ir dauginimosi ypatumus kaip prisitaikym gyventi sausumoje.

2.2.9. Paveiksluose ir/ar gamtoje atpazsta labiausiai paplitusius si grupi atstovus: bakterijas, virusus, grybus, dumblius, samanas, sporinius induocius (paparcius, pataisus, asiklius), plikasklius (spygliuocius), gaubtasklius, pirmuonis, pintis ir duobagyvius, kirmles, moliuskus, nariuotakojus (vabzdzius, voragyvius, vziagyvius), zuvis, varliagyvius, roplius, paukscius, zinduolius. Nurodo j reiksm gamtai ir zmogui.

2.2.10. Remdamasis bestuburi ir stuburini gyvn pavyzdziais, apibdina organizm prisitaikym gyventi vandenyje ir sausumoje. Apibdinti augal 2.3. Organizmas ir aplinka. Biosfera ir zmogus 2.3.1. Apibdina gyvadzi ir skaidytoj 2.3.1. Apibdina gamintojus, augaldzius, 2.3.1. Apibdina ekosistem kaip organizm

339

Esminiai gebjimai

vaidmen gamtoje, organizm tarpusavio rysius ir j rysius su negyvja aplinka.

Pasiekimai V­VI klas

priklausomyb nuo augal (gamintoj), gali isvardinti po kelis si grupi atstovus. 2.3.2. Pavaizduoja ir paaiskina paprasciausias misko, jros ar ezero mitybos grandines.

VII­VIII klas

plsrnus, parazitus bei skaidytojus. Pateikia j pavyzdzi ir nurodo j vaidmen ekosistemoje. 2.3.2. Paaiskina vandens ir misko ekosistemas. Gali pakomentuoti mitybos tinklus. 2.3.3. Apibdina vidursinius ir tarprsinius santykius, nurodo pagrindinius veiksnius, reguliuojancius gamtini populiacij dyd bei pagrindines zmogaus populiacijos sprogimo priezastis. 2.3.5. Nurodo kaip naudojant bioindikatorius galima vertinti aplinkos (oro, vandens ar dirvos) bkl.

IX­X klas

tarpusavio sveik ir sveik su negyvja aplinka. Palygina tropik, dykum ir vidurio juostos biomus. 2.3.2. Apibdina fotosintezs ir kvpavimo reiksm medziag ir energijos apykaitai biosferoje. 2.3.3. Paaiskina vandens, anglies ir deguonies apytakos biosferoje schemas.

Apibdinti medziag ir energijos keli bei virsmus ekosistemose.

2.3.3. Nurodo gamintoj ir skaidytoj rysius ekosistemoje.

Apibdinti pagrindines 2.3.5. Issako savo mintis apie triuksmo ir oro tarsos neigiam poveik zmogaus sveikatai. aplinkosaugines problemas, silyti bdus joms sprsti.

2.3.4. Nurodo bendrij kaitos (sukcesijos) priezastis ir padarinius. 2.3.5. Paaiskina eutrofikacij, jos priezastis bei padarinius. 2.3.6. Apibdina dirvozemio susidarym, nurodo dirvos erozijos priezastis ir padarinius, pasilo bd jai isvengti. 2.3.7. Nurodo savo gyvenamosios vietos svarbiausias aplinkosaugos problemas, silo bdus joms sprsti ir galim asmenin nas gamtosaugai.

3. Medziagos ir j kitimai Paaiskinti, kad medziagos sudarytos is tarpusavyje susijusi daleli. 3.1.1. Savais zodziais paaiskina, kad medziagos yra sudarytos is daleli (molekuli ir atom). Pateikia kelet molekuli pavyzdzi. 3.1.2. Apibdina kietj, skystj ir dujini medziag fizines savybes. 3.1.3. Paaiskina, kad vanduo gali bti kietas, 3.1. Medziag sudtis ir savybs 3.1.1. Apibdina chemin element kaip vienodai proton turinci atom rs. 3.1.2. Paaiskina, kaip medziagos agregatin bsena priklauso nuo atstumo tarp tos medziagos molekuli ar atom. 3.1.3. Molekuli trauk ir stm susieja su 3.1.1. Taiko zinias apie medziagos sandar nagrindamas kitus chemijos ir fizikos skyrius. 3.1.2. Paaiskina metaliskj rys. 3.1.3. Pavaizduoja ir paaiskina kovalentinio

340

Esminiai gebjimai

Pasiekimai V­VI klas

skystas ir dujinis priklausomai nuo vandens molekuli energijos.

VII­VIII klas

atstumu tarp molekuli.

IX­X klas

Naudotis periodinje element lentelje esancia informacija ir praktiskai j taikyti.

Isskaidyti medziag misinius.

3.1.4. Paaiskina, kad medziag misinius galima isskaidyti pagal j skirtingas savybes. 3.1.5. Pritaiko paprasciausius medziag isskaidymo metodus (sijojim, filtravim, garinim); mokytojo padedamas isskaido medziag misinius. 3.2.1. Apibdina rdijim kaip negrztam metalo gelezies kitim ir paaiskina, kaip metal nuo jo galima apsaugoti. 3.2.2. Apibdina degim kaip negrztam medziag kitim, nurodo, kad degant kurui gaunama energija, pateikia vairi kuro rsi pavyzdzi.

polinio ir kovalentinio nepolinio rysio susidarym remdamasis chemini element elektriniu neigiamumu. 3.1.4. Pavaizduoja ir paaiskina jon ir joninio rysio susidarym remdamasis chemini element polinkiu prisijungti elektronus. 3.1.4. Naudodamasis periodinje lentelje pateikta 3.1.5. Tinkamai vartoja svarbiausias chemines informacija, suranda chemini medziag svokas ir terminus: Avogadro skaicius, molis, santykines atomines mases ir pagal jas duj molinis tris, molin mas, oksidacijos apskaiciuoja medziag santykines mases. laipsnis. 3.1.5. Skaito, raso ir vartoja svarbiausi chemini 3.1.6. Susieja cheminio elemento viet periodinje element simbolius ir pavadinimus. element lentelje su jo elektronine struktra; paaiskina metaliskj ir nemetaliskj savybi kitim periodo ir grups ribose. 3.1.6. Sudaro ir paaiskina svarbiausi chemini . element atom modelius. 3.1.7. Paaiskina periodin dsn remdamasis 3.1.7. Vartoja molio, molins mass ir molinio atomo struktros periodiniu kitimu. trio svokas ir skaiciuoja pagal chemines lygtis 3.1.8. Remdamasis pavyzdziais apibdina 3.1.8. Zinias apie misinius, j isskaidymo metodus vienalycius ir nevienalycius misinius. taiko nagrindamas vairi medziag savybes. 3.1.9. Skaiciuoja pagal reakcijos lygtis, kai 3.1.9. Isskaido misinius sijojimo, filtravimo, nurodyta vienos pradins medziagos priemais nusistovjimo, garinimo bei kristalinimo dalis ar reakcijos produkto praktin iseiga. metodais. 3.2. Medziag kitimai 3.2.1. Apibdina chemin reakcij, susiedamas j su medziag kiekybins ir kokybins sudties bei sandaros kitimais, pateikia pavyzdzi. 3.2.2. Apibdina degim kaip chemin reakcij.

Apibdinti medziag kitimus, pateikti pavyzdzi.

3.2.1. Savais zodziais apibdina egzotermines ir endotermines reakcijas, pateikia j pavyzdzi. 3.2.2. Pateikia oksidacijos-redukcijos reakcij kasdieninje aplinkoje pavyzdzi. 3.2.3. Naudodamasis metal aktyvumo eile uzraso ir lygina paprasciausias pavadavimo reakcijas. 3.2.4. Naudodamasis tirpumo lentele uzraso bei

341

Esminiai gebjimai

Pasiekimai V­VI klas VII­VIII klas IX­X klas

lygina bendrsias ir jonines main reakcijas tirpaluose.

Pasigaminti tirpalus, apibdinti rgscius ir bazinius tirpalus.

3.3. Svarbiausios medziagos ir j panaudojimas 3.3.1. Apibdina vandens bvi kitim apytakos 3.3.1. Apibdina sociuosius ir nesociuosius rate. tirpalus, paaiskina, kaip medziag tirpumas priklauso nuo temperatros. 3.3.2. Savarankiskai pasigamina vairius tirpalus 3.3.2. Pasigamina vandeninius tirpalus, kai (sociuosius, nesociuosius). nurodyta j koncentracija mass dalimis. 3.3.3. Aiskina, kad tirpalai gali bti rgsts arba 3.3.3. Sprendzia tirpal sudties, isreikstos mass sarminiai, juos atpazsta indikatoriais. dalimis, uzdavinius.

3.3.1. Apibdina vandens molekuls sandar ir savybes. 3.3.2. Pateikia tirpal gamtoje pavyzdzi. 3.3.3. Sprendzia uzdavinius, susijusius su tirpal triu, tankiu, istirpusios medziagos mass dalimi. 3.3.4. Naudodamasis indikatoriais atskiria rgstinius ir bazinius tirpalus. 3.3.5. Naudodamasis pH skale apibdina rgscius ir bazinius tirpalus. 3.3.6. Praktiskai atpazsta SO42-, CO32, Cl- jonus bei uzraso j atpazinimo reakcij lygtis. 3.3.7. Skaito ir uzraso dazniausiai naudojam rgsci, bazi bei drusk formules ir pavadinimus. 3.3.8. Apibdina svarbiausi metal, j lydini bei jungini panaudojim, susiedamas su j savybmis. Zino svarbiausius metal gavimo bdus. 3.3.9. Apibdina svarbiausi nemetal ir j jungini naudojim ir savybes. 3.3.10. Apibdina svarbiausi organini jungini pritaikym, zino pagrindines organini jungini klases, pagal funkcines grupes priskiria jungin tam tikrai klasei, savarankiskai pavadina nesudtingus organinius junginius. 3.3.11. Nurodo, kad nafta yra vairi angliavandenili, kuriuos galima isgauti

Tirti medziag savybes, apibdinti svarbiausi medziag savybes ir panaudojim.

3.3.4. Savarankiskai tiria kasdienje aplinkoje aptinkam medziag savybes, kurias susieja su t medziag panaudojimu. 3.3.5. Pateikia kasdienje aplinkoje aptinkam rgstini ir sarmini medziag pavyzdzi; atsargiai elgiasi su vairiomis pavojingomis medziagomis. 3.3.6. Nurodo, kad oras yra vairi duj misinys.

3.3.4. Eksperimentiskai ismatuoja medziagos tr ir mas, apskaiciuoja jos tank, vertina paklaid. 3.3.5. Susiedamas su panaudojimu, paaiskina bei vertina natrali ir dirbtini medziag pranasumus ir trkumus. 3.3.6. Apibdina oro sudt.

3.3.7. Trumpai apibdina maiste esancius angliavandenius, baltymus ir riebalus.

3.3.7. Paaiskina deguonies ir anglies apytak gamtoje. 3.3.8. Nurodo, kad deguonis ir ozonas sudaryti is to paties cheminio elemento atom. Apibdina ozono sluoksnio reiksm ir tausojimo bdus. 3.3.9. Pateikdamas pavyzdzi apibdina deguonies ir vandenilio panaudojim bei

342

Esminiai gebjimai

Pasiekimai V­VI klas VII­VIII klas

svarbiausias savybes; paaiskina, kad oksidai ­ tai deguonies junginiai.

IX­X klas

distiliavimo metodu, saltinis, pateikia svarbiausi naftos produkt ir j naudojimo pavyzdzi. 3.3.12. Pateikia svarbiausi natrali ir dirbtini polimerini medziag ir j naudojimo pavyzdzi. 3.3.13. Savais zodziais apibdina pagrindini maisto medziag: angliavandeni, riebal ir baltym, svarbiausias savybes. 3.3.14. Pateikia vairi maisto pried pavyzdzi. 3.3.15. Pateikia svarbiausi vandens tersal saltini gyvenamojoje vietovje pavyzdzi, silo bd vandens tarsai sumazinti.

Vertinti zmogaus veiklos tak gamtai.

3.3.8. Aiskina, siedamas su tarsa, kodl svarbu taupyti vanden, kur bei vairias medziagas, pateikia taupymo buityje pavyzdzi.

3.3.10. Paaiskina pagrindinius oro tarsos saltinius ir padarinius. Pateikia svarbiausi oro tersal saltini gyvenamojoje vietovje pavyzdzi, silo bd oro tarsai sumazinti. 3.3.11. Apibdina zmogaus veiklos tak aplinkai. 3.3.16. Pateikia dazniausiai zems kyje naudojam trs bei kit chemini medziag pavyzdzi, aptaria j naud ir zal. 3.3.17. Bendrais bruozais apibdina chemijos technologij pranasumus ir trkumus. 3.3.18. Kritiskai vertina zmogaus veiklos tak gamtai. Apibdina svarbiausius ekologini problem sprendimo bdus. 4. Fizikiniai reiskiniai

Apibdinti judjim.

4.1.1. Apibdina judjim kaip kno padties kitim kit kn atzvilgiu.

4.1.2. Zino prietais (spidometr), kuriame tiesiogiai galima matyti judancio automobilio greit. Apskaiciuoja greit. Kn sveik apibdinti 4.1.3. Kn sveik apibdina jga. jga, nusakyti jg rsis 4.1.4. vardija jg rsis.

4.1. Judjimas ir jgos 4.1.1. Pateikia vairi judjimo rsi (mechaninio, 4.1.1. Judjim apibdinancias svokas taiko siluminio) gamtoje pavyzdzi. nagrindamas siluminius, elektrinius ir sviesos reiskinius. 4.1.2. Judjim apibdinanci dydzi srysius 4.1.2. Savais zodziais apibdina ir vartoja taiko sprsdamas silumini, elektrini ir sviesos trajektorijos, kelio, laiko, greicio, vidutinio reiskini uzdavinius. greicio ir pagreicio svokas. 4.1.3. Aiskina, kad sveika yra abipus. 4.1.3. Zinias apie jgas taiko nagrindamas kitas Apibdina gravitacijos, tamprumo, trinties jgas. fizikos temas: medziagos sandar, mechaninius svyravimus ir kt. 4.1.4. Pateikdamas kasdienio gyvenimo pavyzdzi 4.1.4. Zinias apie inercijos reiskin taiko apibdina inercijos reiskin. nagrindamas mechaninius svyravimus. 4.1.5. Apibdina kn veikiancios jgos, jo mass 4.1.5. Apibdina elektrin jg ir jos poveik ir pagreicio srys ir apskaiciuoja siuos dydzius. elektros krviui.

343

Esminiai gebjimai

Pasiekimai V­VI klas VII­VIII klas

4.1.6. Apibdina paprastuosius mechanizmus: svert, skridin, nuozulnij plokstum ir j taikymo technikoje pranasumus. 4.1.7. Apibdina slg kaip jg, veikianci ploto vienet. Paaiskina, kuo skiriasi slgio perdavimas kietaisiais knais, skysciais ir dujomis. 4.1.8. Nusako Paskalio ir Archimedo dsnius, j pasireiskim gamtoje ir taikym technikoje, aiskindamas hidraulinio preso ir stabdzio, vandentiekio, siurblio veikim, vandens transport, oreivyst. 2. Energija ir fizikiniai procesai 4.2.1. Apibrzia ir apskaiciuoja mechanin darb ir gali.

IX­X klas

4.1.6. Nusako magnetin jg ir pateikia veikimo pavyzdzi. 4.1.7. Atpazsta technikoje naudojamus paprastuosius mechanizmus.

Apibdinti paprastuosius mechanizmus ir j panaudojimo technikoje privalumus.

4.1.8. Zinias apie slg taiko nagrindamas astronomij, siluminius ir sviesos reiskinius. 4.1.9. Zinias apie Archimedo jg taiko nagrindamas siluminius reiskinius, mechaninius svyravimus.

Apibdinti slg ir Archimedo jg.

Apibdinti ir apskaiciuoti mechanin darb ir gali, mechnizmo naudingumo koeficient. Pateikti energijos tverms dsnio pasireiskimo pavyzdzi gamtoje, buityje ir technikoje, taikyti j aiskinant energijos virsmus.

4.2.1. Zinias apie darb, gali, naudingumo koeficient ir j srysius taiko nagrindamas kitas fizikos temas.

4.2.2. Apibdina ir apskaiciuoja mechanizmo naudingumo koeficient. 4.2.1. Aiskina dazniausiai pasitaikancius energijos 4.2.3. Apibdina potencin energij kaip sveikos, 4.2.2. Formuluoja energijos tverms dsn, virsmus. Pateikia pavyzdzi. kinetin ­ kaip judjimo energij. pateikia sio dsnio pasireiskimo pavyzdzi gamtoje, buityje ir technikoje, j taiko aiskindamas vairius energijos virsmus.

4.2.4. Nurodo, kad kinetin energija gali virsti potencine ir atvirksciai.

4.2.3. Apibdina kn vidin energij, jos kitimo bdus; temperatr; silumos kiek kaip vidins energijos pokycio mat. 4.2.4. Paaiskina silumos perdavimo bdus. 4.2.5. Aiskina medziagos bsenos kitim

344

Esminiai gebjimai

Pasiekimai V­VI klas VII­VIII klas IX­X klas

remdamasis medziagos molekuli (atom) modeliu. 4.2.6. Apibdina savitsias silumas. 4.2.7. Isvardija pagrindinius siluminius variklius, nurodo, kur jie taikomi. 4.2.8. Analizuoja siluminius procesus ir apibdina silumini reiskini reiksm ekologijai. 4.2.9. Apibdina silumini varikli panaudojimo tak aplinkai. 4.2.10. Skiria atsinaujinanciuosius ir neatsinaujinanciuosius energijos isteklius. Apibdina vairi elektros energijos gamybos technologij tak aplinkai. 4.2.11. Pagrindzia energijos istekli tausojimo btinyb ir pateikia kelet taupymo bd nepabloginant gyvenimo kokybs. 4.2.12. Apibdina elektros krvi sveik per elektrin lauk, paaiskina kn elektrinim. 4.2.13. Apibdina srovs stipr, tamp, laidininko varz; aiskina ir taiko Omo dsn grandins daliai. 4.2.14. Apibdina laidinink jungimo bdus ir geba apskaiciuoti paprasciausi elektrini grandini parametrus. 4.2.15. Apibdina pagrindinius nuolatins ir kintamosios srovs skirtumus pagal siuos parametrus: krypt, stipr, tamp. 4.2.16. Aiskina paprasciausi elektros prietais veikim, jais naudojasi atlikdamas elektros grandini matavimus. 4.2.17. Apibdina energijos kitimus elektros grandinse, paaiskina, kaip vartoja elektros energij paprasciausi prietaisai.

Skirti atsinaujinanciuosius ir neatsinaujinanciuosius energijos isteklius ir apibdinti gamtai darom zal naudojant neatsinaujinanciuosius saltinius bei pagrsti energijos istekli tausojimo btinyb.

4.2.2. vardija silum kaip vien is energijos form, aiskina silumos taupymo btinyb bei pateikia kelet taupymo bd. 4.2.3. Pateikia atsinaujinancij ir neatsinaujinancij energijos istekli pavyzdzi. Susieja energijos gamyb su aplinkos tarsa.

4.2.5. Pateikia elektros energijos saltini pavyzdzi, susieja elektros energijos gamyb su aplinkos tarsa ir neatsinaujinancij energijos istekli vartojimu. 4.2.6. Aiskina elektros energijos taupymo btinyb ir pateikia kelet taupymo bd nepabloginant gyvenimo kokybs.

Apibdinti elektrinius ir 4.2.4. Apibdina dvi elektros krvi rsis bei magnetinius reiskinius. sveik tarp krvi. 4.2.5. Paaiskina, is ko sudaryta paprasciausia elektros grandin; nurodo, kad medziagos yra laidininkai ir izoliatoriai, pateikia pavyzdzi. . 4.2.6. Apibdina magneto veikim.

4.2.7. Paaiskina, kodl medziagos yra laidininkai ir izoliatoriai. 4.2.8. Zinias apie elektros krvi sveik taiko nagrindamas paprasciausias elektros grandines. 4.2.9. Nurodo srovs krypt paprasciausiose elektros grandinse. 4.2.10. Apibdina, kokiu veikimu pasizymi elektros srov.

345

Esminiai gebjimai

Pasiekimai V­VI klas VII­VIII klas IX­X klas

4.2.18. Paaiskina magnetinio lauko kilm. Nusako magnetin jg, j aiskina vartodamas lauko svok; apibdina nuolatinio magneto savybes. Paaiskina elektromagneto veikim, pateikia jo taikymo pavyzdzi. 4.2.19. Apibdina galimyb indukuoti grandinje srov kintant magnetiniam laukui. 4.2.20. Apibdina mechaninius ir elektrinius periodinius procesus, pateikia pavyzdzi gamtoje ir kasdieniame gyvenime. Apibdina svyravimus ir bangas aprasancius dydzius (svyravim amplitud, period, dazn, bang sklidimo greit). 4.2.21. Aiskina energijos pernesim bangomis, nepernesant medziagos. 4.2.22. Aiskina sviesos tiesiaeigio sklidimo, atspindzio ir lzio dsnius. 4.2.23. Aiskina akies, akini, lupos veikim. 4.2.24. Apibdina bang interferencij ir difrakcij. 4.2.25. Isvardija elektromagnetini bang rsis ir apibdina pagrindines j savybes. 4.2.26. Apibdina kvantines sviesos savybes. 4.3.1. Apibdina pagrindinius Zems fizikinius parametrus. 4.3.2. Apibdina fizikines Mnulio slygas. 4.3.3. Zvaigzdto dangaus vaizdo kitim paaiskina Zems judjimu. 4.3.4. Nusako astronomijos mokslo tyrimo metodus.

Apibdinti mechanines bangas.

4.2.7. Paaiskina garso vaidmen zmogaus gyvenime.

4.2.11. Apibdina garso kilm bei pagrindines jo savybes.

4.2.8. Aid apibdina kaip atspindt gars. 4.2.9. Apibdina triuksmo poveik zmogui. Apibdinti sviesos reiskinius. 4.2.10. Nurodo svarbiausius sviesos saltinius. 4.2.11. Apibdina daikto atvaizd ploksciajame veidrodyje.

4.2.12. Apibdina garso sklidimo ypatybes vairiose aplinkose. 4.2.13. Paaiskina garso vaidmen gamtoje ir technikoje. 4.2.14. Apibdina sviesos saltinius. 4.2.15. Nubrzia paprasciausius daikt atvaizdus ploksciajame veidrodyje. 4.2.16. Apibdina sesli ir pussesli susidarym. 4.2.17. Aiskina sviesos atspind ir lz. 4.2.18. Aiskina daikt spalvas. 3. Zem ir Visata 4.3.1. Zinias apie seslius ir pusseslius taiko aiskindamas Sauls ir Mnulio uztemimus. Paaiskina uztemim priezastis. 4.3.2. Paaiskina Mnulio fazi kaitos priezastis. 4.3.2. Apibdina, kaip juda Sauls sistemos planetos.

4.3.1. Nurodo, kad Zem turi magnetin lauk; Apibdinti Zem, jos padt ir judjim Sauls kompasu nustato pasaulio salis. sistemoje. 4.3.2. Apibdina, kaip Zem juda. 4.3.3. Apibdina Mnul kaip Zems palydov. Atpazsta Mnulio fazes. 4.3.4. Saul vardija kaip zvaigzd. Bendrais bruozais apibdinti Sauls sistem, zvaigzdes ir

346

Esminiai gebjimai

galaktikas.

Pasiekimai V­VI klas

4.3.5. Nurodo Sauls sistemos planetas.

VII­VIII klas

IX­X klas

4.3.5. Apibdina atstum mastelius astronomijoje. 4.3.6. Apibdina Sauls sistemos planetas. 4.3.7. Apibdina pagrindines fizikines Sauls charakteristikas. 4.3.8. Apibdina zvaigzdes ir zvaigzdynus. 4.3.9. Apibdina Pauksci Tak ir kitas galaktikas. 4.3.10. Supranta Visatos kilms problem.

347

S

OCIALINIS

UGDYMAS

TURINYS

PRADINIS UGDYMAS Pasaulio pazinimas Socialinis ugdymas Bendroji programa Issilavinimo standartai PAGRINDINIS UGDYMAS Istorija Bendroji programa Issilavinimo standartai Geografija Bendroji programa Issilavinimo standartai

PRADINIS UGDYMAS PASAULIO PAZINIMAS

Pasaulio pazinimo kurso paskirtis ­ vesdinti vaik artimiausi socialin bei gamtin aplink, padti suvokti, kaip gamtin, kultrin, socialin aplinka veikia zmoni gyvenimo bd, sudaryti slygas issiugdyti reikiamus gyvenimui toje aplinkoje gebjimus, gdzius, vertybines nuostatas. Pasaulio pazinimo kurs sudaro dvi dalys: ,,Socialinis ugdymas" bei ,,Gamtamokslinis ugdymas". Jos isskirtos slygiskai, siekiant, kad isryskt kiekvienos ugdymo srities problematika, temins ssajos. Mokytojai, vadovli autoriai laisvai komponuoja abiej dali tematik, islaikydami prasmines jungtis, temin nuoseklum.

SOCIALINIS UGDYMAS

BENDROJI PROGRAMA

Socialinis ugdymas pradinje mokykloje ­ svarbi moksleivi bendrojo ugdymo dalis, apimanti ne vien ugdymo turin, bet ir vis mokyklos gyvenim: jos mikroklimat, ugdymo proceso organizavim, papildomj ugdym, mokyklos bendruomens nari santykius, rysius su vietos bendruomene. Socialinis ugdymas yra sudedamoji pasaulio pazinimo dalyko dalis ir grindziamas istorins bei geografins aplinkos pazinimo, tautinio, ekologinio, ekonominio bei pilietinio ugdymo tematika.

Tikslas

Pagrindinis socialinio ugdymo pradinje mokykloje tikslas ­ sudaryti slygas moksleiviams gyti gebjim suprasti save bei kitus, savo viet bendruomenje, bendraamzi grupje, gebjim bendrauti ir bendradarbiauti, konstruktyviai sprsti iskylancias problemas bei konfliktus, suvokti savo socialin, istorin ir geografin aplink bei ismokti joje prasmingai ir atsakingai veikti.

Moksleiviai turt: ! suprasti besikeiciancius zmoni ir j aplinkos poreikius, suvokti praeities, dabarties ir ateities ssajas; ! gebti rinkti zinias apie gyvenamj aplink is prieinam nesudting informacijos saltini, priimti ir suvokti nauj informacij, panaudoti turimas zinias ir patirt;

349

! ugdytis gebjimus, kuri reikia bendraujant ir bendradarbiaujant, suprasti ir pripazinti skirtingas nuomones ir sitikinimus, turti savo nuomon, mokti j reiksti, nusistatyti tikslus ir j siekti, nepazeisdami kit zmoni interes; ! pazinti ir suprasti save, savo poreikius ir galimybes, gyti nuolatinio mokymosi bei tobuljimo siek, nuostat sitraukti grups, bendruomens gyvenim, bti neabejingi dl visko, kas vyksta salia, jausti atsakomyb uz savo ir kit gyvenim.

Uzdaviniai

Siekiama, kad pradinje mokykloje moksleiviai:

! ismokt dirbti grupje, bendrauti ir bendradarbiauti; ! pazint save ir kitus artimiausius zmones ­ seimos narius, klass draugus, mokytojus, suprast, kad visi zmons yra ir panass, ir skirtingi; ! suvokt taisykli klasje, mokykloje, seimoje, visuomens gyvenime prasm ir reikalingum; ! issiaiskint, kad zmogus turi ne tik teises, bet ir pareigas, kad kiekvienas yra atsakingas uz savo sprendimus bei veikl; ! gyt elementar supratim apie zmoni gyvenim dabartyje ir praeityje, Lietuvoje ir kituose krastuose; ! gyt bendriausi nuovok apie geografin aplink, zmoni gyvenimo bd Lietuvoje ir kitose vietose; ! issiugdyt pagarb pozir gimtojo krasto ir kit krast gamt, kultr ir tradicijas.

Ugdytinos vertybins nuostatos

Socialinis ugdymas pads moksleiviams formuotis sias vertybines nuostatas: ! nusiteikim bti jautriam, atjaucianciam bei pasirengusiam padti klasje, draug grupje, seimoje ir santykiuose su artimaisiais; ! nuostat asmeninius santykius, bendravim ir bendradarbiavim grsti savitarpio supratimu, tarimosi ir susitarimo dvasia, taikiai sprsti iskylancius nesutarimus ir konfliktus; ! tolerantisk pozir skirtybes: isvaizdos, pomgi, gebjim ir kitus skirtumus; ! nusiteikim vengti saliskumo, isankstini nuomoni, priesiskumo; ! pagarb, tausojant santyk su gamtine ir kultrine aplinka; ! pagarb savo tautos tradicijoms, religijai, kultros paveldui;

350

! meil gimtajam krastui, pasiryzim savo darbu prisidti prie gimtojo krasto pazangos; ! sziningum, pareigingum bei atsakomyb; ! pasiryzim nuolatos mokytis ir tobulti.

Bendrieji gebjimai

Socialinis ugdymas pradinje mokykloje orientuotas vis asmens bendrj gebjim ugdym, taciau itin didel poveik gali daryti:

I. Asmens brand liudijantiems gebjimams, kuri issiugdym rodo: ! supratimas ir pakanta kitaip atrodantiems, mstantiems ir besielgiantiems bendraamziams; ! atsakomyb klasje ir seimoje uz duot zod, sipareigojim, pazad, savo veiksmus, savikontrol prastose situacijose; ! reiklumas sau, savikritiskumas, nuolatinio tobuljimo siekis.

II. Komunikaciniams gebjimams, kuriuos rodo: ! gebjimas prisiderinti ir dirbti su kitais, bendradarbiauti, neuzgozti kit; ! gebjimas isgirsti, klausytis ir suprasti kito nuomon; ! siekimas pagrsti savo nuomon prieinamais argumentais; ! siekis ieskoti susitarimo, be smurto sprsti konfliktus; ! noras pagal isgales ir sugebjimus dalyvauti klass, mokyklos bendruomens gyvenime.

III. Pazintiniams gebjimams, kuriuos liudija: ! domjimasis aplinkiniu pasauliu, mokjimas stebti, tyrinti, nebijojimas klausinti; ! gebjimas fiksuoti, nagrinti, apibendrinti gaut informacij; ! gebjimas kelti elementarias hipotezes, zvelgti rysius tarp fakt bei reiskini; ! gebjimas pazvelgti reiskin vairiais poziriais, krybiskai; ! gebjimas (mokytojui padedant) elementariai sprsti problemas; ! gebjimas savarankiskai ieskoti reikiamos informacijos ir j panaudoti.

IV. Darbo ir veiklos gebjimams, kuri issiugdym rodo:

351

! gebjimas suplanuoti savo veiksmus zinant, ko reikia pasiekti; ! gebjimas pasirinkti tikslingiausias darbo priemones, medziagas; ! gebjimas vertinti darbo, veiklos eig ir atitinkamai koreguoti savo veiksmus.

Didaktins nuostatos

Socialinio ugdymo metodai atitinka socialinio ugdymo tikslus, vaiko amziaus ir patirties ypatumus. Socialiniam ugdymui pradinje mokykloje taikytini vaiko aktyvumo ir jo dalyvavimo reikalaujantys metodai: pokalbiai, diskusijos, debatai; interviu, anketins apklausos; ekskursijos; grupini projekt rengimas; dokument (vairi socialins informacijos saltini) nagrinjimas; stebjimas, stebt situacij imitavimas, inscenizavimas, aptarimas; uzmokyklins veiklos uzduotys (darbas kit labui) ir kt. Socialinis ugdymas pradinje mokykloje vyksta per patirt, isgyvenim, dalyvavim, veikl: moksleiviai, aktyviai veikdami, aiskindamiesi, svarstydami, darydami isvadas ir priimdami sprendimus ugdosi svarbiausius gebjimus bei vertybines nuostatas, gyja zini. Socialinis ugdymas pradinje mokykloje vyksta nuolat, visur, pasinaudojant visomis situacijomis, kur kyla problem, sprendziami konfliktai, mokomasi tartis ir derinti nuomones, ieskoti priimtino sprendimo. Socialiniams gebjimams ugdyti btina saugi, palanki vaiko jausmams ir mintims skleistis atmosfera: pokalbis susdus ratu, matant vieniems kit akis, ramus tonas, atidumas kalbanciajam, skirting nuomoni isklausymas ir toleravimas ­ tai terp, kurioje vaikas gis demokratinio bendrabvio patirties. Medziaga, pasitelkiama socialiniam ugdymui, moksleiviams artima, pazstama, aktuali, juos dominanti: tai ir seimos, klass, bendraamzi grups gyvenimas, savos bendruomens, ypac socialini tarnyb ­ seninijos, gaisrins, policijos, poliklinikos ir pan. ­ veikla, taip pat aktuals Lietuvos, tarptautinio gyvenimo faktai. Pradinse klasse siekiama, kad vaikas bendriausiais bruozais suvokt laik ir erdv, suprast, kaip dabartis susijusi su praeitimi. Nuo artimiausios aplinkos stebjimo bei tyrinjimo pamazu pereinama prie aktualiausi gyvenamosios vietovs, Lietuvos ir pasaulio istorijos vyki ir vaizd. Pasaulio pazinimo tematika yra itin patogi, kuriant integruoto ugdymo planus, dirbant teminiu principu ar taikant projekt metod. Tuomet pasaulio pazinimo temos tampa integruojanciomis vis dienos, savaits ar ilgesnio laikotarpio darb.

Struktra

352

I­II klass

Pasaulio pazinimo dalis: Integralus socialinis ugdymas

III­IV klass

Pasaulio pazinimo dalis: Integralus socialinis ugdymas

Turinys

I­II klass

As ir kitas. Kiekvienas zmogus yra kitoks. Skirtingumo pripazinimas. Atsakomyb uz savo zodzius, veiksmus, poelgius. Giminysts saitai. Zmoni tarpusavio rysiai. Gyvenimas seimoje. Seim skirtingumo pripazinimas ir tolerancija. Bendruomeniniai rysiai. Gimin ir giminysts saitai. Tarpusavio pagalba. Bendrabvio taisykls. Dabar ­ tai tiltas is praeities ateit. Aplinkos ir ms gyvenimo kaita. Mokykla seniau ir dabar. Ms praeitis. Seima. Seimos darbai ir rpesciai seniau ir dabar. Seimos istorija. Tradicijos. Gimins medis. Ms Tvyn ­ Lietuva. Kaip mes pazstame praeit. Istorijos liudytojai: zmoni pasakojimai, dokumentai, piliakalniai, nuotraukos, zemlapiai, knygos, meno kriniai, seni daiktai ir statiniai. Artimiausia aplinka. Namai. Adresas. Orientavimasis aplinkoje. Planas, maketas, zemlapis. Svarbesnieji sutartiniai zenklai. Gamta aplink mus. Svarbiausi gamtos ir zmogaus rank sukurti objektai. Atmosferos reiskiniai. Aplinkos tarsa. Kaip zmogus prisitaiko prie aplinkos. Bstas, apranga, maistas.

III­IV klass

As ir kiti. Pagarba kitam, kito asmens pripazinimas ir supratimas. Bendras interesas. Solidarumas. Vietos bendruomen. Bendri poreikiai bei rpesciai. Kaip tenkinti poreikius, nepazeidziant kito interes. sipareigojimai kitiems, pareigos, atsakomyb. Savivalda.

353

Bendravimas ir bendradarbiavimas. Kaip derinti skirtingas nuomones. Kaip susitarti. Tarpusavio pagalba. Asmuo ir valstyb. Kas yra valstybs pilietis. K reiskia demokratinis gyvenimo bdas. Kam reikalinga valstyb. Zmogus istorijoje. Kaip zmons kuria savo aplink (seniau ir dabar; Lietuvoje ir kituose krastuose). Bstai, apranga, maistas, darbo rankiai praeityje ir dabar. Zmogaus ir gamtos santykis. Susisiekimo priemons, rysiai senovje ir ms dienomis. Gamyba ir preki mainai seniau ir dabar. Nuo gimtins iki krasto istorijos. Mano gyvenamoji vietov siandien ir praeityje. Reiksmingiausi gyvenamosios vietovs praeities vykiai, zmons, istorinis paveldas, ssajos su Lietuvos istorija. Lietuvos istorin praeitis. Zymiausi krasto zmons. Planas ir zemlapis. Pasaulio kryptys. Vietovs planas. Zemlapis ir gaublys. Zem ­ ms planeta. Zems pavirsiaus vairov. Zemynai ir vandenynai. Bdingiausi pasaulio zemyn augalai ir gyvnai. Kalnai ir lygumos. Vjas. Krituliai. Met laikai. Diena ir naktis. Or kalendorius. Vandens apytakos ratas. Geriamasis vanduo. Zmogus ir aplinka. Zmogus keicia aplink. Miest atsiradimas ir augimas. Gamtos istekliai ir j panaudojimas. Verslai ir amatai. Gamyba ir paslaugos. Prekyba (importas, eksportas). Lietuvos kis. Ms kaimynai. Valstybi bendravimas ir bendradarbiavimas. Pasaulio tautos, j paprociai ir tradicijos.

354

ISSILAVINIMO STANDARTAI

Pasiekimai II klas

1.1.1. Geba nusakyti, kuo jis panasus ir kuo skiriasi nuo savo klass draug, seimos nari.

Sritis

Esminiai gebjimai

IV klas

1.1.1. Geba palyginti vairi asmen panasumus ir skirtumus pagal susitartus kriterijus (amzi, isvaizd, pomgius ir kt.).

Suvokti save kaip savit, vienintel, 1. Asmenini, nepakartojam; pripazinti ir gerbti kit tarpasmenini bei zmoni individualum. pilietini gebjim ugdymas 1.1. Savs ir kito asmens pazinimas ir tolerancija

1.1.2. Paaiskina, kad zmons, nors ir skirtingi, turi daug bendrum: panasius poreikius, norus, procius, tradicijas, gyvenimo bd.

1.1.2. Pripazsta ir toleruoja kit zmoni savitum, skirtingum.

1.2. Bendravimas ir Dirbti kartu, bendradarbiauti su kitais bendradarbiagrups nariais. vimas

Bendrauti: girdti ir suprasti kit nuomon, pozir, issakyti savj.

Argumentuoti savo nuomon.

1.1.3. Apibdina savo bei kit zmoni vaidmenis, atliekamus seimoje, klasje, vietos bendruomenje. 1.2.1. Suvokia save kaip seimos, klass, bendruomens 1.2.1. Dirbdamas grupje geba bti partneriu: supranta ir nar, jaucia priklausomyb savo grupei. priima nuorodas, taisykles, sipareigojimus, moka dalyvauti grups darbe. 1.2.2. Geba sitraukti grups darb, jauciasi grups nariu; 1.2.2. Jaucia atsakomyb uz duot zod, pazad; stengiasi dirbdamas drauge laikosi taisykli, susitarim; moka kontroliuoti savo veiksmus ir elges. dalytis su grups nariais medziagomis ir priemonmis. 1.2.3. Geba persakyti pagrindin draugo, mokytojo, 1.2.3. Geba savais zodziais paaiskinti, k norjo pasakyti perskaityto teksto mint. kitas (bendraamzis ar suaugs). 1.2.4. Nesuprats, kas norima pasakyti, nebijo 1.2.4. vardija, ko nesupranta, moka is(si)aiskinti zini pasitikslinti, pakartotinai klausti. spragas. 1.2.5. Nesutapus nuomonms, iesko priimtino sprendimo. 1.2.5. Konfliktinje situacijoje iesko ir randa abiem pusms priimtin sprendim. 1.2.6. Drsta ir geba suformuluoti savo mint, suprantamai 1.2.6. Tiksliai ir aiskiai formuluoja mintis, geba j issakyti. argumentuoti savo nuomon. 1.2.7. Diskusijoje geba isgirsti kito mint, suprasti j, parinkti tinkamus savo argumentus.

Sritis

1.3. Savikontrol, taikus konflikt sprendimas

Esminiai gebjimai

Sutarti, sprsti konfliktus be smurto.

Pasiekimai II klas

1.3.1. Kilus konfliktui, geba susitvardyti. 1.3.2. Konfliktinje situacijoje randa iseit: pasitraukia, nutyla, silo tartis graziuoju ir t.t. 1.3.3. Prisipazsta buvs neteisus ar suklyds, siekia istaisyti klaid. 1.4.1. Atpazsta kit zmoni nuotaikas, isgyvenimus is j veido israiskos, kno judesi, balso tembro. 1.4.2. Geba vardyti savo nuotaikas ir jausmus: dziaugsm, lides, pasitenkinim, pykt ir t.t. 1.5.1. Pastebi ir vardija keitimsi artimiausioje socialinje (seimos, klass, draug grups) aplinkoje. 1.5.2. Suvokia priezasties ir pasekms rys. S rys iliustruoja pavyzdziais is savo seimos, klass, draug grups gyvenimo. 1.5.3. Savais zodziais paaiskina, kad visi zmons turi pagrindinius poreikius: visiems reikia maisto, bsto, drabuzi bei pripazinimo, pagarbos, meils. 1.6.1. Dalyvauja rengiant ir tikslinant klass bendrabvio taisykles.

IV klas

1.2.8. Geba naudoti ,,jei..., tai..." login schem. 1.3.1. Kilus konfliktui, kontroliuoja savo veiksmus ir zodzius. 1.3.2. Geba sprsti konfliktin situacij: iesko susitarimo. 1.3.3. Siekdamas patenkinti savo poreikius, paiso kit zmoni interes. 1.4.1. Geba kno judesiais, mimika, balso tembru perteikti savo nuotaikas, isgyvenimus. 1.4.2. Paaiskina, kaip galima nusiraminti, atsipalaiduoti. 1.5.1. Savais zodziais paaiskina pokyci priezastis ir padarinius artimiausioje socialinje aplinkoje. 1.5.2. Paaiskina, iliustruodamas pavyzdziais, kad zmoni gyvenimas tvarkomas pagal tam tikrus susitarimus, taisykles. 1.5.3. Paaiskina, kad nordami patenkinti btiniausius savo poreikius zmons turi bendradarbiauti, paisyti vieni kit interes, bti solidars. 1.6.1. Dalyvauja klass, mokyklos gyvenime: pagal isgales prisideda prie aplinkos, patalp tvarkymo, svaros talk ir pan. 1.6.2. Prisideda prie klass ar mokyklos organizuojam labdaros akcij, jaucia atsakomyb uz j skm. 2.1.1. Paaiskina, kaip praeityje keitsi zmoni gyvenimo bdas ir uzsimimai. 2.1.2. Palygina zmoni uzsimimus, laisvalaik bei susisiekimo priemones seniau ir dabar.

1.4. Empatija, jautrumas kitam

Pastebti, nusakyti savo ir kit nuotaikas, isgyvenimus.

1.5. Atidumas aplinkai

Pastebti, suvokti, vertinti socialinio gyvenimo procesus.

1.6. Dalyvavimas ir Dalyvauti klass, mokyklos sipareigojimas bendruomens gyvenime.

1.6.2. Prisideda rengiant grups projektus, organizuojant klass ar mokyklos sventes, sporto varzybas, bendruomenines talkas ir t.t. Suvokti savo krasto zmoni gyvenim 2.1.1. Pateikia pavyzdzi apie savo gyvenamosios 2. Istorins aplinkos kait. smons ugdymas praeityje ir siandien. 2.1. Istorins raidos 2.1.2. Nusako svarbiausius savo seimos istorijos faktus. suvokimas

356

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas

2.1.3. Sudaro savo gimins med (tvai, seneliai, proseneliai). 2.1.4. Nurodo svarbiausias seimos, tautos ir valstybs sventes. 2.1.5. Nurodo Lietuvos valstybs simbolius ir paaiskina j prasm. 2.1.6. Bendrais bruozais nusako, kaip keitsi zmoni gyvenimo bdas nuo seniausij laik iki si dien. 2.1.7. Nusako, is ko galime suzinoti apie praeit. Isvardija bent kelet praeities liudytoj.

IV klas

2.1.3. Pateikia pavyzdzi apie laiko tkm bei zmonijos istorijos raid. 2.1.4. Pateikia pavyzdzi apie zmoni sukurtas vertybes.

2.2. Istorins erdvs ir laiko supratimas

Elementariai orientuotis erdvje ir laike.

2.3. Istorijos saltini tyrimas

Naudoti nesudtingus saltinius informacijai gauti.

2.1.5. Nurodo svarbiausius savo gyvenamosios vietovs istorijos faktus, zmones ir praeities liudytojus. 2.1.6. Paaiskina pasirinktinai kai kuri savo gyvenamosios vietos istorijos fakt rys su Lietuvos praeitimi. 2.1.7. Pateikia kelet ryskiausi Lietuvos istorijos epizod (valstybs krimasis; viduramzi Lietuva: pilys, baznycios, amatai, pirmosios mokyklos; Zalgirio msis; valstybingumo praradimas; pasipriesinimo judjimas: sukilimai, knygnesyst; Nepriklausomos valstybs atkrimas, savanoriai; okupacijos, pokario partizanai; Sjdis, nepriklausomybs atgavimas). Nurodo kelet iskiliausi savo krasto istorijos asmenybi (didieji kunigaiksciai Mindaugas, Gediminas, Vytautas, sukilimo vad Emilija Pliateryt, atgimimo tvas J. Basanavicius ir kiti), paaiskina, kuo jos pasizymjo. 2.2.1. Remdamasis savo seimos istorija, iliustruoja laiko 2.2.1. Geba sudlioti istorijos vykius chronologine tvarka tkm. vartodamas kasdienius terminus (seniau, anksciau, vliau, pries tai, paskui). 2.2.2. Pavyzdziais iliustruoja rys tarp gamtins aplinkos ir 2.2.2. Pateikia konkreci pavyzdzi, kaip zmoni zmoni gyvenimo bdo. gyvenimo bd nulemia gamtins slygos. 2.3.1. Nusako, k galima suzinoti apie praeit is 2.3.1. Naudojasi nesudtingais istorijos saltiniais paprasciausi istorijos liudytoj (sen laisk, nuotrauk, informacijai gauti. ranki ir kt.). 2.3.2. Nurodo, kuris istorijos saltinis yra patikimesnis (pavyzdziui, piesinys ar fotografija).

357

Sritis

2.4. Istorijos supratimo raiska

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas IV klas

2.4.1. Geba savais zodziais perteikti turimas zinias apie zmonijos praeit. 2.4.2. Tinkamai vartoja savo pasakojime svokas: priesistor, istorija. 3.1.1. Nustato siaurs, piet, ryt ir vakar kryptis.

3. Geografini gebjim ugdymas 3.1. Geografinis pazinimas

Isreiksti zodziu ir rastu supratim apie 2.4.1. Geba papasakoti apie nagrinjam zmonijos praeit. gyvenimo tarpsn. 2.4.2. Tinkamai vartoja savo pasakojime svokas: seniau, dabar, ateityje; para, savait, mnuo, metai; seima, gimin, gentis, tauta; tvisk, gimtin, tvyn. Elementariai orientuotis aplinkoje ir 3.1.1. Papasakoja, pavaizduoja elementaria schema savo zemlapyje. keli mokykl. 3.1.2. Nubrzia kambario, sodybos, kiemo plan. Naudoja savo sukurtus sutartinius zenklus. 3.1.3. Savais zodziais paaiskina, kas yra zemlapis. Skiria gamtiniame zemlapyje sausum ir vandenis.

3.1.4. Elementariai orientuojasi Lietuvos zemlapyje. Parodo savo gyvenam viet. 3.1.5. Skiria zemlapyje upes, kelius, miestus, ezerus, Baltijos jr. 3.2. Gamtin geografija Skirti gamtins aplinkos komponentus 3.2.1. Apraso svarbesnius savo gyvenamosios vietovs bei elementariai juos apibdinti. objektus (gamtos ir zmogaus sukurtus). 3.2.2. Supranta ir paaiskina, kaip keiciasi met laikai. Remdamasis savo patyrimu apibdina vasar, ruden, ziem, pavasar. 3.2.3. Paaiskina, kaip orus lemia Saul, vanduo, vjas.

3.1.2. Orientuojasi pagal Saul, natralius gamtos objektus, kompas. 3.1.3. Tinkamai naudojasi sutartiniais zenklais braizydamas vietovs plan. Sudaro gerai pazstamos vietovs, pavyzdziui, kaimo, miestelio, miesto dalies, plan. 3.1.4. Orientuojasi Lietuvos zemlapyje, nurodo pagrindinius geografinius objektus (upes, miestus, jr, Kursi nerij, kelius). 3.1.5. Elementariai orientuojasi gaublyje bei pusrutuli zemlapyje. Isvardija ir parodo zemynus, trumpai juos apibdina. 3.2.1. Nurodo gamtins aplinkos komponentus: sausum, vanden, or, augancius augalus ir gyvenancius gyvnus. 3.2.2. Skiria sausumos dalis (kalnus ir lygumas) ir vandenyn dalis (jras), parodo jas zemlapyje. 3.2.3. Zino krituli pavyzdzi (rasa, serksnas, sniegas, debesys). 3.2.4. Mokytojo padedamas nubraizo vandens apytakos rat, paaiskina, kaip pasipildo sulinio, ups, ezero vanduo.

358

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas IV klas

3.2.5. Zino vandens panaudojimo ir taupymo svarb. Parodo zemlapyje ilgiausias Lietuvos upes. 3.3.1. Savais zodziais paaiskina skirting zmoni gyvenimo bd (paprocius, verslus, buit, tradicijas) nulemiancias priezastis: klimat, gamtos isteklius, technologijas. 3.3.2. Nusako (bendrais bruozais) Lietuvos zmoni gyvenimo bdo ypatumus. 3.3.3. Nurodo, kad skirtinguose zemynuose gyvena vairi rasi, taut, kultr zmons. Nusako skiriamuosius rass, tautos bruozus. 3.3.4. Nurodo, kad Zems gyventojai ispazsta skirtingas religijas. Nusako, koki religij zmons gyvena Lietuvoje. 3.3.5. Nusako, koki gamtos istekli turi Lietuva, kam jie vartojami. 3.3.6. Paaiskina, koki padarini gali turti besaikis ar neprotingas gamtos istekli naudojimas. 3.3.7. Isvardija, kokiose kio sakose dirba zmons (zems kis, pramon, paslaug sritis). Zino, kuo dirba tveliai, kokie verslai vystomi Lietuvoje. 3.3.8. Geba paaiskinti, remdamasis pavyzdziais, preki rinkos mechanizm (paklausos ir pasilos, kain svyravimo dsn).

3.3. Visuomenin geografija

Nusakyti, kaip gamtins slygos kuria 3.3.1. Pateikia pavyzdzi, kokius namus statosi, kuo zmoni gyvenimo bd. rengiasi, kuo minta vairi krast zmons.

3.3.2. Savais zodziais paaiskina, is kur gaunamos zmoni vartojamos grybs. 3.3.3. Savais zodziais nusako, kaip dirba siuolaikinis kininkas ar verslininkas.

359

PAGRINDINIS UGDYMAS SOCIALINIS UGDYMAS

Socialinis ugdymas pagrindinje mokykloje yra neatsiejama moksleivi bendrojo ugdymo dalis. Jis apima ne tik socialiniam asmens ugdymui skirtus mokomuosius dalykus, bet ir daugel kit mokomj dalyk, kuri ugdomasis poveikis puoseljant jauno zmogaus socialin kultr yra labai reiksmingas. Be to, socialin moksleivio brand skatina visos mokyklos bendruomens gyvenimas: ugdymo proceso organizavimas, papildomasis ugdymas, partneriskas mokyklins bendruomens nari bendravimas ir bendradarbiavimas, jos rysiai su vietos bendruomene. Socialinis moksleivi ugdymas pagrindinje mokykloje remiasi socialini ir humanitarini moksl ­ istorijos, geografijos, filosofijos, ekonomikos, kultrins antropologijos, politologijos, psichologijos, sociologijos ir teiss ­ pagrindais. Taciau socialinio ugdymo srities mokomojo dalyko ir atitinkamos mokslo sakos paskirtis nesutampa. Mokslo paskirtis ­ ieskoti nauj pazinimo technologij, sistemingai grsti ir tikrinti mokslin pazinimo rezultat patikimum, siekti vis nauj atradim. Tuo tarpu mokomojo dalyko paskirtis ­ remiantis atitinkamos mokslo srities laimjimais, ugdyti ir brandinti moksleiv gyvenimui. Socialiniam ugdymui is dalies priskiriamas moksleivi ekologins kultros, sveikos gyvensenos gdzi ugdymas, ekonominio isprusimo pradmen formavimas bei rengimasis profesinei veiklai, darbui.

Tikslas

Pagrindinis socialinio ugdymo tikslas ­ suteikti moksleiviui pilietins ir socialins kultros pagrindus, knijancius humanizmo ir demokratijos vertybes bei principus ir atliepiancius kintancias asmens ir visuomens gyvenimo reikmes. Moksleiviai turt: ! Ugdytis tautin ir pilietin savimon, orientuot demokratijos ir teisins valstybs, humaniskumo ir tolerancijos, atvirumo pasauliui, teisingumo ir solidarumo bei laisvs principus. ! gyti asmenin, pilietin bei socialin kompetencij, grindziam krybiskai perimama kultrine tautos ir pasaulio patirtimi bei siuolaikiniais socialini moksl pagrindais. ! Ugdytis tolerancijos bei socialinio solidarumo nuostatas, pasitikjim demokratinmis visuomens ir valstybs institucijomis bei ryzt pagal isgales jas tobulinti.

! Ugdytis pasaulio sistemins vienovs samprat, suvokti, lyginti bei vertinti jo srici (gamtos, zmogaus, civilizacij, kultros, kio, teritorijos) vairov.

Uzdaviniai

Siekiama, kad pagrindinje mokykloje moksleiviai: ! pazindami ir perimdami istorin bei kultrin zmonijos ir lietuvi tautos palikim, issiugdyt tautin, kultrin bei pilietin savimon; ! suprasdami, kaip vairiai tos pacios vertybs interpretuojamos skirtingomis istorinmis, kultrinmis aplinkybmis, issiugdyt kritisk, dialogisk, krybisk santyk su socialinio bei kultrinio gyvenimo tradicijomis ir naujovmis; ! gyt istoriskumu grst dabarties supratim bei suvokt dabartiniame pasaulyje egzistuojanci visuomeni ir kultr vairov, gamtos ir zmogaus savitarpio priklausomyb; ! suvokt gamtins aplinkos ir zmogaus gyvenimo slyg regionines skirtybes bei kontrastus, zmoni gyvenimo bdo, religij ir kultr vairov; ! ismokt vertinti globalines zmonijos problemas ir ieskoti j sprendimo bd; ! suvokt dabartins demokratins visuomens ir valstybs prigimt, jos gyvavimo principus, normas bei gyt Lietuvos piliecio tapatyb; ! ismokt zvelgti aktualius Lietuvos ir Europos pltots procesus bei uzdavinius ir gebt kelti prasmingus asmeninio, visuomeninio ar profesinio gyvenimo tikslus; ! pazindami siuolaikin laisvosios rinkos kio struktr, Lietuvos darbo rinkos padt, vertindami reikalavimus darbinei bei profesinei asmens kompetencijai, issiugdyt nuostatas ir gebjimus nuolat tobulinti asmenin, socialin kultrin ir profesin kompetencij, padedanci gyvendinti uzsibrztus tikslus; ! issiugdyt elementarius gebjimus aktyviai dalyvauti visuomens gyvenime, bendrauti ir bendradarbiauti, individualiai ar kartu su kitais gyvendinti visuomeniskai svarbius tikslus; ! susikurt konstruktyv pozir darni gamtos, asmens ir visuomens raid.

Ugdytinos vertybins nuostatos

Socialinis ugdymas turt padti moksleiviams formuotis sias vertybines nuostatas: ! nuostat kurtis pasaulzir, grindziam humanizmo, demokratijos ir kultrinmis tautos vertybmis;

361

! pagarb demokratins visuomens ir valstybs tradicijoms, principams ir institutams (zmogaus teisms ir laisvms, teistumui, socialiniam teisingumui ir kt.), siekim juos puoselti, tobulinti, skleisti, ginti ir jais remtis; ! sziningum, pareigingum, darbstum ir atsakingum uz savo veiksmus ir kiekvien sipareigojim; ! nusiteikim imtis aktyvi pilietisk iniciatyv bei atsakomybs, gyvenime ir veikloje vadovautis humanizmo ir demokratijos vertybmis; ! nusiteikim vengti saliskumo ir stereotip bendraujant su kitais zmonmis, vertinant socialinio, kultrinio gyvenimo reiskinius; ! nuostat asmeninius santykius, bendravim ir bendradarbiavim vairiose gyvenimo srityse grsti savitarpio supratimu, tarimosi ir susitarimo dvasia, taikiai, demokratinmis priemonmis sprsti kylancius nesutarimus ir konfliktus; ! pagarb savo tautos tradicijoms, kultros paveldui, etnokultriniam savitumui, nusiteikim tai saugoti ir pltoti; ! atvirum Europos bei pasaulio tautini tradicij vairovei, pozityv pozir taut ir civilizacij dialog, tarptautin bendradarbiavim; ! tolerantisk pozir skirtybes: fizinius, religinius, socialinius ir kultrinius zmoni skirtumus; ! nuostat formuotis pasaulvok, grindziam civilizacijos ir kultros raidos skirtingomis geografinmis slygomis samprata; ! kritisk pozir globalizacijos ir lokalizacijos reiskinius dabartiniame pasaulyje bei nuostat j susidrimo metu islikti savimi ir bti Lietuvos valstybs pilieciu; ! pagarb gamtinei ir kultrinei aplinkai, gyvybei, jos vairovei, nusiteikim koreguoti gyvenimo bd, vartojimo procius, kin veikl, vertinus j poveik aplinkai; ! suvokiant istoriskai kintanci geosistem ir civilizacij sveik susidaryti nuostatas objektyviai vertinti dabartiniame pasaulyje vykstancius politinius, socialinius bei kultrinius reiskinius; ! atvirum naujoms idjoms, kaitai, ieskojimams, poreik tobulti; ! nusiteikim vertinti ir sprsti remiantis issamia ir visapusiska informacija, kritisk pozir ziniasklaid; ! pasiryzim realiai vertinti bei nuolatos tobulinti asmenin, socialin ir profesin kompetencij, siekiant skms sparciai kintanciame gyvenime.

Bendrieji gebjimai

362

Socialinis ugdymas orientuotas vis asmens bendrj gebjim ugdym, taciau ypac didel poveik gali daryti: I. Asmens brand liudijantiems gebjimams, kuri issiugdym rodo: ! tolerancija kitiems ir ,,kitokiems" suvokiant gamtin ir istorin zmoni ir kultr vairovs kilm; ! aktyvi pilietin laikysena bei gebjimas atsakingai veikti socialinje, kultrinje bei gamtinje aplinkoje; ! savikritiskumas, reiklumas sau bei nuolatinio mokymosi, tobuljimo siekis.

II. Komunikaciniams gebjimams, kuriuos liudija: ! mokjimas isklausyti, argumentuotas diskutavimas remiantis ziniomis ir gebjimais, gytais per socialinio ugdymo dalyk pamokas; ! gebjimas ieskoti susitarimo, konstruktyviai sprsti konfliktus; ! gebjimas dalyvauti klass, mokyklos, bendruomens gyvenime sprendziant aktualias bendravimo, socialines bei kultrines problemas.

III. Pazintiniams gebjimams, kuriuos liudija: ! domjimasis aplinkiniu pasauliu, gebjimas zvelgti vyki ir reiskini rysius laiko, erdvs bei j raidos aspektais; ! gebjimas zvelgti reiskin istoriniu, geografiniu, kultriniu bei socialiniu poziriu; ! gebjimas taikyti racional ekologini, pilietini, socialini, kultrini problem sprendimo model: problemos vardijimas ­ informacijos ieskojimas ­ informacijos analiz ­ sintez ­ vertinimas ir t. t.

IV. Darbo ir veiklos gebjimams, kuri issiugdym rodo: ! gebjimas dirbti su informacijos saltiniais ir socialinio, politinio, ekonominio bei kultrinio gyvenimo duomenimis, juos interpretuoti ir vertinti; ! gebjimas planuoti darb, veikl, atsizvelgiant turimus isteklius ir kompetencij; ! gebjimas vertinti darbo, veiklos eig, koreguoti veiksmus ir gyvendinimo bdus.

Didaktins nuostatos

363

Svarbiausia didaktin socialinio ugdymo mokomj dalyk kryptis ­ siekti visuminio ugdytinio asmenybs brandinimo. ! Ugdant pilietin smoningum laikomasi vertybi ir veiklos vienovs principo. ! Ugdant sukuriamos palankios slygos moksleivi socialinei, pilietinei, kultrinei saviraiskai ir aktyviam dalyvavimui mokyklos gyvenime. ! Ugdymo metu taikomi projektiniai, diskusiniai ugdymo metodai, skatinantys tyrinjimus, interpretacijas, problem sprendim. ! Ugdant siekiama ne tik suteikti moksleiviui zini, bet ir lavinti jo gebjimus orientuotis siuolaikinje informacijos ir technologij gausoje siekiant socialinio rastingumo. ! Ugdymo metu moksleiviai skatinami rinkti informacij is vairi saltini: ziniasklaidos, socialins aplinkos, j kritiskai vertinti ir apibendrinti, jos pagrindu daryti isvadas ir sprsti problemas. ! Moksleiviai mokomi argumentuotai reiksti savo nuomon, kritiskai vertinti faktus, pateikiamas vyki ir reiskini versijas ir pozirius. ! Moksleiviai skatinami per socialinio ugdymo dalyk pamokas panaudoti gytas zinias kasdieniame gyvenime bei vairiose nestandartinse situacijose. ! Moksleivi ugdymas turt vykti ne tik klasje, mokykloje, bet ir uz jos rib, kur patys moksleiviai savarankiskai gilintsi socialinio ugdymo dalyk program temas bei patys ugdytsi pamok metu formuojamus gebjimus. ! Socialinis ugdymas glaudziai siejamas su gyvenimo praktika, todl ugdymo metu moksleiviams pateikiamos uzduotys, reikalaujancios pagal j galimybes nagrinti svarbiausias si dien visuomens gyvenimo aktualijas bei problemas.

Struktra

Socialinis ugdymas pagrindinje mokykloje grindziamas siais mokomaisiais dalykais: istorija, geografija, ekonomika ir pilietins visuomens pagrind kursu. Sie dalykai isdstomi taip:

V­VI klass

Istorija Geografija

VII­VIII klass

Istorija Geografija Pilietins visuomens pagrindai

364

IX­X klass

Istorija Geografija Pilietins visuomens pagrindai Ekonomika

V­VI klasse ekonomikos ir pilietins visuomens pagrind kurso temos integruojamos istorijos ir geografijos mokomuosius dalykus. V klasje moksleiviai geografijos zini gyja mokydamiesi Lietuvos istorijos bei kurs ,,Gamta ir zmogus". VII­VIII klasse moksleiviai mokosi atskiras istorijos, geografijos bei pilietins visuomens pagrind kurso disciplinas, tarp kuri islaikomi tvirti tarpdalykiniai rysiai. IX­X klasse, be mint dalyk, mokomasi ir ekonomikos. Sie mokomieji dalykai sudaro socialinio ugdymo pagrindinje mokykloje as, susiejanci vien visum daugel jauno zmogaus socializacijos aspekt. Pilietins visuomens pagrind (pilietiskumo pagrind) bendroji programa ir issilavinimo standartai dabartiniu metu yra atnaujinami. Netrukus turt pasirodyti j projektas (www.pedagogika.lt/naujienos), kuris bus svarstomas ir tobulinamas mokytoj, mokslinink bei sios srities specialist. Dabar silome naudoti 1997 m. isleist ,,Pilietins visuomens pagrind bendrj program" ir tais paciais metais isleistus ,,Pilietins visuomens pagrind issilavinimo standartus (projekt)". Ekonomikos mokymui IX­X klasse silome naudoti 2002 m. isleist ,,Ekonomikos mokymo program ir standartus (projekt)".

ISTORIJA

BENDROJI PROGRAMA Tikslas

Svarbiausias istorijos mokymo pagrindinje mokykloje tikslas ­ padti moksleiviams formuotis istorin smon, supratim, kad siandienos pasaulis, jo tvarka ir vertybs yra istoriskai nulemtos ir kintancios, kad tai privalo bti dabarties zmoni atsakingai kuriama ir sergstima. Ugdydama istorin mstym, istorija padeda moksleiviams orientuotis gyvenime. Ji atskleidzia dabarties problem istorin nulemtum ir moko sias problemas sprsti remiantis istorine patirtimi. Paddama suprasti praeit ir dabart, ji sykiu moko prognozuoti socialini, ekonomini, politini ir kultrini proces raid, padeda projektuoti ateit.

365

Istorijos dalykas moko pazinti, suprasti ir vertinti praeit remiantis pagrindiniais istorijos tyrimo bdais: duomen rinkimu, analize, hipotezi klimu, lyginimu, sinteze, rodymu, isvad darymu. Kartu istorija moko interpretuoti praeit, kurti istorin pasakojim. Zmoni gyvenimas ir veikla nepaklsta gamtos sriciai bdingiems tiksliems dsningumams. Jis yra nuolat atviras vairioms interpretacijoms. Istoriskai nagrinjami zmoni gyvenimo faktai neisvengiamai turi emocin, estetin ir etin atspalv. Ms santykis su istorija yra ne tik analitinis, bet ir vertybinis, dialogiskas. Tad mokydami ir mokydamiesi istorijos, turime pazinti ir suprasti konkreci praeities zmogaus buit, mstysen, jausen, tiksen, veiksen, jo vertybi ir idj pasaul ir pagrindinius istorijos vykius, reiskinius bei procesus. Zmonija yra gyvas organizmas, kurio likimas yra istorija. Kartu su epochiniais vykiais zmonijos istorijoje, taut ir valstybi susidarymu ir svarbiausiais j raidos etapais, iskiliausi asmenybi ir pagrindini visuomens grupi veikla, tarptautiniais santykiais ir revoliucijomis, mokslo perversmais, nauj zemi atradimais visada egzistavo tai, k vadiname kasdienybe. Nepazin kasdienio zmoni gyvenimo, buities konkrecioje salyje ir konkreciu laiku negalime visapusiskai pazinti istorinio proceso, nes zmonija nesidalija tuos, kurie tiesiog gyvena, ir tuos, kurie kuria istorij. Istoriniame procese vienaip ar kitaip dalyvauja visi Zemje gyvenantys zmons. Todl kasdienio zmoni gyvenimo pazinimas leidzia isvengti praeiciai nebdingo schematiskumo, trafaretiskumo, vienpusiskumo. Per istorijos pamokas moksleiviai turt gyti istorijos, kaip sudtingos ir srysingos visumos, samprat, susidaryti pozityv santyk su praeities ir dabarties pasauliu. Istorija turt stiprinti ne tik kritines, bet ir krybines moksleivi nuostatas. Greta analitinio, kritisko zvilgsnio praeit ji privalt teikti pasigrjim zmoni darbais ir kryba.

Uzdaviniai

Siekiama, kad pagrindinje mokykloje moksleiviai: ! pazint ir suvokt esminius pagrindini zmonijos istorini epoch bruozus; ! suprast visuomenin, kin, politin bei kultrin Lietuvos, Europos ir pasaulio raid nuo seniausi laik iki si dien; ! suvokt Lietuvos viet Europos ir pasaulio istorijoje; ! suvokt asmens viet visuomenje, individo ir visuomens santyki kait istorijoje; ! suprast dabarties visuomenei svarbi vertybi, idj, ideologij ir pasaulvok istorin raid; ! suvokt siandienins demokratins valstybs ir pilieci visuomens istakas ir jos formavimosi ypatumus; ! suprast esminius kasdienio zmoni gyvenimo pokycius praeityje;

366

! issiugdyt gebjim orientuotis istoriniame laike ir erdvje; ! ismokt palyginti istorijos faktus, reiskinius bei procesus; ! issiugdyt gebjim rinkti ir analizuoti vairiuose saltiniuose esanci informacij bei kritiskai j vertinti; ! ismokt sieti istorinius faktus prasmin visum, nustatyti istorini reiskini priezastis bei padarinius; ! ismokt analizuoti istorinius faktus ir problemas, atsizvelgdami laikotarpio ir vietos slygas; ! issiugdyt domjimsi savo tautos ir pasaulio patirtimi bei pagarb praeities kart kultriniam palikimui; ! susidaryt objektyv pozir praeit ir dabart, taut ir valstyb, tradicijas ir naujoves, humaniskum ir demokratij; ! ismokt vertinti demokratijos ir totalitarizmo, globalizacijos ir lokalizacijos reiksm zmonijai; ! issiugdyt tolerancij, pakantum kit nuomonei, tradicijoms, kultroms bei gebjim matyti teigiamas ir neigiamas j ypatybes.

Metodins nuorodos

Mokykla siekia ugdyti asmen kaip savarankisk ir atsaking tautos bei zmonijos nar, sitaip skatinti atviros pilieci visuomens Lietuvoje krimsi. Sis ugdymo tikslas turi persmelkti istorijos dalyko turin ir metodus. Tai turt bti svarbiausias atskaitos taskas mokyklai, mokytojui renkantis ugdymo medziag ir jos perteikimo bdus. Pirmiausia ugdytinas istorinis mstymas ­ gebjimas zvelgti dabarties gyvenimo istorin nulemtum, sieti siandienines zmogaus ir visuomens problemas su istoriniu kontekstu, svarstyti ir numatyti visuomens raidos perspektyvas. Fakt, svok, idj, teorij pazinimas istorijos pamokose yra svarbus, bet ne savitikslis dalykas. Tai priemon dabarties gyvenimui suvokti, kad galtume tikslingiau ir prasmingiau veikti. Tad itin daug dmesio turtume skirti vairiapusei ms dabarciai aktualiai istorinei patirciai perteikti, zvelgiant jos gali, istorinei smonei, sykiu ir bendram socialiniam bei emociniam intelektui ugdyti. Greta pacios praeities ne maziau svarbus istorijos turinio dalykas yra ms santykis su praeitimi, ms rysys su tradicija. Mokydamiesi istorijos, moksleiviai nuolat turt matyti jos svarb dabarties pasaulio pazinimui. Pirma, istorija turi tenkinti moksleivio smalsum ­ atskleisti mus supanci daikt ir dalyk istorin kilm. Kita vertus, ji btina asmens savizinai, asmens tapatybei susikurti ­ jos priederm padti moksleiviams ieskoti savo vietos pasaulyje, susirasti patikimus asmeninio gyvenimo orientyrus, susikurti autentisk vertybi sistem.

367

V­VI klasse moksleiviai mokomi rinkti ir naudotis j amziui suvokiama istorine medziaga, skatinami ja remiantis daryti isvadas. Vaikams padedama ieskoti istorijos fakt istak, priezasties ir pasekms rysi, ssaj. Nuo mazens ugdomi gebjimai pagal isgales aiskintis istorinius tekstus bei pateikti ir pagrsti savo nuomon. VII­VIII ir IX­X klasse moksleiviams padedama perprasti istoriko darbo pradmenis: rinkti informacij is vairi saltini: istorini dokument, ziniasklaidos, meno krini, vietos istorini paminkl, muziej ekspozicij, tiesioginio dabarties stebjimo bei kt. Moksleiviai mokomi kritiskai vertinti istorijos saltinius. Ugdomi j gebjimai suprasti skirtingas t paci fakt interpretacijas ir j priezastis. Moksleiviai mokomi aiskintis istorinius vykius, reiskinius ir procesus, kelti klausimus, formuluoti argumentus, rodymus, isvadas, logiskai pltoti istorin pasakojim. Istoriniai reiskiniai bei procesai atskleidziami vairiais poziriais: socialiniu, politiniu, kultriniu, kiniu ir paprasciausios zmogaus buities, gyvenimo bdo poziriu. Istorinis pazinimas nuolat turt bti orientuotas konkret, istorisk zmog ir jo gyvenamj aplink. Taip pat per pamokas btina nuolat praeit zvelgti dabarties rpesci, problem, lkesci poziriu, neuzmirstant istorij kreiptis kaip gyvenimo mokytoj. Istorijos pamokose nuolat dert susieti vietos, Lietuvos ir pasaulio istorij. Nagrinjam Lietuvos istorij btina sieti su pasaulio istorine raida. Istorijos pamokose turt bti ugdomi moksleivi gebjimai rekonstruoti praeit, sijausti vien ar kit istorin laikotarp, j isgyventi. Moksleiviai skatinami suprasti, k reiskia gyventi vienu ar kitu laikotarpiu, sprsti vien ar kit problem konkreciu istoriniu laiku. Istorijos dalykas turt remtis vairiais ugdymo metodais. Siekiant bendrj ugdymo tiksl, itin svarbs aktyvaus mokymo metodai, ugdantys mstym, bendrus socialinius ir kultrinius gebjimus, formuojantys vertybines nuostatas. Btina istorijos mokymsi glaudziai sieti su gyvenimo praktika, dabarties visuomeninio gyvenimo analize, si dien problem sprendimu. Moksleiviai turt bti mokomi kritiskai vertinti dabarties politini bei socialini proces israisk ziniasklaidoje ir zvelgti j is istorins retrospektyvos. Pamok metu placiai diegtinas projekt metodas, mokymasis bendradarbiaujant. Rengiami projektai kai kuriais atvejais galt apimti kelis mokomuosius dalykus, juos integruoti probleminiu poziriu. Istorijos klausimai turt bti nuolat bendrai svarstomi ir diskutuojami, moksleiviams sudaromos galimybs argumentuotai reiksti savo nuomon, aiskintis kit poziri argumentus. Nemaza dalis istorijos pamok turt vykti muziejuose, bibliotekose, istorinse isvykose. Mokant istorijos turt bti naudojamos mokomosios kompiuterins programos, internetas bei vaizdo medziaga. Praeitis turt bti pazstama ir suprantama kaupiant patirt is paci vairiausi saltini, apklausiant vyki liudytojus, aiskinantis skirtingus praeities vertinimus, sukaupt patirt vairiais poziriais interpretuojant.

Struktra ir rysiai su kitais dalykais

368

Istorijos dalyko turinio pagrindas ­ istorin zmonijos, lietuvi tautos ir Lietuvos visuomens patirtis. Taigi istorijos dalykas apima vairias praeities visuomeni gyvenimo sritis: kultrin, socialin, religin, politin, kin. Jo turin sudaro ne tik visuomens gyvenimo struktr, bet ir kasdienio zmogaus gyvenimo, mentaliteto raida, idj ir smoningumo istorija. Tai yra zmogaus ir jo vietos visuomenje, jo rysi su visuomene kaita. Pagrindinje mokykloje istorijos mokomasi koncentrais, laikantis chronologinio nuoseklumo: V­VI klasse pateikiama vaizdinga reiksming Lietuvos ir pasaulio istorijos vyki apzvalga nuo seniausi ligi dabarties laik. VII­VIII klasse susipazstama su nuoseklia, apibendrinta Lietuvos bei pasaulio istorija nuo seniausi laik iki XVIII a. antrosios puss. IX­X klasse nagrinjama Lietuvos ir pasaulio istorija nuo XVIII amziaus antrosios puss iki si dien. Si programa gali bti papildyta tautinms mazumoms aktualiomis, o lietuviskose mokyklose ­ regiono, miesto istorijos temomis, krastotyros medziaga. Istorija neatsiejamai susijusi su vairiais mokomaisiais dalykais. Mat visi dalykai turi istorin matmen, remiasi tam tikra istorine savo srities patirtimi. J mokymuisi btinas istorinis mstymas. Itin glaudziai istorija siejasi su kitais socialiniais bei humanitariniais mokomaisiais dalykais. Moksleivi smonje vis j perteikiama patirtis turt jungtis prasming visum. Su doriniu ugdymu istorij sieja bendras objektas ­ zmogaus vertybi sklaida zmonijos raidoje, religij, idj ir smoningumo istorija. Be to, jungia bendras siekis ­ ugdyti piliet, gebant savo veiksmus grsti doros principais. Ir vienas, ir kitas dalykas moko asmen doriskai apsisprsti remiantis istorine patirtimi. Su pilietins visuomens pagrind kursu sieja labai artimi abiej dalyk ugdymo tikslai. Bendri klausimai: istorin demokratijos raida, pilietins savimons raida, visuomenini struktr, asmens ir visuomens santyki kaita bei kt. Daugeliu atzvilgi bendri ir ugdymo metodai, padedantys sieti dabarties zmogaus ir visuomens problemas su istoriniu kontekstu. Saitai su geografija leidzia gilinti istorijos reiskini supratim dviem aspektais: a) zmogaus kuriam darini priklausomyb nuo gamtos slyg; b) t paci darini priklausomyb nuo issidstymo erdvje (geopolitikos poziriu). Istorij ir geografij sieja abu dalykus integruoti ekonomikos, kultrologijos, teiss, politologijos, sociologijos, religijotyros pradmenys. Su lietuvi kalba rysiai itin stiprs. J pagrindas ­ abiej dalyk nagrinjama lietuvi tautos ir Lietuvos kultros raida, sios raidos santykis su pasaulio kultriniais procesais. Kultros raidos pazinimas bei supratimas istorijos ir lietuvi kalbos pamokose turi vienas kit papildyti ir pagilinti. Siuos dalykus sieja ir bendras siekis rpintis kalbine asmens raiska, funkciniu ir bendrosios kultros asmens rastingumu. Istorijos pamokose turt bti kryptingai ugdoma kalbin asmens kultra:

369

diskutuojant, argumentuojant, oponuojant, nagrinjant ir interpretuojant istorinius tekstus, kuriant istorinius pasakojimus. Dalykus sieja politinis, socialinis, kultrinis literatros tekst kontekstas, visuomeninis literatros vaidmuo vairiose istorinse epochose. Su uzsienio kalbomis istorij sieja siekis aiskintis taut kultr, politinio, kinio, visuomeninio gyvenimo bruozus, j savivokos principus. Aukstesnse klasse dert remtis pasaulio kultr pazinimui reiksmingais uzsienio kalb tekstais. Bendros temos: visuomen, zmogaus teiss, politins partijos, demokratija, istoriniai laimjimai ir pan. Su menais sieja bendri kultr pazinimo bei j interpretavimo tikslai, bendra men istorijos medziaga. Menin kryba sudaro slygas isgyventi praeities kultros reiskinius, patirti praeities zmogaus isgyvenimus. Bendra problematika: meno vaidmuo vairiose epochose, menas kaip pasaulvokos israiska. Su gamtos mokslais ir matematika istorij sieja bendras siekis ugdyti login mstym, pastangos atskleisti mokslinio pasaulio pazinimo, mokslinio mstymo raid, technikos ir technologijos viet vairiose praeities civilizacijose bei siandienos pasaulyje. Istorijai yra svarbs visuomens reiskini tyrimui taikomi matematiniai (ypac statistiniai) metodai, gamtos mokslams bdingas dmesys faktinei medziagai, duomen patikrinimui, interpretacijos pagrstumui. Bendros temos: ekologija, technikos ir mokslo raida. Su technologiniu ugdymu istorij sieja kai kuri technologij, zmogaus buities, tautini tradicij, darbo raidos pazinimas. Abiem dalykams yra svarbus technikos, technologij pltots ir zmogaus gyvenimo bei mstymo kaitos rysys.

Turinys

V­VI klass

Lietuvos istorija Zmogus ir istorija. Istorijos dalyko paskirtis. Istorijos pazinimo bdai ir istoriko darbas. Priesistors zmogaus gyvenimas. Senieji Lietuvos gyventojai. Baltai. J gyvenimo bdas. Pagrindins bendro gyvenimo formos. Senieji verslai, tikjimas ir kryba. Lietuva nuo valstybs susidarymo iki Liublino unijos su Lenkijos karalyste. Valstybs susikrimas, Mindaugo karalyst. Kovos su riteri ordinais. LDK teritorijos pltra rytus. Lietuvos krikstas. Kunigaiksci valdoma Lietuva, jos santykiai su kaimynais ir kitais krastais. Kasdienis zmoni gyvenimas LDK (kunigaikscio dvare, mieste ir kaime). Lietuva Abiej Taut Respublikoje. LDK ir Lenkijos karalyst Abiej Taut Respublikoje. Abiej Taut Respublikos santykiai su kaimyninmis valstybmis. Kasdienis zmoni gyvenimas

370

luominje visuomenje. Religinis ir tautinis sambvis. LDK kultra XVI ­ XVIII a. Abiej Taut Respublika: reform bandymai ir valstybs padalijimai. Lietuva XIX amziuje. Lietuva Rusijos imperijos valdzioje: visuomen be valstybs. Ginkluota ir kultrin kova. Visuomens kaita XIX amziuje. Kasdienis zmoni gyvenimas XIX amziaus Lietuvoje. Lietuva XX a. Valstybs atkrimas XX amziaus pradzioje. Lietuvos laimjimai. Kasdienis zmoni gyvenimas tarpukario Lietuvoje. Antrasis pasaulinis karas. Sovietin ir hitlerin okupacija: trmimai, masins zyd zudyns; pasipriesinimas. Lietuvos sovietizacija. Kasdienis zmoni gyvenimas sovietinje Lietuvoje. Lietuvos nepriklausomybs atkrimas. Lietuvos valstybs raida ir perspektyvos. XX a. Lietuvos kultra.

Pasaulio istorija Zmogus ir istorija. Istorinis laikas ir erdv. Istorijos saltiniai ir istoriko darbo bdai. Priesistor ir istorini laik pradzia. Priesistors zmogaus gyvenimas. Zmogus ir visuomen senosiose civilizacijose. Senj civilizacij laimjimai. Antikos civilizacij laimjimai. Krikscionybs atsiradimas. Viduramzi Europa. Didysis taut kraustymasis. Nauj valstybi krimasis Europoje. Krikscionybs plitimas ir baznycia viduramziais. Islamo atsiradimas. Zmogus viduramzi visuomenje. Viduramzi Europos kultra, jos santykiai su kitomis kultromis. Ankstyvieji naujieji laikai. Renesansas. Geografiniai atradimai. Reformacija. Svieciamoji epocha. Didzioji Pranczijos revoliucija. JAV susikrimas. Naujj laik visuomens atsiradimas. Kasdienis zmoni gyvenimas ankstyvaisiais naujaisiais laikais. XIX amzius. Pramons revoliucija. Zmogus industrinje visuomenje. Nacionaliniai ir socialiniai judjimai. Europos kolonijin ekspansija. Kasdienio zmoni gyvenimo pokyciai. XX amzius. Pasauliniai karai. Komunizmas ir fasizmas. Zmogus totalitarinje ir demokratinje visuomenje. Ryt ir Vakar varzybos po Antrojo pasaulinio karo. Mokslo ir technikos laimjimai XX a. Siuolaikins pilieci visuomens bruozai. Svarbiausios dabartinio pasaulio problemos. XX a. pasaulio kultra.

VII­VIII klass

Lietuvos ir pasaulio istorija Zmogus istorijoje. Pagrindiniai istorijos saltiniai ir pazinimo metodai. Istorini pasakojim vairov. Moksleivio darbo bdai mokantis istorijos. Priesistors zmogus. Zmogaus kilms teorijos. Zmoni prisitaikymas prie gamtini slyg priesistoriniais laikais.

371

Pirmyksciai zmons ­ medziotojai ir rankiotojai. Visuomens atsiradimas ir jos diferenciacijos pradzia. Zinios apie seniausij Lietuvos gyventoj visuomen. Pagrindiniai priesistors zmoni uzsimimai ir j raida. Svarbiausi atradimai ir laimjimai. Priesistors zmogaus pasaulziros elementai. Ikikrikscioniskosios Lietuvos gyventoj kultra. Kasdienis priesistors zmoni gyvenimas pasaulyje ir Lietuvoje. Senovs Ryt civilizacijos. Gamtins slygos ir j taka senovs civilizacijoms. Didzij paupi civilizacij visuomen. Centralizuota valstyb ir organizuotas valdymas. Bendrieji Egipto, Mesopotamijos, senovs zyd, Indijos ir Kinijos valstybi politins istorijos bruozai. Seniausioji nerasytin teis. Pirmieji rasytins teiss norm rinkiniai. Natrinis kis. Miestas ­ gamybos, main, prekybos bei rinkos rysi centras. Senovs Ryt civilizacij zmogaus pasaulziros elementai. Religijos bruozai. Diev panteonas. Monoteizmo atsiradimas. Rasto atsiradimas ir abcl. Mokslo krimasis. Didzij paupi civilizacij menas. Kasdienis zmoni gyvenimas didziosiose paupi civilizacijose. Antikos civilizacijos. Vidurzemio jros gamtins slygos ir j taka antikos civilizacijoms. Zmogus antikos civilizacij visuomense. Miestas-valstyb (polis), respublika, imperija. Demokratija. Graikijos (polio) pilietis. Romos pilietis. Romn teis. Svarbiausi senovs graik ir romn politins istorijos vykiai. Graikijos ir Romos kinis gyvenimas. Romn rysiai su balt pasauliu. Antikos zmogaus pasaulzira. Graik, romn religija ir jos funkcijos. Filosofijos atsiradimas. Mokslo sistemos krimasis antikos civilizacijoje. Technologij raida. Svietimas antikos civilizacijoje. Graik, romn menas. Helenizmas. Krikscionyb, jos atsiradimas ir isplitimas. Kasdienis graik ir romn gyvenimas. Viduramzi civilizacija. Gamtins slygos Europoje ir Azijoje. Viduramzi visuomens struktra. Feodalizmas. Viduramzi valstyb. Feodalin valdzios piramid. Feodalinis susiskaldymas ir centralizacija. Teis ir paprotys viduramziais. Svarbiausios Europos ir Azijos valstybs viduramziais. Europos rysiai ir susidrimai su Azijos pasauliu. Islamo atsiradimas. Kryziaus zygiai. Mongol-totori ekspansija. Ikikrikscioniskoji ir krikscioniskoji Lietuvos visuomen. Lietuva nuo valstybs susidarymo iki Liublino unijos su Lenkija. LDK kovos su vokieci ordinais. Viduramzi kio struktra ir jos raida. Amatai ir prekyba. Viduramzi zmogaus pasaulvaizdis. Krikscionyb ir pagonyb Europoje bei Lietuvoje viduramziais. Krikscioni baznycia. Viduramzi menas, mokslas ir svietimas. Ikikrikscioniskosios ir krikscioniskosios Lietuvos kultra.

372

Kasdienis viduramzi zmoni gyvenimas. vairi LDK visuomens sluoksni kasdienis gyvenimas. Ankstyvieji naujieji laikai. Renesansas ir humanizmas. Knyg spausdinimas. Permainos moksle, svietime ir filosofijoje. Geografiniai atradimai ir geografinio akiracio pltra. Reformacija bei katalik baznycios reformavimasis Europoje ir LDK. Kontrreformacija. Prekinio kio vystymasis. Manufaktrin gamyba. Pasaulin ekonomika ir kolonijins ekspansijos pradzia. LDK kis ir jo permainos. Luomins visuomens pokyciai. LDK visuomens raida Abiej Taut Respublikoje. Bajor demokratija. Luomin monarchija. Absoliutizmas ir absoliutin monarchija Vakaruose. Ryt valstybi valdymo sistemos ypatumai. Unijin Lietuvos-Lenkijos valstyb. Bendrieji Europos, Azijos bei Siaurs Amerikos politins istorijos bruozai. Renesanso, baroko ir klasicizmo menas. Renesansas, barokas ir klasicizmas LDK. Religin ir tautin tolerancija LDK. Netolerancijos proverziai. Kasdienis zmoni gyvenimas pasaulyje ir LDK ankstyvaisiais naujaisiais laikais.

IX­X klass

Lietuvos ir pasaulio istorija Pasaulis ir Lietuva XVIII a. antrojoje pusje­XX a. pradzioje. Svietj idjos ir j taka visuomens ir valstybs raidai. JAV nepriklausomybs karas ir moderniosios demokratijos atsiradimas. JAV nepriklausomybs deklaracija. Didzioji Pranczijos revoliucija. Zmogaus ir piliecio teisi deklaracija. Pilietins visuomens atsiradimas. Pirmosios rasytins konstitucijos. Pastangos reformuoti Abiej Taut Respublik ir visuomen. 1791 m. geguzs 3 d. konstitucija. Abiej Taut Respublikos zlugimas. Napoleono karai ir j poveikis socialinei ir politinei Europos raidai. Lietuva Rusijos imperijos sudtyje XIX a. pirmojoje pusje. Pramons revoliucija ir visuomens struktros kaita. Zmogus industrinje visuomenje. Moter visuomenins emancipacijos pradzia pasaulyje ir Lietuvoje. Kapitalizmo raida. Urbanizacija. Industrializacijos nevienalaikiskumas vairiuose pasaulio regionuose. Lietuvos kio ir visuomens struktros pokyciai XIX a.­XX a. pradzioje. XIX a. revoliucijos: modernios valstybi valdymo sistemos krimasis. Pagrindins politins socialins ideologijos: liberalizmas, konservatizmas, socializmas.

373

Nacionalizmas. Tautiniai sjdziai. Lietuvi tautinis sjdis ir moderniosios lietuvi tautos formavimasis. Vakar civilizacijos susidrimai su kitomis civilizacijomis. Imperializmas. Europos kolonijins ekspansijos taka pasauliui. Europos, Azijos bei Siaurs ir Piet Amerikos politins istorijos XVIII a. antrojoje pusje­XX a. pradzioje bendrieji bruozai. XIX a. zmogaus pasaulziros bruozai. Pokyciai moksle, technikoje, svietime ir mene. Mokslo ir kultros raida Lietuvoje. Kasdienis zmoni gyvenimas pasaulyje ir Lietuvoje XVIII a. antrojoje pusje­XX a. pradzioje. Pasauliniai karai ir tarpukario laikotarpis. Pirmojo pasaulinio karo priezastys, eiga ir rezultatai. Pokario met politins permainos Europoje. Lietuvos valstybs atkrimas. Liberalioji demokratija. Federalizmo idjos Europoje. Totalitarini ir autoritarini rezim sigaljimas Europoje. Fasizmas, nacionalsocializmas, komunizmas, j veiklos principai ir padariniai. Parlamentarizmas ir autoritarizmas tarpukario Lietuvoje. Pasaulio kio raida. Didzioji kriz ir jos padariniai. Kultra ir mokslas. Pirmosios Lietuvos Respublikos kio ir kultros laimjimai. Kasdienis zmoni gyvenimas tarp dviej pasaulini kar pasaulyje ir Lietuvoje. Antrojo pasaulinio karo priezastys, eiga, padariniai. Masins zyd zudyns. Lietuvos valstybingumo netektis. Okupacijos ir j padariniai. Pasipriesinimas ir kolaboravimas. Pasaulis ir Lietuva XX a. antrojoje pusje­XXI a. pradzioje. Teritoriniai politiniai pokyciai Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Saltasis karas. Jungtins Tautos ir taikos issaugojimas pasaulyje. Bendrieji demokratini ir totalitarini sali politins raidos bruozai. Lietuva antrosios soviet okupacijos metais. Krasto sovietizacija ir pasipriesinimas jai. Permainos Lietuvos kyje ir visuomenje soviet okupacijos metais. Kolonijins sistemos suirimas. Treciasis pasaulis. Europos integracijos procesas. Visuomen ir jos raidos bruozai demokratinse ir totalitarinse salyse. Zmogaus teisi padtis demokratinje ir totalitarinje valstybje. Mokslo ir technikos pazanga ir jos poveikis gamybai ir visuomens raidai. Poindustrins visuomens formavimasis. SSRS ir pasaulins komunizmo sistemos zlugimas. Lietuvos nepriklausomybs atkrimas. Rinkos ekonomikos ir pilietins visuomens krimasis. Lietuvos integracija Vakar politines, karines bei ekonomines struktras. Europos Sjunga. NATO. Zmogaus pasaulvaizdzio pokyciai. Kultros ir mokslo raida XX a. antrojoje pusje. Lietuvos kultra soviet okupacijos metais ir nepriklausomoje Lietuvoje.

374

Kasdienio zmoni gyvenimo pokyciai XX a. antrojoje pusje pasaulyje ir Lietuvoje. Pasaulio civilizacij sveika. Siandienin vartotojiskoji visuomen. Svarbiausios siandienins visuomens gyvenimo problemos.

ISSILAVINIMO STANDARTAI

Esminiai gebjimai Pasiekimai

VI klas 1. Istorins raidos suvokimas Zmogus ir istorija 1.1. Paaiskina, kad zmogus yra istorijos krjas tam tikrame laike ir tam tikroje erdvje. 1.2. Nusako, kodl svarbu ismanyti istorij. 1.3. Pateikia elementari pavyzdzi, kaip dirba istorikai tirdami praeit. Priesistor 1.4. Pateikia kelet pavyzdzi apie priesistors zmoni gyvenim Lietuvoje ir pasaulyje. 1.5. Paaiskina pacius bendriausius priesistors ir istorini laik zmoni gyvenimo skirtumus. Senovs Ryt ir antikos civilizacijos 1.6. Nurodo kelet reiksming senovs Ryt ir antikos civilizacij laimjim. 1.7. Pateikia vien du pavyzdzius, parodancius, koki tak zmoni gyvenimui dar krikscionyb. Viduramzi Europa 1.8. Apibdina viduramzi Europos krikscioni baznyci, feodalin visuomen, mokslo ir kultros savitumus. 1.9. Pateikia kelet pavyzdzi apie viduramzi Europos santykius su islamo pasauliu. 1.10. Pateikia pavyzdzi apie kasdien zmoni gyvenim viduramzi Europoje ir Lietuvoje. 1.11. Nusako kelet svarbiausi Lietuvos valstybs susidarymo priezasci. 1.12. Nurodo du tris lietuvi kov su kryziuociais epizodus. 1.13. Paaiskina kriksto svarb Lietuvos valstybei. 1.14. Paaiskina, kuo Lietuvai nusipeln didieji kunigaiksciai. Ankstyvieji naujieji laikai 1.15. Nurodo kelet vyki, lmusi naujj laik pradzi pasaulyje. 1.16. Iliustruoja pavyzdziais kasdienio zmoni gyvenimo kitim. 1.17. Remdamasis ziniomis apie JAV nepriklausomybs kar, Didzij Pranczijos revoliucij, paaiskina, kaip praeityje zmons savo gyvenime siek tvirtinti laisv ir demokratij. 1.18. Nurodo kelet priezasci, kodl LDK suartjo su Lenkija. Pavyzdziais iliustruoja LDK politin gyvenim Abiej Taut Respublikoje. 1.19. Apibdina Abiej Taut Respublikos santykius su kaimyninmis valstybmis. 1.20. Pateikia pavyzdzi apie kasdien zmoni gyvenim Abiej Taut Respublikoje. Nusako, kuo LDK pasireisk religin ir tautin tolerancija. 1.21. Nusako Svieciamosios epochos idj poveik Abiej Taut Respublikai. Pasaulis ir Lietuva XIX amziuje 1.22. Nurodo, kaip Lietuva pateko Rusijos imperij. 1.23. Nusako pramons revoliucijos tak industrins visuomens atsiradimui.

Suvokti politin, socialin, ekonomin ir kultrin pasaulio ir Lietuvos kait praeityje.

375

Esminiai gebjimai

Pasiekimai

1.24. Europos valstybi istorijos pavyzdziais iliustruoja, kaip XIX amziuje vyko nacionaliniai ir socialiniai judjimai bei kolonijin ekspansija. 1.25. Nusako kelet fakt apie pasipriesinim Rusijos imperijos politikai (sukilimai, knygnesyst, blaivybs sjdis ar kt.) ir tautin atgimim Lietuvoje. 1.26. Pateikia kelet pavyzdzi apie kasdienio zmoni gyvenimo pokycius XIX amziuje. Pasaulis ir Lietuva XX amziuje 1.27. Nusako antihumanisk pasaulini kar pobd. 1.28. Nurodo demokratini ir diktatrini valstybi pozymius. 1.29. Pateikia pavyzdzi, iliustruojanci antidemokratin komunizmo ir fasizmo pobd. 1.30. Pateikia pavyzdzi, kas vyko saltojo karo metais. 1.31. Nusako reiksmingiausius XX a. mokslo ir technikos laimjimus ir j poveik kasdieniam zmoni gyvenimui. 1.32. Nurodo kelet svarbiausi dabarties pasaulio problem. 1.33. Nurodo kelet fakt is XX a. pasaulio kultros istorijos. 1.34. Paaiskina, kaip buvo atkurta Lietuvos valstyb. 1.35. Nurodo kelet reiksmingiausi pirmosios Lietuvos Respublikos laimjim. 1.36. Isvardija kelet fakt apie Antrj pasaulin kar ir Lietuvos nepriklausomybs praradim. 1.37. Pavyzdziais iliustruoja, kaip vyko sovietizacija Lietuvoje ir pasipriesinimas jai. 1.38. Nurodo bdingiausius zmogaus gyvenimo sovietinje Lietuvoje bruozus. 1.39. Paaiskina, kaip buvo atkurta Lietuvos nepriklausomyb. 1.40. Nurodo kelet fakt is XX a. Lietuvos kultros istorijos.

Orientuotis istorinje erdvje ir laike.

2. Istorins erdvs ir laiko supratimas 2.1. Isvardija pagrindinius istorijos periodus (priesistor, senov, viduriniai amziai, naujieji laikai, naujausieji laikai). 2.2. Nusako kai kuriuos si laikotarpi panasumus ir skirtumus ir geba juos isdstyti chronologine tvarka. 2.3. Parodo zemlapyje reiksmingiausi Lietuvos ir pasaulio istorijos vyki vietas. 3. Istorijos saltini tyrimas 3.1. Geba nurodyti kelet istorijos saltini, is kuri istorikai suzino apie praeit. 3.2. Atsako klausimus apie praeit naudodamasis paciais paprasciausiais istorijos saltiniais. 4. Istorijos analiz ir interpretacija 4.1. Nusako akivaizdzias istorini vyki bei reiskini priezastis ir pasekmes. 4.2. Pradeda skirti akivaizdziai skirtingus praeities pateikimo bdus.

Naudoti ir vertinti istorijos saltinius. Suvokti skirting istorini vyki aiskinim, mokti aiskinti priezastis ir pasekmes. Sklandziai isreiksti praeities supratim.

5. Istorijos supratimo raiska 5.1. Zodziu ir rastu dsto svarbiausi istorini vyki epizodus, tiksliai vartoja elementarias istorijos svokas. VIII klas 1. Istorins raidos suvokimas Zmogus ir istorija 1. 1. Paaiskina, kad zmons kuria istorij, o istorija tyrinja zmoni veikl praeityje. 1. 2. Pavyzdziais parodo, kaip istorikai, remdamiesi istorijos saltiniais, atkuria praeit. Priesistors zmogus

Suvokti politin, socialin, ekonomin ir kultrin pasaulio ir Lietuvos kait praeityje.

376

Esminiai gebjimai

Pasiekimai

1.3. Nusako kreacionistins ir evoliucins zmogaus kilms teorijos skirtumus ir panasumus. 1.4. vertina gamtos vaidmen priesistors zmoni gyvenime. 1.5. Nurodo priesistors zmoni bendro gyvenimo tipus Lietuvoje ir pasaulyje (seima, gimin, gentis, genci sjunga). 1.6. Apibdina priesistors zmoni uzsimimus ir j kitim (ranki gamyba, perjimas nuo pasisavinamojo gaminamj k, zemdirbyst ir gyvulininkyst, mainai). 1.7. Pasirinktinai apibdina priesistors zmogaus pasaulziros elementus (erdvs ir laiko suvokim, mitin mstym, religijos atsiradim ar kt.). 1.8. Nurodo svarbiausius priesistors zmoni atradimus ir laimjimus (ugnies naudojimo pradzia, gyvn prijaukinimas, pirmj technologij uzuomazgos, dangaus kn stebjimas, dails, skulptros ir architektros atsiradimas). 1.9. Nurodo esminius ikikrikscioniskosios Lietuvos kultros bruozus. 1.10. Apibdina kasdienio priesistors zmoni gyvenimo bruozus Lietuvoje ir pasaulyje (gyvenamojo bsto raida, bald atsiradimas, sviesa ir siluma, maistas ir mityba, drabuziai ir papuosalai, susisiekimas sausuma ir vandeniu, religins apeigos ir svents). Senovs Ryt civilizacijos 1.11. Apibdina gamtini slyg tak paupi civilizacij atsiradimui ir vystymuisi. Nurodo kelet pozymi, kurie bdingi sioms civilizacijoms. 1.12. Nusako zmogaus padt hierarchinje paupi civilizacij visuomenje. 1.13. Apibdina valstybs organizacij ir valdym pasirinktoje paupi civilizacijoje. 1.14. Remdamasis politins istorijos vykiais, apibdina pasirinktos paupi civilizacijos raid. 1.15. Isvardija svarbiausius paupi civilizacij teiss paminklus ir nusako j reiksm. 1.16. Apibdina miest kaip gamybos, main, prekybos bei rinkos rysi centr. 1.17. Apibdina pasirinktos paupi civilizacijos zmogaus pasaulziros elementus (laiko samprat, pozir erdv ar kt.). 1.18. Palygina politeistines religijas su monoteizmu. 1.19. Apibdina reiksmingiausius paupi civilizacij mokslo ir svietimo, meno laimjimus (monumentals statiniai, bibliotek atsiradimas, mokyklos ir kt.). 1.20. Apibdina pasirinktos paupi civilizacijos kasdienio zmoni gyvenimo bruozus (bstai, baldai, sviesos ir silumos saltiniai, maistas ir mityba, apranga, susisiekimas ir komunikacija, svents ir laisvalaikis). Antikos civilizacijos 1.21. Nusako gamtines Vidurzemio jros pakranci slygas ir j tak antikos civilizacijoms. 1.22. Palygina zmogaus socialin status graik poliuose, romn respublikoje ir imperijoje. 1.23. Nusako zmogaus politinio statuso raid nuo polio piliecio iki pilietins bendruomens (Romos imperijoje). 1.24. Nusako bdingiausius senovs Atn demokratijos bruozus. rodo, kad siandienins demokratijos istakos yra Senovs Graikijoje. 1.25. Isvardija svarbiausius antikos civilizacijos politins istorijos vykius. 1.26. Apibdina svarbiausius Atn polio teiss bruozus. Nusako romn dvylikos lenteli statym esm. 1.27. Nusako antikos kio bruozus (autarkija, metropolija ir kolonija, pasaulio prekybos sritys ir centrai, amatai, latifundij kis ir laisvieji kininkai, kolonai). 1.28. Pasirinktinai apibdina antikos zmogaus pasaulziros elementus (ciklins laiko sampratos kaita, linijins laiko sampratos sigaljimas, viesoji ir asmenin erdv ar kt.). 1.29. Remdamasis mitais, legendomis, antikos autori kriniais, apibdina senovs graik ir romn religijas. 1.30. Paaiskina olimpini zaidyni viet graik visuomeniniame gyvenime.

377

Esminiai gebjimai

Pasiekimai

1.31. Apibdina svarbiausias krikscionybs idjas. Paaiskina, kuo krikscionyb skyrsi nuo kit to meto religij. 1.32. Nurodo reiksmingiausius graik ir romn kultros laimjimus (filosofija, drama, teatras, architektra, teis). 1.33. Paaiskina, kaip antikos laimjimai paveik zmonijos raid. Pateikia pavyzdzi apie antikos kultros atspindzius dabartiniame ms gyvenime. 1.34. Apibdina kasdien zmoni gyvenim antikos civilizacijose (bstai, baldai, sviesos ir silumos saltiniai, maistas ir mityba, apranga, susisiekimas ir komunikacija, svents ir laisvalaikis). Viduramzi civilizacija 1.35. Apibdina Europos ir Azijos krastovaizd viduramziais. 1.36. Nurodo ir apibdina pagrindines viduramzi visuomens socialines grupes. 1.37. Isryskina bdingiausius viduramzi feodalins valstybs ir valdzios bruozus (miestai ir j valdymas, luomin monarchija, kunigaikstyst, imperija, autokratin Ryt valstyb). 1.38. Nusako paprocio teiss viet ir reiksm viduramzi visuomenei ir valstybei. 1.39. Nurodo kelet Europos ir Azijos valstybi skirtum ir panasum viduramziais. Pateikia pavyzdzi apie Europos kontaktus ir susidrimus su Azijos pasauliu bei nusako j poveik abiem pusms. 1.40. Nurodo kelet reiksmingiausi fakt apie Lietuvos politins raidos etapus (valstybs susidarym, suartjim su Lenkijos karalyste ir Liublino unij). 1.41. Apibdina lietuvi kovas su vokieci ordinais. 1.42. Apibdina viduramzi kio struktr ir jos raid (natrinis kis ir verslai, baudziava, miesto kaip kio centro ir gyvenviets formavimasis, cechai, prekybos organizacijos, gildijos). 1.43. Pasirinktinai apibdina viduramzi zmogaus pasaulziros bruozus (ciklin ir linijin laiko samprat, laiko ritmo suvokim, geografin ir mitologin erdv ar kt.). 1.44. Nusako krikscioni baznycios tak visuomenei, valstybei ir kultrai Europoje ir Lietuvoje. 1.45. Apibdina viduramzi Europos moksl, svietim ir technik (vienuolynai, mokyklos ir universitetai, mokslas Europos ir islamo civilizacijose, laisvieji menai, teologija ir filosofija (scholastika), energijos saltiniai ir technologijos, gyvn, vandens ir vjo energija, technikos ir amat pltot). 1.46. Pavyzdziais nusako viduramzi meno raidos ypatumus nuo romaninio iki gotikinio stiliaus. 1.47. Palygina ikikrikscioniskj ir krikscioniskj Lietuvos kultr. 1.48. Apibdina kasdien zmoni gyvenim viduramziais Europoje ir Lietuvoje (bstai, baldai, sviesos ir silumos saltiniai, maistas ir mityba, apranga, herbai ir heraldika, susisiekimas ir komunikacija, svents ir laisvalaikis). Ankstyvieji naujieji laikai 1.49. Apibdina humanizmo ir Renesanso tak zmogaus pasaulziros kaitai. 1.50. Nusako, koki tak mokslo ir technikos laimjimai, knyg spausdinimas, geografiniai atradimai, reformacija ir kontrreformacija turjo Europos visuomens ir kultros raidai. 1.51. Pateikia pavyzdzi apie Renesanso, reformacijos ir kontrreformacijos poveik LDK visuomens ir kultros raidai. 1.52. Apibdina bajor demokratij. 1.53. Apibdina religins ir tautins tolerancijos apraiskas LDK. Pateikia pavyzdzi, liudijanci netolerancijos proverzius. 1.54. rodo, kad permainos Lietuvos kultroje buvo susijusios su visos Europos kultriniais procesais. 1.55. Pateikia pavyzdzi apie baroko kultros savitum LDK. 1.56. Palygina viduramzi, Renesanso, baroko ir klasicizmo meno ypatumus.

378

Esminiai gebjimai

Pasiekimai

1.57. Nusako bendruosius Europos, Azijos bei Siaurs Amerikos politins istorijos bruozus. 1.58. Apibdina kasdienio zmoni gyvenimo ypatumus naujj amzi pradzioje Europoje ir Lietuvoje (bstai, baldai, sviesos ir silumos saltiniai, maistas ir mityba, apranga, susisiekimas ir komunikacija, svents ir laisvalaikis). 2. Istorins erdvs ir laiko supratimas 2.1. Nurodo svarbiausius per istorijos pamokas nagrintus pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpius ir j bruozus. 2.2. Parodo zemlapyje svarbiausi nagrint Lietuvos ir pasaulio istorijos vyki viet ir eig. 3. Istorijos saltini tyrimas 3.1. Apibdina istorini saltini vaidmen rekonstruojant praeit. 3.2. Paaiskina istorinio teksto ir saltinio rys. 3.3. Naudoja istorijos saltinius informacijai gauti ir isvadoms daryti. 4. Istorijos analiz ir interpretacija 4.1. Istoriniame tekste geba isskirti ir paaiskinti vyki priezastis, sek bei padarinius. 4.2. Skiria skirtingus pozirius pagrindinius nagrinjamus vykius. 5. Istorijos supratimo raiska 5.1. Tinkamai parenka svokas ir datas istoriniam pasakojimui kurti. 5.2. Geba sklandziai isreiksti zodziu ir rastu savj istorijos supratim, argumentuoti savo teiginius.

Orientuotis istorinje erdvje ir laike.

Naudoti ir vertinti istorijos saltinius.

Suvokti skirtingas istorini vyki interpretacijas, mokti lyginti ir aiskinti priezastis. Sklandziai isreiksti savo istorijos supratim, atrinkti informacij is istorijos saltini, rsiuoti ir derinti j, tinkamai vartoti svokas.

X klas 1. Istorins raidos suvokimas Pasaulis ir Lietuva XVIII a. antrojoje pusje­XX a. pradzioje Suvokti politin, socialin, 1.1. Randa Svieciamosios epochos idj atspindzi JAV nepriklausomybs karo ekonomin ir kultrin ir Didziosios Pranczijos revoliucijos idjose. pasaulio ir Lietuvos kait 1.2. Apibdina zmogaus teisi formavimsi remdamasis JAV nepriklausomybs praeityje. deklaracija ir Zmogaus ir piliecio teisi deklaracija. 1.3. Palygina pirmsias rasytines konstitucijas (1787 m. JAV konstitucij, 1791 m. Pranczijos konstitucij ir 1791 m. geguzs 3 d. Abiej Taut Respublikos konstitucij). 1.4. Nurodo, kaip buvo bandoma reformuoti Abiej Taut Respublik. 1.5. Pateikia pavyzdzi, iliustruojanci svietimo idj raisk LDK gyvenime. 1.6. Nusako vidines ir isorines Abiej Taut Respublikos zlugimo priezastis. 1.7. Nusako, kaip po Napoleono kar pakito Europos socialin ir politin raida. 1.8. Pateikia pavyzdzi apie Rusijos imperijos politik Lietuvoje ir priesinimsi jai XIX a. pirmojoje pusje. 1.9. Paaiskina rys tarp pramons revoliucijos ir visuomens struktros kaitos. 1.10. Palygina zmogaus padt industrinje ir luominje visuomenje. Nusako, koki tak pramons revoliucija turjo seimos struktros kaitai bei moter padciai visuomenje. 1.11. Pasirinktinai apibdina bdingiausius kapitalizmo raidos bruozus (isradim, nauj technologij bei energijos saltini pritaikymas zems kyje ir pramonje, masins gamybos atsiradimas, kapitalo investicijos ir pramons augimas, gamybos koncentracija ir monopolizacija, vidaus ir tarptautins rinkos pltra ar kt.). 1. 12. Paaiskina miest augimo priezastis XIX a. Nusako urbanizacijos ir krastovaizdzio kaitos rys XIX a. 1.13. Pateikia industrializacijos nevienalaikiskumo vairiuose pasaulio regionuose pavyzdzi. 1.14. Nurodo rys tarp baudziavos panaikinimo ir visuomens struktros pokyci Lietuvoje XIX a. antrojoje pusje­XX a. pradzioje. 1.15. Apibdina, kaip XIX a. revoliucijos paveik atstovaujamosios demokratijos raid.

379

Esminiai gebjimai

Pasiekimai

1.16. Nusako politini socialini ideologij ­ liberalizmo, konservatizmo, socializmo ­ skirtumus ir panasumus. 1.17. Pateikia tautini valstybi krimosi ir modernij taut formavimosi pavyzdzi. 1.18. Apibdina lietuvi tautins ir valstybins savimons raid XIX a.­XX amziaus pradzioje. 1.19. Nusako, koki tak Europos kolonijin ekspansija turjo pasaulio raidai. 1.20. Remdamasis politins istorijos vykiais apibdina Europos ir pasaulio politin raid XVIII a. antrojoje pusje­XX a. pradzioje. 1.21. Pasirinktinai apibdina XIX a. zmogaus pasaulziros bruozus. 1.22. Nurodo pavyzdziais nacionalins ir pilietins savimons augim Europoje ir Lietuvoje. 1.23. Pateikia pavyzdzi apie mokslo ir technikos raid XIX a­XX a. pradzioje. Nusako svietimo sistemos pltros priezastis. Pasirinktinai palygina svarbiausias XIX a.­XX a. pradzios meno kryptis. Nusako, kaip XIX a. pabaigoje­XX a. pradzioje pradjo formuotis masin kultra (fotografijos, kino ir garso ras atsiradimas, radijas). 1.24. Nusako veiksnius, turjusius takos mokslo ir kultros raidos savitumams Lietuvoje XIX a.­XX a. pradzioje. 1.25. Apibdina kasdienio zmoni gyvenimo ypatumus Europoje ir Lietuvoje XVIII a. antrojoje pusje­XX a. pradzioje (bstai, baldai, nauj sviesos ir silumos saltini atsiradimas, maistas ir mityba, apranga, svents ir laisvalaikis). 1.26. Paaiskina, kaip pokyciai komunikacij srityje paveik zmogaus gyvenim. Pasauliniai karai ir tarpukario laikotarpis 1.27. Nusako Pirmojo pasaulinio karo priezastis ir bdingiausius jo bruozus. 1.28. Paaiskina rys tarp Pirmojo pasaulinio karo rezultat ir politini pokario met permain Europoje bei Lietuvoje. 1.29. Paaiskina, kaip bolsevik atjimas valdzi paveik Rusijos ir Europos politin gyvenim. 1.30. Nurodo tarptautines ir vidines Lietuvos valstybs atkrimo priezastis. 1.31. vertina Taut Sjungos veikl. 1.32. Nurodo diktatr sigaljimo Europoje priezastis. 1.33. Nusako fasizmo, nacionalsocializmo bei komunizmo skirtumus ir panasumus. 1.34. Palygina zmogaus padt demokratinje, totalitarinje ir autoritarinje visuomenje. 1.35. Palygina parlamentarizm ir autoritarizm Lietuvoje. 1.36. Nurodo Didziosios krizs poveik ekonominiam ir socialiniam pasaulio valstybi gyvenimui. 1.37. Nusako pirmosios Lietuvos Respublikos kio ir kultros laimjimus tarpukario laikotarpiu. 1.38. Nusako svarbiausius kasdienio zmoni gyvenimo pokycius Europoje ir Lietuvoje tarp dviej pasaulini kar. 1.39. Paaiskina, kodl ketvirtojo desimtmecio pabaigoje tarptautiniai santykiai peraugo Antrj pasaulin kar. 1.40. Pateikia pavyzdzi apie Europos valstybi ir taut likimus Antrojo pasaulinio karo metais. Nurodo Antrojo pasaulinio karo metu Europoje bei Lietuvoje vykdytus nusikaltimus. 1.41. Nusako, kokius teritorinius bei visuomeninius pokycius pasaulyje lm Antrasis pasaulinis karas. 1.42. Nurodo, koki tak Lietuvai turjo Soviet Sjungos ir naci okupacijos. Pateikia pavyzdzi, iliustruojanci antinacin ir antisovietin rezistencij bei kolaboravim. Pasaulis ir Lietuva XX a. antrojoje pusje­XXI a. pradzioje 1.43. Paaiskina saltojo karo priezastis. Pavyzdziais iliustruoja saltojo karo raiskos formas (lokaliniai konfliktai, krizs, ginklavimosi varzybos, ideologij

380

Esminiai gebjimai

Pasiekimai

kova ir kt.). 1.44. Apibdina Jungtini Taut veikl pasaulyje. 1.45. Pasirinktinai palygina demokratini ir totalitarini valstybi vidaus politin raid XX a. antrojoje pusje. 1.46. Palygina zmogaus padt demokratinje ir totalitarinje visuomenje. 1.47. Paaiskina, kaip vyko Lietuvos sovietizacija ir priesinimasis jai. 1.48. Apibdina svarbiausias permainas Lietuvos kyje soviet okupacijos metais (krasto kolektyvizacija ir industrializacija). 1.49. Nusako svarbiausius pokycius Lietuvos visuomenje soviet okupacijos metais. 1.50. Nurodo priezastis, nulmusias kolonijins sistemos suirim XX a. antrojoje pusje. Nurodo Treciojo pasaulio raidos ypatumus ir problemas. 1.51. Nurodo Europos integracijos priezastis ir svarbiausius etapus. 1.52. Nurodo svarbiausius demokratini ir totalitarini visuomeni bruozus. 1.53. Nusako mokslo ir technikos poveik gamybai ir visuomens raidai. 1.54. Apibdina pasaulio kio raidos bruozus ir problemas XX a. antrojoje pusje (naujosios technologijos ir pramons sakos, nauj masinio vartojimo preki gamyba, aplinkos uzterstumas, gamtos istekli sekimas ar kt.). 1.55. Nurodo priezastis, kurios lm poindustrins visuomens atsiradim Siaurs Amerikoje ir Vakar Europoje. 1.56. Nurodo SSRS ir pasaulins komunizmo sistemos zlugimo priezastis bei reiksm. 1.57. Apibdina pokomunistini sali politins, visuomenins ir ekonomins raidos problemas. 1.58. Nurodo vidines ir isorines Lietuvos nepriklausomybs atkrimo priezastis. Pateikia pavyzdzi apie Lietuvos keli nepriklausomyb (Sjdzio veikla, Baltijos kelias, Sausio 13-oji ir kt.). 1.59. Nusako rinkos ekonomikos ir pilietins visuomens krimosi problemas. Nusako, koki tiksl siekia Lietuva integruodamasi Vakar karines, politines ir kines struktras. 1.60. Palygina kultros padt totalitarinje ir demokratinje valstybje. 1.61. Pateikia pavyzdzi apie masin ir elitin kultr. 1.62. Palygina Lietuvos kultros raidos slygas soviet okupacijos metais ir po nepriklausomybs atkrimo. 1.63. Paaiskina, kaip mokslo ir technikos naujovs keit zmogaus gyvenamj aplink ir mstysen. 1.64. Apibdina kasdienio zmoni gyvenimo pokycius pasaulyje ir Lietuvoje XX a. antrojoje pusje (nauj buities daikt atsiradimas, maisto ir grim asortimento kitimas, apranga, transporto ir rysi sistemos tobuljimas bei pltra, laisvalaikis ir svents). 1.65. Nusako svarbiausius siandienins vartotojiskosios visuomens bruozus. Pateikia pavyzdzi, is kuri matyti, su kokiomis svarbiausiomis problemomis susiduria siandienin visuomen. 2. Istorins erdvs ir laiko supratimas 2.1. Geba nusakyti Lietuvos viet Europos istorijoje vairiais laikotarpiais. 2.2. Geba palyginti svarbiausius pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpius. 2.3. Remdamasis zemlapiu, atskleidzia ir aiskina svarbiausius pasaulio ir Lietuvos teritorinius pokycius. 3. Istorijos saltini tyrimas 3.1. Remdamasis vairiais istorijos saltiniais, geba pateikti savas praeities vyki interpretacijas. 3.2. Geba naudotis vairiais istorijos saltiniais ir moka juos nagrinti. 3.3. Geba nagrinti teisinius dokumentus, suvokia j konstravimo principus ir formuluotes. 3.4. Nustato istorijos saltini panasumus ir skirtumus.

Orientuotis istorinje erdvje ir laike.

Naudoti ir vertinti istorijos saltinius.

381

Esminiai gebjimai

Suvokti skirtingas istorini vyki interpretacijas, mokti lyginti ir aiskinti priezastis.

Pasiekimai

4. Istorijos analiz ir interpretacija 4.1. Istorijos saltiniuose geba isskirti vyki priezastis, sek bei padarinius. 4.2. Geba aiskinti bei lyginti istorini vyki priezastis. 4.3. Paaiskina, kodl atsiranda skirtingi praeities interpretavimai. 4.4. Geba remdamasis istorijos ziniomis analizuoti ir kritiskai vertinti ziniasklaidos pateikiamus duomenis apie politinius ir socialinius dabarties procesus. 5. Istorijos supratimo raiska 5.1. Geba argumentuotai ir sklandziai isreiksti savj istorijos supratim. 5.2. Geba remdamasis istorijos saltiniais kurti nesudting istorin pasakojim.

Sklandziai isreiksti savj istorijos supratim, atrinkti informacij is istorijos saltini, rsiuoti ir derinti j, tinkamai vartoti svokas.

382

GEOGRAFIJA

BENDROJI PROGRAMA

Geografija ­ vienas labiausiai integruot mokymo dalyk mokykloje. Ji apima didziul sistem ,,gamta, visuomen, kis", nagrinja sios sistemos komponentus ir j tarpusavio rysius. Geografija atskleidzia mozaikinio pasaulio vientisum, erdvines civilizacij ir kultr ssajas, gamtos ir visuomens savitarpio priklausomyb, j raidos ir islikimo klausimus. Geografija nagrinja geosistemas trimis pagrindiniais aspektais: 1) globaliniu, aprpianciu pasaulio ir Zems geografinius klausimus kaip visum; 2) regioniniu, aptarianciu geografins aplinkos reiskini ir daikt ssajas; 3) lokaliniu, nusakanciu tiesiogin geografini veiksni tak zmogui ir aplinkai. Geografijos mokymas(is) atveria galimyb suvokti didjanci siuolaikinio pasaulio proces (gamtini, socialini, ekonomini, kultrini) sveik ir savitarpio priezastingum, taip pat problemas ir kolizijas, susijusias su gyventoj dinamika, mityba, skurdu, badu, urbanizacija, nerastingumu, migracija, gyvnijos ir augalijos nykimu, dirv erozija, dykum pltra ir kt. Si problem nagrinjimas mokykloje turi padti puoselti moksleivi pagarb gamtai ir zmonms, kultroms ir civilizacijoms, vertybms ir gyvenimo bdui, suvokti save kaip savo tautos nar, patriot, piliet, taip pat kaip visos zmonijos atstov, atsaking uz Zems, esam kultr ir civilizacij likim. Ugdomos asmens nuostatos, skatinancios zmoni solidarum, vaising kultr dialog bei tarptautin bendradarbiavim, padedancios pltoti vis nacij, rasi, religini grupi tarpusavio supratim, tolerancij ir draugyst, nor konstruktyviai sprsti kylancias bendruomeni, sali, viso pasaulio problemas. Puoseljamas moksleivi nusiteikimas ir gebjimas kompetentingai naudotis geografijos ziniomis ir gdziais asmeniniame, profesiniame ir visuomeniniame gyvenime. Geografijos pamokose pabrziant vietini, regionini, nacionalini bei pasaulini reiskini, suvokiam globalini rysi kontekste, bendrumus ir ypatybes, atskleidziamas nacionalinis bei regioninis j savitumas. Tai atveria galimyb ugdant tautin savimon siekti ir kito tikslo ­ formuoti moksleivi smonje europins tapatybs nuovok, leidzianci suvokti save kaip Europos ir jos kultros atstov.

Tikslas

Atsizvelgiant moksleivi asmenybs puoseljimo tikslus, geografijos mokslo turin, mokslins metodologijos reikalavimus ir praktinius zmoni poreikius, formuluojami bendrieji geografijos mokymo tikslai:

383

! perteikti geografijos zini pagrindus atskleidziant glaudziai susijusius aplinkos reiskini struktros, proces raidos aspektus, aprpiant vis Zems geografini sfer sistem; ! padti suvokti pagrindines globalines, regionines, lokalines pasaulio ir zmonijos problemas, j atsiradimo priezastis bei sprendimo bdus; ! ugdyti asmens ekologini pazir, princip ir elgesio norm geografins aplinkos atzvilgiu sistem; puoselti gdzius ir vertybines orientacijas, reikalingas harmoningai zmogaus sveikai su gamta, gamtos saugojimui ir protingam jos turt naudojimui; ! ugdyti laisv, krybing, tolerantisk, demokratijos vertybmis ir principais besiremianci, tautiskai susipratusi asmenyb; ! skatinti smalsum, gebjim stebtis pasauliu ir nor j pazinti.

Uzdaviniai

Geografijos mokymo(si) mokykloje uzdaviniai: ! diegti geografins kultros ­ mstymo, sprendim ir aktyvios veiklos ­ pagrindus; ! ugdyti geografin rastingum, ypac gebjim naudotis vairia kartografine medziaga, tyrimo bdais ir priemonmis; ! padti suvokti pasaulio vientisum ir jo sfer vairov (gamtos, zmogaus, civilizacij, kultros ir kio poziriu); ! atskleisti istoriskai kintancias geosistem ir civilizacij sveikas, civilizacij ir kultr raidos vairiomis geografinmis slygomis ypatybes; ! ugdyti geografin pasaulvok, gebjim racionaliai vertinti sali socialins, ekonomins, kultrins, technologins raidos problemas ir j tak civilizacij pazangai bei likimui, susivokti siuolaikins sali raidos politikos principuose; ! ugdyti supratim, kad Lietuvos pazinimas yra neatskiriama pasaulio geografinio pazinimo dalis; ! suteikti zini apie geografinio pazinimo pltot pasaulyje ir Lietuvoje, jo tak bendram zmonijos civilizacijos lygiui, socialinei, kultrinei, politinei, ekonominei taut, valstybi raidai iskeliant kai kuri taut, asmenybi indl geografijos mokslo laimjimus.

Metodins nuorodos

Svarbiausi I­X klasi bendrosios geografijos programos ir issilavinimo standart bruozai atitinka bdinguosius vis dalyk program ir issilavinimo standart bruozus. I­IV klasse pateikiami

384

geografijos pradmenys, formuojamas pasaulio vaizdo suvokimas, o V­X klasse klostosi Lietuvos ir pasaulio gamtins ir visuomenins sanklodos supratimas. Geografijos mokymas remiasi bendraisiais ugdymo bei geografijos didaktikos principais. Is j ypac pabrztini sie: geografijos humanizavimas, sociologizavimas, ekologizavimas, sisteminis poziris, istoriskumas, tarpdalykin integracija, patrauklumas, diferencijavimas. Geografijos mokymo principai, moksleivi amzius, psichologins j ypatybs, motyvacija, dstomos medziagos turinys ir sudtingumas, aplinkos ypatybs nulemia metod pasirinkim. Jie gali bti: indukciniai ar dedukciniai, aprasomieji ar aiskinamieji, probleminiai ar tiriamieji.

Geografijos mokymas privalo remtis praktine moksleivi veikla: ! darbu su vairia kartografine, statistine medziaga; ! geografins aplinkos stebjimais ir tyrimais; ! savarankiskais grupiniais ir individualiais darbais. Siai veiklai btina rengti kompleksinio pobdzio mokomsias ekskursijas ir praktikas, vykdyti projektus, vasaros arba rudens stovyklas. Salia tradicini mokymo priemoni naudoti garso ir vaizdo medziag, periodik, internet, mokslo darbus, mokomsias kompiuterines programas ir t. t. Geografijos pamokose skatinama krybin moksleivi veikla, savarankiskumas, formuojami emociniai, vertybiniai j santykiai su pasauliu. Nuo pirmj geografijos pamok ugdomas poreikis paciam tirti ir pazinti, keliauti, domtis ir aktyviai veikti, puoseljama meil Tvynei, jos gamtai, kultrai. Moksleiviai skatinami dalyvauti papildomojo ugdymo veikloje ­ mokytis jaunj geograf mokykloje, dalyvauti geografijos brelyje, olimpiadose, konkursuose, konferencijose, ekspedicijose, projektuose. Perteikiant mokomj medziag, nesiekiama laikytis labai tikslios schemos. Atrenkant medziag, dera atsizvelgti jos turin, vadovautis patirtimi, tradicija ir moksleivi interesais. Mokomoji geografijos medziaga parinkta tinkamai, jei ji yra atvira ir lanksti sistema, greitai atliepianti pasaulio pokycius, telkianti kit dalyk informacij ir j savaip interpretuojanti, koncentruota, individuali, pateikiama optimaliu tempu, emocionali, taigi. I­IV klasse geografijos zinios ir gebjimai perteikiami integruotu kursu ,,As ir pasaulis". Pazstama artimiausia vaiko aplinka. V klasje geografija yra integruota kurs ,,Gamta ir zmogus" bei ,,Lietuvos istorija". Kursas ,,Gamta ir zmogus" supazindina moksleivius su pagrindiniais aplinkos bruozais. Susipazstama su paciomis bendriausiomis gamtamokslinmis svokomis ir terminais. ,,Lietuvos istorijos" kurse susipazstama su bendriausiais geografiniais Lietuvos teritorijos bruozais. VI klasje geografija yra aprasomojo pobdzio. Sis kursas yra geografijos pradziamokslis, patraukliai ir vaizdziai pasakojantis apie pasaulio sanklod. Siekiama supazindinti moksleivius su bendriausiais geografinio Zems pazinimo bruozais, geografine erdve, j sudaranciais komponentais,

385

bendriausiomis geografijos svokomis ir terminais, ugdyti orientavimosi vietovje, darbo su geografine informacija, planais ir zemlapiais gdzius. VII­VIII klasse pateikiami bendrieji geografijos dsningumai ir svarbiausi element aprasymas. Siekiama supazindinti moksleivius su pagrindiniais geografinio Zems pazinimo etapais, bendraisiais ms planetos gamtos dsningumais, zemyn, region ir sali gamtos vairove bei ten gyvenanci zmoni gyvensenos ir kins veiklos ypatumais, tobulinti darbo su zemlapiais ir kitais geografins informacijos saltiniais gdzius. IX­X klasse siekiama supazindinti moksleivius su Lietuvos geografinio pazinimo raida, Lietuvos gamtini slyg vairove ir j lemianciais veiksniais, issiaiskinti pagrindini socialini, ekonomini ir geopolitini proces, vykstanci pasaulyje ir Lietuvoje, ypatumus ir dinamik, gyventoj ir kio issidstymo dsningumus, vairi sali bei region socialinio ir ekonominio gyvenimo ypatumus, tobulinti darbo su geografine informacija gdzius. Siekiama supazindinti moksleivius su pasaulio geografijos pazinimo istorija, zmonijos geografinio akiracio ir geografijos mokslo pltote, siuolaikinio geografijos mokslo objektu ­ geografine erdve, j sudaranciais komponentais, bendriausiomis geografijos svokomis, terminais, kurie vardija geografins erdvs sanklod ir funkcionavim bei padeda suvokti geografin pasaulio vaizd; orientavimosi aplinkoje ir zemlapyje bdais bei geografins informacijos saltiniais. Padedama suvokti: ! kaip pazinimo tikslais geografinje erdvje isskiriami tam tikri jos komponentai ir vl siejami pasaulio visum; ! kokie yra patys bendriausi geografins erdvs sanklodos, funkcionavimo, prigimties, raidos, kaitos bruozai; ! kad pasaulio pazinim, pozir j nulm senovs graik, romn ir visa europin kultra bei mokslas; ! kokia yra artimiausia aplinka ir joje vykstantys procesai, geografinio pazinimo prasm ir svarba.

Struktra

Pagrindinje mokykloje geografijos mokomasi koncentrais, nagrinjant savitas geografijos pazinimo sritis: 1) geografinis pazinimas, 2) gamtin geografija, 3) visuomenin geografija, 4) regionin geografija.

386

Geografijos pazinimo srities turinys apima artimiausios aplinkos stebjimus, matavimus, plan braizym, zemlapio kalbos mokymsi, geografins informacijos paieskos ir pateikimo metod tyrinjim ir pritaikym. Gamtins geografijos srities turin sudaro gamtins geografijos zinios ir gebjimai, gamtins aplinkos komponent sveikos, zmogaus veiklos poveikio aplinkai ir aplinkos takos zmogaus gyvenimui ir veiklai nagrinjimas. Visuomenins geografijos srityje aptariama, kaip geografin aplinka veikia socialinius, ekonominius, politinius, kultrinius, zmogaus ir visuomens gyvenimo pasaulyje, valstybje ir bendruomenje aspektus. Regionins geografijos srityje siekiama pazinti tradicin ir seniausi geografijos pazinimo objekt ­ pasaulio valstybes ir regionus. Daug dmesio skiriama ne aprasomajam, o analitiniam ir probleminiam valstybi, region ir jiems aktuali klausim svarstymui. Regionins geografijos sritis yra isskirta VII­VIII klasse, o VI ir IX­X klasse sios srities temos yra integruotos kit srici temas.

Turinys

V­VI klass

Penktoje klasje geografijos zinios ir gebjimai integruojami du kursus: ,,Gamta ir zmogus", ,,Lietuvos istorija". ,,Gamtos ir zmogaus" kurse siekiama moksleivius supazindinti su pasaulio sandaros elementais, medziagomis, reiskiniais, j savybmis, padti suvokti, kaip medziagos, reiskiniai gyja geografin pavidal, pasiskirsto Zems rutulyje, kristalizuojasi geografines sferas. ,,Lietuvos istorijos" kurse formuojamas supratimas, kad Lietuvos kaip valstybs istorija yra neatsiejama nuo jos geografins erdvs ir jai bding bruoz. Pateikiama Lietuvos kaip pasaulio geografins erdvs arba Zems teritorijos dalies bendriausi bruoz apzvalga.

I. Geografinis pazinimas vadas. Geografijos samprata. Geografijos mokslo pradinink (Eratosteno ir Ptolemjo) darbai. Pirmieji pasaulio vaizdavimo bdai. K. Kolumbo ir F. Magelano kelioni taka pasaulio pazinimui. Siuolaikiniai geografiniai tyrimai. Orientavimasis vietovje. Horizontas ir horizonto linija. Pasaulio kryptys. Orientavimasis pagal vietovs pozymius ir dangaus knus. Kompasas. Azimutai.

387

Planas. Vietovs vaizdavimo bdai. Atstum matavimas. Vietovs planas. Zems pavirsiaus nelygum vaizdavimas plane. Absoliutinis ir santykinis aukstis. Vietovs plano sudarymas. Praktin plan reiksm. Zemlapis. Zems forma ir dydis. Gaublys. Geografinis tinklas. Geografins koordinats. Gamtini zemlapi sutartiniai zenklai bei mastelis. Geografijos atlasai.

II. Gamtin geografija Vidin Zems sandara ir pavirsius. Zems kilms hipotezs. Vidin Zems sandara. Litosferos ploksts. Zems drebjimai. Ugnikalniai. Zems pavirsius. Zemynai. Sausumos dalys: pusiasaliai, salos. Zems pavirsiaus keitimasis. Pagrindins Lietuvos pavirsiaus formos: zemumos, aukstumos. Moksleivio gyvenamos vietovs pavirsiaus ypatumai. Atmosfera. Atmosfera ir jos reiksm. Oro savybs. Or bkls apibdinimas: temperatra, debesuotumas, krituliai, atmosferos slgis, vjas. Vidutins oro temperatros, vyraujanci vj krypties, krituli kiekio per par, mnes, metus nustatymo bdai. Oro temperatros kaita priklausomai nuo aukscio. Orai ir j kaita. Or numatymas. Metinis Zems judjimas. Sviesos ir silumos pasiskirstymas Zemje. Atogrzos ir poliaraciai. Klimato taka gamtai ir zmonms. Vanduo Zemje. Zems vandenys. Vandens apytakos ratas. Pasaulinis vandenynas ir jo dalys. Vandenyn vanduo ir jo savybs. Sausumos vandenys. Pavirsiniai vandenys. Up ir jos dalys. Upynas, ups baseinas, vandenskyra. Slenksciai ir kriokliai. Ezerai ir j susidarymas. Dirbtiniai vandens telkiniai. Pozeminiai vandenys. Lietuvos ups ir ezerai. Gyvasis Zems pasaulis. Augal ir gyvnijos vairov. Lietuvos augalija ir gyvnija. Dirvozemis. Gamtos kitimas dl zmogaus poveikio. Gamtos apsauga.

III. Visuomenin geografija Zems gyventojai. Gyventoj skaicius Zemje. Tauta. Tautin Lietuvos gyventoj sudtis. Gyvenviets: kaimai ir miestai. Gyventoj verslai: zems kis, pramon ir paslaugos. Valstybs ir j vairov. Valstybs samprata. Pasaulio valstybi zemlapis. Valstybs valdymas. Didziausios pasaulio valstybs. Lietuva ­ Europos valstyb. Baltijos salys.

VII­VIII klass

I. Geografinis pazinimas

388

Geografinis pazinimas. Zemynai ir vandenynai. Zemynai ir regionai. Geografini zini kaupimas praeityje (antikos pasaulio, viduramzi, didzij geografini atradim laikotarpiai). Mokslins ekspedicijos samprata. Siuolaikiniai sausumos ir pasaulinio vandenyno tyrimai. Zemlapiai ir j vairov. Zems pavirsiaus vaizdavimo bdai. Zemlapi skirstymas pagal teritorijos dyd, mastel, turin ir paskirt. Praktin zemlapi reiksm. Geografins informacijos sistemos (GIS).

II. Gamtin geografija Litosfera ir Zems pavirsiaus reljefas. Litosferos ploksci teorija. Magmins, nuosdins ir metamorfins uolienos. Geologin Zems raida. Kalnodaros ir kaln susidarymas. Tektonika. Platformos ir seismins juostos. Zems pavirsi keiciantys vidiniai ir isoriniai jos procesai. Senovinis ir dabartinis apledjimas. Atmosfera ir Zems klimatas. Orai ir klimatas. Oro temperatr, slgio juost ir krituli pasiskirstymas Zemje. Pastovs ir sezoniniai vjai. Oro mass, j tipai. Ciklonai ir anticiklonai. Oro masi cirkuliacijos taka klimatui. Klimato juostos. Klimat formuojantys veiksniai. Klimato zemlapiai. Atmosferos tarsa. Geografins zonos. Geografin sfera ir jos sudtis. Geografins sferos komponent tarpusavio rysiai. Dirvozemis ir dirvodaros procesai. Dirvozemi vairov. Geografinis zoniskumas. Pagrindins geografins zonos. Geografini zon zemlapis. Saugom teritorij vairov. Pasaulinis vandenynas. Pasaulinio vandenyno geografinis pazinimas. Siuolaikiniai pasaulinio vandenyno tyrimai. Pasaulinio vandenyno dugnas. Okeanins salos. Vandenyn vandens savybs. Vandens judjimas. Vandenyno turtai. Pasaulinio vandenyno kinis panaudojimas.

III. Visuomenin geografija Zems gyventojai. Pasaulio gyventoj skaicius ir kaita. Gyventoj pasiskirstymas. Tankiausiai ir reciausiai apgyventos teritorijos. Gyventoj migracijos. Vietiniai gyventojai ir imigrantai. Didziausios pasaulio tautos, religijos, kalbos. Miest ir kaim gyventojai. Urbanizacija. Socialiniai ir ekonominiai rodikliai (BVP ir urbanizacijos lygis). Gamtos istekliai ir j vairov. kin veikla. Augalininkyst ir gyvulininkyst. Gavybos ir apdirbamoji pramon. Transporto rsys. Tarptautiniai mainai. Politinis pasaulio zemlapis. Pasaulio valstybi zemlapis. Valstybi skirstymas pagal valdymo form: monarchijos ir respublikos. Politiniai ir ekonominiai susivienijimai.

IV. Regionin geografija

389

Afrika. Geografin padtis. Afrikos geografinis pazinimas. Zemyno pavirsius. Naudingosios iskasenos. Klimat formuojantys veiksniai. Klimato juostos. Vidaus vandenys ir j rysys su klimatu bei pavirsiumi. kin didzij upi ir ezer reiksm. Geografins zonos. Zmogaus poveikis gamtai. Gamtosauga ir Afrikos saugomos teritorijos. Afrikos gyventojai. Gamtos taka zmogaus gyvenimo bdui ir kinei veiklai. Australija ir Okeanija. Australijos ir Okeanijos geografinis pazinimas. Australijos pavirsius. Didysis barjerinis rifas. Klimatas. Pavirsiniai ir pozeminiai vandenys. Organinio pasaulio savitumai. Australijos sjunga. Gyventoj sudtis. Ciabuviai. Gyventoj pasiskirstymas. kis. Zmogaus taka zemyno gamtai. Okeanija ir jos dalys. Okeanijos gamtos slyg ypatumai. Okeanijos gyventojai bei j verslai. Arktis ir Antarktis. Arkties ir Antarkties geografinis pazinimas. Antarktidos geografin padtis ir dydis. Gamtins Antarktidos slygos: ledo danga, poledyninis reljefas, klimatas. Augalija ir gyvnija. Gamtiniai istekliai. Zmogaus poveikis gamtai. Arkties vandenyno geografin padtis. Gyvasis pasaulis. Zmogaus gyvenimo slygos Arktyje. Amerika. Geografin padtis. Amerikos skirstymas. Amerikos geografinis pazinimas. Piet Amerikos pavirsius. Vulkanai ir zems drebjimai. Naudingosios iskasenos. Piet Amerikos klimato ypatumai. Vidaus vandenys. Amazon. Piet Amerikos platuminis ir vertikalusis zoniskumas. Siaurs Amerikos geografin padtis. Vandenyn taka gamtinms zemyno slygoms. Pavirsius ir naudingosios iskasenos. Klimato ypatumai. Vidaus vandenys. Didieji ezerai. Saugomos teritorijos. Amerikos apgyvenimas. Senieji gyventojai. Amerikos kolonizacija. Gyventoj sudtis. Gyvenimo slyg vairov ir gyventoj pasiskirstymas. JAV ir Kanados kio bruozai. Azija. Azijos pavirsius. Zems drebjimo ir vulkanizmo sritys. Naudingosios iskasenos. Klimato juostos ir klimato tipai. Vidaus vanden pasiskirstymas. Azijos dirvozemiai. Geografins zonos, j kaitos dsningumai. Himalaj vertikalusis zoniskumas. Azijos gyventoj sudtis. Gyventoj tankumas ir pasiskirstymas. Pietvakari Azija ­ seniausi kultr ir religij lopsys. Pietvakari Azijos gamta ir gyvenimo bdas. Naftos kis. Siaurs Azija. Gamtos slygos. Tolimieji Rytai. Gamtos turt gausa ir panaudojimas. Vidurio Azija ­ kaln ir dykum krastas. Gyventojai ir kis. Ekologins problemos. Pietryci ir Piet Azijos gamtins slygos. Tautin, kalbin, religin Indijos gyventoj sudtis. Gyvenimo bdas ir kis. Ryt Azija. Senovs Kinijos laimjimai ir dabartin kultra. Kinijos gyventojai. kio ypatumai. Japonija. Europa. Europos ir Azijos riba. Gamtiniai, istoriniai, ekonominiai ir kultriniai region isskyrimo kriterijai. Europos krantus skalaujantys vandenynai ir jros. Europos krantai ir j tipai. Europos

390

pavirsius. Seismins sritys. Senovinis apledjimas ir jo taka dabartiniam pavirsiui. Naudingosios iskasenos. Europos klimatas ir j formuojantys veiksniai. Klimato juostos ir klimato tipai. Vidaus vandenys. Didziausios ups ir ezerai. Dirbtiniai vandens telkiniai. Vidaus vanden panaudojimas, tarsa ir apsauga. Europos dirvozemiai ir j paplitimas. Geografins zonos. Saugomos teritorijos. Politinis Europos zemlapis ir jo raida. Europos Sjunga. Europos gyventoj vairov. Gyventoj pasiskirstymas. Didziausi Europos miestai. Gyventoj migracijos. Baltijos salys. Krastovaizdzio ir klimato ypatumai. Baltijos sali gyventojai ir kis. Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos gamta ir kis. Rusijos gyventoj tautin sudtis ir pasiskirstymas. Gamtini slyg ir naudingj iskasen vairov. Rusijos pramon ir zems kis. Siaurs Europa. Geografin padtis. Gyventojai. Krastovaizdzio ir klimato ypatumai. Sali kio savitumai. Didzioji Britanija. Brit sal gyventojai. Gamtos ir kio ypatumai. Pranczijos gamtos slyg vairov. Vokietijos valstybs sudtis ir gyventojai. Gamtins slygos. kis. Alpi valstybs. Alpi gamta. Piet Europos gamta. Gyventoj ir kio savitumai. Turizmas.

IX­X klass

I. Geografinis pazinimas Lietuvos geografinis pazinimas. Lietuvos vardo kilm. Lietuva praeities zemlapiuose ir istorijos saltiniuose. Lietuvos geografijos mokslo raida. II. Gamtin Lietuvos geografija Lietuvos geografin padtis ir teritorija. Lietuvos geografin padtis. Teritorija ir jos kaita. Lietuvos sausumos ir jr siena. Lietuvos valdymo institucijos ir j funkcijos. Administracinis Lietuvos skirstymas. Geologinis Lietuvos apibdinimas ir pavirsius. Geologins eros ir periodai. Geologin Lietuvos raida. Naudingosios iskasenos ir j radimviets. Ledynmeciai. Ledyno suformuotos reljefo formos. Dabartinis Lietuvos pavirsius. Pavirsi keiciantys isoriniai procesai. Lietuvos klimatas. Lietuvos klimat formuojantys veiksniai. Klimat apibdinantys

meteorologiniai elementai. Mikroklimatas. Anomalijos. Or prognozs. Sinoptiniai zemlapiai.

391

Lietuvos vidaus vandenys. Baltijos jra ir Kursi marios. Lietuvos vidaus vandenys ir hidrografinis tinklas. Lietuvos upi nuotkis ir vandens rezimo tipai. Didziausios Lietuvos ups. Lietuvos ezer kilm. Pelks. Tvenkiniai ir j reiksm. Pozeminiai vandenys. Lietuvos organinis pasaulis ir gamtos apsauga. Dirvodaros procesai. Dirvozemi tipai, j paplitimas. Dirvozemi erozija. Priemons dirvozemio derlingumui didinti. Lietuvos augalija ir gyvnija. Miskai ir j pasiskirstymas. Lietuvos saugomos teritorijos ir gamtos paminklai. Raudonoji knyga. Kultrinis krastovaizdis ir krastotvarka.

III. Visuomenin geografija Gyventoj skaicius ir natralusis judjimas. Lietuvos ir pasaulio gyventoj skaiciaus kaita ir prognozs. Natralusis gyventoj judjimas ir jo rodikliai. Vidutin gyvenimo trukm. Demografin gyventoj kaita. ,,Demografinis sprogimas". Demografin politika. Gyventoj sudtis, pasiskirstymas ir migracijos. Demografin Lietuvos ir pasaulio gyventoj sudtis. Gyventoj amziaus piramids. Tautin Lietuvos ir pasaulio gyventoj sudtis. Pasaulio kalb geografija. Lietuviai uzsienyje. Gyventoj pasiskirstymo Zemje priezastys. Gyventoj tankumas. Gyventoj migracijos, j priezastys. Tarpvalstybins migracijos. Urbanizacija. Gyvenvieci tipai. Urbanizacijos procesai. Urbanizacijos lygis pasaulyje ir Lietuvoje. Suburbanizacija. Didziausi pasaulio miestai, aglomeracijos ir megalopoliai. Lietuvos miestai ir miesteliai. Kultr ir religij geografija. Religijos ir tikjimai. Pasaulins ir etnins religijos. Religin Lietuvos gyventoj vairov. Kultr geografija. Pagrindins pasaulio kultrins sritys. Politin geografija. Pagrindiniai politinio zemlapio objektai. Neapibrzto statuso teritorijos. Kar ir konflikt geografija. Pabgliai ir j problemos. Tarptautinis terorizmas ir pagrindiniai jo pozymiai. Tarptautins organizacijos. Lietuvos naryst tarptautinse organizacijose. Pasaulio kis. Pasaulio kio raida. Ekonomins sistemos. Pasaulins rinkos sudtis. Ekonomins valstybi galios rodikliai. Lietuvos kio raida. Lietuvos rinkos ekonomika. Siuolaikinio pasaulio kio samprata. kio struktra. Pasaulio kio istekliai. Mokslo ir technikos pazangos taka pasaulio kiui. Lietuvos kio struktra. Lietuvos kio lygis, mokslinis ir ekonominis potencialas. Gamtiniai istekliai. Gamtini istekli klasifikacija ir tipologija. Pagrindiniai energetiniai istekliai. Mineraliniai istekliai, j pasiskirstymas. Gamtiniai pasaulinio vandenyno istekliai. Gamtonauda ir gamtosauga. Lietuvos gamtos istekliai, kinis j vertinimas. Lietuvos gamtos slyg ir gamtini istekli poveikis kio pltrai.

392

Pramons geografija. Pramons struktra. Pramons isdstymo veiksniai. Lietuvos pramons sudtis. Svarbiausios pasaulio pramons sakos (veiklos) ir j geografija. Pasaulin zaliav ir produkcijos prekyba. Gavyba ir gamybos centrai, eksportas ir importas. Tradicins Lietuvos pramons sakos ir ryskjanti specializacija. Vietins ir atveztins zaliavos. Produkcija ir vartotojai. Svarbiausi pasaulio gamybos centrai ir j issidstymo ypatumai. Pramons pltojimas ir gamtosauga. Bioprodukcinis kis. Bioprodukcinio kio struktra. Gamtini ir ekonomini slyg taka zems kio pltotei. Mokslo ir technikos pazanga bioprodukciniame kyje. Lietuvos zems kio fondas, naudmenos ir struktra. Augalininkyst ir pagrindins jos sakos. Lietuvos augalininkyst. Gyvulininkyst, jos sakos. Lietuvos gyvulininkyst. Misk kis. Pagrindiniai misk kirtimo rajonai. Zvejybos ir akvakultros geografija. Bioprodukcinio kio sakos ir ekologins problemos. Paslaug geografija. Paslaug sektorius ir jo sudtis. Gamybins ir negamybins paslaugos. Pasaulio transportas. Transporto pltot vairiuose regionuose ir jos rysys su ekonominiu vystymusi. Telekomunikacij geografija. Tarptautiniai ekonominiai rysiai ir pagrindins j formos. Tarptautin prekyba ir pasaulin rinka. Vidaus ir uzsienio prekyba. Finansiniai rysiai. Turizmo geografija. Lietuvos transportas ir rysiai. Vidaus prekyba. Tranzitin Lietuvos padtis ir jos nauda. Ekonominiai Lietuvos rysiai su uzsieniu.

ISSILAVINIMO STANDARTAI

Moksleivi geografijos srities pasiekimams vertinti tikrinami trejopi gebjimai. Pirmoji gebjim grup siejama su ziniomis ir supratimu, antroji ­ su praktiniais darbais, trecioji ­ su problem sprendimu.

VI klas Esminiai gebjimai

Nusakyti svarbiausius zmogaus pasaulio pazinimo raidos momentus. Zinoti Zems pavirsiaus vaizdavimo bdus bei atlikti nesudtingus geografinius skaiciavimus.

Pasiekimai

1. Geografinis pazinimas 1.1. Nusako, kaip keitsi supratimas apie Zem senovje, bei zino zymi keliautoj K. Kolumbo ir F. Magelano atliktus darbus, pleciant geografin akirat. 1.2. Paaiskina siuolaikini geografini pasaulinio vandenyno, Zems gelmi ir atmosferos tyrim praktin reiksm. 1.3. Nusako, kaip orientuotis aplinkoje dienos ir nakties metu remiantis dangaus ir vietiniais aplinkos pozymiais. 1.4. Moka nustatyti kompasu pagrindines pasaulio kryptis. Nustato nurodyt objekt azimut. 1.5. Zino vietovs vaizdavimo bdus (piesinys, aerofotonuotrauka, vietovs planas), paaiskina j panasumus ir skirtumus. Moka nustatyti atstum vietovje. 1.6. Zino sutartinius vietovs plano zenklus. Nustato nurodyt objekt

393

Esminiai gebjimai

Pasiekimai

kryptis ir atstumus linijiniu, skaitmeniniu ir vardiniu masteliu. 1.7. Nustato vietovs plane absoliutin ir santykin duot task aukst. Moka pavaizduoti horizontalmis kalv ir daub. Sudaro elementar savo gyvenamos vietovs plan. 1.8. Zino geografinio tinklelio elementus ­ dienovidinius, lygiagretes, pusiauj, asigalius ­ bei parodo juos gamtiniame pasaulio zemlapyje ir gaublyje. Moka nustatyti geografines koordinates. 2. Gamtin geografija 2.1. Zino mokslin ir religin Zems kilms teorijas. 2.2. Nurodo Zems vidins sandaros dalis: branduol, mantij, Zems plut, litosfer. 2.3. Paaiskina zems drebjim susidarymo priezastis bei nurodo j paplitimo rajonus. 2.4. Paaiskina ugnikalni susidarymo priezastis. Zino pagrindines ugnikalnio dalis bei nurodo magmos ir lavos skirtumus. Parodo zemlapyje veikianci ugnikalni pavyzdzi. 2.5. Parodo zemlapyje zemynus, pusiasalius, salas. 2.6. Pagal aukscio skal zemlapyje parodo pagrindines pavirsiaus formas ­ kalnus ir lygumas. 2.7. Paaiskina Zems pavirsiaus kitim dl zems drebjim, ugnikalni issiverzim, dljimo, tekancio vandens bei vjo darbo. 2.8. Bendrais bruozais apibdina savo gyvenamos vietovs pavirsi. 2.9. Zino atmosferos reiksm ir kai kuri sluoksni ­ troposferos, stratosferos ­ sandar. 2.10. Paaiskina oro temperatros kitimo per par priezastis. 2.11. Paaiskina, kaip susidaro debesys ir krituliai. Skiria pagrindinius debes tipus: kamuolinius, plunksninius, sluoksninius. 2.12. Moka naudotis barometru. Zino vjo susidarymo priezastis. Pagal vjarod nustato vjo stiprum. 2.13. Apskaiciuoja vidutin oro temperatr, sudaro mnesio ir met oro temperatros grafik, krituli diagramas; apibdina paros, mnesio, met orus. 2.14. Paaiskina nevienod Sauls silumos ir sviesos pasiskirstym Zems pavirsiuje. Gamtiniame zemlapyje parodo atogrzas ir poliaracius. 2.15. Paaiskina vandens patekimo is vandenyno sausum priezastis bei nurodo jo sugrzimo vandenyn galimybes. 2.16. Parodo zemlapyje vandenynus bei j sudedamsias dalis: pakrastines ir vidines jras, lankas, ssiaurius. 2.17. Zino bang, potvyni ir atoslgi, srovi susidarymo priezastis, nurodo j tak gamtai. 2.18. Nurodo ups pradzi (saltin, ezer, pelk) bei pabaig (ziotis). Zino, kad up tekdama ardo zems pavirsi bei gilindama vag formuoja sln, salp. 2.19. Nurodo ezero ir jros skirtumus. vardina zmogaus sukurtus vandens telkinius: kanalus ir tvenkinius, zino j paskirt. 2.20. Zino klimato ir pavirsiaus tak nevienodam augalijos ir gyvnijos pasiskirstymui Zemje. 2.21. Paaiskina, kaip dl zmogaus veiklos keiciasi gamtin aplinka. Savais zodziais nurodo gamtos issaugojimo galimybes. 3. Visuomenin geografija 3.1. Zino, koki taut atstov Lietuvoje gyvena daugiausiai. 3.2. Zino Lietuvos ir pasaulio gyventoj skaici ir pagal zemlap nustato gyventoj tankum. 3.3. Nurodo skiriamuosius kaimo ir miesto bruozus. 3.4. Zino savo gyvenamos vietovs tip bei pagrindines sios vietovs kins veiklos rsis. 3.5. Zino pagrindinius zmogaus vystomus verslus, transporto rsis. Nurodo vietini ir atvezam preki pavyzdzi. 3.6. Politiniame pasaulio zemlapyje parodo didziausias valstybes, zino j sostines. Administraciniame Lietuvos zemlapyje parodo didziuosius Lietuvos miestus.

Zinoti gamtos komponent sudt bei geografin j pasiskirstym.

Zinoti zmonijos vairov. Nurodyti zmogaus vystomus verslus.

394

VIII klas Esminiai gebjimai

Nusakyti zemyn ir vandenyn atradim bei tyrinjim raid. Naudotis vairia kartografine informacija, lyginti ir vertinti j.

Pasiekimai

1. Geografinis pazinimas 1.1. Zino zemyn atradimo ir tyrinjim istorij; zino zymiausius keliautojus, j atradimus bei reiksm geografijos mokslui. 1.2. Pateikia siandienini geografijos tyrim sausumoje ir vandenyne pavyzdzi. 1.3. Zino ir analizuoja Zems pavirsiaus vaizdavimo bdus. Nurodo esminius plano ir zemlapio panasumus bei skirtumus. 1.4. Paaiskina geografinio tinklo iskraipymus pusrutuli zemlapyje ir gaublyje. 1.5. Skaito, nagrinja ir lygina bendruosius geografinius bei teminius zemlapius. Laisvai naudojasi zemlapio legenda, savarankiskai lygina vairaus turinio bei paskirties zemlapius atskleisdamas geografinius rysius. 1.6. Geba nustatyti zemlapyje atstumus, kryptis, geografines koordinates. 1.7. Skaiciuoja vietos ir juostin laik. 2. Gamtin geografija 2.1. Skiria zemynin Zems plut nuo vandenynins. Paaiskina litosferos ploksci judjimo kryptis ir nurodo jo padarinius. Nurodo faktus, rodancius praeityje buvus vien zemyn (Pangj). 2.2. Nusako pasaulinio vandenyno susidarymo priezastis. 2.3. Paaiskina nuosdini, magmini ir metamorfini uolien susidarym, isvardina Lietuvoje randam uolien pavyzdzi. 2.4. Bendrais bruozais nusako vykusias kalnodaras bei pateikia tuo metu susidariusi kaln pavyzdzi. 2.5. Zino didzij reljefo form issidstym ir priklausomyb nuo paslanki ir stabili Zems plutos plot, randa rys tarp naudingj iskasen ir j radimo vietos Zems plutos sandaros. 2.6. Apibdina fizin, chemin, organin dljim ir nusako jo poveik Zems pavirsiui. 2.7. Paaiskina ledyn susidarymo priezastis. Zino svarbiausias ledyno dalis. Apibdina senovinio apledjimo tak dabartiniam Zems pavirsiui. 2.8. Paaiskina, kaip kin zmogaus veikla keicia Zems pavirsi. 2.9. Paaiskina oro temperatros ir atmosferos slgio juost pasiskirstymo priezastis Zemje ir priklausomyb nuo geografins platumos bei silumos juost. 2.10. Nusako pasat, muson, vakar vj tak or ir klimato formavimuisi. 2.11. Paaiskina klimato juost priklausomyb nuo Sauls silumos, atmosferos cirkuliacijos, Zems pavirsiaus pobdzio. 2.12. Moka sudaryti klimatogramas, jas analizuoti, lyginti ir pateikti isvadas. Skaito temperatr ir krituli zemlapius. 2.13. Nurodo atmosferos apsaugos nuo uzterstumo priemones. 2.14. Remdamasis gamtiniu zemlapiu apibdina pasaulinio vandenyno dugno reljef, nusako pagrindinius procesus, kuri metu susidaro salos (zemynins, vulkanins ir koralins). 2.15. Zino bang susidarymo priezastis, paaiskina cunamio bang reiksm pakranci gyventojams. 2.16. Lygina vairi vandenyn temperatr ir druskingum.

Apibdinti pagrindines Zems sferas. Sieti gamtos komponentus ir reiskinius.

395

Esminiai gebjimai

Pasiekimai

2.17. Nurodo siltj ir saltj srovi susidarymo priezastis bei paaiskina j svarb klimatui ir gyvajai gamtai. 2.18. Remdamasis krituli pasiskirstymo dsningumais nusako vidaus vanden tinklo issidstym zemynuose. 2.19. Apibdina upi mitybos rezimus, paaiskina, kodl vairi upi rezimas nevienodas. Paaiskina reljefo tak upi tkmei. 2.20. Nurodo upi tinkamum laivybai, drkinimui ir elektros energijos gamybai. Nusako praktin pylim ir uztvank statymo reiksm. 2.21. Paaiskina tektonini, vulkanini, uztvenktini, karstini, ledynini ezer susidarymo priezastis ir pateikia bdingiausi ezer pavyzdzi. 2.22. Paaiskina pelki susidarymo priezastis, nusako j svarb gamtai ir zmogui. 2.23. Zino glo vandens taupymo ir saugojimo svarb. 2.24. Bendrais bruozais nusako dirvozemi susidarymo slygas, parodo svarbiausi dirvozemi tip geografin pasiskirstym zemlapyje. 2.25. Nurodo platuminio ir vertikaliojo augalijos zoniskumo priezastis. Nurodo bdingiausi geografini zon gyvnijos bei augalijos atstovus. Nusako neatsakingos zmogaus kins veiklos tak augalijos ir gyvnijos nykimui. 2.26. Skiria natralius ir zmogaus paveiktus krastovaizdzius. Nurodo gamtos apsaugos ir pertvarkymo priemones. 3. Visuomenin geografija 3.1. Parodo zemlapyje tankiausiai ir reciausiai apgyventas zemyn teritorijas. 3.2. Bendrais bruozais nusako tautin, etnin bei religin gyventoj sudt. 3.3. Paaiskina urbanizacijos procesus ir savais zodziais nurodo j tak aplinkai. 3.4. Nurodo gamtos tak zmogaus gyvenimo slygoms (atsinaujinanci ir neatsinaujinanci istekli naudojimas). Nustato rys tarp salies gamtos slyg ir gyventoj kins veiklos pobdzio. 3.5. Analizuoja ir lygina pasaulio valstybes pagal socialinius ekonominius rodiklius: bendrj vidaus produkt, urbanizacijos lyg. 3.6. Apibdina vien kuri Europos valstyb naudodamasis zemlapiais ar kitais geografiniais saltiniais. 3.7. Apibdina esminius valstybs bruozus bei nurodo sostins, sien bei valdzios funkcijas. 3.8. Politiniame pasaulio zemlapyje parodo didziausias ir maziausias (plotu, gyventoj skaiciumi) pasaulio valstybes. 3.9. Zino svariausius politinius ir ekonominius susivienijimus (JT, ES, NATO). Aiskina Lietuvos viet tarptautiniuose susivienijimuose. 4. Regionin geografija 4.1. Paaiskina region skyrimo priezastis. 4.2. Bendrais bruozais apibdina svarbiausi Afrikos, Australijos ir Okeanijos, Piet Amerikos, Arkties ir Antarkties, Siaurs Amerikos, Europos bei Azijos region geografin padt, tyrim raid, gamtos slyg, bding gamtini kompleks bruozus. 4.3. Nurodo gyventoj sudt ir kins veiklos ypatybes zemynuose bei regionuose.

Nurodyti zmonijos vairovs geografin pasiskirstym. Paaiskinti zmogaus veiklos priklausomyb nuo aplinkos slyg.

Bendrais bruozais apibdinti svarbiausius regionus.

X klas

396

Esminiai gebjimai

Naudotis vairiais informaciniais saltiniais, apdoroti informacij ir pateikti kitiems.

Pasiekimai

1. Geografinis pazinimas 1.1. Ismano Lietuvos geografinio pazinimo raid, nurodo zymiausius mokslininkus, j nuveiktus darbus. 1.2. Lygina ir vertina senuosius zemlapius su dabartiniais (nurodo kelet panasum ir skirtum). 1.3. Analizuoja gamtin geografin profil, moka naudotis vairia kartografine medziaga (zemlapiais, planais, gaubliais, blokdiagramomis, aerofotonuotraukomis, kosminmis nuotraukomis, GIS). 2. Gamtin geografija 2.1. Remdamasis geochronologine lentele ir Lietuvos zems gelmi pjviu nustato pagrindini sistem sluoksnius. Nurodo kern ir atodang reiksm tyrinjant zems gelmes. 2.2. Paaiskina Lietuvos pavirsiaus susidarymo priezastis, gamtiniame zemlapyje parodo didziausias aukstumas ir zemumas. 2.3. Paaiskina erozinio, karstinio ir eolinio pavirsiaus susidarymo priezastis, nurodo jo paplitimo rajonus. 2.4. Nusako teigiam ir neigiam zmogaus tak zems pavirsiui. 2.5. Nurodo klimato veiksni ­ Sauls radiacijos, oro masi judjimo, zems pavirsiaus formos, geografins padties ­ tak Lietuvos klimatui. 2.6. Nurodo tiesiogins ir issklaidytosios Sauls radiacijos prietak Zems pavirsi bei j tak klimato formavimuisi. 2.7. Zino pagrindines oro mases, nurodo j tak klimatui. Paaiskina siltj, saltj bei okliuzijos front susidarymo priezastis, parodo juos sinoptiniuose zemlapiuose. 2.8. Lygina dviej skirting Lietuvos vietovi klimat apibdinancius meteorologijos elementus (vjus, kritulius, oro temperatr) bei pateikia isvadas. 2.9. Nusako Baltijos jros ir Kursi mari fizines geografines ypatybes, kin reiksm bei ekologin bkl. 2.10. Nurodo hidrografinio tinklo sudt ir ypatumus, vidaus vanden panaudojimo ir apsaugos galimybes. Apibdina up ar ezer (pagal plan) bei pateikia kin j vertinim. 2.11. Zino dirvozemio, gruntini ir artezini (tarpsluoksnini) vanden susidarymo priezastis ir nurodo reiksm zmogui bei gamtai. 2.12. Zino pelki susidarymo slygas, skiria aukstapelk nuo zemapelks. 2.13. Paaiskina jaurjimo, velnjimo, pelkjimo tak dirvozemio susidarymui. Zino dirvozemi gerinimo bdus. 2.14. Nurodo augalijos ir gyvnijos vairov bei pasiskirstym Lietuvos teritorijoje. Parodo gamtiniame zemlapyje didziausius misk masyvus. 2.15. Zino saugomas Lietuvos teritorijas ­ rezervatus, draustinius, nacionalinius ir regioninius parkus ­ bei parodo j pavyzdzi gamtiniame zemlapyje. 3. Visuomenin geografija 3.1. Zino Lietuvos ir pasaulio gyventoj skaici. Paaiskina netolygaus gyventoj pasiskirstymo Zemje priezastis bei parodo zemlapyje tankiausiai ir reciausiais apgyventas teritorijas. 3.2. Apskaiciuoja ir grafiskai pavaizduoja gyventoj demografini rodikli (gimstamumo, mirtingumo ir natraliojo prieaugio) kait.

vertinti globalinius ir ekologinius Zems geografins sferos kaip vientisos sistemos aspektus.

Apibdinti istorinius, politinius, etninius pasaulio valstybi aspektus. Interpretuoti Lietuvos padt pasaulyje.

397

Esminiai gebjimai

Analizuoti teritorin pasaulio zmoni pasiskirstym bei nurodyti antropologines, socialines, tautines skirtybes. Pateikti bendr pasaulio kio samprat, apibdinti kai kurias kio sakas, Lietuvos padt pasaulio kio sistemoje.

Pasiekimai

3.3. Analizuoja gyventoj sudt (tautin, kalbin), demografin (pagal lyt ir amzi) ir sociokultrin (pagal profesijas, darbing amzi, religijas, gyvenim mieste ir kaime) struktr. 3.4. Remdamasis statistikos duomenimis vertina demografin kait. Zino demografins kaitos pakopas. 3.5. Zino ir vertina Lietuvos bei pasaulio gyventoj migracijos rsis (emigracija, imigracija, deportacija, repatriacija), nurodo pagrindines migracijos kryptis (valstybs viduje ir tarp valstybi). 3.6. Paaiskina urbanizacijos procesus (aglomeracijos, megalopoliai), parodo zemlapyje didziausius Lietuvos ir pasaulio miestus. Nurodo miest pranasumus ir trkumus. 3.7. Nusako gyventoj uzimtum pagal kio sakas. Sieja gyventoj uzimtum ir gyvenimo slygas su gamtiniais veiksniais. 3.8. Remdamasis statistikos duomenimis lygina ir vertina Lietuvos ir pasaulio valstybi socialins raidos rodiklius (gyvenimo trukm, mokymosi trukm). 3.9. vardina gyventoj nedarbo priezastis (socialines, ekonomines) ir pasilo galimus sprendimo bdus. 3.10. Zino pasaulines (krikscionyb, islamas, budizmas) ir etnines (induizmas, judaizmas) religijas, j kilms centrus bei paplitim. 3.11. Nurodo religij isplitimo priezastis, bendrais bruozais vertina j skelbiamas tiesas ir siekius, analizuoja religij zemlapius. 3.12. Ismano esminius pasaulio kultrini srici bruozus bei parodo jas zemlapyje. 3.13. Paaiskina kio formavimosi raid (XVIII a.­XIX a. agrarinio, XIX a. antroji pus­XX a. pirmoji pus ­ industrinio, XX a.­XXI a. pradzia ­ poindustrinio ko dominavimas). 3.14. Nurodo pagrindinius valstyb nusakancius pozymius (nuolatiniai gyventojai, teritorija, valdzia). Paaiskina sien delimitacijos ir demarkacijos btinum. 3.15. Politiniame zemlapyje parodo didziausias ir maziausias (plotu bei gyventoj skaiciumi) pasaulio valstybes. 3.16. Lygina ir pasako savo nuomon apie pagrindines valstybi valdymo formas (monarchijas ir respublikas), pateikia j pavyzdzi. 3.17. Apibdina pasaulio politinio zemlapio raidos etapus ir zino pagrindines valstybi atsiradimo priezastis. 3.18. Zino svarbiausius vykstancius karinius konfliktus, nusako j kilimo priezastis ir numato sprendimo bdus. 3.19. Paaiskina pasaulio kio struktr. Apibdina Lietuvos padt bendroje pasaulio kio sistemoje. 3.20. Zino pasaulio gamtos, darbo, finansini, informacini istekli vairov, geografin j pasiskirstym. Nurodo Lietuvoje esamus gamtos isteklius, pateikia ekonomin j vertinim. 3.21. Analizuoja gamtos istekli zemlapius bei geba paaiskinti racionalaus gamtos istekli vartojimo ir biologins vairovs saugojimo svarb. 3.22. Apibdina bioprodukcino kio raidos etapus, zino pagrindini auginam kultr kilms centrus. 3.23. Geba nurodyti intensyvaus ir ekstensyvaus bioprodukcinio kio ypatumus. Nurodo augalininkysts ir gyvulininkysts paplitimo rajonus, vertina gamtos slyg tinkamum zems kiui.

398

Esminiai gebjimai

Pasiekimai

3.24. Paaiskina pasaulio pramons struktr, analizuoja statistinius duomenis (lenteles, grafikus, diagramas). 3.25. Remdamasis statistikos duomenimis lygina valstybes pagal bendrj vidaus produkt (BVP) ir zmogaus socialins raidos indeks. 3.26. Nurodo kuro ir energetikos, metalurgijos, masin, chemijos, lengvosios pramons rajonus, isskiria pazangias gamybos tendencijas pasaulio rinkoje. 3.27. Nurodo transporto rsi reiksm pasaulio kiui, svarbiausius susisiekimo kelius bei uostus. 3.28. Nusako paslaug reiksm pramonei ir visuomenei, nurodo j poreikio daznum. 3.29. Nagrinja statistinius eksportuojam ir importuojam preki duomenis, sudaro ir analizuoja diagramas. 3.30. Sudaro gamybini rysi tarp kio sak schem. 3.31. Paaiskina informacijos skverbimsi visas visuomens gyvenimo sritis, nurodo jos pltros galimybes bei ekonomin, politin, socialin ir buitin reiksm.

399

M

PRADINIS UGDYMAS Dail Bendroji programa Issilavinimo standartai Muzika Bendroji programa Issilavinimo standartai Sokis Bendroji programa Issilavinimo standartai Teatras Bendroji programa Issilavinimo standartai PAGRINDINIS UGDYMAS Dail Bendroji programa Issilavinimo standartai Muzika Bendroji programa Issilavinimo standartai Sokis Bendroji programa Issilavinimo standartai Teatras Bendroji programa Issivavinimo standartai

ENINIS

UGDYMAS

TURINYS

PRADINIS UGDYMAS

Tikslas

Apibrziant pradinio meninio ugdymo tiksl ir uzdavinius, atsizvelgiama nauj Lietuvoje ir kitose salyse sitvirtinanci meninio ugdymo samprat: ! menas laikomas tam tikra kalba ir komunikacijos priemone, kuriai suprasti bei vartoti reikia menins ir estetins kompetencijos1. Meno kriniai atveria savit ir turting prasmi bei vertybi pasaul, kurio pazinimas yra toks pat reiksmingas, kaip ir mokslinis, matematinis, religinis ir kt. pazinimas. Asmeniui gebant stebti, isgyventi ir suvokti meno krinius, tenkinamas jo meninio pazinimo interesas, didinamas smoningumas, ispleciamos objektyviojo ir ypac subjektyviojo pasaulio pazinimo ribos; ! meniniai gebjimai traktuojami kaip vairiapusiai, apimantys ne vien intuicijos ir jausm, bet ir intelekto raisk. vairios meno sakos ugdo vairias intelekto rsis, kaip antai: muzikin, erdvin, kinestezin, socialin (bendravimo) ir kt., be to, meninje veikloje ugdomi suvokimo (analizs, lyginimo, apibendrinimo, vertinimo), kritinio mstymo, problem sprendimo bei kiti protiniai gebjimai, turtinama emocin patirtis, ugdoma jausm raiskos kultra, skatinamas asmenybs individualumo ir savarankiskumo atsiskleidimas; ! meninis ugdymas turi ir instrumentin, ir savaimin vert. Jis pltoja moksleivi bendruosius gebjimus (asmeninius, socialinius ir kt.), puoselja humanistinmis vertybmis grindziam asmens dvasin pasaul. Antra vertus, suteikia bendrj menin ir estetin kompetencij, reikaling vairiose gyvenimo srityse, ugdo moksleivi meninius ir estetinius gebjimus, padedancius isreiksti save, kurti, komunikuoti, prasminti savo gyvenim krybiniu indliu bendruomens, salies ir pasaulio meno kultr; ! svarbu yra ugdyti moksleivi estetinio suvokimo gebjimus, nes ne visi moksleiviai taps menininkais ar meno srities darbuotojais. Ugdant moksleivi meninius gebjimus, kartu pltojamos ir j estetinio suvokimo galios. Kad estetinis suvokimas, interpretavimas bei vertinimas bt gilesni, pagrstesni, vairiapusiskesni, btina moksleiviams suteikti meno teorijos, istorijos bei kritikos, taip pat ir estetikos zini. Menin ir estetin moksleivi bei visos visuomens kompetencija, smoningas poziris dabarties meno, tikrovs estetin raisk turi padti laiduoti kultros tstinum, esmins zmogiskosios patirties, zini ir vertybi perdavim is kartos kart; ! meninio ugdymo svarba itin padidja kuriant kompetenting ir krybing zini visuomen, kurios egzistavimas susijs su nenutrkstama neverbalini ir verbalini kultros zenkl suvokimo, interpretavimo ir krybini sprendim primimo tkme. Joje itin reikalingi tampa savs ir kit pazinimo bei savikontrols gdziai, gebjimai prisitaikyti ir gerbti kitok

1

Kompetencija ­ tai mokjimas atlikti tam tikr veikl, remiantis gyt zini, gdzi, gebjim, vertybini nuostat visuma.

(daznai skirting) mstymo, darbo ir gyvenimo bd, platus saviraiskos (taip pat ir menins bei estetins) bd spektras; ! meninis ugdymas reikalingas kiekvienam zmogui. Meninio ugdymo procese veiksmingai ir harmoningai ugdoma visa zmogaus asmenyb ­ krybins, intelektins, emocins, fizins jo galios, verbalins ir neverbalins raiskos gebjimai, vertybini nuostat sistema, todl galima is esms padidinti asmens dalyvavimo vairioje socialinje bei kultrinje veikloje galimybes. Meninis ugdymas ­ neatskiriama bendrojo kultrinio ir socialinio ugdymo dalis, tolesnio moksleivi mokymosi, gyvenimo bei darbo dabarties bei ateities visuomenje kokybs ir skms prielaida. Kartu tai ­ investicija ms salies ateit.

Ikimokyklinje ir priesmokyklinje ugdymo pakopose pradtas meninio ugdymo procesas tsiamas pradinje mokykloje. Sioje pakopoje sukuriami pagrindai tolesniam kokybiskam vaiko meniniam ugdymuisi ir pasiekimams, todl yra ypac svarbi. Pradinis meninis ugdymas savo ruoztu tsiamas pagrindinio ugdymo pakopoje. Svarbiausias pradinio meninio ugdymo tikslas ­ atskleisti ir ispltoti moksleivi krybines galias, isugdyti pradin menin ir estetin kompetencij, krybos ir harmonijos pomg, suteikti dorins brandos pradmenis, per men padti sitraukti kultrin bendruomens ir visuomens gyvenim.

Uzdaviniai

gyvendinant uzsibrzt tiksl, siekiama, kad moksleiviai:

! ispltot gebjimus reiksti meno priemonmis savo mintis, jausmus, sumanymus (dainuoti, groti, improvizuoti, vaidinti, sokti, piesti, konstruoti ir kt.) ir bendrauti su suvokjais; ! ugdytsi krybin menin raisk grindziancius psichofizinius gebjimus (psichofizin laisvum ir aktyvum, orientavimsi krybinje erdvje, taisykling kvpavim, rank ir viso kno laikysen, koordinavim ir kt.); ! isplst krybins raiskos vairiomis meno priemonmis, technikomis, bdais patirt, susiformuot menins raiskos priemoni (gars, judesi, veiksm, linij, spalv ir kt.) naudojimo bd ,,zodyn"; ! lavintsi menins raiskos perteikimo gebjimus (muzikuodami tiksliai intonuot, ritmuot, sokdami koordinuotai judt, vaidindami sivaizduot scenines aplinkybes, jas vertint, reaguot sukurdami veiksmus, dails raiskoje derint akies, rankos, mstymo procesus); ! isplst gamtos, kultrins aplinkos ir meno krini estetinio suvokimo, nagrinjimo bei vertinimo patirt, issiugdyt estetiniam suvokimui btinus gebjimus (susikaupim, sizirjim, siklausym), ,,isgirst" ir ,,pamatyt" svarbiausias meno raiskos priemones, formas, estetines savybes (darn, ritm, kontrast ir kt.) mene ir gyvenime;

402

! isreikst patirtus meninius bei estetinius spdzius, isgyvenimus, kilusias asociacijas vairiais bdais (nupiesdami, suvaidindami, papasakodami ir kt.), aiskint, kaip per krybin menin raisk pazsta save ir kitus, supant pasaul, atskleist dorovines, socialines problemas ir bendrsias zmogaus vertybes; ! susipazint su gimtosios kultros, Europos bei kit pasaulio sali kultr iskiliausiais praeities ir dabarties meno pavyzdziais, j krjais, kai kuriais socialinio, kultrinio gyvenimo bruozais; ! gytus krybinius meninius gebjimus pritaikyt ir prasmint aplinkos socialiniame kultriniame gyvenime (per kit dalyk pamokas, klass renginiuose, sventse), pazint, kurt ir puoselt menines tradicijas.

Ugdytinos vertybins nuostatos

Puoseljamos meninio ugdymo specifik atitinkancios svarbiausios vertybins nuostatos. Siekiama, kad moksleiviai: ! zvelgt kryb ir men kaip domi, teigiam isgyvenim ir prasming atradim teikianci veikl; ! pasitikt savo krybiniais gebjimais, laisvai, drsiai, noriai reikst save meno priemonmis; ! zvelgt ir teigiamai vertint savo paci bei kit darom pazang kuriant menin raisk, j suvokiant bei pritaikant gytus gebjimus aplinkos socialiniame kultriniame gyvenime; ! nort nuolat mokytis, pazinti ir isbandyti naujas krybos meno priemonmis ir saviraiskos galimybes; ! vertint iniciatyvum, veiklum, originalum, kritin mstym, bt pakants vairiems draug ir suaugusij vertinimams, poziriams, nuomonms; ! nuolat domtsi menu ir kultriniais renginiais (klausytsi muzikos, stebt dails krinius, sokio, dramos, baleto ir kt. spektaklius, dalyvaut renginiuose); ! kurt estetisk aplink, stengtsi tvarkingai atrodyti, maloniai, mandagiai bendraut tarpusavyje ir su suaugusiais; ! lanksciai sprst iskilusius konfliktus, teisingai, sziningai ir konstruktyviai elgtsi, atsakyt uz savo veiksmus.

Bendrieji gebjimai

403

Drauge siekiama, kad moksleiviai gyt bendruosius gebjimus ­ asmeninius, socialinius, komunikacinius, darbo ir veiklos: ! dirbt vienas ir grupje, bendraut su kitais: girdt, matyt, atsakyt, konstruktyviai vertint; bendradarbiaut ir pasiekt rezultat; ! susikaupt, sijaust, sivaizduot, savarankiskai ir krybiskai mstyt, nagrint, vertint, daryt isvadas; ! rinkt informacij apie savo mokymsi (aplankus su sumanymais, spdziais, eskizais, rezultat lapais, kt.), zvelgt savo zini ir gebjim spragas, numatyt, kaip, kokiais bdais pagerins savo zinias ir gebjimus; ! planuot ir gebt organizuoti savo ir kit veikl, lanksciai prisitaikyt prie bendr klass gyvenimo, mokymosi ir darbo reikalavim; ! naudotsi vairiomis informavimo priemonmis ir saltiniais (periodika, zodynais, zinynais, internetu ir kt.), rinkt, tvarkyt, pateikt informacij kalbdami ir uzrasydami; ! saugot aplink, tausot ir tvarkingai laikyt medziagas, rankius, darbo ir krybos priemones.

Didaktins nuostatos

Meninio ugdymo dalyk (dails, muzikos, sokio, teatro) mokoma pagal tam tikrus principus. Sukuriant palanki mokymuisi aplink. Vaik smalsum, aktyvum, krybin saviraisk ir mokymsi skatina apsirpinimas tinkamomis darbo bei krybos priemonmis ir susikaupimo, krybinio vyksmo bei mokymosi nuotaika. Itin svarbu puoselti teigiam besimokancij vaizd ­ vaikai skatinami pasitikti savimi bei aplinkiniais ir aktyviai tirti priemoni bei medziag krybinio panaudojimo galimybes, kartu gyvai, krybiskai bei kritiskai reaguoti savo ir kit krybinius atradimus (vaik noro eksperimentuoti, bandyti, mokytis neturt slopinti kyrios pastabos ar baim suklysti ­ klaidos laikomos natraliu mokymosi procese dalyku). Ugdomoji menin veikla kuo dazniau organizuojama atviroje erdvje ­ muziejuje, gamtoje, muzikos, sokio ar teatro studijoje, kuri moksleivi krybiskumui ir mokymuisi suteikia platesn kontekst, leidzia jiems labiau pajusti bei suvokti menins veiklos reiksm. Lemiamas veiksnys, kuriant palanki mokymuisi aplink, yra mokytojo gebjimas vertinti realius klass ir pavieni moksleivi interesus, polinkius, zini ir gebjim lyg ir j atsizvelgti konkretinant meninio ugdymo dalyko bendrosios programos turin, j planuojant bei gyvendinant (parenkant temas, krybines uzduotis, jas pateikiant, derinant, nuosekliai isdstant). Glaudus krybini uzduoci rysys su ugdytini mokymosi motyvais bei pasiekimais turi laiduoti krypting meninio ugdymo proces ir rezultatus, numatytus issilavinimo standartuose. traukiant moksleivius krybos ir bendravimo vyksm. Ugdomja menine veikla ir pedagoginiu bendravimu skatinama, kad moksleiviai krybine menine raiska bendraut su kitais suvokjais

404

(draugais, mokytoju, tvais), patirt meninio pazinimo ir dvasinio rysio teikiam pasitenkinim. Tam krybin menin raiska glaudziai siejama su bendravimo situacijomis ­ vaidinama, piesiama, sokama, muzikuojama iskart (atlikj menas) ar netrukus (pavyzdziui, surengiant dails parod) su zirovais bendraujant. Taip sudaromos slygos moksleiviams suvokti socialin meno paskirt apskritai. Be to, stebti, isgyventi krybin menin raisk, ieskoti jos prasmi, gilintis, kaip, kokiais bdais ji sukurta. Per krypting, nuosekli, ilgalaik krybins menins raiskos patirt (naudojant vairias priemones, bdus, technikas) nepastebimai, tarsi savaime suformuojami psichofiziniai (laisvumo, aktyvumo, koordinavimo ir kt.) bei atlikimo (techniniai) gebjimai, kartu perimamos ir pradins meno zinios (taisykls, terminai, faktai). Itin puoseljama derm tarp moksleivio krybini minci ir joms isreiksti reikiam gdzi, ­ pastarieji turi natraliai derti su krybos proceso spontaniskumu, nuosirdumu, savitais krybinio mstymo ir pasaulio vertinimo ypatumais. Puoseljant moksleivi krybingum, itin svarbu, kad teikiamos uzduotys ir kita ugdomoji veikla issaugot zaidybin pobd, atitikt amziaus psichofizinius ypatumus ir poreikius (ypac fizinio judjimo), bt pakankamai sunkios, bet veikiamos. Integruojant meninio ir kit ugdymo srici turin. vairi zini, gebjim, ugdymosi saltini siejimas tarpusavyje yra bdinga sio amziaus vaik pasaulio pazinimo ir mokymosi savyb, kuri svarbu atsizvelgti. Itin skatintini vairs turinio, gyvendinamo ugdymo praktikoje, integravimo bdai, kaip antai: a) panasiu metu isreiksti t paci tem (pavyzdziui, ,,saltis") vairi meno sak priemonmis arba nagrinti, kaip ta pati tema tarsi sktis sujungia atskirus dalykus (pavyzdziui, kalbamasi, kur skamba muzika, kur sokama, vaidinama, tapoma ir pan.); b) sieti psichofizini gebjim ugdym (pavyzdziui, vedamos integruotos sokio ir teatro pamokos, kuriose padedama suvokti, jog psichofizinis laisvumas yra svarbus ir vaidinant, ir sokant); c) jungti bendr krybini gebjim ugdym (pavyzdziui, dainuojant arba sokant improvizuojami vaidybiniai momentai, arba krybinis aplinkos stebjimas ir vaizduots pazadinimas taikomas kaip iseities taskas vairiai krybinei raiskai); d) integruoti to paties meninio ugdymo dalyko sritis: krybin menin raisk, jos vertinim ir pritaikym socialinje kultrinje aplinkoje. Tam naudinga pasitelkti krybinius projektus, pavyzdziui, ,,Nuo eskizo iki parodos"; e) menine raiska isreiksti vairi kit ugdymo srici ir dalyk temas, pavyzdziui, sokio judesiais ar vaidybiniais veiksmais, piesinio vaizdais asmeninti ir isreiksti zodzius, matematikos simbolius, pasaulio pazinimo temas ir kt.; f) netradiciskai sieti vairi veikl socialiniame kultriniame gyvenime, pavyzdziui, sporto varzybas su vaidybos pasirodymais ir muzikavimu bei pan. Apmstant krybos ir mokymosi patirt. Siekiant, kad meninio ugdymo taka moksleivio asmenybei bt gilesn ir vairiapusiskesn, btina, jog per krybin menin raisk gyt patirt moksleiviai apmstyt ir sismonint savo interes, poreiki, vertybini nuostat, gebjim ir zini kontekste. Todl po krybins menins raiskos moksleiviai skatinami issakyti savo estetinius spdzius: nuotaikas, pazadintas vaizdines asociacijas bei sampratas, savybi estetin vertinim, ir meninius, susijusius su meno kalbos elementais, j santykiais bei paciu menins raiskos procesu (norais, ketinimais, sumanymais, realizavimo sunkumais). Kartu vardijamos panaudotos priemons, medziagos, veiklos etapai, aptariamos tam tikros meno krybos konvencijos ir kaip pavyko j laikytis.

405

Taip moksleivi zodyn natraliai ,,auginamos" svarbiausios meno svokos, terminai, suformuojami meno teorijos ir estetikos zini pradmenys. Apmstant gyt patirt nevengiama pereiti ir prie platesni socialini, dorovini, psichologini problem svarstymo, pavyzdziui, kaip menin veikla suartina klass vaikus ir mokytoj, kaip kuria patraukl moksleivio ar klass vaizd, kaip sprendziama grio ir blogio problema vaidybinje situacijoje ir kt., teikiama pasilym, kaip bt galima pagerinti atlikimo gebjimus. Tai leidzia suvokti ir sismoninti, kad reikia iniciatyvumo, savikontrols, susitelkimo, organizavimo gebjim. Moksleivi kalbinis apmstymas svarbus ir pries krybin menin raisk, nes taip veikla tiksliau suplanuojama ir atliekama, lengviau pasiekiamas rezultatas. Zodiniu issisakymu ir apmstymu ugdomas krybos ir mokymosi smoningumas. Krybins menins ir estetins patirties sismoninimas siame amziuje turt bti saikingas, grindziamas realiai susiklosciusiu poreikiu, nevarginti moksleivi. Salia kalbos pasitelkiami ir kiti spdzi isreiskimo bdai (piesimas, sokis ir kt.). Vertinant ir proces, ir krin. Ugdymo rezultat (gebjim, zini), nusakyt issilavinimo standartuose, siekiama per vis pradinio meninio ugdymo proces. Sie galutiniai pakopos rezultatai savo ruoztu glaudziai susij su tarpiniais gebjimais ir ziniomis, reikalingomis kurti paskir krybins menins raiskos produkt (dails darb, vaidybin, sokio ar muzikin improvizacij, atlikti dain ir pan.), jos klausytis, nagrinti, vertinti ir kt. Itin svarbu krybins raiskos krinio perdm nesureiksminti, zvelgti j kaip besitsiancio ugdymo proceso atkarp. Antra vertus, su kiekvienu krybins raiskos kriniu ispltojami ir tvirtinami tarpiniai pasiekimai, kurie tampa pagrindu einant link platesni bei gilesni galutini proceso rezultat. S glaud paskiro krinio santyk su visu ugdymo procesu iliustruoja koncentriskumo ,,spirals". Ugdomoji krybin menin veikla organizuojama taip, kad mokytojo pasirinktomis laiko atkarpomis grztama prie t paci ar panasi tem, krybini uzduoci, naudojam technik, medziag, priemoni, atliekam, klausom ar stebim krini tik aukstesniu, ,,spirale" kylanciu pasiekim lygmeniu. Cikliskai kartojant nuo paprastesni gebjim palengva prieinama prie sudtingesni gebjim ugdymo. Sio kartojimo moksleiviai nepastebi ir neigiamai nevertina, jeigu jiems kaskart keliami vis nauji krybos, atlikimo, suvokimo, vertinimo ir kt. gebjim pltots uzdaviniai. Koncentriskumo spirals leidzia moksleiviams grzti prie zinomos medziagos ir pazvelgti j kitaip, pagilinti jos supratim, taigi kartu ir savo gebjimus bei zinias. Skatinant mokymsi bendradarbiaujant. Krybins menins veiklos uzduotys skiriamos moksleivi grupms, sudarant slygas jiems bendrauti, bendradarbiauti, tobulinti asmeninius, socialinius ir kitus bendruosius gebjimus. Mokymasis bendradarbiaujant pavercia meninio ugdymo proces zini bei gebjim atradimo ir j sismoninimo bei prasminimo procesu patiems moksleiviams (tai vienas is esmini mokyklinio meninio ugdymo savitum, leidzianci j atskirti nuo suaugusij profesionali meninink panasaus darbo). Grupei, kuri sudaro 3­7 moksleiviai, pateikiama krybin uzduotis, skatinanti remtis turimu patyrimu, ankstesnmis ziniomis ir gebjimais ir brandinti naujas idjas grups darbo metu. Siekdami atlikti uzduot moksleiviai keiciasi nuomonmis, silo sprendimus ir kuria veiksm planus. Kartu grups nariai mokosi bendrauti: jie stengiasi, kad nelikt pasyvi ir kad nedominuot vienas, kad kiekvienas is j nest savo indl. Jie

406

mokosi klausti ir paprasyti grups draug pagalbos pries kreipdamiesi mokytoj, diskutuoti, konstruktyviai kritikuoti ir ieskodami sutarimo apibendrinti atradimus, kuriuos pateikia visai klasei ir patys vertina. Mokytojas tampa konsultantu, nukreipianciu, kur ieskoti krybins problemos sprendimo bd, teikiantis grztamj informacij apie grups darbo produktyvum. Mokymasis bendradarbiaujant sudaro slygas ,,supinti" vairius, ypac akademinius, meninius, socialinius moksleivi gebjimus, mokymosi stilius, interesus ir juos derinti. Itin svarbu, kad bendradarbiaujant gyti vairs gebjimai bt glaudziai siejami su j vertinimu ir apmstymu, kaip, kokioje veikloje ir kokiomis pastangomis jie buvo pasiekti.

Struktra

Meninio ugdymo turin sudaro: ! krybin menin (dails, muzikos, sokio, teatro) raiska; ! menins (dails, muzikos, sokio, teatro) raiskos rezultat ir kit menins krybos vertybi stebjimas, estetinis suvokimas, nagrinjimas, vertinimas; ! gyt krybini menini ir estetini gebjim ir zini taikymas aplinkos socialiniame ir kultriniame gyvenime. Meno (dails, muzikos, sokio, teatro) teorijos, istorijos, kultros zini teikimas integruojamas visas mintas meninio ugdymo sritis siekiant, kad taisykli, fakt, svok, termin mokymasis netapt savitikslis, kad jis bt glaudziai siejamas su praktika, padt pltoti moksleivi krybinius meninius, estetinius gebjimus. gyvendinant meninio ugdymo turin, pltojami sie bendrieji meniniai ir estetiniai gebjimai: ! gebjimai reiksti sumanymus, mintis ir jausmus meno priemonmis ir komunikuoti su suvokjais; ! gebjimai ir gdziai, reikalingi perteikti krybinius sumanymus, mintis ir jausmus krybine menine raiska; ! gebjimai isgyventi, suvokti, interpretuoti ir vertinti estetines savybes savo ir kit krybinje meninje raiskoje bei meno kriniuose; ! gebjimai pazinti meno sak ir form tarpusavio ssajas, meno rysius su istorija ir vairiomis kultros sritimis.

Visi sie gebjimai yra glaudziai susij, vienas kit slygoja ir vienas nuo kito neatskiriami. Meninio ugdymo procese siekiama ne vien moksleivi krybini menini, estetini, bet ir bendrj gebjim pltots, kartu formuojamos vertybins j nuostatos. Meninio ugdymo srit I­IV klasse sudaro keturi pagrindinms meno sakoms atstovaujantys meninio ugdymo dalykai:

407

! dail; ! muzika; ! sokis; ! teatras. Moksleiviui gyjant pradin menin ir estetin kompetencij, bet kuris is si dalyk yra vienodai svarbus. Krybiniai meniniai ir estetiniai moksleivi gebjimai pltojami (,,auginami") konkretinant bendrojoje meninio ugdymo dalyko (dails, muzikos, sokio, teatro) programoje nurodyt turin (temas, repertuar, krybines uzduotis, darbo su priemonmis, medziagomis, technikomis bdus) ir perteikiant realioje ugdymo praktikoje (klasje). Laukiami meninio ugdymo proceso rezultatai aprasomi issilavinimo standartuose. Juose vardijami esminiai dalyko gebjimai (ugdytini per visas pakopas), taip pat nusakomi si gebjim pasiekimai baigus antr ir ketvirt klases.

DAIL

BENDROJI PROGRAMA Tikslas

Svarbiausias dails dalyko pradinse klasse tikslas ­ issaugoti savit vaik pasauljaut ir mstym, gimt poreik kalbti vaizdais, atskleisti ir puoselti krybiskum, skatinti domjimsi daile, nuosekliai ir patraukliai ugdyti dails raiskos gebjimus ir estetin nuovok.

Uzdaviniai

gyvendinant tiksl siekiama, kad moksleiviai: ! realizuot laisvos, spontaniskos krybos poreik, t. y. netiktas mintis, asociacijas, jausmus ir savit patirt drsiai perteikt dails raiskos priemonmis ir nebijot aiskinti savo sumanym; ! ugdytsi dails gebjimus ismgindami vairias dails medziagas, priemones, technikas, lavintsi pastabum, regimj atmint ir vaizduot, remdamiesi individualiomis svajonmis, sapnais, fantazijomis ir kitomis vaizduots apraiskomis;

408

! pratintsi stebti ir matyti linij, spalv ir form vairov, grozio, grio ir meils apraiskas gamtoje, aplinkoje, savo ir kit kriniuose, mokytsi apibdinti j keliamus emocinius ir estetinius isgyvenimus, reiksti savo mintis ir nuomon, gyt dails krinio vertinimo pradmenis; ! susipazint su iskiliais Lietuvos ir pasaulio dailininkais ir j kriniais, juos aptardami vartot pagrindines dails svokas; ! suvokdami tautodails krini savitum ir unikalum, pazint savo salies kultr, ugdytsi dorines bei etnines nuostatas ir pagarbiai, tolerantiskai priimt kitas kultras; ! pritaikyt dails raiskos gebjimus per kit dalyk pamokas, dalyvaut klass, mokyklos, bendruomens kultriniame gyvenime (lankyt parodas, muziejus), mokytsi apipavidalinti ir saugoti savo dails krinlius, mokytsi kurti jauki aplink, ugdytsi socialins elgsenos ir morals pradmenis.

Struktra

Dails dalykas pradinse klasse apima vaizduojamj ir taikomj dail, architektr, tautodail, siuolaikinius menus ir dailtyr. Dails dalyko turin sudaro: ! dails raiska (spalvin, grafin, erdvin); ! dailtyra (aplinkinio pasaulio ir jo reiskini, dails ir tautodails krini stebjimas, isgyvenimas, apibdinimas, estetinis vertinimas); ! dails raiska socialinje kultrinje aplinkoje (savo krinli, grupini dails parodli pritaikymas bei pristatymas klass, mokyklos, seimos ar kitoje aplinkoje).

Metodins nuorodos

Visos dails dalyko sritys jungiamos darni visum, daugiausia dmesio skiriant dails raiskai. Pradins mokyklos moksleivi estetin nuovoka formuojama skatinant ir pltojant savaimin vaik kryb, supazindinant su Lietuvos ir pasaulio dails kriniais, etnine kultra, skatinama suvokti ir isgyventi j vert ir savitum. Patraukli tyrim ir vaizduot skatinanci zaidim formomis organizuojama moksleivi pazintin ir krybin veikla: supazindinama su pagrindinmis dails raiskos priemonmis ir technikomis, mokoma jomis naudotis. Stiprinami gebjimai savo juslin zvalg, jausmus reiksti zodziais, skatinama siklausyti save ir kitus. Siloma pradti nuo trump pastebjim, net pavieni zodzi. dails raisk siloma traukti zaidimus, humor, pokstus, eksperimentus bei improvizacijas ir mokoma

409

pagrsti savo pasirinkim. Zaismingos, linksmos uzduotys pakaitomis derinamos su ramesnmis, susitelkimo ir savo vidinio pasaulio pazinimo reikalaujanciomis uzduotimis. Ugdomi pradiniai gamtos, zmogaus sukurtos aplinkos, dails krinio ir vaiko krybos estetinio vertinimo gebjimai. Aptariant gamtos reiskini ir dails krini estetines savybes moksleiviai skatinami vartoti pagrindines dails svokas ir issakyti savo nuojautas, individual pozir, j apginti ir ieskoti vairi atsakym t pat klausim.

Turinys

I­II klass

Dails raiska ! Siekiant atskleisti regimj pasaulio vairov stebima, aptariama ir vaizduojama artimiausia aplinka ir gamta, jos reiskiniai, gyvnai, augalai. Skatinama kurti savit pasaul. Gretinamas ir vaizduojamas realus ir sivaizduojamas sapn, svajoni, intuicijos padiktuot vaizdini pasaulis. Kaitaliojant daikt ir figr dydzius, fantazuojant spalvomis ir formomis, kuriami pasak personazai, fantastins btybs. Lyginamos dails ir kit meno srici raiskos priemons (vaizdas, garsas, judesys, zodis, pavyzdziui, fantastin btyb kuriama judesiu, garsu ar vaizdu). ! Pasitelkus vairias sensorines jusles, tiriami medziag ir ranki paliekami pdsakai plokstumoje ir erdvje, stebimi ir apibdinami j sukelti pojciai (lipdoma, tapoma, spausdinama ir pan.). ! Stebima aplinkos, gamtos, dails krini spalv vairov, apibdinamos j nuotaikos. Tyrinjamos daz (akvarels, guaso ir kt.) savybs. Maisomos spalvos siekiant isgauti kuo vairesni atspalvi. Supazindinama su juodos ir baltos spalvos kontrastu. spdziams, nuotaikoms, isgyvenimams reiksti improvizuojama spalv ir atspalvi deriniais. ! Tyrinjama regimojo pasaulio ir dails krini linij vairov. Naudojant vairius bdus (taskoma tusu, brziama smlyje, rasoma kreida, piesiama abiem rankomis ir pan.), piesiamos skirting nuotaik ir vairaus charakterio linijos (pavyzdziui, svelni, astri, trkinjanti ir kt.). Is linij kuriami rastai, ornamentai (pavyzdziui, audini, marguci.). ! Lyginamos raidzi formos jas piesiant, lipdant, konstruojant, vaizduojant kno judesiu ir kt. Kuriamos raidzi kompozicijos plokstumoje ir erdvje (pavyzdziui, ,,Raids zaidzia", ,,Mano mylimiausios raids" ir kt.), bandoma perteikti vairias nuotaikas ir charakterius. ! Stebimos zmogaus kno ir veido dalys, aprangos detals, pastebtas ypatybes bandoma perteikti taikant vairias technikas, medziagas (pavyzdziui, tapant ar aplikuojant portret, lipdant ar konstruojant zmogaus figr) ir priemones (spalv, linij, form).

410

! Tyrinjama objekt komponavimo bd ir j keliam spdzi vairov vertikaliame ir horizontaliame lape (pavyzdziui, didelis­mazas, aukstai­zemai, daug­mazai). ! Is vairi medziag (gamtini, antrini zaliav, popieriaus, kartono ir kt.) bei aplinkos daikt konstruojamos erdvins formos, tyrinjamos medziag savybs, mokomasi medziag sujungimo bd (klijavimo, segimo, risimo ir kt.). Dailtyra ! Stebima (sizirint, sigyvenant) gamta, aplinka, architektra, savo ir draug, mokytoj, profesionali ir liaudies dailinink kriniai, sizirima j spalvas, linijas, formas. ! Atpazstami, prisimenami ir vertinami architektros, profesionaliosios dails ir tautodails kriniai, esantys aplink mus (knygose, muziejuose, galerijose, televizijoje, gatvse, namuose, parduotuvse ir kt.). ! Apibdinamas dails krinio keliamas spdis, nuotaika, svarstoma, k menininkas norjo pavaizduoti ir isreiksti. Savais zodziais aptariami savo ir draug dails darbeli sumanymai, priemons, medziagos. ! Aptariama tautodails krini (koplytli, kryzi, kauki, verb, marguci, audini rast, keramikos dirbini) vertingumas ir j rysys su tradicijomis, paprociais, kalendorinmis sventmis.

Dails raiska socialinje kultrinje aplinkoje ! Dails raiska traukiama kit mokomj dalyk pamokas, kultrinius mokyklos renginius ir seimos sventes. Pavieniai ar grupiniai moksleivi krinliai, temins kompozicijos pritaikomos klass, mokyklos, kitoje socialinje aplinkoje (pavyzdziui, tv darbovietje, poliklinikoje). Mokomasi prisidti prasmingai ir domiai formuojant kasdien ir sventin aplink.

III­IV klass

Dails raiska ! Stebimas ir lyginamas gamtos ir zmoni sukurt objekt israiskingumas, zvelgiami ir estetiniu bei doroviniu poziriu analizuojami zmogaus veiklos vizuals pdsakai gamtoje ir aplinkoje. Vaizduojamas zmogus, gyvnai, bandoma perteikti j formos, kno dali ir detali, judesio ypatumus. spdziai ir isgyvenimai vaizduojami grafinmis, tapybinmis bei erdvinmis priemonmis. Kuriami peizazai, daugiafigrs kompozicijos, bandoma perteikti arciau ir toliau esancius, vienas kit uzstojancius objektus.

411

! Is natros ir atminties eskizuojami tautodails objektai (kryziai, verpsts ir kt.), bandoma piesti piestukais, anglimi, tusu ir kt. priemonmis, gilinamas j savybi ir raiskos galimybi pazinimas. ! Tiriama aplinkos ir dails krini spalv vairov ir deriniai. Pltojami spalv maisymo gdziai, mokoma, kaip is pagrindini isgaunamos antrins spalvos ir atspalviai, improvizuojama kuriant vair kolorit ir spalv kontrastus (pavyzdziui, siltas­saltas, ryskus­blankus, vairiaspalvis­vienspalvis ir kt.). Kuriamos abstrakcios spalvins kompozicijos nuotaikoms, asociacijoms, fantazijai, sapnams, svajonms reiksti bei muzikos krini klausymosi spdziams perteikti; aiskinamos tapymo ranki (menteli, voleli, kempini) naudojimo galimybs. Skatinama tapyti ant vairi pavirsi (pavyzdziui, vazonli, stiklaini, zievs ir kt.). ! Nagrinjamos linij ir dmi apraiskos gamtoje, aplinkoje, j interpretacijos tautodails bei dails kriniuose. Improvizuojami juokingi, keisti tikrovs ar ismons reiskiniai, kuriami fantastiniai, pasakiski vaizdai, personazai, iliustruojama poezija, proza, pasakos. Siekiama israiskingai perteikti spdzius. Bandomos naujos grafikos technikos (grafin monotipija, kartono ir kit medziag faktr atspaudai). Isgauti rastai ir tekstros jungiami atskirus darbelius. Susipazstama su sriftu, lyginama vairi jo technik ir rsi (spausdintinio, rankrastinio) israiskingumas ir keliamos emocijos. Kuriamas savas sriftas ir knygel, vaidinimo ar koncerto programa, skelbimas. ! Stebima erdvini form vairov, lyginamos natralios gamtins ir dirbtins formos, susipazstama su kinetiniu menu. Is vairi medziag sudtingesnmis technologijomis kuriamos plokscios ir erdvins formos (pavyzdziui, koliazai, asambliazai, formos is papj mas, mozaikos is gamtini medziag, floristins, popieriaus plastikos kompozicijos, judancios figros is siaud, vielos, molio ir kt. medziag, liejamos gipso formos). ! Stebimos ir aptariamos vizualins komunikacijos priemons. ,,Skaitomos" simboli, zenkl ir spalv reiksms (pavyzdziui, kelio zenkluose, tautodails ir dailinink kriniuose). Kuriami savi zenklai (pavyzdziui, klass emblema, moksleivio pasiekim zenkleliai ir pan.). ! Gamtos formose, aplinkos objektuose, dails kriniuose bandoma zvelgti dails kalbos elementus (ritm, kontrast ir kt.) ir juos taikant kuriamos nesudtingos kompozicijos (pavyzdziui, rami, judri, simetriska ir kt.).

Dailtyra ! Aptariant savo ir bendraamzi kryb, mokomasi apibdinti krinio nuotaik, turin, atlikimo technik. Gamtin ir kultrin aplinka vertinama estetiniu poziriu: vartojant pagrindinius dails terminus ir svokas, bandoma savais zodziais aptarti spalv kuriam nuotaik, form keliam spd, linij ritm.

412

! Apibdinami tautodails bruozai (geometriniai, augaliniai, dangaus kn motyvai, bdingi spalv deriniai) ir savybs (paprastumas, simboliskumas ir kt.), lyginama su kit taut liaudies meno (tekstils, keramikos, papuosal, marguci ir kt.) pavyzdziais. ! Aptariami vaizduojamosios ir taikomosios dails skirtumai. Susipazstama su pagrindinmis vaizduojamosios dails sakomis ­ tapyba, skulptra, grafika ir j pavyzdziais vietinje aplinkoje, Lietuvoje, pasaulyje. ! Skatinama ieskoti vairi praeities ir dabarties meninink krini, t paci mint, idj perteikianci skirtingais bdais bei priemonmis ir korektiskai gretinant su moksleivi darbais, aptariami j skirtumai ir panasumai. ! Apibdinami istoriniai, kultriniai, etnografiniai paminklai artimiausioje aplinkoje, aptariama j menin, istorin vert, pabrziama issaugojimo svarba.

Dails raiska socialinje kultrinje aplinkoje ! Dails raiskos gdziai taikomi kit meninio ugdymo dalyk (muzikos, sokio, teatro) integruotuose projektuose (pavyzdziui, kalendorins svents, met laikai, meno akcija). ! Rengiami dails reportazai (pavyzdziui, apie klass ar mokyklos parodas, vietos tautodailininkus ar dailininkus).

413

ISSILAVINIMO STANDARTAI

Sritis

Dails raiska plokstumoje ir erdvje

Esminiai gebjimai II klas

1. Perteikti vaizd, nuotaik, idj spalvinmis, grafinmis, erdvinmis priemonmis.

Pasiekimai IV klas

zmones, 1.1. Mokytojo pasilytomis ar paci pasirinktomis 1.1. Dails priemonmis vaizduodami priemonmis: gyvnus, aplinkos objektus ir spdzius: 1.1.1. drsiai vaizduoja zmones, gyvnus, fantastines btybes, aplinkos objektus; 1.1.2. savitai perteikia nuotaik. 1.1.1. perteikia esmines vizualines savybes; 1.1.2. vaizduoja daug detali, jungia figr ir fon;

2. Pazinti ir tikslingai naudotis pagrindiniais dails kalbos elementais.

1.1.3. pavaizduoja arciau ir toliau esancius, vienas kit uzstojancius objektus. 2.1. Maisydami spalvas isgauna atspalvius, skiria siltas 2.1. Skiria pagrindines ir antrines spalvas, pasirenka ir saltas spalvas. kolorit, perteikia vairius atspalvius.

3. Pazinti ir krybingai naudotis pagrindiniais dails rankiais, priemonmis, medziagomis.

2.2. Israiskingai naudoja linij, dm, form, j 2.2. Pastebi linijas, spalvas, formas gamtoje, gyvenamojoje aplinkoje ir dails kriniuose, savitai vairov. panaudoja j vairov piesdami, tapydami, konstruodami. 2.3. Laisvai komponuoja horizontaliame ir 2.3. Skiria ir perteikia vaizduojam objekt pavirsi vertikaliame lape ir savitu ritmu isdsto komponuojamus savybes, isgauna vairias faktras. objektus. 2.4. Taiko simetrij ir vair ritm, iesko komponuojam objekt pusiausvyros. 3.1. gyvendindami sumanymus drsiai naudoja dails 3.1. gyvendindami sumanymus naudojasi: technikas, priemones, rankius: 3.1.1. sudtingesni technik (mozaikos, monotipijos, grafini atspaud, papj mas, popieriaus plastikos) galimybmis; 3.1.2. grafikos (piestukus, flomasterius, kreideles, 3.1.2. papildomais darbo rankiais (mentelmis, pastel, tus, plunksneles, stampavim, monotipij); voleliais, kempinmis) ir medziagomis (anglimi, tusu, gipsu, moliu, viela, gamtinmis medziagomis); 3.1.3. aplikavimo (popieri, audinius, klijus, zirkles); 3.1.3. misriomis technikomis. 3.1.1. tapybos (akvarel, guas, teptukus);

Sritis

Esminiai gebjimai II klas

Pasiekimai IV klas

3.1.4. erdvini form krimo (plastilin, mol, gamtines medziagas, antrines zaliavas). 3.2. Naudojasi skirtingais medziag jungimo bdais 3.2. Atsizvelgia medziag savybes ir jomis savitai (risimu, klijavimu, segimu). naudojasi. 4.1. Apibdina dails krinio nuotaik. 4.1. Apibdina dails krinio nuotaik ir susieja su dails israiskos priemonmis (linijomis, spalvomis, forma). 4.2. Savais zodziais apibdina savo ir bendraamzi 4.2. Skiria kelet pagrindini dails sak (tapyb, krybinius sumanymus, vartoja paprasciausias dails grafik, skulptr, keramik, tekstil). svokas (dails krinys, dailininkas, paroda ir kt.). 4.3. Atpazsta panaudotas medziagas, technikas. 4.3. Bendrais bruozais apibdina savo, bendraamzi ar dailininko krini atlikimo technik. 5.1. Apibdina, kuo skiriasi ir kuo panasios gamtos ir 5.1. Pastebi gamtins ir zmogaus sukurtos aplinkos zmogaus sukurtos formos. estetines savybes, j darn (form, dmi ritm, nuotaik, simetrij, kontrast).

Dailtyra

4. Stebti ir vertinti draug ir dailinink kryb.

5. Stebti, tyrinti, apibdinti gamtin ir kultrin aplink, architektros ir dails krinius, tautodail.

Dails raiska socialiniame kultriniame gyvenime

6. Pritaikyti dails krinius klass, mokyklos ar seimos kultriniame gyvenime.

5.2. Zino artimiausioje aplinkoje esancius paminklus, 5.2. vardija kelet zymiausi Lietuvos architektros apibdina j reiksm ir issaugojimo svarb. paminkl, Lietuvos ir pasaulio dailinink ir j krini. Skiria original dails krin nuo reprodukcijos. 5.3. Skiria tautodails formas (margucius, verbas, 5.3. Atpazsta tautodails formas, paaiskina jose juostas ir kt.), savais zodziais apibdina j vertingum. uzfiksuot bdingiausi simboli reiksmes, palygina su kit taut liaudies meno pavyzdziais. 6.1. Savo dails krinliais puosia klas, buit. 6.1. Savo krybinius sumanymus skiria pasirinktai temai, progai.

6.2. Atlieka pasirinkt vaidmen meno akcijose, 6.2. Pritaiko dails krinius mokykloje, seimoje vykstantiems kultriniams renginiams, sventms, integruotos menins veiklos projekte (dailininko, apipavidalintojo ir kt.). parodlms.

415

MUZIKA

BENDROJI PROGRAMA Tikslas

Muzikos dalyko pradinio ugdymo pakopoje tikslas ­ puoselti prigimtin vaiko muzikalum, ugdyti krybisk ir emocing, norinci ir gebanci prasmingai dalyvauti muzikinje veikloje asmenyb.

Uzdaviniai

gyvendinant tiksl siekiama, kad moksleiviai: ! muzikuot (dainuot, grot), dalyvaut krybinje veikloje, patirt krybos dziaugsm; ! turtint intonacin zodyn, pltot muzikins kalbos patirt; ! gebt siklausyti ir pajusti muzikos keliamas emocijas, ugdytsi jausm kultr; ! susipazint su dabarties ir praeities muzikins kultros palikimu, patirt estetin muzikos vert; ! dalyvaut klass, mokyklos, seimos muzikiniame kultriniame gyvenime.

Struktra

Muzikos dalykas pradinje mokykloje apima sias sritis: ! muzikavim (dainavim, grojim); ! muzikos kalbos praktik (ritmo pojcio bei intonacins klausos lavinim, muzikos rasto pradmenis); ! muzikos krim (eksperimentavim garsais, improvizavim, komponavim); ! muzikos klausym, apibdinim ir vertinim; ! muzikin raisk socialiniame gyvenime (muzikinius pasirodymus mokyklinje ir nemokyklinje aplinkoje).

Metodins nuorodos

Pradins mokyklos laikotarpis itin palankus vaiko muzikini gabum lavjimui ir pltotei: zmogaus muzikiniai gabumai lavja iki 9­10 met, vliau jie tampa stabils ir tokie islieka vis likus gyvenim. Pradinje mokykloje islavinti muzikiniai gabumai vliau nulemia vyresnio amziaus vaik muzikini pasiekim lyg. Vaik muzikiniai gabumai lavja pasitelkiant vairias muzikins veiklos sritis: dainavim ir grojim, kryb ir zaidimus, ritmavim ir solfedziavim, muzikos klausym ir jos nagrinjim bei vertinim. Btina krybiskai pasinaudoti sio amziaus vaik poreikiu judti ir gimtu aktyvumu, todl pirmenyb teiktina aktyviam muzikavimui. Aktyviai muzikuojant turtja vaik muzikins kalbos patirtis, formuojasi j intonacinis zodynas, lavja audiciniai gebjimai. Islavjusi muzikins kalbos patirtis, turtingas intonacinis zodynas tampa muzikos supratimo pamatu, atveria platesnius muzikins kultros akiracius. Zinios apie muzik turt natraliai rutuliotis is praktins vaik veiklos, jos turt bti natraliai ,,atrandamos" ir sismoninamos muzikins krybins bei zaidybins veiklos metu. Savo turiniu ir formomis muzikavimas sietinas su kno kultra ir sokiu, daile, teatru, gimtosios kalbos ir pasaulio pazinimo sritimis; muzikavimas per kit dalyk pamokas leist patenkinti daugeliui vaik gimt kasdienio muzikavimo poreik. Itin pabrztina muzikinio folkloro ugdomoji galia; tautosaka, taudodail ir muzikinis folkloras ­ puiki medziaga tarpdalykinei integracijai. Btina, kad pradinje mokykloje muzikos uzsimimus vedantis pedagogas bt gijs reikiam muzikin kompetencij (turt muzikin klaus ir valdyt bals, gebt gerai groti bent vienu muzikos instrumentu, lengvai skaityt nat rast).

Turinys

I­II klass

Muzikavimas (dainavimas, grojimas), muzikos kalbos praktika, muzikos krimas ! Lietuvi liaudies dain, zaidim, rateli ir autorini dain dainavimas pajauciant muzikos nuotaik, perteikiant j balsu, veido israiska, judesiu. Vokalini gdzi c1­c2 diapazone formavimas. Muzikos israiskos priemoni (tempo, stricho, dinamikos) bei vokalini gdzi (artikuliacijos, dikcijos, kvpavimo ir kt.) taikymas, siekiant israiskingo atlikimo. ! Ritmo pojcio (pulso, gars trukms santyki, stiprij ir silpnj takto dali pajautos) lavinimas judant pagal muzik, pasitelkiant recitavim, skandavim, kno perkusij (trepsjimas, pliauksjimas, spragsjimas). Gars aukscio ir trukms perteikimas judesiu, spalva, linija, balsu. Astuntin, ketvirtin ir pusin natos, ketvirtin pauz, dviej ir trij ketvirtini metrai, kartojimo zenklas, volta. Intonavimas trichordo be pustoni (pavyzdziui, la­sol­mi) garsais, nat skaitymas sesi gars (do­la) ribose vaikui patogiu auksciu.

417

! Muzikavimas vairiais ritminiais ir melodiniais instrumentais. Improvizuoti melodiniai ir ritminiai ,,pokalbiai" balsu, kno perkusija, muzikos instrumentais. Eksperimentavimas garsais tyrinjant j savybes, ieskant naujesni muzikavimo priemoni. Pazintis su prastais (musimas, ptimas, braukimas) ir netradiciniais garso isgavimo bdais. Gamtos reiskini, zmogaus nuotaik, gyvn charakterio perteikimas garsais. Krybini sumanym klimas ir aptarimas, krimas pasilyta ar pasirinkta tema, panaudojant geriausiai zinomas priemones (ritminius instrumentus, judes, spalv, linij ir kt.). Pritarimo dainai ar pratimui krimas.

Muzikos klausymas, apibdinimas ir vertinimas ! Muzikos nuotaikos, patirt muzikini isgyvenim, muzikos krinyje panaudot muzikos israiskos priemoni (tempo, dinamikos, registro ir kt.) aptarimas. Muzikini ir nemuzikini (gamtos, miesto, buitini) gars klausymas ir apibdinimas. Susipazinimas su muzikos krjais (liaudies tradicijomis, kolektyvais, kompozitoriais) ir atlikimo bdais (instrumentais, ansambliais), charakteringais muzikos zanrais (daina, sokiu, marsu). Atliekamos, klausomos, paties moksleivio ar jo klass draug sukurtos muzikos vertinimas.

Muzikin raiska socialiniame gyvenime ! Muzikini zaidim, dain panaudojimas per kit mokomj dalyk pamokas, dainavimas bei grojimas laisvalaikiu. Muzikavimas tvams, savo bei kit klasi moksleiviams.

III­IV klass

Muzikavimas, muzikos kalbos praktika, muzikos krimas ! vairi zanr, tematikos, derms, nuotaikos dain dainavimas. Dainos charakterio ir literatrinio turinio aptarimas, nuotaikos pajauta, jos perteikimas balsu, veido israiska, judesiu. Vokalini gdzi h ­ d2 diapazone formavimas. Muzikos israiskos priemoni bei vokalini gdzi panaudojimas dainuojant. ! Paprasti daugiabalsumo bdai (pakaitinis dainavimas, kanonas ir kt.). Grojimas vairiais ritminiais ir melodiniais instrumentais. Ansamblinio muzikavimo, elgesio scenoje praktika. ! Metrinio ritmo (pulso ir ritmo piesinio skirtumo, metro) pajauta. Dviej ir trij dali metrai, pusin nata, astuntin pauz, nata su tasku, sesioliktini nat grups. Melodija, ryskiausios jos savybs (kryptis, motyvo pasikartojimas ir kt.). Derms (mazoro, minoro) pajauta. Intonavimas tetrachordo garsais (pavyzdziui, fa­mi­re­do), nat skaitymas oktavos ribose. ! Prasmingas muzikinis pokalbis ritminiais ir melodiniais instrumentais, kno perkusija. Improvizavimas ritminiais ir melodiniais instrumentais, balsu. Krybos proceso supratimas (muzikini priemoni paieska, sumanymo knijimas bei tobulinimas). Ritminio pratimo,

418

melodijos, kompozicijos pasilyta tema krimas ir atlikimas. Muzikos savybi isreiskimas judesiu.

Muzikos klausymas, apibdinimas ir vertinimas ! Klausant muzik patirt isgyvenim nusakymas, muzikos krinio savybi (nuotaikos, tempo, dinamikos, j pokyci, kontrast ir kt.) apibdinimas. Muzikinio vyksmo supratimas. Krinio forma (kupletin, paprastoji trij dali, rondo, variacijos). Tolesn pazintis su muzikos krjais ir muzikos atlikimo bdais. Susipazinimas su muzikins krybos istakomis, paskirtimi, zanrais (vokalin ir instrumentin muzika). Muzikini problem sprendimas (pavyzdziui, kodl kompozitorius krinyje nusprend panaudoti vien ar kit dinamik, temp ir pan.). Kuriamos, atliekamos, klausomos muzikos vertinimas.

Muzikin raiska socialiniame gyvenime ! Klass, mokyklos muzikini tradicij pazinimas, krimas, puoseljimas. Muzikavimas, muzikini zini ir gebjim panaudojimas nemokyklinje aplinkoje (pavyzdziui, muzikiniai pasveikinimai draugams ar seimos nariams).

419

ISSILAVINIMO STANDARTAI

Sritis

Muzikavimas

Esminiai gebjimai

1. Dainuoti israiskingai. taisyklingai ir

Pasiekimai II klas

1.1. Intonuoja nesudtingas Dainuoja lengvai, be tampos. dainas patogiu auksciu.

IV klas

2. Groti ritminiais ir vienu is melodini instrument.

1.1. Tiksliai intonuoja nesudtingas dainas patogiu auksciu, kontroliuoja kvpavim, kno laikysen. Dainuodamas grupje savo bals derina prie kit. 1.2. Jaucia dainos nuotaik, j perteikia balsu, veido israiska, 1.2. Israiskingai dainuoja skirtingo charakterio dainas, judesiu, isryskina svarbesnius melodijos momentus. vokalinius gdzius panaudoja atlikimo israiskai pasiekti. 2.1. Ritminiais instrumentais groja paprastus ritmo darinius, 2.1. Israiskingai groja ritminiais instrumentais. Moka melodiniu instrumentu ­ dviej, trij gars melodijas. atlikti kelet nesudting krinli pasirinktu melodiniu instrumentu. 2.2. Naudoja prastus ir netradicinius garso isgavimo bdus. 2.2. Grodamas naudoja vairius strichus (legato ­ staccato), isryskina dinamikos pokycius. 2.3. Instrumentais ar kno perkusija pritaria dainai. 2.3. Groja paprastus (2­3 bals) ansamblius.

Muzikos krimas

3. Improvizuoti balsu, judesiu, 3.1. Pratsia mokytojo muzikin fraz, atsako muzikin 3.1. Atsako muzikinius ,,klausimus" panaudodamas melodiniais ir ritminiais klausim. vairius garso isgavimo bdus, dinamik, strich. instrumentais. 3.2. Perteikia garsais nuotaikas, aplinkos reiskinius, gyvn 3.2. Be isankstinio pasirengimo pagroja/padainuoja charakterius. paprastus ritminius bei melodinius (2­3 ton) motyvus. Jaucia muzikins frazs apimt. 4.1. Pabaigia nebaigt melodij, pritaiko pritarim 4.1. Kuria ir atlieka paprastas melodijas pagal pateikt (ritminiais instrumentais, kno perkusija) dainai ar pratimui. ritm, metr ar derms garsus. 4.2. Kelia krybinius sumanymus, svarsto j gyvendinimo 4.2. Planuoja krybin veikl (kelia muzikinius galimybes (kok krin nort sukurti, kokius instrumentus sumanymus, numato j gyvendinimo bdus). Kurdamas parinkt ir pan.). Kurdamas panaudoja vairias priemones. parenka tinkamas muzikos israiskos priemones. trukmi 5.1. Skiria ilgus ir trumpus garsus ritmo darinyje. Jaucia 5.1. Jaucia pulso ir ritmo piesinio skirtum. Skiria 2-j ir puls, parodo j judesiu. 3-j dali metrus, judesiu parodo stiprij takto dal. 5.2. Ritmuoja (judesiu, skiemeniu, instrumentais) paprastus 5.2. Zino pagrindines gars bei pauzi vertes, nat ritmo darinius, juos skaito ir uzraso prasta ar sutartine notacija. organizavimo principus. Zinias ir ritmavimo gdzius pritaiko kurdamas bei atlikdamas muzik.

4. Kurti paprastas kompozicijas.

Muzikos kalbos praktika

5. Jausti garso santykius, metr.

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas IV klas

6.1. Klausydamas, atlikdamas muzik skiria ir nusako melodikos savybes, atpazsta minoro bei mazoro dermes. 6.2. Intonuoja ir solfedziuoja paprastas melodijas, skaito ir uzraso nesudtingus melodinius darinius mazoro bei minoro dermse. 7.1. Apibdina muzikos nuotaik ir charakter, vardija isgyvenimus, patirtus klausant ar atliekant muzik.

Muzikos klausymas, apibdinimas ir vertinimas

6. Girdti ir intonuoti 6.1. Jaucia gars aukscio skirtumus, pakartoja nesudting melodinius darinius dermje. melodin motyv ar fraz. Girdi melodijos krypt ir parodo j judesiu. 6.2. Intonuoja ir solfedziuoja paprastus 2­3 gars melodinius darinius. Naudoja tradicinius ir netradicinius gars aukscio fiksavimo bdus. 7. Apibdinti klausom bei 7.1. Savais zodziais apibdina klausomos muzikos nuotaik, atliekam muzik. instrument tembrus.

7.2.1. Atpazsta ryskiausius charakteringus muzikos zanrus.

muzikos

krinius,

7.2.2. Nusako panaudotas muzikos israiskos priemones (pvz., kontrasting dinamik, tempo pokycius).

Muzikin raiska socialinje kultrinje aplinkoje

8. Vertinti muzik ir 8.1. Isskiria labiausiai patikusius muzikos krinius, muzikins kultros reiskinius. paaiskina kodl. Dalijasi muzikiniais isgyvenimais, patirtais nemokyklinje aplinkoje. 8.2. Apibdina savo ir klass draug muzikavim (atlikimo kokyb, israiskingumas, originalumas). 9. Taikyti muzikin patirt 9.1. Dainuoja, zaidzia muzikinius zaidimus per kit mokyklinje ir nemokyklinje mokomj dalyk pamokas, laisvalaikiu. aplinkoje.

7.2.1. Atpazsta ryskiausius pradinje mokykloje klausytus ar atliktus muzikos krinius, pagrindinius muzikos zanrus ir formas. 7.2.2. Apibdina muzikinio vyksmo ypatumus (kas ir kaip keiciasi krinio eigoje). 7.2.3. Nusako, kaip muzika skambt, jei bt atlikta kitu tempu, kita dinamika, kitais instrumentais. 8.1. Dalijasi muzikiniais isgyvenimais, zvalgomis, vertinimais, nusako muzikos reiksm savo ir kit zmoni gyvenime. zvelgia muzikos meno savitum. 8.2. Remdamasis sutartais kriterijais apibdina savo ir klass draug muzikavim, teikia silym. 9.1. Muzikuoja klass bei mokyklos renginiuose (popietse, projektuose ir kt.), dainuoja ar groja tvams, artimiesiems, draugams.

9.2. Muzikuoja kartu su klase pasirodymuose tvams.

9.2. Pastebi ir vertina savo aplinkos muzikinius vykius (pavyzdziui, mokyklos koncertus, spektaklius, radijo ir televizijos laidas).

421

SOKIS

BENDROJI PROGRAMA Tikslas

Pagrindinis sokio dalyko pradinje mokykloje tikslas ­ padti vaikui atrasti ir ispltoti savo krybines galias, gebjim reikstis sokio priemonmis puoseljant vaiko individualum bei socialum.

Uzdaviniai

gyvendinant tiksl siekiama, kad moksleiviai: ! patirt sokio raiskos, krybos teikiam dziaugsm, patenkint prigimtin poreik judti; ! ispltot kno kinestezines galias (koordinacij, laikysen, pusiausvyros pojt), reikalingas sokio raiskai; ! tirt, pazint ir naudot sokio kalbos priemones savo sumanymams, mintims reiksti; ! isgyvent, suvokt ir vertint stebim ar atliekam sok; ! susiformuot dorini ir estetini, bendravimo ir bendradarbiavimo nuostat pagrindus; ! pritaikyt sokio raiskos gebjimus klass, mokyklos socialinje kultrinje veikloje.

Struktra

Sokio dalykas pradinje mokykloje apima sias sritis: ! sok (judesio/sokio raisk); ! sokio kryb (improvizavim ir komponavim); ! sokio stebjim, interpretavim bei vertinim; ! sokio raisk socialiniame kultriniame bendruomens gyvenime.

Metodins nuorodos

Pradinje mokykloje sokio dalyko sritys yra glaudziai siejamos tarpusavyje. vairios sokio veiklos (atlikimo, krimo, stebjimo, vertinimo) teikiami teigiami isgyvenimai pasitelkiami vaiko pazintiniams, krybiniams, bendravimo ir bendradarbiavimo gebjimams ugdyti, vertybinms nuostatoms formuoti. Daugiausia dmesio skiriama judesio/sokio raiskai, pltojant spontaniskos krybos gebjimus. Svarbu, kad krybins judesio/sokio raiskos uzduotys atitikt vaiko psichofizin issivystym, skatint formuotis taisykling laikysen, koordinacij, judesi laisvum ir sklandum, sietsi su individualia sokio patirtimi bei kit dalyk mokomja medziaga.

Turinys

I­II klass

Sokis ! Psichofizinio laisvumo (bendrauti, atsipalaiduoti, pasitikti), aktyvumo (sivaizduoti, isgyventi, suprasti) skatinimas vairiais krybiniais zaidimais (pavyzdziui, sokti taip, kaip siandien jautiesi, pasokti savo vard). ! Sokiui reikiam kinestezini kno gali pazinimas ir pltojimas. Koordinacijos, taisyklingos laikysenos, pusiausvyros pojcio ugdymas krybinmis uzduotimis, naudojant vairius pagrindini judesi (jimo, bgimo, suoliuk, sukini, vertimosi, lenkimosi, spyruokliavimo) tempo, krypties, kno padties, nuotaikos variantus. Judesi atlikimas savo tempu, ritmu ir derinant su muzikos tempu, ritmu. Izoliuotas kno dali judjimas (pavyzdziui, rankos plot, koja trept, galva linkt, pilvas trukt). ! Judesi/sokio raiskos ,,zodyno" kaupimas. Kno ir jo dali padties erdvje patyrimas ir pajautimas, vairi kno ir jo dali judjimo galimybi tyrimas, perteikiant emocijas, judancius ir nejudancius aplinkos objektus, kit mokomj dalyk medziag (pavyzdziui, raides, skaicius). Sokio judesi pazinimas ir naudojimas, zaidziant zaidimus, sokant ratelius, soki zingsnius, lietuvi ir/ar kit taut sokius ar j fragmentus.

Sokio kryba ! Sokio judesi improvizavimas pavieniui, poroje ir grupje. Judesiu reaguoti skambancios vairi stili muzikos ritm, temp, melodij, nuotaik, nemuzikinius (gamtos, urbanistinius) garsus, bals, tyl. vairi vaizdini (pavyzdziui, nuotaik, gamtos reiskini, kalendorini svenci, kit dalyk mokomosios medziagos) inspiruotos temos perteikimas. Kito vaiko kuriam judesi atkartojimas (pavyzdziui, stovint vienam paskui kit, vienam priesais kit ­ veidrodiskai).

423

! Elementarios judesi sekos krimas, naudojant ir pazstant vairias erdvs, laiko, energijos perteikimo galimybes. Krybins uzduotys, naudojant asmenin ir bendr erdv, keiciant judesi krypt (pirmyn­atgal, aukstyn­zemyn), kno padt (pritpus­atsigulus­atsistojus). Tempo keitimas (greiti, lti judesiai). Judesi nuotaikos (piktai, pavargus, linksmai) keitimas.

Sokio stebjimas, interpretavimas, vertinimas ! Sokio sukelt isgyvenim perteikimas zodziais, judesiais, muzikos garsais, dails raiskos priemonmis. ! Judjimo vairov aplinkoje (pavyzdziui, zmogaus, kit gyv btybi, gamtos reiskini, transporto). Ar bet koks judjimas yra sokis? ! Kalendorinms sventms bdingi zaidimai, rateliai, sokiai, bendruomenin j reiksm. ! Sokjo ir zirovo elgesio kultros pagrindai.

Sokio raiska socialiniame kultriniame gyvenime ! Sokio raiskos integravimas kit mokomj dalyk pamokas, kultrinius klass renginius. ! Sokis, judesys ir sveika gyvensena (keli mokomj dalyk integracijos projektas).

III­IV klass

Sokis ! Zaidimais ir krybinmis uzduotimis toliau gilinami psichofizinio laisvumo, aktyvumo, savikontrols gebjimai (pradti judti, sustoti, nejudti). ! Toliau pltojamos sokiui reikiamos kinestezins kno galios. Krybins uzduotys, ugdancios judesio dydzio (didelis­mazas), stiprumo (silpnas­stiprus), plastinio pobdzio (vingiuotas­ kampuotas) pajautim ir isreiskim. ! Pleciamas erdvs ir laiko naudojimo galimybi pazinimas sokant. Lokomotoriniai (erdvje is vietos viet ­ bgti, suoliuoti, verstis) ir nelokomotoriniai/asies (stovint vietoje ­ tptis, stotis, temptis, lenktis) judesiai, j jungimas derinius judant aukstyn­zemyn, pirmyn­atgal. Judjimas pavieniui ir grupje formuojant erdvje vairias figras (kvadrat, rat, ties, vingiuot linij). Judesi deriniai, naudojant vairius ritmus. Skirtinga judesi energija (pavyzdziui, auksti, stiprs suoliai, mazi, smulks zingsneliai, lti, plats apsisukimai).

424

! Judesi/sokio raiskos ,,zodyno" turtinimas, zaidziant zaidimus, atliekant soki zingsnius ir j derinius, naudojant sokio figras, susikabinimus, sokant ratelius, lietuvi ir/ar kit taut sokius.

Sokio kryba ! Improvizavimas ir komponavimas pavieniui, poroje ir grupje. Sumanym, minci, jausm perteikimas, ieskant krybini idj literatros, muzikos, dails kriniuose, kasdienio gyvenimo situacijose. Krybins uzduotys, naudojant zinomus judesius, sokio zingsnius, figras, susikabinimus. ! Pleciamas erdvs, laiko naudojimo, energijos perteikimo galimybi pazinimas kuriant. Judesi sekos krimas, naudojant pradzios ir pabaigos elementus (pasiruosimas, susikaupimas, pradin padtis, judesi rutuliojimo pabaiga, sustojimas, nejudjimas, nusilenkimas). Ritmini sek krimas plojant, trepsint, naudojant vairius kno judesius. Judesio stiprumo, plastinio pobdzio (plaukiantys, kampuoti, staigs) judesi perteikimas.

Sokio stebjimas, interpretavimas, vertinimas ! Aktyvus (susikaupus, atidziai) sokio stebjimas, isgyvenim ir nuomons perteikimas, remiantis savo sokio patirtimi ir ziniomis. Savos krybins raiskos aiskinimas. ! vairi soki panasumai ir skirtumai (tempo, nuotaikos, judesi, kostium). ! Sokio paskirtis (apeig, socialiniai buitiniai, scenos sokiai). ! Su sokiu susijusios profesijos (sokjo, choreografo, sokio mokytojo). ! Sokio ir kit meno sak jungtys (baletas, sokio spektaklis, koncertas, opera).

Sokio raiska socialiniame kultriniame gyvenime ! Judesio ir sokio improvizacijos bei kompozicijos vairi klass, mokyklos rengini metu. ! Sokis ir paprociai (mokomj dalyk integracijos projektas).

425

ISSILAVINIMO STANDARTAI

Sritis

Sokis

Esminiai gebjimai

1. Sokti sklandziai ir israiskingai pavieniui, poroje, grupje.

Pasiekimai II klas

1.1. Sokdamas elementarius ratelius, sokius ar j fragmentus: zaidimus,

IV klas

1.1. Sokdamas vairius trumpus sokius ar j fragmentus:

Sokio kryba

2. Panaudoti vairias krybos idjas, raiskos priemones ir procesus.

1.1.1. rodo psichofizinio laisvumo, aktyvumo 1.1.1. kontroliuoja judesi tkm, praddamas pradmenis; judti, sustodamas, nejuddamas; 1.1.2. orientuojasi erdvje; 1.1.2. naudoja erdv (vairias kryptis, lygmenis); 1.1.3. prisiderina prie judesio/sokio ritmo, 1.1.3. perteikia judesio/sokio ritm, temp, tempo, perteikia nuotaik. judesio stiprum, plastin pobd, nuotaik. 2.1. Improvizuoja perteikdamas tem 2.1. Improvizuoja naudodamas zinomus (pavyzdziui, gamtos reiskinius, nuotaikas). judesius, sokio zingsnius, figras. 2.2. Improvizuoja plastines kno israiskas 2.2. Improvizuoja perteikdamas vair judesi pateiktu ritmu, tempu. dyd, stiprum, plastin pobd, ritm, temp. 2.3. Komponuoja trump judesi sek 2.3. Komponuoja elementari judesi sek naudodamas vairias judjimo kryptis, kno modeliuodamas jos pradzi, pltojim, pabaig. padtis erdvje. 3.1. Dalijasi stebimo ar atliekamo sokio 3.1. Isreiskia tai, k isgyveno, suprato papasakodamas, nupiesdamas. Nurodo, kas ir sukeltais spdziais bei estetiniais vertinimais. kodl patiko ar nepatiko. 3.2. Savais zodziais nusako sokio temp, 3.2. Nurodo, kuo skiriasi ir kuo panass nuotaik. (tempu, nuotaika, judesiais, kostiumais) vairs sokiai. 3.3. Atpazsta judesio/sokio raisk aplinkoje. 3.3. Atpazsta mokyklinje ir nemokyklinje aplinkoje soktus sokius. Pasakoja apie klass, mokyklos, seimos sokio tradicijas. 4.1. Naudoja judes/sok kaip raiskos 4.1. Dalyvauja kuriant, atliekant ir pristatant priemon kit dalyk pamokose, klass, sokio raisk grups, klass, mokyklos projekte. mokyklos renginiuose.

Sokio stebjimas, interpretavimas ir vertinimas

3. Pazinti ir apibdinti sok, isreiksti spdzius bei vertinimus.

Sokio raiska socialinje kultrinje aplinkoje

4. Pritaikyti sokio zinias ir gebjimus.

TEATRAS

BENDROJI PROGRAMA Tikslas

Pagrindinis teatro dalyko pradinse klasse tikslas ­ isugdyti pradin moksleivi teatrin ir estetin kompetencij, stiprinanci domjimsi teatru ir galinanci savarankiskai ir krybingai reikstis socialinje kultrinje aplinkoje.

Uzdaviniai

gyvendinant tiksl siekiama, kad moksleiviai: ! nort reiksti save teatro priemonmis; ! issiugdyt pamatinius socialinio bendravimo ir scenins krybos gebjimus: psichofizin laisvum, aktyvum, aplinkybi suvokim, emocin j vertinim, siekinio gyvendinim fiziniais bei zodiniais veiksmais; ! ispltot vaidybinio improvizavimo ir vaidinimo krimo gebjimus; ! pratintsi nagrinti ir apibdinti veiksm ir elgesio plastin bei intonacin vairov socialinje kultrinje aplinkoje, gamtoje, teatro scenoje, stebti vaidinimus ir juos vertinti; ! susiformuot dorines ir etnines nuostatas, bendravimo kultr gyvenime, scenoje, teatre; ! pritaikyt teatrins raiskos zinias ir gebjimus per kit dalyk pamokas, dalyvaut klass, mokyklos teatriniame kultriniame gyvenime, lankytsi teatro spektakliuose.

Struktra

Teatro dalykas pradinse klasse apima sias sritis: ! vaidyb (vaidmen zaidimus, spontanisk ir parengt vaidybin improvizavim, vaidmen atlikim scenelse); ! vaidinimo kryb (scenini aplinkybi, draminio siuzeto bei scenins raiskos ­ dekoracij, kostium, garsinimo detali ­ krim, vaidinimo organizavimo pradmenis); ! vaidinimo stebjim, interpretavim ir vertinim;

! teatrin raisk socialinje kultrinje aplinkoje (per kit dalyk pamokas, po pamok bei rengini ir pasirodym metu).

Metodins nuorodos

Nuo pat pirmj teatro pamok turt vyrauti nuotaikingas, smagus ir kartu tikslingas, nuoseklus, rimtas teatrins krybos ir ugdymo procesas. Pagrindiniai ugdymo ir krybos metodai sioje pakopoje ­ improvizavimu grindziami zaidimai bei vaidybos uzduotys, zaidybins scenins aplinkybs, puoseljancios palanki krybin vaik savijaut ir vaidybos pradmenis. Svarbu, kad krybins uzduotys atitikt moksleivi emocin socialin ir kultrin patirt, bt susietos su kit mokomj dalyk medziaga. Krybins vaidybos uzduotys papildomos fiziniais zaidimais, kurie tampa svarbiais atsipalaidavimo, psichologins iskrovos momentais. Pradzioje vaidybos uzduotys ir zaidimai atliekami bendrai, paskui ­ grupmis (viena grup vaidina, kiti stebi), dar vliau ­ vienas veikia, o likusieji stebi. Vaidybos uzduotys glaudziai siejamos su draug vaidybos ir aktori vaidinim stebjimo, vertinimo uzduotimis (prireikus naudojant vaizdo ir garso rasus). Jungiant vairias skirtingas uzduotis pravartu taikyti bdus ir priemones (pavyzdziui, skaiciuot, pasak, gars, piesin, telegram ir kt.), padedancius isrutulioti pamokoje dom, intriguojant dramin siuzet. Sio siuzeto krimas bei atlikimas ir tampa teatro pamokos scenarijumi.

Turinys

I­II klass

Vaidyba ! Psichofizinio puoseljimas. laisvumo, tampos natralumo gyvenime ir stebimoje baims situacijoje veikimas, (scenoje) tarpusavio

atpalaidavimas,

bendravimo

pasitikjimo zadinimas zaidimais, ritualais, meditacija, kt. krybine veikla. ! Elementarus orientavimasis scenos ar klass kambario erdvje (susirasti savo viet, tolygiai issidstyti, neuzstoti partnerio, bti matomam, neatsukti zirovams nugaros). ! Psichofizinio aktyvumo puoseljimas. Fizini ir zodini veiksm improvizavimas pagal realias socialinio bendravimo aplinkybes (vaidmen zaidimai ,,Isrikiuoti kitus pagal drabuzio spalv", ,,Pasisveikinti ir pasakyti savo vard" ir kt.) bei sivaizduojamomis sceninmis aplinkybmis (sivaizduojant pojcius (,,Striksti per balas"), objektus (ne piestukas, o...), veikjus ir veiksmus (,,Pirkjas ir pardavjas"). Menam reikmen naudojimas. Scenos slygiskumo pajauta.

428

! Spontaniskos ir parengtos improvizacijos pagal lietuvi kalbos (tautosakos) arba dails, muzikos, sokio ir kt. dalyk mokomj medziag. ! Pasakos krimas improvizuojant zodzius ir fizinius veiksmus. Pasakos sekimas. ! Vaidybins scenels su zaidimo elementais (pavyzdziui, ,,Greitoji pagalba") improvizuojant ir atliekant is anksto parengtus fizinius bei zodinius veiksmus.

Vaidinimo kryba ! Dramos element (scenini aplinkybi) sumanymai remiantis asmenine patirtimi, fantazija, panaudojant gimtosios kalbos zodzi (tuk tuk, ropoti), dails, muzikos, sokio raiskos priemoni (spalv, linij, ritmini derini), kit mokomj dalyk medziagos keliamas asociacijas. Kas gali scenoje veikti? Kur? Kada? Ko veikjas gali siekti? K dl to gali daryti? Kas gali atsitikti? Dorovin siuzeto tema. ! Sumanym gyvendinimas pazstant ir kuriant elementarias teatrines formas: ,,Vaidmen zaidimus" (improvizuojami bdingi socialini veikj veiksmai), ,,Vaizduots teatr" (improvizuojama sivaizduojant kuri nors scenin aplinkyb arba asmeninant objekt (zaisl, teatrin ll, teptuk, zuveli akvarium), ,,Pasakotojo teatr" (vienas seka, kiti kuria veiksmus, garsus, keicia dekoracij detales). ! Aplinkos daikt pritaikymas scenins raiskos (kostium, dekoracij) detalms (pavyzdziui, ,,ziem" uzsimaunamos pirstins). Menama scenin raiska (pavyzdziui, durys, krepselis).

Vaidinimo stebjimas, interpretavimas ir vertinimas ! Vaidinimo stebjimas susikaupus, isgyvenant, suprantant, laisvai reaguojant ir bendraujant su aktoriais. ! Zirovo elgesio kultros pradmenys. ! Pasidalijimas atpazinimo dziaugsmu, papasakojimas, kas patiko, nepatiko, k suprato. spdzius isreiskianti vaidybin improvizacija, piesinys, laiskas vaidinimo krjams. ! Vaidmenys kalendorinse ir tradicinse sventse (pavyzdziui, Kald Senelio, Lasininio ir Kanapinio, Pirslio ir kt.).

Teatrin raiska socialinje kultrinje aplinkoje ! Zaidim, improvizacij, vaidybini sceneli integravimas kit mokomj dalyk pamokas, kultrinius renginius.

III­IV klass

429

Vaidyba ! Zaidimai ir improvizavimo uzduotys, gilinancios psichofizinio laisvumo, aktyvumo, orientavimosi stebimoje situacijoje gebjimus. Toliau puoseljami fizins ir emocins savikontrols pradmenys (islaukti, nepertraukti, neuztsti, nesuskubti, jausti partnerio emocin bsen ir j atsizvelgti). ! Slygiskumo jausmo gilinimas ir kno plastikos ,,zodyno" kaupimas stebint ir perteikiant kno plastika bdingas gamtos ir buities objekt savybes: form (,,as ­ zaltys"), dyd (milzino, zirnio), svor (akmens), judjimo krypt (sachmat figr), temp (sraigs), ritm (laikrodzio). ! Kalbinio intonacinio ,,zodyno" kaupimas improvizuojant ir perteikiant balsu veikjo kalbos garsum­tylum (sauklio, snaigs), temp (vjo), ritm (kalakuto), ton (santyk) (vieverslio, kompiuterio). Kartu lavinamas kalbos padarg judrumas, tarties aiskumas, balso skambumas. Pazstami vairs veikj siekiniai (ko as, veikjas, siekiu?). ! Spontaniskos ir parengtos improvizacijos pagal socialinio bendravimo situacijas (pavyzdziui, ,,Laidos vedjas ir svecias"), perteikiant bding elgesio etiket, fizinius ir zodinius intonacinius veiksmus, emocinius vertinimus. Apibdinama vairi socialin elgsena gyvenime. ! Vaidybins scenels pagal literatros (tautosakos) ar mokomj dalyk siuzet, naudojant sukaupt bei pleciant kno plastikos ir kalbin intonacin ,,zodyn". Skirtingos to paties veikjo siekinio, vertinim, veiksm eigos interpretacijos. Veikjo, aktoriaus, vaidmens skirtumai ir panasumai.

Vaidinimo kryba ! Dramos element (skirting veikj, j siekini, veiksm eigos, laiko, vietos) perteikimas ir atpazinimas savo ir kit improvizacijose, isskyrimas literatriniame tekste, ikonografinje medziagoje. Motyvuotas keli element (pavyzdziui, veikjo siekinio ir veiksm) siejimas tarpusavyje. ! Kuriami vairs veikjo ir grups, keli veikj grupi, veikjo/ ir dekoracij isdstymo deriniai. Puoseljami gebjimai suvokti mizanscenomis isreiskiamus emocinius vertinimus. ! Scenins raiskos detali krimas puoseljant dekoravimo, apsvietimo, garsinimo supratim (kaip reikmenys, kostiumas pabrzia veikjo bdingas ypatybes ir siekin; dekoracijos atskleidzia veiksmo viet ir laik; sviesa, garsai ir muzika sutelkia zirov dmes, sukuria nuotaik). Kontrasto panaudojimas.

430

! Toliau gilinamas pazinimas, kaip kuriamos paprasciausios teatrins formos: ,,Vaidmen zaidimai", ,,Vaizduots teatras", ,,Pasakotojo teatras". Kartu issiaiskinamas dramaturgo, rezisieriaus, aktoriaus, dailininko, kompozitoriaus nasas vaidinimo kryb.

Vaidinimo stebjimas, interpretavimas ir vertinimas ! Gilinami gebjimai stebti vaidinim susikaupus, j isgyvenant ir suprantant. Patirt teatrini isgyvenim ir nuomons issakymas zvelgiant, apibdinant ir vertinant vaidybos ir scenins raiskos priemones. ! Teatrinio ir socialinio bendravimo situacij lyginimas, svarbiausij panasum ir skirtum zvelgimas. ! Susipazinimas su teatro zirov sals sandara: parteris, amfiteatras, loz, balkonas. Dramos ir lli vaidinim skirtybs ir panasumai. ! Teatras aplink mus: mokyklos, vietos bendruomens, profesionalusis teatras, jo krjai. Radijo, televizijos vaidinimai. Kino aktori, estrados, operos ir baleto, cirko artist vaidyba. vairus zmogaus rysys su teatru (teatro mokytojai, kritikai, zurnalistai, teatro muziej darbuotojai).

Teatrin raiska socialinje kultrinje aplinkoje ! Vaidinimo krimo projektas (pavyzdziui, ,,Zaidziame teatr", Vaikai ­ rezisieriai, aktoriai, dailininkai, apsvietjai, garso operatoriai ir kt.). ! Teatro ir kit meninio ugdymo dalyk (dails, muzikos, sokio) integracijos projektas (pavyzdziui, ,,Vaidinimas-koncertas", ,,Teatro programli paroda"). ! Paprasciausi teatrini form parodymas. Klass, mokyklos teatrini tradicij pazinimas, krimas, puoseljimas.

431

ISSILAVINIMO STANDARTAI

Sritis

Vaidyba

Esminiai gebjimai

1. Vaidinti taigiai ir israiskingai.

Pasiekimai II klas

1.1. Stebimoje (sceninje) situacijoje rodo laisvumo ir psichofizinio aktyvumo pradmenis: 1.1.1. sivaizduoja ir suvokia scenines aplinkybes (girdi, lyti, mato ir kt.); 1.1.2. jas vertina mimika, judesiu, veiksmais, balso intonacija; 1.1.3. siekia siekinio improvizuodamas ir atlikdamas trump fizini ir/ar kalbini veiksm sek.

IV klas

1.1. Stebimoje (sceninje) situacijoje islieka laisvas ir psichofiziskai aktyvus:

Vaidinimo kryba

2. Sumanyti ir gyvendinti dramatizavimo, rezisavimo, scenavimo idjas.

1.1.1. sivaizduoja ir suvokia scenines aplinkybes (girdi, lyti, mato ir kt.); 1.1.2. jas vertina panaudodamas plastik ir balso intonacij; 1.1.3. siekdamas siekinio improvizuoja ir atlieka fizini ir/ar kalbini veiksm eig. Stengiasi islaikyti slygisk ir motyvuot temp; 1.1.4. perteikia bdingas veikjo fizines ypatybes ir vertybines nuostatas. 1.2. Rodo scenins kultros pradmenis (randa matom 1.2. Rodo scenin kultr (zirovai gali aiskiai matyti viet, neuzstoja kito, neatsuka zirovams nugaros). ir girdti). 2.1. Sumano ir apibdina paskirus dramos elementus 2.1. Sumano ir susieja kelet dramos element (scenines aplinkybes) (pavyzdziui, kur vyksta veiksmas?). (scenini aplinkybi) (pavyzdziui, veikjo siekin ir veiksm eig).

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas

2.2. Rodo naudojimosi menamais reikmenimis pradmenis. 2.3. Pritaiko aplinkos daiktus dekoracijoms, kostiumams, garsams. 2.4. Padeda organizuoti (parengti tinkam aplink, pasiskirstyti vaidmenis, kt.) paprasciausi teatrin form (pavyzdziui, ,,Vaizduots teatr").

IV klas

2.2. Tikslingai naudojasi menamais reikmenimis, dekoracijomis, kostiumo detalmis. 2.3. Dekoruodamas, apsviesdamas, garsindamas: 2.3.1. isryskina skirtingus veikjus; 2.3.2. pabrzia veiksmo pradzi ar pabaig, eigos momentus; 2.3.3. sukuria nuotaik. 2.3. Organizuodamas paprasciausias teatrines formas kuria mizanscenas ir paaiskina (pavyzdziui, pasakotojo buvimas scenos vidury reiskia jam pagarb). 3.1. Dalijasi estetiniais vertinimais, juos susieja su vaidybos ir scenins raiskos priemonmis. Atpasakoja, k suprato (kokie veikjai veikia, ko jie siekia, kaip elgiasi, kur vyksta veiksmas). 3.2. Pagal susitartus kriterijus (domu, grazu, krybiska, tikinama) apibdina klass draug vaidyb, teikia silym. 3.3. Savais zodziais ir vartodamas kelet termin nusako: 3.3.1. kuo is esms skiriasi ir kuo panass gyvenimas ir teatro scena; 3.3.2. koks pagrindinis dramaturgo, aktori, rezisieriaus, dailininko, kompozitoriaus nasas vaidinimo krim; 3.3.3. kokios svarbiausios klass ar mokyklos, seimos teatrins tradicijos. 3.4. Rodo zirovo kultr. 4.1. Atlieka pasirinkt vaidmen teatro projekte (dramaturgo ar aktoriaus, rezisieriaus, apsvietjo, dailininko, kompozitoriaus, garsintojo ir kt.);

Vaidinimo stebjimas, interpretavimas ir vertinimas

3. Isreiksti spdzius, perteikti zodziais vaidinimo prasm, vertinti estetines savybes.

3.1. Dalijasi teatriniais spdziais, patirtais mokyklinje ir nemokyklinje aplinkoje, nurodo, kas patiko ar nepatiko ir kodl. 3.2. Savais zodziais apibdina klass draug vaidyb. 3.3. Atpazsta ir vertina teatrin raisk aplinkoje (pavyzdziui, kaldinius vaidinimus ar kauki karnaval). 3.4. Rodo zirovo elgesio kultros pradmenis.

Teatrin raiska socialinje kultrinje aplinkoje

4. Pritaikyti teatro zinias ir gebjimus.

4.1. Zaidzia vaidmen zaidimus, improvizuoja paprasciausias vaidybines sceneles per kit mokomj dalyk pamokas, klass pasirodymuose.

433

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai II klas IV klas

4.2. Improvizuoja ir atlieka vaidybos sceneles klass ar mokyklos pasirodymuose.

434

PAGRINDINIS UGDYMAS

Tikslas

Apibrziant meninio ugdymo pagrindinje mokykloje tiksl ir uzdavinius, atsizvelgiama nauj Lietuvoje ir kitose salyse sitvirtinanci meninio ugdymo samprat: ! menas laikomas tam tikra kalba ir komunikacijos priemone, kuriai suprasti bei vartoti reikia menins ir estetins kompetencijos1. Meno kriniai atveria savit ir turting prasmi bei vertybi pasaul, kurio pazinimas yra toks pat reiksmingas, kaip ir mokslinis, matematinis, religinis ir kt. pazinimas. Asmeniui gebant stebti, isgyventi ir suvokti meno krinius, tenkinamas jo meninio pazinimo interesas, didinamas smoningumas, ispleciamos objektyviojo ir ypac subjektyviojo pasaulio pazinimo ribos; ! meniniai gebjimai traktuojami kaip vairiapusiai, apimantys ne vien intuicijos ir jausm, bet ir intelekto raisk. vairios meno sakos ugdo vairias intelekto rsis, kaip antai: muzikin, erdvin, kinestezin, socialin (bendravimo) ir kt., be to, meninje veikloje ugdomi suvokimo (analizs, lyginimo, apibendrinimo, vertinimo), kritinio mstymo, problem sprendimo bei kiti protiniai gebjimai, turtinama emocin patirtis, ugdoma jausm raiskos kultra, skatinamas asmenybs individualumo ir savarankiskumo atsiskleidimas; ! meninis ugdymas turi ir instrumentin, ir savaimin vert. Jis pltoja moksleivi bendruosius gebjimus (asmeninius, socialinius ir kt.), puoselja humanistinmis vertybmis grindziam asmens dvasin pasaul. Antra vertus, suteikia bendrj menin ir estetin kompetencij, reikaling vairiose gyvenimo srityse, ugdo moksleivi meninius ir estetinius gebjimus, padedancius isreiksti save, kurti, komunikuoti, prasminti savo gyvenim krybiniu indliu bendruomens, salies ir pasaulio meno kultr; ! svarbiausia yra ugdyti moksleivi estetinio suvokimo gebjimus, nes ne visi moksleiviai taps menininkais ar meno srities darbuotojais, todl ugdant j meninius gebjimus, kartu pltojamos ir moksleivi estetinio suvokimo galios. Siekiant, kad estetinis suvokimas, interpretavimas bei vertinimas bt gilesni, pagrstesni, vairiapusiskesni, btina moksleiviams suteikti meno teorijos, istorijos, kritikos ir estetikos zini. Menin ir estetin moksleivi bei visos visuomens kompetencija, smoningas poziris dabarties meno, tikrovs estetin raisk turi padti laiduoti kultros tstinum, esmins zmogiskosios patirties, zini ir vertybi perdavim is kartos kart; ! meninio ugdymo svarba itin padidja kuriant kompetenting ir krybing zini visuomen, kurios egzistavimas susijs su nenutrkstama neverbalini ir verbalini kultros zenkl, j sistem suvokimo, interpretavimo ir krybini sprendim primimo tkme. Joje itin reikalingi tampa savs ir kit pazinimo bei savikontrols gdziai, gebjimai prisitaikyti ir

1

Kompetencija ­ tai mokjimas atlikti tam tikr veikl, remiantis gyt zini, gdzi, gebjim, vertybini nuostat visuma.

gerbti kitok (daznai skirting) mstymo, darbo ir gyvenimo bd, platus saviraiskos (taip pat ir menins bei estetins) bd spektras; ! meninis ugdymas reikalingas kiekvienam zmogui. Meninio ugdymo procese veiksmingai ir harmoningai ugdoma visa zmogaus asmenyb ­ jo krybins, intelektins, emocins, fizins galios, verbalins ir neverbalins raiskos gebjimai, vertybini nuostat sistema, todl galima is esms padidinti asmens dalyvavimo vairioje socialinje bei kultrinje veikloje galimybes. Meninis ugdymas ­ neatskiriama bendrojo kultrinio ir socialinio ugdymo dalis, tolesnio moksleivi mokymosi, gyvenimo bei darbo dabarties bei ateities visuomenje kokybs ir skms prielaida. Kartu tai ­ investicija ms salies ateit.

Meninis ugdymas pagrindinje mokykloje grindziamas jau turimais moksleivi meniniais ir estetiniais gebjimais bei ziniomis. Sioje pakopoje intensyviai gilinamasi spdingiausius praeities ir dabarties meno krinius, j krybos technikas, priemones, bdus, zanro ir stiliaus ypatybes. gyjamos meno kultros zinios nra savitiksls ­ jos skirtos praturtinti bei brandinti moksleivi krybin menin raisk ir estetin zvalg. Svarbiausias pagrindinio meninio ugdymo tikslas ­ toliau pltoti moksleivi krybines, dvasines ir fizines galias, suteikti menins ir estetins kompetencijos bei dorins, socialins kultrins ir pilietins brandos pagrindus, ugdyti jautr, mstant, krybing, zvalg meno suvokj, aktyv jo vartotoj.

Uzdaviniai

gyvendinant meninio ugdymo tiksl siekiama, kad moksleiviai: ! sukaupt placi menini, estetini, socialini kultrini spdzi patirt ir ja naudodamiesi ispltot savo krybinius sumanymus, juos isreikst ir uzmegzt bendravimo rys su suvokjais; ! toliau lavintsi krybin menin raisk grindziancius psichofizinius gebjimus (psichofizin laisvum ir aktyvum, orientavimsi krybinje erdvje, taisykling kvpavim, rank ir viso kno laikysen, koordinavim ir kt.), issiugdyt emocij raiskos, meninio ir socialinio bendravimo kultros pagrindus; ! remdamiesi praeities ir dabarties meno krini analizavimu bei krybiniu interpretavimu isplst meno raiskos priemoni (gars, judesi, veiksm, linij, spalv ir kt.) taikymo bd bei galimybi ,,zodyn", pagilint meno ,,kalbos" element, j komponavimo princip bei sandar pazinim; ! toliau lavintsi menins raiskos perteikimo gebjimus (muzikuodami tiksliai intonuot, ritmuot, sokdami koordinuotai judt, vaidindami sivaizduot scenines aplinkybes, jas vertint, reaguot sukurdami veiksmus, dails raiskoje derint akies, rankos, mstymo procesus), issiugdyt meninio raiskumo pojt;

436

! susipazint su Lietuvos, Europos bei kit sali meno paveldu, meno krini, j sak, rsi, zanr ir stili vairove meno istorijos raidoje, iskiliausiais krjais; ! reaguot meno krin islaikydami estetin distancij, pagrst krinio interpretacij asmeniniais isgyvenimais, meno kalbos elementais, stiliaus ypatybmis, estetinmis savybmis, vartot vaizding kalb ir tinkamas svokas bei terminus; ! pagilint supratim, kaip meno kriniai susij su ms salies ir Europos praeities ir dabarties socialinio kultrinio gyvenimo bruozais: tradicijomis, poziriais, grozio ir dorovs norm sampratomis, atskleist krini ssajas su kit meno sak krybos priemonmis ir bdais; ! suvokt men kaip asmens patirties ir vertybini nuostat israisk, teikianci prasming isgyvenim, savs ir kit pazinim, kaip estetin vertyb bei kaip kultros paveldo dal, suprast vairi meno reiksm ir paskirt (estetin, istorin, pilietin, kultrin) tautos, salies, asmens gyvenime; ! gytus krybins menins raiskos gebjimus ir zinias prasmint aktyviai dalyvaudami aplinkos socialiniame kultriniame gyvenime.

Ugdytinos vertybins nuostatos

Puoseljamos meninio ugdymo specifik atitinkancios svarbiausios vertybins nuostatos. Siekiama, kad moksleiviai: ! pasitikt savimi ir rodyt iniciatyv realizuodami save krybinje meninje raiskoje, nort pltoti krybines, dvasines, fizines galias, siekt kokybs ir pripazinimo; ! gerbt kiekvieno zmogaus, taip pat ir savo, vertingum, orum, krybin laisv, asmenin apsisprendim ir pasirinkim, demokratinius visuomens sugyvenimo principus, laikytsi dorini nuostat bendraudami ir bendradarbiaudami; ! rpintsi naudojam menins israiskos priemoni tikslumu ir tikslingumu, kuriamos formos turiningumu ir groziu, siekt kurti estetines vertybes savo aplinkoje; ! aktyviai ir savarankiskai siekt zini, vertint darbo ir mokymosi reiksm siekiant rezultat; ! brangint savo tautin, kultrin tapatum, rpintsi klass, mokyklos, bendruomens kultrinio paveldo ir tradicij islaikymu, puoseljimu, j krybingu pltojimu; ! vertint meninio ugdymo teikiam vairiop naud: emocini ir estetini isgyvenim praturtinim, asmeninio lavinimosi ir tobulinimosi galimybes; ! kritiskai vertint ir atsispirt destruktyviems meno ir elgesio reiskiniams, rinktsi vartoti meno krinius pagal smoningai suvoktus kriterijus, paskirt ir tikslus.

Bendrieji gebjimai

437

Drauge siekiama, kad moksleiviai ispltot bendruosius gebjimus ­ asmeninius, socialinius, komunikacinius, darbo ir veiklos: ! uzmegzt ir palaikyt teigiamus santykius su klass draugais, mokytojais, grups nariais, bendradarbiaut ir vadovaut, taikiai ir konstruktyviai sprst konfliktus; ! atsakyt uz savo veiksmus ir mokymosi rezultat skm; ! tikslingai, taupiai ir saugiai naudot priemones, medziagas, saugot savo ir kit psichin bei fizin sveikat, racionaliai tvarkyt savo laik, skirt deram laik mokymuisi ir poilsiui; ! naudotsi vairiais prieinamais informavimo saltiniais ir kompiuterinmis technologijomis informacijai rasti ir pateikti, krybiniams sumanymams gyvendinti; ! suplanuot darb, iskeldami tiksl, numatydami etapus, pasirinkdami tinkamus rankius, medziagas, priemones, bdus, sukurt krin, j vertint, numatyt tolesnio tobulinimo galimybes; ! kelt ir sprst problemas taikydami vairius krybins ir pazintins veiklos bdus, kaip antai: aprasym, tyrim, eksperimentavim, modeliavim, duomen rinkim, apibendrinim, lyginim, alternatyvi sprendim silym, isvad darym.

Didaktins nuostatos

Meninio ugdymo dalyk (dails, muzikos, sokio, teatro) mokoma pagal tam tikrus principus. ! Puoseljant palanki krybai ir mokymuisi nuotaik. Susidomjim ir susitelkim kelianti nuotaika yra viena svarbiausi moksleivi krybingumo ir mokymosi pasiekim prielaida. Ji ne tik suaktyvina, bet ir padeda jaustis saugiems, pasitikti savimi, atsizvelgti paaugli psichofizinio vystymosi ypatumus (pavyzdziui, nerangum, susikaustym, nor save tvirtinti ir is to kartais kylant perdt susikoncentravim savj As, baim ir pan.). Gera aplinkos nuotaika moksleivius atpalaiduoja ir islaisvina, formuoja teigiam pozir save ir meninio ugdymo pamokas, padeda atsiskleisti jausmams, intuicijai, savitam (muzikiniam, kinesteziniam, socialiniam, erdviniam ir kt.) mstymui. Aplinka, kurioje vengiama tiesmuk parodym, ,,kaip" kurti bei vieninteli ,,teising" atsakym, skatina moksleivius sigilinti savo ankstesnes zinias ir patirt, j aktyviai apdoroti, susieti su iskelta problema ir paciam ieskoti sprendimo, todl mokymasis yra autentiskesnis, o gytas naujas supratimas gilesnis ir patvaresnis. Krybin pamokos nuotaik padeda sukurti muzika, ritualai, intriga, humoras, zaidimo elementai, kitoks nei prasta erdvs apsvietimas, jos padidinimas arba sumazinimas, specifin ranga. Ypac ji priklauso nuo mokytojo emocinio nusiteikimo ir vidinio laisvumo bei atvirumo. Svarbu, kad mokytojas gerbt moksleivi krybines pastangas, dalykiskai

438

vardyt, bet ne kritikuot krybinius j sumanymus, saikingai viesai vertint zodziu, pats rodyt krybingumo pavyzd. ! Issaugant derm tarp praktins raiskos ir teorini zini perteikimo. Itin svarbu islaikyti deram pusiausvyr tarp praktikos ir teorijos, nenukrypti perdt teoretizavim ar siaur atlikjo gdzi lavinim. Meninei krybinei raiskai, jos suvokimui, interpretavimui bei vertinimui ir gyt gebjim pritaikymui socialinje kultrinje aplinkoje turt bti skiriama pakankamai dmesio. Darn tarp vis si ugdymo turinio komponent padeda uztikrinti ugdomosios veiklos organizavimas koncentrais, kai mokytojo pasirinktomis laiko atkarpomis grztama prie t paci ar panasi tem, krybini uzduoci, naudojam technik, medziag, priemoni, etap, atliekam, klausom ar stebim krini, tik vis su smoningiau pasitelkiamais ir geresniais meniniais bei estetiniais gebjimais. Meninio ugdymo dalyko pamoka savo ruoztu turt bt kompleksin, apimanti visus ar beveik visus dalyko komponentus: teorin nagrinjim teikiant istorijos, teorijos bei estetikos zinias ir praktin raisk. Per pamok sukurti moksleivi krybiniai darbai, vairios j formos turt gauti natrali ts klass ar mokyklos kultriniame socialiniame gyvenime ­ tai leist moksleiviams geriau suprasti, kaip krybin menin raiska atliepia ir patenkina kasdienio gyvenimo ir asmeninius bei bendruomens poreikius, antra vertus, padt veikti siuo metu vis dar aktuali problem, kai pries pasirodym krybins menins raiskos rezultatai skubinami, neretai darant zal moksleivi meninio ugdymo proceso nuoseklumui. ! Praktiskai tiriant ir sprendziant problem. Sioje pakopoje mokytojas vis labiau tampa patarju ir pagalbininku paciam moksleiviui keliant ir sprendziant krybins menins raiskos problem. Si problema ­ tai praktinis arba teorinis uzdavinys, kur issprendus gteli moksleivio meniniai ir estetiniai bei su jais glaudziai susij emocij ir vertybi raiskos bei suvokimo gebjimai. Kartu patobulinami moksleivio protiniai bei informaciniai gebjimai, nes sprendziant problem skatinamas ne zini reprodukavimas, bet j analiz, interpretavimas, apibendrinimas, kritiskas vertinimas. Taikant zinias, moksleiviui jos tampa savos ­ isgyventos, atrastos, ,,patvirtintos" praktikoje. Svarbu, kad moksleivis dalyvaut silydamas problemos tem, kad ji atitikt jo gyvenimo aktualijas, norus, polinkius, interesus, individualias galimybes. Kaip krybin problema gali bti pateikiama istorin menins raiskos idja ar priemon (pavyzdziui, ,,Kauk senovs graik teatre"). Praktiskai isbandant (atkuriant, perkuriant, pritaikant kit form) istorins raiskos priemons ne tik geriau padeda pazinti istorin meno raid, bet ir isplecia menins raiskos ,,zodyn". Kaip krybin problema gali bti formuluojamos ir uzduotys is meno krini ar moksleivi menins raiskos suvokimo, istorinio ir teorinio pazinimo (pavyzdziui, ,,Komiskumas muzikoje, sokyje, vaidinime, dails krinyje"). Krybins problemos klimas, jos tyrimo ir sprendimo ieskojimo procesas padeda issaugoti meninio ugdymo krybin pobd. ! Taikant aktyvaus ugdymo metodus. Kad moksleiviai gyjamas zinias aktyviai interpretuot (aiskintsi, vertint, suprast) bei pritaikyt krybinms problemoms sprsti, itin svarbu taikyti aktyvaus ugdymo metodus: stebjimus ir bandymus (mokytojas silo temas arba

439

moksleiviai jas pasirenka, vliau pateikia rezultatus); vaidmen zaidimus (atkuriama reali situacija su bdingais veikjais, pavyzdziui, dailininkais ir kritikais, joje isryskinami vairs poziriai bei vertybins nuostatos ir pan.); ekskursijas ir isvykas (klas ar grups gauna sprsti skirtingas stebjimo, fakt rinkimo uzduotis, kurias atlieka isvykos metu, paskui rezultatai pristatomi visai klasei); individualius ir grupinius projektus (formuluojama problema ir ieskoma jos sprendimo bd per ilgesn laik); diskusijas ir debatus (aiskinamasi dl tam tikro pozirio arba siekiama teigin patvirtinti ar paneigti); informacini saltini ir technologij naudojim (kompiuterio mokomsias programas, internetu pasiekiamas duomen bazes, garso rasus, vaizdo kamer, bibliotek fondus, ziniasklaid); ugdomj veikl atviroje socialinje kultrinje erdvje: muziejuose, vietos bendruomens teatre, kultros centruose, bibliotekose (atsirandantys kiti ugdymo proceso dalyviai tampa moksleivi krybos vertintojais, nauj idj bei sumanym kvpjais, kokybs skatintojais). Sie ir kiti metodai padeda moksleiviams susieti gyjam patirt su jau turima ir kartu priartina prie realaus socialinio kultrinio gyvenimo ir jo problem. ! Pasitelkiant veiklos apmstym (refleksij). Nors moksleiviams svarbiausia mokytis kurti menins raiskos krinius bei vertinti menines ir estetines vertybes, taciau taip pat svarbu, kad si krybin veikla bt ir j bdas mokytis, padt suvokti ir vertinti savo pazang. Vienas is bd puoselti moksleivi metakonityvinius gdzius ­ skatinti juos sudaryti krybin aplank. j eina krybins idjos (j aprasymai, eskizai ir kt.), proces atspindintys tarpiniai rezultatai bei j vertinimai, taip pat viso besikaupiancio meninio ir estetinio patyrimo apmstymai. aplank dedami ir galutiniai, reprezentuojantys moksleivio pasiekimus rezultatai ar juos liudijantys dokumentai. Refleksija tarsi atgrzia moksleivi zvilgsn atgal ir leidzia geriau suvokti menin kryb. Ji skatina sismoninti, kad menas grindziamas krjo spdziais ir jog visas patyrimas (zinios, isgyvenimai, asmenins paziros) yra krybos medziaga. Pradzioje mokytojas padeda susieti krybin problem su moksleivio emocine patirtimi, vliau moksleivis pats turt gebti panaudoti patirt krybai, pavyzdziui, isgirst ar pamatyt vyk perkurti menin vaizd, ir s rys suvokti. Refleksija svarbi menins raidos krizs laikotarpiu, kai moksleiviai ima nebepasitikti savo krybiniais gebjimais. Ji kaip tik ir padeda moksleiviams susieti savo kryb su meninink darbais (moksleiviams atrodo, jog tai skirtingi pasauliai), gilina estetin suvokim, skatina vertinti meninius simbolius, o kartu ir mokytis krybins menins raiskos. ! Skatinant mokymsi bendradarbiaujant. Kai moksleiviai sprendzia krybin problem ar dalyvauja kitoje aktyvaus ugdymo(si) veikloje, itin svarbu, kad jie bendradarbiaut tiek tarpusavyje, tiek su mokytoju. Mokymosi ir ismokimo kokybei svarbi reiksm turi galimyb bendrauti. Kartu su kitais aptariant, aiskinantis, svarstant, gincijantis, keliant klausimus bei ieskant atsakym, kuriant bendras fakt ar reiskini interpretacijas, susidaro slygos moksleiviui sigilinti savo ankstesn patyrim, susieti j su naujomis ziniomis ir kartu prasminti priimant konkrecius sprendimus. Moksleivi darbo organizavimas grupse ne visada parodo, kad jie turi bendradarbiavimo gebjim. Todl mokymosi

440

bendradarbiaujant esm yra ta, kad siekiama ir akademini, ir bendravimo bei bendradarbiavimo gebjim (btent bendradarbiavimas ir ypac darbas komandoje yra vienas bdingiausi profesins veiklos pozymi postmodernioje zini visuomenje). Mokymasis bendradarbiaujant taip pat yra bdas puoselti svarbias vertybines nuostatas: pasitikjim vienas kitu, asmenins atsakomybs jausm, vidin paskat dirbti ir mokytis, palank moksleivi pozir mokykl ir mokytojus bei kt.

Struktra

Meninio ugdymo turin sudaro: ! krybin menin (dails, muzikos, sokio, teatro) raiska; ! menins (dails, muzikos, sokio, teatro) raiskos stebjimas, estetinis suvokimas, nagrinjimas, vertinimas; ! gyt krybini menini ir estetini gebjim ir zini taikymas aplinkos socialiniame kultriniame gyvenime.

Meno (dails, muzikos, sokio, teatro) teorijos, istorijos, kultros zini teikimas integruojamas visas mintas meninio ugdymo sritis siekiant, kad taisykli, fakt, svok, termin mokymasis netapt savitikslis, kad jis bt glaudziai siejamas su praktika, padt lavinti moksleivi krybinius meninius, estetinius gebjimus.

gyvendinant meninio ugdymo turin pltojami sie bendrieji meniniai ir estetiniai gebjimai: ! gebjimai reiksti sumanymus, mintis ir jausmus meno priemonmis ir komunikuoti su suvokjais; ! gebjimai ir gdziai, reikalingi perteikti krybinius sumanymus, mintis ir jausmus krybine menine raiska; ! gebjimai isgyventi, suvokti, interpretuoti ir vertinti estetines savybes savo ir kit krybinje meninje raiskoje bei meno kriniuose; ! gebjimai pazinti meno sak ir form tarpusavio ssajas, meno rysius su istorija ir vairiomis kultros sritimis.

Visi sie gebjimai yra glaudziai susij, vienas kit slygoja ir vienas nuo kito neatskiriami. Meninio ugdymo procese siekiama ne vien moksleivi krybini menini, estetini, bet ir bendrj gebjim pltots, kartu formuojamos moksleivi vertybins nuostatos.

441

Meninio ugdymo srit V­X klasse sudaro keturi pagrindinms meno sakoms atstovaujantys meninio ugdymo dalykai: ! dail; ! muzika; ! sokis; ! teatras.

Moksleiviui gyjant menins ir estetins kompetencijos pagrindus, bet kuris is si dalyk yra vienodai svarbus.

DAIL

BENDROJI PROGRAMA Tikslas

Dails dalyko pagrindinje mokykloje tikslas ­ remiantis pradinio ugdymo pakopoje gyta moksleivi patirtimi ir isugdytais gebjimais, toliau skatinti vaiko savaiming kryb, aktyvinant vaizduot, mstym, intuicij, sudaryti slygas krybinms galioms pltotis, dvasiskai augti, asmenybei brsti; suteikti menins ir estetins kompetencijos pagrindus, ugdyti mstant, krybing, zvalg ir suvokiant, aktyv dails vartotoj.

Uzdaviniai

gyvendinant tiksl siekiama, kad moksleiviai: ! lavint savo menin zvalg stebdami, lygindami bei interpretuodami aplinkin pasaul; turtindami estetinius spdzius ugdytsi estetinio suvokimo, vertinimo ir interpretavimo gebjimus; ! pazint vairias dails technikas, medziagas, ismanyt siuolaikines krybos priemones, jas isradingai taikyt, bt iniciatyvs, drsiai eksperimentuot ir improvizuot;

442

! lavint mstym, intelekt ir krybin aktyvum nuosekliai pazindami vairias dails sritis, suvokt praeities ir dabarties dails reiskinius, menines idjas, krybiskai jas taikyt kurdami savo darbus ir projektus; ! pazint pasaulio bei Lietuvos meno paveld, suvokt jo reiksm ir unikalum; ! gebt vertinti dails krinius, tolerantiskai aptarti savo ir draug kryb, pasitikdami reikst savo nuomon, mokt j pagrsti; pritaikyt dails raisk praktiniams poreikiams, ugdyt savo estetinius jausmus ir nuovok, gebt zvelgti ir puoselti groz gyvenime ir mene.

Struktra

Dails dalykas pagrindinje mokykloje apima vaizduojamj ir taikomj dail, architektr, liaudies men, dizain, siuolaikinius vizualinius menus ir dailtyr.

Dails dalyko turin sudaro: ! dails raiska (spalvin, grafin ir erdvin); ! dailtyra (aplinkinio pasaulio ir jo reiskini, dails ir tautodails krini stebjimas, spdzi kaupimas, suvokimas, interpretavimas ir estetinis vertinimas); ! dails raiska socialinje kultrinje aplinkoje (moksleivi dails parodos, mokyklins vizualins informacijos krimas, integraciniai kultriniai projektai, menins akcijos ir kt.).

Metodins nuorodos

Si dails dalyko srici ribos slygiskos. Ugdymo procese sritys integruotos ­ jos viena kit papildo, j proporcijos parenkamos atsizvelgiant moksleivi amzi, poreikius, individualius gabumus. Sudaromos slygos savarankiskiems ir alternatyviems ieskojimams, kuriama pasitikjimo atmosfera, skatinama dirbti poromis, grupelmis. Skatinamos ir palaikomos diskusijos, stebima j eiga ir korektiskai apibendrinamos moksleivi isvados, atskleidziami bei pasilomi vairs bdai tai paciai idjai gyvendinti. Kuriant ir kalbant apie men vertinamas ir aptariamas pasaulio priestaringumas, vairios grozio apraiskos, skaudzios visuomens problemos ir j atspindziai kryboje. Ugdomas gebjimas argumentuotai apginti savit idj ir individual pozir, stiprinama atsakomyb uz savo sprendimus, toleruojant ir gerbiant kit skirtingas nuostatas.

V­VI klass

443

Dails kalbos pazinimas ugdomas zaismingomis, aktyviomis formomis. Siekiant suprasti vizualins krybos vairov tyrinjami menins raiskos bdai ir israiskos elementai. Supazindinama su meno ir dails sakomis, dails zanrais. Dails reiskini ir krini tyrinjimas derinamas su raiskos uzdaviniais ir vartojant dails terminus. Mokomasi sutelkti dmes ir analizuoti vien meno krin. Gretinami vairiomis priemonmis atlikti darbai, kolektyviai aptariamos skirting technik galimybs. Vertinant savo ir profesionali dailinink darbus, skatinama pagrsti savo nuomon remiantis ne tik spdziais, bet ir savo ziniomis apie dail.

VII­VIII klass Toliau tsiama pazintis su vairiomis meno bei dails sakomis, rsimis ir zanrais, kuriamos kompozicijos, tikslingai pasirenkamos dails menins israiskos priemons ir technikos. Dails kalbos svokos tvirtinamos per architektros bei dails istorijos pirmin pazinim ir krybin interpretacij, panaudojant siuolaikines raiskos priemones moksleivi spdziams ir gytai epoch sampratai isreiksti. Supazindinant su konkrecia meno epocha, pateikiami bdingiausi ir iskils kriniai, padedantys pajusti laikotarpio dvasi, siminti bdingiausius ypatumus. Tyrinjama ir estetiskai vertinama savoji aplinka, bandoma atpazinti tradicijas ir takas. Lyginami ir analizuojami kriniai, priklausantys skirtingoms meninms sistemoms, aptariami j panasumai ir skirtumai. Vengiama europocentristinio pozirio, leidziama patirti, kad yra dails reiskini, kuriuos reikia analizuoti ir vertinti remiantis ne vien tik klasikins (graik­romn ir renesanso) dails meniniais kriterijais.

IX­X klass Dails kalbai suvokti, moksleivi interpretaciniams gebjimams ugdyti tsiamas architektros ir dails raidos pazinimas, gilinama krybos individualumo ir originalumo samprata, pratinama analizuoti ir kritiskai vertinti masins kultros reiskinius, atpazinti kico apraiskas. Silomos raiskos uzduotys, padedancios ugdyti moksleivi estetin nuovok ir menin zvalg. Siekiama padti sismoninti, kad dails raiska yra ne tik emocins saviraiskos dalykas, bet ir smoning, racionali, intelektuali pastang reikalaujantis uzsimimas. Analizuojami meno stili, modernizmo ir postmodernizmo menini sistem savitumai, skirtingi vertinimo principai: originalumo, menins formos evoliucijos ir progreso, atskiro dailininko krybos ir meno krypties stilistins vienovs siekiai, kartojimo reiksm, idjos svarbos isklimas, vairi meno rsi ir zanr susiliejimas ir nauj raiskos form gimimas, kultrins atminties interpretavimas.

Turinys

V­VI klass

444

Dails raiska ! Stebima ir plokstumoje bei erdvje vaizduojama gyvenamoji aplinka, gilinami gebjimai pastebjimus ir spdzius perteikti vairiais bdais (pavyzdziui, form dydziais, pirmu ir antru planu ir kt.). vairiomis technikomis kuriami architektriniai maketai, peizazai, natiurmortai, portretai ir kito zanro krinliai. Tyrinjami zmogaus ir gyvn bdingiausi bruozai. Naudojant vairias medziagas ir vaizdavimo bdus, bandoma spalva, linija ir forma perteikti pagrindines kno formas ir bdo ypatybes. ! Remiantis stebt krini ir aplinkos reiskini isgyvenimais, kuriamos nesudtingos simetriskos ir asimetriskos vairaus ritmo kompozicijos. Pleciama spalv, linij ir erdvini form raiskos patirtis, pasirinkti elementai komponuojami ,,zaidziant" skirtingu ritmu ir dydziais. ! Gilinamasi spalv ypatumus. Stebima ir palyginama daikt, aplinkos objekt spalv ir atspalvi kaita bei j nuotaikos. Tyrinjami spalv maisymo efektai ir daz savybs. Naudojant ritm, simetrij, asimetrij kuriamos spalvins kompozicijos erdvje ir plokstumoje. Tikslingai pasirinkus spalvas, kuriami skirtingo kolorito (pavyzdziui, silto, salto, ryskaus ir kt.) darbeliai, kontrasting bei vienos spalvos vairi atspalvi dekoratyvins kompozicijos. Siekiama isgauti kuo daugiau atspalvi. Isbandomos monumentaliosios dails technik imitacijos. ! Tyrinjama linij ir dmi vairov bei j raiskos ypatybs (pavyzdziui, storis, intensyvumas, lengvumas ir kt.). Kuriamos skirting nuotaik ir tekstr kompozicijos (is tiesi, banguot, lauzyt linij bei skirtingo pobdzio dmi) naudojant vairias priemones (teptukus, vairi rsi ir stori plunksnas ir pan.). Palyginamos ranka rasyto ir spausdinto srifto savybs ir israiskingumas, vairi dydzi ir form sriftu kuriamos skirting nuotaik ir ritmo kompozicijos. ! Toliau tyrinjama erdvini form vairov. Pasitelkus regos ir lytjimo pojcius lavinamas erdvs suvokimas: tyrinjami detals ir visumos santykiai (pavyzdziui, didelis­mazas, toli­ arti ir kt.), objekt pavirsiai (pavyzdziui, minksti, slids ir kt.), j faktros ir tekstros. Kuriami erdviniai objektai is vairi medziag, panaudojamos j pavirsiaus savybs, siekiama objekt israiskingumo. Tyrinjamos ir interpretuojamos erdvins tautodails formos (pavyzdziui, Uzgavni kauks, sodai ir kt.).

Dailtyra ! Skatinama zvelgti spalv, linij, form, ritmo vairov ir j darn gamtoje, daiktinje aplinkoje, profesionali dailinink ir bendraamzi kriniuose. Harmonijos samprata ugdoma lyginant paprastas ir sudtingas, monumentalias ir smulkias formas, zvelgiant j ritmiskum, pritaikant spalvotyros patirt. Tyrinjamas spalvos, ritmo emocinis poveikis,

445

estetin prasm bei simbolin reiksm zmogaus gyvenime, kasdienje aplinkoje, informaciniuose zenkluose. ! Stebimos ir kriniuose atpazstamos vaizduojamosios dails sakos (tapyba, grafika, skulptra), zanr vairov, apibdinamos pagrindins menins israiskos priemons (pavyzdziui, spalva, linija, dm, faktra, forma ir kt.) ir j keliami spdziai bei poveikis zirovui, jos palyginamos su muzikos, teatro, sokio, literatros, kino meno ir animacijos menins israiskos priemonmis. Tyrinjamos dails krini ir architektros form ssajos su aplinka, aptariama j estetin vert. Tradicini dails sak menin kalb bandoma palyginti su siuolaikini vizualini men (pavyzdziui, zems meno, instaliacijos ir kt.) israiskos priemonmis. ! Gilinama liaudies meno ir krybos samprata. Aptariamos pagrindins lietuvi liaudies meno sakos, amatai, j bdingiausios israiskos priemons. Skatinama pazinti tautodails bdingas spalvas ir j ritmus. Susipazstama su liaudiskojo ornamento vairove, simboliais ir zenklais, j ssajomis su kalendorinmis sventmis ir paprociais. ! Remiantis Lietuvos knyg grafikos iskiliausiais pavyzdziais siekiama suvokti spaudos meno, kaligrafijos ypatumus. Stebimas reklamoje ir informaciniuose leidiniuose naudojamas sriftas, jo estetika, bandoma apibdinti jo poveik vartotojui. ! Ugdomas vaizduojamosios ir taikomosios dails skirtum pajautimas. Ieskoma taikomosios dails krini aplinkoje, aptariamos j rsys bei formos ir lyginamos su liaudies kultros tradicija. Seniausi dirbini ir buities rakand form funkcionalumas, medziag, puosybos ypatumai bei gamybos bdai lyginami su siuolaikiniais serijiniais gaminiais. ! Aptariami artimiausios aplinkos architektros paminklai, j menin ar istorin vert, bendruomens pastangos juos issaugoti. Skatinama palyginti senj ir siuolaikini pastat formas ir puosybos elementus, zvelgti skirtumus, apibdinti statini paskirt (pavyzdziui, pilis, baznycia, visuomeniniai, gyvenamieji pastatai ir kt.), apibdinti j vid ir isor. Supazindinama su lietuvi liaudies architektros ypatumais, mazja architektra (koplytl, koplytstulpis, krikstas ir kt.), stebimos ir aptariamos j formos, puosyba, simboliniai zenklai. Supazindinama su artimiausiais muziejais, j ekspozicijomis ir eksponatais.

Dails raiska socialinje kultrinje aplinkoje

! Moksleiviai pratinasi puosti savo aplink, dalyvauja dails parodose, savo krinlius pritaiko mokyklos sventms ir renginiams, asmeninms sventms bei savo seimos aplinkai. Rengiamos moksleivi asmenins ir grupins parodls. Kuriama mokyklin vizualin informacija (pavyzdziui, lankstinukai, sienlaikrasciai, sventiniai atvirukai ir kt.).

446

VII­VIII klass

Dails raiska ! Tiriamos ir raiskoje interpretuojamos bdingiausios vairi epoch krini kompozicins sandaros (pavyzdziui, vertikalioji, centrin, diagonalioji ir kt.) ir j savybs (pavyzdziui, statiska, dinamiska, kontrastinga ir pan.). Stebimos, fiksuojamos, analizuojamos gamtos (augalins, zoomorfins ir antropomorfins) formos ir interpretuojamos aptartu stiliumi, pasirinktais raiskos bdais. Tiriamos ir fiksuojamos zmogaus kno proporcijos ir judesiai. Lyginami ir taikomi krybinms kompozicijoms vairs zmogaus vaizdavimo kanonai. Gilinamasi dails zanr ypatumus. Peizazai, natiurmortai, portretai, buitinio ir istorinio zanro scenos kuriamos vairia technika ir stilistika. ! Ugdomi spalv pazinimo gdziai, tiriamas koloritas, spalvomis kuriama nuotaika. Kompozicijoms kurti naudojami spalv kontrastai ir niuansai, grynos, lokalios spalvos, ton ir pustoni vairov, mginama perteikti sviesos ir sesli zaism, taikyti pagrindinius spalvins perspektyvos dsningumus. ! Dails kriniuose ir bendraamzi kryboje nagrinjamos linij, dmi ir tekstr derms (pavyzdziui, ramios, ekspresyvios, nutrkstancios ir kt.). Kuriamos vairi nuotaik ir stilistikos grafins kompozicijos, eksperimentuojama su netiktas ir zaismingas tekstras teikianciomis grafikos technikomis (monotipija, frotazu, kalkografija). Nuodugniau supazindinama su kaligrafija. Naudojant vairi rsi ir stori plunksnas, teptukus ir pan. nagrinjama srifto charakterio, proporcij, linij ritmo priklausomyb nuo rasymo priemons. Vaizdas ir sriftas derinamas vairiose srifto kompozicijose. ! Tyrinjama erdvini form menin kalba. Kuriamos statiskos ir dinamiskos skulptrins kompozicijos, is vairi medziag kuriamos apvalioji skulptra ir reljefai, mazosios plastikos krinliai (pavyzdziui, amuletai, papuosalai, medaliai, antspaudai ir kt.). Perteikiami form menins kalbos ypatumai: aukstas ir zemas reljefas, sviesos ir sesli zaismas, faktr vairov ir j kuriamos nuotaikos. Eksperimentuojant tiriamos formos ir medziagos santykiai, faktr virtimas tekstromis (pavyzdziui, zemo reljefo panaudojimo grafiniams atspaudams galimybs, slifuoti pavirsiai ir kt.). ! Stebima ir analizuojama vairi form architektra. Eskizuojamos bdingiausios architektrins detals, piesiami nesudtingi miest planai ir pastat schemos. Kuriamos grupins kompozicijos: miest, pili maketai is atskir architektrini objekt. Supazindinama su pagrindiniais linijins perspektyvos dsniais ir mginama juos taikyti vaizduojant natr. ! Kuriant nesudting form taikomosios dails dirbinlius gilinamas taikomosios dails suvokimas. Krinliai puosiami geometriniu, augaliniu ornamentu, figrinmis kompozicijomis ar siuolaikinio gyvenimo motyvais, interpretuojama pasirinkta stilistika.

447

gyvendinami eskiziniai projekt sprendimai plokstumoje ir erdvje (pavyzdziui, zaisl, bald, transporto priemoni ir kt.).

Dailtyra ! Atpazstamos ir apibdinamos skirting epoch dails krini kompozicins sandaros, supazindinama su atskir epoch grozio idealu ir harmonijos samprata. Aptariamos ir pagrindziamos asmenins ir draug sukurtos interpretacijos. ! Dails sak ir zanr suvokimas gilinamas aptariant svarbiausius dails raidos bruozus nuo seniausij laik iki XVIII a. pabaigos. Skatinama pazinti iskiliausius pasaulio ir Lietuvos dails krinius, j autorius, aptariant vaizdavimo bd ir raiskos priemoni kait. Ugdomas gebjimas lyginti vairias epoch grozio ir vertybi sampratas, siuolaikins visuomens vertybes ir j atspindzius mene. Nagrinjami monumentaliosios ir molbertins tapybos kriniai (freska, mozaika, altoriai, vitrazas ir kt.), skatinama suvokti j stilistinius bruozus. Tyrinjama skulptra, jos rsys, zvelgiamos ssajos su architektra ir gamtine aplinka. ! Ugdomi gebjimai suvokti ir palyginti pasaulio ir Lietuvos pagrindini architektros form raid nuo seniausij laik iki XVIII a. pabaigos. Aptariami stilistiniai bruozai, bdingi architektriniai elementai, bandoma atpazinti juos artimiausioje aplinkoje. Nagrinjamas gamtos ir architektros santykis (rm ir park kompleksai, park architektra), landsaftas ir jo elementai. ! Tyrinjamos grafikos rsys pagal paskirt (lakstin, knyg, taikomoji, pramonin ir kt.). Srifto meno raida (dantirastis, hieroglifai, romniskas, gotiskas sriftas ir kt.) aptariama nagrinjant knygos meno istakas, lyginant rankrastin ir spausdint knyg, pagrindines jos dalis. Atkreipiamas dmesys sen ir ret spaudini menin vert (pavyzdziui, pirmosios lietuviskos spausdintos knygos). ! Skatinama atpazinti taikomosios dails rsis, apibdinti ir vertinti buitins bei sakralins paskirties daikt (pavyzdziui, bald, ind, papuosal ir kt.) funkcij, formas, medziagas, puosyb, j sveik ir amato meistryst. Aptariami balt kultros seniausieji radiniai, j form ypatumai, ornamento simbolika ir j atspindziai lietuvi liaudies mene. Ugdomas gebjimas vertinti rank darb ir palyginti su siuolaikins serijins gamybos pavyzdziais. Skatinama zvelgti rank darbo krini vertingum, aptarti j formos racionalum ar mantrum, atpazinti siuolaikinio dizaino bruozus, apibdinti vienetini ir tirazuojam gamini skirtumus, zvelgti originalumo bruozus.

Dails raiska socialinje kultrinje aplinkoje ! Moksleiviai savo estetin patirt pritaiko dalyvaudami dails parodose, mokyklinse meno

sventse, meniniuose projektuose ir akcijose, asmeninse sventse, puosdami savo aplink. Rengiamos

448

moksleivi personalins ir grupins parodls, kuriama rengini ir parod vizualin informacija (pavyzdziui, lankstinukai, plakatai, sienlaikrasciai ir kt.).

IX­X klass

Dails raiska ! Taikomi vairs komponavimo ir vaizdavimo bdai plokstumoje bei erdvje (pavyzdziui, kontrast ir niuans, visumos ir fragmento, konstruktyvi ir laisv form deriniai). Tikslingai pasirinktomis menins israiskos priemonmis kuriami realistiniai, abstrakts ir slygiski vaizdai (pavyzdziui, simbolinis, impresionistinis, ekspresionistinis, kubistinis ir kt.). Bandoma apibendrinti, supaprastinti ar abstrahuoti tikrovs objekt formas, spalvas, dmes, linijas ir kt. ! Stebima, fiksuojama (piesiama, fotografuojama) ir vairiomis meninmis formomis interpretuojama artimiausia aplinka: architektros elementai, technikos detals, zmons, augalai ir gyvnai, miesto, kaimo panorama ir j fragmentai. Gilinamas spalvos pazinimas (pavyzdziui, atspalviai, plenerin tapyba, koloritas ir nuotaika, sviesa ir sesliai ir kt.). vairios nuotaikos, bsenos, idjos perteikiamos ir interpretuojamos tikslingai pasirinkus spalvins ir grafins raiskos priemones, tradicinius ir netradicinius erdvins raiskos bdus (pavyzdziui, gyvoji, kinetin, abstrakcioji skulptra, objektai, instaliacijos ir kt.). ! vairiais vaizdavimo bdais ir priemonmis kuriami darb ciklai, iliustracijos ir krybins interpretacijos literatros, muzikos, sokio, teatro temomis. Kuriant temines kompozicijas, vaizduojamas zmogus ir jo nuotaikos. Gilinamasi dails zanr ypatumus, panaudojant originali ir individuali raisk: vairiomis technikomis kuriami peizazai, natiurmortai, portretai, buitinio ir istorinio zanro scenos, abstrakcios kompozicijos. ! Tyrinjamos siuolaikinio dizaino apraiskos ir jo estetika daiktinje aplinkoje, vizualinje informacijoje ir komunikacijoje, analizuojami vairs objekt komponavimo bdai plokstumoje bei erdvje (pavyzdziui, kontrastai, niuansai, akcentai, pusiausvyra ir pan.). Kuriami ateities daikt (pavyzdziui, buities technikos, transporto priemoni, kostiumo ir kt.) projektai ­ fantazijos pritaikant formos, funkcijos ir medziagos sveik. vairiomis priemonmis kuriami grafinio dizaino projektai (pavyzdziui, plakatai, zenklai, logotipai, atvirukai ir kt.) derinant srifto, teksto ir vaizdo tarpusavio santyk, bandoma pritaikyti kompiuterines technologijas.

Dailtyra ! Stebint iskiliausius XIX­XX a. dails krinius ugdomi gebjimai atpazinti dails krypci ir judjim svarbiausius bruozus ir meninius ypatumus (pavyzdziui, kolorito reiksm, idjos ir

449

formos santyk, fragmentiskum ir kt.). Aptariant modernizmo ir postmodernizmo krinius akcentuojama, kad iliuziniai realistinio vaizdavimo principai nra vienintelis dails tikslas. Siekiama suvokti rib tarp dails sak ir zanr isnykim, men sintez, atpazinti siuolaikinius vizualinius menus (kino men, videomen, fotografij ir kt.) ir nusakyti bei argumentuotai vertinti j bdingiausias menins israiskos priemones. Stebimos masins kultros formos ir issakomi individuals pastebjimai bei vertinimai, aptariamos kico apraiskos ziniasklaidoje ir artimiausioje aplinkoje. ! Skatinama pazinti Lietuvos profesionaliosios dails raid nuo XIX a. pradzios iki si dien (pavyzdziui, Vilniaus meno mokykla, pirmosios lietuvi dails parodos, Kauno meno mokykla ir kt.). Aptariamas krybos laisvs, individualumo ir tautiskumo santykis, zvelgiama tautodails taka profesionaliajai Lietuvos dailei. Nagrinjamos pagrindins liaudies meno sakos ir tautodails rsys, aptariami lietuvi liaudies meno ypatumai ir jo atspindziai Lietuvos meniniame gyvenime. Pagal aptartus kriterijus analizuojama ir vertinama zymiausi Lietuvos dailinink kryba. Supazindinama su pagrindiniais Lietuvos muziejais ir nuolatinmis j ekspozicijomis, skatinama referuoti aplankytas dails parodas ir meno akcijas. ! Aptariami zymiausi XIX­XX a. pasaulio ir Lietuvos architektros paminklai. Stebimos siuolaikini pastat konstrukcijos, medziagos ir aptariamos ekologins miest problemos. Palyginamos natrali ir dirbtini apdailos medziag estetins savybs. Supazindinama su krastovaizdzio architektros samprata, tyrinjamos park rsys ir bdingiausi bruozai, vertinama vietini park architektra. ! Siekiama suvokti siuolaikinio dizaino istakas ir aptarti svarbiausius uzdavinius. Stebimos pramoninio (pavyzdziui, buities technikos, transporto priemoni ir kt.) ir grafinio (pavyzdziui, plakat, vizualins informacijos sistem, zenkl ir kt.) dizaino formos bei apraiskos. Ugdomi daikt funkcijos, konstrukcijos, medziagos ir formos sveikos, ergonomiskumo vertinimo gdziai. Siekiama ugdyti gebjim vertinti daiktus ir j aplink estetiniu poziriu, issakyti samprotavimus apie visuomens vartotojiskumo, ,,sudaiktjimo" problemas.

Dails raiska socialinje kultrinje aplinkoje ! Moksleiviai savo estetin patirt pritaiko organizuodami originalias dails parodas, mokyklines meno sventes, renginius, meninius projektus ir akcijas. Kuria rengini vizualin informacij (plakatus, sienlaikrascius, lankstinukus, afisas, kvietimus ir kt.), bando sprsti mokyklos interjero meninio estetinio apipavidalinimo klausimus.

450

ISSILAVINIMO STANDARTAI

Pasiekimai VI klas

1.1. Kurdamas spalvins raiskos priemonmis:

Sritis

Dails raiska plokstumoje ir erdvje

Esminiai gebjimai

1. Perteikti vaizd, idj, nuotaik vairiomis dails priemonmis ir technikomis.

VIII klas

1.1. Kurdamas spalvins raiskos priemonmis:

X klas

1.1. Kurdamas spalvins raiskos priemonmis:

1.1.1. skiria ir tikslingai (aptartu stiliumi, pasirinkta maniera) naudoja tradicines bei netradicines tapybos priemones ir raiskos bdus idjai perteikti; 1.1.2. tapo guasu, akvarele ar piesia 1.1.2. taiko spalv niuansus ir tonin 1.1.2. kuria kompozicijas asambliazo, kreidelmis, isgauna norimus atspalvius; vairov, tapo vairiais dazais ir technikomis; fotokoliazo ir misriomis technikomis; 1.1.3. tapo gyvai, drsiai naudoja 1.1.3. bando perteikti spalvin 1.1.3. fotografuoja, kuria nuotrauk potpius, spalvotas aplikacijas ir perspektyv; ciklus pasirinkta tema. koliazus. 1.1.4. kuria dekoratyvines kompozicijas. 1.2. Kurdamas grafins raiskos priemonmis: 1.2. Kurdamas grafins raiskos 1.2. Kurdamas grafins raiskos 1.2.1. skiria ir tikslingai naudoja priemonmis: priemonmis: tradicines bei netradicines grafikos priemones ir raiskos bdus idjai perteikti; 1.2.2. kuria frotazo, kalkografijos, 1.2.1. skiria ir taiko linij, dmi ir 1.2.1. eksperimentuoja ir naudoja koliazo, fotokoliazo technikomis; tekstr vairov; grafikos technikas (monotipij, frotaz, kalkografij); 1.2.2. naudoja skirtingas grafikos 1.2.2. naudoja naujas medziagas (angl, 1.2.3. maketuoja spaudini projektus, technikas (grataz, monotipij) ir pastel, sangvin); naudoja ranka rasytus ir kompiuteriu rankius (piestukus, plunksneles, angl ir sukurtus sriftus; pan.); 1.2.4. derina vaizd ir tekst 1.2.3. zino pasirinkt medziag bei 1.2.3. kuria savitas kaligrafines komponuojamose iliustracijose ir ranki savybes ir savitai jas panaudoja. kompozicijas vairi rsi ir stori fotonuotraukose. plunksnomis. 1.3. Kurdamas erdvins raiskos 1.3. Kurdamas erdvins raiskos 1.3. Kurdamas erdvins raiskos

1.1.1. skiria ir naudoja siltas, saltas, pagrindines ir antrines spalvas;

1.1.1. skiria kontrastingas, lokalias spalvas;

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas

priemonmis: 1.3.1. atpazsta erdvini form ypatybes;

VIII klas

X klas

2. Stebti, analizuoti, atrinkti ir perteikti objekt bei reiskini vizualines ypatybes ir spdzius.

1.3.2. isgauna skirting nuotaik faktras is molio, plastilino, popieriaus plastiko, antrini zaliav ir gamtini medziag; 1.3.3. taiko skirting dydzi ir form 1.3.3. pritaiko koliazo, papj mas santykius. technikas, popieriaus plastik. 2.1. zvelgia ir apibdina stebim 2.1. zvelgia ir bando perteikti linijin objekt bei reiskini bdingiausius perspektyv, proporcijas, judes. bruozus ir savitai perteikia juos savo kriniuose.

priemonmis: priemonmis: 1.3.1. iesko harmoningo dydzi ir form 1.3.1. bando atrasti formos, funkcijos ir santykio vairioms erdvinms formoms ir medziagos sveik vairioms erdvinms taikomosios dails dirbinliams; kompozicijoms (skulptrinms formoms, dizaino projektams); 1.3.2. pritaiko karkasines ir kinetines 1.3.2. dekoruoja juos ornamentu, konstrukcijas; vairiomis faktromis, aukstu ir zemu reljefu; 1.3.3. kuria maketus is popieriaus plastikos ar antrini zaliav. 2.1. Pasirinktomis ar mokytojo pasilytomis priemonmis interpretuoja stebim objekt, reiskini ar dails krini sukeltus isgyvenimus. 2.2. Perteikia pagrindinius natros bruozus, stilizuoja, abstrahuoja vaizd. 3.1. Skiria realistin, slygisk ir abstraktj vaizdavimo bdus.

3. Komponuoti pagal sumanytas idjas ir vaizdus panaudojant menins israiskos elementus ir kompozicines sandaras.

3.1. Savo isgyvenimus ir zvalgas perteikia kurdamas simetriskas ir asimetriskas kompozicines sandaras.

2.2. Stilizuoja gamtos formas kurdamas vaizdus plokstumoje ar erdvje. 3.1. Kurdamas plokstumoje skiria statiskas ir dinamiskas kompozicines sandaras.

3.2. Panaudoja skirtingus dydzius, planus, ritmines struktras, pusiausvyr.

3.2. Panaudoja spalv, linij, form kontrastus, niuansus, ritmines struktras.

3.2. Kurdamas menin vaizd tikslingai pasirenka menins israiskos priemones (ritm, kolorit, form, kontrast, niuans, perspektyv, svies, seslius). 4.1. Vertindamas atskir dailinink, savo ir draug krinius aptaria menins israiskos

Dailtyra

4. Panaudoti dailtyros gdzius

3.3. Bando perteikti pasirinktos stilistikos principus. 4.1. Vartodamas tinkam dails 4.1. Vertina savo ir draug krybines zodyn analizuoja savo ir draug kryb. interpretacijas pagal aptartus kriterijus.

452

Sritis

Esminiai gebjimai

vertinant artimiausios aplinkos dails reiskinius, savo ir draug kryb.

Pasiekimai VI klas VIII klas

priemones.

X klas

5. Pazinti, tirti, analizuoti ir interpretuoti praeities bei dabarties dail ir architektr.

4.2. Zino artimiausioje aplinkoje esancius muziejus, lanko dails parodas, apibdina j turin. 5.1. Skiria ir trumpai apibdina meno sakas, vaizduojamosios ir taikomosios dails rsis, zanrus, pagrindines menins israiskos priemones (spalv, linij, form, ritm). 5.2. Atpazsta ir apibdina profesionalj men ir tautodail.

4.2. Skiria ir vardija muziej ekspozicijose ir dails parodose esanci krini rsis, dails sakas ir zanrus. 5.1. Aptardamas dails krinius apibdina esmines menins israiskos priemones, vardija dails sakas, vartoja tinkam zodyn. 5.2. Skiria ir apibdina bdingiausias balt kultros radini formas, simbolius ir ornamentik. 5.3. Atpazsta svarbiausius meninius istorinius stilius. 5.4. Atpazsta svarbiausius Lietuvos gotikos, renesanso, baroko architektros paminklus.

4.2. Vertina ir analizuoja lankyt muziej ir dails parod ekspozicijas pagal j rsis, dailinink krybos kryptis. 5.1. Atpazsta siuolaikini vizualini men menins israiskos priemones, apibdina masins kultros apraiskas.

5.2. Apibdina pagrindines tautodails rsis ir meninius bruozus. 5.3. Atpazsta XIX ir XX a. pagrindines dails sroves ir kryptis, vartoja tinkam zodyn. 5.4. vardija pagrindinius Lietuvos dails istorijos raidos etapus. 5.5. Skiria kelet zymiausi lietuvi dailinink. 6.1. vardija zymiausius Lietuvos muziejus, architektrinius ansamblius ir parkus.

6. Stebti, tirti, analizuoti ir vertinti gamtos ir zmogaus sukurtos kultrins aplinkos estetinius ypatumus ir vizualij men tak aplinkai.

6.1. Atpazsta ir apibdina artimiausioje aplinkoje esancius architektros ir dails paminklus, vizualins komunikacijos objektus.

6.1. vardija artimiausios aplinkos architektros ir dails paminklus.

453

Sritis

Esminiai gebjimai

Pasiekimai VI klas VIII klas

6.2. Apibdina j stili. 6.3. Vertina vizualins komunikacijos objekt meninius bruozus. 7.1. gyvendina savo krybinius sumanymus kultriniuose projektuose ir meninse akcijose.

X klas

6.2. zvelgia praeities stili ir masins kultros takas savo kultrinje aplinkoje. 6.3. zvelgia ir vertina vizualij men ir vizualins komunikacijos tak aplinkai. 7.1. Savo estetin patirt pritaiko paddami organizuoti dails parodas, men sventes, kultrinius projektus, menines akcijas.

Dails raiska socialinje kultrinje aplinkoje

7. Pritaikyti savo krybin estetin patirt seimos, klass ir mokyklos bendruomens dails poreikiams, krybiniams ir integruotos menins veiklos projektams.

7.1. Savo krinius eksponuoja dails parodose, pritaiko meninms akcijoms.

8. Kurti mokyklin vizualin informacij.

8.1. Savo dails raiskos gdzius bando pritaikyti kurdamas mokyklin vizualin informacij (klass sienlaikrast, lankstinukus, atvirukus). 9.1. Talkina apipavidalinant klass ir mokyklos renginius.

7.2. Savo darbus eksponuoja dails parodose. 7.3. Apipavidalina savo dails raiskos darbus. 8.1. Kurdamas mokyklin vizualin informacij (sienlaikrascius, lankstinukus, plakatus ir kt.) pasinaudoja dails raiskos gdziais. 9.1. Talkina apipavidalinant mokyklos sventes ir renginius.

7.2. Savo kryb eksponuoja parodose. 7.3. Apipavidalina savo dails raiskos darbus ir mokyklos parod ekspozicijas. 8.1. Kurdamas mokyklin vizualin informacij naudoja vairias dails technikas, kompiuterin grafik, fotonuotraukas. 9.1. Kartu su kitais moksleiviais talkina kuriant vaizdines priemones kit dalyk mokytojams.

9. Dirbti grupse ir individual sumanym derinti bendrame darbe.

9.2. Moka dirbti grupje.

9.2. Bendradarbiauja kolektyvinje meninje kryboje.

9.2. Derina savo sumanymus bendrame darbe.

454

MUZIKA

BENDROJI PROGRAMA Tikslas

Muzikos dalyko pagrindinje mokykloje tikslas ­ suteikti muzikins, estetins kompetencijos bei socialins kultrins brandos pagrindus, ugdyti krybisk, aktyvi, emocing, estetinei ir kultrinei patirciai atvir moksleivio asmenyb, gebanci prasmingai dalyvauti aplinkos muzikiniame gyvenime.

Uzdaviniai

gyvendinant tiksl siekiama, kad moksleiviai: ! isplst muzikin patirt pasitelkdami muzikavimo gdzi ir muzikos kalbos praktik; ! issiugdyt gebjimus kurti, atlikti ir pateikti savo ir kit menin raisk, naudodami vairias menins israiskos priemones, krybos procesus ir technologijas; ! islavint gebjim kritiskai vertinti muzikin kultr, suvokdami meno krini socialin kultrin, istorin kontekst; atpazint ir vertint muzikins krybos principus, formas, stiliaus elementus; ! isgyvent dziaugsm ir pasitenkinim, dalyvaudami menins krybos, atlikimo, suvokimo procesuose, puoseldami bendravimo ir bendradarbiavimo gebjimus, elgesio kultr scenoje bei formuotsi pozityvias nuostatas estetinms, etninms ir bendrosioms zmogaus kultros vertybms.

Struktra

Muzikos dalykas pagrindinje mokykloje apima: ! muzikavim (dainavim, grojim) ir kryb (improvizavim, aranzavim, komponavim); ! muzikos kalbos praktik; ! klausomos ir/ar atliekamos muzikos nagrinjim bei vertinim; ! muzikos zini ir gebjim taikym socialiniame kultriniame gyvenime.

Metodins nuorodos

Pagrindins mokyklos muzikos dalykas apima vis muzikini patyrim spektr (nuo psichomotorini gdzi iki estetinio santykio su muzika), todl svarbu, kad muzikinis ugdymas bt subalansuotas, nuosekliai ir kryptingai pltot muzikines moksleivi galias. Muzikinio ugdymo pamatas ­ tarpusavyje glaudziai susieta muzikavimo, krybos ir muzikos kalbos praktika. Ypac pabrztinas dainavimas, efektyviai pleciantis gebjimus girdti, suvokti muzikos kalb, intonuoti, kurti. Tikslingai parinktas muzikavimo repertuaras ir krybos uzduotys muzikos kalbai suvokti turi daugiau reiksms ir prasms, nei gerai ismanyti muzikos teorij, todl btinos muzikins svokos ir teorijos zinios turt tiesiogiai isplaukti is muzikavimo ir krybos uzduoci konteksto. Siekiant pazinti muzikos kultr nepakanka apsiriboti ziniomis, reikia ugdyti kritin moksleivi mstym ­ gebjim savarankiskai nagrinti, interpretuoti ir vertinti. Sitaip susipazstama ir su istorija (vairs pavyzdziai nuo seniausi laik ir vairi krast iki siandienos), ir su estetikos teorija (kodl grazu, kodl meniska, kodl israiskinga, kodl prasminga), ir su aktualiomis jaunimo muzikos problemomis (muzikinis moksleivi skonis, poreikis domtis vairia muzika ugdomas atsizvelgiant ir j poreiki bei interes vairov). Muzikos zini ir gebjim taikymas socialiniame gyvenime turi ypating reiksm, nes prasmina muzikos ugdym. Kiekvienas moksleivis ateina mokykl su savo seimos ir/ar kitokios aplinkos kultrine patirtimi, kuri priklauso nuo to, kokios toje aplinkoje vyrauja tradicijos, kokios muzikos klausoma, ar muzikuojama, ar lankomi koncertai. Mokykloje jis turi galimyb praplsti akirat, pasisemti naujos patirties, o svarbiausia ­ ismokti veikti. Tam pasitelkiami vairs projektai, kuri metu ugdomas savarankiskumas, mokjimas bendrauti ir bendradarbiauti, planuoti, veikti nenumatytus sunkumus, pristatyti savo veikl ir gebjimus. Tokie projektai gali integruoti ne tik muzikin, bet ir platesn men veikl. Pabrztina nauj informacini technologij svarba ­ moksleiviai noriai imasi savarankiskos veiklos ieskodami informacijos, komunikuodami, kompiuteriu aranzuodami ar kurdami muzik. Nevienodi moksleivi muzikiniai gabumai ir gebjimai turi bti pltojami diferencijuojant uzduotis, o vairs metodai turi padti visiems besimokantiesiems siuos gebjimus pritaikyti praktiskai. Skirtingus poreikius muzikai turt tenkinti vairi neformalios muzikins veiklos pasila mokykloje ir uz jos rib (taip pat neformaliojo mokymo staigos).

Turinys

V­VI klass

456

Muzikavimas, kryba ir muzikos kalbos praktika ! Remiantis islavjusiais moksleivi muzikiniais ir bendravimo gdziais toliau skatinamas vokalinis ir instrumentinis muzikavimas (kreiptinas dmesys ansamblinio susiklausymo gdzius, muzikos instrument panaudojimo galimybes). Lavinami vokalins technikos ir intonavimo gdziai. ! Formuojamas muzikos kalbos ir israiskos priemoni (dinamikos, tempo, frazs) suvokimas, raiskus atlikimas, dainuojant tradicines lietuvi liaudies, pasaulio taut, originalias vairi zanr, stili dainas, grojant nesudtingus instrumentinius krinlius bei pritarimus dainoms ritminiais ir melodiniu (arba harmoniniu) instrumentais. ! Siekiama toliau lavinti metroritmins, dermins, tembrins klausos gebjimus, ugdyti pastabum muzikos detalms. ! Panaudojant sukaupt muzikavimo ir muzikins kalbos patirt moksleiviai skatinami improvizuoti, kurti, aranzuoti, pritaikyti savo sugebjimus atlikti, uzrasyti, skaityti muzik. ! Pltojama mazoro, minoro ir jo rsi zodyno praktika (tonacija, tonas ir pustonis, alteracijos zenklai, kitokios derms), metroritminio zodyno praktika (sinkops, punktyrinis ritmas), tembr atpazinimas (orkestro ir pavieni instrument, vokalo), ugdomas frazs, melodijos pojtis. Skatinama suvokti ir atpazinti paprastas muzikines formas (vienos, dviej, trij dali, rondo). ! Taikomas nat rastas kuriant ir aranzuojant, is klausos uzrasant ir skaitant muzikinius darinius. ! Skatinama zinoti, suvokti ir atpazinti muzikos kriniuose pagrindinius temp ir dinamikos zenklus, muzikos kalbos elementus (melodijos, ritmo, faktros, harmonijos). ! Skatinami vairs judesio panaudojimo bdai klausant ir atliekant muzik.

Klausomos ar atliekamos muzikos nagrinjimas ir vertinimas ! Moksleiviai supazindinami su muzikini zanr vairove, muzikinmis formomis, skatinami suvokti muzikos priklausomyb nuo zanro paskirties (Lietuvos regionai ir tradiciniai zanrai, pasaulio kultr, akademins muzikos zanrai, dziazo, roko muzika). Skatinama suvokti muzikos stili kait ir skirstymo istorinmis epochomis tikslingum. ! Skatinama pazinti muzikinio bendravimo formas (muzikavimas buityje, sokis, zaidimas ir muzikos klausymas koncert salse). Skatinama suvokti atlikimo aplinkos, rysi su kitais menais svarb ir galimybes. Aiskinamas muzikos suvokj (klausytoj) elgesys vairiose muzikinse aplinkose (koncert, ceremonij, apeig metu). ! Skatinama atliekam ir klausom muzik vertinti ekspromtu, intuityviai (spdziai, vaizdiniai, isreiskiamos estetins emocijos ir vaizdingi palyginimai) ir pagal nurodytus

457

kriterijus, pavyzdziui, kaip muzikos charakteris, nuotaika priklauso nuo tempo, dinamikos, ritmo, atlikj sudties.

Muzikos zini ir raiskos gebjim pritaikymas socialinje kultrinje veikloje ! Koncertai (vokalins, instrumentins muzikos). ! Bendruomens svents. ! Tradicins muzikos renginiai (lietuvi ar/ir pasaulio kultr).

VII­VIII klass

Muzikavimas, kryba ir muzikos kalbos praktika ! Atsizvelgiant fiziologinius ir psichologinius bals mutacijos nepatogumus, toliau lavinama vokalin technika (saikinga balso jga, tinkamos intonuoti partijos, individualios rekomendacijos), kai kuriais atvejais vokalins praktikos trkum kompensuojant instrumentiniu grojimu. Mokoma perteikti homofonins ar polifonins faktros specifik. Puoseljami gebjimai atlikti dinamikos ir tempo niuansus, strichus, frazuoti, siekiant perteikti krinio nuotaik. ! Toliau skatinami gebjimai improvizuoti, kurti, aranzuoti pagal pateikt uzduot, pavyzd, gebti planuoti ir paaiskinti sumanym, struktr, naudojant pazstamas muzikins kalbos savybes (pavyzdziui, kuriamos melodijos duotu metru ar tam tikra derme, melodijai pritaikomas ritmo akompanimentas ir pan.). Mokoma kurti ritminius darinius su triolmis bei intonacijas su vairiais intervalais (sekunda, tercija, kvarta, kvinta, seksta, septima, oktava), pazinti ir valdyti vairias krybos formas, pasitelkiant kolektyvin veikl, zaidimo ar parodijos form. ! Toliau puoseljami gebjimai giliau pazinti muzikin kalb, suvokti ispltot kompozicij (jos tkm, muzikin kalb bei israiskos priemones). Ugdomas muzikos form pazinimas, siekiant issamiau suvokti muzikins kalbos bei israiskos priemones, j savybes, pajusti muzikos groz. ! Mokoma atpazinti faktras (monofonija, heterofonija, polifonija, homofonija), girdti, isskirti ir atpazinti faktroje pritarimus (pavyzdziui, ostinato) ir melodijas (pavyzdziui, temas). ! Tobulinamos muzikos kalbos zinios ir gebjimai: pleciama dermi zodyno praktika: is klausos atpazstamos derms (pentatonika, diatonins ir chromatins), sskambiai ir intervalai (konsonansai ir disonansai). Tobulinamas muzikos rasto pazinimas (boso raktas, reprizos ir voltos zenklai), skaitomos nesudtingos partitros (bals isdstymas, melodin ir harmonin partija).

458

Klausomos ar atliekamos muzikos nagrinjimas ir vertinimas ! Siekiama supazindinti su istorini epoch muzikos pavyzdziais (skirting epoch kompozitori portretai bei vaizds istorinio konteksto pavyzdziai), palyginti istorinius muzikos stilius ir zanrus su aktualia jaunimo muzika, pasvarstyti apie istorini epoch muzik siandien (kuri autentiska ir kuri stilizuota, zinomos muzikins temos ir j citatos, akademins muzikos ir kit zanr atlikj bendri projektai). ! Siekiama panagrinti muzikos raiskos priemoni ir estetini savybi priklausomyb. Aiskinamasi, kaip pltojama muzikin tema, panaudojama kompozicijos technika ir zanrai. Supazindinama su Europos instrument evoliucija (musamieji, puciamieji, styginiai, klavisiniai), kameriniais ansambliais, orkestr rsimis, naujosiomis muzikos technologijomis. ! Siekiama nagrinti ir interpretuoti klausomos ar atliekamos muzikos emocinio paveikumo bei jos pazintines ir vertybines prasmes, skatinant vartoti muzikines svokas ir vaizdzi kalb.

Muzikos zini ir raiskos gebjim pritaikymas socialinje kultrinje veikloje ! Proginiai ir teminiai koncertai bendruomenei. ! Integruoti projektai (pavyzdziui, muzikos ir sokio, muzikos ir literatros bei kt.).

IX­X klass

Muzikavimas, kryba ir muzikos kalbos praktika ! Atliekama vairesni vokalins ir instrumentins sudties bei zanr muzika, skatinama groti grupmis, dainuoti vienu, dviem ar trimis balsais. Toliau formuojami taisyklingi vokaliniai gdziai. Kreipiamas dmesys balso mutacij ir pomutacin period, (nauj balso spalv ieskojimas, kvpavimo pratimai). Gilinamasi krinio atlikimo stili (vairi epoch, zanr vokaliniai ir instrumentiniai kriniai). ! Skatinama improvizuoti, aranzuoti ir komponuoti pagal nagrinjamos muzikos pavyzd ar form (nesudtingos krini aranzuots, instrumentiniai pritarimai dainoms), pagal galimybes naudojant kompiuterines technologijas. ! Skatinama lavinti gebjimus skaityti is nat, pratintis sekti muzikos fragmentus is klavyr ar partitr, analizuoti juos, sekti ir pastebti muzikinius vykius (tem atpazinimas; ekspozicija ­ kulminacija ­ atoslgis; pasikartojimai, staigs pokyciai; kadencijos ir moduliacijos).

459

Klausomos ar atliekamos muzikos nagrinjimas ir vertinimas ! Siekiama pagilinti muzikos suvokim istoriniame ir kultriniame kontekste, issamiau pazinti vakar muzikos raid, aptarti zanrines takoskyras (tradicin, akademin, populiarioji muzika); bendriausiais bruozais ­ pasaulio kultr ideologij ir muzikos estetikos rysius, siuolaikinio pasaulio muzikinius skonius ir sociokultrines takas. ! Toliau ugdomi gebjimai atpazinti ir vardinti muzikin stili (pagal charakteringas faktras, dermes, ritmus, tembrus) bei nagrinti estetines muzikos krini savybes. Lavinti gebjimus analizuoti klausom, atliekam ir kuriam muzikos krini kalbos ypatumus, suvokti j tak krinio raiskai, stiliui, charakteriui. Puoseljami moksleivi muzikos vertinimo gdziai, padedama formuoti savo kriterijus.

Muzikos zini ir raiskos gebjim pritaikymas socialinje kultrinje veikloje ! Temin konferencija (pavyzdziui, vakar muzikos istorijos tema). ! Kompiuterins muzikos projektai. ! Rengini aptarimas (pavyzdziui, kritik klubas).

460

ISSILAVINIMO STANDARTAI

Pasiekimai VI klas

1.1. Dainuoja (patogiu registru) vienbalses dainas. 1.2. Grupje dainuoja dvibalses dainas (pavyzdziui, kanonus).

Sritis

Muzikavimas

Esminiai gebjimai

1. Israiskingai dainuoti vairi zanr ir stili dainas.

VIII klas

1.1. Mintinai ir is nat dainuoja vienbalses ir dvibalses dainas.

X klas

1.3. Israiskingai frazuoja, tiksliai intonuoja. 2.1. Mintinai ir is nat groja 2. Groti ritminiais ir vienu is melodini (arba nesudtingus instrumentinius krinius ir pritarimus dainoms (pavyzdziui, bgno harmonini) lazdelmis, skuduciais, fleita ir kt.). instrument.

Muzikos krimas, improvizavimas, aranzavimas, komponavimas

3. Panaudoti vairias idjas, garso saltinius ir krybos procesus.

3.1. Improvizuoja pagal duotus ritminius ir melodinius elementus.

1.1. Is nat ir mintinai dainuoja vienbalses, dvibalses ir/ar tribalses vairi faktr dainas. 1.2. Perteikia homofonins ar polifonins 1.2. Pasitelkia muzikins kalbos faktros specifik. elementus (melodijos, ritmo, harmonijos, faktros), israiskos priemones (tempo, dinamikos, strich), atlikdamas vairi stili ir zanr krinius. 1.3. Atlieka dinamikos ir tempo 1.3. Naudoja vokalinius gdzius dainos niuansus, strichus, frazuoja, perteikdamas nuotaikai ir stiliui perteikti. dainos nuotaik. 2.1. Mintinai ir is nat groja 2.1. Mintinai ir is nat groja instrumentinius krinius ir pritarimus instrumentinius krinius ir pritarimus dainoms. guds groti melodiniu dainoms (pavyzdziui, musamaisiais, instrumentu. puciamuoju ar styginiu). 2.2. Atlieka dinamikos ir tempo 2.2. Atlieka dinamikos ir tempo niuansus. niuansus, israiskingai frazuoja. 2.3. Naudoja grojimo gdzius muzikos nuotaikai ir stiliui perteikti. 3.1. Pagal pavyzd sukuria ar aranzuoja 3.1. Kuria pagal pateikt krinio pavyzd, dain ar instrumentin kompozicij. remdamasis nagrinjamomis muzikins kalbos savybmis (pavyzdziui, melodijas duotu metru ar duota derme, pritaiko ritmo akompaniment ir pan.). 3.2. Kurdamas rodo muzikos formavimo 3.2. Projektuoja ir apraso krinio suvokim (zanga ­ intarpas ­ pabaiga; aranzavimo ir komponavimo idjas (pavyzdziui, uzraso krinio grafin partitr; pakartojimas ­ kontrastas; pradzia ­ apraso zinomos dainos aranzuots versij ir kulminacija ­ atoslgis). pan.). 3.3. Geba varijuoti melodijos ar ritmo darinius.

3. 2. Pagal pateikt pavyzd kuria paprastas melodijas ir ostinatinius pritarimus.

Sritis

Muzikos kalbos suvokimas ir praktika

Esminiai gebjimai

4. Suvokti muzikos kalbos elementus, atpazinti juos muzikos kriniuose.

Pasiekimai VI klas

4.1. Skirdamas mazor, minor, suprasdamas alteracijos zenklus, tonacijos svok, ton ir puston, pagrindinius tempus ir dinamikos zenklus, melodijos, ritmo, faktr, harmonijos ypatumus, atpazsta juos atliekamuose ir klausomuose kriniuose. 5.1. Ritmuoja ir intonuoja (pakartoja ir sukuria, skiemenuoja ir solfedziuoja, skaito ir raso) paprastus ritmo darinius ir intonacijas. 6.1. Nurodo pavyzdzius, nusakancius priklausomyb konkreciam zanrui, stiliui, istoriniam tarpsniui (akademins muzikos stiliai ir zanrai; dziazas, rokas ir populiarioji muzika), taip pat konkreciam krastui (Lietuvos regionai ir tradiciniai zanrai, Europos ir pasaulio taut muzika).

VIII klas

X klas

4.1. Ismano modalumo principus, 4.1. Skirdamas pagrindinius intervalus, mazoro-minoro sistem ir kvint rat, geba konsonansus ir disonansus, trioles, vartoti muzikines svokas apibdindamas zinodamas tonacijas su vienu zenklu, klasifikuodamas instrumentus, atpazsta juos atliekamus ar klausomus krinius. atliekamuose ir klausomuose kriniuose. 5.1. Ritmuoja ir intonuoja (pakartoja ir sukuria, skiemenuoja ir solfedziuoja, skaito ir raso) ritmo darinius su triolmis bei intonacijas su vairiais intervalais. 5.1. Muzikuoja, kuria, skaito ir uzraso parodydamas pagrindini muzikos kalbos element nuovok.

Klausomos bei atliekamos muzikos apibdinimas ir vertinimas

5. Ritmuoti ir solfedziuoti (absoliucioje arba reliatyvioje sistemoje). Skaityti ir rasyti prasta notacija. 6. Nurodyti ypatybes, kuriomis vairi kultr muzika skiriasi, nusakyti muzikos vaidmen vairiuose kultriniuose kontekstuose.

7. Klausant ir atliekant muzik parodyti estetin nuovok, taikyti argumentuotus vertinimo kriterijus. Muzikin raiska socialinje kultrinje aplinkoje

6.1. Palygina du pavyzdzius, parodydamas zanro, stiliaus, istorinio tarpsnio nuovok (pvz., palygina to paties zanro, bet skirtingo istorinio konteksto krinius (pavyzdziui, F. Shopino ir pramogini soki stiliaus valsai) arba palygina du to paties laikotarpio, bet skirting zanr muzik (si dien populiari daina ir konceptualioji muzika) 7.1. Klausydamas skirting laikmeci, 7.1. Pavyzdziuose nurodo muzikos ir pasaulio kultr, zanr muzikos pavyzdzi, nuotaikos, zodzio, judesio, dramos panasumus, apibdina muzikos israiskos savais zodziais nusako, kaip supranta muzikos krini idjas (pavyzdziui, ir formos ypatumus. programin muzika, muzika ir epochos grozio samprata, muzika ir drama).

6.1. Is pavyzdzi atpazsta vairi epoch ir kultr muzik; nurodo bdingas tam tikro laikmecio, krasto, stiliaus, zanro muzikos savybes bei reiskinius (pavyzdziui, Europos viduramziai ­ grigaliskasis choralas, ankstyvasis daugiabalsumas ir muzikos rastas; barokas ­ opera, baletas ir muzikin retorika). 7.1. Nurodo, kaip krinio interpretacija priklauso nuo israiskingumo, atlikimo technikos ir stiliaus nuovokos. Apibdindamas interpretacij vartoja muzikinius terminus, estetikos svokas, vaizding kalb (pasitelkdamas kit dalyk ­ dails, architektros, literatros, sokio, teatro ­ pavyzdziais ir asociacijomis). 8.1. Vienas ar su grupe organizuoja muzikos projekt (gyvendina vairius veiklos etapus).

8.1. Padeda gyvendinti tam tikros 8.1. Atlieka pasirinkt ar numatyt 8. Parodyti gebjimus savarankiskai veiklos etapus klass, mokyklos muzikos funkcij muzikos projekte (muzikuoja, kuria, renka informacij, repetuoja, pristato veikti, bendradarbiauti, projekte. ir t. t.). planuoti ir pristatyti savo veikl.

462

SOKIS

BENDROJI PROGRAMA Tikslas

Pagrindinis sokio dalyko pagrindinje mokykloje tikslas ­ isugdyti gebanci kurti ir komunikuoti sokio raiskos priemonmis asmenyb, sudaryti galimybes gyti sokio ir estetins kompetencijos pagrindus, reikiamus moksleiviui prasmingai dalyvauti aplinkos socialiniame kultriniame gyvenime.

Uzdaviniai

gyvendinant tiksl siekiama, kad moksleiviai: ! sukaupt ir ispltot judesi/sokio patirt, issiugdyt sokiui reikiamas psichofizines bei kinestezines galias; ! issiugdyt gebjimus, reikiamus sokio kalbos priemonms naudoti, kurti sokio raisk bei pristatyti krybins veiklos rezultatus; ! interpretuot ir vertint sok, remdamiesi sokio kalbos ziniomis, estetine nuovoka, asmeniniais isgyvenimais bei patirtimi; ! susipazint su sokio raida, stilistine vairove bei ssajomis su kitomis socialinio kultrinio gyvenimo sritimis; ! gyt judesi/sokio, scenins kultros pagrindus, laikytsi dorini nuostat bendraudami ir bendradarbiaudami; ! pasinaudot ispltotomis kno kinestezinmis, psichofizinmis savybmis ir sokio raiskos gebjimais socialiniame kultriniame gyvenime.

Struktra

Sokio dalykas pagrindinje mokykloje apima sias sritis: ! sok (judesio/sokio raisk); ! sokio kryb (improvizavim ir komponavim); ! sokio stebjim, suvokim, interpretavim ir vertinim; sokio form, raidos ir ssaj su kitomis meno sakomis pazinim;

! sokio raisk socialiniame kultriniame gyvenime (sokio veiklos pristatym, dalyvavim vairiuose meno projektuose, renginiuose).

Metodins nuorodos

Pagrindinje mokykloje, siekiant nuolatinio vis sokio srici slycio, j tarpusavio santykis ugdymo procese pasirenkamas atsizvelgiant moksleivio amzi, gebjimus, poreikius, patirt. Siame etape sparciai formuojasi moksleivio knas, kinta psichomotorins jo savybs ir galimybs. Svarbu tai atsizvelgti, parenkant kinestezines uzduotis, saugant jaun organizm nuo traum, kartu pltojant potencial kno lankstum, stiprum, judjimo laisvum. Supazindinama su bdingiausiais vairi zanr, stili, epoch sokio bruozais, idjomis, israiskos priemonmis, skatinama jas naudoti krybinei sokio raiskai. Pagrindins mokyklos moksleivis pasiruosia reaguoti sok smoningiau, suvokti j giliau, atpazinti ir perteikti zanro, stiliaus ypatybes, krybos principus ir procesus, interpretuoti perteikiamas prasmes, vertinti estetines savybes. Svarbu sukurti pozityvi ugdymo aplink, skatinanci kurti, ieskoti, nebijoti suklysti. Kurdamas, atlikdamas, isgyvendamas ir interpretuodamas sok moksleivis gyja zini ir gebjim, reikiam save pazinti, isreiksti, prasminti, socialiai tvirtinti.

Turinys

V­VI klass

Sokis ! Krybinmis uzduotimis toliau tvirtinami psichofizinio laisvumo, kno pajautimo, savs suvokimo ir valdymo gebjimai. Savikontrol, dmesio sukaupimas, veiksm numatymas, judesio ir minties koordinavimas (pavyzdziui, paeiliui arba pagal zenkl atliekamas panasus arba priesingas judesys, judesys keiciamas zodziu, zodis ­ judesiu). ! Judesi darnos, judjimo sklandumo, sokiui reikiam kno kinestezini gali pltojimas. Judjimas, perteikiant dinaminius kontrastus (greiciau­greitai­lciau­ltai; kampuotai, smulkiai­banguotai, placiai), su vairiais objektais (pavyzdziui, su kde, kamuoliu, dze, vduokle, ant stalo). ! Toliau gilinami gebjimai naudoti sokio elementus (erdv, laik, energij). Krybins uzduotys, naudojant perjimus is vienos sokio figros kit pavieniui, poromis, grupmis (pavyzdziui, is rato linij, dvi linijas). vairi soki ritmika (pavyzdziui, dviej dali metro ­ polka, ca ca ca, trij dali metro ­ polonezas, valsas ir kt.). Sokio dinamikos pazinimas, derinant vairios energijos judesius (pavyzdziui, svelniai­siurksciai, temptai­atsipalaidavus, dziugiai­pavargus).

464

! Judesi/sokio kalbos turtinimas, pazstant ir atliekant vairi zanr (pavyzdziui, tautinio, pramoginio, klasikinio (baleto), siuolaikinio, breiko ir kt.) sokius ar j fragmentus.

Sokio kryba ! Improvizavimas ir komponavimas pavieniui, poroje ir grupje. Pasirinkt judesi rutuliojimas, atrandant naujus judesius. Sokio pradzios, pltojimo ir pabaigos modeliavimas. vairios kilms (pavyzdziui, buitini, pantomimos, abstrakci, sokio), kontrasting (pavyzdziui, aukstas suolis, staigus kritimas, ltas vertimasis, banguotas atsiklimas, staigus sukinys) judesi naudojimas. Sumanym, minci, jausm perteikimas, giliau tyrinjant erdvs, laiko, energijos naudojimo galimybes. ! Muzikinio akompanimento (vairi stili muzikos, nemuzikini gars, skaitomo teksto, tylos) pasirinkimas, atsizvelgiant perteikiam idj, nuotaik, atlikimo viet (uzdaroje patalpoje, atviroje erdvje).

Sokio stebjimas, interpretavimas, vertinimas ! Atliekamo ar stebimo sokio sukelt isgyvenim issakymas. Nuomons apie sok ar jo fragment pagrindimas, taikant sokio kalbos zinias, siejant su asmenine patirtimi. ! Kuriamos, atliekamos ar stebimos sokio kompozicijos nagrinjimas, aptariant sokio pradzi, judesi pltojim, pabaig. Vertinamas idjos perteikimas: kaip atrinkti, sukurti ir susieti judesiai perteikia mint, kokiomis priemonmis sukurta nuotaika, kaip panaudota erdv, laikas, energija. ! Kaip ir kodl yra skirstomi sokiai. Sokio zanr (tautinio, pramoginio, klasikinio (baleto), siuolaikinio), rsi (apeig, socialini buitini, scenos soki) pazinimas, atrandant skirtumus ir panasumus su dails, muzikos, teatro zanrais ir rsimis, raiskos priemonmis. ! Susipazinimas su pasaulio taut sokiams bdingais judesiais, kostiumais, muzika (pav