Read 8_olechnoviciene.pdf text version

ISSN 2029­011X. GImtaSaI krastaS. 2009

tradicija ir dabartis

Vida Olechnovicien

Pavasario ciklo PaProciai Lietuvos Liaudies buities muziejuje

vadas Buities muziejus ­ tai muziejus, kuriame saugomi etnografiniai objektai kaip mokslo saltinis, o prajusi amzi gyventoj buitis vaizduojama kuo natralesnje aplinkoje. Muziejuje pristatomi liaudies architektros ir technikos objektai (namai, svirnai, kltys, tvartai, klojimai, darzins, malkins, malnai, plytins, kalkins ir kt.), mazoji architektra (sakraliniai memorialiniai paminklai / kryziai, koplytls, stogastulpiai/, suliniai, tvoros, lipyns, tilteliai, zardins ir kt.), nam apyvokos, higienos, nesystos (drabuziai, audiniai ) ir kiti buities daiktai, dails objektai (paveikslai, skulptrls, raiziniai, kt.), darbo rankiai, transporto priemons ir kt. Pastatai paprastai grupuojami sodybas, islaikant funkcinius gamybinius rysius. smulkesnieji eksponatai padedami pastate ar kieme taip, kaip buvo pas kinink ar amatinink. sodybos apzeldinamos, rengiami gli darzeliai, laikomi naminiai gyvuliai (arkliai, karvs, avys), pauksciai1. sudaromas tikrovs spdis. Isskirtin tokio muziejaus savyb ­ kompleksiskumas: praeities materialins kultros objektai demonstruojami ne kiekvienas atskirai, o komplekse, kartu atkuriant bendr tos ar kitos epochos, regiono, socialins aplinkos paveiksl. Kompleksiskumas ne tik sukuria tikrovisk buities paveiksl, bet ir sudaro ypatingas galimybes materialaus ir nematerialaus paveldo raiskai tiek ekspozicijose, tiek specialiuose renginiuose. straipsnyje apzvelgdami renginius, skirtus pavasario ciklo paprociams, paanalizuosime, kaip sios galimybs isnaudojamos Lietuvos liaudies buities muziejuje. Lietuvos liaudies buities muziejaus veiklos metai skirstomi du sezonus: vasaros, kada sodyb pastat interjerai atidaryti kasdien, isskyrus pirmadien (dabar; anksciau ­ ir antradien), ir ziemos, kada lankytojams jie atidaromi tik uzsakius. vasaros ir ziemos sezon trukm keitsi. Issiskiria trys periodai: 1. Nuo muziejaus atidarymo 1974 m. iki 1990 m. vasaros sezonas prasiddavo geguzs 1 d. ir baigdavosi spalio 31 d. 2. 1990­2008 m., atgavus nepriklausomyb, ir antrj sv. velyk dien, mus organizuoti velyk rengin, vakar Europos muziej po atviru dangumi pavyzdziu vasaros sezono pradzia paankstinta ­ ji pradta skelbti nuo antros sv. velyk dienos. skambjo graziai, bet gyvendinti nelengva: papildomos lsos darbuotoj samdai, nepakeliamas saltis pastatuose, ypac kai velykos ankstyvos (pvz., 2005 m. kovo 27 d., 2008 m. kovo 23 d.). Todl sodybos atidaromos trumpiau ir ne visos. dl velyk datos kintamumo kasmet besikeicianti sezono pradzios data sukl dar daugiau sumaisties ir neaiskumo lankytojams. 3. 2009 m., siekiant lankytojams suteikti kuo daugiau aiskumo, galutinai apsisprsta grzti prie nekintamos vasaros sezono datos. Tad si met ­ 35-asis muziejaus vasaros sezonas ­ prasidjo geguzs 1 d.

Rackisks koplycia. 2009. Lietuvos liaudies buities muziejus. v. didzpetrio nuotrauka. Is ,,Ziemgalos leidyklos "rinkini

Ziem muziejuje kasmet svenciamos Uzgavns, kuriomis pirmame ,,Gimtojo krasto" numeryje pradta Lietuvos liaudies buities muziejaus rengini, skirt kalendorinms sventms, apzvalga2. Siame straipsnyje pagal kalendorin sek apzvelgdami renginius, skirtus pavasario ciklo paprociams, atskleisime muziejaus sezoniskumo bei rengini kalendoriaus tarpusavio sveik, muziejaus veiklos sezono tak renginio scenarijui. Kaip velyk renginio atsiradimas 1990 m. nulm sezono pradzi, matyti is antrojo periodo aprasymo. sezoniskumo tema bus aptarta velyk, Jurgini, Pirmosios vagos rengini apzvalgoje. apie visus pavasario ciklo renginius, vykusius Lietuvos liaudies buities muziejuje, isskyrus trumpus j anonsus Lietuvos liaudies kultros centro leidiniuose3 ir interneto svetainse4, ligi siol nebuvo rasyta. apzvelgti tik velyk renginiai pirmj velyk muziejuje desimtmecio proga5. Pagrindiniai sio straipsnio saltiniai ­ muziejaus bibliotekos archyvo bylos (toliau ­ LLBM, b.), kuriose saugomi rengini aprasai, scenarijai, kiti dokumentai, susij su rengini organizavimu, nuotraukos, publikacijos. Naudotasi ir medziaga, saugoma muziejaus Rysi su visuomene skyriaus (skyrius atsakingas uz rengini organizavim) archyve (toliau ­ Rsvs), taip pat straipsnio autors, dirbancios siame skyriuje nuo 1987 m., asmeniniu archyvu (toliau ­ aut. asm. a.). dalis informacijos surinkta interviu metodu, j uzrasant ir sisteminant. Remtasi ir Lietuvos kalendorinius paprocius apibdinanciomis Jono Balio, Prans dunduliens, Liberto Klimkos, Juozo Kudirkos, Zilvycio Bernardo Saknio publikacijomis. straipsnyje 1990­2009 m. pavasario ciklo renginiai dl j gausos pateikti chronologinje lentelje (zr. 78 p.). visi jie, isskyrus Geguzines pamaldas ir devintines (jos buvo surengtos tik po vien kart), toliau bus trumpai apzvelgti. devintins surengtos vietoj sekmini ir jos, isskyrus tai, kad vyko laiku, artimesniu devintini datai, todl organizuotos Zemaitijos sektoriuje (pagal etnografin literatr Zemaitijoje per devintines vykdavo piemen baliai, tokie pat kaip kitur per sekmines), niekuo nesiskyr nuo anksciau organizuot sekmini. vELyKos velykos ­ didziausia pavasario ciklo svent. Si gamtos, dievo ir zmogaus atgimimo svent atjo muziej su Lietuvos atgimimu ­ Nepriklausomybs atgavimu. Pirmkart ji organizuota 1990 met balandzio 15-j, antrj sv. velyk dien. suprantama, jog ligi tol ateizm propaguojancios placiosios tvyns prieglobstyje toks renginys atsirasti negaljo. Tiesa, ...,,marguci svents" vyko ir anais, sovietiniais laikais ir visoje Lietuvoje iki 1985 m. buvo rengiamos btinai per verbas. su vaikais marguciai buvo ritinjami savait pries velykas, ­ grieztai sekta, kad svents nesutapt su velykomis, nors viesumoje psichologiskai isderint dalyvaujanci zmoni vidines nuostatas"6. Leista buvo ir muziejuje, aukstaitiskoje Pagiri grycioje, atidarytoje lankytojams 1981 m. birzelio 28 dien7, rengti temin marguci ekspozicij, kuri veikia ligi siol. velyk tema cia isreiksta daiktais: sventiskai ispuostoje grycioje ant stalo stovi velyk eglut, ant suolo ­ dubuo su marguciais, uz paveikslo ­ verba, ant aslos ­ ridyn marguciams ridenti. Be gido paaiskinimo sie daiktai ­ kukls ir ne visada lankytojui suprantami svents liudininkai. Renginio idjos autors ­ buities skyriaus vedja Janina samulionyt ir skyriaus darbuotoja Nijol andrejevien8. darbuotojai pasidalijo dvi stovyklas ­ entuziast ir santrij. atrod net sventvagiska viesinti: juk ne viena karta uzauginta tylaus suvokimo, jog velykos, kaip ir sventa Kci vakarien, ­ seimos paslaptis... Nugaljo entuziastingieji. atgimimo svents dvasia labai jau atitiko visuotin issilaisvinusij nuotaik.

Marguci ridenimas per atvelyk. LLBM. 2008. v. didzpetrio nuotrauka. Is ,,Ziemgalos leidyklos "rinkini Marguci ridenimas lazdomis (kas toliau?) per atvelyk. LLBM. 2009. Nuotrauka is Lietuvos liaudies buities muziejaus rinkini

Buvo nutarta rengin organizuoti ne pirmj, skirt maldai ir seimai, o antrj sv. velyk dien, kuri ir tradicija skatina keliauti bei viesti9. Renginio proga paankstinta vasaros sezono pradzia ­ antrai velyk dienai numatyta atidaryti penki nam interjerus (po du Zemaitijoje ir aukstaitijoje bei vien suvalkijoje). Interjeruose rengtos velykins ekspozicijos: krastui bdingas ir turtin padt atitinkantis stalo serviravimas velykiniam pusryciui, vietovei charakteringi zalumynai, verbos, marguciai. Tad, palyginti su Uzgavnmis, vykstanciomis tik sodyb kiemuose, per velykas nueita toliau: renginio erdv, improvizuot scen, traukti ir gyvenamj nam interjerai. didel organizacinio darbo nastos dal prisim muziejaus Buities skyrius, vadovaujamas J. samulionyts. Remdamasi etnografine literatra ir tyrimais, atliktais ekspedicij metu, N. Pliurait-andrejevien pareng svents scenarij10. Erika Nenartavicit ir Regina Laucien, atidjusios kitus darbus sal, atsivert P. Galauns ,,Lietuvi liaudies men" ir msi gaivinti tradicinius marguci skutinjimo rastus. dailinink restaurator Elena Knikstait kiausinius margino vasku. visi sie tradiciniais ornamentais numarginti velykaiciai papuos 5 sodyb velykinius stalus, buvo isdalinti svents dalyviams kaip suvenyrai. Renginyje vasku tradiciniais rastais numargintais kiausiniais prekiavo liaudies meistr Elvyra Pempyt is Prien rajono Jiezno apylinks Juodaviski kaimo. velykas organizatoriai suguzjo pasipuos tautiniais drabuziais, kuriuos paskolino muziejaus teatro trup (Lietuvi folkloro teatras, vadovaujamas dalios ir Povilo Mataici, dabar sie drabuziai ­ Teatro, kino ir muzikos muziejaus vilniuje eksponatai ­ aut.). sodybose buvo rengtos spuokls ir priminta apeiginio supimosi prasm, organizuotas marguci ridenimas specialiai is zievs padarytais loveliais, vyko graziausio, stipriausio margucio konkursai, ,,sodyb seimininkus" ­ sventiskai pasipuosusius muziejininkus ­ aplank folkloro ansambliai, primindami lalavimo paprot. Sis scenarijus tapo metmenimis visiems bsimiems velykini rengini scenarijams. apie 1-osios velyk svents Liaudies buities muziejuje dvasi, entuziazm byloja tos dienos rasas atsiliepim knygoje: ,,Pirmosios viesos sv. velykos liaudies buities muziejuje. serviruoti stalai, ant stal marguciai. o jau lankytojai tik ridena, ridena margucius. Folkloriniai ansambliai dainuoja velykines dainas. Ir einame, einame ms Tvisks takeliais, o kad bt gyvos ms Gimtins. deja... deja... ar pakilsime, ar pakilsime tikram geram gyvenimui, teisingam, be apsimetimo, kaip ms liaudies daina. o kad taip atgytume!" velykos ­ kasmetinis muziejaus renginys, dl svents ankstyvumo neorganizuotas tik 2008 m., kada per atvelyk lankytojams paruosta isplsta, artima velykinei, programa (zr. lentel). Renginio organizavimu nuo 1991 m. rpinasi Rysi su visuomene skyrius, keliskart keits pavadinimus (Masinio darbo, Informacijos ir rengini, Rysi su visuomene skyrius), bet issaugojs atsakomybs uz rengini organizavim funkcij. Talkina visi muziejininkai. scenarij autor ­ vida olechnovicien. Renkama ir populiarinama medziaga apie velyk tradicijas. s darb ziem ­ laisvesniu nuo ekskursij laiku ­ sitraukia ir ekskursij vadovai11. Moksleiviams parengta paskaita apie velyk paprocius12, periodinje spaudoje apzvelgti tradiciniai zaidimai su marguciais13, remiantis nauja J. Kudirkos publikacija14 parengtas ir isplatintas naujien agentrai Elta straipsnis apie tai, kaip reikt pasiruosti velykoms15. Tiesa, spaudoje jis pasirod tik 2002 m.16 Paruosti ir vykdomi du edukaciniai uzsimimai moksleiviams17. Bgant metams, pamazu blsta entuziazmas, uzleisdamas viet pareigos supratimui. Berzeli sak sproginimas, aviz daiginimas, kiausini dazymas ir kiti velyk paruosiamieji darbai jau tapo prastiniais. vis dlto kiekvienai sventei stengiamasi paruosti k nors nauja. 1991 m. paruostos anotacijos apie lalavim, supimsi, marguci ridenim ir dauzym, velyk, velyk stalo puosim zalumynais18. Isdstytos teritorijoje, jos lankytojui issamiau paaiskino visa tai, kas vyko renginyje. Muziejaus zirg sporto sekcijos (vadov vita Jasinauskait) organizuojamomis vaznyciotoj lenktynmis primintas grazus paprotys velyk ryt is baznycios namus skubti: kas pirmauja per velykas, tam visus metus viskas geriau seksis (1999 m.). Remiantis aprasymais etnografinje literatroje, organizuota teatralizuota Lasininio ir Kanapinio kova, Gavnios isvarymas, velykiniai burtai. dazniausiai nauja muziejaus svents programoje ­ tai gerokai primirsta, kartais nauj rb vilkta sena. Taip buvo atgaivintas ir ispopuliarintas marguci ridenimas lazdomis, buvs populiarus skuodo rajone. Populiarinant tradicijas, kartais griebiamasi ir gudrybs. Taip J. Kudirkos aprasytas marguci ridenimas duobut pavadintas velykiniu golfu. Nepaneigsi, kad daugeliui, ypac jaunajai kartai, patraukliau tai, kas nors kiek vakarais ,,atsiduoda". Zaidimas skms sulauk, tik liko neaisku, kas lm ­ zaidimo pobdis ar pavadinimas. susidomjimo ,,sena naujove" netrko. Prajus keleriems metams (2006 m.), uz gudryb teko atsiimti ­ esms nesuprats interneto svetains delfi lankytojas issisaip is ms renginio tradiciskumo. Tad dabar zaidimo pavadinimas is modernaus ,,perkrikstytas" ,,velykin kiaul dvar". Kad ir kaip vadintas, zaidimas muziejuje islieka populiarus, o atgaivintas greiciausiai prats savo gyvavim ir uz jo rib. Mazj lankytoj dziaugsmui muziej pamgo ir velyk mitin btyb ­ velyk. Pagal pirmj scenarij jos uzduotis buvo ne tik vaikuciams dovanles dalinti, bet ir vaznyciotoj lenktyni nugaltojams prizus teikti. Si vaikuci laukiama tetul tos viesnags muziejuje turbt ilgai nepamirs: kad visur suspt, jai teko psciomis lenktyniauti su vaziuotais gaspadoriais19. Belieka tikti, kad muziej lanko tik geri vaikuciai, mat, kasmet cia velyk proga suguzjus, daznam pavyksta velyks dovanl rasti, jos organizuotoje viktorinoje dalyvauti ir net j gyv pamatyti.

Lalavimas ­ iki siol dzkijoje isliks paprotys, atrodyt, nesilaikant region principo, kasmet demonstruojamas renginyje, kuris vyksta Zemaitijos ir suvalkijos sektoriuose. Muziejininkai vadovaujasi etnolog teigimu, jog anksciau sis paprotys buvs visoje Lietuvoje20. Paskutiniame renginyje priminti plakimo paprociai, gyvav Klaipdos kraste ir Siaurs vakar Zemaitijoje, bei velykinio prausimo paprociai, bdingi vidurio Lietuvai21. Planus kasmet rengti prajusi met marguci ­ konkurs nugaltoj ­ parod sugriov grauziks, kurios be joki sentiment sisuko ir sunaikino velykin lobyn. vyko kitokios ­ islikusi marguci ir velykini atviruk, saugom muziejaus fonduose, vilniaus krasto verb... Renginio desimtmecio proga muziejaus vartus papuos nuotraukos is pirmosios svents. 1995 m. organizuota visos Lietuvos vaik padaryt velykini atviruk paroda, 2007 m. ­ paroda is dalios ir Zigmo Kalesinsk liaudies amat mokyklos marguci kolekcijos (is 294 velykini marguci parodoje eksponuoti 138). 2009 m. sventinje parodoje eksponuoti natraliais dazais dazyti, Ritos Puidokiens skutinti, domicls Baneviciens natraliais dazais dazyti ir vasku marginti, Elenos Knikstaits vasku marginti velykaiciai ir tradicins verbos. Jas, bdingas vairioms Lietuvos vietovms, pagal ekspedicijose surinktus duomenis suriso LLBM Miskotvarkos ir krastovaizdzio skyriaus vyresnioji muziejinink Grazina Zumbakien. verbos primin, jog didziosios pavasario svents pradzia ­ verb sekmadienis. Renginius pavairina ir dinamins parodos, kuriose ne tik matomas koks nors procesas, bet ir pats lankytojas gali jame dalyvauti. Muziejininks E. Knikstait ir L. Praskevicien mok velykaicius marginti vasku, E. Nenartavicit ­ skutinti. 2009 m. verb ir buities seklycios (vilniaus r.) moterys mok risti tradicin vilniaus krasto verb, o Joana Imbrasien ­ karpini meno. 2004 m. maitinimo mon ,,skrebutis", seimininkaujanti muziejaus karcemoje, padjo organizuoti tradicini velyk patiekal parod ­ vaises. Jomis lankytojai ypac dziaugsi. apie tradicinius valgius papasakojo J. samulionyt. Kasmet lankytojai mokomi is ,,dzi" ­ suduzusi velykaici ­ apie bsimus metus pasplioti, o sveik marguci apie vasaros orus paklausinti. smagi linksmybi nuotaik padeda sukurti folkloro ansambliai, dl dalyvavimo renginiuose aukojantys ilgesnius pasibuvimus su savaisiais. 2006 m. isleistas specialus laikrastis22, kuriame placiau aprasyta renginio programa, apzvelgti velyk paprociai ir jiems skirti renginiai, vyk muziejuje, issamiai paaiskinta, kodl velykos neturi nekintamos datos ir koki svenci data priklauso nuo velyk, pateiktos svenci datos desimtmeciui priek, patarta, kaip issaugoti brangiausi velyk dovan ­ margut. Kol kas tai vienintelis toks leidinys, taupant lsas, deja, netaps periodiniu. Per pirm desimtmet velyk renginys prigijo ir uzsitikrino 2-j viet pagal lankytoj skaici. antrj po Uzgavni, o jos daugiau nei dvigubai ,,vyresns". Pasivyti vargu ar pavyks, juk velykos ­ tai seimos svent. Siek tiek skaici: 2001 m. apie 3000, 2004 m. ­ 3957, 2005 m. ­ 2647 lankytojai. oras ­ muziejaus po atviru dangumi renginio sjungininkas arba... priesas: 2000 m. vlyviausios pagal kalendori velykos vyko balandzio 24 d. sodams zydint ­ lankytoj su sortukais gausyb; 2007 m. ­ sniegui krentant, nors ir labai turininga programa pasilyta, lankytoj ­ vos vienas kitas... Si neskm nulm apsisprendim kitais metais rengti tik atvelyk. Per 2009 m. velykas ­ vl 3307 lankytojai23. ateisianciais 2010 m. ­ renginio dvidesimtmetis. atgimimo svents daigai ne tik prigijo, bet ir subujojo. dabar velykiniai renginiai vyksta beveik kiekviename mieste ar miestelyje. dziugu, kad vyksta tokie renginiai. daugeliui zmoni jie priimtinesni j gyvenamojoje vietoje. vietos organizatoriai galbt turi didesnes galimybes puoselti regionines tradicijas, pasilyti patrauklesni pramog dabartinei kartai. Taciau kur dar galime taip aiskiai pajusti gamtos atbudim ir kartu protvi, palikusi toki velykini paproci gausyb, dvasi, labiau suvokti t paproci prasm? Taip nortsi tikti, kad tai bus viena svarbiausi lankytoj gausjimo Lietuvos liaudies buities muziejuje per velykas priezasci... aTvELyKIs Pirmasis renginys, skirtas velyk svents astuoniadienio pabaigai ­ atvelykiui, organizuotas metais vliau nei velykos ­ 1991 m. (zr. lentel). aprasas neisliko. Tarp velyk ir atvelykio ­ tik nevisa savait, tad seserius metus atvelykis (1992­1997 m.) neorganizuotas. 2001 m. ir 2006 m. atvelykio ir Jurgini datos sutapo, todl renginiuose atsispindjo abiej svenci paprociai. Sie renginiai bus aptarti Jurgini apzvalgoje. 2008 m. atvelykio renginys, kaip auksciau minta, sujungdamas velyk ir atvelykio paprocius ir issiplsdamas per kelis sektorius, mazai kuo skyrsi nuo velyk renginio, nebuvo tik lalavimo, 2009 metais grzta prie tradicinio ­ vaik svents ­ varianto, kur ir apzvelgsime. atvelykio prasm ir jo tikslingum muziejuje taikliai nusak muziejinink Teodora Grazina Morknien, atsakinga uz rengini organizavim: ,,Sventinio ciklo, prasidjusio verb sekmadieniu, apogj pasiekusio per velykas, pabaiga bdavo atvelykis ­ pirmas sekmadienis po velyk, Zemaitijoje dar vadinamas velyklmis, Mazosiomis velyklmis, aukstaitijoje ­ vaik velykomis. Kaip pries simt met per Kaldas Piemenli misios bdavo ,,vaik dziaugsmo ir didziausios linksmybs valanda baznycioje", kur piemenliai savo paprastomis ddelmis grodavo, dduodavo ir linksmindavo uzgimus Krist, kaip Trys Karaliai, baigiamoji Kald dalis, buvo daugiausia vaikams pramoga, taip ir atvelykis bdavo vaik svent ­ tik vaikams margindavo kiausinius, neretai per vis savait sudtus, kiausinius dauzydavo tik vaikai, spuoklse supdavosi tik vaikai... visi kaimai skamb-

davo nuo zaidzianci, dainuojanci, margucius ridinjanci vaik klegesio. Per atvelyk krikstydavo vaikus, iki atvelykio motinos turdavo aplankyti savo krikstavaikius, atnesti jiems marguci ar kit dovan. Etnologas Juozas Kudirka raso: ,,su atvelykiu baigdavosi sventinis sveciavimosi laikas ­ jeigu per velykas apsilankydavo gimin ar pazstamas, seimininkas kviesdavo atvaziuoti per atvelyk". Tad ir Lietuvos liaudies buities muziejus kviecia atvelyk visus ­ ir pabuvojusius, ir nepabuvusius muziejuje velyk antrj dien, ypac vaikus ­ suptis, dainuoti, margucius ridenti, zaisti, sokti, arkliais vazinti, jodinti"24. 1999 m. atvelykio aprasas liudija: ,,Svent vyko balandzio 11 d. aukstaitijos sektoriaus gatviniame kaime. Gyvakar sodyboje ­ spyns, marguci ridenimas, bgimas su saukstais, sokiai, zaidimai. Gyvakar sodybos kluonienoje ­ zirgai, vazinjimas karieta aplink aukstaitij. Kyliski sodyboje ­ supimasis geldoje, ridenimas lygioje vietoje, bgimas su saukstais. Kirdeiki sodyboje ­ bufetas. oras buvo apniuks, bet nelijo. Palyginti su velykomis (04 05), atvelykis buvo kamerin svent. Koki paproci per atvelyk parodyt nelabai yra kaip, pagrindinis tikslas buvo ­ svent vaikams, kad jie pazaist, pasiaust, pamiklint ak, rank, pasisupt, priprast prie senj ms dain, soki, rateli"25. kaim suguzjusius vaikucius aplank velyk, tokia pat, koki mat pries daugel met antasavos apylinki (Kupiskio r.) vaikai ir koki apras E. dulaitien (Glemzait) ,,Kupiskn senovje". 2000 m. ir 2001 m. rengini apras neisliko. 2002 m. balandzio 7 d. renginys vyko Zemaitijos sektoriuje. Renginio program pagal siam regionui bding tradicij papild ant lauzo kepama kiausinien. dl jos domumo ir dl to, kad Zemaitijos sektorius lengviau pasiekiamas maziesiems lankytojams, renginio vieta ir vaiss tapo tradicins. atvelykio rengini bruozas ­ kompaktiskumas: jie vyksta viename sektoriuje. Pazymtina, jog islaikomas regioniskumo principas: bdingi regionui pavadinimai, velyks pavidalai, kiausinien tik ten, kur bdavo kepama anais laikais. Nuo velyk rengini jie skiriasi ne tik ploto ir atrakcij apimtimi, bet ir adresatu: jei pirmuosiuose veiklos siloma vairiausio amziaus lankytojui, tai cia jos daugiausia seimoms su mazaisiais. Zinoma, kiekvienas ieskantis atras savo... Iki atvelykio paliekamos ir velykins interjero ekspozicijos. S rengin galima pavadinti sventinio velyk ciklo (verbos, velykos, atvelykis) uzbaiga, pabaigtuvmis. JURGINs Nuo nepriklausomybs atgavimo pasikeitus vasaros sezono pradzios laikui, s sezon pateko ir Jurgini data ­ balandzio 23 d. 2000 m. ji sutapo su pirmja sv. velyk diena. 1995 m., 2006 m. velykos buvo balandzio16 d., tad Jurgins sutapo su atvelykiu. Pirmasis Jurgini renginys organizuotas 1997 m. balandzio 25 d. scenarij paruos Informacijos ir rengini skyriaus (dab. Rsvs) vedja danut Blazevicien. vieta ­ Zemaitijos kaimo sodybos. viena svarbiausi paskat organizuoti Jurgini rengin ­ tai, kad muziejuje yra ,,gyvojo" paveldo ­ senovini veisli arkli. Lietuva 1992 m. birzelio mn. 11 d. Rio de Zeneire pasiras ,,Biologins vairovs konvencij" ir sipareigojo issaugoti savo genetinius isteklius. dar po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo pradtos masiskai gerinti vietins gyvuli veisls. siekiant issaugoti vietini veisli genofond, 1921 m. Zems kio ministerijos sudaryta komisija sil suformuoti vietini gyvuli bandas ir jas veisti. Taciau sis pasilymas buvo gyvendintas tik krus Zemaituk zirgyn, prarast per antrj pasaulin kar. Kai kurios senosios Lietuvos gyvuli ir pauksci veisls jau buvo isnykusios, kitos ­ Zemaituk veisls arkliai, vietins kiauls, smi ir baltnugariai galvijai, vietins avys, vistins zsys ­ atsidrusios prie isnykimo ribos. Todl Lietuvos gyvulininkysts institutas msi iniciatyvos issaugoti sensias veisles nuo visisko isnykimo. Lietuvos gyvulininkysts institutas kartu su Lietuvos veterinarijos akademija pareng trumpas programas ­ pasilymus Fao (Jungtini taut maisto ir zems kio organizacija ­ V. O), kaip issaugoti Zemaituk veisls arklius, vietines kiaules ir smus bei baltnugarius galvijus. 1995 m. vidurio ir Ryt Europos sali Fao konferencijoje, atsizvelgus pateiktus pasilymus, sios veisls pripazintos saugomomis tarptautiniu mastu. visos senosios gyvuli ir pauksci veisls trauktos Pasaulio zems kio gyvn vairovs duomen bank ir Pasaulio zems kio gyvn vairovs katalog. 1995 m. gruodzio mn. 21 d. Zems kio ministro sakymu Nr. 766 buvo sudaryta Zems kio gyvn genetini istekli saugojimo koordinavimo taryba. Taryba 1996 m. spalio mn. 30 d. posdzio nutarimu pareng senj Lietuvos zems kio gyvn veisli issaugojimo program, kurioje Lietuvos senj vietini zems kio gyvn veisli, kaip istorinio ir kultrinio tautos paveldo, ir j genetini istekli issaugojimas vardytas kaip valstybs reikalas ir numatytos priemons isgelbti sensias, ties isnykimo riba atsidrusias veisles ­ vietines su karoliukais kiaules, Zemaitukus arklius, smus ir baltnugarius galvijus, vietines siurksciavilnes avis ir vistines zsis"26. Kaip ir kiti Europos muziejai po atviru dangumi (pvz., detmoldo muziejus vokietijoje), LLBM dalyvauja senj gyvuli veisli issaugojimo programoje: cia veisiami ir auginami zemaitukai, laikomos siurksciavilns avys, zsys. 1996 m. Lietuvoje is viso buvo 36 suaug grynaveisliai zemaitukai ir 18 kumeli, Lietuvos liaudies buities muziejuje ­ 2 kumels. 2006 m. muziejuje buvo 5 zemaitukai ir 3 kumeliukai, 7 sustambinti zemaitukai su 4 ku-

meliukais ir 2 Lietuvos sunkieji, 2009 m. ­ 20 arkli, is kuri 1 Lietuvos sunkij veisls, 6 zemaituk kumels ir 6 kumeliukai, 4 sustambinto tipo suaug arkliai ir 6 kumeliukai27. Lietuvos liaudies buities muziejus yra Zemaituk arkli augintoj asociacijos, kurtos 1997 m. ir uzsiimancios sios veisls arkli issaugojimu, veisimu, dauginimu bei populiarinimu, narys. arkliai muziejuje nuo pat jo krimo naudoti transportui, zems kio darbams. arklio vaidmuo valstiecio gyvenime atskleidziamas tam tikrais eksponatais nuolatinse ekspozicijose. Neatskiriamas valstiecio palydovas susilauk ir ypatingo dmesio: 1985 m. ruosta ekspozicija ,,Zirgas lietuvi liaudies gyvenime", 1988 m. organizuota mokslin konferencija ,,arklys lietuvi gyvenime", miestelio karcemoje rengta vasaros susisiekimo priemoni ir pakinkt ekspozicija bei stendin ekspozicija ,,arklininkyst Lietuvoje", XvIII a. gravir paroda. 1996 m. atnaujinta iseigini vezim, rengta ziemos transporto priemoni ekspozicija pakels karcemoje. 1991, 1992, 1997, 1998 m. vyko zirginio sporto svents ,,Br zirgel pasibalnojau", 2004 m. ­ Etnokultrin moksleivi viktorina ,,Zirgas, arklys valstiecio gyvenime ir paprociuose". Jurgins senovje buvo siejamos su gyvuli ganiavos pradzia, daug kur jas man esant arklio ­ labiausiai branginamo gyvulio ­ diena28. Jonas Balys, remdamasis tautosakine medziaga, teigia: ,,Kai kuriose Lietuvos apylinkse Jurgins buvo didel arkliagani svent. Taurags aps. arkliaganiai t dien rengdavo dideles vaises sv. Jurgiui, kaip gyvuli globjui ir arkliagani uztarytojui, pagerbti. Tos vaiss panasios sekmini piemen svent. Jurginse arkliaganiai is savo seimininki renka po kelet kiausini, gabaliuk lasini ar siaip kokio maisto. Is to paskui gamina sudtin arkliagani kiausinien. Maisto seimininks mielai duoda kuo daugiausia, kad sv. Jurgis laikyt sveikus j gyvullius ir apsaugot juos nuo vis nelaimi"29. Muziejaus renginyje, skirtame Jurgini paprociams, akcentuotos pirmojo gyvuli isginimo apeigos, ypating dmes skiriant arkliams: organizuota muziejuje laikom arkli paroda. Lankytoj dmesys atkreiptas ir kin pastat ­ tvart, is kurio isginti suvaryti arkliai ir oziukai, prie jo atlikta dalis isginimo apeig (gyvuli aprkymas, poros kiausini ­ jurguci ­ padjimas po slenksciu, verbos uzkisimas po sija). organizuotas dazyt kiausini ­ ,,jurguci" ­ musimas ir ridenimas, tradicins arkliagani vaiss ir pasilinksminimas30. Panasiai renginiai vyko dar dvejus metus is eils. 1993 m. nuotrauka, beje, tarp daugelio kit muziejaus kalendorini rengini nuotrauk, pakliuvo leidinuk ,,Lietuvi kalendorins svents"31. 2000 m. renginys neorganizuotas, o 2001 ir 2002 m. rengini aprasai neislik. vl ir su didesne jga renginys atgim 2006 m. Kadangi sutapo Jurgini ir atvelykio data, organizuotas abiej paprocius vienijantis renginys. Isleistas specialus laikrastis, kuriame apzvelgti atvelykio, Jurgini, sekmini ir ganymo paprociai32. ypatingas renginys buvo ir tuo, kad jame pirm kart buvo organizuotos kumeliuk krikstynos: vaikai ir suaug galjo silyti bevardziams kumeliukams, zemaituk veisls erziliukams (vieno motina ­ Kuosa, tvas ­ aitvaras, kito motina ­ Korta, tvas ­ aitvaras), vardus. Grynakraujam zirgui vardas parenkamas taip, kad jo vardo pirmoji raid bt tokia pat kaip motinos vardo pirmoji, o trecioji ­ kaip tvo vardo pirmoji raid, pavyzdziui, motina Kregzdut, tvas aitvaras, erziliukas ­ Kragas33. Rengin uzbaig kiausinien, tradicin Zemaitijoje ir per atvelyk, ir per Jurgines. Jurgini renginiuose ne tik atskleidziami senieji Jurgini paprociai, bet ir ypatingai panaudojamas bei populiarinamas gyvasis paveldas ­ zemaitukai, lankytoj dmesys atkreipiamas paprastai nedaugeliui tedom kin pastat ­ tvart. sutrumpinus vasaros sezon, kada pastat interjerai atidaryti nuo geguzs 1 d., sumazjo galimybs organizuoti Jurgines, taciau vyksta siek tiek kitokio pobdzio renginiai, populiarinantys senj arkli veisl. Kartu su Zemaituk arkli augintoj asociacija muziejuje organizuota asociacijos 10-mecio svent (2007 m. birzelio 23 d.), vaik piesini konkursas ,,as ir zemaitukas" (2007, 2008, 2009 m.), renginys ,,Lietuvos tkstantmetis ir zemaitukai" bei nacionalins zemaituk taurs varzybos (2008 m. geguzs 24 d. ir 2009 m. 31 d.). Lietuvos maironieci draugija (savanoriska visuomenin literatrin, krybin, krastotyrin organizacija, vienijanti bendrojo lavinimo, profesini, aukstesnij mokykl moksleivius, aukstj mokykl studentus ­ aut.) kasmet organizuoja tradicin Jurgini sambr. 2008 m. balandzio 25 dien jis vyko Lietuvos liaudies buities muziejuje. Siuolaikiniame renginyje, subrusiame apie 700 maironieci, dalyviai susipazino ne tik su lietuviskojo kaimo praeitimi, bet ir su Jurgini svents tradicijomis. Jurgins Lietuvoje dar vyksta ir kitur: 2009 m. jos vyko Palangoje (tik jau nebe zemdirbi svent: folkloro ansamblis ,,Mguva" tradicinius sios svents paprocius pritaik siuolaikiniam miesto zmogui); prie augustaici malno (Papils seninija, akmens r.; arkli pagerbimas, skaniausio pasaro arkliams, kiausiniens kepimo konkursas); anyksci miesto parke (salia nauj svents element pinami ir senieji: pavasario sutiktuvi sokiai, supimasis, marguci ridenimas); Pirmosios zalumos svent (Jurgins) kininko sodyboje Blauzdzin kaime Joniskio r.; Mazeikiuose; pas Jurgait Silgaliuose Paggi sav.; ketvirtoji Jurgini svent Balsi etnografinje sodyboje Pakruojo r.; skirsnemuns kinink M. ir J. Peciuli ir etnografinje pedagog M. ir P. Barsausk sodyboje Jurbarko r.; Rokuose, Garliavoje (Kauno r.); antasavos kaimo bendruomenje (Kupiskio r.); Mieziskiuose (Panevzio r.); J. ir v. Lubi sodyboje, dargaiciuose (Siauli r.); Kaltannuose (Svencioni r.); skaudvilje (Taurags r.); Krivili kaime (varnos r.)34. Sie renginiai ­ akivaizdus gyvosios tradicijos rodymas, kada senieji paprociai persipina su naujais svents elementais.

Tautos tradicijos nra nekintamas dalykas: jos keiciasi kartu su visuomens buities ir pasaulziros kaita. Pakitus zems kio technologijoms, kininkavimo bdams, daugelis tiesiogiai su zemdirbyste ir gyvulininkyste susijusi paproci nunyko. dalis sakral pobd turjusi paproci palaipsniui tampa pramoginiai ir is suaugusij perimami jaunimo, vaik. Bt neracionalu ztbt stengtis atgaivinti tai, kas siandienos zmogui visiskai nesuprantama, nes yra pasikeitusi ir buitis, ir mstysena, ir vertybi samprata. Bet kokias apeigas atlikti nevaidinant galima tik sitikinus j prasmingumu. Buities muziejus ­ viena natraliausi siuo laikotarpiu aplink XIX a. pab. ­ XX a. pradzios Jurgini ir kit paproci restauracijai ir domiam pateikimui dabarties zmogaus pazinimo ir ugdymo procese. RENGINIaI, sKIRTI PIRMosIos vaGos PaPRocIaMs Pirmosios vagos paprociai priskirtini prie labiausiai nunykusi dl zems kio technologij ir kininkavimo bd pasikeitim zemdirbysts paproci. Nedaug apie juos girdjusios siuolaikins kartos, kuri kiekviena ­ vis daugiau ,,nuo zagrs nutolstanti". Pirmasis renginys, skirtas arimo pradzios paprociams (,,Pirmosios vagos svent"), muziejuje organizuotas dar jo veiklos pradzioje ­ 1975 m. organizatoriai ­ entuziastai, susibr etnografin folklorin grup. vytautas staniknas, pirmasis ir ilgametis muziejaus direktorius (1966­1989 m.), prisimena: ,,apie 1972­1974 metus muziejaus veiklai pagyvinti kazkaip savaime atsirado jaun entuziast, lietuvisk dain, soki, muzikos, paproci propaguotoj. Tarp j mintini albinas vaskevicius, veronika Povilionien, Jrat druckien, vytautas Sulinskas, Sarnas Zukauskas, vytenis andriukaitis, algis Urbonavicius ir daugelis kit, kurie jau sovietiniais laikais muziejaus teritorijoje propagavo nacionalin kultr ­ dainavo, soko, grojo. Reng vairias sventes. Pavyzdziui, jau 1975 met pavasar Rumsiski liaudies buities muziejuje surengiama spdinga ,,Pirmosios vagos" svent su visomis apeigomis, kuri su didziuliu smalsumu stebjo susirink muziejaus lankytojai ir net sveciai is uzsienio"35. Muziejaus archyve saugomos S. Zukausko spalvotos skaidrs apie ,,Pirmj vag", kaip ir apie tais paciais metais t paci entuziast organizuotas ,,Sienapjt" bei ,,Rugiapjt". deja, tai buvo vienkartinis renginys. Platesnio apraso neisliko.

artoj varzybose pirmosios vagos paprocius susirinkusiems primena folkloro ansamblis ,,verpeta". LLBM. 2004. Nuotrauka is Lietuvos liaudies buities muziejaus rinkini

Nepriklausomybs metais vl grzta prie sios temos ­ 1998 m. organizuota Pirmosios vagos svent. Ji buvo rengini ciklo, skirto darbo paprociams, dalis. Cikl sudar Pirmosios vagos, Rugiapjts ir Klimo svents. Pirmosios scenarij paruos v. olechnovicien36. Renginiui pasirinkta diena ­ geguzs 8 d., artima artoj globjo sv. Izidoriaus vardadieniui (geguzs 15 d.). Sestadienis ­ ir lankytoj patogumui, ir, senoli poziriu, tinkamiausia savaits diena arimui pradti: jei sestadien pradsi arti, tai visi darbai dl to vyks labai skmingai. vieta ­ aukstaitijos kaimas, atspindintis ne tik po valak reformos atsiradusio gatviniorzinio kaimo struktr, bet ir reformos vest trilauk zemvald (visa kaimo zem padalinta tris laukus: pdymas, ziemkenciai, vasarojus; kiekvienam kaimo kiemui ­ po vien rz kiekviename is trij lauk; vieno valstiecio rziai trijuose laukuose ­ valakas). veiksmas vyko Kirdeiki sodyboje (sodybos kiemas erdvus dalyviams ir lankytojams susirinkti, arti ariamas laukas) ir viename is trilaukio lauk, padalint rziais. Folkloro ansamblio ,,Kupol" (vadovas antanas Bernatonis) nariai, interpretuodami gausi seimyn, primin lankytojams XX a. pr. Ryt Lietuvos pirmosios vagos dienos apeigas: artojo islydjim laukus, pirmosios vagos isarim, artojo sutiktuves. Buvo atlikti magiski veiksmai, kurie, tikta, apsaugosi bsim derli. Pademonstruotas arklio kinkymas prie plgo, pristatyta Lietuvos sunkij arkli veisl. skambjo arimo

dainos, prisiminta smulkioji tautosaka sia tema, is pirmosios vagos virtimo paspliota apie bsimus metus. vaisintasi. sodybos, esancios kitoje gatvs pusje, pastogje buvo surengta arimo padarg, saugom muziejaus fonduose, paroda. apie juos papasakojo vyr. muziejinink sigita Zukauskait. artojas pamok visus norinciuosius arti. Jie buvo pavaisinti duonine gira, atminimui padovanoti bokalai su uzrasu ,,Lauko nearsi ­ duonos nevalgysi". rengin kviesti keturi zems kio mokykl moksleiviai, deja, neatvyko. Renginyje improvizuota scena vl savitai praplsta: panaudojant ne tik kaimo sodyb kiemus, bet ir dirbam lauk. Lankytojai susipazsta ne tik su pirmosios vagos paprociais, arimo padargais, bet ir an laik zemvalda, kas paprastai reciau pastebima. 1999 m. renginys organizuotas pagal 1998 m. Pirmosios vagos scenarij, siek tiek j pakeitus ir papildzius. Nudziugino tai, kad susirinko gausesnis brys norincij pabandyti arti. ar ne tik zilstelj vyriskiai, Kaisiadori zems kio mokyklos Jaunj kinink brelio vaikinai (tarp kitko, puikiai), bet ir ...mergina bei septynmetis berniukas37. 2000 ir 2001 m. renginiai dl datos vlyvumo pirmai vagai arti pavadinti arimo dienomis, is esms pakartojo ankstesniuosius. deja, palyginus j smat skaicius ir lankytoj skaicius, faktai bylojo antrj nenaudai. 2003 ir 2004 m. arimo dienos organizuotos kartu su muziejaus rmju laikrasciu ,,kininko patarjas". artoj varzybose priminti ir senieji arimo pradzios paprociai. 2004 m. renginyje 1998 m. pirmosios vagos scenarij gyvendino Kaisiadori folkloro ansamblis ,,verpeta". sEKMINs Tai svent, svenciama septint (t. y. sekm) savait, arba penkiasdesimt dien (todl dar vadinama penkiasdesimtinmis), po velyk, tarp geguzs 11 ir birzelio 12 d. J data visada, neatsizvelgiant sezon trukms kait, patenka muziejaus aktyvj ­ vasaros ­ sezon. Liaudies paprociuose sekmins ­ zemdirbi, piemen svent, kada garbinama augmenija ir naminiai gyvuliai. Ji siejama su sjos pabaigtuvmis. Kaip Zolin vadinama slenksciu is vasaros ruden, taip sekmines galima bt pavadinti pavasario­vasaros slenksciu38. sekmini paproci atsvait galima aptikti dar sovietini laik muziejaus renginiuose ­ piemenli sventse, kurios buvo organizuotos geguzs pabaigoje ­ birzelio pradzioje39 ir skirtos Tarptautinei vaik gynimo dienai. Jose dalyvaujantys vaik folkloro ansambliai neabejotinai demonstravo piemen folklor. Nuotraukoje is 1983 m. svents matyti piemenli drabuzliais aprengti koncertuojantys vaikai ­ folklorinio ansamblio ,,verpeta" vaik grup40. skriaudziamj piemenli tema nepriestaravo ir an laik ideologijai. Kitokios galimybs, tiksliau, joki ­ krikscioniskajai svents pusei... Nepriklausomybs periodo rengini srase pirm kart sekmins pamintos 1989 m., bet daugiau duomen apie s rengin nepavyko aptikti. archyve saugomas 1990 m. sekmini renginio scenarijus. Jo autor N. Pliurait-andrejevien 41. Pirmosios nepriklausomybs met sekmins, apie kurias turime daugiau duomen, organizuotos t paci met, kaip ir pirmosios velykos, birzelio 3 d., sekmadien, aukstaitijos sektoriuje. Kaimo gryciose rengtos specialios sventins ekspozicijos: gonkos, palubs, sventj paveikslai apkaisyti berzeliais, gryci stalai uztiesti baltomis staltiesmis. Renginio vieta ­ prie vienkiemins (daujn) aukstaitijos sodybos. Jis primin, kaip per sekmines vykdavo piemen baliai, bdingi visai Lietuvai: su karvi vainikavimu, melstuvmis, pautiene. Muziejus neturi karvi bandos, todl teko skolintis is jas turinci

Sv. Misios Rackisks koplycioje. sekmins. LLBM. 2007. v. didzpetrio nuotrauka. Is ,,Ziemgalos leidyklos" rinkini

muziejinink. Karvuts, vasar besiganydamos muziejaus pievose, prisiddavo prie natralios kaimo aplinkos krimo. deja, dabar sio svarbaus komponento jau nebeliko. 2002 m. gyva raguotoji dalyvavo paskutinj kart: ir Rumsiski miestelyje vos viena kita belikusi, ir n vienas seimininkas savo vienintels masiniuose renginiuose nebeleidzia kamuoti. 2003 m. pagaminta medin ir panaudota renginyje, bet niekada imitacija nepakeis originalo spdzio: zvilgsnis ­ visai ne sekmini karvs... Gyvuli bandos neturjimas ­ vienas is veiksni, dl kurio sekmins dabar neberengiamos. Tiktina, kad ateityje muziejuje, kaip ir kituose tokio tipo Europos muziejuose (pvz., detmoldas, stade vokietijoje), sikurs ekologinis kis, netruks joki rsi ,,gyvojo paveldo" ir bus slygos dar tikroviskiau ir natraliau atspindti materialj ir nematerialj paveld. Pirmasis scenarijus ilgam tapo metmenimis, organizuojant piemen bali vlesniuose sekmini renginiuose, kurie buvo tobulinami ir papildomi. 1992 m. programoje pamintas ,,rytelnink" pasilinksminimas42. Po piemen iskylos jiems leisdavo pamiegoti, kitos dienos ryte gyvulius paprastai isgindavo suaugusieji, kai kur merginos ­ ,,grytelninks". Prie j prisijungdavo vaikinai. susirinks jaunimas vaidindavo vestuves. senovje tikta, kad vestuviniais zaidimais galima sustiprinti zems vaisingum. analogisk pasilinksminim muziejuje sureng KTU folkloro ansamblio ,,Gostauta" ansamblieciai. viena ,,grytelninki" ­ Lorita Kulakauskien ­ dabar vadovauja Rumsiski folkloro ansambliui ,,Nedja". sekmins ­ Sventosios dvasios atsiuntimas ­ viena didziausi krikscioni svenci, Baznycios susikrimo diena. Lietuvos baznyciose ji pazymima iskilmingomis pamaldomis. muziej 1976 m. perkelta ir 1980 m. pastatyta koplycia, statyta 1775 m. Rackisks kaime (Svencioni r.). Tai vienas seniausi muziejaus pastat. Jame misias aukojs garbusis monsinjoras Kazimieras vasiliauskas, is cia suimtas ir isgabentas lager. Ne vienas per televizij mat K. vasiliausko suteikt baznytins santuokos sakrament muziejaus koplycioje. Kad ir kaip sunku toki svarbi baznyciai dien pakviesti kunig, nuo 1997 m. sv. Misios sioje koplycioje tapo svarbiu renginio akcentu. Jas aukojo misionierius kunigas antanas saulaitis, Kauno arkikatedros Bazilikos administratorius Evaldas vitulskis, Kauno Jzuit gimnazijos direktorius kunigas Gintaras vitkus, Kauno kunig seminarijos rektorius monsinjoras aurelijus Zukauskas. 2002 m. buvo parengtas naujas scenarijus (autor v. olechnovicien), pritaikytas dzkijos kaimui, siejant rengin su cia veikiancia skerdziaus ekspozicija. aukotos sv. Misios muziejaus koplycioje, priminta, jog ir sekminms buvo dazomi kiausiniai. Renginyje dalyvavo tikros skerdziaus duonos ragavs Jurgis Bielinis, piemen muzikos instrument zinovas albinas Batavicius. Rengin nufilmavo operatorius arvydas Barysas43. 2007 m. sekmins surengtos paskutin syk. Trumpame renginio apibdinime jis pristatomas taip: ,,Pasiruosimo sekminms darbai bei sekmini apeig ir pramog epizodai aukstaitijos kaime"44. Ruosiant scenarij, remtasi publikacija apie Kdainiski sekmini paprocius45. S krast atspindincioje Klepsi dminje grycioje su atvira ugniaviete lankytojai vaisinti rgstyni sriuba. Renginys, siekiant domumo, salia tradicini element (sv. Misi, piemen folkloro, kiausiniens, rugi lankymo dain) papildytas naujais: spektakliais, mokymu pasigaminti ddel, nusipinti krepsel, susiristi vant; pieno apdirbimo ryk parodle ir sviesto musimu. Sventinse vaisse ­ ir pavasariskai vasariska (rgstyni) sriuba, ir kiausinien, ir virtiniai. Lankytojai raginti ,,... svskime is sirdies, kad energingiau zengtume vasaros darb, rpesci ir pramog laikotarp".

Pasilinksminimas sekmini dien. LLBM. 2007. v. didzpetrio nuotrauka. Is ,,Ziemgalos leidyklos" rinkini

sekmins nuo 1989 m. iki 2007 m. rengtos kasmet, isskyrus 1994 m. (tais metais surengtos devintins Zemaitijos sektoriuje (zr. lentel), kurios, isskyrus tai, kad vyko laiku, artimesniu devintini datai, todl ir organizuotos Zemaitijos sektoriuje, kur pagal etnografin literatr vykdavo piemen baliai, tokie pat kaip kitur per sekmines, niekuo nesiskyr nuo anksciau organizuot sekmini). Jos, kaip ir velykos, priklauso prie ilgiausiai ir pastoviausiai organizuot pavasario ciklo rengini. Nuo 2008 m. dl to, kad sulaukiama mazai lankytoj ir dl kitoki rengini gausos kol kas nutarta sekmini rengini, skirt platesniam lankytoj ratui, neorganizuoti. Paruostas ir vykdomas edukacinis uzsimimas moksleiviams46. Jame pritaikoma ir medin raguotoji. vykdomi uzsimimai ne tik primena, pristabdo paproci nykim, bet ir ,,augina" bsimus galbt ateityje atgimsianci masini rengini lankytojus. analizuojant, koki tak renginiui turi muziejaus kompeksiskumas ir kaip isnaudojamos jo teikiamos galimybs, galima daryti isvad, jog, palyginti su anksciau aptartais muziejaus renginiais, sekminse zengtas dar vienas zingsnis: panaudojami ne tik sodyb kiemai, pievos, turimas gyvasis paveldas (avi, oziuk banda), temin ­ skerdziaus ­ ekspozicija, papildomos nam interjer ekspozicijos (tradicinis apkaisymas berzo sakelmis), bet renginio kompleks jungiamas ir kulto pastatas ­ koplycia. Taip, ne tik atkreipiant lankytojo dmes dar vien savit pastat bei jo interjer, prapleciamas pazinimo laukas. traukus renginio vyksmo lauk koplyci ir joje aukojamas sv. Misias, muziejuje vykusiai sujungiami sekmini, kaip didzios baznytins svents, ir liaudiskieji paproci elementai, lankytojui pateikiamas platesnis ir issamesnis svents spdis bei vaizdas, tuo nepazeidziant ms religijai ir kultrai bdingo sinkretizmo, kas kartais norom ar nenorom, bet akivaizdziai, ir ne tik muziejuje, atsitinka. Tiesa, kart velyk renginio proga koplycioje taip pat aukotos sv. Misios, bet tai netapo nuolatiniu reiskiniu. skmingai sis principas taikomas ir Zolins renginiuose, muziejuje rengiamuose nuo 2002 m. dabar si paproci likimas, atrodyt, daugiau kaimo bendruomeni rankose. Juk j zmons arciau gamtos, turi gyvuli. dziugu, kad sekminms skirti renginiai Lietuvoje dar vyksta: visagine, Meironyse (Ignalinos r.), Kulvos, Liepi gyvenvietse (Jonavos r.), P. Cvirkos etnografinje sodyboje Klangiuose (Jurbarko r.), Slienavoje ir Ringaud KC (Kauno r.), skaisgirio miestelyje (Joniskio r.), Sepetoje (Kupiskio r.), Bardiskiuose (Pakruojo r.), Barciuose (Lazdij r.), Tautkaici klojimo teatre (Marijampols savivaldyb), Pikeliuose (Mazeiki r.), daujnuose (Pasvalio r.), ant dukurmoni piliakalnio (Prien r.), Eiciuose (Taurags r.), vepriuose (Ukmergs r.), Packn KC (Utenos r.), Bobriskse ir Nedzingje (varnos r.)47. Neisvengiamai juose kinta senj paproci bei siuolaikini pramog santykis antrj naudai. svarbu ir tai, kad sie renginiai vyksta ir taip palaikoma sekmini, seniau vadint, salia Kald bei velyk, metins svents vardu, sventimo tradicija. dabar gi daznai, anot etnologo L. Klimkos, ,,...atrodo, kad lietuviai turi tik dvi sventes ­ Kcias ir velykas. Kcioms susirenka seimos, vaikai grzta is uzsieni. Kiausinius irgi dar mokame marginti... o daugiau svenci lyg ir nebra. atsiradusi tusci viet plsta svetimos. Juk zmogui kas keturiasdesimt dien reikia didels svents, organizmas reikalauja..." sekmins, mazdaug tokiu intervalu nutolusios nuo velyk, kaip tik atitikt s poreik. ,,Kalendorius ­ ne tik botaglis, genantis zmog nuo vieno darbo prie kito. Lietuvis, garbios praeities tautos atstovas, isgyvena tarsi du laikotarpius: istorin, sukant kasdien naujausi vyki skur, ir archajin, kuris tarsi sustings ties tautos saknimis, smilks ms vid per motinos lopsin, mociuts pasakas, tvisks gamt ir vis kultros paveld. Nuo tinkamo t laik santykio priklauso zmogaus vidin darna ir pusiausvyra"48. Tad svents perspektyva ­ ne tik kaimo bendruomense. Kaimo ir miesto santykis, palyginti su XIX a. pab. ­ XX a. pr., dabartinje urbanizuotoje Lietuvoje pasikeits atvirkscia proporcija. Nors siuolaikinis miestietis gyvena kitokiu nei an laik (gamtos) ritmu, ieskotina form ir miestieciams svsti pavasario isleistuvi ir vasaros sutiktuvi svent. dabar ryski baznytin svents pus, k Baznycia ir organizuoja. Gamtos virsmas ir su juo susij svents elementai ­ labiau isnaudotini siuolaikinio zmogaus, isvarginto nuolatinio bgimo ir tampos bei urbanizuotos aplinkos, atokvpiui. Muziejaus natrali aplinka ­ viena tinkamiausi viet kuo visapusiskiau ir autentiskiau atskleisti XIX a. pab. ­ XX a. pr. sekmini, kaip ir kitus nykstancius ir jau isnykusius to laikotarpio paprocius. 2007 m. renginys parod, jog, turint pakankam materialin ir zmogiskj resurs baz, krybiskai panaudojant senj kultros paveld, cia galima rengti pavasario isleistuvi ir vasaros sutiktuvi svent, kaip ir kitas, skirtas dabarties zmogui. atsizvelgiant neisvengiamus kultrinius bei ekonominius pokycius ir isradingai derinant senuosius ir naujuosius tautins kultros elementus, galima pratsti pirmj gyvavim ir kurti prielaidas gyvosioms etnins kultros tradicijoms skleistis. ISvados: Renginiai, skirti pavasario ciklo paprociams, Lietuvos liaudies buities muziejuje organizuojami nuo pat jo atidarymo lankytojams: muziejus atidarytas 1974 m. vasar, o Pirmosios vagos svent vyko kit met pavasar. Pagal si rengini gaus ir tematik muziejaus veikloje galima isskirti du laikotarpius: 1) 1974­1990 m., kada surengta keletas rengini, nepriestaraujanci vyraujanciai darbo zmoni ideologijai: Pirmosios vagos svent ir Piemenli svents, is dalies atspindincios sekmini paprocius;

2) nuo 1990 m. iki si dien, kada pradti organizuoti velyk, atvelykio, Jurgini, sekmini paprociams skirti renginiai. organizuojant renginius, krybiskai panaudojamos buities muziejuje sukurtos natralios XIX­XX a. pradzios kaimo aplinkos galimybs. Kiekviename renginyje jos jungiamos vis kitokius derinius: per velykas ­ kaimo aplinka, sodyb kiemai, nam interjerai; per Jurgines ­ kaimo aplinka, sodyb kiemai, kini pastat interjerai, ,,gyvasis paveldas"; per Pirmosios vagos sventes ­ sodybos kiemas, arkliai, dirbamas laukas; per sekmines ­ kaimo aplinka, pieva, kulto pastatas. Taip savitai prapleciamas pazinimo laukas, skatinamas dalyvaujanci zingeidumas, sudaromos prielaidos lankytojams pazinti vis kitas sferas ir susidaryti kuo issamesn praeities vaizd, suvokti senj paproci prasm. dl muziejaus veiklos sezoniskumo ziem sios galimybs ribotesns. daugelis apzvelgt rengini vyksta vasar. Renginiuose atsispindi regioniniai pavasario ciklo paproci savitumai. Buities muziejus siandien ­ viena natraliausi aplink XIX a. pab.­XX a. pradzios paprociams, nunykusiems dl pakitusi zems kio technologij ir kininkavimo bd (Jurgini, Pirmosios vagos, sekmini ir kt.), restauruoti ir dabarties zmogui pazinti. Muziejuje nuolat ieskoma kuo patrauklesni ir suprantamesni ndienos zmogui senj paproci pristatymo, j pazinimo form. tradicini rengini scenarijus traukiami nauji elementai (viktorinos, konkursai, parodos ir kt.), siuolaikins pramogos, prioritet teikiant senajam kultros paveldui. stengiamasi atsizvelgti neisvengiamus kultrinius bei ekonominius pokycius ir isradingai derinti senuosius ir naujuosius kultros elementus, siekiant pratsti pirmj gyvavim ir kurti prielaidas gyvosioms etninms tradicijoms skleistis. Muziejuje vyksta ir kartu su kitomis institucijomis organizuojami siuolaikiniai renginiai (Maironieci sambris, arimo varzybos ir kt.), kuriuose primenami senieji paprociai. apzvelgti renginiai ­ taigi ir domi etninio paveldo raiskos, sklaidos ir saugojimo forma, pozityvus reiskinys dabartinje etninje kultroje, viena is galimybi prasmingai praleisti laisvalaik.

Chronologin lentel Lietuvos liaudies buities muziejaus renginiai, skirti pavasario ciklo paprociams, 1990­2009 m. laikotarpiu

Metai 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 velykos Balandzio 15 d. Balandzio 1 d. Balandzio 20 d. Balandzio 20 d. Balandzio 12 d. Balandzio 4 d. atvelykis Balandzio 20 d. Balandzio 25 d. Balandzio 25 d. Balandzio 22 d. Balandzio 21 d. Balandzio 23 d. Jurgins sekmins Birzelio 3 d. Geguzs mn. Birzelio 7 d Geguzs 30 d. Birzelio 2 d. Geguzs 26 d. Geguzs 18 d. Geguzs 31 d. Geguzs 23 d. Birzelio 11 d Geguzs 3 d. Geguzs 19 d. Birzelio 8 d. Geguzs 30 d. Geguzs 15 d. Birzelio 4 d. Geguzs 27 d. Liepos 19 d. Balandzio 24 d Geguzs 8 d. Geguzs 8 d. Geguzs 13 d. Geguzs 13 d. Birzelio 4 d. Geguzins pamaldos Geguzs 27 d. devintins Pirmosios vagos svent (arimo diena)

Balandzio 17 d. Balandzio 8 d. Kovo 31 d. Balandzio 5 d. Balandzio 11 d.

Balandzio 13 d. Balandzio 19 d. Balandzio 24 d. Balandzio 30 d. Balandzio 16 d. Balandzio 22 d. Balandzio 1 d. Balandzio 7 d. Balandzio 21 d. Balandzio 27 d. Balandzio 12 d. Kovo 28 d. Balandzio 17 d. Balandzio 23 d. Balandzio 09 d. Balandzio 19 d. Kovo 30 d.? Balandzio 13 d. Balandzio 30 d.

Nuorodos mmlab.ktu.lt/skansenas_lt/ind_ky.html olechnovicien v. Lietuvos liaudies buities muziejaus: kalendorini svenci paprociai. Tradicijos atgaja. ­ Gimtasai krastas, 2008, 1, p. 120­126. 3 Etnins kultros renginiai Lietuvoje / sudarytoja Inga Kriscinien; LLKC etnins kultros skyrius. ­ vilnius, 1999, 120 p. Informacinis leidinys apie etnins kultros renginius Lietuvoje (planuojamus), leidinius, folklo1 2

ro garso publikacijas, etnins veiklos institucijas bei specialistus. Pradtas leisti 1994 m., leidziamas kas 6 mn. 4 muziejai.lt, llbm.lt 5 olechnovicien v. Mes atsigavim, tegul bdos uzsigavi. Lietuvos liaudies buities muziejus desimtj kart kviecia velyk svent. ­ Kauno diena, 2000, balandzio 20 d., p. 17; olechnovicien v. velyk sventei Lietuvos liaudies buities muziejuje ­ 10 met. ­ Muziejininkysts biuletenis, 2000 m. Nr. 2, p. 32. 6 Sorys J. Svents Rumsiskse: nuo ,,ziemos palyd" iki Uzgavni. apie sovietmecio tradicins kultros proverzius kalbams su Liaudies kultros centro etnografe Birute Imbrasiene. ­ Siaurs atnai, 2000 m. kovo 4 d. Nr. 9 (499), p. 10. 7 Zukauskait s. Medziaga, surinkta rengiant parod ,,Keturi muziejaus desimtmeciai: praeitis ir dabartis", LLBM, b.11239. 8 Pokalbis su LLBM buities, amat ir versl skyriaus vedja J. samulionyte. 2009 metai, liepos 8 d. Uzras v. olechnovicien. 9 Balys J. Lietuvi kalendorins svents, vilnius, ,,Mintis", 1993, p. 153. 10 andrejevien Pliurait N. velyk svents scenarijus (1990 m. balandzio 15 d.), LLBM, b.7235. 11 Kaulakyt I. velyk paprociai Klaipdos r., 1991 m., LLBM, b. 8839; olechnovicien v. velyk paprociai Sirvint r. Zibal apyl. Juozapavos kaime, 1991 m., LLBM, b. 8838. 12 andrejevien Pliurait N. velyk svents paprociai. Paskaita, skirta 5­8 klasi mokiniams, 1989 m. vasario mn., LLBM, b. 6067. 13 Baltrusaitis v. Rumsiskes ­ marguci ridenti, zemei gyvybs linkti. ­ kininko patarjas, 1996, Nr. 27. 14 Kudirka J. velyk svents, vilnius, 1990. 15 velyk svents, vykusios 1999 m. balandzio 24 d., medziaga, Rsvs. 16 olechnovicien v. atgimimo sventei svarbu tinkamai pasiruosti. ­ Kaisiadori kronika, 2002 m. kovo 22­ 28 d. Nr. 12 (41). 17 Blazevicien d. Laukiu velykli svent, turiu kiausinli marg..., 2007 m., LLBM, b. 11281; Praskevicien L. Marginu velykait, 2007 m. ­ LLBM, b. 11282. 18 velyk svents, vykusios 1991 m. balandzio mn. 1 d., aprasymas., LLBM, b. 9068. 19 velyk svents, vykusios 1999 m. balandzio mn. 24 d., medziaga, Rsvs. 20 Zilvytis Bernardas Saknys. Kalendoriniai ir darbo paprociai Lietuvoje XIX a. pab. ­ XX a pirmoje pusje. Jaunimo vakarliai ­ Lietuvos etnologija, 7, vilnius, 2001, p. 56­58. 21 Kudirka J. velyk svents, p. 16; Zilvytis Bernardas Saknys. Kalendoriniai ir darbo paprociai Lietuvoje XIX a. pab. ­ XX a pirmoje pusje. Jaunimo vakarliai, p. 57; Klimka L. Tautos metai, vilnius, 2008, p. 91. 22 sveiki sulauk velyk svent, pakajaus, derliaus, met ger, pyrag balt, kiausini marg... 2006.04.17. Lietuvos liaudies buities muziejaus leidinys. autors asm. a. 23 Pokalbis su LLBM vyriausija buhaltere Irena Baniene. 2009 metai, balandzio 16 d. Uzras v. olechnovicien. 24 Morknien T.G. ­ Kauno zinios, 1999 balandzio 9 d., aktualijos, p. 7. 25 Morknien T. atvelykis (velykls) aukstaitijos sektoriuje, Rumsisks, 1999, Rsvs. 26 Lietuvos Respublikos zems ir misk kio ministerija, Lietuvos gyvulininkysts institutas ,,Lietuvos senj vietini zems kio gyvn genetini istekli issaugojimo programa", vilnius, 1997. 27 Pokalbis su LLBM darbuotoju, atsakingu uz arklininkyst, Rimantu Gaigalu. 2009 metai, rugsjo 3 d. Uzras v. olechnovicien. 28 Gutautas s. Lietuvi liaudies kalendorius, vilnius, ,,vyturys", 1991, p. 63. 29 Balys J. Lietuvi kalendorins svents, p. 171. 30 Blazevicien d. Jurgini svents scenarijus, 1997 m., Rsvs. 31 Lietuvi kalendorins svents, Kaunas, ,,Sviesa", 2006, p. 37. 32 Jurgins, 2006 04 23. Lietuvos liaudies buities muziejaus atvelykio ir Jurgini leidinys, v. o. asm. a. 33 atvelykis 2006, Rsvs. 34 Etnins kultros renginiai Lietuvoje / sudarytoja Inga Kriscinien; LLKC etnins kultros skyrius. ­ vilnius, 2009. 35 dobkevicius K. Sokti ir dainuoti... Lietuvos liaudies buities muziejaus etnografiniam ansambliui ­ 30. ­ XXI amzius, Nr. 90, 2004 m., p. 4. 36 Pirmosios vagos svents, vykusios 1998 m. geguzs 9 d., medziaga. Pareng v. olechnovicien, LLBM, b 10600. 37 Pirmosios vagos svents, vykusios 1999 m. geguzs 8 d., medziaga. surinko v. olechnovicien, LLBM, b 10604. 38 Placiau sekmini paprociai pristatyti renginio anotacijoje, pagal etnologin literatr paruostoje v. olechnoviciens ir publikuotoje laikrastyje ,,Kaisiadori aidai", 2003 m. birzelio 6 d, p. 4.

Zukauskait s. Medziaga, surinkta rengiant parod ,,Keturi muziejaus desimtmeciai: praeitis ir dabartis", LLBM, b. 11239. 40 1983 05 29. Piemenli svent. vaik geguzin, skirta Tarptautinei vaik gynimo dienai, LLBM, b. 1283. 41 sekmini svents scenarijus (1990 m. birzelio 3 d.). Svents mokslin konsultant Buities skyriaus mokslin bendradarb Nijol Pliurait-andrejevien. Svent organizavo Jadvyga Kazlauskien, paproci ir rengini sektoriaus j. mokslin bendradarb, Janina samulionyt, buities skyriaus vedja, LLBM, b. 7236. 42 1992 m. sekmini programa, Rsvs. 43 sekmini, vykusi 2002 m. geguzs 19 d., medziaga. Pareng v. olechnovicien, Rsvs. 44 olechnovicien v. sekminms 2007, Rsvs. 45 Kdaini sekmins: berzeli zaluma, kiausini dazymas, lauk lankymas. Pareng Regina Lukminien. ­ Siaurs atnai, 2005 m. geguzs 14 d. Nr. 18 (748), p. 10. 46 Piemen rpesciai ir linksmybs. sekmins. Medziaga edukaciniam uzsimimui 10­15 met (piemens amziaus) moksleiviams. Pareng v. olechovicien. ­ LLBM, b. 11312. 47 Etnins kultros renginiai Lietuvoje / sudarytoja Inga Kriscinien; LLKC etnins kultros skyrius, vilnius, 2009. 48 Klimka L. Tautos metai, vilnius, 2008, p. 15.

39

vida olechnovicien CUsToMs oF ThE sPRING CyCLE IN ThE LIThUaNIaN oPEN aIR MUsEUM summary The article describes the events of the Lithuanian open air Museum devoted to the customs of the spring cycle (Easter, sunday after Easter, Jurgins (st. George's) day, the Celebration of the first furrow, Whitsunday) in order to show the originality ­ seasonal prevalence and complexity ­ of the Museum's influence on organizing the events. The Lithuanian open air Museum belongs to a certain group of museums the expositions of which are characteristic of complexity (the objects of material culture of the past are shown not separately but in a complex) and seasonal prevalence (the year of activities is divided into two seasons: summer (the interior of the buildings is open to visitors) and winter (the interior is opened only to order). The aim of this article is to describe the events of the Museum devoted to the customs of the spring cycle and to show how the above mentioned peculiarities predetermine the possibilities of event organization. The main sources of the article were the files of the library archives of the Museums in which the descriptions of the events, scenarios, various documents concerning the event organization, photos and publications are kept. There was also used the material kept in the archives of the Museum Relations with the society department responsible for the event organization and the personal archives of the author who has been working for this department since 1987. a part of information was gathered using interview method, and then it was written down and systemized. The author also based herself on Jonas Balys', Pran dundulien's, Libertas Klimka's, Juozas Kudirka's and Zilvytis Bernardas Saknys' publications describing the calendar customs. In the article, because of their abundance the spring cycle events of 1990-2009 are given in a chronological table.

Lietuvos liaudies buities muziejus J. aiscio g. 2, LT ­ 56333 Rumsisks Gauta 2009 09 12 atiduota spausdinti 2008 10 10

Information

13 pages

Report File (DMCA)

Our content is added by our users. We aim to remove reported files within 1 working day. Please use this link to notify us:

Report this file as copyright or inappropriate

34248