Read Socialiniai%20tyreju%20mobilumo%20aspektai_ataskaita.pdf text version

SOCIALINI TYRIM INSTITUTAS

TYRJ MOBILUMAS IR JO SOCIALINIAI ASPEKTAI

Tyrimo ataskaita

Projekto vadovas: prof. Meilut Taljnait (STI) Vykdytojai: Diana GumbrevicitKuzminskien (Mykolo Romerio universitetas) Liutauras Labanauskas (STI)

Tyrim finansavo Lietuvos Respublikos s vietimo ir mokslo ministerija

VILNIUS 2009

Autorins krinio teiss priklauso krinio autoriams, o turtins krinio teiss ­ Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministerijai. Uz si teisi pazeidimus numatoma civilin, administracin ir baudziamoji atsakomyb.

TURINYS 1. VADAS 1.1. Intelektualios migracijos tyrimai ......................................................................................3 1.2. Imigracijos politikos bruozai ir tyrj mobilumo strategijos ...........................................6 2. TYRJ MOBILUMO LIETUVOJE REGLAMENTAVIMO IR UZSIENIO SALI GEROSIOS PRAKTIKOS SSJ GALIMYBI TYRIMAS: Lietuvos teisins sistemos trkumai, sudarantys klitis tyrj mobilumui 2.1. Dl pagrindini svok ...................................................................................................14 2.2. Tyrjo teis dal tyrim atlikti kitoje ES salyje ..............................................................21 2.3. Informacijos prieinamumas ............................................................................................21 2.4. Leidimas gyventi su nuoroda ,,tyrjas" ..........................................................................22 2.5. ,,Susitarimas dl primimo" ...........................................................................................24 2.6. Leidimas gyventi maziausiai 1 metams .........................................................................26 2.7. Tyrj teis dstyti ir socialins garantijos ....................................................................27 2.8. Prasym nagrinjimo terminai .......................................................................................32 2.9. Vizos ..............................................................................................................................33 Struktruotas norm isdstymas .........................................................35 2.10. 2.11. Tyrj seimos nari susijungimas .......................................................35 2.12. Dl leidim gyventi ...............................................................................................37 2.13. Diplom pripazinimas ...........................................................................................40 2.14. Dl darbo slyg, skaitant darbo uzmokest ir atleidim .....................................41 3. TRECIJ SALI TYRJ IR MOKSLININK SOCIALINI ASPEKT VERTINIMAS: Empirinio tyrimo rezultat apibendrinimas 3.1. Tyrimo metodologija atranka ir ribotumai ....................................................................45 3.2. Tyrimo apibendrinimas 3.2.1. Atvykimas ir sidarbinimas ...................................................................................49 3.2.2. Kalbos barjeras ......................................................................................................50 3.2.3. darbinimo procedros . Daktaro diplomo nostrifikavimo procedra ..................51 3.2.4. Imigracija ir leidim isdavimo procedros ...........................................................53 3.2.5. Leidim ir viz diferenciacija kaip intelekto pritraukimo veiksnys .....................54 3.3. Darbo aplinka ir socialins garantijos ...........................................................................56 3.4. Pilietybs siekis .............................................................................................................57 3.5. Galimybs naudotis sveikatos prieziros sistema .........................................................57 3.6. Pensijos ir socialins garantijos ....................................................................................58 3.7. Intelektuali imigrant tipologija ir Lietuvos situacijos apibendrinimas .....................59 LITERATRA ...........................................................................................................................63 IS VADOS / SILYMAI ........................................................................................................... 65 PRIEDAI .....................................................................................................................................67

2

1. VADAS

1.1. Intelektualios migracijos tyrimai Spartjant globalizacijos tempui ir didjant aukstos kvalifikacijos specialist paklausai, pasaulin konkurencija dl kvalifikuotos darbo jgos/tyrj darosi vis astresn. Todl tyrj mobilumas - suvoktinas ne kaip neigiamas ir ribotinas reis kinys, o kaip siektinas modernios mokslo ir studij sistemos bruozas, skatinantis atvir pasauliui ir naujovms mokslo aplink ir mokslo pltr, keitimsi ziniomis bei krybingum. Nors Europa pirmauja pasaulyje magistrant, daktar skaiciumi, taciau panagrinjus, kaip joje sidarbina jaunieji mokslininkai, daktarai, pasirodo, kad cia Europ lenkia JAV, Japonija. Tai rodo, kad gav daktaro laipsn, mokslininkai Europos salyse nesieja savo karjeros su mokslu, kai kada j netenkina cia esamos darbo slygos, atlyginimai ir t. t., todl jie isvyksta. Todl labai svarbu tyrjui sudaryti kaip galima palankesnes slygas jo gimtojoje salyje, taciau tiek Europos Sjungos (ES) sali tyrj, tiek tyrj is trecij sali ES salis mobilumui kol kas yra nemazai klici. ES iesko nauj ir tyrjams patraukli mokslins karjeros planavimo alternatyv ir imasi vairi priemoni, kurios sudaryt slygas MTEP sektori susigrzinti ir pritraukti daugiau kvalifikuot tyrj ne tik is savos salies, bet ir is kit sali ar pasaulio region. Tarptautin dimensija moksle tampa dabartinio mokslo pasaulio aksioma. Zirint retrospektyviai, tyrj mobilumo kaip reiskinio tyrimo pradzia Lietuvoje galima laikyti 1995 m. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute atlikt Lietuvos mokslinink mobilumo tyrim kaip dal jungtinio tarptautinio projekto, vykusio desimtyje Vidurio ir Ryt Europos sali, kur inicijavo ir finansavo Europos Komisija (Stanknien, 1996). Iki Lietuvos narysts Europos Sjungoje (ir po Lietuvos stojimo) paskelbta ir daugiau darb. Kazlauskien (2002) nagrinjo ,,prot nutekjim" ir darbo jgos migracij, Ciurlionyt, Mikulionien, Sipavicien (1996) tyr potenciali Lietuvos mokslinink migracij. Slizys ir Stanknien (1996) analizavo pereinamojo laikotarpio pasikeitimus Lietuvos moksle. Juceviciens (2002) zvalgomajame tyrime konstatuota, kad dl ,,prot nutekjimo" fenomeno mazja salies intelektinis kapitalas. Siame tyrime buvo atskleistos pagrindins ,,prot nutekjimo" is Lietuvos priezastys bei formuluoti silymai problemos sprendimui/ susvelninimui. Taciau galima tvirtinti, kad nei pastarasis, nei kuris nors kitas paskelbtas tyrimas neturjo poveikio asmenims, priimantiems politinius sprendimus ­ jau 2002 m. prie S vietimo ir mokslo ministerijos buvo sudaryta darbo grup, kuriai pavesta parengti ,,prot sugrzinimo" program, taciau 2002 ­ 2004 m. jokio dokumento parengti nepavyko (Lietuvi emigracija: problema ir galimi sprendimo bdai, 2005, p. 22). 2007-2008 m. Socialini tyrim institutas atliko sociologin apklaus ,,Lietuvos mokslinink gebjim ugdymas Lietuvai integruojantis Europos Sjungos mokslo infrastruktr" (Lietuvos 2004­2006 m. bendrojo programavimo dokumento paraiska, vadov M.Taljnait). S vietimo ir mokslo ministerija kartu su Tautini mazum ir iseivijos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs buvo partneriai Uzsienio lietuvi rmimo centro vykdytame projekte ,,Prot susigrzinimo programos parengimas ir gyvendinimas", finansuotame is ES struktrini fond ls pagal Lietuvos 2004­2006 met bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto ,,Zmogiskj istekli pltra" 5 priemon ,,Zmogiskj istekli kokybs gerinimas mokslini tyrim ir inovacij srityje". gyvendinant s projekt 2007­2008 m. buvo organizuojami uzsienyje mokslin darb dirbanci Lietuvos pilieci trumpalaikiai vizitai Lietuvos mokslo ir studij institucijas. Vizitais buvo siekta uzmegzti glaudesnius rysius ir bendradarbiavim tarp siuo metu uzsienyje gyvenanci ir dirbanci tyrj is Lietuvos bei 3

Lietuvos mokslo ir studij institucij. Projekte dalyvavo 66 siuo metu uzsienyje dirbantys tyrjai is Lietuvos, 19 Lietuvos mokslo ir studij institucij, si vizit rezultatas - 4 mokslininkai grzo dirbti Lietuvos mokslo ir studij institucijas. Vykdant projekt buvo atliktas socialinis tyrimas, kuriame dalyvavo su vizitu atvyk tyrjai, j vizit koordinatoriai, Lietuvos mokslo ir tyrim institucijos ir privacios ne pelno ir verslo mons. Tyrimas atskleid tyrj emigracijos is Lietuvos motyvus ir veiksnius, kurie potencialiai skatina arba trukdo sugrzti. Kita tyrim kryptis, siejama su akademins moters studijomis bei lyci lygybs klausimais, taip pat nagrinja tyrj mobilumo ir konkurencingumo ES rinkoje klausimus, kuri pavyzdziu pateiksime: ,,Demokratija ir moteris: akademins moterys Lietuvos ir ES darbo rinkoje. Dabartis ir perspektyvos (tyrimo ataskaita) / M.Taljnait, A.Zvinklien. Vilnius, 2001, P. 41 (http://www.osf.lt/Vies osios politikos projektai/Eurointegracijos projektai) arba ,,sijungiant bendrj Europos mokslini tyrim erdv: socialiniai mokslini karjer ypatumai Lietuvoje" (2008 m., projekto vadov A.Novelskait, finansavo VMSF), 6BP BASNET projektas ,,Moterys moksle ir auks tosiose technologijose" (2006-2007) (projekto vadov doc.dr. D.Satkovskien) (http://www.basnet-fp6.eu). Prie migracijos bei tyrj mobilumo problematikos viesinimo, polemizavimo, viesos diskusijos prisideda daug vyriausybini ir nevyriausybini organizacij (pvz., Finans analitik asociacija, Lietuvi iseivijos institutas, Lietuvos mokslo taryba, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos, Lietuvos mokslinink mobilumo centras, Pilietins visuomens institutas, Socialins apsaugos ir darbo ministerija ir kt.), taciau galima tvirtinti, kad Lietuvos tyrj mobilumo problema tiek profesiniu, tiek j socialini garantij aspektu yra mazai nagrinta. vairiuose tyrimuose ar pranesimuose argumentuojama, kad polinkis emigruoti ar ,,nutekti" yra daugiau bdingas jauniems, issilavinusiems specialistams, kuri zinios (gytos Lietuvos aukstojo mokslo sistemoje) yra lengvai perkeliamos kit sali ekonomik, bei teigiama, kad auks Lietuvos specialist kvalifikacija ir kompetencija sukuria pasil Lietuvos ta tyrj mobilumui kitas salis. 2008 m. gruodzio 9 d. ­ 2009 m. balandzio 30 d. Lietuvos jaunj mokslinink sjunga kviecia visus jaunuosius mokslininkus dalyvauti pirmojoje EURODOC, Europos doktorant ir jaunj tyrj tarybos ir Kaselio universiteto tarptautinio aukstojo mokslo centro (INCHER) pradtoje europinje doktorant apklausoje (http://www.eurodoc.net/survey). Siekiant uztikrinti pakankamus kvalifikuotus zmogiskuosius isteklius Europos mokslini tyrim erdvei, priimta 2005 m. spalio 12 d. ES Tarybos direktyva 2005/71/EB dl konkrecios leidimo trecij sali pilieciams atvykti mokslini tyrim tikslais tvarkos (OL, 2005, L 289, p. 15), kuria numatomos lengvesns imigracijos procedros tyrjams is trecij sali. Si direktyva sudar pagrind naujam tyrj is trecij sali atvykim palengvinanciam viz rezimui susiformuoti visose ES salyse ir numat vizos mokslininkams svok. Perkeliant direktyv 2005/71/EB, 2008 m. pradzioje Lietuvos Respublikos Seimas prim Lietuvos Respublikos statymo dl uzsienieci teisins padties (Zin., 2004, Nr. 73-2539) pataisas, kurios reglamentavo leidim laikinai gyventi isdavim uzsienieciams, ketinantiems atlikti MTEP darbus, ir j isdavimo slygas. Postatyminis teiss aktas ­ Leidimo dirbti uzsienieciams isdavimo slyg ir tvarkos apras patvirtintas Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro 2006 m. as, balandzio 4 d. sakymu Nr. A1-118 (Zin., 2006, Nr. 46-1669), numato, kad is uzsieniecio nereikalaujama sigyti leidimo dirbti, jeigu jis atvyksta Lietuvos Respublik vykdyti pagal darbo sutart vykdyti mokslini tyrim arba dirbti pedagogin darb mokslo ir studij institucijose. Laikinas leidimas gyventi uzsienieciui, ketinanciam atlikti MTEP darbus pagal

4

darbo sutart su Lietuvos Respublikoje registruota mokslini tyrim staiga, isduodamas vieneriems metams. Mintos direktyvos tiek perklimas, tiek gyvendinimas, be abejo, siejasi su visa eile dokument:

2009 m. geguzs 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dl trecij sali pilieci atvykimo ir apsigyvenimo slyg siekiant dirbti aukstos kvalifikacijos darb 2008 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dl Europos mokslini tyrim erdvs. Naujos perspektyvos (2007/2187(INI)) 2007/435/EB: 2007 m. birzelio 25 d. Tarybos sprendimas dl Europos fondo trecij sali pilieci integracijai 2007--2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos sraut valdymo bendrj program steigimo 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 2005/71/EB dl konkrecios leidimo trecij sali pilieciams atvykti mokslini tyrim tikslais tvarkos 2005 m. spalio 12 d. Tarybos rekomendacija siekiant palengvinti trecij sali pilieci, atvykstanci vykdyti mokslinius tyrimus Europos bendrijoje, leidim 2005 m. rugsjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija siekiant supaprastinti valstybi nari vykdom vienod trumpalaiki viz isdavim trecij sali mokslo darbuotojams, keliaujantiems Bendrijoje mokslini tyrim vykdymo tikslais 2004 m. gruodzio 13 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dl treciosios salies pilieci leidimo studij, mokini main, neatlygintino stazavimosi ar savanoriskos tarnybos tikslais slyg 2002 m. birzelio 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1030/2002, nustatancio vienod leidim apsigyventi trecij sali pilieciams form 1971 m. birzelio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dl socialins apsaugos eimos nariams, judantiems sistem taikymo pagal darbo sutart dirbantiems asmenims ir j s Bendrijoje

2008 m. geguzs 23 d. Europos Komisija prim komunikat ,,Geresns karjeros ir judrumo galimybs. Mokslo darbuotojams skirta Europos partneryst", kuriame nurodytos esamos zmogiskj istekli problemos ES MTEP sektoriuje ir pasilyta ES valstybms narms sukurti partneryst, kuri uztikrint mokslo darbuotoj pakankamum. Siame komunikate pabrziama, kad siekiant islaikyti Europoje talentingiausius mokslo darbuotojus ir pritraukti nauj, btina laikytis subalansuoto pozirio, kuriuo visiems ES sali mokslo darbuotojams bt uztikrintas deramas mokymas bei patrauklios karjeros galimybs ir panaikintos j mobilumo klitys. Komunikatas mokslo darbuotojais vardija labai plat spektr dirbancij MTEP sektoriuje ­ nuo universitet dstytoj ir mokslinink, didelse mokslini tyrim infrastruktrose atliekanci ilgalaikius fundamentinius mokslinius tyrimus iki konkreci misij vykdanci valstybini laboratorij darbuotoj, nuo moni darbuotoj, vykdanci rink orientuotus eksperimentins pltros darbus iki aukstj technologij moni sektoriaus maz ir vidutini moni darbuotoj, kuri darbas susijs su technologij taikymu ar produkt bei proces inovacijomis. Tyrj mobilumo klausimus pirmininkavimo ES laikotarpio programose akcentavo ir 2008 m. antrajame pusmetyje ES pirmininkavusi Pranczijos Respublika bei 2009 m. pirmajame pusmetyje pirmininkaujanti Cekijos Respublika. Dabartin Lietuvos demografin padtis ir dl jos kylancios problemos darbo rinkoje, skatina konkurencij ieskant darbo jgos, ypac kvalifikuotos, tiek ES, tiek trecij sali atzvilgiu. Todl Lietuva, formuodama savo mokslo politik, turi vertinti globalioje aplinkoje

5

vykstanci konkurencij ir kaimyninse valstybse vykstancius procesus bei numatyti galimus pokycius. Pagal tyrimo ,,Lietuvos mokslinink gebjim ugdymas Lietuvai integruojantis Europos Sjungos mokslo infrastruktr" duomenis, Lietuvos mokslo atsilikim nuo ES sali senbuvi mokslininkai sieja su objektyviomis j atzvilgiu Lietuvos slygomis, didele dalimi priklausomomis nuo s alies mokslo politikos, maziau ­ su subjektyviais, nuo paci mokslinink priklausomais veiksniais ar priezastimis. Tarp atsilikimo priezasci vyrauja menkas mokslinink darbo apmokjimas, dl kurio mokslininkai priversti daug dirbti papildomai bei bloga statymin ir materialin baz. Maza galimybi stazuotis uzsienyje bei geros bibliotekos trkumas taip pat svarbs mokslo atsilikimo veiksniai. Tarp subjektyvi veiksni svarbiausi - per mazas paci mokslinink aktyvumas bei per menkas uzsienio kalb mokjimas; neskatinancios krybos atmosferos vyravim, kuris susijs ir su mokslo vadyba, taip pat laiko didesne ar mazesne klitimi daugiau negu pus respondent (Lietuvos mokslinink gebjim ugdymas Lietuvai integruojantis Europos Sjungos mokslo infrastruktr /ats.red. Taljnait M. ­Vilnius: STI, 2008). Aktualus uzdavinys Lietuvai yra pritraukti is Lietuvos isvykusius tyrjus, dirbancius uzsienyje mokslin tiriamj darb, grzti dirbi Lietuv. Svietimo ir mokslo ministras 2008 m. lapkricio 20 d. sakymu Nr. ISAK- 3207 patvirtino Prot susigrzinimo ir pritraukimo program, kuri numato priemones tyrj grzinimui ir atvykimui Lietuv skatinti, taip pat parengti silymus atsakingoms valstybs institucijoms dl teiss akt, susijusi su viz isdavimu ir leidimais gyventi ir sidarbinti tyrjams Lietuvoje, tobulinimo. Tai siejasi su iki s mazai diskutuota tema apie mokslinink inovatyvi sprendim gyvendinimo iol ir neskmi kompensavimo sistemos sukrim. 1.2. Imigracijos politikos bruozai ir tyrj mobilumo strategijos Tiek auks tos kvalifikacijos, tiek nekvalifikuot darbuotoj migracijos klausimams Europos Sjungoje skiriama nemazai dmesio. Apibendrinant skirting autori zvalgas, vairi tyrim bei statistikos saltini duomenis galime vis Europin kontekst apie migracij suskirstyti tris tarpusavyje susijusius probleminius pjvius (Portes, 2009; OECD, 2008; Swain, 2007; Iredale, 2001): 1. Demografinis spaudimas - gyventoj skaiciaus mazjimas, gyventoj senjimas, mazas gimstamumas, dl kuri atsiranda tampos pensij ir socialini ismok sistemose; 2. Ekonominis spaudimas - kvalifikuot ir nekvalifikuot imigrant atnesama nauda ir sukuriama pridtin vert; 3. Politinis spaudimas - rizika susijusi su imigrant integracija (kultrins vertybs, teiss ir laisvs, dalyvavimas visuomenje, pilietyb ir natralizacija). Sudarant tyrj mobilumo strategijas pagal atskiras salis pirmasis spdis bna ­ kiek sali, tiek ir strategij. Todl palyginamieji vairi sali tyrimai bei tarptautini institucij pastangos sukurti bendras taisykles bei procedras aukstos kvalifikacijos specialist judumui tarp rys sali leidzia is kinti tiek mobilumo strategij krimo principus, tiek grupuoti atskiras salis. Perkeliant konkreci direktyv ar vertinant valstybs tyrj mobilum skatinancios politikos veiksmingum tenka rinktis kieno poziriu bus vadovaujamasi: savos (priimancios kit sali tyrjus) ar tyrj kilms salies interesais. Jeigu apie priimanci sal yra teigiama, kad priimdama aukstos kvalifikacijos darbuotojus bei tyrjus (kaip dal tokios darbo jgos) salis turi galimyb kompensuoti savo darbo jgos trkum, didinti specialist gebjimus, produktyvum, uztikrinti

6

ekonomin augim ar sutaupyti islaidas issimokslinimui, tai mobili tyrj kilms salies atzvilgiu konstatuojama, kad ji netenka savo kvalifikuot darbuotoj bei kalbama apie ,,prot nutekjim". Issivysciusios salys siekia uztikrinti salies pltr, todl per vairias programas ir iniciatyvas kviecia maziau isvystyt uzsienio sali tyrjus; tai ypac bdinga sveikatos prieziros ir IT sektoriuose. Lietuvoje yra ,,prot susigrzinimo" programa, kurios tikslas skatinti grztamj tyrj migracij arba pltoti tarptautin bendradarbiavim su lietuviais mokslininkais uzsienyje. ,,Prot pritraukimo" iniciatyvos paviens, jas dazniausiai nulemia tarpasmeniniai, mazai institucionalizuoti rys iai. Bendriausi tyrj mobilum skatinancios politikos tikslai yra trejopi: Reaguoti to laikotarpio darbo jgos (specialist) trkum; Didinti zmogiskj kapital salyje; Skatinti zini apyvart bei inovacijas. Pagrindiniais socialiniais veikjais tampa abiej sali (mobili tyrj kilms salies bei juos priimancios salies) vyriausybs, darbdaviai, specialistai. Tyrj mobilum skatinanti politika zymiai skirsis priklausomai nuo to, ar siekiama uztikrinti tik laikin tyrj buvim priimancioje salyje (Europos salyse), ar j nuolatinio gyvenimo (Autralijoje bei Kanadoje). Negincijama, kad tyrj mobilumas siejasi su sali vykdoma mokslo bei technologij politika, kiek yra isvystyta bei inovatyvi sali pramon, verslininkysts aplinka, kapitalo kaupimo slygos, issimokslinimo slygos ar kokie yra mokslo ir verslo rysiai. Tyrj mobilum tiesiogiai skatina abipusis sali diplom pripazinimas, socialini garantij uztikrinimas ar pensij perklimas. S dienai (pagal paskutinius duomenis uz 2000-2006 metus) vertinant salies tyrj iai mobilumo strategijos bkl zirima (remiamasi OECD, 2008): Ar yra bei kokia strategija s alyje vadovaujamasi skatinant tyrj mobilum. Zirima, ar salis yra primusi specialij program, kokiam laikotarpiui? Kaip taisykl, beveik visose salyse sutinkamos strategins tyrj skatinimo ar pritraukimo programos (Jungtinje Karalystje, Austrijoje, Kanadoje ­ mobilumas traktuojamas kaip pagrindinis nacionalins strategijos veiksnys siekiant padaryti sal viena patraukliausi mokslininkams bei tyrjams taip sukuriant inovatyvi bei konkurencing salies ekonomik ­ Cekijoje, Suomijoje, Japonijoje ­ prioritet teikiant Azijos sali bendradarbiavimui bei universitet internacionalizavimui ­ Nyderlanduose, Naujoje Zelandijoje ar Piet Afrikoje. Kaip neturinci speciali strategini program, minimos Sveicarija bei Norvegija, nors pazymima pastarosios orientacija mokslini tyrim bei tarptautini tyrim program tarptautiskumo didinim, kuriose mobilumas yra centre. Atskirai isryskinamos Europos Komisijos iniciatyvos bei eil direktyv, pvz. Strategija vystyti atvir, trans-Europin darbo rink tyrjams COM(2001)331 (20/6/2001) bei kitos anksciau mintos. Ar Lietuvoje galime isskirti specifin strategij, skatinanci tyrj mobilum? J is dalies atitikt Nacionalin Lisabonos strategijos gyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2005 m. lapkricio 22 d. nutarimu Nr. 1270, kurioje numatytos 2 priemons:

7

25. Sudaryti tyrj mobilumo tarp valstybini S vietimo ir mokslo ministerija, Socialins ir nevalstybini mokslinio tyrim staig apsaugos ir darbo slygas, islaikant vienod tyrj status ministerija 9. Parengti teisin baz ir numatyti paramos priemones ,,pumpurinms" (mokslo ir mokslini tyrim staig padalini ar tyrj grupi pagrindu besikuriancioms) monms S vietimo ir mokslo ministerija, kio ministerija, Teisingumo ministerija

nuo 2006 met

0,1 mln. lit

nuo 2006 met

0,2 mln. lit

Tekt pazymti ir Tyrj karjeros program (patvirtint 2007 m. gruodzio 3 d. s nr. sakmm 2335), kurioje numatyti: o Grantai tarptautinio lygio mokslininkams o Is uzsienio grztanci Lietuvos mokslinink reintegracijos rmimas o Podoktorantrins stazuots o Student mokslini darb skatinimas o (parama geriausiems doktorantams, student mokslini praktik finansavimas, stipendijos) o Valstybs pagalba mokslinink darbinimui monse o Mokslinink ir kit tyrj kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimas pagal atitinkamos mokslo srities poreikius o Mokslinink ir kit tyrj kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimas pagal pagrindinius gebjimus Placiau: http://www.smm.lt/es_parama/docs/pasirengimas/TKP%20santrauka%200621.pdf Ar yra sukurtas internetinis tinklalapis ar organizacija, uztikrinanti informacijos, btinos mokslinink bei tyrj mobilumui, pateikim. Sali, kurios j neturi, skaicius zenkliai isauga (net Kanada bei Japonija ar Naujoji Zelandija pateko j tarp). Taciau kitos salys juos yra sukrusios, pvz. Norveg tyrj mobilumo portalas www.eracareers.no arba Piet Afrikos Nacionalinio mokslo fondo (National Research Foundation ­ NRF ­ www.nrf.ac.za/sarchi/ ), Sveicarijos mokslo, tyrim bei inovacij portalas ­ www.myscience.ch , Jungtins Karalysts ­ www.britishcouncil.org/eu.mobility ir t.t. Kaip Europos Komisijos portalas nurodomas EURAXESS portalas: http://ec.europa.eu/eracareers/index_en.cfm

Ar Lietuvoje yra sukurtas internetinis tinklalapis ar organizacija, uztikrinanti informacijos, btinos mokslinink bei tyrj mobilumui, pateikim? Lietuvoje yra portalai http://www.euraxess.lt/index.php bei kitas portalas http://www.inovacijos.lt/index.php?1745472686, kuriuose pateikiami Lietuvos mokslo institucij ir j atliekam tyrim aprasymai. Informacija apima gamtos moksl ir technins krypties mokslini tyrim staigas.

8

Diasporos strategijos buvimas ­ ieskoma akademini bendruomeni sait. Sali, j nepateikusi ar neisryskinusi skaicius dar labiau isauga. Beveik kaip isimtis nortsi pazymti: Austrijos mokslininkus (OST ­ Office of Science and Technology ­ scientist network www.ostina.org/content/view/7/26 ), Belgijos, Korjos, Piet Afrikos, ypac ­ Sveicarijos, sukrusios Talent (ar lietuviskojo mokslo potencialo atitikmen?) duomen baz www.swisstalents.org . Europos Komisijos minima iniciatyva ­ tai http://cordis.europa.eu/eralink/ . Cia dar priskirtume Europos mokslininki portalo sukrim (European Platform of Women Scientists ­ epws- sukrim www.epws.org ). Ar galime teigti, kad Lietuvoje turime tam tikr Diasporos strategij? Greiciau, ,,Ne", nors yra pavieni bandym: pvz. ,,prot susigrzinimo" programa ar Tyrj karjeros programa, kurioje numatyti grantai tarptautinio lygio mokslininkams bei is uzsienio grztanci Lietuvos mokslinink reintegracijos rmimas. Ar galt Lietuvos mokslinink sjunga tapti pagrindiniu ,,socialiniu veikju" ­ klausimas diskutuotinas. Apibendrinant galima teigti, kad tyrj mobilumo politika bei salies strategija labai priklauso nuo to, ar toje s alyje is yra pakankamai diferencijuota migracijos politika, kuri bt vis orientuota atskiras socialines grupes, tarp j ir mokslinink bei tyrj mobilum. Vienu s ios migracijos politikos rodikliu yra laikomas speciali viz tyrjams vedimas. Kita vertus, tai atspindi eil tyrj mobilum skatinanci priemoni buvimas, tiek neformali (kaip Suomijoje, kurios remiasi imigracijos tarnybos bei auks tojo mokslo institucij bendradarbiavimu), Naujoje Zelandijoje ­ paklausi (trkstam) profesij sraso sudarymu, Norvegijoje ­ lengvesnmis seim susijungimo procedromis, Jungtinje Karalystje - atskiriems student grupms netaikomas leidimo dirbti reikalavimas. Analizuojant nacionalini valstybi teisin baz, istikrinanci, pvz. konkreci leidimo aukstos kvalifikacijos trecij sali pilieciams atvykti tvark, paprastai tiriama (zr. European Migration Network. Conditions of Entry...2007): darbo, viz bei leidim gyventi tvarka; kvot buvimas arba ne; darbins veiklos reguliavimas bei savarankiskai dirbanci asmen veiklos reglamentavimas. Tai pateikiama vlesniuose ms tyrimo skyriuose. Labiausiai atskiros s alys skiriasi pagal tai, kokias specialias programas jos yra sukrusios siekiant pritraukti aukstos kvalifikacijos trecij sali piliecius atvykti sal, o bendrumo paeiskos vis dar labai sudtingos (zr. European Migration Network. Conditions of Entry...2007:17-18). Dauguma program nra specialiai orientuotos aukstos kvalifikacijos specialistus. Isimt sudaro Jungtin Karalyst turinti toki specifin Aukstos kvalifikacijos migrant program (specific Highly Skilled Migrant Programme ­ HSMP). Jeigu bendras vairi sali pastang bruozas ­ orientacija uzpildyti tam tikras darbo rinkos nisas. Tai Jungtins Karalysts programa HSMP vertinama kaip labai lanksti: migrantai atvyk pagal si program gali dirbti bet kurioje srityje (netgi bti savarankiskais darbuotojais). Jie nepraranda leidimo gyventi neskms atveju. Taciau norintys atvykti pagal si program turi surinkti 75 balus, o vertinimas grindziamas anksciau gauto uzdarbio dydziu, turima kvalifikacija, Jungtins Karalysts patirtimi bei amziumi. Taciau jeigu pareiskjas yra gijs magistro laipsn vienoje is 50 geriausi pasaulio aukstj mokykl, jis automatiskai gauna tuos 75 balus, taciau islieka angl kalbos zini reikalavimas.

9

Estijoje tokia analogiska programa yra laikoma Mokymosi vis gyvenim strategija, pagal kuri Estijos universitetus yra kvieciami profesoriai tiek is ES, tiek trecij sali, o informacij (est, angl bei rus kalbomis) teikia portalas EURES. Nepaisant sios programos, est verslininkai gali patys ieskotis ir kviestis aukstos kvalifikacijos specialistus. Tai siejasi ir su lengvesnmis bei greitesnmis leidim dirbti ir gyventi gavimo procedromis. Intelektuali migracija daugiau susijusi su ekonominiu ir politiniu dmeniu, taciau ji turi ir netiesiogin poveik demografinei situacijai ­ ekonominis kapitalas, inovacijos ir visuomens pazanga, kuri sukuria investicijos mokslo ir technologij infrastruktr kuria ne tik salies kurioje ,,gera gyventi" vaizd, bet pritraukia finansin kapital ir kuria darbo vietas (zr.1 pav).

1 pav. Darbo pobdis ir jos kuriama pridtin vert. S altinis: Edward ir Lawler, 2008 Vis diskurs apie ,,intelektuali" migracij galima suskirstyti ,,pavojing" ir ,,nepavojing" pozir migracij kaip intelektinio kapitalo saltin (Stark, 2007). Pasaulyje aukstos kvalifikacijos darbuotoj migracija nemazai tyrinta, apie s reiskin surinkta daug alies, regiono ar sektoriaus atvejais, analizuojami empirins medziagos - dazniausiai remiamasi s statistiniai duomenys, siekiama vertinti migracijos ,,stmos ir traukos" faktori poveik aukstos kvalifikacijos darbuotojus ,,importuojanci" ir ,,eksportuojanci" sali vystymuisi ir ekonominei tre, pltrai (placiau zr. Docquier ir Marfouk, 2004; Cervantes ir Guellec 2002; Dumont ir Lemaî 2000; Carrington ir Detragiache, 1998). ,,Pavojingo" intelektualios emigracijos reis kinio tyrimo pradzia Lietuvoje galima laikyti 1995 m. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute atlikt Lietuvos mokslinink mobilumo tyrim kaip dal jungtinio tarptautinio projekto vykusio desimtyje Vidurio ir Ryt Europos sali, kur inicijavo ir finansavo Europos Komisija (Stanknien, 1996). A. Kazlauskien (2006)

10

nagrinjo ,,prot nutekjim", o P. Juceviciens (2002) zvalgomajame tyrime buvo konstatuota, kad dl mokslinink emigracijos mazja salies intelektinis kapitalas. Siame tyrime taip pat buvo atskleistos pagrindins aukstos kvalifikacijos darbuotoj emigracijos is Lietuvos priezastys bei suformuluoti pasilymai problemos sprendimui/ susvelninimui. Tiek Lietuvos tiek tarptautiniame kontekste issiskiria trys poziriai migracijos reguliavim (Ushkalov, Malakha, 2001): 1. Aktyvaus reguliavimo modelis - valstyb aktyviai kisasi migracijos sraut reguliavim tam naudodama administracines, teisines ir ekonomines priemones; 2. Liberalus (nesikis imo) modelis - valstyb neturi teisi reguliuoti migracijos proces, nes dl tokio reguliavimo gali bti pazeistos fundamentalios zmogaus teiss ir laisvs; 3. Pozirio ateit koncepcija ­ pabrziama, kad migracija yra ne vienos valstybs reikalas ir sprendimai turi bti priimami virsnacionaliniu lygiu, o tam reikia daug laiko. Kiekvienos salies migracijos istorija bei joje susikrusios bendruomens savitu tik tai saliai bdingu bdu formavo salies migracijos politik. Taciau tai nra priezastis nepaisyti politikos reiksms bei j lyginimo. Lygybs teisinimas bei pagrindini zmogaus teisi gynimas yra tas standarto minimumas, kuriuo grindziamas pilieci ar atvykli traukimas. Teigiama, kad atvykli atzvilgiu socialinis traukimas prasideda vietini bendruomeni lygmenyje.

11

2. Tyrj mobilumo Lietuvoje reglamentavimo ir uzsienio sali gerosios

praktikos ssaj galimybi tyrimas: Lietuvos teisins sistemos trkumai, sudarantys klitis tyrj mobilumui

Pagrindinis s tyrimo tikslas - isnagrinti esam situacij Lietuvoje ir nustatyti teisins io sistemos trkumus, kurie sudaro klitis tyrj, ypac doktorant ir mokslinink, mobilumui, susijusius su viz ir leidim dirbti ir gyventi Lietuvoje reglamentavimu, socialinmis teismis ir garantijomis tyrjams ir j seim nariams. Isanalizuoti uzsienio sali sioje srityje patirt ir praktik, taip pat 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyvos 2005/71/EB dl konkrecios leidimo trecij sali pilieciams atvykti mokslini tyrim tikslais tvarkos (OL, 2005, L 289, p. 15) perklimo nacionalin teis gyvendinim Europos Sjungos salyse. Analizuojama uzsienio sali patirtis gyvendinant direktyvas, susijusias su tyrj mobilumu. Sios analizs ar isvad pagrindu pateikti silymus dl esamos teisins bazs tobulinimo, remiantis gerja kit valstybi sios salies praktika, suformuluoti konkrecius galiojanci teiss akt pakeitimus. Europos Sjungos kompetencija imigracijos politikos srityje tvirtinta Europos Bendrijos ios (toliau ­ ir EB) steigimo sutarties (Zin., 2004, Nr. 2-2) 63 straipsnio 1 d. 3 ir 4 p. S normos numato imigracijos politikos priemones, susijusias su uzsienieci atvykimo ir isvykimo, apsigyvenimo slygomis, viz, leidim gyventi, leidim seimoms susijungti isdavimo valstybse narse tvarka, nelegalia imigracija ir neteistu gyvenimu, neteistai esanci asmen repatriacija, taip pat priemones, kurios nustato teises ir slygas trecij sali pilieciams teistai gyvenantiems vienoje valstybje narje, apsigyventi kitose valstybse narse. Europos Bendrijos steigimo sutarties 3 str. 13 p., kuriame numatomas mokslo tiriamojo darbo ir technologij pltros skatinimo principas, kurio tikslas ir gyvendinimo mechanizmas, vertinant trecij asmen imigracijos ir judjimo Europos Sjungoje reglamentavim, detalizuojami Europos Sjungos direktyvoje 2005/71/EB dl konkrecios leidimo trecij sali pilieciams atvykti mokslini tyrim tikslais tvarkos1 (toliau - Direktyva). Direktyvoje nustatomos trecij sali tyrj leidimo valstybi nari teritorij slygos. Pagrindinis direktyvos tikslas - patvirtinti speciali leidimo atvykti tvark ir atvykimo bei gyvenimo slygas, taikomas trecij sali pilieciams, atvykstantiems ilgesniam kaip trij mnesi laikotarpiui mokslini tyrim projektui vykdyti. Taigi Direktyva siekiama stiprinti Europos mokslini tyrim politik bei didinti tyrj mobilum. Direktyva numato lengvesnes imigracijos procedras tyrjams is trecij sali, sudaromas pagrindas atvykim palengvinanciam viz rezimui susiformuoti ES salyse. Direktyvoje numatoma supaprastinta leidimo atvykti tyrjams tvarka, nebereikalaujama leidimo dirbti, o tik leidimo gyventi. Kad toks leidimas bt gautas greitai, pakanka susitarimo, vardijamo kaip ,,susitarimas dl primimo" ("hosting agreement") su pripazinta valstybine ar privacia Europos mokslo tyrim organizacija, kurioje nurodyti mokslininko moksliniai gebjimai, finansins priemons ir sveikatos draudimo slygos. Tokia sistema turi daug privalum: palengvina tyrjo atvykim priimanci valstyb, nes is tyrjo nereikalaujama turti darbo leidimo, padeda neisskirti seim, nes tvirtina seimos susijungimo palengvinim isduodant seimos nariams leidim gyventi tokiam paciam laikotarpiui, kaip ir paciam tyrjui, spartina tyrjo primimo procedr ir uztikrina sklandesn judrum Europos Sjungos viduje.

1

OL, 2005 L 289, p. 15.

12

Vertinant Direktyvos gyvendinimo lyg Lietuvoje bei siekiant nustatyti teisins sistemos trkumus, btina isanalizuoti nacionalin kontekst, t.y. kokie teiss aktai ir kokiu bdu ir apimtimi uztikrina trecij sali pilieciams atvykti mokslini tyrim tikslais Lietuv, t.y. vertintinos konkrecios tikslios Direktyvos tikslus ir uzdavinius imigracijos politikos srityje gyvendinancios priemons. Nors Lietuva Europos Sjungos Komisijai yra nurodziusi net 27 direktyvos gyvendinimo priemones (prieiga per internet: http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:72005L0071:EN:NOT#FI ELD_LT), taciau nedaugelis is ten minim teiss akt gali bti tiesiogiai siejami su Direktyvos gyvendinimu Lietuvos Respublikoje, nemazai Lietuvos nurodom Direktyv gyvendinanci teiss akt buvo priimti dar iki pacios Direktyvos primimo ir gyvendinimo Lietuvoje pradzios, be to, sie teiss aktai nra ir nebuvo keiciami. Toki ,,pasenusi" Direktyvos gyvendinimo priemoni pateikimas Europos Komisijai yra vienas is pozymi, leidzianci teigti, jog Direktyvoje keliami tikslai Lietuvoje nebuvo tinkamai gyvendinti, nes Lietuvos nurodomus statymus nebuvo trauktos papildomos nuostatos, skirtos Lietuv vaziuojantiems tyrjams, daugelyje minim teiss akt yra traukta tik nuostata, kad Europos sjungos priimti dokumentai turi virsenyb nacionalins teiss atzvilgiu, o kai kuri teiss akt prieduose Direktyva net nra nurodyta kaip gyvendinamas Europos Sjungos teiss aktas. (pvz.: Lietuvos Respublikos statymas ,,Dl Lietuvos Respublikos zems mokescio statymo papildymo" Nr. I-992, Valstybs zinios, Nr. 59, 19/07/1995, LR Darbo kodeksas Nr. IX-926, Valstybs zinios Nr. 64-2569). Susidaro nuomon, kad nurodant daug teiss akt, kurie, Lietuvos teigimu, perkelia Direktyv, bandoma pridengti teisinio reglamentavimo skyles. Manome, kad turjo bti sutvarkyti keli konkreciai Direktyv perkeliantys teiss aktai, o ne nurodytas j srasas, kuriame pateikti teiss aktai nra is esms susij su Direktyvos gyvendinimu. Vienas is teiss akt, kur galima tiesiogiai sieti su Direktyvos gyvendinimu nacionalinje teisje, yra Lietuvos Respublikos statymas dl uzsienieci teisins padties2. Nagrinjama Direktyva yra nurodyta sio statymo priede (33 p.) kaip gyvendinamas Europos Sjungos teiss aktas. 2008 m. vasario 23 d. sigaliojo statymo Dl uzsienieci teisins padties pataisos, perklusios Direktyvos nuostatas (Zin., 2006, Nr. 137­5199). Tuo tikslu pakeisti atitinkami straipsniai, statymas papildytas 492 straipsniu (Leidimo laikinai gyventi isdavimas uzsienieciui, kuris ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentins pltros darbus kaip tyrjas). Perkeliant Direktyvos normas Lietuvos teisin sistem taip pat buvo pakeistas postatyminis teiss aktas ­ Leidimo dirbti uzsienieciams isdavimo slyg ir tvarkos aprasas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjcio 14 d. sakymu Nr. A1-500 (Zin., 2009, Nr. 98-4134), nustatantis, kad is uzsieniecio nereikalaujama sigyti leidimo dirbti, jeigu jis atvyksta Lietuvos Respublik mokslo ir studij institucijose arba mokslini tyrim staigose vykdyti mokslinius tyrimus arba dirbti pedagogin darb. Vyriausyb, atsizvelgdama Direktyvos nuostatas, postatyminiais teiss aktais pakeit ilgalaik mokslini tyrim ir eksperimentins pltros strategij, patvirtino prioritetines Lietuvos mokslini tyrim ir eksperimentins pltros 2007­ 2010 met kryptis. Vadovaujantis EB steigimo sutarties 249 str. 3 dalimi ir Europos Sjungos teiss departamento prie LR Vyriausybs generalinio direktoriaus 1999 m. gruodzio 24 d. sakymo Nr. 19 metodiniais nurodymais, Direktyvos perklimas analizuojamas priemoni pakankamumo ir efektyvumo keliamiems tikslams pasiekti aspektu.

2

Valstybs zinios, 2004, Nr. 73-2539.

13

2.1. Dl pagrindini svok Lietuvos Respublikos teisin sistem nra tinkamai perkeltos Direktyvoje apibrztos btinos svokos. ,,Teiss termin vienareiksmiskumo principas reikalauja, kad teiss normos bt formuluojamos trumpai, tiksliai ir apibrztai, kad teiss ir pareigos, j atsiradimo, pasikeitimo ar isnykimo pagrindai bt lengvai ir vienareiksmiskai atpazstami, suprantami, kad zodinis teiss norm tekstas nesiskirt nuo logins j prasms. Teiss norm akte neturi bti dviprasmybi, nesuprantam termin ar pasakym. Teiss terminijos vienovs principas reikalauja, kad vairiuose teiss norm aktuose teiss terminai turi bti vartojami ta pacia prasme. Termino prasm ­ tai ta svoka (esminiai zyminio objekto pozymiai), kuri terminas zymi. Negalima vienu terminu zymti keli teiss svok arba keliais terminais ­ vienos svokos. Teiss akte turi bti vartojami visuotinai teiss moksle ir teiss praktikoje pripazinti terminai3." LR statyme ,,Dl uzsienieci teisins padties" yra naudojamos tyrjo, mokslini tyrim, mokslini tyrim staigos svokos, taciau si svok apibrzimai nebuvo tinkamai perkelti is Direktyvos ar apibrzti statyme, todl sios svokos nra aiskios, konkrecios ir apibrztos, kas gali sukelti dviprasmybi taikant teiss akt, aiskinimo problem, kadangi sios svokos gali bti aiskinamos placiau arba siauriau nei numatyta Direktyvoje, o tai pazeist ES imigracijos ir judjimo sistemin reguliavim. Auksciau mint svok apibrzimus galime aptikti kituose Lietuvos Respublikos teiss aktuose ir naudojantis sisteminiu teiss aiskinimu, remtis siomis svokomis ir taikant LR statymo ,,Dl uzsienieci teisins padties" nuostatas, taciau siuo atveju iskyla kita problema, kituose teiss aktuose apibrziamos svokos nesutampa su Direktyvos pateikiamais apibrzimais, jiems priestarauja, teiss akt prieduose nra nurodyta, kad teiss aktas gyvendina ir perkelia Direktyv, be to, toks perklimas nra tinkamas Direktyvos tiksl gyvendinimas, nes teisinio aiskumo tikslais sios svokos turjo bti tvirtintos statyme Dl uzsienieci teisins padties. statymuose vartojamos svokos turi bti aiskios ir tikslios, todl jos turi bti konkreciai apibrztos statymo taikymo kontekste. Atsizvelgiant tai, teisinio aiskumo princip, fakt, kad kituose teiss aktuose pateikiami svok apibrzimai vartojami skirtingais tikslais, skirtingiems atvejams ir neatitinka Direktyvoje tvirtint, tai siuo atveju bt protinga ir teisinga, jei svokos, vartojamos reglamentuojant tyrj vaziavim Lietuv, bt konkretizuotos statyme Dl uzsienieci teisins padties, kad bt aisku, koki tiksli reiksm turi statyme vartojamos svokos.

3

Vaisvila Alfonsas, Teiss teorija // Justitia, 2000, ISBN 9986-567-41-6

14

Direktyvoje tvirtint ir LR teisinje sistemoje tvirtint svok palyginimas Direktyva Mokslo ir studij statymas statymas dl uzsienieci teisins padties Moksliniai tyrimai ­ Moksliniai tyrimai ir eksperimentin (socialin, Si svoka nra sistemingas krybinis kultrin) pltra ­ sisteminga krybin gamtos, perkelta darbas siekiant zmogaus, kultros ir visuomens pazinimo veikla ir padidinti pazinimo jos rezultat panaudojimas. Taikomieji moksliniai tyrimai ­ eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, visum, skaitant zmogaus, kultros ir atliekami norint gauti nauj zini ir pirmiausia visuomens pazinim, skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti ir s pazinimo ios arba uzdaviniams sprsti. Fundamentiniai moksliniai tyrimai ­ eksperimentiniai ir (arba) visumos naudojimas naujai j pritaikant teoriniai pazinimo darbai, atliekami siekiant vis pirma gyti nauj zini apie reiskini esm ir (arba) stebim tikrov, tuo metu neturint tikslo konkreciai panaudoti gaut rezultat Mokslini tyrim institutas ­ staiga, kurios Si svoka nra Mokslini tyrim organizacijos ­ pagrindin veikla ­ moksliniai tyrimai ir perkelta eksperimentin (socialin, kultrin) pltra. Mokslo mokslinius tyrimus os ir studij institucijos ­ juridiniai asmenys, kuri atliekancios vies arba privacios pagrindin veikla ­ studij vykdymas ir su studijomis organizacijos, susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir valstybs nars eksperimentin (socialin, kultrin) pltra. patvirtintos s ios direktyvos taikymo tikslais pagal tos valstybs nars teiss aktus ar administracin praktik Tyrjas ­ treciosios Mokslininkas ­ tyrjas, turintis mokslo laipsn. Si svoka nra Tyrjas ­ aukstj issilavinim turintis asmuo, perkelta s alies pilietis, turintis atitinkam auks tojo pltojantis pazinim, konceptualizuojantis ar is silavinimo diplom, kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir suteikiant jam teis sistemas arba vadovaujantis mokslini tyrim ir dalyvauti eksperimentins (socialins, kultrins) pltros doktorantros projektams. programose, kur mokslini tyrim organizacija pasirenka mokslini tyrim projektui, kuriam paprastai reikia pirmiau nurodyto diplomo, vykdyti.

15

2.1.1. Pagal Direktyvos 2 str. d) punkt ­ tyrjas, tai treciosios salies pilietis, turintis atitinkam aukstojo issilavinimo diplom, suteikiant jam teis dalyvauti doktorantros programose, kur mokslini tyrim organizacija pasirenka mokslini tyrim projektui, kuriam paprastai reikia pirmiau nurodyto diplomo, vykdyti. Po Bolonijos proceso Europoje buvo suvienodinti akademiniai laipsniai. Akademinis laipsnis ­ kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas baigus studijas auks tojoje mokykloje. Dabar yra suteikiami s kvalifikaciniai laipsniai ­ bakalauro, magistro bei daktaro, neskirstant j mokslo ie ar nemokslo laipsnius. Tokia praktika buvo tvirtinta daugelyje Europos Sjungos valstybi ­ Lenkijoje, Vokietijoje, Pranczijoje, Suomijoje ir t.t. Taciau laipsni skirstymas mokslo ir nemokslo ir jo padariniai is liko Lietuvoje, mokslininkais laikant tik mokslo daktaro ar habilituoto daktaro laipsn turincius asmenis. Daugelyje sali mokslin darb jau dirba asmenys, turintys pirmj ar antrj kvalifikacin laipsn. Siuo metu Lietuvoje tvirtinti bakalauro ir magistro kvalifikaciniai laipsniai bei daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai. Todl Lietuvoje, net ir asmeniui turinciam magistro laipsn nra sudaroma galimyb turti mokslininko vard ir dirbti pilnavert mokslin darb. Asmuo laikomas pradedanciu mokslininku tik nuo doktorantros studij pradzios. Kaip buvo minta, mokslininko ir tyrjo svokos yra apibrztos kituose LR statymuose. Mokslo ir studij statymo 4 str. 12 d. apibrzia mokslininko svok. Mokslininkas, tai ­ tyrjas, turintis mokslo laipsn. Vadovaujantis 4 str. 27 d. tyrjas ­ aukstj issilavinim turintis asmuo, pltojantis pazinim, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslini tyrim ir eksperimentins (socialins, kultrins) pltros projektams. Mokslo ir studij statymo 48 str. yra reglamentuojami laipsn suteikianci studij program ir doktorantros reikalavimai. Nors 48 str. 2 d. nurodyta, kad magistrantros studij programos skiriamos pasirengti savarankiskam mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kur atlikti reikia mokslo zini ir analitini gebjim, magistro laipsnis Lietuvoje laikomas kvalifikaciniu laipsniu. 48 str. 5 d. nurodyta, kad mokslo doktorantros paskirtis ­ rengti mokslininkus, kurie gebt savarankiskai atlikti mokslini tyrim ir eksperimentins (socialins, kultrins) pltros darbus ir sprsti mokslo problemas. Disertacij apgynusiems asmenims suteikiamas mokslo daktaro laipsnis. Pazymtina, kad nuorod apie tai, kas Lietuvoje yra laikoma moksliniais laipsniais galime rasti ir 1996 m. lapkricio 13 d. Nr. 1317 Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarime dl Lietuvos Respublikos mokslo laipsni sistemos bendrj nuostat, kuris buvo panaikintas 2009-08-28 d. Nutarimo 1 p. yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje teikiami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai. Bakalauro ir magistro laipsniai Lietuvos Respublikoje yra laikomi kvalifikaciniais laipsniais (Mokslo ir studij statymo 4 str. 6 d. - auks tojo mokslo kvalifikacija ­ kvalifikacinis (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, taip pat kvalifikacija, kuri teiss akt nustatyta tvarka suteikia aukstoji mokykla). Manytina, kad tai yra ydinga praktika, kitose Europos valstybse einama skirtinga linkme. Didziojoje Britanijoje asmenys, baig bakalauro arba magistro studijas, gali dirbti mokslin darb. Be to, Didziojoje Britanijoje daktaro laipsnis skiriamas uz mokslin tiriamj darb, o ne uz doktorantros studijas. Nors Didziojoje Britanijoje stojant doktorantr pageidaujama turti magistro laipsn, taciau tai nra privalomas reikalavimas. Privaloma turti pirmj kvalifikacin laipsn ­ bakalaur.

16

Tokiu bdu Lietuvoje asmens turima kvalifikacija yra formaliai susiejama su asmens gyt issilavinimu, nors asmens issilavinimas nra pagrindinis kriterijus asmens kvalifikacijai nustatyti. 2003 m. gruodzio 29 d Lietuvos auksciausiojo teismo teisj senato nutarimo Nr. 44 4.1. p. nurodyta, kad ,,darbuotojo kvalifikacija suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikr darb laipsnis. Darbuotojo kvalifikacij apibdina jo turimos teorins zinios, praktiniai gdziai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikr darb. Ji nra tapati issimokslinimui, kadangi issimokslinimas yra tik vienas is kriterij, apibdinanci darbuotojo kvalifikacij". tvirtinant reikalavim, kad mokslin darb Lietuvoje gali dirbti tik mokslo daktaro arba habilituoto mokslo daktaro laipsn turintis asmuo, sukuriamas toks teisinis reguliavimas, kad atvykti Lietuv atlikti mokslini tyrim ir dirbti mokslin darb gali tik asmuo, turintis auksciau mint mokslin laipsn. Asmenys, neturintys atitinkamo issilavinimo, gali Lietuvoje nerasti j teistus lkescius ir turim kvalifikacij atitinkancio darbo dl tos priezasties, kad neturs reikalaujamo norimoms uzimti pareigoms issilavinimo, ir gals bti priimtas tik jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas. 2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacijoje dl Europos mokslinink chartijos ir dl Mokslinink primimo darb elgesio kodekso (2005/251/EB) yra nurodoma, kad tarptautiniu lygiu pripazintas Frascati mokslininko svokos apibrzimas - mokslininkai yra apibrziami kaip "specialistai, dirbantys kuriant koncepcij ar naujas zinias, produktus, procesus, metodus ir sistemas ir dalyvaujantys valdant atitinkamus projektus." Komisijos rekomendacijoje yra nustatytas skirtumas tarp "mokslininko jo karjeros pradzioje" ir "patirties turinci mokslinink": - Svoka "mokslininkas savo karjeros pradzioje" apibrziami mokslininkai per j pirmj ketveri met (dirbant vis darbo laik) mokslini tyrim veiklos laikotarp, skaitant mokymus, mokslo stazuot. - "Patirties turintys mokslininkai" ­ tai mokslininkai, turintys ne maziau kaip ketverius metus mokslini tyrim patirties (dirbant vis darbo laik) nuo universiteto diplomo, suteikiancio teis studijuoti doktorantroje salyje, kurioje laipsnis ir (arba) diplomas buvo gytas, gavimo arba jau gij daktaro laipsn mokslininkai, neatsizvelgiant laikotarp, per kur jis buvo gytas. Be to, atkreiptinas dmesys ir tai, kad Lietuvoje vedus toki praktik, kad mokslo laipsniais yra pripazstamas tik daktaro laipsnis ir habilituoto daktaro laipsnis, susiklosto priestaravimas tarp statymais reglamentuojam svok ir realiai vykdomos praktikos. Pazymtina, kad Lietuvoje aukstosioms mokykloms, mokslini tyrim staigoms yra suteikiama tam tikra autonomija. Sios staigos turi kompetencija, remdamosios statymais, nustatyti kvalifikacinius reikalavimus j darbuotojams, pareigybi srasus, aprasymus ir panasiai. Siuo metu yra susiklosciusi tokia praktika, kad LR aukstojo mokslo ir mokslini tyrim institucijose (Lietuvos istorijos institutas, Imunologijos institutas, Ekologijos institutas, Vilniaus universitetas ir t.t.) yra tvirtinta tokia pareigyb kaip jaunesnysis mokslo darbuotojas. Jam nra keliami griezti kvalifikaciniai reikalavimai ­ asmuo, nordamas dirbti jaunesniuoju moksliniu darbuotoju, turi turti ne zemesn kaip magistro kvalifikacin laipsn ar jam prilygstant aukstj issilavinim. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti ar padti atlikti mokslinius tyrimus, rengtis doktorantros studijoms. Atsizvelgiant tai, galima teigti, jog yra sankcionuota, kad mokslinus tyrimus gali pradti atlikti ir mokslinio laipsnio neturintys asmenys, todl s priestaravim yra btina pasalinti atsizvelgiant susiklosciusi praktik ir 2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacijos reikalavimus, Lietuvos teisinje sistemoje tvirtinant, kad mokslin darb gali dirbti asmuo, neturintis mokslinio laipsnio.

17

Atsizvelgiant tai, kas auksciau isdstyta, siekiant tinkamai perkelti Direktyv, skatinti tyrj judum, teigtina, kad Lietuvoje turi bti tvirtinta, kad mokslininku turt bti laikomas asmuo, kuris atlieka mokslinius tyrimus, o ne asmuo, turintis tam tikr mokslin kvalifikacin laipsn, taip tinkamai sukuriant didesnes judumo galimybes trecij sali tyrjams. 2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendacija dl Europos mokslinink chartijos ir dl Mokslinink primimo darb elgesio kodekso (2005/251/EB). Kadangi LR statyme ,,Dl uzsienieci teisins padties" ,,tyrjo" svoka nra apibrzta, susiklosto tokia situacija, kai normos, reglamentuojancios tyrj teisin padt, galt ir turt bti taikomos ir studentams, turintiems tiksl vykdyti mokslinius tyrimus daktaro laipsniui gauti, nors student vaziavimui Lietuvos teisin sistem turt perkelta ir taikoma kita Tarybos Direktyva. Doktorantai Lietuv gali vaziuoti skirtingu - studento arba tyrjo statusu. 2004-1223 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dl treciosios salies pilieci leidimo studij, mokini main, neatlygintino stazavimosi ar savanoriskos tarnybos tikslais slyg reglamentuoja doktorant mobilum studijoms. Todl pagal si Direktyv leidziami studentai: treciosios salies pilietis, priimtas aukstojo mokslo staig ir valstybs nars teritorij uzsiimti savo pagrindine veikla ­ dieninmis studijomis, suteikianciomis valstybs nars pripazstam aukstojo mokslo kvalifikacij, skaitant diplomus, pazymjimus arba daktaro laipsnius, gaunamus auks tojo mokslo staigoje, kuri pagal savo salies nacionalins teiss aktus gali rengti tokioms studijoms skirtus parengiamuosius kursus. Tuo tarpu, jeigu doktorantas vaziuoja Lietuv pagal darbo sutart su mokslini tyrim staiga, atlikti tam tikrus mokslinius tyrimus, tam tikram mokslini tyrim projektui, jam taikoma 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 2005/71/EB dl konkrecios leidimo trecij sali pilieciams atvykti mokslini tyrim tikslais tvarkos. Nepateikiant ,,tyrjo" svokos apibrzimo, gali bti neteisingai nustatytas subjektas, ir normos, skirtos Direktyvos gyvendinimui, gali bti neteisingai pritaikytos. S metu ais iuo kinantis tyrjo svok, remiantis sisteminiu teiss aiskinimu, turi bti atsizvelgiama Mokslo ir studij statyme pateikiam apibrzim ­ 4 str. 27 d. Direktyvoje pateikiama tyrjo svoka - 2 str. d) punkt ­ tyrjas, treciosios salies pilietis, turintis atitinkam aukstojo issilavinimo diplom, suteikiant jam teis dalyvauti doktorantros programose, kur mokslini tyrim organizacija pasirenka mokslini tyrim projektui, kuriam paprastai reikia pirmiau nurodyto diplomo, vykdyti. Atsizvelgiant Mokslo ir studij statyme pateikiam svok ir svok, tvirtint Direktyvoje, konstatuotina, kad Direktyvoje tvirtinta svoka nra tinkamai perkelta Lietuvos teisin sistem. Naudojantis sisteminiu teiss aiskinimu ir vartojant svok, tvirtint Mokslo ir studij statyme, gali kilti netikslum ir nesusipratim. Dl si priezasci silytina perkelti tyrjo svok statym Dl uzsienieci teisins padties, kad suteikiant leidim gyventi vaziuojant mokslini tyrim tikslais bt taikoma Direktyvoje naudojama svoka. 2.1.2. Mokslini tyrim staigos - Pagal Direktyvos 2 str. c) punkt, mokslini tyrim organizacijos ­ mokslinius tyrimus atliekancios viesos arba privacios organizacijos, valstybs nars patvirtintos s Direktyvos taikymo tikslais. 5 str. 1 d., bet kuri ios mokslini tyrim organizacij, pageidaujanci priimti tyrj pagal Direktyvos nustatyt leidimo tvark, pirmiausia turi tuo tikslu patvirtinti atitinkama valstyb nar. 5 d.,

18

kiekvienos valstybs nars kompetentingos institucijos paskelbia ir reguliariai atnaujina sios Direktyvos tikslais patvirtint mokslini tyrim organizacij sras. Pagal LR Mokslo ir studij statymo 4 str. 13 d. mokslini tyrim institutas ­ staiga, kurios pagrindin veikla ­ moksliniai tyrimai ir eksperimentin (socialin, kultrin) pltra. 14 d. mokslo ir studij institucijos ­ juridiniai asmenys, kuri pagrindin veikla ­ studij vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentin (socialin, kultrin) pltra. Nei statyme Dl uzsienieci teisins padties, nei Mokslo ir studij statyme, nei kituose teiss aktuose nra nustatoma, kad tyrjus, remiantis Direktyvoje nustatyta tvarka, gali priimti valstybs patvirtintos aukstojo mokslo ar mokslini tyrim institucijos, nra nustatyti srasai, patvirtinimo tvarka, statymo Dl uzsienieci teisins padties 40 str. 1 d. 13 p. yra tik keliamas reikalavimas tyrjui darbo sutart sudaryti su registruota mokslini tyrim organizacija (paciame statyme nra pateikiamas mokslini tyrim organizacijos svoka), nors registracija nra adekvati mokslini tyrim staigos patvirtinimui. Ais kinantis Direktyvos nuostatas, teigtina, kad valstyb turi specialiai suteikti teis mokslini tyrim organizacijai pasikviesti treciosios salies tyrj, kad bt uztikrinama tinkama vaziuojancio tyrjo ir priimancios mokslini tyrim organizacijos kontrol. Vadinasi, aukstojo mokslo ar mokslini tyrim institucijos patvirtinimas ­ tai specialus valstybs leidimas institucijai kviestis trecij sali tyrjus ir patvirtinimas, kad si institucija tikrai atlieka mokslinius tyrimus. Nors Lietuvoje ir yra patvirtintas mokslini tyrim institucij registras (http://www.aikos.smm.lt/aikos/svietimo_ir_mokslo_institucijos.htm), taciau tai neuztikrina tinkamo Direktyvos perklimo. Direktyv siuo atzvilgiu nustato privalomus reikalavimus ­ teis priimti trecij sali tyrjus turi tik specialiai Direktyvos taikymo tikslais patvirtintos mokslini tyrim organizacijos, kurios atitinka valstybs nustatytas slygas, o Lietuvoje trecij sali tyrjus gali priimti registruotos mokslini tyrim staigos ( registr yra traukiamos visos mokslini tyrim staigos), kurioms netaikoma tokia griezta kontrol, kaip valstybs patvirtintoms institucijoms. Atsizvelgiant tai, teigtina, kad mokslini tyrim organizacijos svoka Lietuvos teisin sistem yra perkelta netinkamai. statyme dl uzsienieci teisins padties turi bti tvirtintos mokslini tyrim institucijos, kurios pagal valstybje galiojanci teis turi teis pasikviesti pas savo dirbti uzsienio sali tyrjus, svoka, kad bt uztikrintas tinkamas Direktyvos tiksl gyvendinimas. Manytina, kad tinkamai netvirtinus Direktyvos mokslini tyrim institucijos svokos, tyrjus Lietuvoje gali kviesti bet kokia registruota mokslin institucija. Pazymime, kad Lietuvoje yra reglamentuojama tik valstybini mokslini tyrim institut steigimo tvarka ­ 2009 m. rugsjo 16 d LR Vyriausybs nutarimas Nr. 1170 Dl valstybinio mokslini tyrim instituto steigimo tvarkos, instituto steigimo dokument reikalavim, instituto veiklos kvalifikacini reikalavim ir instituto veiklos prieziros tvarkos apraso patvirtinimo. Vadinasi, kontroliuojamos yra tik valstybs mokslini tyrim institucijos, neprizirint nevalstybini institucij veiklos teistumo ir steigimo pagrindo, atliekam tyrim. Netvirtinus statyme Dl uzsienieci teisins padties reikalavimo, kad tyrjus gali kviestis dirbti tik patvirtintos mokslini tyrim institucijos, netvirtinus Lietuvos teisinje sistemoje mokslini tyrim institucij patvirtinimo slyg ir procedros, mokslini tyrim staig, kurios gali kviestis tyrjus, sraso, gali kilti pavojus, kad dings tam tikra staig, kurios kvieciasi trecij sali tyrjus, kontrol. Atsizvelgiant tai, kad uzsienieciams tyrjams nereikalingas darbo leidimas, manytina, kad atvykstanci tyrj darbo santykiai gali bti fiktyvs, sudaromi tik siekiant asmeniui is treciosios salies gauti leidim gyventi Lietuvoje. Galimos netgi ir tokios situacijos, kad toki nekontroliuojam institucij vardu gali bti atliekami nusikalstami veiksmai.

19

Direktyvos 5 str. 6 d. yra reglamentuojama, kuriais atvejais valstyb gali atsisakyti pratsti akreditacij mokslini tyrim staigai, jei si nebesilaiko nustatyt slyg, jei patvirtinimas buvo gautas apgauls bdu arba jei mokslini tyrim organizacija susitarim dl primimo su treciosios salies pilieciu pasiras apgauls bdu arba netvarkingai. Todl Lietuva nereglamentuodama is ankstinio patvirtinimo, kuris yra privalomas Direktyvos reikalavimas, suteikimo, praranda galimyb kontroliuoti si staig sudaromus susitarimus, kurie gali bti apgaulingi, fiktyvs, pazeidziantys valstybs interesus, praranda teis nepratsti toki institucij akreditacijos. Direktyvos 10 str. yra nurodyta, kad valstybs nars gali panaikinti arba atsisakyti pratsti remiantis sia Direktyva isduot leidim gyventi, jeigu jis buvo gautas apgauls bdu arba paaiskjus, kad j turintis asmuo nesilaik arba nesilaiko Direktyvoje numatyt atvykimo ir buvimo slyg arba gyvena kitais tikslais, nei jam buvo leista gyventi. Pazymtina, kad netvirtinant mokslini tyrim institucij patvirtinimo instituto, gali pasunkti toki apgaule ar pazeidziant Direktyvos keliamus reikalavimus gaut leidim gyventi identifikavimas, todl pries tokius asmenis valstyb negals imtis teist veiksm, siekiant apgaule gautus leidimus pripazinti negaliojanciais, tyrjus pareigojant is vykti iss alies. Direktyvos 5 str. 6 d. taip pat yra nustatyta, kad jei mokslini tyrim institucij yra atsisakoma patvirtinti arba patvirtinimas panaikinamas, atitinkamai organizacijai gali bti draudziama pakartotinai pateikti parais patvirtinimui gauti laikotarpiu, kurio trukm gali bti kas iki penkeri met nuo sprendimo dl patvirtinimo panaikinimo arba atsisakymo pratsti paskelbimo dienos. Vadinasi, sukurdama mokslini institucij patvirtinimo sistem valstyb galt uzdrausti mokslinms institucijoms tam tikr laik uzdrausti priimti uzsienio tyrjus, o tai bt papildoma prevencin priemon, siekiant isvengti apgauling susitarim. Kitose Europos valstybse yra susiklosciusi tokia praktika: Airijoje yra kurtas Tyrj mobilumo centas, kurio viena pagrindini funkcij yra kaupti informacij apie patvirtintas valstybines ir privacias mokslini tyrim institucijas. Specialus srasas apie valstybs patvirtintas mokslini tyrim institucijas nra sudaromas. Institucijos, atsakingos uz mokslini tyrim staigos patvirtinim yra: Mokslo ministerija, Technologij ir inovacij departamentas. Specialus patvirtint mokslini tyrim staig srasas yra Pranczijoje4. 2.1.3. Direktyvos 2 str. b) punkte nurodoma, kad moksliniai tyrimai ­ sistemingas krybinis darbas siekiant padidinti pazinimo visum, skaitant zmogaus, kultros ir visuomens pazinim, ir sios pazinimo visumos naudojimas naujai j pritaikant. Mokslini tyrim svok Lietuvos Respublikos teisinje sistemoje galime aptikti Mokslo ir studij statymo 4 str. 11 d. - moksliniai tyrimai ir eksperimentin (socialin, kultrin) pltra ­ sisteminga krybin gamtos, zmogaus, kultros ir visuomens pazinimo veikla ir jos rezultat panaudojimas. 8 d. apibrziama eksperimentin (socialin, kultrin) pltra ­ moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu pazinimu grindziama sisteminga veikla, kurios tikslas ­ kurti naujas medziagas, produktus ir renginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba is esms tobulinti jau sukurtus ar diegtus, taip pat kurti, diegti arba is esms tobulinti moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu pazinimu grindziamus zmogaus, kultros ir visuomens problem sprendinius. 9 d. - fundamentiniai moksliniai tyrimai ­ eksperimentiniai

4

http://www.fnak.fr/dn_AdministrativeFormalities/Formalities_appendix1.html

20

ir (arba) teoriniai pazinimo darbai, atliekami siekiant vis pirma gyti nauj zini apie reiskini esm ir (arba) stebim tikrov, tuo metu neturint tikslo konkreciai panaudoti gaut rezultat. 26 d. - taikomieji moksliniai tyrimai ­ eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami norint gauti nauj zini ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uzdaviniams sprsti. Atsizvelgiant Direktyvos apibrzim ir pateikiam Mokslo ir studij statymo, galime teigti, jog nors mokslini tyrim svok LR teisin sistem yra perkelta tiksliai, taciau siekiant tinkamai gyvendinti Direktyvos tikslus, sukurti tinkam ir aisk Direktyvos gyvendinim, siekiant teisinio aiskumo ir uztikrintumo, bt tikslinga si svok tvirtinti ir statyme Dl uzsienieci teisins padties. Silymas: LR statym ,,Dl uzsienieci teisins padties" traukti pagrindini svok ,,tyrjas", ,,mokslini tyrim staigos", ,,moksliniai tyrimai" apibrzimus. 2.2. Tyrjo teis dal tyrim atlikti kitoje ES salyje Vienas is direktyvos perklimo bd yra direktyvos teksto traukimas nacionalins teiss aktus, kurio tikslas - perteikti is Direktyvos kylanci sipareigojim esm aiskiai ir suprantamai. Siuo atveju Direktyvos normos LR statyme ,,Dl uzsienieci teisins padties" inkorporuotos nenuosekliai, neissamiai ir teisiskai neapibrztai: dalis norm neperkelta. Viena is svarbiausi Direktyva neperkelt norm yra tvirtinta 13 str., kur numatyta svarbi tyrjo teis dal tyrim atlikti kitoje ES salyje ir kurios paskirtis yra siekti tyrj mobilumo. Problema. Direktyvoje tyrjui numatyta teis atlikti dal tyrim, kuri trukm yra mazesn nei 3 mnesiai, kitoje valstybje naudojantis tuo paciu pirmojoje valstybje isduotu susitarimu dl primimo yra svarbus Direktyvos perklimo aspektas. Taciau perkeliant normas LR statym ,,Dl uzsienieci teisins padties", si teis reglamentuojancios normos nebuvo perkeltos ir tokia galimyb nebuvo traukta. Taigi, asmuo, sudars susitarim dl primimo su kitos ES valstybs mokslini tyrim organizacija, gavs leidim laikinai gyventi kitoje ES salyje kaip tyrjas, negals pasinaudodamas Direktyvos 13 straipsnyje tvirtinta teise dalies tyrim atlikti Lietuvoje, nes Lietuvos statymai tokios galimybs nereglamentuoja, todl tyrjas, siekiantis dal tyrim atlikti Lietuvoje, turs is naujo susitvarkyti visus vaziavimo ir primimo darb mokslini tyrim institucijoje dokumentus. Silymas. LR statymas ,,Dl uzsienieci teisins padties" turt bti papildytas trkstamomis normomis. 2.3. Informacijos prieinamumas Pagal Direktyvos Preambuls 10 p., kiekviena valstyb turt uztikrinti, kad bt viesai prieinama, pirmiausia internetu, kuo issamesn ir nuolat atnaujinama informacija apie mokslini tyrim organizacijas, patvirtintas pagal si Direktyv, su kuriomis tyrjai galt sudaryti susitarimus dl primimo, ir informacija apie atvykimo bei gyvenimo jos teritorijoje mokslini tyrim tikslais slygas bei tvark.

21

Lietuvoje yra sukurtas Lietuvos mokslinink mobilumo centro tinklalapis www.euraxess.lt, kuris yra dalis EURAXESS tinklo, vienijancio 35 Europos valstybes. Pagal sios direktyvos ir sio tinklo idj, atvykstantys Lietuv mokslininkai ir tyrjai turt informacijos apie atvykim, leidim gyventi gavim ir pan. ieskoti ir j gauti btent siame portale, taciau si informacija nra issami ir informatyvi. Pazymtina, kad tinklalapyje informacija yra pateikiama tik lietuvi ir angl kalbomis. Be to, angl kalba yra pateiktas ribotas informacijos kiekis ­ uzsienieciams naudinga informacija yra pateikta tik apie nacionalini daugkartini viz gavim, taciau si Direktyva yra skirta mokslininkams, atvykstantiems mokslini tyrim tikslais ilgesniam nei 3 mn. laikotarpiui, kai tyrj pagrindine gyvenamj vieta tuo metu tampa priimancioji valstyb, tyrjas, o informacijos apie leidim gyventi Lietuvoje gavim cia nra. Be to, nra apibrziama toki viz gavimo procedra ir institucijos, kurios isduota tokias vizas. Yra nuoroda Migracijos departamento tinklalap, taciau angl kalba ten taip pat pateikiamas ribotas kiekis informacijos, apie leidimus laikinai gyventi anglis kai informacija visai nra pateikiama. Kadangi Lietuvoje mokslini tyrim staigos nra specialiai patvirtinamos, tai www.euraxess.lt tinklapyje nra pateikiama informacija ir apie patvirtintas mokslini tyrim institucijas, informacija pateikiama apie visas Lietuvoje esancias mokslo ir mokslini tyrim institucijas, nedetalizuojant, kurios is j turi teis kviestis trecij sali tyrjus, todl tyrjams pasunkja galimyb rasti informacij apie mokslini tyrim institucijas, su kuriomis tyrjas galt susitarti dl atvykimo mokslini tyrim tikslais. Informacijos trkumas apie vaziavim ir gyvenim Lietuvoje gali pasunkinti tyrj mobilum. Pvz. uzsienietis turi pateikti rodym, kad turs pakankamai ls pragyventi, o s dyd nustato socialins apsaugos ir darbo ministras. Tok ministro nustatyt dyd tikrai pakankamai sunku surasti. Turint omenyje, kad tokiais dokumentais domisi uzsienietis neis manantis ir nezinantis kaip reikia ieskoti teiss akt Lietuvoje, ypac ministro sakym, jam yra labai sunku susirinkti informacij apie galimybes atlikti ms valstybje mokslinius tyrimus. Tarybos direktyvos tikslas, kad Europos bendrija tapt patraukli mokslininkams, o susiduriant su klitimis ieskant informacijos ms valstyb mokslininkams gali tapti nedomi ir nepatraukli. 2.4. Leidimas gyventi su nuoroda ,,tyrjas" Pagal Direktyvos 2 str. e) punkt ­ leidimas gyventi, tai valstybs nars institucij isduotas leidimas su nuoroda ,,tyrjas", leidziantis treciosios salies pilieciui teistai bti jos teritorijoje. Lietuvoje nra isduodami tokio tipo leidimai, leidim gyventi Lietuvoje rsys yra ,,leidimas laikinai gyventi" ir ,,leidimas nuolat gyventi". Tyrjams isduodamos nacionalins vizos taip pat neturi nuorodos specifin asmen, kuriems ji isduodama, kategorij. Taip pat Lietuvoje nra specialios leidim gyventi tyrjams isdavimo tvarkos, kokios nors supaprastintos procedros, tiek viz, tiek leidim gyventi tyrjams isdavimas vyksta bendra tvarka. Specials leidimai gyventi ar vizos su nuoroda ,,tyrjas" palengvint tyrj vaziavimo procedr, is karto padt nustatyti vaziuojanci tyrj status ir vaziavimo tiksl. Specialus leidimas gyventi su nuoroda ,,tyrjas" bt pagrindas atskirti asmenis, atvaziuojanci mokslini tyrim tikslais, nuo asmen, vaziuojanci kitais pagrindais. Manome, kad tokia sistema leist sukurti didesn toki vaziuojanci tyrj kontrol.

22

statyme Dl uzsienieci teisins padties yra tvirtina, kad tyrjui, siekianciam seimos susijungimo, nra taikomas reikalavimas bti pragyvenusiu pastaruosius dvejus metus (43 str. 6 d.), todl toks specialus leidimas gyventi su nuoroda ,,tyrjas" bt pagrindas isduoti leidim gyventi atvykstantiems tyrjo seimos nariams. Specials leidimai gyventi su nuoroda ,,tyrjas" yra viena is vaziuojancio treciosios salies tyrjo teisi, tvirtinta Direktyvoje, kuri yra apribojama tokio leidimo neis duodant. Direktyvos nuostatos lieka negyvendinamos. Kaip jau minjome, Direktyvos 10 str. yra nurodyta, kad valstybs nars gali panaikinti arba atsisakyti pratsti remiantis sia direktyva isduot leidim gyventi, jeigu jis buvo gautas apgauls bdu arba paaiskjus, kad j turintis asmuo nesilaik arba nesilaiko Direktyvoje numatyt atvykimo ir buvimo slyg arba gyvena kitais tikslais, nei jam buvo leista gyventi. Specials leidimai su nuoroda "tyrjas" bt pagrindas sukurti speciali toki leidim isdavimo ir j kontrols tvark. Tuo paciu sukuriant mechanizm, leidziant pripazinti tokius leidimus negaliojanciais. Kaip jau minjome, Direktyvos 10 str. yra nurodyta, kad valstybs nars gali panaikinti arba atsisakyti pratsti remiantis sia direktyva isduot leidim gyventi, jeigu jis buvo gautas apgauls bdu arba paaiskjus, kad j turintis asmuo nesilaik arba nesilaiko Direktyvoje numatyt atvykimo ir buvimo slyg arba gyvena kitais tikslais, nei jam buvo leista gyventi. Pagal statym dl uzsienieci teisins padties leidimas gyventi gali bti panaikintas, jeigu leidimas gyventi yra gautas apgauls bdu (50 str. 1 d. 1 p.), jei tyrjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grsti valstybs saugumui, viesajai tvarkai ar zmoni sveikatai (35 str. 1 d. 1 p.); duomenys, kuriuos tyrjas pateik nordamas gauti leidim gyventi, neatitinka tikrovs arba buvo pateikti neteistai gyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partneryst arba fiktyvus vaikinimas (35 str. 1 d. 2 p.); tyrjas neturi pakankamai ls ir (ar) negauna reguliari pajam, kuri pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (35 str. 1 d. 5 p.); tyrjas neturi gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikoje nuosavybs teise ar nesinaudoja gyvenamja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais arba nepateikia statym nustatyta tvarka patvirtinto fizinio ar juridinio asmens sipareigojimo suteikti jam gyvenamj patalp leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu (35 str. 1 d. 6 p.); tyrjas neturi galiojancio sveikatos draudim patvirtinancio dokumento, kai Lietuvos Respublikos statym numatytais atvejais nra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatytais atvejais ir tvarka patvirtinto Lietuvos Respublikoje gyvenancio Lietuvos Respublikos piliecio arba uzsieniecio sipareigojimo apmokti islaidas uz gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos prieziros paslaugas (35 str. 1 d. 7 p.). Vadinasi Lietuva pasinaudojo Direktyvos suteikta teis nustatyti tokius leidimo gyventi isdavimo pagrindus. Jei leidimai gyventi bt isduodami su nuoroda ,,tyrjas", tai galimyb nustatyti leidimus, kurie buvo isduoti apgauls bdu nesilaikant Direktyvoje numatyt atvykimo ir buvimo slyg arba gyvena kitais tikslais, nei jam buvo leista gyventi, bt zymiai didesn, nes tikrinant tyrjams isduot leidim gyventi galiojim, bt galima is karto matyti leidimo gyventi tiksl, todl bt galima is karto patikrinti ir leidimo gyventi isdavimo slyg egzistavim. Taigi, specials leidimai su nuoroda "tyrjas" bt pagrindas sukurti speciali toki leidim isdavimo ir j kontrols tvark. Sukuriant tokius leidimus gyventi su nuoroda ,,tyrjas" bt galima palengvinti leidim gavimo tvark, diferencijuoti pareiskjus, sutrumpinti j isdavimo terminus.

23

Sukuriant tokius leidimus gyventi su nuoroda ,,tyrjas" bt galima palengvinti leidim gavimo tvark, diferencijuoti pareiskjus, sutrumpinti j isdavimo terminus. Kadangi s metu leidimai gyventi yra nediferencijuojami, tai visiems pareiskjams iuo leidimai gyventi yra isduodami bendra tvarka, nediferencijuojant j, nenustatant tam tikr palengvinim speciali kategorij asmenims. Supaprastinta leidim gyventi tyrjams isdavimo tvarka yra numatyta ­ Norvegijoje, Pranczijoje, Estijoje, Cekijoje bei kitose ES valstybse. 2.5. ,,Susitarimas dl primimo" Pagal Direktyvos 6 str., mokslini tyrim organizacija, pageidaujanti priimti tyrj, sudaro su juo susitarim dl primimo, kuriuo tyrjas sipareigoja uzbaigti mokslini tyrim projekt, o organizacija sipareigoja tuo tikslu priimti tyrj nepazeisdama 7 str. Lietuvoje nra teisiskai reglamentuojamas "susitarimas dl primimo". Tuo tarpu, daugelyje kit Europos Sjungos valstybi, "susitarimas dl primimo" yra teisinis pagrindas gauti leidim laikinai gyventi, kuris turi nuorod ,,tyrjas". Tai sudaro slygas tyrjui tinkamai pasiruosti atvykimui priimanci valstyb. "Susitarim dl primimo" numato Direktyvos 7 str., kuris reglamentuoja dokumentus, kuriuos reikia pateikti kreipiantis dl leidimo valstyb. Susitarimo dl primimo netvirtinimas Lietuvos teisinje sistemoje dar kart pagrindzia fakt, kad Lietuvoje nra sukurta speciali leidim tyrjams atvykti mokslini tyrim tikslais tvarka, kuri palengvint laisv asmen judjim. Be to, nereglamentuodama ir nereikalaudama sudaryti "susitarimo dl primimo", valstyb praranda galimyb kontroliuoti, kas ir kokiais tikslais vaziuoja, ar toks projektas tikrai yra vykdomas, ar jis naudingas, finansuojamas, taip pat, ar tyrjas yra tinkamos kvalifikacijos atlikti t projekt, valstyb nemato projekto trukms (pagrindo leidimo terminui) ir pan. Susitarimas dl primimo pagal Direktyv yra btinas dalykas, tai nra viena is t priemoni, dl kurios perklimo Lietuva turt galimyb pasirinkti perkelti j ar ne. Taigi, pagrindas isduoti leidim laikinai gyventi tyrjams, turt bti ne darbo sutartis, bet "susitarimas dl primimo". Pazymtina, kad susitarimas dl primimo yra tvirtintas daugelyje Direktyvos straipsni ir reglamentuoja vairias tiek vaziuojancio tyrjo, tiek j priimancios mokslini tyrim institucijos, tiek pacios priimancios valstybs teiss, pareigas ir garantijas. Susitarimo dl primimo perklimo Lietuvos teisin sistem nebuvimas pazeidzia Direktyvos tiksl, reglamentuojam preambulje - patvirtinti speciali leidimo atvykti tvark ir atvykimo bei gyvenimo slygas, taikomas trecij sali pilieciams, atvykstantiems ilgesniam kaip trij mnesi laikotarpiui mokslini tyrim projektui vykdyti pagal susitarim dl primimo, sudaryt su mokslini tyrim organizacija. Direktyvos 5 straipsnyje yra nustatoma kad mokslini tyrim organizacijos finansins atsakomybs laikotarpis baigiasi vliausiai po sesi mnesi nuo susitarimo dl primimo galiojimo pabaigos. Si nuostata apriboja priimancios mokslini tyrim institucijos atsakomyb susitarimo dl primimo galiojimo laikotarpiu. Direktyvos 5 str. 3 d. nurodoma, kad pasiras ius susitarim dl primimo, pagal nacionalinius teiss aktus gali bti reikalaujama, kad mokslini tyrim organizacija pateikt tyrjui individual pareiskim, jog ji prisiima finansin atsakomyb uz tyrjo isvykimo islaidas. Lietuvos teisinje sistemoje buvo perkelta Direktyvos nuostata, dl

24

mokslini tyrim institucijos materialins atsakomybs - statymo Dl uzsienieci teisins padties 492 straipsnio 1 d. nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali bti isduodamas uzsienieciui, kuris ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentins pltros darbus kaip tyrjas pagal darbo sutart, sudaryt su mokslini tyrim staiga. Taip pat jis turi pateikti sios staigos rasytin sipareigojim, galiojant dar 6 mnesius nuo darbo sutarties termino pabaigos, kad tuo atveju, jei uzsienietis neteistai pasilikt Lietuvos Respublikoje, staiga kompensuos islaidas, susijusias su uzsieniecio buvimu ir grzimu, kai tos islaidos dengiamos valstybs lsomis. Direktyvos nuostatos, reglamentuojancios susitarimo dl primimo institut, daugiausia yra imperatyvios, atsizvelgiant tai, teigtina, kad valstyb turi teis reikalauti is institucijos rasytinio sipareigojimo, dl islaidas, susijusi su uzsieniecio neteistu buvimu ir grzimu, kompensavimo, tik jei yra sudarytas susitarimas dl primimo, todl Lietuva neperklusi susitarimo dl primimo instituto neturjo teisinio pagrindo tvirtinti mokslini tyrim institucij materialins atsakomybs, nes materialins atsakomybs instituto tvirtinimas yra dispozityvi priemon, kuri valstyb gali pasirinkti tik tuo atveju, jei gyvendino susitarimo dl primimo institut. Pagal Direktyvos 6 straipsnio 2 d., mokslini tyrim organizacijos gali pasirasyti susitarimus dl primimo tik jei laikomasi si slyg: atitinkami organizacijos padaliniai patvirtino mokslini tyrim projekt, apsvarst mokslini tyrim tiksl bei trukm, taip pat, ar yra btini finansiniai istekliai jiems atlikti; tyrjo kvalifikacij atsizvelgiant mokslini tyrim tikslus, kuri rodo patvirtinta jo diplomo kopija; tyrjo buvimo valstybje narje metu jis turi pakankamas mnesines pajamas savo islaidoms ir kelions atgal islaidoms padengti pagal tuo tikslu valstybs nars paskelbt maziausi sum, kad neturt kreiptis valstybs nars socialins pagalbos sistem; tyrjas buvimo valstybje narje metu turi ligos draudim, apimant vis rizik, kuri paprastai numatoma apdraudziant atitinkamos valstybs nars piliecius; susitarime dl primimo nurodomi teisiniai santykiai ir tyrj darbo slygos. Pazymtina, kad susitarimas dl primimo reglamentuoja eil tyrjo primimo slyg. Toks susitarimas dl primimo uztikrina tyrjui, kad su juo bus sudaryta darbo sutartis, kai jis gaus leidim gyventi, be to, susitarimas dl primimo uztikrina, kad is anksto aptartos darbo sutarties slygos vienasaliskai nebus pakeistos nenaudinga tyrjui linkme, todl toks susitarimas dl primimo uztikrina teisinio uztikrintumo ir stabilumo principus. Susitarime dl primimo yra pateikiama visa svarbiausia informacija apie tyrjo atvykimo slygas, tikslus, trukm, finansines galimybes ir t.t., todl valstyb, svarstydama tyrjo prasym dl leidimo gyventi isdavimo, gali kontroliuoti vykstancius tyrjus ir greiciau ir efektyviau aptikti fiktyvius susitarimus. Be to, susitarimas dl primimo leidzia valstybei kontroliuoti, kad tyrjas tikrai atvykt vykdyti mokslini tyrim, kad tyrjas tikrai yra pakankamai kvalifikuotas atvykti vykdyti mokslinius tyrimus, kad susitarimas dl primimo nra fiktyvus. Susitarimas dl primimo sukuria tyrjui teistus lkescius dl darbo santyki tstinumo tam tikram terminui, kad tyrimai, vos prasidj, nebus nutraukti arba kad tokie tyrimai is viso nebus atliekami. Susitarimas dl primimo patvirtina ir slygas, kad tyrjas turs pakankami ls pragyventi ir turs sveikatos draudim buvimo Lietuvoje metu, vadinasi palengvina ir galimyb tyrjui gauti leidim gyventi, nes tyrjui reikia pateikti maziau dokument, be to, tai sutrumpint prasym nagrinjimo terminus. Be to, susitarimas dl primimo uztikrina tyrjo mobilum tarp valstybi, nes pagal Direktyvos 13 str. treciosios salies pilieciui, kuriam pagal si direktyv buvo leista atvykti kaip tyrjui, siame straipsnyje nustatytomis slygomis leidziama atlikti dal mokslini tyrim kitoje valstybje narje. Jei tyrjas bna kitoje valstybje narje maziau kaip tris mnesius, moksliniai

25

tyrimai gali bti atliekami remiantis pirmojoje valstybje narje sudarytu susitarimu dl primimo, jei tyrjas kitoje valstybje narje turi pakankamai ls ir antrojoje valstybje narje nra laikomas kelianciu grsm viesajai tvarkai, visuomens saugumui ar visuomens sveikatai. Nesant perkelto tokio susitarimo, sudaromos teisins klitys tyrjui laisvai judti ir isvykti atlikti mokslini tyrim kit valstyb to paties susitarimo pagrindu. Migracijos departamento duomenimis, tyrjo vykimas LR, leidimo gyventi isdavimas, vykimas kitas valstybes mokslini turim tikslais vyksta bendra tvarka, nenumatant supaprastint procedr. Isvyks uzsienio valstyb, tyrjas gali laisvai vl atvykti LR, jeigu turi leidim gyventi arba ilgalaik daugkartin viz, taciau uzsienio valstybje tyrjui turi bti isduodamas leidimas gyventi toje valstybje arba viza (vizos ir leidimai gyventi isduodami pagal tos valstybs statymus, tyrjui j gali ir nereikti), sudaromas atskiras susitarimas dl primimo su tos valstybs mokslini tyrim institucija. Vadinasi, neperklus LR teisin sistem susitarimo dl primimo instituto, pasudtingja ne tik tyrjo vaziavimo ir sidarbinimo LR tvarka, bet ir sumazja judumo galimybs po kitas valstybes, nes visi dokumentai turi bti tvarkomi is naujo, turi bti sudarinjami susitarimai dl primimo su kitos valstybs mokslini tyrim institucijomis. Atsizvelgiant tai, manytina, kad LR teisin sistem yra btina perkelti ,,susitarimo dl primimo" institut ir btent jo pagrindu isduoti ilgalaikes daugkartines vizas ir leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. "Susitarimai dl primimo" sudaromi Airijoje, Pranczijoje, Estijoje, Cekijoje, Suomijoje, kt. Silymas ­ tvirtinti susitarim dl primimo, kaip pagrind isduoti leidim gyventi ir galimyb mokslininkui laisvai judti tarp valstybi to paties susitarimo pagrindu. 2.6. Leidimas gyventi maziausiai 1 metams Pagal Direktyvos 8 str., valstybs nars isduoda leidim gyventi maziausiai 1 met laikotarpiui. Lietuvoje maksimali laikinojo leidimo gyventi trukm yra 1 metai. Pagal statymo Dl uzsienieci teisins padties 492 straipsnio 3 d. uzsienieciui, kuris kaip tyrjas ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentins pltros darbus pagal darbo sutart, sudaryt su mokslini tyrim staiga, leidimas laikinai gyventi isduodamas vieniems metams arba, jeigu tyrim ir (arba) eksperimentins pltros darb trukm yra mazesn negu vieni metai, mokslini tyrim ir (arba) eksperimentins pltros darb vykdymo laikotarpiui. Is to seka, kad jeigu projektas vyksta ilgiau nei 1 metus, tai tyrjas leidim turi nuolat prasitsti. Laikinas leidimas gyventi uzsienieciui, ketinanciam atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentins pltros darbus kaip tyrjui pagal darbo sutart su LR registruota mokslini tyrim staiga isduodamas vieneriems metams. Toks nustatytas laikotarpis kai kuriais atvejais gali apriboti galimybes dalyvauti tyrj pritraukimo programose (pvz., podoktorantrini stazuoci, kuriose numatyta stazuots trukm yra 2 metai ar daugiau)5. Pazymtina, kad ir daugelyje kit Europos sjungos valstybi yra nustatomas trumpesnis nei Direktyvos reikalaujamas leidimo gyventi is davimo terminas. Airija ­ atvykstantys Airij ne EEB valstybi nari pilieciai paprastai gauna leidim pasilikti (taip pat dar vadinam leidim gyventi) trims mnesiams. Jei asmenys ketina pasilikti

5

http://www.euraxess.lt/content/naujienos.php#

26

Airijoje ilgesniam periodui, visi ne EEB valstybi nari pilieciai turi uzsiregistruoti per tris mnesius nuo j atvykimo. Tokiam asmeniui bus suteikiamas leidimas pasilikti, isduodamas periodui iki 12 mnesi, ir registracijos pazymjimas, kurie turi bti turimi su savimi vis galiojimo laikotarp. Reikia zirti, kad leidimas gyventi nenustot galiojs, leidimas gyventi gali bti pratsiamas dar 12 mnesi. Cekija ­ ne EEB valstybi nari pilieciams yra isduodami dviej tip leidimai, priklausomai nuo j statuso ­ ilgalaikis leidimas gyventi, kuris isduodamas vieneri met terminui ir leidimas nuolat gyventi, kuris is duodamas penkeriems metams. Laikinas leidimas gyventi gali bti atnaujinamas kasmet ir yra isduodami darbuotojams arba asmenims, turintiems prekybos licencij. Po to, kai pareiskjas isgyveno Cekijoje penkerius metus is eils, asmuo gali kreiptis dl leidimo nuolat gyventi. Suomija ­ pirmasis leidimas gyventi paprastai is duodamas nustatytam laiko tarpui. Leidimai paprastai isduodami ilgiausiai vieneriems metams arba darbo ar studij laikotarpiui. Leidimas nuolat gyventi gali bti isduodamas, kai asmuo is gyveno Suomijoje nepertraukiamus penkerius metus. Pranczija - visi trecij sali tyrjai isskyrus EEB piliecius, Monako, Andoros, Sveicarijos piliecius, likdami Pranczijoje ilgiau nei 3 mnesius turi turti leidim gyventi. Mokslininko leidimas gyventi turi bti pateikti per 2 mnesius nuo atvykimo Pranczij. Leidimas gyventi galioja maksimaliai 1 metus, prasymas j pratsti turi bti pateiktas 2 mnesiai iki galiojimo pasibaigimo. Estija ­ trecij sali pilieciai, kurie lieka dirbti Estijoje ilgiau nei 6 mnesius, privalo kreiptis dl leidimo gyventi darbo tikslais. Leidimas gyventi darbo tikslais gali bti isduodamas tokiam laikotarpiui, kuriam turi uztikrint darb Estijoje. Leidimas gyventi darbo tikslais isduodamas dviej met laikotarpiui ir vliau gali bti pratstas penkeriems metams. Leidimas gyventi studij tikslais gali bti isduodamas terminui iki vieneri met, bet ne ilgiau, nei truks studijos. Nors daugelyje Europos valstybi leidimai gyventi isduodami iki vieneri met ar lygiai vieneriems metams, manome, kad tokia praktika nra pateisinama ir neatitinka Direktyvos reglamentavimo bei tikslo palengvinti tyrj mobilum, nes moksliniams tyrimams vykstant ilgiau nei vienerius metus, tyrjui reikia nuolat prasitsinti leidim gyventi. Silymas ­ tvirtinti, kad leidimai tyrjams isduodami maziausiai vieneri met periodui. 2.7. Tyrj teis dstyti ir socialins garantijos Pagal Direktyvos 11 str., tyrjai, kuriems leista atvykti pagal si direktyv, gali dstyti pagal nacionaliniuose teiss aktuose nustatyt tvark. Perkeliant direktyvoje numatyt tyrj teis dstyti pagal nacionaliniuose teiss aktuose nustatyt tvark, statyme tvirtinama, jog mokslini tyrim ir (arba) eksperimentins pltros darb metu uzsienietis gali dirbti aukstojoje mokykloje pedagogin darb Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka. Direktyvoje teigiama, kad tyrjai gali dstyti pagal nacionaliniuose teiss aktuose nustatyt tvark, taciau specialios tvarkos, nustatytos tyrjams, LR Mokslo ir studij statymas nenumato. Mintas statymas nevardija tyrjo is treciosios salies kaip galimo kandidato dstytojo pareigoms uzimti (Mokslo ir studij statymas 58 str.)

27

LR statyme dl uzsienieci teisins padties yra nustatyta, kad atvyk tyrjai gali dstyti. Nepavyko rasti teiss akt, kuriuose bt nustatyta sios normos gyvendinimo tvarka ­ kokiais pagrindais tyrjai dsto aukstosiose mokyklose, ar gauna uz tai atlyginim, kokios socialins garantijos dl to ir pan. Taip pat socialines asmen garantijas nustatantys LR teiss aktai nenustato konkrecios trecij sali tyrj socialins apsaugos tvarkos. Taigi, darytina isvada, kad tyrjams, atvykstantiems pagal Direktyv, taikomos bendros slygos: 2.7.1.Pensij sistema ­ pensija suteikiama tik nuolatiniams LR gyventojams, turintiems bent minimal 15 met socialinio draudimo staz. Socialinio draudimo stazas, gautas kitose valstybse, yra skaitomas remiantis tarptautiniais dvisaliais susitarimais. Pazymtina, kad Europos Sjungos sali tyrjams socialinio draudimo stazas yra skaitomas remiantis Europos sjungos teiss normomis. Pazymtina, kad Europos Sjungos sali tyrjams socialinio draudimo stazas yra skaitomas Lietuvoje ir Europos Sjungos pilietis turi tokias pat teises gauti pensij. Jei tyrjo pilietybs valstyb nra sudariusi dvisalio susitarimo su LR dl stazo uzskaitymo ir pensij mokjimo tvarkos, tai didel tikimyb, kad treciosios salies pilietis negals pasinaudoti teise gauti pensij, be to, Lietuvoje jo gautas stazas gali bti neuzskaitomas jo pilietybs valstybje ir jam gali tapti sudtinga gauti pensij ten. 2.7.2.Motinysts, tvysts, vaiko prieziros atostog, ligos pasalpa ­ jei asmuo nedirba pagal darbo, autorin sutart, toks asmuo nebus draudziamas socialiniu draudimu ir motinysts atostogas nebus isleidziamas, todl doktorantai studento statusu, tyrjai kitokiais pagrindais nei darbo ar autorins sutartys, negals gauti pasalpos. Be to, norint gauti tokio tipo socialines garantijas yra reikalaujamas tam tikras socialinio draudimo stazas Lietuvoje, be kurio tyrjas neturs galimybs pasinaudoti auksciau nurodytomis pasalpomis. Vadinasi, jei tyrjas atvyksta ir dirba tok laiko tarp, kurio metu negyja reikalaujamo socialinio draudimo stazo, valstybs paramos jis negaus. Teis gauti motinysts pasalp nstumo ir gimdymo atostog laikotarpiu turi asmenys, jeigu jie iki pirmosios nstumo ir gimdymo atostog dienos turi ne trumpesn kaip 3 mnesi per paskutinius 12 mnesi arba ne trumpesn kaip 6 mnesi per paskutinius 24 mnesius ligos ir motinysts socialinio draudimo staz6. Kalbant apie ligos socialin draudim - asmuo gyja teis gauti ligos pasalp, jei pries laikinojo nedarbingumo nustatymo dien jis turi turti ne trumpesn kaip 3 mnesi per paskutinius 12 mnesi arba ne trumpesn kaip 6 mnesi per paskutinius 24 mnesius ligos ir motinysts socialinio draudimo staz7. Profesins reabilitacijos socialinis draudimas: teis gauti profesins reabilitacijos pasalp turi pagal darbo ar autorines sutartis dirbantys asmenys, jeigu jie: 1) dalyvauja profesins reabilitacijos programoje ir dl to negauna darbo pajam; 2) iki profesins reabilitacijos programos pradzios turi ne trumpesn kaip 3 mnesi per paskutinius 12 mnesi arba ne trumpesn kaip 6 mnesi per paskutinius 24 mnesius ligos ir motinysts socialinio draudimo staz8.

6 7

Ligos ir motinysts socialinio draudimo statymas Nr. IX-110, Zin., 2000,, Nr. 111-3574 LR ligos ir motinysts socialinio draudimo statymas Nr. IX-110, Zin., 2000, Nr. 111-3574 8 LR ligos ir motinysts socialinio draudimo statymas Nr. IX-110, Zin., 2000, Nr. 111-3574

28

2.7.3. Sveikatos draudimas ­ draudziami tik nuolatiniai LR gyventojai bei laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys uzsienieciai, jeigu jie teistai dirba Lietuvos Respublikoje, bei nepilnameciai j seimos nariai. Pagal Sveikatos draudimo statym - privalomasis sveikatos draudimas sigalioja nuo tos dienos, kuri uz asmenis buvo pradtos mokti arba jie patys pradjo mokti privalomojo sveikatos draudimo mokas (8 str.). Valstybins ligoni kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, tyrjas bus laikomas apdraustas nuo to momento, kai sudarys darbo sutart ir darbdavys informuos Socialinio draudimo fondo valdyb apie sudaryt darbo sutart. LR privalomuoju sveikatos draudimu draudziami tokie asmenys - laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys uzsienieciai, jeigu jie teistai dirba Lietuvos Respublikoje, bei nepilnameciai j seimos nariai; Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesini, aukstesnij ir aukstj mokykl dienini skyri moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos pilieciai ir kit valstybi pilieciai bei asmenys be pilietybs, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sjungos valstybi nari aukstj mokykl dieniniuose skyriuose9. Atkreiptinas dmesys, kad norint asmeniui gauti leidim gyventi, is jo yra reikalaujama pateikti sveikatos draudimo rodymus buvimo Lietuvoje laikotarpiui. Toks reikalavimas yra suprantamas ir pateisinamas, nes, kaip minjome auksciau, daugeliui pasalp ir sveikatos sistemos aptarnavimui yra reikalaujamas tam tikras socialinio draudimo stazas, kurio tyrjas gali ir neuzsidirbti. Sveikatos draudimo dydziai yra nurodyti 2005 m. kovo 1 d. Nr. 230 Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarime dl Uzsienieci sveikatos draudimo tvarkos apras patvirtinime. Vadinasi, tyrjas, atvykstantis LR, turintis leidim gyventi ir dirbantis o pagal darbo sutart, turi tiek privalomj sveikatos draudim, tiek turi bti savarankiskai apsidrauds Aprase nurodyta tvarka. 2.7.4. LR yra neuztikrinamas pagal Europos socialin chartijos I dalies 4 punkto reikalavimas tvirtinti kiekvieno darbuotojo teis teising atlyginim, garantuojant normal j paci ir j seim gyvenimo lyg. Lietuvoje tyrj atlyginimai yra vieni maziausi Europoje. 2008 m. buvo atliktas tyrimas ,,Mokslinink socialins garantijos", paremtas Lietuvos valstybiniam mokslo ir studij fondo bei Svietimo ir mokslo ministerijos. Tyrimo metu ,,mokslininkai nurod, kad vidutinis mnesinis neto atlygimas (atskaicius mokescius) 2008 m. uz darb pagrindinse ir nepagrindinse pareigose kartu buvo 2650,68 Lt, o visos uzdirbtos pajamos (su autoriniais honorarais ir kitais uzdarbiais) ­ 3591,74 Lt. Statistikos departamento duomenimis, salyje vidutinis mnesinis darbo uzmokestis 2008 m. II ketv. (kai buvo atliekamas tyrimas) siek 1713,1 Lt, mokslini tyrim sektoriuje ­ 1850 Lt, universitetinio auks tojo mokslo sektoriuje ­ 2026 Lt. Pastarieji dydziai apima darbo uzmokest tik uz vienas pareigas. Daznai dirbdami ne vienose pareigose mokslininkai gauna pajam pagal autorines sutartis ar pagal individualios veiklos liudijimus. Apklausos rezultatai rodo, kad vidutins mnesins pajamos ne darbo uzmokescio forma yra 941 Lt, ir tai sudaro mazdaug trecdal pagal darbo sutartis gaunam pajam. vertinant tai, kad dauguma mokslinink turi papildom darb, visos pajamos nra didels, jos ,,susirenkamos" sunkiai dirbant keliuose darbuose.

9

LR sveikatos draudimo statymas Nr. I-1343, Zin., 1996, Nr. 55-1287

29

Tyrim rezultatai rodo, kad Lietuvoje 15 met ir didesn darbo staz turinci mokslinink pajamos virsija pradedanci mokslinink pajamas tik apie trecdal, tuo tarpu kai ES vidurkis yra daugiau nei du su puse karto (Remuneration of Researchers in the Public and Private Sectors 2007: 51). s aspekt btina atsizvelgti norint pritraukti zmones dirbti mokslin darb. Apsisprendziant dl profesijos paprastai svarbus ne tik pajam dydis, bet ir tos profesijos statusas visuomenje, kur daugiausia lemia jau dirbanci ir karjer padariusi asmen materialin padtis. Vidutinio darbo uzmokescio diferenciacija pagal mokslo laipsn ir pedagogin vard Lietuvoje taip pat nedidel: habilituoti mokslo daktarai gauna mazdaug 30 proc. didesn darbo uzmokest negu mokslo daktarai, o pastarj darbo uzmokestis mazdaug 25 proc. didesnis uz mokslo laipsnio neturinci tyrj. Dstytoj atlyginimai yra mazesni uz daugelio aukstj issilavinim turinci asmen profesini grupi darbo uzmokest. Tai nelabai atitinka UNESCO rekomendacijas dl aukstojo mokslo dstytoj personalo statuso: ,,Aukstj mokykl dstytoj darbo uzmokestis turi atspindti aukstojo mokslo svarb visuomenei, taigi ir dstytoj svarb bei atsakomyb, tenkanci pasirinkusiems sias pareigas. Darbo uzmokestis turi prilygti mokamam kit profesij atstovams, turintiems panasi ar ekvivalenci kvalifikacij" (Recommendation concerning the status of higher-education teaching personnel 1997: 39). Tarptautinio tyrimo ,,Remuneration of Researchers in the Public and Private Sectors" duomenimis (2007), Lietuvos tyrj vidutinis neto atlyginimas is vis saltini yra keturis­penkis kartus mazesnis uz daugelio vakar ES sali tyrj atlyginimus. 2006 m. uzfiksuotas 6340 eur metinis Lietuvos tyrj atlyginimas perskaiciavus litais sudaro 1823 Lt mnesin neto darbo uzmokest (Remuneration of Researchers in the Public and Private Sectors 2007: 51). Taciau lyginant pajamas, btina atsizvelgti ir skirting perkamj gali, kuri priklauso nuo kain lygi vairiose salyse. Tai vertin 6 lentelje matome, kad Lietuvos tyrj pajamos nuo senj ES nari atsilieka nebe 4­5, o tik 2­2,5 karto, ir tai daugmaz atitinka vidutinio atlyginimo Lietuvoje atsilikim nuo vidutinio atlyginimo ES. Tuomet kyla klausimas, kodl tiek sio, tiek minto Lietuvos statistikos departamento tyrimo duomenimis, mokslininkai labiausiai nepatenkinti atlyginimo dydziu. Vienas is atsakym ­ bendras Lietuvos gyventoj uzdirbamas vidutinis darbo uzmokestis yra mazesnis, negu leist salies ekonomin padtis (Lazutka 2007: 61­82). Profesins karjeros patrauklum rodo atlyginim dydziai, kurie priklauso nuo tyrj amziaus ir patirties. Jeigu didjant mokslininko patirciai atlyginimai sparciai auga, yra paskata aktyviau dirbti ir siekti aukstesnio mokslo laipsnio bei pareig10", todl tokie neproporcingai mazi Lietuvos tyrj atlyginimai mazina salies patrauklum uzsienio tyrjams, skatina prot nutekjim. 2.7.5.LR nra suformuota normali mokslinink finansavimo sistema ­ nuolatinis mokslini tyrim finansavimas, yra pastebimas valstybs dmesio mokslininkams trkumas ­ pensij prasme, stipendij ir pan. 2.7.6. S iuo metu yra pastebima ir mokslinink atestacij, konkurs pareigas skaidrumo stoka. Nusistovjusi norma Lietuvos universitetuose "darbas "iki konkurso"

10

R.Lazutka, D.Skucien. ,,Socialins garantijos Lietuvos mokslininkams". /Filosofija. Sociologija. 2009. T. 20. Nr. 2, p. 144­153, Lietuvos moksl akademija, 2009, Lietuvos moksl akademijos leidykla, 2009.

30

uzkerta keli lygiomis galimybmis konkuruoti Darbo rinkoje asmenims atvykstantiems pagal Direktyv. Mokslo ir studij statymo 65 str. 1 d. konkurs aukstosios mokyklos dstytoj ir mokslo darbuotoj pareigoms eiti organizavimo tvark nustato aukstoji mokykla, o mokslini tyrim instituto ­ mokslini tyrim institutas. Siuo metu mokslini tyrim ir mokslo institucij statutuose yra numatyta galimyb asmenims uzimti pareigas be vieso konkurso. Pvz.: Lietuvos istorijos instituto, Geologijos ir geografijos instituto direktorius ne ilgesniam kaip vien met laikotarpiui gali be konkurso priimti dirbti mokslo darbuotojus ir kitus tyrjus pagal terminuot darbo sutart. Siems asmenims taikomi atitinkam pareigybi reikalavimai. Ilgiau dirbti Institute toks darbuotojas gali bti priimtas tik vieso konkurso bdu11. Pazymime, kad tokia tvarka, pagal susiklosciusi praktik, paprastai taikomos darbinant asmenis konkursinse pareigose iki vieso konkurso paskelbimo. Paskelbus vies konkurs sioms pareigoms eiti, asmenys, jas j iki konkurso, taip pat turi teis dalyvauti viesame konkurse. Kadangi pareigas iki konkurso j asmenys jau bna siliej kolektyv, is mano savo darbo pobd ir funkcijas, sie asmenys dazniausiai laimi vies konkurs, kitiems asmenims, dalyvaujantiems konkurse nepaliekant galimybs. Manome, kad si praktika yra ydinga, nes asmenys pareigas be konkurso iki vieneri met priimami nenustatant joki aiski atrankos kriterij. Be to, sios nuostatos turt bti taikomos padidjusiems darbo poreikiams patenkinti, laikiniems darbams atlikti, o ne skirti asmenims konkursines pareigas iki vies konkurso paskelbimo. Tokiu bdu sukuriama nelygiavert situacija, pazeidziant o asmen lygi galimybi princip. Dl auksciau mint priezasci, viesi konkursai pareigas gali bti neskaidrs ir neobjektyvs, diskriminuojantys asmenis ir uzkertantys keli lygiomis galimybmis dalyvauti konkurse ir uzimti konkursines pareigas. Uzsienio sali tyrjams, siekiantiems sidarbinti Lietuvos mokslini tyrim ar mokslo institucijose gali bti sunkiau sidarbinti vien dl tos priezasties, kad konkursines pareigas jau is anksto bna pasirinkti kandidatai is ,,sav tarpo", o kitiems, daznai labiau kvalifikuotiems tyrjams vietos nebelieka. 2.7.7. Europos mokslinink chartijoje tvirtinta nuostata, kad mokslinink darbdaviai ir (arba) finansuotojai turt uztikrinti, kad mokslinink darbui netrukdyt neuztikrintos darbo sutartys, ir todl turt sipareigoti kiek manoma pagerinti mokslinink darbo slyg stabilum taikydami ES direktyvoje dl darbo pagal terminuotas sutartis nustatytus principus bei slygas ir j laikydamiesi. Dl sio Chartijos teiginio kyla pagrstas klausimas, ar terminuot darbo sutarci taikymas Lietuvos mokslinink darbo santykiams nra ,,neuztikrint" darbo sutarci atvejis? Kaip matysime nagrindami uzsienio sali patirt darbinant mokslininkus, terminuotos sutartys ten dazniau sudaromos su zemesni pareig moksliniu personalu ir dauguma atvej tokia darbo vieta traktuojama kaip nepakankamai saugi. Tai vienas veiksni, dl kuri mokslininko darbas nepatrauklus jaunimui12. Terminuotos darbo sutartys pazeidzia teisinio stabilumo ir teisinio uztikrintumo principus, be

11

Lietuvos istorijos instituto statutas, Geologijos ir geografijos instituto statutas, patvirtinti LR Vyriausybs 2003 m. geguzs 27 d. nutarimu Nr. 669 12 Socialini tyrim instituto atliktas tyrimas ,,Mokslinink socialins garantijos", Projekto vadovas: dr. (hp) Romas Lazutka, Baigiamoji tyrimo ataskaita, Vilnius, 2008 m.

31

to, mazina darbo sutarci sudarymo skaidrum. Neteisingai ir nepagrstai yra nustatyta, kad bendrojo lavinimo mokykl mokytojai darbinami pagal neterminuotas sutartis, o tyrjai, dstytojai pagal terminuotas. Viena didziausi terminuot darbo sutarci problem yra ta, kad susikloscius tam tikroms aplinkybms ji paprasciausiai gali bti nepratsta (pvz., neskelbiamas konkursas dl ls stokos). Nra uztikrintumo dl darbo santyki tstinumo, todl gali bti mazesn motyvacija. Tokios sutartys mazina mokslinink darbinimo skaidrum, nes lengviau nutraukti darbo santykius nepratsiant sutarties. 2008 m. birzelio mn. Vokietijos Rektori konferencijos surengtame seminaro "Nacionalins pensij schemos - klitis mokslinink mobilumui Europos aukstojo mokslo erdvje" metu nusprsta, kad vienas problemos sprendimo bd galt bti parama Europos mokslinink mobilumo centr tinklui EURAXESS, kuris galt tiesiogiai konsultuoti mokslininkus socialins apsaugos klausimais. Seminaro dalyvi nuomone taip pat labai svarbu, kad mokslo ir studij institucij personalo skyriai galt ne tik darbinti atvykus mokslinink, bet ir teikti jam informacij apie socialin apsaug salyje. Mobilumo centr bei mokslo ir studij institucij personalo skyri darbuotojai turi bti specialiai apmokyti teikti sias konsultacijas13. 2.8. Prasym nagrinjimo terminai Pagal Direktyvos 15 str. 1 d., valstybi nari kompetentingos institucijos kiek manoma greiciau priima sprendim dl issamaus prasymo ir prireikus numato greitesn tvark. Pagal 2005/71/EB direktyv, valstybs kompetentingos institucijos raginamos kiek manoma greiciau priimti sprendimus dl issamaus prasymo ir prireikus numatyti greitesn tvark. Remiantis 2009 m. geguzs 18 d. sakymu Nr. 1V-205 patvirtintu Dokument leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo tvarkos aprasu, prasymui isduoti leidim isnagrinti ir sprendimui dl jo priimti, taikomi bendri terminai uzsienieciams - ne ilgesnis kaip 6 mnesi nuo jo pateikimo migracijos tarnybai, konsulinei staigai ar Migracijos departamentui dienos, o prasymui pakeisti leidim ir sprendimui dl jo ­ iki 2 mnesi nuo jo pateikimo migracijos tarnybai, konsulinei staigai ar Migracijos departamentui dienos. Suteikiant teis suinteresuotam asmeniui imtis teisini veiksm atitinkamose valstybs valdzios institucijose, kai prasymas yra atmetamas arba panaikinamas pagal si direktyv isduotas leidimas gyventi, statymas suteikia teis suinteresuotam asmeniui imtis teisini veiksm atitinkamose valstybs valdzios institucijose, t. y. uztikrinama visiems uzsienieciams galimyb pateikti skund dl sprendimo, priimto pagal s statym, atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dien nuo sprendimo teikimo dienos. Lietuvoje sprendimas dl leidimo laikinai gyventi priimamas ilgiausiai per 6 mnesius. Esant mokslini tyrim institucijos ar mokslo institucijos tarpininkavimui leidimas laikinai gyventi gali bti isduodamas ir greiciau. Tyrjas turi bti surinks ir pateiks visus reikalaujamus dokumentus lietuvi kalba, todl labai svarbu uztikrinti, kad tyrjui bt aiskiai ir issamiai pateikta, kokie dokumentai yra reikalingi norint gauti leidim laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos duomenimis - sprendimo primimo procedroje nra numatyta supaprastinta tvarka, greitesns procedros ar kitokios lengvatos, sprendimas dl leidimo isdavimo vyksta bendra tvarka.

13

http://www.euraxess.lt/content/naujienos.php#

32

Nors esant mokslini tyrim ar mokslo institucijos tarpininkavimui leidimai laikinai gyventi ir gali bti isduodami greiciau nei per sesis mnesius, si isimtis nra uztikrinta teiss aktuose, todl niekas negali garantuoti, per kiek minimaliai laiko gali bti priimamas sprendimas dl leidimo laikinai gyventi isdavimo. Manome, kad bendras sesi mnesi terminas yra per ilgas, nes per t laik gali isnykti projekto ar mokslini tyrim poreikis, mokslininkas gali bti nebesuinteresuotas atlikti mokslini tyrim btent Lietuvoje ir pan. Todl statymuose turt bti tvirtinta, per kiek laiko turi bti priimamas sprendimas dl leidim laikinai gyventi isdavimo tyrjams, atvykstantiems mokslini tyrim tikslais, kad bt garantuojamas manomai trumpiausias terminas tokiems leidimams is duoti. Atsizvelgiant didesnio tyrj mobilumo siek, akivaizdu, jog toks reguliavimas nra tinkamas. Galime paminti Danij, kuri perkeldama direktyvos normas dl greitosios vizos isdavimo, pritaik pagreitint procedr ir vizos buvo isduodamos ne per 2­3 mnesius, o per 3­ 4 savaites po dokument pateikimo. Direktyvoje numatyta, jog Valstybs nars isduoda leidim gyventi maziausiai vieneri met laikotarpiui ir pratsia j, jei tebesilaikoma 6 ir 7 straipsniuose nustatyt slyg. 2.9. Vizos S metu atvykti Lietuv mokslini tyrim tikslais, kai is tyrj yra nereikalaujamas iuo leidimas dirbti, bt galima keliais bdais: Sengeno vizos iki 3 mnesi pagrindu, daugkartins nacionalins vizos pagrindu, gyjant leidim laikinai gyventi Lietuvoje. Sprendimas dl vizos isdavimo priimamas ne vliau kaip per 10 darbo dien nuo prasymo ir vis kit reikiam dokument pateikimo viz tarnybai dienos. Atskirais atvejais dl prasymo nagrinjimo sudtingumo galiotas viz tarnybos valstybs tarnautojas sprendimo dl vizos isdavimo laikotarp gali pratsti iki 30 kalendorini dien14. Jei tyrjas LR atvyksta buvimui iki 3 mnesi, jis gali atvykti trumpalaiks Sengeno vizos (C) pagrindu ir bti Lietuvoje 3 mnesius per 6 mnesi laikotarp. Jei uzsienietis yra is valstybs, kuri pilieciams nereikia viz, tai toks asmuo atvykti LR ir bti joje 3 mnesius per 6 mnesi laikotarp be vizos15. Daugkartin nacionalin viza gali bti isduodama uzsienieciui: - studentui, atvykstanciam Lietuvos Respublik mokytis pagal tarptautines ar Lietuvos Respublikoje veikiancios aukstosios mokyklos ir uzsienio valstybs aukstosios mokyklos sudarytas student main programas arba priimtam Lietuvos Respublikoje veikiancios aukstosios mokyklos nuoseklisias ar nenuoseklisias studijas, jeigu si studij apimtis yra ne maziau kaip 160 auditorini akademini valand per pus met;

14

2009 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministro ir Lietuvos Respublikos Uzsienio reikal ministro sakymas Nr. 1V-280/V-109 ,,Dl dokument vizai gauti pateikimo, visos isdavimo, taip pat ir vizos isdavimo pasienio kontrols punktuose, buvimo Lietuvos Respublikoje turint viza laiko pratsimo, vizos panaikinimo, kelioni organizatori ir kelioni agentr akreditavimo, atvej nustatymo, kai uzsienietis, turintis viz, gali studijuoti, dirbti ar uzsiimti kita teista veikla Lietuvos Respublikoje, taisykli patvirtinimo" pakeitimo" 15 2004 m. balandzio 29 d. Lietuvos Respublikos statymas dl uzsienieci teisins padties, Nr. IX-2206, Zin., 2004, Nr. 73-2539

33

- studentui, priimtam Lietuvos Respublikoje veikiancios aukstosios mokyklos nuoseklisias dienines studijas ir pateikusiam dokumentus dl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje isdavimo. Siuo atveju viza isduodama ne ilgiau kaip 6 mnesiams nuo prasymo isduoti leidim laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo dienos; - atvykstanciam Lietuvos Respublik dirbti pedagoginio darbo aukstosiose mokyklose arba vykdyti mokslini tyrim aukstosiose mokyklose ar mokslini tyrim staigose. Daugkartin ilgalaik viza isduodama uzsienieciui, periodiskai atvykstanciam Lietuvos Respublik dirbti, verstis profesine, kine ­ komercine veikla, vykdyti veikl, susijusi su religinmis apeigomis, mokytis svietimo staigoje, stazuotis, kelti kvalifikacij, dalyvauti profesiniuose mokymuose, gydytis, atlikti mokslo tyrimus mokslo ir mokymo staigose ar lankyti artimus giminaicius ir kitais atvejais, kai nereikalaujama, kad uzsienietis gaut leidim laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir jo pagrindin gyvenamoji vieta yra uzsienio valstybje. Nors nacionalin daugkartin viza suteikiama per trumpesn termin ir leidzia joje nurodyt termin bti Lietuvoje, atkreipiame dmes tai, kad nacionalin viza negalioja kitose Sengeno valstybse, o tik suteikia teis pirm kart vykti tranzitu per kit Sengeno valstybi teritorijas, kad bt galima atvykti Lietuvos Respublikos teritorij. Vadinasi, tyrjo, vaziuojancio daugkartins vizos pagrindu judjimo galimybs yra pakankamai apribotos, nes asmuo turs gauti Sengeno viz tos Sengeno valstybs atstovybje, kuri ketina vykti. Todl tyrjui tikslingiau yra gauti leidim laikinai gyventi Lietuvoje, kurio pagrindu gali vykti kitas Sengeno salis ir apsistoti jose iki 3 mnesi. Tyrjas, nordamas gauti daugkartin nacionalin viz, turi pateikti kvietim atvykti Lietuv ir dokumentus, patvirtinancius mokslini tyrim vykdym, arba dokumentus, kuri pagrindu atvykstama dirbti pedagoginio darbo. Pagal statym dl uzsienieci teisins padties 2 str. 11 d1., kvietimas ­ dokumentas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos fizinio arba juridinio asmens sipareigojim pasirpinti, kad Lietuvos Respublik atvykstantis uzsienietis bt tinkamai apgyvendintas jo buvimo Lietuvos Respublikoje turint viz laikotarpiu ir kad prireikus bt padengtos uzsieniecio grzimo kilms ar uzsienio valstyb, kuri jis turi teis vykti, islaidos. Kvietimo is tyrjo bt nereikalaujama tik tais atvejais, jei: tyrjas turi teis gyventi Europos Sjungos valstybje narje ir pateikia tai patvirtinant dokument; arba tyrjui nuosavybs teise priklauso Lietuvos Respublikoje registruotas bstas (vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba s eimai gyventi), kurio naudingojo ploto nuosavybs teise jam priklauso daugiau kaip 14 kvadratini metr, ir jis pateikia tai patvirtinancius dokumentus. Tokiomis pat slygomis kartu su uzsienieciu gali vykti ir jo s eimos nariai, jeigu kiekvienam seimos nariui (skaitant ir pat uzsieniet) tenka daugiau kaip po 14 kvadratini metr uzsienieciui nuosavybs teise priklausancio bsto16. Atsizvelgiant tai, kas auksciau isdstyta, teigtina, kad Direktyvos nuostatos yra perkeltos netinkamai ta prasme, kad tyrjas, atvykstantis trumpalaiks Sengeno vizos (C) pagrindu arba

16 Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministro ir Lietuvos Respublikos Uzsienio reikal ministro 2009 m. kovo 17 d. sakymas Nr. 1V-109/V-51 Dl Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministro ir Lietuvos Respublikos Uzsienio reikal ministro 2004 m. rugsjo 2 d. sakymo Nr. 1V-280/V-109 ,,Dl dokument vizai gauti pateikimo, vizos isdavimo, taip pat ir vizos isdavimo pasienio kontrols punktuose, buvimo Lietuvos Respublikoje turint viz laiko pratsimo, vizos panaikinimo, kelioni organizatori ir kelioni agentr akreditavimo, atvej nustatymo, kai uzsienietis, turintis viz, gali studijuoti, dirbti ar uzsiimti kita teista veikla Lietuvos Respublikoje, taisykli patvirtinimo" pakeitimo

34

daugkartins nacionalins vizos (D) pagrindu, gali greiciau patekti Lietuv. Direktyva reglamentuoja atvejus, kai tyrjai valstyb vaziuoja atlikti mokslini tyrim, kuri trukm yra ilgesn nei 3 mnesiai, todl tokia situacija yra taisytina, nes Direktyvos tikslai ­ supaprastinti tyrj vaziavim valstyb atlikti mokslini tyrim, kuri trukm ilgesn nei 3 mnesiai ­ lieka negyvendinti. Susiklosto tokia situacija, kai tyrjams labiau apsimoka atvykti trumpalaikiams vizitams. Tokia praktika kenkia ir Lietuvai, nes trumpam atvyk mokslininkai nesitvirtina ir neketina pasilikti Lietuvoje, neketina susisiekti tvirtesniais ilgalaikiais santykiais. Teigtina, jog Lietuvoje tvirtinus tokias svokas kaip mokslininko leidimas gyventi, mokslininko viza, susitarimas dl primimo, supaprastinant toki leidim isdavimo tvark, leidziant greiciau sukurti ilgalaikius tvirtus santykius tarp mokslini tyrim institucij ir atvykstanci tyrj. Susitarimas dl primimo padidint tiek kviecianci institucij atskaitomyb, tiek palengvint vaziavim, tiek sukurt galimyb atlikti mokslinius tyrimus kitose valstybse to paties susitarimo dl primimo pagrindu. Silymai: Turt bti sukurta pagreitinta procedra, sutrumpinanti prasymo dl leidimo gyventi isdavimo nagrinjimo laik. 2.10. Struktrizuotas norm isdstymas Lietuvos teisins sistemos analiz leidzia teigti, kad atskiri Direktyvos institutai perkelti nestruktrizuotai (pvz.: normos, reglamentuojancios tyrj teisin padt isdstytos ne tik 492 straipsnyje, bet ir bendruosiuose uzsienieci teisin padt reglamentuojanciuose straipsniuose). Toks teisinis reglamentavimas neatspindi Direktyvos esms, yra sunkiai suprantamas, apsunkina jos gyvendinim ir naudojimsi Direktyvoje tvirtintomis teismis. Toks reglamentavimas nra tikslingas, kadangi asmeniui, norinciam pasinaudoti siomis teismis gali bti sudtinga suprasti, kurios normos yra skirtos reguliuoti jo teisin padt. Norm isdstymas struktrizuotai leist isvengti sios problemos. Todl normos, reglamentuojancios tyrj teisin padt Lietuvoje, turt bti pateiktos sistemiskai, atskirame straipsnyje ar teiss akte. 2.11. Tyrj seimos nari susijungimas Direktyvos devintame straipsnyje dl tyrj seimos nari susijungimo, statymo 43 straipsnis numato paprastesnes leidimo laikinai gyventi isdavimo slygas. Tyrjui nra taikomi pragyvenimo Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, ne mazesnio kaip vienus metus galiojancio leidimo laikinai gyventi ir turti pagrstas perspektyvas gyti teis nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje reikalavimai. Uzsienieciui, seimos susijungimo atveju, leidimas laikinai gyventi is duodamas tokiam pat laikotarpiui kaip ir uzsienieciui, pas kur atvykstama gyventi. Isskyrus atvejus, kai seimos nariai turi teis gyventi Lietuvos Respublikoje kitu sio statymo nustatytu pagrindu, tyrjo leidimo laikinai gyventi panaikinimas taikytinas ir j leidimo panaikinimo atzvilgiu. Atkreiptinas dmesys, kad siuo metu tarptautiniu mastu teis susijungti su seima neegzistuoja kaip savarankiska zmogaus teis, ji isvedama is teiss pagarb seimos gyvenimui. Seimos susijungimo direktyvoje pirm kart pripazstama teis seimos susijungim. Pagal Seimos susijungimo direktyv (2003 m. rugsjo 22 d, Tarybos direktyva

35

Nr. 2003/86/EB dl teiss seimos susijungim), seimos susijungimas ­ valstybje narje teistai gyvenancio uzsieniecio seimos nari atvykimas ir gyvenimas toje valstybje narje, kad bt issaugota seima, nesvarbu, ar seimos santykiai atsirado pries asmeniui atvykstant valstyb nar ar jam atvykus. Seimos susijungimo procedra vyksta per Lietuvos Respublikos diplomatines ir konsulines atstovybes uzsienyje, o sprendim priima Migracijos departamentas prie VRM. Sprendimas turi bti priimtas per 6 mnesius, taciau numatoma galimyb s termin pratsti dar iki 3 mn. Tokie terminai nepazeidzia Direktyvos17. Seimos svoka yra tvirtinta statymo dl uzsienieci teisins padties 2 str. - 26 d. nustato, kad s eimos nariai ­ sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerysts sutartis, vaikai (vaikiai) (toliau ­ vaikai) iki 18 met, skaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerysts sutartis, vaikus iki 18 met, jeigu jie nesudar santuokos ir yra priklausomi nuo tv, taip pat pirmos eils tiesiosios aukstutins linijos giminaiciai, kurie is laikomi ne maziau kaip vienerius metus ir negali pasinaudoti kit seimos nari, gyvenanci uzsienio valstybje, parama. statymo 2 str. 27 d. taip pat tvirtina ir s eimos susijungimo svok ­ Lietuvos Respublikoje teistai gyvenancio uzsieniecio, kuris nra Europos Sjungos pilietis, seimos nari atvykimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje, kad bt issaugota seima, nepaisant to, ar seimos santykiai atsirado pries atvykstant uzsienieciui, ar jam atvykus. statymo 43 str. nurodomi ir tam tikri reikalavimai vaziuojantiems tyrjo seimos nariams. Jei pas tyrj atvyksta jo sutuoktinis arba registruota partneris, abu uzsienieciai sutuoktiniai arba uzsienieciai, sudar registruotos partnerysts sutart, turi bti ne jaunesni kaip 21 met, taip pat vidaus reikal ministro nustatyta tvarka turi bti nustatyta, ar sudaryta santuoka arba registruota partneryst nra fiktyvi. Prasymas isduoti leidim laikinai gyventi gali pateikiamas uzsieniecio, kurio seimos nariai atvyksta seimos susijungimo tikslu, arba vieno is pilnameci seimos nari. Reikalavimai vykstantiems seimos nariams: turti galiojant sveikatos draudim patvirtinant dokument, kai Lietuvos Respublikos statym numatytais atvejais nra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtint Lietuvos Respublikoje gyvenancio Lietuvos Respublikos piliecio arba uzsieniecio sipareigojim apmokti islaidas uz gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos prieziros paslaugas; turi pakankamai ls ir (ar) gauna reguliari pajam, kuri pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikoje turi gyvenamj patalp nuosavybs teise ar naudojasi gyvenamja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka registruota, arba pateikia teiss akt nustatyta tvarka patvirtint fizinio ar juridinio asmens sipareigojim suteikti jam gyvenamj patalp leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. Nors pagal Lietuvos Respublikos statymus seimos nariais pripazstami ir partneryst sudar asmenys (statymo dl uzsienieci teisins padties 2 str. 26 d., CK 3 knygos VI dalies XV skyrius), Migracijos departamento duomenimis, homoseksuals sutuoktiniai ar registruoti partneriai nebt pripazstami seimos nariais ir leidimo gyventi s eimos susijungimo

Bieksa Laurynas, Jakulevicien Lyra, Seimos susijungimo direktyvos perklimo Lietuvos teis ir gyvendinimo problemos//Socialini moksl studijos, Mykolo Romerio universitetas, 2009, ISSN 2029-2236

17

36

tikslais negalt gauti. Tokie asmenys turt gauti leidim gyventi, viz atsizvelgiant si dokument isdavimo bendruosius pagrindus. Manome, kad tokia tvarka pazeidzia homoseksuali asmen teises, taip pat apsunkina tyrim institucij, aukstj mokykl galimybes tokius asmenis pas save pasikviesti, nes j sutuoktiniai/partneriai negalt atvykti LR paprastesne tvarka. Jei asmenims leidziama susijungti Lietuvoje, konsulin staiga isduoda vienkartin nacionalin viz. Viz isdavimo taisykls nenumato joki specifini slyg, siekiant palengvinti atvykim, isskyrus vizos isdavim remiantis isduotu leidimu gyventi. 2.12. Dl leidim gyventi Mintame 40 straipsnyje 3 dalyje nustatoma, kad "Uzsienietis, kuriam s straipsnio 1 io dalyje nustatytais pagrindais isduodamas arba keiciamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti sio statymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas slygas". Sios slygos yra bendros visiems, mokslininkai neis skiriami is vis uzsienieci, todl manome, kad esama tvarka per daug sudtinga ir neatitinka direktyvos tiksl, kurioje siekiama kaip tik supaprastinti tvark atvykstantiems mokslininkams. 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas gyventi uzsienieciui isduodamas, jeigu uzsienietis: 1) atitinka Sengeno sien kodekse nustatytas atvykimo slygas; 2) turi galiojant sveikatos draudim patvirtinant dokument, kai Lietuvos Respublikos statym numatytais atvejais nra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtint Lietuvos Respublikoje gyvenancio Lietuvos Respublikos piliecio arba uzsieniecio sipareigojim apmokti islaidas uz gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos prieziros paslaugas; 3) turi pakankamai ls ir (ar) gauna reguliari pajam, kuri pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi gyvenamj patalp nuosavybs teise ar naudojasi gyvenamja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka registruota, arba pateikia teiss akt nustatyta tvarka patvirtint fizinio ar juridinio asmens sipareigojim suteikti jam gyvenamj patalp leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) prireikus pateikia isvyk ir gyvenimo uzsienio valstybse sras. Si tvarka yra per daug sudtinga, nes mokslininkui norinciam atvykti Lietuv reikia turti gyvenamj viet mokslinio tyrimo laikotarpiui, turint omeny, kad leidimas gyventi gaunamas bnant ne Lietuvoje, yra sudtinga issinuomoti but nuotoliniu bdu visam mokslinio tyrimo laikotarpiui ar kitaip gyti gyvenamj viet. Norint supaprastinti tvark galima taisyti esamas normas pvz. mokslini tyrim staigai laiduojant uz atvykstant uzsieniet, kad jis turs gyvenamj viet, ar nustatyti termin, per kur privaloma susirasti gyvenamj viet mokslinio tyrimo laikotarpiui, o leidimo gavimui uztekt, kad bt rodyta, kad turi gyvenamj viet vienam mnesiui (pvz. viesbutyje, mokslinio tyrimo staigos bendrabutis, jei toks yra). Jei uzsienietis per nustatyt laik nesusiranda gyvenamosios vietos tada leidimas laikinai gyventi gali bti panaikintas. Estijoje yra tvirtintos ir perkeltos nuostatos dl mokslini staig akreditacijos, nustatant, kad tyrjus gali pasikviesti tik mokslini tyrim staiga, kuri yra registruota Svietimo ir mokslo

37

ministerijoje bei yra gavusi teigiam vertinim valstybs patvirtintos mokslini tyrim institucijos. Be to, Estijoje yra tvirtinti ir specials leidimai ­ leidimai gyventi mokslini tyrim tikslais, vadinasi buvo tinkamai perkeltos Direktyvos nuostatos dl leidim gyventi su nuoroda ,,tyrjas" isdavim. Pastebtina, kad Estijoje yra perkeltos Direktyvos nuostatos dl susitarimo dl primimo, vadinasi tiek valstyb, tiek tyrjas gyja visas is sio susitarimo isplaukiancias garantijas susitarimu dl primimo tyrjas sipareigoja uzbaigti mokslini tyrim projekt, o organizacija sipareigoja priimti tyrj nepazeisdama tyrjo leidimo slyg. Vadinasi tiek tyrjas, tiek valstyb turi garantij, kad tyrjai vaziuoja nepazeisdami leidimo valstyb slyg, siuo atveju, atsakomyb prisiima mokslini tyrim institucija, todl tyrjas, kilus nesklandumams, gals is jos reikalauti zalos atlyginimo. Tyrjas ir valstyb susitarimu dl primimo uztikrinami, kad atitinkami organizacijos padaliniai patvirtino mokslini tyrim projekt, apsvarst mokslini tyrim tiksl bei trukm, taip pat, ar yra btini finansiniai istekliai jiems atlikti; valstyb uztikrinama, kad tyrjas turi tinkam kvalifikacij, tyrjo buvimo valstybje narje metu jis turi pakankamas mnesines pajamas savo islaidoms ir kelions atgal, tyrjas buvimo valstybje narje metu turi ligos draudim, apimant vis rizik. Pasirasius susitarim dl primimo, pagal nacionalinius teiss aktus valstyb gali reikalauti, kad mokslini tyrim organizacija pateikt tyrjui individual pareiskim, jog ji prisiima finansin atsakomyb. Be to, Estijoje yra nustatyti protingi terminai dl leidimo gyventi Estijoje isdavimo procesas gali uztrukti iki 2 mn. Cekijoje sprendimas dl leidimo gyventi yra priimamas: per 270 dien nuo pareiskimo padavimo, seimos susijungimo tikslais per 60 dien nuo prasymo padavimo, studij, mokslini tyrim tikslais ar seimos atvykimo pas tyrj tikslais. Atsizvelgiant tai, manome, kad Cekijoje taip pat tinkamai nustatyti protingi leidim gyventi is davimo terminai. Pranczijoje, jei asmuo turi daktaro laipsn arba mokosi, kad tok gaut, jis atvyksta mokslininko statusu. Toks asmuo turi paprasyti kvietimo is priimancios mokslini tyrim institucijos. Toks dokumentas galina kreiptis dl mokslininko vizos. Kai gaunamas kvietimas, asmuo gali pras trumpo arba ilgo buvimo vizos (iki 3 mn. arba virs 3 mn.). Trumpo buvimo yti viza atleidzia nuo pareigos kreiptis dl leidimo gyventi. Turint ilgo buvimo viz, asmuo turi pareig kreiptis dl leidimo gyventi, kai tik asmuo atvyksta Pranczij. Jei kartu atvyksta sutuoktinis ar partneris, toks asmuo turi kreiptis dl mokslininko sutuoktinio vizos. 2.12.1. Leidimas laikinai gyventi Prasymas isduoti leidim laikinai gyventi gali bti pateikiamas paties uzsieniecio arba mokslini tyrim staigos, kur patenkinus, leidimas isduodamas vieniems metams arba, jeigu tyrim ir (arba) eksperimentins pltros darb trukm yra mazesn negu vieni metai, mokslini tyrim ir (arba) eksperimentins pltros darb vykdymo laikotarpiui. Pagal 2009 m. geguzs 18 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro sakymu Nr. 1V-205 patvirtint Dokument leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo tvarkos apras (Zin., 2009, Nr. 622501), statyme nustatytus leidimo laikinai gyventi isdavimo ir keitimo pagrindus patvirtina sie dokumentai: darbo sutartis, Lietuvos Respublikoje registruotos mokslini tyrim staigos 38

registravimo pazymjimas, sios staigos tarpininkavimo rastas bei dar 6 mnesius nuo darbo sutarties termino pabaigos galiojantis rasytinis sipareigojimas, kad tuo atveju, jei uzsienietis neteistai pasilikt Lietuvos Respublikoje, staiga kompensuos islaidas, susijusias su uzsieniecio buvimu ir grzimu ar issiuntimu, kai tos islaidos padengiamos valstybs lsomis. Nutrauks mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentins pltros darbus arba pasibaigus uzsieniecio darbo sutarciai, sudarytai su mokslini tyrim staiga, jis privalo isvykti is Lietuvos. Nuostata, jog btinas staigos rasytinis sipareigojimas dl islaid kompensavimo, jei uzsienietis laiku neis vyksta iss alies, kelia abejoni. Direktyvos 5 str. 3 d. minima, jog valstybs gali reikalauti tokio staigos sipareigojimo, taciau tai nra privaloma. Lietuva turt labiau apsvarstyti, ar si nuostata tikrai yra reikalinga, kadangi ji sudaro papildomus rpescius uzsienieciams norintiems atvykti (nes ne visada tyrim staiga nors prisiimti toki atsakomyb), bei sukelia problem ir pacioms staigoms, kadangi abejotina, ar staigos turi bti atsakingos uz uzsieniecio veiksmus, kai baigiasi darbo sutartis ir j nebesieja jokie teisiniai santykiai. 2.12.2. Leidimo gyventi panaikinimas Kaip galimus pagrindus panaikinti isduot leidim gyventi ar atsisakyti j pratsti, direktyvos 2005/71/EB 10 straipsnis vardija tokius atvejus: jeigu jis buvo gautas apgauls bdu arba paaiskjus, kad j turintis asmuo nesilaik arba nesilaiko numatyt atvykimo ir buvimo slyg arba gyvena kitais tikslais, nei jam buvo leista gyventi, taip pat viesosios tvarkos, visuomens saugumo ar visuomens sveikatos sumetimai. statymo 50 straipsnis, kaip atskir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrind, vardija mokslini tyrim ir (arba) eksperimentins pltros darb nutraukim arba uzsieniecio darbo sutarties, sudarytos su mokslini tyrim staiga, pabaig, jei tuo remiantis buvo gautas leidimas laikinai gyventi. 2.12.3. Reikalavimai vaziuojanciam tyrjui Direktyva taip pat nustato tam tikrus reikalavimus tyrjui is treciosios salies: buvimo valstybje narje metu tyrjas turi pakankamas mnesines pajamas savo islaidoms ir kelions atgal is laidoms padengti pagal tuo tikslu valstybs nars paskelbt maziausi sum, kad neturt kreiptis valstybs nars socialins pagalbos sistem; tyrjas buvimo valstybje narje metu turi ligos draudim, apimant vis rizik, kuri paprastai numatoma apdraudziant atitinkamos valstybs nars piliecius (Direktyvos 6,7 str.). statymo Dl uzsienieci teisins padties 26 straipsnyje nurodoma, kad leidimas gyventi uzsienieciui gali bti isduodamas arba keiciamas, jeigu uzsienietis turi galiojant sveikatos draudim patvirtinant dokument, kai Lietuvos Respublikos statym numatytais atvejais nra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtint Lietuvos Respublikoje gyvenancio Lietuvos Respublikos piliecio arba uzsieniecio sipareigojim apmokti islaidas uz gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos prieziros paslaugas ir jei uzsienietis turi pakankamai ls ir (ar) gauna reguliari pajam, kuri pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. S normos yra detalizuojamos 2007 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Socialins ios apsaugos ir darbo ministro sakyme dl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje ls dydzio,

39

kuris gali bti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, uzsienieciui, prasanciam isduoti leidim gyventi, nustatymo Nr. A1-22 bei 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Uzsienieci sveikatos draudimo tvarkos apraso patvirtinimo Nr. 230. Pirmajame sakyme tvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje ls dydis (minimalija mnesine alga ­ MMA), kuris gali bti laikomas pakankamu pragyventi vien kalendorin mnes Lietuvos Respublikoje uzsienieciui, prasanciam isduoti leidim gyventi yra: - uzsienieciui, ketinanciam studijuoti, mokytis, stazuotis, kelti kvalifikacij, dalyvauti profesiniuose mokymuose, ­ 0,5 MMA; - uzsienieciui, neturinciam 18 met, ­ 0,5 MMA; - kitiems uzsienieciams ­ 1 MMA. Antrajame nutarime reglamentuojama, kad uzsieniecio sveikatos draudimo sutartis turi bti sudaryta su bet kurios valstybs draudimo mone. Sveikatos draudimo sutartis (liudijimas) turi garantuoti, kad bus apmoktos btinosios medicinos pagalbos ir visos islaidos kelions metu, kurios gali atsirasti rysium su grzinimu tvyn (medicininis transportavimas, skaitant palyd (medik brigados, gydytojo) dl sveikatos priezasci. Minimali sveikatos draudimo suma vienam uzsienieciu yra: 1) 20000 lit: -atvykstanciam Lietuvos Respublik be vizos; - oro uosto tranzitins (A), tranzitins (B), ilgalaiks (D) vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje isdavimo, keitimo ar pratsimo atveju; 2) 30000 eur ­ trumpalaiks vizos (C) isdavimo ar pratsimo atveju. Sveikatos draudimo sutartis turi galioti vis uzsieniecio buvimo Lietuvos Respublikoje laik. Atsizvelgiant tai, manome, kad Direktyvos nuostatos dl tam tikr reikalavim tyrjams yra perkeltos tinkamai. 2.13. Diplom pripazinimas Manome, kad daugiau dmesio Lietuvos Respublikos teisinje sistemoje turt bti skiriama tyrj teisms, kurios is vardintos Direktyvos 12 straipsnyje. Direktyvos 12 str. nurodo, kad valstybs nars tyrjams turi taikyti tokias pacias slygas, kaip ir j pilieciams dl: Diplom, pazymjim ir kit profesin kvalifikacij rodanci dokument pripazinimo pagal atitinkam nacionalin tvark. Pazymtina, kad tiek LR pilieciams, gijusiems issilavinim uzsienio valstybse, tiek uzsienieciams, gijusiems issilavinim ne LR, taikoma tokia pat kvalifikacij rodanci dokument pripazinimo tvarka. Issilavinimas, gytas LR, pripazstamas automatiskai. Kvalifikacij rodantys dokumentai LR pripazstami pakankamai sudtinga ir ilgai trunkancia tvarka, kvalifikacijos pripazinimas vykdomas kvalifikacij lyginimo principu: pripazstama, kad uzsienyje gyta kvalifikacija atitinka tam tikr kvalifikacij, teikiam Lietuvoje, jeigu, vadovaujantis kvalifikacijos vertinimu, negalima nurodyti esmini skirtum tarp teiss akt nustatyt reikalavim mintai kvalifikacijai gyti Lietuvoje (Vertinimo ir pripazinimo nuostat 2 punktas). Teis pripazinti/nepripazinti kvalifikacij turi

40

Studij kokybs vertinimo centras ir Svietimo ir mokslo ministerija. Manome, kad toks kvalifikacijos pripazinimas yra objektyviai pateisinamas, nes studij dalykai LR ir uzsienyje skiriasi, mokomasi pagal skirtingas programas, todl negalima teigti, jog specialistai, baig to paties tipo mokslus skirtingose valstybse bus vienodos kvalifikacijos. Lietuvoje yra tam tikr kvalifikacijos pripazinimo sprag. Pvz.: nenostrifikuojami mokslo laipsniai, suteikti uz darbus, kurie nepagrsti objektyvia mokslini tyrim metodika ar skirti komunistinei ideologijai ir praktikai teisinti bei pateisinti. Kyla klausimas, ar nacionalins institucijos turi teis antr kart vertinti disertacij ir sprsti, ar ji apginta tinkamai? Taip pat kyla klausimas, ar nra diskriminuojami tyrjai, kuri darb tematik sudaro komunistin ideologija? Be to, numatyta mokslo laipsni nostrifikavimo tvarka is esms nebuvo keiciama nuo pat primimo dienos. 1992 metais primus nutarim dl mokslo laipsni nostrifikavimo, daugiausia prasym buvo pateikta nostrifikuoti buvusios Soviet Sjungos sistemos mokslo laipsni (moksl kandidato ir moksl daktaro) diplomus ir buvusios Soviet Sjungos sistemos mokslo vard (docento ir profesoriaus) atestatus, o uzsienio mokslo ir studij institucijose gyti mokslo laipsni diplomai sudar tik nedidel vis gaut prasym dal. Dabar didzioji dalis nostrifikuoti pateikiam mokslo laipsni diplom yra gyta uzsienio mokslo ir studij institucijose. Per s laikotarp isaugo akademinis judumas, uzsienio valstybi, suteikusi mokslo laipsnius, o kartu ir reikalavim, kuriuos vykdzius gali bti suteiktas sis laipsnis, vairov. Lietuvos mokslo tarybos praktika atskleid tam tikr Mokslo laipsni nostrifikavimo nuostatuose tvirtint taisykli netikslum, o kai kuriais atvejais ir si nuostat taikymo problem. Kitas dalykas, vykdzius nostrifikacijos procedr, asmeniui isduodamas ne pripazinimo pazymjimas, o nacionalinis diplomas, todl zmogus turi du diplomus18. 2.14. Dl darbo slyg, skaitant darbo uzmokest ir atleidim LR tyrjams yra nustatyti tam tikri atlyginimo nustatymo kriterijai. 2007 m. balandzio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 337 Dl mokslo ir studij institucij vadov, j pavaduotoj, akademini padalini vadov, j pavaduotoj, mokslini sekretori, mokslo darbuotoj, kit tyrj ir dstytoj darbo apmokjimo slyg apraso patvirtinimo. Sis aprasas reglamentuoja valstybini aukstj mokykl ir valstybs mokslini tyrim staig, kuri teisin forma yra biudzetin staiga (toliau kartu vadinama ­ mokslo ir studij institucijos), vadov, j pavaduotoj, akademini padalini vadov, j pavaduotoj, mokslini sekretori, mokslo darbuotoj, kit tyrj ir dstytoj (toliau kartu vadinami ­ darbuotojai) darbo apmokjim is Lietuvos Respublikos valstybs biudzeto ls (skaitant specialij program lsas) ir kit mokslo ir studij institucij teistai gaut ls. Kadangi siame aprase yra tik neapibrztai minimi darbuotojai, tai nra nustatomas pilietybs reikalavimas. Todl remiantis sisteminiu ir loginiu teiss norm aiskinimu, uzsienieciams tyrjams si tvarka taip pat taikoma ir atlyginimas jiems nustatomas lygiai kaip ir LR. Europos mokslinink chartija teigia, kad darbdaviai ir (arba) finansuotojai turt uztikrinti, kad mokslinink, ypac tik pradedanci mokslin karjer, primimo darb standartai bt tiksliai apibrzti ir palengvint socialiai pazeidziam grupi ar sugrztancij dirbti mokslininko darb, skaitant dstytojus (bet kurio lygio),

18

Informacija paimta is ISM studijos ,,Uzsienyje gyt kvalifikacij ir mokslo laipsni akademinis pripazinimas" (Kaunas, 2009 m.)

41

sugrztancius tsti mokslininko veiklos, primim darb. Lyginant s nuostatas galima ias teigti, kad Lietuvoje nacionaliniu mastu primimo mokslininko pareigas reikalavimai yra labai bendro pobdzio. Pagal Lietuvoje galiojancius statymus, Lietuvoje tyrjai galt bti darbinami tokiais pagrindais: - pagal neterminuotas (neapibrztam laikui) sutartis, - pagal terminuotas darbo sutartis, - pagal darbo sutartis dl antraeili (ne pagrindini) pareig, - pagal autorines sutartis.19 Taciau statymo dl uzsienieci teisins padties 492 str. 1 d. nurodyta, leidimas laikinai gyventi gali bti isduodamas uzsienieciui, kuris ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentins pltros darbus kaip tyrjas pagal darbo sutart, sudaryt su mokslini tyrim staiga. Vadinasi tyrjai, nordami atvykti Lietuv statymo 492 str. pagrindu, turi bti sudar darbo sutart su mokslini tyrim institucija. Uzsienio tyrjai austosiose mokyklose, remiantis Mokslo ir studij statymo 61 str., gali bti darbinami ne ilgesniam nei 2 met terminui, kviestiniams dstytojams ir mokslo darbuotojams siame statyme nustatyta skyrimo pareigas tvarka netaikoma. Atsizvelgiant tai, teigtina, kad nors kviestiniams dstytojams ir netaikoma sudtinga konkursin darbinimo tvarka, jiems yra nustatomas apribojimas suteikiant galimyb sidarbinti tik dvejiems metams, taip pazeidziant teist lkesci ir teisinio stabilumo principus. Tyrjai mokslo institucijose darbinami mokslini tyrim projekto trukmei, vadinasi, su jais irgi yra sudaromos terminuotos darbo sutartys. Atsizvelgiant tai, manome, kad trecij sali tyrjui nra taikomos lygiaverts darbinimo slygos, kaip ir Lietuvos tyrjams. ia Be to, atsizvelgdami Direktyvos 1 str. formuluot - s direktyva nustatomos trecij sali tyrj leidimo valstybi nari teritorij slygos ilgesniam kaip trij mnesi laikotarpiui mokslini tyrim projektui vykdyti pagal susitarim dl primimo, sudaryt su mokslini tyrim organizacija ­ manome, kad Direktyva siek tvirtinti, jog is tyrjo, atvykstancio valstyb nar atlikti mokslini tyrim, neturi bti reikalaujama sudaryti darbo ar kitoki sutart su mokslini tyrim institucija. Tyrjas turi turti galimyb atvykti atlikti mokslini tyrim vien susitarimo dl primimo pagrindu. Nagrinjant Direktyvoje tvirtintas susitarimo dl primimo slygas manome, kad susitarimu dl primimo aptariamos visos bsimos tyrjo darbo slygos (Direktyvos 6 str. 2 d., d) p. ­ mokslini tyrim institucijos gali pasirasyti susitarimus dl primimo, jeigu susitarime dl primimo nurodomi teisiniai santykiai ir tyrj darbo slygos), todl atskiros sutarties sudarymas yra netikslingas ir pernelyg apkraunantis tyrjus bei priimancias institucijas. Tyrjui priimancioje valstybje turi bti sukuriamos tokios slygos, kad jam nereikt sudarinti papildom susitarim su priimancia institucija, o susitarimo dl primimo pagrindu tyrjas galt gauti visas teikiamas valstybs garantijas. Kitose Europos valstybse is tyrjo taip pat reikalaujama darbo sutartis ­ Airijoje20, Pranczijoje21, Austrijoje22, Vokietijoje23.

19

Socialini tyrim instituto atliktas tyrimas ,,Mokslinink socialins garantijos", projekto vadovas: dr. (hp) Romas Lazutka, Baigiamoji tyrimo ataskaita, Vilnius, 2008 m. 20 http://www.iua.ie/iua-activities/HostingAgreementScheme.html 21 http://www.universite-lyon.fr/24909993/0/fiche___pagelibre/&id= 22 http://www.oad.at/_english/austria/entry/research_more6.html

42

Iseitin ismoka Iseitins ismokos nra reiksminga socialin garantija tyrjams, nes tyrjai dirba pagal terminuotas sutartis, todl darbdavys gali atleisti darbuotoj sulauks tos sutarties pabaigos, o darbo pagal autorines sutartis ar ne pagrindines pareigas statusas nenumato iseitini pasalp. Neteks darbo tyrjas, kaip ir bet kuris kitas bedarbis, turi teis nedarbo ismok. ,,Teis nedarbo draudimo ismok turi bedarbiais teritorinje darbo birzoje siregistrav apdraustieji, <...> kuriems teritorin darbo birza nepasil darbo, atitinkancio j profesin pasirengim bei sveikatos bkl, ar aktyvios darbo rinkos politikos priemoni" Joki papildom ar speciali slyg mokslininkams dl teiss si ismok, jos dyd ar mokjimo trukm nra numatyta. Realias socialines garantijas asmuo dl nedarbo gali gauti tik tuo atveju, jei tyrjas iki siregistravimo teritorinje darbo birzoje turi ne mazesn kaip 18 mnesi nedarbo draudimo staz per paskutinius 36 mnesius, vadinasi, mokslininkai, kurie vaziuoja trumpam, moksliniams tyrimams atlikti, nedarbo socialinio draudimo garantij negaus. Darbo laikas Gali bti nustatomas sutrumpintas darbo laikas darbuotojams, kuri darbo pobdis yra susijs su didesne protine, emocine tampa. Darbo laiko sutrumpinimo tvark nustato Vyriausyb (145 str.). Darbuotoj, kuri darbo pobdis susijs su didesne protine, emocine tampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkoje 40 teigiama, kad ne ilgesn nei 36 valand darbo savait nustatoma dstytojams, dirbantiems aukstosiose, aukstesniosiose mokyklose. Valstybini aukstj mokykl dstytoj konkreti darbo laiko savaits trukm reglamentuojama universitet senat arba kolegij akademini taryb nustatyta tvarka. Daugiausia dmesio turt bti kreipiama inter alia lankscias darbo valandas, darb ne vis darbo dien, darb nuotoliniu bdu, mokslininko krybines atostogas ir btinas finansines ir administracines nuostatas, kurios tai padt uztikrinti. Atostogos Pailgintos iki penkiasdesimt astuoni kalendorini dien kasmetins atostogos suteikiamos kai kuri kategorij darbuotojams, kuri darbas susijs su didesne nervine, emocine, protine tampa bei profesine rizika, taip pat kuri darbo slygos yra specifins. Vyriausyb 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 941 yra patvirtinusi darbuotoj, turinci teis pailgintas atostogas, kategorij sras ir konkreci pailgint atostog trukm. Tarp mint darbuotoj yra minima mokslo ir studij institucij mokslo darbuotojai (vyriausieji mokslo darbuotojai, vyresnieji mokslo darbuotojai, mokslo darbuotojai, jaunesnieji mokslo darbuotojai), kuriems nustatyta 56 kalendorini dien atostogos. LR darbo kodeksas (178 str.) reglamentuoja ir tikslini atostog rsis, tarp kuri nurodoma krybins atostogos. Pastarj paskirtis: disertacijai uzbaigti, vadovliams rasyti ir pan. Krybini atostog trukm, suteikimo ir apmokjimo tvark reglamentuoja statymai, darbo ir kolektyvin sutartis.

23

http://www.uni-konstanz.de/welcome/?cont=formalitaeten&subcont=formalitaeten_behoerde&lang=en

43

Kadangi uzsienio tyrjai yra darbinami pagal LR DK nuostatas, tai jiems irgi yra taikomos visos auksciau mintos socialins garantijos. Atlyginimo uz darb garantijos Mokslo ir studij institucij mokslo darbuotoj ir pedagog darbo apmokjim reglamentuoja 2003 m. LR Vyriausybs nutarimas ,,Dl mokslo ir studij institucij mokslo darbuotoj ir pedagog darbo apmokjimo45" pakeitimo". Pagal s nutarim, mokslo ir studij institucij mokslo darbuotoj, kit tyrj ir dstytoj darbo uzmokest sudaro tarnybinis atlyginimas, priedai ir priemokos. Mokslo ir studij institucij mokslo darbuotoj, kit tyrj ir dstytoj tarnybini atlyginim koeficientai yra skaiciuojami mokslo ir studij institucij asistento baziniais tarnybiniais atlyginimais, kuris sudaro 5,5 karto indeksuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtintos bazins mnesins algos. Lietuvoje mokslinink atlyginim dydis nesudaro slyg placiau gyvendinti mokslinink mobilum tarptautiniu mastu (jis greiciau lemia vienpus mobilum ­ is Lietuvos kitas salis).24. Socialins apsaugos srici, kaip apibrzta 1971 m. birzelio 14 d. Tarybos reglamente dl socialins apsaugos sistem taikymo pagal darbo sutart dirbantiems asmenims ir j seimos nariams, judantiems Bendrijoje. Kaip minta auksciau, socialinis draudimas, tik pagal darbo arba autorines sutartis dirbantiems tyrjams, turintiems tam tikr socialinio draudimo staz. Pagrindins problemos, su kuriomis susiduria tyrjai, yra darbo stazo uzskaitymas, pensij schemos nelankstumas. To priezastis yra pasens reglamentavimas, nepritaikytas naujoms judumo formoms. Pritariame Europos Bendrij Komisijos nuomonei, jog turt bti tobulinama nacionalin teis, sudaromi dvisaliai ir daugiasaliai socialins apsaugos susitarimai su treciosiomis salimis, juose numatant taisykles, kuriomis bt palengvintas tarptautinis mokslo darbuotoj judumas. Turt bti trauktos specialios nuostatos, kuriose bt numatyta galimyb 1) sudti laikotarpius, 2) pritaikyti pensij gijimo, issaugojimo ir perklimo slygas siems asmenims, 3) kurti mokslo darbuotojams skirtas ES lygmens pensij sistemas.25 Bt tikslinga su analizuojama direktyva suderinti ne tik statym Dl uzsienieci teisins padties, bet taip pat padaryti atitinkamus pakeitimus Mokslo ir studij statyme. Cia turt bti perkelta ir detalizuota direktyvos 11 str. 1d. nuostata, kad tyrjai turi teis dstyti nacionaliniuose teiss aktuose nustatyta tvarka. statymas turt numatyti, kokias pareigybes galt uzimti tyrjas, kokie reikalavimai jam bt keliami, kokias teises ir pareigas jis turt aukstojoje mokykloje. Apibendrinant direktyvos suderinim su LR teise, galima daryti isvad, jog direktyvos gyvendinimui yra padti tik pagrindai. LR statymus yra perkeltos tik pagrindinius direktyvos reikalavimus reglamentuojancios normos. Tai yra LR legalizuoja trecij sali tyrj atvykim, laikino leidimo gyventi jiems suteikim, bet nedetalizuoja darbo slyg, socialins apsaugos garantij, seimos nari padties.

24

Socialini tyrim instituto atliktas tyrimas ,,Mokslinink socialins garantijos", Projekto vadovas: dr. (hp) Romas Lazutka, Baigiamoji tyrimo ataskaita, Vilnius, 2008 m. 25 Europos Bendrij Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui geresns karjeros ir judumo galimybs, mokslo darbuotojams skirta Europos partneryst. Briuselis, 2008-5-23.

44

3. TRECIJ SALI TYRJ IR MOKSLININK SOCIALINI ASPEKT VERTINIMAS: EMPIRINIO TYRIMO REZULTAT APIBENDRINIMAS

S empirinio tyrimo tikslas - aptarti kvalifikuot darbuotoj migracij ir Lietuvos, io kaip "intelektualios" imigracijos valstybs, perspektyvas. Tyrimu taip pat siekiama apibendrinti Lietuvoje gyvenanci ir dirbanci aukstos kvalifikacijos tyrj ir mokslinink padt ir vertinti pozityvius ir negatyvius veiksnius, darancius tak j integracijai darbo rink ir platesn socialin lauk. Tyrimo aktualum lemia sios priezastys: 1. Lietuvoje auks kvalifikacijos darbuotoj emigracija skelbiama kaip ,,pavojinga", o tos akademiniame diskurse apie intelektin kapital dazniausiai kalbama tyrj ir mokslinink emigracijos ir prot nutekjimo kontekste. Dl to intelekto pritraukimas is ne ES sali Lietuvai yra aktualus. 2. Ne Europos Sjungos sali aukstos kvalifikacijos tyrj ir mokslinink imigracijos tyrim Lietuvoje dar nebuvo atlikta. Mokslinink ir tyrj mobilumo tyrimai dazniausiai remiasi statistine kiekybine analize. Kokybini tyrim su ne ES sali aukstos kvalifikacijos tyrjais ir mokslininkais Lietuvoje nra atlikta. 3.1. Tyrimo metodologija atranka ir ribotumai S iame tyrime26 tyrju (doktorantu) laikomas aukstj issilavinim turintis asmuo, atliekantis mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentins pltros darbus. Mokslininkas ­ tai tyrjas, atliekantis mokslinius tyrimus ir turintis mokslo laipsn ir (ar) pedagogin vard. Mokslo darbuotojas (angl. researcher) ­ asmuo, institucijose, kitose staigose ar organizacijose vykdantis mokslinius tyrimus ar kit krybin darb, susijus su mokslo zini praktiniu panaudojimu. 2009 m. rugsjo ­ spalio mn. buvo atliktas kokybinis tyrimas (face-to-face interviu arba interviu rastu (el.pastu) su trecij sali sali pilieciais). Tyrimo atrankos kriterijus ­ ne zemesn nei tyrjo (doktoranto) kvalifikacija. Tyrime dalyvavo tyrjai ir mokslininkai, kurie gyvena Lietuvoje ne trumpiau nei 6 mnesius, dirba pagal darbo sutart arba yra universitet/mokslo institut doktorantai. tyrim netraukti pagal vairias main programas ir stipendijas (dvigubo diplomo, LLP/Erasmus Mundus, Fullbright ir pan) atvyk asmenys bei asmenys dirbantys uzsienio sali diplomatinse atstovybse. Atsirenkant respondentus taikyta ,,sniego gnizts" atranka, nes nra tiksli duomen apie trecij sali piliecius (yra bendri skaiciai zr. Etniskumo studijos, 2009, Nr.2) ­ mokslininkus ir tyrjus ­ dirbancius Lietuvoje. Pirminiai ,,sniego gnizts" atrankos subjektai buvo personalo, mokslo ir tarptautini rysi skyriai universitetuose, bei mokslini tyrim institut moksliniai sekretoriai ar kiti darbuotojai, kurie padjo surasti arba nurod jiems zinomus trecij sali piliecius, kurie galt dalyvauti apklausoje. Atsirenkant respondentus taikytas maksimalios variacijos principas t.y. buvo stengiamasi traukti is vairi sali, skirtingo amziaus ir skirting socioekonomin status uzimancius respondentus, dirbancius tiek valstybiniame, tiek privaciame ar ne pelno sektoriuje. Tyrime naudojami 16 interviu: 6-i

26

Pagal Lietuvos Statistikos departamento vartojamus apibrzimus

45

face-to-face ir 10-ies interviu el. pas duomenys. Po vien interviu vyko lietuvi ir rus kalba, tu kiti interviu vyko angl kalba. Giluminiai interviu vyko pagal numatytas tematines gaires. Remiantis tyrimo metodologine schema, klausim gairs sudarytos is 32 atvir klausim, kurie suskirstyti penkis tematinius klausim blokus (zr. 3.1. lentel). Kalbantis su kiekvienu respondentu visas dmesys buvo koncentruojamas respondent, siekiant surinkti gili ir issami informacij apie jo/jos patirt, pozir, nuostatas ir motyvus. Interviu rastu vyko su tais respondentais, kuriuos buvo patogiau apklausti el. pastu: pvz. vienas respondentas buvo laikinai isvyks kit ES sal, kiti atsisakym susitikti motyvavo laiko stoka. Interviu klausimai apm stmimo ir traukos veiksnius (pvz. kodl atvyko Lietuv, ar ketina likti ilgam), socialini rysi tak migracijos sprendimui, asmenini ir institucionalizuot rysi tak socialinei integracijai Lietuvos visuomenje (dalyvavimas visuomens viekloje, vietimo pilietybs siekis). Taip pat buvo siekiama suzinoti ar respondentai naudojasi s paslaugomis (pvz. ar leidzia vaikus lietuviskas mokyklas) ir kitomis socialinmis garantijomis (pvz. sveikatos priezirois paslaugomis ir pan.). 3.1. lentel. Gilumini interviu klausimyno struktra. Klausimai sidarbinimas Rezultatas

Darbo paies ka, vizos, leidimai gyventi, sidarbinimas, darbo aplinka Parama, socialinis-ekonominis statusas, Socialiniai rys ir integracija iai dalyvavimas organizacijose, visuomeninje veikloje, subjektyvus asmenins gerovs ir aplinkos vertinimas S eimos susijungimo planai, migracijos S eimos susijungimas multiplikacijos veiksniai Sveikatos priezira, pensijos, nedarbas Paslaug kokyb ir prieinamumas, socialinis saugumas ir gerov, realizavimasis darbo ir socialins garantijos rinkoje Ateities planai, imigracins ir reemigracins Pilietyb siekis nuostatos

Tyrime dalyvavusi respondent demografins charakteristikos apima atvykusij amzi, lyt, seimin padt ir socioekonomin status - kilms sal ir veiklos pobd (tyrjas/mokslininkas). Sie veiksniai buvo svarbs migracijos sprendimo primimui. Trys is sesi mokslinink dalyvavusi tyrime buvo ved Lietuvos piliet/-. Vienas tyrjas (doktorantas) taip pat atvyko Lietuv dl asmenini motyv (gyventi kartu su Lietuvos piliete).

46

3.2. lentel. Respondent socialini ­ demografini charakteristik pasiskirstymas Respondent geografija: Peru Pakistanas Nigerija Etiopija Turkija Kinija JAV Ukraina Japonija Is j: Mokslininkai Tyrjai Mokslo darbuotojas/-a Dirba / studijuoja: Valstybiniame sektoriuje Ne pelno sektoriuje Privaciame sektoriuje Lytis: Vyrai Moterys Seimin padtis Nesusituok Veds / istekjusi (is j su lietuve/-iu) Gyvena kartu nesusituok su lietuve (-iu) Amzius: 25 ­ 29 met 30 ­ 34 met 35 ­ 39 met 45 ­ 49 met Isviso dalyvavo tyrime: Skaicius 1 1 1 1 3 3 3 2 1 6 9 1 14 1 1 12 4 10 5 (3) 1 3 8 3 2 16

Pagrindinis tam tikr sio tyrimo ribotum slygojantis veiksnys ­ informacijos trkumas apie atvykstancius Lietuv trecij sali tyrjus ir mokslininkus. Tai apsunkina ir taip jau kompleksiskus aukstos kvalifikacijos darbuotoj migracijos reiskinio tyrimus: Duomen problema. Nra tiksli duomen apie aukstos kvalifikacijos trecij sali piliecius. Pagal universitet pateikt informacij galima tiktis, kad teoriskai Lietuvoje galt bti apie 30 ­ 40 asmen atitinkanci sio tyrimo atrankos kriterijus. Statistikos departameto duomenimis Lietuvoje 2008 m. buvo is duoti 174 leidimai gyventi ne ES 47

sali pilieciams atvykusiems Lietuv mokymosi ir studij tikslais (pagal mokymosi pakop duomen nra), bei daugiau nei 1200 leidim pakeisti (t.y. pratsti). Taigi Lietuvoje is viso aukstosiose mokyklose galt bti iki 1500 vis pakop student is ne ES sali. s skaici patenka ir per vairias main, stipendij, stazuoci praktik ir pan. programas atvyk asmenys. Apie aukstos kvalifikacijos darbuotojus ­ mokslininkus is trecij sali ­ duomen yra mazai. Mokslinink imigracija istirpsta bendrame darbo migrant sraute. Remiantis statistikos departamento duomenimis Lietuvoje 2006 m. buvo 5 976 asmenys turintys mokslo laipsn, is j 0,5 proc. uzsienio pilieciai (kartu sudjus nuolatinius ir nenuolatinius gyventojus). Taigi, remiantis siais skaiciais galima bt tvirtinti, kad 2006 metais Lietuvoje buvo apie 30 mokslinink is uzsienio. Atsizvelgiant tai, kad mokslo laipsn turinci asmen skaicius kito nezymiai (2008 m. j buvo 6326) galima daryti prielaid, kad ir 2009 m. uzsienieci turinci mokslo laipsn skaicius isliko beveik toks pats. Taciau duomen kiek is mokslo laipsn turinci uzsienieci buvo ne ES sali pilieciai Statistikos departamentas nepateikia. Atvykstancij tipologija. ,,Intelektual" imigracijos trajektorijos labai vairios (atvykstama tiek per vairias main, dvigubo diplomo, stazuoci, stipendij programas, tiek per tarpasmeninius ir/ ar institucionalizuotus rys (mokslo fondai, projektai ir pan). ius Sudarius imigrant tipologij bt galima geriau istirti ,,intelektualios" imigracijos reiskin; taciau jei ,,intelektualius" imigrantus skirstome tipus, iskyla problema dl duomen ,,prisotinimo", kadangi kiekvienam tipui galima priskirti tik vien ar kelis asmenis. Koordinavimo problema. Nra aiskaus koordinavimo paciose institucijose: pvz. vieno universiteto tarptautini rysi skyriaus darbuotojai sutiko padti surasti respondentus (doktorantus), bet dl mokslinink patar kreiptis ir personalo skyri. Susisiekus su personalo skyriaus darbuotojais ir paprasius pateikti uzsienieci darbuotoj skaici (ne j kontaktinius duomenis) jie kategoriskai atsisak ir nurod, kad informacij suteiks tik su universiteto rektoriaus zinia. Be to, informacija apie trecij sali piliecius universitetuose kaupiama skirtinguose padaliniuose ­ pvz. informacij apie darbintus mokslininkus dazniausiai galjo suteikti personalo skyriai, informacij apie doktorantus ­ tarptautini rysi arba mokslo skyriai. Kita vertus daugumos institucij darbuotojai entuziastingai sutiko bendradarbiauti, kadangi s tyrimas j nuomone palengvint j is paci darb. Tyrimo etika. Beveik visi tyrime dalyvavusieji mokslininkai abejojo tyrimo anonimiskumu. J nuomone, dirbanci Lietuvoje mokslinink yra vos vienas kitas, todl juos galima lengvai ,,is ifruoti" ­ ,,uztenka nurodyti is kurios as s s alies ir viskas visiems bus ais ku". Trys is sesi tyrime dalyvavusi mokslo laipsn turinci respondent pageidavo, kad cituojant j mintis, nebt minima is kokios jie salies atvyko. Todl kalbant apie s iuos asmenis bus nurodoma, kad jie yra: a) atvyk is issivysciusios salies (pvz. JAV, Japonijos); b) atvyk is pereinamosios ekonomikos salies (pvz. Ukrainos, Turkijos, Kinijos); c) atvyk is besivystanci sali (pvz. Etiopijos, Pakistano ir kit).

48

3.2.Tyrimo apibendrinimas 3.2.1.Atvykimas ir sidarbinimas Tyrime dalyvavusi asmen pasiskirstymas pagal laik pragyvent Lietuvoje parodytas 3.3. lentelje. Pastebta, kad atvykimo laikas (mnuo) priklauso nuo salies: tolimesni ir ,,egzotiskesni" sali - Kinijos, Pakistano, Peru, ar Etiopijos - pilieciai atvyko rugsjo arba sausio mn. t.y. universitete prasidjus rudens ar pavasario semestrui. 3.3. lentel. Tyrimo dalyvi pasiskirstymas pagal gyvenimo Lietuvoje trukm Gyvena Lietuvoje: Tyrimo dalyvi skaicius: Nuo 6 iki 12 mnesi 7 Nuo 1 iki 2 met 5 Iki 4 met 4 Formali studij ar mokslo met pradzia nebuvo tokia reiksminga issivysciusi ar pereinamojo laikotarpio sali (JAV, Japonijos, Turkijos, Ukrainos) pilieciams ­ j sprendim atvykti daugiau nulm ne tik institucionalizuoti rys bet ir asmeniniai motyvai: iai, Privacios bendrovs mokslo darbuotojas, JAV pilietis, pirmiausia Lietuv atvyko 3 mnesi laikotarpiui, aplankyti lietuv mergin su kuria susipazino studijuodamas JAV universitete (mergina buvo atvykusi 6 mn. pagal main program). Vliau jis nusprend ies koti darbo Lietuvoje ir likti kol mergina pabaigs magistro studijas. Lietuvoje gyvena daugiau nei 11 mnesi. Mokslinink is Ukrainos susipazino su lietuviu, studijuodama doktorantroje Cekijoje. Po vedyb nusprend gyventi Lietuvoje. Per kelis metus ismoko lietuvi kalb, dvejus metus dirbo laikin darb (vertja notar kontoroje) kol rado darb pagal tyrim krypt. Lietuvoje gyvena 3 metus. Mokslininkas is issivysciusios salies (nenorjs, kad ji bt minima), kelis kartus lanksi Lietuvoje pagal Erasmus main program (dst universitete). Veliau jam buvo pasilyta dirbti pedagogin darb ir vadovauti vienam universiteto padaliniui t.y. uzimti isskirtin, prestizin darbo viet. Lietuvoje gyvena ilgiau nei 2 metus. Sheaffer ir Rosenblatt (2001) tyrj ir mokslinink migracijos priezastis grupuoja trejopo pobdzio veiksnius: 1. Organizacinio lygio (institucionalizuoti) veiksnius - karjeros galimybs, subalansuotas darbo krvis, egzistuojantys skatinimo ir ,,sulaikantys" veiksniai (motyvacija, lojalumas organizacijai); 2. Individualius veiksnius - tyrjo sugebjimai ir kvalifikacija, jaunas amzius;

49

3. Aplinkos veiksnius - (tiek kilms valstybje tiek Lietuvoje), kurie takoja sprendim atvykti ­ ekonomikos augimas, darbo viet pasila, auksto lygio technologins galimybs ir pan. Aplinkos veiksniai dazniausiai vardijami kaip ,,prot pritraukimo" magnetas issivysciusiose valstybse. Sio tyrimo respondentams jie nebuvo svarbs ­ keli tyrjai nurod pigesn moksl ir ,,pakankam" studij kokyb, kuri ,,galt bti geresn". Viena tyrja ­ 19 a. pradzios ­ 20 a. pabaigos lietuvi kilms JAV emigrant palikuon, JAV piliet, nekalbanti lietuviskai, atvyko dl galimybs naudotis archyv medziaga. Taigi, galima daryti prielaid, kad tik tam tikri organizacijos lygio veiksniai turjo takos tyrime dalyvavusi mokslinink ir tyrj apsisprendimui atvykti Lietuv. Kita vertus, tyrimas parod, kad individuals ,,traukos" veiksniai, mazai priklauso nuo atvykstancij sugebjim ir kvalifikacijos ­ trys is sesi mokslo laipsn turinci asmen atvyko gyventi Lietuv pirmiausia dl seimos aplinkybi, ir tik po met ar dvej sidarbino mokslo staigose ar universitetuose. Zinoma, galima ironiskai konstatuoti, kad galbt ,,merginos isgelbs Lietuvos moksl"27, taciau tiems respondentams, kurie sidarbimo savarankiskai (t.y jie nebuvo kvieciami atvykti) sunkum sukl sios priezastys: 3.2.2. Kalbos barjeras Skirtingo pobdzio veiklai reikalingi skirtingi kalbos vartojimo lygiai. Kalbos barjeras gali lemti tai, kad dirbamas zemesns kvalifikacijos darbas, todl salys, kuri kalbos vartojamos uz valstybs teritorijos (Jungtin Karalyst, Prancjia, Ispanija, JAV) arba dvikalbs salys (Suomija, Svedija, Norvegija) yra patrauklesns aukstos kvalifikacijos imigrantams (OECD, 2009). Danijoje imigrantai gali 2 tkst. valand nemokamai lankyti kursus, Australijoje 1300, Kanadoje ­ 600, Vokietijoje ­ 600, Pranczijoje ­ 400, Belgijoje - 200 valand. Zinoma, sie kursai prieinami ne visiems imigrantams (OECD, 2009). Lietuvos statyme ,,Dl uzsienieci teisins padties" numatomi kursai valstybins kalbos mokymui. Vilniuje mokymus organizuoja Pedagog profesins raidos centras. Kursai yra mokami (2009 m. duomenimis 48 val. kursas kainavo apie 400 lit). Grups sudaromos pagal poreik, ar kursai organizuojami priklauso nuo uzsiregistravusi asmen skaiciaus. Nemokamos paslaugos teikiamos tik lietuvi kilms tremtiniams arba asmenims, kurie suteiktas prieglobstis Lietuvoje. domu pastebti, kad JAV Kalb instituto (The Foreign Service Institute) tyrimai su imliais kalboms 40 met amziaus anglakalbiais asmenimis mokanciais kelias kitas kalbas, parod, kad dirbant mazose grupse (ne daugiau nei po 6 asmenis), 25 val. per savait, bei po 3-4 valandas per dien savarankis kai, prireikia 575-600 val. (23-24 sav.) toki kalb kaip dan, oland, pranzz, ital ar sved studijoms, 750 val. - vokieci kalbai, 1100 val. (44 sav.) kalboms su ypatingesne sandara ­ graik, hebraj, rus, turk, ar vietnamieci ir 2 200 val. (88 sav.) arab, japon ar mongol kalbai kol pasiekiamas auksciausias kalbos vartojimo lygis (angl. prificiency) (OECD, 2009). Tyrimas parod, kad atvykusieji is issivysciusi sali yra mazai link mokytis lietuvi kalbos. Respondentai is Turkijos ir Kinijos pirmenyb teikia rus kalbai. Apskritai ketinimai mokytis lietuvi kalbos daugiausia susij su ateities planais ­ tie respondentai, kurie ketina likti salyje ilgesniam laikui yra labiau link jos mokytis.

27

Privacios mons darbuotojo, padjusio surasti respondentus pastaba

50

3.2.3

darbinimo procedros ­ nra informacijos apie skelbiamus konkursus angl kalba, respondentai mini, kad staig darbuotojai informacij gali suteikti tik lietuvi ir rus kalbomis, todl be tarpinink, jie patys negali issiaiskinti vis sidarbinimo niuans; be to reikalaujama pateikti dokumentus is verstus lietuvi kalb

o Neais daktaro diplomo nostrifikavimo procedra ki Tyrimo metu paaiskjo, kad mokslininkai is trecij sali gali susidrti su sunkumais nordami, kad j diplomas bt pripazintas Lietuvoje. Pagal siuo metus galiojanci tvark, uzsienyje gyt mokslo laipsni diplom (daktaro ir habilituoto daktaro) nostrifikavimo teis turi Lietuvos mokslo taryba (LMT). Fizinis asmuo nordamas nostrifikuoti mokslin laipsn LMT turi pateikti prasym, diplomo kopij patvirtint notaro (arba diplomo original), mokslo laipsnio diplomo vertim lietuvi kalb (isversti diplomo tekst gali pats mokslininkas), mokslininko kortel (uzpildoma vietoje, pateikiant dokumentus), disertacijos santrauk arba disertacij bei paskelbt mokslo darb disertacijos tema sras ir dokument, liudijant Lietuvos Respublikos pilietyb arba teis gyventi Lietuvoje. Lietuvos mokslo taryba sprendim dl mokslo laipsnio diplomo nostrifikavimo turi priimti per tris mnesius nuo dokument pateikimo dienos. Nors si tvark stengiamasi supaprastinti, taciau reikalavimas pateikti dokument suteikiant teis gyventi Lietuvoje Moksl tarybos taisyklse nra aiskiai apibrztas. Sis reikalavimas gali bti suprantamas kaip reikalavimas pateikti 5 m. galiojant leidim nuolat gyventi salyje ir taip varzantis daktaro laipsn turinci asmen teises, nes gauti leidim nuolat gyventi trecij asmen pilieciai gali tik islaik valstybins kalbos ir Konstitucijos egzamin. Kitaip tariant, ,,Lietuvoje tu pirma 5 metus pabsi magistras, o tik po to galsi bti daktaras" (mokslinink is Ukrainos). Vieno universiteto ir mokslo instituto pavyzdziai rodo, kad darbindami trecij sali piliecius institutai ir universitetai vairiai interpretuoja LMT nustatyt daktaro diplom pirpazinimo tvark: o arba sios tvarkos jie laikosi procedriskai tiksliai ir aukstos kvalifikacijos darbuotojus darbina zemesnse pareigose; o arba de facto pripazsta trecij sali asmen mokslo laipsn nesikreipdami LMT.

Mokslininks is Ukrainos atvejis: diplomo pripazinimas susijs su pilietybe Ukrainos piliet gavusi daktaro laipsn Cekijoje po 2004 met istekjo uz Lietuvos piliecio ir atvyko gyventi Lietuv. Atvykusi Lietuv dvejus metus negaljo sidarbinti pagal specialyb, nes nebuvo galima nostrifikuoti daktaro diplomo. Atvykusi gyventi Lietuv

51

pirmiausia kreipsi Studij kokybs vertinimo centr (,,Suvalk gatv") dl diplom pripazinimo. Mokslininks magistro diplomas buvo pripazintas, bet dl daktaro diplomo norstrifikavimo, jai buvo nurodyta kreiptis Lietuvos Moksl taryb: ,,Ten pirmas pokalbis buvo gana draugiskas ir malonus. Parasiau prasym nostrifikacijai, o paskui mums buvo pasakyta, kad diplomas nebus pripazintas. Paskui mes dar kart kreipms Moksl tarybos komisij, kad ms klausim [is naujo] apsvarstyt. To nebuvo padaryta, na gal ir buvo padaryta, bet protokolo iki siol neturim... Juk turim teis turt ar protokol ar isras, na, kad is tikrj pasakyt ­ js diplomas nepripazstamas, bet ne...nieko". ,,Mums buvo paais kinta, kad uzsienieci atveju diplomas nra pripazstamas tol, kol uzsienietis neturi Lietuvos pilietybs. Metodika ta pati viena, ir kol kas nra nostrifikacijos metodikos. Lietuviams yra, bet uzsienieciams nra. Nesvarbu, js galite baigti Oksford, Harvard, ar turt profesoriaus vard ­ 90 dien kol galioja viza, js bsite daktaras ar profesorius, o 91- dien ­ viskas baigta". Respondent neturi Lietuvos pilietybs ir artimiausiu metu neketina dl jos kreiptis. Ji turi leidim gyventi salyje, kuris galioja 1 metus, todl kasmet jie ,,su vyru turi lankytis Migracijos departamente ir pateikti is naujo visus dokumentus". Tai pasak respondents, nra sudtinga ir visa procedra j nevargina, ,,nors laikas bna sugaistamas". Siuo metu respondent dirba mokslini tyrim institute, taciau eina magistro kvalifikacijos reikalaujancias pareigas: ,,ms direktorius yra gana protingas zmogus, cia sakau ne dl to, kad dirbu institute. Per pirmj pokab [dl darbo] jis pasiskambino Moksl taryb, jam ten buvo paais kinta. Jis pats studijavo" postdok" Vokietijoje, todl visk suprato". ,,Kol kas as esu darbinta oficialiai zemesns kvalifikacijos darbui. Bet jeigu as moku kazk, kaip as pasakysiu, kad nedirbsiu sito darbo, vien dl to, kad esu zemesnse pareigose? Bet atitinkamai ir atlyginimo koeficientas yra mazesnis - maziausiai simt lit as prarandu [rodo vyr] mes prarandam, tik dl to, kad nra sutvarkyti sie dalykai Lietuvoje". Respondent mano, kad jos atvejis yra vienintelis toks buvs iki siol, todl ,,dl vieno zmogaus niekas posdzio nekvies". ,,Ten reikt tik vien sakin pakeisti kur parasyta, kad diplomas pripazstamas tik Lietuvos Respublikos pilieciams. Ten reikt tik vien sakin pakeist. Mums parod toki sen knygut su tomis taisyklmis, mums jos nedav, internete jos irgi nra. Kitose salyse uztenka parasyti prasym ir nunesti diplomo kopij ir ... tai yra nostrifikacijos metodika [...] nesuprantu kodl diplomas susijs su pilietybe?". Mokslininko is issivysciusios salies atvejis: jei universitetas darbina vadinasi diplomas pripazintas Mokslininkas is issivysciusios salies (nenorjs, kad salis bt minima), kelis kartus lanksi Lietuvoje pagal Erasmus main program (dst universitete). Veliau jam buvo pasilyta dirbti

52

pedagogin darb ir vadovauti vienam universiteto padaliniui t.y. uzimti isskirtin ir gana prestizin darbo viet. Lietuvoje gyvena ilgiau nei 2 metus. Atvyko Lietuv su seima ­ zmona ir 2 met snum (kuriam dabar 4 metai). ,,As jau gerai pazstu Lietuvos moksl. Lankiausi cia kelis kartus anksciau. Skaiciau paskaitas ir studentams ir profesoriams. Uzsimezg abipusiai naudingi rysiai. Jauciau, kad jiems mans reikia ­ kartu rasm projektus. Keli dstytojai ir studentai buvo atvyk ir mano sal. [...] Niekada nemaniau, kad likimas atves Lietuv." ,,Mane darbino net nepazirj diplom. Tik reikjo kopij atiduoti katedros vedjui. Jis rpinosi darbo leidimais... padjo ne tik man, bet visai mano seimai. Net surado mums but. Po to dar [darbo] sutart reikjo pasirasyti. Ji buvo lietuvi kalba, bet as pasitikiu zmonmis ­ turiu j namuose, bet nieko nesuprantu, kas joje rasoma [juokiasi]." ,,Dl diplomo nekilo problem. Nieko nezinau apie pripazinim. Man atrodo, kad jei universitetas darbina mane, tai diplomas jau ir pripazintas. [...] Bet gal js teisus, gal man reikia tuo pasidomti? [...] as esu docentas, man moka docento atlyginim. Niekada niekas nesidomjo mano diplomu. [...] Tie zmons, kurie pasil man atvykti Lietuv, zino mano darbus, skait, k esu parass, klaussi mano paskait. Studentai, atrodo, mane irgi mgsta." 3.2.4. Imigracija ir leidim isdavimo procedros Geriau nei su sidarbinimo ir diplomo pripazinimo procedromis, tyrimo dalyviai yra susipazin su Lietuvos imigracijos sistema. Sutvarkyti formalias migracijos procedras jiems dazniausiai padjo artimieji arba bsim darbovieci/universitet darbuotojai. Si pagalba, vis tyrimo dalyvi nuomone buvo savanoriska ir asmenin ­ ,,jokio zmogaus, kuris rpintsi imigrant darbinimu universitete nra, manau jie tarpusavyje kolegiskai pasidalina kas uz k atsakingas" (tyrja is Kinijos). Kita vertus kai kurie tyrimo dalyviai susidr su informacijos suteikimo problema. ,,Sutinku, kad imigracijos procedros bt grieztos. Taip turi bti, taciau Lietuvos migracija vadovaujasi formaliais kriterijais ir nra lankstumo. Migracijos darbuotojai kartais tingi sigilinti individuali situacij. Jie apie mano sal vadovaujasi susidaryta isankstine nuomone... toki dalyk jie prisiskaito laikrasciuose, o kai atvaziuoja profesorius ­ tai tu bent Google panarsyk ir pasizirk kas per zmogus. Viskas bna paprasta kai universitetas sutvarko migracij ir kai universitetas paraso pazym ir dar paskambina ir patvirtina, kad tai ,,geras" zmogus... Bet jei s iaip koks profesorius is bet kur... Indijos, Pakistano... sugalvot pats atvaziuoti ir paprasyt laikino leidimo gyventi ­ nezinau, nezinau...". Mokslininkas, Turkija Tyrimo dalyviai isJAV ir Peru taip pat pastebi informavimo spragas: ,,Kai dar buvau Peru, internete skaiciau, koki dokument jiems [Migracijos departamentui] reikia. Online jie raso viena, o kai nueini su tais dokumentais, jie tavs praso visiskai ko kito. Pavyzdzui internete jie raso [dokumentus pateikti] ,,lietuvi arba angl kalba", o kai nunesi angliskus dokumentus, paaiskja, kad j reikia lietuvi kalba. Neaisku kurie dokumentai turi bti isversti lietuvi kalb, o kurie ne. Kai eisiu prasitsti

53

leidimo gyventi, visus dokumentus nes lietuvis Jiems tai labiau patinka". iu kai. Tyrjas, Peru ,,Mano dokumentus sutvark firmos sekretor. Ji ismano visus niuansus. Kiek zinau ji ten daugum zmoni pazsta, vieni kitus vardais vadina. Ji ten visur net be eils eina. Dl mans nekilo joki sunkum, bet jei bt reikj paciam visk daryti... nezinociau nei kur eiti nei su kuo kalbti. Labai gerai, kad zmons taip graziai bendrauja su migracija, bent jau as manau, kad man pasisek, kad sulaukiau tokios pagabos." Mokslo darbuotojas, JAV 3.2.5. Leidim ir viz diferenciacija kaip intelekto pritraukimo veiksnys Tyrime dalyvav mokslininkai mano, kad imigracijos (leidim isdavimo) sistema nelanksti. Daktaro ir aukstesn laipsn turintys asmenys nort, kad migracijos procedros bt labiau diferencijuojamos. Jie minjo, kad kai kurios salys isduoda ne tik paprastus darbo leidimus, bet turi ir specialius darbo leidimus auks kvalifikacijos specialistams. Vienas tos respondentas is Turkijos prisimin atvej kuomet jo kolegai, turinciam daktaro laipsn ir norjusiam kurti konsultavimo mon Lietuvoje, leidimas buvo isduotas, taciau kai pamintas asmuo norjo savo monje darbinti ne tokios aukstos kvalifikacijos darbuotojus, jie nebuvo leisti sal. Dl to, mintas verslininkas sikr Didziojoje Britanijoje: ,,Lietuvoje jam buvo liepta darbinti Lietuvos piliecius, o kadandi cia neatsirado tinkam kandidat, kurie be angl dar mokt ir turk kalb, jam teko ,,ieskoti laims" Jungtinj Karalystje [...] tai buvo sziningas zmogus, galjs prisidti, kad jo verslas mokt mokescius biudzet ir plst Lietuvos rysius pasaulyje". Mokslininkas, Turkija ,,Dl to, kad mano antroji pus yra lietuvis as neturiu joki nuolaid. Pavyzdziui, migracijos departamente mes esam toj pacioj eilj kur yra ir kiti uzsienieciai, kurie atvaziavo, pavyzdziui, dirbti. Is tikrj reikia diferencijuoti, nors nesakau, kad as esu geresn, ne..." Mokslinink, Ukraina Lietuvoje ketinantiems gyventi ar dirbti trecij sali pilieciams suteikiami leidimai laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje. Jiems taip pat gali bti suteikiamos ilgalaiks nacionalins vizos. Lietuvoje nra specialios leidim gyventi tyrjams isdavimo tvarkos, koki nors supaprastint procedr: tiek viz, tiek leidim gyventi tyrjams isdavimas vyksta bendra tvarka. Apibendrinant skirting sali patirt, galima teigti, kad leidim gyventi ir viz sistema daugelyje issivysciusi sali yra vairesn bei labiau orientuota tam tikras gyventoj grupes (taip pat zr. 3.4. lentel): a) bendrieji darbo (ilgalaikiai/ trumpalaikiai)leidmai; b) isskirtini gebjim asmenims isduodami leidimai, suteikiantys papildom lengvat ir garantij; c) studij ir mokymosi leidimai; d) darbuotoj perklimo / komandiravimo tarptautins mons padalinius;

54

e) kvotiniai leidimai. 3.4. lentel. Salys, taikancios speciali viz/leidim tvark kvalifikuotiems darbuotojams

S alis Australija Austrija Cekija Nyderlandai Korja Norvegija Jungtin Karalyst Piet Afrikos Respublika S altinis: OECD, 2008 Vizos / leidimo tipas Ilgalaiks verslininko, studento, svietjo, akademiko vizos Mokslininko viza (pagal 2005/71 Direktyv) Mokslininko viza (pagal 2005/71 Direktyv) Mokslininko viza (pagal 2005/71 Direktyv) Mokslininko ir informacini technologij specialisto kortel Specialus darbo leidimas mokslininkams, stipendininkams, lektoriams Tyrjo / mokslininko darbo leidimas Darbo leidimas uzsienio ekspertams

3.5. lentelje parodyta JAV imigracijos pirmenybs teikimo sistema asmenims norintiems dirbti salyje. nurodyt viz skaici nepatenka seimos susijungimo ar ,,amerikietiskos" kilms asmenys ­ jiems taikomi kiti viz isdavimo prioritetai. Si schema gali bti suprantama kaip zmogiskj istekli ,,auginimas" per imigracijos politik. 3. 5. lentel. JAV imigracijos pirmenybs teikimo sistema Bendras imigrant darbuotoj limitas JAV per metus

I prioritetas Isskirtini gabum asmenys men, mokslo, svietimo, verslo ar sporto srityje; nusipeln profesoriai bei tyrjai; tarptautini moni vadovai ir vykdantieji direktoriai; II prioritetas Profesij, kurioms reikia daktaro ar magistro lygio studij arba isskirtini gabum meno, mokslo ir verslo srities darbuotojai; III prioritetas ­ kvalifikuoti Kvalifikuoti darbuotojai, kuri darbuotojai trksta rinkoje, studijav bent du metus po vidurins mokyklos baigimo ir darbuotojai turintys bakalauro diplom; III prioritetas ­ ,,kiti" Nekvalifikuoti darbuotojai, kuri trksta rinkoje; IV prioritetas ,,Ypatingi imigrantai" pvz. religini konfesij pastoriai, kiti darbuotojai, kuri darbas susijs su religija, JAV valdzios staig esanci uzsienyje darbuotojai; V prioritetas Investuotojai, kuriantys darbo vietas, kurie investuoja ne maziau nei 1 mln. doleri (suma gali bti mazesn jei investuojama kaimo vietoves arba kuriose didelis nedarbas), ir investicija sukuria ne maziau nei 10 nauj darbo viet S altinis: Meissner ir Meyers, 2006: 118

140 tkst.

28,6 proc. bendro limito + nepanaudota 4 ir 5 prioriteto dalis.

28,6 proc. bendro limito + nepanaudota 1 prioriteto dalis.

28,6 proc. bendro limito + nepanaudota 1 ir 2 prioriteto dalis.

5 tkst. (is bendro atitinkanci 3ij prioritet asmen skaiciaus). 7,1 proc. viso limito. Ne daugiau 5 tkst. religini konfesij darbuotoj.

7,1 proc. viso limito. Ne maziau 3 tkst. viz investuotojams.

55

Intelekto ,,auginimas" per imigracin politik ir prioritet sistema pagrindzia nuomon (Guibernaut, 2008), kad Amerikos vaizdis konstruojamas galimybi visiems, tolerancijos, pliuralizmo ir sunkaus darbo vertybi pagrindu. Taigi, atrodo, kad JAV suinteresuota suteikti galimybes ir ,,gyvenimo" s ansus ,,visiems" - geriausiems ir gabiausiems. 4.5. lentelje pateikiama imigrant ,,atrankos" kriterij sistema, sustiprina JAV kaip geidziamos vietos gyventi vaizd. Vertinant emigracijos srautus is Lietuvos galima teigti, kad ,,potencialo auginimas" per viz isdavimo politik galt bti naudingas ir Lietuvai. 3.3. Darbo aplinka ir socialins garantijos Tyrimo dalyviai vertinandami darbo aplink daugiausia minjo vairi istekli (finansavimo, patalp, rangos) trkum, ir tai, kad darbo slygos tiesiogiai takoja produktyvum: ,,Zinote, koks mokslininkas jums pasakys, kad turi paci geriausi aparatr? Mums visada kazko trksta". Mokslinink, Ukraina Respondentai is issivysciusi sali labiau akcentuoja pagarb asmenybei, pozir darbuotoj bei darbuotoj motyvacij: ,,Zmogus gali dirbti uz idj, tai suprantama, aisku, kad jis gali ir virsvalandzius dirbti, man irgi teko, bet mano atlyginimas nuo to nepriklauso". Mokslo darbuotojas, JAV Tyrimo dalyviai is issivysciusi sali darbo salygas Lietuvoje vertina kaip prastesnes, tuo tarpu savo buitines gyvenimo slygas jie vertina kaip panasias tas, kurias turjo savo salyje. Issivysciusi sali tyrjams ir mokslininkams bdingas savo mokslins veiklos kaip ,,kuriancios pridtin vert" suvokimas: ,,Savo s alyje uzdirbciau daugiau. Bet man ir cia visko uztenka. Manau, kad dirbdamas Lietuvoje esu naudingas abiems pusms ­ grzs Japonij visiems pasakoju apie js sal, zmons suzino, po to papasakoja kitiems. Skaitydamas pranesimus konferencijose daznai remiuosi savo patirtimi Lietuvoje, sakau ,,Lietuvos mokslininkai daro taip". O Lietuvoje visiems pasakoju apie Japonij". Mokslininkas, Japonija Tyrimo dalyvi buvo klausiama k jie daryt jei prarast darb Lietuvoje, arba turt nutraukti studijas. Tyrjas is Peru teig, kad iskart grzt savo sal, jo kolega isKinijos likt jei pavykt rasti ger darb. Dar vienas Kinijos pilietis pabrz, kad likti Lietuvoje ir ies koti darbo bt manoma tik mokant lietuvi kalb, ir tvirtino, kad nezinot nuo ko pradti darbo paiesk. Respondentas is Etiopijos teig, kad ieskot darbo jei prarast studento status ir siuo metu turim darb, pasak jo tai ,,logis ka". Taciau jis teig, kad nesijaucia saugus ­ ,,ne, nesijauciu

56

saugus, nes nuolat turiu galvoje tai, kad gali tapti nebemanoma derinti studijas ir darb". Atsakydamas klausim, ar sutikt dirbti ilgesn laik ir pratsti darbo sutart sis asmuo tvirtino, kad ,,tai priklausys nuo to k pasieksiu, ar bus koks nors progresas", be to, po dvej met gyvenimo Lietuvoje jam atrodo, kad apsisprsti dar reikia laiko ­ ,,kuo ilgiau gyveni vienoj vietoj, tuo geriau gali jaustis". Nigerijos pilietis teig, kad nesijaust saugus jei prarast turimas pajamas, kita vertus, jis bandyt ieskoti darbo tam, kad ,,finansuot" savo studijas. Jis studijuoja Lietuvoje nuo 2008 m. Mokslo darbuotojas is JAV teig, kad trumpai (angl. briefly) bandyt ies kito darbo, jei nerast, iskart grzt JAV. koti Apibendrinant, galima teigti, kad siekis tsti profesin veikl ir daryti karjer Lietuvoje bdingas tiems asmenims, kurie cia praleido daugiau laiko. Be to, pasilikti ilgesniam laikui labiau link atvykusieji is ekonomiskai maziau isvystyt valstybi. Taciau kartu sie asmenys jauciasi maziau saugs (nei, pavyzdziui, j kolegos is JAV, Japonijos ar Ukrainos) taciau yra labiau link pasilikti ir ieskoti kito darbo. Jie labiau link dirbti ir zemesns kvalifikacijos darb. Tuo tarpu visi tyrime dalyvav JAV pilieciai teig, kad netek darbo grzt savo sal - ,,zinoma, as saugi, iskart grzciau savo sal" (tyrja, JAV). 3.4. Pilietybs siekis N vienas tyrimo dalyvis niekada nesikreip dl Lietuvos Respublikos pilietybs. Pagrindins t nulmusios priezastys, kurias nurod tiriamieji, buvo sios: a) neilgas gyvenimo Lietuvoje laikas; b) neaisks paci tyrimo dalyvi ateities planai; c) neaiskios tolimesns studij, mokslins veiklos ir perspektyvos; d) noras dalyvauti savo salies gyvenime, "neprarasti sakn".

karjeros

Lietuvoje

Tyrimo dumenimis, tapti Lietuvos pilieciais ateityje labiau nort ne toki ekonomiskai issivysciusi sali asmenys. Tyrimo dalyviams is JAV, Japonijos ir kai kuriems asmenims is Turkijos sis klausimas apskritai neaktualus (domu pastebti, kad Turkijos pilieciai tikisi, kad j statuso klausim ateityje nulems sios salies naryst ES). Ilgesn laik (nuo 2 iki 4 met) Lietuvoje pragyven asmenys teig, kad yra kada nors svarst apie toki galimyb. Tyrime dalyvavs Pakistano pilietis teig, kad nort gauti pilietyb ,,vien dl to, kad kasmet nebereikt atnaujinti ir atnaujinti imigracijos dokument". Uz lietuvio istekjusi mokslinink is Ukrainos teig nenorinti tapti Lietuvos piliete, nes nezino ,,politik [...] ir visi man jie vienodi [...] galiu pazirt per televizij [...] bet kaip as galiu balsuot ­ ypac kol neturiu vaik, gal kai tursiu vaik bsiu suinteresuota turti pilietyb ir balsuoti". 3.5. Galimybs naudotis sveikatos prieziros sistema Susidr su sveikatos prieziros sistema nurod keturi is tyrime dalyvavusi asmen - si paslaug prireik arba jiems patiems arba j seimos nariams. Abu JAV pilieciai naudojosi tik privaciomis sveikatos prieziros paslaugomis. Mokslinink is Ukrainos pasakojo, kad is pradzi kreips valstybin staig, taciau vliau nusprend gydytis privaciai. Turkijos mokslininkas naudojasi valstybine sistema. Kiti tyrime dalyvav asmenys, nurod, kad toki paslaug jiems neprireik ­ sie asmenys taip pat vieningai tvirtino, kad neturi jokios nuomons apie Lietuvos

57

sveikatos prieziros sitem ir jos preinamum uzsienieciams. Vis tyrimo dalyvi nuomons apie sveikatos priezir labai vairios: teigiamos, ir neutralios, bet atsargios. 3.6. lentel. Tyrimo dalyvi poziris sveikatos prieziros sistem ir jos prienamum Teigiamas poziris Mes prisiras pas savo gydytoj, Antakalnio poliklinikoj, kol kas tai tik dl vaiko skiepijimo turim profilaktiskai vaikscioti. Problem nekyla, nes as kalbu rusis ­ mokslininkas, kai Turkija Buvau ligoninje. Su lietuve drauge aplankme jos seser. Svaru, tvarkinga, man pasirod, kad ligoniais labai rpinamasi, panas kaip ir mano s u alyje ­ mokslininkas, Ukraina Neteko lankytis, bet manau viskas ten gerai. Manau, kad reikt vertjo, nes kalbu tik angl ir kin kalba. Jei susirgciau eiciau valstybin ligonin, privacioj bt per brangu ­ tyrjas, Kinija Manau, kad Lietuvos ligonins geros, neteko ten lankytis ­ tyrjas, Peru Neutralus ir atsargus poziris Ne neteko naudotis, bet operacijai vienas pazstamas is ambasados vaziavo Japonij ­ mokslininkas, Japonija Pas stomatolog teko lankytis, bet pas privat. Jei prireikt dl rimtos priezasties kreiptis, ar operacijos, turbt vaziuociau Amerik - mokslo darbuotojas, JAV Apie Lietuvos ligonines esu skaits Jungtini Taut ataskaitas ir Tarptautins sveikatos apsaugos organizacijos vertinimus. Kai kas cia labai gerai, kai kas nelabai ­ nesiryzciau cia rimtai operacijai. Bet Js sistemos privalumas ­ nemokamas gydymas. Amerikoj viskas priklauso nuo mokesci. Apskritai mokesciai mano salyje labai svarbi tema ­ tyrjas, JAV

3.6. Pensijos ir socialins garantijos Socialins apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis darbo stazo uzskaitymas ir socialini garantij suteikimas ne ES sali pilieciams priklauso nuo Lietuvos Respublikos pasirasyt tarptautini dvisali socialins apsaugos sutarci. Socialins apsaugos apimtis priklauso nuo konkreci susitarim tarp sali. Kai kurios dvisals sutartys apima gana plat socialini garantij ,,spektr": pvz. ligos ir motinysts ismokas; invalidumo ismokas, senatvs ismokas; ismokas maitintojo netekusiems asmenims; ismokas dl nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig; is mokas mirties atveju; bedarbio is mokas ir is mokas s eimai. Kitos sutartys (su JAV, Kanada, ir Rusija) pasirasytos tik dl pensij ismok, nes teis gauti pensij susijusi su socialinio draudimo stazu, kuris kaupiamas kelet desimtmeci. Sutartimis siekiama pirmiausia apsaugoti Lietuvos piliecius - vertinus Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001-2005 met duomenis, galima teigti, kad didziausia gyventoj migracija buvo sias valstybes (is si valstybi): Kazachstan, Armnij, Azerbaidzan, Moldov ir Gruzij, todl jos bt prioritetins inicijuojant dvisales sutartis socialins apsaugos srityje28. Iki 2009 m. gruodzio 1 d. Lietuva buvo pasiras dvis iusi ales sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada ir JAV.

28

Socialins apsaugos ir darbo ministerijos informacija http://www.socmin.lt/index.php?-156203978 [zirta: 2009-12-01]

58

Tyrimo dalyviai nra gerai susipazin su pensij skaitymo tvarka. Tai greiciausiai lm j jaunas amzius. Tik vienas mokslininkas is Turkijos tvirtino, tikrai zins, kad gaus pensijos ismok uz laikotarp dirbt Lietuvoje ­ ,,man tai pasak ambasados darbuotojai". Kita vertus, tyrimas rodo, kad egzistuoja tiek informacijos apie socialin apsaug teikimo, tiek pacios socialins apsaugos tinklo spragos - mokslininkai ir tyrjai atvyk is ne ES sali, su kuriomis nra pasirasytos dvisals sutartys tampa pazeidziama grupe jau vien todl, kad j darbo Lietuvoje laikotarpis nebus skaitytas pensijin laikotarp. 2008 m. buvo parengtas Tipins Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs sutarties dl socialins apsaugos projektas (patvirtintas LR Vyriausybs 2008 m. lapkricio 24 d. nutarimu Nr. 1235, Zin., 2008, Nr. 139-5500), kurio tikslas - sureguliuoti pensij skyrim ir mokjim bei socialinio pensij draudimo mok mokjim asmenims, kurie is vienos valstybs persikelia kit valstyb gyventi ir (ar) dirbti. Socialins apsaugos ir darbo ministerija silo, kad sudaroma dvisal sutartis bt taikoma asmenims, gyvenantiems vienos is sali teritorijoje, ir kuriems yra ar buvo taikomi vienos ar abiej sali statymai, taip pat j seimos nariams. Numatoma, kad tokia sutartis galt apimti valstybines socialinio draudimo senatvs, netekto darbingumo (invalidumo), nasli ir naslaici (maitintojo netekimo) pensijas. Dvisal sutartis bt grindziama pro-rata (proporciniu) principu, t. y. nustatant teis pensij, bt sumuojamas abiejose valstybse gytas valstybinio socialinio draudimo stazas, o pensijos dal kiekviena valstyb apskaiciut atskirai, proporcingai kiekvienoje valstybje gytam valstybinio socialinio draudimo stazui, ir apskaiciuota pensijos dalis siunciama t valstyb, kurioje pensijos gavjas nuolat gyvena. Kadangi nemanoma pasirasyti dvisali sutarci su visomis salimis kai kurios valstybs taiko vairias mokesci lengvatas mokslininkams ir tyrjams. Pavyzdziui, Jungtinje Karalystje29 darbuotojams laikinai komandiruotiems sal gali bti taikomos mokesci lengvatos gyvenamajam plotui ir kelionms kilms valstyb, ir uz dienas dirbtas ne Didziojoje Britanijoje. Auksciausio lygio specialistams ir mokslininkams laikinai gyvenantiems Belgijoje taikomos specialios mokesci lengvatos. Apmokestinamos pajamos apskaiciuojamos taikant kompensacij uz dienas praleistas ne Belgijos teritorijoje. Specialios mokesci nuolaidos taikomos uzsienieciams dirbantiems Danijoje registruotose kompanijose, kuri pajamos pagal 2001 m. apskaiciavim virsija 50 tkst. Danijos kron per mnes. Si auksciausio lygio specialist, su darbo santykiais susijusios pajamos apmokestinamos dvigubai mazesniu tarifu nei prastai, su slyga, kad darbuotojas gyvena Danijoje. Darbuotojas is uzsienio gali reikalauti iki 35 proc. dvej met laikotarpiui sumazinti visus Suomijoje taikomus mokescius, jeigu jis dirba isskirtini gabum reikalaujant darb ir uzdirba ne maziau nei 5800 eur per mnes grynj pajam, ir paskutinius penkerius metus n karto negyveno salyje. Pranczijoje galioja mokesci statymas, kurio tikslas skatinti aukstos kvalifikacijos darbuotojus dirbti salyje. Tokiam darbuotojui penkerius metus nereikia mokti mokesci uz priemokas prie atlyginimo susijusias su darbine veikla salyje ir suteikiama teis gauti mokesci lengvatas socialinio draudimo mokoms kilms valstybje. Sis statymas taikomas uzsienio specialistams atvykusiems Pranczij po 2004 m. sausio 1 d. ir taip pat Pranczijos pilieciams dirbantiems aukstos kvalifikacijos darb uzsienio salyse .

29

Sali pavyzdziai sioje pastraipoje pateikti remiantis Dumont ir Lemaî 2004 m. publikacija (pilnas bibliografinis tre, aprasas pateiktas literatros srase)

59

3.7. Intelektuali imigrant tipologija ir Lietuvos situacijos apibendrinimas Apibendrinant tyrimo rezutatus ir vertinant dabartin imigrant situacij, galima teigti, kad atvyk asmenys mazai prisideda prie Lietuvos ekonomins ir socialins pltros. 4.7. lentelje remiantis tyrimo rezultatais sudaryta intelektuali imigrant esama ir galima tipologija pagal tam tikrus bendrus migracins elgsenos pozymius, kurie gali skatinti arba slopinti imigrant nor atvykti Lietuv. Apgalvotas ir tikslus valstybs manipuliavimas siais tikslais leist priimti Lietuvai naudingus sprendimus. Pries ingai ne Lietuvoje, issyvysciusi sali mokslo pltros ir inovacij strateginiai tiksliai dazniausiai sutampa su bendrosios migracijos politikos tikslais ir statymais. Kitaip tariant mokslo, technologij ir inovacij politika derinama su salies pltros ir migracijos politikos tikslais. Atskir aukstos kvalifikacijos darbuotoj migracijos strategij turi tokios salys kaip Cekija, Austrija, Kanada, Nyderlandai, Norvegija (kvot sistema), Sveicarija (tik trecij sali pilieciams) ir Jungtin Karalyst (placiau zr. OECD, 2008). Lietuva panasios ,,intelekto" strategijos neturi, o migracijos politikoje trksta nuoseklumo reguliuojant imigrant ir emigrant srautus bei rysi palaikymo su diaspora mechanizm. 4.7. lentelje remiantis tyrimo rezultatais sudaryta intelektuali imigrant esama ir galima tipologija pagal tam tikrus bendrus pozymius, kurie gali skatinti arba slopinti imigrant nor atvykti Lietuv. Apgalvotas ir tikslus valstybs manipuliavimas siais tikslais leist priimti Lietuvai naudingus sprendimus, nes vertinant dabartin imigrant situacij, galima teigti, kad atvyk asmenys mazai prisideda prie Lietuvos ekonomins ir socialins pltros. Issyvysciusi sali mokslo pltros ir inovacij strateginiai tiksliai dazniausiai sutampa su bendrosios migracijos politikos tikslais ir statymais. Kitaip tariant mokslo, technologij ir inovacij politika derinama ne tik su salies pltros tikslais, bet ir su migracijos politika. Lietuva neturi ,,intelekto" strategijos, o migracijos politikoje trksta nuoseklumo reguliuojant imigrant ir emigrant srautus bei rysi palaikymo su diaspora mechanizm. Lietuvoje yra ,,prot susigrzinimo" programa, kurios tikslas skatinti grztamj tyrj migracij arba pltoti tarptautin bendradarbiavim su lietuviais mokslininkais uzsienyje, taciau galima pagrstai tvirtinti, kad dauguma lietuvi kilms ,,prot" atvyko ,,atostog" ­ vizitai buvo trumpi ir dazniausiai vyko rugsjo arba gruodzio ­ sausio mnesiais. Lietuva neturi aiskiai vardinto tikslo kviesti sal auksciausio lygio specialistus - 2008 m. patvirtintoje ,,Tyrj karjeros programoje" numatyta skirti ls mokslinink is uzsienio atvykimui 24 mn. ir ilgiau. Tai daroma atsizvelgiant issivysciusi uzsienio sali patirt, taciau nra numatyta, koki krypci ir kvalifikacijos mokslininkai bus kvieciami. Galima prognozuoti, kad numatytos ,,prot pritraukimo" iniciatyvos bus paviens, jas dazniausiai nulems tarpasmeniniai (ad hoc) ir mazai institucionalizuoti rys iai.

60

3. 7. Lentel. Mokslo imigrant tipologija ­ Lietuvos situacijos vertinimas

Simboli lentelje reiksms: + yra atvej; ++ daroma prielaida, kad gana daznai; - gana retai ; ?- neais ku Mokslo imigrant Imigracijos tikslai Komentarai tipologija Atvykstama gyti tarptautins patirties Bdinga pradedantiems tyrjams / doktorantams. Pagal ar "pagerinti CV"++ motyvacij Pritraukia pinigai / stipendija (kilms Bdinga pradedantiems tyrjams / doktorantams. valstybs skiriamos lsos, arba main, dvigubo diplomo, konkurs ir kit program bei projekt lsos) ++ Pritraukia is skirtiniai mokslo centrai ? Lietuvoje mazai praktikos. Tyrime toki atvej nepasitaik. Atvykstama laisv darbo viet ? Lietuvoje mazai praktikos. darbinimo procedros mazai orientuotos tarptautin darbo rink. Atvykstama (kvieciama) pltros ir Issivysciusios salys siekia uztikrinti salies pltr, todl vystymo tikslais ? per vairias programas ir iniciatyvas kviecia maziau isvystyt uzsienio sali tyrjus; tai ypac bdinga sveikatos prieziros ir IT sektoriuose. Lietuvoje yra ,,prot susigrzinimo" programa, kurios tikslas skatinti grztamj tyrj migracij arba pltoti tarptautin bendradarbiavim su lietuviais mokslininkais uzsienyje. ,,Prot pritraukimo" iniciatyvos paviens, jas dazniausiai nulemia tarpasmeniniai, mazai institucionalizuoti rys iai. 2009 m. patvirtintoje ,,Tyrj karjeros programoje" numatyta skirti ls mokslinink is uzsienio atvykimui 24 mn. ir ilgiau. taciau nra numatyta, koki krypci ir kvalifikacijos mokslininkai bus kvieciami. Is issivysciusi sali besivystancias ar Lietuva kaip imigracijos s daznai pasirenkama ne tik alis Pagal sal pereinamojo laikotarpio s + alis dl galimybi vykdyti tyrimus, bet ir dl ekonomini motyv. Tyrimas rodo, kad tyrj is issivysciusi sali atvykim Lietuva nemaza dalimi lemia pragyvenimo lygi skirtumai. Is besivystanci / ar pereinamojo Tyrimas parod, kad instrumentin imigracija yra gana laikotarpio sali labiau issivysciusias dazna (pvz. siekiama gauti leidim gyventi arba pilietyb s + alis ir laisvai "judti" kitas ES salis; arba atvykstama is sali kuriose issilavinimas slyginai brangus, su tikslu grzti kilms valstyb (tai gana bdinga respondentams is Kinijos). Darbo Tyrimas parod, kad trecij sali tyrjai dazniausiai Pagal tiksl / uzima ,,nesaugias" darbo vietas t.y dirba pagal sidarbinimo Mokslo / mokslini tyrim + pobd (angl. terminuotas darbo sutartis; neis vengiama dvigubo Studij ++ channel) apmokestinimo; pensij laikotarpio uzskaitymas Projektin veikla priklauso nuo kilms valstybs ir Lietuvos dvisali Uzsakomieji moni tyrimai ? susitarim; dazniausiai atvykstama doktorantros studijoms. Remiantis atliktu tyrimu, galima teigti, kad trumpalaikiai Pagal trukm Trumpalaik (iki 6 mn.) ++ ir vidutins trukms vizitai yra bdingiausias tyrj Vidutinio laikotarpio (1-3 metai) ++ imigracijos bruozas. Kuo trumpesnis laikotarpis Ilgalaik (daugiau nei 3 metai) Lietuvoje, tuo intensyviau dirbama. Bakalauro studij internacionalizavimas ,,uzaugint" ir nauj mokslininkimigrant kart. Taciau tai yra brangu. Kita vertus skatinti ilgalaik sidarbinim reikt pamatuotai. Labai svarbu tinkamai vertinti Lietuvos tyrj potencial ir

61

Pagal integracij

Dirbama zemesns kvalifikacijos darbo vietoje ?

,,uzsiauginti" pakankam j pamain. Kai kurios issivysciusios salys stengiasi pritraukti patyrusius, bet skurdesni sali tyrjus zemesns kvalifikacijos reikalaujancias darbo vietas. Jei Lietuva ateityje taip pat pasukt panasiu keliu, jos darbo rinka tapt gerokai iskreipta dl to, kad pradedantiems Lietuvos tyrjams sumazt galimybi rasti darbo viet. Jei kit sali tyrjams Lietuvoje bt sudaromos tik isskirtins slygos, patrauklumas "vietiniams" siekti karjeros moksle sumazt.

Neutrali darbo vieta ? Uzimama isskirtin / prestizin darbo vieta ? Sudaryta autori. Remtasi Iredale, 2001

Lietuva kaip imigracijos salis daznai pasirenkama ne tik dl galimybi vykdyti tyrimus, bet ir dl ekonomini motyv. Tyrimas rodo, kad tyrj is issivysciusi sali atvykim Lietuva nemaza dalimi lemia pragyvenimo lygi skirtumai. Tyrimas parod, kad instrumentin imigracija yra gana dazna (pvz. siekiama gauti leidim gyventi arba pilietyb ir laisvai "judti" kitas ES salis; arba atvykstama is sali kuriose issilavinimas slyginai brangus, su tikslu grzti kilms valstyb. Trecij sali tyrjai dazniausiai uzima ,,nesaugias" darbo vietas t.y dirba pagal terminuotas darbo sutartis; neisvengiama dvigubo apmokestinimo; pensij laikotarpio uzskaitymas priklauso nuo kilms valstybs ir Lietuvos dvisali susitarim. Tyrimo duomenys leidzia teigti, kad is sivysciusi sali tyrjai ir mokslininkai Lietuvoje ,,natraliai" turi geresnes slygas ir jauciasi saugesni. Nors pasilikti ilgesniam laikui labiau link atvykusieji is ekonomiskai maziau isvystyt valstybi, taciau sie asmenys jauciasi maziau saugs ir yra labiau link dirbti zemesns kvalifikacijos darb. Remiantis atliktu tyrimu, galima teigti, kad trumpalaikiai ir vidutins trukms vizitai yra bdingiausias tyrj imigracijos bruozas. Issivysciusiose salyse skiriama daugiau dmesio bakalauro studij internacionalizavimui, siekiant ,,uzsiauginti" nauj tiek vietini tiek imigrant mokslinink kart. Orientacija vien tik doktorant ar auksciausio lygio mokslinink pritraukim yra is dalies ydinga. Jei kit sali mokslininkams Lietuvoje bus sudaromos tik isskirtins slygos, patrauklumas "vietiniams" siekti karjeros moksle gali sumazti. Labai svarbu tinkamai vertinti pirmos pakopos student potencial ir ,,uzsiauginti" pakankam mokslinink pamain. Kai kurios issivysciusios salys stengiasi pritraukti patyrusius, bet skurdesni sali tyrjus zemesns kvalifikacijos reikalaujancias darbo vietas. Jei Lietuva ateityje taip pat pasukt panasiu keliu, jos darbo rinka gali tapti gerokai iskreipta dl to, kad pradedantiems Lietuvos tyrjams sumazt galimybi rasti darbo viet, o tai gali paskatinti j emigracij. Lietuvoje ketinantiems gyventi ar dirbti trecij sali pilieciams suteikiami leidimai laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje. Jiems taip pat gali bti suteikiamos nacionalins vizos. Lietuvoje nra specialios leidim gyventi tyrjams isdavimo tvarkos, koki nors supaprastint procedr: tiek viz, tiek leidim gyventi tyrjams isdavimas vyksta bendra tvarka. Apibendrinant skirting sali patirt, galima teigti, kad leidim gyventi ir viz sistema daugelyje issivysciusi sali yra vairesn bei labiau orientuota tam tikras gyventoj grupes.

62

Literatra 1. Aukstojo mokslo tarptautiskumo skatinimo pasaulin praktika ir jos taikymo Lietuvoje gairs: monografija / sud.P.Barsauskas. ­ Kaunas: ISM, 2007. ­ 216 p. 2. Carrington J., Detragiache E. How big is the Brain Drain? ­ International Monetary Fund, 1998 // http://www.imf.org/external/pubs/ft/wp/wp98102.pdf [zirta: 2004-1022]. 3. Cervantes M., Guellec D. The Brain Drain: Old myths, new realities - OECD: 2002 // http://www.oecdobserver.org/news/fullstory.php/aid/673/The_brain_drain:_Old_myths,_ new_realities.html [zirta: 2004-10-22]. 4. Docquier F., Marfouk A. Measuring the international mobility of skilled workers (19902000) ­ Bruxelles: Université Libre de Bruxelles, 2004 // http://econ.worldbank.org.org/files/38017wps3381.pdf [zirta: 2004-10-22]. 5. Doktorantra Europoje ir Lietuvoje: mokslo studija, sud.P.Barsauskas. ­ Kaunas: ISM, 2008. ­ 114 p. 6. Dumont J., Lemaî G. Counting Immigrants and Expatriates in OECD Countries : A tre New Perspective ­ OECD: Directorate for Employment Labour and Social Affairs, DELSA, 2004 // http://www.oecd.org/dataoecd/27/5/33868740.pdf [zirta: 2005-10-31]. 7. European Migration Network. Conditions of Entry and Residence of Thierd Country Highly-Skilled Workers in the EU. ­ European Commision (2007) ­ 33 p. 8. Iredale R. 2001.The Migration of Professionals: Theories and Typologies. International Migration Vol. 39-5. P. 7 ­ 26. 9. International Migration Outlook (Sopemi). 2009. OECD. 10. Jucevicien P., Virzintait R., Jucevicius G. 2002. Prot nutekjimo reiskinys ir jo atspindzio Lietuvos intelektiniame kapitale bruozai: zvalgomasis tyrimas ­ Vilnius: Lietuvos mokslo taryba// http://www.lmt./DOKUMENTAI/studijos.php [zirta: 200410-22]. 11. Edward E., III Lawler 2008 Talent : Making People Your Competitive Advantage. John Wiley & Sons 12. Lietuvi emigracija: problema ir galimi sprendimo bdai - Vilnius: Pilietins visuomens institutas ir LR Seimo informacijos analizs skyrius, 2005. P. 50. http://www.civitas.lt/files/Emigracija.pdf [zirta: 2004-10-22]. 13. Douglas S. Massey, Jorge Durand, and Nolan J. Malone, BeyondSmoke and Mirrors: Immigration Policy and Global Economic Integration (New York: The Russell Sage Foundation, 2002). 14. Lietuvos mokslinink gebjim ugdymas Lietuvai integruojantis Europos Sjungos mokslo infrastrukrr /ats.red. Taljnait M. ­Vilnius: STI, 2008. 15. Meissner D., Meyers D. W. 2006. Immigration and America's future: A New Chapter. Migration Policy Institute. 16. Migrant integracija: trcij sali pilieciai Lietuvoje / Etniskumo studijos, 2009, Nr.2. 17. OECD (2008). The Global Competition for Talent: Mobility of the Highly Skilled. Paris, pp.122-144. 18. Portes, 2009, OECD, 2008, Portes, Alejandro(2009)'Migration and development: reconciling opposite views',Ethnic and Racial Studies,32:1,5-22 To l

63

19. Sheaffer, Zachary, Rosenblatt, Zehava Brain Drain in Declining Organizations: Toward a Research Agenda Journal of Organizational Behavior, Vol. 22, No. 4 (Jun., 2001), pp. 409-424 20. C. Simon Fan & Oded Stark, 2007. "The brain drain, 'educated unemployment', human capital formation, and economic betterment," The Economics of Transition, The European Bank for Reconstruction and Development, vol. 15, pages 629-660, October. 21. Stanknien V. Mobility of Scientists in Lithuania: Internal and External Brain Drain Vilnius: Lithuanian Institute of Philosophy and Sociology, 1996. P. 151. 22. Swain Carol M. 2007 Debating Immigration, Cambridge University Press. 23. The Global Competition for Talent. Mobility of the Highly-Skilled. 2008. OECD Publications. 24. Ushkalov I. G., Malakha I. A. The "brain drain" as a global phenomenon and its characteristics in Russia - Armonk: Russian Social Science Review, September/ October, 2001, Vol.42, Iss. 5 25. Zalimien L., Ivaskait-Tamosin V. Socialins gerovs garantij svarba mokslininko profesijos pasirinkimui: Lietuvos doktorant atvejo analiz / Filosofija.Sociologija, 2009, Nr.4.

64

ISVADOS / SILYMAI Dabartin ,,prot" imigracija mazai prisideda prie Lietuvos ekonomins ir socialins pltros. ,,Prot pritraukimo" iniciatyvos Lietuvoje paviens, jas dazniausiai nulemia tarpasmeniniai, mazai institucionalizuoti rysiai tarp atskir valstybi mokslinink. Lietuva kaip imigracijos salis daznai pasirenkama ne tik dl galimybi vykdyti tyrimus, bet ir dl ekonomini motyv. Tyrimas rodo, kad tyrj is issivysciusi sali atvykim Lietuva nemaza dalimi lemia pragyvenimo lygi skirtumai. Tyrimas parod, kad instrumentin imigracija yra gana dazna (pvz. siekiama gauti leidim gyventi arba pilietyb ir laisvai "judti" kitas ES salis; arba atvykstama is sali kuriose issilavinimas slyginai brangus, su tikslu grzti kilms valstyb (tai gana bdinga respondentams is Kinijos). Trecij sali tyrjai dazniausiai uzima ,,nesaugias" darbo vietas t.y dirba pagal terminuotas darbo sutartis; neisvengiama dvigubo apmokestinimo; pensij laikotarpio uzskaitymas priklauso nuo kilms valstybs ir Lietuvos dvisali susitarim; dazniausiai atvykstama doktorantros studijoms. Trumpalaikiai ir vidutins trukms vizitai yra bdingiausias tyrj imigracijos bruozas Lietuvoje. Kuo trumpesnis laikotarpis Lietuvoje, tuo intensyviau dirbama. Bakalauro studij internacionalizavimas ,,uzaugint" ir nauj mokslinink-imigrant kart. Kai kurios issivysciusios salys stengiasi pritraukti patyrusius, bet skurdesni sali tyrjus zemesns kvalifikacijos reikalaujancias darbo vietas. Jei Lietuva ateityje taip pat pasukt panasiu keliu, jos darbo rinka tapt gerokai iskreipta dl to, kad pradedantiems Lietuvos tyrjams sumazt galimybi rasti darbo viet. Mokslinink ir tyrj pritraukimo iniciatyvos turt bti atidziai vertintos, tam kad neiskreipt darbo rinkos ir nesumazint galimybi sidarbinti pradedantiems Lietuvos mokslininkams. Ypac atsargiai reikt kviesti auksto lygio specialistus is ekonomiskai maziau isvystyt sali ­ tiek dl etikos sumetim, tiek dl to, kad pastarieji yra labiau link uzimti zemesns kvalifikacijos darbo vietas, o tai gali sumazinti mokslininko profesijos patrauklum Lietuvos gyventoj (ypac jaunimo) tarpe.

65

Atsizvelgiant direktyvos nuostatas bei j perklim nacionalin kontekst, t. y. is esms atlikt 2008 m. vasario 23 d. sigaliojusiu statymo ,,Dl uzsienieci teisins padties" pakeitimo ir papildymo statymu, direktyvos nuostat perklimas tobulintinas siais aspektais: statymuose vartojamos svokos turi bti aiskios ir tikslios, todl jos turi bti konkreciai apibrztos statymo taikymo kontekste, teiss aktuose pateikiami svok apibrzimai vartojami skirtingais tikslais, skirtingiems atvejams ir neatitinka Direktyvoje tvirtint. Siuo atveju bt protinga ir teisinga, jei svokos, vartojamos reglamentuojant tyrj vaziavim Lietuv, bt konkretizuotos statyme Dl uzsienieci teisins padties, kad bt aisku, koki tiksli reiksm turi statyme vartojamos svokos. Mokslo ir studij statyme tvirtintos svokos nra isimtinai Direktyvos taikymo kontekste. Kadangi statymas Dl uzsienieci teisins padties reglamentuoja uzsienieci vykym, slygas, reikalavimus ir panasiai, ten vartojamos svokos turi bti btent Direktyvos kontekste, nurodant, kokie tyrjai yra leidziami, kokiomis slygomis, koki mokslini tyrim organizacij kvieciami ir pan. Sios svokos yra specialios, o Mokslo ir studij statyme yra tvirtintos bendros svokos, vartojamos bendrai visiems. Tuo tarpu reikalingos svokos, skirtos gyvendinti tyrj mobilum:

Tyrjas ­ treciosios s alies pilietis, turintis atitinkam auks tojo is silavinimo diplom, suteikiant jam teis dalyvauti doktorantros programose, kur mokslini tyrim organizacija pasirenka mokslini tyrim projektui, kuriam paprastai reikia pirmiau nurodyto diplomo, vykdyti. Siekiant tinkamai perkelti Direktyv, skatinti tyrj judum, teigtina, kad Lietuvoje turi bti tvirtinta, kad mokslininku turt bti laikomas asmuo, kuris atlieka mokslinius tyrimus, o ne asmuo, turintis tam tikr mokslin kvalifikacin laipsn, taip tinkamai sukuriant didesnes judumo galimybes trecij sali tyrjams.

Mokslini tyrim organizacijos ­ mokslinius tyrimus atliekancios vies arba privacios os organizacijos, valstybs nars patvirtintos s direktyvos taikymo tikslais pagal tos valstybs ios nars teiss aktus ar administracin praktik. Bet kuri mokslini tyrim organizacij, pageidaujanci priimti tyrj pagal Direktyvos nustatyt leidimo tvark, pirmiausia turi tuo tikslu patvirtinti atitinkama valstyb nar. Kiekvienos valstybs nars kompetentingos institucijos paskelbia ir reguliariai atnaujina sios Direktyvos tikslais patvirtint mokslini tyrim organizacij sras. Mokslini tyrim organizacijos svoka Lietuvos teisin sistem yra perkelta netinkamai. statyme dl uzsienieci teisins padties turi bti tvirtintos mokslini tyrim institucijos, kurios pagal valstybje galiojanci teis turi teis pasikviesti pas savo dirbti uzsienio sali tyrjus, svoka, kad bt uztikrintas tinkamas Direktyvos tiksl gyvendinimas. Manytina, kad tinkamai netvirtinus Direktyvos mokslini tyrim institucijos svokos, tyrjus Lietuvoje gali kviesti bet kokia registruota mokslin institucija.

66

Moksliniai tyrimai ­ sistemingas krybinis darbas siekiant padidinti pazinimo visum, skaitant zmogaus, kultros ir visuomens pazinim, ir s pazinimo visumos naudojimas naujai j ios pritaikant.

Informacijos pateikimo aspektu:

palengvinti tyrj galimybes susipazinti su atitinkama informacija ir skatinti galimyb gauti j is vis susijusi informacijos saltini; dl duomen apie trecij sali tyrjus rinkimo sistemos sukrimo. Tyrj darbo:

sukurti uzsienio mokslinink darbo aukstosiose mokyklose tvark ­ slygas, uzmokest, darbo valandas ir pan. Nacionalins pensij schemos - klitis mokslinink mobilumui Europos aukstojo mokslo erdvje: vienas problemos sprendimo bd galt bti parama Europos mokslinink mobilumo centr tinklui EURAXESS, kuris galt tiesiogiai konsultuoti mokslininkus socialins apsaugos klausimais; pakeisti daktaro laipsnio diplom pripazinimo tvark, pasalinant reikalavim, kad teikiantis diplom nostrifikavimui asmuo bt Lietuvos pilietis. Priimam dokument srase aiskiai nurodyti, kad uztenka turti leidim laikinai gyventi Lietuvoje; pastebima ir mokslinink atestacij, konkurs pareigas skaidrumo stoka; tikslinga su analizuojama direktyva suderinti ne tik statym Dl uzsienieci teisins padties, bet taip pat padaryti atitinkamus pakeitimus Mokslo ir studij statyme. Cia turt bti perkelta ir detalizuota direktyvos 11 str. 1d. nuostata, kad tyrjai turi teis dstyti nacionaliniuose teiss aktuose nustatyta tvarka. statymas turt numatyti, kokias pareigybes galt uzimti tyrjas, kokie reikalavimai jam bt keliami, kokias teises ir pareigas jis turt aukstojoje mokykloje; statymo dl uzsienieci teisins padties 492 str. 1 d. nurodyta, leidimas laikinai gyventi gali bti isduodamas uzsienieciui, kuris ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentins pltros darbus kaip tyrjas pagal darbo sutart, sudaryt su mokslini tyrim staiga. Vadinasi tyrjai atvykti Lietuv gali tik darbo sutarties pagrindu. Manytina, kad toks reglamentavimas yra nelankstus ir gali sudaryti klici tyrj mobilumui, be to, diskriminuoja tyrjus, nes Lietuvos Respublikos pilieciai sidarbinti gali ir autorins sutarties pagrindu, todl tokia galimyb turi bti sudaryta ir uzsienio sali tyrjams; nusistovjusi norma Lietuvos mokslo staigose "darbas "iki konkurso" uzkerta keli lygiomis galimybmis konkuruoti darbo rinkoje asmenims atvykstantiems pagal Direktyv; 67

svarstyti galimyb teikti lietuvi kalbos mokymo paslaugas tyrjams ir mokslininkams is kit sali. Kalbos mokjimas yra skmingos integracijos visuomenje prielaida. Auks kvalifikacijos darbuotojai is kit sali Lietuvoje neturi galimybs gauti bent tos minimal skaici kalbos mokym; svarstyti galimyb taikyti mokesci lengvatas pagal darbo sutart Lietuvoje dirbantiems trecij sali pilieciams su kuriomis nra pasirasytos dvisals socialins apsaugos sutartys dl pensij mok ir pan.

Tyrj atvykimo:

numatant, kad leidimai gyventi bt isduodami automatiskai ar taikant pagreitint tvark, uztikrinti trecij sali pilieciams, dirbantiems tyrjais, kad j leidimai gyventi bus atnaujinami; seim susijungimo srityje, palengvinti ir palaikyti seimos nari susijungim, tam nustatant jiems ne tik palankias bei patrauklias slygas ir tvark, bet ir numatant kitas tyrj ir j seimos nari socialines teises bei garantijos ir pan.; susitarimo dl primimo perklimo Lietuvos teisin sistem nebuvimas pazeidzia Direktyvos tiksl, reglamentuojam preambulje - patvirtinti speciali leidimo atvykti tvark ir atvykimo bei gyvenimo slygas, taikomas trecij sali pilieciams, atvykstantiems ilgesniam kaip trij mnesi laikotarpiui mokslini tyrim projektui vykdyti pagal susitarim dl primimo, sudaryt su mokslini tyrim organizacija; "Susitarimai dl primimo" sudaromi Airijoje, Pranczijoje, Estijoje, Cekijoje, Suomijoje, kt. tvirtinti susitarim dl primimo, kaip pagrind isduoti leidim gyventi ir galimyb mokslininkui laisvai judti tarp valstybi to paties susitarimo pagrindu; asmuo, sudars susitarim dl primimo su kitos ES valstybs mokslini tyrim organizacija, gavs leidim laikinai gyventi kitoje ES salyje kaip tyrjas, negals pasinaudodamas Direktyvos 13 straipsnyje tvirtinta teise dalies tyrim atlikti Lietuvoje, nes Lietuvos statymai tokios galimybs nereglamentuoja, todl tyrjas, siekiantis dal tyrim atlikti Lietuvoje, turs is naujo susitvarkyti visus vaziavimo ir primimo darb mokslini tyrim institucijoje dokumentus; pagreitinti leidimo gyventi isdavim; Lietuva pasinaudojo Direktyvos suteikta teise nustatyti leidimo gyventi isdavimo pagrindus. Specials leidimai su nuoroda "tyrjas" bt pagrindas sukurti speciali toki leidim isdavimo ir j kontrols tvark. Sukuriant tokius leidimus gyventi su nuoroda ,,tyrjas" bt galima palengvinti leidim gavimo tvark, diferencijuoti pareiskjus, sutrumpinti j isdavimo terminus. Kadangi siuo metu leidimai gyventi yra nediferencijuojami, tai visiems pareiskjams leidimai gyventi yra isduodami bendra tvarka, nediferencijuojant j, nenustatant tam tikr palengvinim speciali kategorij asmenims. Supaprastinta leidim gyventi tyrjams is davimo tvarka yra numatyta ­ Norvegijoje, Pranczijoje, Estijoje, Cekijoje bei kitose ES valstybse;

68

nors daugelyje Europos valstybi leidimai gyventi isduodami iki vieneri met ar lygiai vieneriems metams, manome, kad tokia praktika nra pateisinama ir neatitinka Direktyvos reglamentavimo bei tikslo palengvinti tyrj mobilum, nes moksliniams tyrimams vykstant ilgiau nei vienerius metus, tyrjui reikia nuolat prasitsinti leidim gyventi. tvirtinti, kad leidimai tyrjams isduodami maziausiai vieneri met periodui; atsizvelgiant didesnio tyrj mobilumo siek, akivaizdu, jog prasymui isduoti leidim isnagrinti ir sprendimui dl jo priimti, taikomi bendri terminai uzsienieciams nra tinkamas. Galime paminti Danij, kuri perkeldama direktyvos normas dl greitosios vizos is davimo, pritaik pagreitint procedr ir vizos isduodamos per 3­4 savaites po dokument pateikimo. Direktyvoje numatyta, jog Valstybs nars isduoda leidim gyventi maziausiai vieneri met laikotarpiui ir pratsia j, jei tebesilaikoma 6 ir 7 straipsniuose nustatyt slyg; mokslininkui norinciam atvykti Lietuv reikia turti gyvenamj viet mokslinio tyrimo laikotarpiui, turint omeny, kad leidimas gyventi gaunamas bnant ne Lietuvoje, yra sudtinga issinuomoti but nuotoliniu bdu visam mokslinio tyrimo laikotarpiui ar kitaip gyti gyvenamj viet. Norint supaprastinti tvark galima taisyti esamas normas pvz. mokslini tyrim staigai laiduojant uz atvykstant uzsieniet, kad jis turs gyvenamj viet, ar nustatyti termin, per kur privaloma susirasti gyvenamj viet mokslinio tyrimo laikotarpiui, o leidimo gavimui uztekt, kad bt rodyta, kad turi gyvenamj viet vienam mnesiui (pvz. viesbutyje, mokslinio tyrimo staigos bendrabutis, jei toks yra). Jei uzsienietis per nustatyt laik nesusiranda gyvenamosios vietos tada leidimas laikinai gyventi gali bti panaikintas.; turi bti apsvarstyta galimyb sudaryti slygas tyrjams atvykti vykdyti mokslini tyrim tik susitarimo dl primimo pagrindu, nereikalaujant is tyrjo ir mokslini tyrim organizacijos papildom susitarim, islaikant tas pacias socialines garantijas, kokias tyrjai gauna dirbdami darbo sutarties pagrindu; turi bti pakeista tyrjus diskriminuojanti praktika, kai seimos nariais nelaikomi ir s eimos susijungimo galimyb nra sudaroma homoseksualiems sutuoktiniams.

Autorins krinio teiss priklauso krinio autoriams, o turtins krinio teiss ­ Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministerijai. Uz si teisi pazeidimus numatoma civilin, administracin ir baudziamoji atsakomyb.

69

1 priedas Questionnaire on the Social Aspects of the Mobility of Researchers and HighlySkilled Employees in Lithuania

Research is carried out by: Institute for Social Research Saltoniski g. 58, LT-08105 Vilnius Tel./fax +370 5 275 48 96 E-mail: [email protected] The Institute for Social Research is carrying out the research project funded by The Ministry of Education and Science on the social aspects of the mobility of researchers and highly-skilled employees. The main aim of this research project is to prepare recommendations for the Lithuanian Government on the implementation of the EU Directive 2005/71/EC which is aimed at facilitating non-EU researchers' participation in EU science. We would like to invite you to answer this questionnaire. Please give as many details as you can. You can use English, Russian, French, German, Spanish or Italian language in your answers.

Thank you for your cooperation! Please return this questionnaire to [email protected] Employment related issues Please, give as many details as possible 1. From what country and when did you arrive in Lithuania? 2. How did you find employment in Lithuania? Would you have ever considered arriving in Lithuania in order to find work or carry out scientific research, if you had no previous connections with Lithuanian universities and/or colleagues? 3. How much time did it take to arrange employment formalities (visas, signing work contract etc.)? 4. Were there any difficulties to get a visa? How long did it take? Please explain. 5. Did somebody assist you in order to help you to arrange all employment formalities? Who was this person: a) your colleague; b) your friend; c) a representative of public institution? 6. Was this assistance voluntary or professional? Was this assistance helpful to you? Please explain. 7. If you worked in any other EU country before and compared Lithuania in this respect, do you think the situation here is a) better; b) similar; c) or worse than in other countries? Please explain your answer.

70

Family related issues Please, give as many details as possible 8. Do you stay in Lithuania with your family members? Please give some details about your family, if you can. If your family is not in Lithuania, do they plan to move to this country? When do they plan to move? Do you see any difficulties in bringing your family with you? Please explain. 9. If you are staying in Lithuania with your family, was it easy for them to move here? Were there any problems with visas and/or residence permits? How did you manage to solve these problems? Please explain 10. Have you lived with your family in any other countries? Were there any problems? How were these problems solved? If you compare Lithuania in this respect, is the situation better, the same or worse than in other countries? Everyday problems and solutions Please, give as many details as possible 11. Do you remember your first days at work in Lithuania? How did you feel? Were there any adaptation difficulties? 12. How did you manage to overcome these difficulties? Did somebody help you? 13. Do you think that researchers from abroad experience the same adaptation difficulties in any country? If you have work experience in other countries, which country would you consider a model of good practice in support for new employees? In which country you have had the most serious difficulties of adaptation? 14. If a person from Lithuania (or any EU country) would like to work in your country, what problems s/he would experience? 15. In general, are you satisfied with you current job in Lithuania? Please explain. 16. Do you have work conditions that meet all your needs? Please explain. 17. Do you experience communication problems with your colleagues? Do you feel any kind of discrimination just because you are from a different country, or of different skin complexion etc.? Please explain.

71

18. Is your current financial situation better than in your country of origin? If you returned to your country of origin would your income increase or decrease? Please explain. 19. Is your living conditions now better than in your country of origin? If you returned to your country of origin how would your living conditions change? Please explain. 20. Would you feel safe if you suddenly lost your job or your contract was not renewed? Please explain. 21. What would you do first if you lost your job or your contract was not renewed? Please explain. Future Plans Please, give as many details as possible 22. What things would encourage you to stay longer in Lithuania?

If you work contract is temporary, would you prolong it after it has finished? Please explain.

23. Have you ever considered applying for Lithuanian citizenship? Please explain. 24. How do you participate in social or cultural activities in Lithuania? Are you a member of any Lithuanian non-governmental, political or any other organization? How do you spend your free time? Do you have close Lithuanian friends? Please explain. 25. What do you think about the activities of Lithuanian institutions responsible for migrant integration? Have you heard of any of them? Have you ever used their services? How would you rate their services? Please explain. 26. Have you ever applied to any public institutions? Which institutions did you apply? For what reasons? Please explain. Health Care Please, give as many details as possible 27. Have you ever used Lithuanian health care/ hospital services? If yes, did you use public or private services? If it is not too personal, what kind of services did you use? Have you experience any problems at health care institutions just because you are from another country? Please explain. 28. In general, what do you think of Lithuanian health care system? Please explain. Pensions / annuities Please, give as many details as possible 29. After you retire, will the work period in Lithuania have any influence on your pension?

72

Final comments Please, give as many details as possible 30. Did anyone's behavior or anything surprise you in Lithuania? Please explain. 31. Would you recommend your colleagues from your country to come work in Lithuania? Please explain. 32. If you have any other comments, please write them here: Something about you If you would like to receive feedback from this research please provide us your email address: [email protected] ___ Your gender: 1. Male 2. Female Your age: _______ Place of birth (country): _________ Country of origin (if different from above): ____________ Ethnicity: _____________________ Personal status: 1. Single 2. Married/ civil partnership 3. Cohabiting 4. Divorced / dissolved civil partnership 5. Widowed 6. Separated How many children under 18 do you have? _______ What is your educational background: _________________________________________________ What is your current position in Lithuania___________ Thank you!

73

Information

73 pages

Find more like this

Report File (DMCA)

Our content is added by our users. We aim to remove reported files within 1 working day. Please use this link to notify us:

Report this file as copyright or inappropriate

822240


You might also be interested in

BETA