Read Bendravimo psichologija text version

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

BENDRAVIMO PSICHOLOGIJA

Vadovlis

2

Ketvirtasis leidimas Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministerijos Aukstj mokykl bendrj vadovli leidybos komisijos rekomenduota 2002 08 29 Nr. 05A-109 Isleista Kauno technologijos universiteto lsomis Junona Almonaitien (1,4 sk.), Dalia Antinien (2, 3 sk.), Nomeda Ausmanien (11, 12 sk.), Rosita Lekavicien (5, 9, 10 sk.), Grazina Matulien (6 sk.), Laima Ruibyt (7 sk.), Zita Vasiliauskait (8 sk.)

Atsakingoji redaktor doc. dr. Junona Almonaitien

Recenzavo prof. habil. dr. Rimantas Lauzackas ir doc. dr. Juozas Kasiulis

3

TURINYS

PRATARM ................................................................................................. 7 1. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS Junona Almonaitien ....................................................................................9 Kas yra bendravimas....................................................................................... 9 Poreikis bendrauti ......................................................................................... 11 Skmingo bendravimo samprata ................................................................... 14 Bendravimo gdziai ir prociai..................................................................... 21 Ar galima ismokti skmingiau bendrauti ...................................................... 26 2. PRADKIME NUO SAVS Dalia Antinien ........................................ 30 Ms As vaizdas........................................................................................... 30 Daugialypio As vaizdo formos...................................................................... 32 Savistaba....................................................................................................... 35 Bendravimas ir savas pazinimas ................................................................... 37 Savs pazinimas atsiveriant .......................................................................... 39 Savs pazinimas ir savigarba ........................................................................ 42 3. GYVENIME - KAIP SCENOJE Dalia Antinien.................................. 48 Socialiniai vaidmenys................................................................................... 48 Asmens tapatumas........................................................................................ 52 4. SOCIALINIS SUVOKIMAS Junona Almonaitien. .............................. 58 Kas yra socialinis suvokimas .........................................................................58 Socialinio suvokimo ypatumai ......................................................................61 Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos.................................................65 vaizdis ir jo krimas.....................................................................................68 Socialinio suvokimo klaidos ir bdai joms isvengti ......................................74 5. ZODINIS BENDRAVIMAS Rosita Lekavicien ................................... 77 Pranesimo samprata, ypatumai, analiz .........................................................77 Pagrindins svokos ir keturi pranesimo aspektai...........................................77 Eksplicitiniai ir implicitiniai pranesimai ......................................................... 79 Nezodini (neverbalini) pranesim analiz...................................................80 Kongruents ir nekongruents pranesimai......................................................81 Pranesimo primimo ypatumai........................................................................81

4

Kalba - tarpusavio takos instrumentas......................................................... 84 Kodo pasirinkimas............................................................................. 85 Zodzio komponentai .......................................................................... 87 Zodiniai ,,valdzios instrumentai" .......................................................87 Klausymasis ..................................................................................................89 Kodl gims nesiklausome? ...............................................................90 Vidins nesiklausymo priezastys ............................................90 Isorins nesiklausymo priezastys ............................................91 Klausymosi stiliai...............................................................................92 Statuso ir lyties taka klausymuisi......................................................94 Kaip reikia klausyti ............................................................................94 Aktyvus klausymasis...........................................................................96 Nereflektyvus klausymasis ......................................................96 Reflektyvus klausymasis..........................................................97 Kas pagerina klausymsi....................................................................99 6. NEZODINIS BENDRAVIMAS Grazina Matulien.............................103 Kas yra nezodinis bendravimas...................................................................103 Nezodinio bendravimo elementai................................................................104 Veido israiska .................................................................................. 104 Zvilgsnis...........................................................................................109 Gestai................................................. : ............................................ 110 Poza ................................................................................................. 111 Kno sudjimas................................................................................ 114 Prisilietimas..................................................................................... 117 7. TARPASMENINIAI SANTYKIAI Laima Ruibyt ............................123 Kas yra tarpasmeniniai santykiai................................................................. 123 ' Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbs ........................................................ 124 Su kuo uzmezgame tarpasmeninius santykius ............................................ 125 Tarpasmenini santyki raida ..................................................................... 129 Atsiskleidimas ir jo reiksm tarpasmeniniuose santykiuose........................ 132 Draugyst.................................................................................................... 135 Meil........................................................................................................... 136 Meils rsys................................................................................................ 137 Santyki isirimas ........................................................................................ 142

5

8. BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALUS SKIRTUMAI Zita Vasiliauskait......................................................................................147 Bendravimas ir temperamentas....................................................................147 Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai ....................................................149 Bendravimas su ,,sunkiais" zmonmis ........................................................152 Bendravimas ir savigarba............................................................................156 9. KONFLIKTO PSICHOLOGIJA Rosita Lekavicien .........................160 Truputis istorijos .........................................................................................160 Konflikto samprata, tipai, sprendimas ......................................................... 162 Vidini asmenybs konflikt tipai..................................................... 163 Vidini asmenybs konflikt sprendimas .......................................... 168 Tarpasmenini konflikt tipai ir struktra ....................................... 172 Konflikto struktra........................................................................... 174 Konflikto dinamika........................................................................... 175 Tarpasmenini konflikt sprendimas................................................ 176 Strategijos............................................................................. 176 Treciojo asmens vaidmuo sprendziant konfliktus................. 180 Netiesioginiai konflikto sprendimo bdai............................. 181 Konfliktisk asmenybi tipai ...................................................................... 182 Tarpasmenini konflikt profilaktika.......................................................... 183 10. E. BERNE TRANSAKCINS ANALIZS TEORIJA Rosita Lekavicien...................................................................................... 187 Transakcijos ir asmenybins pozicijos ........................................................ 187 Transakcij tipai.............................................................................. 190 Papildancios transakcijos .................................................... 190 Persikertancios transakcijos ................................................ 191 Paslptos transakcijos .......................................................... 192 Psichologins pozicijos ................................................................... 194 Zaidimai, kuriuos zaidziame ....................................................................... 196 Gyvenimo scenarijus .................................................................................. 197 11. TARPKULTRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI Nomeda Ausmanien ................................................................................. 201 Kaip elgtis svecioje salyje .......................................................................... 201 Orientacija dalykinius reikalus ir tarpusavio santykius .............................. 203

6

Formalios ir neformalios verslo kultros: statusas, hierarchija, valdzia bei pagarba .................................................... 207 Grieztai ir laisvai traktuojancios laik kultros........................................... 209 Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santrios kultros .................. 211 12. KAIP IESKOTI DARBO Nomeda Ausmanien ................................ 216 Gyvenimo aprasymas.................................................................................. 216 Pasiruosimas pokalbiui ............................................................................... 218 Pokalbis ...................................................................................................... 221 Sugrzimas darbo pasaul.......................................................................... 222 Isjimas is darbo ......................................................................................... 223

7

PRATARM

Zmogus is prigimties yra sociali btyb. K tik gimusiam kdikiui jau reikia ne tik maisto, silumos, bet ir aplinkini dmesio bei meils. Skmingas bendravimas yra svarbi visavercio gyvenimo dalis, teigiam emocij saltinis. Gebjimas bendrauti zymia dalimi lemia skm daugelyje profesins veiklos srici. Daznai jis vertinamas ne maziau nei dalykins zinios ir profesiniai gdziai. Pedagogams, prekybininkams, gydytojams bendravimas yra tarsi ,,darbo rankis", kur naudodami jie daro poveik aukltiniams, gyja klient pasitikjim ir kt. Daugelis veiklos srici ms dienomis yra siaurai specializuotos, todl ger darbo rezultat paprastai pasiekia komandos, sudarytos is skirtingus dalykus ismananci specialist. Komandos darbo skm taip pat priklauso nuo jos nari tarpusavio bendravimo. Visa tai skatina psichologus tirti bendravimo dsningumus, ir vis daugiau zmoni - jais domtis. Siame vadovlyje stengtasi glaustai pateikti pacias svarbiausias siuolaikins psichologijos zinias apie bendravim. Pirmajame jo skyriuje ieskoma sio daugialypio reiskinio apibrzimo ir atsakymo klausim, k gi reiskia posakis ,,skmingas bendravimas". Gilintis skmingo bendravimo paslaptis siloma pradedant nuo savs: aiskinantis, kaip bendravim su aplinkiniais veikia ms paci savivaizdis, gebjimas save suprasti, kontroliuoti ir kt. Skyrius ,,Gyvenime - kaip scenoje" nusviecia socialins aplinkos, ,,stebtoj", ,,zirov" tak ms elgesiui bendraujant. Kaip elgiams patys, tap stebtojais, aprasoma ketvirtajame skyriuje - ,,Socialinis suvokimas". Jame taip pat suteikiama zini apie pirmojo spdzio reiksm bendraujant, vaizdzio krim. Toliau gvildenami keitimosi zodine informacija ypatumai (pvz., kodl taip daznai nesusikalbame su pasnekovu, nors ir puikiai mokame t paci kalb), issamiai analizuojama, koks vaidmuo bendraujant tenka kno kalbai - mimikai, gestams, isvaizdai ir kt. Kuo mums svarbs tarpusavio santykiai su aplinkiniais, kaip gerus santykius sukurti ir islaikyti, aiskinama skyriuje ,,Tarpasmeniniai santykiai". Jame taip pat rasite tyrimais pagrst mokslinink samprotavim apie draugyst ir meil. Astuntasis skyrius nusviecia ms skirtingum bendraujant: kodl vieni zmons bendrauja lengvai, o kiti sunkiai, kodl vieni esame namisdos, o kitiems reikia minios draug. Net ir labai ieskodami, sunkiai rastume zmog, kuris nebt kada nors sivls didesn ar mazesn konflikt. Jei konfliktai neisvengiami, kodl gi neismokus... tinkamai konfliktuoti? Tam skirtas devintasis vadovlio skyrius.

8

Desimtajame pristatomas neprastas, taciau zaismingas ir populiarus amerikieci psichologo E. Berne poziris zmoni bendravim. Du paskutinieji skyriai, vienuoliktasis ir dvyliktasis, suteiks daug praktiskai nauding zini norintiems susirasti nauj darb bei skmingai bendrauti su verslo ar kt. kolegomis uzsienyje. Kiekvieno skyriaus pradzioje pateikiami klausimai, kurie pads geriau suprasti, kokios problemos jame gvildenamos. Skyri pabaigoje rasite dar po kelet klausim, kviecianci pasvarstyti, kuo ten isdstyta informacija gali bti naudinga jums asmeniskai, ar, js nuomone, psicholog teiginiai pasitvirtina tikrovje, pasigilinti problemas, kurios dar nra vienareiksmiskai issprstos. Pastaruoju metu Lietuvoje isleista gana nemazai psichologijos vadovli, kuriuose nusvieciami ir tam tikri bendravimo aspektai. Tai ,,Vadovavimo psichologija" (Barvydien V., Kasiulis J. Kaunas: Technologija. 2001), ,,Seimos psichologija" (Matulien G. Kaunas: Technologija. 1997) ir kt. Kai kurios specifins temos, kurios juose placiai pristatytos (pvz., bendravimas grupse, vyr ir moter bendravimo ypatumai) siame vadovlyje mazai lieciamos. Norintieji praplsti, pagilinti savo zinias kiekvieno skyriaus pabaigoje ras literatros srasus. Gilinantis bendravimo psichologij labai pravers asmenybs psichologijos, socialins psichologijos zinios. J rasite vadovliuose ,,Psichologija studentui" (Matulien G. (red.) Kaunas: Technologija. 2000), ,,Psichologija" (Myers D. G. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 2000), ,,Socialin psichologija teistvarkos darbuotojams" (Valickas G., Suslavicius A.. Vilnius: Lietuvos teiss akademija. 1999). vairius sio vadovlio skyrius ras skirtingos autors, pasirinkusios tas temas, kurias buvo geriausiai sigilin. Vadovlio turinys suderintas su Kauno technologijos universiteto Psichologijos katedros studij moduliu ,,Bendravimo psichologija". Linkime skms studijuojant!

9

1. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS

Atsakyti klausim, kas yra bendravimas, galima paprastai: tai kiekvienam is ms prasta, kasdienin veikla. Norime ar nenorime, mokame ar nemokame, mes nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame. Vaikai bendrauja su tvais, studentai su dstytojais, staig darbuotojai su savo vadovais, bendradarbiais, klientais. Netgi tada, kai salia nra nei vieno zmogaus, jauciame aplinkini tak. Negana to, atsidr vienumoje, mes imame bendrauti su... savimi. Sis skyrius - tai pirmas zvilgsnis , regis, chaotiskai kunkuliuojant bendravimo reiskini ,,katil". Jame paieskosime atsakym tokius klausimus: · Kas yra bendravimas? · Kodl zmons bendrauja? · Kas yra skmingas bendravimas? · Nuo ko priklauso bendravimo skm? · Ar galima ismokti skmingiau bendrauti ir kaip to ismokti?

Kas yra bendravimas

Bendravimas yra daugialypis reiskinys. Bendravimu vadiname ir daugel met trunkanci draugyst, ir susirasinjim elektroniniu pastu, ir aktoriaus pasirodym publikai. Todl skiriamos vairios bendravimo rsys, sudtins dalys ir aspektai. Vis pirma galima skirti bendravim su savimi (jis dar vadinamas intrapersonaliniu) ir bendravim su kitais (tarpusavio, tarpasmeninis, interpersonalinis). Puikios intrapersonalinio bendravimo iliustracijos - posakiai ,,mane baigia uzgrauzti szin", ,,pasizirk save is salies" ir pan. Kai kurie asmenybs tyrintojai tvirtina, kad ji susideda is keleto dali, panasi kompiuterio loginius diskus. Tuomet intrapersonalinis bendravimas - tai ,,bendravimas" tarp asmenybs dali. Tarpasmeninis bendravimas - toks, kur sitraukia ne maziau kaip du zmons. Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai - tai tarpusavio suvokimas (socialin percepcija), keitimasis informacija (komunikacija), tarpusavio sveika (socialin interakcija) ir santykiai. Dar tik ketindami susitikti su nepazstamu zmogumi, mes imame svarstyti, koks jis galt bti, koki poelgi galime is jo tiktis. Susitik

10

stengiams s vaizdin patikslinti, papildyti, remdamiesi viskuo, k matome ir girdime: naujojo pazstamo isvaizda, elgesiu, kalbos tonu, turiniu ir t. t. Ms bendravimo partneris taip pat stengiasi susidaryti nuomon apie mus, o mes savo ruoztu - padaryti tam tikr spd. Abi puss mgina vertinti besiformuojancius santykius, savo jausmus viena kitos atzvilgiu. Tai tarpusavio suvokimo (socialins percepcijos) procesai. Jie leidzia bendraujant numatyti kito elges ir planuoti savj, padeda siekti norim tiksl. Vos tik atsiranda koks nors rysys tarp dviej ar daugiau zmoni, prasideda komunikacijos procesai. Bendravimas susideda is j lyg statinys is plyt. Komunikacija - tai keitimasis informacija, naudojant koki nors zenkl sistem. Bendraudami zmons dalijasi ziniomis, nuomonmis, pranesa vieni kitiems apie savo jausmus. Siai informacijai perduoti naudojami vairs bdai: kalba (zodinis bendravimas), mimika, gestai, kai kada netgi aprangos detals ar aksesuarai (nezodinis bendravimas). Ar keitimasis informacija vyksta skmingai, priklauso nuo to, kaip informacijos siuntjas ir gavjas supranta t paci zenkl - zodzi, gest ir kt. - prasm. Komunikacijos procesus vairiais aspektais nagrinja semiotika, lingvistika, informatika ir kt. Psichologija, be kita ko, siekia nustatyti, kaip zmogaus isorje ,,perskaityti" jo jausmus ir ketinimus, koki tak informacijos dekodavimui turi subjektyvios nuostatos ir pan. Kitas svarbus bendravimo aspektas - tarpusavio sveika. Tai bendraujancij poveikis vienas kitam. Bendraudami zmons daro vieni kitiems tam tikr tak: keicia jausmus, pozirius ir elges. Supaprastintai galima sakyti, kad vieno zmogaus elgesys kaip stimulas veikia kito zmogaus elges. Pvz., prekybos agentas, smoningai naudodamas veiksmingus tikinjimo bdus, gali silyti mums visai nereikaling prek. Nemandagi, pikta pardavja, su kuria bendravome tik kelet minuci, gali ilgam sugadinti nuotaik, netgi suformuoti ms nuomon apie kuri nors sal. Nemazo psicholog dmesio yra susilauk tokie tarpusavio sveikos atvejai, kaip taiga ir nuostat keitimas, konfliktai, bendradarbiavimas, grupinis sprendim primimas. Psichoterapijos kryptis, vadinama transakcine analize, nagrinja savotiskus ,,zaidimus", kuriuos ,,zaidzia" bendraujantys zmons, nesmoningai provokuodami tam tikr aplinkini elges (zr. 10 skyri). Daznai, turdami vairi tiksl, tarpusavyje bendrauja visai nepazstami zmons. Pvz., viesajame transporte paprasome bendrakeleivi perduoti vairuotojui pinigus uz biliet, parduotuvs darbuotoj prasome pasakyti, kiek kainuoja mus sudominusi prek, kokios yra jos pirkimo issimoktinai slygos. Toks bendravimas paprastai trunka neilgai, mus retai sudomina bendravimo

11

partneri charakterio ypatumai, j vertybs, interesai ir kt. Mums nra svarbu, kas tas zmogus, su kuriuo bendraujame: niekas nepasikeist, jei jo ar jos vietoje bt bet kas kitas. Tuo tarpu su kitais zmonmis mes nuolat bendraujame daugel met ar net vis gyvenim. Tai seimos nariai ir gimins, draugai, bendradarbiai. Tarp j ir ms susiklosto tarpusavio santykiai. Santykiams bdingi ilgalaikiai emociniai rysiai, tarpusavio sipareigojimai. Zmogaus, su kuriuo mus sieja artimi tarpusavio santykiai, negali pakeisti bet kuris kitas. Tarpusavio santykiai leidzia patenkinti visai kitokius poreikius, nei tie, kuriuos tenkiname keisdamiesi informacija (pvz., bendrumo, prieraisumo, meils poreikiai). Turint galvoje svarbiausius cia pamintus bendravimo aspektus, galima sakyti, jog svoka bendravimas apima dviej ar daugiau zmoni tarpusavio suvokim, keitimsi informacija, sveik ir santykius.

Poreikis bendrauti

,,Zmogus - tai visuomeniskas gyvnas". Sio lakaus posakio autoriumi laikomas antikins Graikijos mstytojas Aristotelis. Tiesa, visuomeniniu gyvenimo bdu pasizymi ir bezdzions, skruzdls, bits. Taigi zmons siuo poziriu nra isimtis. Taciau poreikis bendrauti tarpusavyje be abejons yra vienas is bdingiausi zmonijos bruoz. Kodl zmons bendrauja? Trumpai s klausim galima atsakyti taip: todl, kad bendraudami gali skmingiau tenkinti daugel svarbiausi savo poreiki. Pirma, bendraujant keiciamasi informacija. Vieni is kit suzinome, kokia staiga iesko naujo darbuotojo, kur galima pazirti dom film ir kas laimjo krepsinio varzybas. Bendraudami su pardavjais, barmenais ar taksi vairuotojais perduodame jiems savo prasymus, pageidavimus. Taigi bendravimas padeda mums gauti reikaling zini ir tiesiog tvarkyti kasdienius reikalus. Antra, bendravimas suteikia mums galimyb geriau suprasti ir pazinti save pacius. Lygindami save su kitais, darome isvadas, kas mes esame, kokie ir kokios esame: kokie ms gebjimai, vertybs, temperamentas ir pan. Savo laimjimus taip pat galime vertinti tik palygin su tuo, k yra pasiek aplinkiniai. Trecia, bet anaiptol ne maziau svarbu yra tai, jog bendraudami mes galime dalytis savo mintimis ir jausmais, atskleisti kitiems savo individualyb, daryti aplinkiniams tak ir pan. Kitaip sakant, bendrauti mus skatina ir vadinamieji socialiniai poreikiai.

12

Socialiniai poreikiai - tie, kurie gali bti patenkinti tik tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant kitiems zmonms (R. J. Fisher, 1982)*. Taigi galima sakyti, kad poreikis bendrauti yra vairi zmogaus socialini poreiki israiska. Socialiniai poreikiai veikiausiai yra gyjami gyvenant tarp kit ir sisavinant vairias visuomeninio gyvenimo normas. Sios normos perimamos vaikystje is mus supanci zmoni, tai vadinama socializacijos procesu. Svarbiausius socialinius poreikius vairs tyrintojai vardija ne visai vienodai. Kai kurie is j link pabrzti destruktyviuosius - agresij, valdzios troskim (pvz., S. Freud, A. Adler). Kiti mano, kad didesn tak elgesiui turi pozityvs poreikiai bendrumo, prieraisumo, meils (A. Maslow, C. Rogers). Is ties, zmoni socialiniame elgesyje galima zvelgti ir pozityvi, ir negatyvi tendencij. Socialiniai poreikiai yra priestaringi, tenkinant vienus is j galima netekti galimybs patenkinti kitus. vairs autoriai - A. Maslow, H. Murray, D. McClelland ir kt. dazniausiai vardija tokius socialinius poreikius: Bendrumo (priklausymo) poreikis. Tai poreikis jausti, kad esi kokios nors grups, bendruomens narys, kad esi tarp zmoni, kurie tau reikalingi ir kad tu esi jiems reikalingas. Sis poreikis patenkinamas, kai zmogus turi seim, kurios narius sieja silti jausmai, mgstamus bendramokslius ar bendradarbius, priklauso kokioms nors organizacijoms, klubams ar kitais bdais susiranda bendraminci. Saugumo poreikis patenkinamas tada, kai zmogus is aplinkini nejaucia grsms nei fiziniam, nei psichologiniam savo saugumui. Laimjim poreikis - tai siekis pirmauti, veikti isskius, atitikti auksciausius standartus. Jis glaudziai susijs su pasitikjimu savimi. Aukst laimjim poreik turintys zmons nevengia imtis atsakomybs, rizikuoti. D. McClelland nuomone, laimjim poreikis - tai kibirkstis, skatinanti ekonomikos augim, mokslo pazang, menin kryb ir kvepianti visuomens lyderi entuziazm. Savs tvirtinimo poreikis - siekis rasti savo viet visuomenje. Savigarbos, savo verts jutimo poreikis - siekis nebti kit zeminamam, niekinamam, uzimti tarp kit zmoni deram viet. Dominavimo (savo galios jutimo) ir pripazinimo poreikis - noras kontroliuoti kitus, daryti tak aplinkiniams, vadovauti.

* Pavard ir data reiskia publikacijos autori ir dat, visas bibliografinis aprasas yra literatros srase skyriaus gale.

13

Pranasumo poreikis - jaustis kuo nors pranasesniu uz kitus, uzimti isskirtin padt. Saviaktualizacijos ir saviraiskos poreikis - realizuoti potencialias savo galimybes, tapti tuo, kuo gali ir nori tapti. Atskleisti savo galimybes ir isreiksti save nepalaikant rysi su kitais zmonmis bt nemanoma, taciau, kita vertus, siekiant sio poreikio patenkinimo, neretai tenka priesintis aplinkini spaudimui, lauzyti visuomenje priimtas elgesio normas. Afiliacijos poreikis - turti artim draug rpintis kitais ir is j susilaukti to paties, mylti ir bti mylimiems bei reikalingiems. Prieraisumo ir meils poreikis - tai atvir, intymi santyki tarp dviej zmoni siekimas. Poreikis palaikyti kontakt - noras su kuo nors dalytis emocijomis, uzmegzti rys. Kartais net visai nepazstami zmons, priemiescio stotelje drauge laukiantys autobuso, nejaukiai jauciasi nepersimet vienas su kitu bent keliais zodziais, net jei jiems nereikia rodinti savo pranasum ar keistis informacija. Socialiniai poreikiai paprastai priespastatomi gimtiems biologiniams, pvz., maisto, dauginimosi poreikiams. Taciau sis skyrimas - gana slyginis. Visai tiktina, kad kai kuriuos socialinius poreikius is dalies lemia ir prigimtis. Pvz., noras priklausyti kokiai nors zmoni grupei gali turti tas pacias saknis, kaip ir gyvn baim bti nepriimtiems br. O jiems bti nepriimtiems beveik visada reiskia zt. Tad giluminis motyvas, skatinantis zmones bendrauti, gali bti pamatinis siekis saugoti savo gyvyb, vengti mirties (R. G. Geen, 1995). Pastaroji prielaida leidzia manyti, kad bendravimo su aplinkiniais skm kiekvienam is ms yra kur kas svarbesnis dalykas, nei gali atrodyti is pirmo zvilgsnio. Gebjimas bendrauti lemia ne tik laimingesn seimynin gyvenim ir greitesn kilim karjeros laiptais. Nuo jo, galima sakyti, priklauso ms gyvenimo kokyb pacia placiausia prasme. Tok teigin patvirtina moksliniai tyrimai, rodantys, kad zmoni fizin bei psichin sveikata, gyvenimo trukm siejasi su j bendravimo ypatumais. Vien placiai pagarsjus tyrim atliko L. Berkman ir S. Syme Kalifornijoje. Jie 1979 m. 7000 tiriamj papras atsakyti vairius klausimus, nusvieciancius j socialinius rysius. Po devyneri met vertinus t paci zmoni sveikat bei gyvenimo trukm paaiskjo, kad tie, kuri socialiniai rysiai platesni ir intensyvesni, vidutiniskai gyvena ilgiau. Pvz., per mint laikotarp is 50-59 m. amziaus vyr grups mir 30,8 proc. t, kurie bendravo mazai, ir tik 9,6 proc. t, kurie bendravo daug. Tiesa, sie duomenys neatskleidzia, kas yra priezastis, o kas

14

- padarinys. Gal tiesiog sveikesni zmons daugiau bendrauja? Taciau tyrime dalyvav zmons is pradzi savo sveikata is esms nesiskyr, taigi labiau tiktina, kad bendravimas daro tak sveikatai, o ne atvirksciai. Tyrintoj nuomone, svarbiausias veiksnys siuo atveju buvo bendravimas seimoje, toliau bendravimas su draugais ir giminmis, trecioje vietoje - priklausymas religinms organizacijoms ir pan. Kiti tyrimai parod, kad zmons, turintys, kas juos palaiko, greiciau veikia tuberkulioz, sirdies ligas, pasveiksta po operacij, reciau serga artritu, astma. Aplinkini palaikymas - svarbus veiksnys, padedantis susidoroti su stresu. Tie, kurie su niekuo nepalaiko artim santyki, kur kas dazniau iesko nusiraminimo vartodami alkohol, rkydami. (Pagal M. Argail (Argyle), 1990, p. 256-261).

Skmingo bendravimo samprata

Kok bendravim galima laikyti skmingu? Ar tai toks bendravimas, kuris tiesiog pats savaime teikia mums malonum? Ar toks, kai mes priverciame kitus elgtis taip, kaip mums norisi? O gal tikra bendravimo skm pasiekti, kad visi mus mgt? Is ties skmingas, arba efektyvus bendravimas dar viena labai daznai sutinkama, taciau menkai apibrzta svoka. Visada galiojanci skms formul vargu ar pavyks sukurti, bet visgi pasigilinkime sios svokos prasm, remdamiesi tuo, k suzinojome ankstesniajame skyrelyje. Jame padarme isvad, kad pagrindiniai bendravimo tikslai yra keistis informacija, gauti galimyb pamatyti save ,,kit akimis" ir tenkinti socialinius poreikius. Taigi skmingu galima laikyti tok bendravim, kuris leidzia pasiekti siuos tikslus. Turdami tiksl keistis informacija, labiausiai esame suinteresuoti jos tikslumu. Mums svarbu, kad t informacij, kuri mus domina, gautume tiksli, neiskraipyt. Taip pat dazniausiai siekiame, kad kiti adekvaciai (teisingai, taip, kaip norime) suprast, k jiems ar joms ketiname perduoti. Taigi pirmuoju bendravimo skms rodikliu galima laikyti informacijos pateikimo tikslum ir interpretavimo adekvatum. Is pirmo zvilgsnio gali pasirodyti, kad skleisti tiksli informacij ir adekvaciai j suprasti nra sudtinga. Bet kelias nuo vieno asmens ketinimo perteikti koki nors mint iki jos ,,atspindzio" kito zmogaus smonje yra gana ilgas ir komplikuotas (apie tai skaitykite 5 skyriuje). Keitimosi informacija tikslumas - komunikacijos proceso ypatyb, bet ji vaidina svarb vaidmen ir tarpusavio santykiuose. Neteisingai suprastas zodis, gestas gali lemti j atsalim ar net pabaig.

15

Jei pries isvykdami traukiniu kit miest keletui minuci uzsuksite parduotuv ir ten susitiksite seniai matyt buvus klasiok, greiciausiai pasakysite jam, kad labai skubate ir ilgiau su juo pasisnekti neturite laiko. Reiks padti nemazai pastang, kad rodytumt jam, jog sakote ties, nes jis, ko gero, bus links manyti, kad jums paprasciausiai nesinori su juo bendrauti. Nesusikalbjimo tarp tv ir vaik priezastimi gali tapti paaugli bei jaunimo vartojamas zargonas. ,,Nemtyk!" - Agn rado trumput mamos rastel, prisegt prie ne vietoje palikt keli puslapi su jaunatviskus jausmus atskleidzianciais literatriniais bandymais. Nieko negali bti nemalonesnio uz zini, kad mama juos skait. O cia dar tas ,,Nemtyk!", kur dukra suprato taip, kaip sis zodis vartojamas posakyje ,,nemtyk bajeri"... Turjo praeiti nemazai laiko, kol pavyko issiaiskinti, jog mama tiesiog turjo galvoje tai, kad jai nusibodo bet kur ismtyti dukters daiktai. Trumpalaiks komunikacijos situacijomis daznai siekiama ne tik keistis informacija, bet ir vairiausi kit tiksl. Pvz., kai kada mums tenka kreiptis pagalbos nepazstamus zmones, prasyti vairi staig darbuotoj padaryti tai, ko formaliai jie neprivalo daryti ir pan. Ar pasiseks gauti tai, ko viliams, nemaza dalimi priklausys nuo ms bendravimo gdzi: nuo to, kok padarysime spd, kaip apibdinsime savo situacij, kaip paprasysime ir kt. Bendraudami su artimaisiais, bendradarbiais taip pat turime paci vairiausi tiksl. Pvz., j irgi prasome padti atlikti kokius nors darbus, paskolinti pinig... Todl galima sakyti, kad skmingas bendravimas - toks, kuris leidzia pasiekti norimus tikslus. Taciau kai kurie elgesio bdai, leidziantys mums pasiekti savo tikslus trumpalaiks komunikacijos situacijomis, ms bendravimo partneriams gali bti visai nepriimtini. Tiksl galima pasiekti ir elgiantis agresyviai, imantis prievartos. Jei toks elgesys daznai kartojasi, jis tampa klitimi socialini poreiki tenkinimui. Tarpusavio santyki lygmenyje svarbiausias bendravimo skms rodiklis yra skmingas socialini poreiki tenkinimas. Galima sakyti, kad bendraujame skmingai, kai jauciams es vertinami, ne vienisi, tur savo viet visuomenje, kai gebame paveikti kit nuomon, daryti tak j elgesiui ir pan. Kai kurios ms nuostatos ir elgesio bdai leidzia tenkinti siuos poreikius geriau, nei kiti. Tai vis pirma teigiamas poziris save ir kitus, konstruktyvumas, racionalumas. Teigiamas poziris save, daugelio psichoterapeut nuomone, yra ger santyki su kitais pagrindas. Kas nevertina savs, nevertina ir kit, o savimi pasitikintys zmons ir kitus dazniau ziri teigiamai. Pozityviai vertinantys

16

aplinkinius tikisi is j gero, patys taip pat link padti ir bendradarbiauti. Priesingai, tie, kas kit atzvilgiu nusistat negatyviai, yra tars, irzls, kritiski, nelink padti. Jie tarsi nori pasirodyti geresni, nuvertindami kitus. Negatyvus poziris save ir kitus zmones yra ,,save ispildancios pranasysts". Pvz., kas galvoja, kad nesugebs pelnyti aplinkini pripazinimo, nieko ir nedaro, kad j pasiekt. Kas tikisi is kit priesiskumo, patys su jais elgiasi nemaloniai, todl is ties jo susilaukia. Tie, kurie gerai vertina save ir kitus, dazniau susiduria su faktais, patvirtinanciais btent s pozir. Eksperimentai rodo, kad zmonms, kuriuos kas nors nuvertino (pvz., kuriems pasakoma, kad jie gavo labai zemus intelekto testo vercius) kyla noras nuvertinti ir pazeminti kitus, sustiprja j neigiamas nusistatymas kitatauci atzvilgiu. Jie tarsi siekia pasijusti pranasesni, zemindami kitus. Pozityvaus pozirio pranasum gerai iliustruoja ir tokia pasakcia. krito grietins puodyn dvi varls. Viena paman, kad jau vis vien galas, nieko nedar ir nuskendo. Antra vis band issilaikyti pavirsiuje. Besikapanodama is grietins sumus sviest, atsispyr nuo jo ir issoko... (R. von Oech, 1983). Kai nepasitikima kit gera valia, lengva pateisinti nor griebtis manipuliacij. Manipuliuoti kitais zmonmis - reiskia isprovokuoti tok j elges, kuris bt mums naudingas. Pvz., parodzius kam nors dmes, pagyrus, galima tiktis to zmogaus palankumo tvarkant verslo reikalus. Daug tokio pobdzio patarim pateikiama pagarsjusioje D. Carnegie knygoje ,,Kaip sigyti draug ir daryti tak zmonms". Pirmkart isleista 1938-aisiais, ji nepraranda paklausos ir siandien. Stai pora trump istraukli is sios garsios knygos. ,,Dzim Farlj gyvenimas anksti ismok paprastos isminties: kiekvienam eiliniam zmogui jo paties vardas yra daug mielesnis uz visus kitus vardus zemje. Prisimink bet kurio zmogaus vard, istark j draugiskai ir bsi pasaks efektingai veikiant kompliment. (...) Vardas isskiria, jis daro zmog unikal tarp kit zmoni. Informacija, kuri perduodame, arba prasymas, su kuriuo kreipiams, pasidaro ypac reiksmingi, kai kreipiams individualiais vardais. Bendraujant su zmonmis, vardas veikia magiskai visus - ir padavj, ir vyriausij administratori." (D. Carnegie, 1998, p. 91). ,,Jei norime sigyti draug, sutikime zmones gyvai ir entuziastingai. Jei jums kas nors skambina telefonu, pasinaudokite sia pacia psichologine taisykle. Istarkite ,,alio" tokiu tonu, kuris pasakyt, kad js dziaugiats, jog jums

17

paskambino. Niujorko telefon kompanija specialiai apmoko operatores pasakyti ,,Prasau numer" tokiu tonu, kuris reiskia: labas rytas. As dziaugiuosi aptarnaudama jus". Prisiminkite tai, kai rytoj pakelsite ragel." (D. Carnegie, 1998, p. 76). Visgi patirtis rodo, kad sigyti draug nra taip paprasta. Viena is priezasci zmons dazniausiai jaucia, ar dmesys jiems rodomas nuosirdziai, ar ne. Beje, ir pats D. Carnegie primygtinai kartoja, kad vykdant jo nurodymus btinas nuosirdumas, antraip jie neatnes skms. Tik gaila, jis nepasako, kaip to nuosirdumo ismokti... Toks elgesys, kai sav tiksl siekiama smoningai manipuliuojant kitais, kartais vadinamas makiavelisku. Siame pavadinime ,,siamzino" Niccolo Machiavelli (Makiavelis) (1469-1527), Florencijos politikas, filosofas, rasytojas ir istorikas. Keliolika met jis buvo Florencijos respublikos tarybos sekretorius. 1512 m., zlugus respublikai ir valdzi sugrzus Mediciams, pasalintas is valstybins tarnybos, kalintas, vliau istremtas savo dvar. Ten atsidjo politikos ir istorijos studijoms, literatrinei krybai. Tarnybos reikalais Machiavelli buvo tek susitikti su Romanijos kunigaiksciu Cesare Borgio. J suzavjo sio politikos veikjo gebjimas pasiekti bet kurio uzsibrzto tikslo, klasta, veidmainyste ir apgaule visus priverciant elgtis taip, kaip jam reikia. Remdamasis siuo pavyzdziu, Machiavelli paras nedidel, bet gars traktat Kunigaikstis (II principe, 1513 m.). Jame diegiama mintis, kad valdovai ir kiti politikai, siekdami apginti salies, o esant reikalui ir asmeninius interesus, turi teis nesiskaityti su priemonmis. Tai pateisinama, nes dauguma zmoni is prigimties es kvaili ir link blog. Isnaudojant j silpnybes ir apgalvotai gyvendinant pasirinkt plan, pavaldiniais galima manipuliuoti nelyginant sachmat figromis. Sparciai pasklid Europoje, Machiavelli idjos susilauk daugybs priestaring komentar. Viena vertus, jis propagavo elges, kuris nesiderino su religijos ir morals normomis, paprociais bei statymais. Kita vertus, niekad netrko geidzianci valdyti s ,,men". XX a. socialins psichologijos tyrintojai taip pat domjosi makiavelisku zmoni elgesiu. R. Christie ir F. Geis 1970 m. sudar test, skirt nustatyti, ar zmogus links meluoti, pataikauti, regzti intrigas ir pan. Stebdami zmones, gavusius skirtingus sio testo vercius specialiai surezisuotose situacijose, psichologai nustat, kad makiavelisko elgesio salininkai nevengia pazeisti etikos norm ir pasinaudoti sziningj ,,naivumu". Uzklupti ,,nusikaltimo vietoje", pvz., nusirasinjant, jie geba zirdami akis rodinti, jog elgsi sziningai. Jie tarsi atsiriboja nuo kit zmoni ir nuo savo paci emocij, todl nejaucia szins

18

priekaist. Tiesa, kitos psicholog grups tyrimai parod, kad apgaudinti kitus, ko gero, nra taip lengva. Savo tiriamj jie papras meluoti, atsakant kai kuriuos klausimus. Buvo stebima, kuo skiriasi zmoni elgesys, kai jie meluoja ir kai atsako sziningai. Be to, susitarimo nezinantys ekspertai turjo vertinti, ar, j nuomone, zmogus meluoja, ar sako teisyb. Paaiskjo, kad melagingi atsakymai buvo gerokai ilgesni, neryztingi, nekonkrets. Matyt, intuityviai tai atsizvelg, ekspertai gana tiksliai atskyr melagingus pasisakymus. (Pagal R. J. Fisher (1982); Webster's New World Encyclopedia (1992); Lietuvi enciklopedija, t. III, XVIII (1954, 1959)). Makiaveliskos bendravimo strategijos priesingyb yra atviri, arba autentiski santykiai, kuri svarb kiekvienam zmogui itin pabrz humanistins psichologijos atstovas C. Rogers. Dl si skirting elgesio bd kyla diskusijos ne tik tarp psicholog, bet ir tarp etikos, religijos zinov. Kartais zmons manipuliuoja kitais ir nesmoningai, patys to nesuvokdami. Tok elges aiskina E. Berne sukurta transakcins analizs teorija (zr. 10 skyri). Svarbi klitis, trukdanti skmingai tenkinti vairius socialinius poreikius, yra polinkis nevaldomai reiksti neigiamas emocijas. Jau nekalbant apie pykcio protrkius, dauguma zmoni nepraleidzia progos patraukti per dant tuos, kuriems geriau sekasi, sukritikuoti kit atlikt darb. Tai savo ruoztu sukelia neigiam reakcij. To isvengti padeda nuostata elgtis racionaliai, pragmatiskai, atsizvelgiant savo tikslus ir tikrovs reikalavimus. Ypac svarbu elgtis konstruktyviai kilus tampai, konfliktams. Visada geriausia susitelkti ne ties emocine, bet ties dalykine konflikto puse. Nekonstruktyvu, pamirsus svarbiausius tikslus, siekti zt bt nugalti, pazeminti kit. Norint racionaliai elgtis, reikia zinoti, ko is ties nori, sismoninti jausmus ir j vaidmen siekiant tikslo. Todl efektyvus bendravimas neatskiriamas nuo savs pazinimo. Be to, reikia stengtis aiskiai pasakyti kitiems, ko is tikrj nori. Kai, bendraudami su kitais, slepiams, pasak C. Rogers, uz fasad ir kauki, daugelis ms minci, jausm ir nor aplinkiniams lieka nezinomi. Todl nenuostabu, kad daznai net ir artim zmoni elgesys neatitinka ms lkesci. Tik aiskiai issakius savo pageidavimus ir lkescius, galima tiktis, kad kiti teisingai supras, ko norime. Tokiu atveju islosiame dar daugiau: atsiskleisdami aplinkiniams, turime galimyb pamatyti save ,,kit akimis". Jei aplinkini elgesio ,,veidrodyje" matome ne savo kauk, o tikrus jausmus ir mintis, galime patirti, kaip zmons vertina mus tokius, kokie is tikrj esame. Tiesa, ne visuomet ir ne visk btina atskleisti pirmam

19

pasitaikiusiam. Placiau tai nagrinjama tarpusavio santykiams skirtame skyriuje. Kartais pasirenkami tokie socialini poreiki tenkinimo bdai, kurie smarkiai apriboja asmens galimybes gyventi visavert gyvenim ir jaustis laimingam. Pvz., R. Dreikurs nuomone, vaikai, siekdami surasti savo viet tarp kit, gali griebtis tokio elgesio, kaip perdtas dmesio, pranasumo siekimas, o tai tik dar labiau blogina j santykius su aplinkiniais (E. Dreikurs Ferguson, 2000). Kai kada, siekdami patenkinti socialinius poreikius, zmons atsisako savo asmenins laisvs, atiduoda savo gyvenim kit zmoni rankas, taip tapdami nuo j priklausomi. Tai leidzia pasijusti reikalingiems, susaistytiems su aplinkiniais tampriais rysiais ir atsikratyti vienatvs jausmo, taciau trukdo daryti savarankiskus sprendimus ir atskleisti save. Neretai zmones susieja abipus tarpusavio priklausomyb. E. Fromm tokius santykius vadina simbiotiniais. Jo nuomone, simbiotiniu rysiu galima vadinti nebrandzi meil, kuomet du zmons, tenkindami savo socialinius poreikius, isnaudoja vienas kit: vienas jauciasi ess svarbus ir reikalingas, galdamas vadovauti ir nurodinti, o kitas, vengdamas vienatvs, jam paklsta, tuo paciu atsikratydamas atsakomybs nastos. K. Horney meil, uzgimusi vien tik bgant nuo vienatvs ir nerimo, vadina neurotiska. Apibendrinant si zymi psicholog ir psichiatr zvalgas, galima vardyti dar vien bendravimo skms rodikl: skmingas bendravimas toks, kuris neuzkerta kelio laisvai skleistis ir augti asmenybei. Pasiekti, kad kiti bt patenkinti ms elgesiu galima gana greitai, taciau visada verta pasvarstyti, ar kaina, kuri ryztams uz tai mokti, nra per didel. Kelius asmenybei augti atveria ir nuostata bendrauti atvirai, konstruktyviai. Kaip jau minta, ji skatina analizuoti savo tikslus, jausmus, elges ir eksperimentuoti, isbandant naujus elgesio bdus. Iki siol bandme vertinti bendravimo skm tarsi zvelgdami is vieno jame dalyvaujanciojo pozicijos. Taciau bendravimas - procesas, kur sitraukia daugiau nei vienas zmogus. Visi jie turi savus tikslus ir poreikius, kurie anaiptol ne visada sutampa ir dera tarpusavyje. Ar galima vadinti skmingu tok bendravim, kuomet savo poreikius patenkina ir tiksl pasiekia tik vienas asmuo, ypac jei jo skm uzkerta keli kitiems siekti savj? Tokiu atveju tai, kas vienam yra skm, kitam gali bti visiskas pralaimjimas. Panagrinkime vien situacij, kuri panasioje, matyt, ir jums yra tek atsidurti. sivaizduokite, kad susitik bendrabutyje su kurso draugais po vasaros atostog, isjote kiem pazaisti krepsin. Po kurio laiko imate svarstyti, kur bt geriau surengti pirm siais metais kurso vakarl. Js nuomone, vienintel

20

visiems daugmaz priimtina vieta yra bendrabutis. Netiktai vienas vaikinas pasilo verciau vykti jo draugo sodyb netoli nuo miesto, grazioje vietoje. Oras sestadien numatomas puikus, tad akivaizdu, kad jo idja geresn uz js. Tas vaikinas jums mazai pazstamas, nes grzo studijuoti, kelet met padirbjs uzsienyje. Jau spjot pastebti, kad krepsin jis zaidzia gerai, yra isvaizdus ir, sako, turi labai ,,kiet" galv. Jus kiti taip pat panasiai apibdina. Tai kodl dabar reikt taip lengvai jam nusileisti? Taip ir knieti kaip nors sumenkinti jo pasilym, kad is karto nepasijust ess cia pats gudriausias. Nieko kito nelieka, kaip tik isjuokti ir suniekinti t jo pasilym- ne todl kad jis blogas, o kaip tik dl to, kad is ties geras! Tiek si, tiek kitos panasios ,,pergals", pasiektos kit pralaimjimo sskaita, netrukus atsigrzia pries pat laimtoj. Vaikinas, kuriam pavyko kit akyse pazeminti savo konkurent, arba mergina, keletu apgalvot zingsni privertusi draug atsisakyti jo issvajotos kelions kalnus, neturt tiktis, kad tai praeis be pdsak. Ir vienu, ir kitu atveju ,,pralaimjusieji" tikriausiai ims regzti kok nors ,,kersto plan". Neigiami tokio elgesio, kai nepaisoma kit zmoni poreiki, padariniai is karto gali ir nepasireiksti. Todl trumpalaiks komunikacijos situacijomis, kai bendraujame su atsitiktinai sutiktais zmonmis, ,,pelnyto atpildo" galime ir nesusilaukti. Taciau vargu ar pavyks jo isvengti, jei ignoruosime kit poreikius bendraudami su tais, kuriuos matome ne paskutin kart. Taigi galima daryti isvad, jog poreiki tenkinimas bendraujant neturt bti vienpusis. Kitu atveju bendravimo veikiausiai nebus galima vadinti skmingu. Skmingas bendravimas - toks, kuris visiems jame dalyvaujantiems leidzia kiek manoma geriau patenkinti savo poreikius ir pasiekti tikslus. Bendravimo skms nedert sieti su lotynisku posakiu homo homini lupus est (zmogus zmogui vilkas). Jis veikiau apibdina krastutines situacijas, pasitaikancias bendraujant. Kasdieniame gyvenime zmons dazniau jauciasi laimingi, kai gali kazk pradziuginti, ypac jei zino, kad is pamaloninto asmens susilauks to paties. Dar vienas bendravimo skms rodiklis - tai subjektyvs bendraujancij isgyvenimai. Bendraudami su vienais zmonmis, jauciams gerai, o su kitais - blogai. Malonu bendrauti tada, kai nejuntame tampos, nerimo, nesijauciame es skaudinami, zeidinjami, zeminami. Zmons jauciasi blogai bendraudami su tais, kurie stengiasi parodyti savo pranasum, net jei tai pateikiama kaip noras padti. Niekam nepatinka pamokslavimas, nurodinjimai ir vertinimai, issakomi sijautus visazinio vaidmen. tarum ir tamp daznai

21

sukelia noras manipuliuoti kitais, slapti planai ir intrigos. Norint nusakyti bendraujant patiriamus subjektyvius zmoni isgyvenimus, vartojamos svokos bendravimo atmosfera, psichologinis klimatas ir pan. Dazniausiai klimatas ar atmosfera apibdinami kaip geri, sveiki, arba atvirksciai, prasti, nesveiki. Svarbiausi gero psichologinio klimato pozymiai: visi bendraujantieji jauciasi es svarbs, aplinkini priimami, vertinami, palaiko vieni kitus, ,,losia atviromis kortomis", dalijasi atsakomybe ir kartu sprendzia iskilusias problemas. Nors psichologinio klimato nemanoma ,,paciupinti", jis yra svarbi vairi zmoni grupi, organizacij skmingos veiklos slyga.

Bendravimo gdziai ir prociai

Nuo ko priklauso tai, ar zmogus skmingai bendrauja su aplinkiniais? Gali bti, kad pirma mintis, kuri ateis jums galv, perskaicius s klausim, bus tokia: nuo to, koks tai zmogus, kokiais asmenybs bruozais jis ar ji pasizymi. Kaip tik taip s klausim tikriausiai atsakyt zyms XX a. psichologai G. Allport, R. Cattell, H. Eysenck ir kt. Jie laiksi pozirio, kad zmogaus elges apskritai, taigi ir elges bendraujant, lemia asmenybs bruozai, pvz., atvirumas, sziningumas, emocinis pastovumas... Kasdienin ms patirtis patvirtina, kad toks poziris zmogaus elges bent is dalies yra teisingas. Pvz., jei mes pastebjome, kad bendradarb A., prasoma pagelbti, dazniausiai neatsisako, susidr su sunkumais, kreipsims j, nes pagrstai manysime, jog ji ir ateity elgsis taip, kaip elgsi anksciau. Mes link sau vardyti, kad tok A. elges lemia tam tikra jos asmenybs savyb geranoriskumas. Mums patogu manyti, kad A. turi vienokius bruozus, o B. kitokius: tuomet galime mginti numatyti si zmoni elges. Bet ar galime bti tikri, kad A. visada elgsis tik sitaip? Be abejo, ne. Aplinkybs gali susiklostyti taip, kad jos elgesys kokiomis nors konkreciomis slygomis bus visai kitoks. sivaizduokime, kad esame, visai to nenordami, j zeid. Arba kad paddama mums ji gali pakenkti kam nors kitam. Taip svarstant darosi aisku, kad zmogaus elgesys nra tik asmenybs bruoz atsiskleidimas tustumoje. Konkrecioje situacijoje j veikia ir vairios isorins aplinkybs: vienaip ar kitaip susiklost tarpusavio santykiai, vaidmenys, kuriuose atsiduriame ir pan. Taigi asmenybs bruozai yra tik vienas is veiksni, lemianci elges.

22

Pasvarstykime, ar is ties pagrsta manyti, kad kiekvienas zmogus turi tam tikrus asmenybs bruozus. sivaizduokite, kad norite suzinoti, koks zmogus yra Marius, vaikinukas, besimokantis js fakultete kitame kurse. Asmenybs testu veikiausiai jo netirsite, o mginsite paklausinti apie j t zmoni, kurie j pazsta - kurso draug, bendrabucio kaimyn. Gali bti, jog taip suzinosite, kad Marius yra linksmas, snekus, draugiskas, mgsta nuotykius, siek tiek neatsakingas. Is ko jie apie visa tai sprendzia? Matyt, is Mariaus elgesio. O kieno galvoje tuomet egzistuoja Mariaus asmenybs bruozai? Ar jo paties, ar t, kurie j apibdino? Kaip manote, ar nuomon, jog bendravimo ypatumai is esms priklauso nuo asmenybs bruoz yra pakankamai argumentuota? klausim, iskelt sio skyrelio pradzioje, galima atsakyti ir kitaip: bendravimo skm priklauso nuo to, ar zmogus moka bendrauti. Tokiame atsakyme kaip tik pabrziamas isorini slyg, kurias pirmasis poziris buvo links nuvertinti, vaidmuo. Juk mokytis - reiskia kartoti kazk, k esame mat savo aplinkoje. Nordami suprasti, kaip zmons mokosi bendrauti, panagrinkime, kaip apskritai ismokstama tam tikr elgesio bd. Paprasciausias tai aiskinantis modelis yra toks: jei koks nors elgesys padeda pasiekti norim tiksl, mes ir ateityje elgsims taip pat, o jei jis pasirodo ess neefektyvus, mes jo atsisakome. Toks mokymasis vyksta nuo pat gimimo. Pvz., verksmas padeda kdikiui patenkinti maitinimosi poreik, tad augdamas jis juo naudojasi siekdamas ir vairi kit, kur kas sudtingesni poreiki patenkinimo. Jau gerokai paaug, atzalos verksmu parduotuvje reikalauja is tv nupirkti saldain. Jei tvai laikysis nuosekliai ir nepasiduos tokiam spaudimui, vaikas liausis taip elgsis. Taigi mokymsi galima pavaizduoti tokia schema: S --> R. Sios raids reiskia stimul ir reakcij j, arba, kitaip sakant, tam tikr aplinkos poveik ir jo sukelt elges. S nesudting mokymosi model pasil bihevioristai. Biheviorizmas - XX a. pr. Amerikoje atsiradusi psichologijos kryptis, kuri laiksi nuostatos, jog psichologija turi tyrinti ne kokias nors tiesiogiai nematomas ir neapciuopiamas asmenybs savybes, bet elges, kur galima betarpiskai stebti ir fiksuoti. Vienoks ar kitoks zmogaus elgesys, biheviorist nuomone, priklauso nuo aplinkos slyg, tiksliau, jis yra ismokstamas begyvenant vienokiomis ar kitokiomis slygomis. Pvz., jei vaikui priekaistaujama dl to, kad per pietus jis cepsi ir ima ms rankomis, jei jis uz tai nubaudziamas (negauna deserto), tiktina, kad

23

ateityje jis vengs tokio elgesio, valgys mandagiai, naudodamasis sakute ir peiliu. Jei uz tai jis dar bus ir pagiriamas, paskatinamas, mandagus elgesys prie stalo jam veikiausiai taps prociu. Panasiai paskatinimai bei nuobaudos gali daryti tak agresyvaus arba draugisko, palaikancio elgesio su kitais zmonmis sitvirtinimui, gebjimui atsiskleisti arba tarumui, uzdarumui. Tyrindami mokymsi, sios psichologijos krypties atstovai (J. Watson, B. F. Skinner ir kt.) atskleid daug svarbi dalyk apie aplinkos tak zmoni elgesiui. Bet nesunku pastebti ir esminius j pozirio trkumus. Jei viskas is ties bt taip, kaip aiskinama j mokymosi modelyje, tekt pripazinti, kad zmogus tik kaip robotas mechaniskai reaguoja aplinkos poveikius. Taciau zmons gali numatyti savo elgesio padarinius. Pvz., mes galime svarstyti, kas bus s kart, jei pasielgsime taip, kaip visada. Nutarus, kad padariniai gali bti nepageidautini, galima pasielgti kitaip. Be to, kiekvienas zmogaus veiksmas sukelia ir savs vertinimo reakcijas, kitaip sakant, zmogus gali ir pats sau ,,skirti" tam tikras nuobaudas bei paskatinimus ir atsizvelgti juos ateityje. vertin visa tai, vliau biheviorizmo salininkai pakeit ankstesnij mokymosi schem tokia: S -->x -->R. Kaip matome, joje tarp stimulo ir reakcijos yra tarpinis elementas, lemiantis tai, kad t pat stimul ne visada reaguojama vienodai. Koks tai elementas, bihevioristai is esms neaiskino, taciau laik, kad jis susijs su vidinmis asmens ypatybmis. XX a. antrojoje pusje amerikieci psichologas A.Bandura sukr socialinio mokymosi teorij, kurioje teigiama, kad svarbiausias tarpininkas tarp aplinkos stimul ir asmens reakcij juos yra zmogaus gebjimas mstyti, o taip pat vairs asmenybs ypatumai. Gince tarp vidinius arba isorinius elgesio veiksnius pabrzianci teorij sis poziris uzima tarpin padt ir derina abi sias viena kitai priestaraujancias nuomones. Dabar tai yra priimtiniausias aiskinimas, kaip zmons ismoksta tam tikr socialinio elgesio bd. A. Bandra poziriu, gebdami numatyti savo elgesio padarinius, zmons savo elgesiu gali keisti, formuoti paci aplink, kuri savo ruoztu vliau daro poveik j elgesiui. Socialinio mokymosi teorijoje tai vadinama abipuse taka (determinizmu). Taigi ms elgesys konkreciu atveju priklausys nuo aplinkos ir nuo ms pozirio t aplink. Savo ruoztu sis elgesys turs tak tam, kokia aplinka mus sups ateityje. Pvz., baig mokykl, mes renkams, k ir kur toliau studijuoti. Ms pasirinkimas bent is dalies priklausys nuo to, kokie mokytojai ir ko iki siol mus mok, taip pat nuo to, kaip mes vertinome j pastangas, skleidziamas zinias bei idjas. Pasirink kuri nors aukstj mokykl

24

ar kt., paklisime tam tikr aplink, kuri vl darys tak ms paziroms ir elgesiui. Siai sveikai paaiskinti A. Bandra pasil trij tarpusavyje priklausom komponent model (1.1 pav.). Asmeniniai-pazintiniai veiksniai

1.1 pav. Abipuss takos schema, kuri pasil A. Bandura rysiams tarp elgesio, aplinkos ir asmenini-pazintini veiksni paaiskinti (pagal J Feist, 1994 ir D. G. Myers, 2000) Kaip matyti, siuo atveju tvirtinama, kad ne tik aplinka daro tak ms elgesiui, bet ir elgesys kuria aplink, kurioje gyvename. ,,Elgesys yra viena is takingiausi bsim vyki determinanci. Agresyvs zmons savo elgesiu provokuoja priesisk aplink, o draugiskai besielgiantys susikuria taiki aplink esant toms pacioms aplinkybms. Mes visi pazstame linkusi susikurti problemas zmoni, kurie savo elgesiu nepastebimai sukuria aplink save neigiam socialin klimat, kur jie bebt". (A. Bandra, 1997). Asmeniniaipazintiniai veiksniai - tai ms pazintins galios, vis pirma gebjimas mstyti, o taip pat poreikiai, jausmai, asmenybs bruozai ir kiti vidiniai ypatumai. Aplinka siuo atveju taip pat suprantama labai placiai, tai ir aplinkini elgesys reaguojant ms poelgius, ir vairs atsitiktiniai, nenumatyti vykiai, pvz., netiktos pazintys, is anksto nesuplanuoti poelgiai ir pan. Atsitiktini vyki reiksm ms gyvenime A. Bandra laik ypac didele. Dar viena naujov, kuri A. Bandra tvirtino mokymosi teorijoje, yra tai, kad jis deramai vertino zmoni galimybes mokytis ne tik patiems isbandant vienus ar kitus elgesio bdus, bet ir stebint kit zmoni elges. Kitaip sakant, mes galime mokytis ne tik is sav, bet ir is svetim klaid, o taip pat is

25

skming poelgi. Mes labiau link mokytis is t, kurie mums patinka, kuriais nortume sekti, kuriuos nortume bti panass. Niekas nenori mokyti savo vaik nepageidautino elgesio. Taciau neretai tvai skatina tok elges, visai to nenordami. Tai puikiai iliustruoja si D. G. Myers (2000, p. 268) aprasyta situacija. Bilis: ,,Ar gali uzristi man batus?" Tvas (skaito laikrast). Bilis: ,,Tti, negaliu uzsiristi bat" Tvas: ,,Aha, tuojau, minutl." Bilis: ,,TTEE, UZRISK MAN BATUS!" Tvas: ,,Kiek kart as tavs prasiau nebliauti? Kur bat pirmiau risime?" Mokslinink svarstymus apie tai, koki tak elgesiui turi vidiniai ir isoriniai veiksniai, apibendrina sie N. S. Endler (1976) teiginiai: · Elgesys - tai nuolatins tarpusavio sveikos tarp asmenybs ir aplinkos, kuri eina ir mus supantys zmons, isdava · Asmens pozicija sveikaujant su aplinka yra aktyvi ir smoninga · Is vidini veiksni elges labiausiai veikia pazintins galios, nors emocijos taip pat yra svarbios · Kalbant apie aplinkos veiksnius, svarbiausia yra tai, koki reiksm zmogus jiems suteikia, kaip juos interpretuoja. Vadinasi, tai, kaip mes bendrausime, vis pirma priklausys nuo to, kaip ms poelgius reaguoja kiti: kok elges skatina, palaiko, kok - ignoruoja ir uz kok susilaukiame nuobaud, nepritarimo (tai - aplinkos poveikis). Bendrauti taip pat mokoms, stebdami, kaip su mumis ir vieni su kitais bendrauja ms tvai, draugai, tie, kuriems simpatizuojame, kuriuos norime bti panass (mokymasis stebint). Kita vertus, apie j ir savo paci elges mes darome tam tikras isvadas, atsizvelgdami savo poreikius, vertybes ir kt. Esame skirtingi ir is prigimties, todl bendravimui turs takos ir gimtos savybs, pvz., temperamentas: vieni zmons greitai ,,uzsidega", kiti islieka salti net tada, kai atmosfera aplinkui gerokai kaista (tai asmeniniai-pazintiniai veiksniai). Kartojantis panasioms situacijoms, ilgainiui gyjame tam tikr bendravimo gdzi ir proci. gdziais vadinami gerai ismokti veiksmai, kurie atliekami automatiskai, be smoningos kontrols ir reguliavimo. Jei tokie automatizuoti veiksmai ar j rezultatai kaskart leidzia patirti teigiamas emocijas, atsiranda poreikis juos kartoti. Tai jau yra prociai. Keitimosi

26

informacija, tarpusavio suvokimo, santyki palaikymo gdziai bei prociai, kaip jau minta, turi reiksmingos takos ms gyvenimo kokybei.

Ar galima ismokti skmingiau bendrauti

Elgesys, kurio kazkada esame ismok, vliau gali pasirodyti ess nebeefektyvus. Ar galima pakeisti prastus bendravimo bdus, kuriuos laikome nebetinkamais, nebenaudingais, tuos, kurie nepadeda pasiekti norim tiksl? Siuolaikins psichologijos poziris zmogaus elges ir jo prielaidas, kuris isdstytas ankstesniajame skyrelyje - gera zinia visiems, kurie nort pakeisti savo bendravimo su aplinkiniais procius. Mes gebame mstyti, vertinti savo poelgius, numatyti j padarinius, vadinasi, nesame savo aplinkos, dabartins ar tos, kuri veik mus anksciau, kaitai. Atsakymas klausim, ar galima ismokti skmingiau bendrauti yra, be abejo, teigiamas. Kita vertus, pakeisti prast elges kitokiu nra lengva, ne veltui sakoma, jog pripratimas - tai antras prigimimas. Tam reikia ir zini, ir didelio noro. Siekiant ismokti skmingiau bendrauti, vis pirma reikt nusprsti, kokio elgesio nortumt atsisakyti, o koks galt tapti nauju geru js prociu. Geriau maziau galvoti apie nepageidautin savo elges ir daugiau apie t, kurio nortumt ismokti. Ko verta mokytis, manome, pads suprasti tolesniuose skyriuose issamiau pristatomi vairs bendravimo tarp zmoni dsningumai. Vadovlyje gana placiai nagrinjama tai, kokie veiksniai turi takos bendravimo skmei vienokiose ar kitokiose situacijose: darbe, seimoje ir pan. Rasite paaiskinim ir praktini patarim, kurie, tikims, pads keisti bent kai kuriuos neefektyvius bendravimo procius. Profesionals psichologai elgesio keitimui taiko sudtingesnius metodus, specialias technikas. Tokie uzsimimai padeda pasiekti geresni rezultat, radikalesni permain. Bet cia nortsi atkreipti dmes vien bendr princip, galiojant bet kuriuo atveju. Mes galime lavinti savo zodinio ir nezodinio bendravimo gdzius, ismokti susikurti vaizd ir prisistatyti. Taciau vien tai nenulems skms bendraujant su aplinkiniais. Ji labai didele dalimi priklauso nuo ms nuostat, vertybi, pozirio kitus. Geranoriskumas, pasitikjimas, pagarba kito zmogaus apsisprendimo laisvei, gebjimas toleruoti kitok pozir, smoningas nusiteikimas dti pastangas vardan geresni tarpusavio santyki yra tie kertiniai akmenys, be kuri nepavyks sukurti prasmingo, stabilaus ir efektyvaus savo bendravimo su aplinkiniais stiliaus.

27

Bihevioristai svarbiausia priemone, padedancia keisti nepageidautin elges, laik pastiprinim. Pastiprinimas - tai apdovanojimas ar kitoks paskatinimas, skiriamas uz tok elges, kurio norima sulaukti ir ateityje. Kad pastiprinimas bt kuo veiksmingesnis, vienas garsiausi biheviorist F. B. Skinner silo laikytis toki penki taisykli: Pagirti ir apdovanoti uz pageidautinus poelgius, kuo tiksliau vardijant, uz k Paskatinimo nereikia atidti met pabaigai, padarykite tai tuojau pat Kelkite tokius tikslus, kuriuos manoma pasiekti; daug maz pergali labiau skatina eiti pirmyn, nei viena didel Nepamirskite neapciuopiam dalyk; parodant dmes, kartais galima pradziuginti labiau, nei teikiant premij Negailkite staigmen - nelauktai gautas apdovanojimas ar pagyrimas paperka labiau nei tas, kurio is anksto tikims. Pagal Ch. Handy (1993).

Pasvarstykite: · · Ar galima sakyti, kad zmoni noras su kuo nors artimai draugauti yra nulemtas prigimties? Kodl, js nuomone, galima arba ne? Kaip, remdamiesi tuo, k suzinojote siame skyriuje, galtumt paaiskinti patarles: nebk per saldus - visi laizys, nei per kartus, nes isspjaus; Dieve, apsaugok nuo draug, o nuo pries pats apsisaugosiu? Kodl galima tvirtinti, kad skmingiau bendrauti galima ismokti? Kada galima sakyti, kad student grups narius sieja tarpusavio santykiai? Ar galima vadinti skmingu tok bendravim, jei savo tiksl pasiekiame, tuo uzkirsdami keli asmens, su kuriuo bendraujame, tikslo siekimui? Kaip argumentuotumt savo atsakym? Nuo ko labiausiai priklauso ms bendravimo su aplinkiniais skm?

· · ·

·

28

29

30

2. PRADKIME NUO SAVS

Bendravimas - tai procesas, kuris prasideda ir uzsibaigia mumyse. Mes siunciame savo idjas, jausmus aplinkiniams, gauname atgalin rys, suvokiame ir, remdamiesi savo patirtimi, interpretuojame tai, k mums pranesa kiti. Taigi bendravimas didele dalimi priklauso nuo ms paci. Tam, kad bendravimas bt skmingas, mes turime pradti nuo savs: pazinti, atskleisti savj As. Todl, turdami galvoje Socrates patarim ,,pazink save", mes aptarsime ms As prigimt, sismoninimo lygius bei formas. Taip pat aptarsime, kaip mes pazstame save bendraudami, nes tik bendraudami mes galime geriausiai suzinoti, kas mes esame ir kokie. Siame skyriuje suzinosite: · Kas yra js As ir koks jis yra? · Kodl ms As yra svarbus bendravime? · Kaip mums pazinti savj As? · Kodl, geriau pazindami savj As, mes galime efektyviau bendrauti?

Ms As vaizdas

Is pirmo zvilgsnio gali pasirodyti, kad zmogaus As yra labai paprastas ir savaime suprantamas darinys, taciau tai apibrzti nra lengva. Psichologinje literatroje As apibdinimui vartojami vairs terminai: ,,autokoncepcija", ,,As vaizdas", ,,savivaizdis" ir daugyb kit. Daznai sios svokos suprantamos kaip sinonimai. Nepaisant svok vairovs, zmogaus As yra viena is svarbiausi asmenybs psichologijoje. As vaizdas yra ir socialinio suvokimo dalis, nes zmogus savirefleksijos dka tampa ne tik suvokimo subjektu, bet ir objektu. Taigi kiekvienas zmogus susikuria savo As vaizd, palyginti pastovi, daugiau ar maziau sismonint ir isgyvenam kaip vienintel individo vaizdini ir nuomoni apie save sistem, kuria vadovaudamasis jis sveikauja su kitais zmonmis ir vertina pats save. Kitais zodziais tariant, autokoncepcija, arba As vaizdas - tai ms zini apie save bei nuostat savo paci atzvilgiu visuma. Zmogus gimsta neturdamas As vaizdo. K tik gims kdikis skiria vairius aplinkos daiktus, garsus, vaizdus, taciau nesugeba savs isskirti is aplinkos. Pamazu, manipuliuodamas daiktais ir bendraudamas su j supanciais zmonmis, vaikas pradeda pazinti save. Savojo As gyvavimas prasideda, kai vaikas ima atskirti As nuo Ne as.

31

Suprantama, kad tirti kdiki As vaizd sunku, nes nemanoma nustatyti, k kdikiai zino arba galvoja apie save. Taciau suzinoti apie vyresni vaik As vaizd mes galime juos testuodami B. Amsterdam pasilytu bdu (G. Valickas, 1991). Vaikui nematant, raudonais dazais isdazoma dmel ant jo nosies. Vliau vaikas privedamas prie veidrodzio ir stebimos jo reakcijos. Vaikai nuo 9 iki 12 mnesi, pazvelg veidrod, paprastai nerodo joki susidomjimo zenkl. Bet nuo 21 iki 24 mnesi dmiai ziri veidrod ir liecia rankomis dmel ant savo nosies. Sitokia reakcija rodo, kad jie save atpazsta. Ryskiau galime stebti vaiko As vaizdo formavimosi pradzi, kai jis ima vartoti asmenin vard ,,As". Vaikisko negatyvumo periodu, kuris pasireiskia fraze ,,As pats", vaiko As vaizdas dar labiau prasiplecia. Jis sismonina daugyb savo gebjim ir savybi. Augdamas, brsdamas vaikas vis daugiau suzino apie save, todl jo As vaizdas sudtingja. Ypac savs sismoninimo ribos issiplecia paauglystje (A. Suslavicius, G. Valickas, 1999). Paaugliams turti savj As labai svarbu, todl jie stengiasi bti originals, nepriklausomi. Paaugliai paprastai isbando vairius As vaizdus skirtingose situacijose. Autokoncepcija didele dalimi priklauso nuo bendravimo. Kadangi suaugusio zmogaus As vaizdas formuojasi dalyvaujant vairiose socialinse grupse (T. Shibutani, 1969), o mes priklausome daugeliui grupi, todl subrendusios asmenybs As vaizdas sudtingas, susidedantis is daugelio nevienodai sismonint element. Dal As vaizdo zmogus sismonina aiskiai, dal - miglotai, o dalis As vaizdo lieka nesismoninta (G. Valickas, 1991). As vaizd galime sivaizduoti kaip daugiapakop piramid, kurios virsn - sismoninta, vidurys - neaiskiai sismoninta ir pagrindas - nesismoninta dalis (2.1 pav).

32

Taigi kazk apie save mes zinome, kazk ,jauciame", tik negalime vardyti, isreiksti zodziais. Taciau mumyse egzistuoja ir kazkas, ko mes nesuvokiame. Stai kodl vienaip ar kitaip pasielg mes kartais nustembame: kas privert mus sitaip elgtis? Stai kodl mus kartais kamuoja nerimas, bloga nuotaika, nemalons pojciai kne. Kai kurias mums nepriimtinas arba grsmingas savojo As vaizdo dalis mes ,,pametame", ,,paslepiame" arba isstumiame pasmon. Labai daznai As vaizdo dalys, kurias mes uzmirstame, kuriomis stengiams atsikratyti, tampa vairi bendravimo sunkum priezastimi. Todl mes savo paci pastangomis ar psichoterapijos pagalba visuomet galime praplsti, pagilinti savo As vaizd, padaryti j vientisesn.

Daugialypio As vaizdo formos

,,Bet is tikrj joks ,,as", net naiviausias, nra vienov, o labai vairiapusiskas pasaulis, nedidelis zvaigzdtas dangus, form, pakop ir bsen, paveldjim ir galimybi chaosas. O kad kiekvienas skyriumi stengiasi s chaos laikyti vienove ir kalba apie savo ,,as", tarsi tai bt paprastas, tvirtai suformuluotas ir aiskiai apibrztas reiskinys, tai si apgaul, prasta kiekvienam zmogui (net turinciam didziausi siekim), atrodo tokia pati btinyb, toks pat gyvenimo reikalavimas, kaip kvpavimas ir valgis." (H. Hes (Hesse), 1992). Kaip jums atrodo, koks yra ms As vaizdas? Ar jis vientisas, vieningas, ar zmogus, kaip raso H. Hesse, gali turti daugyb vairi As vaizd? Kiekvienas zmogus is tikrj gali turti kelet vairi As vaizd. Tai matyti is to, kad daugelis zmoni turi lankscius As vaizdus, besikeiciancius vairiomis aplinkybmis. vairs mokslininkai apraso skirtingas As vaizdo formas. Kelet j apzvelgsime. Amerikieci psichologijos patriarchas W. James 1890 m. isskyr empirin As, kaip reali subjekto savimons form ir ideal As - sivaizduojam subjekto savimons form, priklausanci nuo sisavint vertybi, ideal, nuostat sistemos (Dzeims U. (James W.), 1982). Abi sios As vaizdo formos yra susijusios su socialine zmogaus patirtimi ir didele dalimi paveiktos jo santyki su kitais zmonmis. Pavyzdziui, idealusis As priklauso nuo vaikystje reiksming mums asmen diegt norm ir reikalavim.

33

Reali ir ideali As struktros isskiriamos ir kitose koncepcijose. C. Rogers (1961) atkreip dmes realaus ir idealaus As santyk. Jo nuomone, svarbu, kad sios dvi As vaizdo formos kuo labiau sutapt, nes kuo didesnis skirtumas tarp to, kok(-i) save matome ir kokiu(-ia) nortume bti, tuo didesn tamp ir nerim patiriame. Vliau, remdamiesi C. Rogers teorija, tyrintojai nustat, kad zmons, kuri realusis ir idealusis As sutampa arba yra artimi pasitiki savimi, pasizymi socialine pusiausvyra. Priesingu atveju zmons isgyvena depresij, nerim, jauciasi nesaugs, jiems trksta socialins patirties. Amerikieci psichologas M. Rosenberg (1965) isskyr kelias As vaizdo dalis. Jis apras esamj As - dabartin, real asmenybs savs sismoninim; dinamiskj As, susijus su asmenybs troskimais, gyvenimo tikslais; sivaizduojamj As, atspindint, kokia asmenyb, turt bti, priklausomai nuo sisavint moralini norm ir elgesio standart turinio; potencial As, arba, kokia asmenyb galt bti, priklausomai nuo realizavimosi galimybi; idealizuot As, t. y. tok, kok malonu save matyti ir vaizduojamj As, arba socialini kauki vairov, kurias individas naudoja vairiems savo asmenybs trkumams pridengti. XX a. pradzioje du mokslininkai - C. Cooley (1902) ir G. Mead (1934) sukr As vaizdo formavimosi teorijas. C. Cooley paskelb veidrodinio atspindzio teorij, kurioje isskyr veidrodin As. Sio autoriaus nuomone, As vaizdas formuojasi atspindint aplinkini vertinimus ms atzvilgiu. Kitais zodziais tariant, mes suvokiame save taip, kaip mus mato kiti. Kit zmoni elgesys su mumis mums yra tarsi veidrodis. Lygiai, kaip negalime matyti savo veido be veidrodzio, taip ir negalime suprasti savo As, nematydami, kokie mes atrodome kitiems. Siuo atveju yra labai svarbus bendravimas, nes apie kit pozir mus suzinome tik bendraudami. Tai gali bti tiesioginis atgalinis rysys pokalbio metu arba netiesioginis komentaras, kai nugirstame atsiliepimus apie save atsitiktinai. G. Mead savo teorijoje apras As matom kit akimis. C. Cooley teorijoje veidrodinis As yra pasyvus, nes jis tik atspindi kit nuomones. Tuo tarpu G. Mead teorija skelbia, kad zmogaus As formuojasi realios sveikos su kitais zmonmis ar grupe pagrindu ir priklauso nuo to, kaip zmogui sekasi atlikti savo vaidmenis. G. Mead pastebjo, kad zmons sugeba ,,iseiti is savs", atsidurti kito vietoje arba save matyti kit akimis. G. Mead teig, kad gebjimas matyti save pat kaip objekt - tai viena is specifini zmogaus ypatybi. Zmogus gali vertinti savo elges taip, kaip kit zmoni arba taip, kaip kiti zmons vertina jo elges.

34

Psichologai H. Markus ir P. Nurius (1986) gilinosi vien is daugelio As vaizdo form - galim As. Galimi As susideda is to, kuo mes galtume, nortume (idealus As) ar net bijotume tapti. Kiekviename is ms gldi daugelio galim As atvaizdai. Galimi As integruoja ms viltis, baimes, fantazijas ir siekius bendr to, kuo galtume bti, vaizd. Galimi As stipriai veikia ms elges, pasirinkimus, gyvenimo krypt. Kai kurie zmons yra sitikin, kad jie turi tikrj As, kuris stipriai skiriasi nuo visuomenei rodomo As vaizdo. Siuo pagrindu yra isskiriamas viesas arba parodomasis ir realusis As. Realus As - toks, koks esu is tikrj, be pagrazinim su teigiamomis ir neigiamomis ypatybmis. Viesasis As atspindi tai, kokius mes save parodome kitiems, nordami suderinti savo elges su socialini norm reikalavimais (G. Valickas, 1991). Viesj ir realij (privaci) As vaizdo dimensijas yra isskyr W. James, S. M. Jourard, J. Gahagan ir daugelis kit (G. Valickas, 1991). M. Snyder (1987), tirdamas viesj As, pastebjo, kad zmons skiriasi As vaizdo kontrols ir reguliavimo intensyvumu. Kai kurie zmons labiau stebi, reguliuoja ir kontroliuoja savo viesai rodom As dal, o kiti priesingai - menkai reguliuoja ir kontroliuoja savo viesj As. Viesuoju As besirpinantys zmons keicia savo As vaizd, kad jis atitikt susidariusias aplinkybes ir aplinkini lkescius, o maziau besirpinantys nesistengia kurti tam tikro vaizdzio, bet kiekvienu atveju nori maksimaliai islikti savimi. Zmons, kuriuos M. Snyder priskiria pirmajai grupei, elgiasi taip, tarytum turt daugyb As vaizd. Jie yra skirtingi vakarliuose, susirinkimuose, auditorijose ir kitur. Nors jie gerai prisitaiko vairiose socialinse situacijose, taciau j viesasis As gali stipriai uzgozti tikrj. Taigi iskyla autentiskumo problema. Tokie zmons menkai atskleidzia savo asmeninius jausmus, siekius, poreikius. Didja atotrkis tarp zmogaus nor ir elgesio bei veiksm. Todl gali kilti vairs neigiami efektai santykiuose su kitais. Antrosios grups asmenys, priesingai, bendraudami siekia ,,tiesiog bti savimi". Jie stengiasi kuo sziningiau isreiksti tai, k jaucia ir msto, nelabai atsizvelgdami situacij. Kai zmons nereguliuoja savo As vaizdo, jie tampa nelanksts, todl j bendravimas taip pat negali bti efektyvus. Sie zmons gali bti nejautrs bendravimo partneriai. Mes aptarme kai kurias As vaizdo formas, taciau vairiose koncepcijose j yra skiriama dar daugiau. Konkreciu momentu mumyse dominuoja tam tikra As vaizdo dalis, o kitos tampa fonu. Fone esantis As vaizdas gali tapti dominuojanciu, o dominuojantis - pereiti fon.

35

Visi As vaizdai atspindi vidin zmogaus pasaul ir susieja su gyvenimo patirtimi bei aplinkiniais zmonmis.

Savistaba

Vienas svarbiausi savs pazinimo bd - savistaba. Savistaba - tai savo paties psichini reiskini ir veiksm stebjimas, procesas, kurio metu mes zvelgiame savo vidin pasaul, stebime savo mintis, jausmus, norus, ketinimus. Gali pasirodyti, jog savistaba yra toks paprastas dalykas, kur neverta gilintis. Kiekvienas sveikos psichikos zmogus gali lengvai ,,eiti" savo vidin pasaul ir gauti jame reikiamos informacijos apie savo mintis, jausmus ar norus. Is tikrj, stebdami save, mes randame kai kuriuos atsakymus mums rpimus klausimus. Taciau, kalbant apie savistaba, negalima pamirsti dviej dalyk. Pirma, savistabai mes skiriame labai mazai laiko. Nordami tai patikrinti M. Csikszentmihalyi ir T. Figurski (1982) atliko tyrim, kuris patvirtino, kad didzij ms kasdienini minci dal sudaro mintys apie darb, kasdienius rpescius, aplinkinius zmones. Zmons, tyrj nuomone, msto apie save stulbinanciai retai. Ir antra, netgi tada, kai mes uzsiimame savistaba, ne visi ms jausmai ir elgesio motyvai yra pasiekiami smoningam suvokimui. Trumpai tariant, savistaba mes negalime pilnai pasikliauti. Ir, jeigu savistaba bt vienintelis ms zini apie save saltinis, mes turtume nemazai problem. Nors mes gana retai sutelkiame dmes save, taciau kartais susiduriame su kazkuo, kas paskatina mus domtis savimi. Tai gali atsitikti isgirdus savo balso ras, pamacius save televizoriuje, stebint save veidrodyje ar pajutus, kad kiti zmons mus stebi ir 1.1. Tuo metu mes atsigrziame save, imame stebti ir vertinti savo elges, jausmus, ketinimus, lygindami juos su vidiniais standartais ir vertybmis (C. S. Carver, M. F. Scheier, 1981). Mes ne tik stebime save, bet ir atliekame savianaliz, padedanci mums geriau save pazinti. Savistabos padariniai gali bti vairs: skausmingi, dziuginantys ir pan. Jeigu analizuodami save mes atrandame kazkoki savo trkum, galime griebtis savistabos vengimo strategijos. Pavyzdziui, J. Bybee ir jos koleg tyrimas parod, kad kuo daugiau zmons galvoja apie savo idealj As, tuo nerimastingesni ir piktesni jie jauciasi (J. Bybee ir kt, 1997). Gilintis save lyginant idealj ir realj As yra nemalonu, todl kai kurie zmons ima vengti sios veiklos, skaitydami knygas, zirdami televizori ir 1.1. Kiti, bgdami nuo savs, ima piktnaudziauti alkoholiu, vartoja narkotikus, be saiko valgo. Krastutin savistabos uzbaigimo forma - savizudyb. Faktas, kad zmons,

36

nordami pabgti nuo savs, nusizudo, rodo, jog savistaba is ties gali bti labai nemaloni ir pavojinga. Taciau savianaliz ne visada yra nemaloni. Jeigu tau pasisek, tu pasiekei gyvenimo tiksl, tai, zinoma, mintys apie save gali bti labai malonios. Kartais mstymas apie save gali bti bdas isvengti isors problem. Kai kurie zmons yra pernelyg nugrimzd savo vidin pasaul. Sis krastutinumas irgi nra geras. F. Dostojevskio apysakos ,,Uzrasai is pogrindzio" (1956) herojus sako: ,,Prisiekiu tau... bti perdaug susirpinusiu savimi yra liga, tikra, visiska liga". Mstydami apie save, mes daznai mstome apie savo neatitikim ms paci moralinms nuostatoms ir standartams. M. Csikszentmihalyi ir T. Figurski (1982) teigia, kad zmoni mintys apie save dazniau yra nemalonios. S. NolenHoeksema domjosi, kaip jauciasi zmons, mstantys apie save. Jos rezultatai buvo tokie: pirmiausia, moterys gilinasi savo vidines bsenas dazniau, negu vyrai, antra, zmons, dazniau pasineriantys savo vidinius isgyvenimus, dazniau bna prislgtos nuotaikos (Nolen-Hoeksema, 1990). Kitas svarbus savistabos aspektas - savo elgesio stebjimas. Jeigu mes negalime identifikuoti savo jausm ar nuostat kieno nors atzvilgiu, galime tai padaryti stebdami savo elges (D. Bem, 1972). D. Bem savs suvokimo teorija teigia, kad kai ms nuostatos ar jausmai nra aiskiai apibrzti, mes sprendziame apie juos, stebdami savo elges tose situacijose, kuriose tos nuostatos ir jausmai kyla. Tikriausiai sutiksite, kad apie kit zmoni jausmus bei nuostatas mes sprendziame pagal j elges. Kauzalins atribucijos teorijos krjas F. Heider teigia, kad zmons daznai bando aiskinti kieno nors elges, priskirdami jam vidines arba isorines priezastis (F. Heider, 1958). Vidins priezastys - tai asmenybs savybs, gebjimai ir pan., o isorins - tai aplinkybs, situacijos ir pan. Pavyzdziui, jeigu js bandysite issiaiskinti, ar js draugui patinka lietuviska pop muzika, stebsite jo elges. Jeigu pastebsite, kad jis daznai klauso Rycio Cicino kompaktini disk, nors nra jokio isors spaudimo ar ribojim, tai jo elgesiui priskirsite vidines priezastis ir nusprsite, kad jam tiesiog patinka lietuviskos popmelodijos. D. Bem savs suvokimo teorija teigia, kad lygiai taip pat mes sprendziame apie savo jausmus ir nuostatas: stebime savo elges ir situacij, kurioje jis pasireiskia ir bandome nusprsti, kodl mes taip elgiams. D. Bem teorij patvirtina ir daugyb tyrim. F. Heider pastebjo, kad kaip kit, taip ir savo elgesiui mes priskiriame vidines ir isorines priezastis. Taciau vliau nustatyta, kad tarp to, kaip zmogus aiskina savo ir kit zmoni elges, yra skirtumas. Zmons labiau link priskirti vidines priezastis kit

37

zmoni elgesiui nei savo. Si tendencija vadinama ,,veikjo-stebtojo" efektu. Mes esame ,,veikjai", kai bandome issiaiskinti savo paties poelgi priezastis ir ,,stebtojai", kai bandome paaiskinti kieno nors kito elges. Mes stebime save, savo elges skirtingose situacijose ir suprantame, kad kiekvienu atveju ms elgesys gali bti kitoks, todl savo elgesiui mes link priskirti isorines priezastis. Aiskindami kit elges, mes daznai pervertiname asmenybs tak ir nepakankamai vertiname situacijos poveik. Nuo to, kaip mes aiskiname savo elges - ar remdamiesi vidinmis, ar isorinmis priezastimis, priklauso ms veiklos rezultatai.

Bendravimas ir savs pazinimas

Savistaba mes gauname tik dal informacijos apie save. Didele dalimi savs pazinim takoja aplinkiniai. Jau W. James 1892 m. pabrz socialini rysi svarb savs pazinimui (Dzeims U. (James W.), 1982). Jis pastebjo vairius As vaizdus zmoguje, besiformuojancius skirtingomis socialinmis situacijomis. sivaizduokite psicholog, kuris laisvalaikiu mgsta jodinti. Dalyvaudamas tarptautinje psicholog konferencijoje jis demonstruoja vien savo As aspekt, o treniruodamasis, dirbdamas arklidje ar bendraudamas su kitais raiteliais jis jau rodo kit savo As. Jis tampa paprastesnis, pasikeicia jo zodynas, pokalbi temos ir 1.1. Mes ne tik save skirtingai parodome vairiems zmonms; svarbu ir kaip jie priima tai, k mes rodome arba kaip jie atspindi ms paci vaizd. Jau susipazinome su C. Cooley ir G. Mead teorijomis, kuriose kalbama apie savs matym kit akimis. Gebjimas matyti save kit akimis labai svarbus savs pazinimo veiksnys. Jeigu mes neturtume jokio ,,socialinio veidrodzio", tai sivaizduotume tik miglotus savo As kontrus. Ar prisimenate ,,kdikio ir raudonos dms" test? Kodl nuo 9 iki 12 mnesi vaikai nereaguoja raudonai isdazyt savo nos? Viena is priezasci yra ta, kad iki vieneri met vaikai turi daug maziau socialinio bendravimo patirties nei vyresni. Bendravimo svarb savs pazinimui parod ir eksperimentas su didziosiomis bezdzionmis. G. Gallup (1977) palygino simpanzi, augusi tarp kit, ir socialiai izoliuot, elges. Jis atliko labai panas k tik mint ,,raudonos dms" eksperiment. Bezdzions buvo uzdarytos po vien kambariuose. Joms nematant tyrjai raudonais dazais isdazydavo kaktas. Vliau kambarius buvo nesti veidrodziai. Socialin patirt turincios bezdzions

38

demonstravo toki paci reakcij kaip ir vaikai - jos tuoj pat m tyrinti raudonas dmes ant savo galv. Tuo tarpu izoliuotos bezdzions nereagavo dmes - jos savs neatpazino. Taigi primatams, kaip ir zmonms, bendravimas yra vienas svarbiausi savs suvokimo ir savs pazinimo veiksni. Bendraudami mes ne tik stebime save kit akimis, bet kartu ir lyginame save su aplinkiniais. Socialinis palyginimas - tai zmogaus savs pazinimo bdas, kuomet savo savybs lyginamos su kit zmoni ypatybmis. Lygindami save su kitais, mes galime issiaiskinti, kiek esame blogesni arba geresni uz kitus ir kiek esame panass arba skirtingi nuo kit. Mes lyginame save su kitais, kai nesame tikri dl savo elgesio, jausm, sugebjim ir pan. sivaizduokite, kad jums pasilyta atlikti socialinio jautrumo test, kuris matuoja, kaip js reaguojate kit zmoni problemas. Tarkime, kad js surinkote 35 balus. Taciau jums sis skaicius nieko nesakys tol, kol nesuzinosite, kaip test atliko kiti js grups nariai. Jeigu pasakytume, kad js grups draugai surinko nuo 0 iki 20 bal, tikriausiai pagalvotumte: ,,Pasirodo as esu labai jautrus aplinkiniams zmogus". Sis pavyzdys iliustruoja L. Festinger (1954) socialinio palyginimo teorij, kuri skelbia, kad zmons suzino apie savo ypatybes, lygindami save su kitais zmonmis. Si teorija iskelia du svarbius klausimus: pirma, kada mes lyginame save su kitais ir antra, su kuo mes save lyginame. Mes lyginame save su kitais, kai nra objektyvi kriterij ar apibrzt standart, kuri dka mes galtume save vertinti. Taip pat mes lyginame save su kitais, kai nesame tikri dl savs tam tikromis situacijomis. Tai reiskia, kad, kai mes nesame tikri, pavyzdziui, ar mes elgiams gerai konkreciu atveju, mes stebime kitus zmones ir lyginame savo elges su j. Kitas klausimas, su kuo mes save lyginame? Tarkime, js domits savo gabumais dailei. Tam, kad suprastumte, ar esate gabus(-i), privalote lyginti save su kitais. Js galite lyginti save su Picasso, su savo jaunesniu broliu ar seserimi arba su savo bendraamziais, kartu su jumis lankanciais dails studij. Natralu, kad js pasirinksite trecij variant. Paprastai, lygindami save su kitais, zmons renkasi panasesnius save tuo pozymiu ar savybe zmones. Vadinasi, jeigu js stebsite ir vertinsite savo dails bendramoksli gabumus, suprasite, kokie yra js gabumai dailei. Taciau, lygindami save su kitais, mes ne visada pasirenkame tinkamus asmenis. Siuo poziriu galime skirti du palyginimo tipus: aukstyn orientuot ir zemyn orientuot socialini palyginim. Aukstyn orientuotas socialinis palyginimas reiskia, kad mes lyginame save su geresniais, stipresniais zmonmis uz save. Lyginimas savs su pranasesniais uz save gali padti

39

apibrzti siektinus standartus, taciau gali ir zeisti ms Ego, nes mes nuolatos matysime save kaip prastesnius, blogesnius uz kitus. Kartais mes naudojame socialin palyginim, palaikant ms Ego. Mums labai svarbu tikti savo meistriskumu, savo puikiais gebjimais kazkurioje srityje. Taigi mes naudojame zemyn orientuot socialin palyginim. Mes lyginame save su silpnesniais, prastesniais uz mus. Tai vadinama apsisaugojimo arba savo verts klimo strategija (L. G. Aspinvvall ir S. E. Taylor, 1993; T. J. Reis, M. Gerrard ir F. X. Gibbons, 1993). Taciau, jeigu mes kalbame apie savs pazinim, tai naudingiau vis dlto yra savo savybes vertinti, lyginant save su panasiais zmonmis (D. Thornton ir A. J. Arrovrood, 1966). Socialinis palyginimas yra labai svarbus savs pazinimui. Stebdami kitus zmones, mes galime modeliuoti savs vertinim. Be to, savs lyginimas su kitais takoja ir pat savs suvokimo turin. Taigi didel dalis informacijos, kuri mes suzinome apie save, yra nulemta bendravimo su aplinkiniais: lyginame save su mus supanciais zmonmis ir matome save tokius, kokius mus mato kiti.

Savs pazinimas atsiveriant

Atsiskleisdami kitiems, mes geriau pazstame save. Savo mintis, lkescius, nuomones, pozirius, jausmus isgryninti mes galime, apie juos pasakodami kitiems. Kalbdami apie savo jausmus, norus, mintis, mes juos geriau suvokiame ir kartu pasitiksliname, k apie ms vidin As mano aplinkiniai. F. Porat raso (1991), kad tik atsiverdami kitam zmogui, mes galime pasiekti aukstesn savs suvokimo lyg. Turime pripazinti, kad ne visuomet esame atviri sau. Taciau dar dazniau nesame atviri kitiems. Rodyti save kitokius, nei esame arba slpti savj As nuo aplinkini nenaudinga. Dazniausiai tai sukelia tamp. Zmons, kurie stengiasi kazk nuslpti nuo kit, paprastai skleidzia apgaulingus zenklus, nes j siunciama verbalin ir neverbalin informacija nra adekvacios. Pirmiausia kyla tampa apsimetinjancio zmogaus viduje, o vliau situacija privercia sitempti ir aplinkinius zmones, nes jie jaucia, jog bendrauja ne su tikruoju As. Taigi bendravimas tampa komplikuotas. Silydami atsiskleisti ir rodyti save kitiems tik tokius kokie esame, mes neteigiame, jog taip elgtis turite su visais ir visada. Yra daugyb priezasci, dl kuri daznai mes negalime bti atviri. Mes negalime atsiverti, kad nesutrikdytume aplinkini, kad apsaugotume kit jausmus ir pan. Taigi

40

atsiskleidimas privalo bti diferencijuotas. Paprastai mes nujauciame, kam ir kiek atsiverti. Savigarba, nusistovjusios bendravimo taisykls, psichologinis klimatas ir daugyb kit veiksni lemia ms atsiskleidimo lyg. Noras atsiskleisti priklauso nuo visuomens kultrini vertybi, nuo zmogaus priklausomybs subkultrinei grupei. Jeigu kultra neskatina artim santyki, issikalbjimo apie savo viltis, jausmus, nuogstavimus, tai ji gali tapti rimta klitimi savs atskleidimui. Savs atskleidimas priklauso nuo pasitikjimo zmogumi, kuriam atsiskleidziame. Todl nuosirdziai mes kalbame su tais, kuriais pasitikime. Tuo paciu atsiskleidimas skatina pasitikjim ir padeda uzmegzti tarpusavio santykius. C. Rogers (1961) teigia, kad tam tikras savojo As atskleidimo laipsnis padeda tarpusavio santykiams. Ypatingas dmesys buvo atkreiptas tai, kad atsiskleidimas skatina tarpusavio santyki uzmezgim (J. Altmann, 1972). Taigi atsiskleidimas yra veiksmingas bendravimo pradzioje. Atvirumas skatina atsakomj partnerio atsiskleidim. Atvirumas priimamas kaip pasitikjimo zenklas ir savo ruoztu didina partnerio pasitikjim mumis. Nors atsiskleidimas ir yra vienas is bd, padedanci pradti bendrauti su kitais, taciau svarbu neuzmirsti, jog tai yra tam tikra subtili abipusio bendravimo forma. Ji veikia tik tuomet, kai yra tarpusavio pasitikjimas, kai demonstruojami tam tikri nezodiniai pritarimo zenklai, rodantys, jog zmogus nori uzmegzti santykius. Labai svarbu atsizvelgti kito zmogaus norus bei jausmus, bti empatiskam. Vadinasi, savalaikis ir saikingas savojo As atskleidimas bendraujant gali bti labai naudingas. Psichologijoje silomas gana paprastas modelis, kuriuo remiantis galima pavaizduoti maskuojam savj As ir parodyti galimus As pasikeitimus atsiskleidziant. Sio modelio autoriai yra Joseph Luft ir Harry Inghram (J. Luft, 1969). J garbei modelis vadinamas Johari langu. sivaizduokite, kad kiekvienam zmogui yra bdingos keturios asmenybs ,, erdvs ": atvira, neaiski, paslpta ir nezinoma. Keturi langai vaizduoja keturias galimas zmogaus As ,,erdves", kurios skirstomos pagal tai, k asmuo zino ir ko nezino apie save, bei k zino ir ko nezino apie j kiti. Atvira ,,erdv" yra viesa. Ji apima informacij, kuri mes zinome apie save ir kiti zino apie mus, pavyzdziui, ms vard, profesij ir pan. Paslptoje ,,erdvje" mes slepiame nuo kit tai, ko nenorime, kad jie zinot apie mus - savo baimes, fantazijas ir pan. Neaiski ,,erdv" susideda is dalyk, kuriuos apie mus zino kiti, taciau mes j nesame sismonin. Pavyzdziui, aplinkiniai gali pastebti, kad mes pernelyg stipriai kvpinams, kad esame labai triuksmingi ir pan. Si informacij apie save mes galime gauti atgaliniu

41

rysiu, t. y. kiti zmons gali pasakyti apie mus tokius dalykus, kuri mes patys nejuntame. Paskutinioji, paslaptingiausia nezinoma ,,erdv" yra nepazstama niekam, nei mums, nei kitiems. Sioje srityje yra dar neatrastos asmenybs ypatybs, pasmonje gldintys As aspektai.

2.2 pav. Johari langas

Pagrindinis Johari lango principas tas, kad pasikeitus kam nors viename lange, pasikeicia ir kiti. Galimi keturi atvirumo stiliai, kuriuos lemia asmens noras atsiskleisti ir atvirumas atgaliniam rysiui. Jeigu bendraudami mes stengiams gauti atgalin rys, tai galime is kit apie save suzinoti daugyb dalyk ir si informacij perkelti atvir ,,erdv". Jeigu bendraudami mes atsiveriame, tai apie mus nauj dalyk suzino aplinkiniai ir vl mes prapleciame savo atvir ,,erdv". Zodziu, zmons, kurie noriai atsiveria bei noriai priima informacij apie save is kit, turi daugiausiai galimybi ir formuoti brandzius tarpasmeninius santykius, ir giliau pazinti save. Ir atvirksciai, jeigu mes uzsisklendziame savyje, negauname atgalinio rysio, mes blogiau suvokiame save, ir nuo to nukencia tarpasmeniniai santykiai.

42

Atvirumas visada rizikingas. Atskleisdami savo jausmus, rizikuojame labiausiai. Taciau rizikuodami galime laimti. Savojo As atskleidimo sek galtume nusakyti taip: atsiskleidimasatgalinis rysys-savigarba. Jeigu mes kazk atskleidziame apie save, kiti tai dazniausiai atsako pasitikjimu. Sis pasitikjimas duoda pagrind tolimesniam atvirumui bendraujant ir kartu sustiprina atsiskleidziancio asmens savigarb.

2.3 pav. Keturios Johari lango erdvi kitimo galimybs Bendraudami ir atskleisdami savj As, mes dalijams informacija (supazindiname kitus su savimi, o aplinkiniai supazindina mus su savimi) bei kuriame abipusiu pasitikjimu pagrstus santykius. Sios dalybos slygoja savojo As ir kit pazinim, tarpusavio santyki stiprjim bei gilj im. Jeigu bendraudami ir atsiverdami galime tai pasiekti, vadinasi, verta rizikuoti. Pamstykite, ar, bendraudami su draugais, galtumte bti atviresni, nei buvote iki siol?

Savs pazinimas ir savigarba

Savs pazinimas apima ne tik savo charaktering bruoz bei ypatybi zinojim, bet ir j vertinim. Mes jau minjome, kad As vaizdas yra zini apie save visuma, taciau sios zinios visada yra susijusios su tam tikru vertinimu. Savj As metaforiskai galtume palyginti ir su istorija, ir su istoriku. Kaip istorija, ms As atsako klausim ,,kas as esu" bei apibendrina savs suvokim. Kaip istorikas, As istraukia informacij apie mus is ms paci patirties ir is kit zmoni. Ms As kaip istorikas yra vertintojas, kritikas. Atsakydami klausim ,,kas as esu", js tikriausiai pamintumt: ,,studentas". Bet js esate ne bet koks, js esate ,,geras" arba ,,blogas" studentas. Vadinasi mes turime ne tik savj As vaizd, bet ir pozityvj ar

43

negatyvj As. Savosios verts jausmas, arba savs vertinimas - tai savs paties, savo galimybi, savybi ir vietos tarp kit zmoni vertinimas. Savs vertinimas susijs su savigarba. Neigiamas savs vertinimas susijs su zema savigarba, o teigiamas - su auksta. Savigarba - tai pagarbos paciam sau, pasitikjimo savimi jausmas. Paprastai mes save vertiname vairiais bdais: lygindami su kitais zmonmis, interiorizuodami (priimdami kaip savus) kit zmoni vertinimus, stebdami savo elges ir isorinius situacinius veiksnius, priespastatydami savo pretenzijas ir objektyvius veiklos rezultatus. Asmenybs savigarba formuojasi, girdint ir sidmint aplinkini vertinimus. Ypac tai bdinga vaikystje. Vaikystje svarbiausi vaidmen atlieka suaugusij - tv ar globj vertinimai, vliau mokykloje - mokytoj. Taigi vaiko adekvataus savs vertinimo formavimsi lemia tv ir vaik tarpusavio santyki bei tv vertinim ypatumai. Savigarba priklauso nuo to, kokias normas ir vertybes mes esame sisavin. Jeigu js augote seimoje, kurioje buvo aukstinama savikontrol, tai galite pradti savs nemgti uz tai, kad streso metu tampate jautrus(-i). Savigarba taip pat priklauso nuo aplinkini pritarimo (isreiskiamo zodziais arba nezodiniais zenklais). S. Coopersmith (1967) pastebjo rys tarp jaunuoli savigarbos ir pritarimo, kurio jie susilauk is savo tv vaikystje. Jaunuoli, kuri tvai buvo autoritariski, retai leisdavo savo vaikams pasijusti vertintiems, savigarbos laipsnis buvo zemesnis. Zmons stengiasi ne tik islaikyti, bet ir pakelti savigarbos lyg, todl siekia pritarimo is aplinkini. Tai slygoja ms prisitaikym visuomenje, kad atitiktume jos vertybes ar normas. Mes prisitaikome fiziskai, emociskai ir intelektualiai. Prisitaikymas pirmiausia yra vidinis procesas, bet prisitaikome ir isoriskai: apranga, elgesiu, kad btume patraukls kitiems. Jeigu bendraudami gauname teigiam atgalin rys, patvirtinant ms skm, tai savigarba kyla. Savigarba, kaip supratote, nra pastovus jausmas. Savigarba vairiais atvejais gali kisti tam tikra amplitude. Mes galime kalbti apie bendr savigarbos lyg - kai vertiname savo asmenyb apskritai ir apie konkret lyg konkrecioje situacijoje, kai vertiname atskiras savo ypatybes, poelgius, veiksmus. sivaizduokite zmog, kuris yra atstumtas, uzsidars, nepasitikintis savimi. Mes matome, kad jo savigarbos lygis - zemas. Taciau jeigu js patektumt kartu su juo valt, tai galbt suzinotumt, kad jis yra irklavimo cempionas ir vienintelis js kompanijoje moka valdyti valt. Jo pasitikjimas savimi tokioje situacijoje netiktai isaugt.

44

Savs vertinimas gali bti skirstomas savo bruoz, kurie reiskiasi tam tikroje situacijoje ir tam tikru laiku, vertinim ir savo bsenos vertinim. Bsenos vertinimas susijs su savs vertinimu situacijoje, kai, pvz., js neislaikote testo (tai zemina js savigarb), arba kai isgirstate kompliment (js savigarbos lygis gali pakilti). Dazniausiai zmons apie save link manyti gerai. Mes esame motyvuoti islaikyti savigarb. H. Markus (1980) ras: ,,viena didziausi psichologijos ties - ta, kad zmons daro visk, kad apsaugot savo Ego ir islaikyt savigarb". Mes is tikrj naudojame daugyb bd siam tikslui pasiekti. Nei vienas is ms negalt pasigirti, kad viskas gyvenime sekasi vienodai gerai. Vienose srityse mums sekasi labiau, kitose prasciau, o kai kur visai nesiseka. Kompensuoti savo neskmes mes galime, pervertindami savo vaidmenis. Galime susikoncentruoti vienus savo As aspektus ir ignoruoti kitus. Siuo atveju isryskja skirtumas tarp zmoni su auksta ir zema savigarba. Zmons, kuri savigarba auksta, gerai zino savo teigiamas ir neigiamas puses. Taciau, apibdindami save, jie akcentuoja teigiamas savybes, nes galvoja, kad pozityvs bruozai yra svarbiausi. Jie ne tik gerai pazsta save, zino vairius savojo As bruozus, bet ir tarp si bruoz islaiko grieztas ribas. Taigi kai zmones su auksta savigarba kazkurioje srityje istinka neskm, jie geba susitelkti ties teigiamais savo As bruozais. Jeigu js savigarba auksta ir netiktai jus paliko draugas arba draug, galsite labiau atsidti studijoms, akcentuoti studento vaidmen ar pan. Bet jeigu js savigarba zema - jausits labai vienisas ir nelaimingas. Zema savigarba yra susijusi su menku savs pazinimu (J. D. Campbell, 1990). Taigi zmons su zema savigarba blogiau zino savo ypatybes ir j konkrets savs vertinimai nra aiskiai diferencijuoti. Ms savigarbos lygis labai svarbus, nes jis atsispindi bendravime. Ir aukst, ir zem savigarbos lygius atitinka tam tikras bendravimo stilius bei kalbos bdas. Zmons, kuri savigarbos lygis aukstas, bendrauja atvirai, tiesiai, uztikrintai. J zodynas platus ir lankstus. Jie kalba tvirtai, neabejodami. J zodziuose galime zvelgti ir savo klaid pripazinim, ir atsakomyb uz savo veiksmus. Sie zmons rpinasi kitais ir sugeba uzjausti. Jie nereikalauja sau ypatingo dmesio, j poziris save tvirtas, todl jie nebijo kritikos ir neskmi. Jie gerai galvoja apie kitus ir patys tikisi pritarimo is aplinkini. Sie zmons jauciasi gerai, bdami ir su pranasesniais uz save. Tie, kuri savigarbos lygis zemas, kurie nepasitiki savimi, bdami tarp zmoni jauciasi bejgiai. Jie nenori rizikuoti, uzmegzdami santykius su kitais

45

zmonmis, todl labai apriboja savo bendravim. Jiems bdinga suglebusi laikysena, ,,apsaugini" gest gausa, jiems trksta gyvumo. Kalbdami sie zmons nuolat sau priestarauja, apie kitus kalba su pavydu. J kalbos formos bna neryztingos. Tie, kuri savigarba zema, daznai vartoja tokius zodzi junginius kaip ,,tu geriau zinai", ,,kaip pasakysi" ir 1.1. Jie pesimistai, neigiamai vertina savo socialinius gebjimus ir rezultatus, kuri pasiekia. Jie nepalankiai ziri aplinkinius ir tikisi nepritarimo is kit. Jie lengvai pasiduoda takai ir nesugeba apsiginti nuo negatyvi kit zmoni vertinim. Zema savigarba brangiai kainuoja. Su zema savigarba susijusios tokios bdos, kaip narkomanija, alkoholizmas, nusikalstamumas. Mokslininkai nustat, kad egzistuoja koreliacinis rysys tarp zemos savigarbos ir gyvenimo problem (D. G. Myers, 2000). Auksta savigarba - priesingai, galinga, malonum teikianti jga. C. Rogers (1961) apie savigarb ras: ,,Tai nra mgavimasis savimi, is tikro tai tylus malonumas bti kazkuo". Is esms zmons, kurie iesko laims, turt geriau uzsiimti savigarbos didinimu, nes tie, kuri auksta savigarba, jauciasi laimingi (J. Brochner ir A. J. B. Hulton, 1978; J. D Brown, 1991).

Pasvarstykite; · Prisiminkite save, kai paskutin kart viesai pasisakte. Kaip pakito js savs suvokimas? K tuo metu apie save galvojote? K tuo metu jautte savo paties(-cios) atzvilgiu? Kokiu(-ia) jus laiko dstytojai, tvai ir draugai? Kuo skiriasi j sukurti js paveikslai? Jei skiriasi, kodl?

·

46

47

48

3. GYVENIME - KAIP SCENOJE

Jau XVI amziuje W. Shakespeare pastebjo, kad visas pasaulis - tai scena, o visi zmons - aktoriai. Poetas svarst apie vairiais gyvenimo tarpsniais atliekamus skirtingus vaidmenis. Siuos vaidmenis jis labai taikliai apibdino, praddamas nuo kdikio, spiegiancio ant aukls rank, moksleivio, kaip sraig sliauziancio mokykl, simyljlio, dsaujancio kaip krosnis, kareivio, siekiancio savs isaukstinimo net patrankos ziotyse, teisuolio su apvaliu pilvuku ir oficialiai pakirpta barzda ir baigdamas liesu, slepetmis apsiavusiu juokdariu su nudribusiais skruostais ir per didelmis jaunysts laik kelnmis. Gyvenime vaidmen yra dar daugiau. Tikriausiai patyrte, kad kai tik pasikeicia ,,zirovai", keiciasi ir js vaidmenys. Siame skyriuje aptarsime, kaip mes pasirodome, bdami su kitais, todl cia galsite rasti atsakymus siuos klausimus: · · · · Kaip mes pasirodome kit akivaizdoje ir kaip pasirodydami veikiame kitus? Kokius vaidmenis atliekame? Kokiais bdais siekiame padaryti tam tikr spd aplinkiniams? Kas padeda mums neprarasti savo tikrojo As?

Socialiniai vaidmenys

Dabar apzvelgsime visuomenei rodom asmenybs As dal, arba viesj As. Js jau zinote, kad mumyse gldi vairs As vaizdai. Kiekvienoje konkrecioje situacijoje mes galime rodyti skirtingas savo As puses. Kontaktuodami su kitais, mes zodziais, neverbaliniais signalais bei elgesiu visada prisistatome, kokie esame arba nortume bti (R. M. Arkin ir J. A. Sheppard, 1990; B. M. De Paulo, 1992; M. R. Leary, 1995; P. R. Nail, M. D. Van Leemven ir A. B. Powell, 1996 ir 1.1.). Savs pateikimas - tai elgesio bdas, kur mes naudojame bdami su kitais zmonmis tam, kad atitiktume savo idealj As, kad geriau atliktume savo pasirinkt vaidmen kad galtume kontroliuoti kit poziri mus, kad paveiktume tarpusavio sveikos proces (G. Burton ir R. Dimbleby, 1996). Bdami tarp kit zmoni, mes siekiame pasirodyti taip, kad aplinkiniai susidaryt apie mus tok spd, kokio mes pageidaujame. Taigi mes tampame savo paties As ,,vadybininkais". Kitais zodziais tariant, bendraudami su grupe

49

arba net su vienu asmeniu, mes kuriame ir kontroliuojame spd. spdzio krimas suprantamas kaip smoningas arba nesmoningas procesas, kurio metu asmuo elgiasi viesumoje taip, kad sukurt jo siekius ir poreikius bendraujant atitinkant vaizd (E. Goffman, 2000; B. R. Schlenker ir M. F. Weigold, 1992). Apie tai, kaip mes save pateikiame bei valdome spdzius, vaizdziai ras amerikieci antropologas E. Goffman. Jo socialinio bendravimo teorija remiasi ,,dramaturginiu" modeliu, kuriame teatras laikomas socialinio gyvenimo metafora. Kaip aktoriai scenoje rodo kai kuriuos savo kuriamo personazo aspektus, taip ir mes bendraudami rodome tam tikrus savo As vaizdus. Kaip ir teatras, realus gyvenimas susideda is scenos ir uzkulisi. Tik realiame gyvenime mes esame aktoriai, publika ir rezisieriai tuo paciu metu (E. Goffman, 2000). Kavinje, staigoje, namuose ir kitose vietose mes esame siek tiek skirtingi. Aplinka tarytum ,,deformuoja" ms As, privercia mus vienaip ar kitaip elgtis. Ms As turi atitikti konkreci situacij, taigi mes turime bti tokie ir elgtis taip, kaip is ms tikimasi. Priklausomai nuo konkreci slyg mes visada esame priversti persiknyti vien ar kit vaidmen. Amerikietis sociologas R. E. Park (1950) knygoje ,,Ras ir kultra" raso, kad ,,mes kiekvienas visados ir visur, daugiau ar maziau smoningai atliekame tam tikr vaidmen..." Vaidmuo socialinje psichologijoje apibrziamas kaip zmogaus elgesio bd visuma, bdinga kuriai nors veiklos sriciai. Tai reiskia, kad tam tikromis gyvenimo aplinkybmis mes tikims is zmogaus joms adekvataus elgesio. Jeigu zmons elgtsi ne taip, kaip is j reikalauja vaidmuo, iskilt grsm visuomens tvarkai. Stai, pavyzdziui, kiekviena moteris, zmona tikisi sulaukti is savo vyro dmesingumo, svelnumo, paramos. Jei vyras ,,supainiot" vaidmenis ir imt rodyti visa tai kitoms moterims, tikriausiai seimai iskilt pavojus. Neapsirikite, zodis ,,vaidmuo" nereiskia apsimestinio, netikro elgesio. Kartais gyvenime mums is tikrj tenka gan ciniskai ,,vaidinti" tam tikr vaidmen, kuriuo mes patys netikime, taciau kalbsime ne apie tokius vaidmenis. Mes atliekame vaidmenis, keisdami savo elges taip, kad padarytume kitiems trokstam spd. Tuo paciu mes vaidmenis internalizuojame - pasisaviname, jungdami bendr savo asmenybs kontekst. Ms atliekamas vaidmuo tampa neatsiejama ms As vaizdo dalimi (R. E. Park, 1950). Vaidindami mes ne apgaudinjame, bet sventai tikime, jog ms As, poziriai, idjos bei veiksmai tuo metu yra tikri.

50

Mes ismokstame savo vaidmenis realiame gyvenime, kaip aktoriai scenoje. Taciau cia isryskja realaus gyvenimo ir scenos skirtumas. Kiekvienas profesionalus aktorius geba persiknyti vien ar kit vaidmen ir grzti save. Realiame gyvenime, sijautus vaidmen, ,,iseiti" is jo nelengva, nes jis tampa ms paci dalimi. Kartais ms vaidyba, kuriant trokstam spd yra labai stipri. Pvz., pirmojo pasimatymo metu, duodant interviu televizijai ir 1.1. Jeigu mes netenkame ,,publikos" arba atsiduriame tarp artimiausi, mus puikiai pazstanci zmoni, vaidyba susilpnja. E. Goffman skiria individualius ir komandinius vaidmenis. Paprastai mes priklausome vairioms socialinms grupms. Taigi esame vairi komand seimos, mokyklos, darboviets, baznycios ir daugybs kit grupi - nariai. Vienas is komandos tiksl - pristatyti savo socialin grup. Pvz., firma stengiasi sudaryti aplinkiniams efektyvios, darnios, patikimos staigos spd. Sukuriama komanda, kuri privalo ,,vaidinti" kartu. Komandin ,,vaidyb" paprastai koordinuoja lyderis. Komandos turi tam tikr paslapci, kurios neatskleidziamos ne komandos nariams. J bendravime naudojami vairs kodai, simboliai, daznai nesuprantami pasaliniams zmonms. Pabandykite stebti komandin ,,vaidinim", kai esate parduotuvje, restorane ar kitoje staigoje. Siekdami sukurti norim spd apie save ar savo grup, mes keiciame ne vien elges, bet ir isvaizd bei socialin aplink. Taigi dabar, remdamiesi kauks idja, trumpai apzvelgsime, kaip mes valdome savo isor. Skirtingai nuo kai kuri kit pasaulio kultr, ms, vakarietiskoje kultroje, zmons nenesioja kauki fizine prasme. Taciau, nordami sukurti savo vaizd, paslpti ar apsaugoti savo tikrj As, mes naudojame gausyb vairi kitos rsies ,,kauki". Tam tikros rsies kaukmis galima laikyti makiaz ar sukuosen. Akiniai, ypac jei jie tamss, gali bti asmenyb maskuojanti kauk. Netgi sypsena kai kada apibdinama kaip kauk (J. Fast, 1970). Mes galime sypsotis istis dien bet sypsena gali slpti ms tikruosius jausmus - pykt, baim ar susierzinim. Didziausi kauki pasirinkim mums silo drabuzi parduotuvs. Drabuziai, be prastini savo funkcij, atlieka daugyb kit. Drabuziai padeda mums kurti savo vaizd. Jais mes maskuojame tai, ko varzoms, pridengiame kno formas, neatitinkancias visuomenje susiformavusio idealo. Drabuzi dka mes galime isreiksti priklausomyb kokiai nors grupei. Pavyzdziu galt bti juodi bankinink kostiumai arba odins baikeri striuks. Drabuziai padeda parodyti isskirtin asmens vaidmen tarp eilini zmoni ir pan.

51

Mes manipuliuojame ne tik isvaizda, bet ir aplinka. Visi mes, atsizvelgdami savo skon, savimon, finansin padt kuriame savo darbo vietos, nam, buto ar kambario ,,dekoracijas", rinkdamiesi ir isdliodami vairius interjero elementus. E. Goffman tvirtina, kad realus gyvenimas, kaip ir teatras, gali bti skirstomas ,,scenin" ir ,,uzkulisin" erdv. Scenin skirta publikai, o uzkulisiai - sau. Ms namuose, kaip ir teatre, yra skirtingos erdvs. Zirovai leidziami tam tikras teatro vietas. Jeigu zirovai siverzia ms nam uzkulisius, kai mes esame tam nepasiruos, pasijuntame nejaukiai. Kai, laukdami sveci, valome, tvarkome savo but, mes tarytum ruosiams pasirodymui. Sulauk sveci, namiskiai ima vaidinti ,,pasirinktus vaidmenis", laikosi tam tikr mandagumo taisykli, elgesio norm. Pasirodymas paprastai sukuria daug problem vaikams, kurie nesilaiko savo vaidmen. Jie negali suprasti, kodl maistas yra valgomas kitame kambaryje, naudojamasi kitais rankiais ir laikomasi kitoki elgesio norm nei visada. Taigi ,,sceninis gyvenimas" vyksta, kai mes rodome tam tikr savo As aspekt, stengiams sukurti ar islaikyti kok nors spd kit akyse. Ir, priesingai, uzkulisiuose mes esame tada, kai nesistengiame aktyviai kurti ar valdyti spdzio. Tuomet aktoriai gali nusimesti kaukes. Ypatingai akivaizdus erdvi kontrastas matomas restoranuose: viesojoje, publikai skirtoje ir uzkulisinje - virtuvs zonoje. Sios erdvs skiriasi dekoracijomis, atmosfera, kalbos ir elgesio normomis. Tok kontrast yra pastebjs ir aprass G. Onvell (1951) knygoje ,,Is Paryziaus ir Londono". ,,Stebkite padavj einant is virtuvs viesbucio valgomj. Kai jis perzengia slenkst, staiga pasikeicia. Jo peciai issitiesia, visas nerimas ir susijaudinimas pranyksta nuo veido. Jis sklando virs kilimo iskilmingas, orus..." Paprastai mes esame ne vienos, bet keli vairi grupi, socialini sluoksni nariai vienu metu. Visi mes mokoms, dirbame, sportuojame, lankome vairius klubus, dirbame visuomeninius darbus, dalyvaujame politiniame gyvenime, visi esame sns ar dukros ir 1.1. Kuo vairesn ms veikla, tuo platesnis atliekam vaidmen ratas. Vienu metu mes atliekame daug vaidmen, todl vaidmenys gali imti trukdyti vienas kitam. Gali kilti vairs vaidmen konfliktai. Jie kyla, kai vieno vaidmens atlikimas priestarauja kitam. sivaizduokite puiki, perspektyvi sportinink, kuriai gimsta kdikis. Jai, ko gero, bus svarbs abu vaidmenys, bet kaip juos suderinti? Jeigu ji gerai atliks vien vaidmen, nukents kitas. N. Gross silo tokias vaidmen konflikto sprendimo strategijas: pasirinkti vien vaidmen ir atsisakyti kito, is dalies atlikti ir vien, ir kit vaidmen, atsisakyti ir

52

vieno, ir kito vaidmens (Psichologijos zodynas, 1993). Pagalvokite, kuri is si strategij bt priimtiniausia sportininkei mamai? Kartais pats asmuo ir aplinkiniai skirtingai vertina kokio nors vaidmens reiksmingum. Toks vertinim nesutapimas gali bti vaidmen konflikto priezastimi. Stai, pavyzdziui, vyrui, kurio zmona uzima aukstas pareigas darbe, gali pasirodyti, jog ji pernelyg mazai dmesio skiria nam ruosai. Iskyla konfliktas tarp profesinio ir seimininks vaidmen. Tiktina, kad moters santykiai su siais vaidmenimis bus skirtingi. Profesin vaidmen ji gali isgyventi kaip neatskiriam savo As dal, o seimininks - kaip periferin, isors primest. Kaip jau minjome, kiekvienoje konkrecioje situacijoje aplinkiniai is ms tikisi tam tikro elgesio, taciau kiekvienas is ms siek tiek subjektyviai interpretuojame vaidmen. Stai, pavyzdziui, mokytojo vaidmuo. J kiek skirtingai supranta mokyklos administracija, mokiniai ir tvai. Taigi pradjs dirbti mokykloje mokytojas turi savarankiskai pasirinkti, kurios mokytojo vaidmens sampratos jis laikysis. Vaidmuo priklauso ne tik nuo visuomeninio elgesio taisykli, norm bei lkesci, bet ir nuo subjektyvios atlikjo nuomons apie tai, kas dera siam vaidmeniui tam tikromis aplinkybmis. Paprastai mes prisiimame vaidmen kaip normal visuomeninio elgesio bd. Taciau mes ne tik tenkiname aplinkini lkescius, bet patys individualiai t vaidmen interpretuojame. Vaidmens interpretacija priklauso nuo zmogaus savs pazinimo bei socialins situacijos vertinimo. Kiekvienas zmogus atlieka vaidmen priklausomai nuo asmenini nuostat, vertybi vilci patirties. M. Shaw (1981) isskyr tris skirtingus vaidmens aspektus: laukiam vaidmen - tok vaidmens atlikim, kurio is ms tikisi kiti; suvokt vaidmen kuriame atsispindi ms paci poziris tai, kas dera siam vaidmeniui; ir atlikt vaidmen - zmogaus faktin elges siame vaidmenyje. Jeigu sie vaidmenys suderinti, konfliktas tarp vaidmens atlikjo ir aplinkini mazai tiktinas. Taciau jeigu sie vaidmens aspektai skiriasi, gali kilti vairs nesklandumai.

Asmens tapatumas

Ankstesniame skyrelyje kalbjome apie tai, kaip rodome save kitiems, kurdami norim spd ir atlikdami vairius vaidmenis. Taciau, jeigu visas gyvenimas panasus teatr, o mes esame nuolatos susikoncentrav vaidmen, ar neiskyla pavojus prarasti savo tikrj As? Nepasimesti tarp vairi visuomeninio elgesio sablon kuriuos mums primeta aplinka, kad

53

patenkintume jos lkescius, mums padeda asmens tapatumas, kur dabar ir aptarsime. Tapatumas (identitetas) - tai subjektyvus savs, kaip individo, derinancio vairius socialinius vaidmenis, supratimas. Si svoka isreiskia asmens gebjim apibdinti save, atsakant klausim ,,kas as esu?" ir gautus vairius atsakymus derinti tarpusavyje. Asmens tapatumas nusako zmogaus vientisum, As vaizdo vienyb. Jis susijs su individo vidiniu poreikiu islikti paciu savimi. Atsakydami klausim ,,kas as esu?", mes pirmiausia minime lyt ir profesij, taip pat tikjim, tautyb ir 1.1. Vadinasi, tapatumo pagrind sudaro asmenybs prisiimti tam tikri, dazniausiai svarbiausieji, socialiniai vaidmenys. Kai kurios ms identifikacijos yra pastovios, nekintancios. Pvz., lytinio vaidmens tapatumas dazniausiai vis gyvenim nekinta. Kai kurie kiti tapatumai gali kisti. Pavyzdziui, pradjs lankyti mokykl, vaikas tapatinsis su mokinio vaidmeniu, vliau, baigs mokykl ir stojs universitet - su studento, o dar vliau - su kurios nors profesijos atstovo vaidmeniu. Vliausiai, isjus pensij, sis tapatumas dar kart keisis, jei zmogus tapatinsis su pensininko vaidmeniu. Pirmasis tapatumo svok psichologijoje pavartojo S. Freud, aiskindamas, kaip vaikas perima jam reiksming zmoni elges, prisiima moters arba vyro vaidmen. Issamiau tapatumo esm atskleid E. Erikson (1963). Ego identitetas laikomas pagrindine jo psichologins raidos teorijos svoka. E. Erikson nuomone, zmogus iesko savo tapatumo vis gyvenim, taciau paauglystje, dl dideli fizini bei kognityvini pokyci ir dl btinybs pasirinkti profesij, tapatumo klausimai ypac isryskja. Paaugliai, ieskodami savo tapatumo, yra link eksperimentuoti: sekse, karjeroje, religijoje, politikoje ir 1.1. Kartais jie tycia save isbando netikciausiose situacijose: ,,zaidzia" metalistus, pankus, reiverius, baikerius ir pan. Tuo metu keiciasi vaik ir tv santykiai. Jaunuoliai mieliau bendrauja su bendraamziais nei su tvais. Tarp tv ir vaik daznai kyla konfliktai. Tvai negali suprasti, kodl j vaikas blaskosi, nori apversti pasaul aukstyn kojomis. Taciau toks paauglio elgesys yra tik bandymas geriau susivokti savyje, atrasti savo viet visuomenje. Tam, kad apibrzt toki tapatumo pasiekos ar vaidmen sumaisties stadij, E. Erikson ved ,,tapatumo krizs" svok. E. Erikson tapatumo koncepcij praplt J. Marcia, T. Sarbin, A.S. Waterman, S. Archer bei daugelis kit mokslinink. J. Marcia, remdamasis E. Erikson teorija, tapatum apibdino trimis aspektais: struktriniu, fenomenologiniu ir elgesio. Struktriniu aspektu tapatumas

54

suprantamas kaip tam tikra Ego vystymosi stadija, fenomenologiniu - kaip unikalus, asmenine individo patirtimi paremtas tapatumo formavimosi stilius, o elgesio aspektas liecia socialin - tarpasmenin, isoriskai regim tapatumo pus (J. Marcia ir kt., 1993). E. Erikson ir J. Marcia nuomone, asmens tapatumas gali bti suteiktas arba sukonstruotas. Motina suteikia vaikui ,,vaiko" vaidmen, religin bendruomen suteikia tam tikr vaidmen savo nariui ir 1.1. O tapatum zmogus konstruoja, sprsdamas, kuo bti, prie kurios grups slietis, kokias vertybes pasirinkti ir 1.1. Toks tapatumas - sprendimo proceso padarinys. Prisim tapatum arba apsisprend, asmenys gyja vidinio vientisumo jausm. J. Marcia, pltodamas E. Erikson teorij, isskyr du svarbiausius tapatumo kriterijus: sipareigojim tam tikrai sriciai ir tapatumo alternatyv tyrinjim. Pagal si kriterij buvim ar nebuvim J. Marcia skiria keturis asmens tapatumo lygmenis. Sie lygmenys vadinami neaiskiu tapatumu, uzsisklendimu, moratoriumu ir pasiektu tapatumu. Neaiskiu tapatumu tyrintojai laiko tokius atvejus, kai asmuo nra sipareigojs kokiai nors sriciai, nesvarsto ir neigia poreik mstyti apie savo asmeninius tikslus bei vertybes, nedaro joki tvirt sprendim, kad gyvendint savo pasirinkimus. Jis nesirpina savo gyvenimo kryptingumo apibrzimu, jauciasi negals savo ateities kontroliuoti. Jis neturi aiskaus savivaizdzio. Uzsisklendimas - tai tapatumo lygmuo, apibdinamas kaip sipareigojimas kokiai nors sriciai, nesvarstant alternatyv. Sioje bsenoje esantys zmons gyvendina tam tikrus tikslus ar vertybes, asmeniskai j neapmstydami. A. Waterman teigia, kad uzsisklendimas dazniausiai bdingas ankstyvajai paauglystei, kai vaikas siekia tapatintis su vienu arba abiem tvais. Tv tapatumas, j siekiai perimami ir nesvarstant tampa savais. Sioje bsenoje esantis zmogus siekia bti toks, kok j nori matyti aplinkiniai (J. Marcia ir kt., 1993). Moratoriumas - tai pereinamoji bsena, bdinga zmonms, aktyviai kuriantiems savo tapatum. Si bsen isgyvenantys zmons aktyviai tyrinja alternatyvas, mgindami rinktis kuri nors is j. Moratoriumo bsena maziausiai stabili, kartais ji dar vadinama krize, nes siejasi su troskimu k nors savo gyvenime pakeisti. A. Waterman nuomone, is neaiskaus tapatumo ir uzsisklendimo bsen pereiti pasiekto tapatumo galima tik per moratoriumo bsen. Si bsena negali trukti ilgai, nes jeigu ji uztrunka, auga nerimo lygis, susijs su asmens tiksl, vertybi, sitikinim uzbaigtumo stoka. Dl didelio nerimo tapatumo formavimasis gali sultti.

55

Pasiektas tapatumas - tai bsena, bdinga zmonms, isgyvenusiems kritin period ir po tam tikr apmstym bei tyrinjim tvirtai apsisprendusiems. Apibdindami sio tapatumo lygmens asmenis, J. Marcia ir S. Archer nurodo, kad jie yra rimtai apsvarst skirtingas poziri ar sitikinim sistemas ir pasirink vien, kuriai yra sipareigoj. Tvirtas apsisprendimas ir tikrumas dl savo pasirinkimo skiriasi nuo uzsisklendimo lygmeniui bdingo nelankstumo ir teisuoliskumo. Sioje bsenoje esantys zmons turi savo pasaulzir ir yra maziau priklausomi nuo aplinkini nuostat. Sis lygmuo nereiskia tapatumo raidos pabaigos. Zmogus gali vl pradti svarstyti alternatyvas, jei ankstesni sprendimai pasirodo netinkami (J. Marcia ir kt, 1993). Kad bt aiskiau, pamginkim sugrzti prie ankstesnio skyrelio pavyzdzio. Prisiminkime moter, kuri sprendzia dilem, k rinktis - seim ar sport. Kol ji jaucia tamp, svarsto, tol yra moratoriumo bsenoje. veikusi konflikt ir issirinkusi vien is dviej gyvenimo keli arba smoningai pasirinkus juos abu, moteris bus pasiekto tapatumo bsenoje. Jeigu ji vaikystje buvo auginama, pabrziant seimos vert ir ignoruojant ar neigiant karjeros reiksm, tiktina, kad suaugusi ji rinksis seim, o ne sportininks karjer. Tokiu atveju manytume, kad moters tapatumas, kaip jau buvo kalbta, yra suteiktas ir j galtume priskirti uzsisklendimo lygmeniui. Neaiskaus tapatumo lygmuo bt tada, jei moteriai apskritai pasirinkimo klausimas nebt iskils ir jai nebt svarbu, kam teikti pirmenyb. J. Marcia teigimu, tapatumo lygmenys yra dinamiski. Zmogus gali pereiti is vienos tapatumo bsenos kit. Retai zmogus isgyvena tik koki nors vien bsen (H. A. Bosma, 1985). Dazniau bsena bna misri. Pavyzdziui, religijos srityje zmogus gali isgyventi pasiekto tapatumo, o tautins priklausomybs - moratoriumo bsen. Zmonms, priklausomai nuo j amziaus, issilavinimo, lyties, skirtingos sritys nevienodai svarbios. vairiuose zmogaus raidos tarpsniuose, vairiomis situacijomis kuri nors viena sritis gali imti dominuoti. Asmens tapatum visada lemia platus kontekstas: seima, mokykla, kultrin aplinka, kuriai zmogus priklauso. Siuolaikiniai tapatumo tyrimai patvirtina kultrins aplinkos svarb asmens tapatumo formavimuisi. Siaurs Amerikos ir daugelis Vakar Europos kultr pabrzia asmens unikalum, skirtingum nuo kit. Todl vakarieciui jo asmens tapatumas turi atspindti tam tikr isskirtinum. Ryt kultra orientuoja zmog kolektyvin tapatum,

56

abipusius rysius su kitais. Todl Ryt pasaulio zmogui tapatumas neatsiejamas nuo seimos, darbo kolektyvo ir kit socialini grupi. Taigi asmens tapatumas - savo paties vaizdinys, kuriuo vadovaudamasis zmogus suvokia ir vertina save, renkasi tikslus, gyvenimo stili ir sveikauja su kitais zmonmis. Asmens tapatumas yra labai reiksmingas, nes, kaip minjome, jis nusako zmogaus vientisum, prasmina jo gyvenimo tikslus, padeda suvokti savo viet pasaulyje, uztikrina buvim paciu savimi. Taciau tapatumas pasiekiamas ne is karto, bet bandant vairius vaidmenis, blaskantis, pervertinant vertybes.

Pasvarstykite: · · · Kaip drabuziai, sukuosena ir laikysena atspindi js As? Kaip galtumt pakeisti savo kambario interjer, kad jis tapt ,,scena"? Paaiskinkite, kaip interjeras gali paveikti bendravimo proces? Kaip keiciasi js As, kai dl eismo pazeidimo aiskinats keli policijos pareignui ir kai skundziats gelezinkelio stoties administracijai dl vluojancio traukinio?

57

58

4. SOCIALINIS SUVOKIMAS

· Kaip, remdamiesi tuo, k regime bei girdime, darome isvadas apie ,,nematomus" zmoni ypatumus - vertybes, pozirius, tikslus, elgesio motyvus? · · · · Kokias klaidas dazniausiai darome, aiskindami kit zmoni elgesio priezastis? Ar galima pasikliauti pirmuoju spdziu apie zmog? Kas yra vaizdis ir kaip jis kuriamas? Kaip padaryti ger spd per interviu su potencialiu darbdaviu?

Ar nesate pastebj, kad mes, dar pries susitikdami su niekad nematytu zmogumi, jau pradedame svarstyti, koks jis, ko is jo galima tiktis. Nuomon apie tai stengiams susidaryti, nagrindami visas mums zinomas su tuo zmogumi susijusias detales: kur jis gyvena, kaip rengiasi, kokia masina vazinja, k sneka... Pagal siuos ir kitus isorinius pozymius sprendziame apie zmogaus charakter, tikslus, vertybes, kitus vidinius ypatumus. Ar tai pagrsta? Ar ms sprendimai nra is anksto pasmerkti bti klaidingi, ypac jei nuomonei susidaryti turime labai mazai laiko? O jeigu jie teisingais, kaip turtume elgtis mes patys, nordami padaryti kuo geresn spd? Apie visa tai suzinosite siame skyriuje.

Kas yra socialinis suvokimas

Suvokimas (percepcija) - tai pasaulio pazinimas per regos, klausos, uosls ir kitus pojcius. Si svoka apima daugyb reiskini, pradedant kokio nors fizinio dirgiklio poveikiu ms jutimo organams, baigiant pojcio, kur sis dirgiklis sukl, prasms supratimu ir jo emociniu vertinimu. Pvz., isgird skambant dur skambut, suprantame, kad kazkas pas mus atjo, pajuntame dziaugsm arba nerim. Socialinis suvokimas - tai zmoni ypatybi, j elgesio motyv, tarpusavio santyki suvokimas. Abstrakciau galima pasakyti, kad socialinis suvokimas - tai socialins tikrovs vaizdo atkrimas ms

59

psichikoje. Socialinis suvokimas yra bendravimo proceso dalis. Ji ypac ryski tik pradjus bendrauti su zmogumi, kurio anksciau nepazinojome. Bendraudami mes tiesiogiai, jutimo organais negalime uzfiksuoti daugelio socialini reiskini, kito zmogaus ypatybi, motyv. Remdamiesi tuo, k matome (isvaizda, poza, mimika...), girdime (balso tembras, intonacija, kalbos turinys...), uzuodziame (kosmetika...) ir kt, stengiams suprasti, kas yra sis zmogus (kokia jo padtis visuomenje, tikslai, savs vertinimas...). Kitaip sakant, pagal tam tikrus isorinius, jutimo organ fiksuojamus pozymius siekiame vardyti vidines bei kitas tiesiogiai nematomas bendravimo partneri ypatybes. Taigi socialinis suvokimas yra aktyvus, krybiskas pazinimo procesas, kur ne visada galima grieztai atskirti nuo mstymo. Interpretuojant pojciais gaunam informacij, mums tenka daryti percepcinius sprendimus: kelti hipotezes, jas tikrinti ir kt. Vis pirma panagrinkime, kodl mes tai darome. G. Burton ir R. Dimbleby (1988) nurodo tokias priezastis: · Kad prisimintume faktus. Tyrimai rodo, kad geriau prisimenama struktruota, organizuota medziaga, tokia, kuri galima ,,sudlioti lentynles", turincias tam tikrus pavadinimus. Todl mes nuolat tvarkome suvokiam medziag, ieskodami atsakym klausimus: ,,kas ji(s)?", ,,ko siekia?", ,,kodl?"... · Kad suprastume kito zmogaus elgesio prasm. Bendraujant mums ne tik ir ne tiek svarbu, kaip kitas zmogus atrodo bei elgiasi, bet ir kodl. Norint tai suprasti, reikia daryti apibendrinimus, analizuoti, lyginti skirtingu laiku gaut informacij. Tai daryti taip pat daug lengviau, kai ji struktruota. (,,Siandien ji ne tokia irzli, kaip vakar. Gal buvau uzjusi netinkamu laiku?"). · Kad nauj informacij terptume jau turim socialins tikrovs vaizd. Pvz., mums svarbu suvokti, koki viet naujasis ms pazstamas uzims tarp kit, su kuriais mus sieja vairs rysiai. Todl nedelsdami darome isvadas apie vairias jo ypatybes. (,,Mano mamai sis vaikinas tikrai nepatiks..."). · Kad numatytume partnerio elges. Mes siekiame susidaryti vaizd apie kito zmogaus ypatybes, nes, jas zinodami, tikims numatyti jo elges. (,,Ja galima pasitikti"). · Kad galtume planuoti savo poelgius. Susidaryti vaizd apie kit zmog reikia ir dl to, kad pasirinktume tinkamesnius bendravimo bdus, greiciau pasiektume norim tiksl. (,,Is jo nepavyks nieko gauti, kol nepareikalausi grieztai"). · Kad islaikytume stabil As vaizd. Ms bendravimo partneriai mus stebi, vertina, kaip ir mes juos. Savo pozir mus jie vienaip ar kitaip parodo,

60

isreiskia. J poziris mums gali patikti arba ne. Ir pirmu, ir ypac - antru atveju kito zmogaus pozir mes link aiskinti jo paties ypatybmis. (,,Kuo jis mane laiko! Tikras pasiptlis!"). · Kad isvengtume nerimo. Neapibrzta situacija mums visada kelia nerim. Kai nesuprantame kito zmogaus, jo ketinim, irgi jauciams nemaloniai. Nerim kelia, pvz., tai, kad partnerio elgesys mums atrodo nenuspjamas. Paprastai mums sunku numatyti girt, apsvaigusi nuo narkotik asmen, taip pat psichini ligoni elges, todl, bendraudami su jais, jauciams nejaukiai, nesaugiai. · Kad vertintume galimybes patenkinti savo poreikius. Bendraudami dazniausiai siekiame patenkinti kokius nors savo poreikius - priklausymo, kontrols, meils ir kt. darydami isvadas apie kitus zmones, mes vertiname, ar bendravimas su jais leis patenkinti mums aktualius poreikius. (,,Jis saltas ir neatidus. Uzuojautos ir supratimo is tokio nesulauksi"). Is koki isorini pozymi mes sprendziame apie kit zmoni ypatybes? Pagrindiniai is j yra: Kalba - zodziais perteikiamas jos turinys, - nezodin kalbos pus: balso tembras, intonacija, pauzs ir pan. · Isvaizda: fizins asmens charakteristikos (gis, veido bruozai ir kt.), taip pat - apranga, papuosalai, sukuosena, makiazas ir pan. · Poza · Gestai · Mimika. takos kito asmens suvokimui turi ir bendravimo kontekstas. Galima skirti fizin ir psichologin kontekst. Fizinis kontekstas - tai aplinka, kurioje bendraujama. Pvz., pirm kart pamat zmog prabangiuose jo namuose, manysime, jog jis yra pasiturintis, o jei btume sutik j darbo vietoje, gal btume to nepastebj. O k btent apie kitus zmones mes stengiams suvokti? Kaip svarbiausius dalykus galima nurodyti siuos: · Asmenybs ypatybs. Tai jos charakteris, temperamentas, paziros, sitikinimai, vertybs. Charakter ir temperament dazniausiai apibdiname, priskirdami asmenybei bruozus, nusakomus dvipolmis dimensijomis: nuolaidus-uzsispyrs, svelnus-siurkstus, geranoriskas-savanaudis, santrusemocingas, links bendrauti-uzdaras... ·

61

· Kiti individuals ypatumai. Tai vis pirma asmens gebjimai ir prociai, taip pat, pvz., jo sveikata, turtin padtis ir pan. · Socialiniai vaidmenys. Mes norime zinoti, kokius socialinius vaidmenis sis zmogus atlieka vairiose situacijose. Pvz., bendraudami su kuo nors turistinje kelionje, domims, kuo jis dirba, kokioje dalyvauja visuomeninje veikloje, kokioms dar socialinms grupms priklauso. Be sios informacijos negalime sakyti, kad zinome, kas jis. · Socialiniai rysiai. Mes darome prielaidas apie tai, su kuo mus dominantis asmuo bendrauja, kuriuos zmones vertina, su kuo palaiko artimus rysius ir su kuo nesutaria, kas jo seima, draugai... Mes tarsi mginame ,,nusipiesti" jo socialini rysi ,,zemlap". · Elgesio priezastys ir motyvai. Matydami, pvz., besisypsant veid, mes ne tik suvokiame, kad zmogus rodo mums draugiskum, bet norime suprasti, kodl. Kito zmogaus elgesio priezastis galime aiskinti paties zmogaus ypatybmis arba susiklosciusiomis isorinmis slygomis. Pvz., kas nors gal sypsosi todl, kad yra draugiskas zmogus ir jaucia mums simpatij, o kazkas kitas - todl, kad siekia ms artimj palankumo. Mes visada stengiams issiaiskinti mums nesuprantam, keist poelgi priezastis ir motyvus. Taip ,,atkuriame" sutrikus aplinkos stabilum. Pvz., jei vakarlio metu js pasnekovas staiga nei is sio, nei is to apsisuks ir nueis, tikriausiai to ilgai nepamirsite, svarstysite, kodl jis taip padar, aptarinsite jo poelg su kitais... Is tolesni skyreli suzinosite, kaip vairius isorinius, akivaizdzius pozymius mes susiejame su vidiniais bei kitais tiesiogiai nefiksuojamais suvokiamo asmens ypatumais.

Socialinio suvokimo ypatumai

Nors socialinis suvokimas labai skiriasi nuo, pvz., fizini objekt suvokimo (kvapo, garso ir kt), cia pasireiskia ir daug bendr suvokimo dsningum. Vis pirma, socialiniam suvokimui, kaip ir bet kokiam kitam, bdingas daiktiskumas: nors suvokimo proceso rezultatas - tik ms smonje egzistuojantis tikrovs vaizdas, mes j priskiriame uz ms egzistuojanciam pasauliui. Ar apskritai manomas atitikimas tarp objektyvaus pasaulio ir subjektyvaus jo atspindzio, filosofai diskutuoja jau nuo Antikos laik. Klausimas, kiek ms susidarytas socialins tikrovs vaizdas atitinka realyb, turi akivaizdzi praktin reiksm: neteisingas elgesio motyv interpretavimas

62

gali tapti konflikto priezastimi, neadekvatus pirmasis spdis - lemti prastus tolimesnius santykius ir pan. Yra daug priezasci manyti, kad socialin tikrov - kit zmoni elgesio motyvus, tarpusavio santykius ir kt. - daznai suvokiame klaidingai. Toliau siame skyriuje nagrinjamos vairios socialinio suvokimo klaidos ir j priezastys. Tam, koks socialins tikrovs vaizdas susidarys ms smonje, turi tak ne tik pati tikrov, bet ir ms paci ankstesn patirtis, kultrins aplinkos suformuoti poziriai, nuostatos, sitikinimai ir 1.1. Kognityvinje psichologijoje tai vadinama apercepcija - patirties ar vidins bsenos ,,papildytu" suvokimu. Bendraudami turime zinoti, kad ms nuomon apie kit zmog atspindi ne tik tai, koks yra jis, bet ir tai, kokie esame mes. Tam tikru apercepcijos atveju galima laikyti pritarimo iliuzij (false consensus), arba projekcij. Tai polinkis manyti, kad kiti zmons galvoja ir jauciasi taip pat, kaip mes. Kai jauciams nelaimingi ir nusivyl, daugiau toki pat zmoni matome aplinkui, o kai dziaugiams, atrodo, kad besidziaugianci yra daugiau nei nusiminusi. Jei esame nepatenkinti darbo slygomis, manome, kad panasiai galvoja ir dauguma ms bendradarbi, o jei jos mums patinka, esam sitikin, kad jomis patenkinti ir kiti. Tai 1977 m. rod L. Ross ir bendradarbiai. Jie kreipsi koledzo studentus, teiraudamiesi, ar sie nesutikt vilkti marskinlius su uzrasu, kviecianciu valgyti vienoje uzkandinje. Tie studentai, kurie sutiko, man, kad sutiko dauguma j koleg, o tie, kurie buvo pries, man, kad dauguma pries (pagal E. Aronson, 1995). Svarbus bet kokio, taigi ir socialinio suvokimo ypatumas yra atrenkamumas. Is aplinkos, o taip pat ir is ,,vidaus" ms jutimo organus vienu metu paprastai pasiekia labai daug vairi dirgikli. Pvz., dabar, kai skaitote si pastraip, js galbt kartu girdite gatve pravaziuojancias masinas, snekantis kitus zmones, taip pat jauciate, kad jau norisi valgyti, siek tiek skauda galv ir t. t. Smoningai ir tiksliai, su visomis detalmis paprastai suvokiame tik nedidel dal to, k tam tikru momentu galime patirti. Suvokdami kitus zmones, taip pat negalime aprpti visko. Taigi mes nesmoningai atsirenkame tik dal prieinamos informacijos. Kuri tai dalis, t. y. kuri informacij suvoksime, o kurios ne, priklauso nuo ms interes, nuostat, motyv ir pan. Dazniausiai mes matome tai, k norime matyti - kas patvirtina isankstin nuomon, sitikinimus. Suvokdami socialin tikrov, mes ne tik atsirenkame tam tikr informacij, bet ir subjektyviai interpretuojame t, kuri pasiekia ms smon. Todl daug k galime suvokti netiksliai, iskreiptai. Tam gali turti takos

63

suvokimo visybiskumas: mes siekiame susidaryti visybisk suvokiamo objekto vaizd, net jeigu trksta svarbi detali. Mes jas nesmoningai ,,prikuriame", o dviprasmisk informacij interpretuojame, derindami prie to, k jau suvokme. Asmenini ypatybi tak suvokimui XX a. viduryje issamiai tyrinjo psichologai L. Postman, J. Bruner, G. Murphy ir kt. Ji ypac ryskiai atsiskleid G. Allport ir L. Postman 1945 m. atlikt eksperiment metu. Sie tyrintojai pasinaudojo ,,sugedusio telefono" zaidimo taisyklmis. Kai kuriems tyrimo dalyviams parodytos skaidrs, kuriose buvo uzfiksuotos vairios socialins situacijos. Pvz., vienoje is j tiriamieji pamat du vyrus, baltaod ir juodaod, besisnekancius metro. Baltaodis laik rankoje skustuv plikais asmenimis. Mat skaidres tiriamieji turjo perpasakoti j turin kitiems, nemaciusiems, sie - dar kitiems ir t. t. Kaip ir reikjo tiktis, kol atkeliavo iki paskutinij klausytoj, pasakojimai gerokai pasikeit. Jie smarkiai sutrumpjo, neteko daugelio detali, o kai kurios is j, atvirksciai, buvo per daug ispstos, perdtos. Be to, pokyciams, kurie atsirado, perpasakojant paveikslli turin, neabejotin tak turjo tyrimo dalyvi patirtis, poziriai, nuostatos. Pvz., perpasakojant mintj situacij metro, daugiau nei 50 proc. atvej skustuvas is baltaodzio vyro rankos kazkokiu stebuklingu bdu buvo ,,persoks" juodaodzio rank (pagal R. J. Fisher, 1982). Suvokimo kategorialumas lemia, kad suvokimo proceso metu socialins aplinkos faktus, kaip ir bet k kita, mes automatiskai stengiams priskirti kokiai nors reiskini ar objekt kategorijai, klasei. ,,Tai mergina. Matyt, student. Tikriausiai netekjusi. Turbt dirbanti" - tokius, pvz., sprendimus nesmoningai darome, sutik nepazstam mergin. Tam turi takos suvokimo stereotipai (zr. toliau), kurie gali ir padti, ir trukdyti teisingai suvokti socialin tikrov. Suvokimui bdinga ir fiksacija: vien kart tam tikru bdu suvokus kok nors objekt, suvokinio bruozai islieka atmintyje ir tai turi takos vlesniems percepciniams sprendimams. Be to, informacija, kuri gauname anksciau, yra svaresn nei vlesnioji. Tam gali turti takos ir atminties tyrintoj nustatytas pradms efektas: geriau atmintyje issaugoma, lengviau atgaminama ta tam tikro informacijos kiekio dalis, kuri uzfiksuojama pirmiausiai. Todl toki didel reiksm turi pirmasis spdis, kur susidarome apie kit zmog. Pirmojo spdzio reiksm puikiai pademonstravo toks E. Jons ir jo koleg (1968) eksperimentas. Tyrimo dalyviai stebjo kitus asmenis, neva atliekancius intelekto test uzduotis. Visais atvejais ,,testuojamieji" teisingai

64

atlikdavo 15 uzduoci is 30-ties pateiktj. Dalis j teisingai atsakindavo is pat pradzi, o vliau praddavo klysti. Kitiems, priesingai, is pradzi ,,nesisekdavo". Po to tyrimo dalyvi buvo prasoma pasakyti savo nuomon apie stebt zmoni intelekt. Nors, kaip minta, visi jie teisingai atliko po tiek pat uzduoci, intelektualesniais buvo laikomi tie, kurie nuo pat pradzi neklydo (E. Aronson, 1995). Pirmasis spdis - tai suvokinys, kuris susiformuoja per kelias pirmsias bendravimo minutes. Yra tyrim, kurie rodo, kad sunkiai pakeiciamai nuomonei apie pirmkart matom zmog susidaryti mums pakanka keturi minuci! vairiais eksperimentais psichologai yra mgin issiaiskinti, ar mes nedarome grubi klaid taip greitai apsisprsdami. Stai vieno is j aprasymas. ,,Nalini Ambady ir Robertas Rosenthalis (1991, 1992) ras vaizdajuost, kaip 13 Harvardo universiteto magistrant mok zemesni kurs studentus. Paskui stebtojai vos po 10 sekundzi zirjo tris nedideles atkarples apie kiekvieno dstytojo elges paskaitos pradzioje, viduryje bei pabaigoje ir vertino kiekvieno dstytojo pasitikjim, energingum, emocin siltum ir kt. Sie elgesio vertinimai, kurie rmsi 30 sekundzi stebjimu, stulbinamai atitiko student vertinim vidurk semestrui pasibaigus." (D. G. Myers, 2000, p. 487488). Taigi yra pagrindo manyti, kad pirmuoju spdziu galima pasikliauti. Beje, gyvenime gana daznai susidaro situacijos, kai nuomon apie kok nors zmog turime susidaryti labai greitai. Pvz., atj atitinkam staig, kone per kelet akimirk turime apsisprsti, ar vertas pasitikjimo savo paslaugas mums silantis advokatas arba nekilnojamo turto prekybos agentas. Daugelis pokalbi su pretendentais vairias darbo vietas trunka ne ilgiau kaip 20 min. Tokioms situacijoms kartojantis, mes veikiausiai nejuciomis gyjame gdzius, leidziancius per trump laik gana tiksliai vertinti kitus. Kita vertus, zmons nra nekintantys ,,suvokimo objektai". Laikui bgant, keiciasi vis ms nuostatos, poziriai, gebjimai ir kt. Todl kit zmog turtume suvokti vis is naujo, vertinti siuos pokycius. Manydami, kad apie savo koleg ar draug zinome visk ir kad jis nepateiks joki staigmen, galime padaryti didel klaid. Be to, kaip sako psichologas A. Suslavicius (1999, p. 43) ,,nekintama nuomon apie zmog yra tolygi jo pasmerkimui". Ms nuomon apie kit zmog gali stipriai paveikti ne tik pirmasis spdis, bet ir ta informacija, kuri gauname dar iki susitikimo su juo. Vienas is

65

pirmj siai problemai skirtus tyrimus 1946 m. atliko S. Asch. Jo eksperimento dalyviai turjo apibdinti asmen, apie kur pries tai buvo gav tam tikr informacij. Jie buvo padalinti dvi grupes, ir joms abiem perskaityti beveik vienodi neva t asmen charakterizuojanci bdvardzi srasai. Jie skyrsi tik vienu zodziu: pirmajai grupei pasakyta, kad tas asmuo siltas, antrajai - kad saltas. Vien to pakako, kad pirmoji grup dazniau apibdint pristatyt asmen kaip kiln, gerasird, linkus bendrauti ir laiming. Pirmasis spdis arba isankstin nuomon lengvai gali virsti ,,save ispildancia pranasyste". Psichologijoje taip vadinamas reiskinys, kai zmogus savo elgesiu nesmoningai isprovokuoja tokius aplinkini poelgius, koki is anksto tikjosi. Tarkime, eidami pirm susitikim su is nuogird pazstamu zmogumi, manote, kad jis bus siurkstus, nemalonus. Tiktina, kad nuo pat pirmj minuci ir js jam nerodysite silumos ir geranoriskumo. Toks elgesys paskatins salt naujojo pazstamo pozir jus, ir js isankstin nuomon veikiausiai pasirodys buvusi ,,teisinga". Bet viskas galt bti atvirksciai, jei is anksto btumt nusiteiks sutikti draugisk, malon zmog.

Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos

Dabar panagrinkime, kokie psichologiniai mechanizmai leidzia mums taip greitai pagal zmogaus isor vertinti jo vidines savybes, socialin padt ir kita. Svarbiausias vaidmuo cia tenka suvokimo kategorialumui, t. y. informacijos klasifikavimui, automatiskai vykstanciam suvokimo proceso metu. Suvokiamus socialinius reiskinius bei asmenis mes taip pat grupuojame, skirstome kategorijas: ,,tai - konfliktas", ,,ji - feminist" ir pan. Remdamiesi savo patirtimi, su kiekviena is toki grupi siejame tam tikrus pozymius: ,,jie vienas kito nemgsta", ,,ji nusistaciusi pries vedybas". Schema - tai pozymi, priskiriam tam tikrai asmen ar reiskini kategorijai, rinkinys. Schema taip pat apima ms prielaidas apie tai, kodl sie pozymiai vieni su kitais siejasi. Schemos, nusakancios pozymius, priskiriamus kokiai nors asmen kategorijai, vadinamos stereotipais. Stereotipiskai gali bti vertinamos tokios asmen grups, kaip pensininkai, studentai, kurios nors profesijos atstovai (medikai, mokytojai, policininkai) ir kt. Labai paplit yra vairias etnines, religines grupes apibdinantys stereotipai, taip pat - lyci stereotipai (,,visi cigonai yra..."; ,,visi musulmonai yra..."; ,,visi vyrai yra..." ir pan.). Stereotipai dazniausiai apima tokius pozymius, kaip sitikinimai ir vertybs,

66

tipiski elgesio motyvai, tradiciniai vaidmenys ir pan. Pvz., veikiant stereotipui, tikriausiai manysime, kad kiekvienas cigonas, kur sutiksim gatvje, bus links pazeisti statymus, isvilioti lengvatiki pinigus, nesilaikys pazad ir pan. Nesunku suprasti, kad stereotipai ir kitos schemos socialinio suvokimo procesuose atlieka is dalies teigiam, is dalies ir neigiam vaidmen. Teigiama yra tai, kad suvokimo proceso pradzioje jie tarnauja kaip atspirties taskas, o tai leidzia mums greiciau padaryti norimas isvadas, pvz., vertinti pretendento tinkamum tam tikram darbui. Kaip jau minta, per trump laik padarytos isvados nebtinai bus klaidingos. Stereotipai nra susiformav atsitiktinai, j gyvavimas remiasi tikrovje pastebtais faktais. Taciau, kaip teigia G. Burton ir R. Dimbleby (1988, p. 70), tai nepateisina tokio intelektualine ir moraline prasme bankrutavusio stereotip naudojimo, kurio pavyzdzi apsciai galima rasti, tarkime, ziniasklaidoje. Stai keletas toki pavyzdzi (,,Lietuvos rytas", 2001 m. sausio 27 d.): 1 zinut. Filmo apie teroristus idja Prajus sestadien kadencij baigusio JAV prezidento Billo Clintono spaudos atstovas Jake'as Siewertas atsakinjo zurnalist klausimus, k darys buvs Amerikos vadovas, paliks Baltuosius rmus. Komentuodamas gandus, kad jis ketina pasirasyti kelis kontraktus Holivude, J. Siewertas juokaudamas pareisk: ,,Prezidento lktuv pagrobia teroristai is Lietuvos. kaitu paimtas prezidentas galiausiai su teroristais susitaria: Lietuvai atleidziama 3,2 milijardo JAV doleri skola, taip pat suteikiamos paskolos garantijos." Tokia galimo filmo scenarijaus idja nuskambjo JAV ir visame pasaulyje. 2 zinut. Astriadanciai ir grsmingi Pries pusmet apie Lietuv savaip pajuokavo daugiausia uzdirbantis pasaulio aktorius Melas Gibsonas. ,,Yra dalyk, uz kuriuos reikia pakovoti. sivaizduokite: atsikls vien ryt Los Andzele, js pamatote papldimiu sliauziancius golfo lazdomis apsiginklavusius astriadancius lietuvius, kurie nori istaskyti js smegenis. K js darytumte? Tai priezastis savigynai", - pareisk aktorius savaitiniame pramog zurnale ,,Entertainment Weekly".

67

3 zinut. Takt prarado ir zurnalistas Sindikuotame zurnalist susivienijime ,,Paradigm TSA" dirbantis ir su olimpines zaidynes transliavusia MSNBC kabeline televizijos kompanija bendradarbiavs Mike'as Celizicas Lietuvos krepsininkus savo komentare pavadino ,,briu vaikin is salies, kurios niekas negali rasti zemlapyje, ir turinci vardus, kuri negali istarti net j motinos". Stereotipai - dazna isankstins nuomons apie zmog susidarymo priezastis. O ji lemia suvokimo klaidas: turdami isankstin nuomon, mes nesmoningai ieskome j patvirtinanci fakt bei ignoruojame tuos, kurie jos neatitinka. Taigi, remdamiesi schemomis, stereotipais ir isoriskai matomais pozymiais, mes sprendziame apie kit zmoni psichines savybes, interpretuojame j elgesio priezastis. Tai vadinama atribucija. Skiriamos trys atribucij rsys: · asmenini savybi atribucija · zmogaus elgesio priezasci aiskinimas (kauzalin atribucija) · atsakomybs uz vien ar kit poelg nustatymas (atsakomybs atribucija). Aiskinant elgesio priezastis, nustatant atsakomyb uz konkrecius poelgius, nurodomos arba vidins juos lm priezastys (asmens, kur turime galvoje, norai, jausmai, gebjimai), arba isorins (nepalankiai susiklost vairios aplinkybs, kit zmoni daromas spaudimas...). domu tai, kad vienose situacijose dauguma zmoni vairius poelgius dazniau link aiskinti vidinmis priezastimis, o kitose - isorinmis. Pvz., savo skm visi dazniausiai aiskina turimais gebjimais bei pastangomis, o neskmes - nepalankiomis aplinkybmis, negeranorisku kit zmoni elgesiu. M. H. Davis ir W. G. Stephan 1980 m. nustat, kad studentai tuos egzaminus, kuriuos islaik gerai, mano buvus tinkama j gebjim vertinimo priemone, o tuos, kuriuos islaik blogai netinkama. Savo ruoztu dstytojai, pagal R. M. Arkin ir kt. 1980 m. tyrim, gerus student mokymosi rezultatus link laikyti savo nuopelnu, bet prastus aiskina paci student netinkamomis nuostatomis ir kt. (pagal Ch. G. Morris, 1990). Taip pat nustatyta, kad aiskindami apskritai bet kokius savo veiksmus, mes kur kas labiau atsizvelgiame isorini veiksni tak, o kit zmoni veiksmus esam link aiskinti vien j paci vidinmis ypatybmis. Tikriausiai kiekvienas, pateks autoavarij vairuodamas automobil, pasakys,

68

kad ji nebt vykusi, jei ne kokios nors isorins aplinkybs. Tuo tarpu kiti, vertindami t paci situacij, btinai prisimins vairuotojo issiblaskym, neatsargum ar greicio pomg. S reiskin L. Ross 1977 m. vardijo kaip pagrindin atribucijos klaid. Dar vienas atribucijos klaid saltinis - daznai daroma nesmoninga prielaida, kad pasaulyje yra teisingumas. Ja remdamiesi manome, jog visi gauna tai, ko uzsitarnavo, skm lydi tuos, kurie jos verti, o nelaims atsitinka j nusipelniusiems. Vienas is aiskinim, kodl zmons taip galvoja, yra toks: taip ginamasi nuo minties, kad ir paciam gali atsitikti nelaim: ji juk ateina tik pas ,,nusipelniusius".

vaizdis ir jo krimas

Mes, savaime suprantama, jauciame, kad daznai tampame socialinio suvokimo objektais, t. y. kad kazkas stengiasi mus vertinti, susidaryti apie mus nuomon. Todl viesumoje mes stengiams atrodyti ir elgtis taip, kad kiti susidaryt apie mus tok spd, kokiu btume patenkinti. Kitaip sakant, aplinkini akyse mes kuriame savo vaizd. spdzio ar vaizdzio krimas - tai procesas, kurio metu asmuo organizuoja savo elges viesumoje taip, kad sukurt vienok ar kitok spd ar vaizd aplinkiniams (E. Goffman, 1959, cit. pagal: A. Valionien, 1998). Zodis vaizdis ne atsitiktinai siejasi su sivaizduoti: nors jis nra, tiesiogine to zodzio prasme, sivaizdavimo rezultatas, taigi vien vaizduots padarinys, visgi tai - kito zmogaus arba ms paci galvoje susiformavs vaizdinys, dl kurio santykio su tikrove galima diskutuoti. vaizdis yra socialins percepcijos rezultatas. spdis apie zmog, arba jo vaizdis formuojasi pagal vairius isorinius pozymius sprendziant apie jo socialines ir psichologines ypatybes pagal tuos dsningumus, kurie jau aptarti siame skyriuje. Taigi, kuriant vaizd, smoningai arba ne manipuliuojama visais manomais isoriniais pozymiais, kuriuos stebdami suvokiame kit asmen: kalba, isvaizda, poza, gestais ir mimika. Kuriant vaizd, naudojamos vairios prisistatymo strategijos, pvz., sitvirtinantis, siteikinjantis (meilikaujantis), save zeminantis (menkinantis) prisistatymas (placiau zr.: A. Valionien, 1998). Sukrus tam tikr vaizd, norima j islaikyti, kai kada -papildyti, is dalies ar net radikaliai keisti. Tai vadinama vaizdzio issaugojimu bei valdymu. Savo vaizdzius kurti ir valdyti stengiasi ne tik pavieniai asmenys, bet ir zmoni grups: sporto komandos, muzikiniai kolektyvai, vairios organizacijos.

69

Apibendrindama vairi autori pastebjimus, A. Valionien (1998) teigia, kad kontroliuoti kit zmoni apie mus susidarom spd esame verciami nesaugumo jausmo ir nerimo, kuris kyla, kai pasijuntame stebimi ir vertinami. Tai ypac rysku tuomet, kai atsiduriame dmesio centre - viesai stebimoje pozicijoje (pvz., kalbdami pries auditorij) arba ,,naujoko" vaidmenyje (pvz., esame pristatyti naujam zmoni ratui). Tuomet mes vienaip ar kitaip prisistatome: ms elgesys kinta priklausomai nuo socialins situacijos uzuomin apie tai, kokio elgesio is ms laukiama (placiau apie prisistatym zr. 3 skyriuje). Prisistatymu paprastai siekiama tam tikr socialini ir materialini rezultat: tai gali bti pazintis ir artimi santykiai su patraukliais arba zymiais, autoritetingais asmenimis, priklausymas patrauklioms socialinms grupms, profesin skm, kilimas karjeros laiptais ir 1.1. Kartu tai ir priemon asmens savigarbai stiprinti: j didina aplinkini komplimentai, pagyrimai. Prisistatymas daznai vyksta jo net nesismoninus, ir vaizdis kuriamas nebtinai is anksto tai apgalvojus. Taigi vaizdzio krimas dazniausiai visai nereiskia, kad mes siekiame klaidinti ar apgaudinti savo bendravimo partnerius. Kai kada taip gali bti, pvz., kai koks nors sukcius stengiasi gyti aukos pasitikjim ir isvilioti pinigus. Taciau paprastai prisistatydami mes nesiekiame pasirodyti tuo, kuo nesame, o tik norime pademonstruoti ir isryskinti savo privalumus bei uzmaskuoti trkumus. Kurdamas vaizd, zmogus gali sventai tikti, kad jis yra kaip tik toks, koks stengiasi pasirodyti. vaizdzio krimas neretai esti to momento elgesys, savotiskas ,,vaidinimas". Todl, kurdamas vaizd, zmogus nepraranda savo tapatumo. Bet daznai ir ilg laik viesai demonstruojama isvaizda bei elgesys gali takoti savojo As suvokim. Tai ypac tiktina, jei asmens As vaizdas yra nestabilus, t. y. jei jis menkai pazsta pats save. Psicholog jau seniai rodyta, kad zmogaus elgesys, jo atliekamas vaidmuo keicia sitikinimus, vertybes, nuostatas. ,,Kai prisiimate nauj vaidmen, pavyzdziui, tampate universiteto studentu, susituokiate arba sidarbinate, js stengiats vykdyti tam tikrus socialinius nurodymus. Galbt is pradzi sis elgesys jums atrodys svetimas, nes js vaidinate vaidmen. Pirmosiomis tarnybos armijoje savaitmis jaunuolis jauciasi nenatraliai, tarsi apsimest ess kareivis. Pirmosios savaits po vestuvi yra panasios zaidim ,,namai". Taciau netrukus jausmas, kad esate verciami atitinkamai elgtis, praeina. Tai, kas prasidjo kaip vaidinimas, gyvenimo teatre tampa jumis paciais." (D. G. Myers, 2000, p. 636).

70

Kad elgesys gali keisti vidines zmogaus ypatybes, iliustruoja ir reiskinys, kuriam prigijo pavadinimas kojos tarpduryje. Tai zmoni polinkis, ispildzius maz reikalavim, vliau paklusti ir didesniems (D. G. Myers, 2000). Pvz., paprasyti padti tikinti kitus rengiamos labdaringos akcijos nauda, zmons jos metu ir patys mieliau aukoja pinigus. Kart viesai isdst kokius nors teiginius, galbt tik uz uzmokest, vliau mes keiciame ir savo sitikinimus, pritaikydami juos prie tokio elgesio. Atitikti tam tikr vaizd skatina ms atliekami socialiniai vaidmenys. Ypac daznai to reikalauja kai kurios profesijos - dstytojo, teisininko, gydytojo ir pan., kuri atstovams tenka bendrauti su klientais, daznai rodytis ir dirbti viesumoje. vaizdzio krimas tampa labai aktualus ir tuomet, kai duodame interviu spaudai ar kalbams su potencialiu darbdaviu nordami sidarbinti. Stai k apie vaizd sako Nomeda Ausmanien, agentros ,,Noriu darbo" psicholog: -Siandieniniai tyrimai rodo, kad vaizdis arba padvigubina galimybes, arba visai atima paskutinius sansus rasti darb, jau nekalbant apie jo skm. Siuolaikinje konkurencinje darbo rinkoje, norint rasti darb, issilavinimo ir profesins patirties jau nepakanka. Darbdaviai reikalauja kai ko daugiau. Pamstymui pateiksiu keleto tyrim duomenis. 1992 metais buvo apklausti didzij Britanijos moni direktoriai. 93 proc. j patvirtino, kad sidarbinant svarbiausias veiksnys - asmens prisistatymas. Kuo geresn vadovo padtis, tuo labiau jis pabrz vaizdzio reiksm savo darbo karjerai. 1990 metais Amerikos Sirakz universiteto vadybos katedros darbuotojai apklaus tkstanci firm vadovus. 96 proc. apklaustj patvirtino, kad darbuose, reikalaujanciuose asmeniskai kontaktuoti, pavyzdziui, tokiuose kaip prekyba ir marketingas, kadr parinkimas, finans ir buhalterijos sistema, skmingas vaizdis nulemia darbo skm. Mokslininkai pazymi, kad netgi tokiose srityse, kaip mokslinis darbas, vaizdis yra svarbus kopimo tarnybiniais laipteliais veiksnys. Stai pagrindins sio tyrimo isvados: · Svarbiausios pozityvaus vaizdzio priemons - verbaliniai ir neverbaliniai komunikaciniai gebjimai (minties reiskimas rastu, pasisakymas, gera artikuliacija, kontaktas zvilgsniu, gestikuliacija, mimika). Svarbs yra visi isvaizdos aspektai - valyvumas (asmens higienos elementai, t. y. oda, plaukai, nagai), isvaizda (bendras vaizdas, t. y. figra, fizin forma, drabuziai, laikysena) bei geros manieros.

71

· Privaci firm direktoriai ir skyri vadovai vykus vaizd laiko karjeros slyga, svarbesne uz kvalifikacijos klimo kursus. · Visi siuolaikini firm respondentai mano, kad mons vaizdis turi tiesiogin tak jos suklestjimui. Tai, kaip jus suvokia aplinkiniai ir tai, kaip js vertinate pats save, priklauso nuo js vaizdzio. Jeigu atrodote gerai, js labiau savimi pasitikite, didziuojats ir jauciate kit pritarim. Kai nepaisote savo isors, jums geriau vengti rodytis zmonms, viesai kalbti. Js vaizdis lemia darbo rodiklius. Kai atrodote gerai, susilaukiate didesnio aplinkini pripazinimo, nes darote jiems malon spd. Prisiminkite, kaip kartais jus pagiria: ,,tu puikiai atrodai", ,,esi geros formos" ir t. t. Ar tai nepakelia js nuotaikos? Nuo nuotaikos, jausm, nuo viso psichinio gyvenimo priklauso js darbingumas. Jei nuotaika gera, geriau sekasi dirbti, js darbas nasesnis ir didesn pripazinim jis jums atnesa. Dziaugsmas ir pasitenkinimas, kyls is darbo, puiks darbo rezultatai kelia darbingum, nes visa tai didina savigarb ir savivert, pasitikjim savimi ir susitelkim, stiprina ryzt ir istvermingum. Toks tarpusavio rysys tsiasi ir toliau. Jums gali pavykti skmingai atlikti darb ir tada, kai kiti zmons jumis nepasitiki ar net tycia jums kliudo, bet niekuomet nepasiseks, jeigu js nepasitiksite savimi ir nemginsite siekti skms. Kita vertus, labai daznai pasisekimas priklauso nuo nuomons, kuri apie mus susidaro kiti, su kuriais mes galbt niekuomet nekalbjome, kurie ms gerai nepazsta. Zymus gydytojas arba teisininkas gyja ger vard ne tik gerai eidamas savo pareigas, bet ir siaip gyvenime darydamas ger spd, kaip zmogus. Mes zmog vertiname pagal tai, kok spd jis mums daro. Todl eikite, kalbkite, atrodykite, elkits taip, lyg jau btumte zmogus, koks nortumte bti. Geriausias patarimas, kur jums galima duoti, jeigu norite ieskoti darbo, jeigu norite, kad jums sektsi, yra sis: elkits taip, lyg jums visur sekasi. Didziausia klaida, kuri galite padaryti, ieskodami darbo, tai istarti: ,,prasau, duokite man darbo"; ,,neismeskite mans lauk"; ,,as savimi jau nepasitikiu"; ,,likimas mane persekioja"; ,,mane uzgriuvo visos pasaulio bdos"; ,,man taip sunku gyventi"... Sie zodziai nebtinai turi nuskambti balsiai. Jie gali bti perskaityti js veido israiskoje, js elgesyje, kno pozoje. Pamats ar isgirds visa tai, darbdavys ims js nevertinti ir tuojau pasakys, kad js ne toks zmogus, kurio jis iesko, ir stengsis js kuo greiciau nusikratyti. Atvirksciai, jeigu js ieskote darbo, turite eiti kambar uzkariautojo veidu; js turite spinduliuoti pasitikjimu savimi, kitaip darbdavio netikinsite, kad esate jam tinkamas zmogus. Kreipkite dmes savo isorin isvaizd, ypac drabuzius. Isorin

72

isvaizda sukuria pirm spd ir todl turi didels reiksms. Js isvaizda, kno kalba ir atsakymai turi sukelti darbdavio pasitikjim, sukurti pasitikincio savimi zmogaus vaizd, tokio zmogaus, kuris gali gerai dirbti. Daugelis zmoni patiria neskmes ir negali jaustis laimingi tik dl to, kad jie yra nepatenkinti savimi - giliai sirdyje didel dalis zmoni jaucia menkavertiskumo kompleks. Augdami gyjame vairiausi kompleks. Kartais fizini - ,,mano nosis per didel", ,,as bjaurus", ,,esu per jaunas" ir t. t.; kartais intelektualini - ,,as nesu toks protingas, kaip kiti"... Arba zvelgiame asmenybs trkumus - ,,as neturiu humoro jausmo", ,,as esu kyrus"... Jei taip galvojate apie save, negi galite skmingai dirbti ir jaustis laimingi? Daugum kompleks atsinesame is vaikysts. Savo paties vaizd taip pat susiformuojame vaikystje. Js dar nezinote, kas ir kokie esate, taciau aplinkiniai, kurie yra vyresni ir ismintingesni, pasistengia, kad susiformuotumte nuomon apie save j pavyzdziu. Tenka isgirsti prisipazinim: ,,vaikystje as permiau tvo kalbjimo manier, laikysen, jo vertybes... ir savo motinos niekinam pozir tv". Taip issiugdomi kompleksai ir neigiami sitikinimai. Norint j atsikratyti, pirmiausia reikia issiaiskinti, is kur jie kilo. Kartais to pakanka, kad problema issisprst. Taciau yra sitikinim, kurie slypi taip giliai ms psichikoje, kad juos issiaiskinti ne taip jau lengva, nepakanka tik atkapstyti j kilm. Siuo atveju, vienas sprendimo bd yra ,,pozityvs tvirtinimai" - tai teiginiai, kuriuos daznai kartojame garsiai arba mintyse. Pavyzdziui: ,,as esu mylinti, protinga ir unikali btyb". Jei mes k nors pakankamai daznai girdime, pradedame tuo tikti. Taip kilo daugelis ms sitikinim - tai, kas buvo kartojama vaikystje, sitvirtino pasmonje. Reklam kompanijos taip pat naudoja s metod. Sukrusios koki fraz, jos nuolatos kartoja j, kol galiausiai mes imame tuo tikti. Kitas metodas, padedantis keisti vaizd - elgtis priesingai susidariusiai nuomonei. Jei esate sitikins, kad js nepatrauklus, elkits taip, tarsi btumte patraukliausias; jei galvojate, kad jums trksta pasitikjimo savimi, elkits kaip visiskai pasitikintis zmogus. Tuomet, kai js sivaizduosite save patraukl, pasitikint ir laiming - js is ties toks pasijusite. Kartais, kai jauciams nelaimingi, mes imame elgtis taip, tarsi viskas bt gerai ir sypsoms zmonms. Tada jie nusisypso mums, ir ms nuotaika pagerja. Dar vienas bdas pagerinti savo vaizd - paieskoti toki bdo bruoz, kurie jums patinka. Smoningai paklauskite savs: ,,kas man patinka manyje?" arba ,,kas man gerai sekasi?" Zmogus turi nuostabi savyb - jis visada iesko atsakymo klausimus. Jei ms klausimai bus pozityvs, sulauksime teigiam

73

atsakym. Kai suriku atrasti mums patinkancius bruozus, gali padti klausimas: Jei manyje bt kas nors, kas man patikt, kas tai galt bti?" Sis klausimas reikalauja teigiamo atsakymo. Yra ir kit ger klausim, kurie gali padti pakeisti nuomon apie save: ,,kokios mano stipriosios savybs?", ,,kokiose srityse as geriausiai pritaikyciau savo gebjimus?", ,,kas man sekasi geriausiai?" Pozityvs tvirtinimai, elgesys ,,tarsi", teigiam atsakym reikalaujantys klausimai gali puikiai mums pasitarnauti, keiciant vaizd. Norint veikti savo kompleksus ir neigiamus sitikinimus, susikurti teigiam vaizd, reikia ismokti nereaguoti kit zmoni kritik js atzvilgiu, neuzmirsti, kad nors jie ir yra ms veidrodziai, taciau atspindi iskreipt, neteising vaizd. Pazinkite save ir kurkite save patys tokius, kokiais norite bti! O stai G. Burton ir R. Dimbleby (1988) nurodomi svarbiausi vaizdzio krimo zingsniai, jei nusprstumte tai daryti is anksto visk suplanav. Jei js tikslai pozityvs, nemanykite, kad toks saltas apskaiciavimas - nemoralus, sako autoriai: · Pabandykite suzinoti, k dabar apie jus galvoja aplinkiniai. Galima specialiai sudaryti tokias situacijas, kad tai isryskt arba tiesiog paklausti · vardykite sau, kokio rezultato norite - kokio vaizdzio jums reikia, kodl jis turt bti btent toks ir kaip reikt elgtis, norint j sukurti · vertinkite situacij, kurioje teks bendrauti, kokie joje bus js bei kit asmen vaidmenys. Pabandykite numatyti, k reikia sakyti bei daryti, kad kiti apie jus susidaryt teigiam spd · Pasverkite savo stiprisias ir silpnsias puses. Pagalvokite, kaip pirmsias geriau isnaudoti, o antrsias - veikti · Susipazinkite su ,,scena", kurioje tursite prisistatyti. Pagalvokite, kas joje padt atrodyti taip, kaip nortumt · Numatykite, kokias zodins ir nezodins israiskos priemones turtumt naudoti, kad sukurtumt norim spd, bei naudokite jas · Galite pasipraktikuoti, isbandydami vairius elgesio bdus ne viesoje vietoje.

74

Socialinio suvokimo klaidos ir bdai joms isvengti

Apibendrinant s skyri, galima pateikti G. Burton ir R. Dimbleby (1988, p. 75) sudaryt bdingiausi socialinio suvokimo klaid sras: · dal informacijos mes praleidziame · kai kurioms detalms suteikiame per didel reiksm · neteisingai interpretuojame rysius tarp atskir suvokiam element · darome neteisingas prielaidas apie zmones, remdamiesi ankstesne savo patirtimi ir klaidingai manydami, kad kai kurie bdo bruozai visada susij su kitais. Sie autoriai taip pat isvardija svarbiausius socialinio suvokimo klaid saltinius. Daugum j jau aptarme ankstesniuose skyreliuose. Tai yra: · isankstin nuomon · save ispildancios pranasysts · stereotipai · pagrindin atribucijos klaida · pradms efektas · baigms efektas · aureols efektas · pritarimo iliuzija · vieningumo iliuzija. Is cia nurodom reiskini ms dar neaptarti yra trys - baigms efektas, aureols efektas ir vieningumo iliuzija, tad stabtelkime prie j. Kaip ir pacius pirmuosius, paskutinius zmogaus, su kuriuo bendraujame zodzius, poelgius simename geriau nei viduriniuosius, ir jais labiau pasikliaujame, darydami sprendimus apie zmones. Tai - baigms efektas. Pastebta, kad pradms efektas turi didesn tak ms sprendimams, kai bendraujame su nepazstamais zmonmis, o baigms - bendraujant su pazstamais. Pvz., susipyk su draugu, jo priekaistus, pasakytus pries issiskiriant, prisiminsime geriau, nei anksciau sakytus komplimentus ir tai atsizvelgdami j vertinsime. Aureols efektas yra gana panasus pradms. Jis lemia tai, kad dalis ms gautos informacijos apie zmog ima dominuoti ir daro tak galutiniam sprendimui. Pvz., pastebj kok nors mums labai patraukl asmens bruoz, esame link nepastebti jo trkum ir ieskome kit patraukli savybi, siekdami susidaryti kuo teigiamesn to asmens vaizd. Ir atvirksciai, jei pastebime k nors atstumiancio, ieskome ir

75

daugiau patvirtinim, kad tas asmuo apskritai yra atstumiantis. Vieningumo iliuzija (false consistency) pasireiskia, kai mes nepagrstai tikims, kad kito zmogaus elgesys bus nuoseklus: kad vienas jo poelgis ar poziris nepriestaraus kitam, kad panasiomis situacijomis jis visada elgsis daugmaz taip pat ir pan. Todl, kart is ko nors isgird nedraugisk ,,uzsiciaupk!", greiciausiai manysime, kad tas zmogus - grubus nepraustaburnis, nors tkart jis galbt tik nevykusiai pajuokavo. O koks elgesys gali padti isvengti socialinio suvokimo klaid? Tai: · atidumas detalms: bendraujant reikia atidziai stebti visus, tiek zodinius, tiek nezodinius ,,pranesimus" · sprendimo atidjimas: stengtis kuo ilgiau nedaryti galutinio sprendimo apie zmog; tai leis sukaupti apie j daugiau ir vairiapusiskesns informacijos · nuomons keitimas: bti nusiteikus keisti savo pozir zmog, suzinojus apie j k nors naujo · duomen tikrinimas: nuolat lyginti tai, k pastebime, su turima nuomone ir kreipti dmes priestaravimus · informacijos lyginimas: vairias pastebtas detales lyginti vienas su kitomis, siekiant isvengti aureols efekto, stereotip poveikio ir kt. · alternatyvus elgesio priezasci aiskinimas: stengtis rasti ne vien, bet kelet skirting paaiskinim, kodl zmogus pasielg taip, o ne kitaip, atkreipiant dmes tiek vidinius, tiek isorinius poelg lmusius veiksnius · papildomos informacijos rinkimas: ieskoti papildom informacijos saltini, padedanci susidaryti objektyvesn nuomon · sijautimas: pazvelgti situacij kito zmogaus akimis, sijausti jo padt.

Pasvarstykite: Pamginkite prisiminti, kada js padarte socialinio suvokimo klaid. Jei toki situacij neprisimenate, pagalvokite, kada jums gresia pavojus toki klaid padaryti. · Pabandykite stebti su kuo nors bendraujant zmog ir vardykite, kokie isoriskai stebimi pozymiai (balso intonacija, judesiai, isvaizdos detals ir 1.1.) atskleidzia jo asmenybs ypatybes, padt visuomenje ir kt. · Kokie stereotipiski vertinimai labiausiai zeidzia jus asmeniskai? Ar jie susij su js lytimi, tautybe, ispazstama religija?

76

77

5. ZODINIS BENDRAVIMAS

· · · · · · · Ar zodzi tvarka sakinyje yra psichologiskai svarbi? Kodl bendravimo partneris neretai isgirsta visai ne tai, k mes norjome pasakyti? Kodl kartais mes bname kurti, turdami sveikas ausis? Kuo patogs yra daugiaprasmiai pranesimai? Ar ms kalba gali bti valdzios rankiu? Ar klausymasis ir girdjimas - tas pats? Ar galima isgirsti tai, kas nepasakoma zodziais?

Siame skyrelyje pakalbsime apie tai, su kuo js susiduriate kasdien daugyb kart - apie keitimsi zodine informacija. Aptarsime zodinio (verbalinio) bendravimo ypatumus ir pabandysime atsakyti klausim, kodl sis bendravimas daznai bna toks komplikuotas, ir kodl mes taip daznai nesusikalbame.

Pranesimo samprata, ypatumai, analiz

Pagrindins svokos ir keturi pranesimo aspektai

Bendravimo psichologijoje daznai susidursite su siuntjo, primjo ir pranesimo terminais. Siuntju ir primju vadinami bendravimo metu informacij perduodantys ir informacij priimantys zmons, o pati informacija vadinama pranesimu. F. Schulz von Thun (1996) teigia, kad kiekvien pranesim galima isanalizuoti keturiais aspektais. 1. Pranesimo turinys: apie k as informuoju. Sis aspektas yra svarbiausias pokalbiuose ir diskusijose, arba bent jau turt toks bti. 2. Savs atskleidimas: k as pasakau apie save. Pranesimu perduodama ne tik tam tikra informacija (pranesimo turinys), bet ir zinios apie siuntjo asmen (pvz., siuntjo pranesimas perduodamas su pasididziavimu, su baime ar pan.). Beje, savs atskleidimas gali bti tiek pasmoninis, tiek smoningas norimas savs pavaizdavimas. Savs atskleidimo aspektas psichologiskai yra labai reiksmingas, kadangi parodo siuntjo savijaut, siuntjo nor bti ,,aukstumoje" ir t. t. Is cia kyla daug tarpasmenins komunikacijos problem (pvz., siuntjas griebiasi vairi ,,savs aukstinimo" gudrybi).

78

3. Tarpusavio santykiai: kokios as nuomons apie tave. Pranesimas parodo, kokie yra susiklost santykiai tarp siuntjo ir primjo. Tai daznai isryskja vartojant tam tikras formuluotes, balso ton, neverbalinius signalus. Visam tam primjas dazniausiai bna labai jautrus. Jis greitai pajunta pasaip siuntjo ton (,,ne tavo nosiai suprasti tai!"), nors garsiai tai nebuvo istarta. Tarpusavio santyki aspekto nereikt maisyti su savs atskleidimo aspektu: pastarasis neliecia primjo, primjas cia atlieka vertintojo vaidmen (,,k man sako tavo pranesimas apie tave pat?"). Pranesimo tarpusavio santyki aspektas liecia ir primj (,,k as tau reiskiu?"). Be to, tarpusavio santyki aspektas gali bti dvejopas: cia gali atsispindti, pirma, k siuntjas msto apie primj, kokios jis nuomons yra apie primj arba, antra, kokie yra j tarpusavio santykiai. Taigi savs atskleidimo aspektas pateikia As-pranesim, o tarpusavio santyki aspektas - Tu-pranesim (k as galvoju apie tave) arba Mespranesim (kokie yra ms tarpusavio santykiai). 4. Kreipimasis: ko as norciau paprasyti, k sakyti, liepti. Tik retais atvejais mes kalbame ,,siaip sau". Beveik vis pranesim tikslas - paveikti primj. Sis bandymas paveikti gali bti tiek atviras, tiek paslptas. domu, jog esant vienodam kreipimuisi, santykiai tarp siuntjo ir primjo gali bti visai skirtingi. Pabandysime schema pavaizduoti pranesimo analiz (zr. 5.1 pav.) ir panagrinti konkret pavyzd.

5.1 pav. Zodins komunikacijos psichologinis modelis sivaizduokite, jog suskamba telefonas. Pakeliate ragel ir isgirstate: ,,Labas, jau penkis kartus tau skambinau!" Pranesimo turinys siuo atveju visai aiskus - skambinta penkis kartus. Siek tiek sunkiau suprasti, k siuntjas nori pasakyti apie save (jis nekantrus? nusivyls? labai stropus?), kokie tarpusavio santykiai atsiskleidzia tarp siuntjo ir primjo (gal nuskambjo priekaistas: ,,Tu visada kazkur bastaisi", o gal:

79

,,Tu man labai svarbus"?) ir ko jis siekia (galbt ,,galjai ir tu pats paskambinti man"). Vien is galim variant pavaizduosime 5.2 pav.

Ms bendrais reikalais visada rpinuosi as! 5.2 pav. Konkretaus pranesimo analiz Taigi k isgirsta primjas, kur aspekt (is mint keturi) jis atkreipia dmes? O gal jis netgi negali apsisprsti, k jam reaguoti: ,,Atrodo, suprantu kiekvien zod, bet k gi jis norjo tuo pasakyti?" Jei pranesimas nra visai aiskus, galima pastebti, jog primjas ,,isgirsta" savo fantazijas, viltis, nuogstavimus... Vliau apie tai dar kalbsime issamiau.

Eksplicitiniai ir implicitiniai pranesimai

Eksplicitiniai - tai tokie pranesimai, kurie yra suformuluoti aiskiai ir vienprasmiskai. Implicitiniai - tai daugiaprasmiai pranesimai, kuri prasm yra paslpta, taciau gali bti numanoma. Visi keturi pranesimo aspektai (pranesimo turinys, savs atskleidimas, tarpusavio santykiai ir kreipimasis) gali bti ir eksplicitiniai, ir implicitiniai. Pvz., kreipimosi aspektas bus eksplicitinis, jei bus sakoma: ,,Paduok duonos!"; implicitinis, jei isgirsite: ,,Duonos ant stalo nebra!" (vis tiek norima, kad bt paduota duonos). Kartais nebtina zmogui tiesiogiai sakyti, k apie j galvojame (tai bt eksplicitiniai pranesimai); ms nuomon apie t zmog gali isduoti ir balso tonas, formuluots (pvz., kai kalbame ,,is auksto", kai pataikaujame ir pan.) - tai implicitiniai pranesimai. Implicitiniai pranesimai yra

80

gana populiarus, nes juos naudojantieji lengvai gali issiginti savo zodzi, savo balso tono: ,,As gi to nesakiau!"

Nezodini (neverbalini) pranesim analiz

Pagal anksciau pateikt pranesimo analizs schem galima nagrinti ir nezodinius (neverbalinius) pranesimus. Panagrinkime verkim (zr. 5.3 pav.). Taciau siuo atveju sunkiau vardinti turinio aspekt, todl si schemos dal praleisime. Matai, k tu pridarei,

kaip toli tu nujai!

5.3 pav. Trys neverbalinio pranesimo (verkimo) aspektai

Savaime suprantama, siame pavyzdyje pateiktas tik vienas is daugelio galim verkimo siunciam pranesim; be to, verkti galima ir is laims, is dziaugsmo. Netgi tyljimas yra pranesimas. Pvz., sivaizduokite, jog einate laukiamj, kuriame jau randate laikrast skaitant klient. Pasisveikinate, taciau zmogus nereaguoja ir toliau skaito. 5.4 pav. pateikta galima tyljimo pranesimo analiz.

5.4 pav. Trys neverbalinio pranesimo (tyljimo) aspektai

81

Kongruents ir nekongruents pranesimai

Pranesimas vadinamas kongruenciu, jei visi siunciami signalai (ir sakomi zodziai, ir balso tonas, ir gestikuliacija) yra suderinti, vienos krypties. Pvz., tzs zvilgsnis, pikta veido israiska, garsus balsas ,,tikt" frazei ,,As nebenoriu daugiau tavs matyti!" Pranesimas vadinamas nekongruenci, jei siunciami signalai yra skirting krypci, priestarauja vieni kitiems. Pvz., pamat nulidus draug, klausiate: ,,Kas atsitiko?" ir isgirstate prislgtu balsu istariam atsakym: ,,Viskas gerai..." Pranesimo nekongruentum dazniausiai rodo mimika, gestikuliacija, balso tonas. Taciau apie tai, jog sakomi zodziai neatspindi realybs, gali rodyti ir kontekstas, individo aplinka. Pvz., valgydamas kepsn, vyras skteli: ,,As stebiuosi tavo kulinariniais sugebjimais!" Tai, kad sis pranesimas yra nekongruentus, isduoda btent sudegs kepsnys, o ne balso tonas. Pranesimo nekongruentum kartais isduoda ir perdtos formuluots. Pvz., jums skauda skrand, o kas nors paklausia, kaip jums sekasi. Dl nemalonios savijautos js atsakote: ,,Turbt greit mirsiu!" Taciau js pasnekovas greiciausiai supras, kad pasakyti zodziai neatspindi tikrovs: juk js dar vaikstote savo kojomis ir visai neblogai atrodote. Nekongruentus pranesimai gali apsunkinti ir trikdyti bendravim. Draugo prislgtu balsu istartas ,,Su manim viskas gerai" lyg ir reikst ,,Nesirpink daugiau manimi". Taciau ar tai nra panasu greiciau pagalbos sauksm: ,,Rpinkis manimi!" Antra vertus, stengdamiesi pagelbti draugui, galime isgirsti ir griezt: ,,Atsikabink, as tau aiskiai pasakiau, kad su manimi viskas gerai!" Vadinasi, nekongruentus pranesimai sukuria dvigub rys, kuris primj neigiamai veikia ypac tada, kai primjas yra priklausomas nuo siuntjo (pvz., vaikai ir tvai). Nekongruentus pranesimai paprastai bdingi tvirtai neapsisprendusiam pranesjui. Bet kuriuo atveju jis gali issiginti savo zodzi, kadangi turi atsargin variant - juk pranesimas dviprasmis. Beje, daug nekongruenci dvigub pranesim isgirstame is tv, kai vienu metu is ms reikalaujama bti savarankiskais, o kartu - likti priklausomais nuo j.

Pranesimo primimo ypatumai

Gamta zmog apdovanojo dviem ausimis. Taciau psichologai juokauja, jog kur kas geriau bt keturios ausys, kurios gebt tinkamai analizuoti visus siunciamo pranesimo aspektus. Turbt supratote, jog dabar kalbsime apie zodin bendravim is primjo pozicijos. Vaizdumo dlei nupiesme ,,keturaus

82

primj" (zr. 5.5 pav.), turint ,,turinio", ,,savs atskleidimo", ,,tarpusavio santyki" ir ,,kreipimosi" ausis. Priklausomai nuo to, kuri aus mes ,,jungiame" pokalbyje, jis gali pakrypti vien ar kit pus. Dazniausiai primjas smoningai to net nesuvokia. Tik retas geba iskart klausyti visomis ,,keturiomis ausimis". Tarpasmenin komunikacija dl to ir yra tokia komplikuota, kad primjas turi laisv pasirinkti, kuri pranesimo dal jis reaguos.

SAVS ATSKLEIDIMO AUSIS Kas jis toks? Kas su juo vyksta?

TURINIO

AUSIS

Kaip suprasti turin?

KREIPIMOSI AUSIS TARPUSAVIO SANTYKI AUSIS Kaip jis su manim kalba? K as turiu daryti, galvoti, jausti, girddamas jo pranesim/ 5.5 pav. ,,Keturausisprimjas" Grzkime prie ms pavyzdzio, pateikto skyriaus pradzioje (zr. 5.2 pav.). Primjas gali reaguoti labai vairiai: tai priklausys nuo to, k jis isgirdo jam sakomoje frazje.

5.6 pav. Galimos primjo reakcijos

83

Paanalizuokite, kur pranesimo aspekt buvo reaguojama kiekviename is 5.6 pav. a-d variant. Yra pastebta, jog geriau islavint ,,turinio aus" turi vyrai, taip pat mokslo darbuotojai. Stai kaip atrodyt pokalbis, jei vyras bt ,,jungs" tik ,,turinio aus": Ji: Ar tu dar mane myli? Jis: Pirmiausia, kas yra suprantama zodziu ,,meil"? Tai gali reiksti daug k. Ji: As tik norjau suzinoti, k tu man jauti... Jis: Jausmai - laike kintantis fenomenas, apie tai nra vieningos nuomons... (irt. t.). Per stiprus ,,santyki ausies" islavinimas sunkina ms gyvenim: net indiferentiskus posakius imame interpretuoti siedami su savo asmeniu. Jei kas pyksta, imame jaustis be kalts kalti, jei juokiasi - jauciams isjuokti, jei ziri aptarinjami, jei neziri - nemgstami ir t. t. Su tokiais zmonmis yra gana sunku bendrauti. Pateiksime pokalbio pavyzd: Jis: Siandien grazus oras. Ji: As zinau, kad tu mane laikai pavirsutiniska, bet vien apie or nenorciau kalbtis. Arba: Ji: Tu siandien labai gyvybingas. Jis: Taip, as zinau, kad siaip darau miegancio spd... Palyginus su tais zmonmis, kurie turi perdtai islavint ,,santyki aus", zymiai dvasiskai sveikesni yra ,,savs atskleidimo" ausies ,,savininkai". ,,Savs atskleidimo " ausis kartais dar vadinama ,,diagnozuojancia ausimi", nes pranesimas interpretuojamas pagal princip ,,K tu pranesi apie save?" Kartais si ausis ,,veikia" ne visai pagal paskirt: ten, kur reikt zvelgti tarpusavio santyki aspekt, girdime tik to zmogaus savs atskleidim: ,,Koks jis baisus zmogus, jeigu leidzia sau taip apie mane mstyti!" Taigi automatiskai pakeiciama: Stai koks as esu! _________________p. Stai koks tu esi!

Tai patogu, tiesa? Sitoks netinkamas ,,savs atskleidimo" ausies naudojimas vadinamas imunizacija.

84

Kitas netinkamas ,,savs atskleidimo" ausies naudojimo atvejis -isgirsto pranesimo psichologizavimas, visiskas nesigilinimas turinio aspekt. Pvz., sivaizduokite, jog kas nors kritikuoja kapitalistin santvark. Psichologizuota js reakcija bt mazdaug tokia: ,,Sia kritika Js tik parodote, kad neisaugote is savo vaikisk kelni. Gyvenimas - ne vien pasak salis. Jei Jums asmeniskai blogai - ieskote kalts sistemoje" ir 1.1. Labai jautri ,,kreipimosi ausis" islavinama dar vaikystje. Tvai kartais sugeba taip ,,isdresiruoti" vaik, kad sis is menko krusteljimo supranta, k turt tuoj pat padaryti. Tvai dziaugiasi vaiko ,,supratingumu", taciau tokia patirtis vliau virsta klitimi nuosirdziam bendravimui. Bdami jautrs kit poreikiams, sio tipo zmons ima nebesuprasti, k jie patys jaucia, ko nort ir pan. Cia tikt toks pokalbio pavyzdys: Ji: Jis: Arba: Pirm kart atjs namus pas savo bendradarb, svecias dairosi bute. Seimininkas: Ko tu ieskai? Pelenins? Tuoj atnesiu! Grazus siandien oras. Baigsim gerti kav ir dar galsim iseiti pasivaikscioti.

Taigi paprasciausia ir lengviausia bendrauti, kai klausome ,,turinio ausimi". Antra vertus, vien tik toks bendravimas pradt varginti savo ,,sausumu", emocij stygiumi. Geriausia iseitis - gebti vienodai jautriai reaguoti visus pranesimo aspektus.

Kalba - tarpusavio takos instrumentas

Norveg psichologas R. M. Blakar (pagal V. Usmanov, 2000) teigia, kad ms kalba yra socialins valdzios, tarpusavio takojimo instrumentas. Paprastas pavyzdys: zirdami stiklin, perpus pripildyt vandens, galime pasakyti: · Stiklin pusiau tuscia arba · Stiklin pusiau pilna. Pirmuoju atveju klausytojas suzino, kad stiklin yra kone tuscia, antruoju, kad ji - kone pilna. Taigi siuntjo pasirinkta fraz vienaip ar kitaip

85

paveikia mus, primjus. Net jeigu siuntjas stengiasi ,,pasakyti objektyviai", jo pasirinkta ,,objektyvi fraz" vis tiek struktruoja ir takoja ms suvokim. Btent tai ir turima omenyje, kai kalba vadinama socialins valdzios instrumentu. Zodis valdzia cia pasirinktas neatsitiktinai: mes norime atkreipti dmes t zodinio bendravimo aspekt, kuris neretai nepelnytai uzmirstamas. Esame girdj kalbininkus diskutuojant dl vairi posaki lingvistinio ar stilistinio teisingumo, taciau galbt dar neteko girdti, kad bt diskutuojama apie tai, kieno ir kokie interesai ar poziriai atsispindi tam tikrame pasakyme. Btent pastarasis aspektas ir domina psichologus: kodl beveik visiskai sinonimiski pranesimai skirtingai paveikia mus? Reklamos ir politins propagandos zinovai, poetai ir rasytojai sumaniai naudojasi zodzio galia. O kaipgi mes? Ar tiktina, kad ms kasdieniai neutrals pokalbiai gali paveikti kit zmog - jo suvokim ir pozir aplink? Pasirodo, taip, nors ms kasdiens takos sfera gana ribota. Kas kita, kai kalbame per radij, televizij, kai ms mintys perteikiamos spaudoje, reklamoje ir pan. - cia takos sfera kur kas platesn, todl ir kalbos poveikio reiksmingumas kitoks. Taciau visgi ,,neutrali" pasakym nebna: savo siunciamu pranesimu kit zmog paveikiame smoningai arba nesmoningai. Panagrinkime tai detaliau.

Kodo pasirinkimas

Nordami issakyti savo mint, j galime uzkoduoti vairiausiais bdais. Taciau funkciskai tai bus tapats kodai, t. y. reiksm isliks ta pati. Pvz., nordami pasakyti ,,Linas pavlavo", mes t paci mint galime isreiksti ir kitaip: ,,Linas atjo vlai" arba ,,Linas neatjo laiku" ir pan. Visi trys posakiai trksta, nepakankamai ir per mazai perduoda kazko trkumo idj. Taigi kiekvien kart nordami k nors pasakyti, mes turime pasirinkti tarp keleto alternatyvi bd. Su panasia problema susiduria ir primjas. Jis turi dekoduoti siunciamo pranesimo turin, t. y. jo reiksm. Taciau pranesime gali slypti net kelios prasms. Ypac ryskus to pavyzdys - daugiaprasmiai zodziai (pvz., akis gali reiksti ir zmogaus ak, ir ziedo ak, ir mezginio ak). Jeigu mes nezinome konteksto, sunku suprasti, k reiskia, pvz., ,,Linas sumus!": ar Linas sumus kazkok zmog, ar Linas sumus rekord? Taigi dekoduodamas primjas turi pasirinkti vien is galim reiksmi. Primjui padeda kontekstas: · situacija · tai, kas buvo pasakyta anksciau · tai, kas buvo pasakyta vliau.

86

Taciau ypac sunku primjui bna tada, kai siuntjas bna pasirinks neadekvat pasakym tam, k jis norjo perduoti. R. M. Blakar (pagal V. Usmanov, 2000) tvirtina, kad btent tie pasirinkimai (smoningi arba nesmoningi), kuriuos siuntjas ir primjas privalo atlikti, leidzia teigti, kad kalba yra socialins valdzios rankis. Mes negalime betarpiskai perduoti visos minties is savo smons primjo smon. Mes turime savo mint ir prasmin jos turin ,,paversti" skambancia kalba. Maza to, vienu metu mes negalime naudoti keleto vienas kit patikslinanci pasakym, mes turime rinktis, rizikuodami bti ne taip suprasti. Pvz., Algio mama pastebi, kad nauja saldaini dzut beveik tuscia. tarimas tuoj pat krenta ant Algio. Savo tarim ji gali isreiksti paciais vairiausiais bdais: · Tai tu pamei saldainius? · Tai tu esi tas smalizius? · Tai tu nugvelbei saldainius? · Tai tu nukniaukei saldainius? · Tai tu nusvilpei saldainius? · Tai tu pasisavinai saldainius? · Tai tu pavogei saldainius? Galbt Algio mama vienu metu isgyvena pacius vairiausius jausmus, susijusius su snaus poelgiu. Nors kiekvienas is ms pateikt reagavimo variant atspindi dal tiesos, taciau nei vienas j adekvaciai nenusako tikrosios vidins Algio mamos bsenos. Nordama kreiptis sn, ji pasirenka vien is daugelio variant, kuris pabrzia kazkur vidins bsenos aspekt. O tai Algiui leidzia prognozuoti, kokia bausm jo laukia. Beje, ne visada galima patikrinti, ar teiginiai yra teisingi, ar klaidingi. Ms pateiktame pavyzdyje galima issiaiskinti, kad Algis ar kazkas kitas pam /nukniauk /pavog saldainius. Bet nra kriterijaus, kuris leist patikrinti, ar saldainiai buvo paimti, ar nukniaukti, ar pavogti. Taciau tiek Algiui, tiek jo mamai nra tas pats, kuris pasakymas bus pasirinktas. Si isanalizuota kasdienio gyvenimo situacija susijusi tik su dviem zmonmis. Taciau lygiai tie patys ypatumai bdingi teiginiams, skambantiems per radij, televizij ir pan. O jie paliecia tkstancius, milijonus zmoni...

87

Zodzio komponentai

Be pasirinkimo aspekto, yra dar vienas svarbus zodinio bendravimo aspektas. Kalba, o konkreciau - kiekvienas zodis slepia savyje tris komponentus: referentin, asociacin ir emocin. · Referentinis komponentas atspindi zodzio reiksm, pragmatin kalbos aspekt. Pvz., pavasaris - tai met laikas, ateinantis po ziemos. · Asociacinis komponentas - tai visuma asociacij, susijusi su zodziu, nors ir neturi jokio rysio su sio zodzio interpretacija siaurja prasme. Pvz., pavasaris - tai tirpstancio sniego upeliukai, gaivus siltas vjas, pirmieji pumpurai ant medzi. · Emocinis komponentas - tai zodzio sukelti jausmai arba emocijos. Auksciau pateiktos asociacijos, susijusios su zodziu pavasaris, daugeliui kelia teigiamas emocijas. Taciau galima rasti pavyzdzi, kai skirtingi zodziai, nusakantys t pat objekt, sukelia mums skirtingas emocijas, pvz., tamsiaodis zmogus gali bti pavadintas juodaodziu, negru, spalvotuoju, juodaskriu; uzdarytas kaljim zmogus gali bti pavadintas nusikaltliu arba nuteistuoju. Pagal tai, kur is si zodzi pasirinko kalbantysis, mes suprasime jo pozir ir jausmus tamsiaodzi ar prasizengusij atzvilgiu. Paprastai, girddami ir suvokdami zodzius, mes kuriame viening vaizd, dazniausiai net nesismonindami mint trij komponent egzistavimo. Taciau visgi atkreipsime dmes tai, kad galimyb manipuliuoti skirtingais zodzio komponentais nuo seno yra zinoma ir naudojama retorikoje, politikoje, poezijoje. Reklamos kalboje referentinis komponentas ,,nustumiamas" son, o emocinis - aktyviai eksploatuojamas. Beje, smoningai ar ne, tie patys dsningumai naudojami ir ms kasdienje kalboje.

Zodiniai ,,valdzios instrumentai"

Trumpai aptarsime, kaipgi siuntjas gyvendina galimyb takoti primj bendravimo metu. Kitais zodziais tariant, kokius ms mintus ,,valdzios instrumentus" jis turi. T instrument yra keletas: 1. Zodzi ir sakini pasirinkimas. S aspekt mes jau trumpai aptarme: tas pats reiskinys gali bti nusakomas vairiais sinonimiskais zodziais arba frazmis. Ideologijoje ir politikoje tai ypac svarbu, kadangi atitinkam zodzi ir sakini parinkimas struktruoja realyb ,,taip, kaip reikia". Pvz., du zurnalistai, A ir B, buvo komandiruoti Vietnam nusviesti karo eig. A paras apie amerikieci dalyvavim Vietnamo reikaluose, o B - apie amerikieci agresij

88

Vietname. Kitas pavyzdys: kalbdami apie zmog, suteikus mums galimyb uzsidirbti, mes j galime pavadinti ir darbdaviu, ir isnaudotoju. 2. Nauj zodzi ir posaki sukrimas, neteisingas zodzi naudojimas, ,,tusci zodzi" naudojimas. Pvz., reklamuojama ,,vienintel skalbimo priemon su balinanciu efektu", ,,vienintelis skalbimo muilas, turintis antibakterini komponent'. Kitas pavyzdys: politikas, savo kalboje pasisakantis uz tolesnius atominius bandymus, aiskina apie ,,nelabai kenksmingas radioaktyvias nuosdas". 3. Gramatins formos pasirinkimas. Palyginkite du sakinius: Zalgiris nugaljo Real klub ir Real klubas buvo nugaltas Zalgirio; policija apsupo demonstrantus ir demonstrantai buvo apsupti policijos. Krepsinio fano ausiai kur kas maloniau turt skambti pirmasis sakinys. Lygindami antrj sakini por (nors sakiniai savo turiniu nesiskiria), numanome didesn ar mazesn policijos aktyvum pirmuoju atveju (t. y. uzjauciame demonstrantus) ir suabejojame demonstrant taikumu antruoju atveju (t. y. galbt policija buvo priversta uzkirsti keli riausms). Taigi aktyvios arba pasyvios gramatins formos pasirinkimas gali lemti ne tik priezastini rysi suvokim, bet ir situacijos akcent sukeitim. 4. Nuoseklumo pasirinkimas. S. Asch, A. H. Wold ir kt. psicholog eksperimentai rod, jog lygiaverci element (pvz., bdvardzi, nusakanci asmenyb) eils nuoseklumo pakeitimai paveikia besiformuojant spd (V. Usmanov, 2000). Pvz., palyginkite du asmenis: pirmasis yra protingas, stropus, darbstus, impulsyvus, kritiskas, atkaklus, pavydus, antrasis - pavydus, stropus, darbstus, impulsyvus, kritiskas, atkaklus, protingas. Turbt pastebjote, kad sios bdvardzi eils yra beveik vienodos, tik jose sukeisti pirmas ir paskutinis zodziai. Tiriamiesiems pirmasis asmuo atrodydavo lengvai nepasiduodantis svetimoms idjoms, zinantis, k sako ir k galvoja, savo proto galimybes panaudojantis darbe. Antrasis asmuo atrod nevyklis, nes leido blogoms savybms uzgozti gersias, ess ribojamas pavydo ir uzsispyrimo. 5. Akcentavimas ir intonacija. Jeigu t pat sakin pasakysime akcentuodami vis kit zod, nusakom situacij is esms suvoksime vis kitaip. Pvz., Jis man sudav (t. y. ,,tas chuliganas"); jis man sudav (t. y. ,,suzalojo btent mane"); jis man sudav (t. y. ,,jis sudav, nors tai visiskai nepriimtina visuomenje"). Svarbi ir frazs intonacija. Pvz., t pat sakin As tave myliu galima istarti ir jausmingai, siltai, ir su ironija. 6. Slapt arba numanom prielaid pasirinkimas. Sis mechanizmas dazniausiai naudojamas siekiant ,,slapta prastumti" informacij, kuri primjas ne visai nort laikyti iseities tasku. Pvz., du sakiniai - Senas zmogus yra

89

neturtingas ir Zmogus yra senas ir neturtingas - bendraujant funkcionuoja visiskai skirtingai. Pirmame sakinyje kalbama apie sen zmog, be to, tvirtinama, kad jis neturtingas. Antrame sakinyje jau kalbama apie zmog, ir sakoma, kad jis senas ir neturtingas. Pajutote skirtum? Jei mama jus visada kreipiasi mazybine forma (Irute, Algiuk) ir staiga girdite: ,,Ateik pas mane, Irena (Algirdai)!" - tai slapta forma gali reiksti daug k ir, greiciausiai, ne visai malonius dalykus. Taigi mes pasirenkame (smoningai arba nesmoningai) tokias zodines formuluotes, kurios sukuria tok kontekst, kokiame mes ir norime bendrauti.

Klausymasis

Nemokjimas klausyti - viena pagrindini neefektyvaus bendravimo priezasci. Btent tai veda nesusipratimus, klaidas ir problemas, kurios gali bti ne tik pavojingos, bet ir lemtingos. M. Burcley-Allen (1997) teigimu, daugiausiai laiko bendravimo procese uzima klausymasis (zr. 5.7 pav.).

5.7 pav. vairiems komunikacijos aspektams skiriamas laikas: klausymuisi 40 %, kalbjimui - 35 %, skaitymui -16 %, rasymui -9 % (M. Burcley-Allen, 1997)

Taigi sutikite, klausymasis - labai reiksmingas ms bendravimui.

90

Auksciau minta autor pateikia tok pavyzd. Vadybininkas W. is JAV nusprend issiaiskinti, kiek jo darbo laiko uzima klausymasis. Jis papras sekretor fiksuoti laik nuo to momento, kai jis pakeldavo telefono ragel. Vadybinink istiko sokas, kai jis suzinojo, kad apie 35-40 proc. savo metinio uzdarbio, o btent 18.000 doleri, jis gauna tik uz klausymsi. Teisingumo dlei reikt pridurti, jog vidutiniskai zmons yra efektyvs klausytojai tik apie 25 proc. komunikacijos proceso laiko. Tokiu bdu ms aprasytas vadybininkas W. net 13.500 doleri gauna uz tai, kad klaussi neefektyviai. Tad kodl vis tik klausymasis nra vertinamas?

Kodl gi mes nesiklausome?

Vidins nesiklausymo priezastys Dazniausiai nesiklausome dl vidini priezasci, kurios yra gana paprastos: · mums nedomu · mes mstome apie savo svarbesnes problemas · mes pavarg · mes susijaudin · gal gale - tiesiog tingime klausyti, juk klausymasis - sunkus darbas. Bet yra ir gilesni, ne taip greit zvelgiam vidini priezasci kodl mes nesiklausome. Gatvje susitik seniai matyt draug, vienas per kit puolame dalytis naujienomis. O klausancio daznai ir nebna... Nes siaip ar taip -- zmogus domiausias yra... pats sau. Prie blog klausytoj galima priskirti ir tuos, · kurie laiko save aptariamos temos specialistais ir turi parengtus atsakymus visus klausimus. · Kurie nenori klausyti kit issakom kritisk minci apie save ir iskart audringai reaguoja. · Kurie nesiklauso todl, kad tiesiog... nemoka klausyti. Juk klausymasis yra gdis, o dauguma gdzi formuojasi asmenybs tapsmo laikotarpiu. Tad nuo vaikysts turdami salia savs zemos bendravimo kultros pavyzdzius padarome klaidingas isvadas: tyli - vadinasi, klauso; perrkia kit - vadinasi, rod savo ties ir pan. · Kurie turi neigiam nuostat kalbanciojo atzvilgiu, kuri trukdo susikaupti, kelia nor replikuoti. Tik pakankamai intelektualus zmogus sugeba gerbti kito nuomon, net jeigu ji visiskai priesinga jo nuostatoms.

91

· Kurie link visk vertinti. Vertinama viskas, kas girdima ir matoma, nes tai dazniausiai daugiau ar maziau liecia klausantj. Tokia visa k vertinanti reakcija, paremta asmeniniais sitikinimais, gali tapti rimtu efektyvaus klausymosi trukdziu. Isorins nesiklausymo priezastys · · · · · · Nedmesingumo priezastimi gali tapti ir isoriniai veiksniai: pasnekovas kalba per tyliai trukdo transporto, elektros prietais keliamas triuksmas trukdo telefono skambuciai bloga akustika trukdyti gali netinkama patalpos temperatra, kambario apstatymas, sien spalva ir pan. susikaupti gali trukdyti ir pasnekovo isvaizda, jo gestai ir mimika, kalbjimo maniera (akcentas, monotoniskumas), net ir, atrodyt, toks menkniekis, kaip gumos kramtymas klausymsi apsunkina neatitikimas tarp kalbjimo greicio ir klausanciojo protins veiklos, ypac tada, kai kalbama ltai ir nedomiai. Paprastai mes kalbame mazdaug 125 zodzi per minut greiciu, taciau klausantysis suprast ir zymiai greitesn kalbjim - iki 400 zodzi per minut.

·

Visi auksciau paminti veiksniai gali neatpazstamai iskreipti priimam informacij. M. Burcley-Allen (1997) nuomone (zr. 5.8 pav.), siunciam pranesim labiausiai ,,nufiltruoja" klausytojo isankstiniai nusistatymai (pvz., manymas, kad tik kalbantysis gali valdyti situacij), ankstesn patirtis, fizin klausanciojo bsena (nuovargis, liga), skirtingi kalbanciojo ir klausanciojo informacijos apdorojimo tempai.

5.8 pav. ,,Sugedusio telefono" principas

92

Taip pat labai svarbs yra semantinis ir emocinis filtrai. Suveikus semantiniam filtrui, tam paciam zodziui yra suteikiama kita reiksm (juk zodziai daugiareiksmiai!). Emocinis filtras iskreipia ms reakcij dirginancius pranesimo zodzius. Auksciau mintas autorius primena, kad klausytojo priimtas pranesimas bna ne tik gerokai ,,aptrupjs", nevalingai iskreiptas vairi filtr bet ir ,,pagrazintas", pridedant informacijos ,,nuo savs". Taigi efektyvus klausymasis - aktyvus procesas, reikalaujantis dmesio ir nuolatini pastang. Kartu priminsime, kad klausymasis gali bti susijs su aktyviu dalyvavimu pokalbyje: juk daug kalbantis pasnekovas - nebtinai blogas klausytojas.

Klausymosi stiliai

Zmons skiriasi savo klausymosi stiliumi. Jame' atsispindi ms asmenyb, charakteris, interesai, statusas, lytis, amzius. Klausymosi stiliaus pasirinkim takoja ir situacija: vienaip klausome darbe ar per paskaitas, kitaip nam aplinkoje. Cia pateiksime kelet netinkam klausymosi stili pavyzdzi. · Klausytojas-simuliantas vaidina dmesing, nors mintys klajoja kazkur toli. Dmesys simuliuojamas (lyg ir rodomas isorinis dmesys) norint siteikti kalbanciajam; dazniausiai ,,nuosirdziai" zirima akis, linksima galva, terpiami zodeliai "aha", "taip", "aisku", taciau is tikrj patyliukais svarstomi asmeniniai reikalai. Neretai kalbantysis kelet kart klausiamas to paties. · sigilins save klausytojas daugiausiai dmesio skiria sau: ,,domu, koks as jam atrodau - protingas ar kvailas?" · Slinantis klausytojas paslapcia renka t informacij, kuri bus panaudota kalbanciojo puolimui. · Atrenkantis klausytojas domisi tik tam tikra informacijos dalimi, kuri jam naudinga, reiksminga, domi ar pan. Visa kita - praleidziama. · Kategoriskas klausytojas: ,,Tai - gerai; tai - blogai". · Klausytojas-aidas links pakartoti paskutin girdt kalbanciojo zod. · Klausytojas-veidrodis pakartoja paskutin girdt kalbanciojo fraz, kurios zodzi tvarka dazniausiai bna pakeista. · Svarstantis klausytojas: ,,Dabar as suprantu, kodl tu visa tai pasakoji". Neretai uzbgama priek: klausantysis trukdo kalbanciajam, skuba daryti isvadas, splioja bsimus vykius, klausinja.

93

· Uzjauciantis klausytojas : ,,Tu visai teisus", ,,As tave uzjauciu". · Emocingas klausytojas links aikcioti (,,oi", ,,ech", ,,oho"), juoktis ir pan. · Analizuojantis klausytojas: ,,Kada?", ,,Duok pavyzd". Visk vertina racionaliai, dazniausiai nekreipdamas dmesio kalbanciojo nezodin elges, pasireiskiancias emocijas. Jei koks nors isgirstas teiginys nesiderina su logika, tai toks klausytojas yra links j atmesti ,,kaip neturint nieko bendra su aptariamu dalyku". · Neadekvatus klausytojas uzdavinja klausimus, nesusijusius su aptariama tema arba su ja susijusius tik formaliai. · Grubus klausytojas nesiskaito su zodziais: ,,visa tai - niekai", ,,nesmon" ir pan.

O koks klausytojas esate js? Paklauskite savo draug arba, prisimin kok nors konkret pokalb (pvz., telefonu), sziningai atsakykite sau kelet zemiau pateikt klausim. 1. Ar as lengvai atitraukiu dmes? 2. Ar kartais neapsimetinju klausanciu? Galbt klausausi tik is mandagumo? 3. Ar reaguoju emocionalius zodzius? 4. Ar daznai nutraukiu kalbantj? 5. Kaip as klausau, jei klausyti visai nedomu? 6. Ar neuzsisvajoju, jei pasnekovas kalba ltai? 7. Kaip reaguoju pasnekovo elgesio klaidas? 8. Ar nesu links daryti skubotas isvadas? 9. Galbt as ne klausau, o apsvarstau savo atsakym? Nustebote dl savo atsakym? Ar galite tvirtinti, kad esate geras klausytojas? Koks js klausymosi stilius?

94

Statuso ir lyties taka klausymuisi

Minjome, kad klausymsi takoja zmogaus statusas. Paprastai dmesingiau klausomasi t, kurie yra aukstesnio statuso, ypac tada, kai is to norima gauti kokios nors naudos sau. Skiriasi ir moter bei vyr klausymasis; kartais netgi skiriamas vyriskas ir moteriskas klausymosi stilius. I. Atvater teigimu (pagal V. Usmanov, 2000), kai kalbasi du vyrai arba dvi moterys, tai jie pertraukia vienas kit mazdaug vienodu daznumu. Bet kai kalba vyras ir moteris, tai vyras pertraukia moter beveik du kartus dazniau. Apskritai vyrai labiau koncentruojasi pokalbio turin, o moterys - pat bendravimo proces. Vyrai paprastai dmiai klausosi tik pirmsias 10-15 sekundzi; kai tik tampa aisku, apie k eina kalba, jie ima ieskoti, k dar bt galima pridurti prie to, kas pasakyta, kaip tai galima sukritikuoti. Be to, vyrai yra labiau link neisklaus iki galo teikti isvadas, pasilymus. Moteris, klausydama bendravimo partnerio, greiciau vertina j kaip asmenyb, supranta kalbanciojo jausmus. Moterys reciau nutraukia kalbantj, o jei nutraukia jas - grzta prie t klausim, ties kuriais buvo sustota. Taciau nemanykime, kad visos moterys - idealios klausytojos, o vyrai, priesingai, niekam tik. Jau minjome, jog klausymosi stilius priklauso nuo daugelio dalyk: ir nuo charakterio, ir nuo interes, ir nuo statuso, profesijos ir 1.1. Be to, tiek moteriskas, tiek vyriskas klausymosi stiliai turi sav privalum ir trkum. Vyriskas stilius gali sukelti pasnekovui diskomfort, trukdyti jam issakyti mintis, o moteriskas stilius gali bti nepakankamai efektyvus.

Kaip reikia klausyti

Turbt jau supratote, kad girdjimas ir klausymasis nra tas pats. Girdjimas - tai tik vienas is sesi pagrindini efektyvaus klausymosi komponent (zr. 5.9 pav.). Brownell poziriu, girdjimo komponentas reiskia nuolatin dmesio koncentracij, ausimis ,,gaudant" vairius garsus, kurie is akustinio impulso virsta nerviniu dirginimu, pasiekianciu tam tikr smegen dal. Taigi girdjimas - fiziologin ms ypatyb, o klausymasis - psichologin, kadangi pastarasis susijs su supratimo komponentu. Supratimas - tai sismoninimas, kad pranesimas buvo pasistas, atsiminimas - tai gebjimas atkartoti pasist pranesim, interpretavimas - tai gebjimas zvelgti pranesime daugiau, negu buvo pasakyta, vertinimas - ne iskart po pranesimo issiuntimo daromas

95

sprendimas ar susiklostanti nuomon, reagavimas - tai savo dmesingumo, susikaupimo parodymas siuntjui.

5.9 pav. Brownell efektyvaus klausymosi modelis (pagal J. Greenberg ir R. A. Baron, 2000) Minesotos universitete atlikti tyrimai (M. Burcley-Allen, 1997) parod, kad geri klausytojai, klausydami kit, · stengiasi atrasti sau domios ir naudingos informacijos · sismonina savo turimas nuostatas ir susilaiko nuo ,,nuosprendzi skelbimo" savo pasnekovams · stengiasi atskirti emocijas nuo fakt · labiau pasikliauja pagrindinmis idjomis, mintimis, negu atskirais faktais · be to, geri klausytojai smoningai stebi kalbanciojo nezodin elges -gestus, mimik, pantomimik, siklauso kalbos manier ir pan.

96

Geras klausytojas tiesiog tampa savotisku veidrodziu: atspindi tai, k jaucia ar kalba pasnekovas ir niekada ,,neuzkimba" ant pasnekovo ,,kabliuko", t. y. nesupyksta, nesizeidzia, nedaro skubot isvad. Geras klausytojas visada klausosi aktyviai. Apie tai pakalbsime smulkiau.

Aktyvus klausymasis

Skiriamos dvi aktyvaus klausymosi formos: nereflektyvus klausymas ir reflektyvus klausymas. Nereflektyvus klausymasis Nereflektyviai klausydamiesi, mes nesikisame pasnekovo kalb, tik dmesingai tylime arba siterpiame trumpomis replikomis (,,Taip?", ,,Oho!", ,,Suprantu", ,,domu!", ,,Gal galite smulkiau?" ir pan.). Tokia klausymosi forma ypac tinkama, · jei klausytojas yra aukstesnio statuso, negu kalbantysis. Neretai tokiu atveju klausytojas jauciasi laisviau, ima ,,vairuoti" pokalb ir girdti tai, k nori girdti. Kad taip neatsitikt, klausytojas turt pasirinkti nereflektyv klausymosi bd, tuo parodydamas pasnekovui, kad juo domimasi, norima zinoti jo mintis ir jausmus. · Kai ms pasnekovas isgyvena gilius jausmus arba yra labai emocionalus (tzs, lidnas ir pan.). · Kai pasnekovas dega noru isdstyti savo pozir kokiu nors klausimu. · Kai nori issikalbti, aptarti opius asmeninius dalykus. · Kai pasnekovui sunkiai sekasi dstyti savo mintis, kai jis mikcioja. Mintais atvejais tokiam zmogui svarbiausia bti isgirstam; ms nuomon jam - antraeilis dalykas. Neutralios replikos taip pat gali padti pokalbio pradzioje, nes sumazina tamp. Paskatinti zmog issikalbti galime trumpomis frazmis, kurias parenkame vertin jo neverbalin elges: gestus, kno padt, mimik. Pvz., ,,Tu dl kazko susirpins?"; ,,Tave kazkas neramina?"; ,,Kazkas atsitiko?"; ,,Tu dabar atrodai labai laimingas". Uzsimezgusi pokalb, kaip minjome, palaikome trumpomis ,,nespaudzianciomis" replikomis. Kad bt aiskiau, pateiksime netinkam frazi pavyzdzi: ,,Na negali gi bti, kad viskas taip blogai"; ,,Pradkite gi pasakoti"; ,,Tai kodl dabar taip padarei?" ir pan.

97

Reflektyvus klausymasis Reflektyvus klausymasis bna vairi stili. Reflektyviai klausydamiesi, mes parodome, kad domims savo pasnekovu, t. y. retsykiais: · Pasitiksliname, ar teisingai suprantame kalbantj: ,,Js si problem suprantate btent taip?"; ,,Gal galtumte patikslinti, kaip Js suprantate..." · Perfrazuojame jo sakomas mintis, koncentruodamiesi faktus ir tuo paciu parodydami, kad supratome esm: ,,Kaip as supratau, problema yra... (nusakome j savais zodziais). Ar teisingai as supratau?"; ,,Man atrodo, Js pasakt, kad..." · Atspindime kalbanciojo jausmus: ,,Tau atrodo, kad tave gyd neteisingai?"; ,,Man pasirod, kad kai tavo virsininkas kalba su tavimi tokiu pilnu tzio tonu, tu tiesiog ,,atsijungi"; ,,As jauciu, kad tu nortum sio darbo, bet nezinai, kaip j gauti". Savo reakcij isgirstus jausmus galite parodyti ir taip: ,,Intuicija man sako, kad..."; ,,Jei as teisingai supratau, tu jauti..."; ,,Tavo zodziuose as pajutau..." ir kt. Taciau nepatartina vartoti nieko nereiskiancias ,,raminancias" frazes: ,,Na, viskas ne taip blogai"; ,,Rytoj tau bus geriau"; ,,Nereikia taip visko imti sird - visa tai niekai!"; ,,Nedaryk is muss dramblio!" Tai sumenkina kalbanciojo jausmus. · Apibendriname pagrindines pokalbio idjas, tuo lyg pasiruosdami tolimesniam pokalbio etapui: ,,Taigi problemos esm yra..."; ,,O dabar pasitikrinsime: mes aptarme siuos faktus..."; ,,Reziumuodamas galiu pasakyti, kad..." Klausymosi gdziai dazniausiai yra bdingi empatiskiems zmonms. sijaut kit, mes suvoksime ne tik tai, k zmogus galvoja (intelektualioji empatija), bet ir k jis jaucia (emocin empatija), ko nori (motyvacin empatija). Atidziai klausydamiesi, isgirsime ir tai, ko zmogus negali ar nenori pasakyti.

98

Siuntjas

Primjas

As neseniai nusipirkau automobil.

O kokia jo mark?

"Fordas"

Naujas ar ne?

Naujas.

O kokios spalvos?

Baltas.

Daug paprasciau bt. buv, jei iskart btumte pasak, kad nusipirkote nauj balt "Ford".

5.10 pav. Patikslinantys klausimai gerina bendravim

99

Paeksperimentuokite su artimais draugais. Pabandykite pokalbio metu nutaisyti ,,ledin" veid ir visai nereaguoti pasnekovo zodzius. Kito pokalbio metu sirdingai linkskite ir visokiais kitokiais perdtais bdais atspindkite partnerio emocijas. Dar vienas eksperimentas: klausykite atkartodami lygiai toki pat poz, kaip ir pasnekovo, o kai jis sisneks, is esms pakeiskite poz. Visais trim atvejais stebkite pasnekov bsen. Rezultatus aptarkite su jais. Turbt pastebsite, kad treciuoju atveju delikatus partnerio pozos ir gest pamgdziojimas sukuria komfortisk pokalbio aplink, padeda pasnekovui atsiverti, o staigs pozos pokyciai veikia priesingai.

Kas pagerina klausymsi

Zmons yra labai skirtingi: kai kuriems atsiveriame gana greitai, su kitais persimetame mandagumo frazmis, tretiems - nenorim pasakyti n zodzio. Kokiomis savybmis turi pasizymti zmogus, su kuriuo nortsi pasikalbti? A. Kroeger (pagal B. M. Brewer, 1994) s klausim atsako taip: ,,Tai tik toks zmogus, kuris yra surads save; tik toks zmogus, kuris gali nusigrzti nuo savs, pamirsti save ir atsigrzti kit, bet vis dlto likti savimi; tik toks zmogus, kuris vis dmes nukreipia klausytoj ir leidzia jam tapti jo dmesio centru. Tik toks zmogus gali pagelbti." Dazniausiai skiriamos tokios trys klasikins gero klausymosi ypatybs: 1. Tiesumas, falso nebuvimas. Klausytojas su kalbanciuoju elgiasi tiesiai, neegoistiskai, natraliai, be vaidybos. 2. Akceptacija. Bendraujama be isankstini slyg, kalbantysis priimamas toks, koks yra: jis nesmerkiamas, nebaramas, jam jauciama pagarba. 3. Empatiskumas. Klausytojas jaucia, k kalbantysis isgyvena emociskai. Empatija prasideda ten, kur paliekame savo mintis ir sivaizdavimus ir pradedame galvoti, kaip mes patys jaustumms, patek kito zmogaus padt. Emocij atspindjimui svarbu tai, kad klausytojas savais zodziais issakyt siuos isgyvenamus jausmus: juk tada partneris suzino, kad jis nra vienas ir apleistas, kad j kazkas supranta ir myli.

100

Pasvarstykite: · sivaizduokite, jog mama jums sako: ,,Ir vl tavo palaidin istepta"! Isnagrinkite mamos siunciam pranesim (pagal siame skyriuje aptartus keturis aspektus), atsizvelgdami mamos asmenybs savybes. Kurio aspekto akcentavimas bdingas js mamai? K js greiciausiai isgirstumte tokioje mamos frazje? Kokie klausymosi stiliai bdingi jums, js geriausiam draugui, js seimos nariams, js nemgstamam kurso draugui? Nusakykite zodzio ,,egzaminas" komponentus (referentin, asociacin ir emocin).

· ·

Testas Patikrinkite gytas zinias apie klausymosi proces. Pazymkite (aisku, ne knygoje!), kurie teiginiai teisingi (T), kurie klaidingi (K): 1. Zmons yra link kreipti dmes tai, kas jiems domu 2. Zmons yra link laukti arba numatyti tai, kas jiems zinoma, pazstama 3. Kai kurie zmons girdi tik tai, k nori girdti 4. Klausymasis - tai nevalingas procesas 5. Tai, kaip zmogus reaguos isgirstus dalykus, priklauso nuo jo profesijos, gyvenimo patirties, zini 6. Girdti ir klausyti - tas pats procesas 7. Mokjimas klausyti-gyjamas gdis

101

102

103

6. NEZODINIS BENDRAVIMAS

Sakoma, kad zodine kalba zmogus naudojasi nordamas nuslpti savo mintis. Taciau tai, k jis nori nuslpti kalbdamas, pasako nezodine (neverbaline) arba kno kalba, nes kiekvien pasakym lydi nezodiniai signalai. Jie tiesiogiai atspindi zmogaus fiziologines reakcijas, todl yra greitesni uz kalb. Mes kalbame balsu, taciau bendraujame visu knu (K. Abercrombie, 1968). Nezodinio bendravimo element tinkamas naudojimas leist patobulinti socialinio bendravimo gdzius, lavinti gebjimus tiksliai apibdinti save, nenaudojant zodzi. Kiekvienam pravartu zinoti: · apie k byloja zmogaus jausm ,,skelbim lenta" - veidas · is ko galime sprsti apie emocin tamp · koki informacij bendravime simbolizuoja rank padtys · k reiskia temptas ar atpalaiduotas zmogaus knas · k apie mus informuoja turimi daiktai. Todl siame skyrelyje isnagrinsime vairius nezodinio bendravimo elementus, naudodamiesi mokslinink atliktais tyrimais ir j parengtomis rekomendacijomis.

Kas yra nezodinis bendravimas

Nezodinis (neverbalinis) bendravimas - tai pats paprasciausias bdas perduoti pasitenkinim, nepasitenkinim, skausm, simpatij ar antipatij kitam zmogui. Pries ismokdami zodin kalb, vaikai geba isreiksti save kno kalba. Nezodinis bendravimas arba kno kalba - tai kno komunikacijos forma, isreiksta nesmoningais gestais ir pozomis (The International Webster's Comprehensive Dictionary of the English Language, 1998, p. 151). Pastaruoju metu nezodinis bendravimas susilauk vis didesnio mokslinink dmesio visame pasaulyje. Yra keletas priezasci, skatinanci domtis nezodinio bendravimo forma. Tyrintoj nuomone, tai universalesn kalba, nes, net nemokdamas kalbti, kno signal dka zmogus gebs paaiskinti, kad jis yra alkanas, bdamas bet kuriame pasaulio kraste. Faktas, jog vairi kultr atstovai savo stiprius jausmus isreiskia tokia pacia mimika, rodo, kad nezodin kalba yra tikinamesn. Joje atsispindi emocijos, kurias zmogus

104

jaucia konkrecioje socialinje situacijoje, ir lengviau jas perprasti netgi tuomet, kai kalbantysis nori jas uzmaskuoti. Kno kalba isreiskiama daugiau nei pasakoma zodziais, todl turtume gerai zinoti jos elementus, nes, bdami svarbs tiek dalykiniame, tiek ir tarpasmeniniame bendravime, jie gali pasitarnauti bendravimo procesui, o kartais ir atvirksciai - sumenkinti j arba nesti dviprasmiskum. Nezodinio bendravimo raidos pradzia - motinos ir pasaul isvydusio kdikio sveika (interakcija). Esama netgi nuomoni, kad kdikiai, ateidami pasaul, jau yra pasiruos socialinei interakcijai. Mazi kdikiai siuncia nesudtingus to paties pobdzio socialinius signalus, kaip ir bendraujantys suaugusieji. Tai garsas, judesys, zvilgsnis, sypsena. Sio nezodinio bendravimo element visiskai pakanka, kad mama suprast, ko kdikis nori. Zmogaus socialins raidos procese nezodinio bendravimo repertuaras pasipildo mimika, gestais, kno laikysena, o taip pat smulkesniais bendravimo akcentais, is kuri kiekvienas atlieka tam tikr vaidmen ir gali paveikti zmoni tarpusavio santykius. Veido israiska, kno sudjimas, fizinis patrauklumas, judesiai bei gestai, netgi vairs aksesuarai - aukstakulniai bateliai, kaklaraisciai, kosmetika, akiniai, skarels, sukuosena, skrybl drauge sudjus sudaro bendr zmogaus isvaizd ir siuncia vienokius ar kitokius signalus aplink. Panagrinkime tai issamiau. Nezodinio bendravimo elementai Veido israiska Veido israiska - tai pats svarbiausias nezodinio bendravimo elementas. Gebjimas veidu isreiksti stiprias emocijas pagyvina veid, leidzia jam be zodzi isreiksti mint. Grazs jausmai sutaurina veid; nedraugiski ir paniur veidai darosi dar maziau patraukls. Tiesa ir tai, kad veido israiska greitai kinta, nes kno kalboje atsispindi emocijos, kurias zmogus jaucia konkrecios situacijos metu. Dl to veido israiskai skiriamas ypatingas vaidmuo socialins interakcijos procese. Jeigu gerai pazinsite veido israisk, tai jos kitimas leis suprasti, kaip keiciasi Js pasnekovo nuotaika bendravimo procese. Veido israiskos kitimas taip pat rodo, kad tas pats zmogus gali keistis, priklausomai nuo situacijos. Zmogaus veido israiska susidomta jau seniai, taciau C. E. Osgood (1966) buvo vienas is pirmj, pakviets 50 zmoni ir paprass juos

;

105

pademonstruoti 40 skirting veido israisk. Pademonstruoti veido israiskas nebuvo sunku, taciau ekspertai jose visose tesugebjo ,,isskaityti" tik astuonet emocij: dziaugsm, lides, nustebim, pykt, bjaurjimsi, baim, susidomjim ir gd. Vliau tyrintojai nustat ir patvirtino tik 6 skirtingas emocines veido israiskas. Tai buvo dziaugsmas, nuostaba, baim, lidesys, pyktis, bjaurjimasis, panieka (P. Ekman, 1982). Dl kai kuri veido israisk tebediskutuojama, ar jos is tikrj atspindi emocijas. Antai, interesas, gda ir skausmas, C. E. Izard (1977) nuomone, yra tik veido israiska, bet ne emocins bsenos. Kartais veide gali atsispindti daugiau nei viena emocija, tai yra misrios emocijos, pasireiskiancios skirtingose veido dalyse. Maloniai nustebinto zmogaus veidas gali isreiksti dziaugsmo ir nustebimo emocijas atvira sypsena ir pakeltais antakiais. Zinia apie blogas ir gsdinancias naujienas gali bti isreiksta lidesio ir baims emociniu deriniu. Misrios emocijos gali atsirasti veide ir dl kit priezasci, t. y., jeigu zmogus stengiasi uzmaskuoti emocij po to, kai ji jau buvo isreiksta. Misrios emocijos taip pat gali reiksti apgavyst arba informacijos nutekjim. Ar galime pazinti emocijas is veido israiskos? Jeigu galime, tai k turime kreipti dmes? Pradti reikt nuo to, kad speciali neurologin sistema, lokalizuota desiniajame galvos smegen pusrutulyje, kontroliuoja tam tikrus veido raumenis, kuri pagalba isreiskiamos vienokios ar kitokios emocijos. Veido raumenys - tai itin jautrus organas, kuris aiskiai ir tiksliai atspindi zmogaus dvasin bsen. Ne veltui sakoma, kad zmogaus veidas yra jo sielos veidrodis. Dl to galima teigti, kad veido israiska yra universali emocin kalba, nepriklausoma netgi nuo kultros, kurioje zmogus augo. Vertinant veido israisk, pirmiausia reikia atkreipti dmes bruoz visum. Emocij israiskoje dalyvauja visos veido dalys: kakta, antakiai, akys-aki vokai; burna-lpos bei raumenys, formuojantys rauksles nuo nosies iki lp kampuci, nors kai kurios emocijos yra labiau susij su tam tikromis veido dalimis. Paveiksllyje matote fotografijas, kurias pateik P. Ekman ir W. V. Friesen (1975), tyrinj emocij israisk veide. Virsutinje eilje is kairs desin matote dziaugsmo, pykcio ir lidesio emocijas, apatinje eilje is kairs desin yra nuostabos, pasibjaurjimo ir baims emocijos. Antai dziaugsmo emocij veide galime atpazinti is skruost-veido, aki-vok bei skruostburnos padties: · burna gali bti uzciaupta arba praverta, lp kampuciai truput pakelti · ryskios rauksls nuo nosies iki lp kampuci, skruostai lyg pakelti ar padidinti

106

· matomos rauksls apie akis, einancios nuo isorinio akies kampucio, smulkios raukslels atsiranda po apatiniu voku. Lidesio ir pykcio emocijos matomos is aki-vok bei skruost-burnos padties, sias emocijas isreiskia: · antaki judesius kontroliuojantis raumuo, kuris deformuoja antaki linij · kaktos vidurinje dalyje susiformuoja trumpos, horizontalios rauksls.

6.1 pav. Emocij israiska veide

107

· · · ·

Nuostabos emocijai bdinga: ypac pakelti antakiai istisins horizontalios rauksls kaktoje stipriau praverta burna placiai atvertos akys.

Baims emocija nra siejama su kuria nors atskira veido dalimi. J galima vertinti tik pagal vis veido dali israisk. Mokslininkai taip pat atkreipia dmes tai, kad skiriasi t paci emocij raiskos bdai, priklausomai nuo j intensyvumo laipsnio. Jau mintosios dziaugsmo emocijos intensyvi israiska gali bti tuomet, kai plati sypsena apnuogina dantis. Pyktis, atvirksciai, dazniausiai suspaudzia lpas ir tik verbalinei agresijai prasiverzti burna praveriam. Kiti emocij tyrintojai sitikin, kad veido israiska atspindi du emocij krastutinumus, t. y. teigiamas ir neigiamas emocijas (S. S. Tompkins, 1980). Jeigu tai tiesa, aiskinantis veido israisk, reikt atsizvelgti James-Lange teorij, kuri teigia, kad emocijos yra kno pokyci suvokimo padarinys - mes laimingi, nes mes sypsoms (R. L. Atkinson, R. C. Atkinson, E. Smith ir D. Bem, 1993). Taciau tiksliai issifruoti veido israisk ne visada pasiseka netgi ekspertams. M. Argyle nurodo apytikslius israiskos atpazinimo procentus: dziaugsmas - 79; nuostaba - 65; baim - 62; pyktis - 55; lidesys - 57; bjaurjimasis - 54 (M. Argyle, 1994). Jis taip pat mano, kad lengviau yra atpazinti stiprias bei ilgiau trunkancias emocijas. Lengviausia yra supainioti baim su bjaurjimusi; tuo tarpu malonias ir nemalonias emocijas nra taip sunku atskirti. Veido israiskos atpazinimui geriausiai pasitarnauja situacijos zinojimas. Manoma, kad socialins interakcijos metu veido israiska yra ypac svarbi abiem jos dalyviams - kalbanciajam ir klausanciajam. Taciau yra kai kurios isimtys. Antai, amerikieciai net nepazstamiems zmonms yra link sypsotis ir tai siejama su j socialine kompetencija. Galbt tai yra aukljimo pasekm, nes dziaugsmas, isreikstas sypsena veide, amerikieci supratimu, yra silumos, teigiam jausm, paskatinimo netgi meils kitiems pozymis. Sypsena taip pat yra galingas interpersonalinio atpildo saltinis. Taciau zmogaus veido israiska ir jos issifravimas yra tik vienas is bendravimo komponent sudtingame nezodinio bendravimo kontekste. Veido israiska ko gero per daznai prilyginama nuolatinei emocinei bsenai, nes is tikrj j galima ismokti apdairiai keisti, norint sudaryti reikiam spd. Veido israisk reiksmingai gali pakeisti kosmetika, akiniai, plaukai.

108

Natraliai veido israiskai apibdinti populiarioje, o kartais ir mokslinje literatroje, pasitelkiami asmenybs bruoz terminai. Antai, zmons, turintys maz, apskrit smakr, dideles bei apskritas akis, aukstai iskilusius antakius, aukst kakt bei lygi od, yra suvokiami kaip silti, nuolanks, priklausomi, silpni, naivs, garbingi, negrsmingi ir maziau subrend. Jie taip pat atrodo jaunesni. Taciau paradoksalu, kad brandumo stokojantys veido bruozai moteris daro patraukliomis, o vyrus - atvirksciai, visai nepatraukliais (C. F. Keating, 1985). Anot mokslinink, atlikusi specialius eksperimentus, kai kurie asmenybs bruozai koreliavo su veido israiska arba fizionomikos ypatybmis. Fizionomika (gr. physiognomonika) - gebjimas suprasti zmogaus vidin bsen pagal jo veido israisk. 6.1 lentel. Fizionomikos rysys su asmenybs bruozais (pagal M. Argyle, 1994, p. 138) Fizionomikos ypatybs Ryskios, isplstos akys Nerysks aki vokai, lygi, gerai prizirta oda, sypsena Aukstai iskil antakiai, siauros akys Asmenybs bruozai nuosirdumas, sziningumas mielas, geras pasnekovas

reiklumas, dmesio pomgis, isdidumas seksualumas

Siauros

akys,

storos lpos,

lygi

prizirta oda, rysks dazai Si lentel buvo sudaryta, naudojantis moter tyrim rezultatais. Tyrimo metu dviems grupms ekspert buvo pateiktos 24 fotografijos. Viena grup ekspert rang bdu turjo atrinkti 23 fizionomikos ypatybes, o kita grup ekspert vertinti fotografijas pagal 35 asmens savybes. Lentel iliustruoja fizionomikos ypatybi ir asmenybs bruoz koreliacinius rysius. Kartais veido israiskos interpretacija priklauso nuo asmens patirties, nes naujas nematytas veidas yra lyginamas ir jam priskiriami pazstamo zmogaus bruozai. Tai ypac bdinga tais atvejais, kai nepazstamojo veidas kazkuo panasus gerai pazstam.

109

Tyrintojai pazymi, kad neretai yra manipuliuojama veido israiska, turint tiksl, kad ji bt suprantama kaip laiminga, trokstama, dmesinga ar pranasesn. Veido israiska neabejotinai yra labai reiksmingas zmogaus bendrosios isvaizdos elementas, taciau susipazinkime ir su kitais nezodinio bendravimo aspektais, ir sitikinsime, kad jie vaidina n kiek ne mazesn vaidmen, papildydami zodin bendravim. Ne tik veido israiska, bet taip pat zvilgsnis ir gestai yra tie svarbs elementai, kurie gali sustiprinti arba nesti dviprasmiskum zodin bendravim.

Zvilgsnis

Bendravimo procese kalbtojas su klausytoju nuolat bendrauja zvilgsniu. Apsikeitimai zvilgsniu ypac skiriasi siais atvejais: · nesikalbant, tik apsikeiciant zvilgsniu su nepazstamais · kalbantis nepazstamiems, ypac jei pokalbis vyksta neutralia tema · kalbantis pazstamiems, kurie sdi vienas pries kit · kalbantis pazstamiems, kurie vienas kitam patinka. Su nepazstamais zmonmis apsikeiciame labai trumpais zvilgsniais. Taciau net ir trumpas aki kontaktas yra aiskus ketinimas uzmegzti su zmogumi rys. Bendravimo pradzioje zvilgsnis dazniausiai nukreipiamas sal, nes ilgesnis nepazstamojo zvilgsnis sukelia nepatogumo jausm, ypac, jei pasaliecio tikslas yra nesuprantamas arba jis pateik klausim. Bendravimo pabaigoje zvilgsnis krypsta kalbantj, atrodo, lyg vizualiai norima sitikinti tuo, kas buvo pasakyta zodziu. Penkiasdesimties valand pokalbi tyrim natralioje aplinkoje - oficialiuose primimuose, parduotuvse, kavinse isanalizavs C. Goodwin (1981) padar isvad, kad kalbantieji nori, jog j bt atidziai klausomasi, todl jie zvilgcioja pasnekovus, tikrindami atsakomuosius zvilgsnius. Zvilgsnis taip pat turi informacijos siuntjo funkcij. Apie 0,75 sekunds trunkanciu zvilgsniu siekiama pabrzti kazk svarbaus; atskiri trumpi zvilgsniai gali pastiprinti zodzius ar tam tikras frazes; kryptingas zvilgsnis gali bti nukreiptas tam tikrus objektus ar asmenis, k nors apie juos sakant ar suteikiant jiems zod. Vis dlto svarbiausias kalbanciojo zvilgsnio tikslas yra gauti informacij is klausancij, ypac suprasti kit reakcij tai, kas buvo pasakyta.

110

Linkteljimas galva, zvilgsnis, pagyvjusi veido israiska, rodo susidomjim, pritarim ar nustebim. Taciau tyrintojai pabrzia, kad zvilgsnio dazniai labai kinta, priklausomai nuo dstomos temos sudtingumo, kalbtojo kompetencijos ir btinumo susikaupti. Temos sudtingumas itin sumazina ne tik kalbanciojo, bet ir klausanciojo zvilgsnio dazn. Atsakindami pateiktus klausimus, kalbtojai daro daugiau klaid ir ilgina pauzes, jeigu zvilgsn ilgiau koncentruoja klausiantj. Tai reiskia, kad kalbanciajam dirbti du darbus yra per didel apkrova. Ilgais zvilgsniais keiciasi simyljliai! Intensyviu aki zvilgsniu kartais grasinama. Agresyvs ar link dominuoti zmons mgsta zvelgti atkakliu, verianciu zvilgsniu, kurio neistvr, gal gale nuleidziame akis. Zvilgsnis gali atlikti ir valdingumo funkcij. Napoleonas, nordamas kitiems padaryti spd, zirdavo zvilgsniu, kuris buvo apibdintas kaip ,,nepakeliamas islydyto metalo spindesys" (A. Bierach, 2000, p. 128).

Gestai

Kalbdami zmons daro daugyb kno judesi ypac rank judesi. Gestai yra viso zmogaus kno judjimo dalis. Judjimas yra gyvybs pagrindas, todl yra pirmesnis uz kalb. Judjimu savo gyvenim pradeda kdikiai. Devyni mnesi kdikiai jau naudoja keli rsi gestus, kai ko nors siekia; k nors rodo, kas patraukia j dmes; pamojuoja atsisveikindami; imituodami valgym, grim ar miegojim. Sis faktas mokslininkams tarnauja rodymu, kad vaik kalba ir gestai vystosi beveik tuo pat metu. Gestai siek tiek aplenkia kalbos vystymsi, todl jie padeda isreiksti vaik norus. Zmons, turintys mazai patirties kurioje nors srityje, savo isgyvenimus taip pat isreiskia judesiais. Kno judesiai pirmiausia yra svarbs paciam asmeniui, nes kiekvienas knas atskleidzia giluminius dalykus, todl svarbu yra jausti ir siklausyti savo kn. Judesys gali isreiksti jausmus, patirt, isgyvenimus, nes tai, kas vyksta kne, yra emocij saltinis. Kno judesiai yra artimi psichikai: keiciantis judesiams, vyksta transformacijos psichikoje. Psichoanalitikai mano, kad manoma isryskinti netgi pasmonin gest prasm (G. A. Mahl, 1968). Knas ir jo judesiai yra informacijos saltinis zmogui, kuris sugeba suprasti savo kn, taip pat ir kitiems zmonms, jeigu jie yra pasireng interpretuoti kno judesius. Kno judesi suvokimas bei gebjimas tiksliai isreiksti savo patirt retai kada ateina savaime, to reikia mokytis. Geriausiai to manoma ismokti kno ir judesio terapijos uzsimimuose. Psichologijoje

111

tradiciskai daugiausia dmesio skiriama rank judesiams, nors tyrintojai mano, kad kalbdami zmons zodziu isreikstas mintis pastiprina ne tik rank, bet ir galvos, pirst, antaki, aki ar net viso kno judesiais. Gestikuliuojama dazniausiai kalbos pauzi metu ir tai skatina manyti, kad gestai, isreiksdami bendr kno nusiteikim, pasirodo pirmiau nei mintis isreiskiama zodziais. Psichoanalitik nuomone, gestai pasirodo pirmiau, nes jie isreiskia pasmonines mintis, kurios smoningai bus suvoktos siek tiek vliau. Yra pastebta, kad kalbtojai, norintys tikinti klausytojus, naudoja daug daugiau nezodinio bendravimo element, j tarpe daugiau gest rankomis, galvos linkteljim, veido israiskos aktyvumo. Besistengiantys tikinti taip pat kalba garsiau ir uztikrintai. Matome, kad yra daug bendro tarp kalbos ir gest. Galbt dl to, sutrikus zmogaus psichikai, nesugebant naudotis kno kalba, jo bendravimas smarkiai paslyja. Ne maziau reiksminga bendraujant tai, kad zodziai derintsi su balso tembru, gestais bei veido israiska. Priesingu atveju kalbantieji ne tik sunkiau suvoks informacij, bet ir nepasitiks ja. vairi sali zmoni veido emocin israiska yra panasi, nepriklausomai netgi nuo kultros. Ar tas pats pasakytina ir apie gestus? Gestai yra tyrinti kur kas maziau, taciau, atrodo, kad mojavimas kumsciu (pykcio isreiskimas), rank sukryziavimas (nerimas, susirpinimas), veido uzsidengimas rankomis (gda), rankos pirsto isklimas ir galvos nulenkimas (nuraminimas), ziovulys (nuobodumas) kultros poziriu yra universals.

Poza

Yra trys pagrindins zmonms bdingos pozos: stovjimas sdjimas, tupjimas ir klpjimas guljimas. Kiekviena is si poz, papildyta rank ir koj padtimi, sudaro vairius pozos variantus. Primityviose visuomense poz buv apie simtas, taciau siuolaikin visuomen dalies j seniai atsisak. Siandien nra stovjimo ant vienos kojos (nebent tik kaip bausm kokioje nors socialinje grupje), sdjimo sukryziavus kojas (lotoso poza), klpjimo ant vieno kelio. Dabartinse moderniose visuomense nepriimta sdti arba gulti ant grind tam reikalui yra naudojamasi baldais. Beveik kiekvienai situacijai - susimstymui, atstmimui, pasitenkinimui, pasisveikinimui, stebjimui, agresijai, susijaudinimui, tarumui, · · ·

112

drovumui yra bdingos tam tikros pozos. asmen, nezinant poz reiksms, gali bti nepalankiai zirima, jis gali bti laikomas egocentrisku, necivilizuotu. Ypac issiskiria pasisveikinimo ir ritual pozos. Pasisveikinimo poz spektras labai platus: kuln suglaudimas ir galvos nulenkimas (dauguma Europos sali, Argentina); gilus nusilenkimas (Ryt salys, Japonija); skrybls kilsteljimas (Europos salys, kuriose nesiojamos skrybls); nusilenkimas drauge su skrybls kilsteljimu (Europos salys, Lotyn Amerika); abipusis patapsnojimas per pet (eskim paprotys); draugiskas apsikabinimas, patapsnojant per nugar (Lotyn Amerika); suglaust deln paklimas pries krtin drauge su lengvu galvos palenkimu (Indija); vos pastebimas galvos nulenkimas (Didzioji Britanija); rank paspaudimas, po to jas ltai keliant aukstyn (Ryt salys); rankos paspaudimas ir galantiskas jos pabuciavimas (Pranczija, Lotyn Amerika). Specialios ritual pozos yra bdingos religini bendruomeni apeigoms. Tik k pamintosios pozos labiau bdingos skirting kultr zmonms, taciau yra universali vis kultr atstovams priimtin poz. Jos pateikiamos pavyzdyje, sudarytame G. Rosenberg ir J. Langer (6.2 pav.): a) smalsus b) abejojantis c) neutralus d) nepripazstantis, atsisakantis e) stebintis f) patenkintas savimi g) nuosirdziai priimantis h) ryztingas, apribojantis i) slaptas j) ieskantis k) stebintis 1) atidus, rpestingas m) piktas, tzs n) sujaudintas o) sitemps p) nustebs, tarus q) nieksiskas, neaiskus r) drovus s) mstantis t) apsimetantis. Manoma, kad poza labiausiai priklauso nuo socialini norm. Ko gero stipriausiai skiriasi Ryt ir Vakar salyse gyvenanci zmoni pozos, bent jau tokie reiksmingi elementai, kaip dominavimo - nuolankumo israiska. Japonai reiksmingomis pozomis laiko krtins isstatym priek, atsilenkim atgal ir galvos nulenkim.

113

6.2 pav. Poz reiksms (pagal M. Argyle, 1994, p. 205)

Amerikos gyventojai, kaip ir japonai, taip pat akcentuoja priesiskumo draugiskumo demonstravimo svarb nors ir panasiomis pozomis, taciau be nuolankumo element.

114

Specifiniai poz elementai yra bdingi skirtingoms kultroms, taciau pagrindiniai dazniausiai turi t paci reiksm. Poz elementai susideda is: · palinkimo - pirmyn, atgal ir sonus · rank - atvir, uzdar ir ant klub · galvos - palenktos, pakeltos ir pakreiptos son · koj - tiesi, isskst ir sukryziuot. Siuos poz elementus dar papildo viso kno padties tempimas ar atpalaidavimas. Poz tyrinjantys mokslininkai teigia, kad poza gali isreiksti tarpasmenin nuostat, emocijas ir netgi asmens aktyvum (M. Argyle, 1994). Suaugusieji zmons ypac link pabrzti savo dominavim ir status. Jie tai daro visu giu istempdami savo kn, atkisdami pirmyn krtin, rankas paddami ant slaun, kitaip sakant, visokiais bdais stengdamiesi didinti savo apimtis. Nuolankumas ar pavaldumas yra isreiskiamas galvos palenkimu, nusilenkimu, sumazjimu. Rankos sukryziuotos skersai kno - atstmimo poza; placiai isskstos rankos, ir dar nukreiptos kit asmen - nuosirdaus primimo zenklas; sonus remtos rankos - neigiama nuostata bendraujanciojo atzvilgiu. Bet kuriai pozai atspalvio suteikia pasitempimo ar atsipalaidavimo stilius. Atpalaiduota poza tinka tik bendraujant su zemesnio socialinio statuso zmonmis, vyrai j dazniau taiko moter atzvilgiu, arba atzvilgiu t, kurie maziau patinka. Bendraujant su auksto statuso zmonmis, galva visuomet pakelta. Nra ir negali bti atsipalaidavimo pozos su asmenimis, kurie yra grsmingi. Interakcijos atveju pastebimas poz kongruentumas (lot. congruentia - atitikimas) (D. L Trout ir H. M. Rosenfeld, 1980). Ne dalykiniam, o betarpiskam bendravimui su mgstamais, patraukliais asmenimis bdingi specifiniai komponentai - fizinis artumas, pasilenkimas pirmyn, prisilietimas, atviras zvilgsnis ir atsisukimas asmen. Toki bendravimo komponent tikslas - sumazinti interpersonalin atstum ir padidinti savitarpio supratim.

Kno sudjimas

Kalbant apie kno sudjim, svarbs yra trys pozymiai: gis, svoris ir forma. Dazniausiai yra skiriami trys kno formos tipai: · endomorfai: stori, apvals ir minksti · ektomorfai: auksti, ploni ir glezni

115

· mezomorfai: raumeningi, kaulti ir atletiski (W. H. Sheldon, C. V. Dupertuis ir E. McDermott, 1954). Anot mint autori, kiekvieno individo kno sudjimas gali bti apibrztas pagal mintus tipus. Kadangi kno sudjimas yra siejamas su tam tikromis asmenybs charakteristikomis, turtume pasidomti, koks tarp j rysys. Buvo nustatyta, kad mezomorfai yra agresyvesni ir dazniau link nusikalsti; ektomorfai yra inteligentiski ir nerams; endomorfai yra atsipalaidav, laimingi ir tings. Asmenys, link depresij, dazniausiai yra stori, sizofrenikai - ploni (tai takoja jaunesnis amzius), taciau rysys tarp asmenybs ir kno sudjimo, tyrintoj nuomone, yra silpnas ir nevirsija 0.30 koreliacijos koeficiento. Kyla klausimas, ar kno sudjimas laikytinas bendravimo elementu. Zinome fakt, kad kno sudjimas yra paveldimas, taciau vis dlto yra galimyb j koreguoti dietomis ir fiziniais pratimais. Kno sudjim, kaip ir veido israisk, taip pat galima keisti, tik svarbu turti tiksl, kodl to reikia siekti. Nuo seno zinome, kad kai kuriose salyse knai buvo labai deformuojami: Kinijoje bdavo suspaudziama koja, kad ji bt visai maza; kai kuriose Afrikos valstybse suspausdavo galv, kad bt apvalesn. Dabartinse moderniose visuomense nesiekiama kno deformavimo, taciau ir jose moterys vis dar daznai korsetu suverzia liemen bei minkstomis liemenlmis didina krtin. Gal daugiau dmesio skiriama kno apimties (nutukimo) kontrolei, taikomos vairios dietos, stengiantis pasiekti normal kno svor; vyrai fizini pratim pagalba stengiasi suteikti knui patraukli form, nesioja rbus praplatintais peciais. Is to galime daryti isvad, kad kno sudjimas yra nezodinio bendravimo elementas, kitaip jam nebt skiriama tiek dmesio. Yra pastebta, kad aplinkiniai reaguoja g, ypatingai vyr. Aukstiems vyrams bna lengviau gauti darb, netgi atlyginimo dydis apie 12 % skiriasi vyr, kurie yra aukstesni uz 1 m 88 cm nei t kurie nesiekia 1 m 82 cm. Vertinant pardavj darbo kokyb, nebuvo pastebta, kad ji bt geresn negu giu zemesni zmoni. P. R. Wilson (1968) atliko tok eksperiment: dviem Australijos student grupms buvo pristatytas salyje besilankantis anglas ir paprasyta vertinti jo g. Toje grupje, kur jis buvo pristatytas kaip studentas, jo gis buvo vertintas kaip 1 m 74 cm, o kitoje grupje, kur jis buvo pristatytas kaip profesorius, jo gis buvo vertintas kaip 1 m 91 cm. P. R. Wilson padar isvad, kad iskreipt gio suvokim takojo anglo akademinis statusas. Ne tik gis, bet ir kno svoris taip pat yra aplinkini dmesio objektas. Stori zmons, o ypac moterys, nurodo W. DeJong (1980), daznai yra diskriminuojamos ir pripazstamos netinkamomis darbui su zmonmis.

116

Svarstydamas tokio isankstinio nusiteikimo pries storulius priezastis, W. DeJong teigia, kad pagrindin priezastis yra manymas, kad storuliai yra neatsakingi, tings, gods ir neturintys savikontrols jausmo. Galima bt iskelti hipotez, kad stori zmons yra nemgstami ne tik dl kno svorio, bet dl sveikatos problem, kurios atsiranda padidinto svorio atveju. Vienok W. DeJong tvirtina, kad, istyrus storulius su skydliauks sutrikimais, kurie k tik buvo numet svorio, pasirod, kad jie buvo maziau atstumiami, nors vis dlto atstumiami labiau nei turintys normal kno svor. Taigi kno sudjimas yra svarbus bendros zmogaus isvaizdos elementas. Kaip matme is pateikt pavyzdzi, kno isvaizda yra svarbi slyga, priimant darb; ji taip pat yra prielaida formuotis tam tikram poziriui kitus panasaus kno sudjimo zmones, netgi priskiriant jiems tam tikrus asmenybs bruozus. Nordami bti patrauklesni, zmons link suteikti savo knui geresn isvaizd, kreipdami dmes plaukus, naudodami kosmetik, aksesuarus bei kitus elementus. ,,Labai retai zmons leidzia savo plaukams augti laisvai, dazniausiai juos kerpa ir sukuoja. Plaukus galima sukuoti vairiai, taciau specifins sukuosenos bdingos tik tam tikroms kultrinms grupms. Plauk ilgis priklauso nuo skirting socialini grupi norm - vienuoliai ir kareiviai nesioja trumpus plaukus; visuomens atstumtiesiems, laisvamaniams, maistininkams ir hipiams bdingi ilgi plaukai", - nurodo M. Argyle. Subkultrins grups, tokios kaip pankai ar skustagalviai, isreiskia savo priklausym grupei ne tik plaukais, bet ir visa isvaizda. Tai yra lyg j atpazinimo zenklai kitiems tokios socialins grups nariams, taciau dl tos pacios priezasties jie lieka atstumti kit visuomens pilieci. Taigi, kn puosiantys aksesuarai ir simboliai turi kelias prasmes: jie simbolizuoja materialin gerov, rodo priklausomyb tam tikrai socialinei grupei, o juos nesiojanciam asmeniui suteikia pasitenkinim ir didina jo kaip asmens patrauklum. Apzvelg zmogaus isvaizd vairiais aspektais, matome, kad ji yra svarbi ne tik isorine, bet ir psichologine prasme. Gera isvaizda sustiprina asmens pasitikjim savimi. Taip pat nereikt atmesti minties, kad isvaizda atlieka patrauklios asmenybs vaizdzio funkcij. Negalima nesutikti su teiginiu, kad zmog puosia ismintis, protas, taciau, kaip rodo tyrinjim rezultatai, galioja ir fizinio patrauklumo stereotipas. Pasirodo, kad btent jis takoja daugelio skirting socialini grupi tarpasmeninius santykius. Jau 4-6 met vaikai supranta, kad patraukls vaikai yra fiziskai grazesni, maziau agresyvs, mandagesni; mokytojai galvoja, kad patraukls vaikai bus protingesni, populiaresni, jiems geriau seksis. Kalbdami apie zemo intelekto ir

117

dar nepatrauklius vaikus, mokytojai mano, kad jie turt mokytis atsiliekancij klasse; terapeutai tvirtina, kad patrauklios pacients kelia maziau rpesci gydytojams (E. Hatfield ir S. Sprecher, 1986). Is tikrj kyla klausimas, ar patraukls zmons yra nors kiek pranasesni uz kitus? To galima tiktis nebent dl to, kad jie turi kitoki socialin patirt, dl ko kiti juos ziri palankiau. Skirtum yra rasta nemazai: patraukls zmons yra laimingesni, labiau savimi pasitikintys, socialiai labiau isprus, geresns psichologins bkls. Ypac tai tinka moterims. Taciau minti skirtumai yra labai nedideli, pazymi E. Hatfield ir S. Sprecher. domu yra tai, kad patraukls zmons buvo link nevertinti pagyrim uz darb, jeigu jiems atrodydavo, kad tai fizinio patrauklumo, o ne j gebjim rezultatas. Tai gana paradoksalu: neturintys fizinio patrauklumo, stengiasi j suformuoti, modifikuodami savo isvaizd, o bdami patraukls, nori bti vertinti uz j asmenybines savybes. Tyrintojai taip pat domjosi patrauklumo rysiais su psichine bsena. A. Farina ir bendraautoriai, atlik issamius tyrimus, konstatavo, kad patrauklios moterys, turincios psichikos problem, maziau dien praleisdavo psichiatrinje klinikoje ir lengviau veikdavo savo problemas is jos isj (A. Farina ir kt, 1986). Yra ir neigiam dalyk patrauklios isvaizdos zmoni gyvenime: vieni tyrintojai nurodo, kad jiems dazniau pavydima, aplinkiniai yra labiau priesiski, todl sunkiau rasti draug (M. Argyle, 1994), kiti - teigia, jog patrauklios moterys dazniausiai yra neistikimos, materiali orientacij, egoistiskos ir nejautrios nuskriaustiesiems (M. Dermer, D. Thiel, 1975). Is cia tiesiog persasi isvada, jog patrauklumas neturi universali kriterij ir yra gana subjektyvus.

Prisilietimas

Kalbant apie nezodin bendravim, aptarsime dar vien element prisilietim. Prisilietimas, pasirodo, beess pati primityviausia socialinio bendravimo forma, dazniausiai sutinkama primityvi organizm ir kdiki bei maz vaik tarpe. Bene daugiausia kno prisilietimo form bdinga primatams; kno prisilietimo socialinio bendravimo atvejai yra gana neplataus spektro: seksas, kdikio maitinimas ir kova. Prisilietimas aktyvina kelet skirtingos rsies receptori, kurie atsiliepia silum, salt, skausm, tamp. Oda tuo tarpu tam tikrais signalais - temperatra, spalva, kvapu, prakaitu - isreiskia savo bsen. Bene reiksmingiausias prisilietimas yra kdikiams, nes, kaip rodo daugyb tyrinjim, kdikiai, nepatyr kno glamoni, uzauga nervingi ir pikti.

118

Atrodo, kad kdikiai, panasiai kaip ir bezdzions, turi gimt poreik prisilietimui ir tai yra ypatingas rysio su motina saltinis - bondingas. Sis is angl kalbos kils zodis pastaruoju metu placiai vartojamas, apibdinant motinos ir vaiko rysi kokyb. Mokslinje literatroje gausu fakt, kad pirmj dvej met prisilietimai yra ypac svarbs tolesnei vaiko raidai. Svetim zmoni (ir ypac viesose vietose) prisilietimas nra daznas reiskinys. Yra prisilietim, pavyzdziui, transporte, bet tai nelaikoma socialiai reiksmingu prisilietimu. Taip pat yra tam tikr profesij zmons, kurie liecia zmogaus kn - gydytojai, medicinos seserys, masazuotojai, gimnastikos instruktoriai, siuvjai, kirpjai ir kt., taciau ir si asmen prisilietimai nra socialiai reiksmingi, isskyrus atskirus individualius atvejus. R. Heslin ir T. Alper (1983, p. 217) pasil schem, atskleidzianci prisilietimo pobd: · funkcinis (profesionalus) · socialus, mandagus (rankos paspaudimas, pasisveikinimas) · draugiskas, siltas (apima abu pirmuosius atvejus) · meil, intymumas (tarp j - susikibimas rankomis) · seksualinis suzadinimas (gali apimti ir anksciau aptartuosius atvejus). Pateiktame srase nepamintas prisilietimas agresijos atveju, nors tokia prisilietimo forma taip pat egzistuoja. Socialins interakcijos kontekste prisilietimo poziriu galime kalbti tik apie pasisveikinim, kur galima vertinti kaip ritual arba simbolin akt, vien is pagarbos element, susipazstant ar patvirtinant socialin rys. Rankos padavimas pasveikinant labai daznas skms, ypac profesins karjeros ar pasiekim sporte atvejais. Kadangi bet koks prisilietimas yra asmenins erdvs pazeidimas, nors kartais ir malonus, jo socialins normos yra gana grieztos. Prisilietimas socialiai yra priimtinas tik prie tam tikr kno dali: rank plastak ir peci, bet ne prie koki nors intymi zon. R. Heslin ir T. Alper teigia, kad prisilietimas turt atitikti socialini rysi pobd. Prisilietimas, kaip nezodinio bendravimo elementas, isreiskia silum ir dominavim. Tyrintojai taip pat atkreipia dmes, jog prisilietimas nra labai aiskus bendravimo elementas, nes sunku nustatyti, kada draugiskas, siltas prisilietimas siverzia meils, intymumo sfer. Bendravimo tyrintojai nurodo, kad kiekvienas nezodinis elementas bendravimo metu isreiskia tam tikr asmenybs aspekt. Veido israiska, kuri placiai aptarme, rodo teigiamas ir neigiamas emocijas, patrauklum ir

119

asocijuojasi su teigiamai vertinamu stereotipu; poza isreiskia nuostat ir emocijas; gestai ir kiti kno judesiai, jeigu jie yra suderinti su kalba, sustiprina isreikstas mintis, pasitikjim pateikta informacija. Beveik visi nezodinio bendravimo elementai vienaip ar kitaip yra siejami su asmenybe. 6.2 lentel. Nezodinio bendravimo ir asmenybs rysiai (pagal M. Argyle, 1994, p. 269)

Veido israiska

dominantiskumas (-), ekstraversija, pasitikjimas savimi, psichikos sutrikimas (-)

Erdvs artumas Zvilgsnis Kno judesiai: savs lietimas atsipalaidavimas Ekspresija

dominantiskumas, ekstraversija neurotiskumas (-) susirpinimas, dominantiskumas, baim (-) susirpinimas dominantiskumas, baim dominantiskumas, savigarba, socialiniai gdziai ekstraversija, neurotizmas (-)

Pastaba: zenklas (-), nurodytas prie asmenybs savybi, rodo, jog rysys tarp asmenybs savybs ir nezodinio bendravimo nebuvo patvirtintas. Ieskant nezodinio bendravimo rysi su asmenybe, buvo taip pat nustatyta, jog pikti, nepakankamai socials ir protiskai atsilik asmenys reciau naudoja gestus, bet dazniau link save liesti (M. Argyle, 1994). Nezodinio bendravimo elementai, kaip matme is siame skyrelyje pateiktos teorins medziagos ir tyrim pavyzdzi, yra svarbs visam bendravimo procesui. Jais pasinaudodami galime padaryti kai kuriuos apibendrinimus:

120

1. jeigu asmens darbin veikla yra susijusi su bendravimu, jam btini geri bendravimo gdziai; nezodinio bendravimo elementai yra svarbi toki gdzi dalis; 2. asmens fizins savybs - isvaizda, kno sudjimas, fizinis patrauklumas laikytini nezodinio bendravimo elementais, kadangi jie sukelia kit reakcij, o kartais net apsprendzia tarpusavio santykius; 3. netgi tokie zmogaus isvaizdos aspektai, kaip plaukai, kosmetika, akiniai ar aprangos detals takoja bendravimo proces, simbolizuodami priklausym tam tikrai socialinei grupei arba suteikdami patrauklumo; 4. priestaravimai tarp ,,kno kalbos" ir elgesio neigiamai veikia bendravimo proces; 5. esama rysio tarp ,,kno kalbos" ir asmenybs vertinimo, tai svarbi priezastis j tobulinti; 6. tikslus nezodinio bendravimo gdzi panaudojimas padeda lengviau pasiekti tiksl.

Pasvarstykite: · · · · · Kok vaidmen bendravime atlieka nezodin kalba, lyginant su zodine? Kodl sakoma, kad nezodin kalba yra universalesn ir tikinamesn? Ar galime prognozuoti zmogaus skm is ,,kno kalbos"? Kurie ,,kno kalbos" elementai geriausiai atspindi zmogaus emocijas? Ar patrauklumas suteikia pranasum gyvenime?

121

122

123

7. TARPASMENINIAI SANTYKIAI

· · · · · · Kas yra tarpasmeniniai santykiai? Kaip tie santykiai vystosi ir nuo ko priklauso j pobdis? Kodl ir kaip mes atsiskleidziame bendraudami su vairiais zmonmis? Kas lemia zmoni patrauklum tarpusavio santykiuose? Kas yra meil ir kokios jos rsys? Kokios neskming tarpusavio santyki priezastys?

Bendraudami mes siekiame ne tik trumpalaikio, situacinio kontakto su aplinkiniais, koks jis geras bebt. Is tikro mums labai svarbu uzmegzti, kurti ir islaikyti gerus ilgalaikius santykius su kitais. Dl to mes nusimename, kai, atj nauj kolektyv, ilgai negalime susirasti draug, kai nesiseka sutikti mylimojo ar mylimosios ar pradeda irti santykiai su artimaisiais. Tinkamas bendravimas padeda islaikyti ir formuoti gerus tarpasmeninius santykius, tuo tarpu netinkamas gali isardyti tiek dalykinius, tiek artimus ar romantiskus santykius. Kai tik vienas nebeklauso kito, nebebendrauja, neatviras, nebemoka isreiksti savo jausm ir poreiki, tarpasmeniniai santykiai pradeda blogti.

Kas yra tarpasmeniniai santykiai

Pabandykime apibdinti, kas yra tarpasmeniniai santykiai. Santykiai daznai vartojama, bet sunkiai apibrziama svoka. Jei laikysim, kad santykiai tai daikt padtis vienas kito atzvilgiu, tai tarpasmeninius santykius galima apibrzti kaip zmoni padt visuomenje vienas kito atzvilgiu. Bet tai nedaug k pasako. Kokie pozymiai apibdina tokius santykius? Pirmiausia, kai kalbam apie tarpasmeninius santykius, tai galvojam apie bendravim, kuris susieja bendraujanci asmenybes. Jei mes prasome pardavjos paduoti mums kepaliuk duonos ar aiskiname policininkui, kodl virsijome greit, tai tra tik formalaus bendravimo pavyzdziai. Kitas pozymis, vertinant tarpasmeninius santykius, yra j trukm, o tiksliau, kartu praleistas laikas. Laikas, kur savo noru skiriate kitam, rodo t santyki svarb.

124

Ir turbt svarbiausias tarpasmenini santyki ypatumas - intymumas, t. y. artumas tarp bendraujanci. Artumas tarp zmoni gali bti intelektinis, emocinis ir fizinis. Zmons gali bti artimi tiek vienu is si aspekt, tiek visais. Taigi tarpasmeninius santykius galime apibdinti kaip neformal asmenybi bendravim, trunkant trumpesn ar ilgesn laiko tarp ir atspindint tam tikr intelektualin, emocin ar fizin bendraujanci artum.

Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbs

Kaip jau zinote is ankstesni skyri, tarpasmeniniai santykiai leidzia patenkinti pagrindinius zmogaus socialinius poreikius. Dar kart stabtelkime ties vienais is svarbiausi -priklausomybs ir prieraisumo poreikiais. Jei dmiau pazvelgtume savo gyvenim, tai turtume pripazinti, kad nuolat siekiame bti susij su kitais zmonmis. Mums reikia turti seim, draug, priklausyti kokiai nors grupei ar bendrijai. Tai nra priklausymas daiktiska ar isnaudotojiska prasme, tai tiesiog poreikis palaikyti rysius su kitais. S. Schachter s poreik pavadino afiliacijos poreikiu ir teig, kad jis bdingas visiems zmonms, nors ir skiriasi savo stiprumu. Vieniems yra labai svarbu bet kokioj situacijoj siekti kit draugijos, bti daugelio bendrij nariu, kit sis poreikis yra silpnesnis (Sh. E. Taylor, 1994). Pagal S. Schachter, pirmagimiai ir vienturciai turi stipresn afiliacijos poreik, nes nuo mazums prat kit zmoni buvim greta sieti su saugumo ir poreiki patenkinimo jausmais. Tuo tarpu kiti pagal gimimo eiliskum vaikai gauna maziau tv dmesio, o neretai dar ir patiria vyresni broli ar seser agresij savo atzvilgiu. Tyrimai rodo, kad zmons, nepatenkin priklausomybs poreikio, t. y. vienisi ir neturintys draug, poros ir nepriklausantys jokiai draugijai ar bendrijai mirsta anksciau nei tie, kurie tokius rysius turi. Mes siekiame ne tik bti su kitais zmonmis kartu, bet ir emocinio kontakto, t. y. jausti meils, intymumo jausmus, dalintis jais, rpintis kitu, bti reikalingi. Nepatenkin sio poreikio, neturintys artim rysi, zmons jauciasi vienisi. Jie gali net turti kelet draug, bet bti vienisais, nes tie santykiai gali bti pavirsutiniski ir stokoti intymumo. Tik reikia zinoti, kad bti vienam ir vienisam yra ne tas pat. Pabti vienam su savimi yra netgi btina, kad geriau apmstytum savo gyvenimiskj situacij ar susikaupusius jausmus, pasitikslintum savo mintis ir vertintum veiksmus.

125

Su kuo uzmezgame tarpasmeninius santykius

Perzvelkite mintyse savo draug ir ger pazstam rat. Kodl, uzmegzdami tarpasmeninius santykius, pasirinkote btent juos? Js pasirinkimas gali bti visai ne atsitiktinis. Daugelis tyrintoj, atsakydami s klausim, aiskint tok pasirinkim tarpasmeniniu patrauklumu: js siekiate bendrauti su tais, kurie jums patraukls. Kodl gi, pasirinkdami draugus, mes teikiam pirmenyb vieniems zmonms, o ne kitiems? Yra keletas tarpasmenin patrauklum aiskinanci teorij (pagal I. A. Horovvitz ir K. S. Bordens, 1994). Apdovanojimo teorijos (T. M. Newcomb, 1961) poziriu kit zmoni patrauklumas didja, kai santykiai su jais yra mus dazniau apdovanojantys. Kuo kiti gali mus apdovanoti? Ogi tuo, kad jie panasiai galvoja, padeda mums, patenkina ms poreikius, kad mes jiems patinkam ir pan. Tai sukelia mums teigiamus jausmus, ir mes mgstame tuos zmones. Ir priesingai, jei zmogus, su kuriuo tenka bendrauti, nuolat kritikuoja jus, nesutinka su js nuomone ar vercia pasijusti blogai, jo patrauklumas jums mazja. Pastiprinimo -jausm teorija (D. Byrne ir G. L. Clore, 1970) teigia, kad zmoni patrauklumas gali padidti ar sumazti priklausomai nuo to, kokias emocijas, teigiamas ar neigiamas, mes kartu su jais isgyvename tam tikromis situacijomis. Kiti, is pradzi buv neutrals, tampa mums reiksmingi, kai j buvimas siejamas su teigiamomis emocijomis, malonumu, pasitenkinimu, t. y. mes perkeliame jausmus, kuriuos isgyvename tomis aplinkybmis, jose dalyvaujancius asmenis. Todl, kai js po sunki darb ilsits prie zidinio, skaniai pavalg ir atsigr, tiktina, kad jauciat didesn palankum tiems, kurie siuo metu yra su jumis. Sio pozirio salininkai teigia, kad norint islaikyti santykius, svarbu juos susieti su maloniais dalykais. Taigi romantiski piets, domios kelions, vakariens drauge niekada nepraras savo reiksmingumo. Balanso teorija (F. Heider, 1958) aiskina, kad zmogaus patrauklumas susijs su tuo, kiek subalansuoti ms santykiai su tuo asmeniu. Jei zmogus, su kuriuo bendraujame, turi panasius interesus ir pozirius, tai ms santykiai su juo subalansuoti, ir tai didina jo patrauklum. Su zmonmis, su kuriais jauciame tur subalansuotus santykius, mes link bendrauti, ir atvirksciai. sivaizduokit, kad bendraudamas su savo naujuoju draugu, suzinote, kad jis laikosi visai priesingos nuomons apie jums svarbius dalykus. Tokiu atveju js santykiai bus nesubalansuoti, ir bendraudami su juo, jausits nepatogiai. Kad js santykiai gyt pusiausvyr, vienam is js reikt keisti savo pozirius arba nusprsti nekalbti apie tuos dalykus. Geri draugai draugysts

126

vardan kartais toleruoja nuomoni neatitikimus, bet subalansuoti santykiai vis tik malonesni ir labiau apdovanojantys nei nesubalansuoti. Siais laikais mes laisvai pasirenkame draugus ir vedyb partnerius. Ir nors mums atrodo, kad ms pasirinkimas priklauso tik nuo ms valios, is tikrj daznai jis paklsta tam tikriems dsningumams, kurie yra bendri visiems zmonms. Todl gali bti, kad js draugais ar mylimaisiais tapo tie asmenys, kuri patrauklum jums padidino sie patrauklumo veiksniai: fizinis atstumas, panasumas, papildymas, abipusiskumas ir fizinis patrauklumas. Aptarsime juos placiau. Fizinis atstumas. Kaip js susipazinote su savo geriausia drauge? Nemaza tikimyb, kad tam tikru js gyvenimo momentu js tiesiog atsidrte fizinje erdvje arti viena kitos. Pvz., mokts vienoje klasje ar kurse, gyvenote viename kambaryje ar kaimynystje ir pan. Tyrimai rodo, kad tiek vedusi, tiek nevedusi student draugystei turjo didels takos tai, kaip jie buvo apgyvendinti universiteto bendrabutyje - kartu, arti ar toli vienas nuo kito. Buvimas arti vienas kito sudaro galimyb dazniau sveikauti, o tai leidzia geriau pazinti tuos zmones ir labiau pamgti juos. Pasirodo, mes labiau link surasti patinkancius bruozus kituose ir pamgti zmones, su kuriais dazniau kontaktuojame, negu nemgti. Sis polinkis leidzia mums skmingai bendradarbiauti su daugeliu zmoni, nes priesinga nuostata trukdyt tiek dirbti kartu, tiek bendrauti. Be abejo, galite atrasti ir savo pazstam tarpe toki, kuriems, atrodo, nepatinka daugumas aplinkini, bet jie dazniausiai irgi nra labai mgstami kit. Fizinis artumas leidzia dazniau matyti tam tikrus asmenis, ir tai sukelia taip vadinam daznesnio pasirodymo efekt (R. B. Zajonc, 1968). Jis reiskia, kad paprasciausiai mums labiau patinka tai, k mes dazniau matome ir geriau pazstame. Kaip rodo simtai tyrim, tai galioja bet kuriems objektams, su kuriais susiduriame. Mokslininkai s efekt aiskina gimta naujumo baime, kaip viena svarbiausi isgyvenimo strategij. Todl, pvz., kdikiai ir jauni gyvnai teikia pirmenyb tam, kas prasta ir pazstama ir nerimauja, kai susiduria su tuo, kas nepazstama. Daznesnio pasirodymo poveik patrauklumo didjimui efektyviai isnaudoja reklamins ir politins kampanijos. Atrodo, kad siais laikais balsavimas uz politin kandidat yra tas pats, kas nusprsti, kuri skalbimo priemons ar majonezo rs pirkti. Panasumas. Kaip pastebjote, panasumo reiksm tarpasmeniniam patrauklumui pabrziama visose trijose patrauklum aiskinanciose teorijose. Nuostat ir sitikinim, interes, asmenybs ir net fizins isvaizdos panasumas

127

yra labai stiprus patrauklum slygojantis veiksnys. Ir kuo santykiai su kitu asmeniu artimesni, tuo daugiau panasum mes ieskome vairiose srityse. Daugyb tyrim patvirtina, kad kuo daugiau panasum - kilms, issilavinimo, politini, religini, etnini, interes, skonio, asmenybs savybi ir pan. turi bendraujantys, tuo jie patrauklesni vienas kitam ir tuo skmingesnis j bendravimas. Netgi fizinio patrauklumo panasumas yra bdingas daugeliui por. Sunku nustatyti, kiek panasi nuostat ar vertybi turi laikytis bendraujantieji, kad j patrauklumas vienas kitam stiprt. Bet manoma, kad svarbus veiksnys yra panasi nuostat santykis ir svarbumas. Nra gerai, jei kitas asmuo pritaria jums daugelyje srici, isskyrus t, kuri yra viena is svarbiausi js gyvenime. Kodl panasumas didina patrauklum? Nuostat panasumas patenkina ms poreik rasti savo pazir teisingumo patvirtinim. Kai mes sutinkame taip pat kaip ir mes galvojancius zmones, sitikiname, kad mstome ,,teisingai" ir todl jauciams geriau. Be to, sutik panasiai mstancius ir jauciancius, mes tikime, kad galime numatyti t zmoni elges, ir tai didina pasitikjimo ir saugumo jausmus, o tuo paciu ir t asmen patrauklum. Papildymas. Visi zinom posak ,,priesybs traukia". Kai kada kiti mus traukia, nes turi savybi, kuri mes neturime. Manoma, kad skirtingumas gali bti naudingas tuomet, kai bendraujantys gali papildyti vienas kit, patenkindami vienas kito poreikius. Todl asmuo su stipriu globos pradu ir trokstantis rpintis kitu sudarys ideali por su tuo, kuris nori, kad juo rpintsi. Taciau papildymas vis tik yra silpnesnis patrauklumo veiksnys nei panasumas. Tyrimai rodo, kad por dazniau pasirenkami tie asmenys, kurie yra panass savo asmenybe, fizine isvaizda ir socialiniu statusu, negu nepanass. Abipusiskumas. Mes mgstame tuos, kurie mgsta mus. Zinojimas, kad js patinkate kitam asmeniui, didina to asmens patrauklum. O taip pat, jei mums patinka kas nors, mes norime, kad ir ji(s) mus mgta. Sios taisykls negalioja turintiems zem savivert asmenims. Jeigu Jonas nepasitiki savimi ir menkai save vertina, tai jis gali nepriimti teigiamos informacijos apie save, nes tai neatitinka jo paties As vaizdo. Kita isimtis - kai mes tariame, kad kitas asmuo teigiamai apie mus atsiliepia, nordamas mums siteikti ir, turdamas slapt ketinim, stengiasi padaryti mums ger spd. Fizinis patrauklumas. Ar jums patinka grazs zmons? Turbt daugelis atsakys - taip. Is tikrj, fizinis patrauklumas yra labai stiprus bendro zmogaus patrauklumo veiksnys, ypac pradinmis bendravimo stadijomis. Gausyb

128

tyrim rodo, kad fiziskai patrauklius asmenis vairaus amziaus, lyties ir kultros zmons vertina visais atzvilgiais geriau nei nepatrauklius. Vertinant patrauklius zmones, pasireiskia jums jau zinomas aureols efektas, t. y. vienos ryskios savybs (siuo atveju patrauklumo) poveikis bendram asmens vertinimui. Tiems, kurie suvokiami kaip patraukls, priskiriamos vairios teigiamos savybs domumas, socialumas, svelnumas, seksualumas, manoma, kad jie yra geriau prisitaik, sziningesni, gyvena visavert gyvenim ir bna laimingesni santuokoje. Patrauklumo poveikis patiriamas jau nuo pat gimimo. Mes labiau zavims simpatiskais kdikiais, vaik darzelyje populiaresni patraukls vaikai, j netinkami poelgiai dazniau laikomi atsitiktiniais ir netipiskais. Gali bti, kad palankesnis elgesys, kur jaucia patrauklesni zmons, slygoja j didesn pasitikjim savimi, geresn savs vertinim ir geresnius bendravimo gebjimus, platesn socialini kontakt rat (K. D. Dion, E. Berscheid ir E. Walster, 1972). Kokios yra fizinio patrauklumo priezastys ir kriterijai? vairios epochos ir kultros labai skirtingai vertina, kas yra fiziskai patrauklu, o kas - ne. Is tikrj, atrodo, kad nra tokio dalyko, kaip universalus grozis. Rubenso paveiksl moterys buvo laikomos grazuolmis XVII amziuje, bet pagal siuolaikinius grozio standartus jos pernelyg storos. Siuolaikiniai modeliai ateinancioms kartoms gali atrodyti bjaurs ar keliantys juok. Tai leidzia manyti, kad mes ismokstam, kas yra grazu, sisavindami jau egzistuojancias visuomenje normas ir vertybes. Kultrinis stereotipas ,,kas grazu, yra gerai" veikia mus nuo pat vaikysts, kai, skaitydami pasakas, susiduriame su teigiamais veikjais, kurie dazniausiai yra grazs, ir neigiamais - baisiomis ir negraziomis raganomis, pamotmis ir pan. Yra duomen, rodanci, kad patrauklumo suvokimas gali bti nulemtas ir biologini veiksni. Amerikieci psicholog tyrimai rodo, kad jau dviej mnesi kdikiai ilgiau fiksuoja zvilgsn ties tais moter veidais, kuriuos suaug vertino kaip patrauklesnius. Tai leidzia manyti, kad yra tam tikri gimti patrauklumo vertinimo mechanizmai. Sio pozirio skelbjai, sociobiologai, yra atlik nemazai tyrim, patvirtinanci j hipotezes. Nustatytas gana universalus vis kultr zmoni ypatumas vertinti simetriskus veidus kaip patrauklesnius. Net gyvnai, pasirinkdami partnerius, teikia pirmenyb simetrijai. Mokslinink nuomone, simetriskumas gali atspindti geresn sveikat ir genetin kokyb, taigi zmons ir gyvnai genetiskai uzprogramuoti ieskoti partneri, turinci simetrijos. Tokiu bdu reprodukcini galimybi pozymiai susiejami su grozio

129

kriterijais. Vis tik, nors ir yra labai bendr patrauklumo vertinimo kriterij, grozio supratimas vairiose kultrose be galo vairus.

Tarpasmenini santyki raida

Gyvenime mes sutinkame daugyb zmoni, bet santykius palaikome tik su kai kuriais is j. Pradinis patrauklumas daznai lemia, ar mes toliau bendrausime su zmonmis, ar ne. O kas vyksta po to, kai mes nusprendziame tsti santykius su mums patikusiu asmeniu? Tarpasmeninius santykius tyrinjantys mokslininkai silo vairius santyki raidos modelius, aiskinancius, kaip nuo pavirsutinisko bendravimo pereinama prie vis gilesnio ir artimesnio. Tarpusavio priklausomybs modelis (Levinger ir Snoek, 1974, pagal Sh. E. Taylor, 1994). Siame modelyje santyki raida nuo trumpalaiks sveikos iki artim santyki vaizduojama kaip auganti dviej zmoni tarpusavio priklausomyb (7.1 pav.). Is pradzi du zmons visiskai nezino apie vienas kito buvim, t. y. kontakto tarp j dar nra. Kai asmuo pastebi ar suzino k nors apie kit, santykiai pereina sismoninimo stadij. Pvz., js galite nemgti kokio nors studento net ir nebendrav su juo, bet mat ar girdj apie j. sismoninimas gali bti vienpusis arba abipusis, kai, sakykim, du nepazstami, laukiantys eilje prie kabineto dur, perzvelgia vienas kit. Si stadija gali bti labai svarbi. Jei kitas asmuo sukelia mums teigiam spd, mes galime inicijuoti sveik su juo. Kitas lygis, pavirsutiniskas kontaktas, prasideda tuomet, kai du zmons pirm kart sveikauja, dazniausiai - kalbdami arba pasikeisdami laiskais. Pavirsutiniskas kontaktas yra tarpusavio priklausomybs pradzia. Kai mes persimetame keliais zodziais su pardavja, mes sueiname pavirsutinisk kontakt. Toks bendravimas dazniausiai yra trumpas, nepareigojantis, nulemtas socialinio vaidmens, kur tuo metu atlieka zmogus, ir jo poveikis bendraujanciam yra ribotas. Daugelis sveik ir baigiasi sioje minimalios tarpusavio priklausomybs stadijoje. Jei sveika tarp dviej zmoni tsiasi ir toliau, pereinama bendrumo stadij, prasidedanci nuo nedidels ir pasibaigianci ryskia tarpusavio priklausomybe. Pastaroji stadija, kai zmons labai susij vienas su kitu, zymi artimus santykius. Tai gali bti santykiai su tvais, geriausiais draugais, vyru ar zmona, bendradarbiais. Visiems artimiems santykiams bdingi trys pagrindiniai bruozai: · dazna sveika ir trukm · daug vairios bendros veiklos ir kartu patirt vyki · didel taka vienas kitam.

130

Kontakto nra (du asmenys nesusij vienas su kitu)

sismoninimas (vienpuss nuostatos ir spdziai)

Pavirsutiniskas kontaktas (abipuss nuostatos, siek tiek sveikos)

Bendrumas: nedidel priklausomyb

vidutin priklausomyb

didel priklausomyb

7.1 pav. Dviej zmoni tarpusavio priklausomybs modelis (pagal Sh. E. Taylor, 1994) Artimi zmons daznai bendrauja, j santykiai tsiasi santykinai ilg laik, jie turi daug bendros veiklos ir kartu isgyvena daug vyki, taigi gali kalbti apie daugel dalyk. Artim zmoni poelgiai, vertinimai, jausmai turi mums didel tak. Jei kandzi replik, isgirst is kokio nors staigos klerko, greitai pamirstam, tai geriausio draugo kritika gali ilgam isvesti is pusiausvyros. Artimi santykiai yra teigiam emocij, meils, rpinimosi, paramos saltinis. Bet nereikia uzmirsti, kad dl artimiausi zmoni mes galime isgyventi ir stipriausius pykcio, pavydo bei nusivylimo jausmus.

131

Kokiu bdu mes tampame tokie artimi vienas kitam, atskleidzia kitas santyki raidos modelis. Socialinio siskverbimo modelis (Altman ir Taylor, 1973, pagal Sh. E. Taylor, 1994). Santyki raida siame modelyje suprantama kaip palaipsnis savs atskleidimo procesas, leidziantis vis giliau ir giliau ,,siskverbti" kito zmogaus asmenybs vid. Kaip parodyta 7.2 pav., socialinis siskverbimas gali vykti dviem kryptimis - gyl ir plot.

7.2 pav. Atsiskleidimas gyl ir plot skirtingiems asmenims (pagal Sh. E. Taylor, 1994) Santykiams pltojantis nuo pavirsutinisk iki labai artim, bendraujantieji atskleidzia vis daugiau asmenini, intymi dalyk apie save. Tai ir yra santyki pltra gyl. Js galite kalbti su savo pazstamais apie tai, koks js suns vardas, k mgstate valgyti, kokios muzikos klausots ir kur js ruosiats keliauti vasar. Artimesniems zmonms atskleidziate toki informacij, kuri nra labai intymi, bet ir nenortumte, kad visas pasaulis apie tai zinot, pvz., kiek uzdirbate, kokie j s karjeros ir gyvenimo planai, vertybs

132

ir poreikiai. Tik nedaugeliui paci artimiausi zmoni galite atskleisti savo baimes, jausmus tv ir savo paties atzvilgiu, skausmingus ar reiksmingus isgyvenimus. Yra mumyse ir toki dalyk (pvz., seksualins fantazijos), apie kuriuos mes nepasakojame net ir artimiausiems zmonms, nes bijom arba tiesiog nenorim dalytis mums reiksmingais dalykais. Santykiai taip pat pltojasi plot, t. y. su laiku mes apie zmog suzinome vis daugiau dalyk, nebtinai labai asmenisk. Santyki pltra plot negarantuoja, kad su tuo zmogumi mes tapsime gerais draugais. Galim turti daug informacijos apie asmen, bet jo vis tik gerai nepazinti, jei jis nra mums giliai atsiskleids. Kito zmogaus pazinimo procesas yra sudtingesnis nei pavaizduota 7.2 pav. Nra taip, kad mes paprasciausiai diena is dienos vis daugiau atsiskleidziame kitam. Kaip nurodo modelio autoriai, sis procesas labiau panasus pltot spirale, kai mes tai siekiame visisko atvirumo su draugais, tai vengiame jo. Taciau is esms santyki raida priklauso nuo ms tarpusavio atsiskleidimo ypatum, todl toliau pakalbsime apie s svarb bendravimui proces.

Atsiskleidimas ir jo reiksm tarpasmeniniuose santykiuose

Kai tik pradedame kalbti, mes reiskiame savo nuomon, interesus, emocijas, siunciame kitiems informacij apie save. Bet koks verbalinis ar neverbalinis elgesys mus atskleidzia. Tai kaip galime atskirti atsiskleidim nuo kit bendravimo bd? Dazniausiai nurodomi tokie atsiskleidimo kriterijai: 1. pateikiama informacija turi bti asmenin 2. informacija perduodama zodziu 3. ji skirta konkreciam asmeniui. Taigi atsiskleidimas yra ypatinga pokalbio rsis, kuomet mes pasidalijame intymia asmenine informacija ir jausmais su kitu asmeniu. Kai mes papasakojame apie tai, kad jauciame tamp bendraudami su nepazstamaisiais, ar kad buvome simylj savo mokytoj, mes atskleidziame intymi informacij apie save. Kodl mes atsiskleidziame kitam asmeniui? V. J. Derlega (1984) nurodo penkias pagrindines atsiskleidimo priezastis.

133

1. Jausm isreiskimas. Kartais mes kalbam apie savo jausmus vien tam, kad juos ,,iskrautume". Po sunkios darbo dienos galite norti issakyti draugui, kaip nirstate ant savo ,,sefo" ir kaip blogai jauciats. 2. Savs suvokimas. Dalydamiesi su kitais savo patyrimu ir jausmais, mes turime galimyb geriau sismoninti, kas vyko ir geriau suvokti savo mintis bei isgyvenimus. 3. Socialinis palyginimas. Matydami, kaip kiti reaguoja ms informacij, mes ,,pasitikriname" savo pazir teisingum ir tinkamum. Kiti gali patvirtinti, kad ms reakcija yra ,,visai normali" arba kad mes ,,persdme" sioje situacijoje. 4. Socialin kontrol. Mes galime atskleisti ar slpti informacij apie save, nordami kontroliuoti situacij. Pvz., galima vengti pasakoti apie tam tikrus dalykus, kad apsaugotume savo privatum, arba atskleisti tai, kas formuot apie mus ger nuomon. 5. Santyki pltra. Dalijimasis asmenine informacija ir pasitikjimas kitu yra svarbus uzmezgant santykius ir pltojant juos intymumo link. Tarpasmeniniams santykiams reikia atvirumo. Jeigu neatskleidziame partneriui, k jauciame, tuomet santykiai tampa riboti ir pavirsutiniski. Toliau panagrinsime, kaip atsiskleidimas veikia tarpasmenini santyki raid, kokie jo privalumai ir kokie atvirumo pavojai. S. M. Jourard (1964), atsiskleidimo tyrinjim pradininkas, nurodo, kad atsiskleidimas gali turti teigiam ir neigiam padarini. Teigiama yra tai, kad jis didina savs sismoninim - atsiverdamas zmogus geriau pazsta save. Tarpasmeniniuose santykiuose, atsiskleisdami vienas kitam, bendraujantieji suzino, kuo jie panass ir kuo skiriasi j mintys, jausmai, reakcijos, kokie j poreikiai ir kokiu bdu galima juos patenkinti. Daznai net labai artimi zmons neatskleidzia savo nor tikdamiesi, kad kitas turt juos zinoti ar atspti. Dl to lkesciai daznai lieka nepatenkinti, atsiranda nusivylimas kitu asmeniu bei santykiais. Tuo paciu atsiskleidimas gali turti ir neigiam padarini, dl kuri daugumas ir bijo atsiverti. Asmenins informacijos atskleidimas daro mus pazeidziamus. Is tikrj, nepalankios informacijos apie save atskleidimas gali sumenkinti ms vaizd, pagarb ir dmes mums. Zinome, kokios neigiamos reakcijos susilaukia zmons, atskleid savo netradicin seksualin orientacij ar tai, jog serga AIDS. Atvirai isreiksdami savo jausmus ir vertinimus, galime skaudinti kitus, susilaukti j kritikos ar neigiamo moralinio vertinimo. Atvirumas gali sumazinti santyki patrauklum, nes paaiskja skirtingi norai ir poreikiai.

134

V. J. Derlega (1984) pabrzia tokius galimus atsiskleidimo pavojus: · abejingumas: kartais galime patirti nemalonius jausmus suprat, kad kitam visai nedomus ms atsivrimas · atstmimas: kaip jau minta, atsiskleidimas gali slygoti aplinkini neigiam reakcij ir socialin atstmim · kontrols praradimas: asmenys, su kuriais mes pasidalijome asmenine informacija, gali j panaudoti, kad skaudint ar kontroliuot mus. Jei Petras papasakoja draugui apie tai, jog drovisi moter, sis gali naudotis tuo, erzindamas Petr · isdavyst: deja, asmenines paslaptis tie, kuriais pasitikjome, kartais atskleidzia kitiems. Todl zmons link jas patikti tik tiems, kuriais labai pasitiki - sutuoktiniui, artimiems draugams, kunigui, o kartais ir autobuso ar traukinio bendrakeleiviui, jei zino, kad daugiau jo niekad nepamatys. Taigi ar isvis verta atsiskleisti? Atsakymas bt - taip, verta, tik reikia tai daryti tinkamai ir laiku. Kaip geriausiai tai padaryti, padeda suprasti atsiskleidimo normos. Bendraudami su kitais, mes daznai intuityviai jauciame, kiek galime jiems atsiskleisti. Egzistuoja nerasytos taisykls kam, kada ir kiek atsiskleisti. Jos priklauso nuo visuomens, seimos ir individualaus patyrimo. Vaikystje savo minci, jausm ir nor atskleidimas vyksta natraliai ir spontaniskai. Vaikui nieko nereiskia pasakyti garbiai poniai: ,,Tu negrazi, tu nepatinki man". Bet suaugusieji pradeda reguliuoti atsiskleidim, vienais atvejais j skatindami, kitais - bausdami ar ignoruodami. Tokiu bdu atsiranda atsiskleidimo reguliavimo mechanizmai - tam tikros atsiskleidimo normos. Labiausiai istyrinta abipusiskumo norma yra tokia: jei mes pasidalijame intymia informacija su kitu asmeniu, ji(s) links atskleisti panas kiek asmenins informacijos mums. Jei mes kalbame apie nereiksmingus dalykus, t pat gauname is kito. Atsiskleidimas yra tampriai susijs su patrauklumu. Mes zymiai labiau atsiskleidziame tiems, kuriuos mgstame ir kuriais pasitikime. Kita vertus, asmens patrauklumas priklauso nuo to, kiek jis mums atsiskleidzia - kuo daugiau atsiskleidzia, tuo tampa patrauklesnis. Bet su slyga, kad toks atsiskleidimas atitinka situacij ir yra savalaikis. Atsiskleidimas neturi bti pernelyg greitas, nes gali padidinti bendraujancio su jumis nerim ir gynybiskum. sivaizduokite, kad du zmons atjo antr pasimatym. Jiems patinka bti drauge, bet vienas is j nevertino santyki lygio sakydamas: ,,Ar nenortum susilaukti nuo mans kdikio?" Tikriausiai sioje santyki stadijoje merginai toks klausimas gali pasirodyti netinkamas ir ji gali vertinti tai kaip netakt bei kisimsi intymi teritorij. Taigi egzistuoja atitikimo norma, kuri reikalauja, kad ms atsiskleidimas atitikt

135

tarpasmenini santyki pobd ir partnerio atsiskleidimo lyg. Per daug atviri zmons, kaip ir labai uzdari, yra nepopuliars ir nepatraukls, nes atrodo neturintys sveikos nuovokos ir blogai prisitaik. Apibendrinant reikia pazymti, kad atsiskleidimas yra svarbus tarpasmenini santyki pltros veiksnys. Bet ir ilgalaikiai artimi tarpasmeniniai santykiai negarantuoja nuolatinio atvirumo. Net ir intyms partneriai turi bti jautrs vienas kitam ir pries atsiskleisdami vertinti laik, pasnekovo bsen, o taip pat tai, kokius padarinius gali sukelti toks atsivrimas.

Draugyst

Draugyst ir meil yra auksciausia tarpasmenini santyki raidos pakopa. Artimais draugais mes laikome zmones, su kuriais jauciams labai artimi ir tampriai tarpusavyje susij. Tarp draug pasiekiamas didelis intymumas, o tai reiskia, kad du asmenys laisvai atsiskleidzia vienas kitam, isreiskia savo emocijas, teikia ir gauna pagalb, pasitiki vienas kitu. S. Hendrick ir C. Hendrick (1992) apraso tarpkultrini tyrim rezultatus, kurie rodo, kad draugavimas reikalauja laikytis neformali taisykli, kuri sulauzymas gali pakenkti draugystei. Taisykls tokios: · draugo interes gynimas · pasidalijimas geromis ziniomis su draugu · emocins paramos suteikimas · pasitikjimas vienas kitu · pagalbos silymas, kai ji reikalinga · siekimas padaryti draug laiming, kai esate kartu. Sios taisykls leidzia daryti isvad, kad islaikyti draugyst nra visai paprasta. Student retrospektyvin savo draugysci analiz isryskino keturias pagrindines draugysts isirimo priezastis: · fizinis atsiskyrimas · nauj draug atsiradimas · sumazjs sen draug patrauklumas · trukdymai draugystei dl mylimoj o(osios) atsiradimo ar vedyb. Taigi galima manyti, kad draugysts islaikymui svarbs priesingi dalykai: · fizinio atsiskyrimo nebuvimas · istikimyb · toliau mgti savo draugus

136

·

islaikyti tok gyvenimo stili, kuris leist palaikyti draugyst.

Meil

Perj patikimo ir draugysts stadij, mes pasiekiame meils valdas. Nors tai sudtingas bei sunkiai apibrziamas jausmas, vis tik meil yra gana daznas tyrinjim objektas. Egzistuoja daugyb meils rsi, gal tiek pat, kiek ir mylinci zmoni. Yra tv meil vaikams, vaik - tvams, broli - seserims ir pan. Kiekvienas meils rysys skirtingas ir turi savo unikali bruoz. Bet yra viena meils rsis, kuri apima zmog tam tikru jo gyvenimo momentu labai stipriai - tai meils jausmas vienam (arba keliems) priesingos lyties asmenims. Tokios meils siekia absoliuti dauguma zmoni, nepaisant to, kad ji yra ne tik dziaugsmo, bet ir kanci saltinis. Kokios yra meils jausmo saknys? Meil prasideda nuo lopsio. Be meils ir rpinimosi kdikystje mes ztume. Taip pat ne maziau svarbu, kad meil, patirta motinos glbyje, yra suaugusio zmogaus meils saltinis. Kdikis, reaguodamas motinos fizin artum, svelnius prisilietimus, mylavim ir silt bals, prisirisa prie motinos ir reiskia jai instinktyvi, nevarzom meil. Pagal J. Bowlby prieraisumo teorij, jei pirmaisiais dviem gyvenimo metais vaikas nepatyr pakankamai meils ir turjo mazai fizini kontakt su motina ar j atstojanciu asmeniu, neprisiriso prie kokio nors zmogaus, suaugs jis nesugebs uzmegzti gilaus meils rysio. Taigi vaikas turi bti mylimas, kad ismokt mylti kitus (S. Hendrick ir C. Hendrick, 1992). J. Bowlby ir kiti autoriai nurodo, kad gali susiformuoti skirtingi kdikio prieraisumo prie motinos stiliai (D. Cekuolien, 1991). Jie priklauso nuo paties kdikio temperamento ir nuo tv ar globj gdzi ir pozirio vaiko glob. Skiriami tokie prieraisumo tipai: · Saugus prieraisumas atsiranda, kai motina atsiliepia kdikio reikmes ir jam pakanka dmesio ir meils. Paaugs kdikis dziaugsmingai tyrinja pasaul, bet periodiskai grzta pas mam, ieskodamas kontakto, saugumo ir meils. · Nerimastingas prieraisumas daznai susiformuoja temperamentingiems kdikiams, kuri motin reakcijos yra nenuspjamos: kartais ignoruoja kdik, o kartais per daug globoja. Motina siuo atveju nra nuolatinis saugumo

137

garantas, kaip saugiai prisirisusiems vaikams. Tokio santyki tipo kdikiai, bendraudami su kitais, jaucia nerim ir netikrumo jausm. · Nesaugus prieraisumas susidaro kdikiams, kuri tvai, bendraudami su kdikiais, nerodo jiems savo emocij - nesisypso, nesijuokia, kaip kad daro daugelis kit tv. Tokioj aplinkoj augantys kdikiai tampa palyginti neemocionals ir nejautrs kitiems zmonms. Tyrimai rodo, kad kdikio prieraisumo stiliai sukuria pagrind suaugusiojo prieraisumo prie kit stiliui. Saugaus prieraisumo stiliaus suaugusieji savo santykius su kitais vertino kaip laimingesnius ir ilgiau trunkancius nei kit dviej stili asmenys. Jie nurod, kad gana lengvai suartja su kitais ir retai nerimauja dl to, kad bus j palikti. Saugiai besijauciantys suaugusieji prisimin siltus santykius tarp j ir tv ir tarp paci tv. Tuo tarpu nesaugaus tipo atstovai nurod, kad jiems sunku rasti tikr meil ar visiskai pasitikti savo partneriu. Jie paminjo intymumo baim, pavyd, didelius emocinius svyravimus santykiuose su mylimaisiais. Nesaugs suaugusieji apibdino savo tvus kaip reiklius, kritiskus ir nejautrius. Nerimastingo tipo suaugusieji pazymjo, kad nerimauja dl to, ar mylimieji atsakys j jausm ir ar pasiliks su jais. Jie siekia meils, bet bijo bti atstumti. J meils santykius lydjo aistra, didelis seksualumas, emociniai pakilimai ir nuopuoliai, stiprus pavydas. Daugelis nurod, kad j tvai buvo nelaimingi santuokoje (C. Hazan ir P. Shaver, 1987). Aisku, yra skirtum tarp kdikio ir suaugusiojo prieraisumo. Suaugusij tarpe formuojantis prieraisumui galioja abipusiskumo principas kiekvienas partneris ne tik gauna, bet ir teikia glob ir siltus jausmus. Suaugusieji labiau prisirisa prie bendraamzi j santykiai daznai apima ir seksualin potrauk. Prieraisumo stilius gyvenimo eigoje gali ir keistis, pvz., nesugaus prieraisumo stiliaus asmuo, patyrs meil, param ir rpinimsi juo paauglystje ar vliau, gali pradti jaustis saugiau bendraudamas su kitais ir gebti uzmegzti ilgalaikius rysius.

Meils rsys

Aistringa meil. Ar prisimenate save simyljus (-i) ,,iki aus"? S patyrim daugelis yra isgyvens bent kart gyvenime. Js, turbt, panasiai kaip ir daugelis simyljli, jautte vairius fizinius pojcius - burnos dzivim, sirdies dauzymsi, raudon veide ar sunkum skrandyje. Galbt jus buvo uzvaldziusios mintys ir fantazijos apie mylimj, o noras dirbti, zaisti ir visam

138

kitam, isskyrus t asmen, sumazjo iki minimumo? Buvo apm stiprs ir tuo paciu priestaringi jausmai - meil ir neapykanta, susizavjimas ir baim, aistra ir pavydas? Js isrinktasis visais atzvilgiais atrod puikus? Visi pozymiai rodo, kad js patyrte taip vadinam aistring meil. Sumisusios emocijos, kurias jaucia isgyvenantieji aistring meil, atsiranda dl to, kad sios meils pagrind sudaro tiek teigiami, tiek neigiami jausmai: · dmesio ir saugumo poreikis · poreikis bti priimtam ir suprastam · poreikis, kad tavim rpintsi · susijaudinimas pazinus kit asmen · susijaudinimas dl seksualini santyki · frustracija dl nesusipratim bendravime · netikrumas ir mylimojo asmenybs nepazinimas · pavydas dl to, kiek mylimas asmuo jums skiria laiko ir dmesio · nerimas ir baim dl nauj santyki ateities · pyktis dl skausmo, kur sukelia santyki netolygumas · jausm, minci ir fantazij apie mylim asmen gausa. Saltu protu perzvelgus s sras, galima nustebti: ,,Ir kam to reikia?" Kaip ten bebt, beveik visiems mums vienu ar kitu metu tai atsitinka. Sio sraso analiz atskleidzia ir priezastis, kodl aistringa meil neisvengiamai isblsta. Kai kurie poreikiai, pvz., saugumo ir supratimo, yra patenkinami, kai labiau pazstame kit asmen. Mes labiau pazstame jo arba jos elges, todl sumazja nerimas ir netikrumas dl kito asmens. Atsiranda maziau nesusipratim, priprantama prie kito zmogaus buvimo greta ir tai jau nesukelia tokio didelio susijaudinimo, kaip anksciau. Be to, zmogui reikia sensorins vairovs, nauj stimul, ir susitelkimas tik ties vienu asmeniu pradeda varginti. Taigi po keli savaici ar mnesi ,,beprotyb praeina", ms dmesys vl nukrypsta kasdienin gyvenim ir ms mylimas zmogus tampa tik vienu is mums brangi dalyk. Siuo metu aistringoji meil gali visai isnykti arba peraugti partnerisk meil. Partneriska meil. Tai tokia meil, kai du zmons yra labai artimi vienas kitam, pasitiki vienas kitu, rpinasi vienas kito gerove, turi daug k bendra. Jai bdingi vidutinio intensyvumo, silti jausmai, o ne stiprios aistros. Partneriska meil vystosi palengva dviems asmenims kuriant juos patenkinancius santykius. Zmons labai skiriasi pagal pozir, kuri meils rsis yra ,,tikresn". Kai kuriems atrodo, kad pagrindiniai dalykai, kuriuos suteikia

139

partneriska meil - saugumas, supratimas, primimas ir numatomumas bei pripratimas - gali tapti nuobodulio tarpusavio santykiuose priezastimi. Vis tik seimos tyrintojai teigia, kad partneriska meil yra ilgalaiki santyki tarp dviej zmoni pagrindas. Mokslininkai neapsiriboja mintomis dviem meils rsimis. R. J. Stemberg (1997) pasil trikamp meils teorij, pagal kuri meil gali kilti is trij pagrindini komponent derinio: · intymumo - rysio ir artumo partneriui jausmo, tarpusavio supratimo, atvirumo, pasitikjimo · aistros - stipri jausm, susijaudinimo, seksualinio potraukio

· sipareigojimo - sprendimo, kad myli partner ir pasisventimo islaikyti t meil ir ilgalaikius santykius su ja (juo). AISTRA SIPAREIGOJIMAS

7.3 pav. R. J. Stemberg meils trikampis (pagal E. Aronson ir T. D. Wilson, 1998) Kiekvienas is nurodyt komponent vairiomis proporcijomis jungdamasis su kitais sudaro astuonias meils rsis (7.1 lentel). 7.1 lentel. Meils rsys pagal aistros, intymumo ir sipareigojim isreikstum santykiuose (minuso zenklas rodo maz isreikstum arba jo nebuvim, pliuso - didel isreikstum) Meils rsys Nra Aistringa meil Romantin meil Tobula meil Aistra + + + Intymumas + + sipareigojimai +

140

Partneriska meil Tuscia meil Draugyst Beprasm meil

+

+ + -

+ + +

Pvz., asmuo gali jausti didel aistr ir fizin potrauk {aistringa meil), bet nezinoti apie kit asmen intymi dalyk ir nejausti jam joki sipareigojim. Santykiams tsiantis, tai gali peraugti romantin meil, kuriai bdinga aistra ir intymumas, o galbt ir tobul meil, kuri yra vis trij komponent junginys. Tuscia meil gali bti tuomet, kai zmogus nusprendzia, kad jis myls kit nebdamas jam labai artimas ar draugiskas ir be aistros. O kartais zmons nusprendzia bti kartu vedami vien aistros ar seksualinio pasitenkinimo (beprasm meil), net ir nejausdami dvasinio artumo, abipusio pasitikjimo, neatsiskleisdami vienas kitam. Pabandykite patys rasti gyvenimisk ir literatrini pavyzdzi, atitinkanci kiekvien meils rs. Kaip matyti, kai asmuo sako ,,As myliu tave", tai gali reiksti labai vairius dalykus. Zmons skirtingai supranta ir apibrzia meil ir tai gali tapti klitimi, kuriant abiem pusms priimtinus santykius. Pateiksime dar vien meils rsi klasifikacij, sudaryt remiantis paci zmoni meils santyki aprasymo analize. Jos autorius J. Lee isskyr 6 meils tipus, bet pabrz, kad kiekvienas asmuo, apibdindamas meil, dazniausiai sujungia daugiau nei vien tip (S. Hendrick ir C. Hendrick, 1992). 1. Erotin meil. Tai aistringa meil, lydima stipri emocij, ankstyvo seksualinio rysio. Daznai tai bna meil ,,is pirmo zvilgsnio". Mylintieji isreiskia j zodziais, liesdami vienas kit ir troksta kuo daznesnio fizinio kontakto. Jie siekia kuo greiciau uzmegzti atvir, nuosird rys ir, nors nori abipusio atvirumo, to nereikalauja is partnerio. Tokie zmons mano, kad meil yra teigiam emocij saltinis ir svarbiausias gyvenime dalykas, taciau nra jos ,,apssti". 2. Draugiskoji meil. Panasiai kaip partneriska meil, ji dazniausiai palaipsniui isauga is draugysts, abipusio atsiskleidimo ir supratimo. Mylintieji mano meil esant seimos ir visuomens pagrindu. J santykiai lengvi, nes nereikia kontroliuoti stipri emocij. Jie drovisi intensyvi jausm ir seksualinio rysio. Meil nra labai emociskai suzadinanti, bet tai siltas, patikimas, intymus dviej zmoni rysys. 3. Uzvaldanti meil. Tokia meil visiskai uzvaldo zmog. Jo mintys ir fantazijos dazniausiai nerimastingos ir sukasi vien tik apie meils objekt.

141

Troskimas nuolat matyti partner yra labai stiprus, o trukdymai tai pasiekti sukelia daug skausmo. Atsiranda jausm kontrols praradimo jausmas. Jei ypating problem nra, ,,apsstas" mylimasis jas sukelia pats, kad padidint jausm intensyvum. Jis arba ji reikalauja is partnerio nuolat rodyti savo meil, yra pavydus. Jis sitikins, kad be partnerio meils jo gyvenimas nieko vertas ir bet kuria kaina siekia t meil uzsitarnauti. Tokia meil retai baigiasi laimingai. 4. Pragmatiska meil. Pragmatiskas mylimasis ziri meil labai praktiskai. Jis iesko partnerio, su kuriuo galt patenkinti vienas kito poreikius ir kuris jam tikt vairiais poziriais - isvaizda, issilavinimu, socialine padtimi, interesais ir pan. Jis vengia emocini krastutinum ir siekia pazinti partner palaipsniui, mano, kad seksualinis atitikimas yra svarbus, o visas su tuo susijusias problemas galima kartu issprsti. Meil, jo nuomone, svarbi gyvenimo dalis, bet nra pasaulyje tokio svarbaus zmogaus, dl kurio bt verta aukotis. 5. Pasiaukojanti meil. Si meil reiskia visisk atsidavim mylimam asmeniui, nepaisant savo nor ir interes. Tai beslygiskas rpinimasis kitu, jo gerbviu, atleidimas ir nuolatinis pasiaukojimas. 6. Meil kaip zaidimas. Siems zmonms meil yra toks pat zaidimas, kaip tenisas ar sachmatai. Jie mgsta ,,zaisti" meil ir j laimti. Kai kada net su keliais partneriais vienu metu. Tokio tipo asmenys nelink uzmegzti gili emocini rysi, jie lengvai gali pereiti nuo vieno partnerio prie kito. Zaidimu mgaujamasi, kai yra tam tikra pusiausvyra santykiuose - ne per daug jausmo ir ne per mazai. Jei vieno is partneri jausmai suintensyvja, kitas padeda jam islaikyti savikontrol ir atstum. Melas ir nenuosirdumas yra svarbiausios zaidimo taisykls, ir tai daroma nesiekiant zeisti kito asmens. Mylintieji mgaujasi seksu ir jo vairove, taciau nesieja jo su jausmais. Tyrimai parod, kad vyrams labiau nei moterims bdinga erotin meil ir meil-zaidimas, tuo tarpu moterys dazniau jaucia draugisk meil, taip pat praktisk bei uzvaldanci meil. Maziausiai patenkinamu meils tipu dauguma laiko meil kaip zaidim. Meils tipas nra fiksuota asmens savyb. Zmogus gali teikti pirmenyb vienam ar kitam meils stiliui tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu ar su skirtingais partneriais. Nustatyta, kad skirting meils stiliaus pasirinkim gali skatinti emocins bsenos ir isorinis spaudimas. J. R. Jacobs (1992) isskyr keturias meils rysi uzmezgimo motyv grupes, kurie skatina skirtingo meils stiliaus dominavim: · neigiamos emocins bsenos (vienatv, nerimas, zema savivert) slygoja pasiaukojanci meil

142

· · ·

pripazinimo poreikis gali skatinti uzvaldancios meils pasireiskim amzius ir socialinis spaudimas skatina pragmatisk meil seksualiniai troskimai sukelia erotin meil.

Skirtingi motyvai nulemia ir skirting partneri pasirinkim. Teorin meils rsi vairov leidzia mums suprasti, kodl realiame gyvenime tiek daug nesusipratim ir skirting poziri, susijusi su ,,tikra meile". Si svoka vairiai interpretuojama, nes zmoni jausmai ir mintys vienas kito atzvilgiu yra gana skirtingi ir nepakartojami.

Santyki isirimas

Kokia bebt meil, deja, daznai ji baigiasi, ir santykiai tarp dviej zmoni isyra. Kodl laimingi, draugiski rysiai tampa nepatenkinanciais, nelaimingais ir net priesiskais? Aisku, gali bti daugyb priezasci, kodl santykiai tarp artim zmoni gali pablogti ir gal gale isirti, taciau galima paminti kelias dazniau pasitaikancias. 1. Su laiku partnerio patrauklumas gali sumazti ar visai isblsti, kai savybs, kurios anksciau zavjo, tampa nedomios ar net erzinancios. Tyrimai rodo, kad 30 proc. santyki baigiasi dl to, kad savybs, kurios lm pradin asmens patrauklum (,,Jis toks nepaprastas ir taip skiriasi nuo kit", ,,Ji tokia nenuspjama") tampa santyki isirimo priezastimis (,,As ir jis neturim nieko bendra", ,,Ja visiskai negalima pasitikti") (E. Aronson ir T. D. Wilson 1998). Patiriama, kad mylimas asmuo turi daug trkum, kuri anksciau nesimat. 2. Atsiranda bendravimo problem, nes nesugebama susitarti, nusileisti, partner zirima pernelyg kritiskai, jis priespastatomas kitiems. Intyms santykiai visada reikalauja tam tikro kompromiso: sutarimo, k valgysim pietums, kokias televizijos laidas zirsim, pas kuriuos draugus eisim svecius ir pan. Tokiu bdu iskyla konfliktas tarp nepriklausomybs ir buvimo kartu poreiki. 3. Partneriai pradeda nebepatenkinti vienas kito poreiki. Kaip elgiasi zmons, kai j santykiai pradeda slyti? C. E. Rusbult (1987) nurodo keturis dazniausiai pasitaikancius reagavimo bdus: 1. Bandoma pataisyti santykius, siekiant paciam pasikeisti ar raginant partner k nors keisti, kreipiantis pagalbos seimos konsultant. Jei tai darbiniai santykiai, darbuotojas gali aptarti problemas su vadovu, teikti pasilymus.

143

2. Laukiama, kol viskas susitvarkys savaime, tikintis, kad su laiku viskas iseis gera. 3. Susitaikoma su neisvengiamu santyki isirimu, atsitraukiama, partneris ignoruojamas, jo vengiama, laukiama baigties. 4. Nutraukiami santykiai, paliekant partner, arba grasinamj palikti, arba panaudojama prievarta. Vieno ar kito bdo pasirinkim lemia tai, kiek stiprs yra poros sipareigojimai vienas kitam. Kuo jie didesni ir kuo santykiai buvo labiau patenkinantys, tuo zmons deda daugiau pastang juos pagerinti ir islaikyti. Kitas svarbus dalykas - kokias pasirinkimo galimybes zmogus turi. Daznai, net ir bdami nelaimingi santuokoje, zmons jos nenutraukia, nes neturi geresns alternatyvos tokiems santykiams. Kuo partneris labiau priklausomas nuo kito santykiuose, tuo jis maziau motyvuotas tuos santykius nutraukti, ir atvirksciai. Santyki isirimas - ne trumpalaikis aktas, o procesas, kuris gali tstis gana ilgai. M. Knapp teigia, kad jis susideda is keli pakop, kuri trukm ir seka gali kisti skirtingoms poroms (pagal J. R. Bittner, 1988): · Diferenciacija. Sioje santyki stadijoje atsiranda skirtum akcentavimas. Daznai kivircijamasi, nesutinkama su vienas kito nuomone, ir nors stipri konflikt gali nebti, bet bendrumo jausmas gali smarkiai sumazti. Zod ,,mes" dazniau keicia zodis ,,as". · Atsiribojimas. Atsiribojama nuo pokalbi apie tarpasmeninius santykius ir riziking tem, galinci sukelti prisiminimus ar pazeisti jausmus. Bdingi pasakymai: ,,Geriau apie tai nekalbkim", ,,Pakeiciam tem", ,,Ar btinai mes turim apie tai kalbti?" · Sstingis. Palaipsniui bendraujantieji pradeda jausti tamp ir nepatogum bdami kartu, pokalbiai tampa pavirsutiniski ir nemalons. · Vengimas. Siekdami isvengti nemalonum ir skausmo, zmons tiesiog stengiasi reciau matytis, vengia kontakt. · Issiskyrimas. Nusprendziama nutraukti santykius ir issiskiriam. Kaip jau minta, intymi santyki isirimo procesas yra ilgas ir skausmingas. Kuo daugiau jausm, laiko, lkesci mylintieji atiduoda tarpusavio santykiams, tuo skaudziau isgyvenamas atsiskyrimas. Nutrkus rysiams su artimu zmogumi, is pradzi dl to audringai isgyvenama ir daznai galvojama apie prarast partner. Po to ateina gilus skausmas, kuriam prajus asmuo emociskai nutolsta nuo buvusio partnerio ir grzta normal gyvenim. Toks netekties isgyvenimo ciklas, tik skirtingos trukms ir intensyvumo, bdingas visiems isgyvenantiems issiskyrim su artimais ir mylimais zmonmis.

144

Kokie gi turi bti dviej zmoni santykiai, kad zmons jaustsi patenkinti ir laimingi, ir bt isvengta toki skausming isgyvenim? Skmingoje santuokoje gyvenanci por tyrimai padeda atsakyti s klausim (I. A. Horowitz ir K. S. Bordens, 1994). Jie rodo, kad tokiose porose sutuoktiniai: · Isreiskia savo meil zodziais. Paprasciausiai daznai sako vienas kitam: ,,As myliu tave". · Isreiskia savo meil fiziskai: buciuoja vienas kit, apkabina, susikimba rankomis. Suteikia, jei reikia, fizin komfort vienas kitam. Pavyzdziui, apkloja siltu pledu ar atnesa puodel karsto sokolado. · Yra seksualiai aktyvs. Seksualiniai santykiai yra svarbi j gyvenimo dalis. Rodo susizavjim vienas kitu. Daznai sako vienas kitam malonius dalykus: ,,Tu atrodai graziai su sia suknele" arba ,,Man taip patiko, kaip tu iskepei s kepsn" ir pan. · Atsiskleidzia vienas kitam ir link issipasakoti savo slaptas, intymias mintis. · Paremia vienas kit emociskai ir materialiai. Kai vienas yra nusimins, kitas j palaiko. Jie dalijasi visais istekliais, kuriuos turi. · Atleidzia vienas kitam klaidas ir trkumus, yra tolerantiski vienas kito atzvilgiu.

Pasvarstykite: · · Kodl zmonms taip svarbu uzmegzti tarpasmeninius santykius? Prisiminkite savo draugus ir pazstamus. Kokie is jums zinom patrauklumo veiksni lm js pazint ir tolimesnius santykius su kiekvienu is j? Pasvarstykite, kiek svarbus tarpasmeniniams santykiams fizinis asmens patrauklumas. Kodl fizinis patrauklumas turi poveik, vertinant kitus zmones? Paanalizuokite savo atsiskleidimo ypatumus. Kam ir kiek js atsiskleidziate?

·

·

145

· ·

Raskite literatrini ar gyvenimisk pavyzdzi, iliustruojanci meils rsis pagal R. J. Sternberg trikamp meils teorij. Kas padeda ir kas kliudo palaikyti gerus tarpasmeninius santykius?

146

147

8. BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALS SKIRTUMAI

· · · · · Kodl vieni zmons bendrauja lengvai, o kiti sunkiai? Ar su visais zmonmis galime rasti bendr kalb? Kodl vieni esame namisdos, o kitiems reikia minios draug? Ar zmogaus nuomon apie save atsispindi jo bendravime? Kodl ne su visais zmonmis yra malonu bendrauti?

Jei bendravimas yra dviej ar daugiau zmoni tarpusavio sveika, tai j didele dalimi takoja bendraujanci zmoni asmenins savybs. T savybi deriniai ir visuma apibdina zmog kaip unikali asmenyb. Siuolaikinje psichologijoje esti vairi poziri tai, kas t savybi visumoje vaidina svarbiausi vaidmen. Zinia, kiekvienos psichologijos krypties atstovas pateikt savo atsakym. Mes sustosime prie keli pagrindini asmenybs savybi ir pazirsime, kaip jos siejasi su konkretaus zmogaus bendravimo ypatumais. Beje, reikia pazymti, kad ta ssaja abipus: daugelio asmenybs savybi atsiradimas bei raiska priklauso nuo to, kaip ir kiek su tuo zmogumi buvo bendraujama vaikystje. Bendravimas, kaip ir pats asmuo, kinta, nes zmogaus lemtis - augti ir brsti taip nepaliaujamai, kaip nepaliaujamai kinta jo knas bei fizin aplinka. Svarbiausia yra tai, kad pastarj kitimui zmogus turi palyginti nedidels takos (dar nra atrasta amzinos jaunysts eliksyro), bet psichologin branda ir jaunyst (taip, taip!) yra paties zmogaus pastang rezultatas.

Bendravimas ir temperamentas

Daugiau kaip pries 2000 met antikins Graikijos gydytojas Hipokratas isskyr keturis pagrindinius zmoni tipus, lemiancius zmoni elges ir santykius su kitais: cholerikas, sangvinikas, flegmatikas ir melancholikas. Sis skirstymas yra isliks iki si dien. Dabar manoma, kad temperamento tip lemia gimtos centrins nerv sistemos savybs. Btent jos ir apsprendzia, kokio temperamento yra konkretus zmogus. Temperamentas yra gimtas ir jo tipas nekinta per vis zmogaus gyvenim. Jis ryskiausiai atsiskleidzia ankstyvojoje vaikystje, kai jo dar neuzgozia aplinkos poveikis, taip pat stresinse situacijose, kuriose elgsena maziausiai susijusi su patyrimu, ir naujoje aplinkoje, palankioje zmogaus individualumo pasireiskimui. Tyrimais

148

nustatyta, kad sangviniko ar melancholiko tipui priklauso mazdaug po 34 proc, o melancholiko ir choleriko - po 16 proc. zmoni. Temperamento pagrindu formuojasi kitos zmogaus savybs, pvz., charakteris. Panagrinkime, kaip temperamentas veikia ms bendravim. Cholerikas - tai zmogus, kuris yra labai aktyvus, ir jo energingumas liejasi per krastus. Atpazinti tok zmog bendraudami galime is jo greitos ir garsios kalbos, taigios gestikuliacijos. Savo emocij nesutramdantis ir greit uzsiplieskiantis cholerikas vercia aplinkinius j zirti atsargiai. Kiti zmons cholerik daznai laiko esant sunkiai prognozuojam, todl link jo privengti. Cholerikas daznai issisoka ir neatsargiu zodziu lengvai skaudina tuos, kurie jam pasipainioja. kit pastabas dl grubaus elgesio cholerikas dazniausiai reaguoja su nuostaba ir nuosirdziai negali patikti, kad jo zodis, gestas ar veiksmas galjo k nors zeisti. Apskritai, jis yra ne per geriausios nuomons apie kitus, todl energingai imasi vadovauti aplinkiniams. Nepaklstantiems jis bna negailestingas. Paklusti jam yra sunku, nes cholerik valdo nuotaikos ir kvpimas, todl daznai jo dmesys kam nors ir entuziazmas greitai atsla, ir jis tai numoja ranka, uzsidegs jau nauja iniciatyva. Dl si savybi choleriko su kitais zmonmis nesieja gilesni rysiai. domiausia tai, kad bdamas energingas optimistas, jis visiskai tokiais santykiais pasitenkina. Sangvinikas - tai aktyvus, bet labiau save kontroliuojantis nei cholerikas zmogus. Bendravimas su kitais zmonmis jam nekelia joki problem. Jis lengvai susipazsta ir geba ilgai islaikyti gerus santykius su aplinkiniais, nors, kaip ir cholerikas, greiciau yra kalbantis ir veikiantis nei besiklausantis zmogus. Jis elgiasi ne taip impulsyviai, tad aplinkiniai j ziri kaip pakankamai draugisk ir patikim zmog. Sangvinikas - tai neabejotinas lyderis, kuris lengvai imasi atsakomybs ir paprastai lengvai susitvarko su problemomis. Sio temperamento zmonms geri santykiai su aplinkiniais yra svarbesni uz smulkias asmenines ambicijas, ir tai kelia pasitikjim aplinkiniams. Sangvinikas yra puikus diplomatas ir nepakeiciamas, kai reikia uzmegzti reikalingus rysius. Taciau kartais jam trksta atkaklumo ir istverms geriems sumanymams gyvendinti. Flegmatikas - tai zmogus, kuris galvoja ramiai, nuosekliai ir veikia visk gerai pasvrs. Tai pasyvaus temperamento tipas. Bendraudamas su kitais, flegmatikas links daugiau klausytis nei kalbti. Tai labai vertinga savyb, nes geras issikalbjimas artimam susidrus su problema - patikima liaudiskos psichoterapijos priemon. Kitus kartais erzina lta flegmatik galvosena ir veiksmai, taciau siuos minusus atperka flegmatiko patikimumas. Mat, jis nesisvaisto zodziais, gerai pasveria savo galimybes ir jei pazadjo -

149

istess. Tai is ties retai kitus suvedziojantys zmons. Flegmatiko kalba bendraujant yra tyli, lygi, dazniausiai vienodos intonacijos. Tai, k flegmatikas jaucia ir isgyvena, neatsispindi nei jo laikysenoje, nei kalboje. Kartais aplinkiniai flegmatik skuba apkaltinti saltumu ir nejautrumu. Bet, turint galvoje, kad gyvenime retai sutinkami gryni tipai, o daug dazniau temperament misiniai su vyraujanciu vienu ar keli temperament tipu, toks kaltinimas daugeliu atvej yra perdtas. Melancholikas - tai jautrus, pasyvus zmogus, links nuolat nerimauti dl pavoj, kuriuos jis zvelgia aplinkoje. Tai lidnas, su skausmu ir baime zvelgiantis ateit, kuri jam, anot jo, nieko gero nezada. Melancholik bendraujant galima pazinti is graudzios veido israiskos ir verkslenancios balso intonacijos. Didelis nerv sistemos jautrumas duoda pagrindo jam jaustis skaudintu likimo ir aplinkini zmoni. Siekdamas isvengti skausmo, kylancio is susidrim su ,,storzieviskais" aplinkiniais, flegmatikas links laikytis atokiau nuo vis. Tai uzdaras, nemgstantis didesni susibrim, nelaimingas zmogus. Taciau reikia pripazinti, kad zmogui, norinciam issiverkti ir ieskanciam paguodos isgyvenant skaudzi neskm, melancholikas -puikiausia draugija. Kartais kyla klausimas: o koks temperamento tipas yra geriausias? Aisku, vienareiksmio atsakymo nra (Ch. T. Falcon, 1992). Kiekvienas temperamento tipas yra savaip geriausias konkrecioje situacijoje. Pvz., cholerikas nepamainomas, kai reikia labai greitai sprsti ir veikti, sangvinikas draugystje, flegmatikas - pasikalbjime, o melancholikas - palidjime. Reikia prisiminti, kad kiekvienam zmogui is dalies bdingi vis mint temperament bruozai, taciau j santykis - skirtingas, todl galime kalbti tik apie konkreciame zmoguje vyraujant vien ar kelis temperamento tipus. Be to, temperamentas nra lemiamas veiksnys, takojantis zmogaus elges ir bendravim. Tai greiciau tik ,,gruntas" ant kurio aplinka ir pats zmogus ,,tapo" savo nepakartojam asmenyb.

Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai

C. Jung, analitins psichologijos krjas, vienas zymiausi XX amziaus psicholog, pasil skirstyti visas asmenybes ekstravertiskas ir intravertiskas. (L. A. Hjelle ir D. J. Ziegler, 1992). Ekstravertas - tai zmogus vis dmes sutelks isorin pasaul, jame vykstancius vykius ir zmones. Intravertas - tai zmogus vis dmes nukreips

150

i savo vidin pasaul, mintis, jausmus, patyrim. Tai greiciau mstantis ir jauciantis, nei veikiantis zmogus. Ekstravertai - tai aktyvs zmons, lengvai uzmezgantys kontaktus su kitais. Bendraudami jie jauciasi kaip zuvys vandenyje, o priverstinis buvimas vienumoje juos slegia. Toks zmogus, bendraudamas su kitais, gali bti ir impulsyvus, dirglus, zeidus, bet greiciausiai bus draugiskas, turintis humoro jausm, lengvai pakeliantis bet koki aplinkini nuotaik ir mgstantis vadovauti. Tipisk ekstravert lengva atpazinti kit zmoni bryje: jis bus dmesio centre, issiskirs raiskia kalba ir gestikuliacija, net savo isvaizda. Ak rziantys rbai, traukiantys ir prikaustantys aplinkini zvilgsn - ekstraverto stichija. Tai aktyvs, turintys organizacini gebjim zmons. Bti tarp zmoni ir bti t zmoni dmesio centre, vyki skuryje - tai yra ekstravertui tikras gyvenimas. Intravertai - santykiuose su kitais greiciau bus rams, taiks, atsargs. Pries priimdami sprendim, jie mgsta ,,devynis kartus pamatuoti", o nusprend veiks nesidairydami. Toks zmogus - puikus svetim nuotyki ir ispazinci klausytojas, moka jas saugoti. Si savyb kelia pagarb ir pasitikjim aplinkini akyse. Intravertiskas zmogus gali bti labai uzdaras ir links salintis kit. Bdamas jautrus ir links pesimizm, jis mieliau bendraus tik su panasiais save, nelaimingais ir nuskriaustais. Laisv laik jis su kvpimu leis namuose, tvarkydamas drabuzi spint ar ranki dz. Tai tikras uzkietjs namisda. Kaip ir kalbant apie temperamentus, kartais mgstama diskutuoti, kuri asmenybs orientacija geresn - ekstravertiska ar intravertiska. Aisku, atsakymas priklauso nuo to, apie koki situacij kalbame. Situacijoje, kurioje reikia apginti savo ties, interesus, aisku, ekstravertiskas bendravimas bus nepakeiciamas. Intravertas links patylti, todl lengvai tampa neteisingo elgesio su juo auka. Jis, pvz., laiku nepasipriesina ant galvos kraunamoms pareigoms. Dl to, aisku, jis vliau gailisi, kaltina save, kad elgsi kaip koks ,,mm", pyksta ant savs ir aplinkini, bet ,,saukstai jau bna po piet". Taciau jei zmogus patenka situacij, kur reikia patylti, pvz., isklausyti naujo virsininko nuomon, cia puikiai elgiasi kaip tik intravertas. Tuo tarpu ekstravertas, vejamas aktyvumo, ,,kisa savo trigras" ne vietoje ir ne laiku, dl to daznai patekdamas virsinink nemalon. Aisku, ir jis vliau gailisi, bet istaisyti situacij bna labai sunku. Gyvenime mums tenka susitikti su tokiais zmonmis, su kuriais bendrauti mums nemalonu, nes jauciame, kad jie mums nuolat ,,tampo nervus". Turtume pasakyti, kad toki zmoni yra tiek ekstravert, tiek intravert tarpe.

151

Tiesa, jie ,,tampys nervus" skirtingai, pvz., ekstravertas savo gebjim uzmegzti kontaktus ir lengvai bendrauti su kitais gali naudoti savanaudiskiems tikslams kit sskaita pasiekti, tapdamas anot E. Fromm, ,,prekine asmenybe". Tipiskas tokio zmogaus pavyzdys - aktyvus karjeristas, mokantis bendrauti su reikalingais zmonmis. Kiekvienas zmogus, jo akimis, vertas tiek dmesio, kiek gali bti naudingas kylant karjeros laiptais. Atpazstate? Nemalonus tipelis, ar ne? Intravertas, ,,gadinantis nervus", veikia tyliai, slaptai, bet ne maziau bjauriai. sivaizduokime staig, kuri neatsigina nuo vairiausi kontrolieri, inspektori, kitoki tikrintoj. Darbe tvyro neispasakyta tampa, tikrintojai nieko tartino, kas pazeist statymus, neranda, visi darbuotojai pervarg, issek. Tuo tarpu vienas tylus, ramus j bendradarbis trina delnus po stalu -taip jums ir reikia! Gyvenimas - tai ne svent, gyvenimas - tai asar pakaln, ir as jums tai rodysiu! Atpazinote anonimini skund autori? Liaudiska ismintis sako, kad tyli kiaul gili sakn knisa. Nesuabsoliutinkime, bet argi ne taip elgiasi piktybiskas intravertas? Kyla klausimas, is kur tokie zmons atsiranda? Priezasci gali bti daug, bet dazniausiai tai aukljimo klaid padariniai (R. Brikman ir R. Kirschner, 1994). Seimoje kartais patys suaugusieji mazam ekstravertukui demonstruoja, kaip galima naudingai bendrauti. Pvz., po vienu stogu gyvenantys keli kart zmons daznai neisvengia trinties ir konflikt. tas kovas daznai traukiami visi seimos nariai. Mociut klausia ankls, k jos veltdis tvas daro anam kambaryje, o ankl atkerta: ,,k ten tas tinginys gali veikti". Patinka mociutei atsakymas, ji pagiria ankl, saldain duoda... Vaikas lekia pas tv, o sis klausia, k sena ragana kalba. ,,K ten sen gero kalbs", - atkerta dukrel. Patinka tveliui atsakymas, pagiria dukrel, aplesin duoda. Kuo ne gera mokykla, kaip zodziu naudos pelnytis? Arba kitas matytas vaizdas. Visi vaikai Kald seneliui eilrascius sako, kad dovan gaut, bet atsiranda koks vienas, lyg kaltas grindis, nei is vietos. Nereikia jam nei dovan, nei dmesio. Taip elgiasi tipiskas intravertukas, kuriam labai nejauku bti ne tik nepazstam vaik bryje, bet ir naujoje aplinkoje. Neteks kantrybs, tvelis nesa ,,oz" rato vidur ir liepia deklamuoti. Pyksta vaikas ant vaik, ant Kald senelio, ant visos svents, kuri jam kelia tiek nepatogum ir baimi. Suaugs toks vaikas ,,suves sskaitas", pasokdins jis dar kitus, nors tie kiti nei toje eglutje buvo, nei jo gdos mat.

_

152

Bendravimas su ,,sunkiais" zmonmis

Skirstymas ekstravertus ir intravertus, nors ir labai paplits, nra vienintelis. Turint galvoje, kad mus labiausiai domina bendraujantis zmogus, verta sustoti dar ties vienu asmenybs skirstymu. Vienas populiariausi siuolaikini psicholog F. Peris (1969) teigia, kad visus zmones, su kuriais mums tenka susidurti, mes galime kaip grybus skirstyti maistinguosius ir nuodinguosius. Maistingieji yra tie, su kuriais bendrauti mums yra naudinga, nebtinai informacine, bet visada - emocine prasme. Pabendravus su jais, pakyla nuotaika, pagerja savijauta, gyvenimas atrodo lengvesnis ir grazesnis, o mes patys - stipresni. Nuodingieji veikia priesingai, o to poveikio padarinius mes pajuntame vliau. Nuodingumas pasireiskia mums vairiais simptomais: · emociniais (pablogja nuotaika, atsiranda vidin tampa, kyla susierzinimas, kad cia kazkas ne taip, bt dziugu su tuo zmogumi daugiau nesusidurti ir 1.1.) · elgesio (kyla noras kuo greiciau baigti bendrauti, kuo toliau pasitraukti nuo to zmogaus, imame vengti tolimesnio susidrimo ir 1.1.) · fiziniais (imame jausti silpnum, gali skaudti galv, galime imti prakaituoti, pajusti virskinimo sistemos sutrikimus ir 1.1.) · bendravimo (pajuntame, kad pradedame atsargiau kalbti, atidziau renkame zodzius, jo balsas ar js balsas tampa astresnis, agresyvesnis, tampame tylesni, maziau bendraujantys ir 1.1.). Turbt js jau prisiminte zmog, su kuriuo susidrus, teko patirti vien, kelis, o gal ir visus cia mintus simptomus. Psichologinje literatroje zmons, sukeliantys siuos simptomus, dazniau vadinami ,,sunkiais" zmonmis. Yra priskaiciuojama iki pussimcio ,,sunki" zmoni tip. Mes apsiribosime aptardami labiausiai paplitusius ,,sunki" zmoni tipus (L. Glass, 1995). Tankas. Tai grubiai ir tiesmukai bendraujantis zmogus. Paprastai kit atzvilgiu jis elgiasi labai agresyviai, vartoja grubius posakius, kalba pakeltu balsu, o jo veido israiska rodo nusistebjim jumis - kaip galima turti tok absurdisk pozir! Sio zmogaus stichija - nuolatinis santyki aiskinimasis bei konfliktai. Aplinkiniai, zinodami sio zmogaus mum, paprastai privengia kontakt su juo, taciau kartais susidrimai su juo yra neisvengiami. Tuomet visi sveiko proto zmons, pasikliaudami savo intuicija, mieliau bna link nusileisti ,,tankui" ir greiciau baigti bendravim, nei siekti rodyti savo ties (net kai yra tikri, kad jie teiss). Toki pozicij slygoja patyrimas, kuris rodo, jog ,,veikti" sio tipo ,,sunk" zmog beveik nemanoma. Gincuose jis yra profesionalas, o eilinis zmogus geriausiu atveju - tik labai besistengiantis mgjas. Buitinje

153

kalboje tokie zmons yra vadinami paprastai - akiplsomis. Vaizdziai tariant, galtume j sulyginti su krokodilu, mat, kai jis praveria burn, turite bti pasiruoss ir labai budrus, kad js nepraryt. Snaiperis. Is paziros tai, atrodyt, ramus ir adekvaciai bendraujantis zmogus. Taciau staiga js pajuntate, kad jus ispila prakaitas, smarkiau ima plakti sirdis ar pritrksta oro kvpuoti. Tokios savijautos kaltininkas -snaiperio paleista taikli strl js silpn viet. Kiekvienas ms turime psichologin ,,Achilo kuln", pvz., esam nepatenkinti savo isvaizda, materialine padtimi ar erudicija. Zmogus - snaiperis bendraudamas taikliu zodziu primena mums ir pabrzia ms sivaizduojam arba tikr nepilnavertiskum kurioje nors srityje. Laidyti tokias ,,apnuodytas" strles jam vienas malonumas, o pasikeitusi js veido israiska, bylojanti, kad strl buvo tiksli, j veikia kvepianciai. Granata. Apie tai, kad toks zmogus priklauso ,,sunkij" zmoni tipui, mes suzinome tik tada, kai jis nei is sio nei is to pratrksta lyg perknas is giedro dangaus. Tuomet jis ima kaltinti jus nuodmmis, padarytomis nuo to laiko, kai susipazinote (beje, apie kurias js n netarte), kaltina jus dl savo dabartini neskmi, klina garo ir js seimos nariams bei giminms. Issirks ir emociskai issikrovs zmogus-granata labai greitai nurimsta ir toliau gali bendrauti lyg niekur nieko. Aplinkiniams toks bendravimo bdas kelia nerim. Saugumo sumetimais jie link maziau kontaktuoti su tokio tipo ,,sunkiu" zmogumi, nes j laiko neprognozuojamu (neaisku, kada jam vl kas saus galv). Save gi jis laiko tiesiog greitai uzsiplieskianciu zmogumi ir stebisi, kaip aplinkiniai to nesupranta ir leidzia sau pykti. Visazinis. Deja, daznas ms turime kartaus patyrimo is bendravimo su visazinanciu zmogumi. Paprastai siuo atveju js esate tik statistas, reikalingas visaziniui kaip dingstis pademonstruoti savo ,,beribes" zinias. Tai zmogus, nuolatos kalbantis ir reiskiantis savo nuomon visais gyvenimo klausimais. Jam visiskai nerpi js nuomon. Ir todl jis nepalieka jums joki sans siterpti. Sie zmons kisa nos ir dalykus, kurie j neliecia. Paprastai jie atlieka susirpinusio js gyvenimo situacija nenuilstamo patarjo ir vadovo vaidmen. Tokie zmons nepaprastai vargina ir privercia kitus jaustis menkaverciais. Mat savo nuomonei pagrsti jie apsiginklav tikromis ar menamomis citatomis. Tuo pasigirti paprastas mirtingasis dazniausiai negali. Visazinis labai sizeidzia, jei kas suabejoja jo teisumu. Net jei js rodysite, kad jis klysta, kaltas liksite vis tiek js. Tai zmogus, kuris kalba jums, bet ne su jumis. Amzinas pesimistas. Pabendravus su tokiu zmogumi, lieka jausmas, kad kazk labai svarbaus siuo momentu praradai. Kartais bna sunku vardyti, k,

154

bet visada - vilting pozir pasaul. Amzini pesimistai su entuziazmu dalijasi savo niriai pesimistiniu poziriu. Siais sunkiais laikais jie turi apsciai medziagos jums rodyti, kad net dabartin js skm yra tik didels neskms pradzia. Kaip bebt keista, po toki ,,pasidalinim savo nuomone" amzini pesimistai atkunta, j nuotaika pagerja, tuo tarpu js gyvenimo dziaugsmas ir entuziazmas isblsta, lyg mosteljus burt lazdele. Nepatikimasis. S zmog mes atpazstame tik tuomet, kai jis mus stipriai apgauna. Tokio tipo zmons paprastai visada lengva ranka prisiima atsakomyb uz koki nors reikal tvarkym, o vliau pakeicia savo planus js net nespj. Aisku, geriausia bna, kai tokie zmons atsiskleidzia smulkiuose reikaluose, ir mes dar turime laiko nepakliti j spstus, bet deja, deja... Nuolat besiskundziantis. Tai zmogus, kuriam tikras bendravimas reiskia galimyb issakyti savo nesibaigiancias bdas kitam. Js darbas tra tiktai klausyti ir dsauti kartu su bdojanciu pasnekovu. Pirm kart susidrs su juo, paprastai zmogus ima galvoti, kaip jis galt padti besiskundzianciam. Daznai pazeria eil patarim, kuriuos besiskundziantis tik mosteli ranka - ,,bandziau" arba: ,,neverta bandyti, vis tiek nieko gero is to nebus". Kartais klausytojas susigundo paguosti nelaimingj, sakydamas, kad, pvz., ne vis tv vaikai mokosi tik desimtukais, ir kad jo dukters devintukai ir astuntukai irgi yra geri pazymiai. tai nelaimingasis tik giliai atsidsta, pakelia akis dang ir istaria savo sakralin fraz: ,,ir uz k man visi tie vargai". Vartotojas. Sis zmogus visada yra salia js, kai js jam esate reikalingas. Tai zmogus, kuris organizuoja gyvenim taip, kad aplinkiniai pries j paci vali yra traukiami tarnyb jam. Paprastai jis moka savo reikalus pateikti jums taip, kad dirbti jo darb jums atrodo viena nauda ir skm. Kartais jis padaro jums smulki paslaugl, kuri, pasirodo vliau, yra atlygis uz tolimesn js sunki tarnyst jam. Isvengti susidrimo su tokiu zmogumi yra sunku, nes kontakt iniciatorius yra ,,vartotojas". Kartais kyla viltis, kad esi visavertis gero organizatoriaus komandos narys, bet tai siuo atveju tra tik iliuzija. Vartotojas be skrupul tave pakeis kitu, jei tai jam bus naudingiau. Vengiantis nemalonum. Savo aplinkoje tikrai rasime vienisi, silpn, nesugebant kovoti dl savo interes, bail, pilk zmogel, kuris bus links neturti su kitais zmonmis joki reikal. Jei tok kaimyn kreipsits degtuk, jis su siaubu akyse sumeluos, kad jis pats jau vis mnes j neturi. Mat, kad tik ko blogo tas besikreipiantis nesumanyt. Jei paprasysite ziupsnelio druskos, gal s kart jums pasiseks, bet jis btinai primins, kad js piktnaudziaujate jo gerumu. Liaudyje apie tokius zmones sakoma, kad jie nei Dievui zvak, nei velniui saks.

155

Konkurentas. Tai nuolat siekiantis pirmauti zmogus. Jis verziasi pirmauti, nors jau seniai laikas sustoti. Konkurentas brangina tik tokius draugus, kuri menkavertiskumu galima mgautis iki soties. Jis isnaudos bet koki situacij jums nurungti, pradedant studijomis ar darbu, baigiant gyvenimo draugo ar draugs pasirinkimu. Jei js pasakysite, kad daug dirbote, jis jus nugincys, kad dirbo dar daugiau. Konkurentas - nepailstantis pagyrnas, kuris siekia aplinkinius nustebinti tuo, kad jis uz jus yra daug geresnis, protingesnis ir 1.1. Gyvenime dazniausiai sutinkame misrius ,,sunki" zmoni tipus, pvz., ,,vartotojas" kartu gali bti ,,tanku" ar ,,granata", o ,,amzinas pesimistas" skmingai gali jus apvilti kaip ,,nepatikimas tipas". Kyla klausimas, kaip reikt bendrauti su ,,sunkiu" zmogumi, kad tai bt konstruktyvu ir abipusiai naudinga. Deja, bda ta, kad ,,sunkus" zmogus nesiduoda isoriniams poveikiams, ir ,,receptas", kaip ,,sunk" zmog paversti maloniu bendravimo partneriu dar neisrastas. Dazniausiai mes ne is karto susigaudome, kad susiduriame su ,,sunkiu" zmogumi. Praeina nemazai laiko, kol imame suprasti, kad jo skirt mums kaltinim priezastys yra susijusios ne su mumis, o su juo paciu. Aisku, geriausia, tai supratus, pasistengti daugiau su tuo zmogumi nesusidurti, kad ir kaip nortsi pakovoti dl teisybs! Dar kart prisiminkime, jog ,,paprasto" zmogaus bandymas susikauti su ,,sunkiu" zmogumi tebus mgjo kova pries profesional. Taigi laimti - joki sans. Bet daznai mes susiduriame su tokiomis aplinkybmis, kuri pakeisti negalime (jis -bendradarbis, kaimynas, gimin ir t. t.). K daryti tokiu atveju? Stai keletas patarim: 1. Prisiminkite, kad ,,sunkus" zmogus elgiasi taip su visais (ne tik su jumis) ir nemanykite, kad zeidim js nusipelnote! 2. Jokiu bdu nesivelkite ginc, nes vis tiek nieko nelaimsite, o nuotaika bus sugadinta ir laikas - prarastas. 3. Negrasinkite, nes jis atsakys tuo paciu ir nekaltinkite, nes jis gindamasis puls. 4. Nekalbkite su juo is auksto ir nesizeminkite. 5. Bkite tvirti, prisiminkite, kad geriausias ginklas - humoras bei kantryb.

156

Bendravimas ir savigarba

Savigarba - dar vienas asmenybs aspektas, stipriai takojantis bendravimo ypatumus. Prisiminkime save tuomet, kai jauciams silpni, bejgiai susidoroti su iskilusia gyvenime problema (neislaikytas egzaminas, issiskyrimas su mylimu zmogumi ir 1.1.). Tuomet ir ms bendravimas su kitais pasikeicia. Bet, laimei, pojtis, jog esi nepajgus siekti uzsibrzto tikslo ar veikti kelyje atsiradusios klities dazniausiai esti laikinas. Kartais pakanka tik gerai issimiegoti ar pailsti savaitgal ir vl jausiesi ,,formoje". Tai bdinga zmonms, kurie jauciasi savo gyvenimo seimininkais ir zino, kad labai daug kas gyvenime priklauso tik nuo j paci. Garsi siuolaikin psicholog V. Satir teig, kad tai, kaip zmogus save sivaizduoja ir kaip jis save vertina, galima pavadinti savigarba. Savigarba gali bti auksta ar zema. Tai priklauso nuo aplinkos, kurioje formavosi asmenyb. Zema savigarba paprastai yra paini, negarbing tarpasmenini santyki seimoje rezultatas. Daznai tose seimose vaikai nesijaucia psichologiskai saugs, nes tv reikalavimai jiems nra aisks ir nuosekls. Bendravimas cia dazniausiai pagrstas baime ir grsme. Taigi koks zmogus susiformuoja tokioje aplinkoje? Tai zmogus, kuris vis laik su baime ,,laukia" pajuokos, apgauls, pazeminimo ar zeidimo. Jis ar ji dazniau tampa kit blogo elgesio auka, dl to nepasitiki kitais ir save izoliuoja, tampa apatiska(s), abejinga(s) sau ir kitiems. Tokiems zmonms labai sunku savarankiskai zirti pasaul ir nepriklausomai mstyti. Todl jie arba aklai paklsta kitiems ir zeminasi, arba grubiai despotiskai pavergia kitus. Nuolatin baim, bdinga zemos savigarbos zmonms, stumia juos savigyn. Cia galime isskirti keturis elgesio tipus, bdingus zemos savigarbos zmonms (V. Satir, 1972). Taikdarys. Zmogus, kuris bendraudamas su kitais nuolat atsiprasinja ir nieko nesiima daryti be kit pritarimo. Jis laimingas vien dl to, kad gali pabti salia js. Taikdarys visada sutinka su kritika jo adresu ir yra dkingas, kad is viso su juo kalba: ,,kas gi as toks kad su manim turt kalbti?" Jis niekada nieko nepraso, nes vaikystje jam buvo skiepyta mintis, jog ko nors prasyti yra egoizmas. Visa jo laikysena sako, kad jis yra bejgis ir auka. Jis troksta vienintelio dalyko - kad aplinkiniai bt laimingi bei patenkinti juo. Pats jis jauciasi menkysta. Jis padarys visk, su viskuo sutiks, kad tik bt taika ir ramyb. Kaltintojas. Tai zmogus, salia kurio atsidr, bsite apkaltinti nemoksiskumu, nemandagumu, nejautrumu ar dar kuo nors. Jo laikysena

157

demonstruoja, kad jis cia svarbiausias, kad jis cia seimininkas. Aisku, jis jauciasi vienisas ir nelaimingas, bet nuolat kartoja: ,,jei ne js (ar ne tu), viskas bt puiku". Anksciau, vaikystje, jam buvo sakoma ,,nenusileisk, kovok". Ir sis zmogus tebekovoja... Jis kalba pakeltu balsu, daznai rkia, kartais grmoja. Jis jauciasi nieko vertas, bet pasijunta tvirciau, kai stebi jam paklstancius ir baugintus zmones. Kompiuteris. Tai ypac racionalus zmogus. Jo kalboje pilna nesuprantam, tarptautini zodzi, nesibaigianci mokslini isvedziojim. Jo kno laikysena yra tempta, be jokios emocins israiskos, o balsas monotoniskas, demonstruojantis saltum ir susikaupim. Viduje toks zmogus jauciasi pazeidziamas, vienisas ir zemos savigarbos. Vaikystje jis girddavo: ,,nedaryk kvailysci, tu per daug protingas, kad klystum". Dabar, suaugs, demonstruodamas protinius gebjimus ir erudicij, jis lyg pats save stengiasi tikinti, kad jis sio to dar vertas. Nusisalins. Tai zmogus, kur suvokiame kaip nuolat kvailiojant arba kalbant ,,ne tem". Visa jo laikysena sako, kad jo mintys kazkur kitur. K jis bedaryt ar bekalbt, tai neturi nieko bendra su tuo, kas vyksta cia ir dabar. Vaikystje jam buvo sakoma, kad jis nebt toks rimtas, neimt taip visko galv ir gyvent, kaip jam iseis. Viduje jis jauciasi niekam nereikalingas ir vienisas. Bendraudamas jis nereaguoja klausimus ir jauciasi visiskai nusisalins nuo situacijos, kurioje yra. Niekas nenori tokio blogo gyvenimo, teigia V. Satir. Zmons gyvena taip tik todl, jog nezino, kad gali bti kitaip arba nezino, kaip tai pakeisti. Aukstos savigarbos zmons, augindami vaikus, namuose sukuria atmosfer, skatinanci aukstos savigarbos formavimsi vaikuose. Tokios seimos nari bendravimas bna aiskus ir garbingas, taisykls - zmogiskos, nukreiptos savitarpio supratim, skatinancios kiekvieno seimos nario asmenybs augim. Rysiai tarp vis seimos nari yra natrals, atviri ir pilni pozityvi nuostat bei gyvenimiskos jgos. Koks yra zmogus, turintis aukst savigarb? Tai zmogus, kuris aplink save sukuria sziningumo, atsakingumo, atjautos ir meils atmosfer. Pats jis jauciasi svarbus ir reikalingas. Aukstos savigarbos zmogus jaucia, kad pasaulis tampa geresnis jau vien dl to, kad jis gyvena jame. Jis pasikliauja savimi ir zino, kad visada sugebs priimti svarbius sprendimus savo gyvenime. Jei sunki minut reikt pagalbos, jis zino, kad gals kreiptis kitus. Bdamas optimistas, jis geba ziebti vilt ir pasitikjim kitiems zmonms. Tai nereiskia, kad tok zmog visada lydi skm. Taciau, pateks kebli situacij, jis ne tik nerimauja, bet ir iesko iseities.

158

Savigarba, veikiama ms kintancios aplinkos ir patyrimo, formuojasi per vis gyvenim. Be to, labai svarbi ir paties zmogaus pozicija. Mes daug k galime pakeisti savo paci pastangomis, ypac jei matome, kad ta ar kita savyb mums trukdo pasiekti uzsibrzto tikslo gyvenime. Yra isleista nemazai knyg, patarianci, kaip veikti vidinius sunkumus. Be to, veikia nemazai prieinamos psichologins pagalbos tarnyb. KTU, Socialini moksl fakultete prie Psichologijos katedros taip pat veikia nemokama psichologin konsultacija studentams bei darbuotojams. Nepamirskime, kad visi mes galime jaustis laimingi, tik tam reikalingos veiklios ms paci pastangos.

Pasvarstykite: 1. Prisiminkite savo pazstamus zmones, kuriems bdingas choleriko, sangviniko, flegmatiko ar melancholiko temperamentas. Kokiu elgesiu jis pasireiskia? 2. Koks js paci temperamentas? Kodl taip manote? 3. Ar pazstate zmoni, kuri zema savigarba? Is ko apie tai sprendziate? 4. Ar galtumte prisiminti savo susidrim su aukstos savigarbos zmogumi? Kas labiausiai jo elgesyje jums simin? 5. Ar kada nors bandte keisti savo bendravim su konkreciu zmogumi? Pasisek? O jei nepasisek, tai, kaip jums atrodo, kodl?

159

160

9. KONFLIKTO PSICHOLOGIJA

· · · · · Ar konfliktas - gyvenimo norma? Ar gali konfliktas turti teigiamas pasekmes? Kodl kompromisas - ne visada tinkama konflikto sprendimo strategija? Kada verta pasitraukti is konflikto? Konfliktas mano... viduje. Kas tai?

Jeigu Js teigiate, kad niekad nekonfliktuojate - pasitikrinkite savo puls: greiciausiai isvis negyvenate... Turbt supratote, k norjome pasakyti? Net ir labai ieskodami, sunkiai rastume zmog, kuris nebt kada nors sivls didesn ar mazesn konflikt. Kai du zmons pretenduoja vien ir t pat, sutikime, konfliktas neisvengiamas. Jeigu konfliktai neisvengiami, kodl gi neismokus... gerai konfliktuoti?

Truputis istorijos

Konfliktais labiausiai domisi trys mokslo kryptys: psichologija, politologija ir sociologija, nors daugiau ar maziau sias problemas liecia ir filosofija, pedagogika, istorija, karo mokslai, sociobiologija, netgi menotyra, matematika... Siuolaikin konfliktologija - reiksmingas teorinis ir taikomasis mokslas (vien JAV konflikt problemas tyrinja desimtys tyrimo centr; nuo XX a. 7-ojo desimtmecio pabaigos ruosiami konfliktologijos bakalaurai ir magistrai). Psichologijos moksle galima skirti du stambius konflikt tyrinjimo laikotarpius - XX a. pradzi - 6-j desimtmet ir 6-ojo desimtmecio pabaig dabartin laikmet. Pirmuoju periodu konfliktas nebuvo isskirtas kaip atskiras tyrimo objektas, o buvo placi koncepcij (pvz., psichoanalizs ar sociometrijos) sudtin dalis. Psichologus daugiausia domino arba konflikto padariniai, arba konflikto priezastys, bet ne pats konfliktas. Antrojo periodo pradzioje susidomta paciu konfliktu: pradta kurti konflikto psichologijos terminologija, m ryskti skirtingos konflikto sampratos. Trumpai apzvelgsime abiej period svarbiausias kryptis (A. J. Ancupov ir A. I. Sipilov, 1999).

161

/ laikotarpio kryptys: Psicho analitin. S. Freud laikomas vienu pirmj zmogaus konfliktiskumo koncepcijos krj. Nors jis daugiausia domjosi asmenybs vidiniais konfliktais (konfliktas - nuolatinis zmogaus dvasinio gyvenimo elementas), didziausias S. Freud nuopelnas yra tas, jog tarpasmenini konflikt priezasci jis patar ieskoti pasmonje. S. Freud pasekjas A. Adler teig, kad konfliktai kyla asmenybei bandant issivaduoti is nepilnavertiskumo jausmo ir stengiantis dominuoti vieniems pries kitus. K. Horney konflikt saltiniu laik nepakankam artimj, vis pirma tv, geranoriskum individo atzvilgiu. E. Fromm tvirtinimu, tarpasmeniniai konfliktai kyla, kai zmogus negali realizuoti asmenini tiksl ir poreiki. Etologin. Nobelio premijos laureatas K. Lorenz - pirmasis mokslininkas, iskls hipotez, jog pagrindin socialini konflikt priezastis individo ir minios agresyvumas. Pagal j, gyvno ir zmogaus agresyvumas niekuo nesiskiria; agresija - nuolatin gyvo organizmo bsena. Grupins dinamikos. Buvo pasilyta elgesio dinamins sistemos koncepcija: tampa kyla tada, kai pazeidziama pusiausvyra tarp individo ir aplinkos. Si tampa pasireiskia konflikto forma. Konflikto saltiniu gali bti, pvz., grups lyderio netinkamas veiklos stilius. Konflikto sprendimas asmenybs motyvacijos ir individ tarpusavio sveikos struktros reorganizacija. Frustracijos - agresijos. Pasilyta nauja konflikto hipotez: agresija visada kyla dl frustracijos; agresyvaus elgesio atsiradimas rodo egzistuojanci frustracij (frustracija - slegianti tampa, nerimas, neviltis ar pyktis, atsirandantys dl vidini ar isorini klici trukdanci siekti tikslo). Elgesio. Konflikto priezasci ieskoma ne tik biologinje elgesio prigimtyje, bet ir socialinje aplinkoje, kuri keicia gimtas individo savybes. Sociometrijos. Tarpasmeniniai konfliktai kyla dl zmoni emocini tarpusavio santyki j tarpusavio simpatij ir antipatij. Visi konfliktai - nuo tarpasmenini iki tarptautini - gali bti issprsti erdvje ,,perstatant" zmones pagal j tarpusavio emocin suderinamum. Interakcionistin. Laikoma, kad konflikto priezastys - socialinje tarpusavio sveikoje. Kylant individo nepasitenkinimui aplinka, atsiranda disharmonijos ir diskomforto pojtis. Nordamas juos panaikinti bei prisitaikyti prie aplinkos, individas imasi aktyvi veiksm. Prisitaikymo proceso metu ir kyla konfliktai.

162

Sociotropin. Konfliktai neisvengiami, nes juos sukelia socialiniai instinktai - baim, bandos jausmas, savs tvirtinimo poreikis ir kt. Sie instinktai paveldimi, todl ir konflikto saltiniai amzini. // laikotarpio kryptys: Teorin - zaidim. Sios krypties atstovai stengiasi sukurti universali tarpusavio sveikos konfliktinse situacijose ir konflikt sprendimo schem. vairs elgesio konfliktinje situacijoje stiliai apibendrinti isskiriant du pagrindinius elgesio tipus - kooperatyv ir konkurencin. Konflikto pagrindas nesuderinami tarpusavio sveikos dalyvi tikslai. Didelis dmesys teikiamas ir konflikto dalyvi motyvams. Konfliktai gali bti sprendziami konstruktyviai ir destruktyviai. Organizacijos sistem teorija. Tiria zmoni konfliktisko elgesio realiose situacijose stilius. Pagal nuostat konkurento atzvilgiu ir tiksl siekimo derin autoriai isskyr penkias elgesio strategijas, kurios gali pasireiksti konfliktinje situacijoje: konkurencij, prisitaikym, vengim, kompromis, bendradarbiavim. Deryb proceso teorija ir praktika. Tai perspektyvi taikomosios psichologijos kryptis. Tyrintojai sprendzia dvi problemas: kas lemia konfliktuojanci pusi pasiryzim pradti derybas ir kaip turt vykti deryb procesas. Pastaroji problema istyrinta geriau.

Konflikto samprata, tipai, sprendimas

Geriausias bdas issprsti konflikt-jo isvengti. Mes visi esame girdj s posak, taciau gyvenimo patirtis rodo, jog ne visada pavyksta to principo laikytis: kai du zmons vienu metu pretenduoja vien ir t pat, konfliktas tampa neisvengiamas. Konfliktas - tai priesing tiksl, interes, pozicij, nuomoni ar poziri susidrimas, rimti nesutarimai, kuri metu zmog uzvaldo nemalons jausmai arba isgyvenimai. Konflikto terminas yra kils is lotyn kalbos zodzio conflictus, kuris reiskia susidrim. Situacija vadinama prieskonfliktine, jeigu: · esant priespriesai (tiksl, interes ir t. t.) mes neisgyvename neigiam emocij (pvz., diskusij metu) · nemalons jausmai yra isgyvenami, nors mes j isoriskai neparodome ir atvirai neissakome savo priesing pozicij.

163

Beje, konfliktai - tai ne visada tai, kas yra ,,neteisinga", agresyvu ir pan. Konfliktai gali atlikti ir teigiam vaidmen: · konfliktas - santyki, proces vystymosi saltinis · konfliktas - signalas asmenybei keistis · konfliktas - galimyb suartti · konfliktas - galimyb ,,iselektrinti" temptus santykius. Pagrindiniai konflikt tipai yra tokie: 1. Vidiniai asmenybs konfliktai 2. Socialiniai konfliktai: · tarpasmeniniai · tarpgrupiniai · tarptautiniai. Bendravimo psichologija labiausiai domisi tarpasmeniniais konfliktais. Taciau sio tipo konfliktai, j motyvai yra paaiskinami lengviau, jeigu lygiagreciai yra analizuojamos ir sunkios asmenybs situacijos, kurios tiesioginiai ar netiesiogiai veikia tarpasmeninius santykius. Todl asmenybs konfliktams skirsime atskir skyrel. Vidini asmenybs konflikt tipai Jau minjome, kad sunkios asmenybs situacijos takoja ms tarpasmeninius santykius. Sunkioms asmenybs situacijoms priskiriami vidiniai sunkumai, krizs ir konfliktai. Beje, paminti sunki situacij tipai tik retais atvejais reiskiasi izoliuotai vienas nuo kito - dazniausiai jie tarsi ,,susisluoksniuoja" tarpusavy: vidiniai sunkumai provokuoja vidinius konfliktus; asmenybins krizs nulemia nauj vidini sunkum atsiradim ir pan. Vidiniai sunkumai - tai santykinai nesudtingos asmenybs vidins problemos: abejons, neryztingumas, nerasta iseitis, problemos sprendimo nebuvimas. Turbt nerastume zmogaus, kuris kada nors nebt isgyvens vidini sunkum. Asmenybs krizs - ilgai trunkantys asmenybs gyvenimo periodai, kuriems bdingi rysks psichologiniai pokyciai. Skiriamos raidos, neurotins ir traumins krizs. Galimas ir kitoks skirstymas (pagal veiklumo kriterij): gyvenimo veiksm krizs (,,nezinau, kaip toliau gyventi"); gyvenimo motyvacijos ir tiksl krizs (,,nezinau, dl ko gyventi"), gyvenimo prasms

164

krizs (,,nezinau, kam apskritai gyventi"). Krizs - tai sunkiausios asmenybs situacijos. Vidiniai asmenybs konfliktai apibrziami kaip astrs negatyvs, isgyvenimai, atsirad dl uzsitsusios vidini asmenybs struktr kovos ir atspindintys priestaringus rysius su socialine aplinka. Be to, dl neigiam asmenybs isgyvenim uzdelsiamas sprendimo primimas. Kas priskiriama vidinms asmenybs struktroms? Tai yra : Motyvai. Jie atspindi vairaus lygio ms siekimus (poreikius, interesus, norus, potraukius ir 1.1.) ir gali bti isreiskiami svoka ,,noriu". Vertybs. Jos gali bti asmenybs (,,Man vertinga") arba priimtos ms vien todl, kad si vertybi prisilaikoma visuomenje, arba jos yra kazkaip kitaip vertingos. Todl pazymkime sias vertybes svoka ,,reikia, reikalinga" (,,As turiu"). Savivert. Ji apibdinama kaip individo reiksmingumas paciam sau, kaip sav galimybi, savybi, savo vietos tarp kit vertinimas. Savivert atspindi ms pretenzij lyg, todl yra lyg savotiska ms aktyvumo ,,zadintoja". Savivert galima isreiksti svoka ,,galiu" arba ,,negaliu" (,,As esu"). Ms vidiniai konfliktai reiskiasi vairiose sferose: kognityvinje sferoje - As vaizdo priestaringumu, zemesne savivert, savo bsenos kaip psichologinio akligatvio vertinimu, abejonmis dl savo motyv ir pan. emocinje sferoje - emocine tampa, neigiamais isgyvenimais elgesio sferoje - veiklos kokybs ir intensyvumo kritimu, pasitenkinimo veikla kritimu, negatyviu emocinio bendravimo fonu. Sutrikusi asmenybs adaptacija, psichologinio streso sustiprjimas yra laikomi integruotais vis trij sfer rodikliais. Priklausomai nuo to, kurios asmenybs struktros ,,sivelia" vidin konflikt, skiriami tokie pagrindiniai vidini asmenybs konflikt tipai: 1. Motyvaciniai konfliktai. Jie bna trejopi: · Kai mes turime pasirinkti vien is dviej vienodai patraukli alternatyv (klasikinis pavyzdys - Buridano asilo situacija: negaldamas apsisprsti, is kurios sieno kupetos sti, jis is bado nudvs).

165

· Kai mes turime pasirinkti vien is dviej vienodai nepatraukli alternatyv (ne vienam pazstama situacija, kai ,,is dviej blogybi reikia pasirinkti mazesn"). · Kai tas pats tikslas, objektas turi ir patraukli, ir nepatraukli pusi (pvz., naujai silomas darbas yra geriau apmokamas, bet nedomesnis - k daryti?) 2. Morals (normatyviniai) konfliktai. Tai konfliktai tarp noro ir pareigos, tarp ,,noriu" ir ,,reikia" (pvz., noriu ir toliau gyventi laisv studentisk gyvenim, bet sukurta seima atnes daugyb ,,reikia"). 3. Kognityviniai konfliktai. J priezastis - kognicij (zini, sivaizdavim) priestaringumas. Pvz., ,,zinau, kad rkyti kenksminga" ir ,,zinau, kad as rkau". K daryti, kad nejausciau disonanso? Protingiausia -mesti rkyti (bet tam reikia valios!). ,,Zinau, kad as nerkau" puikiai dert prie anksciau paminto pirmojo teiginio. Taciau dazniausiai pasirenkamas paprastesnis kelias - nuneigiama, pakeiciama pirmoji kognicija: ,,Zala sveikatai yra isgalvota, be to, nerkydamas negalciau susidoroti su stresu ir t. t." Taip interpretav pirmj teigin, disonans sumaziname iki minimumo arba isvis imame jo nejausti. 4. Nerealizuoto noro arba menkavertiskumo komplekso konfliktai. Tai konfliktai tarp nor ir tikrovs, kuri blokuoja j patenkinim (pvz., noriu bti toks garsus, kaip Sabonis). 5. Vaidmen konfliktai. Sie konfliktai kyla, kai individas nesugeba suderinti keli atliekam socialini vaidmen, arba juos atlieka nekokybiskai ir dl to isgyvena (pvz., dirbantis studentas). 6. Adaptaciniai konfliktai. Jie pasireiskia kai nesutampa aplinkos reikalavimai ir zmogaus profesins, fizins ar psichologins galimybs (pvz., dispecerio darbas reikalauja nuolatins dmesio koncentracijos, gero dmesio paskirstymo ir perklimo. O tai bdinga ne kiekvienam). 7. Neadekvacios saviverts konfliktai. Saviverts adekvatumas priklauso nuo to, kiek individas yra savikritiskas, kaip jis vertina savo skmes ir neskmes. Pretenzij ir savo galimybi vertinimo issiskyrimas sukelia nerimastingum, emocinius ,,sprogimus" (pvz., aukstos pretenzijos ir nuolatins neskms, stengiantis jas realizuoti). Aptarti asmenybini konflikt tipai glaustai nusakomi 9.1 lentelje.

166

Vidiniai konfliktai gali turti teigiam ir neigiamu padarini, jie gali bti konstruktyvs (produktyvs, atveriantys perspektyvas) ir destruktyvs (griaunantys asmenybs struktras). Konstruktyviai sprendziami konfliktai padeda mums tobulti, formuoja adekvaci savivert, gilesn savs pazinim. Destruktyvs konfliktai neretai perauga gyvenimo krizes ir lemia neurotini reakcij susiformavim. Dazni ir ilgai trunkantys vidiniai konfliktai menkina veiklos efektyvum, gali stabdyti asmenybs raid, mes imame nebepasitikti savimi. Astrs vidiniai konfliktai zlugdo ir tarpasmeninius santykius, bendraudami tampame agresyvesni, nerimastingesni, dirglesni. 9.1 lentel. Pagrindiniai vidini konflikt tipai (A. J. Ancupov ir A. I. Sipilov, 1999)

Ypac daug problem mums kyla tada, kai vidinis asmenybs konfliktas perauga neurotin konflikt. Tai atsitinka tuomet, kai zmogui vidinis konfliktas yra labai svarbus, bet jis nieko negali pakeisti, neranda racionalios iseities is susidariusios padties. Jausdami nuolatin tamp, tampame dirgls, nebekontroliuojame savs, dirbame ir mokoms neproduktyviai. Dazniausiai skiriami tokie neurotini konflikt tipai:

167

1. Isterinis tipas: asmenybs aukstos pretenzijos nesiderina su realiomis aplinkos slygomis, su aplinkini keliamais reikalavimais. 2. Obsesinis-psichasteninis tipas: asmenybei bdingi priestaringi poreikiai, kova tarp nor ir pareigos ir pan. 3. Neurasteninis tipas: pasireiskia priestaravimu tarp asmenybs galimybi ir tarp sau keliam per dideli reikalavim. Ne paskutin vaidmen cia vaidina ir auksti dabartinio gyvenimo diktuojami reikalavimai zmogui.

Vidini asmenybs konflikt profilaktika Stai keletas patarim, kurie turt padti nepakliti vidini konflikt spstus: · Nusprskime, kas mums gyvenime yra vertinga, tikra. Gyvenimo princip laikymasis padeda isvengti daugelio situacij, susijusi su abejonmis, szins priekaistais ir pan. · Kita vertus, per didelis pastovumas, istikimyb sau gali reikstis ir kaip inertiskumas, konservatyvumas, silpnumas, nemokjimas prisitaikyti prie pakitusi slyg. Jei mums pavyks rasti jg savyje pakeisti prast nebeproduktyv egzistavimo bd, tai vidinius priestaravimus veiksime zymiai lengviau. Bkime lanksts. Realiai vertinkime situacij ir, jei reikia, keiskims. · Nusileisdami smulkmenose, nedarykime, kad tai tapt taisykle. Tarpusavy turi derti stabilios nuostatos, elgesio schemos ir adaptyvumas, lankstumas. · Tikkims geriausios vyki eigos. Optimizmas gyvenime - svarbus asmenybs psichins sveikatos rodiklis. · Nebkime savo nor vergai. Blaiviai vertinkime savo galimybes gyvendinti tuos norus. · Mokykims valdyti savo emocines bsenas, vali. · Nepamirskime vis pakoreguoti savo socialini vaidmen hierarchij. Stengdamiesi realizuoti visas vis vaidmen funkcijas, atsizvelgti aplinkini zmoni pretenzijas, neisvengiamai klimpsime vidin konflikt. · Labai svarbu - adekvati savivert. Per zema arba per auksta savivert daznai susijusi su nenoru arba su nemokjimu pripazinti sau svarbius dalykus. Toks vertinimo disonansas anksciau ar vliau atves vidin konflikt. · Nekaupkime problem, nenukelkim j ,, vliau", neuzimkim strucio pozicijos - ,,galva smlyje". Antra vertus, nesigriebkim vis problem sprsti iskart, isskirkime prioritetus.

168

· Stenkims nemeluoti. Jei negalim pasakyti tiesos - geriau issisukim nuo tiesioginio atsakymo: pakeiskim pokalbio tem, nuleiskim negirdomis, issisukime pajuokavimu... Melas gali sukelti kalts jausm, negatyvius isgyvenimus, tarpasmeninio bendravimo nesklandumus. · Filosofiskai zirkim gyvenimo neskmes. Gal kit kart pasiseks...

Vidini asmenybs konflikt sprendimas Jau minjome, kad vidinis konfliktas gali bti issprstas konstruktyviai ir destruktyviai. Konstruktyvus sprendimas grzina zmogui dvasin pusiausvyr, dingsta tampa, veikla tampa efektyvesn. Mes esame skirtingi, todl labai skiriasi ir ms pasirenkamos konflikt sprendimo strategijos: vieni pasineriame ilgalaikius apmstymus, kiti tuoj imams veikti, treti -,,skstame" savo emocijose. Ko gero, netgi nra vieno teisingo recepto: kiekvienas turime susikurti sav vidini konflikt sprendimo stili, ismokti konstruktyviai zirti juos. Beje, skirtingo temperamento zmons skiriasi pasirenkamais konflikt sprendimo bdais. Cholerikai paprastai visk sprendzia greitai, jiems geriau pralaimjimas nei uzsitss neapibrztumas. Melancholikai ilgai svarsto, msto nesiryzdami imtis veiksm. Taigi temperamentas takoja vidinio konflikto sprendimo dinamiskum: isgyvenim kilimo greit, j stabilum, individual ritm, intensyvum ir 1.1. Lyties faktorius taip pat svarbus konflikto strategij pasirinkimui. Vyrai racionalesni, kylant vis naujiems vidiniams konfliktams, jie link sukaupti si konflikt sprendim ,,rinkin", taciau nelink grzti prie ankstesni isgyvenim. Moterys kaskart is naujo kencia, sukaupt patirt jos lyg ir naujai isgyvena, ieskodamos galim naujo vidinio konflikto sprendimo bd. Vidinius konfliktus paprastai mes sprendziame ,,jungdami" savo psichologinius gynybos mechanizmus. Gynybos mechanizm termin pirm kart 1894 m. pavartojo austr psichiatras S. Freud. Psichologin gynyba - tai normalus, kasdien ,,dirbantis" psichikos mechanizmas. Psichologins gynybos mes tiesiog ismokstame gyvenimo bgyje. Sie mechanizmai mums padeda sukontroliuoti savo emocijas, kai patirtis pakuzda, kad emocij isgyvenimas ar demonstravimas gali turti neigiamus padarinius. Psichologin gynyba padeda palaikyti As vaizdo stabilum, issaugoti savigarb. Taigi gynybos mechanizmai gina mus nuo nerimo, kalts jausmo, nepriimtin impuls, vidini konflikt.

169

Neigimas ~ vienas anksciausiai susiformuojanci ir paprasciausi gynybos mechanizm. Neigdamas zmogus elgiasi taip, tarsi nebt baims saltinio arba jis bt netikras. Zmogus tarsi nenori pastebti to, kas gali sukelti baim, nerim, kalts jausm. Neigimas padeda sulaikyti savo neigiamas emocijas patekus sunki situacij. Prarandama adekvataus elgesio galimyb, nors pavojus ir nesumazja. Tai infantilus mechanizmas, nes neieskoma sprendimo, o apsiribojama problemos ignoravimu. Projekcija - nesmoningas savo neigiam savybi, jausm, elgesio motyv priskyrimas kitam individui. Projekcija pasireiskia perdtu asmens pastabumu, jautrumu toms zmoni savybms, kurias turi jis pats ir kurios yra nepriimtinos paciam (paciai). Regresija - ankstyvoje vaikystje susiformuojantis mechanizmas, padedantis uzgniauzti nepasitikjim savimi ir neskms baim. Pasireiskia nebrandaus elgesio stereotipais (pvz., nag kramtymu). Regresija reiskiasi nesmoningas zmogaus siekimas susilaukti aplinkini dmesio ar priversti kitus issprsti jo problemas. Pakeitimas - gynybos mechanizmas, kai priesiskumas, agresyvumas nukreipiamas nuo stipresnio ar reiksmingesnio subjekto kit asmen, objekt ar save (pvz., tv supykintas vaikas dauzo zaisl, bet nepuola tv). Nesmoningai pykcio objektas pakeiciamas tada, kai traumuojantis saltinis taip pat gali atsakyti agresyvumu arba atstmimu. Isstmimas - smoningas psichini reiskini salinimas is smons. Jis padeda sumazinti nerim arba kalts jausm, palaikyti teigiam savs vertinim. Is smons isstumti reiskiniai niekur nedingsta, jie egzistuoja pasmonje ir verziasi atgal smon vairiais bdais (pvz., sapnais).

170

Izoliacija - nesmoningas atsiribojimas nuo skausming, nerim kelianci jausm. Individas prisimena traumuojancias situacijas, nemalonius, j varginancius vykius ir nepatiria su tais vykiais susijusi emocij, nerimo. Introjekcija - kit zmoni vertybi, charakterio bruoz permimas siekiant isvengti grsms is j puss (pvz., vaikas perima tv pozir, paauglys vertina tai, k vertina jo bendraamziai).

Intelektualizacija - abstraktus emocini problem nagrinjimas, j perklimas teorin plotm, atsiribojimas nuo savo emocini problem pasineriant intensyvi intelekto veikl (pvz., ieskoma situacijos plius ir minus, sie aspektai analizuojami ir t. t.). Toks problem nagrinjimas turi aisk tiksl - individui ima atrodyti, kad jis valdo situacij. Sis mechanizmas issivysto ankstyvoje paauglystje. Sublimacija - isstumt nepriimtin potrauki, jausm, minci (seksualini ar agresyvi) nesmoningas transformavimas ir patenkinimas socialiai priimtinu bdu (pvz., kryba, moksliniai tyrinjimai, profesionalus boksas ir kt.). Sublimacija padeda isvengti nerimo, kur kl nepriimtinas potraukis ir suteikia pasitenkinim, kit zmoni pripazinim. Sublimacija -intelektualizacijos sudtin dalis. Racionalizacija - panasi ties priezasci radimas, siekiant paaiskinti savigarbai kenkiancius savo poelgius, norus (pvz., nuvertinama tai, kas nepasiekiama individui - pasakcios apie lap ir ,,neprinokusias" vynuoges principu; likimo, susiklosciusi aplinkybi sureiksminimas; kenkimo kitam pateisinimas - ,,vardan jo gerovs" ir pan.). Zmogus paprastai tiki savo aiskinimu, nelaiko jo racionalizacija. Racionalizacija - taip pat intelektualizacijos sudtin dalis.

Atvirkstinis reagavimas - toks gynybinis mechanizmas, kai zmogus savo elgesiu demonstruoja

171

visiskai priesingas nuostatas, kurios is tikrj jam yra nebdingos. Nesismoninta neapykanta paverciama demonstratyvia meile, sadistiniai impulsai - uzuojauta. Taigi socialiai nepriimtini poreikiai pakeiciami priimtinais (pvz., nejausdama tikros meils, motina perka vaikui graziausius drabuzius, zaislus. Tokiu bdu nesmoningai bandoma sau rodyti, kad ji visai nebloga motina ir pasislpti nuo galimos neigiamos aplinkini zmoni reakcijos). Kompensacija - nesmoningas arba smoningas individo siekimas veikti savo menkavertiskumo jausm, realizuojant savo tikslus kokioje nors gyvenimo srityje. Menkavertiskumo jausmas kartais kompensuojamas fantazijomis, svajonmis. Identifikacija nesmoningas zmogaus susitapatinimas su kitu zmogumi, zmoni grupe, kai tuo siekiama issaugoti rysius su zmogumi ar grupe ir pakelti savivert. Identifikacija - trys glaudziai susij psichiniai procesai: pirma, emociniais rysiais pagrstas susitapatinimas, tam tikros grups norm, vertybi permimas; antra, poziris kit zmog kaip savo paties tsin, savo bruoz, jausm, nor priskyrimas jam; trecia, savs sivaizdavimas kito vietoje, sigyvenimas kito zmogaus pasaul, permimas svarbi kitam zmogui vertybi. Identifikacija gali bti laikoma kompensacijos mechanizmo sudtine dalimi. Fantazija - bgimas nuo reali problem susijusi su vidiniu konfliktu, vaizduot. Fantazavimas - kompensacijos mechanizmo sudtin dalis. Gynybiniai mechanizmai, kuri paskirtis - padti zmogui adaptuotis ir issprsti asmenybinius konfliktus, tam tikromis slygomis gali sukelti priesing efekt - dezadaptacij ir nesibaigiant konflikt. Toks gynybini mechanizm nevienareiksmiskumas susijs su tuo, jog dazniausiai jie susiformuoja kaip ankstyvj gyvenimo tarpsni konflikt produktas. Todl psichologin gynyba vlesniuose konfliktuose ne visada bna efektyvi: per didelis gynybiskumas rodo nesugebjim pripazinti tikrovs tokios, kokia ji yra is tikrj Tai trukdo mums bendrauti ir realizuoti save.

172

Tarpasmenini konflikt tipai ir struktra Priminsime, jog socialiniams konfliktams priskiriami: tarpasmeniniai tarpgrupiniai tarptautiniai konfliktai.

· · ·

Siame skyrelyje kalbsime apie kasdieniame gyvenime aktualiausius tarpasmeninius - konfliktus. Dl ko dazniausiai kyla tarpasmeniniai konfliktai? Viena dazniausiai pasitaikanci konflikt priezasci - nesugebjimas pazvelgti situacij lanksciai, be isankstini nuostat. konfliktus su aplinkiniais lengviausiai sivelia uzsispyr, inertiski zmons, nepakenciantys priestaraujancio elgesio. Konfliktiski yra ir tie zmons, kuri pagrindinis gyvenimo tikslas - bet kokia kaina iskovoti aplinkini pripazinim, uzimti prestizin viet visuomenje. Konfliktams palankios slygos ir tuomet, kai yra keliami nereals reikalavimai aplinkai, slygoti per didelio savojo As idealizavimo. Tokiu atveju zmogus ima jaustis pranasesnis uz kitus, mano ess teisuolis, neklystantis, galintis nurodinti. Konfliktus taip pat gali slygoti pernelyg didelis konformizmas (D. Krech ir R. S. Crutchfield, 1992). Liepsnojant konfliktui, galimyb lengvai susitaikyti - itin menka. Konfliktuodami turime tiksl atstatyti pazeist savj vert, todl nusileisti priesininkui yra sunku. Dazniausiai manome, jog nusileisdami liksime pazeminti, todl uz savigarb kovojame, deja, ne visada etiskomis priemonmis. Konflikto atomazg nutolina ir kiti veiksniai. Konfliktuodami prarandame laiko perspektyv, telkiame dmes tik tai, kas vykta dabar. Ms mstymas pasidaro fiksuotas: gincydamiesi naudojams vis tais paciais argumentais, nesistengiame situacij pazirti nauju aspektu. Tyrimai rodo, kad zmons situacij ima vertinti kaip konfliktin, jeigu zvelgia tris dalykus: 1. Tam tikr tipisk tarpusavio sveik, elges (,,kovoja tarpusavy", ,,nori pasiekti savo", ,,nori rodyti savo ties", ,,raso skundus" ir 1.1.); 2. Egzistuojancius priestaravimus (,,nori skirting dalyk", ,,skirtingi interesai", ,,skirtingi tikslai" ir 1.1.); 3. Tam tikras emocijas (,,isgyvena", ,,kencia", ,,jaucia nervin tamp", ,,nusiteiks karingai" ir 1.1.).

173

vairiu pagrindu skiriami tokie tarpasmenini konflikt tipai: Pagal poreikius: 1. Istekli - kai konfliktai kyla dl materiali grybi; 2. Statuso ir vaidmen - konfliktai kyla nepasidalijus valdzia, takos sferomis, dl socialini vaidmen neatlikimo ir pan., Idj, norm, princip konfliktai. Pagal gyvenimo sfer: 1. Seimos, 2. Darbo, 3. Buitiniai, 4. Politiniai ir 1.1. Pagal pozityvi ir negatyvi konflikto element santyk: 1. Konstruktyvs, 2. Destruktyvs. Pagal trukm: 1. Trumpalaikiai, 2. Ilgalaikiai, 3. Uzsits, patek akligatv. Pagal pavaldum: 1. Horizontals - tarp vienodo statuso individ, 2. Vertikals - tarp pavaldinio ir vadovo, 3. Diagonalus - tarp vadovo ir netiesiogiai jam pavaldaus zemesnio statuso asmens. Pagal emocin tamp: 1. Aukstos tampos, 2. Vidutins tampos, 3. Zemos tampos. Pagal intensyvum: 1. Auksto intensyvumo, 2. Vidutinio intensyvumo, 3. Zemo intensyvumo. Pagal nukreiptum: 1. Tiesioginiai - nukreipti mus, 2. Salutiniai - tiesiogiai ms neliecia, taciau vis tiek zeidzia.

174

Pagal konflikto suklj: 1. 2. Aktyvus - patys isprovokuojate konflikt, Pasyvs - isgyvenate kito individo sukelt konflikt.

Pagal konflikto kontrol: 1. Kontroliuojami, 2. Nekontroliuojami. Yra ir daugyb kitoki skirstym. Beje, taip galima skirstyti ir tarpgrupinius, ir tarptautinius konfliktus. Konflikto struktra Kiekvienas konfliktas turi tam tikr objektyv turin: 1. Konflikto dalyviai: · Pagrindiniai konflikto dalyviai, kartais dar vadinami konkurentais, priesininkais. Daznai konflikte galima rasti asmen, pradjus konflikt iniciatori (taciau konflikto iniciatorius nebtinai yra neteisus!). Svarbus yra konfliktuojanci pusi statusas, kur nusako savo tiksl realizavimo galimybi lygis, individo ,,jga", isreiskiama jo fizinmis, materialinmis, socialinmis, intelektualinmis galimybmis, ziniomis, gdziais, jo socialine patirtimi, socialiniais rysiais. · Konfliktuojancius palaikantys individai ar grups (koalicijos). · Kiti dalyviai. Asmenys, kurie retkarciais bna susij su konfliktu, takoja j. Pvz., kurstytojas, pastmjs asmen konflikt. Vliau jis konflikte gali ir nebedalyvauti. Organizatorius - asmuo, planuojantis konflikto eig, jo rezultatus ir pan. 2. Konflikto objektas. Objektyviai egzistuojancios ar sivaizduojamos problemos, dl kurios kilo konfliktas, priezastis, branduolys. Konflikto objektu gali bti materialin, socialin ar dvasin vertyb, kurios siekia abu oponentai. 3. Aplinka. Slygos, kuriose vyksta konfliktas, kitaip tariant, tai mikro ir makroaplinka. Aplinkos vertinimas leidzia analizuoti konflikt kaip socialin situacij. Kiekvienas konfliktas taip pat turi ir psichologini turin: 1. Motyvai - vidin paskata pradti konflikt, siekiant patenkinti savo poreikius. Kartais bna gana sunku nustatyti tikruosius konflikto motyvus,

175

kadangi jie gali bti slepiami. Ms ,,aktyvintojais" konfliktinje situacijoje gali bti ir interesai, vertybs, tikslai. 2. Konfliktinis elgesys - konflikto dalyvi priesingos krypties veiksmai. Konfliktinis elgesys turi tam tikrus savo principus (pvz., jg ir laiko ekonomija, ,,smgiavimas" pazeidziamiausi oponento viet ir pan.), strategijas ir taktikas. Jas placiau aptarsime vliau. Konflikto dinamika Konflikto eig nusako dvi pagrindins svokos: konflikto etapai ir konflikto fazs. Konflikto etapai parodo konflikto raidos (nuo jo kilimo iki issprendimo) esminius momentus. Paprastai skiriami penki etapai: 1. Konfliktins situacijos atsiradimas. 2. Konfliktins situacijos suvokimas, sismoninimas. Kaip isoriskai tai pasireiskia? Pasikeicia ms nuotaika, pradedame riboti kontaktus su potencialiu ,,priesininku", pasidarome negeranoriski savo oponentui. 3. Atviros konfliktins sveikos pradzia. Kuris nors is oponent, sismonins konfliktin situacij imasi aktyvi veiksm (spjim, pareiskim, grasinim ir pan.). Savaime suprantama, konflikto iniciatorius greit sulaukia atsakomj veiksm. 4. Atviro konflikto pltra. Aktyviai reiskiamos savos pozicijos ir reikalavimai. 5. Konflikto issprendimas. Konflikto fazs glaudziai siejasi su konflikto etapais. Skiriamos keturios fazs, kurios konflikto metu cikliskai gali pasikartoti kelet kart: 1. pradin faz 2. kilimo faz 3. konflikto pikas 4. kritimo faz. Beje, kuo daugiau cikl konflikto metu pasikartoja, tuo kaskart menkesns galimybs j issprsti. Kaip tarpusavyje susij konflikto etapai, konflikto fazs ir konflikto sprendimo galimybs? Pazirkite 9.2 lentel.

176

9.2 lentel. Konflikto fazi ir etap santykis Konflikto faz Konflikto etapas Galimyb issprsti konflikt (%) 92%

Pradin

Kilimo Pikas Kritimo

Konfliktins situacijos atsiradimas. Konfliktins situacijos suvokimas, sismoninimas. Atviros konfliktins sveikos pradzia Atviro konflikto pltra -

46% Maziau nei 5 % Apie 20 %

Tarpasmenini konflikt sprendimas Strategijos Dabar pakalbsime apie tai, kaip mes sprendziame konfliktus, t. y. kokias pasirenkame konflikto strategijas. Paprastai skiriamos penkios strategijos: · Rungtyniavimas (dar vadinama konkurencija, laimti - pralaimti). Pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus, kitai pusei primetamas sau palankus sprendimas. Taciau si strategija retai atnesa ilgalaikius rezultatus, kadangi pralaimj mes pradedame priesintis mums primestam sprendimui, sabotuojame j. Siandien pralaimj, rytoj galime nebenorti bendradarbiauti. Si strategij tikslinga taikyti tada, kai turintis valdzi asmuo vardan grups saugumo ar gerovs eliminuoja priesiskai nusiteikus grups nar; kai sprendim reikia priimti greitai ir tam turima pakankamai valdzios; kai jauciama, kad kito pasirinkimo nra, o ir prarasti nebra k; kai situacija kritiska ir reikia reaguoti zaibiskai (G. G. Scott, 1987). · Prisitaikymas (dar vadinama nuolaida, nuslopinimas). Priimama oponento pozicija, savi interesai neginami. Siekdami bet kokia kaina palaikyti gerus santykius su oponentu, nuneigiame konflikto egzistavim. Beje, kartais tai bna svarbiau nei sav interes gynimas. Si strategija tinkama tuo atveju, jei konfliktas nra gilus, rimtas: neretai oponentas vertina tai, kad mes neeskalavome konflikto ir palaikme draugiskus santykius; tokie konfliktai greitai uzgsta patys. Prisitaikymas tinka ir tada, kai konflikto baigtis ypatingai svarbi ms oponentui, o mums - nelabai; kai sansai apginti savo interesus yra

177

labai menki. Si strategija netinkama, jei konfliktas yra rimtas. Nepatariama taikytis prie kito ir tada, jei oponentas visiskai to nevertina, nori paversti prisitaikym taisykle, neatsako geranoriskumu. · Vengimas (dar vadinama pasitraukimas, neveiklumas). Konflikto dalyviai nesiima joki aktyvi veiksm, neginamos savos teiss, su niekuo nesitariama dl sprendimo. Is konflikto pasitraukiama emociskai (pvz., tylima) arba fiziskai (pvz., iseinama is patalpos). Tokiu bdu is savs atimama galimyb paveikti situacijos eig. Be to, oponentas gali dar labiau pakelti savo reikalavimus; gali bti ir taip, kad ms pasitraukimas sukels atsakomj pasitraukim, ir problema isvis bus nebesprendziama; tiktina, kad mums pasitraukus, problema isaugs dar labiau. Niekada nenaudokite vengimo strategijos kaip bausms oponentui. Si strategija pateisinama tada, kai konfliktas neliecia tiesiogini ms interes ir mes nenorime tusciai eikvoti jg; kai ms nedalyvavimas jame netakoja konflikto raidos ir baigties. Vengimo strategija tinkama ir tada, kai tokiu bdu galima atkreipti dmes uzsitsusi kriz; kai esame beviltiskoje padtyje. Kai imame jaustis neteiss, taip pat esame link pasirinkti vengim... (G. G. Scott, 1987). · Kompromisas. Tai abipuss nuolaidos. Neretai ,,dalijimas pusiau" laikomas teisingiausiu sprendimu. Is tikro si strategija taikytina tik tada, kai oponent interesai yra visiskai nesuderinami; kai sprendim reikia rasti labai greitai; kai kiti bandymai sprsti problem buvo neefektyvs; kai mums svarbiau yra islaikyti bendravimo galimyb, negu pilnai apginti savo interesus. Taciau jei kompromiso buvo griebtasi iskart, gerai neisanalizavus kit galim sprendim, tai gali bti toli grazu ne pats optimaliausias konflikto sprendimo variantas. Juk viena is pusi galjo bti nerealiai ,,isptusi" savo reikalavimus, tad nuolaidos jai bt visai neskausmingos. Kitas netinkamo kompromiso naudojimo pavyzdys - kai ,,pusinis" sprendimas gana greitai ima nebetenkinti abiej pusi ir jo imama nebesilaikyti. · Bendradarbiavimas (dar vadinama laimti-laimti). Tai skmingiausia strategija: mes aktyviai dalyvaujame konflikto sprendime, giname savo interesus, atsizvelgiame oponento pageidavimus, randame abi puses tenkinant sprendim. Si strategija ypac naudotina tada, kai problemos sprendimas labai svarbus abiem pusms; kai su oponentu mus sieja ilgalaikiai ir artimi rysiai; kai abi konfliktuojancios puss sugeba isdstyti savo interes esm ir isklausyti priesing nuomon. Apie si strategij pakalbkime kiek placiau. Pagrindinis principas yra toks: "As noriu laimti, bet taip pat noriu, kad ir tu laimtum". Ar tai manoma? Paimkime pat paprasciausi pavyzd. Sakykime, dviems zmonms reikia

178

pasidalinti apelsin. Per daug nemstydami, js turbt pasilytumte j perpjauti pusiau (kompromisas). Galbt isgirstumte ir tok pasilym: vienam is j griebti apelsin ir pabgti (strategija "laimti-pralaimti"). O k daryti, kad bt gyvendintas principas "laimti-laimti"? Pirmiausia reikt suzinoti, kam siems zmonms reikalingas apelsinas. Kitais zodziais sakant, reikt issiaiskinti, kodl jie nori to, ko nori. Ms atveju gal isaiskt, jog vienas zmogus labai istrosks ir tuoj susispaus apelsino sultis burn, o kitas siandien keps tort, kur dedama apelsino zievels. Issiaiskinus poreikius ir tikslus, galima sustabdyti daugel konflikt, jiems dar nesiliepsnojus. Antra, konfliktinje situacijoje visada issiaiskinkite ne tik konfliktuojancij tikslus, bet ir poreikius. Ms pateiktame pavyzdyje istroskusio zmogaus tikslas - gauti apelsin ir isgerti jo sultis, o jo poreikis atsigerti. Tad gal jam tikt kitos sultys, arbata, kava? Gal bt jis mielai uz tai atiduot apelsin. K daryti, jei konfliktuojancij poreikiai sutampa? Pvz., gal ms atveju tikt kompromisinis sprendimas (sultis pasidalinti per pus), o gal vienas zmogus atiduot kitam visas sultis, jei mainais gaut uz tai kitoki sulci ir 1.1. Dar viena svarbi pastaba: principas ,,laimti-laimti" bus efektyvus tik tuomet, jei kit zmoni vertybs jums bus svarbios tiek pat, kiek ir js paties. Padarykite savo priesinink sjungininku. Taigi strategij ,,laimti-laimti" sudaro sesi pagrindiniai zingsniai (L. S. Vecer, 1996): I Zingsnis. Kontroliuokite emocijas, pakvieskite tai padaryti ir savo oponent: ,,As zinau, kad tu sudirgs. As sudirgs ne maziau nei tu. Bet jei mes norim issprsti problem, mes turim emocijas ,,atidti sal". Ar tu tam pasirengs?" Parodykit zmogui, jog js norite atsikratyti neigiam emocij ir tik tada judti toliau. 77 zingsnis. Pasilykite taisykles, kuri turt laikytis abi puss, sprsdamos konflikt: atidziai isklausyti vienas kit, nepertraukinti, nepykti ir nereiksti priesiskumo, net jei nesutinkama su girdtais teiginiais, gerbti vienas kit, stengtis suprasti priesing nuomon. Btina atskirti zmones nuo problemos, t. y. atakuoti problem, o ne oponent. Bkite ,,kieti" problemos atzvilgiu ir ,,minksti" - oponentui. Jei oponentas nesilaiko si taisykli, vadinasi, jis nra geranoriskas arba dar neatsikrats neigiam emocij: teks grzti I zingsn. Jei tai negelbsti, turbt teks rinktis vengimo, prisitaikymo ar rungtyniavimo strategij.

179

77/ zingsnis. Pozicij issiaiskinimas: issakomos nuomons, poziriai, vertinimai, pageidavimai. Sutelkite dmes interesus, o ne pozicij; ieskokite bendr su oponentu interes ir aiskinkite savo interesus. Btinai pripazinkite oponento interesus problemos dalimi, nenuneikite j. Pazvelkite situacij oponento akimis (bet tai nereiskia, kad turite sutikti su jo poziriu). Venkite sprendim apie oponento jausmus, viltis, veiksmus; nekritikuokite. Net jei pats bsite kaltinamas ir kritikuojamas, nugalkite atsakomosios atakos arba gynimosi pagund. Oponentui parodykit, kad jo dalyvavimas problemos sprendime yra svarbus; negaildami jam priskirkite ger abipusi idj nuopelnus. Tai bus gera terp tolesniam bendravimui. Patartina nekelti labai aukst reikalavim. Taciau k daryti, jei taip nesielgia js oponentas? Islikite tvirti ir pasakykite, kad js norite rasti garbing sprendim. tai daznai sureaguojama, nes teisingumo ir garbingumo bendravime siekia daugelis. IV zingsnis. Nustatykite paslptus norus ir interesus. Btent dabar js turite issiaiskinti, kodl zmogus pasielg taip, o ne kitaip. Taciau neklauskite tiesmukai: ,,Kodl tu nedarei to?" Geriau: ,,Kokia priezastis, kad tau pasirod geriausia pasielgti btent taip?" Kalbdami apie savo interesus, nuolat priminkite oponentui, kad jo interesus taip pat atsimenate. Detalus savo motyv atskleidimas daznai duoda ger rezultat: islaikoma rami atmosfera, parodomas js pozirio pagrstumas, oponentas situacij gali pazvelgti js akimis. V zingsnis. Alternatyvi variant pasilymas. Pasilykite (ir oponent skatinkite tai daryti) kuo daugiau problemos sprendimo variant. Kol kas nesistenkite vertinti t pasilym protingumo ir pagrstumo - tai stabdyt krybin proces; atskirkite variant paiesk nuo j vertinimo. Pabrzkite, kad dabar svarbiausia - sprendim gausa, o apie gyvendinim kol kas dar nekalbama. Vliau kartu atrinkite kelet geriausi pasilym, kurie galt tapti problemos sprendimo pagrindu. Siame zingsnyje svarbu islikti konstruktyviems, nekaitinti atmosferos praeities nuoskaudomis. Jei js oponentas btent taip ir pradeda elgtis, mandagiai sustabdykite j: pasakykite, jog pripazstate ir gerbiate jo jausmus (tai nuramins zmog). O po to priminkite, kad susirinkote cia btent dl ger ateities santyki, o ne praeities nuoskaud aptarti. VI zingsnis. Abipusiai naudingo sprendimo varianto primimas. Oponentui parodykite pliusus, kuriuos jam teikia priimamas sprendimas; tai rodys, kad js prisimenate jo interesus. Parodykite ir vertinkite oponento indl sioje sudtingoje konfliktinje situacijoje, padkokit uz geranoriskum. Bet kurio konflikto metu mes vertiname savo ir oponento interesus: ,,K as laimsiu...?", ,,K as prarasiu...?", ,,Kiek tai svarbu mano

180

priesininkui...?" Konflikto sprendimo strategija pasirenkama priklausomai nuo orientacijos savo arba oponento interesus. Vis galim strategij tarpusavio santykis parodytas 9.1 pav. (pvz., schema rodo, jog prisitaikymo strategija yra pasyvi, savi interesai patenkinami menkai, labiau orientuojamasi oponento interes patenkinim; konkurencijos strategija yra priesinga auksciau mintajai: siekiama patenkinti savus interesus, imamasi aktyvi individuali veiksm ir 1.1). Sav interes patenkinimo rodiklis

Oponento interes patenkinimo rodiklis

9.1 pav. Tomas-Kilmann tinklelis (pagal L. S. Vecer, 1996) Treciojo asmens vaidmuo sprendziant konflikt Kartais kilus tarpasmenin konflikt padeda issprsti treciasis asmuo, t. y. asmuo, kuris nra suinteresuotas kurios nors puss pergale ar pralaimjimu. Kaip mes turtume elgtis, koki psichologini rekomendacij laikytis, uzmus tarpininko pozicij? H. Cornelius ir S. Faire (1991) pataria: 1. Niekada nesusigundykime duoti patarimus, k konfliktuojancios puss turt daryti; mes galime pateikti nebent alternatyvius pasilymus. Konfliktuojantys asmenys turi elgtis taip, kaip nori patys, net jei j sprendimas mums atrodys neprotingas. 2. Nesitraukime aptarinjimus apie ,,siaubing" konfliktuojancij padt, nepulkime palaikyti vienos kurios nors puss, nes greit gysime nauj pries. Paaiskinkime jiems savo vaidmen: treciojo asmens paskirtis - ne

181

vertinti, o tik atspindti situacij, kurios turinys priklauso nuo konfliktuojancij. 3. Treciojo asmens tikslas - skatinti abiej pusi lankstum, atkreipti j dmes vienas kito pozir. Paprasykime priesinink, kad savo pozir pateikt ne kaip nepajudinamus faktus, o kaip savo nuomon: ,,Mano poziriu,..."; ,,As manau,..." ir pan. 4. Negatyvius konfliktuojancij teiginius paverskime pozityviais; reaguokime kategoriskus tvirtinimus ,,niekada", ,,nei vienas" ir pan. Jei kuris nors is konfliktuojancij pradeda aiskinti, ko jis nenori, pertraukime j ir paklauskime, o ko jis nort. 5. Kontroliuokime konfliktuojancij emocijas: jas reiksti galima, bet pulti - neleistina. Verbalizuokime emocijas (issakykime zodziais): ,,As matau, kad tai tave labai supykd (nuvyl, zeid, nulidino...). Garantuokime vienodas dalyvavimo slygas abiem pusms. 6. Bkime empatiski. Atskleiskim konfliktuojancij nesugebjim sijausti kito padt. 7. Naudinga kartkartmis paprasyti priesininkus pakartoti tai, k jie k tik girdjo: esant emocinei tampai daznai negirdima, k sako priesininkas. 8. Nuolat akcentuokime, kad dl kai ko jau pasiektas susitarimas. Orientuokime priesininkus veiksm: ,,K js galvojate daryti toliau?" Pripazinkime ir priimkime kaip fakt abiej pusi vertybi, stili, poziri skirtingumus. 9. Bdami treciaisiais asmenimis konfliktinje situacijoje, nevaidinkime ,,gelbtoj". Turime rasti aukso vidur tarp abejingumo ir perdto sitraukimo kit problemas. Netiesioginiai konflikto sprendinio bdai Psichologijoje be tiesiogini konflikto sprendimo bd (kai konflikt sprendzia pacios konfliktuojancios puss arba padedamos trecij asmen), skiriami ir netiesioginiai konflikto sprendimo bdai. Pagrindinius principus trumpai ir apzvelgsime: · Jausm isliejimo principas: negesinkime ,,uzsidegusio" zmogaus jausm, nesikiskime, tegul jis issilieja. Jei jis save gerbia, galbt po valandls jo neigiami jausmai priesininkui pasikeis teigiamus: ,,Gal as cia ir per daug... Juk jis turi ir neblog savybi..." · Pozicij pasikeitimo principas. Tai universalus konflikto mazinimo bdas, tinkantis ir seimoje, ir darbe, ir student grupje. Konfliktuojantieji

182

prasomi ,,persiknyti", susikeisti pozicijomis ir ginti jau priesing pozicij. Sis bdas labai veiksmingas, nors sunkus. · Agresijos apnuoginimo principas: patartina nepastebimai suvesti konfliktuojanciuosius, kad jie padiskutuot, pazaist, pasportuot ir pan. · Oponento priverstinio klausymo principas. Konfliktuodami paprastai menkai girdime savo priesinink, daugi daugiausia tik fiksuojame jo intonacij, nes ruosiame savo triuskinancias replikas. Konflikte dalyvaujantis psichologas ar kitas autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo ginc ir, pries atsikertant, liepia pasakyti k tik girdt priesininko replik. Tada oponentai ne tik isgirsta vienas kit, bet ir ismoksta siklausyti savus zodzius. · Pajuokavimo principas. Jei konfliktas nra per daug sisaknijs, vertt visk nuleisti juokais - dmesys nukreipiamas kitur, issiblaskoma ir atsipalaiduojama.

Konfliktisk asmenybi tipai

Turbt visi turime pazstam, kuri privengiame, vadindami juos konfliktiskais zmonmis. Psichologai paband suskirstyti konfliktiskas asmenybes tipus. 1. Demonstratyvus tipas. Nori bti dmesio centre, gerai ,,pasirodyti". Jam nebdingas racionalus elgesys. Vengia kruopstaus, sistemingo darbo, gerai prisitaiko prie vairi aplinkybi. Kilus konfliktinms situacijoms, jauciasi visai neblogai, lengvai sivelia pavirsutiniskus konfliktus, grisi savo ,,kentjimais" ir istverme. Konfliktuodamas nesirenka vengimo strategijos. 2. Rigidiskas tipas. Tiesmukiskas ir nelankstus. tarus, bdinga paaukstinta savivert. Is aplinkini nori paklusnumo, nuolatinio savo reiksmingumo patvirtinimo, garbinimo. Nevertina situacijos pokyci, labai sunkiai priima aplinkini zmoni pozirius, nelinks skaitytis su kit nuomonmis. Nekritiskas sau, liguistai zeidus, jautrus sivaizduojamam arba realiam neteisingumui. 3. Nevaldomas tipas. Impulsyvus, nepakankamai save kontroliuojantis, nenuspjamo elgesio. Daznai agresyvus, issaukiantis, pretenzingas. siaudrins gali nebekreipti dmesio visuotinai priimtas bendravimo normas. Nesavikritiskas, neskmi atveju links kaltinti kitus. Nemoka planuoti veiklos, nesugeba realizuoti savo plan gyvenime. Is gyvenimo patirties nepasimoko. 4. Pedantiskas tipas. Sau ir kitiems kelia padidintus reikalavimus, skrupulingai atlieka savo darb. Labai nerimastingas, jautrus aplinkini

183

pastaboms. Gali nutraukti rysius su draugais vien todl, kad jam pasirod, jog j zeid. Kencia pats nuo savs, labai isgyvena dl neskmi, j neretai kankina nemiga, galvos skausmai ir pan. Isoriskai stengiasi neparodyti savo emocini isgyvenim. Nesugeba vertinti reali grups nari tarpusavio santyki. Aplinkini gali bti nemgstamas dl keliam aukst reikalavim, kurie suprantami kaip kabinjimasis. 5. ,,Nekonfliktiskas" tipas. taigus, siek tiek nenuoseklaus elgesio, priestaringo vidinio pasaulio. Vertinimai - nenuosekls, priklausomas nuo aplinkini nuomons, daznai - bevalis. Nepakankamai numato perspektyv, orientuotas lengvai pasiekiam situacin skm. Retai apmsto savo poelgi padarinius, nesugeba analizuoti aplinkini zmoni poelgi priezasci. Links kompromisus. Priminsime, kad, kilus konfliktui, nereikt apsiriboti ms oponento priskyrimu tam tikram tipui. Ne maziau svarbu yra vertinti ir tokius asmenybs ypatumus kaip polinkis rizik, tarumas, uzdarumas, priklausomumas nuo kit, mstymo stilius, kompleksuotumas, nuostat visuma.

Tarpasmenini konflikt profilaktika

Aptarme vairius konflikt sprendimo bdus. Natraliai kyla klausimas, o kaip reikt elgtis, siekiant konflikt isvengti? K reikia daryti, kad problemin situacija bt sprendziama konstruktyviai? Atsakyti galtume taip: yra du svarbiausi dalykai -pakeiskime savo poziri situacij ir elges joje (tai nelengva!) bei paveikime oponento elges (o tai padaryti dar sunkiau). Pirmiausia aptarsime savs koregavimo galimybes prieskonfliktinje situacijoje. Prieskonfliktin situacija dazniausiai neatsiranda staiga, o subrsta laipsniskai. Svarbiausia yra laiku pastebti, jog emocin tampa pasidar per auksta (pakinta mimika, gestikuliacija, veidas parausta, kinta kalbos tempas ir tembras). Tokiu atveju rekomenduojama nedelsiant ,,grzti" normali tarpusavio sveik: · sziningai pripazinti, kur teiss esame mes, o kur - oponentas · pajuokauti, pakeisti pokalbio tem · nusileisti, jei tai mums nra svarbu · pasakyti, kad nesame dar gerai isstudijav sios problemos ir nortumt prie jos sprendimo grzti kit dien (kai nurims emocijos). Reikt neuzmirsti ir to, kad ne visada btent tikra nesantarv sukelia konflikt tarp zmoni: neretai mes tiesiog nesugebame suprasti oponento

184

motyv, skirtingai nei jis zirime problem. Jeigu ms oponentas yra is tikro neteisus, daznai nra btina jam tai rodinti. Jeigu vis tik apie tai partneriui pasakyti reikia, nedarykime to viesai, prie liudinink, nestumkime oponento ,, kamp", neverskime jo vis akivaizdoje atgailauti. Neuzmirskime, jog konfliktiskumo lyg veikia ir ms psichikos bsena, kuri dienos bgyje kinta: nuovargis, fiziologin organizmo bsena, netgi bjaurus oras gali isprovokuoti ms irzlum. Todl mokkime vertinti savo bsen ir laiku save sustabdyti. Silome dar kelet patarim. Negatyvios emocijos, atsirandancios situacijai kintant ne pagal ms numatyt ,,scenarij," provokuoja konflikt. Todl patartina bti numacius ne tik geriausi, bet ir blogiausi situacijos pltots variant. Be to, is aplinkini per daug nesitikkime, mokkime daryti gera, nelaukdami uz tai apdovanojimo. Kaip pataria garsusis D. Karnegis (Carnegie), nuosirdus (o ne suvaidintas) domjimasis zmogaus problema ir sypsena taip pat gali uzkirsti keli konfliktui. Sypsodamiesi mes padrsiname bendravimo partner; sypsena sukelia atsakomj simpatij ms atzvilgiu. Neuzmirskime ir sveiko humoro jausmo. Tinkamas pajuokavimas tinkamu laiku - puikus konflikto priesnuodis! O kaip paveikti oponento elges, norint issaugoti konstruktyvi situacijos eig? Niekada nereikalaukime is aplinkini nemanomo: to, ko jie nesugeba, ko jie negals suspti atlikti, ko jie visiskai nenori daryti. Tokie reikalavimai neisvengiamai isprovokuos konflikt. Taip pat neturkime iliuzij, kad zmog galima radikaliai ir greitai perauklti pagal ms nor. Aukljimas, o tuo labiau peraukljimas - ilgas procesas. Svarbu pasiekti, kad pats zmogus nort pasikeisti, kad jis suprast, jog pasikeitimas labiausiai reikalingas jam paciam, o ne kitiems. Nepatartina pradti sprsti sudtingas problemas, jei ms bendravimo partneris yra sudirgs, pavargs, agresyviai nusiteiks ar pan. Jau minjome, jog kai mus kamuoja panasi bkl, taip pat rekomenduotina atidti problemos sprendim. Jeigu reikia issprsti kelet komplikuot problem, pradkite nuo paprasciausios, vis pereidami prie sudtingesni. Daug informacijos apie nepalanki situacijos eig gali suteikti ms bendravimo partnerio nezodinis elgesys - jo mimika, gestai, kno judesiai, balso ypatumai ir kt. Tai vertin, greiciau pajusime konflikto grsm. Dazna ms daroma klaida - ne tik oponento pozicijos kritikavimas, bet ir jo asmenybs puolimas. Nordami apginti savo interesus, parodykite oponentui, jog suprantate ir jo pozicij (turbt ir pats taip elgtumts, jei btumt jo vietoje). ,,Minksta" pozicija oponento atzvilgiu padeda susvelninti situacij ir j

185

skmingai issprsti. Oponento neigiamos emocijos greiciau isseks, jeigu jam leisime issikalbti, nepertraukinsime jo. Nepamirskime, kad negatyvios emocijos gali bti susijusios ir su kategorisku ms kalbos tonu, kuris sukelia jam atsakomj nor gincytis. Savo bendravimo partnerio niekada nestatykime beviltisk padt: zeistas ir pazemintas jis bus pasirengs bet kokiam konfliktui. Nes juk svarbiausia - issaugoti savo orum ir garb.

Pasvarstykite: · Kai ms realusis ir idealusis As labai skiriasi, vienas is neproduktyvi saviverts klimo bd yra uzsimerkti pries savo realj As ir tuo paciu idealizuoti save savo paties akyse. Kurie gynybiniai mechanizmai leidzia mums tapti aklais ir kurciais tam, kas griauna ms idealj As? sivaizduokite, jog du troleibuso keleiviai, stovintys greta js, karstai susigincijo dl vieno is j vezamo didelio bagazo, uzimancio dal prajimo. Kaip reaguosite s konflikt? Koki konflikto sprendimo strategij bt protingiausia pasirinkti siuo atveju? Pasaul mes suvokiame per savo paci prizm. Bendraudami sunkiai atsikratome isankstini nuostat ir stereotip. Paanalizuokite savo pozirius. Kurie j yra pavojingi js bendravimui, t. y. gali isprovokuoti tarpasmeninius konfliktus? Ar galima juokauti konflikto metu? Kodl?

·

·

·

LITERATRA

186

187

10. E. BERNE TRANSAKCINS ANALIZS TEORIJA

· · · · Ar suaug zmons zaidzia zaidimus? Kaip nuostatos save ir kitus veikia bendravim? Kada ir kaip parasome savo gyvenimo scenarij? Vaikas... suaugusiame zmoguje. Kas tai?

siuos ir daugyb kit klausim atsak amerikieci psichologas ir psichoterapeutas Eric Berne (1910-1970), sukrs originali teorij, kuri jis pavadino transakcine analize. Autorius zmoni bendravim pazvelg neprastu, visai nauju zvilgsniu. Apie tai - sis skyrius.

Transakcijos ir asmenybins pozicijos

E. Berne bendravim analizuoja kaip tam tikrus mainus: zmogus X siuncia zmogui Y pranesim (t. y. jam kazk pasako; nuzvelgia; mosteli ranka ar pan.), o pastarasis, reaguodamas tai, atsako jam zodiniu arba nezodiniu bdu. Tok ,,pasikeitim" kontaktais E. Berne pavadino transakcija. Pateiksime transakcij pavyzdzi: 1. X: Kada egzaminas? Y: Poryt. 2. X: Y: 3. X: Y: Ar nori sokolado? (Patenkintas nusisypso). (Atsisveikindamas pamojuoja). (Nusiuncia jam oro bucin).

Transakcijose gali bti pateikta ir paprasta, ir sudtinga informacija. Transakcijos gali bti geranoriskos partnerio atzvilgiu - tai vadinama paglostymu (E. Berne vartoja termin stroking) ir piktavaliskos - tai vadinama driais. E. Berne teigimu, kiekviena asmenybei bdingos trys As bsenos -Vaiko, Tvo ir Suaugusiojo. Kitaip tariant, tai yra tarsi trys skirtingi bendravimo lygiai, tarsi trys socialins pozicijos, vien is kuri mes pasirenkame

188

konkrecioje bendravimo situacijoje. Beje, bendravimo procese pozicijos gali nesunkiai keisti viena kit, nors yra nemazai ir toki zmoni, kuri elgesiui bdingiausia viena kuri nors pozicija. Dabar smulkiau aptarsime mintas vidines pozicijas. Tvo pozicij (nuostatas, elges) paprastai mes perimame is savo tv. Bendraudami is Tvo pozicijos mes kalbame autoritariskai, kategoriskai, esame link kitus dogmatiskai vertinti ir kaltinti, mgstame ironizuoti, nurodinti ir drausti, pretenduojame bti teisuoliais. Antra vertus, bendraudami is sios pozicijos, mes bname uzjauciantys ir besirpinantys, link paskatinti ir apginti, palaikyti, paguosti ir patarti. Taigi Tvo pozicija gali bti dvejopa: kritiskas Tvas arba besirpinantis Tvas. Kai mes veikiame, jauciame, mstome taip, kaip tai dar ms tvai, mes esame Tvo bsenoje. Pateiksime kelet siai pozicijai bding frazi pavyzdzi: ,,Tu privalai"; ,,Sito tau negalima"; ,,Kiek tau kartoti vien ir t pat"; ,, Jis visiskas kvailys"; ,,Nenukabink nosies"; ,,Vargselis"; ,,Lauke salta, apsirenk"; ,,Pirmiausia nusiramink" ir 1.1. Suaugusiojo pozicija nepriklauso nuo asmenybs amziaus. Ji paremta ms patirtimi, turima informacija, smoningais sprendimais. Sioje bsenoje, anot E. Berne, veikiama vertinant realyb, savo galimybes ir racionaliai isskaiciuojant. Bendraudami is Suaugusiojo pozicijos, mes bname dalykiski, objektyvs, dmesingi, sugebame isklausyti kit. Priimdami sprendimus, remiams ne nuostatomis, stereotipais, emocijomis ar nuotaikomis, o faktais, j lyginimu. Sakiniai formuluojami be emocij, konkreciai, jiems bdinga argumentacija, uzduodami atviro tipo klausimai. Pateiksime kelet siai pozicijai bding frazi pavyzdzi: ,,Jei palygintume su..."; ,,As galvoju, kad..."; ,,Raktus palikau darbe"; ,,Jei ir toliau taip lis lietus, atostogas teks atidti" ir pan. Vaiko pozicija savyje slepia t maz mergait ar t maz berniuk, kuriais mes buvome vaikystje. Si asmenybs pozicija gali bti labai vairi, kadangi ir vaikai bna labai vairs. Bendraudami is laisvo, natralaus Vaiko pozicijos mes nesirpiname dl aplinkini reakcijos, spontaniski, smalss, zaismingi, natrals, nelogiski, svajingi, taciau kartu gali reikstis ms agresyvumas, nepaklusnumas, nekantrumas, piktdziugiskumas, egoizmas, tingumas. Jei mumyse prabunda prisitaikantis Vaikas, mes jauciame gd ir kalt, esame baimingi, bejgiai, delsiantys, susivaldantys, galvojame apie pasekmes. Mes laikoms susitarim, norm, esame kukls ir nuolanks, trokstame pagyrimo. Jei bendraujame is ,,mazojo profesoriaus" Vaiko pozicijos, bname intuityvs, krybingi, originals, be to, sugebantys

189

manipuliuoti kitais: mes zinome, kada reikia verkti, norint k nors pasiekti, kada - bti ramiems ir pan. Bendravimas is Vaiko lygio neturt bti tapatinamas su suaugusio zmogaus nebrandumu. Anot E. Berne, tai geriausia asmenybs dalis, kuri leidzia pajusti gyvenimo dziaugsm, isgyventi meil ir kt., jeigu mes teisingai su ta dalimi elgiams. Pateiksime kelet Vaiko pozicijai bding frazi pavyzdzi: ,,Taip tau ir reikia"; ,,As nesugebsiu"; ,,Kaip norciau sokolado!"; ,,K man daryti?"; ,,Palikit mane ramybje" ir kt. Zemiau pateikti pavyzdziai leis dar geriau suprasti trij aptart vidini asmenybs pozicij skirtumus. Reakcija siuolaikinio dailininko paveiksl: As-Tvas: As-Suaugs: As-Vaikas: Kazkokie kliedesiai! Ir k tai galt reiksti? Prie paveikslo nurodyta ir kaina - trys simtai penkiasdesimt lit. O, kokios nuostabios spalvos! Reakcija (jaunos sekretors pavlavim darb: As-Tvas: As-Suaugs: As-Vaikas: Vargsel atrodo taip, lyg nebt aki sumerkusi si nakt. Jeigu ji nesugeba apskaiciuoti savo laiko, kiti darbuotojai gali bti nepatenkinti. Norciau ir as mokti taip linksmintis, net nematydamas laikrodzio. Reakcija kopst sriubos kvap: As-Tvas: As-Suaugs: As- Vaikas: Kopstai tikrai naudingi, jie palaiko ms seimos sveikat. Kopstuose daug vitamino C. Niekas neprivers mans valgyti t dvokianci bjaurast!

Teorijos autorius nurodo, kad svarbu ne tik tai, is kurios vidins pozicijos mes kalbame, bet ir tai, kuri pasnekovo pozicij mes vien ar kit fraz adresuojame. Tvo pozicij mes nukreipiame tas frazes, kuriomis lyg ir sutinkame, kad viskas bt vertinama dogmatiskai, kritiskai, kuriomis parodome savo nuolankum arba, atvirksciai, parodome nepasitenkinim mums siunciamais pamokymais, kaltinimais ar vertinimais. Pvz., ,,Man gda, kad as nepaskambinau jam"; ,,Tai tu tinginys, o ne as!" ir kt. Suaugusiojo pozicij siunciami tie pranesimai, kuriais mes norime gauti informacijos, pasitarti. Pvz., ,,Kodl sitoje grafoje nerasytas skaicius?"; ,,Nusprendziau stoti KTU" ir kt. Kreipimasis Vaiko pozicij paprastai bna susijs su jausmais, emocijomis.

190

Pvz., ,,Pirmiausia tu nusiramink"; ,,Gal galtum jau nebepykti ant mans..." ir kt.

Transakcij tipai

Papildancios transakcijos Transakcijos vadinamos papildanciomis, jei pranesim, pasist is tam tikros vidins As pozicijos, asmenyb sulaukia norimos reakcijos is kitos asmenybs tam tikros As pozicijos. Pvz., du zmons gali bendrauti kaip TvasTvas, kai aptarinja savo vaik studentisk gyvenim; kaip Suaugs-Suaugs, kai sprendzia koki nors problem; kaip Vaikas-Vaikas, kai kartu linksminasi. Toks bendravimas yra nekonfliktiskas ir, anot E. Berne, atitinka sveikus zmogiskus santykius. Pateiksime pavyzdzi (Tvo, Suaugusio ir Vaiko pozicijas atitinkamai zymsime raidmis T, S, V): X: Y: X: Y: Koks vadybininko atlyginimas? Pradziai - du tkstanciai lit. Tu man tikrai patinki. Tu man taip pat patinki.

X:

As taip jaudinuosi dl savo mamos sveikatos, kad negaliu susikaupti ir rasyti referat. Tu susitark su dstytoju ir vaziuok kokiai savaitei pas

Y:

191

X: Y:

As taip siuts, kad tuoj ismesiu t prakeikt kompiuter pro lang! Ir kas tave taip supykd? K tu pasieksi, ismesdamas kompiuter?

Persikertancios transakcijos Persikertancios transakcijos atsiranda tada, kai siunciam pranesim atsakoma netikta arba nepageidaujama reakcija. Tokiu bdu yra pakeiciama bendravimo kryptis, zmons lyg nusisuka vienas nuo kito, atitolsta. Persikertancios transakcijos gali vesti konflikt. Pateiksime pavyzdzi: X: Y: Kiek dabar valand? Tu amzinai kazkur skubi!

X: Y:

Ar tu galsi siandien vakare atvaziuoti paimti mane is darbo? Siandien as turiu tkstant darb! Aists gimtadieniui turiu parvezti tort, veterinarui reikia parodyti kat, o tu dar nori mane pasodinti prie masinos vairo!

192

X: Y: X: Y:

Klausyk, einam kur nors pasilinksminti! Kada gi tu pagaliau surimtsi! Kiek kart tavs reikia prasyti sutaisyti buto uzrakt?! O kiek man reiks maldauti, kad isskalbtum marskinius?!

Paslptos transakcijos Tai sudtingesnis transakcij tipas. Nuo papildanci ir persikertanci transakcij jos skiriasi tuo, kad bendravimo procese vienu metu cia dalyvauja daugiau negu dvi As bsenos. Kitaip tariant, po socialiai priimtina transakcija yra maskuojama tikroji transakcija, kuri yra numanoma. Taigi bendraujama iskart dviejuose lygmenyse - socialiniame ir psichologiniame (zr. 10.1 pav.).

10.1 pav. Dvigub transakcij modelis (E. Berne, 1992) Sis transakcij tipas yra patogus ir ms mgstamas: juk bet kada galime issiginti psichologinio lygmens, o socialinis lygmuo yra saugus ir priimtinas. Pateiksime studento (X) ir students (Y) pokalbio pavyzd. Psichologinio lygmens, t. y. numanomas, transakcijas pavaizduosime

193

trumpomis rodykllmis, o j tekst uzrasysime skliausteliuose. Socialinio lygmens transakcijos, kaip prasta, vaizduojamos istisinmis rodyklmis.

X: Gal uzeikime pas mane kavos? As gyvenu vienas.. .(Tu man patinki...) Y: Is tikro lauke salta. Kava bt ne pro sal... (Tu man patinki taip pat...) Dar vienas pavyzdys. sivaizduokite save (Y) automobili parduotuvje apzirinjant patinkant model. Prie js prieina pardavjas (X) ir sako: X: Tai ms puikiausias sportinis modelis, bet jis jums per brangus. (Sprendziant pagal tavo isvaizd, tas modelis tikrai ne tau)

Pardavjo sistas pranesimas gali suaktyvinti arba js As-Suaugusiojo bsen, arba As-Vaiko bsen. Priklausomai nuo to, nuskambt visai skirtingi atsakymai. Js vidinis Suaugusysis atsakyt mazdaug taip: ,,Taip, js teisus, mano pajamos neleidzia man nusipirkti tok automobil". Na, o js maistingas vidinis Vaikas turbt sukilt pries tok ,,zeidim": ,,As perku s automobil! Tai kaip tik tai, ko ieskojau". Taigi, analizuodami transakcijas, mes galime giliau pazinti save, smoningai reguliuoti tarpusavio santykius, takoti kitus ir vertinti aplinkini zmoni poveik mums.

194

Piesdami skirtingo dydzio apskritimus, pavaizduokite savo As bsenas: Tvo, Suaugusiojo, Vaiko. Kitaip tariant, didziausiu apskritimu zymkite t bsen, kuri labiausiai reiskiasi jums bendraujant, ir atvirksciai, maziausiu apskritimu - reciausiai besireiskianci bsen. Pateiksime piesinuk pavyzdzi:

Psichologins pozicijos

Bendravime yra labai svarbu, kokios nuostatos save ir partner mes prisilaikome. Kitaip tariant, gyvenime zmogus uzima teigiam arba neigiam pozicij savo ir kit atzvilgiu. Jis gali nusprsti: As esu stiprus. As esu kvailas. As esu garbingas. As esu nenormalus. As esu siaubingas. As esu angelas. As visk darau neteisingai. As niekad neklystu. As geresnis uz kitus. As nenusipelniau gyventi. Zmons yra nuostabs. Zmons man duos visko, ko as noriu. Mans niekas nemyli. Zmons yra simpatiski. Zmons niekada nedaro kitiems gera. Visos auksciau pamintos pozicijos is esms yra tokios pozicijos: ,,As geras" arba ,,As blogas" ir ,,Tu geras" arba ,,Tu blogas". E. Berne aptaria galimus keturis pastarj pozicij derinius (zr. 10.2 pav.): 1. ,,As geras ir tu geras". Tai skm nesanti, sveikos asmenybs pozicija, kuri pradeda formuotis dar vaikystje. Jei tvai skatina vaik, dziaugiasi juo, pripazsta jo laimjimus, ima formuotis pozityvi nuostata supant pasaul. Btent tokia nuostata mums padeda bti laimtojais, turti patikim draug ir veiklos partneri, konstruktyviai sprsti problemas.

195

2. ,,As geras, o tu blogas". Tai dominavimo pozicija, kuria stengiamasi parodyti savo pranasum vairiausiose srityse (,,as stiprus, teisingas, puikus"). Be to, tuo paciu siekiama sumenkinti, pasmerkti, pazeminti kit (,,tu egoistas, silpnas, klystantis"). Si pozicija yra projekcin: kiti zmons kaltinami dl t savybi, kurios bdingos paciam kaltinanciajam. Tokio tipo zmons iesko tikr ar sivaizduojam pries, aplink save sja baim ir pykt. Tai zmons, kurie nuolat jauciasi apgauti ar persekiojami ir todl apgaudinja ar persekioja kitus. 3. ,,As blogas, o tu geras". Tai savs zeminimo, bejgiskumo, nepasitikjimo savimi pozicija. Tokiems zmonms reikalinga globa, pagalba. Save zeminancios nuostatos ima formuotis dar vaikystje, kai tvai uzima pozicij ,,As geras, tu blogas", o vaikas statomas pozicij ,,As blogas, o tu geras". Sios pozicijos zmons atitolsta nuo kit, yra link depresij. 4. ,,As blogas ir tu blogas". Tai beviltiskumo pozicija, neretai asmenyb atvedanti alkoholizm, narkomanij. Visas pasaulis suvokiamas kaip juodas, blogas, kuriame nemanoma pasitaisyti. Tokios nuostatos ima formuotis vaikystje, kai tvai labai demonstruoja savo pranasum, neleidzia vaikui mstyti ir veikti paciam. Vaikas ima blogai galvoti ir apie save, ir apie tvus.

10.2 pav. E. Berne psichologini pozicij rombas

196

Zaidimai, kuriuos zaidziame

E. Berne zmoni tarpusavio santykius pazvelg neprastai: jo teigimu, didzij ms gyvenimo dal sudaro psichologiniai zaidimai, turintys tam tikras taisykles, zaidjus ir numanom baigt. Is psichologinio zaidimo gaunama tam tikra nauda (dazniausiai - psichologin), taciau zaidimai paprastai baigiasi sukeldami nemalonius jausmus visiems zaidimo dalyviams. Taigi sie zaidimai nra linksmi. Zaidimus mes zaidziame nesmoningai arba smoningai, juos nuolat kartojame (ypac - mgstamiausius) su tais paciais ir naujais partneriais. Turbt ir js esate pastebj, kad kartais kartojate tuos pacius zodzius ta pacia intonacija, o keiciasi tik vieta ir laikas. Zaidim E. Berne apibrzia kaip serij paslpt papildanci transakcij, nepertraukiamai sekanci viena paskui kit, su aiskiai numatoma baigtimi. Kad bt aiskiau, pateiksime zaidimo ,,Pabandyk... Taip, bet..." pavyzd. sivaizduokite, jog kalbasi dvi draugs: X: Zinai, jauciuosi pavargusi, nieko nebenoriu, nra nuotaikos. Y: Tai siandien nesimokyk, pailsk, iseik pasivaikscioti. X: Taip, bet reikia rasyti referat... Y: Pabandyk susitarti su dstytoju. Gal atidt savaitei..? X: Taip, gal ir atidt, bet pasivaiksciojimu nuotaikos sau nepakelsiu... Y: Tai gal nueik pas gydytoj? X: Taip, bet ten tokios eils... Y: Tai gal suorganizuojame kok vakarl? Pasilinksmintume. X: Taip, bet tai brangiai kainuot... Y: Tai gal pabandyk... (Ir 1.1. Po kurio laiko sivyrauja tyla). Koki psichologin naud is sio zaidimo gavo X? Js turbt pastebjote, kad zaidimo metu socialiniame lygmenyje vyk procesai (,,Padk man!") neatitiko to, kas vyko psichologiniame lygmenyje (,,Bet tau tai nepavyks!"). Atviras tekstas cia tebuvo kauk, o svarbiausia buvo paslpta informacija. Taigi X gauta psichologin nauda yra ta, kad ji atsidr dmesio centre. Antra, X parod, kad jos draug Y ne tokia jau ir protinga, jei nesugeba patarti. Kaip bt galima nutraukti zaidim ,,Pabandyk... Taip, bet..."? Tiesiog zaidziancio s zaidim reikt tiesiai paklausti: ,,O kaip tu pats galvoji sprsti savo problem?"

197

Taigi zaidimai trukdo atviriems, garbingiems tarpusavio santykiams. Mes zaidziame is As-Tvo bsenos, kai kartojame savo tv zaistus zaidimus. Mes zaidziame is As-Suaugusiojo bsenos, kai zaidziame smoningai. Mes zaidziame is As-Vaiko bsenos, kai zaidimai yra susij su ankstyvaisiais ms isgyvenimais, su vaikystje priimtais sprendimais apie save ir kitus. E. Berne apras daugyb zaidim. Vien j pavadinimai jums turbt sukels jausm, kad tai jau kazkur anksciau girdta, vyk: ,,Jeigu as bciau..."; ,,K pasakys zmons?"; ,,Pazirk, k per tave padariau"; ,,Jeigu ne tu, tai as galciau..." ir 1.1. Jeigu jus sudomino E. Berne poziris ms bendravim kaip psichologinius zaidimus, btinai perskaitykite jo knyg ,,Zaidimai, kuriuos zaidzia zmons".

Gyvenimo scenarijus

E. Berne teigimu, mes jau vaikystje susikuriame nesmoning savo gyvenimo plan - gyvenimo scenarij. Kad ir kaip bt keista, psichologinis scenarijus turi labai daug k bendro su teatro scenarijumi. Ir viename, ir kitame yra tam tikri vaidmenys, dialogai, veiksmai, scenos ir siuzetai, vedantys kulminacij ir pasibaigiantys teatro scenos (gyvenimo) uzsklanda. Psichologinis scenarijus - tai asmenybs gyvenimo veiksm planas, kuris numato, kok tiksl bus orientuota asmenyb ir kokiu bdu to tikslo bus siekiama. Savo gyvenimo dram zmogus vaidina nesmoningai; tik retais atvejais si drama atsitiktinai gali bti sismoninta. Asmeniniai ms scenarijai kartais bna panass sentimentali dram, kartais - fantastinius nuotykius, tragedij, fars, roman, linksm komedij ar nuobodzi pjes. Zmoni vaidinamos dramos gali bti konstruktyvios, destruktyvios ar neproduktyvios, t. y. niekur nevedancios. Kaip yra sukuriamas gyvenimo scenarijus? Vos gims vaikas ima kaupti informacij apie j supant pasaul. Pirmieji teigiami arba neigiami kontaktai su aplinka sukelia pirmuosius pojcius, kurie nulemia paci ankstyviausi informacij apie save, savo vertingum. Vaikai, kurie svelniai glaudziami prie krtins, kuriems sypsomasi, kurie snekinami, kaupia visai kitoki informacij, negu tie kdikiai, kurie paimami rankas su nerimu, priesiskumu ar baime. E. Berne nuomone, pirmieji vaiko savo atzvilgiu isgyventi jausmai greiciausiai ir yra ta galinga jga, kuri takoja vis gyvenimo plan (scenarij), uzimam psichologin pozicij gyvenime bei vaidinamus vaidmenis. Salia vaiko visada

198

yra tvai, seneliai ar kiti suaugusieji, kurie siuncia vaikui pacius vairiausius pranesimus: ,,Tu niekada nieko nepasieksi". ,,Vien dien tu tikrai tapsi zymiu". ,,Tu siaubingas vaikas". ,,Neabejoju, tu ne viso proto". ,,Tu ltas kaip vzlys". ,,Mums bt geriau be tavs". ,,Tu tiesiog gims bti kunigu". Kaip matome, vaikystje mes gauname daugyb ms gyvenim programuojanci pranesim: apie mokymosi naud ir savo galimybes, apie religingum, apie poils, apie sveikat ir t. t. Vaikas, kur nubaudzia uz nesutikim su suaugusiu, gali padaryti isvad: ,,Nereikia mstyti paciam". Vaikas, kurio rodomi jausmai ir emocijos yra kritikuojami, gali nusprsti: ,,Nereikia jausti" arba ,,Nereikia rodyti savo jausm". Tokias isvadas vaikas laiko negincijamomis tiesomis, kuri laikydamasis tampa ,,geru berniuku" arba ,,gera mergaite", nes klauso savo tv. Taigi iki septyneri met mes parasome savo gyvenimo scenarij, o paauglystje s ,,krin" papildome naujais faktais, priartiname j prie realybs. Ir visa tai vyksta giliai pasmonje. Kaip jau minjome, scenarijai gali bti patys vairiausi. Taciau turbt tiksliausia juos bt skirstyti tris grupes: laimtojo, pralaimtojo ir nelaimtojo. Laimtojas - tai tas zmogus, kuris sugeba pasiekti scenarijuje numatyt tiksl (tapti lyderiu, zymybe, specialistu, o galbt, jei to trosko, atsiskyrliu ar pan.). Taigi kiekvienas zmogus pats sau nusprendzia, ar jis yra laimtojas (kartais mums is sono gali atrodyti priesingai...). Laimtojui svarbu ne tiek skm gyvenime, kiek autentiskumas, galimyb bti savimi. Laimtojas realizuoja savo individualum ir vertina tai kituose. Jis atsiskleidzia, o ne kuria kitiems patinkant savo paveiksl. Pralaimtojas - tai tas zmogus, kuris nepasiekia gyvenimo scenarijuje numatyto tikslo. Pralaimtojo pozicijos mes ismokstame dar vaikystje. Tam turi takos konfliktai, grubumas seimoje, sunkus fizinis darbas, aukljimo ypatumai ir kt. Nordami susidoroti su siomis problemomis, vaikai ismoksta manipuliuoti savimi ir kitais. Sie ,,gdziai" islieka ir suaugus; tai tampa elgesio norma. Pralaimtoj galima pazinti is kalbos. Jis daznai atsigrzia praeit: ,,Jei as bciau veds kit..."; ,,Jei as bciau grazi..."; ,,Jei as bciau turtingas..." Kartais pralaimtojas ,,sikimba" ateit, laukia is jos stebuklo: ,,Kai as baigsiu

199

mokykl..."; ,,Kai pagaliau uzaugs vaikai..."; ,,Kai as praturtsiu..." Dar viena pralaimtoj kategorija su baime laukia bsim nelaimi: ,,O kas, jei as neteksiu darbo..."; ,,O kas bus, jei as jam nepatiksiu..." Taigi pralaimtojai - tai abejonse paskend zmons, praleidziantys gerus dabarties sansus. Tai zmons, kurie patys sau trukdo matyti, girdti, jausti ir suprasti; save ir kitus jie mato kreivame veidrodyje. Beje, pralaimtoj kategorijai priskiriami ir tie, kurie pasiekia gyvenimo tiksl, taciau per didele kaina: uzima issvajot post tampa lyderiu, taciau mainais uz tai ,,gauna" opalig, insult infarkt... Pralaimtojai yra ir tie, kurie gyvenimo scenarijuje numato sau mirt (savizudyb, mirt nuo vzio ar pan.) ir j gyvendina. Nelaimtojas - tai toks zmogus, kuris niekuo nerizikuoja, nelaimi ir nepralaimi. Jis niekada netampa lyderiu, jis yra pilkas ir nepastebimas, jo niekas nepasigenda. Tai zmogus, kuriam ,,ir taip gerai". O koks js gyvenimo scenarijus? Dar nevlu j pakeisti. Tik pazindami save, sismonindami vaikysts isgyvenimus ir sprendimus, galime pagaliau pradti gyventi cia ir dabar, nutraukdami t keist beviltisk pasikartojim grandin, kuri vadinama gyvenimo scenarijumi.

Pasvarstykite: · · · · · · Ar galite pavadinti save zmogumi, turinciu mgstam As bsen? Ar keiciasi js As bsen portretas, priklausomai nuo aplinkybi, pvz., namuose? Universitete? Vakarlyje? Ar keiciasi js As bsen portretas, bendraujant su skirtingais zmonmis? Paprasykite savo draug (draug) nupiesti js As bsen portret. Ar sis ir js piestasis - panass? Jei skiriasi, kodl? Kokia is mint psichologini pozicij jums artimiausia? Kaip manote, kokie yra js mgstamiausi zaidimai?

200

201

11. TARPKULTRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI

· · · · · Kodl eksporto rinkodarininkams ypac svarbios issamios verslo paproci ir praktikos zinios? Ar visada galime vadovautis ms elgesio normomis? Su kokiais bendravimo barjerais galime susidurti kitose salyse? Kokie drabuziai priimtini komandiruotse? Kaip vairi kultr atstovai supranta punktualum?

Siandieninio zmogaus bendravimo patogumui tarnauja telefonai, faksai, internetas. Siandien panorj galime is vieno zemyno greitai patekti kit ir tenai pirkti prastus gaiviuosius grimus, vitrinose matyti kitas prastines prekes, zirti CNN ar pamgtas kelioni laidas. Mus lengvai gali uzliliuoti mintis, kad tai reiskia ir kultr suartjim. Nezirint to, kad pasaulis siuolaikini komunikacijos priemoni ir tarptautins rinkos dka ,,sumazja", mes netampame vis didesnio atskir kultr supanasjimo liudininkais. Futuristas J. Neisbit raso, kad ateityje ,,svedai taps dar labiau svedais, kinieciai - dar labiau kinieciais, o pranczai, tesergsti mus Dievas, dar labiau pranczais." Darbo uzsienyje skm labai priklauso nuo to, kaip perprantame skirtumus tarp ms ir kit sali kultros ir kiek stengiams prie j prisitaikyti. Mes visi didziuojams savo salimi, savo kultra, savo laimjimais, taciau, gerbdami ir pazindami kultr bei laimjimus kit, tuo besididziuojanci, gysime j pasitikjim ir pagarb.

Kaip elgtis svecioje salyje?

Paklausus zmoni, kurie daug keliauja po vairias pasaulio salis, kokios yra didziausios bendravimo klitys, dazniausiai isgirstame vienintel atsakym: vis pirma kalba. Bendraujant su kitos tautybs zmonmis, reikt pasistengti ismokti bent jau pagrindines mandagumo frazes. Taip parodytume, kad norime juos suprasti ir gerbiame j kultr. Net jeigu suklysime, sios pastangos bus deramai vertintos. Derdamiesi su uzsienio partneriais, dazniausiai kalbame ne gimtja kalba. Kalbant kita, ne gimtja kalba, ,,isslysta" daugyb kalbos atspalvi, taigi galima netiksliai isreiksti savo mintis arba suprasti kitus.

202

Skirtingose salyse smojingumas ir humoras suprantamas nevienodai. Didziojoje Britanijoje zmogus, nesublizgjs smoju, laikomas kvaileliu; taciau jeigu Vokietijoje per dien pasakysime daugiau nei vien smaikstyb, bsime palaikyti juokdariu. Salyse, kuriose pagarba svarbiau uz visk, savo humor reikia pasilaikyti sau. Kitas ne mazesnis barjeras, iskylantis bendraujant su uzsienieciais nezodiniai, neverbaliniai impulsai, sklindantys is judesi, drabuzi, manier. Sutikus kit zmog, visada reikia is pradzi suprasti, ar galime vadovautis msiskomis elgesio normomis. Nuo kultros tradicij priklauso vairios tarpasmeninio nuotolio zonos, taip pat zmogaus saviraiska mimikos bei gest kalba. Atsidrus uzsienyje, geriausia laikytis sveci priimancios salies paproci net tada, jei mums labai sunku juos suvokti. Zinoma, niekas negali is karto perprasti vis paproci bei kitos salies taisykli, bet apie svarbiausius paprocius, ypac apie draustinus dalykus, kuriuos dazniausiai lemia religija, kiekvienam dert gauti informacijos. Reikia zinoti, kad mecetes ir daugel pagod (Ryt Azijos sventyklos) neleidziama eiti apsiavus. Net per kaitr neleidziama pusnuogiams apzirinti baznyci ir cerkvi Piet Europos salyse. Laisva turist apranga privert viesbuci darbuotojus Ispanijos salose rastu prasyti savo sveci neateiti vakariens su sortais. Renkantis drabuzius komandiruotei uzsien ar primim, niekada neuztenka paisyti vien tiktai klimato slyg. Jeigu nieko tikra nezinote, samprotaukite konservatyviai. Apsirenkite taip, kaip susitikim su auksciausias pareigas uzimanciu js mons asmeniu. Js isvaizda turi bti ne rkianti, bet daranti spd ir btinai profesionali. Pries atsaking komandiruot uzsakykite, kad js vizitin kortel isverst tos salies, kur vykstate, kalb ir isspausdinkite tai kitoje kortels pusje. Sia puse kortel teikite jus priimanciam zmogui. Atkreipkite dmes vizitines korteles, kurias teikia jums. Vizitini korteli dizainui ir spausdinimui dedama daug darbo, todl pasistenkite deramai tai vertinti. Suzinokite, ar toje salyje, kur keliaujate, vertinamas mokslinis laipsnis (tai galioja Pranczijoje, Vokietijoje, Sveicarijoje, Korjoje, Singapre, Kinijoje, arab salyse ir daugelyje Piet Amerikos valstybi). Jeigu tai priimtina, uzrasykite ant vizitins kortels visus savo turimus laipsnius. Amerikieci mokslininkas R. Gesteland (1997) pasil sistem, pagal kuri visi tarptautinio verslo paprociai ir praktika logiskai sugrupuoti tam tikrus modelius. Pristatydamas savo teorij, R. Gesteland pirmiausia atsako klausim, kodl eksporto rinkodarininkams ypac svarbios issamios verslo paproci ir praktikos zinios:

203

Tarptautiniame versle tikimasi, kad pardavjas taikysis prie pirkjo. (Sudarant tarptautin sandr pirkjo padtis esti palankesn. Jis gali nepaisyti kultrini skirtum, nebent nort dertis dl kuo palankesni slyg). · Tarptautiniame versle tikimasi, kad atvyklis taikysis prie vietos paproci. Pateikdamas vairi kultr elgesio versle modelius, R. Gesteland perspja, kad nra dviej derybinink, kurie elgtsi visiskai vienodai, net jei abu priklauso tai paciai kultrai. Taigi yra isskiriami elgesio modeliai, kurie reiskia kultros tendencijas, t. y. bruozus, bdingus daugumai, bet, suprantama, ne visiems aptariamos kultros verslininkams. Panagrinkime juos issamiau.

·

Orientacija dalykinius reikalus ir orientacija tarpusavio santykius

Kaip teigia R. Gesteland (1997), siuolaikiniam pasauliui bdingas toks verslo kultr pasiskirstymas: 1. orientacija dalykinius reikalus; 2. orientacija tarpusavio santykius (zr. 11.1 lentel). Verslininkai, orientuoti dalykinius reikalus (OR), daugiausia dmesio skiria uzduotims, o tie, kurie orientuojasi tarpusavio santykius (OS) zmonms. OS zmons mieliau dirba su seimos nariais, draugais ir gerai pazstamais asmenimis ar j grupmis - su tais, kuriais galima pasitikti. Jiems nesmagu dirbti su nepazstamais, ypac jei sie uzsienieciai. Konfliktai kyla tuomet, kai reikalus orientuoti eksporto rinkodarininkai bando pradti versl santykius orientuotose rinkose. Dauguma OS zmoni laiko OR atstovus kyriais, agresyviais ir pernelyg tiesmukais. OR verslininkai mano, kad j partneriai, atstovaujantys OS kultrai, daznai be reikalo atidlioja sprendimus, neturi savo nuomons, yra tiesiog nenuspjami. Kadangi OR zmons yra dalykiski ir gana lengvai pradeda dirbti su nepazstamais, eksporto rinkodarininkai paprastai gali greitai uzmegzti tiesiogin kontakt su potencialiais pirkjais tose rinkose. Pavyzdys - Jungtins Amerikos Valstijos. Amerikieciai, galbt todl, kad yra isaug itin dinamiskoje, vairi kultr visuomenje, dalykinius reikalus su nepazstamais verslininkais aptaria gana lengvai. Tok atvirum iliustruoja telemarketingo populiarumas. Kasmet

204

amerikieciai perka gamini ir paslaug uz daugiau kaip 300 milijard doleri is visiskai nepazstam asmen telefonu. Sitokia dalykinius reikalus orientuota rinkodara reiskia, jog tarp pardavjo ir pirkjo tra vienintelis rysys - kliento telefono numeris. Suprantama, net Amerikoje, kuo didesnis ir sudtingesnis sandris, tuo daugiau pirkjas nors zinoti apie pardavj. Taciau svarbiausia, kad reikalus orientuotose kultrose rinkodarininkai gali uzmegzti kontakt su perspektyviu pirkju be jokio isankstinio paruosimo, bendravimo ar rysi. Grieztai tarpusavio santykius orientuotose rinkose verslo rysius galima pradti tik tada, kai pazstate reikalingus asmenis arba gebate suruosti visk taip, kad btumte jiems pristatyti. Visoje OS pasaulio dalyje planuokite uzmegzti rysius su galimu klientu ar partneriu netiesiogiai, tarptautins mugs ar prekybos misijos metu, arba padedami treciosios salies pristatymo. Tam idealiai tikt aukstas pareigas uzimantis asmuo arba organizacija, pazstama abiem pusm. Uzmegzti kontakt gali padti ms salies ambasados komercijos skyrius, prekybos ir pramons rmai, prekybos asociacijos, gal net bankas. Verslo derybos paprastai trunka daug ilgiau OS kultrose nei OR salyse. Kultrose, orientuotose dalykinius reikalus, apie reikalus kalbama jau pirmojo susitikimo metu. OR verslininkai labai pasitiki rastiskomis sutartimis. OR salyse derybose gali dalyvauti teisininkas, su kuriuo konsultuojamasi. OS kultros pirmiausia pasitiki tarpusavio santykiais, kurie, j manymu, padeda isvengti nesusipratim bei sprsti problemas. OS rinkose pirmiausia susidraugaujama, o tik paskui sudaromas sandris. OS kultrose nepasitikjimas nepazstamais asmenimis, ypac uzsienieciais, daznai vercia pareignus delsti. Pavyzdziui, ,,Volksvvagen" bendrovei prireik devynerius metus trukusi deryb, kad susitart su Kinijos valdzia dl automobili gamyklos atidarymo; ,,McDonald's" kompanija dirbo daugiau kaip dvylika met, kol susitar su tuometine soviet valdzia dl pirmj restoran statybos. Klientas ar partneris is OS kultros nori bti tikras, kad ne tik kompanija, bet ir js asmeniskai imsits atsakomybs uz bendros veiklos skm, kad palaikysite glaudzius asmeninius rysius. Reikia laiko, kantrybs ir kartais gelezini kepen pltojant patikimus santykius OS rinkose. Panasu, kad isgrimai pagreitina rysi tvirtinimo proces Ryt Azijoje - taciau tik tarp vyr. Moterys tuose vyriskos draugysts ritualuose vis dar yra nepageidaujamos.

205

11.1 lentel. Verslo kultr pasiskirstymas -orientacija dalykinius reikalus ir orientacija tarpusavio santykius (R. Gesteland, 1997, p. 18) KULTROS . ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS Siaurs ir germaniskoji Europa Didzioji Britanija Siaurs Amerika Australija ir Naujoji Zelandija Piet Afrika KULTROS. NUOSAIKIAI ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS Lotyn ir Ryt Europa Vidurzemio jros regionas Honkongas, Singapras KULTROS. ORIENTUOTOS I TARPUSAVIO SANTYKIUS Arab valstybs Didzioji Afrikos dalis Lotyn Amerika Didzioji Azijos dalis

OR bei OS verslo kultros skiriasi ir savo bendravimo bdu. Derybininkai is OR sali vertina tiesi, atvir, nesudting kalb, o derybininkai is OS daznai mieliau vartoja netiesiogin, subtil, vingr stili. Sis skirtumas yra didziausias nesusipratim tarp OS ir OR verslo zmoni saltinis. OR derybininkai, bendraudami su kitais, siekia bti teisingai suprasti. Jie net didziuojasi tuo, kad sako tai, k galvoja, ir galvoja tai, k sako. Pavyzdziui, oland verslininkai visiskai pagrstai garsja tiesmukiskumu. OS kultrose tiesumas ir atvirumas, taip vertinami OR salyse, reiks nesubrendim ir naivum, gal net arogancij. OS kultrose tik vaikai ir suvaikj suaugusieji sako tai, k galvoja, nes jie kitaip nemoka bendrauti. OS derybininkai pirmenyb teikia harmoningiems ir sklandiems tarpusavio santykiams. Jie slepia savo emocijas, ypac neigiamas, stengiasi issaugoti harmonij, atidziai kontroliuodami savo kalb ir veiksmus, kad nezeist ir nestumt aplinkini nemaloni padt. Sios kultros atstovai nekantravimo, susierzinimo, nusivylimo ar pykcio rodym suvokia kaip harmonijos ardym ir laiko tai

206

siurkstumu bei zeidimu. OS salyse reputacij praranda abi puss, kai prie pasitarim stalo vienos puss derybininkas pradeda karsciuotis. Asmuo, parods savo pykt, t. y. pasielgs vaikiskai, praranda reputacij. Be to, atvirai demonstruodamas pykt, jis privercia ir kit pus prarasti reputacij. Daugiau nieko ir nereikia, kad net ir perspektyviausios derybos atsidurt aklavietje. Daugelis japon, kin ir Pietryci Azijos zmoni zodel ,,ne" laiko keiksmazodziu. Kad nezeist, jie verciau sumurms: ,,Tai gali bti sunku" arba ,,Mes turime tai pasigilinti". Populiars atsakymai ,,Galbt" ir ,,Tai bus nepatogu." Kai Ryt Azijos derybininkai pakeicia tem ar tiesiog nutyla, daznai tai reiskia: ,,Pamirsk tai." Pavyzdziui, daugelis atvykstancij Japonij mano pasiek susitarim, nes j partneriai kelet kart jiems pasak ,,taip", lyddami t ,,taip" daugybe sypsen ir palinksjim. Taciau visai nebtinai tai reiskia sutikim. Neuzmirskite, kad japonai bet kuria kaina vengia nuomoni priesiskumo arba konfrontacijos. Jeigu jie priversti atsakyti tiesiai uzduot klausim, galvoja, kad privalo sutikti, nenordami sudrumsti js harmonijos. Jie nemato jokios problemos dl to, kad vliau pasirodys su visiskai priesingu sprendimu, priimtu kompanijos reikal ir gerovs vardan. Mandagus azijieci, arab, afrikieci ir lotyn amerikieci bendravimo bdas padeda issaugoti harmonij. To, k jie sako prie deryb stalo, tikroji prasm daznai bna numanoma, t. y. prasm aiskja is konteksto bei aplinkos. JAV antropologas E. T. Hali sugalvojo sias kultras tiksliai apibdinant termin - ,,plataus konteksto" kultros. Kai kalba siaurs europieciai, siaurs amerikieciai, australai bei Naujosios Zelandijos gyventojai, didzioji prasms dalis bna akivaizdi, t. y. isreiskiama zodziais. Klausytojas sugeba suprasti, kas sakoma, nekreipdamas ypatingo dmesio kontekst. E. T. Hali tai pavadino ,,siauro konteksto" kultromis. Dan mokslinink M. Djursaa, istyrusi Danijos, Vokietijos bei Didziosios Britanijos verslinink elges, teigia, kad visos mintos Europos kultros, be abejons, priklauso siaurajam kontekstui, taciau skirtumai tarp j taip pat akivaizds. Britai akivaizdziai labiau nei arabai link dalykinius reikalus ir siauresn kontekst, bet kartu jie daug labiau nei j kolegos danai ir ypac vokieciai link plat kontekst bei tarpusavio santykius.

207

Formalios ir neformalios verslo kultros: statusas, hierarchija, valdzia bei pagarba

Formalios kultros paprastai bna susiskirsciusios hierarchijas, kurios atspindi nari padt ir valdzi. Tuo tarpu neformalios kultros labiau vertina egalitarines (pranc. galitaire - lygyb) visuomenes su mazesniais statuso bei valdzios skirtumais. Sunkum kyla, kai verslininkams is egalitarini kultr prireikia bendrauti su partneriais is hierarchija pagrst visuomeni. Laisvas neformalus bendravimas piktina auksto rango zmones is hierarchini kultr. Is kitos puss, neformali kultr atstovai gali palaikyti formalaus elgesio partnerius niriais, nedraugiskais, pasiptusiais arba arogantiskais, per daug sureiksminanciais statuso bei uzimam pareig svarb. Nesusipratim bt isvengta, jeigu abi puss suvokt, kad skirtingas elgesys versle priklauso nuo skirting kultros vertybi. Manoma, kad neformalios kultros vertina visuomens nari lygyb, o formali kultr vertybi sistema apima hierarchijas ir visuomenins padties skirtumus. Formalumas visada susijs su padtimi visuomenje (statusu), organizacijos struktrine hierarchija bei su tuo, kaip isreiskiama pagarba auksto statuso asmenims. Tarptautins rinkodaros specialistai turt zinoti, ar bendrauja su formaliomis, ar su neformaliomis kultromis (zr. 11.2 lentel). Egalitarini bei hierarchini visuomeni skirtumai gali tapti rimta klitimi prekyboje. Tarptautins rinkodaros vadybininkai is neformali kultr daznai nesupranta, kaip pabrzti pagarb auksto rango veikjams is formali kultr, kurie gali lengvai sizeisti dl nepakankamai parodyto dmesio. Reikia atminti, kad formals kreipiniai, t. y. pavardmis, pareigomis, laipsniais, titulais, pavyzdziui ,,Daktare Miuleri", yra vienas is svarbiausi bd parodyti savo pagarb auksto rango asmenims. Piet ir Pietryci Azijoje kostiumas ir kaklaraistis karsto sezono metu yra pagarbos israiska (sddami su svarku tvankiame kabinete, rodysite dar didesn pagarb). Lotyn Amerikoje ir didziojoje Europos dalyje linkstama su panieka vertinti verslinink, kurio interesai ribojasi vien pinig ,,kalimu". Aukstesn padtis priskiriama zmogui, sugebanciam protingai kalbtis apie men, muzik, literatr, istorij, filosofij bei kin. Kilm, issilavinimas taip pat gali suteikti aukstesn status.

208

11.2 lentel. Formalios ir neformalios verslo kultros (R. Gesteland, 1997, p. 47)

LABAI NEFORMALIOS KULTROS Australija JAV VIDUTINISKAI NEFORMALIOS KULTROS Kanada Naujoji Zelandija Danija, Norvegija FORMALESNS KULTROS Didzioji Europos dalis Vidurzemio jros regionas Arab salys Lotyn Amerika Didzioji Azijos dalis Formalios kultros linkusios vertinti zmones pagal amzi, lyt, uzimamas pareigas ir pagal tai, ar jis pirkjas, ar pardavjas. Ypac tai bdinga Piet Korjai, Japonijai ir Saudo Arabijai, kur vyrai verslo pasaulyje tradiciskai gyja aukstesn status nei moterys. Keturios tarptautinio verslo zmoni grups hierarchinse kultrose yra priverstos dirbti nepalankesnmis slygomis. Tai: · zmons, uzimantys zemesnes pareigas savose organizacijose · jauni abiej lyci zmons · moterys · bet kurio amziaus vyrai ir moterys - tarptautins rinkodaros ir pardavim darbuotojai. Jauniems eksporto specialistams, dirbant su hierarchini kultr pirkjais, rekomenduojama laikytis trij zingsni strategijos: 1. Pasistenkite, kad jus pristatyt pats vyriausias, kok tik sugebsite rasti, vyras. 2. Bkite tikras savo srities ekspertas. Geros profesins zinios suteikia status. Privalote aiskiai parodyti savo profesines zinias, o ne pasakoti apie jas. 3. Susipazinkite su vietos protokolu. Turite zinoti, kaip isreiksti pagarb nepadlaiziaujant.

209

Grieztai ir laisvai traktuojancios laik kultros

Skirtingose kultrose punktualumas yra suprantamas skirtingai. Jeigu vis valand pavluosite Ispanijoje, tai visiskai leistina, bet jeigu daugiau kaip penkias minutes pavluosite Niujorke - tai derybos gali pasibaigti net neprasidjusios. Suprasdami sio tikslumo arba netikslumo reiksm tam tikroje salyje, parodysime savo pagarb ir issiaukljim. Viena pasaulio visuomeni grup garbina laik. Grieztai traktuojanciose laik visuomense punktualumas yra privaloma savyb: dienotvarks gelezins, darbotvarks nepajudinamos, o dalykiniai susitikimai pertraukiami labai retai. E.T. Hali sias laik garbinancias kultras pavadino monochroniskomis (gr. monos - vienas, chronos - laikas). Visiskai kitokios - polichroniskos visuomens, kurios maziau dmesio skiria punktualumui ir nesikankina dl termin (zr. 11.3 lentel). Polichroniskose kultrose vadybininkas gali vluoti susitikim, nes galbt turjo pagelbti draugui ar seimos nariui. O gal ankstesnis susitikimas pasibaig vliau nei buvo manyta, nes polichroniskose kultrose nedovanotinai siurkst nutraukti susitikim vien dl to, kad esate suplanavs kit. Nesizeiskite ir nenustebkite, kai js susitikim nuolat pertraukins netikti lankytojai, klerkai su ssnimis laisk ir popieri bei atsakymai telefono skambucius. Svarbiausia - bkite kantrs! Sudarydami sandr ar pasirasydami sutart, atminkite, kad polichroniskose kultrose santykiai reiskia kur kas daugiau nei prievarta primesti terminai. Planuodami turkite kuo didesn laiko atsarg ir kuo artimiau (geriausia - susitikinti asmeniskai) bendraukite su partneriais. Skirtingas laiko ir dienotvarki suvokimas sukelia konfliktus. Konfliktai kyla todl, kad grieztai pagal darbotvark dirbantys atvykliai laisviau traktuojancius laik kolegas ima laikyti tinginiais, nedrausmingais ir nemandagiais zmonmis, tuo tarpu pastarieji pirmuosius neretai mano esant arogantiskais pedantais, vergaujanciais paci susikurtoms elgesio taisyklms. Beje, monochroniskoje kultroje labai nemandagu bti nepunktualiam, kita vertus, labai nemandagu pasiptliskai zvelgti polichroniskas kultras. sivaizduokite, jog js eksporto vadybininkas, susitars susitikti su klientu. Kada geriausiai pasirodyti vokiecio, ypac vertinancio punktualum, biure? Kada atvykti pas ital, kuris paprastai vluoja pusvaland? Vokietijos rinkos specialistai teigia, kad, atvyks susitikim pries penkias minutes, parodysite, jog jums, kaip ir js klientui, itin svarbu laikas. Sioje

210

monochroniskoje kultroje sampratos ,,punktualumas" ir ,,patikimumas" labai susijusios. Italijoje, kaip ir kitoje laisviau laik traktuojancioje salyje, nepatariama vluoti susitikimus. Atminkite - pardavjas visada privalo rodyti pagarb pirkjui. Atvykdami laiku, geriausiai isreiksite pagarb net polichroniskoje kultroje. Be to, ,,polichroniski" klientai ar partneriai tikisi, kad ,,monochroniski" vadybininkai visada pasirodys laiku, net dirbdami laisvai laik traktuojanciose kultrose. 11.3 lentel. Orientavimasis laik ir dienotvarkes vairiose verslo kultrose (R. Gesteland, 1997, p. 57)

LABAI MONOCHRONISKOS VERSLO KULTROS Siaurs ir germaniskoji Europa Siaurs Amerika Japonija VIDUTINISKAI MONOCHRONISKOS VERSLO KULTROS Australija ir Naujoji Zelandija Piet ir Ryt Europa Honkongas, Singapras, Taivanis Kinija, Piet Korja POLICHRONISKOS VERSLO KULTROS Arab valstybs Afrika Lotyn Amerika Piet ir Pietryci Azija

Atidziai pazvelg 11.3 lentel, pastebsite, kad saltesnio klimato verslo kultros garbina laikrod, dienotvarkes ir grieztai traktuoja laik, o karstesnio klimato kultr poziris laik kur kas laisvesnis. Beje, pries 40 met Japonija, Honkongas, Singapras, Taivanis, Kinija ir Piet Korja buvo polichroniskos kultros. Sios salys yra pavyzdys, kad, pltojantis verslo santykiams, keiciasi ir verslo kultra. Ir siandien zmons is pramonini Piet Kinijos provincij labiau kreipia dmes laik, negu menkiau isvystytoje Vidurio Kinijoje; susitikimas Piet Korjoje tikriausiai prasids laiku, jei vyks Seule, o ne kur nors mazame miestelyje.

211

Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santrios kultros

Ekspresyvs zmons bendrauja visiskai kitaip, nei santresni verslo partneriai. Galima skirti tokias tris bendravimo rsis: · verbalinis bendravimas apima zodzi ir j jungini prasmes · paraverbalin kalba apima tariam zodzi garsumo vairov, tylos ir pasnekovo pertraukimo pokalbio metu momentus · neverbalinis bendravimas - tai kno kalba. Dl didziuls paraverbalinio ir neverbalinio elgesio ekspresyvumo vairovs tarptautinio verslo vadovai ir derybininkai patiria nemaloni netiktum. 11.4 lentel rodo, kuriose rinkose vyrauja ekspresyvi, o kuriose santri kultra. Ekspresyvs verslininkai mgsta kalbti garsiai, kad visi girdt. Jie daznai pakelia bals, kad atkreipt dmes svarb punkt, o jeigu koki mint reikia ypatingai pabrzti, is vis jg trenkia kumsciu stal. Santriose kultrose, pavyzdziui Tailande, garsus balsas reiskia pykt, o dazni gestai ir besikeicianti mimika vercia manyti, kad zmogus siek tiek ,,trenktas". Santrs, negarsiai kalbantys verslininkai irgi neretai pakliva nemaloni padt derdamiesi su ekspresyviais partneriais. Tyli, monotoniska kalba suvokiama kaip nesvarbi. Ekspresyviems zmonms nesmagu, jei pokalbis netiktai trumpam nutrksta. Santrios kultros atstovai pauzes tarp zodzi vertina ne maziau uz pacius zodzius. Ekspresyviems verslininkams pasnekov pertraukimas atrodo normali pokalbio dalis, bet santri kultr zmons tok elges laiko nepaprastai siurksciu. Tarptautinio verslo ekspert nuomone, skirting kultr atstov deryboms daugiausia sunkum gali sudaryti keturi kno kalbos aspektai. 1. Proksemika: asmenin erdv ir distancija tarp asmen. Kiekvien zmog supa nematomas oro sluoksnis, kurio dydis priklauso nuo to, kurioje pasaulio dalyje uzaugome, ir nuo situacijos, kurioje atsidrme. Pavyzdziui, du anglai, k tik susitik pobvyje, stovs per istiest rank vienas nuo kito. Taciau atstumas tarp dviej besimylinci susitrauks iki nulio. 11.5 lentelje nurodomos distancijos, istyrus atstumus tarp tos pat lyties vairi kultr verslinink.

212

11.4 lentel. Ekspresyvios ir santrios kultros (R. Gesteland, 1997, p.68)

LABAI EKSPRESYVIOS KULTROS Vidurzemio jros regionas Lotyn Europa Lotyn Amerika VIDUTINISKAI EKSPRESYVIOS KULTROS JAV ir Kanada Australija ir Naujoji Zelandija Ryt Europa Piet Azija SANTRIOS KULTROS Ryt ir Pietryci Azija Siaurs ir germaniskoji Europa

2. Haptika: prisilietimai, fizinis kontaktas. vairi kultr zmons paduoda rank bei pasisveikina vairiai. Vien Europoje yra daug rankos paspaudimo bd. Vokieci rankos paspaudimas tvirtas ir greitas; prancz - lengvas, angl - paprastas ir santrus. Skandinavijoje yra protis rank paspausti du kartus is eils, o po to js is karto atstumiamas, kad aplinkui susidaryt pakankama erdv. Italijoje ir Graikijoje rank krato apie minut ir tuo paciu gal desimt kart svelniai paspaudzia. Arab pasisveikinimas gana daznas, svelnus, ilgai trunkantis. Tolimuosiuose Rytuose, t. y. Japonijoje, Taivanyje, Malaizijoje, fizinis kontaktas nra mgstamas, nors si sali verslininkai jau prato prie trumpo rankos paspaudimo sveikinantis, kai sudaromi prekybiniai sandriai. Daug europieci spaudzia rank kiekvien kart susitik ir issiskirdami. Siaurs amerikieciai spaudzia rank tvirtai, taciau reciau uz europiecius. Dalykiniuose susitikimuose vyrai sveikinasi su moterimis paduodami ir tvirtai paspausdami rank. Taciau, susitikus su uzsienio prekybos partnerio zmona, nuo rankos paspaudimo reikt susilaikyti. Jeigu pristatinjate koleg grupei zmoni, pirmiausia prieikite prie vyriausio, auksciausias pareigas

213

uzimancio asmens. Jeigu tenka prisistatyti paciam, apeikite visus dalyvius is eils - taip leisite suprasti, kad jums jie visi lygs. 11.5 lentel. Asmenin erdv ir reikiamo atstumo islaikymas (R. Gesteland, 1997, p. 74)

NEDIDEL; 20 - 30 cm Arab salys Vidurzemio jros regionas Lotyn Europa Lotyn Amerika DIDEL: 40 - 60 cm Daugelis Azijos sali Siaurs, Vidurio ir Ryt Europa Siaurs Amerika Australija 3. Okuletika: zirjimas tiesiai akis, aki kontaktas. Turbt subtiliausia kno kalbos forma yra zvilgsnis. Skirtingose kultrose zvilgsni kontaktai skiriasi. Pas mus priimta snekantis zirti pasnekov, taigi ir laikytis asmeninio ar viesojo nuotolio. Tai rodo susidomjim ir pagarb kalbanciajam. Bet kai su nepazstamu zmogumi atsiduriame labai ankstoje erdvje, ilgas zvilgsni kontaktas laikomas kyrumu. Afrikos taut kultroje, atvirksciai, mandagu kalbantis nezirti pasnekov, jeigu j gerbiame. Rytuose moterys, kurios ziri vyrui veid, laikomos zliomis. 11.6 lentelje pateikiama kontakto akimis vairov skirtingose verslo kultrose. 4. Kinetika: kno judesiai ir gestai. Tarptautiniams derybininkams ypac svarbs du kinetikos aspektai: veido mimika ir plastak bei rank judesiai. Ekspresyvs zmons labai israiskingai ir daug gestikuliuoja, nordami pabrzti savo zodzius. Santri kultr atstovai vertina ramesn neverbalin elges ir nemgsta atviro emocij reiskimo. Pietieciai pasitiki zmonmis, atvirai rodanciais savo jausmus, ir tariai ziri juos slepiancius. Tuo tarpu japonai ir vokieciai emocij demonstravim gali palaikyti vaikiskumu ir nesubrendliskumu.

214

11.6 lentel. Kontakto akimis vairov skirtingose verslo kultrose (R. Gesteland, 1997, p. 78)

INTENSYVUS AKI KONTAKTAS Arab salys ir Vidurzemio jros regionas Lotyn Europa ir Lotyn Amerika STIPRUS IR VIDUTINISKAS AKI KONTAKTAS Siaurs Europa ir Siaurs Amerika Korja ir Tailandas NETIESIOGINIS AKI KONTAKTAS Didzioji Azijos dalis

vairiose kultrose gali visiskai skirtis kurio nors gesto, mimikos ar poelgio vertinimas. Pavyzdziui, vairiose kultrose antaki paklimas reiskia visiskai skirtingus dalykus. Siaurs amerikieciai sia veido israiska parodo susidomjim ar nustebim; anglai - skeptiskum; vokieciai nori pasakyti ,,Js protingas"; filipinieciai - ,,Sveiki!"; arabai istaria ,,Ne"; azijieciai isreiskia nepritarim. Antai vienose salyse galvos linkteljimas reiskia ,,taip", o papurtymas - ,,ne", kitose, pavyzdziui, Indijoje, kaip tik atvirksciai. Jei kas nors rodo mus pirstu, mes galime pagalvoti: ,,Jis visai neisaukltas." Sis gestas Tailande laikomas itin pikta panieka ir rodomas tik tuo atveju, kai palieciama zmogaus galva, kuri laikoma sielos buveine. Arab salyse, Indijoje kojos - tai sutersti galinti kno dalis, ir bt nepagarbu istiesti jas sdint pries tenykst gyventoj. Musulmon, induizmo ir budist kultrose kair ranka laikoma nesvaria. Manoma, jog ji turi tersiamj savybi, todl ja draudziama prisiliesti, ja neleistina n valgyti. Savo vizitin kortel teisingiausia paduoti desine ranka, tuo pat metu prilaikant jos alkn kairija. Pietryci Azijoje nevalia glostyti vaiko galvos, nes tikima, kad tokiu bdu galima suzaloti vaiko siel... Skirtinga neverbalins kalbos gest interpretacija atskleidzia vien is svarbiausi tarptautinio verslo problem: mandagus ir tinkamas elgesys vienoje kultroje gali tapti labai nemandagus ir zeidziantis kitoje. Todl, vykdami uzsien bei priimdami kitos salies derybinink (ypac, jeigu jis pirkjas), nepatingkite pasidomti tos salies paprociais ir kultra.

215

Pasvarstykite: · · · · Kaip uzmegzti pradin kontakt OR ir kaip - OS kultrose? Kas svarbiau tarpkultrinse verslo derybose - dalykiniai reikalai ar tarpusavio santykiai? Kokie tarpkultrinio bendravimo skirtumai sukelia daugiausia nesusipratim? Kaip paaiskintumte skirstym ,,siauro" ir ,,plataus" konteksto kultras?

216

12. KAIP IESKOTI DARBO

· · · · Kaip rasyti gyvenimo aprasym? Kaip reikia pasiruosti pirmajam pokalbiui su darbdaviu? K daryti, jei darbo ieskote po ilgesns pertraukos? Kaip elgtis, jei jus atleido?

Zymi etiketo specialist A. Vanderbilt pateikia daug verting patarim, kaip ieskoti darbo. Nors darbo ieskojimas galt bti nuostabus, nuotyki kupinas laikas, daugeliui sukelia nemaz nervin tamp. Baisiausia, kad jus tirs ir vertins, gal net pripazins esant netinkam, nesvarbu, ar praradote senj darb, ar k tik baigte universitet, ar tik ieskote nauj ismginim. Nerimas sumazs, jei rpestingai suplanuosite savo veiksmus ir blaiviai vertinsit situacij. Zinokite, svarbiausia - gerai save pazinti. Pamstykite, koki turite ypating gabum, k mgstate veikti, kuo js rimciausiai domits ir, zinoma, k geriausiai mokate. Susidarykite savo privalum sras ir tuomet ieskokite tokio darbo, kur dirbdami tuos gabumus galtumt pritaikyti. Ieskant darbo, jums reiks varzytis su kitais. Ne kiekvienas mgsta konkurencij ar protingai reaguoja. Uzsits ieskojimai baugina net labiausiai savimi pasitikincius. Jeigu js organizuotas ir informuotas zmogus ir s proces zirite kaip kasdieninio gyvenimo dal, maziau bijosite konkurent ir padidinsite galimybes gauti norim viet. Taigi darbo ieskojim vertinkite ne kaip ms, bet kaip nuoseklias pastangas susirasti uzsimim, labiausiai atitinkant js gebjimus ir patirt. Sistemingos pastangos, issamus gyvenimo aprasymas ir teigiamas poziris ateit pads kalbtis su bet kokiu darbdaviu.

Gyvenimo aprasymas

Gera autobiografija arba darbins veiklos aprasymas yra svarbiausias dalykas, prisistatant darbdaviui. Autobiografij pradkite nuo to, kas esate, koks js issilavinimas ir patirtis bei kok darb nortumte dirbti. Apibdinkite savo ankstesn darb, pazymkite, kas labiausiai ir maziausiai patiko. Koki gijote zini ir gdzi? Pagalvokite, koks darbas jums idealiai tikt. Kokioje firmoje jums labiau patikt dirbti: didelje ar mazoje,

217

jaukesnje? Pamstykite, kodl siekiate karjeros? K labiausiai nortumte veikti? Kokie js planai po vieneri, dviej, trej ar net po penkeri met? Autobiografija skirstoma kelias dalis: biografinius duomenis, buvusios tarnybos, gytos patirties bei issilavinimo aprasym. Svarbiausia dalis yra js profesinio gyvenimo santrauka. Biografiniai duomenys. Tai js vardas, pavard, nam adresas ir telefonas. Net jeigu js dabartinis darbdavys zino, kad ieskote darbo, geriau duoti nam telefon nei tarnybin. Nesiskite fizini duomen: amziaus, gio ar svorio. Tarnyba ir patirtis. Ankstesnius darbus surasykit chronologine tvarka. Sras pradkit nuo paskutins js darbo vietos. Nurodykit staig pavadinimus, adresus, savo pareigas ir sidarbinimo laik. Apibdinkite savo veiklos srit ir pasiekimus. Reikt nurodyti savanoriskus darbus bei kitoki veikl. Nepamirskite parasyti, ar mokate uzsienio kalb, ar dirbate kompiuteriu ir kontoros ranga. Amerikieciai mgdavo kaitalioti darbus karjeros sumetimais. Taciau daznai darbus keiciant zmog gali palaikyti nepastoviu ar nekompetentingu darbuotoju. Jei js gyvenimo aprasyme darbo viet srasas neprastai ilgas, bkite pasiruoss tai paaiskinti. (Darbdaviai nelabai mgsta darbuotojus, metancius darb, kai kiti pasilo didesn atlyginim). Issilavinimas. Jei esate baigs vidurin mokykl, nurodykite jos pavadinim ir adres. Jei turite aukstj issilavinim, nerasykit apie vidurin, bet pradkit nuo mokslinio laipsnio bei vardo ar mokslinio darbo. sras galite traukti po aukstojo mokslo gytas zinias ir laipsnius. Datas galite rasyti arba ne. Jeigu k tik baigte mokykl, galit placiau apzvelgti savo issilavinim: pazymi vidurk (jei jis neblogas), dstytas disciplinas, apdovanojimus ir pagyrimus bei papildomo ugdymo veikl. Jei js k tik baigte universitet ir js darbo patirtis nedidel, pirmiausia apibdinkite savo issilavinim, galite paminti atlikt praktik, vykdytus projektus. Karjeros tikslai ir darbo motyvai. Jei turite konkreci karjeros tiksl, autobiografijos pradzioje apibdinkite juos vienu, dviem sakiniais. Kita vertus, gyvenimo aprasyme karjeros tiksl galit ir nenurodyti. Apie juos galite rasyti motyvaciniame laiske. Svarbiausia , niekuomet apie savo motyvus ir tikslus nekalbti miglotai. Rasydami galvokite apie darb, kurio js prasote. Rekomendacijos. Jei js darbdavys sutinka parasyti jums rekomendacij, nedvejodami sutikit. Kitais atvejais rekomendacij jums gali parasyti zmogus, kuris puikiai jus pazsta: buvs dstytojas arba kolega.

218

Patarimai rasanciam autobiografij · · · rasykite naujausius faktus. Atidziai patikrinkite , ar nra rasybos klaid. Rasykit masinle, o ne ranka. Jei neturite rasomosios masinls ar kompiuterio, pasamdykite k nors, kad isspausdint. (Yra daug tarnyb, kurios profesionaliai tai padarys). Rasykite tik ant labai gero balto popieriaus. Tekstas turi tilpti viename puslapyje, spausdinkite per vien interval tarp eiluci. Nemeluokite. Pagyros ir melas vis tiek isaisks. Nurodykite, kad reikalui esant galite pateikti rekomendacijas. Paruoskite sras asmen, kurie gals jus rekomenduoti. Jame turi bti pavards, adresai ir telefono numeriai. S sras paduokite darbdaviui per pokalb. Niekuomet nerasykite rekomendacij sras zmoni, nesusitar su jais is anksto. Nenurodykite pageidaujamo atlyginimo. Paprasykite kelis bendradarbius perskaityti ir vertinti js autobiografij.

· · · ·

· · ·

Pasiruosimas pokalbiui

Ieskanciam darbo skelbimai ir darbinimo agentros yra svarbus informacijos saltinis. Taciau nusiunt vien gyvenimo aprasym, vargu ar bsit pakviesti pokalbio, jau nekalbant apie pasilym dirbti. Daugiau nei pus laisv viet padeda uzpildyti darbinimo agentros ir asmeniniai rysiai. Tkstanciai zmoni randa darb pagal skelbimus laikrasciuose skelbim arba verslo puslapiuose. Jei skelbiamas tik telefono numeris, paskambinkit ir tik paklauskit. Venkite pokalbio apie primim darb telefonu. Js tikslas susitarti dl susitikimo. Negav is firmos atsakymo septynias dienas ar desimt dien, paskambinkit ir pasiteiraukit dl pokalbio. Jei skelbime parasyta: ,,Neskambinti", tuomet neskambinkit; darbdaviai nemgsta samdyti t, kurie nepaiso jau paties pirmo prasymo.

219

Bet kokiame, net pirmajame pokalbyje privalote ismanyti apie kompanijos veikl. Pavartykite kompanijos brosiras ir zinynus, suzinokite apie jos produkcij, paslaugas, veiklos kryptis, skelbiamus finansinius rodiklius. sigilinkite kompanijos ar pramons sakos perspektyvas ir problemas. Pamginkite issiaiskinti, ar firmai negresia susijungimas arba pardavimas. Turtumt zinoti sios kompanijos ir konkurent pelningiausius gaminius ir paslaugas. Daug k galite suzinoti is laikrasci ir zurnal verslo skilci. Praverst ismanyti kompanijos hierarchij ir sudt skyriaus, kuriame norite dirbti. Neapsiribokite vien spaudiniais. Pakalbkit su zmonmis, kurie dirba jus dominancioje srityje. Kuo daugiau per pokalb zinosit apie kompanij, tuo geresn spd padarysit pasnekovui, kuo domesnis ir skmingesnis bus pasnekesys, tuo daugiau galimybi, kad jums pasilys darb. Is anksto paruosti atsakymai labiausiai tiktinus klausimus pads atskleisti js sugebjimus, kvalifikacij ir patirt. Nors kiekvienas darbas ir darbdavio stilius skiriasi, pokalbio klausimai bna netiktinai panass. Pateiksime kai kuriuos is j. Dazniausi pokalbio klausimai. 1. ,,Papasakokite apie save" arba ,,Kaip js save apibdintumte?" Atminkit, kad darbdaviui nedomu, ar js save laikot linksmu zmogumi, ar mgstate sportuoti (nebent darbas susijs su sportu). Jam terpi, ar js tinkamas kandidatas tam tikram darbui. Pasinaudokite proga ir apibendrinkite savo gebjimus ir ankstesnio darbo patirt. 2. ,,Kokias darote klaidas? Ar turite silpnybi? " s klausim atsakykit truput linksmiau, isryskindamas paskutin silpnyb, kuri jau veikiate. 3. ,,Kodl norite sio darbo?" Pasnekovas nori suzinoti, ar js rimtai nusprendte ir ar firma turs naudos, jus pasamdziusi. Dabar jums pravers surinkta informacija. Atsakym kuo issamiau pagrskite. Savo kvalifikacij susiekite su konkrecia firma ir konkreciu darbu. Niekuomet nesakykite, kad domits dideliu atlyginimu arba jums galima maziau mokti. Uzsiminkit, kad jums dar didel spd tai, k skaitt ir girdjot apie kompanij: jos vystymasis, darbo aplinka, vadov savybs, darbinimo politika, moderni produkcija ar darbo stilius. 4. ,,Kodl turciau jus samdyti?" Darbdaviai daznai sito klausia, tikrindami js saviraisk. Stenkits pasitikinciai kalbti apie savo gdzius. Tokioje situacijoje nedera save menkinti, bet ir girtis nebtina. Sakykit, kad esate laikomas patikimu darbuotoju, puikiai sugebat parduoti produkcij arba kiti ne kart gyr js gebjim vadovauti. Palanki proga terpti informacij, kurios nra js gyvenimo aprasyme.

220

5. ,,Kodl js isjote (kodl js norit iseiti) is dabartinio darbo?" arba ,,Uz k jus atleido?" Sakykite ties ir nekritikuokite buvusio ar dabartinio darbdavio. Jei jus atleido, nemginkit teisintis. Jei tebedirbate, prisipazinkite pasnekovui, kad js dabartinis vadovas ar darbdavys nieko nezino apie ieskom darb ir paprasykit, kad neprasitart js darbovietei anksciau uz jus pacius. Jei jus atleido ekonominiais sumetimais, uzsiminkit, k dar atleido ir kodl, jei tai bus jums naudinga. Pavyzdziui, kai kurios kompanijos pirmiausia atleidzia vliausiai priimtus darbuotojus arba dl biudzeto apribojim mazina etatus. 6. ,,Kiek js uzdirbdavote?" Sakykit atvirai. Pripazinkit, kad tikits didesns algos. 7. ,,Kokio pageidautumt atlyginimo? " Pokalb apie uzmokest geriau atidti, kol pasilys darb. Derybos dl atlyginimo - paskutin ir bene sunkiausia uzduotis, ieskant naujo darbo, taciau yra bd j palengvint. sidmkite pagrindin deryb taisykl: tegul darbdavys pirmas pasilo atlyginim. Taip jis parodys, kad nori jus darbinti. Taip pat js suzinosite, k firma mano apie pareigas, kurias js pretenduojate. Niekada nediskutuokite apie pinigus, kol firma nevardijo pirmins sumos. Jei pokalbis apie pinigus uzsimegs pries tai - pasakykite, kad js vis dar bandote issiaiskinti, k tiksliai jums reiks daryti, ir neapsisprendte, kiek js paslaugos galt bti vertos. Jeigu jie paklaus: "O kiek js nortumte uzdirbti?", atsakykite klausimu: ,,Ar js man silote darb?" Jeigu jie atsakys ,,taip", tada paklauskite, kiek jie sutikt jums mokti. Jeigu jie mgint issisukinti sakydami: ,,Jeigu mes pasilytume jums darb, uz kok atlyginim js sutinkate dirbti?", atsakykite: ,,Jeigu js silote man darb, mes diskutuosime dl atlyginimo". Tuomet geriausia paklausti, kok atlyginim jums galt pasilyti. Isgird apytiksl dyd, pasiprasykit didziausios silomos sumos. Kaip pasirinkti drabuzius pokalbiui. Jei norit pokalbio metu laisvai jaustis, dvkit patogius drabuzius. Svarbu, kad jie bt svars ir islyginti. Geriausia pokalb eiti tais drabuziais, kuriuos vilktumte ir pirmj darbo dien. Pasistenkite atrodyti kuo geriausiai ir tinkamiausiai. Laikykits bendr svaros ir tvarkos taisykli, renkits klasikiniu stiliumi ir kukliai ir pritapsit bet kokioje staigoje. Moterys turt vilkti sijon ar suknel, truput pasikvpinti ir susilaikyti nuo rksming papuosal. Vyrams tikt svarkas, kaklaraistis, o batai btinai turi bti nublizginti. Neskits lagaminl, diplomat ar portfel su gyvenimo aprasymu, rekomendacijomis ir kitais tinkamais dokumentais. Pokalbio repeticija. Gerai pasiruos pokalbiui, paprasykit draug, kad suruost jums pokalbio repeticij ir suvaidinkit vis pokalb. Paprasykit draug

221

kritiskai vertinti js aprang, elgsen, balso tembr, rankos paspaudim ir zvilgsn. Neblogai bt si repeticij rasyti vaizdo ar garso juost, tuomet galsit geriau patyrinti savo elges. Pamatysit, ar nervinats, painiojat atsakymus, o gal nusisnekat. Kaip rasyti pareiskim. Pokalbio metu jus gali paprasyti uzpildyti pareiskimo anket, todl turkit plunksnakot, reikaling dat, pavardzi, adres ir telefon sras, kad galtumt atsakyti klausimus apie issilavinim, ankstesnes darbo vietas ir rekomendacijas. Vietoj atsakymo nerasykit ,,Ieskoti gyvenimo aprasyme"; uzpildykit kiekvien skilt. klausim apie atlyginim galit parasyti ,,deryb objektas". Rasykite skaitomai.

Pries pokalb patikrinkite: · · · · · · · · · Ar js nagai ir plaukai svars? Ar drabuziai neskylti ir nepurvini? Ar nublizginti batai? Ar pasikartojot surinkt informacij? Ar pasikartojot atsakymus? Ar pasimt bent por gyvenimo aprasym ir rekomendacij egzempliori? O plunksnakot? Ar pasitikslinot pokalbio laik? Ar zinote tiksl kompanijos adres, kuriame aukste ji sikrusi ir per kiek laiko ten nuvyksit? Ar gerai zinot pasnekovo pavard ir pareigas?

Pokalbis

Neverta ir sakyti, kad bet kurio lygio pokalb dl darbo turit atvykti laiku. Paskaiciuokit, kiek laiko sugaisit kelyje ir pridkit maziausiai ketvirt valandos nenumatytiems trukdziams. Pokalbis prasideda nuo tos minuts, kai perzengiat firmos slenkst. Jeigu atvykote didel pastat, pasistenkite kuo geriausiai atrodyti jau lifte. Js bendrakeleivis gali bti bsimasis pasnekovas. Svarbiausi patarimai:

222

· Sveikindamiesi su pasnekovu, tvirtai paspauskite jam rank ir pasakykite: ,,Malonu susipazinti" arba ,,Aci, kad skyrte man laiko". · Nesskite, kol jums nepasilys. Kdje sdkite tiesiai, bet nebkit per daug sitemps. · Pokalb pradti leiskit pasnekovui. Tikriausiai jis pasistengs, kad jaustumts laisvai. Atsak pirmj pasnekovo klausim arba pats ji uzdavs, pasijusit tvirciau. · Apsikeit mandagumo frazmis, papasakokit apie save ir kodl tinkate siam darbui. Kalbdami zirkit pasnekovui veid. Islaikykit vienod balso intonacij ir nekalbkit nei per ltai, nei per greitai. Pasistenkit pazaboti nervinius procius, pavyzdziui, netarsykit plauk. · Pokalbis yra dialogas, bet ne monologas. Skmingiausiai jis pavyksta tuomet, kai pasnekovai po lygiai kalba ir klauso. Taciau, jeigu pasnekovas nukrypsta nuo temos, nenutraukite jo. Atidziai siklausykit pasnekovo klausimus. Susijaudinus ir issigandus lengva pamesti pokalbio gij. Atminkit, kad pasnekovo intonacija ir zodzi niuansas gali daryti tak js atsakymams. · Pradj kalb apie dabartin ar buvus darb, jokiu bdu nejuodinkit darbdavio ar kompanijos. · Nedert uzduoti savanaudisk klausim: ar reiks dirbti virsvalandzius, kiek dien truks js pirmosios atostogos. To paklausite tik gav darb. · Nerkykite. Jei jums pasilys cigaret, mandagiai atsakykit net jei pasnekovas rko. · Pokalbiui pasibaigus, nedelskit ir iseikit. Pasnekovas pats duos zenkl, kada pokalbis baigtas. Jis padkos jums uz vizit ir gal bt pasakys, kad jam buvo malonu susitikti. Jis gali pazvelgti laikrod arba tiesiog atsistoti. Jums gali pasakyti: ,,Pranesiu mazdaug per savait" arba ,,Paskambinkit po savaits". Jeigu pasnekovas tyls, tuomet js paklauskit: ,,Ar galiu paskambinti po savaits ir suzinoti galutin sprendim?" Iseidamas pazvelkite pasnekovui akis, paspauskit rank ir padkokit uz susitikim.

Sugrzimas darbo pasaul

Jei darbo ieskote po ilgesns pertraukos, bkite pasiruoss tai paaiskinti. Jei auginote vaikus, parasykite tai laiske. Retas darbdavys neigiamai vertins s fakt, jei js kvalifikacija nepriekaistinga. Jei nedirbdami gijot nauj profesini gdzi, pavyzdziui, mokts uzsienio kalbos arba lankt kursus,

223

nepamirskite paminti gyvenimo aprasyme arba laiske. Trumpalaikiai arba savanoriski darbai padidins js sansus. Pastaraisiais metais padaugjo vyresni nei penkiasdesimties met zmoni, minanci staig slenkscius. Neretai vyresnio amziaus zmons iesko darbo jo netek, bankrutavus monei, anksti isj pensij, persikl gyventi nauj viet ir pan. Darbdaviai labiausiai vertina tris bruozus: atsakomyb, ryzt ir entuziazm, o tai tokio amziaus zmonms aug krauj. Manoma, kad vyresni darbuotojai patikimesni, paklusnesni ir pastovesni, negu jaunuoliai. Atsakomybs jausmas susiformuoja per ilgus metus, o gyvenimo patirtis isskirtin vertyb. Vis dlto nedert pamirsti ir neigiam bruoz, bdingesni vyresnio amziaus darbuotojams. Daznai jie laikomi uzsispyrusiais, nelanksciais, nesugebanciais arba nenorinciais domtis naujomis technologijomis. Vyresnio amziaus kandidatas turt issklaidyti neigiamas nuostatas, kalbdamas apie naujausias verslo kryptis. Pokalbyje jis turi pabrzti teigiam pozir naujoves. Kitaip tariant, parodyti savo charakterio lankstum, gebjim prisitaikyti ir nor mokytis. Vyresnio amziaus moterys, pradedancios dirbti pirm kart ar grztancios darb, gali jaustis nedrsiai. Dirbancios moterys atrodo jaunesns ir madingesns. Jei isbuvote namuose kelerius metus ir dabar ieskote darbo, zinokite, kad, priesingai nei dvidesimtmets, vyresns moterys turi daugiau patirties ir gdzi. Js derdavots su pardavjais, nam savininkais, tvarkydavot namus, auginote vaikus - visa tai nepaprastai reikalinga darbe. Gal dalyvavote savanoriskoje veikloje, pavyzdziui, politinje kampanijoje, ekologiniam judjime? O gal rinkote labdar, globojote senelius, buvote isrinkta visuomenin taryb? Gal js patyrusi sodinink, kulinar arba gudusi rankdarbi meistr? Visi sie darbai reikalauja organizacini ir vadovavimo gebjim, todl puikiai paruosia darbui. Jei kur laik nedirbote, vertinkite savo isvaizd.

Isjimas is darbo

Vienas didziausi sukrtim ms gyvenime yra atleidimas is darbo. Baisiausi zodziai darbuotojui - ,,Js atleistas". Net labai turtingos firmos neapsaugotos nuo sunkum. Jei jus atleido is darbo, nepameskite galvos. Susijaudinimas yra natrali bsena, taciau panika ar pyktis padties neisgelbs. Stenkits elgtis taip, kad kuo greiciau rastumt nauj darb. Atminkit, kad

224

atleidimas is darbo gali bti pirmas zingsnis geresn karjer ir visavertiskesn gyvenim. Nordami greiciau gauti darb, neliekite pagiezos, kuri jauciate savo darbdaviui ar virsininkui. Rizikuojate negauti rekomendacinio laisko. Garbingai reaguokite si zini. Suprantama, galit paklausti, kodl jus atleidzia. Gal dl etat mazinimo, gal js neatitikote tam tikr reikalavim. Nors labai skaudu girdti kritik, taciau svarbu suzinoti atleidimo priezastis, kad pasimokytumt is klaid ir kitur j nedarytumei

Pasvarstykite: Kaip js ruosiats darbo paieskai? Kaip js manote, koks darbas jums labiausiai tinka? Kodl? Parasykite savo motyvacin laisk darbdaviui. sivaizduokite, kad jus atleido is darbo. Pabandykite rasti kelet teigiam sios situacijos pusi.

Information

Bendravimo psichologija

224 pages

Find more like this

Report File (DMCA)

Our content is added by our users. We aim to remove reported files within 1 working day. Please use this link to notify us:

Report this file as copyright or inappropriate

570678


You might also be interested in

BETA
Bendravimo psichologija
Prof.konsultav_II tomas(4dalis)_pataisyta.indd